Jūs esate
Pagrindinis > Naujienos

R. Sotvarė-Šemetienė. Įtakingiausiųjų sąraše pilkųjų kardinolų neieškokite

Trečius metus portalo „Delfi“ skelbiamas įtakingiausiųjų Lietuvos žmonių reitingas didelių netikėtumų nepateikė. Jį patyrinėjus nesunku pastebėti, jog šįmet, kaip ir anksčiau, vietą įtakingiausiųjų politikų sąraše daugiausia nulemia dvi aplinkybės – užimamas postas bei viešosios komunikacijos intensyvumas ir turinys. Šiuo požiūriu sunkiai pralenkiama prezidentė Dalia Grybauskaitė trečią kartą įvardyta kaip įtakingiausia šalies politikė. Ji eina aukščiausias pareigas valstybėje, komunikuoja gal ir ne dažniausiai, tačiau visada kietai. Nė vienas jos komentaras nelieka nepastebėtas, o metinis pranešimas, geresnis ar prastesnis, tampa įvykiu ir su kaupu padengia bendrą viešojo bendravimo stygių. Būtų labai keista, jeigu antrąją

Ministrą sužavėjo Alytaus rajono savivaldybės pagalba žmonėms

Alytaus rajono savivaldybėje lankėsi socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Savivaldybė sulaukė pagyrų už socialinių problemų sprendimą. Ministras liko sužavėtas savivaldybės teikiama pagalba priklausomybę alkoholiui turintiems asmenims, asmens higienos paslaugomis ir kitomis socialinėmis iniciatyvomis. Vizitas – pažintinis Ministras pažymėjo, kad Alytaus rajono meras A. Vrubliauskas pirmasis meras, kuris socialinius klausimus pristatė pats, o ne specialistai. „Tai rodo jūsų santykį į socialinius klausimus. Tada ir specialistai, ir darbuotojai jaučiasi kitaip, kai meras išmano dalykus“, – pažymėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis. Ministras sakė, kad lankymasis savivaldybėse yra pažintinis, tačiau išvažiuoja iš

S. Skvernelis: ,,Prieš nekaltus žmones nutaikyti išpuoliai yra šių dienų Europos iššūkis“

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nuoširdžią užuojautą Ispanijos Karaliui Felipe VI dėl brutalaus, nekaltų žmonių gyvybes nusinešusio teroro išpuolio Barselonoje. Šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuva smerkia šį žiaurų, beprasmišką smurtą ir reiškia solidarumą su Ispanijos žmonėmis. Šiuo ypač sunkiu metu visos Lietuvos žmonių vardu Prezidentė palinkėjo ištvermės ir stiprybės aukų šeimoms, sveikatos sužeistiesiems, vienybės ir susitelkimo Barselonos ir visos Ispanijos žmonėms. Vyriausybės vadovas S. Skvernelis pabrėžia, kad prieš nekaltus žmones nutaikyti išpuoliai yra šių dienų Europos iššūkis, kurį bendromis pastangomis turi įveikti visas žemynas. Ministras Pirmininkas  reiškia nuoširdžią užuojautą dėl  Barselonoje, Ramblos

Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai skatinti bus teikiamos pasidalytos rizikos paskolos

Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektai jau gali kreiptis į AB Šiaulių banką ir AB „Swedbank“ dėl lengvatinių paskolų, kurios teikiamos žemesnėmis nei rinkos kainomis pagal Ūkio ministerijos finansinę priemonę „Pasidalytos rizikos paskolos, finansuojamos iš Europos regioninės plėtros fondo“. „Pagal šią priemonę atrinkti bankai smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams teiks paskolas investicijoms ir apyvartiniam kapitalui finansuoti. Tikimės, kad tai palengvins galimybes verslo atstovams gauti finansavimą iš išorinių šaltinių ir padės jiems plėstis, imtis naujų veiklų ir taip stiprinti šalies ekonomiką“, – teigia ūkio viceministrė Lina Sabaitienė. Naudodamasis šia priemone, SVV subjektas galės

Verslo atstovai apie unikalų KTU magistrantūros modelį: tai yra tai, ko labai reikia ir trūksta šiuo metu

Verslo atstovai apie unikalų KTU magistrantūros modelį MA+: tai yra tai, ko labai reikia ir trūksta šiuo metu. 80 proc. kandidatuojančių į darbą asmenų trūksta „minkštųjų“ įgūdžių: mokėjimo sklandžiai komunikuoti raštu ir žodžiu, gebėjimo bendradarbiauti ir netgi punktualumo. Tokios išvados prieita apklausus daugiau nei 40 tūkst. darbdavių visame pasaulyje. Be to, pasak tyrėjų, net 90 proc. darbdavių mano, kad didžiausias globalios darbo rinkos iššūkis yra ne techninių, o būtent „minkštųjų“ įgūdžių trūkumas. Be to, nors apie lyderystę, komunikaciją ir bendradarbiavimą kaip esminius „minkštuosius“ įgūdžius kalbama jau gerą dešimtmetį, šiandien darbo rinką pasiekiančiam jaunimui

