Jūs esate
Pagrindinis > Žmonės

SOCIALINĖ NELYGYBĖ ir politinių partijų krizė 

Socialinių mokslų daktarui Algimantui Valentinui Indriūnui jau 92 metai. Tačiau jis prieš metus išleido knygą „Atsakingos demokratijos valstybės kūrimas“ , o prieš keletą metų baigė anglų kalbos kursus. Duodamas interviu laikraščiui „ŠIANDIEN“ jis pažymėjo, kad Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, nyksta kairiosios partijos, o atotrūkis tarp turtingųjų ir nepriteklių kenčiančių žmonių vis didėja. Jo nuomone, daug ką išspręstų mokesčių politika, tačiau Lietuvoje nė viena partija nesiryžta įvesti progresinių mokesčių. ,,Girdžiu sakant - turtuolių Lietuvoje yra mažai, tai ir apmokestinti jų neverta. Bet turtuolių visame pasaulyje yra mažai, tačiau turto

Brangiausia Lietuvos vieta – Pasvalio kraštas

,,Pasvaliečius garsina sūriai ir Daujėnų duona, smegduobės ir krepšinis. Alus - taip pat,  tačiau vykdant naująją valstiečių politiką to gal ir nereikėtų sakyti“, - juokavo laikraščiui ,,ŠIANDIEN“ šeštą kadenciją rajono meru dirbantis Gintautas Gegužinskas. Gintautas Kniukšta Rugsėjo viduryje Pasvalio senamiestyje, Vytauto Didžiojo aikštėje, pirmąkart Pasvalyje buvo surengta „Baltoji vakarienė“, skirta Pasvalio miesto 520 metų jubiliejui ir Pasvalio taikos 460 metinėms paminėti. Organizatoriai kvietė į Pasvalio miesto šventę kraštiečius ir užsieniečius susirinkti, paminėti, pasilinksminti, tiesiog pabūti kartu, susėsti drauge prie bendro stalo – pabendrauti bei dar geriau pažinti gimtąjį kraštą. Šeštą kadenciją Pasvalio rajonui

Šiemet Lietuvoje minimos 76-osios Holokausto metinės

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojo Lietuvos piliečius, kurie, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis, per Antrąjį pasaulinį karą gelbėjo žydus nuo mirtino pavojaus. Šiemet Lietuvoje minimos 76-osios Holokausto metinės. Valstybės apdovanojimai Lietuvos žydų genocido atminimo dienos proga skirti 43 žydų gelbėtojams. Daugumos jų jau nėra tarp gyvųjų, todėl apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo Teisuolių vaikai, anūkai ir proanūkiai, kiti šeimų nariai. Pasak Prezidentės, šiais apdovanojimais sveikiname gyvenimą. Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad taikos sąlygomis nesunku kalbėti apie pasiaukojimą, pareigą žmogiškumui. Tačiau visai ką kita tai reiškė Antrojo pasaulinio karo metais – atverti

D. Katkus: turiu optimizmo kibiriuką

Rūta Kupetytė, Deividas Jursevičius, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Niekada nereikia sakyti sau „ne“, reikia gyventi. Jei kokia nors idėja šaus esant 99 metų, vis tiek reikia ją realizuoti, LRT RADIJUI sakė 75-metį švenčiantis dirigentas Donatas Katkus. Anot jo, reikia būti gyvam, bet žmonės dažnai prisigalvoja įvairiausių apribojimų, kurių su metais tik daugėja. – Gimtadienį pasitinkate daug repetuodamas su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru. Gal ir švęsite kartu? – Taip,  bus koncertas rotušėje. Pagrosime, bet daugiau nesakysiu. – Esate priekabus vadovas? – Kai yra gerai, nori dar geriau. Tai ne priekabumas, o noras, kad būtų labai

Italijos Žvaigždės kavalieriaus ordinas – lietuvei Ievai Gaižutytei

www.verslaspolitika.lt, Gintauto Kniukštos nuotraukos Italijos ambasadoje įvyko  iškilminga Italijos ir Lietuvos prekybos rūmų prezidentės dr. Ievos Gaižutytės apdovanojimo ceremonija, kurios metu buvo įteiktas prestižinis Italijos Žvaigždės ordinas už ypatingus nuopelnus skatinant Italijos ir Lietuvos kultūrinius ir ekonominius santykius. Apdovanojimas yra skiriamas Italijos prezidento Sergio Mattarella sprendimu. Italijos Žvaigždės ordinas yra antras pagal svarbą ir prestižą valstybinis apdovanojimas Italijoje, teikiamas žmonėms, svariai prisidėjusiems prie Italijos draugiškų ryšių ir bendradarbiavimo su kitomis šalimis. Lietuvoje šis prestižinis apdovanojimas yra įteiktas daugiau nei dešimt lietuvių (Violetai Urmanavičiūtei-Urmana, Virgilijui Noreikai, Eimantui Nekrošiui, Rūtai Prusevičienei, Gintautui Kėvišui, Vytui Dolinskui ir

