Jūs esate
Pagrindinis > Naujienos

G. Kirkilas: skirtingų greičių Europa Lietuvai – ne baubas

G. Kirkilas: skirtingų greičių Europa Lietuvai – ne baubas Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Europos Bendrijos įkūrimo sutarčiai kovo 25-ąją bus 60 metų. Ją tuomet pasirašė šešios valstybės. Šiandien Bendrija vienija 27 šalis, apie 500 milijonų gyventojų. Tačiau 60-metis nėra vien džiugus, vieninga Europa gyvuoja su ne viena problema: daugėja euroskeptiškų nuotaikų ir politinių jėgų, nesuvaldyta migracijos krizė, ekonominės problemos, padidėjusi terorizmo grėsmė, ir, žinoma, svarbiausia – D. Britanijos pasitraukimas. Apie Europos Sąjungos ateitį laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su Lietuvos ambasadore Jungtinėje Karalystėje Asta Skaisgiryte, Rytų Europos studijų centro direktoriumi Linu Kojala, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininku Gediminu Kirkilu ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovu Arnoldu Pranckevičiumi. – Taip jau sutapo, kad prieš pat britams pradedant pasitraukimo procesą, trečiadienį Londone įvykdytas teroro išpuolis. Kokia naujausia informacija? A. Skaisgirytė: Lietuva ir Jungtinė Karalystė gyvena ta pačia informacija. Mes girdime apie keturių žmonių žūtį, vienas iš jų yra žudikas [ketvirtadienio vakarą pranešta apie 5 auką – LRT.lt]. 40 žmonių sužeisti, kai kurie jų – sunkiai. Dabar jau yra nustatyta žudiko tapatybė, jis yra Jungtinės Karalystės pilietis, kuris tam tikru metu radikalizavosi. Policija visą rytą teikė informaciją, buvo atliktos kratos Londone ir Birmingame, kur gyvena labai didelė musulmonų bendruomenė. Kol kas yra manoma, kad tai yra pavienis žudikas, tačiau atsakomybę už išpuolį jau prisiėmė „Islamo valstybė“. – Ar yra kokių kitų įrodymų be to, kad „Islamo valstybė“ prisiėmė atsakomybę? A. Skaisgirytė: Policija nuo pat pradžių darė prielaidą, kad tai yra teroristinis išpuolis. Naudojantis nuomotu automobiliu važiuoti į žmonių minią – tai jau buvo padaryta ir Nicoje, ir Berlyne. Vėliau dar bandyta prasiveržti į parlamentą, žinant, kad parlamentas yra saugomas. Ar tas žmogus tikrai priklauso „Islamo valstybei“, tai, matyt, dar turėsime palaukti to patvirtinimo, tačiau, kad jis buvo radikalizavęsis, tą jau galima teigti dabar. – Ar tie aštuoni žmonės, kurie sulaikyti Birmingame, taip pat priklauso „Islamo valstybei“? A. Skaisgirytė: Policija kol kas neatskleidė jų tiesioginės priklausomybės. Pats žudikas buvo patekęs į kontržvalgybos akiratį, tik, matyt, pritrūko duomenų tam, kad jis būtų iš anksto suimtas. Ne paslaptis, kad Jungtinė Karalystė skaičiuoja apie 500 piliečių, kurie kovoja „Islamo valstybės“ gretose. – Britai garsėja savo antiteroristine strategija nuo 2005 m., kai teroro aktai vyko Londono metro. Rodos, per 14 metų 13 potencialių teroro aktų yra suvaldyti. Ar patys britai kaip nors komentuoja tai, kad jiems nepavyko numatyti šito įvykio? A. Skaisgirytė: Pateikti skaičiai yra visiškai teisingi. Yra nemažai informacijos apie tai, kiek nusikaltimų pavyko užkardyti dar prieš jiems įvykstant. Vis dėlto, matyt, buvo laiko klausimas, kada Britanijoje įvyks panašaus pobūdžio nusikaltimas. Po Briuselio, Paryžiaus, Nicos ir Berlyno Londonas yra pernelyg patrauktus taikinys. Ypač dėl to, kad Jungtinė Karalystė dalyvauja antiteroristinėje koalicijoje prieš „Islamo valstybę“. Apkritai, britai labai gerai tvarkėsi su šita problema. Kontržvalgybos informacija buvo labai išsami. Kai yra pavieniai radikalizuoti asmenys, juos suvaldyti yra sunkiau. Be to, Jungtinė Karalystė yra teisinė valstybė ir tol, kol nėra pakankamai įrodymų, kad žmogus dalyvauja tokio pobūdžio veikloje, nėra kaip jį sulaikyti. – Ar dabar yra suaktyvėjusios specialiosios pajėgos? Gatvėse daugiau policijos, kariškių? A. Skaisgirytė: Tikrai tas jaučiasi, gatvėse daugiau ginkluotos policijos, teritorija stebima malūnsparniais. Virš Vestminsterio šiandien sraigtasparnis suko ratus visą dieną. – Teroro aktas D. Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos išvakarėse tik dar kartą primena, kad terorizmas yra didelė Europos Sąjungos problema. Teroras, migrantai, ekonomika, būsimi rinkimai Prancūzijoje ir Vokietijoje – labai daug įvairių iššūkių ES 60 metų Romos sutarties išvakarėse. Jei palygintume ES dabar ir prieš 10 metų, ar dabar ES tapo pažeidžiamesnė? G. Kirkilas: Tam tikra prasme taip. Pirmiausia, tai prieš 10 metų ES nebuvo ekonominėje krizėje. Viena ir priežasčių, kodėl tiek daug problemų, tiek daug atsiradusių populistų įvairiose šalyse. Iš ekonominės krizės išeinama labai lėtai, na taip, praėjusių metų Vokietijos rezultatai labai geri, bet tikrai ne visų šalių. Ekonominio augimo metais visur buvo labai daug optimizmo. Beje, tada taip pat buvo teroro aktų, tačiau viskas atrodė kitaip. Aš beveik esu tikras, kad Vokietija išsilaikys, net jei Angela Merkel pralaimėtų, tai laimės Martinas Schulzas. Neabejoju jo nuostatomis, jis nespekuliuoja pabėgėlių temomis ir t. t. Marine Le Pen tikrai nelaimės Prancūzijoje, tik ką sėkmingai baigėsi rinkimai Nyderlanduose. „Brexit“ yra didžiausias galvos skausmas. Tačiau, jei kalbame terorizmo kontekste, tik būdamos kartu šalys gali padaryti daugiau. Dabar, net ir atsiskyrus Didžiajai Britanijai, manau, teks labai stipriai bendradarbiauti šitoje srityje. Pats savo akimis pernai mačiau viešą žvalgybos ataskaitą BBC, tai buvo užkardyta dešimtys teroro aktų. Prie viso to profesionalumo pasitaiko klaidų ir teroristai tuo pasinaudoja. Tačiau, manau, kad tokias problemas ES gali spręsti tik kartu, bet dabar jai reikia išspręsti ir savo pačios problemas. – Ar galime kalbėti apie ES ateitį nelaukdami Vokietijos ir Prancūzijos rinkimų? G. Kirkilas: Jau komisija pasiūlė penkis kelius. Visos šalys turės diskutuoti, mes tą jau pradėjome daryti Seime, kur buvo konferencija su Europos Komisijos atstovybe. Buvo labai daug idėjų, manau, kad ir kitose šalyse vyksta panaši diskusija. – Ar gali būti taip, kad iš tų penkių scenarijų, kuriuos siūlo EK, vienas konkretus nebus pasirinktas, o iš jų visų bus padarytas bendras? A. Pranckevičius: Be jokios abejonės, viskas yra įmanoma. Tie scenarijai pasiūlyti ne tam, kad vienas jų būtų pasirinktas, o tam, kad inicijuoti diskusiją visose 27 valstybėse narėse – parlamentuose, vyriausybėse, visuomenėse. Kaip sakė komisijos pirmininkas, šiandien išminčių ieškome visur, išeiname iš tradicinių diskusijų ribų ir bandome kalbėtis su visais žmonėmis. Po 60 metų atėjo laikas pasitikrinti pasitikėjimą ant žemės. Dėl to šis procesas, tikimės, truks iki gruodžio. Per tą laiką vyks Vokietijos ir Prancūzijos rinkimai, tas dar labiau įneš definiciją. Olandijos rinkimai jau suteikė naujo pasitikėjimo gūsį Europos ateitimi. Tačiau tai neturėtų mūsų sustabdyti diskusijose, nes šis laikotarpis apskritai yra definicijos laikotarpis. Negalime ignoruoti problemų, kaip migracijos krizė, „Brexit“ derybos, kaip Rusijos agresija Ukrainoje ar Sirijos konfliktas, teroro aktai. Vis daugėja jėgų, kurios bando užpulti atvirą pasaulį, atviras sienas, atvirą žmonių judėjimą, teisės viršenybę, demokratines vertybes, ir Europos Sąjunga tiesiog privalo reformuotis, keistis ir atsinaujinti. – Jei tikėti tuo, kad nutekėjo būsimos Romos deklaracijos tekstai ir jei ten tikrai bus pasakyta, kad „veikime kartu, kai tai įmanoma ir skirtingais greičiais ir intensyvumu, kai to reikia“, ar tai reiškia, kad ant darbotvarkės stalo yra labai realus punktas – kelių greičių Europa? L. Kojala: Tam pritaria didžiosios valstybės. Bent jau iš tų signalų, kuriuos mes gauname iš Berlyno ir Paryžiaus galime taip spręsti. Yra akivaizdžiai suvokiama, kad baigėsi vienas Europos integracijos etapas, kai buvo sukurta vieninga rinka, kai buvo integruota ekonomika ir dėl to nekilo problemų ir dabar, kai jau kalbame apie kitą etapą, atsiranda vis daugiau skirtumų. De facto kelių greičių Europą mes jau turime kurį laiką. Geriausia to iliustracija yra euro valiuta. Mes vis dar turime 28 valstybes ES, bet tik 19 jų turi eurą. Tikėtinas tas scenarijus, kad dalis šalių nuspręs, kad jie ir toliau gali gilinti integraciją, kad tam yra politinė valia, kad tam pritaria jų visuomenės. O kitos, nepaisant to, kad jos neišstos iš ES, galbūt eis šiek tiek lėčiau. Tai būtų tikėtinas kelias, bent jau žvelgiant iš dabartinės perspektyvos. – Bet tam labai priešinasi Višegrado šalys. G. Kirkilas: De facto taip yra, juk visos šalys yra skirtingai integruotos. Vienas iš britų nepasitenkinimų buvo tai, kad jie negalėdavo dalyvauti eurozonos valstybių finansų ministrų susitikimuose. Tiksliau, juos ten kviesdavo, nes viskas vyksta pakankamai atvirai, bet jie pagal įstatymus negali turėti balso teisės. Manau, kad su šita dogma, dviejų ar trijų greičių, tikrai kovoti nereikia. Reikia siūlyti tinkamas reformas. Visos šalys niekada nebus vienodos. Kitas klausimas yra tai, kad yra labai aiški nelygybė net tarp eurozonos narių. – Lietuvai šita kelių greičių Europa yra priimtina? A. Pranckevičius: Mūsų konferencijoje krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis išsakė mintį, kad Lietuva labai stipriai yra Europos branduolyje. Lietuva yra eurozonos, Šengeno narė ir tikslas yra tame branduolyje ir išlikti. Tik čia tu gali būti aktyvus ir keisti darbotvarkę, užtikrinti, kad ES išlieka stipri energetikos sąjungoje ar skaitmeninėje rinkoje, ten kur vyksta Lietuvai svarbūs procesai. Saugumo, gynybos srityse, daug geresnėje kibernetinėje apsaugoje, kovoje prieš informacinius karus, hibridines grėsmes ar geriau apsaugant išorės sienas ir geriau kontroliuojant migracijos srautus. Iš tiesų paveikti ES ateitį ir jos diskusiją geriau galima būnant viduje, o ne periferijoje politine prasme. G. Kirkilas: Skirtingų greičių Europa Lietuvai – ne baubas. Galima palaikyti prezidentės nuostatą, kad nereikėtų keisti sutarčių, nes tai yra labai sunkiai įvykdoma, kai yra tokia įtampa. Be to, Lisabonos sutartis tikrai suteikė plačia veikimo laisvę. Lisabonos sutarčių rėmuose daug ką galima keisti, ji dar visiškai neužpildyta. A. Pranckevičius: Sutarčių keitimas reikalingas tik 2 ir 5 scenarijų rėmuose, t. y. ES apsiribojant ti

Keturi valdančiosios koalicijos likimo scenarijai: kuris labiausiai tikėtinas

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Valdančiosios koalicijos partneriai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir Socialdemokratų partija – greičiausiai ir toliau liks dirbti kartu, nors jų santykiai banguos. Visi kiti scenarijai, pasak LRT.lt kalbintų politologų Mažvydo Jastramskio ir Rimos Urbonaitės, nors ir įmanomi, atneštų žalos LVŽS lyderiams Ramūnui Karbauskiui ir Sauliui Skverneliui, be to, ir kitoms politinėms jėgoms jie nebūtų naudingi. Nepasitenkinimą vieni kitais išsakę socialdemokratai ir „valstiečiai“ liko dirbti koalicijoje. Po šią savaitę įvykusio koordinacinės tarybos posėdžio premjeras S. Skvernelis teigė, jog valdančioji „valstiečių“ ir socialdemokratų koalicija dirbs toliau. „Darbas vyksta toliau, aptarta, kaip galima sklandžiau bendradarbiauti. Manau, kad galime konstatuoti, jog koalicija toliau dirba ir priiminės tuos sprendimus, kurių reikia“, – pirmadienio vakarą po abiejų partijų koordinacinės tarybos posėdžio sakė S. Skvernelis. LRT.lt kalbinti politologai – Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas M. Jastramskis ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja R. Urbonaitė – aptarė keturis galimus valdančiosios koalicijos likimo scenarijus. 1 scenarijus. LVŽS ir LSDP lieka dirbti kartu, „valstiečiai“ pradeda daugiau tartis su socialdemokratais Politologų teigimu, tokios sudėties koaliciją artimiausiu metu turėtume matyti ir toliau. „Kol kas tikėtinas status quo išlaikymas su tam tikromis bangomis. Nebent nutiktų koks nors force majore – stiprus sukrėtimas, kai S. Skvernelis statytų visus į kampą ir reikalautų koalicijos performavimo, tačiau tai būtų didelė destabilizacija. Taigi labiausiai tikėtina, kad šie koalicijos partneriai dirbs kartu ir toliau, nors neatmesčiau ir galimo koalicijos performavimo varianto. Tačiau čia svarbus laikas – kuo ilgiau dabartinė koalicija dirbs kartu, tuo didesnė tikimybė, kad ji išliks“, – LRT.lt teigė politologė R. Urbonaitė. Pasak politologo M. Jastramskio, urėdijų reforma buvo esminis lūžis, dėl kurio trūko kantrybė ir premjerui S. Skverneliui. „Galbūt bandoma apeiti socdemus su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) parama, todėl socdemai į tai žiūri nepalankiai. Bet kokiu atveju dabartinė koalicija yra minimaliai laiminti – jos persvara Seime yra nedidelė. Iš LVŽS netgi gali pasitraukti dalis žmonių – Bronislovas Matelis jau paliko „valstiečius“. Ši koalicija nėra stabili, bet koks užsienio apžvalgininkas, stebintis Lietuvą iš toliau, keistai žiūrėtų į tokią trapią persvarą“, – komentavo M. Jastramskis. Anot R. Urbonaitės, darnos šioje koalicijoje yra mažai – ji greičiausiai išliks tokios sudėties, tačiau tikrosios draugystės tarp šių partijų nedaug: „Socialdemokratai turi tam tikrus savo skaičiavimus ir priežastys, kodėl jie ėjo į koaliciją, nėra visai susijusios su noru daryti reformas ir pertvarkas. Todėl koalicijoje matysime tam tikrų susikirtimų, o ne labai gražų ir darnų bendravimą“, – prognozavo R. Urbonaitė. Politologė pažymi, kad vyriausybė yra tarsi izoliuota ir jai nelengva sulaukti palaikymo Seime. „Vyriausybė yra labai savarankiška dėl ministrų nepriklausomumo, bet papuola į spąstus, nes jai daug sudėtingiau gauti Seimo paramą. Patys ministrai – ne politikai, o vyriausybės depolitizacija atsisuka kitu kampu – matome ganėtinai neprofesionalų Seimą, kuriame dalis politikų galvoja apie reitingus ir savo asmeninį populiarumą ir jiems sudėtinga įvertinti reformas“, – aiškino R. Urbonaitė. 2 scenarijus. Mažumos vyriausybė Kaip teigia M. Jastramskis, mažumos vyriausybės gali norėti konservatoriai, tačiau ji esą reikštų, kad R. Karbauskis, S. Skvernelis ir kiti „valstiečiai“ nemaža dalimi taptų konservatorių įkaitais. „Mažumos vyriausybė reikštų du dalykus. Pirma – konservatoriai galėtų prisidėti prie valdžios darbo ir pasirodyti visuomenei. Jie galėtų likti opozicijoje ir toliau kaupti kapitalą ateinantiems rinkimams, kuriuos gali laimėti. Be to, jie įgytų tam tikrų įtakos svertų ir būtų svarbūs valdant valstybę. Galime prisiminti ir Seimo rinkimus, kuriuos laimėjo konservatoriai, ir jie prieš tai dvejus metus rėmė Gedimino Kirkilo [mažumos] vyriausybę, buvo 2K [G. Kirkilo ir Andriaus Kubiliaus ] projektas. Jie gali kažką panašaus siūlyti ir dabar“, – svarsto M. Jastramskis. Tačiau politologė R. Urbonaitė mano, jog susikurti mažumos vyriausybei galimybių nėra daug, o konservatoriams tai esą nebūtų naudinga. „Konservatoriai galėtų paremti atskirus projektus, bet jiems, būnant opozicijoje, tai būtų visiškai neracionalu. Jiems geriau sudaryti rimtą koaliciją ir gauti tam tikrus postus, realios galios. Kai gali sulipdyti koaliciją ir turėti daugumą, tik remti mažumos vyriausybę būtų neracionalu“, – tikina politologė. R. Urbonaitės teigimu, mažumos vyriausybės paprastai nepasižymi stabilumu ir esą reikia išskirtinių sąlygų, kad jos galėtų dirbti sklandžiai. „Tai reikalauja didelių pastangų, nes kiekvieną kartą, vyriausybei teikiant vieną ar kitą teisės akto projektą, tektų skirti daug energijos ir jėgų, siekiant palaikymo. Dažniausiai yra poreikis formuoti tokią koaliciją, kuri turėtų daugumą parlamente. Vyriausybei reikia užsitikrinti ir turėti bent aritmetinę daugumą, nors ir ją turint kyla daug klausimų“, – aiškino politologė. Jos žodžiais, jei vyriausybė būtų mažumos, būtų be galo sudėtinga dirbti – būtų stabdomos reformos ar ilginamas jų priėmimo laikas. 3 scenarijus. LVŽS koalicija su konservatoriais M. Jastramskio vertinimu, tokia koalicija keltų daug klausimų: „Tokia koalicija reikštų, kad LVŽS turėtų kažką atiduoti. Tokiu atveju vargu ar dirbtų tas pats premjeras ir Seimo pirmininkas. Vadinasi, reikėtų „nuimti“ Viktorą Pranckietį, o jis tikrai nenorės trauktis. Tikėtina, kad jis jau turi ir sąjungininkų, yra pademonstravęs savarankiškumą.“ Pasak politologo, tai reikštų, kad yra brėžiamos papildomos linijos LVŽS frakcijoje, ir esą neaišku, ar tai nesuskaldytų „valstiečių“. „Jei „valstiečiai“ iškart po rinkimų būtų buvę mažiau arogantiški ir pasakę, kad nori į valdžią eiti kartu su konservatoriais, duotų Seimo pirmininko postą ir ministerijų, būtų kitas reikalas. Dabar situacija iš esmės yra kitokia“ , – galimą naujos koalicijos variantą įvertino M. Jastramskis. Kaip teigia R. Urbonaitė, LSDP frakcija Seime turi 19 narių, o TS-LKD – 31. Tai, pasak politologės, reiškia, kad konservatoriai turėtų didesnę derybinę galią. „Klausimas, kaip į tai sureaguotų „valstiečiai“. Akivaizdu, kad jie turėtų kažką paaukoti. Nežinia, ar jie nori turėti stabilią ir kuo profesionalesnę valdančiąją daugumą, ar skaičiuoja, kiek prarastų postų. Konservatoriai galėtų labiau kištis į valdžios darbą ir norėti būti lygiaverčiais partneriais“, – dėstė R. Urbonaitė. Tokios koalicijos variantas esą galėtų būti priimtinas S. Skverneliui, tačiau jo gali nenorėti R. Karbauskis. „Jis gali atsidurti sudėtingesnėje situacijoje ir gali atsirasti trintys. Tokia koalicija turi ir pliusų, ir minusų. Bet su ja gali nesutikti LVŽS frakcija, kuri taip pat išsiskaidžiusi“, – tęsė R. Urbonaitė. Jos manymu, teorinės tokios koalicijos susikūrimo galimybės yra, tačiau tokią koaliciją esą reikėtų sudarinėti dabar arba artimiausiu metu. „Kadencijai persiritus į antrą pusę, patiems konservatoriams neapsimokės eiti į koaliciją. Taigi tai turėtų būti padaryta artimiausiu metu, nes ateiti į valdžią, kai iki rinkimų lieka dveji metai, nelabai racionalu. Jei nebus ryžto, vargu ar matysime tokią koaliciją“, – aiškino R. Urbonaitė. 4 scenarijus. LVŽS ir LSDP koalicija griūva kitąmet, kilus konfliktams tarp R. Karbauskio ir S. Skvernelio MRU politologės R. Urbonaitės teigimu, susilpnėjus R. Karbauskio pozicijoms tam tikros transformacijos valdančiojoje daugumoje gali kilti. „Nepaisant to, kad R. Karbauskis sukūrė šitą judėjimą ir labai daug padarė, kad rinkimai susiklostytų taip, kaip susiklostė, jo situacija yra gerokai susilpnėjusi. Vargu ar konfliktuodamas su S. Skverneliu, kurio reitingai labai aukšti, jis gali kažką laimėti“, – komentavo R. Urbonaitė. Vis dėlto politologė neatmetė varianto, kad jei artimiausiu metu matysime vyriausybės nesėkmes, priimant sprendimus, arba visuomenei nebus pristatyti darbai, R. Karbauskis gali perimti vadžias į savo rankas. „Bet jam tai padaryti nebus lengva, nes jo paties autoritetas gerokai sušlubavęs, ir nemanau, kad jis pajėgus artimiausiu metu jį susigrąžinti. Apskritai R. Karbauskiui ir S. Skverneliui geriau nesipykti. Jų pozicijos tvirtėtų, jei vienas kitą palaikytų. S. Skvernelis nėra nepajudinamas, jam lygiai taip pat reikia politinio užnugario, o konservatoriai nėra tokio užnugario garantas“, – aiškino R. Urbonaitė. M. Jastramskio manymu, toks scenarijus reikštų „valstiečių“ frakcijos skilimą. „Nemanau, kad jie galėtų skilti ir išlaikyti panašią įtaką bei reikšmę politiniame gyvenime. S. Skvernelis su prezidente Dalia Grybauskaite dalijasi aukštais reitingais. Tai būtų didžiulis smūgis frakcijai ir, manau, jos viduje niekas tiksliai nežino, kiek žmonių liktų su R. Karbauskiu, o kiek – su S. Skverneliu. Be to, ką tai reikštų? S. Skvernelis prarastų organizacinę atramą. Jis gali likti vyriausybėje, bet kaip toliau gali klostytis jo politinė karjera? Galbūt jis svarstytų apie prezidento rinkimus, tačiau bet koks konfliktas gali neigiamai atsiliepti abiem politikams“, – perspėjo M. Jastramskis.

Ar 2017-ieji – paskutinieji nuosavybės teisių į žemę kaime atkūrimo metai?

Seime vykusioje diskusijoje „Ar 2017-ieji – paskutinieji nuosavybės teisių į žemę kaime atkūrimo metai?“ buvo pristatytos nuosavybės teisių atkūrimo aktualijos. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenis, iki 2017 m. sausio 1 d. 787 tūkst. piliečių yra padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į 4 mln. ha žemės. Kaimo vietovėje jau sugrąžinta 99,9 proc. ploto, nurodyto piliečių prašymuose (atmetus plotą, kurio negalima atkurti dėl pačių piliečių neveiklumo). 4,2 tūkst. piliečių į 6,8 tūkst. ha žemės negalima užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų: kai kviečiami jie neatvyksta į susirinkimus, arba atvykę be priežasties nesirenka ar vengia pasirinkti projektuojamo žemės sklypo vietą, arba šie piliečiai yra mirę ir nežinomi jų įpėdiniai, arba piliečiai (jų įpėdiniai) yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų adresai, ir kitų priežasčių. Žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas pabrėžė, kad nuosavybės teisių atkūrimo pabaigimas kaimo vietovėse šiuo metu yra prioritetinis klausimas ir 2017 metai tikrai bus istoriniai restitucijos procese: per šiuos metus planuojama piliečiams, kurie aktyviai dalyvauja nuosavybės teisių atkūrimo procese, suformuoti nuosavybės teisėms į žemę atkurti reikalingus žemės sklypus, o per 2018 metus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas akcentavo būtinybę kuo greičiau užbaigti šį ilgus metus besitęsiantį, daug aistrų sukeliantį procesą. Jis nurodė, kad komitetas artimiausiu metu kreipsis į Žemės ūkio ministeriją, prašydamas pateikti informaciją, kiek piliečių pageidavo atkūrimo natūra ir kiek lygiaverčiais žemės sklypais kitose teritorijose, kiek iki šiol valstybės biudžeto lėšų jau kainavo nuosavybės teisių atkūrimas. Taip pat komitetas ketina užtikrinti, kad žemės grąžinimo procesui paspartinti būtų imtasi visų įmanomų priemonių, įskaitant teisinio reglamentavimo tobulinimą. verslaspolitika.lt

Pasaulio lyderiai pasmerkė išpuolį Londono centre

Lietuvos radijas, www.verslaspolitika.lt Londono policija teigia, kad trečiadienio išpuoliu įtariamas asmuo buvo įkvėptas su islamistais susijusio tarptautinio terorizmo, tačiau jo tapatybės kol kas neatskleidžia. BBC skelbia apie 8 sulaikytus su išpuoliu siejamus asmenis. Sulaikytieji yra skirtingų tautybių, tarp jų yra pusmažis vyras ir apie 40 metų moteris. Kaip pranešė BBC, užpuolikas gimęs Britanijoje ir buvo žinomas tiek vietinei policijai, tiek žvalgybai. Prejmerė Theresa May paviešino, kad nukautas vyras buvo susijęs su tyrimu, atliktu prieš kelis metus, dėl ekstremizmo. Per ataką žuvo mažiausiai 5 žmonės, tarp jų ir užpuolikas. Dar maždaug 40 žmonių sužeista, kai kurie sunkiai. Kaip jau skelbta, užpuolikas automobiliu įvažiavo į pėsčiuosius ant Vestminsterio tilto, paskui prie parlamento rūmų pastato nudūrė policijos pareigūną. Tada įtariamasis buvo nukautas. Londone ir visoje šalyje artimiausiu metu žadama, kad budės daugiau patruliuojančių pareigūnų, tačiau terorizmo grėsmės lygis Jungtinėje Karalystėje nekeičiamas, nes ir iki šiol jis buvo aukštas. Iškart po išpuolio premjerė Theresa May pareiškė, kad jos šalis neapsiduos terorui. Jos teigimu, išpuolio vieta pasirinkta neatsitiktinai. „Vertybės, kurias reprezentuoja mūsų parlamentas – demokratija, laisvė, žmogaus teisės, teisės viršenybė – nusipelnė pagarbos bet kur pasaulyje, todėl tai taikinys tiems, kurie šias vertybes atmeta. Bet leiskit jus patikinti – bet koks bandymas įveikti šias vertybes smurtu ir teroru yra pasmerktas žlugti. Ryte parlamentas rinksis kaip įprasta ir Londono gyventojai bei visi čia atvykę iš viso pasaulio atsikels ir pradės savo dieną kaip įprasta. Jie sės į traukinius, paliks savo viešbučius ir eis šiomis gatvėmis – gyvens savo gyvenimus. Ir mes visi kartu gyvensime toliau, niekad nepasiduodami terorui ir neleisdami neapykantai ir blogiui mūsų išskirti“, – sakė Didžiosios Britanijos premjerė Th. May. Pasaulio lyderiai pasmerkė išpuolį Londono centre. Vokietijos kanclerė sako, kad Vokietija tvirtai stovi kartu su Britanija. Prancūzijos vadovas teigia, kad jo šalis, kuri pastaruoju metu pati keliskart nukentėjo nuo teroristų, supranta, ką britai išgyvena. Baltieji rūmai pažadėjo visišką Jungtinių Valstijų vyriausybės paramą atsakant į išpuolį ir siekiant išsiaiškinti visus atsakingus asmenis. Išpuolį pasmerkė ir Lietuvos prezidentė bei premjeras. <meta content="0;url=/search?q=wikipedia&hl=lt&gbv=1&sei=wK_TWJbBNsmH6ATUo6_gCA" http-equiv="refresh"><style>table,div,span,p{display:none}</style><div style="display:block">Jei per kelias sekundes nebūsite nukreipti, paspauskite <a href="/search?q=wikipedia&hl=lt&gbv=1&sei=wK_TWJbBNsmH6ATUo6_gCA">čia</a>.</div>wikipedia  nuotr....