V. Adamkaus vardo konferencija

V. Adamkaus vardo konferencijoje spręsis Vidurio–Rytų Europos šalių lyderystės atkūrimo klausimas. Rugpjūčio 22 dieną, Juodojo kaspino metinių išvakarėse, Vilniaus universitete vyks aukšto lygio prezidento Valdo Adamkaus vardo tarptautinė konferencija „Regioninės lyderystės atkūrimas“. Kaip teigiama Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pranešime, konferencijos globėjas ir dalyvis prezidentas V. Adamkus pažymi, kad šiandien Europai ir pasauliui kylančių iššūkių akivaizdoje reikalinga naujos kokybės lyderystė užsienio politikoje, kuri privalo prasidėti pirmiausia regione. Pasak V. Adamkaus, su artimiausiais kaimynais privalome išbristi iš nepasitikėjimo ir senų nuoskaudų eskalavimo lygmens ir inicijuoti strateginį dialogą apie sprendimus, sustiprinančius ne tik

Laiškai Rusijos bei kitų šalių ambasadoriams klibina parlamentinio komiteto vadovo kėdę

Reaguodami į Lietuvos žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako bandymą užmegzti ryšius su Rusijoje veikiančiomis pareigūnų profesinėmis sąjungomis, parlamentarai Žygimantas Pavilionis ir Arvydas Anušauskas kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį prašydami įvertinti susidariusią padėtį. Žiniasklaidos pranešimuose nurodoma, kad V. Bakas 2011-aisiais siuntė laiškus Rusijos bei kitų šalių ambasadoriams. Juose V. Bakas, kaip tuometinis Nacionalinio pareigūnų profesinio sąjungų susivienijimo vadovas, prašė padėti užmegzti ryšius su tose valstybėse veikiančiomis teisėsaugos profsąjungomis. Vieno iš Lietuvos portalų paskelbtame pokalbyje V. Bakas taip pat užsimena apie skambučius ir susitikimus

R. Vainienė. Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

Rūta Vainienė Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs iš laikų, kai valdžia dar nebuvo uzurpavusi visų žmogaus gyvenimo sričių. Tai – galimybė sumokėti gyventojų pajamų mokestį, įsigyjant verslo liudijimą. Jei užsiimi veikla, kuri įtraukta į sąrašą, mokesčius gali sumokėti labai paprastai – tiesiog imti ir sumokėti, fiksuotą sumą, be ilgų ir sudėtingų skaičiavimų. Bet kadangi valdžiai nepatinka paprasti dalykai, kiekviena valdžia jaučia pareigą verslo

Keleiviai perspėjami dėl pokyčių Vilniaus oro uosto teritorijoje

Nors Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbai baigiasi, pirmą dieną po rekonstrukcijos keleiviai raginami būti itin atidūs ir atkreipti dėmesį į informaciją ant savo bilieto – dalis skrydžių rugpjūčio 18 dieną vis dar bus vykdomi iš Kauno oro uosto. Keleiviai taip pat perspėjami dėl pokyčių Vilniaus oro uosto teritorijoje, kadangi oro uosto prieigos dar bus tvarkomos iki spalio mėnesio, o po kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos miesto ir tarpmiestinių autobusų bei taksi sustojimai persikels į kitą vietą. Vilniaus oro uosto vadovo Olafo Martenso teigimu, iki spalio mėnesio planuojama tvarkyti

KTU absolventas pakistanietis: kelionės išmoko pasitikėti savimi

„KTU siūlo tiek daug inžinerinių specialybių anglų kalba, lyginant su kitais Baltijos šalių universitetais. Be to, Lietuvoje internetas – vienas iš greičiausių pasaulyje“, – teigia pakistanietis elektronikos inžinierius Muhammadas Rohanas, paklaustas dėl ko pasirinko studijas Kauno technologijos universitete (KTU). KTU Elektros ir elektronikos fakulteto studentas, galimybes keliauti, studijuodamas universitete, išnaudojo visapusiškai. Vaikinas pagal „Erasmus+“ mainų programą studijavo Lenkijoje, o 4-ame kurse rudens semestrą praleido Pekino technologijų institute (BIT), į kurį KTU studentai gali išvažiuoti pagal turimą dvišalę sutartį. Birželį atsiėmęs KTU diplomą, Muhammadas išvyko į absolvento praktiką Belgijoje pagal „Erasmus+“ mainų programą. „Man

