Jūs esate
Pagrindinis > Naujienos

R. Dargis. Lietuvos demografiniai iššūkiai – vieni didžiausių Senajame žemyne

Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vakarų pasaulyje augusios nacionalizmo ir populizmo nuotaikos pristabdytos Prancūzijoje. Prezidento ir parlamento rinkimus laimėję Emmanuelis Macronas žada reformas savo šaliai ir Europos Sąjungai. Tačiau ar po penkerių metų nepatirsime to paties nerimo, priklauso kaip laimėtą laiką išnaudosime. Lietuva sprendžia tuos pačius iššūkius kaip Europa. Demografija. Visame pasaulyje savo ekonomika konkuruojanti Europa nerimauja dėl mažėjančios viduriniosios klasės ir atskirose šalyse svarsto 35 valandų darbo savaitę, kuomet pigios darbo jėgos šaltiniu laikyta Azija augina vidutines pajamas gaunantį sluoksnį, neskaičiuoja darbo valandų ir vis daugiau pinigų skiria investicijoms ir inovacijoms konkuruoti su Vakarų pasauliu. Lietuvos demografiniai iššūkiai – vieni didžiausių Senajame žemyne. Bet ne tik pas mus, bet ir visoje Europoje greičiausiai didėjanti amžiaus grupė yra vyresnio amžiaus žmonės. Lietuvio amžiaus mediana šiandien yra maždaug 44 metai, netrukus bus 50 ir daugiau. Tai neišvengiamai reiškia, kad iššūkių darbo rinkai tik daugės ir mokymasis visą gyvenimą taps dar svarbesnis. Bet nusiteikimo ir pasiruošimo tokiems pokyčiams stoka gali būti dar vienu populizmo trigeriu po kelerių metų. Skaitmenizacija. Technologijų šuolis, pramonės robotizacija, dar greičiau senstančios darbuotojų žinios iš darbo rinkos išmetė dalį Vidurio Amerikos piliečių, kurie smarkiai prisidėjo prie Donaldo Trumpo pergalės prezidento rinkimuose ir sukūrė socialinio nesaugumo jausmą Vakarų Europoje. Tokiame kontekste senstančiai ir inertiškai Europai nesunku prarasti ramybę. Bet nei durų, nei sienų uždarymas vykstančios skaitmeninės revoliucijos nesustabdys. 2020 m. devynios iš dešimties darbo vietų Vakarų pasaulyje reikalaus skaitmeninių žinių. Turint minty greitai senstančią visuomenę, visų sektorių robotizaciją, keisis ne tik darbo rinka, turėsime keisti socialinės ir sveikatos apsaugos sistemas. Ir kaip ketiname gyventi tokiam pasaulyje, turime pradėti kalbėti jau šiandien, o švietimo sistemos ne kosmetinė reforma turi būti pats svarbiausias prioritetas. Konkuruoti talentais. Dar prieš dešimtmetį energiniai resursai buvo viena svarbiausių geopolitikos dedamųjų, šiandien situacija visiškai kitokia: testuojami savaeigiai elektromobiliai ir viso gyvenimo garantiją turintys saulės energiją surenkantys stogai. Per paskutinius porą metų matėme, kaip viena didelė įmonė ar būrelis programišių per kelis mėnesius gali pakeisti jėgų pusiausvyrą pasaulyje. Prognozuojama, kad 2020 m. tarp 500 galingiausių pasaulio įmonių daugiau nei pusė bus įsikūrusios ne vėliau nei 2015 m. Naujausios žinios ir jauni talentai netrukus taps pagrindine pasaulinės ekonominės galios dedamąja. Nieko nuostabaus, kad tokiu greičiu vykstančiu pokyčių nespėja sugromuluoti ir mūsų švietimo sistema. Naujausio tyrimo duomenimis, beveik pusė penkiolikmečių galvoja apie emigraciją ir tai nei kiek nestebina pasivažinėjus po mokyklas. Mes neišmokėme savo vaikų galvoti kaip kūrėjų, būti savo valstybės dalimi, suvokiančių savo vietą joje ir savo galimą įtaką pokyčiams. Tik 7 proc. Y kartos profesionalų tvirtina, kad pinigai yra svarbiausias motyvas renkantis darbą. Ši karta nori kitokių iššūkių ir matydami, kad šiandienos vaikų pasaulis globalus, mes taip pat turime apie tai galvoti. Lietuva neišvengiamai turi galvoti ir apie imigracijos politiką. Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs buvęs Švedijos finansų ministras Päras Nuderis lietuvams sakė tą patį: su mažėjančiu jaunų gyventojų skaičiumi mes tampame nelanksčia, reiklia ir įnoringa visuomene, mažiau patrauklia investicijoms ir sunkiai prisitaikančia prie ateities pokyčių. Traukos centrai-miestai, nebe valstybės. Žmonių judėjimas neišvengiamas. Pagal paskutines prognozes, po dešimtmečio pasaulyje bus apie keturiasdešimt super miestų - pagrindinių traukos centrų. Miestas, ne valstybė tampa traukos magnetu. Talentai renkasi miestus pagal kultūrą, klimatą, infrastruktūrą ir verslo ekosistemą. Vienos investicijos ir talentai pritraukia kitus. Todėl merų, kaip miestų vadovų vaidmuo tampa dar svarbesnis, nei buvo kada iki šiol. Nuo vieno miesto gali prasidėti didesni pokyčiai visoje valstybėje. Visi šie klausimai jau ne kartą buvo gvildenti viešojoje erdvėje. Verslo keliamų klausimų ir problemų ratas yra labai platus ir orientuotas ne tik į mūsų įmonių, bet ir į visos valstybės ekonomikos stiprinimą bei jos konkurencingumo didinimą. Struktūrinėms reformoms reikalinga politinė valia ir visų visuomenės grupių parama. Mes pasirengę dirbti kartu, jeigu tik mūsų pagalba bus reikalinga ir priimta.  

Permainos Nacionalinėje žemės tarnyboje: griežtinama teritorinių padalinių veiklos priežiūra, stiprinama kova su korupcija

Karolis Didžiulis 2017 m. gegužės 30 d. sukako metai, kaip Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) vadovauja Danielius Kuprys. Pasak tarnybos vadovo, profesine prasme jam tai buvo sunkiausi, bet kartu ir įdomiausi metai. „Prieš metus pasiryžau vadovauti visiškai žmonių pasitikėjimą praradusiai tarnybai. Tai labai didelis iššūkis. Sprendžiant įvairias įsisenėjusias problemas buvo būtina imtis kuo skubesnių veiksmų, užtikrinti, kad tarnyba pilnu pajėgumu galėtų tarnauti visuomenei ir sklandžiai įgyvendintų valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityje”, – sako direktorius D. Kuprys. Tolimesnės veiklos perspektyvos Anot NŽT vadovo, vienas iš svarbiausių uždavinių, padedančių pasiekti iškeltus tikslus – racionaliai apgalvota tarnybos struktūrinė pertvarka. Šių metų rugpjūčio 16 d. įsigaliojus naujai struktūrai ir optimizavus NŽT veiklą, siekiama didinti veiklos efektyvumą, orientuotą į rezultatus, gerinti veiklos kokybę, užtikrinant racionalų ir taupų žmogiškųjų ir finansinių išteklių panaudojimą, atsisakant funkcijų dubliavimo. Taip pat bus vykdoma aktyvesnė ir nuolatinė teikiamų paslaugų kokybės stebėsena, vertinimas ir viešinimas.Siekiant išvengti korupcijos pasireiškimo tikimybės, bus griežtinama teritorinių padalinių veiklos priežiūra. „Neabejoju, kad įvykdžius pertvarką ženkliai pagerės priimamų sprendimų kokybė, stiprės NŽT darbuotojų atsakomybės kontrolė, o stiprinant išorinę ir vidinę komunikaciją didės visuomenės informuotumas apie Nacionalinės žemės tarnybos veiklą“, – tvirtina D. Kuprys. NŽT vadovo teigimu, optimizavus NŽT veiklą bei užtikrinus funkcijų nesidubliavimą padaliniuose, pagerės nuosavybės teisių į žemę atkūrimo darbai; žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo organizavimas ir tvirtinimas; teritorijų planavimo dokumentų, kuriems buvo išduotos planavimo sąlygos, derinimas; paraiškų sąlygoms nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentams rengimas; žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektų tvirtinimas; asmenų prašymų nagrinėjimas, informacijos ir dokumentų kopijų teikimas; pažymėjimų išdavimas ir pažymėjimus turinčių asmenų veiklos priežiūra; valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo kontrolės vykdymas; žemės sklypų kadastro duomenų tikrinimas ir patvirtinimas. „Svarbu suvokti, kad žemės reforma yra ilgalaikis procesas, kurio galo dar ilgai nematysime, tačiau kalbant apie nuosavybės atkūrimą – labai norėčiau, kad kaime atkūrimas būtų baigtas dar šiemet, o miestuose per ateinančius dvejus, trejus metus. Tačiau tam, be abejo, reikia politinės valios, mes esame tik įgyvendinanti, o ne formuojanti šiuos procesus institucija. Yra būdų, tačiau labai svarbu principingai ir užsibrėžtai to siekti, galbūt net kai kuriais atvejais grąžinimą vykdyti pinigine išraiška“, – mano NŽT vadovas. Įgyvendinama nemažai antikorupcinių priemonių Pasak D. Kuprio, siekiant efektyvios korupcijos prevencijos ir korupcijos atvejų užkardymo, nuo 2017 m.rugpjūčio 16 d. vietoje naikinamo Rizikų vertinimo departamento, kurio funkcijos iš esmės dubliavo Žemės administravimo departamento, Geodezijos ir kartografijos departamento bei Strateginio valdymo ir veiklos koordinavimo skyriaus funkcijas, stiprinant teritorinių skyrių veiklos priežiūrą ir korupcijos prevenciją, bus įsteigtas Teritorinių skyrių veiklos vertinimo ir korupcijos prevencijos skyrius. „Šiuo metu tarnyboje jau įgyvendinama nemažai antikorupcinių priemonių: atliekami NŽT rengiamų teisės aktų projektų antikorupciniai vertinimai; siekiant užtikrinti skaidrią ir teisėtą NŽT veiklą, skatinti Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojus suvokti skaidrumo principus ir vengti galimos neteisėtos įtakos Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų priimamiems sprendimams, parengtos ir Nacionalinės žemės tarnybos skaidraus elgesio gairės, kuriose darbuotojams išdėstytas rekomenduojamas elgesys, susidūrus su neteisėto atlygio siūlymu“, – pagrindines antikorupcines iniciatyvas įvardijo D. Kuprys. Tarnyboje taip pat rengiamos piliečių anoniminės apklausos, siekiant identifikuoti galimus neskaidraus arba korupcinio elgesio būdus, taip pat siekiant įvertinti asmenų požiūrį į korupciją, nustatyti respondentų korupcinę patirtį, išsiaiškinti asmenų nuomonę dėl korupcijos lygio ir pasireiškimo tikimybės NŽT. Taip pat sudaryta galimybė fiziniams ir juridiniams asmenims interneto svetainėje anonimiškai informuoti apie tarnybos darbuotojų galimus korupcinio ar kitokio pobūdžio pažeidimus, įdiegta Pasitikėjimo linija. Įsteigus Teritorinių skyrių veiklos vertinimo ir korupcijos prevencijos skyrių – efektyvių antikorupcinių priemonių dar padaugės. Pagrindinis šio skyriaus tikslas – stiprinti teritorinių skyrių veiklos priežiūrą ir Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nuostatų įgyvendinimą. Šio skyriaus veikla padės nusistatyti Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų (ne)toleranciją korupcijai ir laipsniškai siekti „nulinės“ tolerancijos; šviesti darbuotojus antikorupcinėmis temomis; efektyviau organizuoti asmenų, atsakingų už korupcijos prevenciją, veiklą; rengti, koordinuoti ir įgyvendinti korupcijos prevencijos programas ir planus; tinkamai nustatyti korupcijos pasireiškimo tikimybes; kokybiškai atlikti teisės aktų projektų antikorupcinius vertinimus; maksimaliai užtikrinti pareiškėjų apsaugą, kad būtų galima saugiai pranešti apie korupcijos atvejus ar kitus padarytus ar daromus pažeidimus. Taip pat bus stiprinamas bendradarbiavimas su Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisija, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, kitomis teisėsaugos institucijomis atskleidžiant ir tiriant korupcinius nusikaltimus bei užtikrinant korupcijos prevenciją (pvz., diegiant Nacionalinėje žemės tarnyboje Antikorupcinės aplinkos viešajame sektoriuje kūrimo ir įgyvendinimo vadovo nuostatas). Idėja dalį NŽT funkcijų perduoti savivaldybėms – žalinga Pastaruoju metu kai kurie politikai, pasinaudodami viešai aptarinėjama NŽT struktūrine pertvarka, vis garsiau siūlo skaidyti NŽT ir nemažą jos svarbiausių funkcijų dalį pavesti savivaldybėms. Tokią idėją D. Kuprys vadina antikorupciniu požiūriu itin rizikingu veiksmu bei džiaugiasi, kad ir aukščiausieji šalies vadovai sutinka, kad tam tikrų tarnybos funkcijų perdavimas savivaldybėms būtų neefektyvus, neišmintingas ir žalingas. Pasak D. Kuprio, tokių siūlymų esmė – silpninti valstybinės žemės naudojimo kontrolę ir priežiūrą. Decentralizavus NŽT administracinių paslaugų teikimą ir šių paslaugų teikimą perdavus įgyvendinti savivaldybės institucijoms būtų sukurtos realios prielaidos savivaldybėms priimti neprognozuojamus ir nevieningus sprendimus dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja. ,,Visa tai neišvengiamai didintų korupcijos pasireiškimo tikimybę. Valstybė, atsisakydama centralizuoto valdymo, naudojimo ir disponavimo valstybine žeme, šias funkcijas perduodama vykdyti vietos savivaldos institucijoms, kurios veikia savaveiksmiškumo pagrindais, kartu prarastų bet kokią realią įtaką ir teisę spręsti valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimus, formuoti ir vykdyti nuoseklią, efektyvią valstybinio turto valdymo politiką, užtikrinti valstybės reikmes, susijusias su valstybine žeme.“, – įsitikinęs D. Kuprys Be to, neužtikrinta centralizuota ir nuolatinė NŽT struktūrinių padalinių ir priimamų sprendimų kontrolė, stebėsena ir vertinimas, lemtų sudėtingesnį ir ilgesnį nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesą ne tik miestų, bet ir kaimo teritorijose, o tai padidintų administracinę naštą savivaldybėms. Kartu savivaldybėms būtų suteikta diskrecija priimti sprendimus tiek miesto, tiek kaimo teritorijose dėl žemės sklypų formavimo, nuosavybės teisių atkūrimo, o tai vertintina kaip korupcijos rizikos veiksnys. Funkcijų perdavimas savivaldybėms keltų grėsmę efektyviam žemės sklypų formavimo proceso vykdymui, nes NŽT, kaip valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti institucija ir kaip institucija, atliekanti valstybinės žemės patikėtinio funkcijas ir nagrinėjanti įvairius fizinių ir juridinių asmenų skundus ir paklausimus žemės naudojimo ir pertvarkymo klausimais, susiduria su savivaldybėse priimamais sprendimais, kuomet klaidingai interpretuojamos teisės aktų nuostatos arba įvairūs sprendimai dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ar atsisakymo juos rengti priimami iš viso jų nepagrindus teisės aktų nuostatomis. NŽT vadovas įsitikinęs, kad persitvarkanti tarnyba yra pajėgi efektyviai vykdyti visas funkcijas. Per metus buvo rasta pakankamai daug naujų įrankių, sustiprintos silpnosios grandys. Šiuo metu yra svarbiausia pačių čia dirbančių žmonių motyvacija, bendras institucijos susitelkimas. „Be to, svarbu ir tai, kad Žemės ūkio ministerija atsižvelgia į NŽT siūlymus, jos sprendimai yra vertinami. Neslėpsiu, kartais norėtųsi glaudesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo, tačiau tai pasiekiama bendromis pastangomis“, – mintimis dalinosi D. Kuprys. Parengta pagal laikraštį ,,ŠIANDIEN".    ...

Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo atgaivinti linų auginimą Lietuvoje

