Jūs esate
Pagrindinis > Naujienos

Tautų draugystė užsimezgė ir Vilniaus urėdijos miškuose

www.verslaspolitika.lt, Gintauto Kniukštos nuotraukos Vilniaus miškų urėdijoje, netoli Rukainių, Izraelio  ambasada Lietuvoje bendradarbiaudama su LR Aplinkos ministerija, VĮ Vilniaus miškų urėdija ir Vilniaus rajono savivaldybe kartu su moksleiviais iš visos Lietuvos pasodino ąžuolų giraitę. Lietuva dvišalius santykius su Izraeliu plėtoja nuo 1992-ųjų. Izraelio ambasada Vilniuje buvo atidaryta 2015 metų kovą - iki tol šios šalies ambasadorius Lietuvai rezidavo Rygoje. Per Holokaustą Lietuvoje naciai, dažnai padedami vietinių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkstančių Lietuvos žydų. Pasaulio tautų teisuoliais Izraelis yra pripažinęs beveik 900 Lietuvos gyventojų, gelbėjusių žydus. Sausio pradžioje Lietuvos paštas išleido pašto ženklą, skirtą Lietuvos ir Izraelio 25-osioms diplomatinių santykių metinėms. Ištisus metus šios metinės minimos tikros draugystės atmosferoje. ,,Ta pačia dvasia pasodinta ir ąžuolų giraitė, liudijanti apie tvirtą ir vis stiprėjantį ryšį tarp valstybių. Giraitė pasodinta 0,9 hektaro teritorijoje. Per 500 renginio dalyvių pasodino 3600 ąžuoliukų“, - žurnalui www.verslaspolitika.lt“, - sakė Vilniaus miškų urėdas Artūras Nanartavičius. Giraitei suteiktas "Izraelita" pavadinimas. Ji pasodinta Migūnų girininkijos 110 kvartalo 2b taksaciniame sklype Judaizme tūkstantmečius skaičiuojanti medžio sodinimo tradicija gyva iki šių dienų. Ji simbolizuoja žmogaus ir žemės ryšį, kurių sintezė kuria klestinčią ateitį. Medis yra žmogaus egzistavimo simbolis, pagrindinė individo ir bendruomenės gyvavimo vertybė. Į giratės sodinimo talką atvyko ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Jį pasitiko miškų urėdas Artūras Nanartavičius ir Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon. Trys vyrai tuoj kibo į darbą, o maždaug po dešimties minučių išdygų graži ąžuoliukų  lysvelė. ..Kartu su mūsų draugais iš visos Lietuvos, sodinome ąžuolus - medžius, lietuvių kultūroje simbolizuojančius jėgą ir gerovę", - sakė Izraelio ambasadorius Amir Maimon. Šiai iniciatyvai atminti, organizatoriai kiekvienam dalyviui įteikė po padėkos raštą. Anot aplinkos ministro Kęstučio Navicko, Izraelita – tai simbolinis vardas, ilgaamžės ir įvairialypės žydų ir lietuvių istorijos atspindys, o giraitės sodinimas yra būtent toks žingsnis šia linkme. ,,Ateityje dar laukia nemažai bendrų darbų, įamžinant nužudytų žydų tautybės žmonių vardus, vardus tų, kurie atgulė mūsų miškų gilumoje", - kalbėjo giraitės sodinimo iniciatyvą palaikantis  aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Prie iniciatyvos prisijungė moksleiviai iš Kupiškio, Prienų, Anykščių, Švenčionių, Vilkaviškio, Vilniaus ir Vilniaus rajono savivaldybių, su kuriomis Izraelio ambasada  nuolat bendradarbiauja. Beje, renginio dalyviai buvo apsivilkę šalių valstybinių vėliavų spalvų apranga - balta ir mėlyna bei geltona, žalia ir raudona. Vilniaus miškų urėdijos miškasodžio talkos labai populiarios, neseniai miškininkai pakvietė į Nacionalinę miško sodinimo šventę. Šventė subūrė didžiulį būrį gamtos mylėtojų, norinčių prisidėti prie miško sodinimo. Talka vyko Lavoriškių girininkijoje. Parinktoje miško atkūrimui skirtoje biržėje, apsodintas net 2,7 ha plotas, buvo sodinti beržo bei eglės sodinukai. Šventėje dalyvavo Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės darbuotojai, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos darbuotojai, Žolyno vaikų socialinės globos namų auklėtiniai kartu su pedagogais, UAB ,,Baltronic Vilnius‘‘ darbuotojai. Pabaigus darbus, talkos dalyviai buvo vaišinami kareiviška koše bei šilta arbata, kurią pagaminti jau eilinį kartą padėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinė. ,,Ši miško sodinimo šventė talkininkams buvo šventė ir atgaiva, paliko gerų įspūdžių ir sukėlė gerų emocijų, netrukus Vilniaus rajone sužaliuos dar daugiau medelių, giratę žada pasodinti ir Baltarusijos ambasados Vilniuje darbuotojai.“, - sakė miškų urėdas Artūras Nanartavičius.    

Prancūzija: Emmanuelis Macronas antrajame ture turėtų surinkti virš 60 proc. rinkėjų balsų

verslaspolitika.lt, DNB, Povilas Stankevičius Centristas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) ir kraštutinių dešiniųjų lyderė Marin Le Pen (Marine Le Pen) laimėjo pirmąjį Prancūzijos prezidento rinkimų turą ir susirungs gegužės 7-ąją vyksiančiame antrajame ture, informuoja BBC. Suskaičiavus 96 proc. balsų paaiškėjo, kad sekmadienį vykusiame pirmajame ture E. Makronas surinko 23,9 proc. balsų, o M. Le Pen pelnė 21,4 proc. balsų. Viešosios nuomonės apklausose pergalė nuolatos buvo prognozuojama E. Makronui. Remiantis jomis, politikas turėtų gegužės 7-ąją įveikti varžovę M. Le Pen. Į antrąjį turą nepateko konservatorius buvęs premjeras Fransua Fijonas (Francois Fillon) ir Kairės partijos įkūrėjas Žanas Liukas Melenšonas (Jean-Lu Melenchon), surinkę po 19,5 proc. balsų. Nepaisant to, kas laimės antrąjį prezidento rinkimų turą, šie rinkimai žymi pasikeitimus Prancūzijos politikoje - perėjimą nuo dešimtmečius dominavusių kairiųjų ir centro dešiniųjų partijų. Jau seniai buvo tikimasi, kad M. Le Pen pateks į antrąjį rinkimų turą, tačiau centristo E. Makrono iškilimas buvo greitas. Rezultatais besidžiaugiantiems savo šalininkams E. Makronas sakė, kad "mes per vienerius metus pakeitėme Prancūzijos politinio gyvenimo veidą", ir ragino žmones priešintis nacionalistams. Buvęs bankininkas E. Makronas prezidentaujant Fransua Olandui (Francois Hollande) ėjo ekonomikos ministro pareigas. Politikas dar niekada nesiekė prezidento kadencijos, o laimėjus jis taptų jauniausiu kada nors Prancūzijos prezidentu. Pirmą kartą per šešis dešimtmečius į antrąjį Prancūzijos prezidento rinkimų turą nepateko kandidatai iš pagrindinių Respublikonų ir Socialistų partijų. Macrono pergalė – ar ne per anksti džiaugtis? Emmanuelis Macronas surinko daugiausia balsų pirmame Prancūzijos prezidento rinkimų ture ir toliau kovos su euroskeptike Marine Le Pen. Apklausų duomenimis antrame rinkimų ture Le Pen beveik neturi šansų laimėti – dauguma prancūzų, balsavusių už iškritusius kandidatus, tikriausiai skirs savo balsą Macronui, protestuodami prieš populistines Le Pen idėjas. Pastaruoju metu į pozityvumą linkusios rinkos pirmo turo rezultatus vertina teigiamai – euro kursas ir akcijų kainos kyla. Vis dėlto, nors dauguma rinkų dalyvių tikisi Macrono pergalės, šiuo metu Europai itin reikalingą populizmo pralaimėjimą skelbti dar per anksti. Finansų rinkose ilgą laiką tvyrojo nerimas dėl Prancūzijos rinkimų baigties. Rizika, jog Le Pen pergalė gali reikšti Frexit – Prancūzijos išstojimą iš euro zonos ir ES – laikė žemai prispaudusi euro kursą, o investuotojų rizikos apetitas buvo ribotas. Daugumai rinkėjų apklausų rodant, jog antrame ture Macronas garantuotai laimės prieš Le Pen, rinkų dalyviai mano, jog politinė rizika visoje Europoje sumažėjo. Todėl kyla euro kursas, pinga saugumo užuovėjomis laikomos Vokietijos obligacijos, o Prancūzijos vyriausybės skolinimosi kaštai krenta. Taip pat padidėjęs investuotojų rizikos apetitas artimiausiu metu gali pakelti akcijų kainas. Nors pirmo rinkimų turo rezultatai ir politinės prognozės nuteikia optimistiškai, džiaugtis gali būti ankstoka. Pagal Ifop apklausas ir pirmo turo rezultatų projekcijas Emmanuelis Macronas antrame ture turėtų surinkti virš 60 proc. rinkėjų balsų. Vis dėlto, ši prognozė remiasi prielaida, jog net pusė iš 7 milijonų rinkėjų, balsavusių už kitą euro skeptiką Jean-Luc Mélenchoną skirtų savo balsą Macronui, o tik 12 proc. šių rinkėjų perbėgtų į Le Pen pusę. Tolimosios kairės atstovas Mélenchonas ilgą laiką buvo laikomas „mirtinu“ ultra dešiniosios Le Pen priešu. Todėl apklausų vertintojai nesitiki, jog antrame ture Le Pen pavyks privilioti į socializmą rinkusius Mélenchono rinkėjus. Vis dėlto, pastaruoju metu visame pasaulyje galėjome stebėti augančią tendenciją rinkimuose arba referendumuose balsuoti ne už ideologiją, bet už pokyčius žadančius politikus. Verta pasvarstyti, ar prielaida, jog į kraštutinumus linkę rinkėjai liks ištikimi politinei ideologijai ir nebus suvilioti žadamais pokyčiais, iš tiesų yra teisinga, o Macrono pergalė – garantuota. Le Pen pralaimėjimas ir Prancūzijos triumfas prieš populizmą yra itin reikalingas dabartinei Europai. Kylant geopolitinei įtampai bei oficialiai prasidėjus Brexit procesui tampa svarbu, jog Europos Sąjunga ir euro zona išliktų vieningos ir tęstų ekonominę bei socialinę šalių integraciją. Vienybė Europoje reikštų ne tik teigiamas rinkų dalyvių emocijas artimuoju laikotarpiu bet ir ilgalaikį stabilumą. Belieka tikėtis, kad Emmanuelio Macrono žadamos reformos privilios daugiau į kraštutinumus linkusių rinkėjų, nei Le Pen populizmas. ------- 39 metų Emanuelis Žanas Mišelis Makronas (Emmanuel Jean-Michel Frédéric Macron) dirba banke Rothschild & Cie Banque, yra vedęs 64 metų Bridžit Trognio (Brigitte Trogneux), savo buvusią vidurinės mokyklos mokytoją iš gimtojo Amjeno miesto. Jie pirmąsyk susitiko, kai E. Makronui buvo 15 metų, o pora tapo, kai jam sukako 18, - teigia Wikipedia.  

Seimo nariai suabejojo sveikatos apsaugos viceministrės galimybėmis toliau užimti pareigas

lrs, verslaspolitika.lt Po viešumoje pasirodžiusios informacijos, kad sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė, atsakinga už farmacijos politikos formavimą ministerijoje, yra giminaitė su vaistus gaminančios pasaulinės bendrovės „Johnson & Johnson“ vienu iš vadovaujančių darbuotoju ir giminiuojasi su farmacijos bendrovės „Olainfarma“ darbuotoja, Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė ir Sveikatos apsaugos komiteto narys Antanas Matulas kelia klausimą dėl viceministrės galimybės toliau užimti šias pareigas. „Informacija apie viceministrės giminystės ryšius su farmacijos kompanijų atstovais iš esmės keičia požiūrį į K. Garuolienės objektyvumo galimybę priimant sprendimus, susijusius su jos kuruojama sritimi, turint omenyje, kad iki tol K. Garuolienė Valstybinėje ligonių kasoje užėmė Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjos, atsakingos už kompensuojamųjų vaistų pirkimą, pareigas, – sako A. Matulas. – Paradoksalu, kad ministerija dabar kalba apie kompensuojamųjų vaistų kainų sumažinimą, nors susiklosčiusią situaciją galėtume įvardyti kaip Valstybinėje ligonių kasoje dirbusios K. Garuolienės darbo broką, galbūt net ne atsitiktinį.“ Kaip skelbiama žiniasklaidoje, pati K. Garuolienė kreipėsi į Valstybinę tarnybinės etikos komisiją, prašydama atsakymo, ar ji privalėjo deklaruoti giminystę su pusbroliu, tačiau Seimo Antikorupcijos komisijos narė A. Bilotaitė siūlo pažvelgti giliau, ne tik į formaliąją istorijos pusę. „Visuomenės dėmesį dabar bandoma nukreipti į tai, ar viceministrė formaliai pažeidė įstatymo reikalavimus, ar ne, nuslėpusi giminystę su pasaulinės farmacijos kompanijos atstovu, giminaičiu, kaip skelbiama, užsiimančiu vaistų patekimu į Baltijos šalių rinką. Tačiau aš labiausiai akcentuočiau jos darbą ankstesnėse pareigose, Valstybinėje ligonių kasoje, kur K. Garuolienė turėjo galimybę tiesiogiai paveikti sprendimus, susijusius su farmacijos įmonėms pelningu kompensuojamųjų vaistų pirkimu, arba netgi tam tikrais atvejais pati tokius sprendimus priiminėjo. Todėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos prašau atlikti ypač išsamų tyrimą, ar tuo metu nebuvo piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi priimant galbūt netgi korupcinio pobūdžio sprendimus“, – sakė A. Bilotaitė. A. Bilotaitė Seimo Antikorupcijos komisijos sveikatos grupėje kels klausimą dėl neproporcingai aukštų vaistų kainų Lietuvoje ir galimų korupcinių ryšių tarp valstybės institucijų ir farmacijos kompanijų. Parlamentarai į susidariusį kontekstą atkreipė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos dėmesį, viešai klausdami, ar ministras toliau pasitiki savo politinio pasitikėjimo pavaldine K. Garuoliene ir jos galimybe užimti sveikatos apsaugos viceministrės pareigas.