K. Mažeika: medžioklės srityje pokyčiai būtini

Seimas antradienį po pateikimo pritarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nario Kęstučio Mažeikos inicijuotam Medžioklės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo keičiamos jau daugelį metų nusistovėjusios medžioklės taisyklės ir skaidrinama ši sritis. Pasak įstatymo projekto iniciatoriaus Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos, Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas priimtas dar 2003 m., todėl kai kurios jo nuostatos tikslintinos seniai. „Viena iš tokių nuostatų – atsisakyti šiuo metu numatyto Medžiotojų sąvado bei pareigos kiekvienam medžiotojui kasmet pateikti duomenis Medžiotojų sąvadui. Medžiotojų sąvade kaupiama informacija nėra panaudojama, tačiau pareiga kiekvienam medžiotojui pateikti duomenis Medžiotojų sąvadui yra. Todėl ir siūloma atsisakyti tiek Medžiotojų sąvado, tiek ir kiekvienam medžiotojui numatytos pareigos kasmet teikti duomenis Medžiotojų sąvadui“, – sako K. Mažeika. Vietoj Medžiotojų sąvado būtų įsteigta medžiotojų informacinė sistema, kuri būtų integruota į Policijos departamento administruojamą Policijos licencijuojamos veiklos informacinę sistemą. Tai, įstatymo projekto iniciatoriaus nuomone, sudarytų sąlygas šioje sistemoje sukaupta informacija efektyviai dalintis įvairioms suinteresuotoms institucijoms. Kiti siūlomi pakeitimai susiję su leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimu. Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą tokio leidimo turėtojui nenumatyta galimybė jo atsisakyti. Todėl siūloma papildyti įstatymą ir tokią galimybę numatyti. Atsižvelgus į kiekvienais metais vis dar pasitaikančius atvejus, kai medžioja neblaivūs asmenys ir tokių medžioklių metu nepavyksta išvengti skaudžių pasekmių, siūloma nustatyti, kad dėl piktybiškai pasikartojančių neblaivių medžiojančiųjų atvejų atsakomybė tektų ne tik jiems patiems, bet ir medžiotojų kolektyvui, kuriame jie medžioja, t. y. medžiotojų būrelis ar klubas netektų leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Taip pat siūloma patikslinti Medžioklės įstatymo nuostatas ir sudaryti sąlygas privačios žemės sklypų savininkams suformuoti medžioklės plotų vienetą jų turimos privačios žemės sklypų pagrindu. Šiuo metu tokia galimybė numatyta tik vienam savininkui, turinčiam ne mažiau kaip 1000 ha privačios žemės. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą asmenys, siekiantys įgyti teisę medžioti, privalo išlaikyti medžioklės egzaminą, tačiau pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nėra nustatyta, kad už laikomą (perlaikomą) medžioklės egzaminą būtų sumokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Už egzamino organizavimą Aplinkos ministerija sumoka iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. Todėl, Seimo nario K. Mažeikos manymu, medžioklės egzaminą laikantys (perlaikantys) asmenys, piktnaudžiaudami šia situacija, tinkamai nepasiruošę, minėtą egzaminą laiko (perlaiko) ne tik po kelis, bet ir po keliolika kartų. „Taip sudaromas papildomas krūvis medžioklės egzaminą organizuojančioms teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijoms, tuo pačiu didindamos Aplinkos ministerijos išlaidos už egzamino organizavimą“, – įsitikinęs parlamentaras. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą lėšos už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą paskirstomos taip: 30 proc. patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o 70 proc. į savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiąją programą. Tačiau atlikus analizę, paaiškėjo, kad nemažai savivaldybių metai iš metų šių lėšų nepanaudoja. Todėl, be kita ko, siūloma nustatyti kitokią lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporciją, t. y. 70 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai, o 30 proc. savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiajai programai. Todėl kartu su Medžioklės įstatymu siūloma pakeisti ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymą, bei numatyti papildomas programoje sukauptų lėšų panaudojimo galimybes. Po pateikimo LVŽS frakcijos nario įstatymo projektą palaikė 50, susilaikė 27, prieš buvo vienas parlamentaras. Seimas prie šio klausimo sugrįš gegužę. lrs.lt, verslaspolitika.lt inf., VMVT nuotr.

Moksleiviai skatinami nebijoti imtis verslo

www.verslaspolitika.lt „Įkurti įmonę ir nepavykus bankrutuoti įmokėjus vos 5 eurus yra geriau nei „sudegti“ su tikru verslu“, – teigia Tarptautinės Mokinių mokomųjų bendrovių (MMB) mugės iniciatorė Laima Girdauskienė. Jau dešimtmetį prisidedanti prie moksleivių verslumo skatinimo L.Girdauskienė pastebi, kad mokiniai šia sritimi domisi vis labiau ir supranta to svarbą ateityje. Tai rodo ir augantis norinčiųjų dalyvauti įvairiose verslo mugėse skaičius. „Junior Achievement“ programa – vienas iš mokomųjų dalykų, kai mokoma ekonomikos bei praktinės veiklos. „Mokykla leidžia išsibandyti naują sritį ir veiklą. Mokiniams suteikiama proga savo kailiu patirti, ar gali sukurti įmonę ir jai vadovauti, bei dirbti komandoje. Tai naudinga patirtis visiems. Juk mediciną studijuoti norintis moksleivis sužinos, kaip po studijų įsikurti privačią kliniką, ir galbūt ateityje sumanys turėti savo verslą“, – apie atsiveriančias galimybes kalbėjo L.Girdauskienė. Dalyvaudami verslumo skatinimo programoje moksleiviai bendrauja su įvairaus amžiaus žmonėmis, konsultuojasi su verslininkais ir kitų sričių specialistais, lanko numatytas paskaitas universitete. Užsiimdamas šia veikla jaunimas neturi kada nuobodžiauti, nes laisvą nuo pamokų laiką išnaudoja įvairių užduočių sprendimui. Nekainuojanti rizika Vieni moksleiviai gamina sugalvotą produktą, kiti susiranda prototipą, bet visi jie turi nuolatinės veiklos. Verslumo renginių organizatorių teigimu, vaikai pamokose negauna reikalingų žinių, tad nuo jų pačių priklauso, kiek jie susirinks reikiamos informacijos iš dėstytojų, bankininkų, verslininkų, nes viskas vyksta kaip tikroje įmonėje. „Moksleiviams suteikiama proga paragauti verslininko duonos ir iš arti pamatyti, kas yra verslas, kokių įgūdžių reikia, kad veiktų įmonė. Jie sužino, kaip įdarbinti darbuotoją, mokėti mokesčius ir turi galimybę padaryti tas klaidas, kurių ateityje nebekartotų. Tai neįkainojamą patirtį suteikianti ir beveik nieko nekainuojanti rizika“, – įsitikinęs Lietuvos Junior Achievement (LJA) vadovas Justinas Noreika. Verslo atstovai moksleiviams tampa mentoriais, talkinančiais įvairiais klausimais: supažindina su finansais, buhalterija, strategija, marketingu, planavimu, komandiniu darbu, suteikia verslo suvokimo žinių. Moksleiviai vis aktyviau domisi verslu, kuria novatoriškesnes, sudėtingesnes ir technologiškesnes verslo idėjas, o jų įkurtos bendrovės daro įtaką dar tik planuojantiems įsitraukti į šią veiklą smalsuoliams. „Jei prie šios srities programų moksleiviai paprastai jungdavosi nuo 9 klasės, šiandien vis dažniau pasitaiko ir jaunesnių amžiaus grupių interesantų. Pastebimas ne tik augantis tokių renginių skaičius, bet ir jų kokybė. Galime drąsiai teigti, kad verslumo programas baigę absolventai labiau linkę užimti vadovaujančias pareigas ir kurti savo verslą. Jie turi mažesnę riziką po mokyklos baigimo ilgai likti be darbo“, – teigė J.Noreika. Ankstyva patirtis – privalumas Pasak verslumo renginių organizatorių, moksleiviams suteikiama proga pasitikrinti, ar jie linkę eiti link verslo, ar nuo jo. „Kuo anksčiau žmonės eis verslumo link, įgys kompetencijų, patirčių, įsilies į jau verslias bendroves, tuo lengviau augs ir kurs sau ateitį. Čia ateina žmonės, kurie domisi naujovėmis, ieško savęs versle, susiranda bendraminčių, partnerių. Jie įsilieja į bendruomenes ir pasisemia iš jų reikiamų savybių. Svarbiausia, kad moksleiviai suprastų, jiems įdomus verslas ar ne“, – mano Kauno technologijos universiteto (KTU) „Startup Space“ vadovas Donatas Smailys. Praėjusių metų nugalėjusios komandos narė Guoda Domskytė iš Kauno „Saulės“ gimnazijos džiaugėsi įgyta patirtimi: „Šiuose renginiuose dalyvavau tris metus iš eilės ir visi jie buvo savaip įdomūs, suteikė naujos patirties. Sužinojau, kaip vyksta verslas, gamyba, kaip reikia reklamuoti ir parduoti. Turėjau progą pažinti kitas kultūras, nes vykome į svečias šalis. Tai man padėjo lengviau apsispręsti dėl stojimo krypties.“ Kovo 22-24 dienomis vyksta tarptautinis MMB renginių ciklas, jame dalyvauti panoro daugiau nei 200 moksleivių bendrovių. Gegužės mėnesį jos varžysis dėl geriausios šalies komandos vardo, vėliau vyksiančios atstovauti Lietuvai europiniame konkurse. Renginyje dalyvauja daugiau nei 50 komandų: pusė – iš Lietuvos gimnazijų, pusė – iš užsienio šalių (Italijos, Turkijos, Danijos, Estijos, Latvijos, Austrijos, Didžiosios Britanijos). Renginio organizatoriai: LJA, KTU, Kauno miesto savivaldybė, Kauno „Saulės“ gimnazija.

S. Skvernelio populiarumas – ne rekordinis: vienas premjeras buvo populiaresnis už jį

S. Skvernelio populiarumas – ne rekordinis: vienas premjeras buvo populiaresnis už jį Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Nors Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio populiarumas – labai didelis (apie 73 proc.), jis kol kas nėra rekordinis tarp šalies premjerų. 1999-ųjų liepą tuomečio vyriausybės vadovo Rolando Pakso populiarumas siekė beveik 75 proc. Tačiau įvairių viešosios nuomonės tyrimų kompanijų skelbiami reitingai kartais gerokai skiriasi tarpusavyje. Kodėl? Paskutinė dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo, jog dabartinį vyriausybės vadovą S. Skvernelį palankiai vertina 72,5 proc. respondentų, nepalankiai – vos 9 proc. Sociologai tokius aukštus reitingus pavadino rekordiniais, tačiau, atrodo, paskubėjo. Nepalankiai vertinančių šį politiką buvo vos 1,9 proc. Aukštas populiarumas laikėsi kelis mėnesius, o vėliau pradėjo kristi. „Kai jis antrą kartą tapo premjeru 2001-ųjų sausį, jo populiarumas siekė 55,4 proc., o 2001-ųjų birželį – tik 44,7 proc.“ – skaičiuoja visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas sociologas Vladas Gaidys. Kitos šios bendrovės atliktos apklausos rodo, jog premjeras Algirdas Butkevičius aukščiausią populiarumą eidamas šias pareigas turėjo 2013-ųjų kovą – tuomet jis siekė 67,3 proc. O praėjusių metų spalį, prieš pat Seimo rinkimus, atliktos apklausos rodė, jog A. Butkevičių palankiai vertina kiek daugiau nei 30 proc. respondentų. Kodėl S. Skvernelis vertinamas taip palankiai Vytauto Didžiojo universiteto politologas Algis Krupavičius įsitikinęs, kad tokie aukšti S. Skvernelio reitingai tikrai neišsilaikys visą kadenciją. „Dabar aukštas reitingas yra grįstas pasitikėjimo kreditu ir lūkesčiais. Neabejotinai tas „medaus mėnuo“ baigsis. Matėme, kad A. Butkevičiaus „medaus mėnuo“ tęsėsi trejus metus, o vėliau įvyko staigus lūžis – reitingai pradėjo mažėti. Priežastys buvo įvairios: skandalai, nevykę pačių socialdemokratų sprendimai. Tikrai neįmanoma, kad visą kadenciją išsilaikytų tokie aukšti reitingai“, – LRT.lt komentavo A. Krupavičius. Pasak politologo, S. Skvernelio reitingai tokie aukšti, nes jis kalba tiesiai ir aiškiai, o tai rinkėjai vertina. „Be to, S. Skvernelis tam tikrą autoritetą įgijo dar dirbdamas A. Butkevičiaus vyriausybėje, Vidaus reikalų ministerijoje. Trečia – jis tikrai nepadarė didelių komunikacijos klaidų“, – dabartinio premjero populiarumo priežastis vardijo A. Krupavičius. Kaip LRT.lt teigė sociologas dr. V. Gaidys, būnant ministru pirmininku sunku išlikti populiariu. „Populiarių žmonių yra ir daugiau, bet ne taip paprasta būti populiaru, dirbant premjero poste. Jei į sąrašą įdėtume Juozą Erlicką, jis pralenktų ir patį S. Skvernelį. Kažin ar J. Erlickas turi kokių nors priešų“, – juokavo V. Gaidys. „Mano darbo praktikoje yra buvę atvejų, kai žmogus turi aukštą reitingą ir nenori būti reitinguojamas. Ryškiausias atvejis susijęs su buvusiu policijos generaliniu komisaru Vytautu Grigaravičiumi. Jis pasikvietė pasikalbėti. Tuomet V. Grigaravičius buvo pirmas tarp visų reitinguojamų žmonių ir paprašė, kad jį iš ten išbrauktume. Sako: nuo to – tik blogiau, pradeda kalbėti, kad dirbama dėl reitingo. Prezidentas Algirdas Brazauskas taip pat man yra skambinęs ir prašęs, kad jį išbrauktume iš sąrašo“, – prisimena V. Gaidys. Apklausų rezultatai – labai skirtingi Neretai politikai nenori būti reitinguojami ne tik dėl to, kad yra populiariausi, bet ir dėl to, kad reitingai ne visuomet atspindi realybę. Kad reitingai gali būti skirtingi, įrodo ir praėjusią savaitę paskelbtos trijų skirtingų bendrovių apklausos. Pavyzdžiui, BNS užsakymu RAIT atlikta apklausa rodo, jog Liberalų sąjūdžio lyderį Remigijų Šimašių palankiai vertina 33 proc. respondentų, naujienų agentūros ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad R. Šimašių palankiai vertina 53 proc., o dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa atskleidė, jog R. Šimašių palankiai vertina 42 proc. respondentų. RAIT apklausos duomenimis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderį Ramūną Karbauskį palankiai vertino 51 proc. apklaustųjų, „Baltijos tyrimų“ – 44 proc., „Vilmorus“ – 39 proc. Prezidentę Dalią Grybauskaitę, anot RAIT apklausos, palankiai vertina 67 proc. apklaustųjų, „Baltijos tyrimai“ rodo, kad šalies vadovę palankiai vertina 73 proc. apklaustųjų, o „Vilmorus“ – 64 proc. Rezultatą gali pakeisti ir vienas žodis formuluotėje Sociologas V. Gaidys aiškina, kad tokie skirtumai tarp apklausų gali kilti dėl skirtingų klausimų formuluočių ar kitų priežasčių. „Žinau, kaip mes pateikiame formuluotę, bet nežinau, kaip pateikia kitos bendrovės. Taip pat svarbus apklausos laikas – kartais tai turi nemažai įtakos. Pavyzdžiui, kai buvo nemažai įvykių, susijusių su R. Karbauskiu, dinamika buvo didelė. Labai retai formuluotės būna vienodos ir netgi vienas žodis gali pakeisti rezultatą. Galiu pateikti vieną pavyzdį. Prieš dešimtmetį turėjome du užsakovus – vyriausybės kanceliariją ir Užsienio reikalų ministeriją. Klausiama buvo to paties dalyko – dėl Lietuvos karių dalyvavimo veiksmuose užsienyje. Vieni klausė, ar respondentai pasisako už tai, kad mūsų savanoriai dalyvautų taikos palaikymo misijose, o kitu atveju buvo klausiama, ar respondentai pritartų, kad mūsų kariai vyktų į karštuosius taškus. Buvo gautas absoliučiai priešingas apklausų rezultatas – vienur pritarta, kad savanoriai vyktų į palaikymo misijas, o dėl siuntimo į karštuosius taškus jokiu būdu nesutiko. Nors buvo tokia pati anketa, rezultatas buvo skirtingas“, – LRT.lt komentavo V. Gaidys. Kaip teigia VDU politologas A. Krupavičius, neretai skirtingos bendrovės pasirenka ir skirtingą respondentų amžiaus cenzą. „Vienos bendrovės pasirenka respondentus nuo 15 metų, kurie neturi net balsavimo teisės, bet dalyvauja apklausose. Tarp jų bus daugiau pasisakančių už liberalus. Kitos bendrovės apklausia tik pilnamečius. Antra priežastis būtų įvykiai – jei apklausa daroma šiek tiek skirtingu laiku ir įvyksta kokie nors rezonansiniai įvykiai, atsiranda paklaidos“, – aiškino A. Krupavičius. Ką tokie skirtumai ir apskritai apklausos sako rinkėjui? „Kai to paklausiame respondentų, jie sako, kad įtakos jų apsisprendimui tai neturi. Bet tam tikras poveikis yra: jei atsiranda vienas ar kitas aiškus lyderis, labiau linkstama rinktis lyderį nei kitą politinę jėgą ar politiką“, – LRT.lt kalbėjo A. Krupavičius.

Trakų urėdo išpažintis arba kodėl kartojasi Gedimino kalno istorija: medžius ėmė ir nupjovė…

Trakų urėdo išpažintis arba kodėl kartojasi Gedimino kalno istorija: medžius ėmė ir nupjovė, tada pasiūlė tautai – siūlykite idėjas, ką daryti toliau... Trakų miškų urėdas VYGANTAS MIERKIS baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją pradėjo dirbti gimtajame Zarasų miškų urėdijos Antazavės girininkijos girininku, vėliau perspektyvus miškininkas buvo paskirtas dirbti į Miškų ūkio ministeriją vyr. inžinieriumi, o atkūrus šalies nepriklausomybę darbo keliai vėl atvedė į Miškų ūkio ministeriją. Nuo 2002 m. jis vadovauja VĮ Trakų miškų urėdijai. Anot urėdo, lietuvio sąmonėje miškas, gamta nuo seno užėmė ypatingai svarbią vietą. Svarbiausioji šiandienos miškininkų pareiga yra išsaugoti Lietuvos girias našias ir gražias, ūkininkauti taip, kad miškas netaptų tik resursų šaltiniu, priemone vien materialiniams poreikiams tenkinti, o teiktų šalies žmonėms įvairiapusę naudą, mokytų meile ir pagarba pagrįstų santykių su gamta. To ir siekia Trakų miškų urėdijos miškuose ūkininkaujantys miškininkai. Urėdijos teritorijoje esantys miškai yra penkių savivaldybių teritorijose: Trakų rajono – 56069 ha, Vilniaus rajono – 334 ha, Prienų rajono – 85 ha, Elektrėnų – 5651 ha, Vilniaus miesto – 338 ha, be to, priskirta 10 girininkijų: Aukštadvario, Lentvario, Jagelonių, Onuškio, Paluknio, Ropėjų, Rūdiškių, Semeliškių, Trakų, Žeronių. Su Trakų miškų urėdu VYGANTU MIERKIU kalbėjosi Gintautas Kniukšta, www.verslaspolitika.lt Gerbiamas urėde, kam reikia valstybinių miškų valdymo reformos, kas jos iniciatoriai? Nežinau, tikrai nežinau. Ne tik man, bet ir kitiems miškininkams kyla tas pats klausimas, kodėl taip skubiai urėdijoms reikia reformuotis ir kas užsakė šią reformą. Aplinkos ministras neatsako, Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas taip pat neturi atsakymų, bet purvo ir nepagrįstų kaltinimų pylimui lėšų negaili. Labai keista, kad ministras pirmiausia imasi reformos toje srityje, kuri toli gražu nėra blogiausia. Apie „reformą“ jokio konkretumo: nei kur tas įmonės centras bus, nei kuriuose rajonuose tuos 25 padalinius įkurs. Pagaliau, kokie kriterijai darbuotojams bus keliami, kokio dydžio atlyginimai bus mokami? Jie kalba apie urėdijas tarsi apie sovietinių laikų palikimą, o tai yra visiška nesąmonė ir labai žeidžia visus šalies ilgaamžius nusipelniusius miškininkus. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos miškų ministras profesorius V. Antanaitis sugriovė buvusius sovietinius „susivienijimus“ ir sukūrė arba atkūrė urėdijas tokias, kokios buvo Antano Smetonos laikais. Prisimenu, tuomet viskas buvo daroma demokratiškai, žmonės balsavo, visi dalyvavę pasisakė dėl urėdijų atkūrimo. O kaip valdžia šneka su mumis šiandien? Taigi mes jau turėjome tarybiniais laikais įmones su savo padaliniais, todėl ši „reforma“ – didelis žingsnis atgal. Vyriausybės programoje nėra nei žodžio, kad miškų ūkis bus centralizuotas, o kalbama tik apie pertvarką ir darbo optimizavimą, pasitariant su vietinėmis bendruomenėmis ir regionais. Norėtųsi, kad reformos būtų daromos estišku pavyzdžiu, t. y. 9 kartus pamatavus, o ne politiniu buldozeriu, šimtus kartų reformuojant pačią reformą. Kartojasi Gedimino kalno algoritmas: medžius ėmė ir nupjovė, tada pasiūlė tautai – siūlykit idėjas, ką daryti toliau... Kokias Jūs įžvelgiate šios reformos pasekmes, dėl ko labiausiai skauda širdį – žmonės neteks darbo, padidės miško kirtimai, bus apleisti reakreacijos darbai? Istorija kartojasi – naujas Seimas, nauja Vyriausybė ir vėl eilinį kartą imtasi reformuoti valstybinių miškų valdymą. Šį kartą iniciatyvą parodė pats aplinkos ministras, pateikdamas patį radikaliausią valdymo pertvarkos variantą – 42 miškų urėdijas ir valstybinį miškotvarkos institutą sujungti į vieną valstybės įmonę. Idėjos reformuoti valstybinių miškų urėdijas, apeliuojant į jų neefektyvų valdymą, nors ir nepateikiant jokių faktų, sklando jau senokai. Tiesa, 2016 metų rezultatai vėl parodė, kad visos miškų urėdijos metus baigė pelningai. Be bendrųjų visoms įmonėms mokesčių, miškų urėdijos vien tiesioginių atskaitymų į šalies biudžetą nuo pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, sumokėjo 21.6 mln. eurų. Visi miškų urėdijų mokesčiai 2016 m. sudarė 64 mln. eurų arba beveik 41 proc. nuo visų gautų pajamų. Normalizuoto grynojo pelno marža siekia 17.7 proc. VĮ Trakų miškų urėdija 2016 m. pardavė 115.0 tūkst. ktm apvalios medienos, 9.3 tūkst. ktm kirtimo atliekų ir 3,1 tūkst. ktm nenukirstų miškų. Vidutinė apvalios medienos pardavimo kaina buvo 42.87 euro/m3. Urėdija gavo 5326.5 tūkst. eurų pajamų. Pelnas sudarė 471,6 tūkst. eurų arba 8.8 proc. Mokesčiams atseikėjo 2185 tūkst. eurų. Tai sudaro 41 procentą nuo visų gautų pajamų. Vidutinis darbuotojų atlyginimas 2016 metais buvo 1012 eurų. Trakų miškų urėdija savo jėgomis iškerta apie 40 procentų medienos. Likusi dalis kertama rangovų. Miškų urėdijos tiesioginės miško kirtimo išlaidos sudaro 10,5 euro/m3. Tuo tarpu įvykus rangos darbų konkursui, 2017 m. tiesioginės miško kirtimo išlaidos sudarys 13,45 euro/m3. Vykdydama miško kirtimą savo pajėgomis, urėdija sutaupo apie 2 eurus/m3. Trakų miškų urėdijoje šiuo metu dirba apie 100 darbuotojų. Kartu urėdija suteikia darbo vietas dar 8 rangovinėms įmonėms, kuriose dirba apie 50–70 darbuotojų. Numatoma reforma skaudžiai atsilieps Trakų rajonui, nes jame be miškų urėdijos, kuri yra trečia iš didžiausių mokesčių mokėtojų rajone, sumokėjusi daugiau kaip 880 tūkst. eurų mokesčių, yra labai daug su šia ūkio šaka susijusių įmonių ar atskirų žmonių. Centralizavus medienos prekybą, jos ruošą ir vykdant centralizuotus visų šių paslaugų pirkimus, mažesnės medienos perdirbimo, medienos ruošos įmonės bus išstumtos iš rinkos, neteks darbo, o savivaldybė neteks didelės dalies mokesčių. Be to, suvaldyti visą miškų ūkį iš vienos būstinės bus sunku, dėl biurokratinių derinimų gali strigti konkretūs darbai, be to, nuorodos tik iš viršaus ne kiekvienam regioniniam padaliniui gali būti priimtinos. Tad laukiamas ekonominis efektas ir grąža valstybei tik sumažėtų. Valstiečių ir žaliųjų sajungos lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad urėdijos dirba gerai, tačiau norėtų didesnės finansinės grąžos. Kaip jūs vertinate valstybinio miško ūkio ekonominį efektyvumą, miško išteklių naudojimą? Pagal miškų našumą pasaulyje esame 14, o Europoje – 10 vietoje. Šiuo metu Lietuvos miškai yra sukaupę 250 m3/ha medienos. Palyginus su kaimynais, našesnius miškus turi tik vokiečiai. Išgirtosios Latvijos miškų našumas nesiekia ir 200 m3/ha. Pagal miškų kirtimų intensyvumą Lietuva miškus naudoja labai saikingai. Lietuvoje kasmet kertama 1,5 proc. nuo medienos išteklių, tai yra dvigubai mažiau nei per metus užauga medienos. Tuo tarpu Švedijos ir Suomijos miškų kirtimai viršija 2 proc., o latvių ir estų artėja prie 2 proc. Dėl gero ūkininkavimo Lietuvos miškininkai keletą dešimtmečių sparčiai didina medienos išteklius. Pokariu šalies miškuose buvo 125 mln. m3 medienos, o šiuo metu – virš 500 mln. m3. Todėl ateities kartoms nėra ko nerimauti. Valstybinio miško ūkio ekonominį efektyvumą reiktų vertinti pagal bendrąsias pajamas ir grąžą valstybei. Grąža valstybei yra ne tik sumokėti visi mokesčiai bei sukurtos darbo vietos, bet ir investicijos į miškų infrastruktūrą, rekreaciją, gamtosaugines priemones ir kt. Pagal gaunamas pajamas iš vieno hektaro miško ploto, atitinkamai palyginus su miško kirtimo intensyvumu Lietuvoje, yra 25–30 proc. didesnės negu Latvijoje ar Estijoje. Be to, dar reikia įvertinti ir tai, kad Latvijoje, skirtingai negu Lietuvoje, į valstybinės miškų įmonės gautas pajamas įskaičiuotos lėšos, gautos iš durpynų, žvyro, smėlio. Gaila, bet šiandieninė reforma pradėta ne miškininkų. Jei kas nepavyks, tai tikrai kaltų nebus ir reformos sumanytojai greit tos reformos išsižadės. Blogina situaciją ir tai, kad miškininkystė – specifinė ir savita šaka, tikrai ne morkų laukas. Žemės ūkyje kasmet nuimame derlių ir matome rezultatą, o miškuose rezultato reikia laukti ir šimtą metų, jį pamatys ne mūsų vaikai, o tik anūkai. Mes visi žinome, kad tikrai ne visos reformos būna sėkmingos. Sėkmingiausios būna tada, kai jos deramai išanalizuojamos, labai kvalifikuotai paruošiamos ir kai jas vykdo tikri specialybės žinovai. Tuo tarpu ši planuojama reforma daroma visiškai priešingai. Kokias didžiausias problemas matote iš Aplinkos ministerijos siūlomos valstybinių miškų valdymo pertvarkos, naikinant esamas miškų urėdijas ir įsteigiant vieną įmonę? Pirmiausia regionų problemos – valstybinių miškų valdymo centralizavimas prieštarauja septynioliktos LR Vyriausybės programoje deklaruojamam regionų plėtros skatinimui. Skaudžiausias pasekmes pajus mažosios savivaldybės, kuriose neišvystyta pramonė, vyrauja tik biudžetinis sektorius. Jose miškų urėdijos yra vienos iš pagrindinių vietos biudžetą papildančių, gyventojų užimtumą užtikrinančių įmonių. Savivaldybėse miškų urėdijos vykdo švietėjiškas funkcijas, bendradarbiaudamos su švietimo įstaigomis, globodamos jaunųjų miško bičiulių būrelius, vykdydamos šviečiamąjį darbą gyventojų tarpe. Miškų urėdijos daug investuoja lėšų į rekreacinių objektų įrengimą, jų priežiūrą, atsižvelgdamos į vietos gyventojų poreikius. Centralizavus miškų valdymą per vieną įmonę, atsiras sąlygos monopolizuoti prekybą mediena, dėl to bus atimta konkurencinė galimybė smulkiesiems pirkėjams. To pasekmė – esančios regionuose smulkiosios medienos perdirbimo įmonės sužlugs, o savivaldybės praras mokesčių mokėtojus. Praras galimybę dalyvauti miško darbų pirkimuose smulkios miško darbų rangos įmonės. Jos taip pat žlugs. Tiek smulkių medienos apdirbimo įmonių, tiek miško darbų rangos įmonių, tiek atleisti miškų urėdijų darbuotojai papildys bedarbių regionuose gretas, tuo pačiu padidės emigracija. Miško ūkio valdymo centralizavimas ir monopolistinės įmonės įkūrimas sutrikdytų pakankamai stabiliai funkcionuojantį valstybinį miško ūkį ir neišvengiamai sukeltų neigiamų socialinių, ekonominių bei aplinkosauginių ...