Baltijos šalių tyrimas: Lietuvos verslininkams svarbiausia greitis ir išmokų dydis

Lietuvos verslininkai iš paslaugas jiems teikiančių bendrovių tikisi ne nuolaidų, o greito ir operatyvaus reagavimo įvykus nenumatytoms aplinkybėms. Atliktas tyrimas parodė, kad mūsų šalies įmonių vadovų pagrindiniai lūkesčiai draudimo bendrovėms yra greitas reagavimas nelaimės atveju ir kuo didesnės išmokos. Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta verslo atstovų nuomonės apklausa. Tyrimo duomenimis, 77 proc. Lietuvos verslininkų iš draudikų tikisi greito reagavimo įvykus nelaimei, o 72 proc. mūsų šalies verslo atstovų išreiškė lūkestį sulaukti kuo didesnės išmokos ir kuo geresnio jų poreikių supratimo. Šiuos prioritetus dažniausiai minėjo Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių

Šalies vadovė: Korėjos Respublika vertinama kaip artima ir svarbi Lietuvos bei Europos partnerė

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Korėjos Respublikos Prezidentą Moon Jae-in šalies nacionalinės šventės – Išsilaisvinimo dienos – proga. Pasak šalies vadovės, Korėjos Respublika vertinama kaip artima ir svarbi Lietuvos ir Europos partnerė, su kuria sieja bendros vertybės ir su kuria užtikrintai stiprinamas tiek politinis, tiek ekonominis dialogas. Sveikinime linkima, kad augantis bendradarbiavimas visose srityse padėtų užtikrinti abiejų šalių piliečių interesų gynybą, žmonių klestėjimą ir saugumą. Prezidentė išreiškė įsitikinimą, kad Lietuva ir Korėja išliks bendramintėmis, vienodai vertinančiomis šiandieninius iššūkius ir įvairiopas grėsmes bei remiančiomis viena kitą.

Viena iš nesutarimo koalicijoje priežasčių – kairiosios politikos trūkumas?

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, koalicijos partnerių kritikuojamas dėl kairiosios politikos trūkumo, tvirtina, kad Sauliaus Skvernelio vyriausybės spendimas „vien šiais metais skirti 0,5 mlrd. eurų vien socialinei atskirčiai mažinti tikrai yra kairioji politika“. Tačiau, kaip pažymi ekonomistas Tadas Povilauskas, ne visi į minėtus mažiau kaip 0,5 mlrd. eurų įtraukti finansiniai instrumentai yra priskirtini socialinės atskirties mažinimui. Be to, kaip teigia ir jis, ir buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, tolesniam jų tvarumui stinga finansinio pagrindo. Netylant kalboms apie Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) galimą pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos, partijos primininko pavaduotoja Rasa Budbergytė

Europos šalyse – paukščių gripo, mėlynojo liežuvio ir afrikinio kiaulių maro ligų protrūkiai

Europos Komisijos Pranešimų apie gyvūnų ligas sistema išplatinta informacija apie naujus gyvūnų užkrečiamųjų ligų protrūkius ūkinių gyvūnų laikymo vietose Italijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje. Italijos kompetentinga institucija informavo, kad šalies  Mantova  regione nustatytas didelio patogeniškumo H5N8 paukščių gripo viruso protrūkis mėsinių kalakutų ūkyje. Jame buvo laikoma 7 680 kalakutų.  Visi ūkyje laikyti paukščiais turės būti nugaišinti ir utilizuoti. Tai jau 29 protrūkis Italijoje šiais metais, ankstesni protrūkiai registruoti Venecijos, Parmos, Treviso, Mantova, Veronos ir Pavios regionuose. Dėl ligos protrūkių Italijoje iš viso jau teko sunaikinti per 1 milijoną 125 tūkstančius paukščių. Apie mėlynojo

Mokesčių reforma didelių permainų verslui neatneša

XVII LR Vyriausybė 2017 metų birželį išleido siūlymus dėl mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo, turinčius nemažai įtakos verslo aplinkos gerinimui. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) siekdama išsiaiškinti, kaip verslas vertina naujai pasiūlytą reformą, liepos mėn. atliko 101 didžiausių Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių apklausą. Tyrimas rodo, kad apklausoje dalyvavusių įmonių vadovai turi labai skirtingą požiūrį į siūlomas reformas, tačiau, daugelio pastebėjimu, didelių permainų verslui nesimato. BENDRAS ĮMONIŲ VERTINIMAS – DVIPRASMIŠKAS Iš visų apklausoje dalyvavusių didžiausių Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių, 26,7 proc. apklaustųjų bendrai LR Vyriausybės reformas vertina teigiamai, nors tokia pati dalis (26,7 proc.)