Romaldas Abugelis, Seimo Kaimo reikalų komiteto biuro vedėjas Seimo Kaimo reikalų komitetas nusprendė pasiūlyti Vyriausybei parengti nacionalinę ilgalaikę linų ūkių plėtros programą. Tikimasi, kad tokia programa padėtų išsaugoti linų auginimą mūsų šalyje ir užtikrintų kompleksišką šios unikalios kultūros plėtrą. Lietuvoje yra palankios sąlygos linų auginimui, ši ūkio šaka turi itin gilias ir turtingas tradicijas, tačiau dabar šios kultūros auginama tik apie 300 hektarų. Linų produktai itin naudingi sveikatai yra ir daug kitų jų pritaikymo galimybių. Apie priimtus sprendimus Vyriausybė paprašyta informuoti Kaimo reikalų komitetą iki 2017 m. gruodžio 1 dienos.  *** Skaitytojams siūlome ,,Verslo ir politikos" straipsnį, spausdintą 2013 m. birželio mėn. Ar sugrįš linas į Lietuvą? Interviu Gintautas KNIUKŠTA 2013 metų birželio 29 dieną Kelmės rajono Tytuvėnų seniūnijos Budraičių kaime dešimtą kartą surengta tradicinė Lino šventė. Joje puoselėtos šimtametės tradicijos. Deja, Lietuvoje nebeliko nei linų augintojų, nei perdirbimo fabrikų. „Verslas ir politika“ kalbina pagrindinį šios šventės iniciatorių ir pradininką – ilgametį Kelmės rajono vadovą Zenoną MAČERNIŲ. Jis tikisi, jog ši Vyriausybė žengs didelius žingsnius, kad į Lietuvą sugrįžtų linai. Gerbiamas Zenonai, Jus galima vadinti Lino šventės „krikštatėviu“. Kaip gimė idėja rengti šią šventę? Dirbdamas Seimo Kaimo reikalų komitete buvau atsakingas už linininkystę. Iš tikrųjų tuometiniam Seimui pavyko nuveikti daug gerų darbų linų augintojams – parlamentarų iniciatyva linams paremti buvo skirta 12 mln. litų. O šiemet rengti šią šventę buvo du kandidatai – Upytė ir Tytuvėnai. Upytei atsisakius, nuspręsta šventę organizuoti Tytuvėnuose, kur prieš šimtą metų žemdirbių konferenciją-parodą surengė dvarininkas Riomeris. Pirmasis renginys prieš dešimt metų tikrai pavyko, sugužėjo daug svečių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Daug čia prisidėjo renginių organizatorė Janina Laniauskienė. Dabar į šventę suvažiuoja ir vyksta susitikimai su tekstilinkais, kaimo bendruomenių atstovais, tautodailinkais. Visa tai daroma tam, kad ši šventė pritrauktų kuo daugiau žiūrovų ir būtų propaguojama linininkystė. Man labai skaudu, kad šiandien Lietuvoje nebeauginami linai, nors linų auginimui tinkamų plotų Lietuvoje yra apie 1 mln. ha. Sugriuvo pirminio perdirbimo fabrikai, tūkstančiai žmonių neteko darbo. Praėjusiais metais buvo deklaruoti tik 8 ha pluoštinių linų pasėlių, tuo tarpu 2003 m. linų plotai užėmė 9,8 tūkst. ha, o perdirbimo įmonės nesiskundė šiaudelių stoka ir jų kokybe. Tais metais, pavyzdžiui, vidutiniškai iš hektaro linų, skaičiuojant su valstybės parama, buvo gauta po 823 Lt pelno, tuo tarpu 2005 m. – apie 200 Lt nuostolio. Mažėja ir sėmeninių linų, auginamų maistui – sėkloms ar aliejui iš jų spausti. Kodėl linų augintojai pamažu atsisakė šio verslo? Šiemet linų juk nepasėta nė hektaro? Dėl ko taip atsitiko? Kodėl lengva ranka leidžiame griauti seną Lietuvos tradiciją? Kodėl nustojome auginti linus? Po 2004 metų Seimo rinkimų Vyriausybės programoje linininkystė paskelbta prioritetine sritimi, tačiau į Žemės ūkio ministeriją atėjo nauji vadovai, kurie ėmėsi rengti linininkystės programą. Deja, programa paskendo valdininkų stalčiuose, ir šiandien, deja, kaip minėjau, linų Lietuvoje niekas nebeaugina. Pavyzdžiui, Biržuose yra linų perdirbimo įmonė, dirba keli šimtai žmonių, tačiau žaliavą atsiveža iš Kinijos, Prancūzijos, Baltarusijos. Ir nė vieno kilogramo – iš Lietuvos. Linai – sudėtingas gamybos kompleksas: auginimas, prekinis paruošimas, pirminis perdirbimas ir tekstilės gaminiai. Šiame komplekse dirbo daug žmonių, tačiau dabar turime dar vieną skaudų pavyzdį, kai Lietuvoje buvo sunaikinta perspektyvi verslo šaka. O juk gerai žinome, kokios linininkystės tradicijos buvo anksčiau. Net trečdalis kaimo žmonių turėjo darbą – augino linus. Kitas dalykas – kad dabar vaikomasi tik pelno, o negalvojama, kaip įdarbinti kaimo žmones. Kai dirbau Seime, mes priėmėme įstatymą, kad ūkio plotas negali būti didesnis kaip 500 hektarų. Šiandien tokios nuostatos nėra, o naujieji žemvaldžiai galvoja ne kaip įdarbinti žmones, o tik kaip daugiau uždirbti. Yra tokių, kurie valdo net pusę rajono žemių. Dabar šią padėtį bandoma taisyti, tačiau prisiminkime krikščionio Krupavičiaus žemės reformą, kai buvo stengtasi kaime kuo daugiau įdarbinti žmonių. Esate sakęs, kad tikite, jog tikrai atgims linininkystė, nes linai – ne tik maistas ir vaistas, bet ir rūbas. Kada Lietuva daugiausia augino linų? Lietuva – maža valstybė, tačiau pagal linų auginimą iki 1940 metų ji užėmė trečiąją vietą pasaulyje po Rusijos ir Lenkijos. 1939 m. linų plotai siekė beveik 100 tūkst. ha. Sovietmečiu linininkystė buvo laikoma prestižine Lietuvos žemės ūkio šaka, buvo auginama 50–70 tūkst. ha linų. Tarpukario Lietuvoje daug linų buvo eksportuojama. Lietuvos linas labai vertintas netgi Prancūzijoje, kuri iki šiol tebėra laikoma Europos linininkystės lydere. Deja, įstojus į ES šie plotai ėmė mažėti. Iš grūdinių kultūrų auginimo šiandien galima uždirbti kur kas lengviau ir daugiau. Tuo tarpu linai Lietuvoje auginami jau apie 4 tūkstančius metų, juos vartodavo valgiui, nes linų sėklos yra skanios ir maistingos, iš linų pluošto buvo gaminami tinklai žvejybai, vejamos virvės. Lietuvoje, galima sakyti, visai neblogos klimato sąlygos linams auginti, tačiau šiandien padėtis yra tokia, kokia yra. Lietuviui linai yra šventi. Ar čia kalta tik Europos Sąjunga, kad nuosmukį lėmė sumažintos išmokos? Taip, išmokos buvo sumažintos, tačiau įstojus į ES, tuometinės Žemės ūkio ministerijos vadovams niekas nedraudė ieškoti būdų, kaip paremti linininkystę. Šimtai žmonių liko be darbo, o atskiruose rajonuose, tarkim, Šakių rajono Kudirkos Naumiesčio linų perdirbimo fabrike, linai jiems buvo vienintelis pragyvenimo šaltinis. Įstojus į ES, pradėta taikyti vieninga linų sektoriaus paramos politika, tiesioginės išmokos už pluoštinių linų pasėlių hektarą tapo vidutiniškai 413 Lt, tuo tarpu anksčiau ūkininkams buvo mokamos iki 1 500 Lt išmokos už hektarą, didėjo linų plotai, derlingumas, pluošto kokybė. Manau, kad ši Vyriausybė turi žengti didelius žingsnius, kad į Lietuvą sugrįžtų linai. Tuo labiau, kad prasideda naujasis ES 2014 – 2020 metų finansinis laikotarpis – reikia ieškoti būdų, kaip spręsti šią problemą. Kodėl baltarusiams, olandams linus auginti apsimoka, o lietuviams – ne? Suprantama, kad daug lėmė ir išmokų dydis. Grūdų auginimas Lietuvoje sukuria nedaug darbo vietų, tuo tarpu lininkystė gali iš esmės spręsti nedarbo problemą. Neprisidėjo prie lininkystės auginimo nė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas – jis suskaičiavo taip, kaip norėjo Žemės ūkio ministerija – linų auginti ūkininkams neapsimoka. Dėl sumažėjusių išmokų linų augintojams tuometiniai Žemės ūkio ministerijos vadovai kaltino Europos Sąjungą ir buvusius derybininkus, tačiau ką Žemės ūkio ministerija padarė, kad padėtis nors truputėlį keistųsi? Kai kas, tiesa, pradėjo aiškinti, kad pigiau linų pluoštą vežtis iš svetur ir nebereikia linų auginti. Taip samprotaujant galima pridurti, kad grūdų dar lengviau atsivežti, – tai gal ir jų neauginkime? Vienoje Lino šventėje buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pasidžiaugė darbščiais Jūsų krašto ūkininkais, tačiau paklaustas apie lininkystės viziją, atsakė, jog lietuviai išsaugojo meilę linui, bet jų nebeaugino dėl visiems žinomų priežasčių – nebeliko paklausos. Ar tikrai viską diktuoja rinka? Ką daryti, kad linai vėl pradėtų žydėti Lietuvoje? Gerbiu Kazimierą Starkevičių, sakyčiau, jis buvo vienas geriausių Žemės ūkio ministerijos vadovų, tačiau vienas žmogus juk nepadarys to, ko nepadarė visa valdžia. Pirmiausia ji turėtų atsiprašyti žemdirbių už tai, kad nesugebėjo remti prioritetinio linų sektoriaus, ir pradėti rimtai dirbti su ES institucijomis. Šia linkme per pastaruosius dešimt metų Briuselyje nebuvo vykdoma jokio protekcionistinio darbo, siekiant palengvinti mūsų linų augintojų gyvenimą. Tą darbą reikia dirbti kantriai ir nuoširdžiai, suprantama, ir be televizijos kamerų, ir be viešųjų ryšių specialistų. Manau, kai bus įrodyta, kad linų sektorius žlugo dėl nevienodų skatinimo sąlygų kitų ES šalių žemdirbių atžvilgiu, liko neįvykdyta išsiderėta su ES linų pluošto gamybos kvota, žlugo pirminio linų perdirbimo įmonės, tai supras ir Europos Komisija, ir kitos kompetentingos Briuselio institucijos. Kaip tai padaryti – Vyriausybės rūpestis, tačiau aišku viena: nebuvo galima taip drastiškai mažinti išmokas linų augintojams. Mūsų ūkininkai negali konkuruoti su pagrindinėmis linų auginimo ir perdirbimo srityje ES šalimis – Prancūzija, Olandija, Belgija, todėl ūkininkai ir renkasi pelningesnes kultūras – javus ir rapsus. Visų linų augintojų nuomonė viena: be išmokų grąžinimo iki ankstesnio lygio linų auginimo atkurti nepavyks.Kaip mūsų žemdirbiui, tarkime, konkuruoti su prancūzais, kurie gauna 1800 Lt/ha išmokų, juolab, kad Prancūzijoje ir klimatas šiltesnis, ir derlius gausesnis? Ironiška – linų nebeauginame, tačiau linų šventė į Tytuvėnus sugrįžta kasmet… Ar dar rei­ka­lin­ga Li­no šven­tė, jei jau Lie­tu­vo­je ne­be­li­ko li­nų? Su lininiais audiniais, siūlais dirba nemažai Lietuvos tautodailininkų, rūbų dizainerių, bet jie naudoja nelietuvišką produkciją – žaliavos atkeliauja iš Kinijos, Olandijos ir kitų šalių. Senos linininkystės tradicijos liko gyvos tik etnografiniuose pasakojimuose ir liaudies dainose. Skaičiau spaudoje, kad lietuviškų veislių linai parūpo kinams, jie išsivežė Panevėžio rajone, Upytės bandymų stotyje, išvestų veislių pavyzdžių. Iš Kinijos mokslų akademijos Pluoštinių augalų instituto atvykę mokslininkai domėjosi pluoštinių linų auginimo technologijomis, stoties mokslininkų išvestomis naujausiomis veislėmis ‘Kastyčiai‘, ‘Dangiai‘, ‘Sartai‘, ‘Snaigiai‘. Kinai išsivežė po 3–5 g šių veislių sėklų, kad galėtų papildyti savo turimų veislių kolekcijas. Šventės kritikų netrūks

Ž. Pavilionis: ,,Norint užkirsti kelią nesaugios Astravo branduolinės elektrinės statyboms, atėjo metas sutelkti visas diplomatines pastangas“

Seimo narių grupė Seime įregistravo rezoliuciją, kviečiančią Estijos, Latvijos ir Lenkijos parlamentarus priimti teisės aktus, neleisiančius nesaugių branduolinių elektrinių vystytojų tiekiamai elektrai patekti į Baltijos šalių ir Lenkijos elektros sistemas. Pasak vieno iš rezoliucijos autorių, Seimo nario Žygimanto Pavilionio, norint užkirsti kelią nesaugios Astravo branduolinės elektrinės statyboms, atėjo metas sutelkti visas diplomatines pastangas: „Praėjusių metų vasarą surinkome piliečių parašus įstatymo, draudžiančio tiekti Astravo ir kitų nesaugių elektrinių gaminamą elektrą į Lietuvos rinką, iniciatyvai. Neseniai ši iniciatyva virto įstatymu, kuriam buvo pritarta Seime. Šiandien privalome žengti dar vieną žingsnį ir visomis diplomatinėmis priemonėmis sutelkti mūsų artimiausius sąjungininkus kovai prieš šias, grėsmę viso regiono saugumui keliančias, statybas. Seimui tenka ypatingas vaidmuo kelti Astravo klausimą tarptautiniu lygiu, tiesiai bendrauti su kitų šalių parlamentarais, kurie nulemia savo šalies užsienio politikos trajektoriją ir balsuoja už panašius įstatymus“, – rezoliucijos projektą komentavo Ž. Pavilionis. Rezoliucija taip pat kviečiama palaikyti Lietuvos tarptautines iniciatyvas, nukreiptas prieš nesaugių branduolinių elektrinių statybas, primenant, kad energetinio saugumo trūkumas yra esminis veiksnys išlaikantis Baltijos valstybes ir Europą Rusijos įtakos sferoje. Anot kito prie rezoliucijos projekto prisidėjusio Seimo nario, Lauryno Kasčiūno, būtina numatyti priemones, kuriomis pasiektume išsikeltus tikslus: „Rezoliucijoje siūlome partneriams kartu kreiptis į Europos Sąjungos institucijas siekiant formuoti bendrą ES politiką, kuri užtikrintų tarptautinių reikalavimų taikymą visiems elektrinių projektams, padėtų apsisaugoti nuo nesaugių trečiųjų šalių elektrinių vystymo ES kaimynystėje, uždraustų nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagamintos elektros patekimą į ES rinką. Bendra pozicija su artimiausiais kaimynais svarbi, nes tokios šalys, kaip Baltarusija ar Rusija privalo suprasti, kad tai yra ne vien Lietuvos problema, o viso regiono ir visos Europos rūpestis“, – teigė L. Kasčiūnas. Seimo nariai viliasi, kad į šią rezoliuciją bus atsižvelgta tiek Seime, tiek kaimyninių šalių parlamentuose. Seimo narys Vytautas Bakas sako: „Branduolinė sauga neturi sienų ir galiojantys tarptautiniai susitarimai įpareigoja visus. Deja, susidariusi padėtis nepalieka kitos išeities kaip patiems imtis griežtų priemonių ir bandyti mobilizuoti artimiausius sąjungininkus bei visą tarptautinę bendruomenę“. Rezoliucijos projektą pasirašė Seimo nariai: Žygimantas Pavilionis, Laurynas Kasčiūnas, Virginijus Sinkevičius, Gabrielius Landsbergis, Dainius Kreivys, Virgilijus Poderys, Vytautas Bakas. 

Seimo opozicijos kritika dėl regionų ligoninių

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Antanas Matulas pažymi, kad sulaukęs kritikos iš opozicijos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga iš Seimo sveikatos reikalų komiteto darbotvarkės atsiėmė įstatymo projektą, kuriuo buvo siūloma padidinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) finansavimą universitetinėms gydymo įstaigoms ir savaime sumažinti rajonų ligoninėms. Ministras pateikė Sveikatos priežiūros įstaigų pakeitimo įstatymo projektą, kuriame įtvirtina, kad ministerija turi teisę nustatyti atskirų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų universitetinių, respublikos, regionų ar rajonų gydymo įstaigoms, bazinių kainų indeksavimą. „Nors ministro pasiūlytam įstatymo projektui Seimas po pateikimo pritarė, tačiau Sveikatos reikalų komitete pavyko įrodyti, kad toks sprendimas pasmerktų žlugimui rajonų ligonines. Tai buvo paslėptas planas, kaip ekonominėmis priemonėmis sunaikinti ligonines rajonuose, kuriam mes, bent jau laikinai, užkirtome kelią“, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys A. Matulas. Gegužės pabaigoje Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdyje Tarybos pirmininkė sveikatos apsaugos viceministrė Gintarė Šakalytė pasiūlė Vilniaus universiteto (VU) „Santaros“ klinikoms, VU Nacionaliniam vėžio institutui, VU ligoninės „Žalgirio“ klinikoms ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikoms nuo 2017 m. indeksuoti paslaugų kainas 1,1 koeficientu. Tokiu atveju šių įstaigų asmens stacionarinės sveikatos priežiūros bazinės kainos (baziniai dydžiai) būtų papildomai padidinti 10 proc. Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Dalis Vaiginas atkreipė dėmesį, kad toks pasiūlymas sudarytų galimai neteisėtas sąlygas siekti išskirtinio apmokėjimo universitetų ligoninėms už visas jų suteiktas stacionarines (aktyviojo gydymo) paslaugas. Asociacija daro prielaidą, kad tokiu būdu Sveikatos apsaugos ministerija, būdama didžiųjų respublikinių ligoninių steigėja, bando grįžti prie buvusios diskriminacinės tvarkos, kai apmokama už paslaugas pagal įstaigų, o ne paslaugų lygius. lrs.lt

Helmutas Kolis buvo dešiniosios politikos lyderio etalonu

Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas  vizito Berlyne metu Vokietijos Vyriausybės kanceliarijoje pasirašė užuojautą dėl buvusio ilgamečio Vokietijos federalinio kanclerio Helmuto Kolio (Helmut Kohl) mirties. „Helmutas Kolis buvo dešiniosios politikos lyderio etalonu, suvaidinusiu lemiamą vaidmenį Vokietijos ir Europos susivienijime. Jis kalbėjo paprastai ir neretai tiesmukai, bet buvo ypač įžvalgiu valstybininku ir sumaniu diplomatu. Jam svarbiausia buvo taika, vienybė ir gerovė Vokietijoje bei Europoje“, – tvirtina G. Kirkilas. H. Kolis vadovavo Vokietijai 16 metų (1982–1998), per kuriuos jis suvienijo Rytų ir Vakarų Vokietiją bei pasiūlė vieningos Europos viziją. Jo vyriausybės dėka buvo užmegzti ir normalizuoti santykiai su Vokietija, o Lietuva buvo pripažinta su tokiomis sienomis, kokias ji turėjo iki 1937 m., t. y. su Klaipėdos kraštu ir su sostine Vilniuje. H. Kolis buvo krikščioniu demokratu, kuris vadovavo Krikščionių demokratų sąjungai nuo 1973 iki 1998 metų. H. Kolio valstybinės laidotuvės planuojamos liepos 1 dieną. Jis bus palaidotas Vokietijos pietvakariuose, Špejerio mieste, netoliese kurio jis užaugo, šalia Špejerio katedros, savo vaikystės katedros, į kurią vaikystėje 20 km važiuodavo dviračiu, kaip jis rašė savo dienoraščiuose. Buvusiam Vokietijos kancleriui Špejeris turi ir kitą simbolinę prasmę: miestas yra netoli Prancūzijos sienos, o H. Koliui Vokietijos ir Prancūzijos santykiai visada buvo svarbiausi. Viešėdamas Vokietijoje, G. Kirkilas susitiko su Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago Užsienio reikalų komiteto, Vokietijos socialdemokratų partijos frakcijos vadovybe ir kitais Vokietijos pareigūnais. lrs.lt, verslaspolitika.lt

Rūta Vainienė. Ir vėl de javu kaip prieš dešimtmetį, kai po nakties pabudome su naujais mokesčiais

Ilgai lauktas mokesčių pertvarkymo planas – jau ant stalo. Kaip ir galima buvo tikėtis – iš valdžios gerų naujienų verčiau nelauk. Ir jei bus viena kita geresnė žinia, jas būtinai nusvers mokesčių kėlimo planai. Tai štai, gerosios žinios skirtos mažas pajamas gaunantiems asmenims. Jiems didės nepamokestinamasis pajamų dydis. Mažesnį gyventojų pajamų mokesčio tarifą mokės ir mažesnes nei 30 tūkst. eurų per metus gaunantys asmenys, kurie užsiima individualia veikla ir priklauso taip vadinamoms „laisvosioms profesijos“. Mokesčių atostogos metams bus suteiktos tiems, kurie pirmą kartą gyvenime pradėjo verslą. Tačiau čia gerosios naujienos ir baigiasi. Toliau rikiuojasi švelniai sakant – vulgarusis mokesčių kėlimas. Kam kils mokesčiai, jei vyriausybės parengtas planas būtų įgyvendintas? Jie didės tiems asmenims, kurie užsiima individualia veikla ir lig šiol moka 5 proc. gyventojų pajamų mokestį. Jiems mokestis didės progresyviai, iki 15 proc. Negana to, pagal Finansų ministerijos pateiktus efektyvaus mokesčio tarifo skaičiavimus, kyla įtarimas, kad progresinį tarifą individualiai veiklai žadama taikyti itin inovatyviai, švelniai pasakius. Mokesčiai yra žmonių kūrinys, tad nenuostabu, kad nauji žmonės gali sukurti naujų schemų. Tačiau pasaulyje įprasta, kad esant progresiniam apmokestinimui, didesnis apmokestinimo tarifas taikomas tik pajamoms, kurios viršija nustatytą laiptelį. O toms, kurios iki jo – taikomas mažesnis tarifas. Jei, kaip siūlo ministerija, iki 10 tūkst. eurų pelnui būtų taikomas 5 proc. tarifas, tai net ir 50 tūkst. gaunantis asmuo turėtų nuo pirmųjų 10 tūkst. mokėti tuos pačius 5 proc. Finansų ministerijos pateikti skaičiai apie efektyviuosius tarifus kelia pagrįstų įtarimų, kad gali būti kitaip. Kad didesnis tarifas bus skaičiuojamas nuo visų pajamų, jei jos viršija nustatytą ribą. Koks tai yra absurdas, bus verta pakalbėti tada, kai matysime ne reformos skaidres, o parengtus teisės aktus. Mokesčių kėlimui turi būti pasirengę ir nekilnojamojo turto savininkai. Čia irgi siūlomas progresinis tarifas, ir dar kokio dydžio – 2 proc. nuo mokestinės turto vertės! Šis mokestis klastingas tuo, kad kyla ne tik tada, kai pakelia tarifą. Jis kyla ir tada, kai Registrų centras pakeičia mokestinę vertę. Kitas mokestinės vertės perskaičiavimas – 2021 metais. Jokio poilsio turintiems nekilnojamojo turto – vien pamąstymai, ar neperrašius jo juridinio asmens vardu – juk jiems mokestis mažesnis, štai Vilniuje – vienas procentas. Tie, kas gauna mažiau nei minimalią algą, irgi turi įtempti ausis. Mat siūloma, kad „Sodra“ būtų skaičiuojama nuo minimalios algos, nepaisant, kokia etato dalimi žmogus dirba. Kai kuriais atvejais gali nutikti taip, kad „Sodrai“ darbdavys turės atseikėti daugiau nei sumokės darbuotojui! Ministras žadėjo išimtis tiems, kurie objektyviai dirba maža etato dalimi, pavyzdžiui, yra kokios nors nedidelės garažų bendrijos primininkas. Bet visų tokių atvejų – neaprašysi. Kita vertus, o kur gi žadėtas mokesčių sistemos paprastumas? Nežinia kodėl pasiūlyta pakelti PVM viešbučiams. Čia irgi keista mokesčių kūrėjų inovacija, juk viešbučiai didžiąja dalimi apgyvendina užsieniečius, ir tai reiškia paslaugos eksportą. PVM eksportui įprasta – nulinis tarifas. Vis tik mokesčių reformas mūsuose lydi ir dar vienas užkeikimas – niekaip nepavyksta jų įgyvendinti taip, kad viskas būtų laiku, kad mokesčių pakeitimai būtų priimti likus pusei metų iki jų įsigaliojimo. Štai ir dabar turime tik skaidres, o Finansų ministerija iki liepos 1d. vykdo konsultaciją su gyventojais. O kur dar visa procedūra Seime. Ir vėl de javu kaip prieš dešimtmetį, kai po nakties pabudome su naujais mokesčiais. Rūtos Vainienės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ....

