Jūs esate
Pagrindinis > Naujienos

Prasideda vienintelio Lietuvoje burlaivio sezonas

Rasa Ramonaitė, Klaipėdos universitetas Klaipėdos universitetas (KU) yra vienintelė Lietuvoje aukštoji mokykla, turinti savo laivyną. Universitetas didžiuojasi mokslinių tyrimų laivų „Mintis“, laivu „Odisėja“ ir burlaiviu „Brabander“. Pastarasis yra vienintelis plaukiojantis klasikinio stiliaus burlaivis. Klaipėdos universitetas burlaivį „Brabander“, pastatytą 1977 m. Olandijoje, įsigijo lygiai prieš dešimtmetį. Išvykos į tarptautinę konferenciją „Brabander“ burlaiviui šiltasis metų sezonas yra pats darbymetis: KU dėstytojai su studentais plaukia į atvirą jūrą atlikti mokslinių praktikų, vyksta į tarptautines konferencijas. Be to, burlaivis, atstovaujantis Klaipėdos universitetui, uostamiesčiui ir Lietuvai, kaip jūrinei valstybei, dalyvauja tarptautinėse laivų regatose. Viena jų – prestižinė tarptautinė didžiųjų burlaivių regata „Tall Ships Races“ – finišuos Klaipėdoje liepos 29 – rugpjūčio 1 dienomis. Savo sezoną burlaivis jau pradėjo. Netrukus, birželio 8 dieną, jis išplauks į trijų savaičių išvyką, į 11-ąjį Baltijos jūros mokslų kongresą, kuris šį kartą vyks Vokietijoje, Rostoke. Šiame kongrese dalyvauja Baltijos šalių mokslininkai, atliekantys tyrimus įvairiose jūros mokslų srityse: geologijos, okeanografijos, aplinkotyros, ekologijos, hidrobiologijos, hidrotechnikos, klimato kaitos. Iš KU vyksta apie 15 mokslininkų, iš jų 10 – doktorantų, kurie kongrese skaitys mokslinius pranešimus, dalyvaus jaunųjų mokslininkų seminaruose „Bonus“. 2013 metais Baltijos jūros mokslų kongresą organizavo Klaipėdos universitetas. „KU turi stiprų jūrinių tyrimų branduolį, kurį sudaro ne tik turima bazė, įranga, laivai, bet ir pripažinti mokslininkai, atliekantys Baltijos okeanografinius tyrimus“, – Klaipėdos universiteto reikšmę kongrese akcentavo Gamtos mokslų katedros profesorė Inga Dailidienė. Nuo birželio 26 d. kone visam mėnesiui KU burlaivis „Brabander“ kartu su prof. habil. dr. V. Žulkumi ir archeologijos studentais vyks į ekspediciją Estijoje, kur tyrinės nuskendusį laivą „Prezidentas Smetona“. Lietuvai ir Klaipėdai „Brabander“ nerūpi „Liepos 11 dieną burlaivis „Brabander“ startuos didžiųjų burlaivių regatoje „Tall Ship Races“, dalyvaus dviejų etapų lenktynėse: nuo Talino į Turku, tada nuo Turku plauks į Klaipėdą“, – su burlaivio užimtumu vasarą supažindino laivo kapitonas Valdemaras Vizbaras. „Pirmajame etape burlaivis dalyvaus lenktynėse. Tada didžiosios regatos ir jūros šventės įgula ilsėsis, nes prieš tai būsime du mėnesius prabuvę ne namie“, – šypsojosi „Brabander“ kapitonas. Nuo rugpjūčio 16 dienos burlaivis plauks į Rygą, kur vyks „Riga Sail“ regata. Iki vasaros pabaigos mokslininkas Ričardas Paškauskas ir studentai plauks į jūrą tyrinėti jūros dumblių. ,,Nors burlaivio „Brabander“ paskirtis – ne lenktynės, jis skirtas reprezentacijai, bet, gavę finansavimą iš įvairių verslo įmonių, dalyvaujame regatose ir taip reprezentuojame Klaipėdos universitetą. Deja, nei valstybė, nei uostamiesčio valdžia nevertina šio unikalaus, vienintelio Lietuvoje burlaivio svarbos. Kartais pagalvoju, kad mums dar toli iki jūrinės valstybės“, – kalbėjo V. Vizbaras, burlaivio „Brabander“ kapitonas.

Klaipėdos uoste iškrauta NATO priešakiniame batalione tarnausiančių Norvegijos karių technika

Į Klaipėdos jūrų uostą atgabenta Norvegijos kontingento, tarnausiančio NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje, kovinė ir administracinė technika. Apie šešias dešimtis karinio transporto vienetų sudarys įvairių modifikacijų tankai „Leopard“, pėstininkų kovos mašinos CV 90, įvairių modifikacijų šarvuočiai M113, krovininės ir lengvosios transporto priemonės. Karinės Norvegijos kariuomenės technikos atvykimą į Klaipėdos jūrų uostą padėjo užtikrinti Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas „Sūduvis“ (M-52). Jis pasitiko ginkluotę gabenantį keltą ir jį lydinčias NATO fregatas Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje bei saugiai palydėjo prie Klaipėdos uosto krantinės, Nyderlandų fregatos HNoMS „Roald Amundsen (F-311) sraigtasparnis saugojo keltą iš oro. Į Lietuvą atvykusią Norvegijos karinę techniką atlydėjo NATO nuolatinės parengties pirmosios jūrinės grupės kovinių laivų junginys (SNMG1), remiantis Lietuvoje veikiančią NATO priešakinių pajėgų bataliono grupę. Tai pirmas kartas, kai NATO karinės jūrų pajėgos prisidėjo dislokuojant tokius priešakinių pajėgų pajėgumus. Iš Klaipėdos Norvegijos karių technika kovinės grupės logistiniais pajėgumais išgabenta į Ruklą, kur ir dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė. Planuojama, jog visas Norvegijos karių kontingentas į Lietuvą atvyks jau kitą savaitę. „Labai džiaugiuosi, galėdamas pasveikinti į Lietuvą atvykstančius Norvegijos karius. Su visu jų atvykimu baigsime NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje dislokavimo etapą. Kartu su kovine grupe mes jau dalyvaujame įvairiose treniruotėse ir su nekantrumu laukiame, kai kartu su Lietuvos kariuomenės brigada „Geležinis Vilkas“ birželį dalyvausime pratybose „Geležinis vilkas“, – sakė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadas pulkininkas leitenantas Chistoph Huber. NATO eFP pajėgų bataliono sudėtyje tarnaus apie 200 karių iš Telemark bataliono ir Norvegijos kariuomenės Šiaurės brigados padalinių. Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje jau dislokuota per 450 Vokietijos, 100 Belgijos, 250 Nyderlandų karių. Krašto apsaugos ministerija, verslaspolitika.lt Nuotraukos: Laura Skiezgilienė

Siūlo Seimui imtis iniciatyvos formuojant strateginius valstybės tikslus

Vis labiau ryškėjant tendencijoms, kad Lietuvoje įvairioms valdžioms sunkiai sekasi įgyvendinti esmines valstybės gyvenimo reformas, apie kurių būtinybę ne pirmus metus kalba Lietuvos ekspertai, Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas, iniciatyvos imasi konservatorių ir socialdemokratų Seimo nariai Gabrielius Landsbergis, Andrius Kubilius, Gediminas Kirkilas. Parlamentarai Seimui teikia deklaraciją „Dėl 10 prioritetinių valstybės tvarkymo darbų, pasitinkant valstybės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį“, kuria siekiama išgryninti esminius darbus ir strateginius tikslus, kurių bendromis pastangomis turėtų būti siekiama iki 2020 metų. „Šiandien Lietuvos politiniame gyvenime matome vis labiau ryškėjantį chaosą. Vyriausybės ir Seimo daugumos, koalicijos partnerių idėjų takoskyros, nesutarimai bandant įgyvendinti Lietuvai esmines pertvarkas – nuo aukštojo mokslo iki valstybės valdomų įmonių reformos – jau pradeda kelti realią grėsmę, kad pagal žmonių pragyvenimo lygį, socialinę gerovę, šalies ekonominio augimo tendencijas, emigracijos mastus ir kitus svarbius parametrus smuksime į ES valstybių sąrašo pabaigą. Todėl, nors ir būdami opozicijoje, formuluojame aiškius tikslus, kuriuos Lietuvos Seimas turėtų užsibrėžti iki 2020 metų ir kurių būtų galima siekti bendromis pastangomis“, – sako vienas iš deklaracijos iniciatorių Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas, TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Deklaracijoje pabrėžiama, kad XVII Vyriausybė rodo pastangas įgyvendinti reikšmingas permainas valstybės reikaluose, tačiau tam reikia aiškiai apibrėžtų, visuomenei ir politinei bendruomenei gerai suprantamų valstybės reikalų pertvarkos prioritetų ir tokiai pertvarkai sutelktos intelektualios politinės valios. Šiuo metu Lietuvoje nėra sutarta dėl tokio pobūdžio svarbiausių Lietuvos ekonominių iššūkių ir esminių, aiškių valstybės reikalų pertvarkos prioritetų, todėl įgyvendinamas permainas visuomenei yra sunku suprasti arba jų įgyvendinimas, nepajėgiant sutelkti intelektualios politinės valios, tampa fragmentišku bei stringančiu. „Teikdami strateginius Lietuvai pasiūlymus remiamės 2017 metų Europos Komisijos (EK) paskelbta Lietuvos situacijos analize. EK jau ne pirmus metus pastebėtos sisteminės problemos ir jų sprendimo būdai tik patvirtina, kad valstybė, neturėdama aiškių tikslų ir prioritetų, turėdama valdančiąją daugumą, paskendusią tarpusavio santykių aiškinimosi reikaluose bei neturinčią aiškaus užsibrėžtų reformų įgyvendinimo plano, sėjančią chaoso ir nestabilumo atmosferą, negali tikėtis gerovės augimo ateityje. Priešingai – esame pasmerkti stagnacijai arba netgi degradacijai. Remdamiesi EK rekomendacijomis, įvardijame sau 10 svarbiausių Lietuvos problemų ir keliame 10 svarbiausių ilgalaikių valstybės tvarkymo tikslų, kuriems prioritetinį dėmesį turėtų skirti šios kadencijos Seimas“, – sako vienas iš šios deklaracijos autorių Seimo narys Andrius Kubilius. Deklaracijoje keliamas tikslas, kad 2020 m. pabaigoje Lietuva pagal BVP vienam gyventojui santykį (palyginamosiomis kainomis) atsidurtų tarp ES stipriausių ekonomikų 15-tuko, o 2025 m. – patektų į 10-tuką. Demografijos srityje siekiama, kad 2020 metais emigracijos ir reemigracijos srautai susibalansuotų: Lietuvoje gimstamumas 2020 metais būtų 1,8 vaiko (vietoje 1,7 vaiko 2015 m.), o 2025 m. – 1,9 vaiko. Per artimiausius trejus metus ketinama pasiekti, kad Lietuvos 2 nacionaliniai universitetai būtų pasirengę globaliai konkurencijai, o likę 3 – konkurencijai Baltijos regione. Deklaracijos autorių vizijose – Lietuva, esanti ne tik informacinių technologijų, bet ir biotechnologijų bei fotonikos regioniniu Nordic-Baltic centru, į kurį gausiai investuoja globalios didelės multinacionalinės kompanijos. Numatoma siekti, kad į Lietuvos 7 pramoninius centrus provincijoje ateitų 5 kartus daugiau gamybinių investicijų (taip pat iš užsienio), nei ateina dabar; 2020 m. pagal minimalios socialinės apsaugos adekvatumo parametrą, Lietuva iš ES atsilikėlės taptų ES vidutinioke; 2020 m. vaikų smurto atvejų turi būti dvigubai mažiau nei yra dabar. Organizuojant darbuotojų rengimą ir persikvalifikavimą, būtų mažinamas nedarbas ir tenkinami vis labiau išryškėjantys darbo rinkos poreikiai. Atskira dalis skirta ir šešėlinei ekonomikai, siekiant, kad jos mastai sumažėtų iki 20 proc.; o pagal „Transparency International“ korupcijos tyrimo indeksus Lietuva būtų „švariausių“ pasaulio šalių 20-tuke (pernai iš 32 vietos nukritome į 38). Užsibrėžtas tikslas, kad 2020 m. PVM surinkimo skirtumas tarp galimo surinkti ir faktiškai surenkamo PVM nukristų iki 10 proc.; perskirstymas per biudžetą padidėtų 4 proc. ir siektų 32 proc. BVP. Per ateinančius 3 metus alkoholio suvartojimas turėtų sumažėti 30 proc. nei yra dabar. Įvykdžius reikiamas pertvarkas sveikatos apsaugos srityje, pagal darbingo amžiaus asmenų (20–64 metų) mirtingumo parametrus Lietuva susilygintų su Estija. lrs.lt, verslaspolitika.lt...

Kodėl Seimas nenori girdėti miškininkų

Mantvydas Maciukevičius, Šakių girininkijos girininkas Vienu metu visa Lietuva pajuto, kad įsilingavo, galima sakyti, įsisiūbavo ne miškininkų pradėta reforma. Aplinkos ministerija (tarsi svetimos valstybės ruporas) skelbė, kad urėdijų nebereikia, reikia iš miškų paimti daugiau pinigo, užtat visus išgelbės vienos įmonės „Lietuvos miškai“ įkūrimas. Mes, girininkai, (taip, tie patys, kurių žada neišvaryti iš darbo ir didinti atlyginimus) svarstome visus šios reformos pliusus ir minusus. Kam kurti naują įmonę, jei bus atleista apie 1000 specialistų bei 2000 darbininkų? ,,Sodros‘ biudžetas negaus apie 7,5 mln eurų įmokų. Miestų ir rajonų savivaldybės negaus 70 proc. gyventojų pajamų mokesčio, valstybės biudžetas - 3o proc. Miškų urėdijų administracijų darbuotojai liks be darbo, padidės girininkijų plotai, dalis girininkijų darbuotojų liks bedarbiai. Sumažės miško apsauga, padidės apvaliosios medienos vagystės. Gali būti, kad medienos ruošos, miško ūkinių darbų konkursai bus nukreipti į didžiąsias įmones, tuo tarpu mažosios neturės galimybių juose dalyvauti, išaugs susitarimų dėl kainų galimybė darbams atlikti, padidės korupcijos apraiškos, miškų sektoriaus išlaidos tik padidės. Šiuo metu per AMEPS prekiaujama su maždaug 900 pirkėjų.Visko gali būti ir ,žinoma, gali atsitikti taip, kad prekyba mediena per elektroninę pardavimų sistemą bus peržiūrėta suteikiant pirmenybę didiesiems pirkėjams, sumažės konkurencija, atsiras galimybės tartis dėl siūlomų kainų (kainas diktuos keli didžiausi medienos pirkėjai), sumažės pardavimo kaina. Sumažės miškų sektoriaus pajamos, o mažosios perdirbimo įmonės, lentpjūvės rajonuose nunyks. Rajonuose atsiras dar didesnė bedarbystė, didės emigracija. Tarkime, mano gimtajame Šakių rajone žmonės gyvena iš žemės ūkio, rajone veikia keletas lentpjūvių, apie didesnes įmones tik pasvajoti galima. Įstatymo projektui po pateikimo Seimas pritarė, tačiau, joks ekonominis efektas neskaičiuotas, realiai gali jo ir nebūti dėl savikainos padidėjimo ir pajamų sumažėjimo. Ministerijos sudarytoje darbo grupėje įstatymo projektui dalyvavo didesnė dalis žmonių nedirbę miškų urėdijose ar girininkijose, neįsigilinę į darbo organizavimą miške ir šių darbų specifiką. Iš ministro pasisakymų galima daryti prielaidą, kad vykdoma politiniai pavedimai ir nurodymai, neturintys aiškių ekonominių, gamybos efektyvumo užtikrinimo ar tuo labiau socialinių sprendimų regionuose analizės. Ačiū Dievui, Seime atsirado protingų žmonių, kurie paprašė atlikti įstatymo projekto ekspertinį vertinimą. Žlugus skelbtam valstybinių miškų valdymo modelio ekspertizės konkursui, kuriame už 100 eurų užmokestį nepanoro dalyvauti nė vienas nepriklausomas konsultantas, procedūra buvo pradėta iš naujo, tačiau 2017 m. gegužės 12 d. Seimo valdyba nutarė šio įstatymo projekto nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo nevykdyti. Kodėl Seimas nenori atsakyti į svarbius visuomenei klausimus dėl ekonominio ir socialinio valstybinių miškų valdymo reformos pagrįstumo, kurių Vyriausybė iki šiol nesugebėjo pateikti. Neaišku, kiek išlaidų ši reforma pareikalaus iš biudžeto, kokį efektą turės darbo vietų kūrimui ir išlaikymui regionuose, koks bus jos poveikis korupcijos lygiu. Ar bus grįžta prie pataisų ekspertinio vertinimo? Aš jaunesnės kartos miškininkas, mokslus baigiau prieš aštuonerius metus, tačiau atvirai pasakysiu – žemė po kojomis susvyravo nuo naujųjų metų, vos tik pradėjus kalbėti apie reformą, o kai kurie pasisakymai tarsi pribloškė – miškininkai tapo kone tautos priešai, niekam nereikalingi. Aš - miškininko vaikas, skaičiau spaudoje, kad profesorius, habilituotas biomedicinos ir miškotyros mokslų daktaras, pirmasis atkurtosios nepriklausomos Lietuvos ministras Vaidotas Antanaitis visada pasikliovė savo mokiniais. Daugelis jo buvusių studentų dirbo miškuose, atkūrus nepriklausomybę ir pertvarkius miškų ūkį, tapo valstybinių miškų puoselėtojais, mes iš jų mokėmės, nuoširdžiai dirbome savo valstybei. O kas dabar mūsų laukia? Nors girininkams žadami aukso kalnai, aš nejaučiu jokio stabilumo, dingo saugumo jausmas, bijau pagalvoti apie ateitį... Anot profesoriaus, valdžia nuo Dievo duota. Sutinku, tačiau kodėl mums, miškininkams, reformos organizatoriai atsuko nugarą, nenori mūsų nei girdėti nei klausyti? Sėkmingiausios reformos būna tada, kai jos deramai išanalizuojamos, labai kvalifikuotai paruošiamos, kai jas vykdo tikri specialybės žinovai. Deja, apie šią valstybinių miškų reformą taip kalbėti be galo sunku. Kita vertus, juk palyginti su kaimynais, našesnius miškus turi tik vokiečiai. Dėl saikingų kirtimų ir gero ūkininkavimo Lietuvos miškininkai jau keletą dešimtmečių sparčiai didina išteklių vertę. P. S. Šakių girininkija yra Šakių miškų urėdijos centrinėje dalyje. Girininkijos teritorija užima 2948 ha plotą, tame tarpe valstybiniai miškai - 2695 ha plotą, o tai sudaro 91 proc. girininkijos teritorijos....

L. Bielinis. Nauja politinė vadovybė: kas laukia LSDP?

Lauras Bielinis

Lauras Bielinis Specialiai žurnalo www.verslaspolitika.lt leidiniui ,,ŠIANDIEN“ Iš tikrųjų daugelis partijos narių bei politines Lietuvos aktualijas stebinčiųjų atidžiai seka naujo LSDP lyderio Gintauto Palucko atėjimą į partijos vadovo postą. Dalis partiečių, kaip ir įprasta, laukia sumaišties ir skilimų. Tokie lūkesčiai neišvengiami, jie būdingi tiems, kurie tenkinasi įprastu ir bijo pokyčių. Nesakau, kad pokyčiai bus tik geri ar tik blogi, bet jie bus, tad inertiškai mąstantiems bus nejauku. Dalis partiečių savo nepasitenkinimą reiškia politiškai, jie balsavo už kitus, antrajame ture savo balsą atidavė už Mindaugą Sinkevičių. Jiems politiniai pokyčiai LSDP siejasi su galimais pasitraukimais iš užimamų pozicijų, su savo pozicijos koregavimu ir konkurencija ten, kur viskas buvo kontroliuojama. Kiti džiūgauja, nes jų lyderis dabar yra ir partijos vadovas. Tačiau realiai visi supranta, kad viskas keisis: partijos vadovybėje bus kitaip renkami ir skiriami partijos vadovo pavaduotojai, juos turės teikti partijos skyriai; kitaip bus dirbama regionuose, nes nekūrybiškas inertiškimas nedavė laukiamų rezultatų. Visi žiūrėjo į burną A.Butkevičiui ir laukė, kada jis padės, parems, pastums ar inicijuos. Aišku, kad vienas lyderis mažai ką gali padaryti. G.Paluckas turi ambicijų priversti partiją inicijuoti pokyčius ne iš viršaus, o iš apačios, bent taip buvo kalbama rinkiminėse diskusijose. Toks siekis tikrai naudingas ir jei jis bus realizuotas, partiečiai patirs pakankamai didelį stresą, nes jau nebus galima lūkuriuoti savo politinės naudos stovint už vadovo nugaros ir manyti, kad vadovas geras, jei jis padėjo padaryti karjerą ir, žinoma, blogas, jei jam nepasisekė ar nepadėjo daryti karjeros. G.Paluckas-naujos kartos politikas neragavęs sovietinio gyvenimo malonumų ir neturintis jau nusistovėjusių ryšių partijos viršūnėje. Aišku jis suformavo tam tikrą komandą Vilniuje, sukūrė tam tikrus kontaktus su regionais, tačiau didžiajai daliai "senųjų" partiečių jis lieka dar jaunu ir ne iki galo žinomas Šiandien situaciją partijoje galima vertinti kaip tylaus laukimo situaciją, kuomet visi mąsto, strateguoja ir derina galimus savo veiksmus, pozicijas ir galimybes prie naujo vadovo. Suprantama, kad bus problemų. O jos matomos plika akimi: Pirma. G.Paluckas nėra Seimo narys ir jo vadovavimui iškyla papildomas uždavinys susikalbėti ir suderinti pozicijas bei veiksmus su LSDP frakcija Seime. Frakcijos nariai yra patyrę taktikai ir veiks taip, kad G.Paluckas pajustų, kad ne jis vienas turi galią. Taigi Socialdemokratų partijoje gali susiformuoti keletas galios centrų. Diskusijos tarp jų gali būti karštos, tokios jos ir turėtų būti. Antra. Jaunumas bei patirties stoka yra ir savotiškas pliusas bei minusas vienu ir tuo pačiu metu. G.Palucko patirtis ribojasi Vilniumi ir miesto taryba, taigi veikimas visos šalies mastu tampa sudėtinga problema.  Jau vien tik dėl to, kad reikęs aplankyti ir susitarti su visais, o tam laiko duota labai nedaug. Trečia. Partijos struktūra nėra paprasta, čia galime atrasti ir partiečių, kurie visiškai rimtai žvelgia į buvusį socializmo laikotarpį kaip į pozityvų ir pageidaujamą, čia yra ir valdininkiškai-nomenklatūriškai nusiteikusių, kurių buvimas partijoje tėra karjeros reikalas, o su tokiais bendradarbiauti ir keisti partines veiklas bei struktūras bus labai sudėtinga. Čia yra ir normalių kairės politinės partijos išpažinėjų, norinčių normalios, europinės kairės, juos reiks identifikuoti ir surasti abipusio pasitikėjimo bei bendradarbiavimo galimybes. Partijoje yra ir radikalių kairuolių, artėjančių prie anarchizmo ar trockizmo pozicijų. Yra ir kitokių modernių -izmų atstovų, kurie kartais labai liguistai gina specifinius interesus bei pozicijas. Su visais reiks atrasti kalbą ir suteikti jiems šansą realizuoti save. Kita vertus, G.Palucko politinės raidos istorija nėra iki galo tvarkinga, jis turi silpnybių, kurios  tampa jam papildoma problema tiek partijoje, tiek ir viešumoje, visų pirma  -  teistumo klausimas, kuris  jam bus primetamas kaip argumentum ad hominem. Vis tik  vieną savybę tikrai verta paminėti ir ją būtina vertinti kaip stipriąją šio jaunojo lyderio savybę - jis stiprus ir lankstus komunikatorius. O tai reiškia, kad matysime ne dar vieną nuobodžiai kalbantį politiką, o įdomų oratorių, sugebantį vaizdingai kalbėti ir atsikirsti - ir oponentams, ir žurnalistams. Taigi LSDP laukia pokyčiai ir jie, matyt, neišvengiami.    ...

G. Kirkilas. Terorizmas veda į asmenines tragedijas, o ne į teroristų pergales

Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkas Gediminas Kirkilas ir Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Juozas Bernatonis reiškia nuoširdžią užuojautą dėl žiauraus teroro akto Mančesteryje Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Parlamentui, šios valstybės piliečiams ir žuvusiųjų artimiesiems. Ekstremalaus islamo terorizmas tapo bene esminiu iššūkiu tarptautiniam saugumui trečiajame žmonijos tūkstantmetyje. „Tokie žiaurumu nesuvokiami teroro aktai kaip Mančesteryje veda į asmenines nepamatuojamo skausmo tragedijas, griauna ir negrįžtamai pakeičia daugybės žmonių gyvenimus. Reiškiame gilią užuojautą mūsų kolegoms Jungtinės Karalystės parlamente ir pirmiausia – žuvusiųjų artimiesiems, kurie šiuo metu išgyvena neįsivaizduojamą kančią. Bet kuris teroristinis aktas yra absoliučiai beprasmis ir neveda į jokias pačių teroristų įsivaizduojamas pergales ar jų deklaruojamus tikslus. Tai yra tik pralaimėjimas pačioms teroristų organizacijoms, kurios manipuliuoja eiliniais savo nariais, kad šie vykdytų tokius baisius veiksmus prieš nekaltus ir visiškai niekuo dėtus žmones. Ekstremalaus islamo terorizmas tapo bene esminiu iššūkiu tarptautiniam saugumui trečiajame žmonijos tūkstantmetyje. Jis žeidžia Islamą išpažįstančius žmones visame pasaulyje ir kuria įtampą daugelyje pasaulio visuomenių. Dažniausiai eiliniai teroristai tampa savo lyderių manipuliacijų ir savo pačių įgyvendinamų teroro aktų aukomis bei atneša daug skausmo ir savo artimiesiems. Demokratinių visuomenių uždavinys kovoje su terorizmu yra užtikrinti fizinį savo piliečių saugumą, taip pat sunaikinti bet kokią musulmonų socialinę atskirtį ir diskriminaciją“, – teigia G. Kirkilas ir J. Bernatonis. Parengta pagal lrs.lt pranešimą.