Merų ir Seimo nario rinkimuose balsavo 31,21 proc. rinkėjų

verslaspolitika, vrk.lt Balandžio 23 d. merų ir Seimo nario rinkimuose balsavo 31,21 proc. rinkėjų – kandidatai rungsis pakartotinio balsavimo metu Vyriausioji rinkimų komisija savo svetainėje skelbia 2017 m. balandžio 23 d. rinkimų išankstinius balsavimo rezultatus. Rezultatai skelbiami pagal apygardų rinkimų komisijų duomenis, patvirtinus apylinkių rinkimų komisijų protokolus. Suskaičiavus rezultatus visose 106 rinkimų apylinkėse, balandžio 23 d. rinkimuose balsavo 31,21 proc. visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų. Vadovaujantis rinkimų įstatymais, vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu laikomas kandidatas, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 procentų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų ir gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/5 visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų. Jeigu pirmą kartą balsuojant rinkimuose nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, ne vėliau kaip po dviejų savaičių nuo balsavimo dienos rengiamas pakartotinis balsavimas. Renkami du kandidatai gavę daugiausia balsų. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas surinkęs daugiausia balsų. Balandžio 23 d. rinkimų metu Jonavos ir Šakių rajonų savivaldybių bei Anykščių-Panevėžio apygardoje nė vienam kandidatui nesurinkus reikiamo skaičiaus balsų rengiamas pakartotinis balsavimas. Pakartotinis balsavimas vyks š. m. gegužės 7 dieną nuo 7 iki 20 val. Pagal pateiktus rinkimų komisijų duomenis Anykščių-Panevėžio apygardoje Seimo nario rinkimuose dalyvavo 29,58 proc. rinkėjų. Išankstiniais duomenimis, pakartotiniame balsavime susirungs: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Antanas Baura, surinkęs 32,7 proc. visų dalyvavusių rinkėjų balsų ir Lietuvos centro partijos kandidatas Kristupas Augustas Krivickas surinkęs 18,14 proc. rinkėjų balsų. Seimo nario rinkimuose dalyvavo 11 kandidatų. Balsai suskaičiuoti Jonavos ir Šakių rajonų savivaldybėse. Jonavos rajone rinkėjų aktyvumas – 26,69 proc., Šakių rajone – 39,59 proc. Jonavos rajono savivaldybėje, pakartotinio balsavimo metu, dėl mero kėdės varžysis Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas Eugenijus Sabutis (61,32 proc.) ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatas Remigijus Osauskas (16,02 proc.). Susumavus rezultatus Šakių rajono savivaldybėje matyti, kad iš 5 pretendentų į mero kėdę pakartotiniame balsavime dalyvaus: Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas Edgaras Pilypaitis, surinkęs 40,78 proc. rinkėjų balsų ir Galutiniai rinkimų rezultatai, rinkimų įstatymų nustatyta tvarka, bus skelbiami ne vėliau kaip per 7 dienas po rinkimų, t. y. iki balandžio 30 d.

Socialdemokratai išrinko naują lyderį. Juo tapo Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas

Balsavimas vyko tris dienas, nuo ketvirtadienio iki šeštadienio. Rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvauja ne mažiau nei trečdalis partijos narių. Iš viso partijoje yra 20 388 nariai. Gintautas Paluckas surinko 5107, o Mindaugas Sinkevičius 4680 balsų. G. Paluckas  ketina įveikti partijos kolegų susiskaldymą, sakė , kad į partijų skyrius grįš demokratija, taip pat pabrėžia,  kad nori šiek tiek performuoti santykius su partneriais. Gintautas Paluckui  - 37 metai, neseniai išrinktas socialdemokratų Vilniaus skyriaus pirmininku, šiuo metu dirba Vilniaus vicemeru. www.verslaspolitika.lt

„Nameja Balva“ apdovanojimų ceremonija pradėjo Latvijos dienas Vilniuje

Moderniame verslo centre „Quadrum” Vilniuje išdalinti kasmetiniai „Nameja Balva“ apdovanojimai. Keturiose nominacijose apdovanojimus pelnė šešios Latvijos ir Lietuvos įmonės. „Nameja Balva“ apdovanojimus nuo 2006-ųjų metų organizuoja Latvijos investicijų ir plėtros agentūra, Latvijos Įmonių rūmai Lietuvoje ir Latvijos Respublikos ambasada Lietuvoje, siekiant skatinti Latvijos ir Lietuvos įmonių bendradarbiavimą. Susirinkusiems sveikinimo žodį tarė Latvijos ekonomikos ministras Arvils Ašeradens, Lietuvos ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius ir Latvijos investicijų ir plėtros agentūros vadovas Andris Ozols. Garbūs svečiai paskelbė oficialią Latvijos dienų Vilniuje pradžią, pakvietė dalyvauti organizuojamuose renginiuose bei pasidžiaugė glaudžiais, verslo ir strateginės partnerystės santykiais, puoselėjamais kaimyninių valstybių. Į sceną apdovanojimo iš Latvijos ekonomikos ministro Arvils Ašeradens rankų atsiimti pirmasis kopė „Balticovo“atstovas. Įmonė, tiekianti vištų kiaušinius ir gaminimui paruoštus jų produktus, garbingu apdovanojimu įvertinta už „Didžiausią eksporto augimą į Lietuvą 2016 metais”. Šioje nominacijoje „Balticovo“ nurungė tokias įmones kaip „Brain Games“, „Lat Eko Food“, „Linum Colour“. Apdovanojimą už „Didžiausią paslaugų eksporto į Lietuvą augimą 2016” pelnė „A.C.B.“, nurungusi vienintelį konkurentą nominacijoje – saugos kompaniją „Grifs AG“, kuris prieš metus pelnė geriausio darbdavio apdovanojimą. „A.C.B.“ – kelių statybos bendrovė, kuri kartu su partneriais Lietuvoje šiuo metu įgyvendina kelis projektus. „Socialiai atsakingos įmonės“ nominacijoje vyko įnirtinga kova tarp „Baltic Travel Group“, „Citadele“ banko ir „Grifs AG“. Šioje nominacijoje sėkmė šypsojosi puikiai žinomam „Citadele“ bankui, kuris praėjusiais metais ne tik įgyvendino įvairius socialinius projektus, parėmė Parolimpinį judėjimą, bet ir aktyviai rūpinosi savo daugiau nei 200 darbuotojų. Apdovanojimų ceremonijoje neliko nepastebėtos ir 3 Lietuvos įmonės, glaudžiai bendradarbiaujančios su bendrovėmis iš Latvijos, įteikti „Geriausio partnerio“ nominacijos apdovanojimai. Parodų centras „Litexpo“, komunikacijos agentūra „inSpotlight“ bei viešbutis „Comfort hotel“ paskelbti „Geriausiais partneriais“. „Nameja Balva“ apdovanojimai – pirmasis „Atrask Latviją“ dienų renginys Vilniuje. Organizatoriai kviečia aktyviai dalyvauti renginiuose ir pažinti kaimyninę Latviją. Andris Ozols, Latvijos investicijų ir plėtros agentūros vadovas, pristatė iki gegužės 5 dienos vyksiančių „Atrask Latviją“ dienų renginius: „Šiemet renginiuose pristatysime Latviją per maistą, kultūrą, dizainą, muziką, verslą. Jau šiandien lietuviško dizaino namuose LOCALS.LT bus atidaryta Latvijos mados ir dizaino pop-up. Savo kūrybą pristatys kaip niekad daug – 20 stipriausių Latvijos dizainerių ir mados prekės ženklų”. Ketvirtadienio vakarą vilniečiai pakviesti į išsirtinę vakarienę „Latvijos pojūčiai“, kur „3 pavaru restorans” šefo Juris Dukalskis ruošta vakarienė svečiams pristatyta neeiliniu gastronominiu performansu. Šiame renginyje pristatyta moderni Latvijos virtuvė bei „Europos gastronomijos sostine 2017” tapęs Rygos – Gaujos regionas. Latvijos virtuvės temą Vilniuje pratęs akcija „Paragauk Latvijos“, kuri startuos jau nuo pirmadienio, balandžio 24 d. įvairiuose Vilniaus restoranuose, baruose ir kavinėse. Vilniečiai turės progą paragauti pagal Latvijoje garsaus šefo Raimunds Zommers receptus ruoštus patiekalus. „Balandžio 22 d. – šeimos diena „Pegaso“ knygyne Akropolyje. Čia jau nuo 12 val. vaikų ir jų tėvelių laukia žaidimai ir pramogos visai šeimai, vyks Laimės rato loterija be pralaimėjimo, o kartu su Jokūbu Bareikiu skaitysime Juris Žvirgždings knygelę „Liūto riaumojimas“, kurią iliustravo dailininkė iš Lietuvos – Lina Dūdaitė“, - pasakojo J. Markūne. Anot „Atrask Latviją“ dienų organizatorių, pirmadienį, balandžio 24 d. vilniečių ir miesto svečių laukia Tautinio kostiumo parodos atidarymas Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (pradžia 16 val.). Ten pat vyks ir karūnų gaminimo pamoka (balandžio 24 d. 18 val.). Trečiadienis ypatingas mados ir dizaino gerbėjams, kurie turėtų paskubėti registruotis į Dizainerės Baibos Ladigos paskaitą ir mados iliustracijos meistro klasę, kuri vyks LOCALS.LT nuo 18 val. „Atrask Latviją“ dienas vainikuos labdaros koncertas Vilniaus pranciškonų bažnyčioje gegužės 5 dieną, pradžia 20 val.. Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami pasiklausyti Ineses Šulžanokos, Maris Treijs ir Dariaus Mažinto atliekamų kūrinių. Bilietas į koncertą – auka Krizinio nėštumo centrui. Koncerto metu bažnyčioje veiks krizinio nėštumo centro fotografijų paroda „Kaip gerai, kad tu gimei“. Visa „Atrask Latviją“ dienų programa skelbiama tinklapyje atrasklatvija.lt. www.verslaspolitika.lt...

Dar vienas signalas valdžiai: dėl emigracijos Lietuva netenka apie 30 tūkstančių darbingų žmonių

Bemaž šimtas emigracijos problemai neabejingų aktyvių piliečių atsiliepė į Seimo kvietimą teikti pasiūlymus, kaip didinti užimtumą ir mažinti emigraciją. Seimui ir Vyriausybei išplatintas kreipimasis, kuriuo raginama imtis realių veiksmų, kad būtų sprendžiamos šios problemos. Kasmet dėl emigracijos Lietuva netenka apie 30 tūkst. darbingų žmonių. Didžioji dalis jų išvyksta dėl ekonominių priežasčių, todėl, kreipimosi autorių manymu, reikia sudaryti galimybes jiems dirbti ir gyventi Lietuvoje. Kreipimosi tekste teigiama, kad būtina imtis konkrečių veiksmų šiai problemai spręsti. Vienas tokių – sukurti tokią teisinę bazę, kuri leistų privačioms verslo ir finansinėms struktūroms savo finansiniais resursais vystyti viešąją infrastruktūrą, nes valstybės lėšų tam nepakanka. Dokumente teigiama, kad „sukūrus naujus viešuosius objektus už privačius pinigus, padidės užimtumas, sumažės emigracija, padidės biudžeto pajamos, sumažės biudžeto išlaidos bei padidės socialinis teisingumas“. „Teisė kurti, dirbti ir rodyti sugebėjimus bei pačiam kurti gerovę nelaukiant, kad už jį tai padarys valdžia, suteiks Lietuvos žmonėms daugiau pasitikėjimo, ekonominės ir socialinės laisvės savo gebėjimų išnaudojimui ir prisirišimui prie savo tėvynės“ – teigia kreipimosi autoriai. Seimui ir Vyriausybei adresuotą kreipimąsi pasirašė 93 įvairių profesijų atstovai, tarp kurių yra žymių mokslininkų, verslininkų, politikų ir kitų sričių specialistų. www.verslaspolitika.lt