Valstybinių miškų valdymo reforma atidedama iki Seimo rudens sesijos

Prie Seimo  į piketą dėl  valstybinių miškų valdymo reformos susirinkę žmonės išgirdo, kad  reformos priėmimas atidedamas iki rudens sesijos. Tai sakė su piketuotojais susitikęs  Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Jis teigė pirmą kartą girdintis miškininkų pageidavimą sėsti prie derybų stalo , tačiau p. V. Pranckietis profsąjungų federacijos vadovei Ingai Ruginienei pažadėjo susitikti ir aptarti reformos klausimus. I. Ruginienė ,,Verslui ir politikai" ne kartą sakė, kad Vyriausybė per pusę metų taip ir nesugebėjo atsakyti, kokią naudą valstybei ir piliečiams duos planuojama reforma. Ji tikisi, kad Seimo nariai išgirs žmonių  nerimą ir reformą numatančius įstatymus nagrinės ne skubotai ir kokybiškai. Protestuotojų plakatai  skelbė : „Urėdijas uždarysim ir į Airiją varysim“, „Reikia tikro, apskaičiuoto projekto, o ne vizijos!“, „Nevažinėkit „buldozeriais“ po miškus“ ar „Negalima taip elgtis su Lietuvos turtu“. www.verslaspolitika.lt...

Planus drastiškai mažinti lėšas kultūrai R. Karbauskis aiškina galima nauja krize

Birutė Vyšniauskaitė, LRT.lt Kultūros įstaigų vadovai skambina pavojaus varpais dėl vyriausybės planų kitais metais kultūros finansavimą sumažinti beveik 18 mln. eurų. Trečiadienį Seimo Kultūros komiteto posėdyje jo vadovas Ramūnas Karbauskis aiškino, kad lėšas mažinti siekiama dėl neva galimos naujos ekonominės krizės, bet kartu ramino, kad sprendimo dėl 18 mln. eurų atėmimo dar nėra. Kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson interviu LRT.lt taip pat tikina, kad galutinis skaičius nebus toks drastiškas. Vyriausybė siekia, kad visos ministerijos, išskyrus Krašto apsaugos, kitų metų biudžetus bendrai susimažintų 616 mln. eurų ir juos sumestų į bendrą „pokyčių krepšelį“. Kultūros ministerijos biudžetą norima nurėžti beveik 18 mln. eurų. Visų Lietuvos teatrų, koncertinių įstaigų ir muziejų vadovai Kultūros komiteto posėdyje prašė L. Ruokytės-Jonsson ir R. Karbauskio paaiškinti, kokiais kriterijais remiantis kitų metų šalies kultūros biudžetas galėtų sumažėti tokia didele suma, kai kultūros darbuotojai ir taip nesuduria galo su galu. Kultūros srityje dirbantys finansininkai įsitikinę, kad kitais metais dėl vyriausybės paskelbto taupymo vajaus gali būti mažinami kultūros darbuotojų atlyginimai, nes daugiau nėra ką mažinti. „Vyriausybė kalba apie socialinės atskirties mažinimą, tačiau, jeigu tiems kultūros darbuotojams, kurie šiuo metu, atskaičius mokesčius, gauna 500 eurų, alga sumažėtų iki 300 eurų, tuomet atsirastų dar keli tūkstančiai pašalpų iš valstybės prašytojų. Ar tokiu keliu reikėtų eiti?“ – klausė Kinematografininkų sąjungos vadovas Arūnas Matelis. Jam antrino Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius Martynas Budraitis: „Sumažinę ir taip varganą kultūros finansavimą, po kelerių metų žiūrėsim, kaip sugrįžti prie šiandieninio finansavimo lygio.“ R. Karbauskis, kalbėdamas apie finansavimą kultūrai, visus susirinkusiuosius įspėjo, esą diržus reikia veržtis daugelyje sričių, nes neva ekonomika vėl kaista ir Lietuvą gali ištikti nauja finansinė krizė. Kartu komiteto pirmininkas kultūrininkams žadėjo, kad nebeilgai kalbėsime, jog turime dirbti iš idėjos. Visų kultūros įstaigų vadovams prieštaraujant, kad taip drastiškai būtų mažinamas finansavimas kultūrai, R. Karbauskis aiškino, kad „tas mechaninis paskaičiavimas būtinas tam, kad prasidėtų reforma, bet sprendimo iš kultūros atimti 18 milijonų dar nėra.“ „Valstiečių“ lyderis pažadėjo dalyvauti kitą savaitę vyksiančiame vyriausybės posėdyje, kurio metu turėtų būti nuspręsta, kiek kiekviena ministerija privalės kitais metais sumažinti savo biudžetą. Dėl kultūros finansavimo turėtų būti posėdžiaujama birželio 30 dieną. – Kodėl iš Užsienio reikalų ministerijos biudžeto kitais metais planuojama atimti 6 mln. eurų, o iš Kultūros ministerijos net 18 mln.? – LRT.lt paklausė kultūros ministrės L. Ruokytės-Jonsson. – Manau, kad į kultūrą buvo pasižiūrėta iš paukščio skrydžio, giliau neanalizuojant, kokia jos finansinė padėtis yra šiuo metu. Kol kas tie 18 mln. – tik rekomendacija, o ne – griežtas reikalavimas. Mes atsakėme, kad galime maždaug 2,8 mln. eurų sumažinti tik vadinamąsias VIP lėšas. Dėl to nukentėtų visos savivaldybės, nes nebegautų finansavimo atnaujinti savo kultūros centrus ir įstaigas. – Tačiau juk Finansų ministerija siūlo derybas su Kultūros ministerija pradėti nuo 18 mln. eurų. – Ant stalo dar nieko nepadėta. Manau, kad birželio 30 d. kalbą pradėsime nuo kitų skaičių. – Jeigu kitais metais taip stipriai vyriausybė nori sumažinti finansavimą kultūrai, iš kur prasimanysite pinigų griūvančiam Gedimino kalnui gelbėti? – Tam, kad būtų pabaigti šiuo metu pradėti kalno šlaito tvarkymo darbai, papildomai reikia 1,5 mln. eurų. Kitam šlaitui sutvarkyti reikėtų daugiau nei 5 mln. eurų. Darbai turėtų prasidėti iki šių metų rugsėjo. Mums sutiko padėti Lenkijos specialistai. Tačiau kalno tvarkymo finansavimo problemos dar neišspręstos, bet, manau, premjeras Saulius Skvernelis jų nuošalyje nepaliks ir spręs valstybiniu lygiu.

Praėjusią savaitę LRT žiūrovams įdomiausia – E. Jakilaičio pokalbis su A. Skardžiumi

LRT.lt Pateikiame LRT mediatekos įrašų penketuką. Šie įrašai praėjusią savaitę LRT mediatekos lankytojų buvo žiūrimiausi. Itin didelio žiūrovų susidomėjimo praėjusią savaitę sulaukė žurnalisto Edmundo Jakilaičio vedama laida „Dėmesio centre“, kurioje dalyvavo Seimo narys Artūras Skardžius, žurnalistas Dovydas Pancerovas ir Seimo antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius. Laidoje diskutuota apie pasklidusią informaciją, jog socialdemokratas A. Skardžius Seimo nario pareigas naudoja siekdamas finansinės naudos sau: jis gauna pajamas iš vėjo energetikų ir aktyviai dalyvauja vėjo energiją reguliuojančių įstatymų rengime. LRT TELEVIZIJOS žiūrovų pamėgtoje laidoje „Gyvenimas“ pasakota apie porą, kurią suvedė du baisūs ir labai panašūs atsitikimai, stipriai pakeitę jaunų žmonių gyvenimus. Beveik tuo pačiu metu skirtingose šalyse per šiurpias nelaimes Roberta ir Edvardas neteko kojų. Tačiau skaudi patirtis jų nesužlugdė, o tik sustiprino ir suteikė galimybę ta stiprybe dalintis su kitais. Antroji tema – atostogos Turkijoje. Ši šalis jau daugybę metų yra populiariausia lietuvių atostogų kryptis, tačiau apie ją iki šiol sklando daugybė mitų. Beveik du dešimtmečius čia praleidęs lietuvis Margiris Klenavičius tikina, kad žino tobulų atostogų Turkijoje receptą, o viena svarbiausių jo dalių – atsisakyti stereotipų. LRT TELEVIZIJOS laida „Svarbios detalės“ savo svečius pakvietė į diskusiją, kaip neperžengti ribų su kitokią maitinimosi filosofiją turinčiais asmenimis. „Pagalvojau, kad 30 metų valgau mėsą, bet manęs niekas nepaklausė, ar galiu gyventi be jos“, – laidoje pasakoja mėsos dėl eksperimento atsisakęs Simonas Urbonas. Savo mintimis dalijosi ir šešerius metus mėsos nevalgantis Mykolas Simutis, gyvūnų teisių aktyvistė Gabija Enciūtė, vienas garsaus sostinės restorano savininkų Dominykas Čečkauskas, virtuvės šefas Liutauras Čeprackas ir sveikos gyvensenos tyrinėtoja Vaiva Nepaitė. Nemažo susidomėjimo sulaukė ir E. Jakilaičio pokalbis su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu laidoje „Dėmesio centre“. Krašto apsaugos ministras išsakė savo abejones dėl planuojamų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad“. „Mes tikrai negalime jaustis absoliučiai ramūs, kai nebesilaikoma tarptautinių susitarimų, aneksuojamos teritorijos, Rusijos kaimynystėje tęsiama agresija ir žūsta žmonės“, – laidoje kalbėjo ministras. Ryto naujienų laida „Labas rytas, Lietuva“ savo žiūrovams šįkart pasakojo, ką daryti, kad grįžus iš kelionės su draudimo kompanijomis netektų aiškintis dėl kelionėje įvykusių nelaimingų atsitikimų. Sporto entuziastams pristatyta informacija apie FIFA konfederacijų taurę, o muzikos mėgėjai buvo supažindinti su dviem premjeromis – studijoje viešėjo jaunosios atlikėjos Paula ir Kotryna Juodzevičiūtė....

Miškininkų piketas prie Lietuvos Respublikos Seimo

Gintautas Kniukšta, www.verslaspolitika.lt Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF) pranešė, kad , birželio 21 d., posėdžiaujant LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, miškų urėdijų profesinės sąjungos surengs atskirus piketus. Piketai prieš skubotą ir neskaidrią valstybinių miškų valdymo reformą vyks nuo 10 val. Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo (Gedimino pr. 53). Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija, remdama savo narius, taip pat surengs atskirą piketą. www.verslaspolitika.lt piketo išvakarėse kalbėjosi su federacijos pirmininke Inga Ruginiene.  Kodėl rengiate šiuos piketus? Siekiame atkreipti dėmesį į chaosą ir politikų savivaliavimą, įgyvendinant valstybinių miškų reformą. Pavyzdžiui, ką tik visiškai netikėtai sužinojome, kad  LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl valstybinių miškų reformos. Piketus žadėjome surengti jau birželio 7 d., tačiau tuomet Seimo Etikos ir procedūrų komisija pateikė išvadas, kad Seimo valdyba pažeidė Seimo statutą ir privalo pakartoti ekspertizės viešąjį pirkimą. Po pirmąkart skelbto ir neįvykusio konkurso Seimo vadovybė bandė iš viso jo išvengti – nesiėmė pakartotinų procedūrų. Dabar pagal Seimo valdybos reikalavimus nepriklausomi ekspertai turi motyvuotai atsakyti, ar teikiamas Miškų įstatymo straipsnių pakeitimo projektas atitinka teisėkūros principus, yra tinkamai integruotas į nacionalinę teisės sistemą ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams? Ankstesni klausimai, į kuriuos atsakymus iš nepriklausomų ekspertų tikėjosi gauti skirtingoms Seimo frakcijoms priklausantys parlamentarai, buvo kitokie. Ekspertai turėjo atsakyti, koks valstybinių miškų valdymo modelis taikomas kitose Europos Sąjungos valstybėse, koks valstybinių miškų ūkio valdymo reformos kaštų ir naudos santykis bei ekonominis pagrįstumas, ar siūlomas valstybinės įmonės statusas geriausiai atitinka valstybės strateginius poreikius valdant, tvarkant ir naudojant vieną svarbiausių šalies turtų, ar siūlomas centralizavimas sumažins korupciją ir didins skaidrumą, o medienos pramonei bus sudarytos palankesnės sąlygos apsirūpinti žaliava, kiek miškų ūkio valdymo pertvarka pareikalaus išlaidų iš biudžeto, kokia reformos įtaka bus darbo vietų kūrimui ir išlaikymui? Tuomet, beje, miškininkai sakė, kad ekspertizės techninės sąlygos paruoštos labai kvalifikuotai, tačiau Seimo valdyba su 100 eurų užmokesčiu iš ekspertizės tiesiog pasityčiojo. Kas dabar pasikeitė? Seimo valdyba birželio 13 d. nutarimu pritarė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto siūlymams dėl reikalavimų nepriklausomiems ekspertams, kurie turės įvertinti Miškų įstatymo pakeitimo projektą bei Seimo narių siūlymus dėl urėdijų reformos. Pagal minėtus reikalavimus ekspertais gali būti ir miškininkystės specialistai, turintys aukštąjį žemės ūkio mokslų studijų srities miškotyros mokslo krypties išsilavinimą ir ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį miškų ūkio tvarkymo srityje. Taip pat patvirtinta nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo techninė specifikacija bei pavesta Seimo kanceliarijai vykdyti nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešąjį pirkimą. Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos turi būti suteiktos ir išsami ekspertų išvada pateikta per 7 kalendorines dienas nuo nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties sudarymo dienos. Birželio 20 d. buvo  paskutinė diena, kai baigiasi viešasis pirkimas valstybinių miškų reformos ekspertizei atlikti,tačiau LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas jau įtraukia Miškų įstatymo projekto svarstymą į šios dienos darbotvarkę, neabejodamas jog ekspertizę bus spėta atlikti mažiau nei per dieną. Tokie veiksmai sudaro prielaidas manyti, kad ekspertizė galbūt atlikta dar nepasibaigus viešajam pirkimui, o ir jis pats buvo tik formalumas. LMPF stipriai abejoja tokios „ekspertizės“ kokybe. Tenka apgailestauti, kad valdantieji, mūsų tariami socialiniai partneriai, nuolat slapukauja ir neatsakingai skubina procesus, nepaisydami ne tik elementarios etikos, bet ir teisės aktų. Jei viskas daroma skubotai, „po kilimu“, o visuomenė tik pastatoma prieš faktą, kokios reformos kokybės galime tikėtis? Ar su jumis diskutavo Aplinkos ministerija, jos vadovai dėl numatomos reformos, ar radote atsakymus, kodėl ketinama sukurti vieną valstybės įmonę, atleisti 400 administracijos darbuotojų? Ne, tikrai ne. Mums, kaip sakoma, šioje reformoje net kablelio ar dvitaškio neleido padėti. Miškininkus gąsdina tai, kad norima itin sparčiai įgyvendinti reformą, bet realiai niekas beveik nesitaria, nesikonsultuoja, kaip geriausia tai padaryti. Viską išdraskyti lengva, bet ar tikrai pakeisime dabartinę sistemą kažkuo geresniu? Niekas mums nepateikė pakankamai informacijos, daugiau sužinome apie reformą iš žiniasklaidos, o ne iš pačių reformos iniciatorių. Ar taip turi atrodyti dialogas? Jau anksčiau esu sakiusi, kad dėl valstybinių miškų ūkio reformos iki 3000 šioje sistemoje dirbančių žmonių gali netekti darbo. Sunku paaiškinti, kodėl net kojų nespėjęs sušilti naujose pareigose aplinkos ministras Kęstutis Navickas pradėjo projektuoti itin sparčiai norimą įgyvendinti valstybinių miškų reformą. Jos tikslas – sujungti dabar veikiančias 42 urėdijas į vieną valstybės valdomą įmonę. Girdi, reikia optimizuoti procesus, padaryti miškų ūkį pelningesniu ir efektyviau dirbančiu... Ar tikrai, ministre? Nuo 1990 metų, įgyvendinant vidines pertvarkas, miškų sektoriaus darbuotojų sumažėjo daugiau kaip 3,3 karto – nuo 12,5 tūkst. iki 3,8 tūkst. Kuri dar Aplinkos ministerijos valdoma institucija susitraukė daugiau kaip 3 kartus? Ši reforma labai svarbi ir savivaldybėms, nes tai ir darbo vietos, ir mokesčiai į vietos biudžetą. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas taip pat įspėjo Seimą dėl numatomų reformų. Anot jo, dėl valstybinių miškų valdymo ietis sukryžiavome visai be reikalo, rimti politikai rimtų reformų taip nedaro. Norint daryti reformas, privalai žinoti esamas problemas, jas išanalizuoti, žinoti galutinio tikslo siekiamus rezultatus, o tik tada priimti sprendimą. O tam būtinos diskusijos ir įsiklausymas. Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijai didelį nerimą kelia tai, kad darbo neteks net apie 2-3 tūkstančius žmonių. Jei taip iš tiesų nutiks, liūdna pagalvoti, kas laukia šio sektoriaus. Blogiausia tai, kad reforma stipriausiai paveiks ir taip sudėtingoje padėtyje esančius regionus. Šiuo metu 1000 hektarų miško tenka 3,6 darbuotojo. Aplinkos ministras K. Navickas aiškiai pasakė, kad po reformos tokį plotą turėtų aptarnauti tik vienas žmogus. Keistokai nuteikia tai, kad pabrėžiamas efektyvumo, didesnio pelningumo siekis, tačiau nutarta įkurti valstybės valdomą įmonę. Koks tada reformos tikslas? Pakeisti statusą, valdymo modelį ir vadovus ar didinti gaunamą naudą valstybei? Keista logika: dabar regionams smogsime stiprų smūgį, o tada investuosime dar didesnes sumas, dėsime dar daugiau pastangų, kad tik sušvelnintume situaciją? Keistas būdas siekti optimizavimo. Miškininkai neįsivaizduoja savo gyvenimo Lietuvoje, jei bus išvaryti iš miško. Darbuotojai nuliūdę klausia: ar sukauptą ilgametę patirtį ir žinias teks pakeisti pigiai apmokamais darbais užsienio valstybėse? Tikrai ne tokią regionų skatinimo ir emigracijos stabdymo politiką Lietuvos žmonėms žadėjo naujoji valdžia. Jeigu dialogas nevyksta, ar tokiomis reformomis siekiama naudos mūsų miškų sektoriui ir valstybei, jos piliečiams? Tai reiškia ne reformos modelio pristatymą darbuotojams. Ignoruodama kolektyvinę sutartį valstybė savo pavyzdžiu visiems darbdaviams duoda aiškią žinią - susitarimai su profesinėmis sąjungomis yra niekiniai. Ar reformų iniciatoriai susimąstė, kas nutiks su atleistais žmonėmis, su jų šeimomis? Ar ne politikų abejingumas atvėrė kelius milžiniškai emigracijai? Valdžios atstovai privalo pagrįsti pasirinkto reformos varianto visuotinę naudą valstybei ir jos piliečiams, atsakingai įvertinti regionų atskirties mažinimo prioritetą, socialines pasekmes, bedarbių didėjimą, su tuo susijusias socialines išmokas ir emigraciją. P.S. LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetas birželio 21 d. iš  darbotvarkės išbraukė  klausimą dėl valstybinių miškų reformos, tačiau piketai buvo surengti, siekiant  atkreipti dėmesį į chaotišką ir neskaidrią reformos įgyvendinimą. *** LMPF jungia 37 baldų, popieriaus bei miško pramonės imonių profesines sąjungas ir vienija apie 1700 narių. Federacijos istorijos ištakos prasideda nuo 1919 metų, kai Kaune buvo įkurtos pirmosios profesinės sąjungos. 1956 m. prie medienos apdirbimo pramonės profesinių sąjungų prisijungė miškininkai ir tapo Miško, popieriaus ir medžio apdirbimo pramonės profesinė sąjunga. 1990 m. vasario 8 d. kai dar Lietuva nebuvo paskelbusi Nepriklausomybės Akto, Vilniuje įvykusiame šakos suvažiavime atsiskiriama nuo sovietinių profsąjungų ir keičiamas pavadinimas į Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federaciją –LMPF.