Seimo valdyba neteisėtai nepaskelbė viešojo konkurso ekspertiniam vertinimui dėl Miškų įstatymo projekto

Vytautas Kamblevičius, Lietuvos Respublikos Seimo narys 2017 m. kovo 20 d Seimo valdybai 46 Seimo nariai, priklausantys skirtingoms frakcijos, pateikė prašymą dėl privalomo nepriklausomo ekspertinio teisės akto projekto įvertinimo, tačiau Seimo valdyba iš baimės neteisėtai nepaskelbė viešojo konkurso ekspertiniam vertinimui dėl Miškų įstatymo projekto Lietuvos Respublikos Seimo statuto 145 straipsnis, apibrėžiantis sąlygas privalomos išvados dėl įstatymo projekto, imperatyviai numato, jeigu įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti teisinį reglamentavimą (nustatyti, pakeisti arba panaikinti teisės subjektų teises arba pareigas, formuluoti tam tikrų sričių reformos kryptis arba raidos strategiją) ir pagrindinis komitetas arba ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių (bet ne vėliau kaip 72 valandos po svarstymo pagrindiniame komitete pabaigos) paremia tokią iniciatyvą, nutarus pradėti projekto svarstymo procedūrą Seimo valdybos nustatyta tvarka užsakomas nepriklausomas ekspertinis teisės akto projekto įvertinimas. Negana to, Ekspertinė išvada yra teisės aktą lydintis dokumentas, pristatomas svarstymų komitetuose ir Seimo posėdyje metu. 2016 metais urėdijos Lietuvos valstybei sumokėjo 68 mln. eurų mokesčių ir tai sudarė 42 proc. visų jų gautų pajamų, tačiau Seimo valdyba visai miškų ūkio reformos ekspertiniam vertinimui sugeba skirti 100 eurų. Teisiškai Seimo valdyba žengė labai neatsakingą ir įžūlų žingsnį, nes Aplinkos apsaugos komitetas patikslino naujas sąlygas privalomam ekspertiniam vertinimui, kurios atvertų kelią visiems asmenims dalyvauti viešajame konkurse dėl miškų reformos, tačiau Seimo valdyba nevykdė ne tik Seimo aplinkos apsaugos komiteto valios, bet ir trečdalio Seimo narių teisėto ir privalomo Statutinio reikalavimo. Seimo valdyba po Aplinkos komiteto patikslintų sąlygų negalėjo neskelbti viešojo konkurso ekspertiniam vertinimui dėl Miškų įstatymo projekto. Seimo statutas numato pareigą Seimo valdybai, tačiau istoriškai pirmą kartą atsisakė vykdyti Seimo statutinį privalomą reikalavimą. Pirmas žingsnis jau žengtas ir šis neteisėtas Seimo valdybos sprendimas jau bus nagrinėjamas Seimo etikos ir procedūrų komisijos posėdyje. Sunku suvokti, kodėl Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Seimo vadovybė, sugeba skirti tik 100 eurų vienai svarbiausių šios Vyriausybės siūlomų pertvarkų. Kodėl valstiečiai visais įmanomais būdais taip aršiai „stumdami“ reformą, vengia ekspertinio įvertinimo, nejaugi jiems nereikalingi reformos poreikį pagrindžiantys duomenys? Mes privalome pasimokyti iš Latvijos ar kitų valstybių klaidų ir pasistengti, kad mūsų reforma leistų atnešti didžiausią ekonominę naudą mūsų valstybei. Jei laiku nebus pakoreguotas neteisėtas Seimo valdybos sprendimas, tai bus pirmas toks įžūlus Seimo valdybos sprendimas, kuris atidurs teisme.  ...

Žmonės mažiau pasitiki partijomis, jų veikla

Alvyda Bajarūnaitė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, www.lrt.lt Kaip rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atlikta aklausa, gegužę už „valstiečius “ ketina balsuoti 17,2 proc. rinkėjų - keturiais procentiniais punktais mažiau nei balandį. O štai  Kauno meras V. Matojošaitis iš šeštos vietos pakilo į ketvirtą.  Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys LRT RADIJUI pakomentavo šias tendencijas.  – Kaip dėliojasi partijų reitingai? – Eiliškumas nepasikeitė. Pirmoje vietoje – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, antroje – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, paskui – Socialdemokratų partija, Liberalų sąjūdis, „Tvarka ir teisingumas“. Tos partijos įveikia 5 proc. barjerą. Sumažėjo žmonių, pasakančių, už ką jie balsuos, 6 procentiniais punktais. Tai reiškia, kad yra nusivylimas partijomis, jų veikla. Daugiausia reitingo taškų prarado „valstiečiai“ (3–4 proc.). Tai jau penktas mėnuo iš eilės, kai jie praranda savo reitingą. Tačiau jie turėjo tiek daug, kad ir toliau išlieka pirmi. Kitų partijų reitingas ne taip jau ir pasikeitė. – Kaip vertinami partijų pirmininkai? Kurių reitingas krito, o kurių pakilo? Kodėl keičiasi apklaustųjų nuomonė? – Apklaustųjų nuomonė keičiasi reaguojant į įvairius įvykius – tai, ką siūlo valdžia, kokios naujos formos atsiranda, kiti dalykai. Pirmoje vietoje ilgai buvo premjeras Saulius Skvernelis – reitingų karalius. Tačiau šį kartą, po ilgos pertraukos, pirmoje vietoje yra prezidentė Dalia Grybauskaitė. S. Skvernelis prarado maždaug septynis reitingo taškus. Daugiau prarado Ramūnas Karbauskis. Teigiamų vertinimų balandžio mėnesį buvo 39 proc., o dabar – 32 proc. Išaugo ir neigiamas R. Karbauskio reitingas. Sumažėjo sveikatos ministro Aurelijaus Verygos reitingas, taip pat ir vyriausybės. Galima matyti, kad reaguojama į naujoves. Mano nuomone, tai lėmė Darbo kodeksas, nes nebuvo pakankamai išaiškinta, o lankstūs darbo santykiai daliai žmonių skamba nelabai priimtinai. Galbūt šiek tiek prisidėjo ir diskusijos dėl moksleivių atostogų. Apklausa parodė, kad trumpesnių atostogų ypač nenori tie, kurie turi vaikų. – Matyt, kad apklausa vyko tuo metu, kai buvo daug diskutuota apie alkoholio vartojimo ribojimus? – Taip. Į anketą buvome įtraukę klausimų apie ribojimus. Kai kuriems dalykams žmonės pritaria, kai kuriems – ne. Galbūt pritartų reklamos draudimui, pardavimo laiko trumpinimui, didesniam amžiaus apribojimui. Išskyrus žmones, kuriuos tai tiesiogiai liečia (jie nepritaria, o vyresni – pritaria). Labai nepritariama kainų didinimui: 65 proc. nepritaria, 22 proc. pritaria. Nepritariama ir dėl specializuotų parduotuvių, ir dėl to, kad alkoholiu nebūtų prekiaujama renginiuose. – Tai reiškia, kad kai tik vyriausybė svarsto ir priima nepopuliarius sprendimus, žmonių nuomonė iš karto keičiasi? – Taip, žmonės seka, domisi, reaguoja. Į tai reikia atsižvelgti. – Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas pirmą kartą dalyvavo apklausose kaip partijos lyderis. Koks jo reitingas? – Jis ateina į reitingavimo sąrašą kaip Seimo partijos lyderis. Teigiamų vertinimų jis turi 18 proc., neigiamų – 16 proc. Tai nėra dideli skaičiai, nes pusė žmonių dar negali apie jį pasisakyti, dar neturi nuomonės. Jo reitingas kol kas blankus. Reikia manyti, kad jis taps ryškesnis netolimoje ateityje. – Kas dar stebina šioje apklausoje? – Malonus aspektas susijęs su institucijomis. Pasitikėjimas teismais pasiekė aukščiausią lygį nuo 1998 m. Šiuo metu teismais pasitiki 31 proc., nepasitiki 21 proc. Pastaruoju metu matomas teigiamas balansas. Pastebima tendencija, kad pasitikėjimas teismais kiekvienais metais auga, pradedant 2011 m. Matyt, kad tai neatsitiktinė tendencija. Visuomenė mano, kad institucijos tvarkosi. – Sakote, kad tai neatsitiktinė tendencija. Ar buvo konkrečių pokyčių teismuose? Kaip manote, kodėl kyla jų reitingai? – Mano atskaitos taškas – Vakarų demokratijos šalys, kuriose gyvenimas jau daug metų geresnis. Pasitikėjimas teismais ten daug didesnis. Matyt, į tai reikia orientuotis, jei einame į gerąją pusę, kažkas visuomenėje tvarkosi. Teismų vertinimo augimas buvo sustojęs per vadinamąją Garliavos istoriją, kuri truko daug metų. Teismai ir teisėjai tuomet minėti su neigiama konotacija. Įkurta partija taip pat davė ilgalaikį neigiamą poveikį. Tačiau šiuo metu viskas krypsta į gerąją pusę. – Esate užsiminęs ir apie Kauno mero Visvaldo Matijošaičio reitingo didėjimą. – Žvelgiant į visus reitinguojamus politikus, pirmoje vietoje yra D. Grybauskaitė, antroje – S. Skvernelis, trečioje – Viktoras Pranckietis. Ketvirtoje vietoje – V. Matijošaitis. 46 proc. Lietuvos gyventojų jį vertina teigiamai, 18 proc. – neigiamai. Kalbant apie Kauną, net 75 proc. apklaustųjų kauniečių jį vertina teigiamai. Tai labai aukštas rezultatas.

Indonezijos rinka atsiveria Lietuvai

Valstybinio vizito į Indoneziją išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su šios šalies Prezidentu Joko Widodo. Tai – pirmasis istorijoje aukščiausių Lietuvos ir Indonezijos vadovų susitikimas, kuriame aptartas dvišalių ryšių stiprinimas, ES ir Indonezijos bendradarbiavimas, globalaus saugumo klausimai. Prezidentė taip pat susitiks su Indonezijos Parlamento Pirmininku Setya Novanto. Indonezija yra didžiausia Pietryčių Azijos valstybė ir ekonominė galia, G20 klubo narė, kuri, Prezidentės teigimu, gali tapti svarbia Lietuvos ekonomine partnere. Pirmasis istorijoje valstybinis vizitas – tai galimybė paskatinti dvišalį bendradarbiavimą ir atverti Lietuvos verslui bei žmonėms šią sparčiai augančią rinką. Šalies vadovė su Indonezijos Prezidentu aptarė galimybes bendradarbiauti energetikos srityje. Lietuva – pažangi saulės baterijų, biokuro technologijų gamintoja, o mūsų šalyje veikianti biomasės birža „BALTPOOL“ neturi analogų pasaulyje. Indonezijai, kur beveik 50 mln. gyventojų neturi prieigos prie elektros tinklų, tokios technologijos labai reikalingos. Su Indonezija Lietuvai taip pat aktualu dalintis sukaupta SGD terminalų eksploatavimo patirtimi. Ši šalis yra 4-a didžiausia suskystintųjų gamtinių dujų eksportuotoja pasaulyje. Prezidentės vizito metu Lietuvos ir Indonezijos energetikos ministrai pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo atsinaujinančios energetikos srityje, o sostinėje Džakartoje surengtas pirmasis Lietuvos ir Indonezijos energetikos forumas paskatins dvišalius verslo kontaktus. Vizito metu taip pat sutarta supaprastinti sertifikavimo procedūras Lietuvos pieno, mėsos ir kitų maisto produktų eksportuotojams. Tai – naujos galimybės Lietuvos gamintojams įsitvirtinti milžiniškoje 250 mln. gyventojų turinčioje Indonezijos rinkoje. Lietuva taip pat pasisako už Indonezijos ir Europos Sąjungos laisvosios prekybos susitarimą, kuris paskatintų ir dvišalę prekybą. Kasdien pusė milijono Džakartos gyventojų naudojasi Lietuvos startuolio „Trafi“ sukurtais sprendimais viešajam transportui. Prezidentė su Indonezijos vadovu kalbėjosi apie galimybes dar labiau sustiprinti bendradarbiavimą susisiekimo ir transporto srityse. Lietuvos įmonės gali prisidėti prie sparčiai vykdomos Indonezijos oro bei jūrų uostų infrastruktūros plėtros. Klaipėdos uostas galėtų tapti partneriu Indonezijos eksportui į Europą. Naujų galimybių atvers vizito metu pasirašytas susitarimas dėl ateities bendradarbiavimo tarp Indonezijos ir Lietuvos Susisiekimo ministerijų. Susitikime aptartas ir mokslo ryšių stiprinimas, inovacijų bei pažangių technologijų skatinimas. Lietuvoje sukurti vaistai ir biotechnologijos jau eksportuojami į daugiau nei 100 pasaulio valstybių, todėl yra daug potencialo bendradarbiauti farmacijos sektoriuje, kuris Indonezijoje kasmet paauga 10 procentų. Šalies vadovė Indonezijos atstovus pakvietė į kitąmet Lietuvoje rengiamą didžiausią regione gyvybės mokslų forumą „Life Sciences Baltic“. Vis daugiau Lietuvos keliautojų atranda Indoneziją, tad Prezidentai apsvarstė, kaip užtikrinti geresnę teisinę apsaugą turistams iš Lietuvos ir greitesnę pagalbą ištikus nelaimei. Šalių vadovai taip pat aptarė ES ir Indonezijos bendradarbiavimą bei bevizio režimo galimybes, tarptautinio saugumo klausimus. Indonezija – viena daugiausiai taikdarių į JT taikos palaikymo misijas siunčiančių valstybių. Dalyje jų dalyvauja ir Lietuvos kariai. Indonezijos Prezidentui, kuris yra roko muzikos mylėtojas, šalies vadovė padovanojo Lietuvos atlikėjų albumų. Kitais metais Lietuva ir Indonezija minės 25-ąjį diplomatinių santykių jubiliejų. Prezidentės spaudos tarnyba, verslaspolitika.lt R. Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotrauka.

Pakuojame lagaminą – ko nepamiršti?

Lina Dalmantaitė, Euro RSCG PR Ruošiantis kelionei, daugiausiai galvos skausmo sukelia daiktų pakavimas. Amžini klausimai – ko gali prireikti kelionėje, o ko verčiau neimti? Kelionės metu nesinori apsikrauti nereikalingais daiktais, tačiau yra tokių, be kurių vis sunkiau išsiversti. Ypač kalbant apie elektros prietaisus ir išmaniuosius įrenginius, kurie užima vis daugiau vietos ne tik mūsų kasdieniame gyvenime, bet ir lagamine. Pakuojant daiktus svarbiausia nepamiršti dokumentų, tinkamos aprangos ir... pakrovėjo! Juk visuomet norime būti pasiruošę įamžinti smagiausias kelionės akimirkas, nusiųsti nuotrauką draugui, įsijungti muzikos grotuvą sėdint lėktuve ar paskaityti skaityklę ilsintis prie baseino. Pakuojame lagaminą – ko nepamiršti? Lagamino turinys labiausiai priklauso nuo to, į kokią kelionę ruošiatės – į pažintinę kelionę su kuprinėmis pasiimkite tik pačius svarbiausius daiktus. Anot „Elektromarkt“ komercijos vadovo Vitalijaus Tarasevič iš elektros prietaisų kelionės metu labiausiai prireiks išmaniojo telefono arba fotoaparato, įkroviklio, muzikos grotuvo ir gerų ausinių. „Jei norite sekti kelionės maršrutą, skaičiuoti sudeginamas kalorijas ir įvertinti nueitą atstumą, į kelionę verta pasiimti ir išmanųjį laikrodį“, – teigia jis. Kelionių agentūros „Novaturas“ rinkodaros projektų koordinatorius Aurimas Janušauskas į šį sąrašą įtraukia ir išorinę bateriją: „Keliaujant ji gali tapti tikru išsigelbėjimu!“ Poilsinei kelionei pravers prietaisai, skirti pramogoms – planšetės, skaityklės, selfie lazdos ir elektroniniai žaidimai. „Dar vienas populiarus atributas kelionei – nešiojama kolonėlė muzikai, pavyzdžiui, belaidė, drėgmei atspari JBL kolonėlė su pakraunama baterija, kuri be sustojimo gali veikti iki 10 valandų“, – pasakoja V. Tarasevič. „Kalbant apie tradicinius prietaisus, įprastus kelioninius lygintuvus pastaruoju metu keičia modernūs ir patogūs rankiniai garintuvai. Jie neužima daug vietos ir nereikalauja specialaus paviršiaus (pavyzdžiui, lyginimo lentos) – drabužius lyginti galima tiesiog ant pakabos. Keliaujant tai itin svarbu“, – teigia V. Tarasevič. Jis taip pat pastebi, kad nors plaukų džiovintuvus dažnai galima rasti viešbučiuose, jie vis dar išlieka populiariu vasaros kelionių atributu: „Vasaros metu išties jaučiasi šios kategorijos prekių pardavimo augimas“, – tvirtina „Elektromarkt“ komercijos vadovas. Kuo geresnis viešbutis – tuo daugiau įrenginių jūsų patogumui Rinkdamiesi viešbutį, būtinai išsamiai perskaitykite jo aprašymą – ten rasite daiktų ir prietaisų, kurie bus kambaryje, sąrašą. Virdulys, kavos aparatas ar plokščiaekranis televizorius viešbučio kambaryje nieko nestebina, tačiau geriausi pasaulio viešbučiai savo klientus stengiasi lepinti nedaug kam prieinamomis naujausiomis technologijomis. „Nepralenkiami šioje kategorijoje yra Jungtinių Arabų Emyratų viešbučiai – pavyzdžiui, prabangusis septynių žvaigždučių Dubajaus viešbutis „Burj Al Arab“. Visuose šio viešbučio numeriuose rasite auksu puoštus planšetinius kompiuterius, interaktyvius plačiaekranius raiškiųjų ekranų televizorius, garsiausių prekės ženklų garso sistemų prijungimo stoteles telefonams ir kitas pramogų sistemas“, – pasakoja A. Janušauskas. Paruoškite savo išmaniuosius įrenginius kelionei Anot V. Tarasevič, prieš kelionę svarbu pasitikrinti ar pasiėmėte priedus, kurie prailgins jūsų prietaisų veikimą: „Įsidėkite kroviklius, pakraunamas baterijas, elektros lizdo adapterį ir nešiojamą įkroviklį. Nepamirškite ir atminties kortelės savo fotoaparatui – kad namo parsivežtumėte visus atostogų įspūdžius.“ Ruošiantis kelionei į savo išmaniuosius įrenginius įsirašykite keletą aplikacijų – programėlių keliaujantiems pasirinkimas dabar ypač gausus. „Rekomenduočiau parsisiųsti „Here maps“ žemėlapių programėlę, kuri veikia be interneto prieigos, „Trip Advisor“ rekomendacijų programėlę, lietuvių kuriamą „Trafi“ viešojo transporto maršrutų aplikaciją bei „Glympse“ aplikaciją, padedančią bendrakeleiviams rasti vieniems kitus, jei jų keliai išsiskiria. Taip pat naudinga mobiliajame telefone turėti „Booking.com“ ir „AirBnB“ gyvenamosios vietos nuomos paieškos ir rezervavimo programėles“, – pataria V. Tarasevič.

Kokia Lietuva bus po šimto metų?

,,Kokia Lietuva bus po šimto metų? Norėčiau, kad ji būtų pergalinga“, – tokiais Vygaudo Ušacko, Europos Sąjungos (ES) ambasadoriaus Rusijoje, žodžiais baigėsi KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (SHMMF) vykusi ekspertinė diskusija, skirta ES ir Lietuvos santykių ateičiai. Diskusijoje, kurią moderavo KTU SHMMF dekanas doc. Ainius Lašas, taip pat dalyvavo leidyklos „Oxford Business Group“ (Jungtinė Karalystė) atstovas Paulius Kunčinas. Diskutuota apie įvairias Lietuvai kylančias grėsmes, kaip jas atlaikyti ir kaip atvesti šalį į kitą saugų šimtmetį. Sutarta, kad emigracija yra viena didžiausių grėsmių Lietuvai. Tai pabrėžė abu dalyviai. „Tautos išsivaikščiojimas yra didelė problema ir tam yra reikalingi ryžtingi, nuoseklūs, ilgalaikiai sprendimai,“ – sakė V. Ušackas. P. Kunčinas aiškino, kad Lietuvoje verta pasilikti dėl daugybės atsiveriančių galimybių, tačiau pridūrė, kad tobulėti reikia: „Svarbiausia užduotis Lietuvai yra susilyginti su ES šalimis – tiek atlyginimų dydžiu, tiek ekonomiškai, tiek vertybėmis“. Dalyviai dalijosi galimais sprendimų būdais, teikė gerus kitų šalių pavyzdžius ir pabrėžė ryšių su užsienio partneriais palaikymo svarbą. „Nėra artimesnės, labiau strategiškai svarbesnės valstybės Lietuvai negu Lenkija. Ryšio su ja atkūrimas turi būti prioritetas numeris vienas“, – teigė V. Ušackas „Lietuvai būtų labai svarbu rasti susitarimą tarpusavyje. Mes praleidžiame daug laiko diskutuodami, kai mūsų kaimynai jau žengia tolyn“, – sakė P. Kunčinas, pabrėždamas, kaip svarbu pritraukti užsienio investuotojus, atrasti nišas rinkose, kad šalis galėtų išnaudoti savo galimybes ir talentus. P. Kunčinas teigė, jog Europa yra tvirta ir turime pasikliauti savo sąjungininkais. „Anksčiau išlaikėme viltį ir sugebėjome atsitiesti. Reikėtų aktyvesnių veiksmų iš valdžios, tačiau ir patys sąmoningai turime siekti, kad Lietuva būtų Europos saugumo ir stabilumo erdvė“, – sakė V. Ušackas. Parengta pagal KTU pranešimą....

Orai: po vasariško šeštadienio sulauksime permainų

LRT RADIJAS, LRT.lt Šeštadienį bus šilčiausia savaitės diena, o sekmadienį jau sulauksime trumpo lietaus, vietomis su perkūnija. Taip LRT RADIJUI sakė sinoptikė Edita Gečaitė. Penktadienį orus lems įsitvirtinęs aukštesnio slėgio laukas. Bus sausa, nepastoviai debesuota, didesnis debesuotumas numatomas rytiniuose rajonuose, tačiau po pietų debesys turėtų sklaidytis. Rytiniuose ir pietiniuose rajonuose temperatūra kils iki 21–23 laipsnių, o šiauriniuose ir vakariniuose rajonuose – iki 22–26 laipsnių šilumos. Ypač vasariškas numatomas šeštadienis, nes temperatūra kils laipsniu aukščiau nei penktadienį – bus 22–27 laipsniai šilumos. Vakarų Lietuvoje galima tikėtis 26–27 laipsnių šilumos. Dieną visoje Lietuvoje, išskyrus vakarinius rajonus, didės debesuotumas. Sekmadienis atneš daugiau permainų. Naktį numatoma 10–15 laipsnių šilumos, vietomis nežymiai palynos. Dieną vietomis praslinks trumpas lietus, kai kur ir su perkūnija. Į šalį veršis vėsesnis oras, temperatūra bus apie 19–24 laipsnius šilumos. Pirmadienį naktį temperatūra kils iki 7–12, dieną iki 18–23 laipsnių šilumos. Pajūryje numatoma 15–17 laipsnių šiluma. Pirmadienį lietaus tikimybė bus maža – naktį gali trumpai palyti, o dieną turėtų būti sausa. Antradienį gali vietomis palynoti. Naktį vės iki 7–12 laipsnių, dieną šils iki 17–22 laipsnių, prie jūros – iki 13–15 laipsnių šilumos. ...