2016 metais Latvija tarp 204 Lietuvos užsienio prekybos partnerių užėmė 2-ąją vietą pagal eksportą

verslaspolitika.lt, Ūkio ministerijos inf. Šių metų balandžio 20 d. ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius per susitikimą su Latvijos ekonomikos ministru Arvilu Ašeradenu aptarė Lietuvos ir Latvijos ekonominį bendradarbiavimą ir jo plėtros perspektyvas, turizmo vystymo galimybes, investicijų pritraukimą ir pradedančiųjų įmonių (startuolių) plėtrą, dalijosi patirtimi, kaip modernizuoti šalies ūkį. Per susitikimą taip pat kalbėta apie Lietuvos Vyriausybės programoje numatytus Ūkio ministerijos darbus bei Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) pažangą. Pasak ūkio ministro, Lietuva ir Latvija jau daug metų yra vienos pagrindinių ekonomikos partnerių. Lietuvių verslininkai palyginti gerai įsitvirtinę Latvijos rinkoje, o lietuviškas verslas kaimyninėje šalyje ir toliau plečiasi. Latvijos įmonės ir jų gaminama produkcija bei paslaugos Lietuvoje labai vertinamos dėl aukštos kokybės. Per susitikimą buvo pristatyta Lietuvos startuolių ekosistema – ją sudaro 320 technologinių startuolių, kuriuose dirba 1560 darbuotojų. Per penkerius metus Lietuvos startuoliams skirta daugiau kaip 140 mln. eurų rizikos kapitalo fondų investicijų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta plėsti startuolių ekosistemą – toliau kurti palankią verslo aplinką ir gerinti galimybes gauti finansavimą. Viena iš priemonių – startuolių viza. Ją nuo 2017 m. gali gauti užsieniečiai, ketinantys užsiimti naujų technologijų ar kitų Lietuvos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu. Kitos priemonės – startuolio sąvokos ir veiklos teisinis reglamentavimas, naujo akseleravimo fondo startuoliams steigimas, mentorystė, ekspertų konsultacijos, verslo mokymo programų parengimas ir jų įgyvendinimas, startuolių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas – taip pat prisideda prie Lietuvos startuolių ekosistemos plėtros. Ūkio ministras kartu su Latvijos ekonomikos ministru A. Ašeradenu šiandien taip pat dalyvaus 11-oje geriausių Latvijos bendrovių Lietuvos rinkoje apdovanojimų ceremonijoje „Nameja Balva 2017“, per kurią abiejų valstybių ministrai įteiks apdovanojimus. Konkurso tikslas yra ne tik apdovanoti geriausias įmones, bet ir skatinti Latvijos ir Lietuvos įmonių bendradarbiavimą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 metais Latvija tarp 204 Lietuvos užsienio prekybos partnerių užėmė 2-ąją vietą pagal eksportą, 4-ąją vietą – pagal prekybos apyvartą ir 4-ąją vietą – pagal importą. 2016 metais dvišalė prekybos apyvarta siekė 4,21 mlrd. eurų, eksportas – 2,23 mlrd. eurų, o importas – 1,99 mlrd. eurų. 2016 metų trečiajame ketvirtyje Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Latvijoje sudarė 327,83 mln. eurų, o Latvijos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje – 227,94 mln. eurų. Pagal Lietuvos TUI dydį užsienyje Latvija užėmė 2-ąją vietą, o pagal TUI dydį Lietuvoje Latvija – 13-ąją vietą. Latvijos ekonomikos ministras A. Ašeradenas su darbo vizitu balandžio 20–21 dienomis lankosi Lietuvoje.

Pramonininkai: politinė situacija akivaizdžiai įtakoja verslo sąlygas

Pramonininkai susitiko su Vyriausybės nariais ir pateikė savo matymą, kokius sprendimus reikia priimti artimiausiu metu, siekiant užtikrinti valstybės konkurencingumą. Bendrame Vyriausybės kabineto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdyje atkreiptas dėmesys į regioninės politikos, verslo aplinkos, aplinkosaugos, energetikos, švietimo, eksporto, valstybės modernizavimo, transporto ir kt. sektoriuose kylančius opiausius klausimus ir pateikė konkrečius pasiūlymus, įgyvendinus kuriuos būtų užtikrinta Lietuvos valstybės tvari ateitis. „Lietuvos pramonininkų konfederacija yra vienas didžiausių socialinių partnerių, kuris jau ne vienerius metus kartu su Vyriausybe siekia spręsti ne tik verslui, bet ir valstybės tvariai ateičiai svarbius klausimus. Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovaujami sektoriai sukuria 64 proc. Lietuvos ekonomikos, o 79 proc. Lietuvos prekių eksporto sudaro LPK atstovaujami sektoriai, todėl LPK keliamų klausimų ir problemų ratas yra labai platus ir orientuotas ne tik į mūsų įmonių, bet ir į visos valstybės ekonomikos stiprinimą bei jos konkurencingumo didinimą. Pasak pramonininkų, aktualiausia sritis, kurioje būtini pokyčiai, yra švietimas, todėl būtina inicijuoti pokyčius mokykloje ir mokytojų rengime. Reikia spręsti profesinio orientavimo klausimus ir efektyviai įgyvendinti sumanios specializacijos strategiją. Kalbėdamas apie regioninę politiką LPK prezidentas pabrėžė, kad regionų ateitis yra pačių regiono lyderių rankose, tačiau norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų yra būtina užtikrint, kad savivalda būtų stipri, savarankiška ir atsakinga. LPK siūlo parengti motyvacinę savivaldybių biudžeto sudarymo metodiką, suteikti savivaldybėms teisę disponuoti valstybine žeme ir įgyvendinti kitas būtinas priemones. LPK viceprezidentas Daliaus Gedvilas akcentavo mokestinės aplinkos gerinimo svarbą - mažinti darbo jėgos apmokestinimą, didinti motyvaciją dirbti, subalansuojant paramos sistemą ir mokestinę aplinką, užtikrinti mokesčių stabilumą, tobulinti pelno mokesčio sistemą, supaprastinti mokesčių administravimą. Jis pažymėjo, kad politinė situacija akivaizdžiai įtakoja verslo sąlygas, todėl yra būtina dirbti kartu, siekiant Lietuvos kaip prekinio ženklo žinomumo. Kalbėta apie valstybės modernizavimo svarbą ir pristatyti pramonininkų pasiūlymai įkurti IRT koordinacinę tarybą, reformuoti viešąjį administravimą, taikant skaitmenines technologijas, naudoti didelių duomenų (ang. Big data) analitines programas valstybės valdymo srityje ir visomis priemonėmis skatinti Pramonės 4.0 koncepcijos įgyvendinimą. LPK viceprezidentas Erlandas Mikėnas pabrėžė, kad transporto verslo indėlis į šalies ekonomiką yra daugiau nei dvigubai didesnis už ES vidurkį, bet didėjanti konkurencija tarptautinėje erdvėje mažina šalies transporto sektoriaus konkurencingumą. Siūloma skatinti tranzitą, tinkamai ginti Lietuvos vežėjų interesus, atlikti Lietuvos kelių transporto sektoriaus konkurencingumo tyrimą. Dar kartą buvo pabrėžta būtinybė kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti skirti 80 proc. akcizo pajamų, gautų už realizuotus degalus bei kelių fondo lėšų nenaudoti bendroms valstybės reikmėms. Pramonininkai Vyriausybei išsakė pastabų dėl VIAP, pabrėžiant, kad yra būtina užtikrinti VIAP aiškumą ir skaidrumą, VIAP dydžio ir nomenklatūros stabilumą ir lankstumą, aiškiai apibrėžti VIAP nustatymo principus ir netaikyti VIAP už nuosavos gamybos elektros energiją. LPK siūlo sudaryti sąlygas privačių investicijų atėjimui į elektros energijos gamybos sektorių, užtikrinti konkurencingas energijos išteklių kainas (regiono kainų vidurkį) pramonės vartotojams ir verslui, nes tik taip Lietuvos pramonei bus sudarytos galimybės konkuruoti su kitų Europos šalių pramonės bendrovėmis. Diskutuojant apie būtinybę kovoti su šešėliu ir priemones užtikrinant verslo skaidrumą, pramonininkai pabrėžė, kad remia veiksmus, užtinkrinančius šešėlio mažinimą ir skaidrumą, bet yra būtina susitarti dėl kompleksinių priemonių, kurios padėtų surinkti mokesčius ir neįtakotų ekonomikos. Svarbu, kad būtų priimami ne politiniai, o subalansuoti sprendimai. LPK, verslaspolitika.lt...

Seimą siūbuojantys skandalai: savi dangsto savus?

Birutė Vyšniauskaitė, LRT.lt Partijų atstovai energingai ragina tirti įtarimų keliančią savo oponentų veiklą, bet kai jų pačių bendražygiai klimpsta įtarimuose ir skandaluose, ima svarstyti, kad oponentai galbūt mėgina svetimomis problemomis bei jų tyrimais Seime dangstyti nuosavas problemas ir įtartiną veiklą. „Pastaruoju metu Seime susidaro daugumos tam tikrais klausimais ir juos eskaluoja. Kas galėtų paneigti, kad liberalai nesiekia triukšmų, kuriais būtų pridengtas jų teisinis procesas? Man keistokai atrodo, kai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas balsuoja dėl Mindaugo Basčio ryšių su nusikalstamo pasaulio atstovais, o tų partijų atstovai, kurių buvusiems vadovams ar frakcijų nariams reiškiami įtarimai, balsuoja drąsiai lyg niekur nieko“, – piktinasi Seimo narys socialdemokratas Juozas Olekas. Tuo metu vienas iš liberalų lyderių – Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas Vitalijus Gailius klausia – gal jo kolegai liberalui Gintarui Steponavičiui mestais kaltinimais dėl esą neteisėtai gauto finansavimo su juo susijusioms įstaigoms bandoma pridengti valdančiųjų problemas? J. Olekas taip pat pastebi, kad, inicijuojant apkaltą jo bičiuliui partijoje M. Basčiui, itin aktyviai reiškėsi ne tik liberalų ir konservatorių atstovai, bet ir valdančiosios koalicijos partneriai „valstiečiai“. Maža to, po to, kai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, turėjęs specialiosios komisijos statusą, pritarė M. Basčiui pateiktiems kaltinimams dėl pavojingų valstybei ryšių su Rusijos energetikos atstovais bei nusikalstamo pasaulio veikėjais, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pasiūlė, kad tyrimas būtų tęsiamas ir būtų pasiaiškinta dėl kitų socialdemokratų veiklos. Į tai atsakydami, socialdemokratai pasiūlė tirti ir konservatorių atstovų, bendravusių ar turėjusių ryšių su įtakingais Rusijos energetikos įmonių asmenimis, veiklą. Socialdemokratai sieks tiesos Paklaustas, ar Seimo LSDP frakcija nusiteikusi ginti M. Bastį, J. Olekas tvirtino, kad pirmiausia siekiama teisybės. „Mes jį raginome, kad, jei kaltas, tegul prisiima atsakomybę. Bet iš tų faktų, kurie buvo pateikti komitetui, galima būtų daryti išvadą, kad tam tikri jo ryšiai kelia abejonių, tačiau jie neprilygsta veikimui prieš valstybės interesus“, – teigė J. Olekas. Jis kritikavo V. Pranckiečio iniciatyvą tęsti tyrimą – gal net kuriant dar vieną komisiją – dėl kitų socialdemokratų atstovų veiklos. J. Olekas įsitikinęs, kad panašius tyrimus galima būtų inicijuoti ir kitų parlamentinių partijų atžvilgiu: „Tačiau ar tuo turėtų užsiimti Seimas? Jeigu yra kokių nors įtarimų dėl neleistinų partijų atstovų ryšių ar veikų, tai tokiais dalykais turėtų domėtis teisėsauga, bet ne parlamentarai.“ Skandalais dangstomi kiti skandalai? Parlamentaras, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, liudijęs Kęstučio Pūko veiklą tiriančioje Seimo komisijoje, stebėjosi, kad privalėjo kalbėti apie tai, ko nėra matęs ar girdėjęs. „Kai kilo triukšmas dėl K. Pūko elgesio su moterimis, jam pasiūliau pasitraukti iš frakcijos ir pagalvoti, ar nevertėtų trauktis ir iš Seimo. Jis man aiškino, esą nepriekabiavęs, o tik moterų akivaizdoje blevyzgojęs. Tai ir galėjau papasakoti komisijai, tik nesuprantu, kodėl buvau klausinėjamas apie tai, kas man nėra žinoma. Kodėl tuomet į apklausą komisija nekviečia Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, kuris darė griežtus pareiškimus K. Pūko atžvilgiu ir davė suprasti turįs kažkokios informacijos apie jį? Kodėl nekviečiamos žurnalistės, dariusios tyrimus apie jo elgesį?“ – svarstė R. Žemaitaitis. Jis piktinosi, kad Seimas, užuot sprendęs opias šaliais problemas ir priiminėjęs svarbius teisės aktus, užsiima begaliniais tyrimais, kurie neturi nieko bendro su tuo, ką esančios valdžioje partijos žadėjo prieš rinkimus. „Kodėl niekam nerūpi ugniagesių problemos? Niekas nesiaiškina, kodėl nevykdomas 2013 m. Konstitucinio Teismo sprendimas dėl medikų atlyginimų kėlimo. Niekas nekalba, kad šiandien jau uždaromos rajoninės ligoninės arba kaip bus ateityje skaičiuojamos ir išmokamos pensijos. Susidaro įspūdis, kad M. Basčio ir K. Pūko išpūsti skandalai kažkam labai reikalingi. Jais remiantis, reikėtų inicijuoti apkaltą ir Andriui Kubiliui, ir Ramūnui Karbauskiui už tai, kad neteisingai deklaravo, kokiais automobiliais naudojasi“, – kalbėjo R. Žemaitaitis. Jis taip pat tvirtino turįs įtarimų, esą liberalai siekia įsiūbuoti su M. Basčiu ir K. Pūku susijusius skandalus, kad pridengtų savas problemas, susijusias su įtarimais kyšininkavimu buvusiam jų lyderiui Eligijui Masiuliui ir šiuo metu viešumon iškilusį skandalą dėl G. Steponavičiaus ir su juo susijusių įmonių veiklos. „Man taip pat labai keista, kad komisija išvadas dėl K. Pūko veiklos privalo pateikti Seimui jau iki gegužės 1 d. Juk net prokurorai taip greitai bylų neištiria“, – svarstė R. Žemaitaitis. „Valstiečiai“ – niekuo dėti „Informaciją apie K. Pūko elgesį moterų atžvilgiu paviešino su „MG Baltic“ koncernu susijusi televizija. Tai gal ir galima būtų daryti prielaidą, esą taip bandoma pridengti liberalus? Tačiau prie ko čia „valstiečiai?“ – stebėjosi „valstiečių“ Seime atstovas Povilas Urbšys. Jis sakė linkęs manyti, kad įvairios sąmokslo teorijos kuriamos absoliučiai nelogiškai ir nepagrįstai. Pasak P. Urbšio, išeitų taip, kad Valstybės saugumo departamentas neišdavė M. Basčiui leidimo dirbti su slapta informacija, kad pridengtų krečiamus skandalų liberalus, o koncernas „MG Baltic“ pasiuntė žurnalistus, kurie sukurtų reportažus, naudingus liberalams ir net „valstiečiams“. Liberalai turi savų įtarimų „O mes kaip tik galvojome, kad G. Steponavičiaus skandalas išmestas tam, kad juo būtų pridengti tyrimai M. Basčio ir K. Pūko atžvilgiu. Nebesuprantu aš tų sąmokslo teorijų“, – teigė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas. Jo kolega V. Gailius priminė, kad tyrimą dėl M. Basčio veiklos inicijavo Seimo vadovas, „valstiečių“ atstovas V. Pranckietis, ir liberalai jokios iniciatyvos šiuo klausimu neturėję. „O gal, vertinant, kada koks skandalas iškilo, viskas – atvirkščiai? Gal G. Steponavičiaus skandalas reikalingas tam, kad M. Basčio ir K. Pūko istorijos būtų nustumtos į užribį? Bet aš su visomis tomis istorijomis neturiu nieko bendro ir tiesiog stengiuosi rimtai atlikti savus darbus“, – patikino V. Gailius.  