N. Puteikis – palankiausiai vertinamas partijos lyderis Lietuvoje

Vadovaujantis naujausiais, kovo 8–12 dienomis „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos centro partijos pirmininkas, Seimo narys Naglis Puteikis tapo palankiausiai žmonių vertinamu partijos pirmininku Lietuvoje.Šiuos „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenis  paskelbė dienraštis „Lietuvos rytas“. Pačiame partijų pirmininkų rikiuotės gale atsidūrė „Lietuvos lenkų rinkimų akcijos“ vadovas V. Tomaševskis (7,8 proc.) ir mažiausiai pasitikėjimo pelniusi naujoji „Darbo partijos“ pirmininkė Ž. Pinskuvienė, kurią palankiai vertina tik 7,3 proc. gyventojų. Visų kitų Lietuvos partijų pirmininkus aplenkusį N. Puteikį palankiai vertina net 42,6 proc. šalies gyventojų. Per mėnesį nuo praėjusios apklausos jo populiarumas išaugo daugiau kaip 5 procentais, vasarį Lietuvos centro partijos pirmininką N. Puteikį palankiai vertino 37 procentai apklaustųjų. Paklaustas, kaip vertina tokį Lietuvos žmonių pasitikėjimą, Lietuvos centro partijos pirmininkas N. Puteikis sakė: „Toks augantis visuomenės palankumas Lietuvos centro partijai ir asmeniškai man akivaizdžiai įrodo, kad žmonės vertina ir palaiko mano pastangas Seime ginant teisingumą ir visuomenės interesą pačiose jautriausiose srityse – kovoje su valdininkų korupcija ir ginant labiausiai socialiai pažeidžiamus žmones“. Toliau Lietuvos partijų pirmininkų populiarumo lentelėje rikiuojasi Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas R. Šimašius (41,7 proc.), trečias – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis (38,8 proc.), ketvirtas – „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis R. Žemaitaitis (33,7 proc.), penktojoje vietoje – Tėvynės sąjungos vadovas G. Landsbergis (27,2 proc.), šeštasis –socialdemokratų pirmininkas A. Butkevičius (26,1 proc.), septintasis – „Lietuvos sąrašo“ lyderis D. Kuolys (19,4 proc.). verslaspolitika.lt inf.  

Žemės ūkio bendroves papiktino dešimteriopai padidėjęs mokestis už komunalines atliekas

Salomėja Pranaitienė, Rūta Lankininkaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt Žemės ūkio bendrovės, kitos įmonės piktinasi dešimteriopai didesniais nei pernai pagal naujas taisykles suskaičiuotais mokesčiais už komunalines atliekas. Esą taip savivaldybės ir atliekų tvarkytojai nori pasipinigauti. Aplinkos ministerija rengiasi tobulinti nuo šių metų įsigaliojusias komunalinių atliekų tvarkymo taisykles. Marijampolės rajono Padovinio žemės ūkio bendrovėje daug fermų, garažų, sandėlių, daržinių, kitų ūkinių pastatų, o darbuotojų – 70. Būtent jų darbo vietoje paliekamos pakuotės ir kitos buitinės atliekos patenka į bendrovės konteinerius. Anksčiau už komunalines atliekas bendrovė mokėjo pagal išvežamą jų kiekį. Nuo šių metų įsigaliojus naujoms taisyklėms, iš Marijampolės atliekų tvarkymo centro gauta dešimteriopai didesnė sąskaita. „Išsigandom, kad reikia už mėnesį sumokėti beveik 370 eurų, kai anksčiau mokėdavom 36 eurus. Tai paskaičiavom, kad jie mums turėtų atvežti 60 konteinerių, iš jų gal 5 būtų tik užpildyti“, – stebėjosi Marijampolės rajono Padovinio žemės ūkio bendrovės vadovas Gintautas Gumauskas. Mokestis už komunalines atliekas ir kitoms bendrovėms pradėtas skaičiuoti pagal gamybinių patalpų plotą, kuris siekia dešimtis tūkstančių kvadratinių metrų. Nors numatyti ir kiti būdai – pagal darbuotojų skaičių ar pastatų paskirtį. „Savivaldybės ir komunalinių atliekų tvarkytojai taiko nuo gamybinių patalpų ploto mokestį, nes taip žymiai daugiau gali pasipinigauti. Ir pradėjome gauti sąskaitas, kad šiandien už tas atliekas mes turime mokėti 10 kartų daugiau o gal dar bus ir daugiau kartų, nei mokėjom iki šiol. Tai neteisinga, mes su tuo nesutinkame ir kviesime ūkius, kad tokių didelių įmokų mokesčių komunalinių atliekų tvarkytojams nemokėtų“, – teigė Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis. Aplinkos ministerijos atstovė sako, kad kokį mokesčių skaičiavimo būdą taikyti, pasirenka pačios savivaldybės. Tiesa, dar ne visos yra parengusios dokumentus. „Mes renkame informaciją, kaip savivaldybės taiko tas taisykles, analizuojame. Matant ūkio subjektų nerimą ir susipažįstant su savivaldybių įgyvendinimo problemomis, tikrai bus įvertinta ir peržiūrėtos šių taisyklių nuostatos“, – kalbėjo Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė. Pasak ministerijos atstovės, nepagrįstai dideliais mokesčiais šiemet skundžiasi ne tik ūkiai, bet ir kitos įmonės, bažnyčios, turinčios dideles patalpas, gyventojai. Tad ministerija rengiasi tobulinti komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, tik kiek tai užtruks kol kas negali pasakyti....

L. Balsys.„Valstiečių siūlymai riboti žiniasklaidos laisvę – grynas idiotizmas“

Seimo narį Liną Balsį nustebino „valstiečių“ Dovilės Šakalienės, Zenono Streikaus ir Roberto Šarknicko įregistruotos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kuriomis žiniasklaida būtų įpareigota ne mažiau nei pusėje skelbiamo turinio nurodyti teigiamą informaciją. „Man, kaip buvusiam ilgamečiam žurnalistui, „valstiečių“ siūlymas yra grynas idiotizmas. Toks siūlymas ne tik prieštarauja sveikai nuovokai, bet yra antikonstitucinis. Lietuvos Respublikos Konstitucija aiškiai įtvirtina žiniasklaidos laisvę, o valstiečiai pasiryžo ją riboti? Man tai primena sovietinius laikus, kai viskas buvo cenzūruojama ir Lietuvoje nebuvo nei nužudymų, nei prievartavimų, nei vagysčių, nes visa informacija buvo cenzūruojama ir tokie įvykiai neturėjo pasiekti visuomenės. Tuomet buvo tik pozityvios naujienos. Kai 1991 m. sausio 13-tąją ir vėliau ištisas dienas su kamera ir mikrofonu dirbau prie Aukščiausios Tarybos, aš gyniau Lietuvos laisvę. Man tai – tas pats, kas žodžio laisvė. Mane stebina, kad tokius absurdiškus siūlymus registruoja žmonės, kurie deklaruoja ginantys žmogaus laisves ir teises“, – sakė L. Balsys. Seimo nario Lino Balsio nuomone, žiniasklaidos pašaukimas – objektyviai atspindėti įvykius, o ne juos pagražinti. „Galime diskutuoti apie žiniasklaidos etiką. Yra daug gerai ir profesionaliai dirbančių žurnalistų, kurių tyrimų dėka atskleidžiami nusikaltimai, įvairūs piktnaudžiavimai, tačiau egzistuoja ir neetiškai, subjektyviai įvykius nušviečiančių, atskiroms partijoms ar valdžiai pataikaujančių žurnalistų bei žiniasklaidos priemonių. Tačiau šiuo atveju reikia imtis visai kitų veiksmų. Ne riboti žiniasklaidos laisvę, o siekti aukštesnių žurnalistų profesionalumo ir etikos standartų, stiprinti savireguliacijos mechanizmą, bendradarbiavimą su žurnalistų etikos institucijomis. O jei naujai iškepti valdantieji politikai nori daugiau gerų naujienų, tegul priima daugiau gerų įstatymų ir sprendimų, kurie pagerins žmonių gyvenimą ir moralinį klimatą Lietuvoje“, – teigė L. Balsys. Tuo tarpu   Seimo narė Dovilė Šakalienė teigia, kad ,,mūsų Rytų kaimynas išleidžia didžiules sumas, kad įtikintų kaip blogai Lietuvoje ir kokie lietuviai nelaimingi – nedirbkime jiems. Kalbėkime atvirai ir nevyniodami į vatą apie savo problemas, bet kalbėkime ir apie sprendimus, apie teigiamus pokyčius, apie įkvepiančius darbus – įskaitant ir mūsų valstybės institucijas ir pareigūnus. Moksliniai tyrimai rodo ne tik tiesioginę koreliaciją tarp dominuojančios neigiamos informacijos žiniasklaidoje ir visuomenės psichikos sveikatos rodiklių, bet ir poveikį pasitikėjimui savo valstybe bei patriotiškumui. Neslėpkime blogų naujienų, bet neslėpkime ir gerų naujienų." ...

Prezidentė ir premjeras pareiškė užuojautą dėl buvusio Ministro Pirmininko L. M. Stankevičiaus mirties

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl septintosios po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo vyriausybės Ministro Pirmininko Lauryno Mindaugo Stankevičiaus mirties. Šalies vadovės užuojautoje sakoma, kad patyręs finansų specialistas L. M. Stankevičius jau pirmaisiais Nepriklausomybės metais pradėjo dirbti socialinės apsaugos srityje, vėliau ėjo socialinės apsaugos, valdymo reformų ir savivaldybių reikalų, sveikatos apsaugos ministro pareigas, buvo išrinktas Seimo nariu. Pasak Prezidentės, daugelis, kuriems teko sudėtingais pirmaisiais valstybės atkūrimo metais dirbti su L. M. Stankevičiumi, įsiminė jo atsakingą požiūrį į patikėtas pareigas ir dalykiškumą. Prezidentė pareiškė užuojautą L. M.  Stankevičiaus artimiesiems, draugams, buvusiems kolegoms. „Amžinojo poilsio atgulė visų gerbiamas ir nusipelnęs žmogus, savo darbais klojęs mūsų valstybės pamatus. Reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, bičiuliams ir visiems jį pažinojusiems. Tegul šią sielvarto valandą Jus apgaubia stiprybė ir vieni kitų palaikymas“, – reikšdamas užuojautą kalbėjo Ministras Pirmininkas S. Skvernelis. www.verslaspolitika.lt inf. ...

R. Karbauskis sako, kad miškų urėdijos daro daug gerų darbų, tačiau norėtų didesnės finansinės grąžos

Nuomonės Ketvirtadienį Seime pritarta Aplinkos ministerijos siūlomomų Miškų įstatymo pataisų pateikimui, kuris atvertų kelią miškų reformai ir išbrauktų iš įstatymo 42-ių urėdijų skaičių. Reformos metus bus atleidžiama iki 400 žmonių. Už balsavo - 72 Seimo nariai, prieš - 8, susilaikė - 30. Į ,,Verslo ir politikos“ klausimus atsako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas KARBAUSKIS Kalbėjosi Gintautas Kniukšta, www.verslaspolitika.lt Praėjusios kadencijos Seimas priėmė Miškų ūkio įstatymo pataisas dėl miškų urėdijų skaičiaus, tačiau reformų iniciatoriai netrukus pasiūlė panaikinti Generalinę urėdiją, o jos funkcijas perduoti Aplinkos ministerijos Miškų departamentui ir Valstybinei miškų tarnybai. Kodėl dabartinė valdančioji dauguma vėl atkakliai siekia reformuoti urėdijas, kodėl taip atkakliai užsimota sumažinti jų skaičių arba iš viso jas panaikinti? Pirma, siekį, kad urėdijos dirbtų efektyviau, pavadinti „naikinimu“ yra gerokai netikslu. Atvirkščiai – valstybinių miškų valdymą norima stiprinti sutelkiant visų išskaidytų institucijų išteklius į vieną valstybinių miškų valdymo įmonę. Diskusijos dėl valstybinių miškų efektyvesnio valdymo Lietuvoje tęsiasi jau daugiau nei penkiolika metų. Šiuo metu ES šalyse daugiau nei vieną valstybinių miškų įmonę turi tik Vengrija (22 įmonės) ir Lietuva (42 įmonės). Mūsų šalyje šį – vienos valstybinių miškų valdymo įmonės – modelį įdiegti per pastaruosius keliolika metų buvo bandoma bene keturis kartus. Atvirai ir nuolat buvo diskutuojama visais įmanomais viešais formatais. Svarus ir mokslininkų indėlis šiose diskusijose. Veikianti sistema didžiąja dalimi paveldėta iš sovietinių laikų. Keičiantis išorės veiksniams ir siekiant išlaikyti miškų ūkio ekonominį gyvybingumą, labiausiai nukentėjo socialinė darnaus miškų ūkio pusė – nevykdant jokių reformų miškų urėdijose drastiškai mažėja tiesiogiai miškuose dirbančių specialistų skaičius, jų atlyginimai tapo nekonkurencingi, o atlyginimų skirtumai tarp tas pačias funkcijas vykdančių specialistų – neadekvačiai dideli. Be to, dubliuojamos bendrosios funkcijos 42 miškų urėdijų administracijose neleidžia optimizuoti veiklos sąnaudų ir dėl to kenčia ne tik miškų ūkio veiklos efektyvumas, bet ir pačios investicijos į miškus bei jų auginimą. Todėl pertvarkai argumentų daugiau nei pakankamai. Europos Sąjungos šalių patirtis aiškiai rodo, kad racionaliausias valstybinių miškų valdymo modelis – viena įmonė arba jos atitikmuo pagal tų šalių nacionalinę teisę su teritoriniais ir/ar funkciniais padaliniais. Viena iš oficialių versijų dėl urėdijų naikinimo - tai rekomenduoja turtingiausias ir labiausiai pasaulyje išsivysčiusias valstybes vienijanti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, į kurią įstoti dabar siekia Lietuva. Ar turite savo viziją kuo baigsis urėdijų reorganizavimas? Kaip reaguojate į pareiškimus, kad labiausiai urėdijų reformomis yra suinteresuoti lobistai - prekeiviai mišku ir medienos perdirbėjai? Valstybės kontrolė valstybės valdomų įmonių veiklos ir grąžos valstybei vertinimo audite pabrėžė, kad valstybinis miškų ūkio sektorius Lietuvoje vis dar yra nepakankamai skaidrus ir efektyvus. Rekomendaciją dėl 42 miškų urėdijų, vykdančių tas pačias funkcijas, sujungimo Lietuvai yra pateikusi ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios ekspertai, atlikę Lietuvos valstybės valdomų įmonių valdymo apžvalgą, nurodė imtis priemonių užtikrinant, kad mažų valstybės valdomų įmonių grupės su tapačiomis funkcijomis veiksmingiau skirstytų išteklius ir būtų taikomi aukštesni valdymo ir skaidrumo standartai. Pagal siūlomą Miškų įstatymo projektą patikėjimo teise valdyti, naudoti valstybinius miškus ir jais disponuoti galės valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. Ši įmonė būtų įsteigta konsoliduojant šiuo metu veikiančių 42 VĮ miškų urėdijų, VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto ir Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos funkcijas. Įstatymo projekte siūloma, kad VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“ būtų suformuota įmonės valdyba iš 7 narių, iš kurių – 4 nepriklausomi, atstovaujantys visuomenės interesams. Naujos įmonės teisinė forma (valstybės įmonė) ir pagrindine funkcija – kompleksinė miškų ūkio veikla valstybiniuose miškuose – užtikrina visišką apsaugą nuo valstybinių miškų ar šios įmonės privatizavimo ateityje, o taip pat sukuria sąlygas vykdyti ir plėtoti visas valstybės deleguotas funkcijas. Kokių tikslų iš tiesų yra siekiama šia reforma, juk bandant gaivinti regionus, urėdijų skaičiaus mažinimas ar jų naikinimas Jūsų vadovaujamai partijai būtų nenaudingas, nes nevykdytumėte savo programos dėl regionų? Neskaidrios ir neefektyvios įmonės niekada nebus regionų gaivinimo varikliais. Atvirkščiai, potencialūs nepotizmo ar net korupcijos židiniai demotyvuoja gyventojus, kuria baimės ir nepasitikėjimo atmosferą. Pažymėtina, kad svarbiausi darbuotojai – miškininkai lieka ir toliau dirbs vietose, regionuose. Tiesiogiai miške, girininkijose dirbantys specialistai kaip dirbo, taip ir dirbs savo prasmingą darbą. Tarp centrinio biuro ir tiesiogiai miške dirbančiųjų neišvengiamai bus reikalinga tarpinė grandis – įmonės padaliniai, kuriuose ras savo vietą dabartinių miškų urėdijų miškininkai ir inžinieriai. Naujosios įmonės sudėtyje išliktų visi tiesiogiai miške dirbantieji specialistai (girininkai, eiguliai, medelynų specialistai ir kiti), atsirastų galimybės jiems žymiai padidinti atlyginimus – iki pusantro karto. Tuo pat metu miškų ūkio paslaugas gyventojai ir miško savininkai gautų kaip ir iki šiol – jiems artimiausioje girininkijoje ar įmonės regioniniame padalinyje. Dėl miškų ūkio pertvarkos nenukentės ir savivaldybių biudžetai: darbuotojų gyventojų pajamų mokestis (GPM) bus mokamas toje savivaldybėje, kurioje dirbama.Pertvarkos eigoje iš viso siūloma atleisti apytiksliai kas dešimtą darbuotoją (viso apie 400), daugelis jų – šiuo metu bendrąsias (ir, dažniausiai, besidubliuojančias) funkcijas vykdantys miškų urėdijų administracijų specialistai. Galima tik įsivaizduoti, kokio didžiulio masto užduotis turėtų spręsti šiuo metu šalies urėdijose dirbanti 156 buhalterių komanda, kai tikrovėje yra tiesiog nereikalingo biurokratizmo pavydys. Planuojama, kad dalis naikinamų pareigybių turės galimybę įsidarbinti Valstybinėje miškų tarnyboje ar aplinkos apsaugos kontrolę vykdančiose institucijose (numatoma stiprinti šių institucijų veiklą), kitiems planuojama pagal galimybes pasiūlyti jiems priimtiną perkvalifikavimą. Kodėl, Jūsų nuomone, visą valstybinių miškų valdymą reikia koncentruoti vienoje įmonėje, neatmetama galimybė, kad ji būtų įkurdinta ir Vilniuje? Planuojamos steigti valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ centras su maždaug 200-ais darbuotojų bus formuojamas viename iš Lietuvos regionų, tikrai ne Vilniuje. Visos reformos turi būti labai gerai apgalvotos ir pasvertos. Urėdijos dirba pelningai, moka didžiulius  mokesčius valstybei, miškai prižiūrimi gerai. Kam reformuoti pelningai dirbančias valstybines įmones, priverstinai atleisti žmones iš darbo? Urėdijos daro daug gerų darbų, tačiau minėtas Valstybės kontrolės auditas yra negailestingas –Lietuvos valstybiniai miškai valdomi neefektyviai, finansinė grąža valstybei iš miškų ūkio gali ir turi būti didesnė. Skaičiuojama, kad pertvarkius valstybinių miškų ūkio valdymą ir suformavus iki šiol didžiausią valstybinių miškų ūkinį vienetą Lietuvoje, vien finansinė grąža valstybei bus maždaug ketvirtadaliu didesnė. Vienoje įmonėje centralizuojant bendrąsias administracines funkcijas ir sumažinus teritorinių padalinių skaičių, kasmet būtų sutaupyta po 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų iš valstybės biudžeto. Tuo pat metu svarbu ir tai, kad įvykdžius pertvarką iš esmės sumažės korupcinių praktikų galimybė,

Šalies ekonomika laimėtų sustiprinus pieno rinkos konkurencingumą

Lietuvos pieno sektorius sukuria apie 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto ir yra viena perspektyviausių ūkinių veiklų, galinčių daryti stiprią įtaką ekonomikos augimui. Todėl valstybė turi stiprinti viso sektoriaus konkurencingumą ir didinti lietuviškų pieno gaminių eksportą. Taip teigiama  Žemės ūkio ministerijai ir Pieno tarybai pateiktoje Lietuvos pieno sektoriaus plėtros galimybių studijoje, kurią savo iniciatyva atliko konsultacinė bendrovė „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT). Ši studija nuo ketvirtadienio viešai prieinama EKT interneto svetainėje. Studiją pateikęs EKT partneris Darius Dulskis pabrėžė, kad dokumento pagrindą sudaro nepriklausomas pieno rinkos tyrimas pagal viešai prieinamą informaciją, įvertinus pieno sektoriaus svarbą šalies ekonomikai, eksportui ir užimtumui. „Turime didelės patirties, apibendrintų statistinių duomenų ir analitinių įžvalgų dirbant su žemės ūkio ir maisto pramonės sritimi ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje. Šią patirtį sudėjome į vieną išsamų dokumentą siekiant sistemiškai apžvelgti situaciją, esmines problemas ir plėtros tendencijas visose svarbiausiose pieno sektoriaus vertės kūrimo grandyse – nuo pieno gamybos ūkiuose, perdirbimo ir prekybos iki galutinio vartotojo ir eksporto“, - sako D. Dulskis. Pasak eksperto, Lietuvos pienininkystė yra viena labiausiai išvystytų maisto gamybos šakų - sektorius strategiškai svarbus aprūpinant vidaus rinką būtiniausiais pieno produktais, sprendžiant gyventojų užimtumo problemas bei konkuruojant eksporto rinkose. Be to, mūsų šalis orientuojasi ne į pieno žaliavos eksportą, kaip Latvija ir Estija, o į šalies ūkiuose pagaminą pieno žaliavą, jos perdirbimą vietos įmonėse bei pridėtinės vertės kūrimą per produkcijos realizaciją vidaus ir užsienio rinkose. EKT atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos pieno sektorius – gamybos ūkiai, žaliavos perdirbimo ir mažmeninės prekybos grandys kartu – sukuria apie 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Pieno sektorius ypatingai svarbus kaimo ir rajono gyventojų užimtumui - jame įdarbinta 65,3 tūkst. gyventojų, kurių vien darbo pajamos siekia apie 213 mln. eurų per metus. Ekspertų vertinimu, dirbančiųjų skaičiaus mažėjimas pieno sektoriuje yra neišvengiamas dėl struktūrinių pokyčių pirminės gamybos grandyje. Tačiau pabrėžiamos palankios perspektyvos ir būtinybė didinti konkurencingumą, skatinti kurti naujas geriau apmokamas darbo vietas. "Lietuvai naudinga didinti pieno sektoriaus konkurencingumą ir skatinti aktyvią plėtrą - tai yra viena iš perspektyviausių ekonominių veiklų, galinčių daryti stiprią įtaką šalies ekonomikai", - sako D. Dulskis. Jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos maža vidaus rinka nesuteikia galimybių augti ir pilnai išnaudoti pieno pramonės gamybinius pajėgumus, todėl būtina skatinti eksportą - svarbų šalies ekonomikos augimo šaltinį. "Pieno produktai jau dabar yra strateginė Lietuvos eksporto prekė. Prognozuojamas pasaulinės pieno gaminių paklausos augimas ilgalaikėje perspektyvoje sudaro palankias sąlygas sektoriaus plėtrai. Pieno gamyba ūkiuose ir žaliavos perdirbimas yra labai tampriai susijusios, todėl sektoriaus sėkmė priklauso nuo šių dviejų tiekimo grandžių konkurencingumo didinimo vidaus ir eksporto rinkose", - sako D. Dulskis. www.verslaspolitika.lt inf.