Iki šiol migracijos ir integracijos procesų valdymą nesutarta atiduoti vienai valstybės institucijai 

Seimo Migracijos komisija svarstė, kaip yra įgyvendinamas 2017 m. balandžio 20 d. Seimo nutarimas  „Dėl demografijos, migracijos ir integracijos procesų valdymo“. Komisijos posėdyje dalyvavę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento Šeimos politikos skyriaus vedėjas Steponas Kulbauskas ir patarėjas Tomas Milevičius pristatė Ministro Pirmininko pavedimu socialinės apsaugos ir darbo ministro sudarytos darbo grupės tarpinius veiklos rezultatus, nagrinėtus klausimus ir iškilusius iššūkius. S. Kulbauskas kartojo senas tiesas – kasmet mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius (didėjantis suminis gimstamumo rodiklis neužtikrina natūralios gyventojų kaitos), besikeičianti gyventojų amžiaus struktūra, gyventojų senėjimas, dideli emigracijos mastai, didėjantis

V. P. Andriukaitis apie M. Basčio apkaltos procesą 

Lietuvos politiniame gyvenime pastaruoju metu netrūksta politinių skandalų. Deja, kai kurie iš jų, atveriantys šalies politinės ir teisinės sistemos ydas, patyrusius šalies politikus itin neramina. Ryškus to pavyzdys, – Seimo nariui Mindaugui Basčiui inicijuotas apkaltos procesas. Kalbiname Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarą, vieną iš aktyviausių LR Konstitucijos autorių ir Konstitucinio teismo doktrinos ugdytojų Vytenį Povilą Andriukaitį. Jūs esate daugelio Konstitucinio teismo procesų bei apkaltų Lietuvoje organizavimo dalyvis. Beje, iš visų Seimo narių laimėjote daugiausia Konstitucinio teismo bylų. Kaip gi Jūs, konstitucinės teisės žinovas, vertinate Seimo nariui Mindaugui Basčiui inicijuotą apkaltos

Labdaros projektas „Meškiuko terapija“

Darius Gabrielius, VŠĮ ,,Saugus angelas' Dažname iškvietime, į kurį vyksta policijos pareigūnai, liudininkai ar nukentėjusieji yra mažamečiai ar nepilnamečiai vaikai. Lietuvoje prasidėjo kitose šalyse pripažintas projektas „Meškiuko terapija”, kurio tikslas – įvykio vietoje suteikti emocinę paramą įvairiuose incidentuose atsidūrusiems vaikams. Jau rugsėjo pirmosiomis savaitėmis organizuojamo labdaros projekto „Meškiuko terapija“ metu bus renkamos lėšos pliušinių meškiukų pirkimui į patruliuojančių policijos pareigūnų automobilius. Tai kitose šalyse jau patikrinta ir visuomenės teigiamai priimta akcija, kurios pagrindinis tikslas – nuraminti stresą ar šoką patyrusį vaiką. Policijos pareigūnas dažniausiai yra pirmas asmuo, kuriam įvykio vietoje tenka su vaiku

Švietimas buvo ir išlieka svarbiausiu klausimu, lemiančiu valstybės pažangą visose srityse

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikina visus šalies mokinius, studentus, mokytojus ir dėstytojus Mokslo ir žinių dienos – Rugsėjo 1-osios – proga. Šiuos naujus mokslo metus sutinkate į valstybės atkūrimo šimtmetį įžengiančioje Lietuvoje. Jūs tęsiate valstybės kūrėjų kelią – toliau savo žiniomis, laisvu ir kūrybingu mąstymu stiprinate ir auginate Tėvynę“, – sakoma Prezidentės sveikinime. Šalies vadovė pabrėžė, kad tai didelis tikslas, kuriam prireiks daug kantrybės ir išminties, tačiau tobulėjimas ir pažinimas bus prasmingiausia dovana mūsų valstybės ateičiai. Lietuvos Respublikos Prezidentė  apsilankė ir pasveikino sostinės Jono Basanavičiaus progimnazijos moksleivius ir mokytojus, šiemet mininčius 20

Minima Baltijos kelio diena

Prieš 28-erius metus daugiau nei 2 milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių rankomis susijungė į gyvą eilę, taip pasmerkdami Europą padalijusį Ribentropo–Molotovo paktą ir vieningai išreikšdami tvirtą valią atkurti savo šalių laisvę. Praėjus penkiasdešimčiai metų po pakto pasirašymo, 1989-aisiais Baltijos kelias tapo reikšmingu simboliu, išreiškusiu laisvės ir demokratijos reikalavimus. Ši vienybės iniciatyva taip pat atkreipė viso pasaulio dėmesį į Baltijos valstybių siekį susigrąžinti nepriklausomybę. Lietuvos Sąjūdis surengė mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje trisdešimtmečio paminėjimą. 1987 metų rugpjūčio 23 dieną prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje įvyko Molotovo–Ribentropo slaptųjų protokolų pasirašymo 48­osioms metinėms