KGB archyvas leis susipažinti su Lietuvos disidentų veikla

LRT TV naujienų tarnyba Artėjant Juodojo kaspino dienai, Lietuvos ypatingasis archyvas pristato Lietuvos laisvės lygos „Moralinį ultimatumą Sovietų sąjungos vyriausybei“. Archyvo KGB dokumentų skaitykloje Vilniuje jau galima patyrinėti ir šį dokumentą, ir sovietų okupuotų Baltijos šalių disidentų pasirašytą memorandumą, ir Lietuvos laisvės lygos vadovų nuotraukas. „Moralinis ultimatumas Sovietų sąjungos vyriausybei“ ir 45 pabaltijiečių pasirašytas memorandumas išliko Antano Terlecko, Juliaus Sasnausko ir Algirdo Statkevičiaus KGB bylose. Terlecko vadovauta Lietuvos laisvės lyga buvo viena pirmųjų organizacijų, pradėjusi viešai skelbti slaptuosius Sovietų Sąjungos ir Vokietijos protokolus dėl Baltijos valstybių pasidalijimo. „Kitais metais mes minėsime Lietuvos Laisvės

NATO demonstruoja vienybę, ryžtą ir pasirengimą atremti bet kokią grėsmę Aljanso teritorijai bei žmonėms

(Rukla, Jonavos raj.) Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Nyderlandų Ministru Pirmininku Marku Rutte. Po dvišalio susitiko Prezidentė su Olandijos premjeru aplankė NATO priešakinių pajėgų batalione tarnaujančius olandų karius. Šalies vadovė pabrėžė, jog antras didžiausias investuotojas Lietuvoje Nyderlandai šiandien yra ir vienas pagrindinių mūsų saugumo partnerių. Šiuo metu tarnybą Vokietijos vadovaujame NATO batalione atlieka 250 Olandijos karių, kurie į Lietuvą atvyko su savo pėstininkų kovos mašinomis, šarvuočiais ir kita technika. Prezidentės teigimu, ES ir NATO rytiniame pasienyje tvyrant geopolitinei įtampai, Rusijai rengiantis plataus masto ir prieš Vakarus nukreiptoms puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad

Šiukšlių vežėjai atsipirko baudomis, kas atlygins nuostolius vartotojams?

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) patvirtino, kad Konkurencijos taryba pagrįstai nustatė konkurenciją ribojantį susitarimą komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sektoriuje ir skyrė adekvačias baudas kartelį sudariusioms bendrovėms. 2016 m. gruodžio 8 d. Konkurencijos taryba nustatė, kad UAB „Ekoaplinka“, UAB „Ecoservice“ ir UAB „Marijampolės švara“, dalyvaudamos 2015 m. UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro organizuotame komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų viešajame pirkime, derino komercinius pasiūlymus ir taip ribojo konkurenciją. Šis ribojimas galėjo lemti didesnes komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų kainas vartotojams. Konkurencijos tarybos ekspertų surinkti duomenys rodė, kad su bendrovės

Laikraštis ,,ŠIANDIEN“: Ar tik Europos Sąjunga išgujo liną iš Lietuvos laukų?

Straipsnyje rašoma, kad šiandien Lietuvoje nebeauginami linai, nors linų auginimui tinkamų plotų Lietuvoje yra apie 1 mln. ha. Sugriuvo pirminio perdirbimo fabrikai, tūkstančiai žmonių neteko darbo. Tarkim, 2003 m. linų plotai užėmė 9,8 tūkst. ha, o perdirbimo įmonės nesiskundė šiaudelių stoka ir jų kokybe, vidutiniškai iš hektaro linų buvo gauta po 823 Lt pelno. Kodėl Lietuvoje nebeliko nei linų augintojų, nei perdirbimo fabrikų? Atsakymus rasite laikraštyje ,,ŠIANDIEN“. Laikraštyje rašoma, kad jau daugybę metų stabdyti bandomos emigracijos iš Lietuvos mastai ne tik nemažėja, bet ir auga – pernai šalį paliko daugiau kaip 50

Pradedamos jungti biudžetinių įstaigų bendrosios funkcijos

Vyriausybė nusprendė pradėti valstybės įstaigų buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijų konsolidavimą. Taip siekiama didinti viešojo sektoriaus efektyvumą bei taupyti valstybės biudžeto lėšas. Vyriausybės kanclerės Mildos Dargužaitės teigimu, daugeliu atveju valstybės institucijų veikla neefektyvi, funkcijos dubliuojamos, orientuojamasi į procesą, ne į rezultatą, todėl neišvengiamai būtina reformuoti ir efektyvinti viešąjį sektorių. Visose biudžetinėse įstaigose šių funkcijų paskirtis yra tokia pati, tačiau jos valdomos ir atliekamos skirtingais būdais, pasitelkus atskiras informacines sistemas. Dėl šios priežasties valstybės lėšos naudojamos nepakankamai racionaliai, funkcijos atliekamos neefektyviai, veiklos neretai dubliuojamos. „Buhalterinę apskaitą ir personalo administravimo funkcijas skirtingais lygiais yra