Laikinoji tyrimo komisija siūlo Seimui leisti G. Steponavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn

Balandžio 20 d. Seimo Laikinoji tyrimo komisija posėdyje išklausė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus, kuris pristatė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio kreipimąsi į Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį Gintarą Steponavičių baudžiamojon atsakomybėn. Posėdyje taip pat buvo išklausyti Gintaro Steponavičiaus paaiškinimai. Nors parlamentaras nesutiko su Generalinio prokuroro kreipimesi išdėstytomis aplinkybėmis, tačiau nurodė, kad savo teises gins teismine tvarka ir paprašė komisijos siūlyti Seimui leisti jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Komisija vienbalsiai priėmė sprendimą siūlyti Seimui leisti patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn. lrs.lt, verslaspolitika.lt

L. Balsys: „Ekspertizę dėl miškų valdymo reformos atliks ekspertai, nieko neišmanantys apie miškus?“

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė Seimo nario Lino Balsio siūlymui, kad valstybinių miškų ūkio valdymo reformos nepriklausomą ekspertinį vertinimą atliktų ne tik Aplinkos ministerijos ir komiteto vadovybės siūlomi teisės, verslo ir vadybos srities išsilavinimą turintys specialistai, bet ir miškotyros srities mokslininkai. Pasak parlamentaro, skelbiant ekspertų atrankos konkursą ir į miškų ūkio valdymo reformos ekspertinį įvertinimą neįtraukus miškotyros srities mokslininkų, studija gali būti atlikta nepakankamai kvalifikuotai ir šališkai, „pritempiant“ išvadas prie ministerijos itin stumiamo vienos valstybinės miškų valdymo įmonės modelio. „Manęs jau nebestebina tai, kaip kelią skinasi valstybinių miškų ūkio valdymo reforma.  Miškotyros srities mokslininkų eliminavimas iš studijos rengimo tik patvirtina, kad už vadinamosios reformos gali slypėti stambiojo medienos verslo interesai, o  valdančioji Seimo  dauguma jiems pataikauja“, – sakė L. Balsys. Aplinkos apsaugos komiteto nario L. Balsio manymu, nors komitetas ir pritarė jo pasiūlytiems klausimams, į kuriuos turės atsakyti nepriklausomi ekspertai, tačiau, atsisakius į grupę įtraukti miškotyros mokslo atstovus, tikėtis kvalifikuotų atsakymų sunku. Ekspertai turės atlikti analizę, koks valstybinių miškų valdymo modelis dažniausiai taikomas kitose Europos valstybės, atlikti valstybinių miškų ūkio valdymo reformos kaštų ir naudos analizę bei ekonominį pagrįstumą, įvertinti siūlomos vienos valstybinės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ statusą, funkcijas, poveikį korupcijos lygiui, kiek ši reforma pareikalaus išlaidų iš valstybės biudžeto, kokį efektą turės darbo vietų kūrimui ir išlaikymui. Siūlymas atlikti reformos ekspertinį įvertinimą motyvuojamas tuo, kad miškų ūkio valdymo reforma pradedama skubotai, be kaštų ir naudos analizės bei išsamaus jos poveikio įvertinimo, galimai korupcinių interesų. www.verslaspolitika.lt

V. Keršanskas. Amerikos sugrįžimas?

Vytautas  Keršanskas Viena balandžio savaitė pasaulį, atrodo, pasuko nauja kryptimi. Kai Rusijos remiamas Sirijos diktatorius Basharas al Assadas zarino dujomis išnuodijo beveik šimtą civilių, kraupių vaizdų, kuriuose kankindamiesi žūsta nekalti vaikai, sukrėstas Donaldas Trumpas įsakė atakuoti Sirijos valdžios kontroliuojamą oro bazę, iš kurios kilo lėktuvai su mirtinu ginklu. O B. al Assado pasitraukimas tapo esmine sąlyga Sirijos konfliktui išspręsti. Tačiau ne vien Sirijos klausimas žymi pokyčius, mat D. Trumpas pasiuntė dar bent kelis signalus ir persigalvojo dėl prieš tai kontroversiškai vertintų savo pozicijų svarbiausiais pasaulio politikos klausimais. Baigėsi bet kokios iliuzijos apie galimą bičiulystę su Rusija, kai iš pirmojo vizito Maskvoje grįžęs valstybės sekretorius Rexas Tillersonas parsivežė „šaltus jausmus“. Po susitikimo su Kinijos vadovu Xi Jinpingu D. Trumpas vis dėlto pareiškė, jog tikisi abipusiai naudingų santykių su valstybe, kurią rinkimų kampanijos metu kaltino manipuliavimu valiuta, amerikiečių darbų grobimu ir ruošėsi skelbti prekybos karą. Taip pat po susitikimo su NATO vadovu Jansu Stoltenbergu JAV prezidentas išsižadėjo rinkimų kampanijos metu išsakytos pozicijos dėl „pasenusio“ Aljanso ir nedviprasmiškai pasakė, kad šiandien NATO aktualumas neabejotinas. Galiausiai, vyšnia ant torto – Amerikos kariniams laivams artėjant prie Korėjos pusiasalio, Afganistane ant „Islamo valstybės“ kovotojų slėptuvių numesta didžiausia nebranduolinė bomba, kada nors Vašingtono panaudota koviniams veiksmams. „Visų bombų motina“ vadinamas sprogmuo atliko ir islamo radikalų bazės sunaikinimo užduotį, ir simbolinį vaidmenį, parodantį apie Vašingtono intencijas griežtai atsakyti į priešiškų jėgų iškilimą. Visi šie vos per savaitę nutikę įvykiai – galvos skausmas Maskvai, kuri pastaruosius penkerius metus bandė įsitvirtinti tarptautinėje politikoje kaip ta didžioji galia, be kurios negali būti priimti jokie svarbiausi sprendimai. Kyla grėsmė daugeliui geopolitinių projektų, kuriuos ji galėjo konstruoti dėl Baracko Obamos vykdytos politikos globalioje arenoje atsiradusio galios vakuumo. Nors Kremlius griežtai pasmerkė Vašingtono sprendimą atakuoti Sirijos teritoriją sparnuotosiomis raketomis, grasino situacijos eskalacija ir atsakomaisiais veiksmais, vis dėlto šiandien koziriai yra ne Rusijos rankose. Didysis septynetukas, nors ir nesutarė dėl sankcijų Rusijai praplėtimo, brėžė aiškią liniją – Sirijos ateitis su B. al Assadu nesiejama. Iranas, tradicinis Rusijos ir Sirijos partneris, nebus linkęs rizikuoti vėl susilaukti naujų sankcijų, tad yra pažeidžiamas žaidėjas geopolitinėse varžytuvėse. Galimai matome užsimezgančią partnerystę tarp Vašingtono ir Pekino, kuriam šiuo metu gali būti naudinga pozicionuoti save draugiškam Vakarų atžvilgiu: mainais už paramą tramdant vis agresyvesnį Šiaurės Korėjos režimą, Pekinas gali tikėtis palankesnių prekybinių susitarimų su JAV. Kinija į Ameriką eksportuoja už beveik 500 mlrd. JAV dolerių, į Rusiją – vos 35 mlrd. Tad Kinijos ekonomikai neišgyvenant geriausių savo laikų, geri prekybiniai santykiai su Vašingtonu yra kur kas svarbesni nei partnerystė su Rusija. Tad visoje geopolitinėje dėlionėje tradicinių partnerių santykis tampa dar vienu veiksniu pokyčiams. Šioje situacijoje Kremliui galimybių veikti tampa vis mažiau: atsitraukti ir nustoti remti B. al Assadą reikštų pralaimėjimą visomis prasmėmis. Tačiau nei ekonominiai, nei diplomatiniai, nei kariniai svertai vis labiau ne Rusijos rankose. Todėl praktiškai neturint pasirinkimų, Kremliui liko veikti per instituciją, kurią daugelį metų ciniškai ignoruoja – Jungtines Tautas. Vos JAV paleido savo raketas, Rusija apkaltino Vašingtoną pažeidžiant Sirijos suverenitetą ir tarptautinę teisę. Taigi valstybė, okupavusi ir aneksavusi Krymą, kalba apie suverenitetą ir tarptautinę teisę. Galiausiai praėjusią savaitę sušauktoje Saugumo Taryboje ji eilinį, aštuntąjį kartą vetavo rezoliuciją, kuria tarptautinė bendruomenė įgytų instrumentus tirti cheminio ginklo panaudojimo faktą ir aplinkybes. Tuo pačiu Maskva moralizavo, kad Vakarai baudžia B. al Assadą neturėdami faktų. Kaip kitaip pavadinti tokią strategiją, jei ne į įspaustos į kampą, savo sudėtingą ir prastą situaciją matančios valstybės veikimą? Kas įvyko per pastarąsias porą savaičių, visų pirma Amerikos prezidento retorikoje ir veiksmuose, dar toli gražu neleidžia kalbėti apie susiformavusią ir nusistovėjusią Vašingtono politiką. Tačiau 59 „tomahaukai“ ir „visų bombų motina“ tapo galimos naujos eros, kur į savo, nebijokime pavadinti, tradicinę rolę grįžta JAV, užgimimo simboliu. Vytauto Keršansko, kuris yra VU TSPMI Rytų Europos studijų centro politologas, komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