Ugis Rotbergs. Latviams miškų ūkio pertvarka tapo lemtinga klaida

Rasa Liškauskaitė Ar valstybinė įmonė tikra šeimininkė? Valstybinius Latvijos miškus valdo viena įmonė - akcinė bendrovė „Latvijas valst meži" (LVM, Latvijos valstybės miškai) , kurios 100 proc. akcijų priklauso valstybei. Įmonė pati jokių darbų miške neatlieka, tik organizuoja konkursus darbams pirkti. Vieni rangovai mišką kerta, kiti matuoja, treti - medieną perka. Tačiau, pasak U. Rotbergso, „Latvijas valst meži" (LVM) toli nuo miško. Miškuose šeimininkauja privatus kapitalas. Valstybinės įmonės rūpestis - iš miško gauti kuo daugiau pinigų. Jų iš miško nori valstybė, jos įmonė ir miške dirbantys verslininkai. Tradiciniai padaliniai - miškų urėdijos, girininkijos su atitinkamomis administracijomis Latvijoje išnyko. Jos buvo transformuotos į regionus, miškų rajonus. Pasak reformos iniciatorių, pagrindinis tokios reorganizacijos tikslas - užtikrinti veiklos pažangą, sutelkti geriausius specialistus, didinti jų asmeninę atsakomybę. Ar senieji specialistai priešinosi tokiai reformai? „Taip, - sako U. Rotbergs. - Miškininkai buvo prieš centralizavimą. Mes padalinome Latvijos miškus į 8 dalis, skelbėme konkursus. Kaip bebūtų keista, tie, kurie labiausiai priešinosi reformai, tapo generaliniais direktoriais, tačiau jiems miškas nebepriklauso..." Privalu galvoti apie ateitį Krizės laikotarpiu Latvijos vyriausybė, siekdama papildyti kiaurą šalies biudžetą, padidino metines kirtimo normas valstybiniuose miškuose, todėl tuomet buvo kertama net iki 7,8 mln. kubinių metrų per metus. Iškirst iškirto, tačiau tiek nepasodino. O ir tai, kas pasodinta, užaugs labai negreitai. U. Rotbergs pateikia labai paprastą pavyzdį. „Galima nukirsti vieną hektarą labai gerų pušų, uždirbti 10 tūkstančių eurų, iš jų tik 500 eurų skirti atsodinimui. Pelnas didžiulis, o nuostolis gamtai, aplinkai, visuomenei, - sako pašnekovas. - Reikia vaikytis ne pelno, stengtis iš miško išspausti maksimalios naudos, o žiūrėti kiek jo liko, galvoti apie ateitį. Bet koks biznis gali būti tuo metu ne toks pelningas, jeigu žinai, kad turi sukaupęs kapitalo. Miškas - tai šalies kapitalas, tad labai svarbu, kad tas kapitalas didėtų". Pastaraisiais metais kertama mažiau. Tačiau latviai nepatenkinti plynais kirtimais, miško plynėmis, nors dabartiniai miško valdytojai teigia, kad tai padeda išsaugoti biologinę gamtos įvairovę. „Latvijas valst meži" yra valstybės finansuojama institucija, tačiau ar joje dirbantys pareigūnai atskaitingi visuomenei už tai, ką daro? U. Rotbergso teigimu, valstybinei įmonei turi būti aiškiai suformuoti miškų politikos tikslai, o pareigūnai privalo už tai atsiskaityti visuomenei. Savininkas, valdydamas miškus, pasak pašnekovo, turi atlikti nacionalinę funkciją, rūpintis ekologiniais ir socialiniais klausimais, siekti išsaugoti ir didinti nacionalinių miškų vertę, o ne gvieštis kuo didesnių pajamų. Pasak U. Rotbergso, pagrindinė problema yra ta, kad daugelis miško savininkų neturi ilgalaikio valdymo metodų. Ir dažnai pigiau būna mokėti baudą, nei pasodinti mišką. Pušynai atnaujinami, jie neišnyks, rūpinamasi jaunais medeliais, tačiau, miškininko nuomone, tai nereiškia, kad viena iš labiausiai vertinamų eksporto prekių - pušies mediena ateityje duos tiek daug pinigų. Svarbiausia - visuomenės interesas „Atsakingas šeimininkas saugo savo nuosavybę, kad ji neprarastų vertės. Kai darai reformą, nežinai, kas tavęs laukia. Svarbu ne pasipelnyti, o didinti kapitalo vertę. Visi bankai siekė pelno, bet kai kurie bankrutavo, nes neskaičiavo, kas gi lieka. Vien tik kirsti mišką ir parduoti - ne biznis. Vertinga ta kompanija, kuri sukaupia kapitalo. Svarbu, kad miškas neprarastų vertės. Miškas - didžiausia vertybė. Ne pinigai. Galima iš karto parduoti miškus skandinavams, o pinigus padėti į banką... Višta turi dėti kiaušinius ir likti gyva, - įsitikinęs U. Rotbergs. - Miškų politika Latvijoje labai gera „ant popieriaus". Viskas gerai, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Miškų įstatyme parašyta, kad kartą per penkis metus ministras turi atsiskaityti visuomenei kaip vyksta miškų reforma, tačiau to nėra. Turi būti aiški tikslų, vertinimo sistema, aiški atsakomybė, pagrįsta sankcijomis. Pas mus, Latvijoje, ką daryti miške, diktuoja ne visuomenės interesas, o perdirbėjai. Dažniausiai suinteresuotas asmuo, turintis savo biznį, labai blogas patarėjas ginant visuomenės interesą. Todėl taip ir būna, kad valdantis elitas aptarnauja ne visuomenę, jos interesus, o privatų verslą. Kūrėme valstybinę įmone, o dabar galime sakyti - monopoliją. Savininkas turi būti profesionalus, o ne politinis. Prieš reformą pateikti skaičiai, pelnas - tik dūmų užsklanda. Pats buvau reformos sūkuryje, tad žinau: kabinetuose ir koridoriuose - skirtingos tiesos. Vieno regiono direktorius iki reformos buvo pats geriausias miškininkas, o paskui tapo vienu iš didžiausių paklusniu nesusipratėliu. Mūsų žalieji tokie žali, kaip doleriai..." Dabar buvęs aršus reformos šalininkas U. Rotbergs pripažįsta, kad pertvarkant miškų sistemą didelę įtaką politikams padarė Skandinavijos verslininkai bei lobistai, norėję kuo didesnio pelno, suinteresuoti pasipelnyti Latvijos miškų sąskaita. Ir jiems tai pasisekė. O ar pasiseks jiems Lietuvoje? LVM įkurta 1999 m. spalio mėnesį, siekiant užtikrinti darnų bei racionalų ūkininkavimą pagrindinėje valstybinių miškų dalyje, nuolatos didinti šių miškų vertę bei gauti iš jų deramą grąžą. Medienos tiekimas pagal ilgalaikius susitarimus vietinėms įmonėms yra prioritetinis ir tik neturinti paklausos vietinėje rinkoje mediena gali būti eksportuojama. Šiuo metu Latvijoje miškų ir medienos sektoriuose dominuoja stambios įmonės. Lietuvoje dar yra nemažai medienos perdirbimo įmonių, Latvijoje neliko smulkių lentpjūvių, nes medieną įsigyja stambieji medienos perdirbėjai. Valstybinių miškų kirtimo konkursus taip pat laimi stambios įmonės, kurių dalininkai dažniausiai yra užsienio medienos perdirbimo koncernai. Miškų ištekliai ir naudojimas Buvęs ilgametis Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovas doc. dr. Albinas Tebėra, kalbėdamas apie miškų išteklius ir jų naudojimą portalui miskininkas.eu sakė, kad pagal miškų našumą pasaulyje įsitvirtinome 14, o Europoje - 10 vietoje. Šiuo metu Lietuvos miškai produkuoja 250 m3/ha medienos. Palyginti su kaimynais, našesnius miškus turi tik vokiečiai. Latvijos miškų našumas nesiekia 200 m3/ha ir yra mažesnis negu Estijos. Pagal miškų kirtimų intensyvumą Lietuva miškus naudoja labai saikingai. Lietuvoje kasmet kertama mažiau kaip 1,5 proc. nuo medienos išteklių, t. y. beveik dvigubai mažiau nei kasmet užauga medienos. Mūsų kaimynų „apetitas" didesnis, ypač Švedijos, Suomijos, kur miškų kirtimai perkopia 2-2,5 proc., latvių ir estų - artėja iki 2 proc. Lenkai ir vokiečiai miškus naudoja panašiai kaip mes. Dr. A.Tebėros nuomone, valstybinio miško ūkio ekonominį efektyvumą reikėtų vertinti pagal du rodiklius - bendrąsias pajamas bei grąžą valstybei. Pastarąjį rodiklį sudaro visi sumokėti mokesčiai, sukurtos darbo vietos, investicijos į miškų infrastruktūrą, naudojamą visuomenės reikmėms ir kt. Šiuo metu miškų urėdijų bendrosios pajamos - 158 mln. Eur/m., visi sumokėti mokesčiai - 66 mln. Eur/m., sukurta 4000 darbo vietų, darbo užmokesčio fondas - 36 mln. Eur/m., visuomenės reikmėms įrengta rekreacinių objektų už 1,1 mln. Eur/m. Lyginant skirtingų šalių miškininkystės ekonominį efektyvumą, verta vadovautis santykiniais ekonominiais rodikliais. Informatyvus rodiklis - pajamos, gaunamos iš vieno hektaro miško ploto. Tačiau ir šis rodiklis dar ne viską atspindi, nes miškų kirtimo intensyvumas įvairiose šalyse labai skiriasi. Pajamas, gaunamas iš vieno hektaro miško ploto, padaliję iš miškų kirtimo intensyvumo, gauname objektyvų palyginamąjį miškų ekonomikos rodiklį, kuris pagal 2015 m. duomenis Lietuvoje buvo 110,9 Eur/ha. Kaimyninėse šalyse, kuriose valstybinius miškus valdo viena valstybinė įmonė ar akcinė bendrovė, šis rodiklis 25-30 proc. mažesnis: Latvijoje - 84,6 Eur/ha, Estijoje - 80,6 Eur/ha, Švedijoje - 87,1 Eur/ha. Reikia pažymėti, kad Latvijoje, skirtingai negu Lietuvoje, į valstybinės miškų įmonės gautas pajamas įskaičiuotos lėšos, gautos ir iš durpynų, žvyro, smėlio išteklių naudojimo. Tai atmetus, apskaičiuotasis miškų ekonomikos rodiklis Latvijoje būtų dar mažesnis. Linksmučių kaime nelabai linksma Pakruojo miškų urėdija įkurta 1925 metais Linksmučių kaime, buvusio vokiečių barono Hermano fon Ropo Pakruojo dvaro skyriaus, kuris vadinosi Kiauliškės, teritorijoje. Čia buvo laikomos dvaro kiaulės. Skyrius turėjo tris didelius akmeninius tvartus ir vieną akmeninį administracinį pastatą, kuriame gyveno skyriaus valdytojas. Žemės reformos metu barono fon Ropo dvaras buvo išdalytas kumečiams išsipirkti, o Kiauliškių skyrius pavadintas Linksmučiais. Skyriaus pastatai ir 8 hektarai žemės paskirti įsteigtai Pakruojo miškų urėdijai. Šiandien Pakruojo miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Virginijus Kacilevičius nelinksmas. Jis, kaip ir dr. A.Tebėra, skaičiuoja. Kiek, tokios nedidelės įmonės, kaip Pakruojo, Joniškio, Biržų urėdija, uždirba, kiek išleidžia. Nelinksmas miškininkas ne todėl, kad jo skaičiukai būtų prasti. „Esame vidutiniokai: 483 tūkst. eurų biudžetui, 295 tūkst. eurų „Sodrai", dar pridėtinės vertės, kiti mokesčiai, - skaičiuoja miškininkas. - Rangovams vietiniams pakruojiečiams sumokėjome 1,3 milijonus eurų, 1,4 milijono pajamų investavome į mišką, vidutinis medelyne septyniasdešimt penkių darbuotojų atlyginimas 771, o specialistų 880 eurų. Įmonės pelningumas 5,27 procento. Tai neprimena nustekentos įmonės..." V. Kacilevičius sako nusiuntęs šiuos savo skaičiukus vienam Seimo nariui iš valdančiosios daugumos, miškininkui, bendramoksliui. Parlamentrui nepasirodė, kad įmonė beviltiška... Miškininkui iš Linksmučių liūdna ir todėl, kad niekas nei jo paties, nei jo kolegų negirdi. „Čia nereikia revoliucijos, miškuose turi būti tik evoliucija. Jau daug metų miškininkauju, tačiau tai

Kategoriški pareiškimai dėl mokesčių supykdė ir suskaldė kaimo žmones

Atėjus į valdžią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, pasigirdo kategoriškų pareiškimų dėl žemdirbių mokamų mokesčių ir įmokų. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), jungianti apie 40 proc. potencialių žemės ūkio veikla užsiimančių bendrovių, pakankamai atspindi žemės ūkio juridinių asmenų ekonomikos apimtis, pokyčius bei tendencijas, nes LŽŪBA nariai naudoja per 60 proc. juridinių asmenų deklaruoto žemės ploto ir augina apie 2/3 šių ūkių galvijų. LŽŪBA prezidentas, Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis atsakė į žurnalo ww.verslaspolitika.lt klausimus. − Gerbiamas prezidente, kaip trumpai pristatytumėte Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociaciją? − Šių metų birželio 30 dieną asociacija minės veiklos 25-metį, o svarbiausias jos tikslas – siekti, kad žemdirbiams, žemės ūkio įmonėms būtų sudaryta tinkama ekonominė, teisinė, finansinė ir socialinė aplinka, taip pat palankios rinkos ekonominės sąlygos. Suprantama, daugeliu atveju požiūris į žemės ūkį, į jame dirbančius ūkininkus, žemės ūkio bendroves ir įmones priklauso nuo politinių jėgų santykio Seime, Vyriausybėje. Asociacija siekia ir toliau sieks, kad šis požiūris keistųsi gerąja linkme, – kad Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos šalyse, žemdirbiai aktyviai dalyvautų savivaldoje. − Ką atsakytumėte oponentams, kad ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės valstybei per mažai sumoka mokesčių? − Šią paskleistą informaciją vertiname kaip neišsamią ir klaidinančią visuomenę, dirbtinai išpūstą dėl vieno ar kelių ūkininkų elgesio. Visų žemdirbių kaltinimas, nepaskelbiant oficialių duomenų, kiek ir kokių mokesčių sumoka ūkiai pagal jų kategorijas, kelia daug abejonių dėl noro stiprinti valstybę. Labiau priešingai, – kelia sumaištį, susipriešinimą tarp visuomenės grupių, net ir tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų. Žemės ūkio bendrovės ir kiti juridiniai asmenys moka to paties dydžio mokesčius ir įmokas, kaip ir kitų verslo sričių subjektai. Štai 319 žemės ūkio bendrovių ir kitų žemės ūkio įmonių 2015 m. naudojo 277,8 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų (tai sudarė 9,7 proc. visų ūkių ploto) ir jose dirbo 9,8 tūkst. darbuotojų. Pagrindinių mokesčių ir įmokų socialiniam bei sveikatos draudimui sumokėta 40 mln. eurų. 1 ha jų teko po 144 eurus, o 1 darbuotojui – po 4074 eurus (per mėn. – 339 eurus). Didžiąją dalį išlaidų sudaro įmokos socialiniam ir sveikatos draudimui bei gyventojų pajamų mokesčiui. Bendrovės socialiniam ir sveikatos draudimui sumoka 30,98 proc. nuo darbuotojams priskaičiuoto atlyginimo. Be to, 9 proc. privaloma tvarka išskaičiuojami iš darbuotojo atlyginimo pensijai ir sveikatos draudimui. Tai sudaro jau 40 proc. nuo viso darbo užmokesčio fondo. Tokio paties dydžio įmokas moka daugelis kitų verslo įmonių. Taip pat dar prisideda gyventojų pajamų mokestis, t. y. 15 proc. nuo darbuotojams priskaičiuoto atlyginimo – taip pat, kaip ir kitų ūkio šakų įmonėse. Tokiu būdu, bendrovės administracija, norinti darbuotojui į rankas sumokėti bent 450 eurų per mėnesį, patiria per 718 eurų išlaidų. Tai didelė našta, kuri tiesiogiai veikia žmonių suinteresuotumą dirbti kaime ir apskritai Lietuvoje. Bendrovės moka 5 proc. pelno mokestį. Tai vienintelė lengvata, lyginant su kitų ūkio šakų įmonėmis. Tai įtvirtinta įstatymuose, siekiant sušvelninti ES BŽŪP skirtumus naujosioms šalims. Paskutiniaisiais metais dėl kainų ir rinkos bendrovių pelnas sumažėjo iki minimumo, ir , jei nebūtų ES paramos pajamoms palaikyti, daugelis bankrutuotų. − Vadinasi, klaidinami net aukščiausieji šalies vadovai, skelbiantys, kad ūkiai gavo per milijardą pajamų, o mokesčių sumokėjo vos vieną procentą. Nejaugi nebėra šalia jų specialistų, kurie paaiškintų, nuo kokių pajamų ir kokie mokesčiai bei įmokos mokami? − Paaiškinu, kad pajamoms uždirbti žemdirbiai perka ir sunaudoja daug gamybai reikalingų išteklių ir kad jų kainos, neatsižvelgiant į žemdirbiams mokamas kainas už produkciją, auga už jas žymiai sparčiau. Pirkdami reikalingus produktus žemdirbiai už juos moka, kaip ir visi, 21 proc. PVM. Ne vienas žemės ūkio mokesčių sistemos kritikas mokesčių lengvatai priskiria ir tiesioginių bei kompensacinių išmokų neapmokestinimą, neatsižvelgdamas į tai, kad minėtos išmokos žemdirbiams yra pačios mažiausios ES ir kad didžioji jų dalis mokama iš kitų šalių mokesčių mokėtojų sumokėtų lėšų. Vyriausybės programoje numatyta siekti šių išmokų suvienodinimo, t. y. padidinimo bent iki ES vidurkio. Įdomu, kaip galėtume paaiškinti kitoms šalims donorėms, jei jų lėšomis papildytume savo šalies biudžetus? Pritariu ankstesnėms Finansų ministro V. Šapokos nuostatoms, kad peržiūrint mokesčių sistemą tai bus daroma kompleksiškai įvertinus kiekvieną ūkio šaką ir kiekvieną lengvatą. − Ko daugiau Lietuvos kaime – ūkininkų, šeimos ūkių, ar akcinių, kooperatinių bendrovių? − Ūkininkų. 2015 metais 137,8 tūkst. gyventojų deklaravo 2 mln. 473 tūkst. ha žemės ūkių, o 1012 bendrovių – 394 tūkst. ha arba 13,7 proc. viso visų ūkių deklaruoto ploto. Bendrovių, kurių veikla pagrįsta privataus kapitalo koncentracija, pajamos iš žemės ūkio produkcijos ir paslaugų sudaro dominuojančią dalį, t. y. per 300. Tokios vienos bendrovės naudojamos žemės plotas – daugiau kaip 1000 ha. − Ką įvardintumėte žemės ūkio bendrovių ekonomikos varikliu? − Jis buvo ir yra gamyba, naudinga žmonėms, valstybei ir kraštovaizdžiui. Naudodamos per 13 proc. šalies žemės ploto, bendrovės pagamina 27-28 proc. visos šalies ūkių bendrosios žemės ūkio produkcijos. Per paskutiniuosius penkerius metus bendrovės ne mažino, o didino pagrindinių rūšių gamybą: grūdų – 2 kartus, rapsų – 15 proc., mėsos – 35 proc., pieno – 33 proc. Bendrovių deklaruotas naudojamos žemės plotas per penkerius metus padidėjo 10,7 proc., o bendroji žemės ūkio produkcija išaugo 38,4 proc. Už parduotą augalininkystės ir gyvulininkystės produkciją, skaičiuojant 1 ha, bendrovės gavo 3,4 karto daugiau nei kiti ūkiai. Skaičiai ir faktai: 319 bendrovių, pateikusių ataskaitas, dirbo 9817 žmonių. Už darbą (be socialinio ir sveikatos draudimo įmokų) jiems išmokėta per 71,1 mln. eurų. Vienam darbuotojui per metus teko 7242 eurai, per mėnesį – vidutiniškai po 604 eurus. Valstybės ir savivaldybių funkcijoms vykdyti minėtas skaičius bendrovių į biudžetus pervedė apie 34 mln. eurų mokesčių (gyventojų pajamų, pelno, žemės) ir įmokų (socialinio ir sveikatos draudimo). 1 ha tokių mokesčių teko po 121 eurą. Bendrovės buvo „įdarbinusios“ 191 mln. eurų komercinių bankų paskolų ir jiems per metus uždirbo per 4,4 mln. eurų.  ...

Seimo narys stabdys Alkoholio kontrolės įstatymo svarstymą

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Remigijus Žemaitaitis artimiausiame Seimo posėdyje siūlys laikinai stabdyti „valstiečių“ chaotiškai parengtą ir „buldozeriu“ stumiamą tolesnį Alkoholio kontrolės įstatymo svarstymą Seime. R. Žemaitaitis pažymėjo, jog Seimas privalo imtis racionalių sprendimų būdų, kurie leistų efektyviai spręsti alkoholizmo problemas ir šalintų priežastis, tačiau šiuo metu einama pačiu lengviausiu ir banaliausiu keliu. Numatytos priemonės, anot jo, yra nepamatuotos, grindžiamos tik banaliais draudimais. Nepamatuoti sprendimai palies tūkstančius žmonių, kurie bus priversti ieškoti būdų kaip apeiti šiuos radikalius ir nelogiškus draudimus. „Šiuo metu prasidėjo „valstiečių“ lenktynės, kuriose skubos tvarka yra teikiami vis „išradingesni“ pasiūlymai, kaip pritaikyti vieną ar kitą draudimą dėl alkoholio prieinamumo. Nepritariu ir nepritarsiu mintims, jog tikslinga yra skirstyti masinius renginius į mokamus ar nemokamus, ir leisti prekiauti alkoholiu tik mokamuose, nes, tai lengvai apeinama įvedus nedidelį mokestį. Turbūt sunku įsivaizduoti mokamą Jūros šventę? Arba Kaziuko mugę, kurioje būtų draudžiama paragauti naminio alaus“, – sakė Seimo narys. Lietuvoje žmonės masiškai emigruoja dėl prastėjančių gyvenimo sąlygų. Šios „valstiečių“ pataisos tikrai nepagerins gyvenimo sąlygų Lietuvoje. Prisidės prie to, kad privers užsidaryti visas Lietuvos lauko kavines, o Lietuvos pajūris ištuštės, nes poilsiautojams įprastų pajūrio lauko kavinių tiesiog neliks. Negana to, „valstiečių“ brukamos absoliutus alkoholio reklamos draudimas primena gūdų sovietmetį, kai tokios reklamos taip pat nebuvo. Reklamos draudimas vartojimui tiesioginio poveikio nepadarys, bet suduos nepamatuotą smūgį visam Lietuvos sportui, nes uždraudus tokią reklamą iškils finansavimo sunkumų. Visi pakeitimai privalo būti atsakingai išdiskutuoti ir padaryta kaštų bei naudos analizė, nes, akivaizdu, kad neapgalvota „reforma“, paremta tik draudimais, yra pasmerkta žlugti ir atneš daugiau žalos negu naudos. Tenka pripažinti, kad „valstiečiai“ įgavo naują pagreitį, kurdami vis naujus draudimus. Sveikas protas turi nugalėti šioje kovoje ir šio įstatymo svarstyme turi būti daroma pertrauka“, – pažymėjo „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūnas R. Žemaitaitis. lrs.lt

Politinis susidorojimas ar tarnystė Maskvai?

Mėnesio tema Politinis susidorojimas ar tarnystė Maskvai? Kalbėjosi Gintautas Kniukšta Atsakymo kol kas nėra. Viešai skelbtame Valstybės saugumo departamento rašte pažymima, kad parlamentaras Mindaugas Bastys turėjo ryšių su atominės energetikos korporacijos "Rosatom" atstovu laikomu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, taip pat - buvusiu Kauno mafijos autoritetu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu. Speciali apkaltos komisija savo išvadą turi parengti iki birželio 1 –osios, o Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. Basčio padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą. Lietuvos Respublikos Seimo narys Mindaugas Bastys atsakė į žurnalo www.verslaspolitika.lt leidinio ,, Šiandien“ klausimus. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas teigia, kad jūs veikėte prieš Lietuvos valstybę. Kaip vertinate šias išvadas ir kodėl nusprendėte kreiptis į Generalinę prokuratūrą? Ką reiškia veikti prieš Lietuvos valstybę? Kaip neseniai apie mano atvejį viename iš savo interviu sakė buvęs VSD vadovas Jurgis Jurgelis, NSGK išvadose kalbama apie mano kontaktus, ryšius, bendravimą su žmonėmis, kurie atstovauja Rusijos bendrovėms ar saugumo struktūroms, tačiau pats bendravimas ar domėjimasis automatiškai nėra nusikaltimas ar Lietuvos išdavystė. Jis neįžvelgia mano kaltės, o įžvelgia VSD neprofesionalumą. Juo labiau, kad mano bendravimas su VSD pažymoje minimais asmenimis buvo sporadinis ir paviršutiniškas, o ne sisteminis ar nuolatinis. Gyvename demokratinėje ES valstybėje, o ne autoritarinėje šalyje, kur kaskart reikia žvalgytis per petį ir kažko bijoti. Toks radikalus NSGK sprendimas, kad neva veikiau prieš Lietuvos valstybę, yra grįstas grynai politiniais motyvais, o ne aiškiais, objektyviais ir konkrečiais įrodymais ar argumentais. Esmė yra tame, kad šiuo metu Lietuvoje įsivyravo tokia absoliuti antirusiška konjunktūra bei atmosfera ir valdžios sluoksniuose, ir visuomenėje, ir net mūsų žiniasklaidoje, kuomet visur ieškoma vidaus ir išorės priešų, dairomasi, kurie čia Lietuvos piliečiai yra už Rusiją ar prieš Lietuvą, kurie čia iš jų yra „vatnikai“. Atidžiai analizavau, kaip mūsų žiniasklaida vertina mano atvejį, ir pasigedau kritinio vertinimo, net elementaraus įsigilinimo į situaciją, – visi rašo vienodai, žodis žodin. Tai – 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos efektas, suveikęs, deja, vis dar buvusios sovietinės respublikos komplekso neatsikračiusioje Lietuvoje, kai į viską būtų galima pažvelgti racionaliau. Iš dalies šį efektą galima sulyginti su ekstremalaus islamo terorizmo efektu po 2001 m. rugsėjo 11 d. Niujorke, kai JAV ir D. Britanijos vyriausybės ir žvalgybos, deja, ėmėsi beveik beprecedentinių žmogaus teisių apribojimų ir pažeidimų vardan kovos su terorizmu, kuriuos vėliau turėjo pripažinti. Galime prisiminti ir senatoriaus Makarčio erą pačioje Šaltojo karo pradžioje (1950–1954), kai negailestingai buvo griaunami JAV politikų, intelektualų gyvenimai dėl neva jų palankumo SSRS ir sąmokslavimo prieš JAV. Įžvelgiu ir bendrą konservatorių kerštą prieš socialdemokratus bei senų sąskaitų suvedinėjimą dėl jų pačių nesėkmių rinkimuose ir beveik nuolatinį lindėjimą opozicijoje. Mūsų konservatoriai vis dar mąsto senomis dichotominėmis „juoda – balta“, „geras – blogas“, „išdavikas – patriotas“ sąvokomis, kurios veidmainiškai atsispindėjo R. Juknevičienės, A. Anušausko ir kt. kalbose parlamente. Tiesa ta, kad tie, kurie su aistra tarnavo okupaciniam režimui, dabar mėgina pasirodyti itin uoliais Lietuvos patriotais. Deja, mūsų konservatoriai iki šiol nesugeba pažvelgti į 27 metų Nepriklausomybės laikotarpį kritiškai, moksliškai. Jie vis dar dedasi šventaisiais patriotais, nors ne kartą dėl jų kaltės Lietuvos demokratijai buvo iškilusi grėsmė, kai jie prastūminėjo autoritarinę Konstituciją ar buvo siejami su teroristine veikla. Visi pamiršo 1992 m. birželio 2 dieną gerbiamo mūsų valstybės vadovo Vytauto Lansbergio pasirašytą Lietuvos Respublikos Konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į posovietines Rytų sąjungas“. Pagrindinė mūsų patriarcho mintis šiame akte yra puoselėti abipusiai naudingus ryšius su kiekviena valstybe, anksčiau buvusia SSSR sudėtyje. A. Kubilius net prisiminė R. Pakso apkaltą, kurios vienu iš iniciatorių buvo socialdemokratas A. Sakalas. Tarsi, žiūrėkite, jūs taip darėte, mes irgi taip dabar padarysime, nes tai tiesiog yra politinio žaidimo, neskrupulingos politinės kovos dalis, „nieko asmeniško“, tiesiog mums reikia suduoti kuo daugiau smūgių socialdemokratams, o žmogiškasis faktorius čia nesvarbus. Kreipiausi į prokuratūrą ir į teismą, nes esu kaltinamas siaubingu nusikaltimu – veikimu prieš savo valstybę, savo valstybės išdavimą. Pažeista mano nekaltumo prezumpcija, todėl tiesiog privalau apginti savo teises. Dabar vienintelė galimybė man tai padaryti yra teisme, kaip demokratinės valstybės piliečiui. Man nesuprantama, kaip galima veikti prieš valstybę, jeigu kalbama apie elektrinės uždarymą geriausiomis Lietuvai sąlygomis. Ar įsivaizduojate, kokias žmogiškas pasekmes turi visas šitas šmeižtas man ir mano šeimai? Nesvarbu dabar postai ar kėdė Seime – kalbama apie elementarų piliečio teisių gynimą. Deja, atsidūriau šitoje rusofobiškos konjunktūros mėsmalėje, o tai, kad esu ilgametis Seimo narys, dar nereiškia, kad man nereikia ginti savo teisių, kad viskas su mano teisėmis savaime yra gerai. Nuogąstauju, kad didėjant įtampai santykiuose su Rusija bei apskritai pasaulio ir mūsų regiono politikoje, ir daugiau mūsų piliečių gali atsidurti panašioje situacijoje ir būti apkaltinti veikimu prieš savo valstybę. Todėl savo teises ginu ne tik dėl savęs, bet ir dėl potencialių precedentų ateityje. Premjeras S. Skvernelis suskubo pranešti, kad balsuotų už jūsų apkaltą, tuo tarpu jūs pats prašote atlikti ikiteisminį tyrimą dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką. Kodėl reikalingas šis tyrimas? Ko jūs dar nepasakėte Seimo komitetui, kokia tiesa dar gali paaiškėti? Keista, kad taip kalba diplomuotas teisininkas, buvęs policininkas, vienas iš trijų valstybės vadovų, tvirtinantis, kad subūrė profesionalų vyriausybę. Norėčiau jo paklausti, kur jo profesionalumas, ar jis vadovaujasi tik emocijomis? Seimo komitetui pasakiau viską. Kaip jau minėjau, kreipiausi į teismą ir prašau ikiteisminio tyrimo, nes esu kaltinamas nusikaltimu, pažeista mano nekaltumo prezumpcija, esu apšmeižtas, pažeistos mano teisės. Privalau apginti save, savo vardą, savo teises. Tik tada paaiškėtų paprasta tiesa – buvo pažeistos mano teisės ir jos turi būti atstatytos, o VSD neprofesionalumas atskleistas ir atitinkamai įvertintas. Ir vėlgi, reikia užkirsti kelią panašiems precedentams ateityje. Lietuva nėra valstybė, neturinti jokių žmogaus teisių problemų. Privalome gerinti žmogaus teisių situaciją mūsų šalyje, o ne bloginti, aklai kovodami su Rusija. Jūs Seimo nario pareigas ėjote ne vieną kadenciją ir staiga ši žinia - kaip perkūnas iš giedro dangaus. Ar anksčiau iš Saugumo departamento buvote sulaukęs įspėjimų nebendrauti su Rusijos specialiosiomis tarnybomis? Pacituosiu tą patį J. Jurgelį: tai, kad VSD nesuteikė man teisės dirbti su slapta informacija, neįrodo, kad padariau nusikaltimą. Akivaizdu, kad grėsmės nemato ir pats saugumas, prieš savo pažymoje minimus asmenis VSD nesiimdami jokių veiksmų. O jei, pagal VSD, aš dariau blogus darbus, kad Lietuva dėl mano kaltės beveik atsidūrė Rytuose, saugumas privalėjo tam seniai užkirsti kelią. Įspėjimų iš VSD nesu gavęs – nebent jie man buvo perduoti taip subtiliai, kad to nesupratau. VSD dirba daug jaunų ir nepatyrusių pareigūnų, kuriems patikimos daugiau gyvenimo patirties ir išminties reikalaujančios užduotys. Situacija sudėtinga - Lietuvoje viešai niekur neparašyta, kas dirba užsienio žvalgybai,- ant kaktos juk žmogui neparašysi. Jeigu būtų nustatyti tokie laisvėje vaikščiojantys asmenys, kurie dirba užsienio žvalgyboje ar veikia prieš Lietuvos valstybę, tai tokiems asmenims nedelsiant turėtų būti uždėti antrankiai. Vienas iš jūsų artimų bičiulių – buvęs Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas. Prezidentė jam sukliudė tapti ministru, motyvuodama, jog turi specialią pažymą apie jo netinkamą veiklą. Gal tuomet D. Grybauskaitė siuntė signalą ir Jums? Nesiuntė. Su tokiomis specialiosiomis pažymomis Lietuvoje jau seniai turime daug problemų, ir tai pripažįsta ekspertai, teisininkai, patys žvalgybininkai. Jos per dažnai paviešinamos, nors jose paprastai yra operatyvinė medžiaga, kuri nėra iki galo įrodyta. O tada kažkas apie jas užsimena viešai, nutekina žiniasklaidai, ir žmogus jau apšmeižtas, o visuomenė vėliau nesigilins, ar išteisino jį teismas, ar ne, tik prisimins viešoje erdvėje paskleistą skandalingą informaciją, jog jis kažką kažkur padarė blogai. Reikia stiprinti specialiųjų, žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę. O pačiame Seime laikinųjų komisijų veiklos reglamentavimas turėtų būti patobulintas, panaudojant tos pačios JAV patirtį, kai pasitelkiama profesionalaus prokuroro pagalba, o ne remiamasi vien politiniais argumentais ir partiniais interesais. Tai turi būti ne politikų diletantų, o specialistų darbas. Komitetas teigia, kad palaikėte artimus ir nuolatinius ryšius su Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovais, veikėte prieš Lietuvos valstybės interesus. Ar galite plačiau papasakoti apie šiuos ryšius? Kaip jau minėjau, tie keli susitikimai, deja, įvardijami kaip kažkokie išskirtiniai ryšiai, buvo pavieniai, sporadiniai ir paviršutiniški. Kalba eina apie kelis trumpus susitikimus, daugiausia vykusius Seime, o ne kažkokius slaptus, pogrindinius susitikimus ar juo labiau nuolatinius ryšius, apie kuriuos VSD negali pateikti jokios konkrečios informacijos. Pagalvokite logiškai, jei peržvelgtumėte su kuo, kiek kartų ir kaip buvo susitikę kiti Seimo nariai, ...