Ūkio ministras M. Sinkevičius JAV susitiko su didžiausios pasaulyje biotechnologijų asociacijos viceprezidentu

Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius vizito JAV metu susitiko su Biotechnologijų inovacijų organizacijos  viceprezidentu Josephu Damondu, su kuriuo aptarė Lietuvos siekį stiprinti bendradarbiavimą gyvybės mokslų srityje su JAV ir padėkojo už šiemet Lietuvai skiriamą ypatingą dėmesį forume „BIO International Convention 2017“. Ministro susitikimas su BIO viceprezidentu – pirmasis dviejų šalių bendradarbiavimo istorijoje. Taip pat šiemet „BIO International Convention 2017“ dalyvaujantiems Lietuvos atstovams suteikta galimybė prisistatyti net du kartus: ūkio ministras birželio 21 d. dalyvaus viename iš atidarymo renginių ir pristatys Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus potencialą, o „Verslios Lietuvos“ atstovai forume „Innovation Hubs“ – Vilniuje vyksiantį „Life Sciences Baltics 2018“ forumą. Susitikime su BIO viceprezidentu ūkio ministras M. Sinkevičius pažymėjo, kad Lietuva jau yra viena pirmaujančių šalių Europoje gyvybės mokslų srityje, todėl atsiveriančios galimybės JAV, ypač bendradarbiaujant su „Biotechnology Innovation Orgzanization“, tik sustiprins šį šalies ekonomikos sektorių. „Lietuva aktyviai plečia savo gyvybės mokslų pramonę Europoje, tačiau taip pat žvelgiame plačiau ir matome dideles perspektyvas JAV – tiek skatinant tiesiogines užsienio investicijas į Lietuvą, tiek lietuviškos produkcijos eksportą“, – akcentavo M. Sinkevičius. J. Damondas patikino, kad Lietuva gyvybės mokslų sektoriuje vis labiau pastebima pasauliniu mastu, o tai atveria galimybes partnerystei su JAV mokslo ir verslo atstovais. Ministro M. Sinkevičiaus pakviestas dalyvauti „Life Science Baltics“, BIO viceprezidentas teigė, kad tai bus puiki galimybė JAV atstovams pažinti Lietuvos gyvybės mokslų sektorių ir suteiks impulsą bendradarbiauti. Lietuva BIO organizuojamame tarptautiniame forume „BIO International Convention“ dalyvauja nuo 2013 metų. Lietuvai šiemet skirtas ypatingas dėmesys – ji pirmą kartą pristatyta didžiausiame pasaulyje gyvybės mokslų forume „BIO International Convention 2017“, kur turi galimybę esamiems ir potencialiems mokslo ir verslo partneriams pristatyti Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus potencialą ir jo plėtrą. BIO yra didžiausia pasaulyje asociacija, atstovaujanti biotechnologijų įmonėms, akademinėms institucijoms, valstybės technologijų centrams ir susijusioms organizacijoms JAV bei daugiau kaip 30 kitų šalių. Organizacijos nariai dalyvauja moksliniuose tyrimuose ir kuria novatoriškus sveikatos, žemės ūkio, pramonės ir biotechnologijų produktus. Vizitą JAV ūkio ministras pradėjo sekmadienį – susitiko su Los Angelo lietuvių bendruomene LABA LA.  M. Sinkevičius taip pat dalyvavo susitikimuose su Indijos švietimo ir technologijų ministru, Japonijos gyvybės mokslų asociacijos  prezidentu Osamu Naygayama, AUTM  atstovais. Ūkio ministerija, verslaspolitika.lt...

Socialdemokratai dėl A. Skardžiaus kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją

Socialdemokratų frakcija, reaguodami į žiniasklaidoje iškeltas abejones dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus viešų ir privačių interesų derinimo, kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją. "Vertiname partijos reputaciją, todėl, siekdami objektyviai ir skaidriai išsiaiškinti visus A.Skardžiui mestus įtarimus, kreipėmės į Seimo Antikorupcinę komisiją. Tikimės viešo ir skaidraus tyrimo," – sako LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas. Socialdemokratų Etikos ir procedūrų komisija įvertino A.Skardžiaus raštu pateiktus paaiškinimus. Naujienų portalas 15min.lt pirmasis pranešė, kad parlamentaro A.Skardžiaus šeima gauna pajamų iš vėjo energetikos vystytojų, o politikas rengia įstatymų pataisas, susijusias su atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Parlamentaras tikina, kad jo veikla Seime niekaip nesikerta su iš vėjo jėgainių vystytojų per tarpininkus gaunamomis pajamomis, nes jis tik nuomoja žemę. Dėl šios informacijos parlamente inicijuojamas specialus tyrimas. Verslas ir politika, lsdp.lt ...

V. Janulis. Tikras ūkininkas keliasi kartu su saule

Fotomenininkas Vytautas Janulis švenčia  60 -ies metų jubiliejų, jis  gimė Smėlynėje, Anykščių rajone, šiuo metu gyvena Vilniuje, vasaras leidžia Utenos rajone, Kirdeikiuose. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1990, meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. 1988–90 Anglijos Karališkosios fotografijos meno draugijos narys. Nuo 1988 iki 2012 metų surengė 25 individualias parodas Lietuvoje (Vilniuje, Anykščiuose, Utenoje, Molėtuose, Kupiškyje, Ukmergėje,, Zarasuose, Troškūnuose, Šiauliuose ir kitur bei užsienyje (Prancūzijoje 1990, Vokietijoje 1991). Menininkas parodas demonstruja ne tik parodų salėse, bet yra surengęs parodas ir bažnyčios šventoriuje, ant trovų, ant namų sienų. V. Janulis  yra Lietuvos sunkiosios atletikos sporto meistras, jis pažymėjo  geografinio Europos centro vietą (1990 m.). ,,Verslas ir politika" nuoširdžiai sveikina jubiliatą, linki jam kūrybinės sėkmės, dar kartą iš naujo  atrasti savo tėviškę, mylimą šalį.  ...

Ūkio kilimą skatina tiek eksportas, tiek vidaus vartojimas

Lietuvos bankas paskelbė, kad gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas šalies BVP metinį augimą, pavasarį prognozuotą kaip 2,6 proc., dabar prognozuoja didesnį – sudarantį 3,3 proc. Be greitai augančio eksporto, ekonomiką skatina ir vidaus vartojimas, kurį didina kylantis darbo užmokestis. „Šiuo metu stebime situaciją, kai kyla visų darbuotojų grupių darbo užmokestis, kad ir kokio dydžio atlyginimą darbuotojai gautų. Tačiau vis daugiau įmonių teigia, kad, nuolat didindamos darbo užmokestį, jos negali rasti pakankamai darbuotojų, ir tai riboja jų veiklą. Žinoma, situaciją dar labiau apsunkina prasta demografinė padėtis. Manome, kad padėtis darbuotojams bus palanki ir toliau, o didesnės algos leis gyventojams didinti išlaidas vartojimui“, − sako Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus. Lietuvos ekonomikos apžvalga rengiama ir skelbiama kas pusmetį, joje nagrinėjama realiojo sektoriaus, kainų, viešųjų finansų ir kredito kaita Lietuvoje, vertinamos Lietuvos ekonominės raidos perspektyvos. Gyventojų vartojimas šiemet bus 4,2 proc. didesnis nei pernai. Tačiau ir atlyginimų, ir su jais susijusio vartojimo augimas gali ir išsikvėpti, nes darbo našumas nekyla taip sparčiai, kaip kyla darbo užmokestis. Įmonių gaminamų produktų ar teikiamų paslaugų sąnaudos didėja, taip prarandamas konkurencinis pranašumas, todėl ilgainiui gamyba gali neaugti tiek daug, kiek augo iki šiol, o tai blogintų ir darbuotojų padėtį. Tačiau eksportas artimiausiu metu prisidės prie ekonomikos augimo – prognozuojama, kad 2017 m. jis augs 3,9 proc. Dėl suintensyvėjusios tarptautinės prekybos Lietuvos eksportuotojai aktyviau prekiauja su parneriais tiek Vakaruose, tiek Rytuose. Ypač išsiskiria transporto sektorius, kurio eksporto paslaugos pernai ūgtelėjo dešimtadaliu, o ir šiemet šis sektorius toliau nemenkai auga. Verslo plėtrą ir didesnį viso ūkio aktyvumą 2017–2018 m. skatinti turėtų ir didėsiančios investicijos, ypač – atsigaunantys lėšų iš ES fondų srautai. Kainos neatsilieka nuo kitų rodiklių ir šiemet taip pat kilstels. Prognozuojama, kad infliacija šiemet sudarys 3,2 proc. Labiausiai padidėjimą lemia aukštesnės pasaulinės naftos ir maisto žaliavų kainos, Lietuvoje šį pavasarį padidinti akcizai alkoholiniams gėrimams bei tabakui, taip pat – padidintas PVM tarifas šildymui. verlaspolitika.lt

Jungtinė Karalystė turi toliau išlikti strategine Lietuvos partnere

Lietuva nori, kad ir po išstojimo iš Europos Sąjungos Jungtinė Karalystė išliktų strategine mūsų šalies partnere, o Lietuvoje gyvenantys britai bei Didžiojoje Britanijoje gyvenantys lietuviai išlaikytų esamas teises. Tai sakoma Lietuvos Seimo  priimtoje rezoliucijoje, kurią inicijavo Liberalų sąjūdžio frakcijos ir Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Aušrinė Armonaitė. Seimas rezoliucijoje taip pat pabrėžė, kad Jungtinės Karalystės vaidmuo yra svarbus geopolitinio saugumo garantas, todėl jos dalyvavimas formuojant Europos saugumo ir gynybos politiką bei užtikrinant Baltijos šalių saugumą ir toliau išlieka esminis ir nepamainomas. Lietuva ir toliau laikys Jungtinę Karalystę strategine savo partnere. Lietuva sieks, kad iš Europos Sąjungos besitraukianti Jungtinė Karalystė užtikrintų mūsų šalies piliečių, dirbančių, studijuojančių ir kuriančių savo gyvenimą Didžiojoje Britanijoje, teisių tęstinumą ir apsaugą. Savo ruožtu Lietuva pasirengusi dėti visas pastangas, jog Jungtinės Karalystės piliečių teisės Europos Sąjungoje ir Lietuvoje būtų tinkamai apsaugotos ir britai galėtų toliau nevaržomai gyventi ir dirbti mūsų šalyje. ,,Mūsų ir kitų Europos Sąjungos valstybių piliečių teisės ir interesai turi būti centrinė derybų dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Bendrijos ašis. Britanijoje gyvena didelė lietuvių bendruomenė, todėl mums labai svarbus jos likimas, kad lietuviai artimiausiu metu dėl „Brexit“ proceso nepatirtų jokių nepatogumų ir suvaržymų“, – sakė A.Armonaitė. Jungtinės Karalystės įmonės yra vienos didžiausių investuotojų Lietuvoje, o šalies rinka yra ypatingai svarbi Lietuvos eksportui. Dėl šios priežasties Lietuvos interesas yra abipusiai naudingų ekonominių bei politinių Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos ryšių plėtra. „Gerbiame Jungtinės Karalystės piliečių valią. Šį sprendimą vertiname kaip paskatą Europos Sąjungos šalims dar labiau susitelkti siekiant stiprios ir klestinčios Europos Sąjungos, kurios raida užtikrintų visų Europos Sąjungos šalių ir jų piliečių saugumą ir gerovę“, – sakė A.Armonaitė. Liberalai.lt  

Trys ministrai nebeturi visuomenės palaikymo

„Lietuvos rytas“ paskelbė  „Vilmorus“ apklausą: Prezidentę Dalią Grybauskaitę palankiai vertina 66,6 proc. apklaustųjų, o premjerą – 54,1 proc. Vyriausybės vadovą  palankiai jį vertinančių per mėnesį sumažėjo nuo 63,2 iki 54,1 proc. Trys šios Vyriausybės ministrai – švietimo ir mokslo sveikatos apsaugos bei žemės ūkio – nebeturi visuomenės palaikymo - teigiamai vertinančių yra mažiau nei galvojančių priešingai. Pavyzdžiui, švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę palankiai vertina 18,6 proc., nepalankiai – 28,1 proc. respondentų. verslaspolitika.lt...

Konservatoriai vėl siekia Lietuvos komunistų partiją įvardinti nusikalstama organizacija

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių Audroniaus Ažubalio ir Lauryno Kasčiūno iniciatyva pateiktas rezoliucijos projektas, kuriuo siekiama Lietuvos komunistų partiją (LKP) įvardinti nusikalstama organizacija. Sovietinės okupacijos laikotarpių 1940–1941 ir 1944–1990 m. Lietuvos komunistų partija buvo sudėtinė Sovietų Sąjungos Komunistų partijos dalis ir atliko pagrindinį vaidmenį Lietuvoje įtvirtinant diktatūrą bei represinį režimą, todėl yra atsakinga už okupacijos metu padarytą žalą ir nusikaltimus. Paradoksalu, kad nors 1998 m. Seime buvo priimtas įstatymas, kuriuo sovietinės valdžios jėgos ir saugumo struktūros (NKVD, NKGB, MGB, KGB) buvo pripažintos nusikalstamomis organizacijomis, vykdžiusiomis genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą okupuotoje Lietuvos Respublika, pagrindinis okupacinės valdžios organas LKP tokio įvertinimo nesulaukia iki šiol. „Toks skaudaus ir sudėtingo Lietuvos istorijos etapo nenuoseklus vertinimas yra viena iš istorinės atminties politikos trūkumo šalyje pasekmių, leidžiantis įvairiems okupaciniu laikotarpiu LKP ir jos struktūros veikloje aktyviai dalyvavusiems veikėjams šiandien kalbėti, jog „ir tada dirbome Lietuvai“ ar „istoriją palikime istorikams“. Todėl šia rezoliucija, kuri teikiama pakartotinai, siekiame ištaisyti šią iki šiol egzistuojančią istorinio vertinimo spragą ir pagrindinę okupacinį represinį režimą kontroliavusią organizaciją įvardinti nusikalstama struktūra“, – rezoliucijos projekto parengimo motyvus aiškina vienas iš dokumento rengėjų, konservatorius A. Ažubalis. „Panašaus pobūdžio nacių įvykdyti nusikaltimai tarptautinės bendruomenės buvo teisiškai įvertinti Niurnbergo Tribunolo, kur ir pati nacionalsocialistų partija buvo pripažinta nusikalstama organizacija. Tai tapo vienu pagrindinių pokario Europos istorinės atminties naratyvų. Deja, tačiau iki šiol Europoje sovietinių nusikaltimų vertinimas nesusilaukia lygiaverčio ir atitinkamo įvertinimo, o ir sovietinį, ir nacistinį terorą patyrusių Vidurio ir Rytų Europos valstybių istorinė atmintis gerokai skiriasi nuo tik nacistinį režimą išgyvenusių Vakarų Europos šalių. Todėl, siekdami bendro istorinio raudonojo teroro vertinimo, turime padaryti viską, kad pirmiausia patys sau išdrįstume aukščiausiu lygiu įvardinti daiktus tikrais vardais“, – apie poreikį įvertinti nusikalstamą LKP veiklą kalbėjo kitas rezoliucijos projekto rengėjas, konservatorius L. Kasčiūnas. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad ja yra sprendžiama LKP kaip juridinio asmens nusikalstamos veiklos vertinimo problema, o konkrečių asmenų, vykdžiusių ar dalyvavusių vykdant okupacinio režimo nusikaltimus, baudžiamosios atsakomybės klausimas yra sprendžiamas šiuo metu galiojančiais, baudžiamąją atsakomybę realizuojančiais įstatymais. Šis rezoliucijos projektas, atsiliepiant į Lietuvos patriotinių nevyriausybinių organizacijų kvietimą, Seime buvo įregistruotas dar praėjusią kadenciją, tačiau socialdemokratų frakcijos atstovų Seime pastangomis projektas buvo atmestas ir išimtas iš darbotvarkės jo net nesvarsčius. Projekto rengėjai, pakartotinai teigdami rezoliuciją svarstyti Seimui, tikisi, kad naujos kadencijos sudėtis suteikia unikalų šansą žengti šį istoriškai svarbų žingsnį. lrs.lt

Prancūzai tiki prezidento partija, Britanijos išstojimas iš ES niekam nebus naudingas

Prancūzijos prezidento E. Macrono partija laimėjo absoliučią daugumą parlamente. Prancūzijos parlamento rinkimuose prezidento Emmanuelio Macrono įkurta partija gavo absoliučią daugumą. Kiek daugiau nei metus gyvuojantis judėjimas „Respublika, pirmyn“ turės per tris su puse šimto vietų iš 577. T E. Macronas yra žadėjęs įgyvendinti pažadus per artimiausius penkerius metus: 60 milijardų eurų sumažinti biudžeto išlaidas, atleisti per šimtą tūkstančių viešojo sektoriaus darbuotojų bei reformuoti darbo rinką.   Ultradešinysis Nacionalinis frontas (FN) turės aštuonis deputatus, o jo lyderė Marine Le Pen pirmąkart išrinkta į šalies parlamentą. Briuselyje prasideda derybos dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos sąlygų. Prie derybų stalo sės vadinamojo „Brexito“ sekretorius Davidas Davisas ir vyriausiasis Europos Sąjungos derybininkas Michelis Barnier. Pirmiausiai derybininkai turėtų aptarti Jungtinėje Karalystėje gyvenančių Europos Sąjungos piliečių Nors konservatoriai prarado daugumą parlamente po neseniai vykusių rinkimų, šalies premjerė Theresa May sieks visiško atsiskyrimo nuo Europos Sąjungos. Konservatoriai nori pasitraukti iš bendrosios rinkos bei atsisakyti laisvo asmenų judėjimo. Ekspertai abejoja, ar mažumos vyriausybei pavyks įvykdyti šį planą, nes jis pakenktų šalies ekonominei situacijai. teises, bei britų teisę pasilikti kitose Bendrijos šalyse. Tikimasi, kad pirmo susitikimo metu taip pat bus bandoma susitarti, kokią sumą į Europos Sąjungos biudžetą už išstojimą turės sumokėti Britanija. Vokietijos užsienio reikalų viceministras Michaelis Rothas radijui „RBB Inforadio“ sakė, kad „tikrai privalome apsaugoti savo interesus kaip 27 ES valstybės, tačiau nenorime bausti Britanijos“. M. Rotho teigimu, „Brexit“ yra labai, labai sudėtinga operacija“, dėl kurios susitarti reikia per šiek tiek daugiau kaip metus. LRT RADIJAS, verslaspolitika.lt, Prezidentūros nuotr. Autorius - R. Dačkus.

Mirė buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis

Eidamas 88-uosius metus mirė buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis, skelbia BBC.„Bild“ pranešė, kad politikas mirė savo namuose Liudvigshafene. H.Kohlis Vokietijai vadovavo 16 metų, nuo 1982-ųjų iki 1998-ųjų, ir buvo ilgiausiai valdęs šalies kancleris nuo Otto von Bismarcko. Helmutas Kohlis, kurio pilnas vardas yra Helmutas Jozefas Michaelis Kohlis, gimė 1930 metų balandžio 3-iąją Liudvigshafeno finansų tarnautojo Hanso Kohlio šeimoje. Būsimąjį legendinį Vokietijos politiką augino konservatyvių katalikiškų pažiūrų tėvai. Be Helmuto, šeimoje augo jo sesuo Hildegard ir brolis Walteris. H.Kohlis buvo trečiasis, jauniausiasis, vaikas. Politikas vadovavo šaliai per Vokietijos susivienijimą, kuris įvyko 1990-aisiais, praėjus vieneriems metams nuo Berlyno sienos griuvimo. verslaspolitika.lt

ASU ir VDU pasirašė sutartį dėl universitetų integracijos

Aktyvias ir vis dar neaiškias diskusijas apie šalies aukštojo mokslo reformą ir universitetų susijungimą Vytauto Didžiojo (VDU) bei Aleksandro Stulginskio (ASU) universitetai nutarė keisti realiais darbais. Aleksandro Stulginskio universiteto Senato posėdžio metu buvo pasirašytas šių dviejų aukštųjų mokyklų integracijos susitarimas, kuriuo nutarta Kaune plėtoti klasikinį, plačios aprėpties, istorines tradicijas ir tarptautinį pripažinimą turintį Vytauto Didžiojo universitetą kartu su autonomiškomis specializuotomis akademijomis, tarp kurių - ASU pagrindu integruota žemės ūkio, miško ir kaimo plėtros specializuota akademija. Toks modelis laikomas perspektyviausiu Lietuvai ir aiškiausiu visai akademinei bendruomenei. „ASU yra specializuotas sektorinis universitetas, o vedant derybas su kitais universitetais pageidavome sudaryti bendrą junginį kaip savarankiškas autonominis vienetas. Kodėl VDU galėtų būti mūsų partneris? Manome, kad žemės ūkis šiuo metu vis labiau skaitmenizuojamas ir robotizuojamas, o VDU turi stiprias tarpdisciplinines studijų programas, todėl ši partnerystė padėtų sustiprinti žemės ūkio inžineriją, drauge galėtume kurti biotechnologijas. VDU yra vienas iš šios mokslų krypties lyderių šalyje. Be to, VDU stiprioji pusė – tarptautiškumas. Čia dėstoma net 30 užsienio kalbų, o tai padėtų mūsų absolventams būti konkurencingesniems tarptautinėje darbo rinkoje. Daug sąlyčio taškų galėtų rasti ir VDU Gamtos mokslų bei ASU Agronomijos fakultetai. Galime pasiūlyti modernią infrastruktūrą bendrai tiriamajai universitetų mokslininkų veiklai, todėl išaugtų doktorantų, mokslininkų galimybės dalyvauti dideliuose tarptautiniuose projektuose.“ –jungties galimybes su VDU motyvus išryškina ASU rektorius prof. Antanas Maziliauskas. Pasak VDU rektoriaus prof. Juozo Augučio, itin aktualu, kad šis susitarimas yra organiškas, o ne priverstinis, svarbu, kad jis kyla iš pačių universitetų iniciatyvos. „Tai, kad universitetai turi konsoliduotis, niekas neabejoja ir nesiginčija – VDU pirmasis pasiūlė valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą dar prieš dvejus metus. Tačiau labai svarbu, kad būtų rasti būdai, leidžiantys kiekvienai aukštajai mokyklai suderinti savo ir valstybės interesus. Tik tuomet, kai visa akademinė bendruomenė pritars vykstantiems pokyčiams, galėsime užtikrinti sėkmingą konsolidacijos procesą, o drauge mokslo ir studijų kokybę. Manau, kad metų pradžioje VDU pasirašyta integracijos sutartis su Lietuvos edukologijos universitetu (LEU) ir susitarimas su ASU yra puikiausias įrodymas, kaip galima suderinti universitetų ir valstybės interesus“, – neabejoja VDU rektorius. Įvykus susijungimui, Vytauto Didžiojo universitete LEU pagrindu būtų įsteigta VDU Edukologijos akademija, o ASU pagrindu – žemės ūkio, miško ir kaimo plėtros srities specializuota autonominė akademija. Parengta pagal nepriklausomą šalies laikraštį ,,Šiandien". ...