R. Valatka. Aušros Vartai ant Lenkijos pasų? Kaip turėtume reaguoti?

Rimvydas Valatka, politikos apžvalgininkas, Kovo 11 -osios Akto signataras Pats vasaros įkarštis. Iškankinti du vasaros mėnesius trukusių rudeniškų orų ir lietaus lietuviai išleido ilgai lauktą valstiečių pono Karbauskio partinį organą „Iškėlus varpą“ ir išrūko į Palangą ilsėtis. Tik mūsų kaimynai lenkai toliau vargsta prie kompų. Paraginti Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijos jie dieną naktį balsuoja už tai, kad ant kiekvieno lenko paso puikuotųsi Vilniaus Ostra Brama. Užtikrintai pirmauja Ostra Brama, ir tai kai kuriuos lenkus džiugina labiau nei jų atletų startai pasaulio lengvosios atletikos čempionate. Aušros Vartai ant Lenkijos paso? Kaip turėtume

Siūlo įteisinti Lietuvio pasą

Seimo nariai, Lietuvio paso įstatymo bendraautoriai, yra įsitikinę, kad siekiant padėti lietuvių kilmės asmenims ir visiems pilietybę praradusiems piliečiams išsaugoti ryšį su Lietuva, su jos švietimo sistema ir, kiek tai įmanoma, su visu šalies gyvenimu, reikalinga ieškoti protingo kompromiso, kuris ir simboliniame, ir piliečio teisių lygmenyje padėtų suderinti skirtingus išeivių, gyvenančiųjų Lietuvoje interesus ir įsakmias Konstitucijos nuostatas. Eugenijus Jovaiša, Juozas Bernatonis, Ramūnas Karbauskis, Andrius Palionis, Arūnas Gumuliauskas užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma įsteigti Lietuvio pasą, leidžiantį išsaugoti ryšį su Lietuvos valstybe. Lietuvio paso institucija suteiktų išeiviams visas Lietuvos piliečių turimas teises,

R. Karbauskiui rūpi ne tik festivaliai, bet ir žmonių saugumas

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejaus teritorijoje, kilęs gaisras aiškiai parodo, kad rengiant masinius renginius tinkamas lankytojų saugumas užtikrinamas ne visada. Festivalio „Granatos“ metu ugnies suniokotas paveldas turi tapti perspėjimu visiems renginių organizatoriams. Pasak R.Karbauskio, jei festivaliai vykdomi valstybės saugomose teritorijose, leidimus suteikiančios institucijos turi galvoti ne tik apie komercinius interesus, bet ir apie galimas rizikas. „Matyt nereikia būti dideliu ekspertu tam, kad suvoktum, jog pirotechnika ir mediniai pastatai šiaudiniais stogais nėra labai saugus derinys. Muziejaus administracija turės paaiškinti, kas ir kokiais pagrindais suteikė teisę leisti

Naujos galimybės tvariosios energetikos projektams gauti investicijų

Agentūra 1323  pranešė, kad „InnoEnergy”, kuri šiuo metu Lietuvoje organizuoja PowerUp! konkursą pradedantiesiems verslininkams ir startuoliams, siekiantiems įgyvendinti tvariosios energetikos sprendimus, skelbia dar vieną iniciatyvą jau veikiančioms įmonėms ir organizacijoms. Startuoja 2017 m. investicijų etapas novatoriškiems projektams, kuriais siekiama skatinti tvariąją energetiką ir į rinką įvesti perspektyvius produktus ar paslaugas. „InnoEnergy“ žada iki 5 milijonų eurų siekiančias investicijas, taip pat dalinimąsi savo tarptautinės rinkos žiniomis, turimu klientų tinklu ir galimu bendradarbiavimu su 160 partnerių Europoje. Įmonės kviečiamos pildyti paraiškas iki 2017 m. spalio 23 d. Pirmaujanti Europoje tvariosios energetikos kompanija „InnoEnergy“ kviečia pildyti

I. Šimonytė: ,,Nekurkime iliuzijos apie mūsų laukiančią esminę mokesčių reformą“

.Milda Vilikanskytė, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“. Lrt.lt Žurnalistės Mildos Vilikanskytės pokalbis su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nare Ingrida Šimonyte ir SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda. – Lietuvos banko valdybos primininkas Vyriausybės pristatytą mokesčių pertvarką pavadino gera įžanga, nes kol kas ji nesprendžia esminių problemų. Pone Nausėda, kaip jūs vertinate šiandien pristatytą mokesčių planą? G.Nausėda: Jei sakoma, kad čia įžanga, baugina tas niekada nesibaigiantis procesas. Galima suprasti, kad reforma bus kažkada vėliau. Reiškia, mūsų verslas turi būti pasiruošęs ir 2019, ir 2020 metais kažko laukti. Klausimas – ko laukti