R. Karbauskis klausia G. Landsbergio: ,,Ar jūs gebate tik pakalbėti“?

Ramūnas Karbauskis Šiomis dienomis kalbama, kad LVŽS atstovai yra radikalai, siūlantys „drakoniškas“ priemones kovoje su besaikiu alkoholio vartojimu. Koncerte prie Seimo toks ponas Gabrielius Landsbergis jomis irgi baisėjosi ir postringavo, kad tokių pasiūlymų nepalaikys. Tik priminsiu, kad tuo pačiu metu Seime Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas pristatė Lietuvos situacijos apžvalgą, kuri sako – lietuviai alkoholio suvartoja DAUGIAUSIA pasaulyje! Akivaizdus indikatorius, kad jei nebus imtasi priemonių, ateityje bus dar blogiau. Norisi viešai paklausti: ar Tėvynės Sąjunga yra principinga ir atsakinga opozicinė politinė jėga, ar visgi oportunizmas ima viršų ir partija viešai ima prieštarauti savo siūlymams? Štai po Saviečių tragedijos – 2016 metų sausio 8 dieną – Gabrielius Landsbergis spaudos konferencijoje kalbėjo (http://tsajunga.lt/g-landsbergis-kviecia-partijas-prisidet…/): „[..] TS-LKD siūlo nuoseklius žingsnius, kaip mažinti alkoholio vartojimą arba šalinti jo sukeltas skaudžias pasekmes. Siūloma visiškai uždrausti alkoholio reklamą, taip kaip yra draudžiama tabako gaminių reklama; didinti alkoholio akcizus, sieti jų augimą su darbo užmokesčio augimu šalyje; griežtinti baudas už nelegalią prekybą alkoholiu ar prekybą draudžiamose vietose; nustatyti, kad alkoholiu būtų galima prekiauti tik specializuotose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, kavinėse, restoranuose ir baruose [..]“. Viena nedidelė, bet svarbi detalė: Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, praėjusios kadencijos Seime rengdamiesi 2016 m. Seimo rinkimams, parengė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurias pateikė 25 TS-LKD atstovai. Iš jų šiandien Seime sutinkami: Andrius Kubilius, Dainius Kreivys, Antanas Matulas, Irena Degutienė, Stasys Šedbaras, Vytautas Juozapaitis, Algis Strelčiūnas, Audronius Ažubalis, Rimantas Jonas Dagys, Paulius Saudargas, Sergejus Jovaiša, Agnė Bilotaitė, Rokas Žilinskas, Arvydas Anušauskas, Kazys Starkevičius. Būtent Gabrieliaus Landsbergio šiandien vadovaujamos partijos atstovai pasiūlė: - absoliučiai uždrausti alkoholio reklamą žiniasklaidoje bei viešų renginių vietose; - neleisti alkoholinių gėrimų vartoti ar jų turėti jaunesniems nei 20 metų asmenims (be jokių pasiūlymų, kaip spręsti restoranuose dirbančių studentų problemas); - užtikrinti, kad asmenys iki 20 metų nebūtų įleidžiami į alkoholinių gėrimų parduotuves; - neleisti prekybos įmonėse prekiauti alkoholiu nuo 20 iki 10 valandos darbo dienomis ir šeštadieniais, o sekmadieniais nuo 15 iki 10 valandos pirmadienį; - alkoholinių gėrimų parduotuves leisti ne mažesniu nei 100 m atstumu nuo sveikatos priežiūros, globos, slaugos, bei ugdymo įstaigų. Be to, tie patys konservatoriai reikalavo, kad būtų pereinama prie specializuotų alkoholinių gėrimų parduotuvių, kuriose virš prekystalio būtų įrengta skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema, stebinti pirkėjus, o įrašus parduotuvės saugotų 180 dienų. Ar kažkuris iš gerbiamų paminėtų Seimo narių atsiėmė savo prieš rinkimus teiktus siūlymus? Ne. Užtat kai kurie iš jų nebenori prisiminti ir pripažinti, kad patys siūlė tai, dėl ko šiandien linksniuojama LVŽS. Suprantu, kad nepatogu, matant reakcijas viešojoje erdvėje – bet gal, ponai, turėkite drąsos ir padorumo pripažinti, kad taip, mes irgi siūlėme tokias priemones? Juk kažkas už Gabrielių Landsbergį jo Facebook paskyroje 2016 metų kovo 24 dieną rašė (https://www.facebook.com/landsbergis/posts/10204326498123009): „[..] Tačiau laukti ilgiau taip pat nebegalima. Kolegos iš frakcijos pristatė, mūsų nuomone, svarbiausius įstatymus, kurie mažins Lietuvoje girtuoklystę ir bus pirmasis žingsnis kuriant saugesnę Lietuvą mums visiems. Noriu tikėti, kad mūsų pateiktus įstatymų pakeitimus palaikys ne tik kolegos opozicijoje, bet ir valdantieji. [..]“ Paties Gabrieliaus Landsbergio norisi paklausti, ar Tėvynės Sąjunga-LKD sprendimus siūlo tik tada, kai žiniasklaidoje plačiai kalbama apie Saviečių, Kėdainių bei kitas skaudžias tragedijas? Kai reikia ar norisi „pasirodyti“? Ar jūs gebate tik pakalbėti, bet ne realiai įgyvendinti reikalingus pokyčius?  ...

Alkoholio vartojimo mastai Lietuvoje dideli, o sukeliama žala – dažnai mirtina

Virginija Vervečkaitė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos posėdyje  viešėjo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro Lėtinių neinfekcinių ligų ir sveikatos stiprinimo viso gyvenimo laikotarpiu departamento direktorius dr. Gaudenu Galėja (Gauden Galea). Svečias, kalbėdamas apie Lietuvos ir kitų šalių statistiką, dar kartą įrodė, kad alkoholio vartojimo mastai Lietuvoje dideli, o sukeliama žala – dažnai mirtina. PSO atstovas pristatė pagrindinius, su alkoholio vartojimu susijusius, statistinius duomenis, kurie Lietuvoje ypatingai prasti. Pasak dr. G. Galea, šiuo metu Lietuva pirmauja ne tik Europoje, bet ir pasaulyje pagal suvartojamo alkoholio kiekį. Be to, šalis patenka į dešimtuką šalių, kur daugiausia kepenų cirozės atvejų ir į ketvertuką šalių, kuriose daugiausia su alkoholio vartojimu susijusių vėžio atvejų. Kol kitur alkoholio vartojimo kiekiai mažėja, šalių grupėje, kuriai priklauso ir Lietuva, jie laikosi stabiliai ar net auga. Be to, Lietuvoje ypač didelis 30 – 69 metų vyrų mirtingumas. „Pagal statistiką, kone kiekvienas, sėdintis aplink šį stalą, turime bent po vieną pažįstamą vyrą, kuris tokio amžiaus jau miręs nuo širdies ligų, insulto, diabeto“, – sakė dr. G. Galea. Dr. G. Galea taip pat išskyrė tris efektyviausias priemones kovai su dideliu alkoholio vartojimu ir jo keliama žala: tai - alkoholio prieinamumo mažinimas, alkoholio rinkodaros kontrolė ir kainų politika. Svečias rėmėsi šalių, kurios taip pat susidūrė su šia problema, praktika. „Rusijos, kaip daug alkoholio suvartojančios šalies, stereotipas gajus iki šiol, tačiau prieš beveik dešimtmetį šioje šalyje buvo priimta eilė teisės aktų, susijusių su alkoholio kainų kėlimu, prieinamumo mažinimu ir t.t. Nuo tada suvartojimo alkoholio kiekis čia stabiliai mažėja. Baltarusija taip pat kažkada buvo daugiausiai alkoholio suvartojanti šalis. Tačiau dėtos didelės pastangos ir šie kiekiai mažėjo. Aš tikiu, kad Lietuva gali pasiekti teigiamų rezultatų. Todėl labai palaikau visas jūsų iniciatyvas, nes būtent tokie žingsniai ir yra efektyviausi“, – kalbėjo PSO atstovas. ---...

S.Skvernelis: ,,Esu geras vairuotojas ir kodėl turiu važiuoti taip, kaip nustatyta visiems…“

Edmundas Jakilaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Vis dažnesni atvejai, kai verslininkams, turintiems visus reikiamus leidimus, tenka stabdyti pradėtų investicinių projektų statybas, valdininkams persigalvojus dėl anksčiau išduotų leidimų. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad tokių dalykų netoleruos ir atsakomybę skatins finansinėmis priemonėmis: „Jei valstybė dėl tokių institucijų veiksmų patiria žalą, tai tiesiog reikės peržiūrėti tų institucijų biudžetus. <...> Dabar kažkas pažiūrėjo ir nusprendė, kad objektas pusę metro išlenda virš pušies ir nusprendžia, kad čia jo būti nebegali.“ Apie statybas, paskutinius siekius griežtinti alkoholio prieinamumą, aukštojo mokslo pertvarką ir sprendimą dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose – pokalbis su premjeru LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“. – Premjere, ar jums neatrodo, kad dėl alkoholio ribojimų yra tiesiog persistengta, o kai kurie siūlymai tiesiog nelogiški? Vieniems renginiams galim, kitiems ne, stacionarioms kavinėms lauke prekiauti leidžiama, nestacionarioms – kita tvarka ir t. t. – Mes vyriausybėje teikėme savo išvadą dėl praeitos kadencijos Seimo narių –Andriaus Kubiliaus ir dar kelių parlamentarų – pasiūlymų Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms. Yra žinomos piliečių iniciatyvos, yra du įstatymo pataisų kompleksai. Manau, kad vyriausybėje iš daug kardinalių ir galbūt net su logika prasilenkiančių draudimų pateikėme subalansuotą. – Bet vartotojui gi jokio skirtumo – kavinė stacionari ar ne? – Vartotojui gal ir nėra didelio skirtumo, bet verslui skirtumas yra. Įmonės, kurios savo verslą vysto ištisus metus, kur išlaiko darbo vietas, moka mokesčius, jos vasarai gali gauti licenciją, kai kuriais atvejais atskiros net nereikia, priklauso nuo atstumo. Ir yra kitos, kurios sugalvoja du mėnesius padaryti prekybos vietą, orientuotą į prekybą silpnu alkoholiu, o po tų dviejų mėnesių iš rinkos vėl pasitraukia. – O kas čia blogo? Tos įmonės įdarbina studentus, jaunus žmones ir t. t. – Aš nematau nieko blogo. Tačiau sutikime, kad visos laikinos kavinės yra neatsiejamos nuo pagrindinės veiklos. Mes kalbame apie tokius paviljonus, kurie nėra būdingi ištisiems metams. Pavyzdžiui, tie patys kurortai – ar tikrai reikalinga Palangos pliaže turėti 7 ar 8 kavines, kurių pagrindinis akcentas yra prekyba alkoholiu. Gal alternatyva būtų ten prekiauti vaisvandeniais, užkandžiais ir kitokiais produktais. O už 50 metrų, kavinėje, kuri taip pat lauke turi terasą, ten vartoti alkoholį. Manau, priėmėme kompromisinį sprendimą, dabar yra svarstymai Seime. Džiaugiuosi, kad tai kelia ne tik aistras, bet ir pakankamai svarius argumentus, o kiekvienas Seimo narys, tarp jų ir aš, galėsime dar savo valią išreikšti plenarinių posėdžių salėje. – Vien Dzūkijoje per šį savaitgalį iš girtaujančių vaikų buvo atimta 14 mažamečių vaikų. Turbūt visi sutiks, kad tai nėra tie žmonės, kurie geria lauko kavinėse ar kurie lankosi kultūriniuose renginiuose. Tai visai kitas kontingentas. O valdžia dabar taikosi į tuos, kurie visai niekuo dėti ir su tomis problemomis nesusiduria. – Galima taip svarstyti, bet nesate visiškai teisus. Apie tą visuomenės dalį, kuri alkoholį vartoja atsakingai, diskusijų turbūt nekyla. Bet nesate teisus, kad smurtas artimoje aplinkoje yra tik tarp asocialių šeimų. Deja, ne. – Turiu omenyje girtaujančius tėvus, iš kurių atimti vaikai. Turbūt nė vienas jų alkoholio nenusipirko iš mugės ir neparsinešė namo. – Taip, jie galbūt mugėje nenusipirko, bet tai asmenys, kurie šiandien perkasi parduotuvėse, kurių laikas galbūt bus apribotas. O tie kurie ten nepirko, tai ir neperka. Jie randa kitų būdų, jei kalbame apie labiausiai paveiktą sluoksnį. Bet nė vienas negimė alkoholiku. Tos priemonės yra nukreiptos į prieinamumo mažinimą, kalbant apie jaunimą. Atrodo – mes kalbame apie visiška draudimą. Tikrai taip nėra. – O jums pačiam patinka tai, ką siūlo vyriausybė? Man atrodo, kai kurie sprendimai tikrai prasilenkia su logika. Pavyzdžiui, kodėl aš negaliu pliaže išgerti alaus? Kodėl turiu eiti kažkur toli, jei galiu nusipirkti arti? Jei tokias problemas sprendžiame kiekvienas, darydamas, ką nori, ir nematome bendros visuomenės problemos, tada galime pasakyti, kad taip, aš turiu saugų ir gerą automobilį, esu geras vairuotojas ir kodėl turiu važiuoti taip, kaip nustatyta visiems. – Bet tai ne tas pats. – Aš tikrai manau, kad vyriausybė priėmė kompromisinį variantą. Buvo daug griežtų ir radikalių pasiūlymų, piliečių iniciatyvų, praėjusios kadencijos Seimo narių siūlymai. Nereikia autorystės priskirti vienai ar kitai politinei jėgai. – Atsako tas, kas priima sprendimą. Be abejo. Seimas priims sprendimą ir atsakys. Aš, kaip Seimo narys, taip pat tame dalyvausiu. O vyriausybė savo poziciją išreiškė. Dar reikia nepamiršti, kad yra numatyti ir tam tikri pereinamieji laikotarpiai. Lygiagrečiai mes taip pat dirbame su Sveikatos apsaugos ministerija, su ilgalaike pasekmių mažinimo programa. \ Tai susiję ir su švietimu, edukacija, kultūra, vartojimo kultūra. Tačiau šiandien į tuos įstatymus, kurie pateikti, išvadą mes privalėjome pateikti ir manau, ji buvo kompromisinė. – Nemažai kalbama, kodėl sumažėjo jūsų reitingas. Nemanote, kad dėl tokių nelogiškų sprendimų? – Čia reikia visuomenės klausti. O aš pats į tuo skaičius žiūriu pakankamai rezervuotai. Jei žiūrėčiau tik į skaičiukus, tai vyriausybė jokio darbo nedirbtų. Bet aš atėjau nusiteikęs padaryti tuos darbus, įgyvendinti pokyčius. – Kol kas tų pokyčių nėra, yra tik pasiūlymai. Tiek dėl urėdijų, tiek dėl švietimo ir t. t. – Pokyčiai per 5 mėnesius nepasidaro, ypač kas susiję su struktūrinėmis reformomis. Tačiau tai, kas susiję su vyriausybės veikla, valstybės įmonėmis, tai, ką galima reguliuoti vyriausybės nutarimais, tai tie visi sprendimai yra padaryti. Kalbu apie valdybų depolitizavimą, formavimo principų pakeitimą ir t. t. – Bet tai nedaro įtakos reitingui neigiama prasme. Dėl tokių dalykų žmonės yra už. – Paimkime tą pačią miškų pertvarką. Pažiūrėkite, kokios aistros virė Seimo ir prie Seimo, dabar yra bandymas blokuoti užsakius ekspertizę. Sakoma, kad regionuose prarandamos darbo vietos, smulkios įmonės negalės nusipirkti medienos ir t. t. Apie efektyvumą niekas nekalba. Sunku tikėti, kad dirbant visada reitingas augs. – Kada apsispręsite, ar dalyvauti prezidento rinkimuose? – Sprendimą jau esu priėmęs, o jį paskelbsiu paskutinę dieną, kai bus galima tą padaryti. – Jei sprendimas būtų teigiamas, tai, matyt, dar būtų buvę ankstoka apsispręsti. Jūs nedalyvausite rinkimuose? – Visaip galime svarstyti. – Esate kažkam apie tai pasakęs? – Nesakysiu. – Kita tema – švietimo pertvarka. Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kategoriškai nesutinka su siūloma pertvarka. Universitetas turi aiškų identitetą, save suvokia kaip atskirą instituciją, savo vertybėmis netgi priešingą Kauno technologijos universitetui (KTU), kategoriškai nesutinka su pasiūlytu planu ir darys viską, kad nesijungtų. Ką jūs darysite? – Jau ir daro viską. Vyriausybė priiminėja ir toliau priiminės sprendimus, kurie bus susiję su labai aiškiais kriterijais, susijusiais su mokslo kokybe. Mes tikrai padarysime, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos keičiant finansavimą galėtume daryti įtaką ir reguliuoti, kad į universitetus būtų priimami tie abiturientai, kurie yra pasirengę ir turi tam tikrą žinių lygį. Reikalausime labai aiškios kokybės, labai aiškaus programų rentabilumo, nebus palaikoma po 5, 7 ar 12 studentų. Tikrai skatinsime, kad universitetai atitiktų universiteto dvasią, t. y. pirmiausia kalbu apie aukštos kokybės mokslinius tyrimus ir tik po to yra edukacinė, dėstomoji veikla. Lygiai taip pat su profesoriais ir dėstytojais. Mes taip pat skatinsime, kad tie profesoriai, dėstytojai ir docentai dirbtų pilnu etatu ir nelakstytų per visas aukštąsias mokyklas. Tą darysime padidindami jiems atlyginimą. Europos Sąjungos lėšos taip pat pirmiausia skirtos kokybės kėlimui, tyrimams. Tiesiog užsiimsime tuo, kuo ir turime užsiimti – kokybės ir kvalifikacijos kartelės pakėlimu. Tie universitetai, kurie sugebės tokiu būdu atitikti kriterijus, o bendruomenė turi labai kategorišką nuomonę, galės likti. Kaune gal bus ne vienas, o trys universitetai. Gali būti ir taip. – Kitaip tariant, tarkime, Kaune universitetai turi besidubliuojančias programas. Vienas universitetas vienose srityse yra aiškiai stipresnis nei kitas ir tas silpnesnes sutinka uždaryti. Ar jis gali likti? – Taip. Mes prieisime prie tų programų realaus kokybės vertinimo ir tos programos, kurios nesulauks aukšto ar aukščiausio kokybės vertinimo balo, jos tiesiog negalės toliau egzistuoti, mes neteiksime užsakymų į tas programas. Tos programos atsirado irgi dėl objektyvių priežasčių. Universitetų noras išlikti vertė gimdyti kuo daugiau programų nebūdingų tai aukštajai mokyklai. Turime pavyzdžių, kur 23 aukštosios mokyklos konkuruoja su 40 panašių programų. Studentų kiekis tai drastiškai mažėja, o pakėlus kartelę jis dar sumažės. Nebus kitos išeities. Apie procesus, kurie vyksta Kaune, mes kalbėjomės KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU). Beje, pavyzdys unikalus. Jie susijungė ir šiandien yra vienas labiausiai augančių universitetų, kuris pasakė, kad jei kiti universitetai padarytų tą patį, ką mes, tai būsime pirmieji, kurie ateis į aukštąją mokyklą. – Dar viena tema. Jau esame kalbėję apie „Hanner“ investicijas ir su tuo susijusias problemas. Dabar panašus atvejis Vilniuje – Subačiaus gatvėje – Misionierių sodai. Valstybė išdavė visus reikalingus leidimus, verslininkai su visomis institucijomis suderino visus reikalingus sprendimus. Panaši situacija Trakuose, kur vystomas investicinis projektas, perstatoma autobusų stotis ir t. t. Staiga atsiranda kažkoks viešasis interesas, prasideda skundai ir pan. ir valstybė apsigalvoja. O verslininkai jau pradėję daryti investicijas. Kaip tai suprasti? Čia gal kažkokia reketo forma? Korupcija? – Iš dali