M. Drunga. Ar Turkija su Europa atsisveikino?

M. Drunga  Dar prieš sekmadienį vykusį Turkijos referendumą JAV nevyriausybinio strateginių studijų centro „Stratfor“ analitikai rašė, jog bet kuriuo atveju - priims ar atmes rinkėjai prezidento R. T. Erdogano siūlymą sustiprinti jo įgaliojimus - jis vis tiek tęs savo pastangas reformuoti Turkijos valdymą ir užsitikrinti didesnę valdžią sau. Pirmadienį jau buvo aišku, kad referendumas praėjo, bet tik „mažesne balsų dauguma, nei tikėtasi“. Kaip „Narsi mažuma“ pavadintame savo komentare Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ svetainėje rašė žurnalistė Sabine Adler, „tie, kurie referendume pasakė „taip“, galų gale persvėrė, tačiau stebina tų Turkijos piliečių, kurie ginčytinam konstitucijos pakeitimui tarė „ne“, drąsa. Juk daug kas juto baimę, bet vis tiek rizikavo, kad apsaugotų savo šalį nuo sunkių pasekmių turėsiančio žingsnio neteisinga kryptimi“. Toliau žurnalistė, nors aiškiai simpatizuoja referendumo priešininkams, nešališkai išdėstė ir balsavusiųjų „taip“ motyvus. Ji rašė: „Ar galima savanoriškai suteikti kone beribę valdžią vyrui, kuriam kelyje į viršūnę jau dabar beveik kiekviena priemonė buvo teisėta, kuris apie savo tautą kalba kaip apie masę, o ne kaip individualius piliečius? Na, 51 nuošimtis rinkėjų tai galėjo. Tarp jų ta mažuma žmonių, kurie R. T. Erdoganui turi už daug ką dėkoti, už artumą prie valdžios, už įtaką, už valstybinius užsakymus, iš kurių jie tapo turtingi, kaip ir jis pats, per visą jo valdžios laikotarpį, prasidėjusį jam tapus charizmatišku Stambulo meru 1994 m. Kiti, o jų tiesiog milijonai, atsidėkojo prezidentui už tai, kad jis jiems suteikė kuklią, tačiau anksčiau visiškai neįsivaizduojamą, gerovę. Jis leido statyti socialinius būstus ir pasirūpino, kad būtų įvestas įmanomas apsimokėti draudimas nuo ligos. Užtat jie R. T. Erdoganą besąlygiškai palaikė ir neklausinėjo, ką jis su savo naujomis galiomis ketina daryti. Jis jiems pasaulį išaiškino taip, kad jie jį suprastų. O kiti, kurie mąsto kiek daugiau, teigiamai vertino faktą, kad būtent R. T. Erdoganas pradėjo ir vedė slaptas derybas su teroristų organizacija PKK (Kurdistano darbininkų partija) tam, kad pagaliau būtų taika po dešimtmečius trukusio karo, pareikalavusio daugelio kareivių, policininkų ir civilinių žmonių gyvybės. Kurdai buvo dėkingi už šį drąsų, iki šiol visiems Turkijos prezidentams ir ministrams pirmininkams neįsivaizduojamą poslinkį. Ypač tie, kurie nesvajojo apie sekuliarią, socialistinę visuomenę, laikė R. T. Erdoganą bei jo Teisingumo ir plėtros partiją žmonėmis, kuriuos galima rinkimuose palaikyti.“ „Juk ir daugelis kurdų – tokie pat konservatyvūs bei religingi kaip ir Erdoganas. Tik kai jis pats taikos procesą sustabdė, tai galėjo jam kainuoti ne vieno kurdo balsą“, – rašė Sabine Adler ir toliau apžvelgė motyvus, skatinusius referendume balsuoti „ne“. Juk R. T. Erdoganas „skaldo tautą, priešu, netgi teroristu išvadina be teisminio įrodymo kiekvieną, kas jo nuomonei nepritaria, ir koneveikia bei įžeidinėja užsienio partnerius NATO aljanse bei Europos Sąjungoje ir tuo rizikuoja nutraukti bet kokį su jais bendradarbiavimą“. O kur dar faktas, „jog su konstitucijos pakeitimu bus tik tęsiama toliau, kas jau seniai vyksta ir taip? Jau dabar R. T. Erdoganas save kelia aukščiau įstatymų, žmones mesdamas į kalėjimą be teismo, nusavindamas įmones, firmas, vien įtarimo pagrindu uždarydamas universitetus ir institutus, taip atimdamas iš dešimčių tūkstančių žmonių pajamas ir duoną kasdieninę“. „O kur dar rinkimų kovos svetimose šalyse vedimas ir ta proga ne tik užsienio šeimininkų šiurkštus įžeidinėjimas, bet ir pačių turkų įstatymo, draudžiančio tokius mitingus rengti už Turkijos ribų, nepaisymas. O kur dar agitavimas už save mokesčių mokėtojų sąskaita?“ – klausė Vokietijos radijo komentatorė S. Adler pirmadienį, antrąją Velykų dieną, kada tik internetiniai portalai veikia, bet laikraščiai Vokietijoje neišeina. Tad antradienį nacionalinis Pietų Vokietijos dienraštis „Süddeutsche“ ir rašė, jog nors „Recepas Tayyipas Erdoganas šiaip taip išsiplėšė pergalę ir tauta jam suteikė tiek galios kaip jokiam kitam turkui nuo Kemalio Atatürko laikų, jis yra apipešiotas laimėtojas, sultonas suplyšusiuose apdaruose“. „Juk beveik kas antras turkas jo pradėtam konservatyviam ir autoritariškam valstybės pertvarkymui pasakė „ne“, – rašė Miunchene išeinantis laikraštis. Pasak dienraščio „Frankfurter Rundschau“, „savo referendumo pergale R. T. Erdoganas su Europa atsisveikino“. Kotbuso dienraštis „Lausitzer Rundschau“ pasisakė dar griežčiau: „labai abejotinas referendumas panaikino respubliką, įvedė beveik visagalę prezidentinę sistemą, o šalį giliai suskaldė, valstiečius nustatė prieš miestiečius, sekuliarizuotus prieš tikinčiuosius, jaunus prieš senus“. Tą patį, tik dar vaizdingiau, teigė ir nacionalinis dienraštis „Welt“: „Turkija, sudieu. Kaimas ir provincija laimėjo prieš miestą ir didmiestį. „Tikrieji žmonės“ įveikė elitą, konservatoriai – pažangiuosius, tikntieji – laicistus, fanatikai – mąstančiuosius, neprotingi – išmaniuosius.“ „Polemiškiau suformulavus, atsilikėliai nurungė avangardą, neproduktyvieji – produktyviuosius“, – brėžė išvadą Berlyne ir Hamburge leidžiamas konservatyvus Vokietijos laikraštis. Regioninis Bavarijos miesto dienraštis „Nürnberger Nachrichten“ pažymėjo, kad nors „R. T. Erdoganas laimėjo referendumą, jis ko gero pralaimėjo ateitį. Tik pasitelkdamas nedemokratiškus metodus jis sugebėjo išpešti plonytę daugumą savo sumanymams“. „Ypač didėjantis miestiečių sluoksnis 80 milijonų gyventojų turinčioje šalyje R. T. Erdoganą palaikyti atsisakė, o tai ir gali turėti nemalonių jam pasekmių būsimuose rinkimuose“, – rašė Niurnbergo laikraštis. O šiaip Vokietijos laikraščiai dalijasi tarp tų, kurie akcentavo referendumo ir E. T. Erdogano pergalės jame neigiamas pasekmes Turkijos santykiams su Europos Sąjunga ir su Vakarais apskritai, ir tų, kurie kaip Osnabriuko dienraštis įspėjo šit kaip: „Tikrai, tas, kas vyksta Turkijoje, neteisinga. Tačiau jeigu ES dabar baiminasi, kad referendumas gali vesti prie autoritarinio režimo, ji ir vėl neįvertina realybės. Juk galia jau ir prieš referendumą glūdėjo ne kitur, o R. T. Erdogano rankose“. „Bet pačiai Europai Turkijos reikia ne tik kaip Šiaurės Atlanto Santarvės partnerio NATO, bet ir dėl to, kad Europos Sąjunga nieko geresnio nesugalvoja bėglių klausimu. Ir kai dabar aukščiausieji Europos Sąjungos pareigūnai iš Turkijos reikalauja atsižvelgti į europiečių rūpesčius, skamba tai nerealiai ir bejėgiškai. O vietoj to būtų pats laikas nūnai permąstyti, ko Europos Sąjunga iš už jos ribų esančių valstybių iš tiesų nori. Tada realios politikos sumišimas turėtų galų gale baigtis. Tai reikštų ir tam tikrą su R. T. Erdoganu bendradarbiavimą“, – teigė laikraštis „Neue Osnabrücker“. Mykolo Drungos spaudos apžvaga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Apsipirkimas internete: ką perka ir kiek išleidžia lietuviai?

LRT.lt Lietuvos gyventojai vis labiau įpranta pirkti internete ir čia išleidžia vis daugiau pinigų. Tačiau ką perkame dažniausiai ir kiek vidutiniškai sumokame už savo pirkinius? Į šiuos klausimus padėjo atsakyti atlikto tyrimo rezultatai. Ką lietuviai dažniausiai perka internete? Atsakymas paprastas – drabužius, papuošalus ir aksesuarus – visą tai, ką apima kategorija „mada“. Daugiau nei pusė (51 proc.) internetu perkančių lietuvių yra įsigiję šios kategorijos prekių. O 16 proc. iš jų tokias prekes perka bent kartą per mėnesį, rašoma pranešime žiniasklaidai. Grožio ir sveikatos priežiūros prekės – antroje vietoje. Jas elektroniniu būdu įsigyja daugiau nei trečdalis (38 proc.) internetu perkančių lietuvių. O populiariausiųjų trejetuką užbaigia keliais procentais atsiliekančios elektronikos prekės (35 proc.). Žvelgiant į Europos vidurkį matyti, kad ryškiausiai atsiliekame pagal įprotį internetu pirkti knygas bei avalynę. „Šie skaičiai susiję ne tik su Lietuvos gyventojų įpročiais, bet ir valstybės bei elektroninių parduotuvių politika. Pavyzdžiui, vaistų galėtų būti įsigyjama daugiau, tačiau ne visus preparatus galima pirkti internetu. Tad čia yra galimybė verslo iniciatyvai, kuri leistų suderinti elektroninius receptus, kompensuojamų vaistų pasus bei receptinių vaistų įsigijimą internetu. Avalynės taip pat galėtų būti perkama daugiau, tačiau čia esminis dalykas yra kuo paprastesnės grąžinimo procedūros. Juk tik pasimatavę nusprendžiame, ar mums tinka išsirinkta pora, o jeigu abejojama, kad pavyks greitai ir patogiai grąžinti netikusią avalynę, pirkimas tiesiog neįvyksta“, – duomenis komentuoja „DPD Lietuva“ Pardavimų ir rinkodaros direktorius Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius. Šie skaičiai skelbiami „DPD Group“ užsakymu atliktame, 21 Europos valstybę apimančiame tyrime „E-shopper barometer Global report“. Drabužių ir aksesuarų pirkimai artėja prie „lubų“ „Didesnio asortimento bei geresnės kainos paieškos lietuvius dažniausiai atveda į interneto parduotuves. O nuolatinius pirkėjus čia išlaiko gera apsipirkimo patirtis bei galimybė sutaupyti tiek pinigų, tiek apsipirkimui skiriamo laiko. Nors drabužiai ir aksesuarai – populiariausi, tačiau šios kategorijos augimas jau beveik pasiekė piką ir greitai gali atsiremti į „lubas“. Nepaisant to, artimiausiu metu mados prekės turėtų išlaikyti pirmaujančią poziciją“, – sako G. Bilevičius. Tyrimo metu paaiškėjo, kad, planuodami ateities pirkinius elektroninėje erdvėje, Lietuvos gyventojai mados kategorijos prekių įsigytų vos pora procentų daugiau. O štai potencialus kitų kategorijų augimas – kur kas didesnis. Pavyzdžiui, grožio ir sveikatos priežiūros prekes pirkti ketina 8 proc. daugiau apklaustų Lietuvos gyventojų, elektronikos prekių augimo potencialas – 12 proc., knygų – 17 proc. Išsiskiriame pagal išlaidas buitinei technikai „Palyginus su kitomis Europos valstybėmis, elektroninėje erdvėje išleidžiame mažiau pinigų. Tai nėra keista – elektroninio verslo plėtra Lietuvoje dar tik įgauna pagreitį, o mūsų pajamos nėra pačios aukščiausios. Tačiau, jeigu į save žiūrėtume Baltijos valstybių kontekste, ryškių skirtumų nepamatytume“, – teigia G. Bilevičius. Lyginant su latviais ir estais, lietuviai internete daugiau pinigų išleidžia avalynei bei buitinei technikai, tačiau likusios dvi Baltijos šalys daugiau skiria elektronikai. Vidutiniškai vieno apsipirkimo metu mados pirkiniams Lietuvos pirkėjai išleidžia 46 eurus, už elektroniką atseikėjame 161 eurą, už grožio ir sveikatos priežiūros priemones – 44 eurus. Šie rodikliai žemesni nei Europos vidurkis. Ryškią išimtį čia sudaro buitinė technika – jai vidutinis europietis vieno apsipirkimo metu išleidžia 271 eurą, t. y. net 45 proc. mažiau nei 490 eurų išleidžiantis vidutinis pirkėjas Lietuvoje.  

Seimas pritarė tyrimo išvadai dėl M. Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui

  Seimas pritarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą išvadai. Už tai numatantį Seimo nutarimą  balsavo 93 Seimo nariai, prieš – 6, susilaikė 16 parlamentarų. Pristatydamas atlikto parlamentinio tyrimo išvadą Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas informavo, kad buvo surengti aštuoni posėdžiai, apklausta 14 žmonių. „Iš esmės tyrėme daugiau nei 13 metų laikotarpį t. y. nuo 2000 metų, kada M. Bastys pirmą kartą buvo išrinktas į parlamentą. Komitetui buvo svarbu nustatyti, kokio pobūdžio buvo tie ryšiai, koks jų turinys, kokią įtaką buvo siekiama daryti Lietuvai svarbiems sprendimams, kokių tikslų apskritai buvo siekiama“, – sakė V. Bakas. Pasak komiteto vadovo, parlamentinio tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad pagrindinis žmonių, su kuriais palaikė artimus ryšius M. Bastys, veiklos tikslas buvo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir veikti prieš mūsų interesus energetinio saugumo srityje. „Komitetui pavyko nustatyti, kad jau nuo savo pirmosios kadencijos palaikė artimus ir sisteminius ryšius su Rusijos ambasados darbuotojais. Konkrečiai su aukštais Rusijos FSB ir GRU pareigūnais“, – kalbėjo V. Bakas. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko tvirtinimu, yra akivaizdu, kad M. Basčio vaidmuo buvo ne vienkartinis, jis buvo sisteminis. „Sisteminis tai reiškia du ar daugiau kartų. Buvo siekiama organizuoti „Rosatom“ aukščiausiųjų vadovų susitikimus su mūsų tuo metu buvusiu premjeru, taip pat Seimo Pirmininku. Prisidengiant „Nukem“ klausimu, t. y. Ignalinos uždarymo klausimu, buvo siekiama kelti tuos pagrindinius klausimus, susijusius su „Baltijskoje“ atominės elektrinės statyba ir tiltais į Lietuvą“, – atkreipė dėmesį Seimo komiteto vadovas V. Bakas. Seimo narys M. Bastys paneigė Seimo komiteto mestus kaltinimus. „Aš neveikiau prieš Lietuvos valstybę ir nepadėjau veikti jokiai kitai valstybei prieš Lietuvos Respubliką. Aš nekenkiau savo valstybei Lietuvai ir aš neišdaviau savo tėvynės Lietuvos. Aš nekeliu grėsmės Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui ar Lietuvos Respublikos piliečių teisėms ar interesams. Aš nesulaužiau priesaikos Lietuvos Respublikai“, – tvirtino M. Bastys. Jo įsitikinimu, Seimo komitetas neatliko objektyvaus ir visapusiško tyrimo bei sąžiningų aplinkybių vertinimo. lrs.lt, verslaspolitika.lt...