Miškų reforma: išbraukė esminius klausimus ir pridėjo 100 eurų

Seimo valdyba birželio 13 d. nutarimu pritarė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto siūlymams dėl reikalavimų nepriklausomiems ekspertams, kurie turės įvertinti Miškų įstatymo pakeitimo projektą bei Seimo narių siūlymus dėl urėdijų reformos. Pagal minėtus reikalavimus ekspertais galės būti ir miškininkystės specialistai, turintys aukštąjį žemės ūkio mokslų studijų srities miškotyros mokslo krypties išsilavinimą ir ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį miškų ūkio tvarkymo srityje. Taip pat patvirtinta nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo techninė specifikacija bei pavesta Seimo kanceliarijai vykdyti nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešąjį pirkimą. Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos turi būti suteiktos ir išsami ekspertų išvada pateikta per 7 kalendorines dienas nuo nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties sudarymo dienos. Išbraukė esminius klausimus ir pridėjo 100 eurų Po Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvados, kad Seimo valdyba pažeidė Seimo statutą ir privalo pakartoti ekspertizės viešąjį pirkimą, kito pasirinkimo tiesiog neliko. Po pirmąkart skelbto ir neįvykusio konkurso Seimo vadovybė bandė iš viso jo išvengti – nesiėmė pakartotinų procedūrų, tačiau dėl to tik prarado laiką. Tiesa, per tokį politinį manevravimą viešojo konkurso sąlygos ir klausimai, į kuriuos privalės atsakyti ekspertai, labai pasikeitė. Dabar pagal Seimo valdybos reikalavimus nepriklausomi ekspertai turi motyvuotai atsakyti, ar teikiamas Miškų įstatymo straipsnių pakeitimo projektas atitinka teisėkūros principus, yra tinkamai integruotas į nacionalinę teisės sistemą ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams? Antra – ar įstatymo projektu siekiama įgyvendinti reforma teigiamai vertintina vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu? Be to, priduriama – jeigu šioje išvadoje siūloma, kad šiame punkte nurodytas įstatymo projektas ar Seimo narių pasiūlymai tikslintini, turi būti suformuluotas konkretus siūlymas (įstatymo projekto tekstas) ir pateiktas šio siūlymo pagrindimas. Ankstesni klausimai, į kuriuos atsakymus iš nepriklausomų ekspertų tikėjosi gauti skirtingoms Seimo frakcijoms priklausantys parlamentarai, buvo kitokio pobūdžio. Jie prašymą Seimo valdybai dėl privalomo nepriklausomo ekspertinio teisės akto projekto įvertinimo net 46 narių vardu pateikė dar kovo 20 d. Po to sąlygas ir klausimus viešajam konkursui rengė, o po apskundimo STT patikslino Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (AAK). Tuomet ekspertizė turėjo atsakyti į 10 klausimų – koks valstybinių miškų valdymo modelis taikomas kitose Europos Sąjungos valstybėse, koks valstybinių miškų ūkio valdymo reformos kaštų ir naudos santykis bei ekonominis pagrįstumas, ar siūlomas valstybinės įmonės statusas geriausiai atitinka valstybės strateginius poreikius valdant, tvarkant ir naudojant vieną svarbiausių šalies turtų, ar siūlomas centralizavimas sumažins korupciją ir didins skaidrumą, o medienos pramonei bus sudarytos palankesnės sąlygos apsirūpinti žaliava, kiek miškų ūkio valdymo pertvarka pareikalaus išlaidų iš biudžeto, kokia reformos įtaka bus darbo vietų kūrimui ir išlaikymui bei pan. „Ekspertizės techninės sąlygos paruoštos labai kvalifikuotai, išdėstyta dešimt klausimų, į ką turi būti atsakyta, tačiau reikalavimai ekspertams pernelyg aukšti. Seimo valdyba su 100 eurų užmokesčiu iš ekspertizės tiesiog pasityčiojo“,- tuomet sakė Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas, prof. dr. Edmundas Bartkevičius. Kad už tokį atlyginimą neatsiras kvalifikuotų ekspertų, teigė ir kiti miškininkystės specialistai bei politikai. „Aš Seimo pirmininkui sakiau, kad už tokius pinigus tikrai neatsiras, kas to imtųsi ir tai tik nereikalingas laiko gaišinimas“, – kalbėjo AAK pirmininkas Kęstutis Mažeika. Net urėdijų reformos projektą rengusios Aplinkos ministerijos viceministras Martynas Norbutas teigė, kad tokio darbo niekas negali atlikti nei už šimtą, nei už tūkstantį eurų. Už tokios apimties įvertinimą, anot jo, vidutiniškai reikėtų 10–15 tūkst. eurų arba gerokai sumažinti reikalavimų apimtį. Būtent pastarasis variantas dabar ir pasirinktas, tiesa, Seimo vadovybė konkursui papildomai pridėjo dar 100 eurų – iš viso ekspertams už išvadą būtų sumokėta 200 eurų. Siūlo ieškoti kompromiso Pagal Seimo statuto 145 straipsnį, jeigu įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti teisinį reglamentavimą (nustatyti, pakeisti arba panaikinti teisės subjektų teises arba pareigas, formuluoti tam tikrų sričių reformos kryptis arba raidos strategiją) ir pagrindinis komitetas arba ne mažiau kaip vienas penktadalis Seimo narių paremia ekspertizės iniciatyvą, Seimo valdyba turi užsakyti nepriklausomą ekspertinį teisės akto projekto įvertinimą. Ekspertinė išvada yra teisės aktą lydintis dokumentas, pristatomas per svarstymus komitetuose ir Seimo posėdyje. Buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas priminė, jog galioja bendra taisyklė, kad Seimo narys balsuodamas ir išreikšdamas savo valią turi būti sąmoningas ir tą klausimą gerai išmanyti. „Jeigu kyla abejonių, yra daug būdų jas pašalinti ir išsiaiškinti esmę, o vienas iš jų – Seimo narių prašymas skelbti ekspertizę. Tai teisėtas prašymas ir Seimo valdyba, matydama, kad parlamentarams reikia tokio atsakymo, turi per daug nesvarstyti, o tiesiog skirti tokią ekspertizę ir padaryti viską, kad Seimo nariai galėtų susipažinti su jos išvadomis ir atitinkamai balsuoti“, – sakė A. Paulauskas. Jam atrodo, kad dabartiniu atveju Seimo valdyba tiesiog bijo ekspertizės, kad ji nepateiktų kitokios išvados nei teikia Vyriausybė. „Jei yra tokia baimė, man atrodo, kad reikia susėsti ir galvoti, kaip pašalinti tuos prieštaravimus ir ieškoti kompromiso, o ne „buldozeriu“ važiuoti. Toks jautrus klausimas, kaip urėdijų naikinimas ar apjungimas, reikalauja didesnio sutarimo. Geriau išklausyti įvairių nuomonių ir pabandyti surasti bendrą vardiklį“, – patarė politikas. Jo nuomone, Seimo valdyba elgiasi neteisingai, jei Seimo nariams kilusius klausimus pakeičia kitais. Balsuojant už įstatymą parlamentarams geriau turėti atsakymus – Seimo vadovybė ir pirmininkas turi to siekti. Be to, skirti didesnę sumą ekspertams galimybių tikrai yra. „Mes skirdavome ir didesnes sumas. Jei klausimas svarbus ir reikalinga atitinkama ekspertų kvalifikacija, lėšų visada galima rasti. Už 200 eurų rimtų ekspertų nepakviesi ir rimtų klausimų neišspręsi“, – mano buvęs Seimo vadovas. Miškininkų bendruomenė urėdijų veiklos optimizavimo gaires yra išsamiai išnagrinėjusi ir pasiūliusi priimtinus variantus. Lietuvos miškininkų sąjungos suvažiavimas bei Urėdų taryba patvirtino, kad reforma reikalinga. Urėdijos turėtų būti stambinamos jas apjungiant, galbūt ir iki 25 valstybinių įmonių, o jų valdomų miškų plotas turėtų būti ne mažesnis kaip 30 tūkst. ha bei apvaliosios medienos metinės gamybos apimtys – ne mažesnės nei 100 tūkst. kubinių metrų. miškininkas.eu

A. Bilotaitė siūlo griežtinti prekybos alkoholiu licencijų išdavimo tvarką

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Agnė Bilotaitė įregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo griežtinama prekybos alkoholiu licencijų išdavimo tvarka, o savivaldybėms suteikiama daugiau galių riboti alkoholio prekybą tam tikrose teritorijose. Įstatymo projekto tikslas – suvienodinti alkoholiu prekiaujančių juridinių asmenų steigimosi sąlygas daugiabučių gyvenamųjų namų patalpose, tuo pačiu suteikiant teisę namo gyventojams spręsti, ar jų kaimynystėje turėtų veikti alkoholinių gėrimų parduotuvė. Įsigaliojus pataisoms, daugiabučio gyventojų sutikimą reikėtų gauti kaskart, kai tuo pačiu adresu būtų steigiamas naujas ūkio subjektas. Pasak projekto rengėjos A. Bilotaitės, keisti dabar galiojančias įstatymo nuostatas paskatino problemos, su kuriomis jau ne vienerius metus susiduria daugelis šalies savivaldybių. „Įsigalėjo ydinga praktika, kai sustabdžius daugiabučiame gyvenamajame name įsteigto juridinio asmens alkoholio prekybos licenciją, jo vietoje įsteigta nauja įmonė pradeda verstis analogiška veikla, dėl kurios prieš tai buvusiai įmonei buvo sustabdyta licencija ir uždrausta prekyba. Naujajam juridiniam asmeniui yra palengvinti steigimosi reikalavimai, o tai leidžia, neatsižvelgiant į butų savininkų nuomonę, toliau vykdyti veiklą, dėl kurios sulaukta neigiamos aplinkinių gyventojų reakcijos. Tokie veiksmai pažeidžia gyventojų interesus ir tikrai nepadeda užtikrinti saugumo ir sveikos gyvenamosios aplinkos“, – teigė A. Bilotaitė. Siekiant griežtesnės alkoholiu prekiaujančių juridinių asmenų kontrolės, siūloma įvesti alkoholio licencijos galiojimo 5 metų terminą. Įtvirtinus numatytą reguliavimą savivaldybių biudžetai gautų daugiau pajamų. Būtų renkamas ne vienkartinis 490 EUR mokestis už licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, o daugkartinis mokestis, mokamas kas 5 metus. Įstatymo pataisų iniciatorė – Klaipėdos miesto savivaldybė, o šį pataisų projektą palaiko Seimo narių grupė, kurios pagrindą sudaro klaipėdiečiai bei keletas kitų Seimo narių. lrs.lt, verslaspolitika.lt

Lietuvos žiniasklaidos padėtis nenuteikia pozityviai

Lietuvoje didžiausią žiniasklaidos rinkos dalį dalijasi vos dvi–trys organizacijos ir šie skaičiai tikrai nenuteikia pozityviai, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Žiniasklaidos instituto vadovas Deimantas Jastramskis. Anot jo, tai kelia pavojų žiniasklaidos įvairovei. „Šiuo atveju Lietuvoje skaičiai nenuteikia labai pozityviai, bet, kita vertus, tam tikras išorinis pliuralizmas visada egzistuoja“, – pastebi D. Jastramskis. D. Jastramskio su kolegomis iš Latvijos ir Estijos atliktas tyrimas rodo, kad Baltijos šalių žiniasklaida sutelkta keliose rankose, kitaip sakant, yra labai koncentruota. – Keliems veikėjams, vaizdžiai tariant, priklauso Lietuvos žiniasklaida? – Tai – keturios rinkos, praktiškai dvi–trys organizacijos, kurios ir dalinasi didžiausią tos rinkos dalį. Jeigu kalbėtume apie radijo rinką, tai yra M1 grupė, „Radijo centro“ grupė ir LRT radijas. Jeigu kalbėtume apie televizijos rinką, yra LNK grupė ir TV3 grupė. Dienraščiuose dominuoja tos pačios grupės, kaip ir prieš 10 metų – „Lietuvos rytas“ ir „Respublika“. Kadangi tai tokia besitraukianti medija, ji lyg mažiau probleminė, bet vis dėlto ta rinka labiausiai koncentruota, nes internetas ją labiausiai veikia ir dėl to ji dar labiau koncentruojasi. Interneto rinka koncentruota vidutiniškai. Tai vienintelė rinka, kuri, pagal mūsų tyrimą, mažiau koncentruota, bet ten yra trys, galima sakyti, pagrindiniai veikėjai. Niekas nežino, kada gali ta koncentracija pasikeisti. Žinoma, ji dažnai keičiasi dėl natūralių priežasčių, kai organizacijoms gerai sekasi, jos plėtoja gerą rinkodarą. Tokiu atveju ta koncentracija – natūralus dalykas. Netgi konkurencijos reglamentavimas to nepriima kaip tam tikro subjekto, kurį reikėtų kažkaip reguliuoti. Problema kyla tada, kai rinka koncentruojama jungiantis organizacijoms, paprastai kalbant, kai viena įmonė perka kitą. – Ar tokioje koncentracijoje matote daugiau pliusų ar minusų? – Jeigu kalbame iš žiniasklaidos įvairovės ir pliuralizmo pusės, žinoma, yra daugiau minusų. Jeigu kalbėtume iš verslo pusės, ekonominės pusės, galingos organizacijos turi daugiau išteklių plėtoti kokybišką turinį, bet ar jos tuo naudojasi? Tai probleminis klausimas. Rečiau atsitinka, kad investuojamas pelnas. Lietuvos rinkoje nėra daug organizacijų, kurios gautų didelį pelną. Yra pavyzdžių, kur būtų galima sakyti – štai, buvo kažkoks žingsnis link žiniasklaidos paįvairinimo. Problema, kad tada reikia vertinti turinį, ar yra kažkokia vidinė įvairovė. Pavyzdžiui, yra organizacijų, kuriose ta vidinė turinio įvairovė palyginti didelė. Kiti gal labiau laikosi kažkokios tendencijos ar turi tam tikro tendencingumo, šališkumo kryptį. – Ar matote būtent dėl tos koncentracijos žiniasklaidoje kylančių problemų? – Prisiminkime nesenus įvykius, kurie turi tęsinį ir šiais metais. Pernai dviejų žiniasklaidos grupių vadovai tapo įtariamaisiais. Jeigu kalbame apie „MG Baltic“, turinčia penkis kanalus ir kitos žiniasklaidos, jie valdo tikrai nemažą dalį rinkos. Valdomose žiniasklaidos priemonėse vien tos bylos ir politinės korupcijos įrėminimas yra vienoks. Kitoje žiniasklaidoje – kitoks. Gerai, kad žiniasklaidoje yra tam tikra įvairovė ir iš kitų žiniasklaidos priemonių galima sužinoti objektyvesnę informaciją. Gerai, kad turime LRT ir LRT RADIJĄ, kurio auditorija gana didelė, beveik 20 proc. Jeigu kalbame apie kitą grupę, „Lietuvos ryto“ grupę, vyksta tęstinė byla. Kaip tik šią savaitę Europos Parlamentas svarstė su tuo susijusius dalykus, panaikino Rolando Pakso neliečiamybę. Tai vėlgi susiję su žiniasklaidos grupe, kuri turi nemenką įtaką trijuose sektoriuose. Ji turi dienraštį, televiziją ir interneto portalą. Kai tos žiniasklaidos priemonių daug, kyla tam tikra problema, nes dalis auditorijos [...] vargu ar gali gauti objektyvią informaciją. – Iš dalies galime apibendrindami pasakyti, kad yra dvi pusės, kaip jūs sakėte, žurnalistika – profesionalioji pusė, ir verslas. Jūs matote, kad Lietuvoje labiau dominuoja verslas, verslininkai bando užsidirbti. Pasigendate investicijų į turinį. Kodėl jos nedaromos? – Taip yra ne tik Lietuvoje, visur. Normalu, kad dalies komercinės žiniasklaidos pagrindinis tikslas – užsidirbti. Priemonė – vykdyti arba nevykdyti tam tikros misijos, susijusios su turiniu. Tai visiškai natūralūs procesai. Kadangi rinka tokių dalykų savaime nesureguliuoja, yra tokia institucija, kaip visuomeninis transliuotojas, kuris turi kompensuoti tai, ko nepadaro likusi rinka. Šioje situacijoje labai svarbi būtent visuomeninio transliuotojo misija. Visuomeninis transliuotojas turi vienaip ar kitaip išsaugoti tą pliuralizmą. Žinoma, priklauso ir nuo to, kiek visuomeninis transliuotojas turi auditorijos. Šiuo atveju radijas ir televizija yra skirtingose pozicijose. LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.ltS  

Kodėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas nebūtinai reiškia kovą su šešėline ekonomika?

Kauno technologijos universiteto (KTU) prof. dr. Vaida Pilinkienė Lietuvoje netyla diskusijos dėl siūlymo LR Seimui priimti įstatymą, draudžiantį grynaisiais pinigais atsiskaityti už sandorius, viršijančius 3 tūkst. eurų. Kokia praktika taikoma Europoje ir tokius veiksmus sieti su kova prieš šešėlinę ekonomiką nėra visiška tikslinga? Pirminės tokio siūlymo ištakos yra Europos Komisijos išplatintas komunikatas dėl kovos su teroristų finansavimu stiprinimo veiksmų plano. Jame pabrėžiamos teroristų veiklos finansavimo aplinkybės, kai už jų veiklą mokama grynaisiais pinigais, ir siūloma Europos Sąjungos šalims narėms imtis priemonių apriboti galimas viršutines mokėjimo grynaisiais pinigais ribas. Šiuo metu Europos Sąjungos šalyse atsiskaitymų grynaisiais pinigais riba varijuoja nuo 500 eurų Graikijoje iki 15 tūkst. eurų Lenkijoje. Nepaisant piliečių saugumą garantuojančių iniciatyvų, Europoje jos buvo sutiktos ne itin palankiai. Vokietijoje ir Austrijoje siūlymai apriboti grynųjų pinigų sandorius iki 5 tūkst. eurų buvo kritikuojami apeliuojant į asmeninės laisvės ir anonimiškumo ribojimą, kas konstitucinės demokratijos sąlygomis veikiančiose šalyse nėra toleruotina. Netgi Švedijoje neišvengta neigiamų reakcijų, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių, nors ši šalis iki 2030 m. planuoja tapti pirmąją pasaulio šalimi be grynųjų pinigų. O tokie miestai kaip Stokholmas ir Giotenburgas jau dabar yra miestai beveik be grynųjų pinigų (angl. cash-free). Įdomu tai, kad Lietuvoje šio siūlymo pagrindinis leitmotyvas yra šešėlinė ekonomika ir jos pasekmės. Paneigti, kad dauguma šešėlinės ekonomikos sandorių vykdomi grynaisiais pinigais būtų sunku, tačiau reiktų būti atsargiems vienareikšmiškai vertinant grynųjų pinigų ir šešėlinės ekonomikos sąsajas. Net apribojus grynųjų pinigų sandorius, šešėlinės ekonomikos mastas gali pakisti menkai dėl tokių priežasčių kaip mokestinė našta, administracinio reguliavimo intensyvumas ir kokybė, viešųjų paslaugų kiekis ir kokybė, valstybės paramos sistemos, korupcijos lygis ir kt. Moksliniais tyrimais ne kartą yra įrodyta tiesioginis priežastinis ryšys tarp mokesčių dydžio ir šešėlinės ekonomikos, t.y., augantys mokesčiai skatina šešėlinę ekonomiką ir atvirkščiai. Be to, net ne mokesčių dydis, o būtent tai, kaip surinktas mokestines pajamas valstybė panaudoja, yra mokestinės sistemos įtakos šešėlinei ekonomikai esmė. Tai pagrindžia, kodėl danai, norvegai ar švedai, kurie moka sąlyginai didelius mokesčius valstybei, neteikia reikšmės jų dydžiui, nes mato akivaizdžią jų grąžą tiek namų ūkiams, tiek šalies ekonomikai. Taigi tokie sprendimai, kaip grynųjų pinigų sandorių ribų nustatymas, reikšmingą įtaką šešėlinei ekonomikai galėtų turėti tuo atveju, jeigu jie veiktų kompleksiškai kartu su kitų kontrolės priemonių įgyvendinimu bei palankios ekonominės aplinkos skatinimu.