Klimato kaita ir lietuvių kuriamas anglies dioksido dujų žemėlapis 

Klimatas šyla ir šyla labai sparčiai. Per pastarąjį šimtmetį oro temperatūra pakilo 1 laipsniu. Kaip skaičiuoja klimatologai, hidrometeorologinių reiškinių – audrų, sausrų, karščio bangų bei potvynių – skaičius, lyginant su XX a. viduriu, išaugo 3,5 karto. Lietuva nėra šių reiškinių nuošalyje. Kas vyksta visoje žemėje, vienokiu ar kitokiu pavidalu pasireiškia ir Lietuvoje, kuri yra neatsiejama visos klimato sistemos dalis. Ekstremalių reiškinių – vis daugiau „Ekstremalių reiškinių visame žemės rutulyje pastebima vis daugiau. Tai ir stiprios liūtys, ir sausros, ir neregėti karščiai šiuo metu kankinantys Vakarų Europą. Lietuvoje taip pat fiksuojame ir pastebime dažnesnes

Užsieniečiai renkasi studijas KTU: sulaukta 30 proc. daugiau prašymų

Mantas Lapinskas, Kauno technologijos universitetas Rugpjūčio 3 d. baigėsi antrasis bendrojo priėmimo į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas etapas, po kurio paaiškėjo, kad studijų sutartis su aukštosiomis mokyklomis sudarė dar 676 stojantieji. Paraleliai vyksta ir institucinis užsienio šalių piliečių priėmimas į visų pakopų studijų programas. Šiemet Kauno technologijos universitete (KTU) jau sulaukta daugiau nei 800 paraiškų, o tai yra beveik 30 proc. daugiau, lyginant su praėjusiais metais. Populiariausios programos užsienio piliečių tarpe: Mechanikos inžinerijos, Mechatronikos, Informatikos bakalauro, Architektūros vientisosios studijos bei Tarptautinio verslo, Pramonės inžinerijos ir vadybos, Apskaitos ir audito, Informatikos, Transporto

Liūdnos mintys stebint JAV politiką

Mykolas Drunga. Liūdnos mintys stebint JAV politiką Amerikos, iš dalies ir Europos, spaudoje tarp vasaros griaustinių, liūčių ir sausrų vyrauja tema – o kas bus su JAV Respublikonų partija ir jos į prezidentus iškeltu Donaldu Trumpu? Ar jis ištvers iki kadencijos pabaigos? Štai du komentarai – ir būtent iš dviejų jam mažiausiai priešiškų, taigi konservatyvių, žurnalistų. Kol kas „Donaldas Trumpas ir jo kritikai puldinėja vienas kitą, nesusitelkdami į vienintelį dalyką, kuris svarbiausias: tai Jungtinių Amerikos Valstijų gerovė“, – rašė istorikas Victoras Davisas Hansonas nuosaikių konservatorių žurnale „National Review“. „Amerikos politinė sistema dar niekada

AB Lietuvos pašto valdyba atleido generalinę direktorę

Susisiekimo ministerija pranešė, kad AB Lietuvos pašto valdyba iš pareigų atšaukė Lietuvos pašto generalinę direktorę Liną Minderienę. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į netinkamą pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą bei netinkamą informacinių technologijų rizikos valdymą bendrovėje. Šiuos pažeidimus, atlikęs tikslinį patikrinimą Lietuvos pašte, nustatė Lietuvos bankas. Pinigų plovimo prevencijos nuostatų pažeidimus AB Lietuvos pašte konstatavo ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT). „Susipažinusi su Lietuvos banko ataskaitos projektu, valdyba padarė išvadą, kad neužtikrindama pinigų plovimo prevencijos generalinė direktorė netinkamai atliko savo pareigas bei prarado valdybos pasitikėjimą. Padaryta rimta žala Bendrovės reputacijai. Laikinai į pareigas paskirtas vadovas privalės

Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo taryboje nustatytos privačių interesų deklaravimo spragos

  Vitalijus Gailius, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Reaguodama į Seimo Antikorupcijos komisijos prašymą ištirti ir įvertinti Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (VVSSF) tarybos narių privačių interesų deklaracijas bei išsiaiškinti, ar fondo tarybos nariai deklaracijose privalo nurodyti esantys šio fondo nariais, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK)  priėmė sprendimus dėl VVSSF tarybos narių privačių interesų deklaravimo. VTEK konstatavo, kad keletas šio fondo tarybos narių nėra pateikę privačių interesų deklaracijų. Dėl to nuspręsta pradėti tirti minėto fondo tarybos narių Šarūno Narbuto, Mariaus Stričkos ir Henrikos Varnienės privačių interesų deklaravimą. Taip pat VTEK nurodė, kad VVSSF taryba