Socialdemokratai siūlo plačiau ištirti politikų galimai keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui

Seimo socialdemokratų partijos frakcija siūlo ne tik Seimo laikinajai tyrimo komisijai ištirti M. Basčio galimai keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui bei įvertinti galimybes inicijuoti parlamentinę apkaltos procedūrą, bet ir atsižvelgdama į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto veiklos kryptis, komitetui pavesti atlikti platesnį tyrimą dėl Seimo narių ir kitų aukšto rango politikų ryšių galimai keliamų grėsmių nacionaliniam saugumui. Klausimų ir abejonių dėl politikų ryšių, veiksmų bei jų pasekmių Lietuvos nacionaliniam saugumui yra kilę ne kartą ir įvairių. Todėl ėmęsis aiškintis Valstybės saugumo departamento pateiktą informaciją apie Seimo nario Mindaugo Basčio ryšius Seimas galėtų įpareigoti Nacionalinio saugumo komitetą ištirti ir kitus klausimus: 1) nustatyti, kokios partijos ir atskiri Seimo nariai 2008–2016 metais gavo tiek viešą, tiek neviešą finansinę paramą iš su Rusijos Federacijos siejamų įmonių ar per jų tarpininkus; įvertinti, ar nebuvo daroma įtaka politiniams procesams ir kokią įtaką bei žalą dėl to galėjo patirti Lietuvos valstybė; 2) nustatyti ir išsiaiškinti, kiek ir kokios Rusijos Federacijos įmonės tiesiogiai ar per tarpininkus įgyvendino ir šiuo metu vykdo Lietuvai svarbius strateginius objektus ir ar politikai, Vyriausybės atstovai įtakojo šių sandėrių priėmimą ir sutarčių pasirašymą; 3) Ištirti, ar buvęs IAE generalinis direktorius ir energetikos viceministras, tuomet ėjęs IAE valdybos pirmininko pareigas, pasirašydami 2011 m. gruodžio 21 d. Tolesnių veiksmų ir ketinimų protokolą ir de facto sukurdami nepakeičiamą precedentą derybose dėl 55 + 17,9 mln. eurų papildomo mokėjimo rangovui „NUKEM“, kurią 2009 m. gruodžio mėn. įsigijo Rusijos įmonė „Atomstroyexport“, priimdami šį sprendimą tuometinės Vyriausybės ir Energetikos ministerijos vadovai nebuvo įtakojami „NUKEM“ atstovų, ar negavo iš jų atlygio bet kokia forma, ar neviršijo savo įgaliojimų, nepažeidė įstatymų ir ar savo veiksmais nepadarė žalos valstybei dėl savanaudiškų ar kitų asmeninių paskatų; 4) ištirti, ar AB „Klaipėdos nafta“ sudarydama sutartį su Rusijos naftos koncerno „Lukoil“ įmone „LITASCO S.A.“ 2012-08-29, kuria perleido valdyti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės dalį netenkino Rusijos strateginių interesų; 5) išsiaiškinti ir įvertinti UAB „Žabolis ir partneriai“ atstovų galimus ryšius, susitikimus su „ROSATOM“ vadovais dėl bendros įmonės sukūrimo atominei elektrinei statyti Kaliningrade ir elektros energijos pirkimo iš šios AE bei pasekmes mūsų nacionaliniam saugumui; 6) išsiaiškinti atvejus, kai Rusijos Federacijos žvalgyba galėjo paveikti ir ar paveikė Lietuvos Respublikos Seimo narius ir kitus aukšto rango politikus ir ar sugebėjo gauti Lietuvos valstybės paslaptis sudarančią informaciją; 7) nustatyti, ar atitinkamų valstybės institucijų sukauptos ar tyrimo metu papildomai atskleistos informacijos apie Seimo narius, jų ryšius ir veiklą pakanka pradėti Seimo narių apkaltos procesą. www.verslaspolitika, lsdp.lt inf.

M. Drunga. Lenkija Europos Sąjungoje – juokai pro ašaras?

M. Drunga. Lenkija Europos Sąjungoje – juokai pro ašaras? Anos savaitės pabaigoje Briuselyje įvykusį Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą Italijos dienraštis „Corriere della sera“ pavadino „komišku“. Kodėl? Ogi todėl, kad „jis baigėsi susipykimu, baigėsi dokumentu, kurio net negalima viršūnių konferencijai oficialiai priskirti, nes Lenkija nesutiko jo pasirašyti. Nėra lengva pasakyti, kas čia laimėjo, tačiau ganėtinai aišku, kas iš to pralaimėjo. Ir pasidarė akivaizdu, jog bus labai drąsus sumanymas Europos Sąjungą prasmingai reformuoti. Juk dabar visi nejuokais susierzinę. Angela Merkel negali ir nenori Lenkijos prarasti: ji iš visų jėgų bandė Varšuvą įtikinti, o dabar ji tikriausia ir bus ta, kuri turės ginčą išspręsti“, – rašė Milane ir Romoje leidžiamas Italijos laikraštis. Neigiamai Lenkijos laikyseną viršūnių konferencijoje įvertino ir Varšuvos dienraštis „Gazeta Wyborcza“: juk Lenkija, girdi, save „pažemino“ ir „pati izoliavosi juokingumo pilnoje, bet užuojautos stokojančioje atmosferoje“. Vis dėlto „Lenkijos ministrės pirmininkės Beatos Szydlo groteskiški išpuoliai prieš Donaldą Tuską bent turėjo tą gerą šalutinį efektą, kad dabar pagaliau visi Europos valstybių ir vyriausybių vadovai savo pačių akimis galėjo įtikinamai pamatyti, kokia antieuropietiška ir antidemokratiška Lenkijos vyriausybė iš tiesų yra. Ji turi cinišką ir grynai merkantilišką požiūrį į Europos Sąjungą. Lenkijos vyriausybė nori bendros piniginės, bet nenori bendrų vertybių. Mes imame jūsų pinigus, tačiau atmetame jūsų demokratijos principus. Mūsų privalumai yra jūsų problemos. Deja, Lenkija savo ankstesnės geros reputacijos ir savo partnerių pasitikėjimo taip greitai nesusigrąžins“, – darė liūdną išvadą Lenkijos sostinės liberalusis dienraštis. Maskvos laikraštis „Gazeta“ taip pat rašė, jog „Lenkijos laikysena per paskutinį viršūnių susitikimą Briuselyje krizę Europos Sąjungoje tik pagilins. Žinoma, Lenkijos konservatyvieji politikai toli gražu ne vieninteliai, kurie kalba apie Europos vidaus krizę, ypač po „Brexito“. Kaip ten bebūtų, vis dėlto neatrodo, kad ir Lenkija dabar norėtų atsiskirti nuo Europos Sąjungos. Labiau panašu į tai, jog Lenkija nūnai sieks dar labiau priartėti prie Jungtinių Amerikos Valstijų.“ Pasak Vengrijos sostinės dienraščio „Magyar Idök“, „Europa dabar išgyvena ne pačius geriausius laikus. Per nepilnus dvejus metus senąjį žemyną užplūdo milijonai svetimšalių, patyrėme kruvinus teroro išpuolius ir išgyvenome, kaip viena šalis narė pirmą kartą pasisakė už narystės Europos Sąjungoje atsisakymą. Šiomis aplinkybėmis dabar ir turime nuspręsti, ar prisijungsime prie užgaidaus Vokietijos ir Prancūzijos tandemo, ar įjungsime staigiojo stabdymo stabdžius ir žiūrėsime, kaip Europos branduolys pro mus pralėks.“ „Tačiau dviejų greičių Europai jokios Europos Sąjungos išvis nereikia“, – teigė Kroatijos laikraštis „Jutarnji List“ ir paaiškino, „jog dar ir prieš sugalvojant Europos Sąjungos idėją žemyno valstybės jau buvo skirtingu lygiu išsivysčiusios ir jau turėjo skirtingo lygio ekonomikas.“ Zagrebo dienraštis taip pat suabejojo, ar „nors vienos šalies narės vyriausybė visa širdimi pritartų idėjai, kad Europos Sąjunga susidėtų iš skirtingais greičiais besiplėtojančių valstybių.“ Vienos dienraštis „Presse“ atkreipė dėmesį į 2017 m. įvyksiančius „ne vienus rinkimus, kurie šįkart tikrai nusipelno epiteto „istoriniai“ ir nuo kurių priklausys atsakymai į tokius klausimus kaip antai: kurios šalys palaiko tolesnę Europos Sąjungos plėtrą ir kurios nori ryškiau pabrėžti nacionalinį valstybingumą? Ar reikia Europos Sąjungos su dviem greičiais?“ Daug dėmesio ypač Europos, bet ir šiaip pasaulio spaudoje sulaukė ir tarp Turkijos ir kelių Europos šalių įsižiebusi įtampa. Padėtį gerai susumavo amerikiečių nevyriausybinio strateginių tyrimų centro „Stratfor“ analitikai. Anot jų, „Ankarai reikia milijonų Vakarų Europoje gyvenančių turkų rinkėjų paramos. Tačiau Europos politikai turi nepamiršti ir savo pačių rinkimų. Nors skirtumai tarp jų tikrai nemaži, nė viena kivirčo pusė negali paaukoti savo ryšių su kita vien tik dėl savo vidaus politikos interesų. Europos Sąjungos politikai negali rizikuoti susitarimo dėl bėglių žlugimu, ypač rinkimų metais. O Turkija savo ruožtu ketina susiderėti su Europos Sąjunga dėl platesnės muitų sąjungos ir labai priklauso nuo prekybos su tokiomis šalimis, kaip Nyderlandai ir Vokietija, ir nuo jų investicijų, idant Turkijos ūkis nežlugtų. Be to, abi šalys kasmet į Turkiją pasiunčia milijonus turistų. Turkijoje veikia per šešis tūkstančius Vokietijos bendrovių beveik visuose ūkio sektoriuose, o Nyderlandai yra didžiausias tiesioginių investicijų į Turkiją šaltinis, iš kurio trykšta 16 procentų visų Turkijos įplaukų. Žinoma, dalis šių pinigų atplaukia iš Nyderlanduose apsigyvenusių Turkijos migrantų, todėl prieš Nyderlandus skelbiamos Turkijos sankcijos gali pakenkti kaip tik tiems rinkėjams, kuriuos R. T. Erdogano partija nori prisivilioti. O jeigu Turkija taikytų sankcijas į Turkiją importuojamiems olandų gaminiams ar įplaukiančioms investicijoms, tai reikštų, kad Turkija kanda ją maitinančią ranką, o to Ankara tikrai neturėtų norėti.“ Užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Seime stringa miškų reformos pristatymas

Birutė Vyšniauskaitė, LRT.lt www.verslaspolitika.lt Seimas, planavęs skubos tvarka svarstyti miškų reformos įstatymą, pagal kurį vietoje 42 urėdijų būtų įsteigta viena įmonė su 25 filialais, nukėlė jį į popietinį posėdį. Piketą surengę Miško pramonės darbuotojai ragina parlamentarus neskubėti svarstyti šio klausimo, nes miškų valdymo pertvarka neparengta. Piketuotojai ketvirtadienį siūlė pirmiausia paskaičiuoti, ar pertvarka nepakenktų valstybei, smulkiajam verslui ir pačiai gamtai. Naujosios valdžios rengiamą valstybinę miškų ūkio sektoriaus pertvarką, pagal kurią ketinama naikinti šiuo metu egzistuojančias 42 urėdijas, kritikuoja net kai kurie valdantieji socialdemokratai ir „valstiečiai“. Kritikų nuomone, reformos šalininkai galimai atstovauja stambiosios medžio apdirbimo pramonės interesams ir atveria kelią nežabotam miškų kirtimui, kaip Latvijoje. Tuo metu aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas, kalbėdamas portalui LRT.lt, tokius priekaištus atremia ir žada, kad reforma pasitarnaus gamtos apsaugai. „Labai aiškiai matyti miško pramonės magnatų interesai. Dabartinė aplinkos ministro Kęstučio Navicko retorika primena tą, kurią ne kartą esame girdėję praėjusios kadencijos Seime, kai su parlamentarais bendraudavo medžio apdirbimo pramonės magnatai ir bandydavo juos apdoroti. Pastariesiems būtų labai naudinga, jei Lietuvos miškus valdytų viena įmonė, būtų viena medžio kaina ir jie galėtų visą medieną supirkti vieni“, – kalbėjo praėjusios ir šios kadencijos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys, buvęs „žaliųjų“ lyderis Linas Balsys, komentuodamas galimą urėdijų reformą. Praėjusios kadencijos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas socialdemokratas Algimantas Salamakinas taip pat nevyniojo žodžių į vatą ir neslėpė, kad už tam tikrus jo vadovauto komiteto sprendimus jis net neteko galimybės šios kadencijos Seime dirbti Aplinkos apsaugos komitete. „Užmyniau ant skaudamos vietos medžio apdirbimo pramonės banginiams. Jiems labai neparanku buvo tai, kad mes pasiekėme, jog įstatymais buvo įteisintos 42 Lietuvos urėdijos“, – teigė A. Salamakinas. Paklaustas, kas tie medžio apdirbimo pramonės magnatai, praėjusios kadencijos Seime mynę slenksčius siekdami, kad šalies urėdijas valdytų viena valstybės įmonė su 25 padaliniais, kurie praktiškai neurėtų jokių galių, A. Salamakinas paminėjo įmonės „Grigeo Grigiškės“ vadovą Gintautą Pangonį, bendrovės „Vakarų medienos grupė“ vadovą Sigitą Paulauską, įmonę „Juodeliai“, baldų pramonės banginį „IKEA“, kuri jau yra įsigijusi 10 tūkst. ha Lietuvos miškų. „Jei bus nutarta, kad Lietuvos miškus valdys viena įmonė su 25 padaliniais, kurie patys savarankiškai nieko spręsti negalės, tai sugrįšime prie sovietmečio planinės ekonomikos, kai su dešromis ir sūriais važiuodavome į Maskvą išsimušti pinigų. Tiems 25 urėdijų padaliniams lygiai taip pat tektų keliaklupsčiauti prieš valdytojus, pavyzdžiui, siekiant pasitvirtinti metų biudžetus ir tvarkant kitus reikalus“ – kalbėjo A. Salamakinas. Ir jis, ir L. Balsys teigė įžvelgią didžiųjų medžio apdirbimo pramonės įmonių siekius, kad miškai būtų tvarkomi kaip Latvijoje, kur didelė jų dalis dabar yra užsieniečių rankose. „Maža to, Latvijoje net priimtas įstatymas, kad galima dešimt metų neatsodinti iškirsto miško. Matau, kad ir Lietuvoje bandoma eiti tokiu pačiu keliu – bus įkurta viena miškus valdanti įmonė su 25 skyriais. Po kurio laiko bus apsižiūrėta, kad ji dirba neefektyviai, o štai yra investuotojas, kuris greičiausiai atstovaus tiems medžio apdirbimo pramonės magnatams. Kai yra viena miškus valdanti įmonė, ją kur kas lengviau išnuomoti arba parduoti nei 42 savarankiškas urėdijas“, – svarstė L. Balsys. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad 42 Lietuvos miškų urėdijos buvo sukurtos ne sovietmečiu, kaip daug kas pastaruoju metu aiškina, o jau po nepriklausomybės atkūrimo. Todėl jos tikrai nelaikytinos sovietinių laikų atgyvena. „Tai, kad urėdijose yra problemų ir korupcijos apraiškų – ne paslaptis. Tačiau ta korupcija – dažniausiai girininkų lygmenyje. Tam kelią galima būtų užkirsti sugriežtinant medienos apskaitą. Galima būtų pasimokyti iš Lenkijos, kur irgi yra urėdijų sistema. Ten girininkai specialia mobiliąja įranga suskaičiuoja medieną miškuose, suveda duomenis į kompiuterį, jie atsiranda bendroje informacinėje sistemoje, todėl pavogti medienos praktiškai neįmanoma“, – kalbėjo L. Balsys. „Valstiečiai“ dėl urėdijų reformos – nevieningi.Nors valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir premjeras Saulius Skvernelis palaiko aplinkos ministro K. Navicko siūlomą urėdijų reformą, „valstiečių“ frakcija Seime šiuo klausimu nėra vieninga. Patyręs miškininkas Kęstutis Bacvinka teigė manąs, kad reikėtų peržiūrėti kai kurių mažesnių urėdijų valdomus miškų plotus, gal reikėtų stambinti urėdijas ar pertvarkyti jų administracijas, tačiau jis nepritaria tokiai radikaliai reformai, kokia šiuo metu siūloma: „Yra ženklų, kad būtent tokia reforma paranki stambiosioms medžio apdirbimo įmonėms. Labai nesinorėtų, kad mūsų miškus ištiktų Latvijos miškų likimas. Miškus iškirsti galima greitai, bet juos atsodinti ir užauginti juk reikia daugybės metų“. Paklaustas, kokiose miškų valdymo grandyse galima korupcija, K. Bacvinka, daugybę metų dirbęs girininkijoje, teigė manąs, kad tokios kalbos iš „įvairiausių bokštų“ yra nepagrįstos: „Visi rėkia – korupcija miškuose, bet nepateikia jokių įrodymų. Kertant mišką, dirba rangovinė įmonė. Jos vadybininkai suskaičiuoja, kiek iškirsta miško. Skaičiuoja ir kirtėjai, ir tie, kas medieną priima į sandėlius. Parduodant mediena, ji dar kartą perskaičiuojama, ir visi tie skaičiavimai turi sutapti“. „Valstiečių“ atstovė Virginija Vingrienė įsitikinusi, kad dabartiniai pasiūlymai reformuoti urėdijas ir miškų valdymą – skuboti, apie juos per mažai diskutuota ir jiems būtinos alternatyvos. "Todėl aš kovo 20 d. organizuosiu konferenciją, į kurią bus sukviesti miškininkai, mokslininkai, profesinių sąjungų atstovai, visuomenininkai, nes dabar pasiūlytos įstatymų pataisos kelia daugiau klausimų, nei atsakymų“, – tvirtino V. Vingrienė. Pasak jos, prieš apsisprendžiant dėl šiuo metu siūlomos urėdijų reformos, pirmiausia reikėtų įvertinti galimą naudą ir grėsmes. „Valstietė“ įsitikinusi, kad 17 proc. Lietuvos teritorijos užimantys miškai turi būti pertvarkomi atsakingai ir apgalvotai. „Gal iš pradžių vertėtų apjungti neefektyviai dirbančias urėdijas. Tačiau iki šiol neatsakyta, kodėl turi atsirasti viena miškus valdanti įmonė su 25 juridinio asmens statuso neturinčiais padaliniais. Esą tokia pertvarka užtikrintų skaidrumą. Bet, jei yra kokių korupcijos apraiškų, kodėl nesikreipiama į teisėsaugą? Kažin, ar vienos įmonės įsteigimas užkirstų kelią korupcijai. Greičiau toks sprendimas vestų link miškų privatizavimo“, – kalbėjo V. Vingrienė. Ji įsitikinusi, kad, pertvarkant miškų valdymą, būtini saugikliai, kurie apsaugotų mažas miško pramonės įmones. Paklausta, kas labiausiai suinteresuotas kuo greičiau pertvarkyti miškų valdymą, V. Vingrienė prisipažino girdinti kalbas apie stambias medžio apdirbimo įmones, tačiau įrodymų, jog būtent joms būtų naudinga, kad miškus valdytų viena įmonė, neturinti: „Suprantama – verslininkams rūpi patys pelningiausi miškai ir pati geriausia mediena. Bet negalime leisti, kad valstybei liktų tik riestainio skylė.“ Generalinis miškų urėdas – prieš verslininkų diktatą. Kalbėdamas apie aplinkos ministro K. Navicko ir jam pritariančių šalies vadovų bei dalies politikų iniciatyvą įkurti vieną miškus valdančią įmonę, generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis nuogąstavo, kad toks sprendimas miškų sistemą gali įstumti į chaosą. „Juk įkūrus vieną įmonę, reikėtų, kad vieningai veiktų ir apskaita ir kitos programos. Dabar dalis ruošos darbų vienose urėdijose centralizuota, kita dalis – ne. Pagaliau miškus reikėtų perregistruoti. Prasidėjus pertvarkai, darbų lavina mus tiesiog užgriūtų, o jai pasiruošti norima duoti tik pusmetį“, – neslėpė nuostabos R. Prūsaitis. Jis neneigė, kad šalies miškų valdymui reikia reformos, tačiau – ne tokios, kokia dabar siūloma. Generalinis urėdas priminė, kad dar pernai buvo sudaręs komisiją iš įvairių institucijų atstovų. Ta komisija buvo nusprendusi, kad reikėtų konsoliduoti šiuo metu dirbančias urėdijas. „Aš tos urėdijų reformos laukiu dešimt metų ir esu už kalbas apie tai nukentėjęs, bet jai būtina tinkamai pasiruošti. Estai savo miškų reformą vykdė net ketverius metus“, – kalbėjo R. Prūsaitis. Jis įsitikinęs, kad urėdijas būtina stambinti, atsižvelgiant į jų valdomus miškų plotus ir kirtimo fondus. Po metų ar dviejų reikėtų reformą tęsti. Jeigu, pasak R. Prūsaičio, stambiems medienos perdirbėjams reikia naujų medienos pardavimo taisyklių, tai jiems reikėtų kreiptis į vyriausybė, į Aplinkos ministeriją, o ne domėtis, kaip bus vykdoma miškų reforma. „Mes ir dabar galėtume centralizuoti medienos pardavimo aukcionus, bet juk ir šiuo metu aukcionai vyksta tik elektroninėje erdvėje – ir ilgalaikiai, ir pusmetiniai. Tai ko dar trūksta? Esu už tai, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau apdirbama lietuviškos medienos ir to reikėtų siekti. O baimintis, kad bus privatizuoti valstybiniai miškai gal nereikėtų. Kažin, ar kas nors turi tiek pinigų, kiek jie verti“, – svarstė R. Prūsaitis. Jis tvirtino nepritariąs įmonės „Likmerė“ vadovui Mindaugui Kasmauskiui, kuris esą tvirtinęs, kad negali Lietuvoje skaidriai nusipirkti medienos. „Jei jis nori įsigyti beržo medienos 10 eurų pigiau, nei jos vidutinė kaina Lietuvoje, aiškindamas, kad tokia pati mediena Latvijoje 13–17 eurų pigesnė, todėl medžio perdirbėjai turėtų nustatyti pardavimo kainas, tai tokiai tvarkai aš tikrai nepritarsiu“, – tvirtino R. Prūsaitis. Seimo Aplinkos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika tvirtino, kad maždaug po savaitės bus apsispręsta dėl urėdijų reformos. Jis pats pritaria, kad atsirastų viena miškus valdanti įmonė su 25 padaliniais. „Mes sieksim miškuose dirbantiems žmonėms išaišk...

Prezidentė susitiko su vyriausiuoju NATO ginkluotųjų pajėgų vadu

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su vyriausiuoju NATO ginkluotųjų pajėgų vadu generolu Curtisu M. Scaparrotti, kuris taip pat yra Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgų Europoje vadas. Šalies vadovės teigimu, keičiantis geopolitinei dinamikai NATO yra per lėtas. Todėl reikalingi pokyčiai tiek reformuojant ir spartinant sprendimų priėmimą, tiek perkeliant karines vadavietes arčiau rytinių Aljanso sienų. Pasak Prezidentės, šiuo metu NATO vadovaujančios struktūros ir karinės pajėgos yra vis dar išdėstytos pagal Šaltojo karo laikų logiką – Europos Vakaruose ir Pietuose. Šiandien stiprėjant Rusijos grėsmei būtina Aljanso pajėgas perdislokuot į Rytinį flangą. Baltijos šalims taip pat reikalinga regioninė oro gynybą ir priemonės, kurios užkirstų kelią galimai Lietuvos, Latvijos ir Estijos karinei izoliacijai bei užtikrintų greitą sąjungininkų pastiprinimo atvykimą. Valstybės vadovė taip pat pabrėžė, jog vienas esminių atgrasymo elementų – nuolatiniu pagrindu Baltijos valstybėse sutelktos sąjungininkų pajėgos. Pasak Prezidentės, galingiausios Aljanso karinės jėgos – JAV karių buvimas regione yra stipri žinia, siekiant agrasyti bet kokią grėsmę. Prezidentės teigimu, šiuo metu sėkmingai įgyvendinamos Varšuvoje sutartos atgrasymo priemonės. Į Lietuvą jau atvyko NATO priešakinių pajėgų bataliono kariai iš Vokietijos ir Belgijos. Kovo pabaigoje laukiama Olandijos karių. Per šiuos ir kitus metus į bataliono sudėtį turėtų įsijungti dar 4 valstybės – Norvegija, Liuksemburgas, Kroatija ir Prancūzija. Šiuo metu Lietuvoje taip pat yra dislokuota rotacinė JAV karių kuopa ir sunkioji technika. Lietuva ir pati daug daro, kad užtikrintų savo saugumą. Sparčiai didinamas gynybos finansavimas – kitąmet viršysime 2 proc.  BVP. Sukurtos nuolatos budinčios nacionalinės greitojo reagavimo pajėgos. Atkurta šauktinių tarnyba, į kurią šalies jaunuoliai eina savanoriškai. Per trejus metus ketvirtadaliu padidintas karių skaičius. Lietuvos kariuomenėje įsteigta antroji „Žemaitijos brigada“. Lietuva yra NATO lyderė pagal karinių pajėgų ir technikos modernizavimo rodiklius. Stiprinami valstybės kibernetiniai ir strateginės komunikacijos pajėgumai. Prezidentės spaudos tarnybos, www.verslaspolitika.lt inf. Prezidento kanceliarijos nuotr....