Lietuvos darbdavių konfederacija skaičiuoja alkoholio suvartojimą

Giedrė Narbutaitė, Agentūra 1323 (UAB Trylika-dvidešimt trys) Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Lietuvos laisvosios rinkos instituto bei „Synopticom“ duomenys rodo, kad, į skaičiavimus įtraukus šešėlinio alkoholio pardavimus ir emigrantų išvežamą alkoholį, praėjusiais metais Lietuvoje vienam asmeniui, vyresniam nei 15 metų, teko 12,8 litrų alkoholio. Labai panašią statistiką skelbia ir Statistikos departamentas, kurio duomenimis praėjusiais metais vienam šalies gyventojui teko 13,2 l gryno alkoholio. Tuo metu Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skelbiami skaičiai kečiasi priklausomai nuo situacijos. „Prieš mėnesį PSO skelbė, kad vienam lietuviui tenka 18 litrų grynojo alkoholio, iš kurių 5 litrai – neva šešėlinis. Šiandien jau beliko tik 16 litrų. O prieš trejus metus Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, kuriame dirbo ministras Aurelijus Veryga, suskaičiavo, kad 2010 metais vienam gyventojui teko tik 0,8 litro šešėlinio alkoholio. Tai kokie skaičiai buvo pateikti PSO? Panašu, kad skaičiai keičiasi priklausomai nuo to, kokia įstatymų priėmimo stadija. Tai yra manipuliacija,“ – teigia Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas. Pasak jo, VMI ir Statistikos departamento faktiniai duomenys atskleidžia realią situaciją Lietuvoje, kitaip nei PSO statistika, parengta pagal duomenis, kurie skirtingose šalyse surenkami taikant nevienodą metodiką. „Remiantis VMI, Lietuvos laisvosios rinkos instituto bei „Synopticom“ duomenimis, vienam šalies gyventojui teko mažiau nei 13 l grynojo alkoholio. Šie duomenys beveik sutampa su Statistikos departamento skelbta informacija. Tačiau šie skaičiai visiškai neatitinka PSO duomenų, kurie skelbia, kad lietuviai išgeria tai po 18 litrų, tai po 16 litrų grynojo alkoholio. PSO turėtų labai aiškiai nurodyti, iš kur ima informaciją, kokią metodologiją taiko ir kaip gauna skaičius, kurie yra visiškai nutolę nuo realybės. Formulės ir dėmenys turi būti paviešinti,“ – teigia D. Arlauskas. VMI skaičiuoja, kad 2016 m. Lietuvoje parduotas grynojo alkoholio kiekis sudarė apie 33 mln. l. Prie šio skaičiaus reikėtų pridėti šešėlinę rinką, kuri, Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, sudaro 22 proc. šalyje parduodamų stipriųjų gėrimų. Pagal šią statistiką, šešėliui tenka apie 3,5 mln. l grynojo alkoholio. Dalį gėrimų iš Lietuvos išsiveža sugrįžę emigrantai, tad šį kiekį iš bendros statistikos reikia atimti. Pagal „Synopticom“ atliktą tyrimą, emigrantų į užsienį išgabentų alkoholinių gėrimų kiekis siekia apie 5 mln. l.   „Skaičiuojant, kiek litrų vienam gyventojui tenka grynojo alkoholio, būtina atimti emigrantų išvežamo alkoholio kiekį. Negalime jų išgerto alkoholio priskirti Lietuvos gyventojams. Taip duomenys būtų iškraipomi“, – tikina Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas. Pernai liepą vyresnių nei 15 metų gyventojų Lietuvoje buvo 2464811, todėl šalyje suvartojamo grynojo alkoholio skaičius padalinamas būtent tokiam skaičiui žmonių. Remiantis šiais duomenimis, vienam Lietuvos gyventojui, vyresniam nei 15 metų, tenka 12,8 l alkoholio. „Derėtų nepamiršti, kad dalį alkoholio Lietuvoje nuperka į šalį atvykę turistai. Atėmus jų išgertą kiekį, kiekvienam gyventojui tenkantis alkoholio kiekis turėtų sumažėti dar labiau“, – teigia D. Arlauskas.   ---...

,,Birželio 14-ąją mūsų tauta susidūrė su kryptingai suplanuotu genocidu“

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimuose pagerbė sovietmečio aukų ir pasipriešinimo kovų dalyvių atminimą. Šalies vadovė dalyvavo iškilmingame Seimo posėdyje ir vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje, vėliau prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti pasakė kalbą. Pasak Prezidentės, birželio 14-ąją mūsų tauta susidūrė su kryptingai suplanuotu genocidu. Tai žaizda, kuriai nelemta užgyti. Ją visiems primena ir kasmet į Sibirą keliaujantis jaunimas, šiandien liudijantis istorinę atmintį. Valstybės vadovė pabrėžė, kad šiandienos Lietuvą įkvepia tremtinių neapsakoma vidinė jėga ir tikėjimas laisva Lietuva, troškimas sugrįžti iš lagerių į Tėvynę, į prarastą žemę ir namus. Todėl prasmingiausias paminklas visoms okupacijos aukoms yra laisva, žmogiškumą ir teisingumą ginanti Lietuva. Prezidentės teigimu, birželio 14-oji – ne tik gedulo, bet ir vilties diena. Tos vilties, kuri net sunkiausiomis akimirkomis padeda išgyventi. Kai turime tokią praeitį ir tokią patirtį, labai gerai suvokiame, kokios ateities norime Lietuvai. Šalies vadovė palinkėjo visai Lietuvai išlikti vieningai, stipriai ir nepalaužiamai.   Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonijoje Gerbiami ceremonijos dalyviai, šią dieną atmintimi ir jausmais kalbamės su ta Lietuva, kurios netekome prasidėjus sovietinei okupacijai. Šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių – žmonių, be galo mylėjusių savo Tėvynę, buvo jėga atplėšti, ištremti ir sunaikinti. Didžiulė Lietuvos dalis, didžiulė Lietuvos ateities dalis. Taip atrodė XX amžiaus terorizmas. Jo mastą pasauliui ir šiandien dar sunku suvokti. Mūsų tauta Birželio 14-osios rytą susidūrė su kryptingai suplanuotu genocidu, iš esmės trukusiu visą sovietmetį. Šiai žaizdai niekada nelemta užgyti. Jis liks mūsų širdyse ir prisiminimuose. Kasmet atsiranda vis naujų atminties ženklų. Kasmet į naujus „Misijos Sibiras“ žygius veržiasi daugybė gražaus pilietinio jaunimo. Būtent jaunimas pradėjo labai prasmingą iniciatyvą šią dieną balsu skaityti tremčiai ir kančioms pasmerktų žmonių vardus bei likimus – kad juos visus vėl jaustume šalia, kad niekada nemirštume. Mus įkvepia jų neapsakoma vidinė jėga ir tikėjimas laisva Lietuva, troškimas sugrįžti iš lagerių į Tėvynę, į prarastą žemę ir savo namus. Todėl prasmingiausias paminklas visoms okupacijos aukoms yra laisva, žmogiškumą ir teisingumą ginanti Lietuva. Ši diena – ne tik gedulo, bet ir vilties diena. Tos vilties, kuri net sunkiausiomis akimirkomis padeda išgyventi. Kai turime tokią praeitį ir tokią patirtį, labai gerai suvokiame, kokios ateities norime Lietuvai. Mylėkime ją taip, kaip mylėjo tie, kuriuos šiandien prisimename. Mylėkime taip, kaip kiekvienas sugebame. Išlikime vieningi, stiprūs ir nepalaužiami! Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prez Prezidentės spaudos tarnyba, Prezidentūros nuotrauka....

Vilniaus išorinio pietinio aplinkkelio trasa pailgės beveik 10 kilometrų

Audronė Filimanavičienė, LR Susisiekimo ministerija Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos parengtam nutarimo projektui, kurio tikslas – visuomenės reikmėms išpirkti žemę, kurioje bus tiesiamas valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 – Vilniaus pietinio aplinkkelio – 7,9–17,4 km ruožas. Tai antrasis sostinės pietinio aplinkkelio tiesimo darbų etapas. Jis turėtų būti baigtas ne vėliau kaip iki 2025 m. pabaigos. „Šį ypatingos valstybinės svarbos projektą planuojama įgyvendinti trimis etapais. Aplinkkelis taps jungtimi tarp Vilniaus–Kauno ir Vilniaus–Minsko magistralių. Naujas kelias pagerins šalies ir tarptautinį susisiekimą, ypač sunkiasvorių transporto priemonių eismą sostinės prieigose, bus sprendžiama transporto spūsčių problema“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Vilniaus miesto išorinio pietinio aplinkkelio tiesimo darbai buvo pradėti 2011-ųjų pavasarį. Pirmojo darbų etapo metu buvo rekonstruota Kirtimų gatvė nuo magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda iki miesto ribos. Nuolat didelio transporto srauto sulaukiantis kelias buvo visiškai atnaujintas. 7,85 km ilgio aplinkkelio ruožas tapo 4 eismo juostų keliu su skiriamąja juosta viduryje ir dviejų lygių sankryžomis. Būtent dėl tokių sankryžų vairuotojams nebereikia sukti į kairę, kertant priešpriešinio eismo juostą. Antrajame etape bus rekonstruotas krašto kelias Nr. 202 Vaidotai–Baltoji Vokė ir nutiestas naujas dviejų eismo juostų kelias iki magistralinio kelio A15 Vilnius–Lyda. Aplinkkelio trasa iki maždaug 9 km turėtų sutapti su krašto keliu Nr. 202 Vaidotai–Baltoji Vokė, o nuo šio kelio sankryžos su įvažiavimo keliu į Vaidotų geležinkelio stotį bus tiesiamas visiškai naujas kelias. Ties Valčiūnų gyvenviete naujas kelias kirs geležinkelį ir rajoninį kelią Nr. 5203 Ąžuolijai–Juodšiliai–Jašiūnai, toliau eis per Dusinėnų mišką, kol pasieks magistralinį kelią A15 Vilnius–Lyda ir taps tarptautinės magistralės E85 Lyda–Vilnius–Kaunas–Klaipėda dalimi. Visuomenės reikmėms numatoma išpirkti apie 100 privačių žemės sklypų, kurių bendras plotas – beveik 30 ha. Valstybinė žemė, būtina aplinkkelio II etapo tiesimo darbams atlikti, sudaro 0,85 ha. Trečiajame darbų etape aplinkkelis turėtų būti tiesiamas daugiausia neapgyvendinta teritorija, dirbamomis žemėmis, kirsti kelis miškus ir prisijungti prie magistralinio kelio A3 Vilnius–Minskas.

R. Budbergytė. O kur didesni mokesčiai daug uždirbantiems ?

Labai skambiai, bet gana kukliu „Mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimu“ pavadintas praėjusią savaitę Vyriausybės pristatytas mokesčių pertvarkos planas jau sulaukė nemažai atgarsių. Daugiausia kritikos strėlių – dėl ambicingumo stokos. Pajamų nelygybė Lietuvoje jau kelerius metus išlieka viena didžiausių Europoje. Tai kenkia ne tik ekonomikos augimui, makroekonominiam stabilumui, bet ir ženkliai didina emigracijos mastus. Mokesčių pertvarka yra būtina, siekiant mažinti pajamų nelygybę bei socialinę atskirtį. Rūpestis mažiausiai uždirbančiais, šeimomis, auginančiomis vaikus, kompleksiškai mažinant jų apmokestinimą ir didinant socialines išmokas yra prioritetinis. Pasak mokesčių pertvarkos strategų, pritarus teiktiems siūlymams mažai uždirbančiųjų mokesčių našta bus artima Estijos mokesčių naštos lygiui ir ji bus mažesnė nei kaimyninėje Latvijoje. Planuojamos rekordinės papildomos 483 mln. eurų valstybės lėšos skurdui mažinti (šiuo metu beveik 30 proc. gyvena skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje). Pozityviai nuteikia tai, kad tolygiau paskirstomas smulkaus verslo apmokestinimas, siūlomos naikinti nepasiteisinusios ir labai brangiai mokesčių mokėtojams kainuojančios lengvatos. Nepamirštamos investicijos ir inovacijos. Nėra jokių abejonių, tai – labai svarbu. Tačiau verta atminti, kad neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) prilyginus minimaliai mėnesinei algai (MMA), nebelieka rezervo mažai uždirbantiems netolimoje ateityje tikėtis didesnių pajamų. Šiek tiek glumina siūlomas nedrąsus žingsnis šešėliui mažinti. Didesnių ambicijų pasigęsta ir kitose srityse. Tenka pripažinti, kad nepaisant to, jog pastaruoju metu darbo užmokestis augo gana neblogai, tačiau gerokai labiau didėjo pajamos iš kapitalo, kitaip tariant, gerėjantį gyvenimą labiau junta turtingesnieji. Šiuo metu Lietuvoje kapitalo mokesčiai yra penkti pagal mažumą ES ir beveik dvigubai mažesni nei Bendrijos šalių vidurkis. Pajamos iš nekilnojamojo turto apmokestinimo yra ženkliai mažesnės nei norėtųsi. Europos Komisija, pristačiusi rekomendacijas Lietuvai dėl didesnės pažangos, pastebėjo, kad mūsų šalyje yra poreikis didesniam kapitalo ir turto apmokestinimui. Tuo tarpu Finansų ministerijos technokratų parengtame mokesčių pertvarkos plane itin brangaus turto apmokestinimas labiau imitacinis, pamirštant brangaus kilnojamo turto apmokestinimą, ir tai, kad visų rūšių turto vertę reikėtų susumuoti, skaičiuojant jo mokesčio dydį. Mokestinės pertvarkos rengėjų akių nebado VU mokslininkų, vadovaujamų prof. Romo Lazutkos, atlikti tyrimai apie pajamų nelygybę, Lietuvoje pajamos, gautos iš kapitalo, yra ženkliai didesnės nei iš darbo. Ir dar yra svarbiau, kad pastaraisiais metais jos auga sparčiau, o ekonomikos augimo vaisiai atiteko turtingiausiam gyventojų sluoksniui: 15 procentų turtingiausių gavo 35 – 40 procentų visų pajamų prieaugio, o tuo tarpu 15 procentų neturtingiausių – vos 4-5 procentus. Pažymėtina, kad 20 proc. didžiausias algas gaunančių žmonių Baltijos šalyse uždirba 50 procentų visų išmokamų algų. Įdomu tai, kad pajamų nelygybė iki socialinių išmokų Lietuvoje yra gana panaši, kaip Švedijoje ir Danijoje, o mūsų valstybės perskirstomasis vaidmuo yra labai menkas. Tikėtis, kad mes esame atsakingi ir brandūs savo noru solidariai dalintis turtu ir pajamomis daugiau nei darome dabar, būtų naivu. Deja, Vyriausybės mokesčių pertvarkos planas nenumato pakankamo teisingesnio apmokestinimo, o apie progresinio tarifo įvedimą dideles pajamas uždirbantiems asmenims neužsimenama. Šiandien socialinė apsauga, o ypač skurdžios pensijos, mažai prisideda prie žmonių geresnio gyvenimo. Net ir šiuo metu planuojamos didesnės socialinės investicijos dar kol kas negarantuoja tvaraus geresnio gyvenimo ir ilgalaikės mažesnės pajamų nelygybės. Mažinant pajamų nelygybę, yra itin svarbu didinti mūsų visuomenės gebėjimus įsisavinti naujas žinias, kompetencijas, išmokti naujų įgūdžių, kad galėtume našiau dirbti, kurti didesnės pridėtinės vertės prekes, o originalios idėjos sąlygotų technologinius ir organizacinius pokyčius pažangioje ekonomikoje. Šiuo metu politikams būtų neatleistina neįžvelgti gana realios rizikos, kad gavę didesnes pensijas ir kitas socialines išmokas gyventojai (neabejotina, jie to nusipelnę), daugiau vartodami pagerins savo skurdų gyvenimą, o galiausiai per kainų padidinimą iš to vėl smarkiai uždirbs stambaus verslo atstovai. Todėl labai svarbu finansuojant socialinę ir sveikatos apsaugą, nepamiršti apgalvotai ir efektyviai investuoti į bendrąjį ugdymą, aukštąjį mokslą ir suaugusiųjų perkvalifikavimą (Europos Komisijos duomenimis lietuviai smarkiai atsilieka kompiuterinio raštingumo ir uždavinių sprendimo technologijų gausioje aplinkoje įgūdžiais). Tuomet bent jau ilgalaikėje perspektyvoje galėtume tikėtis teigiamų pokyčių darbo rinkoje. Akivaizdu, kad Finansų ministras Vilius Šapoka, pristatydamas mokesčių pertvarkos planą, neklydo, sakydamas, kad tai – tik didelių būsimų reformų pradžia. Laukia dar žymiai ambicingesni darbai - ištraukti iš milžiniško ekonominio šešėlio žadėtus šimtus milijonų ir imtis labai sunkaus neefektyvių viešųjų išlaidų peržiūrėjimo.  ...

Rekordinio ilgio povandeninė sienutė Klaipėdos uoste saugos Smeltės pusiasalį ir retus augalus

Aušra Pilkienė Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, Malkų įlankoje, palei Smeltės botaninio draustinio krantą kalamos 1,1 km ilgio apsauginės sienutės statybos darbai jau įpusėjo – artimiausiu metu turėtų būti baigti kalti visi povandeniniai poliai, liks tik juos suinkaruoti. Toks projektas, kai daugiau nei kilometro ilgio sienutė įrengiama išskirtinai tik nuo plaukiojančių platformų, Lietuvoje vyksta pirmą kartą. Praėjusiais metais prasidėjusios statybos nuo keturių plaukiojančių platformų vykdomos tam, kad nebūtų pakenkta krante Smeltės botaniniame draustinyje augantiems retiems, į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktiems augalams. Smeltės pusiasalio kranto linijos sutvirtinimo darbų imtasi, kad būtų galima pagilinti Malkų įlanką iki 14,5 metrų ir paplatinti įplaukimo į šią įlanką kanalą. 20–25 metrų atstumu nuo kranto linijos statoma povandeninė sienutė apsaugos, kad pusiasalio krantas nenušliuožtų į Kuršių marias, o per sienutę persiliejęs vanduo toliau drėkins kranto liniją, kurioje auga draustinio saugomi augalai. Prieš atliekant Malkų įlankos gilinimo darbus, buvo ištirtas jos gruntas. Nustatyta, kad dalis ruožo yra užterštas. Tikimasi šią problemą išspręsti artimiausiu metu. Išskirtinį projektą Malkų įlankoje jungtinės veiklos sutartimi vykdo viena didžiausių Baltijos šalyse transporto infrastruktūros statybų bendrovė „Latvijas tilti“ kartu su Lietuvos statybų bendrove „Borta“. „Pirmą kartą vadovauju tokios apimties darbams nuo pontoninių platformų vandenyje – tai didelis iššūkis. Ant platformų teko sukelti nemažai sunkiosios technikos: poliakales, vibrokaltus, o ir patys įlaidai, kurių kiekvienas yra nuo 17 iki 25 metrų ilgio ir 1,4 metrų pločio, sveria vidutiniškai apie 3,5 tonos. Vis dėlto darbai vyksta pagal grafiką – baigiame kalti įlaidus, liks tik užbaigti jų inkaravimą“, – pasakoja Mindaugas Kelpša, „Latvijas tilti“ Klaipėdos filialo direktorius. „Šis apsauginės sienelės statybos būdas yra sudėtingesnis nei dirbant tiesiog nuo kranto. Darbai vykdomi nuo pontonų su hidraulinėmis kojomis, viskas vyksta virš vandens, todėl, atliekant kiekvieną statybų žingsnį, reikia daugiau pastangų. Visą žiemą ir pavasarį mariose vyravo stiprūs vėjai, kartais dėl to tekdavo stabdyti darbus, nes būdavo nebesaugu dirbti“, – sako „Borta“ direktorius Kęstutis Zubrickas. Dalies sienutės metaliniai įlaidai įrengti 3 metrų gylyje po vandeniu, o vienoje vietoje, arčiau kranto, – 1 metro gylyje. Sukalus įlaidus, dar reikės visus juos baigti inkaruoti. Pagal sutartį su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, šie darbai turėtų būti atlikti iki 2018 m. kovo, tačiau tikimasi, kad visus darbus pavyks įgyvendinti dar šiemet. Investicija į šį projektą siekia 11,7 mln. eurų su PVM. Pasak M. Kelpšos, sienutės statybai iš viso bus sunaudota apie 3000 tonų metalo. Įlaidus gamina Liuksemburgo bendrovė „ArcelorMittal“. Ilgieji įlaidai į Klaipėdą plukdomi laivu, mažesnieji vežami sausuma. Apsauginės povandeninės sienutės projektą parengė UAB „Sweco Lietuva“.