Verslo atstovai apie unikalų KTU magistrantūros modelį: tai yra tai, ko labai reikia ir trūksta šiuo metu

Verslo atstovai apie unikalų KTU magistrantūros modelį MA+: tai yra tai, ko labai reikia ir trūksta šiuo metu. 80 proc. kandidatuojančių į darbą asmenų trūksta „minkštųjų“ įgūdžių: mokėjimo sklandžiai komunikuoti raštu ir žodžiu, gebėjimo bendradarbiauti ir netgi punktualumo. Tokios išvados prieita apklausus daugiau nei 40 tūkst. darbdavių visame pasaulyje. Be to, pasak tyrėjų, net 90 proc. darbdavių mano, kad didžiausias globalios darbo rinkos iššūkis yra ne techninių, o būtent „minkštųjų“ įgūdžių trūkumas. Be to, nors apie lyderystę, komunikaciją ir bendradarbiavimą kaip esminius „minkštuosius“ įgūdžius kalbama jau gerą dešimtmetį, šiandien darbo rinką pasiekiančiam jaunimui

Keleiviai perspėjami dėl pokyčių Vilniaus oro uosto teritorijoje

Nors Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbai baigiasi, pirmą dieną po rekonstrukcijos keleiviai raginami būti itin atidūs ir atkreipti dėmesį į informaciją ant savo bilieto – dalis skrydžių rugpjūčio 18 dieną vis dar bus vykdomi iš Kauno oro uosto. Keleiviai taip pat perspėjami dėl pokyčių Vilniaus oro uosto teritorijoje, kadangi oro uosto prieigos dar bus tvarkomos iki spalio mėnesio, o po kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos miesto ir tarpmiestinių autobusų bei taksi sustojimai persikels į kitą vietą. Vilniaus oro uosto vadovo Olafo Martenso teigimu, iki spalio mėnesio planuojama tvarkyti

KTU absolventas pakistanietis: kelionės išmoko pasitikėti savimi

„KTU siūlo tiek daug inžinerinių specialybių anglų kalba, lyginant su kitais Baltijos šalių universitetais. Be to, Lietuvoje internetas – vienas iš greičiausių pasaulyje“, – teigia pakistanietis elektronikos inžinierius Muhammadas Rohanas, paklaustas dėl ko pasirinko studijas Kauno technologijos universitete (KTU). KTU Elektros ir elektronikos fakulteto studentas, galimybes keliauti, studijuodamas universitete, išnaudojo visapusiškai. Vaikinas pagal „Erasmus+“ mainų programą studijavo Lenkijoje, o 4-ame kurse rudens semestrą praleido Pekino technologijų institute (BIT), į kurį KTU studentai gali išvažiuoti pagal turimą dvišalę sutartį. Birželį atsiėmęs KTU diplomą, Muhammadas išvyko į absolvento praktiką Belgijoje pagal „Erasmus+“ mainų programą. „Man

Pakruojo verslininkė: prasigėrusio kaimo įvaizdis – skaudus

LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Aplink Lietuvą keliaujantys LRT RADIJO žurnalistai Edvardas Kubilius ir Rūta Kupetytė artėja prie kelionės pabaigos ir šiuo metu lankosi šiaurinėje Lietuvos dalyje. Čia sutikti žmonės palietė opią temą – alkoholizmą. Žagarėje sutikta Jelena turėjo darbą, gyveno, kaip pati sako, labai gerai, tačiau šiandien moteris registruota darbo biržoje ir gauna 102 eurus. Ji pasakoja, kad kartais paravi darželius, taip užsidirba vieną kitą eurą ir sunkiai suduria galą su galu. Tačiau, kaip teigia žurnalistas E. Kubilius, moteris nusiteikusi optimistiškai, nepaisant to, kad gyvenimas sunkus. Be to, Jelena nesutinka su prasigėrusio

Rasa Tapinienė: „Netikrų naujienų fenomenas baugina savo mastais“

„Kiekvieną mėnesį „Facebook'u“ vidutiniškai naudojasi 2 milijardai žmonių. Tad sukurtos istorijos bei sąmokslo teorijos plinta žaibišku greičiu ir yra neišnaikinamos kaip tarakonai“, – teigia televizijos žurnalistė Rasa Tapinienė. Pasak jos, šiandien, kaip niekada, svarbus tampa gebėjimas atsirinkti informaciją ir tikrinti jos šaltinius. „Jeigu tai puslapis, kokia jo misija? Jeigu autorius – ar jis patikimas? Ar skelbiamą informaciją patvirtina kiti solidūs šaltiniai ir tos srities specialistai? Ar skelbiama žinia nėra dešimtmečio senumo ir šiandieninė situacija visiškai kitokia? Kitaip tariant, jei internetas yra informacijos rinka, turime būti išrankūs ir sąmoningi klientai“, – pataria