Pensijos kaupimu siūlo rūpintis patiems: nusiteikite ilgiems darbo metams

LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Valstybėse, kuriose pensijos mokamos pagal pensijų kaupimo pakopų sistemą, kaupiamas gerokai didesnis procentas, LRT RADIJUI sako ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų studijų prodekanė Virginija Poškutė. „Tikėtis, kad toks kaupimo elementas, kokį turime šiandien, radikaliai ar bent kiek pagerins būsimų pensininkų pajamas senatvėje, turbūt būtų naivu“, – neslepia V. Poškutė. „Sodros“ direktoriaus patarėja Julita Varanauskienė sutinka, kad dabartinė sistema nėra palanki, todėl pensija reikėtų rūpintis ir patiems gyventojams. „Reikia pripažinti, kad tikrai didelė dalis pensinio amžiaus žmonių negali sau leisti oriai gyventi. Kita vertus, tie žmonės, kurie dabar jauni, kuriems ta pensija dar tik kada nors, žinodami ir matydami tokią situaciją, jau gali bandyti daryti kažkokius veiksmus, kad to nebūtų. Vienas iš tų veiksmų – nusiteikti ilgiems darbo metams“, – sako J. Varanauskienė. Didesnes pensijas lemia mažesnė šešėlinė ekonomika Pasak J. Varanauskienės, Lietuvoje sistema sukurta tokia, kad dirbančiųjų socialinio draudimo įmokos tampa išmokomis socialinių išmokų gavėjams. Specialistės aiškinimu, matematika šioje vietoje paprasta – kiek mokesčių surenka „Sodra“, tokią sumą pinigų ji gali ir išdalinti pensininkams, vaikus auginančioms mamoms ir kitiems išmokų gavėjams. „Tiesiog sugalvotos tam tikros formulės, kaip tuos pinigus padalinti. Jas kuriant buvo bandoma padaryti taip, kad kuo daugiau žmonių patirtų kuo daugiau gėrio, jeigu taip galima pasakyti“, – teigia J. Varanauskienė. Jos tvirtinimu, bandant suprasti, kodėl Lietuvoje mokamos pensijos mažos, lyginant su kitomis šalimis, galima atkreipti dėmesį į paprastą skirtumą – kitose šalyse didesnės ne tik pensijos, bet atlyginimai. „Tie didesni vidutiniai atlyginimai susidaro ne tik dėl didesnių atlyginimų darbo sutartyse, bet ir dėl mažesnės šešėlinės ekonomikos. Mažiau žmonių slepia pajamas ir bando išsisukti nuo mokesčių“, – akcentuoja J. Varanauskienė. Ji priduria, kad turtingesnėse šalyse dalis pensijų finansuojama ne tik iš surenkamų socialinio draudimo mokesčių – prie to prisideda ir pati valstybė. Be to, kai kuriose valstybėse įsitvirtinusi tradicija, kad darbuotojams pensiją kaupia ir darbdaviai. V. Poškutė antrina, kad paprastai lyginamės su valstybėmis, kuriose pensininkai gauna 70 proc. anksčiau turėtų pajamų, tačiau ši suma surenkama ne vien iš vienos pakopos pensijų. „Tie žmonės, kurie gauna apie 70 proc. turėtų pajamų, gauna tas pajamas iš skirtingų pensijų pakopų. Tai reiškia, kad schema gali būti panaši į mūsų „Sodros“ sistemą, bet pensijos ateina per perskirstymo mechanizmą. Dalis pensijų pajamų atkeliauja iš darbdavių sukauptų pensijų. Profesiniai pensijų fondai labai paplitę ir kontinentinėje Europoje, ir Skandinavijoje“, – sako V. Poškutė. Lietuvoje gaunama pensija sudaro apie 40 proc. turėtų pajamų, tačiau ji nėra kaupiama skirtingais būdais, todėl lygintis su šalimis, kuriose pensija sudaro 70 proc. turėtų pajamų, nėra visiškai sąžiningą, įsitikinusi V. Poškutė. 1000 eurų pensija – išimtis iš taisyklės Lietuvoje išdirbusiųjų reikiamą darbo stažą – 30 metų – pensija vidutiniškai siekia 287 eurus. Vis dėlto nemažai daliai žmonių pensija neviršija nė 250 eurų. „Nepasakysiu, kokia yra didžiausia ir mažiausia pensijos. Nedidelės dalies žmonių iš visos Lietuvos, kurie sutilptų į vieną troleibusą ir visi susėstų, pensija didesnė nei 1000 eurų. Tai labiau išimtys nei taisyklės. Kita vertus, 40 proc. pensijų gavėjų yra tokie, kurių pensija neviršija 250 eurų. 250 eurų – ties skurdo riba. Tų žmonių, kurių pensijos mažesnės nei 200 eurų, yra daug kartų daugiau, nei tų, kurių itin didelės“, – atkreipia dėmesį J. Varanauskienė. Vis dėlto pastebimas paradoksas – kai kurie į pensiją išėję tėvai džiaugiasi, kad jų vaikai dalį atlyginimo gauna vokeliuose, nes mano, kad tokiu būdu vaikai uždirba daugiau. Pasak J. Varanauskienės, neretai žmonės save tokiu būdu apgauna ir vengdami kitų mokesčių: „Tai tokia saviapgaulė. [...] Yra profesijų atstovų (tie patys įmonių vadovai), dėl kurių mes puikiai suprantame, kad draudžiamosios pajamos, nuo kurių mokamos „Sodros“ įmokos, yra gerokai mažesnės, nei jų realios pajamos.“ J. Varanauskienė priduria, kad pastebima ir kita tendencija – kas ketvirtas į pensiją išėjęs žmogus nebūna sukaupęs reikiamo darbo stažo. Specialistės teigimu, tai gali rodyti dar vieną bandymą slėpti mokesčius – žmonės oficialiai dirbo 0,5 etato, o už likusį darbą atlygį gaudavo vokeliuose. „Jeigu žmogus moka mokesčius tik nuo, pavyzdžiui, 190 eurų (pusės minimalios algos) ir taip dirba 12 mėnesių, tai jo sukauptas darbo stažas už tą laikotarpį bus tik šeši mėnesiai. Pilnas darbo stažo mėnuo skaičiuojamas tada, kai pajamos, nuo kurių „Sodrai“ sumokamos įmokos, yra ne mažesnės nei tuo metu galiojanti minimali mėnesio alga“, – aiškina J. Varanauskienė. Jos aiškinimu, jeigu žmogus didžiąją dalį laiko dirbo 0,5 etato, sulaukęs 60 metų, jis tiesiog nebeturi galimybės pasiekti reikiamo stažo. „Sutinku, kad yra žmonių, kurie iš tikrųjų dirbo pusę laiko, bet, manome, kad dalis yra tokių, kurie pusę laiko dirbo tik formaliai. Tokie žmonės ar jų darbdaviai bando sutaupyti nemokėdami mokesčių, bet tas sutaupymas tiesiog yra saviapgaulė, nes jie realiai susimažina savo pensijas“, – pabrėžia ekonomistė. Pensijų problemos paliekamos pensininkams V. Poškutė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje skirtingos visuomenės grupės neretai priešinamos: „Lyg priešiname tas visuomenės grupes, dirbančiuosius su pensininkais, mamomis, auginančiomis vaikus. Tai rodo tam tikrą visuomenės nebrandumą. Turbūt tuo neverta stebėtis. Brandžiose visuomenėse, kai reformuojamos tam tikros socialinės politikos sritys, visa visuomenė aktyviai dalyvauja.“ Ji pateikia pavyzdį – bandant reformuoti pensijų mokėjimą Prancūzijoje, aktyviausiai diskusijose dalyvavo studentai. Lietuvoje, akcentuoja V. Poškutė, pensijos laikomos pensininkų problema. „Turbūt tai vėl yra tam tikras nebrandumas, nesuvokimas, kad mes, visa visuomenė, susidedame iš labai skirtingų narių, ir vieno gerovė tiesiogiai priklauso nuo kito gerovės“, – sako V. Poškutė. Pašnekovė pastebi, kad skepticizmas pensijų kaupimo sistemos atžvilgiu kyla ne be reikalo. „Turbūt viena iš priežasčių yra tas nepastovumas, nuolatinės reformos. Tarkime, kai manęs paklausia studentai, ar aš kaupiu, aš sakau, kad kaupiu, bet nebetikiu ta sistema, ypač antrąja pakopa, nes niekuomet nežinai, ko gali laukti ir kaip po kelerių metų bus reformuojama, ar [apskritai] bus reformuojama“, – pripažįsta V. Poškutė. Jos teigimu, painiava atsiranda dėl to, kad pensijų kaupimo pakopų sistema nėra nei visiškai valstybinė, nei privati. „Toks procentas, kuris šiandien kaupiamas toje sistemoje, niekada nepagamins didesnės pensijos, – tęsia V. Poškutė. – Tose šalyse, kuriose pajamas pensininkai gauna iš kaupiamosios pakopos, kaupiamas gerokai didesnis procentas. Vėlgi tikėtis, kad toks kaupimo elementas, kokį turime šiandien, radikaliai ar bent kiek pagerins būsimų pensininkų pajamas senatvėje, turbūt būtų naivu.“ J. Varanauskienė pataria, kad žmonės savo pensija turėtų pasirūpinti dar dirbdami. „Reikia pripažinti, kad tikrai didelė dalis pensinio amžiaus žmonių negali sau leisti oriai gyventi. Kita vertus, tie žmonės, kurie dabar jauni, kuriems ta pensija dar tik kada nors, žinodami ir matydami tokią situaciją, jau gali bandyti daryti kažkokius veiksmus, kad to nebūtų. Vienas iš tų veiksmų – nusiteikti ilgiems darbo metams“, – sako J. Varanauskienė. Ji priduria, kad taip pat derėtų rinktis tą darbdavį, kuris jau taiko pensijų kaupimo programą. Nors nedaug, bet Lietuvoje tokių jau yra. „Manau, jeigu ateityje didės visuomenės išprusimas ir bus savotiškas spaudimas, situacija, tikėkimės, bus šiek tiek geresnė“, – viliasi J. Varanauskienė.

L. Kojala. Didžiųjų valstybių santykius formuoja ir prabangūs automobiliai

L. Kojala. Didžiųjų valstybių santykius formuoja ir prabangūs automobiliai Net galingiausių pasaulio valstybių vadovai yra visų pirma žmonės. Todėl ir šiais laikais politikų susitikimuose išlieka tradicija apsikeisti įspūdingomis dovanomis. Jomis siekiama ne tik pamaloninti, bet paskatinti priimti svarbius sprendimus. Tai vyksta nuo neatmenamų laikų, bet moderniaisiais amžiais įgauna naujas formas. Štai Šaltojo karo įkarštyje, 1972-aisiais, Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentas Richardas Nixonas viešėjo Maskvoje, kur susitiko su tuometiniu komunistų partijos lyderiu Leonidu Brežnevu. Nixonas puikiai žinojo, kad socializmo šaukliai Kremliuje turi labai žemiškų silpnybių. Pasirodo, Brežnevas buvo automobilių mylėtojas, savo kolekcijoje turėjęs tokias brangenybes kaip „RollsRoyce“. Nixonas stengėsi neatsilikti ir įteikė Brežnevui prabangų „Cadical“ automobilį. Beje, vėliau pats Komunistų partijos lyderis leisdavo užsienio vadovams suprasti, kad tikisi panašių dovanų, ypač - automobilių, kurie apdovanojami kaip metų geriausieji. Tuo metu Brežnevas Nixonui įteikė į katerį panašų laivą „Volga70“, kurį, beje, amerikiečiai Floridojoje naudojo praktiškai. Sutapimas ar ne, bet Brežnevo ir Nixono asmeniniai santykiai buvo stebėtinai šilti. Dovanos buvo svarbus Ronaldo Reagano ir Michailo Gorbačiovo santykių aspektas. Štai Reaganas perestroikos architektui įteikė geriausių Kalifornijos vynų rinkinį ir bronzinę skulptūrą, o mainais gavo miniatiūrinį Kremliaus modelį. Dovanos dovanomis, bet vėliau tas pats Reaganas viešai pareikalavo Gorbačiovo nugriauti Berlyno sieną. Tradicijos tikrai nedingo ir po Sovietų Sąjungos žlugimo, pavyzdžiui, diskusijų banga kilo po to, kai Vladimiras Putinas Amerikos prezidentui George‘ui Bushui jaunesniajam įteikė itin brangią, deimantais inkrustuotą knygą su 43 Amerikos lyderių atvaizdais. Amerikiečių dovanos Putinui buvo gerokai simboliškesnės. Tiesa, ne visada siekiama priblokšti dovanos verte. Pavyzdžiui, Tragiško likimo prezidentas Johnas Kennedy išsiskyrė tuo, kad valstybinėms dovanoms kaskart skirdavo išskirtinį dėmesį. Keliaudamas į Prancūziją jis šios šalies prezidentui Charlesui de Gaulle įteikė istoriškai neįkainojamos vertės Marquiso de Lafayette'o laišką George`ui Washingtonui. Tuo metu Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas Amerikos lyderiui Barackui Obamai 2012-aisiais padovanojo stalo teniso stalą su valstybių simbolika. Jis iškart buvo panaudotas praktiškai, bet politikų duetas triuškinamai pralaimėjo draugišką partiją studentams. Svarbu pažymėti, kad Amerikos prezidentas visas dovanas, viršijančias kelis šimtus dolerių, privalo perduoti Nacionaliniam archyvui. Bet kartais dėl to kyla rimtų dilemų, ypač, kai kalbame apie gyvūnus. Štai George`as Bushas jaunesnysis iš Bulgarijos prezidento 2006 metais gavo šunį, kurio archyvui perduoti, savaime suprantama, negalėjo. Todėl prezidentas jį formaliai išpirko iš archyvo ir įteikė šeimos draugams. Pažymima, jog jis pateko į mylinčias rankas. Beje, Lietuvos vadovai taip pat stengiasi pradžiuginti Amerikos lyderius. Dalia Grybauskaitė, lankydamasi pas Obamą, nepamiršo, jog šis Amerikos prezidentas garsėja kaip krepšinio mylėtojas. Todėl jis sulaukė žalių Lietuvos krepšinio rinktinės marškinėlių. Ant jų parašyta, kad Lietuva ir JAV – tai bendra komanda. Be to, marškinėliai pažymėti 44-uoju numeriu, mat Obama yra būtent 44-asis Amerikos prezidentas. Užsienyje ne kartą buvo pradžiuginta ir mūsų valstybės vadovė: pavyzdžiui, Kataro emyras šeichas Hamadas Bin Khalifa Al Thani D. Grybauskaitei padovanojo dviejų kupranugarių kompoziciją su laikrodžiu, o taip pat - retą Korano leidinį. Juo didžiuojasi Vilniaus universiteto biblioteka. Neturime abejoti, kad ir ateityje dovanos vaidins savotišką vaidmenį formuojant lyderių tarpusavio santykius. Žinoma, tai nėra lemiamas veiksnys, bet gali prisidėti kuriant geresnę arba prastesnę ypač pirmojo susitikimo atmosferą. Tad telieka stebėtis, kokiais būdais vienas kitą bandys pradžiuginti Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas. Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ....

Seimo atstovai Kijeve dalyvaus Gegužės 3-iosios Konstitucijos minėjimo iškilmėse

Seimo valdyba komandiravo Seimo narius Lauryną Kasčiūną, Juozą Oleką ir Viktorą Rinkevičių į Kijevą, kur gegužės 16–18 dienomis dalyvaus Gegužės 3-iosios Konstitucijos 226-ųjų metinių minėjimo iškilmėse. Renginį organizuoja Lietuvos ir Lenkijos ambasados Ukrainoje. Vizito metu taip pat numatomi susitikimai su aukštais Ukrainos politikais ir pareigūnais, su kuriais planuojama aptarti dvišalį bendradarbiavimą, reformų Ukrainoje ir tarptautinės politikos klausimus. Parlamentarai į Ukrainą vyks Ukrainos Aukščiausiosios Rados Tarpparlamentinių ryšių su Lietuva grupės pirmininko Ruslano Lukjančiuko kvietimu. Seimo narys J. Olekas yra Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Ukraina grupės pirmininkas, L. Kasčiūnas – pirmininko pavaduotojas, V. Rinkevičus – narys. lrs.lt  

Ignalinos atominės elektrinės uždarymas turi būti saugus

Dalia Vencevičienė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susipažino su Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimo nutraukimo projektų eiga. „Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbai turi vykti saugiai, pagal nustatytą grafiką, kad turimi ištekliai būtų naudojami taupiai ir būtų užtikrinamas veiklos skaidrumas. Svarbu įgyvendinti visas efektyvų IAE eksploatavimo nutraukimą užtikrinančias priemones. Tik taip pavyks sėkmingai įgyvendinti šį sudėtingą projektą“, – sako Seimo Pirmininkas. Pasak jo, stabiliam tolesniam progresui ir sėkmingam IAE eksploatavimo nutraukimui yra būtina, jog Europos Sąjungos (ES) finansinė parama būtų tęsiama ir po 2020 m. IAE eksploatavimo nutraukimo darbams užbaigti reikės dar apytiksliai 1,2 mlrd. eurų. Nuo 2014 m. Lietuva finansuoja apie 14 proc. IAE eksploatavimo nutraukimo išlaidų. Projekto darbus Lietuva privalo baigti 2038 m. „Tikimės, kad ES ir toliau vykdys savo įsipareigojimus – tinkamai finansuos darbus, o Lietuva tęs eksploatavimo nutraukimo procesą“, – sako V. Pranckietis. Ignalinos atominė elektrinė – vienintelė Baltijos šalyse buvusi Lietuvos energetinės sistemos branduolinė jėgainė, pastatyta šalia sienos su Baltarusija, turėjusi didžiausius pasaulyje reaktorius ir įrašyta į Gineso rekordų knygą. Jėgainėje buvo numatyti keturi reaktoriai, tačiau pastatyti ir paleisti tik du. Greta jėgainės darbuotojams pastatytas Visagino miestas. Lietuvai vykdant stojimo į Europos Sąjungą sutartyje numatytus įsipareigojimus, 2009 m. gruodžio 31 d. elektrinė visiškai nutraukė elektros energijos gamybą. Pirmasis blokas nebeveikia nuo 2004 m. gruodžio 31 d. 20 val. 2 min., o antrasis sustabdytas 2009 m. gruodžio 31 d. 22 val. 54 min. Ignalinos atominės elektrinės reaktoriai buvo vieni galingiausių pasaulyje. Kiekvieno jų instaliuota galia – 1500 MW. 2008 m. Elektrinė gamino apie 70 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos. Po apsilankymo Ignalinos atominėje elektrinėje, Seimo Pirmininkas susitiko su Visagino savivaldybės tarybos nariais ir miesto gyventojais. Seimo Pirmininkui nerimą kelia Visagine augantis nedarbas ir emigracija. Kreipdamasis į tarybos narius, Seimo Pirmininkas akcentavo, kad savivaldybė turi skirti daugiau dėmesio naujų darbo vietų kūrimui, stambių pramonės įmonių, didelių verslų atėjimui į Visaginą. Bendraudamas su bendruomenės nariais, parlamento vadovas padėkojo jiems už pilietiškumą, aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime ir Visagino puoselėjimą. „Visaginas buvo sukurtas kaip vienos įmonės miestas. Buvo sukelti žmonių lūkesčiai dėl naujo atominės elektrinės statybos, o dabar aišku, kad jos nebus, todėl savivaldybė turi skirti visus turimus resursus naujų darbo vietų kūrimui“, – sako parlamento vadovas. Pasak Viktoro Pranckiečio, smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumo didinimo, socialinės įtraukties didinimo ir kovos su skurdu priemonės finansuojamos ES struktūrinių fondų lėšomis. Visagino savivaldybės, kaip ir kitų Lietuvos regionų įmonės, gali dalyvauti įgyvendinant atitinkamus projektus. Seimo Pirmininko teigimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje daug dėmesio skiriama efektyviai regionų politikai kaip darnaus gyvenimo šalyje sąlygai. Numatoma stiprinti regionus, sudarant galimybes visiškai išnaudoti vietos savivaldos turimą potencialą, kartu suteikiant savivaldybių institucijoms pakankamas galias bei finansinius instrumentus. Siekiamas rezultatas – sukurtos prielaidos spartesnei regionų socialinei ir ekonominei plėtrai bei vystymosi skirtumų mažėjimui. Ministerijos ir savivaldybės bus įtrauktos į šį procesą, kurio metu turės parengti konkrečius ilgalaikius sprendimus. Vyriausybės programos įgyvendinimo plano projekte yra numatytas paskatų sistemos vietos ekonominiam potencialui didinti ir infrastruktūrai optimizuoti sukūrimas, taip pat numatomas regionų kryptingos plėtros principų suformavimas ir plėtros planavimo sistemos pertvarkymas. „Regionų savivaldybės turėtų aktyviai dalyvauti šiame procese, nes jos yra sukaupusios daugiausiai patirties ir žinių įvertinti regiono vidinius išteklius ir jų pasitelkimo regiono plėtrai galimybes, taip pat įvertinti ilgalaikes prognozes ir nustatyti strategines plėtros kryptis“, – sako Viktoras Pranckietis. Pirmininko nuomone, šiuo metu reikia paramos ir savivaldybės iniciatyvoms – SmartPark ir energetikos kompetencijos centro kūrimui, energetikos muziejaus kūrimui šalia IAE arba IAE informacinio centro pagrindu. Pasak jo, nenaudojamus IAE pastatus reikia ne griauti, o pritaikyti naujiems verslams. Kaip vieną iš minčių, Seimo Pirmininkas pateikė bendradarbiavimą su CERN - Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija, kuri šiuo metu ieško galimybių ir atitinkamą infrastruktūrą turinčių vietų steigiant duomenų saugojimo centrus. Viktoro Pranckiečio teigimu, toks centras galėtų atsirasti Visagine, būtų sukurtos naujos darbo vietos.    ...

Su D. Trumpu susijusių didelių ir mažų skandalų sąrašas tikrai ilgas…

Mykolas Drunga Savaitei baigiantis, pirmaujanti tema daugelyje užsienio laikraščių buvo klausimas, dėl ko JAV prezidentas Donaldas Trumpas staiga atleido FTB direktorių James`ą Comey. Beveik visi linko prie nuomonės, jog tai susiję su įtartinais Amerikos prezidento komandos ryšiais su Rusijos prezidento agentais. Nors pagrindinis JAV sostinės dienraštis „Washington Post“ šios nuomonės neatmetė, jis manė, kad „šuo gali būti pakastas giliau“. Jo požiūriu, „tik specialus prokuroras galėtų išaiškinti, kodėl D. Trumpas iš tiesų „pavarė“ J. Comey.“ „Po D. Trumpo begėdiško įsikišimo į FTB nepriklausomumą, – tęsė Vašingtono laikraštis, – šalies teisėsauga patiria pačią sunkiausią pasitikėjimo krizę per pastaruosius 40 metų. Greito atsakymo reikalauja daugelis nerimą keliančių klausimų. Po to, kai D. Trumpas J. Comey atleido, daugelis amerikiečių savęs klausia, ar už skandalo dėl manipuliacijos Amerikos rinkimais iš rusų pusės neslypi kažkas gerokai daugiau.“ Ir kai kurie Europos laikraščiai užsiminė hipotezę, kad D. Trumpo išrinkimas Amerikos prezidentu – tai Rusijoje sumąstytas ir įgyvendintas projektas, o kiti negailėjo kandžių replikų, kaip antai: „Trumpo cirkas vėl surengė spektaklį“, – rašė Pietų Švedijos dienraštis „Sydsvensksan“ ir klausė: „Kokia yra tikroji staigaus FTB viršininko išmetimo priežastis? D. Trumpas J. Comey galėjo atleisti ir anksčiau, tačiau sausį jis dar norėjo jį išlaikyti. Bet prieš beveik du mėnesius J. Comey Kongrese patvirtino, jog FTB tiria rusų įsivėlimą į JAV rinkimų kovą ir galimus kontaktus tarp D. Trumpo komandos ir Rusijos vadovybės narių. Tad ar gali šis tyrimas būti sustabdytas išmetant FTB direktorių iš posto? Juk tai tik davė garo gausėjantiems reikalavimams paskirti specialų prokurorą su plačiais įgaliojimais nustatyti šių priekaištų pagrįstumą. Jei D. Trumpas neturi ko slėpti, tai dabar jis kaip tik daro viską, kad savo buvimą „ne prie ko“, savo nekaltumą paneigtų“. Pasak Norvegijos dienraščio „Berlingske Tidende“, „neįmanoma neįžiūrėti ryšio tarp Comey atleidimo ir jo pradėto tyrimo dėl Rusijos įtakos. D. Trumpas atrodo norintis atsikratyti grėsmės sau pačiam, todėl ir meta iš darbo jo komandos elgesį tiriantį FTB direktorių. Tai skandalinga“. Rio de Žaneiro laikraštis „O Globo“, kaip ir daugelis kitų, pažymėjo, jog „tai pirmas kartas po Richardo M. Nixono sukelto „Watergate“ skandalo, kad prezidentas tokiu būdu atakuotų FTB. Šis poslinkis gali privesti prie bandymo surengti D. Trumpui apkaltą. Dėl to ypač svarbu, kad JAV institucijos ištirtų, ar Rusija vykdė kokias nors manipuliacijas Amerikos prezidento rinkimų atžvilgiu. Imtis šio tyrimo turėtų kokia nors nepriklausoma pusė.“ Vienos dienraštis „Standard“ teigė, jog „kaip anuomet Nixonui, taip ir Trumpui pašlijo nervai. Ir kaip per „Watergate“ skandalą Nixonas, taip dabar Trumpas padarė fatališką klaidą. Juk negalima išspirti nepriklausomos agentūros vadovą tik tam, kad išsaugotum savo paties sveiką kailį.“ „Gal tai vienu pykčio priepuoliu per daug“, klausė Paryžiaus dienraštis „Figaro“ ir atsakė: „Tai bent jau didelė klaida. Apkaltos šmėkla vėl sklando po Vašingtoną.“ Slovakijos sostinės Bratislavos dienraštis „Sme“ taip pat teigė, kad „jeigu D. Trumpas nebūtų turėjęs ko bijoti dėl savo pagalbininkų ryšių su rusais, jis nebūtų su tuos buvusius ar nebuvusius ryšius tiriančiu FTB direktoriumi pasielgęs taip brutaliai.“ Anot Amsterdamo laikraščio „Telegraf“, su D. Trumpu susijusių didelių ir mažų skandalų sąrašas tikrai ilgas, bet ar šis nekilnojamojo turto magnatas ir jo sėbrai iš tiesų nesileido į tamsius sandėrius su rusais? „Štai centrinis klausimas, kuris su J. Comey atleidimu iš pareigų tapo tik dar opesnis. Kvailiau D. Trumpas ir negalėjo pasielgti kaip FTB direktorių atleisti iš pareigų“, – tarė Nyderlandų dienraštis. Budapešto dienraštis „Nepszava“ taip pat teigė, kad „demokratų vadas Senate Chuckas Schumeris teisus: J. Comey atleistas, nes jis tirdamas rusų programišių atakas priartėjo per arti prie prezidento. Dėl to Ch. Schumeris ir reikalavo nedelsiant paskirti specialų prokurorą.“ Šanchajaus dienraštis „Jiefang Ribao“ abejojo, ar D. Trumpas įstengs savo sąsajų su Rusija skandalo taip greitai nusikratyti. „Juk jam turėtų būti aišku, kad ir po J. Comey atleidimo šie reikalai bus ne pamiršti, bet tiriami toliau. Nejaugi jis mano, kad naujas FTB direktorius, turintis D. Trumpo pasitikėjimą, galės viską sušluoti po kilimu“, – klausė Kinijos laikraštis. Madrido dešiniųjų pažiūrų dienraštis „Mundo“ rašė, kad „jeigu būsimasis, prezidento paskirtas FTB vadovas į archyvą padės ligi šiol pasiektus D. Trumpo komandos ryšių su rusais tyrimų rezultatus, bus tai pats didžiausias skandalas.“ Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ....