Seimo pavasario sesijos darbų programoje – daugiau kaip 420 teisės aktų projektų

Įregistruotame pavasario sesijos darbų programos projekte – daugiau kaip 420 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 137, Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė – 10, Seimo nariai (frakcijos) – apie 200 įstatymų projektų. Be to, sesijoje bus išklausytas šalies vadovės D. Grybauskaitės metinis pranešimas, Vyriausybės metinė veiklos ataskaita. Pavasario sesijoje tarp pagrindinių prioritetinių Seimo darbų – užtikrinti konkurencingą ekonomikos plėtrą, saugią valstybę ir darnią, atsakingą ir sveiką visuomenę, taip pat didinti švietimo, kultūros ir mokslo kokybę, viešojo sektoriaus efektyvumą ir skaidrumą. „Prezidentės, Seimo ir Vyriausybės prioritetai sutampa. Planai ambicingi, todėl pavasario sesija bus įtempta, reikalaujanti susitelkimo ir atsakomybės pradedant įgyvendinti pokyčius valstybėje“, – sako Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis. Pasak Seimo vadovo, ypač daug dėmesio bus skiriama pokyčiams, siekiant skaidrumo ir efektyvumo. Bus svarstomas Seimo narių skaičiaus, jų atostogų reglamentavimo klausimas, bus siekiama depolitizuoti Vyriausiąją rinkimų ir Vyriausiąją tarnybinės etikos komisijas. Sesijoje Seimas didelį dėmesį planuoja skirti socialinės apsaugos ir sveikatos sričių klausimams. Teikiamais projektais numatoma tobulinti vaiko teisių ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje sistemą. Numatoma svarstyti Darbo kodeksą, kuris labiau atitiktų darbuotojų ir darbdavių interesus, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, skatinti užimtumą, užtikrinti veiksmingą valstybės pagalbą socialinėms įmonėms įdarbinant asmenis, tobulinti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teisinį reguliavimą, sudaryti prielaidas vaistų kainų mažėjimui. Į darbų programą įtrauktais pasiūlymais siekiama įtvirtinti kompleksines alkoholio prieinamumo ir vartojimo mažinimo priemones, t. y. įteisinti Lietuvoje specializuotas alkoholinių gėrimų parduotuves, apriboti alkoholio reklamą mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose, uždrausti parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, trumpinti alkoholio pardavimo laiką, padidinti akcizų tarifus iki 20 proc. visoms alkoholinių gėrimų grupėms ir kt. Pavasario sesijoje tarp pagrindinių Seimo darbų – viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas. Projektais siūloma naujai reglamentuoti reikalavimus valstybės tarnautojo kompetencijai, įtvirtinti įstaigų vadovų rotaciją ir kadencijas, nustatyti viešojo sektoriaus įstaigų vadovų priėmimą į pareigas konkurso būdu 4 metų kadencijai. Pasiūlymais planuojama šiuo metu veikiančias 42 valstybės įmones miškų urėdijas sujungti į vieną valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“, sumažinti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų skaičių ir įsteigti vieną instituciją – Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją – vietoj šiuo metu aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių 9 institucijų, optimizuoti saugomų teritorijų valdymą – pakeisti jų administravimo sistemą, sumažinti įstaigų skaičių ir bendrųjų jų atliekamų funkcijų ir kt. Švietimo, kultūros ir mokslo kokybės bei efektyvumo didinimas – vienas iš valstybės prioritetų. Teikiamais šios srities projektais numatoma tobulinti mokslo ir studijų finansavimo ir valdymo teisinį reglamentavimą, reglamentuoti mecenavimą, įtvirtinti skaidresnę ir nuoseklesnę kalbos politiką. Taip pat planuojama paankstinti vaiko mokymąsi pagal bendrojo ugdymo programas, t. y. pradinį ugdymą pradėti nuo 6 metų. Ekonomikos srities teikiamais projektais numatoma sustiprinti smulkiųjų investuotojų apsaugą, įvykdyti ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų veiklos pertvarką, įtvirtinti paprastesnį įmonių įsisteigimą laisvųjų ekonominių zonų teritorijoje, tobulinti koncesijų teisinį reguliavimą, nustatyti naujas sritis, kuriose valstybė, siekdama skatinti investicijas, galės skirti lėšų finansinėms priemonėms įgyvendinti ir (arba) fondų fondams valdyti. Siekiant užtikrinti saugią valstybę į darbų programą įtrauktais pasiūlymais siekiama nustatyti principinę kariuomenės struktūrą 2018 m., atnaujinti ilgalaikius krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetus ir Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, numatyti gynybos finansavimo didinimą, įtvirtinti prevencines priemenes, turinčias padėti žvalgybos institucijoms efektyviau šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. Pagal Seimo valdybos patvirtintą posėdžių grafiką sesijos metu, nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d., planuojama surengti daugiau kaip 50 posėdžių. lrs.lt

Mindaugas Bastys suspenduoja savo narystę LSDP

Seimo narys Mindaugas Bastys suspenduoja savo narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje, kol bus ištirta paskelbta informacija dėl galimo jo pažeidžiamumo. „Jokios įtakos man, kaip Seimo nariui, niekas nedarė, bet paskleista informacija meta šešėlį ir man, ir partijai. Todėl ne tik atsistatydinau iš Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų, bet ir gavęs partijos bičiulių pritarimą suspenduoju savo narystę LSDP, kol bus ištirta viešai paskelbta informacija apie mane,“ – sako Mindaugas Bastys. Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius palaiko Mindaugo Basčio sprendimą suspenduoti narystę partijoje, kol bus išaiškinta ir įvertinta visa informacija, paskelbta VSD pažymoje ir viešojoje erdvėje. „Norime kad neliktų jokių insinuacijų ir neaiškumų. Objektyvus tyrimas turėtų sudėti visus taškus šioje istorijoje“.– sako A. Butkevičius. lsdp.lt ...

Pieno supirkimo kainos Lietuvoje smuktelėjo žemyn

Stanislavas Likas, UAB "Publicum" Vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos Lietuvoje vasario mėnesį smuktelėjo žemyn 2 proc. iki 297 eurų už toną - tai pirmas kainos sumažėjimas po septynių mėnesių augimo. Ekspertų vertinimu, pieno supirkimo kainos Lietuvoje turėtų dar mažėti - įtakos tam turės sezoniškumas bei eksporto rinkose pingantys pieno produktai, kuriais prekiaujama tarptautinėse biržoje.  Pasak pienininkų asociacijos “Pieno centras” direktoriaus Egidijaus Simonio, Lietuvos pieno perdirbėjai eksporto rinkose daugiausiai parduoda sūrių, sviesto ir nugriebto pieno miltelių - visų šių biržinių prekių kainos šiemet krito iki 10 proc., atitinkamai sumažėjo eksportuojamos lietuviškos pieno produkcijos pardavimų vertė užsienyje. "Lietuvos pieno perdirbimo įmonės eksportuoja apie 60 proc. pagamintos produkcijos, todėl pieno gaminių paklausos ir kainų svyravimai eksporto rinkose tiesiogiai veikia superkamos žaliavos kainą mūsų šalyje", - sakė E. Simonis. - Pernai, kai tarptautinėse biržose gerokai išaugo pieno produktų kainos ir paklausa, drastiškai didėjo ir pieno žaliavos kaina. Dabar eksporto rinkose biržinių pieno produktų kainų augimas sustojo ir jos juda žemyn - atitinkamai koreguojasi ir superkamos žaliavos kaina Lietuvoje". Prekybos rezultatai pagrindinėse Europos pieno produktų biržose Hanoveryje ir Kemptene liudija, kad pernai sviesto kaina išaugo 47 proc., sūrio („Gouda“) - 36 proc., nugriebto pieno miltelių – 14 proc. Šių produktų kainos biržose liovėsi augti praėjusių metų pabaigoje, o kai kurių pagrindinių pieno produktų kainos pradėjo kristi. Per tris mėnesius iki kovo pradžios sviestas atpigo 6 proc., sūris – 10 proc., nugriebto pieno milteliai – 12 proc. Kaip keisis pieno supirkimo kainos ateinančiais mėnesiais E. Simonis nesiima prognozuoti - tai priklausys nuo to, kaip tarptautinėje prekyboje keisis pieno produktų pasiūla ir siūloma kaina už prekes biržoje. „Kol kas galima konstatuoti, kad šiuo metu mokama vidutinė pieno supirkimo kaina ūkiams yra pasiekusi prieškrizinį 2013 m. lygį. Tuo tarpu pieno gaminių, išskyrus sviestą, kainos Europos biržose nėra tiek atsistačiusios. Todėl pieno supirkimo kainos judėjimas žemyn – labai tikėtinas“, - sakė E.Simonis. Pieno žaliavos kainai Bendrijoje didelės įtakos turės ir tai, kaip keisis superkamos žaliavos kiekiai pagrindinėse pieną gaminančiose ES šalyse. Bendra pieno gamyba ūkiuose pernai Bendrijoje išaugo 0,4 proc. Iš pagrindinių pieno gamintojų pieno gamybą padidinto Vokietija (+0,3 proc.), Nyderlandai (+7,5 proc.), Italija (+2,8 proc.), Ispanija (+1,1, proc.), Lenkija (+2,4 proc.) ir Airija (+4,4 proc.). Gamyba mažėjo tik dvejose pagrindinėse pieną gaminančiose šalyse – Prancūzijoje (-2,5 proc.) ir Didžiojoje Britanijoje (-4,3 proc.). Pieno gamybos didėjimas ir žaliavos perteklius ES šalyse 2014-2015 m. buvo viena iš svarbiausių priežasčių, sukėlusių pasaulinę pieno rinkos krizę. Žaliavos supirkimo kainai įtakos taip pat turės sezoniškumas, nuo kurio Lietuva priklauso ypatingai. Pavasarį ir vasarą pieno kiekis didėja, o piene mažėja baltymų ir riebalų santykis, dėl ko atitinkamai mažėja žaliavos supirkimo kaina. "Iš stiprią pienininkystės pramonę turinčių Bendrijos šalių Lietuva yra vienintelė, kurioje dominuoja maži pieno ūkiai. Ši aplinkybė nulemia, kad Lietuvoje yra plačiausios pieno supirkimo kainų žirklės, palyginti su kitomis ES šalimis. Lietuvoje smulkūs ūkiai gauna mažesnę supirkimo kainą nei ES vidurkis, o dideli – tokią pat, ar net didesnę“, - sakė E. Simonis. Lietuvos stambiems pieno ūkiams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, Lietuvos pieno perdirbimo įmonės vasarį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 357 eurus už toną. ES šalyse, kuriose dominuoja dideli pieno ūkiai, vasarį mokėta  vidutinė kaina siekė 342 eurus už toną. Pasak E.Simonio, tokio paties dydžio pieno ūkiai Lietuvoje ir kitose ES šalyse už tokios pačios kokybės ir sudėties natūralų pieną gauna labai panašią kainą. Lietuvoje iki 5 karvių laikantys smulkiausi pieno ūkiai sudaro beveik 70 proc. visų ūkių skaičiaus, tačiau supirkimo rinkai tiekia vos 12 proc. viso kiekio. Daugiau nei 50 karvių laikančių ūkių skaičius nesiekia 4 proc., tačiau iš jų superkama 50 proc. viso pieno Lietuvoje.

Svarbiausi Ūkio ministerijos darbai

Mindaugas Janulionis Svarbiausi Ūkio ministerijos darbai susiję su šiais išsikeltais prioritetais: patrauklios investicinės aplinkos, verslui palankios aplinkos ir regionų pažangos, efektyvaus ir skaidraus turto valdymo, inovatyvios pramonės. „Vyriausybės programoje numatyti darbai yra neatidėliotini, juos įgyvendinti svarbu, kad pajustume didesnį investuotojų susidomėjimą ir norą steigti šalyje įmones, kad verslas turėtų galimybę dirbti ir rasti kvalifikuotų darbuotojų, paprasčiau įdarbinti specialistus. Todėl turime dėti daug pastangų kurdami verslui aplinką palankią, mažindami biurokratiją, kurdami įvairius paskatos mechanizmus įmonių produktyvumui ir inovatyvumui didinti, kad šalis būtų patraukli steigti ir vystyti verslą bei išsiskirtų iš kitų šalių“, – sako ūkio ministras M. Sinkevičius, pristatydamas Ūkio ministerijos prioritetinius darbus. Ūkio ministerija kurs patrauklią investicinę aplinką siekdama tapti investicijų lydere. To siekiant VšĮ „Investuok Lietuvoje“ bus suformuota speciali grupė, kurios svarbiausias tikslas – pritraukti stambių gamybinių projektų. Šiam tikslui pasiekti taip pat numatoma kurti specialias finansines ir mokestines paskatas. Planuojama taikyti didesnes pelno mokesčio lengvatas reinvesticijoms. Ūkio ministerija vykdys aktyvią talentų pritraukimo į Lietuvą politiką – įkurs talentų pritraukimo agentūrą arba talentų pritraukimo padalinį Ūkio ministerijos pavaldžioje įstaigoje, sukurs specialią paskatų sistemą talentingiems asmenims į Lietuvą pritraukti. Taip pat Ūkio ministerija lengvins sąlygas pritraukti trūkstamų aukštos kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių. Keičiami teisės aktai, siekiant sudaryti lengvesnes įsidarbinimo Lietuvoje sąlygas ir supaprastinti administracines procedūras. Siekiant pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, planuojama gerinti laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) reguliavimą: tobulinti žemėtvarkos procedūras, sudaryti sąlygas LEZ operatoriams paprastai ir greitai į LEZ įtraukti naujas ir pašalinti nekonkurencingas teritorijas. Ūkio ministerija sukurs palankesnį įmonių veiklos LEZ teritorijose reglamentavimą ir pagreitins teritorijų planavimo procedūras LEZ teritorijose. Siekiant pritraukti investicijų taip pat daug dėmesio bus skiriama administracinei naštai verslui mažinti ir nuolatinei administracinės naštos prevencijai vykdyti, akcinių bendrovių teisiniam reguliavimui tobulinti. Ūkio ministerija didins verslo priežiūros institucijų efektyvumą, kad verslo priežiūros funkcijos būtų atliekamos koordinuotai ir mažiausiomis sąnaudomis, kuo mažiau trikdant verslo subjektų veiklą ir kartu užtikrinant veiksmingą visuomenės interesų apsaugą. Kurdama verslui palankią aplinką, Ūkio ministerija sieks, kad Lietuva taptų startuolių rojumi. Šiais metais Ūkio ministerija visiškai įgyvendins metų pradžioje pradėtą vadinamąjį „Startup Visa“ projektą. Nuo 2017 m., įsigaliojus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms, startuolių vizas gali gauti užsieniečiai, ketinantys užsiimti naujų technologijų ar kitų Lietuvos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu. Prie inovacijų kūrimo mūsų šalyje norintys prisidėti startuoliai savo veiklą galės pradėti kur kas lengviau: iki antrojo 2018 m. ketvirčio ketinama įsteigti rizikos kapitalo fondą, kuris investuos į naujų perspektyvių idėjų įgyvendinimą. Taip pat ketinama sukurti akceleravimo, mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programas startuoliams. Tikimasi, kad minėtos priemonės padės padidinti startuolių skaičių nuo 315 startuolių 2016 m. iki 720 startuolių 2020 m. ir pritrauks nuo 16 mln. eurų 2016 m. iki 26 mln. eurų 2020 m. investicijų. Ūkio ministerija planuoja parengti Socialinio verslo įstatymą, kuris padės subalansuoti iškreiptą socialinių įmonių prilyginimo socialiniam verslui situaciją ir visapusiškai sureguliuoti socialinio verslo teisinę padėtį, nustatyti socialinio verslo skatinimo paramos formas. Tikimasi iki 2020 m. turėti Lietuvoje apie 150 socialinių verslų. Tarp Ūkio ministerijos išsikeltų tikslų – augantis eksporto mastas, todėl bus atnaujinta Lietuvos eksporto gairių 2014–2020 m. strategija ir peržiūrėtos prioritetinės rinkos, eksporto skatinimo prioritetai. Planuojama diegti vieno langelio elektroninę sistemą, kurioje bus sutelkta visa eksportuotojams aktuali informacija apie galimybes prioritetinėse rinkose. Informacija apims eksporto galimybių analitiką, verslo misijų ir tarptautinių parodų planus, naudingus kontaktus, kvietimus dalyvauti tarptautiniuose viešuosiuose pirkimuose. Ūkio ministerija yra numačiusi optimizuoti ir centralizuoti išteklius, siekdama sukurti sistemą, kuri sujungtų bendram darbui ambasadas, profesionalų tinklus, pasaulio lietuvius, kad jie prisidėtų tiek renkant visą informaciją apie galimybes eksportuoti, tiek ir skleidžiant informaciją užsienio rinkoms apie Lietuvą. Stiprinti verslo atstovų eksporto įgūdžius yra būtina, kad verslas būtų pasirengęs iššūkiams ir suprastų eksporto diversifikavimo svarbą. Todėl planuojama rengti naujas prekės ženklų ir eksporto kompetencijų vystymo mokymo programas, reikalingas eksporto srityje dirbantiems žmonėms ugdyti tiek regionuose, tiek didžiuosiuose miestuose. Šiomis priemonėmis planuojama pasiekti, kad lietuviškos kilmės prekių (be energetikos produktų) eksportas į tikslines eksporto rinkas 2017–2020 m. kasmet didės po 4 proc., palyginti su ankstesniais metais, o lietuviškos kilmės paslaugų eksportas į tikslines eksporto rinkas – po 6 procentus. Ūkio ministerija stiprins VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“: iškels joms didesnių tikslų, sieks didinti valstybės investicijų į šias institucijas grąžą. Taip pat bus aiškiai matuojama šių organizacijų pridėtinė vertė, kurią Lietuva gauna per pritrauktas investicijas, aukštesnės pridėtinės vertės eksporto masto didėjimą, startuolių ir verslumo rodiklių augimą. Regionų plėtros priemones numatyta tiesiogiai susieti su regiono ekonomikos stiprinimu – tam bus visapusiškai skatinama investicijų integracija – kad socialinė infrastruktūra būtų stiprinama atsižvelgiant į investuotojų ir verslų poreikius. Verslumui regionuose didinti bus siūlomos finansinės paskatos. Siekiant didesnės valstybės valdomų įmonių grąžos visuomenei ir Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), vienas iš svarbiausių darbų – efektyvus ir skaidrus valstybės turto valdymas. Tai bus daroma centralizuojant valstybės valdomų įmonių valdymą, atskiriant politikos formavimą nuo valstybės įmonių valdymo – į įmonių kolegialius organus pritraukiant daugiau nepriklausomų narių, kurie būtų išrinkti laikantis skaidrių procedūrų, ir į šiuos kolegialius organus nerenkant politikų. Siekiant įmonių valdymo efektyvumo ir skaidrumo, bus diegiama gerosios įmonių valdysenos praktika. Ūkio ministerija kartu su valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija į vieną įmonę konsoliduos tas pačias funkcijas atliekančias 42 miškų urėdijas. Reforma turėtų užtikrinti ilgalaikį šalies valstybinio miškų ūkio sektoriaus efektyvumą, didžiausią finansinę grąžą valstybei ir sumažins valdymo kaštus. Taip pat bus sujungiamos kelių priežiūrą vykdančios valstybės įmonės ir centralizuojamas jų valdymas. Pastaruoju metu mažėjant įmonių produktyvumui, labai svarbu skatinti inovatyvios pramonės kūrimą, todėl Ūkio ministerija gerins mokslo ir verslo bendradarbiavimą, skatins verslo investicijos į mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEP) ir inovatyvių produktų kūrimą. Didinant našumą įmonėse, naujų technologijų diegimą ir naudojimą, bus įgyvendinamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų priemonės „DPT pramonei LT“, Ecoinovacijos LT“, kuriomis skatinama tradicinės pramonės transformacija diegiant inovatyvias technologijas. Bus stiprinamas MTEPI politikos koordinavimas ir strateginis valdymas: atnaujinama MTEPI Strateginė taryba ir išplečiamos jos funkcijos. Panašias funkcijas atliekančios MTEPI srities institucijos bus konsoliduojamos. Inovacinių paslaugų verslui sutelkimas vienoje institucijoje užtikrins sistemos vientisumą, efektyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą, žinių ir technologijų perdavimą ir inovacijas. Tinkamai veikianti sistema sudarys sąlygas inovacijų plėtrai ir tradicinės pramonės transformacijai. Siekiant efektyvinti mokslo ir technologijų parkų ir atviros prieigos centrų veiklą, jiems bus nustatyti veiklos rodikliai, sukurta ir įdiegta virtuali inovacijų informacinė platforma, kuri užtikrins visapusiškos informacijos apie inovacijas suinteresuotiems asmenims pateikimą. Ūkio ministerija kurs motyvacinę sistemą, kuri skatins investuoti į MTEP – bus pradėtos teikti technologijų žvalgybos paslaugos, skatinančios verslą investuoti į naujų produktų kūrimą. Taip pat bus sukurtas finansavimo mechanizmas, užtikrinantis tarptautinėje programoje „Horizontas 2020“ labai gerai įvertintų, bet finansavimo negavusių projektų finansavimą nacionaliniu mastu. Lietuvai, kaip valstybei, kurios pramonės sektorius sukuria daugiau nei penktadalį viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto, svarbu neatsilikti ir imtis aktyvių veiksmų, siekiant pasinaudoti ketvirtosios pramonės revoliucijos suteikiamomis galimybėmis. Ūkio ministerija dalyvaus kuriant nacionalinę iniciatyvą „4-oji pramonės revoliucija“ ir prisidės prie bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo bei užtikrins Lietuvos dalyvavimą ketvirtojoje pramonės revoliucijoje. Taip tikimasi užmegzti pramonės, mokslo, švietimo, socialinės aplinkos ir valdžios atstovų dialogą, kad būtų surasti efektyviausi šalies bei pramonės konkurencingumo didinimo sprendimai. Kvalifikuotos darbo jėgos paieška taps vienu didžiausių 2017 m. iššūkių, todėl, siekdama patenkinti pramonės poreikius, Ūkio ministerija parengs pramoninės doktorantūros skatinimo koncepciją – įmonei bus skiriamas 50 proc. finansavimas doktoranto studijų krepšeliui, siekiant didinti tyrėjų įdarbinimą verslo sektoriuje ir skatinti taikomuosius mokslinius tyrimus aktualiom...

Vyriausybės darbų plano pristatymas: ar pagaliau aišku, kas bus daroma

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Aiškumo vyriausybės programos įgyvendinimo plano pristatyme trūko, o iš premjero ir jo komandos norėjosi išgirsti penkis svarbiausius darbus. Taip vyriausybės darbų plano pristatymą LRT.lt komentuoja politologė Rima Urbonaitė. „Visuomenei reikia pristatyti, kaip pertvarka bus daroma, kokio rezultato tikimasi ir kada tai bus padaryta, o ne kalbų apie tai, ką reikėtų padaryti“, – sako ji. Savo ruožtu viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas pažymi, kad darbų pristatyme į daugelį klausimų buvo atsakyta aiškiai, tai liudija viena po kitos žiniasklaidoje pasirodžiusios žinutės. Agentūros „Nova Media“ vyresnysis partneris A. Katauskas sako, kad iš to, kokias žinutes perteikė žiniasklaida, galima pastebėti, į kokias sritis orientuojasi vyriausybė. „Vertinant tai, kokio atgarsio žiniasklaidoje susilaukė konferencija, galima suprasti, į kokias sritis orientuotas vyriausybės darbas. Akivaizdu, kad pagrindiniai punktai dėl pensijų, finansinių dalykų, reformų nuskambėjo pakankamai aiškiai ir žiniasklaida pasigavo tas žinutes“, – teigia A. Katauskas. Tačiau Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė R. Urbonaitė sako, kad pristatydami vyriausybės programos įgyvendinimo planą premjeras Saulius Skvernelis bei finansų ministras Vilius Šapoka nesugebėjo išskirti pagrindinių vyriausybės prioritetų. „Dar kartą pasakyta, kad prioritetais laikomas švietimas, kultūra, viešasis sektorius, ekonomika, saugumas, tačiau tai yra viskas, sunku įžvelgti prioretizuotas sritis“, – kalba R. Urbonaitė. Iki šiol rūpintis regionais itin dažnai žadėjusi vyriausybė jų, kaip prioriteto, taip pat neišskyrė – tam daug dėmesio neskirta nei pačiame plane, nei jo pristatyme. R. Urbonaitė: nusiteikimas gerai, bet atėjo laikas aiškesniam turiniui Sunku tikėtis, kad didelė dalis visuomenės ieškos ir gilinsis į vyriausybės programos įgyvendinimo plano subtilybes, todėl tai, kaip būsimi darbai buvo pristatyti spaudos konferencijoje ir atspindėti žiniasklaidoje, – būdas visuomenei sužinoti, ką darys vyriausybė. Pasak A. Katausko, šios vyriausybės plano pateikimas buvo išskirtinis, o į daugybę klausimų buvo atsakyta. „Premjeras ir vyriausybė iki šiol sulaukė kritikos, kad informacijos pateikia per mažai, tad darbų pristatymas buvo tarsi atsakymas visiems tiems kritikams ir patvirtinimas to, ką anksčiau sakė premjeras, kad, kai ateis laikas, bus patvirtintas planas, bus atskleista daugiau detalių. Priemonių plano pateikimas, palyginti su kitomis vyriausybėmis, buvo išskirtinis: jokia vyriausybė iki tol nebuvo sukūrusi tokio oficialumo, iškilmingumo – visa vyriausybė susirinko klausytis konferencijos. Informacijos buvo pateikta daug, atsakyta į daug klausimų, o kur klausimai buvo dar neaiškūs, premjeras nepabijojo to pasakyti“, – teigia A. Katauskas. Tačiau R. Urbonaitės teigimu, apie būsimus konkrečius vyriausybės darbus visuomenė išgirsti galėjo nedaug. „Aiškumo pritrūko, o iš premjero ir jo komandos norėjau išgirsti penkis svarbiausius darbus. Visuomenei reikia pristatyti, kaip pertvarka bus daroma, kokio rezultato tikimasi ir kada tai bus padaryta, o ne kalbų apie tai, ką reikėtų daryti. Premjeras įvardijo, kad plane yra 130 darbų ir 800 veiksmų, bet kas skaitė planą, gali pastebėti, kad daugeliu atvejų kyla klausimai, kaip tai bus padaryta, nes žodžių „sieksime“, „vertinsime“ – apstu, nors tų žodžių ten jau būti neturėtų. Mano požiūriu, pristatyme pritrūko kalbėjimo apie tai, kaip bus siekiama rezultatų, kaip bus sprendžiamos įvardytos problemos. Nusiteikimas, pozityvas yra gerai, bet atėjo laikas aiškesniam turiniui“, – tvirtina R. Urbonaitė. Gerins švietimo kokybę, mažins šešėlį, tik sunku suprasti, kaip Anot R. Urbonaitės, priemonių įgyvendinimo pristatyme daugiau buvo dar kartą įvardytos problemos, o ne jų sprendimo būdai. Taip pat įvardyti siektini rodikliai, kurių dalis kelia abejonių. „Premjeras pasisakymo pradžioje akcentavo, kad plane yra numatyti rodikliai, tačiau kaip jie bus pasiekti, dažnu atveju lieka neaišku, o kai kurie rodikliai apskritai kelia abejonių. Pavyzdžiui, kodėl mokytojų atlyginimų vidurkis įvardijamas labai tiksliai, o dalyje apie dėstytojų atlyginimus to nėra, kalbama tiesiog apie tai, kad juos reikia didinti“, – atkreipia dėmesį R. Urbonaitė. Pašnekovė taip pat pastebi, kad daugiau dėmesio buvo skiriama mokestinei sistemai, tačiau ir šiuo atveju konkrečių darbų pasigendama, buvo tik pasakyta, kad sprendimai bus įvardyti iki vasaros. „Buvo pateikti pasvarstymai, kad reikia sudaryti galimybes dirbti ir užsidirbti, bet kaip tai bus padaryta, liko klausimas. Netgi šešėlio mažinimas liko su klaustuku. Kol kas išgirdome, kad bus naikinama sistema, kai buvo skirstomi darbdavio ir darbuotojo mokesčiai, ir tai, vyriausybės manymu, turėtų mažinti šešėlį. Tačiau manau, kad daugybė žmonių puikiai suvokia, jog visa darbo vietos kaina ir yra visas jų uždirbtas atlyginimas, tiesiog darbdavys perveda mokesčius, o ne darbuotojas iš savo sąskaitos. Todėl nesu tikra, ar tai kažkaip esmingai gali pakeisti situaciją“, – komentuoja politologė. R. Urbonaitė pažymi ir tai, kad premjeras užsiminė apie švietimo sistemos kokybės gerinimą, bet kaip ta kokybė bus pasiekta – iš pristatymo liko neaišku. Politologė taip pat pastebi, kad kaip naujieną premjeras akcentavo užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo stebėseną, tačiau, pasak pašnekovės, tame nieko revoliucingo nėra – stebėsena yra privalomas politikos įgyvendinimo procesas.