V. Landsbergis: mes pametame pačią didžiausią gėrybę

Richardas Jonaitis, LRT RADIJO laida „Švelnūs tardymai“, LRT.lt Mažai kas galvoja, kad didžiausia dovana – Lietuva, todėl ji iškeičiama į materialią gerovę ir tiesioginę naudą. Iš tikrųjų, taip pametama didžiausia gėrybė, LRT RADIJUI sako profesorius Vytautas Landsbergis. Anot jo, žiauriai besielgiantys žmonės tokiu būdu keršija aplinkai, nes patys yra pasiklydę, nelaimingi. – Kaip atrodo jūsų dienos – ką jūs veikiate, kas jus domina? O gal susikaupęs ruošiatės M. K. Čiurlionio koncertui? Ar sekate naujienas, aktualijas ir politinius klausimus? – Šiek tiek domiuosi, bet turėčiau būti susikaupęs koncertui. Kaip gali būti nesvarbu? Tai visiems

Vis daugiau užsieniečių, atvykstančių į Lietuvą, draudimo kreipiasi į mūsų šalies draudimo bendroves

„Atvykdami į Lietuvą užsieniečiai dažniausiai renkasi kelionių medicininių išlaidų draudimą. Viena vertus, toks draudimas dažnai yra reikalingas gauti leidimą gyventi mūsų šalyje. Kita vertus, jis užtikrina, kad susirgęs užsienietis Lietuvoje nemokamai gaus būtinąją medicininę pagalbą. Tiek pernai, tiek ir šiemet beveik 30 proc. tokių kitų valstybių piliečių dalį mūsų draudimo bendrovėje sudarė ukrainiečiai, po 10 proc. – baltarusiai ir rusai, po 5 proc. – gruzinai ir izraeliečiai. Apie 40 proc. visų besidraudžiančių užsieniečių yra atvykėliai iš kitų užsienio šalių, kurie dažniausiai nėra nei turistai, nei mūsų šalyje dirbantys asmenys. Didžiąją šios

Prasta lietuvių sveikata – efektyvios socialinės politikos stoka?

Dr. Giedrė Baltrušaitytė, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto lektorė

Europos statistikos agentūros (EUROSTAT) duomenimis, Lietuvos gyventojų vidutinė būsimo gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių Europos Sąjungoje (ES). Lyginant su kitomis ES šalimis Lietuva jau kuris laikas pasižymi ir vienais aukščiausių savižudybių rodikliais.

Prasti ir kiti šalies gyventojų sveikatos rodikliai: pavyzdžiui, apie 75% visų mirčių tenka lėtinėms neinfekcinėmis ligoms, kurių didžiąją dalį sudaro kraujotakos sistemos, piktybinių navikų ligos. Didelis sergamumas tuberkulioze, psichikos sutrikimais, pačių gyventojų savo sveikatos vertinimas – vienas prasčiausių ES.

Kuomet žmogus negali pasiekti viso savo sveikatos potencialo, tai turi įtakos ne tik jo gyvenimo kokybei ir trukmei, bet ir gebėjimui aktyviai ir produktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Prasta sveikata turi svarbių ekonominių pasekmių – prarandamas darbingumas, auga išlaidos lėtinių ligų gydymui.

Jelenos Tulčinos mitybos revoliucija

Gintautas Kniukšta „Knygų mugę“ šiemet leidėjai įvardijo kaip rekordinę. Tarp populiariausių knygų ir E. Žičkaus - ,,Nepavaldi likimui“. Gydytoja Jelena Tulčina vadinama pirmąja medike Lietuvoje, pradėjusia garsiai kalbėti apie kokybišką gyvenimą be vaistų ir mitybos svarbą gerai savijautai. Laikraščio ,,ŠIANDIEN“ pokalbis su Vilniaus „Žvėryno natūralios medicinos centro“ įkūrėja Jelena Tulčina. Gerbiama daktare, Jūsų taikoma gydymo metodika padėjo tūkstančiams žmonių. Kokį receptą jiems siūlėte? Gyventi sveikai, keisti gyvenimo būdą. Ką tai reiškia? Nevalgyti cepelinų, riebios kiaulienos? Jeigu esate sveikas, valgykite į sveikatą. Dievas dovanoja sveikatą mums gimstant. Kitas klausimas, ar ilgai būsite sveikas? Pavyzdžiui, aš daug ko

„Google“ dirbantis lietuvis – apie darbo prestižinėje kompanijoje užkulisius

Mantas Lapinskas, Kauno technologijos universitetas „Nebuvau tikras tuo, kaip seksis dirbti tokioje kompanijoje kaip „Google“. Prisimenu, galvojau, kad nepasisekus, bent jau galėsiu pasigirti solidžiu įrašu CV, tačiau šioje įmonėje dirbu jau 6 metus ir esu labai patenkintas“, – sako Aleksėjus Viktorčik, Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventas, 2010 metais baigęs Taikomąją matematiką. Programinės įrangos inžinieriumi (angl. Software Engineer) didžiausioje pasaulyje kompanijoje „Google“, teikiančioje interneto paslaugas ir gaminančioje su jomis susijusius produktus, dirbantis A. Viktorčik šiuo metu kartu su komanda užsiima projektu, susijusiu su e-komercijos reklama. Ši komanda KTU absolventui – jau trečioji, dirbant „Google“.