Ekonomika šiandien. Pelno mokesčio lengvatos

Ekonomika šiandien. Pelno mokesčio lengvatos  Žinių radijas,llri.lt Praėjusią savaitę Vyriausybė pateikė pristatė planuojamas pelno mokesčio permainas, kurios turėtų paskatinti investicijas į aukštąsias technologijas. Lietuvos laisvosios rinkos instituto rengiamoje Žinių radijo laidoje „Ekonomika šiandien“ Žilvinas Šilėnas apie tai diskutavo su LR Ūkio viceministre Lina Sabatiene ir Verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininku Mariumi Dubnikovu. Pirmas siūlymas – įvesti 100 proc. pelno mokesčio lengvatą investicijoms į technologinį atsinaujinimą. Šiuo metu riba yra 50 proc. M. Dubnikovas pritaria technologinio tobulėjimo idėjai. „Gyvename ant pramonės revoliucijos lūžio. Šalys, kurios sugebės atsinaujinti dabar, galės konkuruoti ateityje. Tai gali paskatinti didesnius atlyginimus ir padėti išspręsti emigracijos problemą“, − teigia pašnekovas. Dar viena tiekiama naujovė – 5 proc. pelno mokesčio lengvata komercializuotiems išradimams. Kitas pasiūlymas – 300 proc. lengvata mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (TEP) veiklai. Vis dėlto Ž. Šilėnas įsitikinęs, kad geriausia pelno mokestį reinvestuojam pelnui iš viso panaikinti. „Jeigu norime gyventi kaip Honkonge ar Singapūre, turime vykdyti labai liberalią ekonominę politiką. Negalime sau leisti būti vidutiniškai gerais. Tarkim, pelno mokesčio nebėra, tu uždirbti daug pinigų ir kaip įmonės savininkas ar akcininkas susimoki išsiimdamas dividendus per pajamų mokestį“, − teigia LLRI vadovas. Dubnikovas sutiko, jog verslas tokią galimybę palaikytų. Laidos rubrikoje „Stebime valdžią“ Ž. Šilėnas aptarė šią savaitę politikų pateiktus pasiūlymus. Lietuvos laisvosios rinkos institutas kritikuoją norą didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, riboti atsiskaitymą grynaisiais pinigais ir planuojamus Dirvožemio įstatymo pakeitimus.

JAV kariai Lietuvoje – mūsų saugumo garantija

Trečiadienis, gegužės 10 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gynybos sekretoriumi Jamesu Mattisu, su kuriuo aptarė dvišalį bendradarbiavimą, regiono ir transatlantinį saugumo stiprinimą, atgrasymo priemonių įgyvendinimą. Šalies vadovė pabrėžė, kad JAV yra strateginė Lietuvos sąjungininkė, kurios vaidmuo regione – Baltijos šalių saugumo garantas ir patikimiausia atgrasymo priemonė. Pasak Prezidentės, gynybos sekretoriaus vizitas Lietuvoje siunčia labai aiškią žinią, kad Amerika ypatingą dėmesį skiria Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumui. Nuo pat pradžių užsimezgę artimi ir intensyvūs ryšiai su Prezidento Donaldo Trumpo administracija rodo, kad JAV gerai supranta ir identiškai kaip Baltijos valstybės vertina kylančias išorines grėsmes bei iššūkius. Šalies vadovės teigimu, Lietuva labai vertina nuolatinę ir tvirtą JAV paramą. Įgyvendinant saugumo užtikrinimo ir atgrasymo priemones, JAV dvišaliu pagrindu regione dislokavo brigadą karių ir sunkiosios technikos, kurie rotuojasi po visas 3 Baltijos šalis ir Lenkiją. Lietuvoje šiuo metu yra dislokuota JAV karių kuopa, „Abrams“ tankai ir „Bradley“ pėstininkų kovos mašinos. Pasak Prezidentės, Lietuvos ir Baltijos šalių saugumą dar labiau sustiprintų nuolatinis JAV karių buvimas, šios valstybės lyderystė užtikrinant regioninę oro gynybą ir bendri sprendimai atremti Kaliningrade esančias karines priemones, galinčias suvaržyti NATO pajėgų manevravimo laisvę. Susitikime taip pat aptartas pasirengimas artėjančiam NATO vadovų susitikimui, kuris įvyks gegužės pabaigoje Briuselyje. Jo tikslas – tolesnis Aljanso stiprinimas. Šalies vadovės teigimu, būtina greitinti NATO sprendimų priėmimą, nuolatos atnaujinti gynybos planus ir juos pagrįsti konkrečiais kariniais pajėgumais bei stiprinti kovą su tarptautiniu terorizmu. Prezidentė taip pat pabrėžė, kad tinkamas gynybos finansavimas yra investicija į taiką. Lietuva atsakingai vykdo savo įsipareigojimus ir nuosekliai didina gynybos išlaidas – jau kitąmet viršysime 2 proc. valstybės BVP. Parengta pagal Prezidentės spaudos pranešimus, www.verslaspolitika. Prezidentūros nuotrauka....

V. Ušackas : ,,Didžiausia grėsmė nacionaliniam saugumui yra emigracija“

Akvilė Sebežiova, Kauno technologijos universitetas „Iš savo patirties galiu teigti – Europos šalys visada susitaria, kad ir kiek tai užtruktų“, – teigia Europos Sąjungos ambasadorius Rusijos Federacijoje Vygaudas Ušackas. Pasak jo, grėsmių ES vienybei, tame tarpe ir susijusių su Rusijos veikla, nereikėtų nei pervertinti, nei nuvertinti – svarbu būti tinkamai pasirengusiems jas atremti. „Turime pasikliauti sąjungininkais, būti pasirengę ir turėti valios gintis patys. Be to, būtina atnaujinti gilesnį bendradarbiavimą su Lenkija. Ji yra stipriausia mūsų sąjungininkė gynybine prasme“, – įsitikinęs V. Ušackas. ES pareigūnas teigia Rusijoje bendraujantis su jaunais šios šalies žmonėmis, pastebintis jų norą išgirsti žinių ir naujienų, pateikiančių objektyvią informaciją, alternatyvią gaunamai per propagandinius valstybės kanalus. „Rusijoje televizijos populiarumas krenta – ją žiūri vis mažiau žmonių, ir vis daugiau jų ieško informacijos internete. Publikuodami objektyvias žinias rusiškai internete mes turime galimybę pasiekti pilietiškai nusiteikusią Rusijos visuomenės dalį“, – ragina politikas. Lietuva, ruošdamasi valstybingumo šimtmečiui, šiandien susiduria su kompleksiniais saugumo iššūkiais, susijusiais ir su geopolitine situacija, ir su aplinkosaugos problemomis bei energetiniais resursais. Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas (KTU SHMMF) pirmadienį, gegužės 15 dieną organizuoja ekspertinę diskusiją, skirtą ES ir Lietuvos santykių ateičiai. Siūlome  interviu su vienu iš jos dalyviu, Europos Sąjungos ambasadoriumi Rusijos Federacijoje V. Ušacku.   Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude‘as Junckeris pristatė penkis galimus Europos Sąjungos ateities scenarijus. Jos variantai – nuo „nedarykime nieko“ iki „kurkime federaciją“. Kuris scenarijus palankiausias Lietuvai?, – paklausėme V. Ušacko. Visų pirma, tie 5 scenarijai nėra à la carte meniu, kokį gaunate restorane – tai ne pagal tikslią receptūrą subalansuoti „patiekalai“. EK pirmininkas J. C. Junckeris pasiūlė juos siekdamas išprovokuoti diskusiją. Jis pats savo nuomonę išsakys rugsėjo mėnesį, o tam tikra Europos raidos kryptis greičiausiai bus numatyta gruodžio mėnesį, po visų 27 valstybių susitikimo. Europos Sąjunga Lietuvai – tai ne tik ekonominės gerovės, bet ir visuomenės modernizavimo pagrindas, o kartu – tiesioginis ir netiesioginis mūsų saugumo garantas. Net jeigu ES nėra karinė galia, buvimas tiek euro, tiek Sąjungos branduolio, tiek Šengeno erdvės dalimi, mums labai naudingas. Lietuvai naudinga likti Europoje, kuri, susivienijusi galėtų nuveikti daug daugiau. Nors nemažai europiečių mano, jog ES institucijos pernelyg reglamentuoja privatų ar korporatyvinį gyvenimą, Lietuvoje šios nuotaikos nėra labai stipriai išreikštos. – Kiek yra realu yra tai, kad Europos šalys narės sutars dėl vieningo ateities scenarijaus? – ES šalys visada susitaria, kad ir kiek laiko tai užimtų. Esu dalyvavęs daugybėje susitikimų, organizuoju ir vadovauju ES šalių ambasadorių susitikimams Maskvoje. Tad neabejoju, kad susitarimas bus pasiektas, ir Europa gyvuos dar ilgai. – Kas kelia didesnę grėsmę Europai – ar vidiniai valstybių nesutarimai ar išorinės jėgos? – Europos Sąjunga susiduria su įvairiomis grėsmėmis – tiek išorinėmis, tiek vidinėmis, tačiau įvertinti, kurios iš jų yra didžiausios, sudėtinga. Ar Rusijos agresyvi politika kelia didžiausią grėsmę ES, ar Europos šalių piliečių nepasitenkinimas ES institucijų veikla, ar atotrūkis tarp politikų Briuselyje ir eilinių piliečių – įvertinti sunku. – Kalbate apie vidines ir išorines grėsmes, tačiau tam tikrų antieuropietiškų partijų veikla neretai siejama su Rusija. Kiek išorinės jėgos turi įtakos procesams šalių viduje? – Mano nuomone, vien tik Rusijai ar kai kuriems jos veikėjams priskirti visus „nuopelnus“ dėl ES destabilizavimo būtų neteisinga. Antra vertus, žinoma, mes – ir aš, ir kiti Europos Sąjungos šalių ambasadoriai, kolegos Briuselyje ir specialiosios tarnybos – akylai stebime, kiek su Rusija siejamais resursais (tiek žmogiškaisiais, tiek finansiniais) yra palaikomi populistiniai, radikalūs nacionalistiniai judėjimai. Akivaizdžiausiai ši įtaka matyti Prancūzijos Nacionalinio fronto, kuriam vadovauja Marine Le Pen, veikloje – pavyzdžiui, prieš trejus metus Pirmasis Čekijos-Rusijos bankas šiai partijai suteikė 9,4 milijonų eurų paskolą. Stebime daugybę nacionalistiškai nusiteikusių populistinių partijų atstovų, kurie, finansuojami Rusijos nevyriausybinių organizacijų, dalyvavo vadinamaisiais „stebėtojais“ vadinamuosiuose „rinkimuose“ Kryme, stebėjo procesus Donetske ir Luhanske. Gerai prisimename, kaip praėjusių metų rugsėjį viename iš prabangių Maskvos viešbučių įvyko pasaulio separatistinių judėjimų suvažiavimas, kuriame dalyvavo tokių judėjimų atstovai iš Teksaso, Kalifornijos, Katalonijos, Puerto Riko, Italijos, Kalnų Karabacho, Padniestrės. Stebime ir antiglobalistinio judėjimo Rusijoje veiklą – šios jėgos skiria resursus įvairioms organizacijoms, renginiams ir iniciatyvoms, kas kelia ES valstybių narių susirūpinimą. – Kaip jūs pats, būdamas Lietuvos, ES pilietis, jaučiatės gyvendamas toje šalyje? – Aš jaučiuosi labai patogiai. Pažįstu tą šalį, jos žmones, kalbą, tradicijas, apkeliavau Rusiją nuo Karaliaučiaus iki Kamčiatkos, nuo Murmansko iki Čiukotkos. Esu labai gerbiamas – lietuviai turi aukštą reputaciją, ypač tarp išsilavinusių, verslo žmonių. Jie su pavydu žiūri į ekonomikos ir visuomenės progresą, kurį mes pasiekėm per 27 nepriklausomybės metus – turime veikiančią demokratiją, egzistuoja įstatymo viršenybė. Rusija sau to vis dar negali leisti. – Savo ankstesnėse publikacijose raginate stengtis bendrauti, pasiekti paprastus Rusijos piliečius – kiek tai yra realu, juk Rusija gyvena iškreiptos informacijos lauke? – Yra įvairių kelių. Pavyzdžiui, aš kaip ambasadorius, keliauju po Rusiją, nepaisydamas kartais pasitaikančių draudimų ar gąsdinimų – ką tik grįžau iš Krasnojarsko, greitai vyksiu į Jakutską ir Voronežą, birželio pradžioje lankysiuos Kaliningrade. Į susitikimus su manimi susirenka pilnos salės žmonių, labai daug studentijos. Būna ir taip, kad jaunimas sėdi ant grindų tam, kad išgirstų alternatyvų žodį, prieštaraujantį propagandai, vienai tiesai, kuri yra brukama per valstybės kontroliuojamus informacinius kanalus. Kita vertus, reikia pastebėti, kad Rusijoje televizijos populiarumas krenta: jeigu dar prieš trejus metus ją žiūrėdavo ir pagrindiniu žinių šaltiniu laikė 70 proc. žmonių, tai dabar jų yra 50 proc. Savo ruožtu, labai populiarėja internetas – jį savo pagrindinių žinių šaltiniu laiko net 32 proc. Rusijos gyventojų (tai – 10 proc. daugiau nei pernai). Komunikuodami rusiškai objektyvias žinias mes turime galimybę pasiekti tą auditoriją. Be to, Europos Sąjungoje turime didelį biudžetą studentų mainams: tam skiriama 26–30 milijonų eurų per metus. Taip sudaromos galimybės tiems universitetams, kurie turi pasirašę bendradarbiavimo sutartis, dalyvauti studentų mainų programose. Tai – puiki proga pasiekti jaunus žmones iš Rusijos, parodant jiems, kas yra tikroji demokratija ir laisvas pasaulis. Deja, Lietuva yra viena iš pasyviausių studentų mainų dalyvių. Galiausiai, ne viena dešimtis Rusijos pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių gynėjų jau persikėlė gyventi į Vilnių, nes Rusijoje nesijaučia saugūs. Lietuva yra tapusi jiems demokratijos prieglobsčiu. Tai – akivaizdūs pavyzdžiai, kaip galėtume palaikyti ryšius su Rusijos pilietine visuomene, ypatingai su jaunimu. – Kas kelia didžiausią grėsmę Lietuvos saugumui? – Esu minėjęs, jog didžiausia grėsmė nacionaliniam saugumui yra emigracija – kai nebeliks kam mokėti mokesčių, išlaikyti ligoninių, mokyklų ir universitetų, tada ir nebeliks mūsų valstybės. Bet apie tai reikėtų kalbėti atskirai. Žinoma, nelegalūs Rusijos veiksmai, tokie kaip Krymo aneksija, Ukrainos destabilizacija ir karinių pajėgų stiprinimas Lietuvos pasienyje kelia pagrįstą susirūpinimą, ir tai yra viena iš tų rizikų, kurias reikia nuosekliai, profesionaliai, tačiau nepanikuojant, valdyti. Mūsų šalyje yra labai silpnai išvystytas sisteminis krizių valdymas, būtina steigti krizių valdymo simuliacinius centrus, rengti profesionalus, gebančius dirbti komandoje. Atskirų žinybų atstovų gebėjimas bendradarbiauti valdant krizes, treniravimasis per pratybas, mokantis duoti atsaką į konkrečias grėsmes – kibernetines, fizines atakas, tarptautinio terorizmo išpuolius ar atomines, aplinkosaugines katastrofas – yra vienas iš svarbiausių uždavinių, stiprinant saugumą. Turime sukurti sistemą, turėti funkcionuojančias jos grandis, dirbančius profesionalus ir išugdytą patirtį. – Ką galime padaryti, kad jaustumėmės saugesni? – Pirmiausia, turime pasikliauti sąjungininkų parama – esame ES ir NATO nariai; žinoma, labai svarbūs mūsų santykiai su JAV. Antra, turime stiprinti savo pačių gebėjimą apsiginti – tikėti, pasitikėti, turėti valią gintis ir būti pasirengusiems. Džiugina visuomenės palaikymas šauktinių kariuomenei – po pirmųjų metų šauktinių gretoms užpildyti pakako savanorių. Trečiasis svarbus veiksnys yra regioninis bendradarbiavimas. Latvija ir Estija yra ne tik mūsų kaimynės, bet ir NATO sąjungininkės; manau, kad reikalingas gilesnis bendradarbiavimas su Suomija, Švedija, Norvegija, Danija ir ypatingai – su Lenkija. Būtina suderinti koordinacinius veiksmus, jei atsirastų tiesioginė karinė grėsmė. – Manote, kad Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas galėtų būti artimesnis? – Pastarieji metai rodo, kad tiek aukščiausių vadovų, tiek ir žemesniame lygmenyje mums trūksta kontakto su Lenkija. Tikiuosi, kad pavyks susigrąžinti strateginės partnerystės ryšius tiek veiksmais, tiek dvasiniu nusiteikimu. Gynybine prasme Lenkija yra svarbiausia mūsų sąjungininkė. – Kokia ateitis laukia Europos Sąjungos? – O, kad žinočiau – pasakyčiau. Žinoma, sekmadienio rinkimų Prancūzijoje rezultatai nuteikia optimistiškai – Prancūzija, kaip ir Vokietija

Anykštėnas ūkininkas Audrius Juška metė iššūkį ir olandų šiltnamių verslui, ir emigracijai

Pavasarį, kai ant prekystalio pasirodo švieži lietuviški agurkai ar pomidorai, dažnas pirkėjas net nesvarsto, ką rinktis, nes žino – Lietuvoje užaugintos produkcijos kokybė garantuota. Tačiau, kodėl mūsiškiai daržovių augintojai pajėgūs aprūpinti tik 35 procentus visos šalies rinkos?  Kodėl remiame lenkų, ispanų, olandų verslą, užuot iki soties kirtę lietuviškas daržoves ir vaisius?Atsakymo pabandėme ieškoti Anykščių rajono ūkininko Audriaus Juškos šiltnamių versle. Gintaras MINIJA, www.verslaspolitika.lt Pirkėjų stalui – aukštos kokybės produkcija Anykščių pašonėje esantys ūkininko Audriaus Juškos daržovių šiltnamiai jau iš tolo traukia akį. Ūkis per keliolika metų nuo smulkios įmonės išaugo į stambiausią privatų Anykščių verslą. Iš čia, naudojant pažangiausias technologijas, užauginti agurkai ir pomidorai patenka į didžiuosius Lietuvos prekybos tinklus. Anot ūkininko, pavasarį šiltnamiuose išauginti agurkai būna sveikiausi. Prieš kenkėjus čia kovoja kiti natūralūs kenkėjai, kurie minta ,,negeraisiais“. Daržovių kokybe šiltnamiuose itin rūpinamasi, kruopščiai ir laiku atliekami laboratoriniai tyrimai. „Praėjusiais metais valstybei sumokėjome pusę milijono eurų mokesčių, dabar per savaitę užauginame 150 tonų agurkų ir pomidorų“, – sako Anykščių rajono ūkininkas Audrius Juška, kurio verslo sėkmės paslaptis labai paprasta – visada būk savo valios šeimininku, mylėk žemę ir žmones. Galima sakyti, kad pastaraisiais metais ūkininkas A. Juška įdiegė ne tik naujausias šilumą taupančias, bet ir geriausias, pasaulyje žinomas daržovių auginimo technologijas, išplėtė šiltnamių plotą. Ūkininkauja Audrius Juška kartu su šeima. Kokia buvo verslo pradžia? Jo brolis Valdemaras, taip pat neretai naktimis bluosto nesudedantis dėl iškylančių su šiltnamiai susijusių problemų, juokaudamas sakė, kad viskas prasideda nuo smulkmenų, nuo kasdienių rūpesčių kaip išmaitinti ir aprengti šeimą. Šiltnamių ūkis puoselėjamas ir mylimas visos Juškų šeimynos. Netoli Ažuožerių kaimo buvo įkurtas pirmasis 2,5 aro jų šeimos šiltnamis. ,,Vėliau nusipirkau žemę iš giminaičių, šalia kelio Anykščiai–Panevėžys, pasinaudojęs Europos Sąjungos parama, pastačiau pirmuosius 2 hektarų pločio modernius šiltnamius ir dujomis kūrenamą katilinę“, – pasakoja ūkininkas. Didžiausias rajono privatus darbdavys Audrius Juška sako, kad sustoti niekada negalima, tačiau pastatyti 1 ha šiuolaikinį stiklinį šiltnamį kainuoja 1 milijoną eurų. Šiltnamiai reikalauja solidžių investicijų, iš vieno hektaro reikia gauti bent 1 milijoną. Pavyzdžiui, kad tokią sumą ūkininkas uždirbtų iš lauko kultūrų, jis turi apdirbti bent 300 ha ploto. Būtina įsidėmėti ir šiuos skaičius: vidutiniškai viename šiltnamių ha dirba apie 13 žmonių, o ūkininkas, valdantis 500 ha, įdarbina du, tris žmones. Skandinavijos šalių patirtis rodo, kad šiltnamių verslas tikrai yra perspektyvus, olandai per metus išaugina tris derlius, o suomiai, stodami į ES, net išsikovojo paramą šiltnamiams. Galime pasidžiaugti, kad ir Lietuvoje turime tokio paties techninio lygio šiltnamius, kaip Olandijoje, Lenkijoje ar Skandinavijoje, o Audriaus Juškos ūkis yra didžiausias rajone privatus darbdavys, lenkiantis darbuotojų skaičiumi net įmonę „Anykščių vynas“. Šiltnamiams prižiūrėti reikia daug rankų – 1 hektaru šiltnamio rūpinasi apie 14 žmonių, o šiuo metu šiltnamiuose triūsia daugiau kaip 170 žmonių. Penktus metus ūkyje dirbanti Inga Paulavičienė pasakojo, kad darbu itin patenkinta, moterį džiugina, kad vis daugiau anykštėnų sugrįžta į tėviškę iš svečių šalių, o dėl šiltnamių plėtros Anykščiuose daugėja darbo vietų. Ūkininkų šiltnamius šildo biokuro katilinė Prieš keletą metų ūkyje buvo iškilmingai atidarytas pažangių technologijų šiltnamių blokas bei biokuro katilinė, kuri būtų pajėgi apšildyti visą Anykščių miestą. Įdomus faktas: katilinę ir šiltnamius tuomet pašventino Anykščių šv. Mato bažnyčios kunigas. Naują biokuro katilinę pastatė bendrovė „AXIS Texnologies“, o šiltnamius – UAB „Schetelig lit“. Tai buvo pirmoji Lietuvoje biokuro katilinė, skirta būtent žemės ūkio reikmėms, ją „Axis Technologies“ ūkininkui pastatė per šešis mėnesius. 9,335 mln. eurų vertės projektas, pastatant 6 hektarų ploto stiklinius šiltnamius bei modernizuojant 2 hektarus veikiančių šiltnamių, įgyvendintas ES, A. Juškos bei iš Šiaulių banko skolintomis lėšomis. Projektui iš viso buvo skirta daugiau kaip 6,5 mln. eurų ES paramos. Anot Audriaus Juškos, projektas unikalus tuo, jog buvo suprojektuota ir ūkyje įdiegta ne tik biokuro katilinė, bet ir 160 m³ akumuliacinės talpos, kurių paskirtis – akumuliuoti šilumos energiją, kai poreikis šiltnamiuose dienos metu sumažėja iki minimumo ir ją panaudoti tuomet, kai poreikis yra didžiausias. Ūkininkas džiaugėsi, kad apšildyti šiltnamius biokuru, medienos skiedromis, kainuoja apie 30 – 40 proc. pigiau nei gamtinėmis dujomis. Jo nuomone, biokuro katilinė atsipirks per penkerius metus. Kodėl remiame olandų verslą? Šiltnaminių daržovių auginimas labai brangus, tačiau lietuviai suvartoja kelis kartus mažiau daržovių nei kitų Europos šalių gyventojai. Ar galime konkuruoti su lenkais, ispanais, olandais, kai ūkininkai moka daug mažiau už elektros energiją, o jų šalyse kur kas mažesnis pridėtinės vertės mokestis? Tarkime, Olandijoje išauginti pomidorai yra dvigubai brangesni, bet olandai veža perteklinę produkciją ir į Lietuvą. Valgome vaškinius pomidorus, nes užsieniečiai įsigudrino net išvesti specialias daržovių veisles, kurios būtų atsparios transportavimui, bet to, kad daržovės ištvertų netrumpą kelionę, jos yra ,,pamaitinamos“ ir specialiomis cheminėmis priemonėmis. Kodėl mūsiškiai daržovių augintojai pajėgūs aprūpinti tik 35 procentus Lietuvos daržovių rinkos? Kodėl remiame lenkų, ispanų, olandų verslą, užuot iki soties kirtę lietuviškas daržoves? Audrius sako, kad savo rūpesčius ne kartą išsakė Vyriausybės atstovams, Seimo nariams. Neseniai anykštėno ūkininko problemomis domėjosi Seimo Pirmininkas Viktoras Pranskietis, pas jį buvo užsukęs ir Europos Parlamento narys Antanas Guoga. Ūkininkui džiugu, kad valdžia supranta gyventojų problemas, bando padėti, nors ir ne visada sėkmingai. Pastangos gauti valstybės dotacijas didėjančioms energijos kainoms padengti, lieka bevaisės. Ne vienas premjeras yra pripažinęs, kad daržoves auginančių verslininkų problemos yra rimtos, tačiau dėl dotacijų ir pridėtinės vertės mokesčio sumažinimo reikalai nepajudėjo. Žemės ūkio ministerija ne kartą ieškojo būdų, kaip padėti šiltnamių verslui, nes ES reglamentai riboja tam skiriamą valstybės pagalbą. Pavyzdžiui, kai ministerijai vadovavo ūkininkas Kazimieras Starkevičius, siūlyta šiltnaminių daržovių auginimą pripažinti viešuoju interesu ir taip skirti dotacijas. Tačiau toks siūlymas nesulaukė Vyriausybės pritarimo. Tuomet nepavyko susitarti ir su „Lietuvos dujomis“, kad bendrovė taikytų specialią dujų vartojimo ir kainų schemą šiltnamiams. Ūkininkai Audrius ir Valdemaras Juškos ir toliau žada plėsti savo verslą. Daržovių augintojai daug tikisi iš Sauliaus Skvernelio Vyriausybės ir ūkininko Broniaus Markausko, kuris dabar vadovauja Žemės ūkio ministerijai. Reikia tik išmintingų sprendimų, svarbu rasti būdų, kaip pigiau panaudoti elektros energiją šiltnamių apšildymui. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, būtent išlaidos energetiniams ištekliams sudaro apie 60 proc. šiltnamių patiriamų sąnaudų. Tuomet laimėtų visi. Ir politikai, ir daržovių augintojai, ir valstybė, kuriai nauda iš šiltnamių sugrįžtų sumokėtais mokesčiais ir darbo vietomis. ,,Vienas hektaras šiltnamių sukuria 100 kartų didesnę vertę negu lauko kultūros“, – pastebėjo Audrius Juška. Beje, kai Lietuvos šiltnamių ūkiui buvo pasiūlyta kurtis Elektrėnuose, prie Lietuvos elektrinės, kur šiltnamiams galėtų būti tiekiama pigesnė šiluma, tuo iš karto susidomėjo olandai. ,,Jeigu įsigytume pigesnės naktinės elektros, lietuviškus agurkus ir pomidorus galėtume į prekybos tinklus tiekti visus metus. Europos valstybėse ūkininkai šiltnamiams gauna energetikos dotacijas, todėl jų produkcijos savikaina yra mažesnė“, – sako A. Juška.