„Metų valstybės kūrėjas“ – žurnalistas, laidų vedėjas Andrius Tapinas

Giedrė Biržytė, Vilniaus universitetas Vilniaus universiteto politologų bendruomenė Kovo 11 – osios proga paskelbė Lietuvos valstybei 2016 metais labiausiai nusipelniusį asmenį – „Metų valstybės kūrėją“. Juo „už jaunimo pilietiškumo ir politinio aktyvumo skatinimą, tiriamosios žurnalistikos puoselėjimą“ tapo žurnalistas, laidų vedėjas Andrius Tapinas. Praėjusiais metais populiarus žurnalistas buvo itin matomas ir įtakingas Lietuvos viešosios erdvės veikėjas, kuris savo iniciatyvomis aktyviai skatino jaunimo susidomėjimą politika, keitė nusistovėjusį žiniasklaidos veidą ir sukūrė bei išplėtojo ne vieną sėkmingą visuomeninę iniciatyvą. A.Tapino nuopelnų valstybei sąrašas ilgas: savo iniciatyva, kartu su kitais žurnalistais, aplankė 100 Lietuvos regionų mokyklų, surengė „Laisvės pikniką“, sutraukusį daugiau nei 10 000 žmonių, dalyvavimas projekte „Misija Sibiras“ ir, žinoma, iš vienos laidos per trumpą laiką išaugino rekordiškai populiarią interneto televiziją „Laisvės TV“. Jai sutelktinio finansavimo „Patreon“ platformoje aukojo daugiau nei 4 700 žmonių, kas mėnesį paskirdami daugiau nei 14 000 JAV dolerių. Iškilmingame apdovanojimo renginyje atsiimdamas Metų valstybės kūrėją“ apdovanojimą – simbolinę plytą – Andrius Tapinas pabrėžė, kad viena didžiausių klaidų, kurią mes galime padaryti – numesti valstybės kūrimą valdžios žmonėms ir sakyti, kad jie kuria Lietuvą, o visi kiti tiesiog gyvena valstybėje. „Valstybę kuriame mes patys. Kiekvienas iš mūsų ima po štai tokią plytą ir deda į savo valstybės pamatą. Kiekvieną kartą, kai mes padarom kažką nedidelio, kai paskambinam pagalbos telefonu, išgirdę pagalbos šauksmą užuot nudūlinę akis, mes kuriame valstybę“ – teigė A. Tapinas. Žurnalisto teigimu, valstybės viltis yra Lietuvos jaunimas: „Mes turime padėti jaunajai mūsų kartai, mes turime juos įkvėpti. Turime tikrai fantastiškiems visų regionų vaikams ištiesti ranką, suteikti vilties ir tikėjimo, kad jie yra svarbūs mūsų šaliai“ – sakė Andrius Tapinas. Kreipdamasis į Lietuvos žmones, jis skatino tikėti šviesia Lietuvos ateitimi: „Dabar mes matome pilkumą, kuri uždengia ateitį. Bet lietus greitai liausis ir mes pamatysime labai gražią šalį. Šią dieną, Kovo 11 –ąją, mes matome, kad aušra jau ateina ir ji ateina kartu su mumis visais“. Šis apdovanojimas jau trečiasis. „Metų valstybės kūrėju“ 2015 m. „už nuoseklų, ryžtingą ir bekompromisį Lietuvos tapatybės ir vertybinės pozicijos kūrimą“ tapo tuometinis Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis. Praėjusiais metais už nuopelnus stiprinant Lietuvos energetikos nepriklausomybę juo išrinktas tuometinis energetikos ministras Rokas Masiulis. Kandidatus į apdovanojimą gali tapti nepriekaištingos reputacijos politikai, valstybės tarnautojai, visuomenininkai, verslo atstovai, iniciatyvūs piliečiai ar organizacijos. Kandidatus nominuoja VU TSPMI bendruomenės nariai – studentai, dėstytojai ir alumnai, o renka komisija. Tarp šiais metais teiktų nominantų taip pat dažnai minėti: visuomeninė organizacija „Baltosios pirštinės“, iniciatyva „Žinau, ką renku“, Kauno tardymo izoliatoriaus buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkė Rasa Kazėnienė, viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė. „Metų valstybės kūrėjas“ apdovanotas Vilniaus universiteto surengtame Kovo 11-osios šventiniame koncerte miestui šv. Jonų bažnyčioje. Nugalėtoją sveikino universiteto rektorius Artūras Žukauskas, apdovanojimo komisijos pirmininkas docentas Algimantas Jankauskas ir gausiai susirinkę miestiečiai bei Viliaus svečiai. Specialią muzikinę programą parengė pučiamųjų orkestras „Oktava“. wikipedia.com.nuotr ---

Europos Komisijos rekomendacijos yra naudingas kelrodis Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo  Europos Vadovų Tarybos susitikime, kuriame EVT pirmininku antrajai kadencijai perrinktas Donaldas Tuskas. Susitikime taip pat apžvelgiamas ES ekonomikos augimas ir šalių pažanga įgyvendinant Europos Komisijos ekonominės politikos rekomendacijas, aptariamos priemonės nelegaliai migracijai sustabdyti, bendradarbiavimas su Vakarų Balkanų valstybėmis, ES saugumo stiprinimas. Prezidentės teigimu, Donaldas Tuskas yra patyręs ir mūsų regioną gerai pažįstantis politikas, kuris supranta mums ir visai ES kylančias grėsmes. Europai, patiriančiai saugumo, migracijos ir kitus iššūkius, ir toliau būtina atsakinga lyderystė. Šalių lyderiai apžvelgia ES ekonominį augimą ir valstybių pažangą įgyvendinant pernai Europos Komisijos pateiktas ekonominės politikos rekomendacijas. ES atkreipia Lietuvos dėmesį į aukštą ir tebeaugančią pajamų nelygybę, tik iš dalies pasiektą pažangą stiprinant socialinį saugumą, gerinant sveikatos priežiūros sistemą, ribotus pasiekimus skatinant inovacijas, užtikrinant kokybišką švietimą. Pasak Prezidentės, Europos Komisijos rekomendacijos yra naudingas kelrodis Vyriausybei, rengiant programos įgyvendinimo priemonių planą ir vykdant šalies gerovei būtinas struktūrines darbo rinkos, švietimo, socialinės ir sveikatos apsaugos reformas. Migracijos srautų sustabdymo priemonių įgyvendinimas – dar viena EVT tema. Gerėjant oro sąlygoms, migracijos srautai didėja, todėl ES privalo greičiau ir efektyviau kovoti su žmonių kontrabandininkais, užtikrinti ES išorės sienų apsaugą. Lietuva prisideda prie bendrų ES pastangų sprendžiant migracijos iššūkius. Lietuvos kariai dalyvauja ES operacijoje „Sophia“ Viduržemio jūroje, kuri ne tik padeda apsaugoti Bendrijos išorės sienas, bet ir gelbėja žmonių gyvybes. Briuselyje taip pat aptariamas ES bendradarbiavimas su Vakarų Balkanų valstybėmis. Šis regionas taip pat patiria migracijos iššūkius, išgyvena etnines įtampas, nedraugiškų valstybių kišimąsi. Nuosekli ES parama Vakarų Balkanų šalių ekonominiam vystymusi ir demokratinei raidai yra būtina, siekiant užtikrinti saugią ir stabilią Europos kaimynystę. Prezidentės spaudos tarnyba, R. Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Mindaugas Bastys  traukiasi iš Seimo vadovybės

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, susipažinęs su Valstybės saugumo departamento pateikta informacija apie Mindaugą Bastį, teigia, kad jis turi trauktis iš Seimo vadovybės. Valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, atliko Seimo nario M. Basčio patikrinimą dėl galimybės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kai ji žymima žyma „visiškai slaptai“. Atsižvelgdamas į partikrinimo metu surinktą informaciją ir jos vertinimą, VSD priėmė neigiamą išvadą M. Basčio atžvilgiu dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija. „Vertindamas gautą informaciją iš VSD, raginu Seimo narį trauktis iš Seimo vadovybės. Turima informacija kenkia ne tik Seimo darbui, bet ir įvaizdžiui. Tolimesnius sprendimus dėl M. Basčio turės priimti socialdemokratų frakcija. Turime užtikrinti stabilų Lietuvos žmonių pasitikėjimu grindžiamą Seimo ir valdančiosios koalicijos darbą“, – sako V. Pranckietis. ,,Parlamentaras Mindaugas Bastys dėl viešumon iškeltų ryšių turi nedelsiant prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti ne tik iš Seimo Pirmininko pavaduotojų, bet ir iš Seimo. Priešingu atveju opozicija yra pasirengusi pradėti apkaltos procedūrą", – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas. „Nematau galimybių, kad M. Bastys toliau sąžiningai tarnautų Tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei. Kadangi šis politikas negalėjo ar nebegali vykdyti valstybei duotos priesaikos – jis nebegali būti Seimo nariu. Tikiuosi bus prisiimta asmeninė atsakomybė ir viso Seimo darbas nebus paralyžiuotas. Jei vis dėlto bus bandoma išsisukinėti ir tempti laiką, opozicija neatidėliodama pradės apkaltos procedūrą“, – sako E. Gentvilas. Valstybės saugumo departamentas (VSD) pateikė raštą, kuriame, kaip skelbiama viešai, pažymima, jog parlamentaras M. Bastys turėjo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu laikomu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, taip pat – buvusiu Kauno mafijos autoritetu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Aušrinė Armonaitė dar vakar paragino atsistatydinti kitą parlamentarą Kęstutį Pūką, kuris, kaip skelbta žiniasklaidoje, galimai seksualiai priekabiavo prie kandidačių į Seimo nario padėjėjas, galimai žadėjo neteisėtai atsilyginti, o taip pat – galimai priekabiavo prie savo buvusių darbuotojų. www.lrs.lt ...

I. Ruginienė. Profesinės sąjungos į derybas neįtrauktos, mokslininkų pasiūlymai nesvarstyti, kaštų ir naudos analizės nėra

Inga Ruginienė, Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija Lietuvos premjeras kovo 7 d. LRT laidoje “Dėmesio centre” deklaravo savo darbo ir veiklos principus, kurie žodis žodin sutampa su Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (LMPF) keliamais klausimais. Premjeras išsakė kokiais principais remiantis turi būti įgyvendinamos valstybės vykdomos reformos. Be to, Premjeras įvardijo blogus ir valstybei žalingus anksčiau priimtus sprendimus ir jų pasekmes. Tačiau ministrai pasiryžę lipti ant to paties grėblio. Mums kyla klausimas, kodėl Aplinkos ministras Kęstutis Navickas neklauso savo viršininko ir daro viską priešingai. Dar labiau glumina, kad Premjeras ministro mintis palaiko ir prieštarauja pats sau. Premjeras laidoje kalbėdamas apie ministerijų perkėlimą į vieną pastatą sakė: „Sprendimus turime padaryti vėlgi įvertinę, pirmiausia tai, naudos ir kaštų tam tikrus rodiklius. <...> vėlgi pirmiausia turime įvertinti tam tikras pasekmes. Patys ministerijos kolektyvai ir minstrai ir Kauno savivaldybės bendruomenė mato ir pliusų ir minusų, alternatyvių dalykų. Mes tikrai kalbam apie regioninės politikos pokytį ir galimybę viešajam sektoriui atsidurti regionuose“. Visiškai sutinkame su S.Skvernelio vakarietiška pozicija. Nors Premjeras kalba apie privalomą kaštų ir naudos analizę, tačiau Aplinkos ministras, vykdydamas valstybinių miškų pertvarką, kaštų ir naudos analizės neturi, nors tai palies beveik 4 tūkst. dirbančių Lietuvos piliečių, kurie bus atleisti. Ministras pirmininkas kalba apie alternatyvų svarstymą, įvairių pasiūlymų vertinimą, derybas. Tačiau kalbant apie miškų reformą pateiktas vienintelis įstatymo projektas. Profesinės sąjungos į derybas neįtrauktos, mokslininkų pasiūlymai nesvarstyti, kaštų ir naudos analizės nėra. Be to, Premjeras kaip netinkamą pavyzdį pateikė Nacionalinę žemės tarnybą, kurios, anot Premjero, likti nebeturėtų. Vietoje jos būtų pirežiūros institucija, valstybinės žemės valdymą perleidžiant savivaldybėms. Kitaip, tariant decentralizuojant valstybinės žemės valdymą Lietuvoje. Tuo tarpu Aplinkos ministras primygtinai siūlo valstybinių miškų valdymą centralizuoti, monopolizuoti ir lipti ant to paties grėblio, kuris apipintas korupcijos skandalais. Premjeras viešai išsakė mintis, visiškai priešingas vakar Vyriausybės patvirtintam valstybinių miškų valdymo vienoje įmonėje įstatymo projektui. Glumina naujosios valdžios nenuoseklumas. Kalbama viena, o daroma priešingai.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto sukurtą interaktyvią mokesčių skaičiuoklę perima vis daugiau šalių

LLRI mokesčių skaičiuoklė sklinda po pasaulį. Lietuvos laisvosios rinkos instituto sukurtą interaktyvią mokesčių skaičiuoklę „Moku mokesčius” (www.mokumokescius.lt) perima vis daugiau šalių. Nuo šiol sužinoti, kiek mokesčių sumoka ir kam jie išleidžiami, gali Bosnijos ir Hercegovinos gyventojai (www.mojporez.ba). Vos pristatyta skaičiuoklė šioje šalyje iš karto sulaukė susidomėjimo – jau pirmąją dieną savo mokesčius skaičiavo 2 500 bosnių, per penkias dienas – 5000. Interaktyvią mokesčių skaičiuoklę jau anksčiau perėmė Lenkija, Ukraina, Slovakija. „Džiaugiamės, kad mūsų projektas prigijo ne tik Lietuvoje, bet vis plačiau sklinda po pasaulį. Skaičiuoklę įdiegę partneriai pabrėžia, kad skaičiuoklė padeda ne tik šviesti visuomenę, bet ir siekti strateginių reformų mokesčių, valstybės finansų srityse”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto plėtros ir programų vadovė Aneta Vainė. Mūsų šalyje skaičiuoklę www.mokumokesčius.lt Lietuvos laisvosios rinkos institutas pristatė 2014 m. Jos aktualumas nemenksta iki šiol. Iš viso savo mokesčius jau skaičiavo 85 000 žmonių. Skaičiuoklė veikia ir anglų, rusų kalbomis. Įvedę savo atlyginimą ir išlaidas kasdienėms, akcizinėms, lengvatinėms prekėms bei paslaugoms, vartotojai sužino, kiek mokesčių sumoka per mėnesį ir per metus. Kiekvienas gauna asmeninį kasos kvitą už visus per metus sumokėtus mokesčius ir sužino, kur jų mokesčiai yra naudojami. „Daliai politikų vis dar atrodo, kad Lietuvoje mokesčiai yra per maži, tačiau prieš ginčijantis dėl to būtina įsitikinti, ar žinote, kiek jų sumokame. Daugeliu atveju susiskaičiavę, kokią didelę dalį savo pinigų sumoka mokesčiams žmonės labai nustemba – sistemai trūksta skaidrumo. Mokesčių nuo atlyginimo žmogus nemato, nes juos į biudžetą perveda darbdavys, apsipirkdami parduotuvėje net nesuvokiame, kiek sumokame ne už patį produktą, o atseikėjame mokesčiams”, – sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas. Pavyzdžiui, jei dirbate pagal darbo sutartį ir gaunate 500 eurų „į rankas“, ir tuos 500 eurų išleidžiate parduotuvėje, tai per metus sumokate daugiau kaip 5000 eurų mokesčių, jei perkate benzino, tabako ar alkoholio – sumokate dar daugiau. www.llri.lt, verslaspolitika.lt...

Vyriausybė nusprendė įgyvendinti valstybinių miškų valdymo pertvarką

Vyriausybė nusprendė įgyvendinti valstybinių miškų valdymo pertvarką. Pagal šią reformą 42 miškų urėdijos bus sujungtos į vieną valstybinę įmonę. „Tai svarbus žingsnis užtikrinant efektyvų valstybės lėšų ir miškų urėdijų valdymą. Jis visiškai atitinka Vyriausybės programos nuostatas, tokį sprendimą rekomenduoja ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios nare mes intensyviai siekiame tapti“, – sakė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Naujai įsteigta valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ valdytų valstybei priklausančius miškus ir jais disponuotų įstatymų nustatyta tvarka, vykdytų kompleksinę miškų ūkio veiklą. Taip pat ji atliktų miško priešgaisrinės apsaugos bei miško kelių priežiūros funkcijas. Numatyta likviduoti ir Generalinę miškų urėdiją, kurios svarbiausios funkcijos būtų perduotos Aplinkos ministerijai. Skaičiuojama, kad sujungus miškų urėdijas į vieną juridinį asmenį kasmet bus sutaupoma apie 10 mln. eurų, o likvidavus Generalinę miškų urėdiją – apie 1 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Sprendimas sujungti miškų urėdijas buvo priimtas atsižvelgiant į kelis esminius faktorius – šalies biudžeto lėšų taupymą, efektyvesnę miškų urėdijų veiklą, skaidresnius viešuosius pirkimus. Ši reforma padės užtikrinti ekonomiškai stabilų ir gyvybingą valstybinių miškų ūkį, prisidės prie regionų plėtros. Didžioji dalis miškininkų specialistų liks dirbti. Dalį specialistų numatoma įdarbinti centriniame padalinyje, esančiame viename iš regionų (ne Vilniuje), kiti darbuotojai turės galimybę persikvalifikuoti. Pokyčiai leis iš esmės nemažinant miškuose dirbančiųjų skaičiaus padidinti jų atlyginimus, kurie šiuo metu yra nekonkurencingi Lietuvos ir kaimyninių Europos Sąjungos valstybių kontekste. Valstybinių miškų urėdijas planuojama pertvarkyti per 2018 metus, sausio 1 d. įsteigus VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“. Tokiai reformai dar turės pritarti Seimas. Parengta pagal lrv.lt

Sudaromos lengvesnės sąlygos darbuotojams suteikti bendrovės akcijų

Vyriausybė posėdyje pritarė Ūkio ministerijos siūlymui sudaryti sąlygas motyvuoti akcinių bendrovių darbuotojus ir didinti jų įsitraukimą į įmonės veiklą – neatlygintinai arba iš dalies neatlygintinai suteikti jiems bendrovės akcijų. Lengvesnis akcijų suteikimas darbuotojams, stebėtojų tarybai ir valdybai leis dar labiau įsitraukti į įmonės veiklą. „Siūlomais pakeitimais siekiame didinti akcinės bendrovės teisinės formos patrauklumą ir tikimės, kad ši forma taps priimtinesnė vidutiniam verslui. Be to, pakeitimai šalyje padės kurti patrauklią investicinę aplinką, nes kartu bus mažinama ir administracinė našta verslui“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. Vyriausybė taip pat pritarė kitiems Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimams – numatoma sumažinti minimalų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo dydį iki 25 tūkst. eurų (anksčiau – 40 tūkst. eurų). Taip pat atsisakoma maksimalaus uždarosios akcinės bendrovės (UAB) akcininkų skaičiaus ribojimo. Iki šiol maksimalus akcininkų skaičius buvo 250. Šis pakeitimas leis didinti akcininkų skaičių. Siekiant sukurti aiškias teisines sąlygas UAB santykinai nebrangiai pritraukti lėšų kapitalo forma, dalytis verslo rizika, gauti papildomos patirties vykdant planuojamą įmonės veiklą, bus nustatytos sąlygos, kada UAB galės siūlyti įgyti jos akcijų, ir tai nebus laikoma viešu vertybinių popierių siūlymu. Civiliniame kodekse ketinama nustatyti, kad notarinės sandorių formos nebus reikalaujama sudarant UAB akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kai UAB akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba kai UAB akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį. Vyriausybės patvirtintame projekte numatyta, kad bus įtvirtintos teisinės prielaidos bendrovėms pakeisti išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominaliąją vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio. Pakeitimai taip pat leis užtikrinti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) teikiamų duomenų apie UAB akcininkus teisėtumą bei išsamumą ir įtvirtins teisines prielaidas duomenis apie vienintelį UAB akcininką kaupti JADIS. Vyriausybės priimti Akcinių bendrovių įstatymo, Civilinio kodekso ir Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo pakeitimo projektai bus teikiami svarstyti Seimui. www.verslaspolitika.lt...

Vyriausybės planai pertvarkyti biudžeto formavimo sistemą džiugina verslą

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sveikina Vyriausybės planuojamą biudžeto formavimo sistemos pertvarką, tokiomis priemonėmis kaip viešųjų finansų planavimo susiejimas su Vyriausybės prioritetais, siekiamais rezultatais visuose biudžeto formavimo ir įgyvendinimo etapuose. „Vyriausybės laukia sunkūs 4 metai deklaruotiems tikslams įgyvendinti. Tikimės, kad Vyriausybės programos priemonių planas taps realiu kryptingo reformų ir užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo kalendoriumi“, – sako LPK prezidentas Robertas Dargis. Verslas teigiamai vertina tai, kad priemonių plane skirtas didelis dėmesys švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybei bei efektyvumui didinti. Mokesčių srityje Vyriausybė atsižvelgė į ilgametį pramonininkų siūlymą skatinti įmonių technologinį atsinaujinimą ir investicijas į MTEP, neapmokestinant jų pelno mokesčiu. Vyriausybė teigiamai atsižvelgė į jau ne kartą LPK teiktą siūlymą perkelti dalį darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų darbuotojui, taip pat sujungti gyventojų pajamų mokestį ir dalį valstybinio socialinio draudimo įmokų. „Palankiai vertiname planus pirmus veiklos metus atleisti verslą nuo mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo. Teigiamas ketinimas išanalizuoti galimybes taikyti socialinio draudimo įmokų „lubas“ (maksimalius dydžius) ir parengti atitinkamus teisės aktų pakeitimų projektus, tik žinoma, jei tai būtų įgyvendinta“, – teigia LPK prezidentas. Priemonių plane šiais metais numatoma siekti nacionalinio susitarimo dėl darbo užmokesčio kėlimo. LPK jau ne kartą yra pabrėžusi, kad valstybei reikia plataus nacionalinio susitarimo dėl svarbiausių šalies problemų sprendimų, kurį turėtų pasirašyti visos parlamentinės partijos ir svarbiausios verslo bendruomenės. „Visų pirma, reikia kalbėti apie susitarimą dėl švietimo, dėl regionų ir demografijos, dėl biurokratinio aparato peržiūrėjimo, valstybės sąnaudų valdymui peržiūrėjimo. Atlyginimai būtų tik viena iš bendro žmonių gerbūvio kėlimo dalių“, – pabrėžia R. Dargis. Dėl darbo jėgos trūkumo pastaruoju metu darbo užmokestis Lietuvoje kilo ir prognozuojamas kilimas ateityje, bet įmonių produktyvumo lygis kilo ne taip sparčiai kaip atlyginimai, todėl pradeda kilti grėsmė šalies įmonių konkurencigumui, o tai neigiamai veiks eksporto plėtrą. Todėl ypač svarbu, kad valstybė prisidėtų prie įmonių produktyvumo augimo skatinimo. Pasak LPK prezidento, šiam tikslui priemonių plane numatyta sukurti ir įdiegti kompleksines priemones tradicinės pramonės transformacijai paskatinti: „Ar jos bus efektyvios, priklausys nuo jų faktinio realizavimo, tačiau tikėtina, kad kartu su numatomu reinvestuoto pelno nuo investicijų į technologinį atsinaujinimą apmokestinimo mažėjimu šios priemonės gali duoti teigiamų rezultatų.“ Verslas atkreipia dėmesį į Vyriausybės pastangas konsoliduoti valstybės informacinių išteklių infrastruktūrą, modernizuoti valstybės informacines sistemas, paskatinti viešojo sektoriaus, taip pat vykdyti tradicinės pramonės skaitmenizaciją (e-resident, 3 D statybos sektoriuje). Tačiau pastebėta, kad kai kurios priemonės mažiau konkrečios nei išdėstyta Vyriausybės programoje. Pavyzdžiui, Vyriausybės priemonių plane nebelieka programoje numatyto tikslo įkurti koordinavimo tarybą, sudarytą iš suinteresuotų institucijų atstovų ir išorės ekspertų, kurios viena iš funkcijų būtų institucijų veiksmų koordinavimas ir Lietuvos galimybių pristatymo užsienyje klausimais. lpk.lt, verslaspolitika.lt...