Rekomenduojama susilaikyti nuo maudynių Daugų ežere

Oras permainingas ir maudynėms nelabai tinkamas, tačiau pastarosiomis dienomis Alytaus rajono sveikatos biuro specialistai sulaukė ne vieno gyventojo paklausimo dėl vandens kokybės rajono ežerų paplūdimiuose. Kai kurių mėgstamų poilsiautojų ežerų (ne tik Alytaus rajono, bet ir kaimyninių savivaldybių) vanduo jiems pasirodė drumzlinas, neskaidrus, todėl suskubo teirautis, ar juose galima maudytis.Rekomenduojama susilaikyti nuo maudynių Daugų ežere prie irklavimo bazės. Vandens tyrimai keturiose rajono ežerų maudyklose atliekami reguliariai. Kaip ir kasmet, tiriamas Giluičio ežero vanduo (Simno sen.), Ilgio ežero (Pivašiūnų sen.) ir dviejų Daugų (Didžiulio) ežero maudyklų: prie irklavimo bazės ir prie technologijos

Gamtos turtus saugo darbščios rankos

www.verslaspolitika.lt Vasarą miškus užplūsta ne tik poilsiautojai, bet ir uogautojai, grybautojai. Sūduvos krašte žmonės labai laukiami, čia galima ne tik gerai pailsėti, bet ir daug ką pamatyti, tačiau pasak Marijampolės miškų urėdijos inžinieriaus R. Mažėčio, miškininkams padaugėja rūpesčių ne tik dėl gaisrų pavojaus, bet ir dėl poilsiaviečių priežiūros, paliktų šiukšlių. Kartais tenka tvarkyti lankytojų nusiaubtas poilsio vietas, rinkti paliktas šiukšles – ir butelius, ir senas automobilių padangas, ir maisto pakuočių likučius... Medienos ruoša – labai svarbus miškininkų darbas, tačiau daug pastangų ir darbčių rankų reikalauja miškų atkūrimas, rekreacinių objektų, miško kelių priežiūra

Vedybų sutartys: mitai ir tikrovė

Nuo 2002 m. Lietuvoje veikia Vedybų sutarčių registras, kuriame besiruošiantys tuoktis ar jau susituokę gali registruoti tarpusavyje pasirašytą ir notaro patvirtintą vedybų sutartį. Kas mėnesį Lietuvoje sudaroma apie 100 tokių sutarčių, o iš viso nuo 2002 m. jų yra registruota virš 9 tūkst. Du kartus  dažniau tokias sutartis sudaro jau gyvenantys santuokoje sutuoktiniai, nei sužadėtiniai. Į klausimus apie šias sutartis, jas gaubiančius mitus ir nuogąstavimus atsako advokatė dr. Eglė Mauricė. Kas yra vedybų sutartis, dėl ko joje galima, o dėl ko negalima susitarti? Vedybų sutartis yra instrumentas, skirtas sutuoktinių turtinėms teisėms ir

Ko nepasakė profesorius V. Juozapaitis, arba kodėl teatro vadovo atleidimas iš darbo tapo valstybine problema

Karolis Didžiulis Laikraštis ,,ŠIANDIEN" Seimo narys   Vytautas Juozapaitis metė akmenį į Kultūros ministerijos daržą- dirbame juk kartu, o nuopelnus prisiimate sau...   www.verslaspolitika.lt jau rašė, kad profesorius ir žinomas operos solistas  V. Juozapaitis pranešė, kad Kultūros ministerija prisiskyrė ne savo nuopelnų, anot jo, itin skurdus ministerijos nuveiktų darbų kraitis bado akis. Jis paragino ministeriją nepražiopsoti konkurso Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigoms užimti paskelbimą.    Pateikiame straipsnį iš laikraščio ,,ŠIANDIEN". Ar girdėjote, kad kurios nors šalies vadovas savo metiniame pranešime skirtų dėmesio vienos įstaigos vadovui? Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė tapo išimtimi, sakydama,

Dalia Grybauskaitė pasveikino rašytoją Kazį Sają 85-osios sukakties proga

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino rašytoją Kazį Sają 85-osios sukakties proga. Pasak šalies vadovės, šį jubiliejų rašytojas pasitinka nuėjęs ilgą kūrybos kelią, tapusį svarbia lietuvių literatūros, kultūros ir visuomeninio gyvenimo dalimi. Prezidentės teigimu, K. Saja vaikams ir suaugusiesiems atvėrė stebuklingą knygos pasaulį, gyva ir vaizdinga kalba įprasmino amžinąsias vertybes – tiesą ir gėrį, meilę Tėvynei, tautos ir žmogaus laisvę. Prezidentė padėkojo rašytojui už žodžio meistrystę, gausų kūrybinį palikimą ir pilietinę atsakomybę bei palinkėjo jėgų, stiprybės ir dažnai aplankančio įkvėpimo kurti. Verslaspolitika.lt