„Kauno grūdams“ skirta 947 700 Eur bauda

Ieva Račickaitė, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba Konkurencijos taryba priėmė nutarimą, kad „Kauno grūdai“, įsigijusi apie 51 proc. Vievio paukštyno akcijų, įgijo pastarosios bendrovės kontrolę ir tokiu būdu įgyvendino koncentraciją, apie kurią nepranešė Konkurencijos tarybai bei negavo jos leidimo. Už šį Konkurencijos įstatymo pažeidimą „Kauno grūdams“ skirta 947 700 Eur bauda. Konkurencijos taryba tyrimą pradėjo 2014 m. spalio 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties pagrindu. Teismas nustatė, kad „Kauno grūdai“ apsimestiniais sandoriais, per statytinius 2011 m. balandžio 12 d. įgijo apie 51 proc. Vievio paukštyno akcijų. Tokiais sandoriais tikroji sandorio šalis – „Kauno grūdai“ – buvo nuslėpta, siekiant išvengti Konkurencijos įstatymu nustatytos koncentracijų priežiūros procedūros. Konkurencijos taryba atliko tyrimą ir nustatė, kad bendrovė „Kauno grūdai“, įsigijusi apie 51 proc. Vievio paukštyno akcijų, kurios suteikė teisę paskirti daugumą Vievio paukštyno valdybos narių, įgijo galimybę įgyvendinti strateginius sprendimus dėl šios įmonės ūkinės veiklos, valdymo organų sprendimų ir personalo sudėties. „Kauno grūdai“ įgytą kontrolę išlaikė ir Vievio paukštyno bankroto proceso metu – Kauno įmonė, pasinaudodama Įmonių bankroto įstatyme numatytomis galimybėmis nutraukti bankroto bylą, galėjo atsiskaityti su kreditoriais arba su jais sudaryti taikos sutartį ir atstatyti Vievio bendrovės mokumą bei atnaujinti jos veiklą. Šarūno Keserausko, Konkurencijos tarybos pirmininko, teigimu, skirdama baudą, Konkurencijos taryba atsižvelgė ir į sunkinančią aplinkybę, kad „Kauno grūdai“ slėpė padarytą pažeidimą. „Teismai konstatavo, kad bendrovė „Kauno grūdai“, sudarydama apsimestinius sandorius, siekė išvengti Konkurencijos įstatyme numatytos koncentracijų priežiūros. Statytiniai asmenys tik formaliai pasirašė akcijų įsigijimo sutartis, tačiau tikroji akcininkų teisių ir pareigų įgijėja tapo „Kauno grūdai“, – aiškino Konkurencijos tarybos vadovas. Jis apgailestavo, kad kai kurie verslo atstovai pranešimus apie koncentracijas vis dar vertina kaip formalumą: „Tai nėra formalumas, net jeigu sandoris, verslo požiūriu, nebūtų daręs didelės įtakos rinkai arba, kaip Vievio paukštyno atveju, įsigytai įmonei vėliau iškeliama bankroto byla. Kartais verslas tikisi išvengti Konkurencijos tarybos priežiūros ir nepraneša apie koncentraciją, tačiau Lietuvoje stiprėjant konkurencijos kultūrai, tokius faktus nuslėpti tampa vis sunkiau. Nepranešimas apie koncentraciją yra pavojingas pažeidimas, nepriklausomai nuo to, ar laiku kreipiantis į Konkurencijos tarybą leidimas būtų duotas, ar ne.“ Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Apie numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu 14,5 mln. Eur ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu 1,45 mln. Eur. Pranešimas apie koncentraciją turi būti pateiktas Konkurencijos tarybai iki koncentracijos įgyvendinimo. Koncentracija negali būti įgyvendinta tol, kol nėra gautas Konkurencijos tarybos leidimas. *** Koncentracijos – tai atvejai, kuomet jungiasi savarankiškos įmonės arba viena įmonė įgyja kitos įmonės kontrolę. Kadangi dėl šių pokyčių rinkoje gali būti itin apribota veiksminga konkurencija, kontrolę įgyjantys asmenys ar besijungiančios įmonės, kurių apyvartos viršija Konkurencijos įstatyme nustatytas ribas, privalo gauti Konkurencijos tarybos leidimą. Konkurencijos taryba atsisako duoti leidimą vykdyti koncentracijas, jeigu dėl jų bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje. ---...

Premjeras S. Skvernelis: nekilnojamojo turto išlaikymas valstybei kainuoja 180 mln. eurų kasmet

Pirmą kartą Lietuvoje suskaičiuota ir įvertinta, kiek valstybė valdo nekilnojamojo turto. „Stebėtina, kad per 27 metus nesugebėta šio turto inventorizuoti. Ne mažiau stebina ir neefektyvus turto naudojimas. Šią problemą pagaliau turime imti ir išspręsti“, - sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Premjero žodžiais,  ataskaitą ir siūlymus, kaip efektyviau valdyti valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą, Finansų ministerija pristatys Vyriausybės posėdyje. Tuomet ir bus priimti reikiami sprendimai. Pirmąją metinę valstybės turto valdymo ataskaitą už 2016 metus parengęs centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdytojas, valstybės įmonė Turto bankas, pateikia analizę, iš kurios matyti, kad dalis ministerijų valdo daugiau ploto, nei reikia tiesioginėms jų funkcijoms vykdyti. Valstybės nekilnojamąjį turtą sudaro daugiau nei 28 tūkst. objektų, kurių bendras plotas siekia 10,45 mln. kv. m. Šį, daugiau nei 3 mlrd. eurų likutinės vertės turtą, valdo 724 valstybės institucijos, įstaigos ir įmonės, o jo išlaikymas valstybei kasmet kainuoja apie 180 mln. eurų. Didžiausią valstybės nekilnojamojo turto dalį sudaro mokslo (beveik 19 proc.), administracinės (17 proc.) ir gamybos bei sandėliavimo paskirčių (11,5 proc.) objektai. Daugiausia turto sukoncentruota Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Ataskaita akivaizdžiai parodė, kad dalis administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto (kurį visą sudaro daugiau nei 2 tūkst. objektų, bendras jo plotas siekia 1,79 mln. kv. m, o likutinė vertė – 950 tūkst. eurų), valdomas ir naudojamas neefektyviai. „Dalis ministerijų valdo daugiau ploto nei reikia tiesioginėms jų funkcijoms vykdyti. Septyniose iš keturiolikos ministerijų vienam darbuotojui tenkantis bendras nekilnojamojo turto plotas yra didesnis nei nustatyti 28 kv. metrai, o aštuonių ministerijų išlaikymo sąnaudos viršija 36 eurų už kvadratinį metrą išlaikymo normatyvą“, - vardija S. Skvernelis. Daugiausia – virš 69 kv. metrų vienam darbuotojui tenka Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, taip pat Ūkio (42,45 kv.m), Švietimo ir mokslo (37 kv.m), Užsienio reikalų (36,05 kv.m), Žemės ūkio (33,63 kv.m), Teisingumo (32 kv.m), Kultūros (30,12 kv.m) ir Socialinės apsaugos ir darbo (28,34 kv.m) ministerijose. Didžiausios yra Vidaus reikalų ministerijos valdomo nekilnojamojo turto išlaikymo sąnaudos (64,27 euro už kv. m). Nustatytą 36 eurų už kv. m išlaikymo sąnaudų normą viršija Teisingumo (56,23 Eur), Švietimo ir mokslo (50,30 Eur), Užsienio reikalų (41,38 Eur), Aplinkos (38,59 Eur), Žemės ūkio (37,13 Eur), Socialinės apsaugos ir darbo (36,94 Eur) bei Kultūros (36,80 Eur) ministerijos. Be to, dalis nekilnojamojo turto yra išnuomotas (250 tūkst. kv.m,), perduotas ne viešajam sektoriui naudotis neatlygintinai panaudos pagrindais (238 tūkst. kv.m), yra laisvas ir nenaudojamas (196,8 tūkst. kv.m). Pats viešasis sektorius tuo metu rinkoje nuomojasi 71,7 tūkst. kv. m. ploto ir praėjusiais metais už jo nuomą sumokėjo 6,2 mln. eurų mokesčio. Už kitiems subjektams nuomojamą valstybės nekilnojamąjį turtą pernai gauta 7,4 mln. eurų nuomos mokesčio. Ataskaita taip pat atskleidė, kad Lietuvoje ir net užsienio šalyse valstybėse valstybės turto valdytojai vis dar disponuoja poilsio, gyvenamosios ir prekybinės paskirties objektais, nieko bendro neturinčiais su jų vykdomomis funkcijomis. Pavyzdžiui, turime objektų Papėje (Latvija), Nidoje, Juodkrantėje, Palangoje ir kitur. „Norėdami valstybės nekilnojamąjį turtą valdyti efektyviai privalome mažinti išlaikymo kaštus ir gauti grąžą. Privalome skatinti institucijas atsisakyti siauro žinybinio požiūrio, turto valdymo centralizavimą turime vykdyti ryžtingiau ir aktyviau. Turime atsisakyti valstybės funkcijoms vykdyti nereikalingo turto, o reikalingą naudoti už mažiausią kainą valstybės biudžetui. Tuo keliu ir eisime“, – teigia premjeras Saulius Skvernelis. verslaspolitika.lt, lrv.lt ---

2050 m. maisto produktų poreikis pasaulyje išaugs beveik dvigubai, tačiau jau dabar dirvožemis dykumėja

Prognozuojama, kad iki 2050 m. maisto produktų poreikis pasaulyje išaugs beveik dvigubai. Vadinasi, intensyvės ir žemės ūkio sektoriaus veikla. Tačiau jau dabar visuotinai pripažįstamas faktas, kad dirvožemis pasaulyje dykumėja. Kitaip tariant, daugėja plotų, kuriuose be mineralinių trąšų jau neauga niekas. Lietuvos mokslininkai taip pat konstatuoja, kad dėl itin aktyvaus mineralinių trąšų propagavimo bei naudojimo ir pačių ūkininkų kompetencijos stokos dirvožemio kokybės problema mūsų šalyje nuolat aštrėja. Ir situaciją į gerą galėtų pakeisti nebent ateinanti nauja, atitinkamą žinių bagažą įgijusi jaunųjų ūkininkų karta bei valstybės dėmesys dirvožemio kaip nacionalinio turto apsaugai. Geros būklės – tik ketvirtadalis plotų Aleksandro Stulginskio universiteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto (ASU ADMI) vadovas profesorius Vaclovas Bogužas pastebi, kad šalies žemės ūkyje stebina paradoksas: brangią techniką, technologijų įrenginius žemdirbiai tausoja, o štai pagrindinė jų darbo priemonė - dirvožemis – yra likusi tarsi šio dėmesio lauko užribyje. „Ūkininkai vertina valdomus plotus pagal tai, kiek galima gauti derliaus dabartiniu metu. Tačiau tikroji dirvožemio būklė Lietuvoje gana apgailėtina. Tik apie 25 proc. mūsų dirvų yra tokios būklės, kad pakanka rūpintis, jog degradacija neprasidėtų. Kitų 75 proc. šalies plotų kokybė prasta. O štai pasaulio mastu jau daugiau kaip 50 proc. dirvožemių yra degradavę dėl labai sumažėjusių organinių medžiagų atsargų“, - konstatuoja pašnekovas. Bogužo pastebėjimu, Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę savarankiškai ūkininkauti pradėjo žmonės, stokoję žinių apie dirvožemio kokybės svarbą. Be to, dėl žemų gyvulininkystės produkcijos supirkimo kainų šalyje labai sumažėjo gyvulių skaičius, o kartu ir mėšlo kaip vertingiausios organinės trąšos kiekiai. „Netgi neturtingų dirvožemių Lietuvos regionuose šiuo metu auginami javai. Iš tiesų ten turėtų būti daug pievų ir ganoma daug gyvulių“, - neabejoja profesorius, pastebintis, kad dažnu atveju laboratorijoje neištyrę dirvožemio sudėties ūkininkai augina tai, ką esamuoju laikotarpiu galima pelningiau parduoti.“ Dirva - tik vata cheminėms medžiagoms sugerti ASU ADMI docentė Jūratė Aleinikovienė šiandien taip pat su nerimu kalba apie tai, kad dirvožemis tampa tarsi vata, kurią prisotinus cheminėmis mineralinėmis trąšomis „išspaudžiamas“ maksimalus derlius. „Iš tiesų dirvožemis pats iš savęs gali būti derlus. Tačiau retas ūkininkas gilinasi į natūralią savo dirvos kokybę, nes tiesiog nesupranta šio reiškinio aktualumo. Daugelis įsitikinę, kad kiek cheminių trąšų įdėsi, tiek derliaus gausi. Todėl dažniausiai tręšiama tik vandenyje tirpiomis mineralinėmis trąšomis, kurias augalai pasisavina lengviausiai. Bet šios trąšos labiausiai ir nualina natūralų žemės derlingumą“, - neabejoja pašnekovė. Pasak J. Aleinikovienės, ūkininkui paprastai rūpi tik viršutinio ariamojo sluoksnio kokybė. Nesuvokiama, kad didesniame nei 1,5 m gylyje esantis dirvodarinis sluoksnis yra gerokai svarbesnis. Nes būtent tai vieta, iš kurios natūralios medžiagos gali arba išsiplauti, arba per augalų šaknis pakilti į dirvos paviršių ir jį pagerinti. „Mūsų dirvožemyje natūraliai yra mažai organinių medžiagų palyginti netgi su kaimyninėmis Latvija ar Lenkija. Ir, deja, dėl žinių stokos mūsiškiai ūkininkai nededa pastangų humuso kiekiui dirvoje padidinti. Pastaruoju metu vis labiau populiarėja teorija, kad didžiosios Australijos, Afrikos, Pietų Amerikos dykumos yra susiformavusios kaip neteisingos žemdirbystės pasekmė. Tai skamba išties bauginančiai, tačiau ir Lietuvoje apie 20 proc. dirvodarinių uolienų yra lengvos, todėl dykumėjimo tendencijos ir mums kelia realų pavojų“, - aiškina ASU atstovė. Atsakydami į klausimą, kokią matytų išeitį iš dabartinės situacijos, mokslininkai sutartinai teigia, kad visų pirma reikia objektyvaus, nekomercializuoto žemdirbių švietimo. Pašnekovai pastebi, kad šiuo metu su ūkininkais aktyviausiai bendrauja trąšomis prekiaujančios firmos. Jos atlieka dirvožemio tyrimus, pataria kokių trąšų įsigyti. Bogužo nuomone, kiekvienam būtina galvoti, kaip valdomą žemę praturtinti organinėmis medžiagomis - gyvulių mėšlu, daugiametėmis žolėmis, azotą kaupiančiais įsėliais, šiaudais. „Nuėmę javų derlių kai kurie ūkininkai šiaudus neretai netgi parduoda. Tai didžiulė klaida“, - įspėja pašnekovas, pateikdamas pavyzdį, kad Vokietijoje, Austrijoje žemdirbiai netgi įstatymu yra įpareigoti nuėmę pagrindinį derlių pasėti tarpinius pasėlius, nes jei dirva lieka be augalijos, organinė medžiaga greitai mineralizuojasi ir yra prarandama. Pasak profesoriaus, šiuo atveju reiktų mokytis iš natūralios gamtos, kur dirva be augalijos būna tik labai trumpą laikotarpį, nukritus temperatūrai žemiau nulio. Mokslinėms rekomendacijoms trūksta duomenų Aleinikovienė atkreipia dėmesį į tai, kad kuomet šeimos ūkiai būdavo perduodami iš kartos į kartą, ūkio veikla būdavo planuojama keliems dešimtmečiams. „Šiuo metu ūkininkai taip pat turėtų susiplanuoti veiklą ir vertinti ją ne tik derliaus išraiška, bet ir dirvožemio pokyčiais“, - pataria pašnekovė, pastebinti, kad ūkininkai, mokantys didelius pinigus už chemines trąšas, turėtų rasti resursų ir dirvožemio cheminiams tyrimams. „Būtų dar geriau, jei dirvožemio kokybės stebėsenos veiklą kompensuotų valstybė. Be abejo, mokslininkai yra pasirengę ateiti žemdirbiams į pagalbą. Tačiau realiai padėti galime tik tiems, kurie pateikia kelerių, o dar geriau – keliolikos metų informaciją apie naudotas trąšas, taikytas sėjomainas. Priešingu atveju galime nurodyti tik kryptį. Šalyje būtų tikslinga įkurti nekomercinę viešojo sektoriaus įstaigą, kuri teiktų rekomendacijas, pritaikytas konkretiems šalies regionams, vietovėms bei ūkiams“, - įsitikinusi kalba ASU atstovė, pastebinti, kad šiuo metu problema yra ir tai, jog šalies mastu nekaupiama duomenų bazė apie ūkiuose taikytas (ar netaikytas) dirvožemio gerinimo priemones, todėl Lietuvos mokslininkams sudėtinga vertinti klimato kaitos bei dėl perteklinio mineralinių trąšų naudojimo atsirandančius pokyčius. Sėkmės raktas – išsilavinusių jaunųjų ūkininkų rankose „ES moka žemdirbiams tiesiogines išmokas už nustatytų aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi. Vienas jų – taikyti žalinimo priemones, skirtas dirvožemiui gerinti ir klimato atšilimo problemai spręsti. Tačiau kokiais būdais šio tikslo sieks, šalys narės yra pasirinkusios pačios. Lietuvos pasirinkimą įvardyčiau kaip kuriozinį, nes mūsų ūkininkai gauna išmoką už laikomus juodojo pūdymo plotus. Anksčiau juodasis pūdymas būdavo tręšiamas mėšlu. Bet šiuo metu, kai mėšlo neįterpiama, juodasis pūdymas dirvožemį ne gerina, bet blogina! Vaizdžiai tariant, mokėti išmoką už tai yra tolygu, jei valstybė mokėtų pinigus apsivogusiam vagiui“, - ironizuoja V. Bogužas, komentuodamas šalies žemės ūkio politikos realijas. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad Seimas artimoje ateityje planuoja koreguoti žemės pardavimo saugiklius reglamentuojantį įstatymą. Vienas siūlymų – atsisakyti reikalavimo žemdirbiams būti įgijus žemės ūkio krypties išsilavinimą. „Mano nuomone, šį reikalavimą būtina palikti. Jeigu kalbame apie žemės ūkio perspektyvą, galime nesunkiai numanyti, kad ateityje išliks tik tie ūkiai, kurie sugebės išsaugoti dirvožemio derlingumą, rūpintis aplinkosauga ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Todėl džiugina tendencija, kad vis daugiau mūsų universiteto absolventų grįžta į tėvų ūkius. O šie jaunieji ūkininkai žino, kad perspektyvaus ūkininkavimo raktas yra organinių medžiagų gausinimas dirvožemyje. Tik tada dirvožemis bus gyvybingas ir seikės gerus derlius“, - reziumuoja ASU ADMI vadovas prof. V. Bogužas. www.verslaspolitika.lt

VDU Kauno botanikos sodas skelbia bijūnų žydėjimo savaitę

Indrė Sekevičienė, VDU Kauno botanikos sodas Žydi nuo gegužės pradžios iki birželio pabaigos VDU Kauno botanikos sodas kviečia pasigrožėti įspūdingu reginiu – sprogstančiais įvairių spalvų ir atspalvių sodriais ir išraiškingais bijūnų žiedais. Aplankyti žiedų jūrą lankytojai kviečiami nuo birželio 15 d. VDU Kauno botanikos sode sukaupta didžiulė bijūnų kolekcija. Kolekciją sudaro žoliniai, sumedėję ir tarpsekcijiniai (žolinių ir sumedėjusių bijūnų hibridai) bijūnai. Laukinės rūšys, sumedėję ir tarpsekcijiniai bijūnai sudaro mažą kolekcijos dalį. Kolekcijos pagrindą sudaro žolinių bijūnų veislės – nuo seniausių, išvestų 1846 metais ('Reine des Roses'), iki moderniausių veislių. Išskirtinės yra lietuviškos selekcijos veislės. Šiemet pavasaris vėlyvas, trūksta drėgmės, šilumos, naktys vėsios. Pastebime, kad šiemet užsitęsė žiedpumpurių vystymasis, dėl to ankstyvesnės veislės žydės vėliau. „Bijūnų auginimo istorija siekia kelis šimtus metų prieš mūsų erą, jie turi ypatingą kultūrinę vertę. Bijūnai įdomūs selekcininkams, augalų augintojams. VDU Kauno botanikos sode bijūnai eksponuojami 20 arų plote pagal veislės šalies kilmę: įrengtos lietuviškos selekcijos, lenkiškų, kitų užsienio šalių ekspozicijos. Lietuviškos veislės pasodintos atskirai, atsižvelgiant į veislės autorių, o užsienio veislės – atsižvelgiant į žydėjimo laiką ir žiedų spalvą“, – sakė vyresn. botaninių kolekcijų kuratorė Žibutė Baškienė. „Žoliniai bijūnai plačiai auginami vidutinio klimato regionuose, didžioji dalis bijūnų paplitę alpiniuose Azijos ir Europos regionuose. Skirtinguose regionuose šie augalai paprastai žydi nuo gegužės pradžios iki birželio pabaigos. Vienos veislės žydėjimas paprastai trunka 5–7 dienas“, – apie bijūnų paplitimą ir žydėjimo ypatumus pasakojo Ž. Baškienė. Šiuo metu VDU Kauno botanikos sode auginama 11 rūšių ir vidurūšinių taksonų, 48 lietuviškos veislės ir 200 kitose šalyse išvestos veislės. Lietuviškų bijūnų kolekcija yra sudaryta iš Paeonia lactiflora, Paeonia x hybrida ir Paeonia peregrina veislių. Didžiąją dalį kolekcijos sudaro Paeonia lactiflora veislės. VDU Kauno botanikos sode saugomos augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams (ANGI) priskirtos 25 Jono ir Emilijos Tarvidų sukurtos veislės ir 19 Onos Skeivienės išvestos veislės. Tinka ir sausoms puokštėms kurti Anot VDU Kauno botanikos sodo vyresn. botaninių kolekcijų kuratorės Žibutės Baškienės, veislę 'Profesorius K. Grybauskas' galima būtų vadinti VDU Kauno botanikos sodo bijūnyno vizitine kortele. „Šis bijūnas ypatingas tuo, kad jis yra vėlyviausias – žydi per Jonines. Jo žiedai – ne tik nuostabiai gražūs, bet ir tinkami naudoti sausoms puokštėms. O tai – retenybė tarp bijūnų“, – pasakojo Ž. Baškienė. ---