Verslas sveikina ketinimus pertvarkyti mokesčių sistemą ir viešąjį sektorių

Daiva Rimašauskaitė, lpk.lt Verslas sveikina ketinimus pertvarkyti mokesčių sistemą ir viešąjį sektorių. Premjerui Sauliui Skverneliui pristatant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 metų veiklos ataskaitą didelis dėmesys buvo skirtas būsimiems ir jau vykdomiems Vyriausybės darbams. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sveikina ketinimus pertvarkyti mokesčių sistemą ir viešąjį sektorių, kas prisidėtų prie Lietuvos konkurencingumo pritraukiant investicijas. „Nors Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo tyrimo duomenimis, Lietuva pakilo viena pakopa ir 2016 m. užėmė 35 vietą, tačiau pastebimas lėtėjantis augimas. Siekiant didinti Lietuvos konkurencingumą, būtina atkreipti dėmesį į daugiausia sunkumų verslui sukeliančius faktorius: mokesčių dydis, ribojantys darbo reglamentai ir neefektyviai dirbantis valstybės biurokratinis aparatas. Vyriausybės ataskaitoje pabrėžiama, kad „mokesčių mokėjimo procedūros vis dar ganėtinai sudėtingos, neišnaudotos mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir paprastesnio sumokėjimo galimybės. Sudėtingas mokesčių deklaravimo ir mokėjimo mechanizmas sukelia verslui papildomą administracinę naštą, mažina paskatas savanoriškai mokėti mokesčius“. Tačiau šiandien neišgirdome kaip šios problemos bus sprendžiamos,“ – sako LPK patarėjas ekonomikai Jonas Vadapalas. Verslas teigiamai vertina tai, kad švietimo reforma išlieka vienu pagrindinių šios Vyriausybės darbų. Švietimo reforma yra ir vienas svarbiausių pramonininkų lūkesčių, ką parodė Lietuvos pramonininkų konfederacijos atlikta 150 didžiausių Lietuvos įmonių vadovų apklausa – 23,3 proc. apklaustųjų nurodė, jog kvalifikacijai ir švietimui LR Seimas ir Vyriausybė turėtų skirti daugiausia dėmesio. Teigiamas ketinimas didesnį dėmesį skirti ne tik jau prasidėjusiam aukštojo mokslo tinklo optimizavimui, bet ir profesinio mokymo tinklo pertvarkai, kurią ketinama pradėti jau 2017 metais. Lietuvos demografinė padėtis buvo įvardinta kaip „labai sudėtinga“, todėl tikimasi, kad konkretūs žingsniai, sprendžiant demografijos ir emigracijos klausimus, bus žengti dar šiais metais. Jau ne vienerius metus verslas kalba apie prastėjančią demografinę situaciją ir ragina vyriausybę imtis konkrečių veiksmų, nes prastėjanti demografinė padėtis paveiks įmonių konkurencingumą ir visos valstybės gyvavimą. Pramonininkai susitikimuose su valdžios atstovais nuolat kelia šį klausimą ir pabrėžia, kad ateinatys ketveri metai bus labai svarbūs, užtikrinant tvarų šalies ekonomikos augimą ir reikia galvoti ne tik apie gimstamumo skatinimą, verslo sąlygų gerinimą, bet ir apie tokius būdus, kaip žmonių pritraukimą iš kitų šalių. Vyriausybės ataskaitoje pabrėžiama, kad pagrindinis Lietuvos ekonomikos augimo variklis išlieka vartojimas ir atsigaunantis eksportas. Lietuviškos kilmės prekių eksportas, neskaitant naftos, 2016 m. didėjo 2,7 procento, o eksportas į naujas rinkas – JAV, Švediją, Norvegiją – stipriai išaugo. Vis dėlto pramonininkai pastebi, kad siekiant padėti verslui atrasti naujas rinkas ir tęsti sėkmingą persiorientavimą iš ekonominių sunkumų patiriančių NVS rinkų, svarbu užtikrinti bendrą eksporto koordinavimo strategiją, kurioje būtų numatyta kaip turėtų būti vykdomas finansinis ir diplomatinis palaikymas įeinant į naujas rinkas. „Dėl darbo jėgos trūkumo pastaruoju metu darbo užmokestis Lietuvoje kilo ir prognozuojamas kilimas ateityje, bet įmonių produktyvumo lygis kilo ne taip sparčiai kaip atlyginimai, todėl pradeda kilti grėsmė šalies įmonių konkurencigumui, o tai neigiamai veiks eksporto plėtrą. Todėl ypatingai svarbu, kad valstybė prisidėtų prie įmonių produktyvumo augimo skatinimo. Jeigu bus įdiegtos kompleksinės priemonės, tai kartu su numatomu reinvestuoto pelno nuo investicijų į technologinį atsinaujinimą apmokestinimo mažėjimu šios priemonės gali duoti teigiamų rezultatų,“- pažymi J.Vadapalas. LPK atstovo teigimu, sveikintina, kad tarp prioritetinių darbų įvardinta ir Nacionalinė energetikos strategija ir tikimės, kad ji bus patvirtinta artimiausiu metu ir bus atsižvelgta į LPK siūlymus užtikrinti konkurencingas elektros kainas pramonės vartotojams bei įvertinti kiti siūlymai. Verslas atkreipia dėmesį į Vyriausybės ketinimus įgyvendinti permainas viešojo valdymo srityje, skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, inovacijomis pagrįstos ekonomikos vystymąsi.  

Prezidentė pasveikino Popiežių Benediktą XVI šventų Velykų proga ir perdavė Lietuvos žmonių linkėjimus

,,Mielieji, Velykos – tai nuostabus gyvybės ir tikėjimo metas. Ši diena – tarsi amžinas šaltinis, iš kurio galime semti kiekvienas. Kas atgaivos, o kas – dvasios stiprybės. Tai šventė, kai dalijamės pačiais geriausiais jausmais. Kai norime vieni kitus padrąsinti ir įkvėpti. Velykų varpai, skelbiantys prisikėlimo naujieną, mus kas kartą ragina nebijoti – nėra tokių sunkumų, kurių neįveiktume bendromis jėgomis. Tegul Velykų margučiai ir verbos neša į mūsų namus pavasario spalvas ir šilumą. Sveikinu visus ir linkiu džiaugsmingų šventų Velykų! Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė Sekmadienį  Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, savo ir visos šalies žmonių vardu, pasveikino Jo Šventenybę Popiežių Emeritą Benediktą XVI garbingo 90 metų jubiliejaus proga. Šalies vadovės sveikinime teigiama, kad garbinga sukaktis minima džiaugiantis Popiežiaus kūrybiniu gyvenimu, didžiuliu ir labai vertingu akademiniu palikimu. Pasak Prezidentės, tiek tikintieji, tiek pasauliečiai vertina nuoširdų ir svarbų Popiežiaus darbą, novatorišką ir drąsią tarnystę, ypatingus nuopelnus ekumenizmui, pastangas stiprinti Europos vienybę, rūpinimąsi aplinka. Prezidentė taip pat pasveikino Popiežių Benediktą XVI šventų Velykų proga ir perdavė Lietuvos žmonių linkėjimus. Parengta pagal Prezidentūros pranešimus. R. Dačkaus nuotr....

Į „Spaudos klubą“ pasikalbėti atvykdavo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio politikos grandai

Monika Visockytė, LRT.lt „Savo laidose niekada nesu iškirpęs nė vieno žodžio. Tik su viena olimpine čempione, kuri, kai svečiavosi mano laidoje, dar buvo nepilnametė, kalbėdama susijaudino, ir paklausė: „Ar galima iškirpti?“, sakiau: „Žinoma, kad galime.“ Tai buvo vienintelis kartas“, – patirtimi kuriant laidą „Dėmesio centre“ dalijosi Edmundas Jakilaitis. Jis ir kiti laidos svečiai televizijos 60-mečiui skirtame LRT TELEVIZIJOS projekte „60 akimirkų“ kalbėjo apie visų laikų garsiausias aktualijų laidas. Laidos „Dėmesio centre“ vedėjas E. Jakilaitis sako, kad greita reakcija ir operatyvumas – darbo aktualijų laidose pagrindas. „Šią savaitę pašnekovą keičiau du kartus. Visi pripratę, kad pakvietimas į laidą nebūtinai reiškia, jog mes kalbėsime toje laidoje. Apie 12 val. dienos stengiuosi apsispręsti, kas bus rodoma laidoje, tačiau netikėtai pasikeitus aplinkybėms, sprendimą tenka keisti“, – pasakojo E. Jakilaitis. Jo teigimu, žiūrovai visuomet turi galimybę išgirsti viską, kas buvo pasakyta kiekvienoje laidoje „Dėmesio centre“. „Savo laidose niekada nesu iškirpęs nė vieno žodžio. Tik su viena olimpine čempione, kuri, kai svečiavosi mano laidoje, dar buvo nepilnametė, kalbėdama susijaudino, ir paklausė: „Ar galima iškirpti?“, sakiau: „Žinoma, kad galime.“ Tai buvo vienintelis kartas“, – dalijosi E. Jakilaitis. Žurnalistas sako, kad kurdamas laidas visuomet laikosi praktikos, kuri yra įprasta Vakarų valstybėse. „Laikausi praktikos nerodyti pašnekovui klausimų, tai – tarptautinė praktika, taikoma Didžiojoje Britanijoje, JAV. Priimta atskleisti pašnekovui temą, bet klausimų – niekada. Taip yra todėl, kad pasakydamas temą [žurnalistas] elgiasi sąžiningai, – pašnekovas turi teisę pasiruošti. Jei pasakysi klausimus iš anksto, įsipareigoji [laidoje] būti robotu. Man dažnai nutinka taip, kad būnu pasiruošęs 15 ar 20 klausimų, užduodu pirmą ir daugiau – nei vieno iš pasiruoštų, arba neužduodu nė pirmo“, – tikino E. Jakilaitis. Laidoje viešėjusi garsi žurnalistė, LRT Tarybos narė Dalia Kutraitė prisiminė, kaip gimė legendinė laida „Viltys ir likimai“ , kažkada pritraukdavusi net daugiau žiūrovų, nei „Panorama“. „Dar rengdami „Veidrodžio“ laidą, mes ieškojome tiesos ir pamatėme, kad Lietuva pilna stebuklų. Pavyzdžiui, Kazimieras Kebėra gyveno trobelėje plūktine asla, o joje pilna knygų, jis – intelektualas. Kai jį parodėme „Veidrodžio“ laidoje, o šią laidą žiūrėjo absoliučiai visa Lietuva, įvyko holivudinis stebuklas, tą patį vakarą žmonės pradėjo skambinti, klausti, kas parengė siužetą. Galima sakyti, kad kitą rytą aš pabudau garsi ir tada pradėjau kurti laidą „Viltys ir likimai“, – kalbėjo D. Kutraitė. Žurnalistas, televizijos laidos „Paskutinė kryžkelė“ vedėjas Raigardas Musnickas pasakojo, kodėl jo kurtą laidą vis buvo bandoma uždaryti. „Kartą kūrėme laidą ir klausėme: „Ar yra Lietuvoje asmenybės kultas?“ Tai buvo 1996 metai. Šią laidą taikėme Vytautui Landsbergiui. Tuo metu, kaip Seimo pirmininkas, jis buvo svarbesnis už prezidentą, už premjerą. Matėsi, kiek jis turi įtakos: visi dėkojo jam už Nepriklausomybę. Į šią laidą montuotojas įdėjo Dučę, A. Hitlerį ir paklausė: „O V. Landsbergį klijuojam?“ Mes sutikome. Sekančią dieną tuometinis generalinis direktorius klausė: „Kas čia buvo?“ Galvojome, dabar jau bus blogai. Mūsų paaiškinimas skambėjo taip: „Kadangi pasaulio istorija žino ne tik neigiamus asmenybės kultus, bet ir Mahatma Gandhį, Charle`į de Gaulle`į, V. Landsbergį, norėjome parodyti takoskyrą tarp gero ir blogo asmenybės kulto“, – juokėsi R. Musnickas. LRT generalinis direktorius, 10 metų gyvavusios aktualijų laidos „Spaudos klubas“ kūrėjas Audrius Siaurusevičius paneigė mitą, jog pašnekovams būdavo nepatogu į ją neateiti. „Tai – visiškas mitas, kai kas labai nesutikdavo į ją ateiti. Priklausydavo nuo temos ir nuo situacijos. Vienos partijos vadovas netgi kurį laiką buvo uždraudęs politikams eiti į šią laidą. Kai laida pasidarė žinoma, buvo daug lengviau. Politikai suprato, kad pasirodyti „Spaudos klube“ yra labiau pliusas nei minusas, bet tai užtruko laiko. Niekada nepykdavau, jei pašnekovas atsisakydavo ateiti. Keletą kartų esu naudojęs šantažą, kai pašnekovas apgavo, pasakė, kad ateis ir neatėjo. Buvo atvejis, kai pašnekovė pranešė, kad atvažiuoja į laidą, bet nepasirodė joje, ji buvo iš Darbo partijos. Skambinau Viktorui Uspaskichui paklausti, kur ji yra. Galiausiai eteryje paskelbėme, kad dingo žmogus. Taip pasielgėme dėl parodytos nepagarbos. Galėjo pasakyti, kad į laidą aš neinu“, – teigė A. Siaurusevičius. Į „Spaudos klubą“ pasikalbėti atvykdavo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio politikos grandai. „Linksmas atvejis buvo susitikimas su tuometiniu vyr. NATO vadu Wesley Clarku. Tuo metu vyko karas Jugoslavijoje, W. Clarkas atvažiavo į „Spaudos klubą“ tiesiai iš oro uosto, nors jo laukė prezidentas Valdas Adamkus. Buvo ir snaiperių, apsaugos, o mes kalbėjomės. Jis išvažiavo, laida išėjo į eterį, o kitos dienos rytą pasirodė pranešimas, kad W. Clarkas atleidžiamas iš pareigų. Tai, žinoma, nebuvo susiję su „Spaudos klubu“. Einu per Vilnių kitą dieną, o vienas dailininkas man per gatvę šaukia: „Tokį žmogų sudirbai, kaip tu galėjai?“ – šypsojosi A. Siaurusevičius. Laidos „Prieštarauk“ vedėjas, LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas, žurnalistas Rimvydas Paleckis taip pat prisiminė sykį laidoje nutikusį nuotykį. „Laida „Prieštarauk“ išsiskyrė savo laukine dvasia. Beveik muštynių ringo atmosfera. Norėjome parodyti, kad žmonės čia gali laisvai diskutuoti. Daugelį metų jie tai darė tik virtuvėse. Gerai prisimenu, sykį vienoje pusėje sėdėjo reiveriai, kitoje – vaikinai su „Adidas“ treningais. Tai buvo nesutaikomi priešai. Nežinau, kaip, bet mums pavyko juos atvesti į TV studiją. Jie visi vežėsi ginklus: kastetus, lazdas, peilius, bet prieš filmavimą buvo nuginkluoti. Po laidos jie atsiėmė ginklus ir, vieni kitus paveždami, grįžo į Vilnių“, – pasakojo R. Paleckis.  ...