Alytaus rajono patirtimi, sprendžiant socialines problemas, nuolat domisi ir ją pritaiko kitos šalies savivaldybės

Patirtis Pokalbis su Alytaus rajono meru Algirdu Vrubliausku Gerbiamas mere, esate ilgametis Alytaus rajono savivaldybės vadovas, todėl pradėti darbai vieną kadenciją tęsiami ir kitą. Prie savivaldybės vairo esate šeštą kartą. Kokius svarbiausius darbus išskirtumėte? Labiausiai matomi darbai – tai nutiestas kelias, asfaltuota gatvė, įrengta aikštė, pastatyti treniruokliai, pakeistas stogas ir kiti komunaliniai, infrastruktūros darbai. Ir jie yra tikrai svarbūs. Tačiau labai svarbu spręsti socialines problemas - man išties rūpi kaimo žmonių atskirties mažinimas, vaikų ir vienišų senelių globa, pagalba įklimpusiems į priklausomybes. Dabar daug diskutuojama dėl to, kokios priemonės kovoje su alkoholizmu veikia, kokios

V. Janulis. Tikras ūkininkas keliasi kartu su saule

Fotomenininkas Vytautas Janulis švenčia  60 -ies metų jubiliejų, jis  gimė Smėlynėje, Anykščių rajone, šiuo metu gyvena Vilniuje, vasaras leidžia Utenos rajone, Kirdeikiuose. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1990, meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. 1988–90 Anglijos Karališkosios fotografijos meno draugijos narys. Nuo 1988 iki 2012 metų surengė 25 individualias parodas Lietuvoje (Vilniuje, Anykščiuose, Utenoje, Molėtuose, Kupiškyje, Ukmergėje,, Zarasuose, Troškūnuose, Šiauliuose ir kitur bei užsienyje (Prancūzijoje 1990, Vokietijoje 1991). Menininkas parodas demonstruja ne tik parodų salėse, bet yra surengęs parodas ir bažnyčios šventoriuje, ant trovų, ant namų sienų. V. Janulis  yra Lietuvos sunkiosios atletikos

Seime – paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą. 1945–1948“

Birželio 7 d., trečiadienį, 13 val. Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) bus pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus parengta paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“. Parodą atvers Seimo narys dr. Arvydas Anušauskas ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, žodį tars Lietuvos garbės konsulas Vokietijos Federacinės Respublikos Badeno-Viurtembergo federalinėje žemėje prof. dr. Volfgangas Hermanas fon Štetenas (Wolfgang von Stetten), vokiečių bendrijos „Edelweiss“, vienijančios „vilko vaiko“ dalią patyrusius asmenis, pirmasis pirmininkas Olafas Pasenau (Olaf Pasenau), vokiečių bendrijos

Žmogus, kuris ,,tapo Lietuvos, iš kurios masiškai emigruoja žmonės, simboliu…“

Valstybė ir piliečiai Karolis DIDŽIULIS Per pirmąjį naujos valdžios šimtadienį – daugiau kaip 10 svarbių vadovų pasikeitimų, tačiau 62-ejų Gintautas Kėvišas, Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui vadovaujantis 15 metų ir dar galintis vadovauti penkerius metus, iš pareigų trauktis atsisakė... Negalėdama teatro vadovo atleisti įstatymų nustatyta tvarka, kultūros ministrė leido sau pasakyti, kad dėl tokių kaip Kėvišas žmonės emigruoja iš Lietuvos... Ar gyvename teisinėje valstybėje? Ar teisinėje valstybėje atleisti iš darbo žmogų užtenka politikų nuomonės? Žurnalo www.verslaspolitika.lt leidinys „ŠIANDIEN“ į šią istoriją pažvelgė kitu kampu: kada politikai imsis tvarkyti ne personalines, o sistemines

Apsižvalgė po Vilnių: R. Šimašiui liko tik pora metų

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius

Jevgenijus Bardauskas, www.lrt.lt Tiesiogiai išrinkti merai jau pradėjo skaičiuoti antrąją kadencijos dalį, taip pat ir sostinės meras liberalas Remigijus Šimašius. Tokiais atvejais įprasta mėginti įvertinti nuveiktus darbus, ir dažnokai iš vilniečių pasigirsta apmaudo gaidelių, kad Kaunas tvarkosi geriau, sprendimai priimami greičiau ir ryžtingiau. Savivaldybėje sprendimai lėtesni, o Taryboje netgi neretas atvejis, kai nesusirenka kvorumas, ir tenka skirstytis. Apskritai, R. Šimašiaus darbai vertinami nevienareikšmiškai, tačiau vienas jo trūkumas, akivaizdu, minimas kaip reikšmingas ir turintis įtakos visai jo veiklai. Vilniaus meras nėra lyderis ir idėjų generatorius, jis greičiau yra vykdytojas, tegu ir puikus, bet sostinės