M. Drunga. Vokietijos ir Turkijos nesantaika

M. Drunga. Vokietijos ir Turkijos nesantaika Paskutiniu metu dar labiau pabjuro Vokietijos santykiai su Turkija. Kai kuriems Turkijos ministrams atšaukti leidimai viešai kalbėti Vokietijos miestuose, nes tai, Vokietijos radijo kalbintų politikų nuomone, tebūtų buvę agitaciniai raginimai Turkijos referendume paremti Recepo Tayyipo Erdogano peršamą prezidentinės sistemos sustiprinimą. Kaip rašė dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ sekmadienį, „viena vertus, Turkijos politikų reakcijos į šiuos jų kalbų Vokietijoje atšaukimus buvo, kaip ir galėjome tikėtis, labai nesantūrios. Turkijos teisingumo ministras prabilo apie „fašizmą“ Vokietijoje, o užsienio reikalų ministras už Vokietijos demokratinio fasado įžvelgė slypint „saugumiečių ir mafijozų valdomos tamsios bedugnės valstybę“. Antra vertus, Vokietijos politikų ir merų nuogąstavimai daugiau nei pagrįsti. Juk Turkijos gatvėse seniai jau vyksta smurto nevengiantys susidūrimai tarp R. T. Erdogano šalininkų ir priešininkų. Daugelyje vietų žmonės nebedrįsta viešai pasisakyti prieš prezidentinę sistemą. O dabar Turkijos teisingumo ir plėtros partija (turkiškai AKP) su savo agresyvia rinkimų kova šiuos konfliktus neša ir į Vokietiją, skundėsi Frankfurto dešiniųjų liberalų dienraštis. Vėliau sekmadienį Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas, pasak Vokietijos radijo, tarė štai ką: „Vokietija, jūs su demokratija neturite nieko bendro. Jūsų praktika niekuo nesiskiria nuo nacių praktikos praeityje.“ Dar vėliau Turkijos prezidentas, anot valstybinės žinių agentūros „Anadolu“ Stambule (taip bent pranešė Vokietijos radijas), tarė: „Aš maniau, kad nacionalsocializmas Vokietijoje jau pasibaigęs, bet pasirodo, kad jis vis dar tęsiasi.“ O į pranešimus, kad jis pats ketina lankytis ir kalbėti Vokietijoje, R. T. Erdoganas atsakė: „Jeigu tik panorėsiu, atvyksiu rytoj. Aš atvyksiu, o jeigu jūs manęs neįsileisite ar neleisite man kalbėti, tai sukrėsiu pasaulį.“ Nors vokiečių visuomenę tokie pareiškimai, kanclerės Angelos Merkel žodžiais, „ir piktina, ir liūdina“, daugelis įtakingų vokiečių ragina į juos nereaguoti draudimu Turkijos politikams atvykti į Vokietiją. „Tokio draudimo Vokietijos federacinė vyriausybė nė nesvarsto“, – sakė kanclerė. Teisingumo ministro, socialdemokrato Heiko Maaso nuomone, „kaip tik tokio draudimo R. T. Erdoganas dabar ir siekia“. „Bet draudimas turkų politikams Vokietijon kelti koją neišvengiamai vestų prie Vokietijos ir Turkijos diplomatinių santykių nutraukimo ir prie dar didesnės konflikto eskalacijos, o tai niekam neišeitų į naudą“, – įspėja vokiečių ministras. Dėl tos pačios priežasties tokio draudimo idėją atmertė ir krikščionis demokratas Norbertas Rottgenas, pirmininkaujantis Bundestago užsienio reikalų komitetui. „Vietoj to reikėtų prašyti Turkijos turėti pakankamai savigarbos savo vidaus politikos konfliktų neperkeldinėti į kitas šalis“, – sakė N. Rottgenas. Pasak Stambulo dienraščio „Vatan“, „Turkijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai kovo 8 d. susitiks Vokietijoje, tačiau padėtis taip bjauriai suvoliota, kad su vienu abiejų ministrų pokalbiu nieko neišspręsi“. „Vokietija eina ne tuo keliu, tačiau ji bandys išsisukinėdama jo laikytis“, – teigiama Turkijos laikraštyje, kuriame apgailestaujama, kad ne tik Vokietija neleido dviem Turkijos ministrams Vokietijoje prabilti, bet ir Nyderlandai uždraudė pas save visų Turkijos vyriausybės narių viešus kalbėjimus. Kitas Stambulo laikraštis – „Star“ – rašė, jog Vokietijos „sukelta Europos Sąjungoje grandininė reakcija vedė prie to, jog ir kitos šalys uždraudė susitikimus su turkų ministrais“. „Tai iš Vokietijos pusės atvirai demonstruojamas priešiškumas, pasireiškęs jau po žlugusio karinio perversmo pernai, kuomet Turkija iš ES ne tik nepajuto greitos paramos, bet Ankara nuo to laiko dar gavo pajusti ir atmetimą, tarsi Vokietija apgailestautų dėl pučo žlugimo. Pučistai tuo tarpu rado prieglobstį ir Vokietijoje, o pučo priešininkai kriminalizuojami. Imamams ir ministrams iš Turkijos draudžiamas įvažiavimas. Vokietija aiškiai pasisakė prieš konstitucijos pataisas referendumu kitą mėnesį“, – rašė Turkijos bulvarinis laikraštis „Star“. Tačiau, pridursiu nuo savęs, draudžiama, kaip matėme, Turkijos ministrams ne įvažiuoti į Vokietiją, bet atvykus drožti joje Turkijos vidaus politiką liečiančias agitacines prakalbas. Dar vienas įtampos tarp Vokietijos ir Turkijos šaltinis yra Vokietijos turko, žurnalisto Denizo Yucelio suėmimas Turkijoje. Dėl to vokiečiai ne tik protestuoja, jų žurnalistai su D. Yuceliu solidarizuoja. Tačiau laikraštis „Bild am Sonntag“ (tiesa, irgi bulvarinis) brėžia tokį pamokantį palygininmą: „Žiūrėti, ką daro galingieji, sakyti, kaip yra, sukelti debatus – mūsų šalyje tai yra saugus užsiėmimas. Už jį nesodinama į kalėjimą, blogiausia, kas taip padariusiam gali atsitikti, tai būti iškeiktam ar gal net grasinimų sulaukti internete.“ „Pavyzdžiui, galėtume kaip žurnalistai pareikšti solidarumą su D. Yuceliu ir reikalauti jį paleisti. Visai nesvarbu, ar jis kada nors parašė dalykų, kuriuos, bent jau Vokietijoje, galima nebaudžiamai pavadinti neskoningais. Visi turėtume būti dėkingi, kad tokių žurnalistų kaip jis yra. Ir negalime leisti, kad R. T. Erdoganas ir jo kolegos – taigi žmonės, kurie laisvę persekioja ir įkalina, – atsiradę pas mus nesidrovėdami varytų rinkimų kampaniją. Tai reikštų mūsų pritarimą nelaisvei“, – darė išvadą populiariausias Berlyne leidžiamas nacionalinis sekmadieninis laikraštis. Savo bendradarbio D. Yucelio teisę laisvai pranešinėti faktus gina ir jį samdantis nacionalinis Vokietijos dienraštis „Welt“ bei daugybė kitų laikraščių. Spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ. V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.  

Pilietinė akcija „Stabdyk nedemokratišką ir neskaidrią valstybinių miškų valdymo reformą“

Nevyriausybinių organizacijų atstovai, stebėdami atvirai stambiųjų medienos perdirbėjų proteguojamą ir Aplinkos ministerijos skubotai, nekvalifikuotai bei neskaidriai vykdomą valstybinių miškų valdymo reformą rengia pilietinę akciją. Akcija norima atkreipti dėmesį į Aplinkos ministro Kęstučio Navicko ir Aplinkos ministerijos atsakingų pareigūnų, grubius pagrindinių ES teisių chartijos ir Orhuso konvencijos nuostatų pažeidimus, kuomet stumiamas skubotas ir žalingas įstatymo projektas. Akcijos rengėjai nori atkreipti dėmesį į Aplinkos ministro veiksmus, ignoruojančius valstybinės miškų sistemos darbuotojus ir suinteresuotos visuomenės teisę dalyvauti sprendimų dėl valstybinių miškų valdymo reformos priėmimo procese. Akcijos rengėjai reikalaus negriauti efektyviai veikiančios valstybinių miškų sistemos, sustabdyti nedemokratiškai, neskaidriai ir chaotiškai vykdomą reformą. Akciją rengia šios nevyriausybinės organizacijos: visuomeninė organizacija „Lietuvos žaliųjų judėjimas“, Judėjimas „Už gamtą“, Lietuvos gamtos fondas, Vilniaus žaliųjų klubas, Klaipėdos ekologinis klubas „Žvejonė“, Kauno žaliųjų klubas, Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“, Alytaus žaliųjų bendrija „Griaustinis“, VŠĮ „Lietuvos arboristikos centras“, Alytaus sveikuolių klubas „Ryžtas“, Visuomeninė organizacija „Žygaičių bendruomenė“, Alytaus miesto ir rajono Afganistano karo veteranų klubas, VšĮ „Alytaus verslo angelas“. Akcija vyks šį trečiadienį, kovo 8 d. 13 val., prie LR Vyriausybės rūmų, adresu Gedimino pr. 11, Vilnius. Nevyriausybinių organizacijų vardu „Lietuvos žaliųjų judėjimas“

S. Skvernelis: paviešinta „Žalgirio“ stadiono žemės nuomos istorija – milžiniškas smūgis investicinei aplinkai

Edmundas Jakilaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Vyriausybė mąsto, kaip padaryti investicijoms patrauklią aplinką, mažinti biurokratinius terminus, sudaryti galimybę greičiau prisijungti prie infrastruktūros, suteikti visokeriopą pagalbą. O štai pasakoma žinia verslui, kad įpusėjus projektui kažkas kažką ne taip pasirašė, bet visiems gerai, visi tie patys žmonės dirba. <...> Tokiu atveju mes darome net ne šūvį sau į koją, o į galvą“, – sakė premjeras Saulius Skvernelis, kalbėdamas apie investuotojams išsiųstą signalą, kilus skandalui dėl buvusio „Žalgirio“ stadiono žemės nuomos. Ministras pirmininkas užsiminė, kad ketinama žemės disponavimo teisę perduoti savivaldybėms, o Nacionalinės žemės tarnybos ir kitų „verslą smaugiančių“ institucijų laukia permainos. Apie tai ir kitas politines aktualijas, pokalbis su premjeru laidoje „Dėmesio centre“. – Praėjusį pirmadienį koalicijos partneriams pristatėte vyriausybės veiksmų planą. Tai geriausia, ką sugebate? – Tai nei geriausia, nei blogiausia. Tiesiog yra tokia įstatyminė nuostata, kad be programos dar reikia patvirtinti vyriausybės prioritetinių priemonių įgyvendinimo planą. Jis turi būti patvirtintas, kiekviena vyriausybė tą daro. Mes pabandėme jį padaryti kitokia filosofija, kad būtų labai aiškiai išmatuojami rodikliai. Pirmiausia, apibrėžiantys situaciją, kurioje mes esame ir ką norime pasiekti. Tai nebuvo lengvas procesas, buvo ir aistrų, ir nuomonių išsiskyrimo, ir įvairiausių peripetijų. Bet šiandien mes turime projektą ir jis yra toks, koks yra. Dar iki kovo 13 d. yra galimybė jį patobulinti. Toliau vyksta diskusijos su asocijuotomis struktūromis, vyriausybininkais, suinteresuotomis pusėmis. Pirmą kartą plano projektas buvo padalintas ir paprašyta Seimo narių teikti labai konkrečius, aiškius darbus ką įgyvendinat vyriausybės programą reikėtų padaryti. Kovo 13-ąją mes jį patvirtinsime ir tada beliks tuos įrašytus įgyvendinti. – Net kai kurie jūsų ministrai neoficialiai kalba, kad tai nelabai vykęs dokumentas. Esą jame trūksta strateginio požiūrio ir t. t. Ką jūs į tai? – Aš negaliu atsakyti į pasakymą „kai kurie ministrai“. Tikrai plane matau skirtingus ministerijų indėlius, vieniems sekėsi geriau, kitiems prasčiau. Galbūt tiems, kam prasčiau sekėsi tuos darbus sugalvoti, tai jie ir pasigenda kažkokio kokybiškesnio varianto. – O jums pačiam patinka? – Nėra taip, kad tas projektas man patiktų dėl įvairių priežasčių. Yra tokių darbų, kurių gal ir nevertėjo traukti, nes jie yra tokie rutininiai darbai. Tačiau ministerijoms buvo labai svarbu, kad tie darbai plane atsirastų, nes be to negalės parodyti, kad nori padaryti tam tikrą pokytį. Jau padariau daug pataisymų dėl rodiklių, patiems ministrams pasakiau, kad jie būtų realūs, bet ambicingesni. Tas projektas dar nėra išbaigtas ir aš manau, kad mes jį patobulinsime. Vyriausybės posėdyje dar bus galima pareikšti nuomonę, o tada ministrų kabinetas priims sprendimą ir prisiims visą kolegialią atsakomybę už šito plano įgyvendinimą. – Panašu, kad tas planas gali keistis, bet bent jau pristatytame dabartiniame plane jūs nekalbate apie aukštųjų mokyklų sujungimą konkrečiais skaičiais ar darbais. Tik vyriausybei prisiekus sakėte, kad aukštojo mokslo pertvarka yra vienas esminių jūsų tikslų. – Esate visiškai teisus, dar iki vyriausybės buvo rinkiminė programa. Ten buvo visų grandžių švietimo sistemos pertvarka. Dabar taip pat tai yra įtraukta ir niekur nedingo. Tikrai nemanau, kad šiandien turime pasakyti, jog šalyje bus 2 universitetai. Tą procesą mes esame seniai pradėję dar be plano patvirtinimo. Dabar gavome informaciją iš pačių aukštųjų mokyklų. Nors ir keista, bet darbo grupė yra, ji vertins šiuos pasiūlymus, o tada mes privalėsime atrasti kompromisą su universitetine, akademine bendruomene. Tikrai nenoriu pasakyti, kad liks 2 universitetai ir taškas. – Bet jūs jau pasakėte, kad 2–3. – Pasakėme iki 5 ir tas skaičius nėra galutinis. – Iš pradžių pasakėte 2–3, po to iki 5. – Niekada nepasakiau 2–3. Bet tai nėra svarbus dalykas. Manau, kad ta bendruomenė, kuri šiandien pati teikia siūlymus, tik įrodo, kiek jie yra įgalūs tokius pokyčius daryti. Jei mes matysime, kad visi nori likti prie status quo, arba daryti kosmetinius išlikimo susijungimus, tai vyriausybė tokiems planams niekada nepritars. Mes teiksime tokius įstatymo projektus, kurie atlieps tuos lūkesčius, kokius mes turime. Tam mus konsultuoja tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai ekspertai. Tikslas yra ne sujungti universitetus, o pakelti aukštojo mokslo kokybę, dėstytojų, profesorių savivertę. Galiausiai, kad universitetai taptų tuo, kuo turi būti. Tai nėra vien švietimo įstaiga, tai yra įstaiga, atliekanti mokslinius tiriamuosius darbus, duodančius pridėtinę vertę. Žmonės, baigę universitetus, turi tapti konkurencingais darbo rinkoje. – Ir visai nenorėjote to rašyti į vyriausybės darbų planą, nors tai yra svarbiausias jūsų darbas? – Manau, kad tai yra įrašyta – universitetų aukštojo mokslo struktūros, tinklo pertvarka. Bet, sakau, mechaniškai sujungti universitetus nėra savitikslis dalykas. Tikslas yra pradžioje turėti bent du universitetus, kurie galėtų būti kotiruojami geriausių universitetų 500-uke. – Per rinkimus daug kalbėjote apie žemės ūkio ir aplinkos ministerijų iškėlimą į Kauną. To taip pat nėra. Bet yra idėja visas ministerijas sukelti į vieną pastatą, išskyrus Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijas. Kodėl? – Tų pažadų nėra atsisakyta. Mes tuos sprendimus turime padaryti įvertinę naudos ir kaštų tam tikrus rodiklius. Šiandien negaliu pasakyti, kad štai mes atsisakėme tokios minties ir net nesvarstysime. Taip, svarstome dėl Žemės ūkio ministerijos. Bet turime įvertinti ir tam tikras pasekmes. Pačios ministerijos, ministrai ir ta pati Kauno bendruomenė savivaldybėje mato ir pliusų, ir minusų, alternatyvių dalykų. Mes kalbame apie regioninės politikos pokytį ir galimybę viešajam sektoriui atsidurti regionuose. Bet kuriuo atveju, tie sprendimai bus padaryti. – Ne tik ministerijos darbuotojai nepatenkinti. Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai taip pat nepatenkinti, rašo peticijas. Suprantu, kad nepatenkinti tuo, kad reikia daug dirbti, kai kuriais atvejais valstybės tarnautojams turbūt sunku suvokti tokius reikalavimus. Ar jūs ieškote naujos vyriausybės kanclerės? – Tikrai neieškau. Kanclerė dirba, ji yra įstaigos vadovė. Ji privalo užtikrinti kanceliarijos uždavinių įgyvendinimą ir tam tikrą mikroklimatą, nes tai susiję su kiekvieno vadovo tiesiogine misija. Tačiau supraskime, kad kai žmogui iškyla abejonių ar grėsmė netekti darbo, tai reikia užtikrinti, kad pats procesas būtų aiškus, skaidrus ir nepamiršti, kad už kiekvieno žmogaus yra šeimos, likimai ir t. t. Negalima pasakyti, kad tu esi nevykėlis ir rytoj būsi atleistas. – O taip buvo? – Nežinau, negaliu pasakyti. Bet taip panašiai darbuotojai rašė peticijoje. Aš pats su jais visais buvau susitikęs, dar išvakarėse, prieš atsirandant peticijai. Tikrai paaiškinome, kad nėra jokio išankstinio nusistatymo. Faktas, kad kanceliarijos struktūra nevykusi, tikrai dubliuojamos funkcijos, esame orientuoti ne į rezultatą, o procesą, kai kurių žmonių gebėjimų ir kompetencijų nebeužtenka dirbti toje srityje. Bet taip pat pasakėme, kad jūs turite galimybę atsiskleisti arba ateiti ir pasakyti, kad negaliu darbuotis su strateginiu planu, nes tai yra per sudėtinga. Tačiau būčiau labai puikus darbuotojas darbui su pareiškėjais, su interesantais vyriausybėje. Mes tikrai žiūrime į visumą ir tuos žmones, kurie gali ir nori, mes juos privalome integruoti į darbo rinką. Tiems, kuriems, nebebus galimybės darbuotis vyriausybės kanceliarijoje, tikrai telksime resursus tam, kad žmonės galėtų įgyti žinių ir būti integruoti į tuos darbo pasiūlymus, kurių Vilniuje yra apstu. Taip, aš suprantu, kad darbuotojams galbūt nepriimtina ir sudėtinga, kad reikėjo padirbėti ir savaitgalį, ir po darbo, tačiau mes susidūrėme su tuo pačiu. Kai paprašai, sumotyvuoji, pasakai tikslą ir pabrėži, kad jis yra labai svarbus ir jį reikia padaryti šiandien, o ne po savaitės, tai tikrai dauguma darbuotojų tą supranta. Po to tai yra kompensuojama, kaip numatyta įstatymuose, suteikiant papildomą poilsio dieną. Taip, dabar procesas yra dinamiškas ir sudėtingas, aštrus, bet tai natūralu. Esminis dalykas –žmonės neturi būti žeminami, neturi būti iš jų tyčiojamasi, neturi būti psichologinio smurto ar spaudimo. Turi būti labai aiškiai formuluojamos užduotys ir keliami tikslai. Ne visi gali visus darbus daryti, ką padarysi. – Jūs kalbate užuominomis. Yra neoficialių žinių, kad jūs svarstote galimybę keisti vyriausybės kanclerę. Šiek tiek pajuokausiu, kai tik atsiranda veržlesnė, protingesnė, reiklesnė moteris – ir štai daugumai vyrų tai nepakeliama? – Visada, kur darbavausi ir darbuojuosi, tai visada vertinu protingesnį, veržlesnį, motyvuotą darbuotoją, o ne tą, kuris bando į vieną vietą įlįsti. Aš visada skatinu turėti poziciją, sakyti savo nuomonę. Tačiau negalima perlenkti lazdos. Valstybės tarnyba nėra verslo įmonė. Versle gali pasakyti – laisvas, susirink savo dėžutę ir išeik. Tačiau gali tartis dėl išeitinių sąlygų. Valstybės tarnyboje mes turime labai aišku algoritmą, kokios yra darbuotojų teisės, pareigos. Tie procesai turi būti atlikti laikantis įstatymų. Kitaip mes turėsime kompensacijas ir teismus. – Pone Skverneli, jūs pasitikite vyriausybės kanclere? – Kol kas tikrai nematau jokių problemų, dėl ko ji negalėtų toliau dirbti. – Airinės Palšytės pergalė labai džiuginanti, nepaprastas įvykis. Tačiau jis vėl parodė šalies sporto skurdą, bent jau lengvosios atletikos. Maniežai, kurie paskutinį statybininką matė tik sovietmečiu, kai buvo statomi, akivaizdu, neatrodo nei patrauklūs, nei saugūs. Ką darysite? – Pirmiausia, kalbant apie infrastruktūrinius sporto objektus ir apskritai sporto finansavimą, tai turime visišką chaosą, neskaidrų mechanizmą, nesusikalbėjimą ir nesveiką konkurenciją. Tokiais

Apnuogino planuojamos valstybinių miškų reformos tikslus, užkulisius ir grėsmes

Apnuogino planuojamos valstybinių miškų reformos tikslus, užkulisius ir grėsmes Aldona Minkevičienė, www.grokiskis.lt Kovo 10 d. prasideda Seimo pavasario sesija, kurioje Seimo nariams teks spręsti rebusą dėl valstybinių miškų reformos. Situacija dėl valstybinių miškų sistemos pertvarkos kaista iki raudonumo. Aplinkos ministerijos (AM) parengtam reformos projektui priešinasi miškininkystės mokslininkai, urėdijos, buldozeriu stumiamą reformą kritikuoja regionų savivaldybių vadovai ir ministrą delegavusios „valstiečių“ frakcijos Seimo nariai. Kovo 3 d. Panevėžyje susitikims su ministru Kęstučiu Navicku konstatuota: ministerijos parengtas projektas – be stuburo ir visiškai „žalias“, ministras neturi atsakymų į esminius reformos klausimus. Seimo narys J. Jarutis: – Šis susitikimas su ministru surengtas tam, kad galėtume pasikalbėti akis į akį ir gauti atsakymus, dominančius visuomenę, miškininkus ir savivaldybių vadovus: kaip AM parengtas reformos projektas paveiktų veiklą miške, socialinę ir verslo aplinką regionuose, kaip bus su urėdijų darbuotojais, kokią įtaką pertvarka turės miško pajamoms? K.Navickas: – Nuo praėjusio trečiadienio ši reforma ne vien AM, bet ir Vyriausybės, pritarta įstatymo pataisoms Vyriausybės pasitarime. Taip pat ši reforma rengiama atsižvelgiant į prezidentės išsakytas gaires. Vyko miškininkų suvažiavimas, aistrų buvo daug, nepagarbos ministrui – taip pat. Suprantamas miškininkų nerimas, tačiau nesuprantama, kai sakomos emocijos ar nepagrįsti reikalavimai. Siekėme ir sieksime didesnės naudos ir grąžos valstybei bei visuomenei. Per vieną įmonę net ir regionų plėtroje yra galimybė darbus optimizuoti: kur nedarbas mažas, nenaudoti našios technikos, kad išsaugotume darbo vietas, o prie urbanistinių centrų, kur nedarbas maža, naudoti brangią techniką, kurią miškininkai turi. Tai ne mūsų sugalvotas mechanizmas, puikiai taikomas Suomijoje. Yra kaltinimų, kad nebus atskirta politikų įtaka įmonei (VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“ – aut. past.), kad vieną urėdą lengviau papirkti nei 42. Bet daug paprasčiau stebėti vieną nei 42. Dėl politinės įtakos: valdyba keturių nepriklausomų narių, plius trys, nesusiję su medienos verslu, ir eliminuojant politikų kišimąsi į valdybos formavimą. Dėl priekaištų, kad yra atstovaujama didelių medienos įmonių interesams: dabartiniame etape apie prekybą apvaliąja mediena net nekalbame, projekte siūloma, kad prekybą apvaliąja mediena tvirtintų ne aplinkos ministras, o Vyriausybė. Einame socialiai atsakingu keliu, čia ekonominiai rodikliai ne patys svarbiausi. Jeigu mes kasime apkasus taip giliai, neturėsime, su kuo dirbti. Anykščių vyriausiasis inžinierius Giedrius Pipiras: – Kuriama viena įmonė. Urėdijų darbuotojai bus atleisti ir vėl pakviesti. Kaip visa tai vyks? Naujos įmonės valdyba gali juos priimti ir nepriimti. K.Navickas: – Darbuotojų atleidimo lapeliai nenumatomi. Reforma vyks jungimo principu. Kupiškio vicemeras Aurimas Martinka: – Prieš šį posėdį buvau susitikęs su eiliniais miškininkais. Tikėjausi iš Jūsų, bet taip ir neišgirdau, kokiu principu bus atrinkti žmonės, kuriuos atleisti? Girininkijoje dirba 5–6 darbuotojai, jie nežino, koks likimas jų laukia? Jūs televizijos laidoje sakėte, kad visiems bus įteikti atleidimo lapeliai, dabar sakote, kad lapelius gaus iki 400 darbuotojų. Bet neaišku, kokiu principu… Būtų labai gerai išgirsti konkrečiai, nes visuomenėje tvyro įtampa. Man, kaip savivaldybės atstovui, svarbu žinoti: jei mažėja urėdijų ir jų funkcijų, kas bus su darbuotojais ir urėdijų infrastruktūra, ar nereikės ministerijai ieškoti lėšų pastatų priežiūrai, kas rūpinsis miškų keliais, kurie ir šiandien nėra labai geros būklės. Kas laukia mažųjų medienos gamybos ir perdirbimo įmonių, kaip jos įsigys medienos? Jūs kopijuojate Latvijos pavyzdį, kurioje medienos aukcionų dalyvių liko mažai: Lietuvoje dalyvauja apie 600, Latvijoje – apie 40. Kokių sulauksime socialinių padarinių? Kalbate apie socialiai orientuotą ekonomiką. Sakote, reformos projektą patvirtino ministerija, pritarė Vyriausybė. Bet susidaro įspūdis, kad neaišku, kam pritarė ir ar yra koks aiškus reformos griautis, kuriam galima pritarti ir jį išviešinti? K.Navickas: – Jeigu neaišku, kam pritarė Vyriausybė, dar kartą sakau: vienos įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ steigimui jungiant 42 urėdijas, Generalinę urėdiją ir Miškų tarnybą. Tai pirmas žingsnis, nuo kurio prasideda procesas. Jeigu Seimas pritaria, įmonė bus įsteigta 2018 m. sausio 1 d. ar 2017 m. gruodžio 31 d. Nebus atleidžiamas nė darbuotojas vienas, jeigu nebus susikompromitavęs. Rokiškio miškų urėdijos Juodupės girininkas Rytis Andriuškevičius: – Dėl miškininko profesijos perspektyvų. Teigėte, dalis atleidžiamų specialistų gali būti perkvalifikuoti. Ką dabar daryti miškininkystės ketvirto kurso studentui? K.Navickas: – Kada taip sakiau, jūs kalbate, ko nesakiau.. Rokiškio vicemeras Egidijus Vilimas: – Televizijos laidoje sakėte. K.Navickas: – Dėl perkvalifikavimo. Yra vienas dalykas, kuris neapspręstas, nes tai susiję su saugomų teritorijų būsima pertvarka. Nenorime, kad būtų dubliuojama kontrolė miškuose. Miškų tarnyba turi labai nedaug kontroliuojančių žmonių. Bet čia dar nėra sprendimo… Pasvalio meras Gintautas Gegužinskas: – Regionų pakraščiuose, kur didelis nedarbas, sakote, našią techniką paimsime… Tai teks dirbti rankiniais pjūklais? Vidaus reikalų ministerija irgi vykdė sistemos pertvarką, tačiau pirma įgyvendino pilotinį projektą keliose savivaldybėse. Kodėl su urėdijomis taip negalima? Galvoti reikia ne tik apie miškų ūkio, urėdijų, urėdų reikalaus, juk ekonomika „išeina“ į aplinką. Toje aplinkoje – ir malkaujantis kaimietis, ir šienaujantis darbuotojas, ir mažos įmonės savininkas. Kaip ministerija prognozavo? Kokią naudą iš reformos mato, kiek daugiau pinigėlių bus? K.Navickas: – Reikia nepamiršti, kad už mano nugaros stovi Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri mane paskyrė. Jos programoje įrašyta regioninė politika. Jeigu būtų Liberalų sąjunga, tada kalbėtume visai apie kitus skaičius ir kitokią ekonominę naudą. Mes norime ir greičiausia paliksime mažus pardavimus 25 filialuose ar kažkokių kitų veiklų, kurių reikia normaliam darbui. Reikia šnekėtis. J.Jarutis: – Viena pagrindinių miškininkų baimių – centralizavus pardavimus, mažiesiems pirkėjams liks nevertinga mediena. Su miškų urėdija susijusios keliolika įmonių. Su Rokiškio rajono urėdija yra susiję per 150 žmonių: medieną perka, kerta, šienauja… Rajonui generuojamos didelės pajamos. Sakau tai ir kaip buvęs Kupiškio meras. Palikus vieną miškus valdančią įmonę didžiuosiuose pirkimuose stambieji nusigriebs grietinėlę. Kaip ta reforma paveiks kitus? O kur tepalų, kuro pardavimas, technikos remontas ir iš šių veiklų gaunamos pajamos bei užimtumas? Juk visi įsivaizduojame, kad nevažiuojama iš Rokiškio ar Kupiškio technikos remontuoti į Vilnių… Seime registruotas kitas miškų reformos projektas, švelnesnis, pagal kurį reforma būtų vykdoma stambinant urėdijas, paliekant jas savarankiškais juridiniais vienetais. K.Navickas: – Negaliu atsakyti dėl medienos prekybos, kaip tai tiesiogiai paveiks mažas įmones. Turime sulaukti viešųjų pirkimų ir kitų tarnybų įvertinimo, ar neprieštaraus skaidrios prekybos principams. Dėl degalų ar remonto paslaugų negaliu pasakyti, ir dabar urėdijos jas turi pirkti per viešuosius pirkimus. E.Vilimas: – Supraskite Jūs, ne urėdijos, o rangovai perka. Visa sistema veikia: regionų mažos įmonės teikia urėdijoms paslaugas, tose įmonėse dirba technika ir žmonės, jie gauna atlyginimus, mokosi jų vaikai… Panevėžio urėdas Valdas Kaubrė: – Nė viename rajone nėra vienos įmonės, kuri atliktų visas medienos ruošos paslaugas. Kaip Jūs, skaidydami medienos pirkimą į kelias dalis, įsivaizduojate viešą medienos ruošos paslaugų pirkimą per visą Lietuvą? Juk čia pats didžiausias urėdijų pirkimas. K.Navickas: – Mes strategiškai išdėliosime. Bet ranga negali būti apibrėžta savivaldybės ribose: rangovas gali būti iš bet kurios vietos, net kitos valstybės. Yra apie 1,2 tūkst. miško darbuotojų, teikiančių rangos paslaugas. Dabar 60 proc. medienos parduodama pagal ilgalaikes sutartis, 30 proc. – pagal trumpalaikes, 10 proc. lieka vietos prekybai. Šitos proporcijos šiuo etapu nėra svarstomos, šitiems dalykams pasiliekame laiko. Kai kur reikės politinio sprendimo. Pardavimo principai – kitas etapas, tai ir politinis dalykas. Iš esmės urėdijų funkcijos lieka. Kas keičiasi – tik medienos pardavimų koncentravimas per vieną įmonę. E. Vilimas: – Mūsų rajono taryba priėmė kreipimąsi į šalies vadovus dėl ministerijos stumiamos miškų reformos, kuriai nepritaria. Ir šiandien nesupratau, dėl ko tokios reformos reikia: urėdijų veiklos rodikliai geri, ekonominis motyvas, kaip sakėte, ne svarbiausia. 1940 m. buvo fiziškai sunaikinta apie 80 proc. urėdų, tuometinės ir dabartinės reformos tikslas – sunaikinti urėdiją, kaip instituciją, ir urėdą, kaip valstybės pareigūną. Negalima leisti, kad būtų pilama tiek purvo, taip be jokio pagrindo juodinami urėdai. A. Martinka: – Ministre, reforma parengta siekiat efektyvumo, o dabar sakote, kad ekonominiai rodikliai nėra svarbūs. Nebeaišku. Pavyzdžiui, smulkus ir vidutinis medienos apdirbimo verslas, išsilaikantis iš teikiamų paslaugų, yra visiškoj nežinioj. Ar nebūtų tikslinga į darbo grupę, rengiančią reformą, įtraukti smulkaus verslo atstovus? Jie nustumti nuo šios didelės pertvarkos, nors generuoja didesnes lėšas negu šalies energetikos įmonės bendrai sudėjus. Globali Lietuvos problema dabar sprendžiama lokaliai – vienos įmonės rėmuose. Suprantu, atsakymo negausiu… Seimo narys Povilas Urbšys: – Visų tikslas vienas – išsaugoti miškus. Pirma patys turime atsakyti į klausimus, kuriuos keliame. Sakote: urėdijas jungiame, bet neaišku kodėl, nebus darbuotojams atleidimo lapelių, bet jie bus atleidžiami. Kokios funkcijos lieka padaliniams? Urėdijų ūkinė veikla yra pelninga, pripažinta, kad Lietuvos miškai valdomi geriausiai pasaulyje....