Kinijos investicijos Lietuvoje

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Kinijos Parlamento pirmininku Zhang Dejiang. Susitikime aptartas dvišalis bendradarbiavimas, Europos Sąjungos ir Kinijos santykiai, tarptautinė saugumo situacija. Viena pagrindinių susitikimo temų – saugumo užtikrinimas globalioje erdvėje. Šiaurės Korėjos vykdomi branduolinių ginklų ir balistinių raketų bandymai, besikartojančios cheminio ginklo atakos Sirijoje kelią didelę tarptautinę įtampą ir grėsmę taikai pasaulyje. Lietuva ir Kinija remia JT Saugumo tarybos rezoliuciją, kuri griežtai smerkia Šiaurės Korėjos branduolinius bandymus ir taiko sankcijas šiai valstybei. Ši Prezidentės su Parlamento vadovu Zhang Dejiang kalbėjo ir apie ES ir Kinijos bendradarbiavimo stiprinimą. Glaudus ES dialogas su antra didžiausio pasaulio ekonomika ir antraja pagal dydį Europos prekybos partnere yra Lietuvos interesas. Susitikime aptarta derybų eiga dėl ES ir Kinijos investicijų sutarties, perspektyvos sudaryti ES ir Kinijos laisvosios prekybos sutartį. Aptariant dvišalius santykius, šalies vadovė pabrėžė, jog Lietuvos ir Kinijos ekonominio bendradarbiavimas stiprėja. Per šešerius metus 4 kartus išaugo mūsų valstybės eksportas į Kiniją. Milijardinę šios valstybės rinką vis labiau atranda ir Lietuvos maisto gamintojai. Atsakingos Kinijos institucijos 17 Lietuvos pieno perdirbimo įmonių suteikė teisę įvežti savo gaminius į Kiniją. Pirmieji lietuviški pieno produktai šiais metais jau pasiekė Kiniją. Gegužę 16 lietuviškų įmonių ir asociacijų dalyvaus Šanchajaus maisto prekių parodoje „SIAL China 2017“. Savo produkciją į Kiniją taip pat eksportuoja Lietuvos lazerių gamintojai. Kompanijos „Šviesos konversija“ ir „Eksma“ yra įsteigusios savo atstovybes šios šalies miestuose Šendžene ir Šanchajuje. Smarkiai didėja į Lietuvą atvykstančių Kinijos turistų srautai. Pernai kinų turistų skaičius pasiekė 12000 ir per trejus metus išaugo dvigubai. Taip pat svarstoma tiesioginio skrydžio iš Lietuvos į Kiniją galimybė. Dar viena perspektyvi bendradarbiavimo sritis – logistika ir krovinių pervežimas. Lietuva domisi galimybėmis dalyvauti Kinijos „Vienos juostos, vieno kelio“ strategijoje, kuri sujungtų Kiniją su Šiaurės Europos ir Baltijos jūros regionu. Šiuo metu pagal dvišalės prekybos apimtis Kinija yra 18-a Lietuvos prekybos partnerė. Tiesioginės šios šalies investicijos Lietuvoje 2016 m. viršijo 21 milijoną eurų. Prezidentės spaudos tarnyba

Populiariausia partija Lietuvoje

  Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga išlieka populiariausia partija Lietuvoje – jei Seimo rinkimai vyktų ateinantį sekmadienį, už ją balsuotų 26 proc. šalies gyventojų, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa. Antroje vietoje išlieka opozicinė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, už juos kovo mėnesį žadėjo balsuoti 10 proc. apklausos dalyvių. Konservatoriams ant kulnų mina Lietuvos socialdemokratų partija ir Liberalų sąjūdis (po 9 proc.). Tyrimo duomenimis, gana aukštą palankumą išlaiko visi aukščiausias pareigas einantys politikai: premjerą Saulių Skvernelį kovą palankiai vertino 67 proc., prezidentę Dalią Grybauskaitę – 63 proc., „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį – 51 proc., Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį – 49 proc. respondentų. LRT

Kultūros viceministras A. Imbrasas prarado konservatorių pasitikėjimą

Kultūros ministrės konservatoriai klausia: ar po viešumoje pasirodžiusios informacijos viceministras A. Imbrasas neprarado jos pasitikėjimo? Kaip skelbiama žiniasklaidoje, A. Imbrasas buvo įdarbintas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ antraeilėse pareigose. Ten buvo įdarbinti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius Gintautas Kėvišas bei kiti nacionalinių, valstybės turtą valdančių, kultūros įstaigų vadovai. „Įvertinus viešai skelbiamą informaciją, kyla rimtų abejonių, ar šie asmenys nebuvo įdarbinti fiktyviai bei didelis susirūpinimas dėl šios įstaigos veiklos ir mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimo skaidrumo“, – sako vienas iš kreipimosi autorių Vytautas Juozapaitis. Dar 2009 m. vykdytas išorinis auditas pateikė nepalankias šiai įstaigai išvadas ir siūlė ją likviduoti. Parlamentarai ministrės teiraujasi, ar skiriant A. Imbrasą viceministru jai buvo žinoma informacija apie VšĮ „Vilniaus festivaliai“ auditą ir jo neigiamus rezultatus? Taip pat atkreipia dėmesį, kad A. Imbrasas šiuo metu ministerijoje vykdo paramos meno kūrėjams bei Kultūros tarybos, skirstančios paramą, kontrolę. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai kreipėsi į kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson, prašydami įvertinti, ar viceministras Audronius Imbrasas neprarado jos pasitikėjimo ir toliau gali užimti šias pareigas. Beje, Kultūros ministerijos tyrimo grupė, vykdydama tyrimą dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus Gintauto Kėvišo darbo VšĮ „Vilniaus festivaliai“, kuriam jis nebuvo gavęs kultūros ministro leidimo, įvertinusi gautą iš VšĮ „Vilniaus festivaliai“ informaciją (etatų sąrašą ir pan.), nustatė, jog toje pačioje įstaigoje taip pat dirba ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro vadovas Martynas Budraitis bei Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė. Nei p. Martynas Budraitis, nei p. Rūta Prusevičienė nėra kreipęsi į kultūros ministrę, prašydami leidimo dirbti papildomą darbą, kaip to reikalauja įstatymai, taip pat nėra deklaravę šių darbinių ryšių savo privačių interesų deklaracijose. Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson įpareigojo tyrimo komisiją įvertinti galimus darbo drausmės pažeidimus. Kaip teigė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, „Esu ne kartą sakiusi, jog įstatymai galioja visiems, o nacionalinių kultūros įstaigų vadovams turi būti taikomi aukščiausi skaidrumo ir etikos standartai. Kultūra grįš į deramą vietą valstybėje ir visuomenėje, tik jei mes patys ją deramai atstovausime“. Kultūros ministerija primena, kad pagal Lietuvos Respublikos profesionaliojo meno įstatymo nuostatas, nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams leidžiama dirbti kitą darbą ir gauti atlygį tik tuo atveju, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto ir nediskredituoja teatro ir koncertinės įstaigos autoriteto. Visais atvejais leidimą dirbti kitą darbą privaloma gauti iš savininko teises ir pareigas įgyvendinančios įstaigos vadovo. verslaspolitika.lt inf....

Seimo narys M. Bastys nesutinka, kad jis kenkė Lietuvos interesams

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nusprendė, kad  Socialdemokratų partijos frakcijos narys Mindaugas Bastys veikė prieš Lietuvos valstybę. Tuo tarpu pats  M.Bastys kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką. „Prašau pradėti ikiteisminį tyrimą mano atžvilgiu pagal nusikaltimo, numatyto BK 118 straipsnyje, požymius“, – rašoma Seimo nario prašyme. Premjeras S. Skvernelis suskubo pranešti, kad balsuotų už M. Basčio apkaltą , tuo tarpu M. Bastys tikina nepamenantis įspėjimo nebendrauti su rusų saugumo atstovais . Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas  konstatavo, kad šis parlamentaras, palaikydamas artimus ir nuolatinius ryšius su Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus. ,,Artimi Seimo nario M.Basčio ryšiai su buvusiais ir esamais Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais bei esamais nusikalstamo pasaulio atstovais kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, - teigiama komiteto išvadose. verslaspolitika.lt inf....