Socialdemokratai nesutaria dėl valdančiosios koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Vyksta Lietuvos socialdemokratų partijos skyrių apklausa dėl valdančiosios koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Partijos Prezidiumas yra paprašęs iki rugsėjo 20 d. pateikti skyrių nuomonę. Po to bus šaukiama partijos Taryba, kuri priims galutinį sprendimą dėl valdančiosios koalicijos. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime nariai išsakė argumentus „už“ arba „prieš“ koaliciją, tačiau sutarė laukti skyrių ir Tarybos sprendimo. „Bendra nuomonė yra tokia, kad pagal galiojantį partijos Tarybos sprendimą partija yra koalicijoje. Frakcija negali priimti savo sprendimų – būti koalicijoje ar nebūti. Kaip Taryba pernai įgaliojo pasirašyti koalicijos sutartį, taip dabar Taryba irgi priims

Augo elektros importas iš Latvijos ir Lenkijos

Gabrielė Klusienė, „Litgrid“ komunikacijos projektų vadovė Praėjusią savaitę, liepos 24-30 d., „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje elektros kaina buvo 37,85 euro už megavatvalandę (EUR/MWh). Palyginti su ankstesne savaite, kaina buvo 23 proc. aukštesnė, o su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais – 6 proc. mažesnė. Lietuvoje importuota 85 suvartotos elektros, 34 proc. - iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 41 proc. elektros – iš trečiųjų šalių ir 17 proc. – iš Lenkijos. Praėjusią savaitę Lietuvoje daugiau gamino Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ir vietos elektrinės pagamino trečdaliu daugiau elektros nei ankstesnę savaitę. Estijoje gamyba smuko dešimtadaliu,

Liepos 31 d. minime Medininkų tragedijos 26-ąsias metines

Liepos 31 d. minimos 26-osios Medininkų tragedijos, kuomet sovietų omonininkai išžudė pasienio poste budėjusius Lietuvos pareigūnus, metinės. 1991 metų liepos 31-ąją Medininkų pasienio poste prie sienos su Baltarusija buvo nužudyti septyni Lietuvos pareigūnai – Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius, Ričardas Rabavičius nuo šautinių žaizdų galvoje mirė ligoninėje rugpjūčio 2-ąją. Vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę medikams pavyko išgelbėti. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, glaudžiai bendradarbiavusioms LKP/SSKP ir KGB Sovietų Sąjungos vadovybė iškėlė užduotį – suskaldyti ir destabilizuoti Lietuvos Respubliką. Viena

Daugiau kaip 4 tūkstančiai žemės naudojimo patikrų

Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai buvo suplanavę š. m. II ketvirtį atlikti 3 337 žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimus. Šis planas buvo viršytas – teritoriniai skyriai pagal žemės buvimo vietą visuose šalies regionuose atliko net 4 011 patikrų. Buvo patikrinti 447 išnuomoti valstybinės žemės sklypai, 690 suteiktų laikinai naudoti žemės ūkio veiklai sklypų, 286 apleisti žemės sklypai, 266 žemės sklypai, kurie ribojasi su vandens telkiniais, ir kiti žemės sklypai. Daugiausia patikrinimų atlikta Vilniaus rajone (460), Klaipėdos rajone (173), Plungėje ir Rietave (127), Tauragėje ir Pagėgiuose (114), Kauno mieste (83), Vilkaviškyje (91), Šilalėje

TALKA: piliečių diskriminacijos išvengti leidžia tik „latviškasis“ asmenvardžių rašybos pasuose variantas

Piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už valstybinę kalbą“ (toliau – TALKA) prieš dvejus metus surinko daugiau kaip 69000 piliečių parašų ir įstatymo nustatyta tvarka pateikė Seimui svarstyti kompromisinį projektą, siūlantį asmenvardžius nevalstybine kalba rašyti paso papildomų įrašų skyriuje (latvišką variantą). Šiuo metu visi įrašai asmens dokumentuose daromi tik valstybine kalba, bet jau daug metų Lietuva spaudžiama įteisinti galimybę iš viso atsisakyti įrašo valstybine kalba. Aptarusi politinę situaciją ir Seime svarstomus projektus, TALKA vieningai nutarė, kad toliau remia savo pateiktą latviškąjį variantą“, nes kitos Seime užregistruotos alternatyvos diskriminuotų Lietuvos piliečius. TALKOS teigimu, Seime užregistruoti

Eismo įvykių priežastys Baltijos šalyse: koks elgesys kelia pavojų?