Seimas turi atmesti skubotai ir nekompetentingai parengtą Miškų įstatymo pakeitimo projektą

Komentaras Seimas turi atmesti skubotai ir nekompetentingai parengtą Miškų įstatymo pakeitimo projektą Į žurnalo www.verslaspolitika.lt leidinio „ŠIANDIEN“ klausimus atsako Kauno miškų urėdas Saulius LAZAUSKAS Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė siūlymui, kad valstybinių miškų ūkio valdymo reformos nepriklausomą ekspertinį vertinimąatliktų ne tik Aplinkos ministerijos ir komiteto vadovybės siūlomi teisės,verslo ir vadybos srities išsilavinimą turintys specialistai, bet ir miškotyros srities mokslininkai. Kaip vertinate šį komiteto sprendimą, taip pat, kad šią ,,namų užduotį“ turėjo atlikti Vyriausybė? Tai ciniškas pasityčiojimas iš teisingumo ir iš mūsų, miškininkų. Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nepriklausomo ekspertinio įvertinimo pirkimo sąlygų reikalavimai buvo paruošti dalyvaujant Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui K. Mažeikai ir pritarus šešiems šio komiteto nariams, patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017-04-21 sprendimu Nr. SV-S-209. Man regis, kad Seimo nariai, balsavę už tokias įstatymo projekto ekspertinio vertinimo pirkimo sąlygas, mus visus laiko ,,Kvailių šalies“ gyventojais. Esant tokiam sudėtingam ir visuomenei svarbios srities valstybinių miškų valdymo reformos teisės aktų vertinimui, ekspertizei atlikti būtinai reikalingi ne tik teisininkai, ekonomistai, bet ir miško ūkio valdymo specialiųjų žinių turintys miškų valdymo ir politikos formavimo specialistai. Visgi, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika ir kai kurie šio komiteto nariai užkirto tam kelią. Kodėl? Mano nuomone, pirkimo sąlygos yra skirtos konkrečiam tiekėjui ir kelia pagrįstų įtarimų dėl ketinamų pasirinkti ekspertų nepriklausomumo, todėl manau, kad šios pirkimo sąlygos yra neteisėtos ir pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Pavyzdžiui, vienas iš kvalifikacinių reikalavimų ekspertui: ,,Ekspertas turi turėti: aukštąjį socialinių mokslų studijų srities verslo ir vadybos (valdymo) krypties išsilavinimą (būtina patvirtinta kvalifikacija verslo valdymo srityje) ir ne mažesnę kaip 10 metų verslo valdymo patirtį einant vadovaujamas pareigas, iš jų ne mažesnę kaip 5 metų patirtį valstybės valdomų įmonių valdymo srityje.“ Šis reikalavimas yra diskriminacinis, nepagrįstai ribojantis konkurenciją, o tokie reikalavimai atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pažymėtina, kad kvalifikaciniai reikalavimai, nurodyti pirkimo sąlygose, yra užaukštinti ir objektyviai nebūtini, siekiant išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kvalifikuotas ir pajėgus atlikti reikalingas paslaugas. Pirkimo sąlygų reikalavimas dėl išsamios ekspertų išvados suteikimo per 14 kalendorinių dienų nuo pirkimo sutarties dienos yra objektyviai per trumpas tinkamai įvykdyti visas paslaugas, t. y. išsamiai išanalizuoti Europos šalių valstybinių miškų valdymo modelius, siūlomo modelio reformos kaštų ir naudos santykį bei ekonominį pagrįstumą, atlikti siūlomo modelio palyginimą su kitomis juridinių asmenų teisinėmis formomis (akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, biudžetinė įstaiga), išsamiai išanalizuoti įstatymo projekto poveikį korupcijos apraiškoms ir skaidrumui, išnagrinėti ir nustatyti išlaidų poreikį bei įtaką darbo vietų kūrimui ir išlaikymui bei t. t. Itin trumpas paslaugų suteikimo terminas sudaro pagrindą manyti, kad paslaugų techninė specifikacija galimai pritaikyta konkrečiam tiekėjui, jau turinčiam parengtą ekspertizę, kelia pagrįstą nepasitikėjimą išvadų nepriklausomumu ir pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 2 dalį. Pirkimui numatyta skirti iki 100,00 Eur įskaitant PVM. Tai pasityčiojimas. Ši suma juokinga, tai pusvalandžio užmokestis kvalifikacinių reikalavimų ekspertui. Akivaizdu, kad už tokią sumą nepriklausomam ekspertui neįmanoma įvykdyti Pirkimo apimtį sudarančių paslaugų, todėl manau, kad Pirkimas vykdomas proteguojant konkretų subjektą, kuriam už darbą realią kainą galimai sumokės tikrieji miškų valdymo reformos užsakovai. Kokią žalą padarė Aplinkos ministerija miškininkams, visuomenei ,,buldozeriniu principu“ stumdama valstybinių miškų valdymo reformą, ar tapo aišku, kas šios reformos pagrindinis dirigentas, koks logiškiausiasbūtų Seimo sprendimas po įtemptų diskusijų? Valstybinių miškų žinyboje dirbu 34 metus, tačiau tokio nesiskaitymo, niekinimo, melo ir šmeižto dar neteko matyti. Dauguma mano kolegų didžiąją savo gyvenimo dalį atidavė Lietuvos miškams, jie sąžiningai dirbo prižiūrėdami, atkurdami, puoselėdami Lietuvos miškus. Ko šiandien sulaukė miškininkai? Aukščiausieji šalies politikai juos visus išvadino sovietinio valdymo reliktais, korupcijos sinonimais, sovietinio nomenklatūrinio valdymo bastionais ir panašiai. Aplinkos ministerijos pareigūnai pareiškė, kad visiems be išimties įteiks atleidimo iš darbo lapelius. Manau, kad padorūs žmonės taip neturėtų elgtis. Nerimtai atrodo šios reformos autoriai, kai tokio masto reformą vykdo neatlikę jokių skaičiavimų ir kalba apie reformos ekonominį efektyvumą. Apskritai reforma pradėta ne nuo to galo. Pirma, viešai paskelbiama, kad bus viena valstybinius miškus valdanti įmonė, o po to, imituojamos diskusijos su visuomene ieškant geriausio miškų valdymo varianto. Miškininkams ir visuomenei viešai nepateikta svarstyti jokių galimų reformos alternatyvų, nėra siūlomų priemonių įgyvendinimo ekonominio pagrindimo, nėra pateikta reformos socialinių pasekmių prognozių ir vertinimo. Neįvertinta miškų išteklių valdymo ir prekybos mediena monopolizavimo įtaka smulkiajam verslui. Manau, kad visa tai turėjo būti padaryta prieš priimant sprendimą dėl valstybinių miškų valdymo reformos. Valstybinio miškų ūkio valdymo reformos užsakovai mums žinomi seniai. Po kiekvienų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą aukščiausiuose valdžios sluoksniuose ir viešoje erdvėje prasideda „diskusijos“ dėl valstybinio miškų ūkio reformos ir urėdijų naikinimo. Stambieji medienos perdirbėjai siekia valdyti medienos žaliavas. Esant 42 atskiroms urėdijoms, užvaldyti miškų išteklius jiems nepavyko. Buvo eilė bandymų Vyriausybėje ir Seime, siekiant dirbtinai apriboti konkurenciją ir sudaryti galimybę grupei asmenų išskirtinėmis sąlygomis, kitų medienos pirkėjų ir valstybės sąskaita, apsirūpinti mediena už jiems, bet ne valstybei ,,priimtiną“ kainą. Tai ir yra tikrasis reformos tikslas. Įsteigus vieną valstybinius miškus valdančią įmonę, atsiranda įvairios galimybės, lemiančios medienos prekybos tvarką apriboti smulkiųjų medienos pirkėjų konkurenciją, o tai paveikia asmenis, priimančius sprendimus dėl prekybos mediena iš valstybinių miškų. Be miškininkų parengtas Miškų įstatymo pakeitimo projektas nieko gero neduos. Siekiant valstybinių miškų sistemos efektyvumo, reikia įgyvendinti strateginius sprendimus, t. y. depolitizuoti valstybinių miškų valdymą, sukuriant skaidrią miškų urėdų ir kitų miškininkystės vadovų skyrimo tvarką, įgyvendinti skaidrią ir objektyvią sistemingą miškų urėdijų veiklos vertinimo ir vadovų atestavimo tvarką, išgryninti pajamų neduodančią socialinę, ekologinę, aplinkosauginę veiklą, sukurti vieningą integruotą miškų ūkio apskaitos informacinę sistemą, sukurti ir įdiegti visoms miškų urėdijoms vieningą buhalterinės apskaitos programą, centralizuoti planavimo ir stebėsenos, teisės, komunikacijos, nekilnojamojo turto valdymo, viešųjų pirkimų, apskaitos ir informacinių sistemų, ekologinio švietimo, bei kitas bendrąsias funkcijas. Mano nuomone, urėdijos turėtų išlikti savarankiški juridiniai asmenys, vykdantys kompleksinę miškų ūkio veiklą, o judėti reikėtų veiklos efektyvinimo ir plėtros kryptimi įgyvendinant strateginius sprendimus ne naikinant, o kuriant papildomas darbo vietas regionuose. P.S. 2017 m. gegužės 12 d. Seimo valdyba nutarė šio įstatymo projekto nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo nevykdyti.   

Į Lietuvą atvyko JAV gynybos sekretorius J. Mattisas

J. Mattisas  susitiks su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite ir Baltijos šalių gynybos ministrais, vėliau aplankys JAV ir kitų NATO šalių karius. Vizito išvakarėse J. Mattisas teigė, kad NATO buvimas Baltijos šalyse padeda užtikrinti stabilumą. NATO šiemet dislokuoja po tarptautinį batalioną – maždaug tūkstantį karių – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Pagal atskirą operaciją, regione taip pat dislokuota JAV brigada su pusketvirto tūkstančių karių ir beveik šimtu tankų. Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius James Mattisas į Vilnių iš Danijos atskrido antradienio vakare. verslaspolitika.lt...

Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimas

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius gegužės 9 dieną pokalbiuose su Japonijos viešojo ir privataus sektoriaus atstovais akcentavo mūsų šalies informacijos ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus pasiekimus bei išreiškė įsitikinimą, jog netrukus ir šioje srityje Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimas įgaus pagreitį. Ministras susitiko su Lietuvos ir Japonijos parlamentinės draugystės lygos pirmininku Hirofumi Nakasone bei jos nariais, Kanagavos prefektūros gubernatoriumi Yuji Kuroiva, šios prefektūros Hiracukos miesto, kuriame Lietuvos nacionalinė rinktinė ruošis Tokijo 2020 m. olimpinėms žaidynėms, meru Katsuhiro Ochiai, „NTT docomo“ vykdančiuoju vyresniuoju viceprezidentu Toshiki Nakayama. Susitikimuose buvo aptartos dvišalio bendradarbiavimo plėtros galimybės verslo, kultūros, mokslo ir technologijų, sporto ir kitose srityse. Be to, ministras dalyvavo spaudos konferencijoje Japonijos nacionaliniame spaudos klube bei atsakė į gausiai susirinkusių žurnalistų klausimus. „Japonija yra pagrindinė Lietuvos partnerė Azijoje eksporto, turizmo ir mokslinio bendradarbiavimo aspektais. Naujos lietuvių sukurtos technologijos plinta visame pasaulyje, o dabar pradėjo dominti ir didžiąsias Japonijos korporacijas. Džiaugiamės Lietuvos bendrovių, tokių kaip „Widerfi“, atėjimu į trečią pagal dydį rinką su vienais iš išrankiausių vartotojų pasaulyje ir tikimės sėkmingos dvišalių ryšių IRT sektoriuje plėtros“, – kalbėjo ministras, pakviesdamas ir Japonijos IRT korporaciją „NTT docomo“ prisijungti prie tarptautinių Lietuvos partnerių. „NTT docomo“– didžiausias mobiliojo ryšio operatorius Japonijoje, turintis daugiau kaip 73 mln. naudotojų. Jo padaliniai veikia Kinijoje, Singapūre, Filipinuose, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Brazilijoje, JAV. 2016 m. Lietuvos eksportas į Japoniją sudarė 130 mln. eurų, šalyje lankėsi 22,7 tūkst. turistų iš Tekančios Saulės šalies. Per pastaruosius 5 metus šie skaičiai išaugo atitinkamai daugiau kaip 5 kartus ir dvigubai. Japonija yra viena iš prioritetinių Lietuvos eksporto rinkų. Pagrindinės Lietuvos į Japoniją eksportuojamų prekių grupės 2016 metais buvo tabako gaminiai (72%), medicinos, chirurgijos, stomatologijos arba veterinarijos aparatai ir instrumentai (3%), baldai ir jų dalys (3%), skystųjų kristalų įtaisai, lazeriai bei kiti optikos aparatai (2%). Japonija taip pat tapo pagrindinė mūsų šalies partnerė mokslo, technologijų ir inovacijų srityje Azijoje. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos ir pasaulio valstybių, pasirašiusių bendradarbiavimo sutartis su 3 pagrindinėmis Japonijos mokslo tyrimus remiančios agentūromis: Japonijos medicinos tyrimų ir plėtros agentūra (Japan Agency for Medical Research and Development, AMED), Japonijos mokslo ir technologijų agentūra (Japan Science and Technology Agency, JST) ir Japonijos mokslo skatinimo draugija (Japan Society for Promotion of Sciences, JSPS). Ypač didelį potencialą turi bendradarbiavimas gyvybės mokslų sektoriuje – per pastaruosius 2 metus įvyko 11 dvišalių simpoziumų, pritraukusių daugiau kaip 50 Lietuvos ir daugiau kaip 100 japonų mokslininkų bei verslininkų. Užsienio reikalų ministerijos, verslaspolitika.lt inf....

,,Pareigos mano gyvenimo būdo nepakeitė“

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko prof. Viktoro Pranckiečio išskirtinis interviu žurnalo www.verslaspolitika.lt leidiniui ,, Šiandien“. Gerbiamasis Pirmininke, kokius svarbiausius Seimo darbus išskirtumėte pavasario sesijoje? Vieni svarbiausių darbų pavasario sesijoje susiję su vaistų kainų mažinimu, pensijomis, nemokamomis studijomis, Darbo kodeksu, mokestinių lengvatų peržiūra ir mokesčių sistemos optimizavimu. Neatidėliotina viešojo sektoriaus pertvarka, kurioje numatytas įmonių veiklos skaidrinimas, taip pat – švietimo kokybės gerinimas, skatinant universitetų konkurencingumą. Žmonės iš naujų politikų paprastai tikisi apčiuopiamo gyvenimo pagerėjimo, kada, Jūsų nuomone, jo sulauksime? Ką atsakytumėte savo oponentams, kad ir šios kadencijos Seimas bėjėgis sugrąžinti žmonių tikėjimą valdžia? Žmonės pasitikėjimą išreiškė rinkimuose. Nepalaikomas tikėjimas išblėsta, todėl šios kadencijos Seimui suteikta istorinė galimybė kurti pasitikėjimą valdžia ir jos sprendimais. Labai tikiuosi kiekvieno Seimo nario asmeninės atsakomybės siūlant ir priimant sprendimus. Visuomenė pasitikės Seimu tuomet, kai matys, kad dedamos pastangos atvirai ir skaidriai kurti geresnį gyvenimą šalyje. Labai norėčiau, kad toks pasitikėjimas atsirastų būtent šios kadencijos metu, todėl mūsų Seime laukia nelengvi darbai ir sprendimai, užtikrinsiantys skaidrumą, taupumą ir bus grindžiami racionaliais argumentais. Vyriausybė perdavė Seimui svarstyti peržiūrėtą naująjį Darbo kodeksą. Tačiau iš karto pasigirdo nuomonių dėl darbdavių raštiško įsipareigojimo didinti atlyginimus. Keistai skamba šis pareiškimas, o apžvalgininkas V. Laučius prideda: „Kokia prasmė balsuoti už partiją, kuri žada daugiau socialinio teisingumo, o kai gauna valdžią, pareiškia, kad vykdys ne savo rinkėjų, o įtakingos interesų grupės valią? Čia akmenukai ir į Jūsų daržą. Kokio Darbo kodekso iš tikrųjų reikia Lietuvai? Svarbiausia, kad Darbo kodeksas atitiktų darbuotojų ir darbdavių lūkesčius. Šiems lūkesčiams suderinti įkurta Trišalė taryba, kuri susitikinėjo ir derino pozicijas, jas teikė Vyriausybei. Darbo kodeksas išdiskutuotas iki jam patenkant į Seimą, nekyla klausimų dėl bandymų įtakoti pakeitimus, kurie nėra išspręsti darbdavių su profesinėmis sąjungomis ir ministerijomis. Derybose nėra laimėtojų, o tai reiškia pasiekti kompromisai. Mums svarbu, kad Darbo kodeksas būtų priimtas, tačiau jeigu ateityje matysime, kad visuomenė turi pastebėjimų ir pasiūlymų – visada galime grįžti prie diskusijos ir geriausio sprendimo paieškų. Valstybės ekonomikai ir ypač regionams gyvybiškai svarbi moderni verslo aplinka. Ar galime šiandien kalbėti apie konkrečias priemones didinti investicijas ir mažinti biurokratinę naštą? Konkrečios priemonės paaiškės jas apsvarsčius komitetuose. Dabar dar anksti jas pateikti, kaip konkrečius sprendimus, kurie bus įgyvendinti. Mes stengiamės Lietuvoje sudaryti palankias sąlygas verslui, darbo vietų kūrimui. Pavyzdžiui, Lietuvoje esame išvystę interneto prieigas, todėl visiškai nesvarbu, kur dirbti: mieste ar kaime. Informacinės technologijos tampa ateities jungtimis, todėl turime jas tinkamai „įdarbinti“ regionuose. Labai lauksiu Seimo komitetų pasiūlymų. Būtų gerai, kad ilgai nedelstume ir sąlygų gerinimo klausimą laikytume vienu iš prioritetinių. Verslo atstovų manymu, naujasis Seimas kol kas nieko konkretaus nepasiūlė dėl mokesčių politikos, verslo plėtros, trūksta aktualių siūlymų, galinčių užtikrinti nuoseklų ekonomikos augimą? Šios kadencijos Seimas turi priimti tvarius sprendimus. Teikiamas naujas Darbo kodeksas, ruošiamas mokesčių politikos paketas, Vyriausybė visai neseniai pasiūlė priemonių planą. Šiuo metu Seime aktyviai dirbama – tai erdvė, kurioje kviečiu aktyviai reikštis ir verslą jungiančias nevyriausybines organizacijas. Žinią apie pokyčius turime nešti visi kartu. Tarsi ir didelis dėmesys skiriamas jautriems visuomenei klausimams, tačiau numatomos naujosios reformos supriešino, pavyzdžiui, ir pedagogus, ir miškininkus, ir blaivininkus. Gal pirmiausia reikėjo Vyriausybei viską sudėlioti į lentynėles, o tik tada siūlyti Seimui pradėti rimtas reformas, turiu omeny, švietimo, valstybinių miškų valdymo numatomas pertvarkas. Diskusijos padeda „sudėlioti į lentynėles“. Plenarinių posėdžių metu svarstoma daug klausimų, tik ne visi jie susilaukia žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio. Klausimai, kurie liečia daugumą arba aktyvias visuomenės dalis – visada susilaukia didesnio dėmesio, todėl tokio sudėliojimo į lentynėles, apie kurį kalbate, demokratinėje visuomenėje padaryti neįmanoma. Puiku, kad vyksta diskusijos - sveikintina, diskusijose gimsta sprendimai. Tik svarbu nepamiršti, kad svarstant bet kurį klausimą, yra pritariančių ir nepritariančių, tam ir yra Seimas, kad balsavimu priimtų sprendimus. Akis bado tuštėjanti Lietuva, daug iečių sulaužyta dėl emigracijos... Kaip, Jūsų nuomone, sugrąžinti tautiečius į gimtąjį kraštą? Kuriant pasitikėjimą, ne tik visuomenės ir valdžios, bet ir vienas kitu. Emigracijos priežasčių yra labai daug – tai ekonominės, kultūrinės, psichologinės ir kt. Mes kaip valstybė laimėsime tik tuomet, jei sugebėsime spręsti visumą priežasčių. Vieną iš sprendimų būdų jau esu pasiūlęs, kad Lietuvoje atlyginimai būtų ne mažesni nei 1000 eurų. Emigracija kyla iš nevilties, tad ją turime pakeisti viltimi. Prezidentė paragino Seimą prieš apsisprendžiant išplėsti dvigubos pilietybės suteikimą sužinoti Konstitucinio Teismo poziciją. Ar, Jūsų nuomone, ji būtina? Kaip siūlytumėte šią problemą spręsti? Manau, kad klausimai, kurie kyla, turi būti atsakyti ir tai kompetentingai padarys Konstitucinis Teismas. Jeigu yra galimybė padėti žmogui įstatymu, tuomet ir padėkime įstatymu. Nes tai ir kainuotų valstybei mažiau, o ir laiko prasme laimėtume. Esate aktyvus žmogus, turite savo nuomonę įvairiais verslo ir politikos klausimais. Kaip šios pareigos pakeitė Jūsų gyvenimą? Taip, dienos turinys labai pasikeitė, esu aktyvus ir toliau, nes pareigos mano gyvenimo būdo nepakeitė....