Lietuvos pažangos premija įteikta profesoriui Liudui Mažyliui

Vyriausybės rūmuose Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis įteikė Lietuvos pažangos premiją Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriui Liudui Mažyliui. Premijos įteikimo ceremonijoje dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė bei Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas, profesorius Valdemaras Razumas. „Ši premija Lietuvoje teikiama pirmą kartą ir labai simboliška, jog ji paskirta mokslininkui, kuris atrado unikalų dokumentą – Vasario 16-osios Aktą. Tada buvo ne tik didelis džiaugsmas, tačiau ir tam tikri įsipareigojimai iš mūsų pusės, kuriuos šiandien pildome. Dar kartą sveikinu profesorių ir džiaugiuosi, kad jis savo pavyzdžiu įrodė, jog žmonės, pasitelkę entuziazmą ir ryžtą, gali pasiekti bet kokius tikslus“, – sakė premjeras S. Skvernelis. Lietuvos pažangos premijos dydis – 10 tūkst. eurų, lėšos bus skirtos iš Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) skirtų asignavimų. „Jūs radote dokumentą, kuris oficialiai vadinamas Vasario 16-osios Aktu, tačiau taip pat buvo pavadintas ir Lietuvos gimimo liudijimu – tai labai simboliška ir svarbu. Ačiū jums už Lietuvos istoriją, kurią kuriame visi kartu“, – kalbėjo Seimo pirmininkas V. Pranckietis. „Labai džiugu, kai mokslas eina koja kojon su pažinimo galia. Tai dar vienas įrodymas, kad mokslinių tyrimų finansavimas yra prioritetinė sritis, kuri teikia naudą ne tik tyrėjams, tačiau ir plačiajai visuomenei“, – džiaugėsi ministrė J. Petrauskienė. Lietuvos pažangos premiją inicijavo LMA, ji bus skiriama už išskirtinės reikšmės mokslo ar mokslo taikomosios veiklos rezultatus (gamtos ir kitų mokslų sričių, kultūros, valstybingumo stiprinimo pasiekimus, inovacijas, proveržius ir pan.), plačiai žinomus Lietuvos visuomenei. Darbus premijai gauti gali siūlyti valstybės institucijos, visuomeninės organizacijos, įstaigos, įmonės, asociacijos, kiti juridiniai asmenys. ŠMM taip pat yra pateikusi paraišką Lietuvos mokslo tarybai dėl tolesnių profesoriaus L. Mažylio tyrimų finansavimo. Kol kas vyksta temų atranka, o jas atrinkus bus skelbiamas konkursas ir mokslininkai teiks paraiškas tyrimams atlikti. Konkurso nugalėtojai turėtų paaiškėti vasaros pabaigoje–rudens pradžioje, finansuojamų tyrimų trukmė – 1-1,5 m. Manoma, kad profesorius L. Mažylis toliau nagrinės aktualią temą: „Lietuvos valstybės kūrimas ir pripažinimas 1917-1918 metais“. Žinia, jog Vokietijos diplomatiniame archyve Vytauto Didžiojo universiteto prof. L. Mažylis surado Nepriklausomybės Akto originalą su signatarų parašais, buvo paskelbta šių metų kovo 29 d. VERSLASPOLITIKA.LT,LRT.LT NUOTR....

Lietuvą ispanai mato kaip itin savo žemės ūkį mylinčią šalį

Žemės ūkio ministerijoje nuolat vykstančiuose susitikimuose su įvairiomis užsienio delegacijomis Lietuvos žemės ūkio produktai labai dažnai sulaukia pagyrų, tačiau tokio komplimento, koks nuskambėjo  susitikimo su Ispanijos delegacija metu, dar nėra buvę. Pasak Kanarų autonominio regiono ekonomikos ir santykių su Europa viceministro Ildefonso Socorro, vadovaujančio delegacijai, Lietuvą jie mato kaip itin savo žemės ūkį mylinčią šalį. Tokia nuotaikinga nata prasidėjusiame susitikime, kuriam vadovavo žemės ūkio viceministras Saulius Savickis, buvo aptarta ne tik lietuvių meilė žemės ūkiui, bet ir situacija pieno rinkoje, prekybos bei bendradarbiavimo klausimai. Pasak žemės ūkio viceministro S. Savickio, šis susitikimas yra puiki galimybė aptarti bendradarbiavimo perspektyvas, siekiant patenkinti abiejų šalių interesus. „Man labai malonu, kad Lietuvos ir Ispanijos pareigūnai sėkmingai bendradarbiauja žuvininkystės kontrolės srityje. Turime tikslą toliau gilinti bei plėtoti bendradarbiavimą su Kanarų autonominiu regionu ir kituose žemės ūkio sektoriuose“, – teigė žemės ūkio viceministras. Ispanijos atstovai pabrėžė, kad bendradarbiavimas su Lietuva juos labai domina, nes mūsų šalis pasižymi savo aukštos kokybės pieno produktais. Žemės ūkio viceministras S. Savickis pabrėžė, kad vartai bendram darbui jau atidaryti, o ministerija padarys viską, kas nuo jos priklauso, kad bendradarbiavimas būtų sklandus ir rezultatyvus. Ispanija yra reikšminga prekybos žemės ūkio ir maisto produktais partnerė. 2016 m. žemės ūkio ir maisto prekių eksportas iš Lietuvos į Ispaniją sudarė 109 mln. eurų (2,5 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto), eksporto struktūroje pagal šalis Ispanija buvo 12 vietoje iš 141 šalies. 2012-2016 metais (išskyrus 2013-tuosius metus) iš lietuviškos kilmės produktų daugiausia eksportuota javų (kviečių ir meslino). 2013 metais už 17 mln. eurų buvo išvežta pieno ir pieno produktų, tačiau jų eksportas 2016 metais tesudarė 4,3 mln. eurų, palyginti su 2012-aisiais, lietuviškos kilmės produktų eksportas išaugo 2,4 karto. Lietuviškos kilmės produktai sudarė 94 proc. Importas iš Ispanijos siekė 180 mln. eurų (atitinkamai 5,3 proc.), importo struktūroje pagal šalis Ispanija buvo 6 vietoje tarp 113 šalių. verslaspolitika, zum.lt...

Kauno „Žalgirio“ komanda dar kartą laimėjo Lietuvos krepšinio lygos aukso medalius

Kauno „Žalgirio“ komanda sezoną vainikavo dar kartą laimėdama Lietuvos krepšinio lygos („Tete-a-Tete Casino“ LKL) aukso medalius.Vyriausiasis treneris Šarūnas Jasikevičius teigė, kad sezonas buvo nuostabus. Strategas kalbėjo apie „Žalgirio“ ateitį ir leido suprasti, jog liks klube, nors tiesioginio atsakymo ir nedavė – jo reikės šiek tiek palaukti. „Nėra malonesnio jausmo nei tapti čempionais. Rungtynės turbūt neįdomios, nes iš mūsų pusės jos buvo labai prastos. Noriu pasveikinti sirgalius su titulu. Šiek tiek gaila, kad Javtokas negavo daugiau žaisti. Ačiū ir Maksvyčiui, jog jis leido paimti paskutinę minutės pertraukėlę ir taip gavosi nors šiek tiek laiko žiūrovams paploti ir padėkoti Robertui už įspūdingą karjerą. Reikia jį pasveikinti su tuo, ką jis pasiekė. Jis didžiulis pavyzdys vaikams, kaip nepalūžti, tęsti toliau ir kabintis. Manau, kad tai visų laikų geriausiai besiginantis „centras“. Jam būnant komandoje jautiesi ramus dėl rūbinės. Sveikiname jį. Galima eiti švęsti labai gerą sezoną“, – kalbėjo specialistas. – Kas lėmė tokias prastas rungtynes? – Šis mačas buvo vienas prasčiausių sezone, jis buvo nerealiai prastas. Atsirado trys žaidėjai, kurie tempė komandą. Labai svarbu, jog komandoje yra tokie stiprūs lietuviai su tokiu stipriu charakteriu ir supranta šio titulo svarbą. Nesakau, kad užsieniečiai to nežino, bet Lukas, Paulius ir Edgaras šiandien traukė komandą. Užbaigėme nuostabų sezoną, kurio metu daugelis žaidėjų dėjo didelius žingsnius į priekį. Nėra lengva, kai ateini žaisti ir turi pasiimti taurę. Galbūt tai pakišo koją. Visko būna. – Ką rinktumėte finalo serijos MVP? – Net neįsivaizduoju. Žinau, kad Lekavičius sužaidė tris gerus mačus. Gerai, kad man nereikia rinkti (šypsosi). Net neįsivaizduočiau, kurį rinkti. – Ką jums davė šis sezonas? – Davė daug ką, nes visada stengiesi tikrinti savo idėjas. Daugiau mažiau likau patenkintas, kaip vyrai progresavo. Man davė labai daug, nes pamatai, jog svarbiausia yra charakteris, žaidėjų užsivedimas, jų atsidavimas komandos labui. Tai visada duoda daugiau rezultatų nei talentas. Tą matėme ir iš „Lietkabelio“ pusės. Sunku greitai apibendrinti, bet, tikiuosi, kad davė patirties. Ateičiai tai buvo fantastiškas dalykas. – Likote patenkintas energija, kurią šiandien parodė tribūnos? – Daugumoje situacijų sirgaliai serga, kaip žaidžia komanda, o ji nežaidė šiandien gerai. Kartais nesuprantu, kodėl taip mažai renkasi, nes sezonas geras buvo, turėtų lyg daugiau ateiti. Ateina birželis, labai daug priklauso nuo oro. Galbūt visi supras, kaip sunku laimėti LKL, kai tu pralaimėsi kartą. – Ką klubui reikėtų padaryti vasarą, jog išlaikytų tokius rezultatus? – Jau darbai komplektacijos kažkokie juda. Stengsimės eiti į priekį, stengsimės būti atletiškesniais, nes turime jauną komandą. Visi žaidėjai gali eiti į priekį. Turime jauną trenerių štabą – jis gali eiti į priekį. Nelabai mes gausime pirmų opcijų turguje. Stengsimės dirbti. Daug kur darbas prasidėjo labai seniai ir bandysime, jog jis toliau vyktų. Dabar atvykti į 10 Eurolygos komandą yra lengviau nei prieš šį sezoną, kai buvo kalbama apie 16-ą vietą. – Jūs prisidėsite prie komandos augimo? – Artimiausiomis dienomis nuspręsime ir viskas bus aiškiau. krepsinis.net, Gintauto Kniukštos nuotrauka...

V.Ušackas apie filmą B. Nemcovui: nuo aršių diskusijų iki besąlygiškos pagarbos

Tai nėra patogus filmas. Kaip ir pats Borisas Nemcovas. Jis iššaukė reakciją Kremliuje ir nepaliko abejingų tiesos, demokratijos ir laisvės siekiui atviriems žiūrovams. Tai ne eilinė premjera ir istorija, kuri vienintelį kartą Lietuvoje bus rodoma Kauno publikai, o su ja susitikti atvyksta ir filmo globėjai bei autoriai. Birželio 10 dieną Kauno kino centre „Romuva“. Lietuvos publikai bus pristatomas didžiulio susidomėjimo ir suvaržymų Rusijoje sulaukęs filmas „Pernelyg laisvas žmogus“ (angl. „The Man Who Was Too Free“). Apie filmą ir pažintį su pagrindiniu jo herojumi – Borisu Nemcovu, specialus interviu su filmo globėju Europos Sąjungos ambasadoriumi Rusijos Federacijoje Vygaudu Ušacku. Ši filmo premjera Kauno publikai pristatoma kaip išskirtinė, o į ją atvyksta ir vienas filmo autorių. Kuo ji turėtų nusipelnyti kauniečių dėmesio ir kodėl toks dėmesys skiriamas Kaunui? Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, kad pristatomas dokumentinis filmas nėra tik apie šviesaus atminimo spalvingą ir principingą asmenybę. Boriso Nemcovo gyvenimas neeilinis tuo, jog jis įkūnija šiuolaikinės Rusijos transformaciją ir tragišką likimą. Nuo daug žadėtos ir puoselėtos demokratijos ir liberalios ekonomikos, iki kryčio į apžvalgininkų taip vadinimą, „autoritarinę kleptokratiją“. Tai žmogus, kuris savo gyvenimą aukojo idealistiniam laisvės ir demokratijos siekiui. Kur dar geriau šios vertybės suprantamos, jei ne Kaune? Kalbama, jog šis kūrinys sulaukė antipatijų Kremliuje. Nuomonių laisvės ribojimai ir filmas apie vieną aršiausių V. Putino kritikų tuo nestebina. Tačiau kuo konkrečiai filmo turinys neramina režimą? Nieko nestebintų ir mano atsakymas, jog būtina atvykti į filmą ir tai išvysti patiems. O tai padaryti tikrai verta. Tačiau jei trumpai, tai pačiame filme rodomi ir kalbinami šiuolaikinės Rusijos politikos, verslo, žiniasklaidos ir meno atstovai, kurie buvo artimi Borisui Nemcovui. Tie, kuriuos turėsiu progos sutikti premjeroje, išvys interviu ir autentiška bei unikalia archyvine medžiaga praturtintą juostą, kuri perteiks visapusiška vaizdą apie viltis ir siekius, kuriuos puoselėjo B. Nemcovas. Taip pat tas svajones, kurioms kol kas nebuvo lemta išsipildyti. Nesutinku su tais, kurie B. Nemcovui jo Tėvynėje klijavo „užsienio agento“ ar „parsidavėlio Vakarams“ etiketę. Borisas buvo tikras savo šalies patriotas, demokratas, nors ne visada pritariantis mūsų integracijos į Vakarus siekiams. Nors interesai ne visada sutapdavo, išpažįstamų vertybių prasme jis buvo vienas iš mūsų. Jis įkūnijo Rusijos piliečių, kurių svajonės gyventi laisvoje ir demokratinėje šalyje, iki šiol nerealizuojamos. Apie kontraversišką jo asmenybę ypač po jo mirties kalbėta daug ir jai išties lipdyti skirtingi epitetai. Kokią ją pažinote Jūs? Su Borisu teko ne kartą bendrauti, diskutuoti, o kartais ir ginčytis. Ne visada mūsų nuomones sutapdavo. Pavyzdžiui, dėl NATO plėtros. 2000-aisiais kartu dalyvavome Gotlando saloje, Švedijos organizuotoje konferencijoje Baltijos valstybių saugumo tema. Smarkiai susikirtome. Po mano pasisakymo, kai argumentavau už Baltijos valstybių priėmimą į NATO, Borisas buvo kategoriškai prieš mūsų narystę. Jo nuomone, tai pakenktų Rusijos demokratijai, nes tokiu būdu komunistai ir nacionalistai įgytų progą dar labiau susitelkti prieš Vakarus. Tuomet Švedijos politikos autoritetui Carl Bildt’ui teko pademonstruoti savo diplomatinius gebėjimus mus raminant, nes ginčas nesiliovė ir prie pietų stalo. Tačiau tokios diskusijos suartina ir leidžia geriau pažinti abi puses. Dažnai bendraudavome renginiuose užsienyje, Maskvoje, Jaroslavlyje, kur jis didžiule balsų dauguma buvo išrinktas i vietinę Dūmą. Žmonės, turėję progos jį pažinti, jį mėgo ir tikėjo jo puoselėjamomis vertybėmis. Tai žmogus, nusipelnęs didžiulės pagarbos ir mūsų dėmesio net ir po mirties. B. Nemcovas taip pat įvardijamas Lietuvos draugu. Kuo jam artima buvo mūsų valstybė? Mūsų laisvės kova ir demokratijos puoselėjimas jį įkvėpdavo ir nepaleisdavo. Pamenu. 2013-aisiais, kai susitikome Taline, Borisas man piktinosi, jog prieš pusmetį jam lankantis Vilniuje, jį nuolat persekiojo keisti rusiškai kalbantys piliečiai su TV kamera. Nuo pat atvykimo į oro uostą, visas 3 buvimo Lietuvoje dienas. Jį ypač stebino, kad, jo nuomone, Rusijos specialiosios tarnybos „šeimininkauja“ Lietuvoje. Tai tik rodo, jog jis nuoširdžiai pergyveno dėl savo gimtojoje valstybėje vykstančių procesų, kurie daro neigiamą įtaką nuosaikioms, demokratiją ir laisvę puoselėjančioms tautoms. Tai buvo jo kova ir jo gyvenimas, apie kurį be jaudulio kalbėti nepavyksta. Tikiuosi, kad kauniečiai atras galimybę įsitikinti tuo betarpiškai tiek filmo metu, tiek ir po jo, kai atrasime laiko ir asmeniškiems pokalbiams bei prisiminimams. Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus informacija, verslaspolitika.lt

5 ir 100 proc. mokesčių paskata, užsienio investuotojų pritraukimui – Sodros „lubos“

Siekdama nukreipti šalį inovacijų linkme ir užsitikrinti kvalifikuotų, gerai apmokamų ir ilgalaikių darbo vietų kūrimąsi, 17-oji Vyriausybė siūlo palankiausią visoje Europos Sąjungoje (ES) mokestinį režimą įmonėms, investuojančioms į mokslinius tyrimus, išradimų komercializavimą, naujas technologijas. Taip pat, siekiant paspartinti užsienio investicijų pritraukimą, jau kitąmet siūloma įvesti „lubas“ Sodros įmokoms. „Siūlome tokius mokestinius patobulinimus, kurie leistų stabdyti protų nutekėjimą ir iniciatyvius, turinčius idėjų ir žinančius, kaip jas realizuoti, žmones paskatintų tai daryti ne kažkur svetur, o būtent čia – Lietuvoje. Taip pat privalome užsitikrinti šalies patrauklumą užsienio investuotojams, galintiems kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas. Vienas iš mūsų sisteminių siūlymų – Sodros įmokų „lubos“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka. Siūloma nustatyti, kad iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestintas taikant itin palankų 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai šiuo metu šalyje tokiam pelnui taikomas standartinis – 15 proc. – pelno mokesčio tarifas. Siekiant didinti produktyvumą, siūloma leisti įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis susimažinti iki 100 procentų. Šiuo metu tokios įmonės apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis gali susimažinti perpus mažiau – iki 50 procentų. Be to, numatyta, kad Sodros įmokų „lubos“ turėtų siekti 120 vidutinių darbo užmokesčio dydžių (VDU) per metus. Tai reiškia, kad nuo jas viršijančios atlyginimo dalies socialinio draudimo įmoka nebus mokama. verslaspolitika, lrv.lt

Finansų viceministrei įteiktas Lietuvos verslo konfederacijos apdovanojimas

Finansų viceministrei Loretai Maskaliovienei įteiktas Lietuvos verslo konfederacijos „Garbės ženklas“. Apdovanojimas skirtas už kryptingas Europos Sąjungos investicijas į inovacijas, indėlį į verslo konkurencingumo, produktyvumo didinimą bei verslo ir mokslo bendradarbiavimo puoselėjimą. L. Maskaliovienė finansų viceministre dirba nuo 2016-ųjų pabaigos, iki tol pastaruosius 6 metus – Finansų ministerijos Europos Sąjungos investicijų departamento direktore. Lietuvos verslo konfederacijos garbės ženklas gali būti skirtas asmeniui, kuris pasižymėjo propaguojant Lietuvos verslo konfederacijos veiklą, kuriant teigiamą įvaizdį Lietuvos verslo visuomenėje ir už kitus nuopelnus. „Investicijos į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančius produktus yra ekonomikos augimo pagrindas. Šį įvertinimą priimu kaip ženklą, kad verslas pasirengęs diegti inovacijas, kad kiekvienas Europos Sąjungos investuotas euras teiktų kuo didesnį postūmį ne tik ekonomikos augimui, bet tuo pačiu ir socialinei darnai. Investuoti į priemones, mažinančias tokias problemas kaip emigracija, visuomenės senėjimas, nedarbas, mažas verslo produktyvumas, turime visi kartu“, – sakė finansų viceministrė L. Maskaliovienė. 2014–2020 m. į inovacijų kūrimą, diegimą, komercinimą ir taikymą numatyta investuoti apie 1 mlrd. eurų ES lėšų. Be to siekiant nukreipti šalį inovacijų linkme ir užtikrinti kvalifikuotų, gerai apmokamų ir ilgalaikių darbo vietų kūrimąsi, siūloma palankiausias visoje ES mokestinis režimas įmonėms, investuojančioms į mokslinius tyrimus, išradimų komercializavimą, naujas technologijas. verslaspolitka.lt, Finansų ministerijos inf. ir nuotr.  

Top