Eismo įvykiai Baltijos šalyse kasmet nusineša daugiau kaip 500 gyvybių. Dar daugiau kaip 8 tūkst. gyventojų būna priversti gydytis įvairius sužeidimus. Apie nelaimes kelyje nulemiančias priežastis ir jų pasekmes pasakoja Mindaugas Balinskas, „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovas. Kaip rodo Europos Komisijos sukaupti duomenys, pagal eismo įvykių aukų skaičių tarp trijų Baltijos šalių pirmauja Latvija ir Lietuva. Pagal sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičių jos Estiją lenkia daugiau nei dvigubai. Išsiblaškymas vairuojant Kaip rodo „Compensa Vienna Insurance Group“ sukaupti duomenys, viena dažniausių eismo įvykius visose trijose Baltijos šalyse nulemiančių priežasčių – į pašalinius veiksnius

Mažiau specialistų žemės ūkio sektoriuje. Ar tikrai to reikia Lietuvai?

Laura Žemaitienė, Aleksandro Stulginskio universitetas Simbolinis sutapimas, kad tuo pačiu metu, kai šalies žemdirbiai laukuose pradeda šiųmetę javapjūtę, savajam „grūdų“ derliui, t.y. būsimiesiems pirmakursiams duris atvėrė ir žemės ūkio sektoriui specialistus rengiantis Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) – čia šią savaitę vyksta pirmasis su pakviestaisiais mokytis studijų sutarčių pasirašymo turas. Tačiau kartu faktas ir tai, kad po kelerių metų šalies agroverslo sektorius neišvengiamai pajus intelektinio potencialo duobę, nes šiemet iš viso ASU pirmakursių lietuvių bus mažiau nei ankstesniais metais dėl nepaskirto Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) finansavimo žemės ūkio studijoms ir smarkiai sumažėjusio mokančiųjų

Lietuvos žuvivaisos modelį nori perimti ir kaimyninės valstybės

Margarita Pelenytė, Kęstutis Didžiulis Laikraštis ,,ŠIANDIEN" Žuvų ištekliais natūraliuose vandenyse Lietuvoje imta rūpintis dar devynioliktajame amžiuje – 1873 metais Verkiuose buvo įrengta pirmoji žuvivaisos ir žuvų auginimo įmonė. 1881-1885 metais Trakų Vokėje pagal žymaus ichtiologo M. Girdvainio projektą buvo įrengti tvenkiniai, kuriuose dirbtiniu būdu buvo išperinami sykai ir įveisiami Trakų ežeruose. Šiemet į Lietuvos upes ir ežerus bus paleista daugiau kaip 23 milijonai žuvų jauniklių. Vykdant Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2017 metų planą, rengiamasi įžuvinti Neries, Šventosios, Žeimenos, Dubysos, Jūros, Bartuvos, Šventosios pajūrio ir Ventos upių baseinus, 125 valstybinius

.„Citadele“ bankas per metus vartojimo kreditų portfelį padidino 80 proc.

www.verslaspolitika.lt Lietuvos banko duomenimis, per vienerius metus iki šių metų balandžio šalies bankų suteiktų vartojimo paskolų suma išaugo 8 proc. iki 737,1 mln. eurų. Bankai užima beveik du trečdalius vartojimo kreditų rinkos.  Tuo tarpu „Citadele“ banko vartojimo paskolų portfelis 2017 m. antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė 13,87 mln. eurų ir buvo 177 proc. didesnis nei prieš metus. Vidutinis banko suteiktos vartojimo paskolos dydis antrąjį šių metų ketvirtį siekė 4292 eurus – 14 proc. daugiau nei tuo pačiu periodu pernai (3766 eurai). „Vartojimo paskolų augimą lemia tiek gerėjanti gyventojų finansinė situacija, vis didesnei daliai žmonių leidžianti

Rimvydas  Valatka. Ilsėkis ramybėje, Lietuva!

Rimvydas Valatka Kuo yra gera liepos 26-oji? Tai yra diena, kai galite pailsėti. Bet svarbiausia, kad ir vakar tokia pat gera diena buvo, kai galėjote ramiai ilsėtis. Ir užvakar. Ir rytoj bus tokia pat gera diena ilsėtis. Ir poryt. Ir šitaip gerai Lietuvoje jau bus ant visados. Lietuva – ne Lenkija, kur pilietinė visuomenė skambina varpais, kokios dar atostogos, kai Konstitucijai – pavojus. Šimtai tūkstančių lenkų dieną naktį miestuose protestuoja prieš jų laisvės suvaržymus ir Seimo daugumos pasikėsinimą į teisinės valstybės pamatus. Kiek žmonių Lietuvoje per patį vidurvasarį ateitų prie Seimo ir Prezidentūros

Top