Žemės grąžinimas miestuose – savivaldybių rankose

Karolis DIDŽIULIS Pastaruoju metu vis dažniau pasirodantys kai kurių valstybės ir savivaldybių politikų siūlymai naikinti Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ir jos funkcijas pavesti savivaldybėms gali būti vertinami tik kaip siekis silpninti valstybinės žemės administravimą, jos naudojimo kontrolę bei priežiūrą ir sukurti palankią terpę galimiems piktnaudžiavimams ir korupcijai. Be to, kai kurie politikai sąmoningai klaidina visuomenę teigdami, kad panaikinus NŽT paspartėtų žemės grąžinimo procesas. Ši problema ypač opi Vilniaus mieste. Kiek žemės jau grąžinta? Lietuvos miestuose iki 2017 m. balandžio 1 d. 51,80 tūkst. piliečių pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 39,98 tūkst. ha žemės plotą. Nuosavybės teisės atkurtos į 39,36 tūkst. ha žemės, t. y. nuosavybės teisės į miestuose turėtą žemę atkurtos 87,17 proc. piliečių, į 90, 56 proc. žemės ploto, nurodyto jų prašymuose. Pagal 2017 m. balandžio 1 d. bū klę miestų teritorijose liko atkurti nuosavybės teises 6,65 tūkst. piliečių į 3,724 tūkst. ha žemės plotą. Kauno mieste žemės grąžinimo procesas baigtas 90 proc. Klaipėdos mieste nuosavybės atkūrimo procesas baigtas 100 proc. Panaši padėtis yra daugelyje kitų Lietuvos miestų. Tuo tarpu Vilniuje nuosavybė atkurta tik apie 54 proc. Vilniaus mieste 6,43 tūkst. piliečių pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 5,24 tūkst. ha žemės plotą. Tačiau dėl savivaldybės neveiklumo, iki 2017 m. balandžio 1 d. Vilniaus mieste nuosavybės teisės atkurtos tik į 2,87 tūkst. ha žemės. Anot NŽT vadovo D. Kuprio, teisinis pagrindas NŽT priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo miestuose yra savivaldybių rengiami miestų žemės sklypų detalieji planai arba žemės valdos projektai ir patvirtintos žemės sklypų kadastro duomenų bylos. Jeigu minėtų dokumentų savivaldybė nepateikia NŽT, ši neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į žemę. ,,Taigi žemės grąžinimas miestų teritorijose priklauso nuo savivaldybių veiksmų – būtent jos yra teritorijų planavimo dokumentų iniciatorės, o savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija“, – pastebėjo NŽT vadovas. Savivaldybės yra vieninteliai miestuose esančių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizatoriai, todėl visais atvejais, kuomet NŽT turi spręsti klausimus dėl valstybinės žemės nuomos, pardavimo ar perdavimo nuosavybėn, pagrindinę įtaką tokiems sprendimams turi savivaldybių atliekami veiksmai bei priimti sprendimai organizuojant ir tvirtinant žemės sklypų suprojektavimo dokumentus. Todėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra sparta priklauso nuo Vilniaus miesto savivaldybės suprojektuotų ir perduotų grąžinimui natūra žemės sklypų skaičiaus. ,,NŽT ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydama nevilkinti nuosavybės grąžinimo proceso, tačiau savivaldybė iki šiol nesiima jokių konkrečių veiksmų šiai problemai spręsti,“- sako Danielius Kuprys. Šiuo metu NŽT Vilniaus miesto skyriuje vyksta naujų žemės sklypų individualiai statybai, Vilniaus mieste, skirstymo komisijos posėdžiai (2017 m. balandžio 24 d – gegužės 5 d.). Pakviesta 500 piliečių, kuriems šiuo metu siūloma rinktis 174 naujus žemės sklypus. Vykdant NŽT direktoriaus pavedimą, kuriuo Vilniaus miesto skyriui pavesta organizuoti laisvos valstybinės žemės, esančios Vilniaus mieste, plotų, didesnių kaip 0,04 ha, kuriuose pagal teisės aktų reikalavimus būtų galima atkurti nuosavybės teises nustatymo darbus, iš viso parengtos 59 schemos, kuriose pažymėti 178 laisvos valstybinės žemės plotai, apimantys 455,0674 ha ploto teritoriją. Pažymėtas laisvų valstybinės žemės plotų schemas Vilniaus miesto skyrius 2017 m. kovo 24 d. perdavė Vilniaus miesto savivaldybei, kad ši įvertintų ar pateiktuose laisvos valstybinės žemės plotuose pagal vietovės lygmens bendrojo plano sprendinius savivaldybė nėra numačiusi veiklos, susijusios su visuomenės poreikių ir miesto reikmių tenkinimu. Jeigu ne, informuotų, ar šie laisvos valstybinės žemės plotai gali būti suprojektuoti nuosavybės teisėms į žemę atkurti. Valstybei reikia stiprios ir efektyviai veikiančios institucijos NŽT yra pagrindinė Lietuvos valstybės institucija, kuri įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityje. Šiuo metu NŽT patikėjimo teise valdo per 1,05 mln. ha Lietuvos Respublikos valstybinės žemės ir užtikrina visapusišką šios žemės valstybinę kontrolę. Pavyzdžiui, 2016 m. NŽT atliko daugiau nei 10 000 žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimų visoje Lietuvoje. Šių patikrinimų metu buvo nustatyta 2 210 žemės naudojimo tvarkos pažeidimų. Šiemet Nacionalinė žemės tarnyba numatė patikrinti 11 310 žemės sklypų, iš jų 7 457 sudarys žemės sklypų planiniai patikrinimai. Siekiant užtikrinti efektyvią žemės naudojimo kontrolę, didžiausią dėmesį 2017 metais numatyta skirti išnuomotos valstybinės žemės sklypų patikroms – 1 240 patikrinimų, ir išnuomotos kitos paskirties (gyvenamųjų namų, pastatų teritorijų, visuomeninės paskirties teritorijų, rekreacinių ir pan. teritorijų) valstybinės žemės patikroms – 1 330 patikrinimų. Didelis dėmesys šiemet skiriamas ir suteiktų laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti valstybinės žemės plotų tikrinimams. Suplanuota patikrinti net 2 037 žemės ūkio veiklai vykdyti skirtų žemės plotų. Taip pat sistemingai tikrinami ir su vandens telkiniais besiribojantys žemės sklypai. Šių metų pirmąjį ketvirtį NŽT aktyviai vykdė žemės naudojimo kontrolę. Sausio–kovo mėnesiais buvo atlikti 1 962 žemės naudojimo patikrinimai. Daugiausiai patikrinimų atlikta Vilniaus rajono (220), Vilniaus miesto (213), Klaipėdos rajono (61), Ignalinos (61), Pasvalio (52), Panevėžio (50), Ukmergės (48), Pakruojo (43), Elektrėnų (42) teritorijose. Atėjus pavasariui, tikrinimai dar labiau suintensyvėjo. Antrąjį šių metų ketvirtį planuojama atlikti 3 337 patikrinimus. Daugiausiai jų planuoja įvykdyti Vilniaus miesto (100), Klaipėdos rajono (93), Alytaus (92), Panevėžio (87), Ignalinos (85), Mažeikių (83), Šilalės (81), Plungės ir Rietavo (80), Tauragės ir Pagėgių (79), Klaipė- dos miesto (78), Vilniaus rajono (77) teritoriniai skyriai. Pagrindinis tokių patikrų tikslas yra užtikrinti, kad žemės savininkai ir kiti žemės naudotojai naudotųsi žeme pagal pagrindinę jos naudojimo paskirtį ir būdą, laikytųsi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų bei teritorijų planavimo dokumentuose nurodytų reikalavimų. ,,Esant tokiai situacijai yra akivaizdu, kad valstybė turėtų būti suinteresuota turėti stiprią ir efektyviai veikiančią instituciją, kuri, nepaisydama pavienių asmenų ar suinteresuotų grupių savanaudiš kų interesų pelnytis valstybės sąskaita, užtikrintų didžiausio valstybės ir visuomenės turto – žemės – apsaugą“, – sako NŽT vadovas Danielius Kuprys. Siekiant, kad tarnybos darbas visuomenės ir valstybės interesams būtų kuo efektyvesnis, NŽT pradėta struktūrinė institucijos pertvarka. Po šios reformos bus užtikrinta didesnė NŽT teritorinių skyrių veiklos kontrolė, racionaliau išnaudojami turimi žmogiškieji ir finansiniai resursai, pagerės bendradarbiavimas su visomis valstybės, savivaldybių ir teisėsaugos institucijomis. Parengta pagal žurnalo www.verslaspolitika.lt leidinį ,,Šiandien".

Apsižvalgė po Vilnių: R. Šimašiui liko tik pora metų

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius

Jevgenijus Bardauskas, www.lrt.lt Tiesiogiai išrinkti merai jau pradėjo skaičiuoti antrąją kadencijos dalį, taip pat ir sostinės meras liberalas Remigijus Šimašius. Tokiais atvejais įprasta mėginti įvertinti nuveiktus darbus, ir dažnokai iš vilniečių pasigirsta apmaudo gaidelių, kad Kaunas tvarkosi geriau, sprendimai priimami greičiau ir ryžtingiau. Savivaldybėje sprendimai lėtesni, o Taryboje netgi neretas atvejis, kai nesusirenka kvorumas, ir tenka skirstytis. Apskritai, R. Šimašiaus darbai vertinami nevienareikšmiškai, tačiau vienas jo trūkumas, akivaizdu, minimas kaip reikšmingas ir turintis įtakos visai jo veiklai. Vilniaus meras nėra lyderis ir idėjų generatorius, jis greičiau yra vykdytojas, tegu ir puikus, bet sostinės vadui to per mažai. Ir kaip sako vienas iš „Savaitės“ pašnekovų, jam teliko dveji metai, kad jiems praėjus „vilniečiai neišvoliotų Šimašiaus degute ir plunksnose ir neneštų jo Užupio kalnan kaip atsiprašymo prie Zuoko namų sudeginti“. Telekomunikacijų eksperto, apžvalgininko Liudviko Andriulio nuomone, R. Šimašius yra labiau prižiūrėtojas nei lyderis. „Galvojant apie R. Šimašių keista, kaip pats žmogus eidamas per miestą nesupyksta ir nepasako, kad šitaip negali būti. Čia lyg svetainėje būtų išdeginta grindų danga ir tu ramiai toliau gyventum. <...> R. Šimašius yra labiau prižiūrėtojas ir netrukdytojas negu lyderis ir darytojas. Jam trūksta gebėjimo sugalvoti paprastų ir aiškių dalykų, kuriais jis galėtų prisidėti prie miesto vystymosi“, – mano L. Andriulis. Laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno teigimu, Vilniaus meras stengiasi girtis paprastais, rutininiais darbais. „Įvykdžius rutininį darbą – kiemsargiui iššlavus kiemą tai įdėti į feisbuką ir sakyti, kad aš iššlaviau kiemą, na, tai nėra rimta“, – sako Ž. Šilėnas. Taip apie Vilniaus merą sako tiesiog vilniečiai, jokie pareigūnai ar politikai. Kone svarbiausias žmogus valstybėje – premjeras – dar kategoriškesinis: daug darbų vyksta tik iš inercijos, o per dvejus R. Šimašiaus kadencijos metus jokių kardinalių pokyčių sostinėje neįvyko. Vienintelis Vilniaus mero darbas – nupjauta tuja, sako Saulius Skvernelis. Buvęs miesto vadovas Artūras Zuokas taip pat nerodo džiaugsmo. „Miestui trūksta idėjų, miestui trūksta pagaliau paprasto normalaus ir ūkiško organizuotumo, pagal kurį tie darbai, kurie yra parengti, suplanuoti, na, nebūtų stabdomi“, – sako A. Zuokas. Pasak buvusio Vilniaus mero, miesto gyvenimas sustojo dvejiems metams. Dauguma projektų ar darbų, kurie turėjo būti padaryti iki šių metų, iš tikrųjų turėjo būti įvykdyti pernai ar užpernai. Pavyzdžiui, atnaujintas miesto autobusų parkas ir sostinės gatvėmis turėjo važinėti 100 naujų autobusų, ar Vilniaus gatvės rekonstrukcija, kuri vieną labiausiai klestėjusių sostinės vietų pavertė statybų aikštele. Čia įskūrusio salotų baro vadovė sako, kad per tą laikotarpį jų klientų sumažėjo perpus. Įstaiga – socialinis projektas, padedantis priklausomybių turintiems žmonėms, tačiau dėl užsitęsusio gatvės remonto jis atsidūrė prie prarajos krašto. „Kiek kalbėjomės, tai pas visus tas pats. Kaimynai užsidarė, keletas parduotuvių jau nebedirba, sustabdė veiklą“, – sako baro „Mano guru“ direktorė Reda Sutkuvienė. R. Šimašius dėl traukos centru buvusios centrinės gatvės nesibaigiančių statybų savo kaltės neįžvelgia – kaltas architektas, pridaręs rekonstrukcijos projekte klaidų, bei rangovai, atsainiai žiūrėję į darbus. Miestas yra išsiuntęs raštą rangovui su ultimatumu – arba kuo greičiau pabaigti darbus, arba sutartis su jais bus nutraukta. Apskritai meras su kritika nesutinka ir sako, kad beveik visus duotus vilniečiams pažadus įvykdęs: darželiuose sukurta apie pusketvirto tūkstančio naujų vietų, įsibėgėjo vaikų globos namų pertvarka, tvarkomi kiemai, šaligatviai, gatvės, sodinami medžiai, atidarytas vakarinis aplinkelis, sutvarkyta Neries krantinė, sumažėjo miesto skola, sukurta naujų darbo vietų, pritraukta investicijų. „Penkis pagrindinius pažadus, kuriuos lankstinukuose gavo visi vilniečiai, tai visus juos arba pavyko padaryti, arba aiškiai esame pusiaukelėje. Dar keletas dalykų, kurie viešosiose diskusijose buvo, kad ir apie finansus, tai su kaupu pavyko realizuoti. Arba [kalbant – LRT.lt] apie viešąjį transportą – tai judame. Tai iš tikro darau tai, ką žadėjau, ir esu visiškai tikras, kad tai pavyks padaryti“, – sako R. Šimašius. Ekspertai sako, kad mero pagyros apie sukurtas darbo vietas, pritrauktas užsienio investicijas yra perdėtos. Sostinė ir taip yra pasmerkta tokiai sėkmei, nes čia suvažiuoja ambicingiausi žmonės, o investicijos ateina dėl to, kad Vilnius yra didžiausias miestas Lietuvoje. Net ir koalicijos partneriai merą kritikuoja. Esą veiklos ataskaita – prasta, joje įvardyti dalykai tikrai nėra mero nuopelnai, o tiesiog įprasti ir kasdieniai dalykai, kurie – būtini. R. Šimašius kritikuojamas, kad išsikėlė neambicingus planus – šiek tiek patvarkomos gatvės, kiemai, darželiai, krantinės, tačiau nieko įsimintino. „Miesto proveržyje nėra tokių dalykų, kurie būtų tikrai apčiuopiami, būtų reikšmingi. Tai mes turim tuos klampius dalykus, kas liečia Nacionalionio stadiono statybą, kur savivaldybė ir nėra viena atsakinga, bet bet kokiu atveju stagnacija yra pakankamai didelė ir kituose grandioziniuose, masiniuose investiciniuose projektuose, kurie parodytų, kad Vilnius eina į kitą lygį. Per du metus to, deja, išjudinti nepavyko“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas. Sulaukęs pagyrų, kad panaikino savivaldybės taksi, R. Šimašius kritikuojamas, kad ėmėsi kurti kitus savivaldybės verslus. „Vienus valdiškus verslus meras numarinęs pats lyg ir imasi kitų valdiškų verslų. Ir gera iliustracija viso šito reikalo yra „Grinda“, kuri šiaip teikė kiemo valymo ir plytelių klojimo paslaugas, o nuo šiol teiks ir daugiabučių administravimo paslaugas“, – atkreipia dėmesį Laisvosios rinkos instituto prezidentas Ž. Šilėnas. Sostinėje apima jausmas, sako kritikai, lyg meras nemato, kad važiuojant Geležinio Vilko gatve dėl prastos dangos jautiesi tarsi dardėtum mediniais ratais, kad spūstyse tenka praleisti po valandą ir daugiau, kad viešasis transportas nė iš tolo neprimena modernaus vakarietiško, kad baseino ir toliau nebus. O vilniečiams norisi lyderio ir vadovo, kuris neieškotų kaltų, o spręstų. „Ko gero, bet koks didesnės įmonės vadovas jau būtų seniai ir skambiai išmestas iš darbo už tokį projektą kaip Vilniaus gatvė ar už Vilniaus taksi situaciją, kur mus gali pavežti už 20 eurų Valiera iki Seimo. Nes R. Šimašius nekalba apie tai, kaip jis tą padarys, jis kalba, kad susitiks, kad kalta ministerija, „ne mano atsakomybė“. Tai yra tikrai biurokratinis stumdymasis nuo savęs“, – teigia telekomunikacijų ekspertas, apžvalgininkas L. Andriulis. Didelio pasitikėjimo pirmuose tiesioginiuose mero rinkimuose sulaukęs R. Šimašius turi dar porą metų. Tada ir paaiškės, kaip jo darbus įvertins vilniečiai. Šiandien prognozė – nelabai guodžianti. „Jeigu toliau viskas vyks taip, kaip vyksta dabar, tai jo nenubaus, jį tiesiog pamirš“, – mano apžvalgininkas....

Seimo narys M. Majauskas: „Vilniaus Misionierių sodai pamažu virsta „olandiškais tvartais“

Seime vyko vieša diskusija tarp Senamiesčio bendruomenės, atsakingų valstybės institucijų ir nekilnojamo turto vystytojo dėl Vilniaus Misionierių vienuolyno ansamblyje vykstančių statybų. Reaguodamas į Senamiesčio bendruomenės prašymą, Seimo narys Mykolas Majauskas kreipėsi į atsakingas valstybines institucijas, prašydamas išnagrinėti, ar nebuvo pažeistos procedūros išduodant statybos leidimus Vilniaus Misionierių vienuolyno ansamblyje, UNESCO saugomoje teritorijoje. M. Majauskas pažymi, jog artimiausiu metu bus kreiptasi ir į tarptautinius ekspertus, kurie galėtų objektyviai ir nešališkai įvertinti susiklosčiusią skandalingą situaciją. Buvęs Misionierių vienuolyno ansamblis yra svarbi Pasaulio paveldo vietovės – Vilniaus istorinio centro dalis. Nepaisant to, Seimo nario M. Majausko teigimu, numatytų statybų derinimo su visuomene procesas iš esmės nevyko. Todėl visi, kam Vilniaus Senamiesčio paveldas brangus, neturėjo galimybės laiku ir tinkamai reaguoti. „Dėl aplaidaus valstybinių institucijų darbo ir lengvabūdiško požiūrio į dialogą su visuomene Lietuvos baroko karūna pamažu virsta „olandiškais tvartais“. Šiandienos diskusija, kurią greičiau pavadinčiau „vieša inkvizicija“, laukia kiekvieno vystytojo, kuris bandys išvengti dialogo su Valstybine kultūros paveldo komisija, UNESCO ir Senamiesčio bendruomene. Vystytojas neišvengiamai turės pagaliau sėsti prie bendro stalo su paveldosaugininkais, bendruomene ir rasti sprendimus, kaip ši teritorija turėtų atrodyti. Ekonominiai principai turės būti derinami su kultūros paveldu ir istorinėmis vertybėmis“, – komentavo Seimo narys. Diskusijoje su visuomene taip pat dalyvavo: Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius, aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos l.e.p. viršininkė Eglė Kuklierienė, Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojai Audrius Skaistys ir Algimantas Degutis bei Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas, Valstybinės Kultūros paveldo komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė, Lietuvos Nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato generalinė sekretorė Asta Junevičienė, statybas vykdančios įmonės „Misionierių sodai“ atstovai ir Senamiesčio bendruomenės nariai. lrs.lt, verslaspolitika.lt inf.

M. Basčio apkaltos komisijos darbas pratęstas iki birželio 1-osios

Seimas priėmė nutarimą, kuriuo Socialdemokratų frakcijos nario Mindaugo Basčio apkaltos komisijos darbą pratęsė iki birželio 1 dienos. Pratęsti komisijos darbą prašė komisijos pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė, nes užsitęsė liudininkų apklausos. Seimas yra patvirtinęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas, kad parlamentaras M. Bastys veikė prieš Lietuvos interesus, o jo ryšiai su Valstybės saugumo departamento medžiagoje įvardintais asmenimis kelia grėsmę šalies saugumui. Kiek anksčiau Seimo narys Mindaugas Bastys pakartotinai kreipėsi į Seimo Specialiąją tyrimo komisiją dėl komisijos pirmininkės Agnės Širinskienės nušalinimo. Abejonių dėl Komisijos pirmininkės A. Širinskienės tinkamumo vykdyti Apkaltos komisijos pirmininkės pareigas sukėlė eilė jos vadovaujamos komisijos veiksmų (procedūrinių pažeidimų), pateikti menami klausimai, atsižvelgiant į jų turinį, vertintini kaip išankstinės nuomonės išsakymas ir vienpusiškas faktų vertinimas. „Lietuvos teismų praktika suformuota taip, jog Apkaltos komisijos nariui nušalinti pakanka to, kad kaltinamasis nepasitiki šiuo Seimo nariu ir tokiam nepasitikėjimui kilti pakanka pagrindo. Nereikia įrodinėti, kad Seimo narys tikrai prie tam tikrų aplinkybių pasielgs netinkamai. Nušalinimui pakanka įtarimo. Europos Žmogaus teisių teismas priėmęs pamatinį išaiškinimą tuo pagrindu, kad žmogus turi tikėti teisėjais, o šiuo atveju Apkaltos komisijos nariais. Vadovaujantis BPK 58 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, reiškiu nušalinimą nuo darbo Apkaltos komisijos pirmininkei Agnei Širinskienei. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo plėtojama doktrina (tame tarpe ir 2016-04-27 Konstitucinio Teismo nutarimu) Baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio nuostatos taikomos ir Apkaltos komisijos nariams. Išdėstytos aplinkybės bei išankstinės nuomonės išsakymas ir vienpusiškas faktų vertinimas man kelia realų pagrindą abejoti pirmininkės nešališkumu ir kompetencija, galimybe priimti teisingą sprendimą ir tinkamai vadovauti Apkaltos komisijos darbui. Manau tai patvirtina ir mano išdėstyti įrodymai, kurie kelia man nepasitikėjimą komisijos pirmininke. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja man, kad mano byla būtų nagrinėjama nepriklausomos ir nešališkos komisijos ir jos narių“, – rašoma M. Basčio kreipimesi Seimo specialiajai tyrimo komisijai. Š.m. gegužės 3 d. posėdyje A. Širinskienė nepagrįstai menkino M. Basčio pateikto nušalinimo teisinius argumentus. Seimo narys mano, jog galima įžvelgti Apkaltos komisijos pirmininkės siekimą tendencingai išspręsti jo bylą. M. Basčio manymu, A. Širinskienės elgesys prieštarauja baudžiamojo proceso įstatyminėms normoms, nes, tik gavusi pareiškimą apie nušalinimą, ji privalėjo perduoti pirmininkavimą Komisijos posėdžiui kitam asmeniui, o balsuoti dėl nušalinimo turėjo tiktai asmenys, kuriems nepateiktas nušalinimas bei nedalyvaujant nušalintiems asmenims, ir tik po to paskelbti savo sprendimą. Taip pat buvo grubiai pažeistos baudžiamojo proceso nuostatos, nesilaikyta Seimo narių etikos reikalavimų ir to pasėkoje buvo netinkamai išspręstas nušalinimo klausimas. Morta Skomantienė, LSDP informacinis centras, verslaspolitika.lt...

Pradėjo tyrimą dėl situacijos valstybės įmonėje „Automagistralė“

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dėl VĮ „Automagistralė“, prižiūrinčios Lietuvos Respublikos automagistrales, prieš mėnesį pradėjo ikiteisminį tyrimą. Įmonė įtariama galimai piktnaudžiavusi vykdydama viešuosius pirkimus kelių remonto srityje. STT pareiškė įtarimus „Automagistralės“ vadovui V. Moliui ir jo pavaduotojui K. Eirošiui, jų namuose buvo atliktos kratos. Susisiekimo ministro Roko Masiulio nurodymu Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) pradėjo vidinį tyrimą dėl situacijos valstybės įmonėje „Automagistralė“ ir dėl įmonės direktoriaus Vladislovo Molio bei jo pavaduotojo Kazimiero Eirošiaus veiksmų. „Turime daug nerimą keliančios informacijos dėl situacijos šioje įmonėje. Privalome nedelsdami inicijuoti tyrimą dėl galimo valstybės įmonės vadovų netinkamo pareigų vykdymo. Taip pat bus imtasi veiksmų inicijuoti ieškinį dėl galimai valstybei padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis. verslaspolitika.lt  ...

Merų rinkimai: Vidas Cikana pralaimėjo Šakių trečiojo amžiaus universiteto steigėjui

verslaspolitika, vrk.lt Gegužės 7 d., 20 val. baigėsi pakartotinis balsavimas Jonavos ir Šakių rajonų savivaldybių merų rinkimuose. 20 val. duomenimis, pakartotinio balsavimo metu balsuoti atvyko ir VRK informacinėje sistemoje buvo pažymėti kaip balsavę: Jonavos rajono savivaldybėje – 19,7 proc. (balandžio 23 d. balsavime – 26,7 proc.), Šakių rajono savivaldybėje – 37 proc. (balandžio 23 d. balsavime – 39,45 proc.). Šakių rajono mero rinkimus laimėjo mero pavaduotojas Edgaras Pilypaitis, Gelgaudiškio bendruomenės centro „Atgaiva“ steigėjas ir narys nuo 2002 m., Šakių trečiojo amžiaus universiteto steigėjas ir valdybos narys nuo 2016 m. Jonavos rajono meru  išrinktas socialdemokratas  Eugenijus Sabutis. Pakartotinio balsavimo metu aktyviausi buvo Jonavos rajono savivaldybės Lakštingalų (29,8 proc.) ir Bibliotekos (27,4 proc.) rinkimų apylinkių rinkėjai; Šakių rajono savivaldybėje – Gelgaudiškio (50,1 proc.), Paluobių (48,9 proc.) rinkimų apylinkėse. Palyginus š. m. gegužės 7 d., pakartotinio balsavimo, duomenis su š. m. balandžio 23 d. balsavimo duomenimis, matyti, kad pakartotinio balsavimo metu Jonavos ir Šakių rajonų savivaldybių merų  rinkėjai buvo pasyvesni. Galutinius rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus, tvirtina VRK ne vėliau kaip per 7 dienas po rinkimų (t. y. iki š. m. gegužės 14 d.) ir rinkimų rezultatus paskelbia VRK interneto svetainėje....

Anykštėnas Antanas Baura – ne tik savo srities profesionalas

www.verslaspolitika.lt Anykščiuose Seimo nario rinkimus laimėjo Antanas Baura. Laisva vieta Seime atsirado mandato atsisakius Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovei Gretai Kildišienei. Sekmadienį vykusiuose Seimo nario rinkimuose Anykščių-Panevėžio vienmandatėje rinkimų apygardoje laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Antanas Baura. ,,Rinkėjų valia ir sprendimas yra toks, kad nugalėjo A.Baura. Tai reikia pripažinti, pasveikinti jį ir padėkoti savo rinkėjams.Nesu anykštėnas, tad galima sakyti, kad rinkėjai pasirinko vietinį žmogų. Nemanau, kad rezultatui lemiamos įtakos turėjo partija, viską nulėmė žmogiškasis faktorius. Žmonės pasirinko nuosaikesnį kandidatą, o ne mane – nesusijusį su vietos valdžia. Šį kartą rinkėjai taip nusprendė, tai jų sprendimą gerbiu“, – sakė lrytas.lt K. Krivickas. Į Seimo narius išrinktas anykštėnas Antanas Baura – ne tik savo srities profesionalas, bet ir nuoširdžiai savo kraštu besirūpinantis pilietis. „Pažįstu Antaną ne vienerius metus. Laukiu, kol Antanas prisijungs ir kartu su 56 dabartiniais nariais imsis įgyvendinti rinkimų programoje numatytus darbus. Matau Antano užsidegimą dirbti ir siekti pokyčių kiekvieno rinkėjo labui, todėl labai džiaugiuosi tokiais rinkimų rezultatais“, – sako LVŽS frakcijos Seime  seniūnas Ramūnas Karbauskis. A. Baura yra politikos senbuvis. 2000–2004 m. jis buvo išrinktas Seimo nariu Anykščių–Kupiškio rinkimų apygardoje, dirbo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių ir Aplinkos apsaugos komitetuose. Pasibaigus Seimo kadencijai, dirbo UAB „Jaros agrokompleksas“ direktoriumi, 2007–2008 m. – Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi. 2008 m. antrą kartą buvo išrinktas Seimo nariu Anykščių–Kupiškio rinkimų apygardoje ir dirbo Seimo Kaimo reikalų komitete. 2013–2015 m. – Anykščių rajono savivaldybėje užėmė mero patarėjo pareigas.

Prancūzijos prezidento rinkimus laimėjo E. Macronas

LRT.lt, verslaspolitika.lt Išankstiniais duomenimis, naujuoju Prancūzijos prezidentu  tapo E. Macronas. Sekmadienį antrajame ture dėl Prancūzijos  prezidento posto varžėsi centristas Emmanuelis Macronas ir buvusi kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis frontas“ lyderė Marine Le Pen. Trumpame pranešime M. Le Pen nurodė, kad paskambino E. Macronui ir palinkėjo jam sėkmės. E. Macronas - jauniausias visų laikų Prancūzijos lyderis. E. Macroną su pergale jau pasveikino  Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May, Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Pasak LRT laidos „Panorama“ žurnalisto Igno Kinčino, Prancūzijoje prie scenos, kurioje prezidento rinkimų nugalėtojas sakys kalba tvyro geros nuotaikos, plevėsuoja šalies vėliavos. Iš pokalbių su balsavusiaisiais matyti, kad daugelis jų savo balsą atidavė už E. Marconą. Tiesa, I. Kinčino teigimu, rinkėjų aktyvumas šiuose Prancūzijos prezidento rinkimuose buvo mažiausias nuo 1969 m. „Le Suar“duomenimis, E. Macronas rinkimuose surinks nuo 62 proc. iki 65 proc., sutriuškindamas dešiniųjų lyderę Marine Le Pen....

Top