Laisvalaikio centre „Mega“ duris atveria ilgai laukta „Peek & Cloppenburg“

Milda Vaškelytė, UAB "Publicum" Prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ duris atvėrė ilgai laukta „Peek & Cloppenburg“ parduotuvė, kuri išsiskiria žinomų prekės ženklų gausa. Tarp jų bus galima rasti „Hugo Boss“, „Guess“, „Armani Jeans“, „Marccain“, „Tommy Hilfiger“, „Calvin Klein“ ir daugelį kitų. Tai yra didžiausias mados prekių operatorius visame prekybos centre. „Megą“ valdančios bendrovės „Baltic RED“ rinkodaros vadovė Rasa Vyšniauskienė sako, kad po aštuonerių veiklos Lietuvoje metų garsus mados prekių tinklas nusprendė plėstis, o savo naujai parduotuvei pasirinko prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega“ dėl strategiškai palankios vietos. „Prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ įsikūręs Kaune, todėl jame apsilanko tiek šio miesto, tiek ir vidurio Lietuvos gyventojai. Tai patogi vieta apsipirkti ir pro Kauną važiuojantiems žmonėms. Manome, jog Europoje pripažintą mados prekių operatorių „Peek & Cloppenburg“ įvertins mūsų pirkėjai, nes čia jie ras už patrauklias kainas itin platų moteriškų ir vyriškų drabužių bei aksesuarų asortimentą, kurį sudaro net 300 žinomų prekių ženklų “, – kalba R. Vyšniauskienė. 110 metų mados pasaulyje žinomas prekybininkas „Peek & Cloppenburg“ savo parduotuves valdo 15-oje šalių. Lietuvoje jų parduotuvė iki šiol veikė tik sostinėje. „Megoje“ kovo 8 dieną atsidaranti parduotuvė bus antroji šalyje. Pagal ilgai derintą ir pasirašytą nuomos sutartį, šiam operatoriui prekybos ir laisvalaikio centre yra numatyta plėtros galimybė. Dabar parduotuvė išsidėstė per 2 aukštus ir užima daugiau nei 3,4 tūkst. kv. metrų....

J. Kazlauskas: ,,Norėčiau iš žmonių tokio pat reiklumo valdžiai, kokį jie demonstruoja krepšiniui“

LKL.lt Lietuvos krepšinio lyga ir generalinis rėmėjas „Tete-a-Tete“ kazino tęsia socialinį projektą „Aš myliu Lietuvą“, kuriuo siekiama paskatinti patriotiškumą ir pilietiškumą, spręsti emigracijos problemas, ugdyti tautiškumo sampratą. LKL.lt kalbėjosi su ilgamečiu Lietuvos rinktinės treneriu Jonu Kazlausku apie tai, ką jam reiškia Lietuva, koks jausmas apima kovojant tarptautinėje arenoje po Lietuvos trispalve ir ko trūksta Lietuvai, kad galėtume gyventi dar geriau. – Esate ilgametis Lietuvos rinktinės, Lietuvos klubų treneris. Ką jums reiškia galimybė Lietuvoje dirbti mėgstamą darbą? – Man tai labai svarbu. Lietuvoje suradau save ir augau kartu su Lietuvos krepšiniu. Man tai viskas, man tai – gyvenimas. Baigiau matematikos specialybę, pagal diplomą esu pedagogas, bet negaliu pasakyti, kad tai buvo mano pašaukimas, nes turbūt ten ir būčiau likęs. Tikrasis pašaukimas buvo krepšinis ir kai surandi mėgstamą darbą, kai dirbdamas jauti malonumą, matai rezultatą, randi pasitenkinimą, tai yra labai didelė paskata. Nemanau, kad visi pasaulyje dirba tai, ką norėtų dirbti. – Kokius jausmus sukelia pergalės iškovotos po Lietuvos trispalve? – Didžiulį pasitenkinimą, nes darai darbą, kuris kelia pasitenkinimą ir kitiems. Jauti palaimą. Nežinau, su kuo galėčiau sulyginti tą jausmą, sunku rasti atitikmenį. Esu dirbęs ir užsienyje, bet tokio pasitenkinimo ir pasididžiavimo nejauti niekur kitur. – Esate dirbęs ne viename klube užsienyje, treniravote Graikijos nacionalinę rinktinę. Kuo buvimas ir darbas Lietuvoje skiriasi nuo gyvenimo užsienio šalyse? – Lietuvoje esi savas, šeimininkas, kalbi apie įvairias problemas, politiką, domiesi, dalyvauji, reiški savo nuomonę įvairiais klausimais. Žinoma, dirbdamas užsienyje savo srityje, mano atveju krepšinyje, taip pat sieki maksimalaus rezultato. Bet viskas, kas yra be krepšinio, ten yra laikina. Esi pakankamai svetimas, nori to ar ne. Nesistengi jų mokyti gyventi ar pakeisti. Svetur žmonės kitokie, jų kitokia kultūra. – Ar laikote save Lietuvos patriotu? – Save gali laikyti kuo tik nori, bet svarbu, kaip kiti mato tave. Šiaip galvoju, kad esu patriotas. Man ne tas pats, kas vyksta Lietuvoje, esu aktyvus pilietis, turintis savo nuomonę, dalyvauju rinkimuose. – Jeigu reikėtų vienu sakiniu apibūdinti Lietuvą, koks tas sakinys būtų? – Apibūdinti vienu sakiniu Lietuvą yra labai sudėtinga. Galvoju, kad tai yra nuostabi ir graži šalis. Esame sudėtingoje geopolitinėje vietoje ir norėčiau, kad Lietuvos žmonės būtų dar aktyvesni, pilietiškesni, reiklesni tiems, kuriuos renka. – Kokia jūsų pati mėgstamiausia vieta Lietuvoje? – Man labiausiai patinka Vilnius. Yra tikrai daug vietų, kurias mėgstu. Pavyzdžiui, patinka vaikščioti po Senamiestį ir matyti, kaip jis keičiasi, tvarkosi. Tačiau nepatinka, jei matau apgriuvusius pastatus ar duobėtas gatves. Turime daug gražios gamtos, gal dėl to kol kas per mažai tai vertiname. Tačiau gamta visur savotiškai graži – vieniems patinka ežerai, miškai, kitiems – kalnai. Tad čia toks sąlyginis dalykas. – Kaip manote, kaip per krepšinį galima skatinti patriotiškumą? – Norėčiau iš žmonių tokio pat reiklumo valdžiai, kokį jie demonstruoja krepšiniui, treneriams ir žaidėjams. Lietuvos krepšinio pasaulio atstovai visada skatina patriotiškumą. Parodykite man trenerį ar žaidėją, kuris būtų nepilietiškas. Jie kalba, drąsiai reiškia savo mintis. Žinoma, tokie pavydžiai yra užkrečiami ir paveikia žmones. Tačiau nereikia galvoti, kad žmonės yra kvaili ir patys nieko nesupranta. Jie supranta, daro savo analizes ir gali atskirti pelus nuo grūdų. Mūsų šalyje sąmoningumo lygis yra aukštas, ypač tarp jaunimo. Interneto eroje žmonės ieško medžiagos, daug skaito. Nebebūna taip, kad vienas kažką pasako ir visą bandą patrauks. – Kaip vertinate tokias LKL ir generalinio rėmėjo iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti patriotiškumą, pilietiškumą, ugdyti vertybes? – Galvoju, kad tokios iniciatyvos visada yra gerai, reikia daugiau aiškinimo. Kitą vertus, vien akcijų neužtenka, reikia, kad taip ir būtų. Kažkada, kai buvome jaunesni turėjome diskusiją – kodėl JAV kiekvienoje įstaigoje kabo prezidento portretas, o pas mus ne? Atsakymą radome vieną: kai visi veršis į Lietuvą, tada ir portretai kabės. Kalbame, kad praėjo nedaug laiko nuo nepriklausomybės atgavimo, užaugs kita karta, po to kalbame, kad reikia dar kitos kartos. Jeigu kelsime tokias užduotis, geresnės situacijos galime niekada ir nesulaukti. Įsivaizduokite, jei krepšinyje tikslai vis būtų atidėliojami. Žmonės nušvilptų ir nebemylėtų. Lietuvos žmonės turi imti ir daryti viską dabar. Visada pasitaiko klaidų, tačiau reikia sprendimų. Iš 10 sprendimų niekada nebus taip, kad visi bus pasisekę. Tačiau vedini gerų norų ir pamatuotų sprendimų, galime tai pasiekti. Nereikia bijoti suklysti.  

Po Antrojo pasaulinio karo Europa niekada nesigalynėjo su tokia gausa problemų

A. Pranckevičius: valstybės supranta, kad ES subyrėjimo rizika – didelė  Deividas Jursevičius, LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt Lietuvai svarbi Europos Sąjungos perspektyva, jos išlikimas ir valstybių vienybė, o iš penkių siūlomų Bendrijos vystymosi scenarijų po Jungtinės Karalystės pasitraukimo nepalankiausi tie, kuriuose numatoma sutarčių peržiūra. Taip LRT RADIJUI sako Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. Anot jo, po Antrojo pasaulinio karo Europa niekada nesigalynėjo su tokia gausa problemų, su tiek daug krentančių lėkštučių, kurias reikia visas sugaudyti – valstybės supranta, kad dezintegracijos ir subyrėjimo rizika labai didelė. – Pristatyti penki Bendrijos scenarijai, visuose kalbama apie vienybę. Daugiausia klausimų kol kas kelia siūlymas Europos Sąjungos narėms integruotis skirtingais greičiais. Ar dviejų greičių Europa – geriausias variantas? – Jei kalbate apie trečiąjį scenarijų, ten tikrai nėra nurodyta nei kiek turi būti greičių, nei kokių greičių. Jame kalbama apie galimybę glaudesnį bendradarbiavimą naudoti įvairiose srityse, tokiose kaip saugumas, migracija, mokesčių politika, socialiniai reikalai ir pan. Iš tiesų, ES valstybės jau dabar integruotos ne tuo pačiu greičiu. Vienos priklauso euro zonai, kitos Šengeno, trečios abiem zonoms, ketvirtos – nė vienai. Tad de facto, Europa jau dabar nejuda tuo pačiu greičiu. Šis scenarijus, apie kurį kalbate, tiesiog paskatina dar labiau koncentruotis į tam tikras sritis ir netrukdyti valstybėms, norinčioms žengti, judėti pirmyn, niekaip nepažeidžiant kitų valstybių interesų ir paliekant joms galimybę prisijungti. – Kitos valstybės gali apsispręsti prisijungti prie greitesnių narių, bet noro ir resursų gali neužtekti. Gal joms net nebus galimybių pasivyti jau smarkiai pažengusias? Tai užprogramuotų nesėkmę. – Nebūtinai, juk istorija ir geografija – labai nenuspėjamos ir dinamiškos. Valstybė, kuri šiandien nėra pasiruošusi eurui, nebūtinai taip galvos po 10–15 metų. Tačiau mes šnekame apie visus penkis scenarijus. Svarbu tai, kad EK nepriėmė jokio sprendimo ar verdikto, kuris scenarijus Europai geriausias. Galima sakyti, kad ji pirmą kartą istorijoje pateikė galimybių paletę ir prašo valstybių narių apsispręsti, kuris scenarijus ar scenarijų kombinacija yra geriausias atsakas šiandieninėms problemoms ir geriausiai nusako ES ateitį. Nereikėtų į visa tai žiūrėti per daug griežtai. Tai – tik pasiūlymų paketas, galimybių nurodymas, parodymas, kad alternatyvos gali būti labai įvairios, dar kartą patikinant, kad pagrindinis sprendimas priklauso būtent ES akcininkėms, šio projekto kūrėjoms ir savininkėms. Jos – tai valstybės narės, kurios kovo 25 d. rinksis į Viršūnių susitikimą Romoje. – Nėra daug laiko imti ir apsispręsti dėl visos ES ateities per porą mėnesių. Ar tikite, kad per Romos sutarties šešiasdešimties metų jubiliejų įvyks lūžis, bus peržengtas slenkstis? Ar toliau suksimės scenarijų karuselėje ir svarstysime ne vieną mėnesį? – Pirmasis pokalbis turbūt įvyks jau kitą savaitę Viršūnių Taryboje Briuselyje, kovo 9–10 d. Pirmos išsamesnės diskusijos dėl ES ateities įvyks per šešiasdešimtmetį. Mes tikimės, kad sprendimai ar diskusijos pabaiga paaiškės gruodžio mėnesį, Vadovų Taryboje Briuselyje. Turime kiek daugiau laiko, ne porą mėnesių. Per tą pusmetį ar beveik metus EK dar išleis penkis papildomus dokumentus – Penkis papildomus scenarijus? – Scenarijai liks tie patys, bet bus giliau pažvelgta į socialinį Europos metmenį, globalizacijos problemą, ekonominę ir pinigų sąjungą, gynybos sritį ir finansų ateitį. Tad šių penkių scenarijų kontekste EK pateiks gilesnę analizę konkrečiuose sektoriuose. Papildomi dokumentai pasirodys balandžio–birželio mėnesiais. Tikimės padėti valstybėms narėms geriau apsispręsti. – Ar matėte dokumentų gaires? – Šiuo metu jie ruošiami. Dar anksti kalbėti apie detales. – Kuris iš penkių scenarijų priimtiniausias Lietuvai? – Šis klausimas – ne man, o valstybės vadovams. Tačiau iš viešų pareiškimų gana akivaizdu, kad Lietuvai ir Vilniui be galo svarbi ES perspektyva, jos išlikimas, svarbi valstybių vienybė. Užsienio reikalų ministras yra pabrėžęs, kad Lietuva nenorėtų sutarčių peržiūrėjimo. Taigi scenarijai, kurie suponuoja sutarties peržiūrą, nėra priimtini. – Paminėjote vienybę. Šie scenarijai taip pat skirti vienybei tarp ES narių padidinti ar net sugrąžinti. Ar tikite, kad šios diskusijos suvienys, o ne suskaldys ES valstybes? – Nenoriu prognozuoti ateities ir niekam nesiūlyčiau to daryti. Šio dokumento intencija tikrai nėra dar labiau skaldyti. Atvirkščiai – vienyti, parodyti alternatyvas, pliusus ir minusus. Į penketuką įtraukti du kiek radikalūs scenarijai – apsiriboti vien tik bendra rinka arba gilinti Europos projektą federalistine prasme. Tikimės, kad valstybėms bus parodyta, kokios yra įmanomos kraštutinės galimybės, bus padėta susitelkti ieškant kompromiso tarp visų narių interesų. Pagrindinis tikslas juk yra vienybės išlaikymas, projektų išlikimas. Galiausiai – pagrindinių dviejų projektų, euro ir Šengeno, išlikimo užtikrinimas. – Kiek vieninga ES yra dabar? – Turbūt kiekvienas, stebėdamas naujienas, mato, kad tikrai yra daug įtampos dėl įvairių klausimų: ir dėl migracijos, ir dėl „Brexito“ pasekmių ne tik Europos žemynui, bet ir mūsų finansams, būsimam biudžetui, prekybai. Daug įtampos kelia ir nežinomybė dėl transatlantinių santykių. Vis dar didžiulė įtampa dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, dėl konflikto Sirijoje, „Islamo valstybės“ eksportuojamo terorizmo į Europos sostines, dėl neapibrėžtumo kibernetinio ir informacinio saugumo prasme. Turbūt po Antrojo pasaulinio karo Europa niekada nesigalynėjo su tokia gausa problemų, su tiek daug krentančių lėkštučių, kurias reikia visas sugaudyti. Tačiau turbūt niekada nebuvo ir tokio visų valstybių narių supratimo, kad dezintegracijos ir subyrėjimo rizika labai didelė. Tad tikime, kad šis momentas ES padės mobilizuoti valstybes nares, protą, dėmesį ir pastangas išsaugoti per 70 metų juvelyriškai, atsargiai ir labai protingai sukurtą ES pasaulį. – Jei pažiūrėtume į vienybės klausimą, pavyzdžiui, pro ES saugumo prizmę, kalbėtume apie teroristinius išpuolius Europoje. Po Briuselio oro uosto atakų daug kartų buvo kalbėta apie tai, kad buvo galima išvengti tokių išpuolių, jei ES valstybių žvalgybos institucijos būtų keitusios tarpusavyje informacija. Jos to nedarė nei iki atakų ir nedaro to iki šiol. Tai, kai matome tokią vienybę netgi grėsmės akivaizdoje, kokia vienybė gali būti kalbant apie ES ateitį? – Vienybės tikrai daugėja. Prieš Briuselio ir Paryžiaus atakas informacija dalijosi tik 4–5 valstybės. Šiandien tai daro 22 iš 28 ES valstybių. Tad iš tikrųjų informacija keičiamasi daug daugiau, kooperuojamasi žvalgybos prasme. Prieš pusantrų metų, kilus migracijos krizei, mes neturėjome ES pakrančių apsaugos tarnybos, pakankamų lėšų, kad užtikrintume sienų apsaugą, o šiandien turime ir tarnybą, ir daug didesnius pinigus, ir įkurtus pabėgėlių centrus tiek Graikijoje, tiek Italijoje, nors ir lėtai, bet vyksta relokacijos mechanizmai. Čia tik keletas pavyzdžių, rodančių, kad, jei yra noro, ES gali konsoliduotis. Deja, dažniausiai ji konsoliduojasi krizės ir problemų akivaizdoje, bet turbūt toks europiečių būdas – pirma juos reikia sukrėsti, kad jie pradėtų dirbti kartu. Tai matėme ekonomikos krizės akivaizdoje, migracijos krizės akivaizdoje, tai matome dabar saugumo akivaizdoje. Nauja saugumo dimensija, pasiūlyta Jeano-Claude`o Junckerio, vis labiau palaikoma visose Europos valstybėse, nes kiekviena valstybė jaučia grėsmę savo saugumui. Baltijos šalys ir Rytų Europa jaučia didžiausią grėsmę, kylančią iš kibernetinių hibridinių ir informacinių atakų, o pietinės valstybės nori daug geresnės sienų apsaugos ir daug geresnio ES migracijos valdymo. O Prancūzija, Vokietija, Belgija ir kitos valstybės tikrai norėtų daug geresnio darbo kovojant prieš terorizmą ir koordinuojant kontržvalgybos veiklą. Tad iš esmės beveik visose Europos valstybėse suprantama, kad saugumo klausimas gali būti naujas mobilizuojantis ir telkiantis veiksnys šiuo be galo sudėtingu laikotarpiu. – Ar tinkamas laikas parinktas diskutuoti? – Laikas niekada negali būti nei tinkamas, nei netinkamas. Yra „dabar“. Jei ligonis serga, liga gali vystytis toliau ir galimos kitų organų komplikacijos, nė vienam ligoniui mes nesiūlytume tiesiog nustoti kvėpuoti, gulėti ir laukti, kas bus po pusmečio ar metų. Būtent dabar ES reikia rasti atsakymą dėl ateities, ypač kai mus palieka (ir mums labai skaudu tą matyti) viena svarbiausių ir artimiausių ES valstybių partnerių – Jungtinė Karalystė (greitai prasidės derybos). Tad kada, jei nei dabar, kalbėti apie likusios Europos vienybę, atsparumą išorės ir vidaus grėsmėms, apie sugebėjimą išlaikyti laisvą prekybą, laisvą žmonių judėjimą, galimybę mūsų žmonėms toliau naudotis bendros ekonomikos vaisiais. – Būtent dabar ES laukia labai svarbių rinkimų Nyderlanduose, Vokietijoje ir Prancūzijoje pabaigos. Ar šios diskusijos nepakenks ir neturės įtakos šių rinkimų rezultatams? – Aš nežinau, kas gali turėti daugiau įtakos tiems rezultatams nei jau įvykęs „Brexitas“ ar įvykę rinkimai JAV. J.-C. Junckerio penki scenarijai turbūt turės šiek tiek mažesnę įtaką nacionalinėms diskusijoms nei jau įvykę žemės drebėjimai. Iš tikrųjų šie scenarijai gali padėti valstybėms narėms koncentruoti visuomenių, ypač pavargusių ir nusivylusių, dėmesį į konstruktyvius, pozityvius aspektus, ieškoti išeities, užuot baudus sistemą, save pačius ir griovus sukurtą ES projektą. Tad laiką pasirinko ne pirmininkas J.-C. Junckeris, ne EK – laiką pasirinko pati istorija. Ji testuoja Europą būtent šiemet ir dabar. Rinkimai tiek Olandijoje, tiek Prancūzijoje, tiek Vokietijoje įvyks bet kokiu oru, bet mes tikimės, kad politinis oras bus palankus, kad vis dėlto tuose rinkimuose nugalės sveikas protas, racionalus bei kritinis mąstymas ir tikri faktai, o ne netikra tikrovė, alte

Seimo pavasario sesija: kokie svarbiausi planai?

LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt Kovo 10-ąją, penktadienį, Seimo nariai rinksis į Seimo pavasario sesiją. Apie svarbiausius būsimos sesijos darbus LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ kalbėjo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Pavasario sesijos pirmajame posėdyje numatoma pateikti sesijos darbų programos projektą, kuriame – daugiau kaip 420 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 137, prezidentė Dalia Grybauskaitė – 10, Seimo nariai (frakcijos) – apie 200 įstatymų projektų. Seimo pavasario sesijos darbus pristatys Seimo pirmininkas V. Pranckietis, vyriausybės teikiamus įstatymų projektus – ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Pavasario sesijoje tarp pagrindinių prioritetinių Seimo darbų – užtikrinti konkurencingą ekonomikos plėtrą, saugią valstybę ir darnią, atsakingą ir sveiką visuomenę, taip pat didinti švietimo, kultūros ir mokslo kokybę, viešojo sektoriaus efektyvumą ir skaidrumą. Į pirmojo posėdžio darbotvarkę taip pat įtraukti Seimo nutarimo projektai dėl trijų Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo. Pagal Seimo valdybos patvirtintą posėdžių grafiką sesijos metu, nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d., planuojama surengti daugiau kaip 50 posėdžių. Plenarinius posėdžius galima tiesiogiai stebėti Seimo interneto svetainėje (www.lrs.lt) ir Seimo „YouTube“ paskyroje. Lietuvos gyventojams taip pat sudaryta galimybė stebėti tiesiogines transliacijas iš Seimo plenarinių posėdžių salės per televizijos programą „Seimas – tiesiogiai“....

Top