Tautų draugystė užsimezgė ir Vilniaus urėdijos miškuose

www.verslaspolitika.lt, Gintauto Kniukštos nuotraukos Vilniaus miškų urėdijoje, netoli Rukainių, Izraelio  ambasada Lietuvoje bendradarbiaudama su LR Aplinkos ministerija, VĮ Vilniaus miškų urėdija ir Vilniaus rajono savivaldybe kartu su moksleiviais iš visos Lietuvos pasodino ąžuolų giraitę. Lietuva dvišalius santykius su Izraeliu plėtoja nuo 1992-ųjų. Izraelio ambasada Vilniuje buvo atidaryta 2015 metų kovą - iki tol šios šalies ambasadorius Lietuvai rezidavo Rygoje. Per Holokaustą Lietuvoje naciai, dažnai padedami vietinių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkstančių Lietuvos žydų. Pasaulio tautų teisuoliais Izraelis yra pripažinęs beveik 900 Lietuvos gyventojų, gelbėjusių žydus. Sausio pradžioje Lietuvos paštas išleido

Lietuvos televizijai 60. U. Galadauskaitė – žiūrovų mylimiausia žvaigždė

Monika Visockytė, LRT.lt Ne visada pavyksta nujausti tiesioginiame eteryje tykančius netikėtumus, tačiau neretai jie tampa smagiausiais atsiminimais. „Vyko Vilniaus universiteto rektoriaus inauguracija – oficiali ceremonija. Prie Šv. Jonų bažnyčios kalbu su eksperte, o man už nugaros pasirodo amžinąjį atilsį kunigaikštis Vildaugas ir į mikrofoną labai mandagiai pagiria puikų naująjį rektorių. Nepasimečiau, žiūrovams pranešiau, kad renginys neeilinis, todėl jo pasižiūrėti ateina ir kunigaikščiai“, – atmintin įsirėžusias darbo LRT TELEVIZIJOJE akimirkas prisimena U. Galadauskaitė, kurią žiūrovai išrinko mylimiausia televizijos žvaigžde. „Matydama, kokie žmonės įrašyti, tarp jų Gražina Bigelytė, net minčių neturėjau laimėti. Nominantų sąraše esu

Ramunė Sotvarė-Šemetienė. Emigracija: kai svajones nužudo realybė

Ramunė Sotvarė-Šemetienė. Emigracija: kai svajones nužudo realybė www.lrt.lt Buvo gabus chemikas – tapo eiliniu apsaugos darbuotoju. Mokėsi Jungtinės Karalystės universitete – sugrįžo atgal į varganą lūšną be vandens ir tualeto. Buvo geriausias mokykloje, o dabar – savos šeimos skerdikas. Tokią atomazgą nulėmė viso gyvenimo vilčių žlugimas. Duodama interviu portalui „15min.lt“ taip mananti sakė Egidijaus Anupraičio, įtariamo artimiausių žmonių sušaudymu, chemijos ir biologijos mokytoja Kunigunda Vrubliauskaitė. Niekas kol kas nežino, kas iš tiesų ką nulėmė, tačiau prakalbusi apie tai mokytoja palietė dar vieną reiškinį, kurį nujaučiame, bet dar daug nekalbame, kurį taip pat galime

Kauniečių pamėgtas poilsiavietes puoselėja miškininkai

www.verslaspolitika.lt Miškai, o ypač valstybinės reikšmės, visuomenės ir valstybės gyvenime atlieka įvairias funkcijas. Kauno miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškams parengtas specialus rekreacinio sutvarkymo projektas. Įrengti 59 rekreacijos objektai - poilsiavietės, atokvėpio vietos, pažintiniai takai, kurių dalį numatyta atnaujinti ar rekonstruoti. Kauno miškų urėdijos teritorijoje rekreaciniams miškams priskirta 3612 ha miškų arba 14 proc. viso miškų ploto, iš jų 2486 ha valstybinės reikšmės miškuose. Rekreaciniams miškams priskirti miško parkai, rekreaciniai miško sklypai, saugomų teritorijų rekreacinių zonų miškai, miestų miškai. Kauno urėdijos miškininkai poilsiautojams siūlo pailsėti 13 poilsiaviečių, 43 atokvėpio vietose, pakeliauti pažintiniu ir rekreaciniu takais.

Artūro Noviko džiazo mokykla: tarptautiniai konkursai ir aukso medaliai

Artūro Noviko džiazo mokykla įkurta 2004 metais. Tai vienintelė mokykla Lietuvoje, kurioje vaikai nuo ketverių metų mokomi dainuoti džiazą vokaliniame ansamblyje. Kad mokėtų skaityti iš natų, visi mokyklos auklėtiniai mokosi solfedžio. Pasirinktiniai (neprivalomi) dalykai: fortepijonas, fleita, saksofonas, gitara, mušamieji. Kasmet į muzikuojančių vaikų būrį įsilieja nauja keturmečių karta. Padedami pedagogų – savo srities profesionalų – mažieji išmoksta ne tik dainuoti ar groti. Scenos judesys, atsakomybės jausmas prieš kiekvieną koncertą, punktualumas, gebėjimas būti kolektyvo nariu nuo vaikystės ugdomos savybės praverčia tolimesnėje asmenybės tobulėjimo raidoje. Su muzika užaugę jaunuoliai Artūro Noviko džiazo grupėse dainuoja

Arūnas Valinskas: „Laimė į skolą nedalinama“

LRT.LT Žvarbus lapkričio pabaigos vakaras. Prie sostinės centre esančios pokylių salės stoja automobiliai, iš kurių lipa pasipuošę, gėlėmis ir dovanomis nešini žmonės. Tai – pramogų pasaulio banginiu tituluojamo Arūno Valinsko 50-ojo jubiliejaus šventės svečiai: dainininkai, verslininkai, politikai. Nė vieno, pasak jubiliato, pakviesto „iš reikalo“. „Šį vakarą norėjau matyti žmones, kurie vienu ar kitu tarpsniu buvo ir yra mano gyvenimo dalis. Pavyzdžiui, Andrius Kubilius, su kuriuo Seime tikrai labai daug dirbome. Jis juk tikrai nėra pats populiariausias Lietuvoje žmogus. Bet man nusispjaut, kas ką galvoja! Tai mano šventė ir ji bus tokia, kokios

Seimo Pirmininko vizitas Latvijoje

Jolanta Anskaitienė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis ir jo vadovaujama delegacija Rygoje susitiko su Latvijos vadovais, aptarė Lietuvos ir Latvijos pasirengimą valstybių Šimtmečio minėjimui 2018 metais, regiono saugumo, Rytų partnerystės ir branduolinės saugos klausimus. „Su Latvijos vadovais aptarėme mūsų valstybėms svarbiausius klausimus. Viena pagrindinių temų – kaip užtikrinsime mūsų regiono visapusišką saugumą, kritinės infrastruktūros atsparumą galimiems iššūkiams“, – sakė Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Susitikime su Latvijos Respublikos Prezidentu Raimondu Vėjuoniu (Raimonds Vējonis) aptarti dvišaliai Lietuvos ir Latvijos santykiai, bendri infrastruktūriniai projektai, Klaipėdos SGD terminalo galimybių išnaudojimas, daug dėmesio skirta Rytų partnerystės klausimams ir situacijai Ukrainoje

Donaldas Trumpas paskelbtas 2016 metų leidinio „Time“ metų žmogumi

www.delfi.lt Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbtas 2016 metų leidinio „Time“ metų žmogumi. Įtakingas amerikiečių žurnalas šį apdovanojimą skiria už didžiausią teigiamą ar neigiamą įtaką naujienoms ar žmonių gyvenimams. Anot Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Donaldas Trumpas yra protingas žmogus, tad netruks supras savo, kaip JAV prezidento, įsipareigojimų ir atsakomybės, rašo „The Independent“. Kaip pareiškė V. Putinas, Vakarų bandymai sukurti pasaulį, kuriame dominuotų vienos krypties politinės jėgos, pasirodė nesėkmingi ir galių pusiausvyra pamažu grįžta. Kai D. Trumpas nugalėjo savo varžovę Hillary Clinton, V. Putinas aiškiai leido suprasti, kad nori, jog Rusijos ir JAV santykiai būtų

Pateikė Seimui Sauliaus Skvernelio kandidatūrą premjero pareigoms

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pateikė Seimui Sauliaus Skvernelio kandidatūrą premjero pareigoms. Remiantis Konstitucija, premjerą Seimo pritarimu tvirtina prezidentas ir paveda suformuoti jam Vyriausybę. „Tikiuosi Seimo pritarimo S. Skvernelio kandidatūrai į ministro pirmininko pareigas", - sakė D. Grybauskaitė. Sakydamas sako kalbą S. Skvernelis pabrėžė Lietuvos pasiekimus, bet sakė, kad, nepaisant jų, nemaža dalis Lietuvos gyventojų savoje šalyje nesijaučia laimingi. Kandidato į Ministrus Pirmininkus Sauliaus Skvernelio kalba Seimo plenariniame posėdyje: ,,Per 26 metus Lietuva pasiekė įspūdingų laimėjimų: atkūrėme valstybės Nepriklausomybę; įtvirtinome gyvybiškai svarbią Lietuvos narystę NATO bei Europos Sąjungoje ir Lietuvos, kaip Vakarų demokratinio pasaulio dalies, statusą;

Top