Pienininkystės sektorių gelbės augantis eksportas

Lietuvoje primelžiama ir perdirbama dukart daugiau pieno, nei šalies gyventojai suvartoja. Likusią pagamintą produkciją, sudarančią iki 60 proc., perdirbimo įmonės turi realizuoti eksporto rinkose. Pieno produktai yra strateginė Lietuvos eksporto prekė, o prognozuojamas pasaulinės pieno gaminių paklausos augimas ilgalaikėje perspektyvoje sudaro palankias sąlygas sektoriaus plėtrai. „Pienininkystė yra viena perspektyviausių ūkinių veiklų, galinčių stipriai prisidėti prie ekonomikos augimo. Dabar Lietuvos pieno produktų vartojimas vidaus rinkoje yra gana pastovus, pieno pramonės augimą užtikrinti gali tik pieno gaminių eksporto didinimas. Valstybės indėlis, stiprinant viso pieno sektoriaus konkurencingumą bei kuriant palankias sąlygas eksporto plėtrai, – kaip niekada svarbus“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė. Pernai, palyginti su 2015 metais, Lietuvoje perdirbti pieno produkcijos kiekiai šiek tiek mažėjo. Svarbiausia priežastis – 2014–2015 m. smarkiai smukusi pieno gaminių paklausa pagrindinėse eksporto rinkose bei pieno gamybos perprodukcija Europoje, Naujoje Zelandijoje bei JAV. Tai sukėlė daugiau kaip dvejų metų pieno sektoriaus krizę globaliu mastu. „Nuo 2016 metų vidurio padėtis pieno gaminių eksporto rinkose smarkiai pasitaisė – pasiūlos ir paklausos svarstyklės susibalansavo, o pieno kainų indeksai tarptautinėse biržose ryžtingai šovė į viršų. Mes, Lietuvos pieno pramonininkai, kaip ir kiti smarkiai nuo eksporto priklausantys šalių gamintojai, krizės padarinius visu pajėgumu pajutome 2015 metais, kai pajamos iš eksporto smuko beveik trečdaliu“, – teigia Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis. Po didžiausios lietuviškų pieno gaminių eksporto rinkos Rusijoje praradimo 2014 metais mūsų šalies perdirbėjams prireikė laiko perorientuoti užsienio pardavimus. Su šiuo iššūkiu verslas sėkmingai susidorojo – pagrindinės rinkos keitusios Rusiją buvo Europos Sąjungos šalys bei JAV. Pasak E. Simonio, iš potencialių rinkų, į kurias norėtų įeiti mūsų šalies perdirbėjai taip pat minimos Persijos įlankos šalys: Jungtiniai Arabų Emyratai, Saudo Arabija, Omanas. Pienininkai eksportą taip pat norėtų plėsti į Šiaurės Afriką, Pietų Amerikos valstybes bei Azijos šalis. Eksportas atsigauna „Galima konstatuoti, kad pasaulio mastu sąlyginai nedidelės Lietuvos pieno perdirbimo įmonės sugebėjo efektyviai išnaudoti svarbiausią privalumą – pasinaudoti lankstumu ir greita reakcija į besikeičiančius vartojimo poreikius eksporto rinkose. Ši savybė lietuviškam verslui padėjo sėkmingai atlaikyti konkurenciją prieš pasaulinius pieno gamybos milžinus“, – sako G. Švedienė. Apie tai liudija pernai vėl pradėjęs augti lietuviškų pieno gaminių eksportas pinigine verte – produkcijos užsienyje realizuota už 445 mln. eurų, arba 4 proc. daugiau nei 2015 metais. Šių metų kovą visuomenei pristatytoje Lietuvos pieno sektoriaus plėtros galimybių studija, kurią savo iniciatyva atliko konsultacinė bendrovė „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“, parodė, kad perskaičiavus eksportuotos produkcijos kiekį į pieno ekvivalentą (PE) pernai išvežtos produkcijos kiekis sumažėjo 3 proc. nuo 836 tūkst. iki 810 tūkst. tonų PE. Tai susiję su tuo, kad 2016 m. Lietuvoje brandintų sūrių – vienų svarbiausių eksporto prekių – buvo pagaminta 21 proc. mažiau. Iš visų pieno produktų brandintiems sūriams pagaminti sunaudojamas didžiausias žalio pieno kiekis – apie 20 litrų vienam kilogramui sūrio subrandinti. „Pagyvėjimas eksporto rinkose netruko atsiliepti Lietuvos pieno perdirbimo pramonei – pernai gruodį ir šįmet sausį perdirbto pieno kiekiai įmonėse atitinkamai ūgtelėjo 1 bei 3 proc. Tai teikia vilties, kad šįmet pieno pramonė grįš į augimo vėžes“, – kalba E. Simonis. Perdirbama daugiau nei ūkininkai parduoda Lietuvos pieno perdirbimo pramonė kasmet perdirba daugiau pieno, nei šalies ūkininkai jo primelžia ūkiuose pardavimui. Iš Lietuvos pieno ūkių supirktas pienas užtikrina tik 80 proc. viso perdirbimui reikalingo žaliavinio pieno poreikio. Trūkstama dalis yra importuojama iš Latvijos ir Estijos. „Lietuvos ekonomika bei visas šalies pieno sektorius laimėtų, jeigu valstybinės ir privačios investicijos būtų nukreiptos į stiprius, pridėtinę vertę kuriančius ūkius, siekiant juos ne tik kooperuoti, bet ir sustambinti. Tik stiprūs pieno ūkiai gali priartinti lietuviškos žaliavos supirkimo kainą prie ES vidurkio ir taip užtikrinti lygiavertes pieno ūkių pajamas“, – teigia G. Švedienė. Pasak jos, stiprūs lietuviški ūkiai be vargo galėtų užtikrinti perdirbimui trūkstamą kiekį, o valstybė turėtų aktyviai prisidėti prie lietuviškos produkcijos eksporto plėtros: „Tikslingos valstybės investicijos į tvarų ir konkurencingą pieno sektorių su kaupu sugrįžtų per papildomai sukurtą pridėtinę vertę ekonomikai bei naujas geriau apmokamas darbo vietas“, – apibendrina LPK vykdomoji direktorė. lpk, verslaspolitika.lt inf....

Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo G. Steponavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn

Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį G. Steponavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Seimas, išklausęs generalinio prokuroro Evaldo Pašilio pranešimą ir vadovaudamasis Seimo statutu, sudarė Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį Gintarą Steponavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Už Seimo nutarimą balsavo 105 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras. Komisiją nutarta sudaryti iš 12 Seimo narių: Vidos Ačienės, Juozo Varžgalio, Petro Valiūno, Virginijaus Poderio, Valerijus Simuliko (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija), Ričardo Juškos (Liberalų sąjūdžio frakcija), Vytauto Kamblevičiaus (frakcija „Tvarka ir teisingumas“), Dainiaus Kreivio, Žygimanto Pavilionio, Jurgio Razmos (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Michalo Mackevičiaus (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija), Andriaus Palionio (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija). Komisijai, kuriai vadovaus Seimo narys V. Poderys, tyrimą atlikti pavesta iki balandžio 20 d. Kaip informavo generalinis prokuroras E. Pašilis, ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys, parlamentinės politinės partijos „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis“ pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius, priešingais Seimo nario tarnybos interesais, piktnaudžiaudamas Seimo nario tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais įgaliojimais, asmeniškai ne kartą bendraudamas su vieno verslo koncerno vienu iš vadovų, tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuota G. Steponavičiaus atstovaujama politinė partija, viena viešoji įstaiga, Gintaro Steponavičiaus paramos fondas bei šio Seimo nario rinkimų kampanija. Anot Generalinės prokuratūros, turimi duomenys taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad šis Seimo narys yra balsavęs dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo. Seimo statutas numato, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą (in flagranti). Šiais atvejais generalinis prokuroras apie tai nedelsdamas praneša Seimui. Generalinis prokuroras paprašė Seimo  panaikinti Seimo nario G. Steponavičiaus teisinę neliečiamybę praėjusią savaitę.  Vykstant praėjusių metų gegužės 11 d. pradėtam ikiteisminiam tyrimui dėl korupcinių veikų, tarp kurių tiriamas ir itin stambaus masto kyšininkavimas, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pasirašė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį Gintarą Steponavičių baudžiamojon atsakomybėn.   Dėl šioje byloje tiriamų nusikalstamų veiksmų pranešimai apie įtarimus yra įteikti dar trims asmenims, kurie neturėjo ar šiuo metu nebeturi imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat vienam juridiniam asmeniui. Kreipimesi į LR Seimą nurodoma, kad tokie veiksmai vertintini kaip 2012 - 2016 m. kadencijos Seimo nario Gintaro Steponavičiaus piktnaudžiavimas konstituciniais Seimo nario įgaliojimais, Seimo nario priesaikos sulaužymas, Seimo Statuto, Politinių partijų įstatymo bei Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimai. Baudžiamoji atsakomybė už tokią galimai padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio „Piktnaudžiavimas“ 2 dalyje. Šis tyčinis nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimo kategorijai. Gintaras Steponavičius nuo 2016 m. lapkričio 14 d. yra 2016 - 2020 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys ir turi imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas. Siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes,G. Steponavičius buvo apklaustas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Šiuo metu visi galimi ir nedraudžiami atlikti proceso veiksmai su Lietuvos Respublikos Seimo nariu Gintaru Steponavičiumi yra atlikti. Įvertinus nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimo statuto ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad tolesnis baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos Seimo nario Gintaro Steponavičiaus atžvilgiu negalimas negavus Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Parengta pagal Generalinės prokuratūros, lrs.lt  pranešimus....

Vyriausybė pritarė iniciatyvai sumažinti Seimo narių skaičių

Vyriausybė iš esmės pritarė 42 parlamentarų iniciatyvai sumažinti Seimo narių skaičių bei perkelti eilinių Seimo rinkimų datą. 42 Seimo nariai siūlo keisti Konstituciją ir Seimo narių skaičių sumažinti nuo 141 iki 101. Taip pat siūloma eilinius Seimo rinkimus perkelti iš spalio mėnesio antrojo sekmadienio į kovo mėnesio antrąjį sekmadienį. „ Surengus Seimo rinkimus kalendorinių metų pradžioje būtų nutraukta ydinga praktikos, kai naujai išrinktam Seimui tenka priimti ankstesnės kadencijos Seimo suformuotos Vyriausybės parengtą biudžetą“, - sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. www.verslaspolitika.lt

Kauno technologijos universiteto mokslininkų atradimu susidomėjo Japonijos kompanija

Paulina Kuzmickaitė, Kauno technologijos universitetas Bendradarbiaudama su Šveicarijos fizikais Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų komanda susintetino medžiagą, skirtą naujos kartos saulės baterijų elementams. Atradimu susidomėjo Japonijos kompanija „Tokyo Chemical Industry“, kuri įsigijo patento licenciją. Pasak KTU chemijos tyrėjų grupės vadovo Vytauto Getaučio, šie organiniai puslaidininkiai yra pigesni, bet savybėmis nenusileidžia žinomoms alternatyvoms. Jų kūrimo procesas prasidėjo 2014 m. spalį, kai drauge su partneriais KTU mokslininkai ėmėsi Europos sąjungos 7-ojo bendrosios programos projekto. Procesas truko apie keturis mėnesius, o komandoje dirbo daktaro laipsnius turintys mokslininkai Marytė Daškevičienė ir Tadas Malinauskas, bei doktorantas Artiomas Magomedovas. Pagrindiniai lietuvių partneriai buvo mokslininkai iš Šveicarijos, Lozanos federalinio politechnikos instituto (LFPI). Garsių profesorių Michaelio Grätzelio ir Mohammedo Khaja Nazeerudino vadovaujama komanda yra tarp pasaulio lyderių, kuriančių naujas fotovoltines technologijas. „Mes sugalvojome, susintetinome ir charakterizavome naują medžiagą, o kolegos išbandė šiuos organinius puslaidininkius saulės baterijų elementuose ir taip prisidėjo prie kūrimo proceso“, – sakė V. Getautis. Šis mokslinis tyrimas buvo finansuojamas ES 7-osios programos (projekto Nr. 604032, MESO). „Tiesiogiai finansinio palaikymo iš įmonių nebuvo, bet pravertė žinios, įgytos anksčiau bendradarbiaujant su didele chemijos kompanija „BASF SE“, – teigė KTU mokslininkas. Paklaustas, kaip kaip pavyko rasti pirkėjus, V. Getautis pasakojo: „T. Malinauskas šią naują organinių puslaidininkių klasę pristatė tarptautinėje konferencijoje Lozanoje. Iš karto išradimu susidomėjo „Tokyo Chemical Industry“. Jos atstovai jau po kelių dienų susisiekė dėl patento licencijos įsigijimo ir inicijavo derybas“. Plačiau apie patento licenciją pasakojo KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) Intelektinės nuosavybės valdymo projektų vadovė Greta Žėkienė. „Licencija – tai lyg nuoma su tam tikromis sąlygomis ir apimtimi, kai patentą eksploatuoja ne jo savininkas, o kitas komercializavimu suinteresuotas asmuo. Tai yra laikinas teisių į patentą perdavimas, paprastai mainais imant procentinį mokestį nuo patentuotos technologijos. Licencinės sutartys gali būti sudaromos tiek dėl paskelbtos paraiškos, tiek dėl išduoto patento. Jo licenciją įsigyti gali visi asmenys, kurių komercinei veiklai aktualūs patentuojami sprendimai“. Pasak G. Žėkienės, tai yra didelė KTU sėkmės istorija, įrodanti, kad Universitetas juda teisinga kryptimi technologijų perdavimo procese. „Per metus pasaulyje pateikiama apie 3 mln. patentų paraiškų. Jeigu iš tokios gausos japonų kompanija išsirenka būtent tavo išradimą licencijavimui, tokios žinios labai džiugina. Tai paskata ir mokslininkams, ir visai Universiteto bendruomenei. Taipogi gaunamos licencijavimo pajamos“. G. Žėkienė pridūrė, jog 2016 metais įvyko sėkmingos derybos dėl keturių KTU išradimų licencijavimo. Turime licencinių sutarčių ir dėl mūsų mokslininkų „know-how“ (specialiosios praktinės žinios, – red. past.). Visa tai rodo, kad kuriame verslui reikalingas inovacijas, sėkmingai įgyvendinamas rinkoje“, – teigė NIVC projektų vadovė....

Aptarė ES prekybos apsaugos priemones

Ieva Petuškaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacija Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (URM), surengė diskusiją, kurioje su Europos Komisijos Prekybos apsaugos direktorato direktoriumi Leopoldo Rubinacci ir URM viceministru Albinu Zananavičiumi  aptarė ES prekybos apsaugos priemones ir planuojamus antidempingo metodikos pakeitimus. LPK viceprezidento Arūno Laurinaičio teigimu, Konfederacija visada pasisakė už paramą sąžiningai prekybai, tačiau tai įmanoma tik sukūrus visiems vienodas konkurencines sąlygas. „Lietuvos pramonininkai teigiamai vertina ir palaiko EK iniciatyvas dėl prekybos priemonių apsaugos. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad yra būtina užtikrinti visų šių procesų prognozuojamumą, ypatingai įgyvendinimo etape. Labai svarbūs yra ir metodologijos objektyvumo klausimai - metodologija turi remtis techniniais, o ne politiniais kriterijais. Būtina užtikrinti instrumentų efektyvumą ir vengti papildomų kaštų sukūrimo“- sakė LPK viceprezidentas. Diskusijoje dalyvavęs URM viceministras A.Zananavičius pabrėžė, kad derybose bus siekiama konstruktyvumo ir pragmatiškumo. Jo teigimu, labai svarbu iš pirmų lūpų išgirsti pramonininkų nuomonę. Šiuo metu ES institucijose ir ES valstybių narių sostinėse aktyviai svarstomi klausimai, susiję su Prekybos apsaugos priemonių reforma – reglamentai dėl modernizavimo, antidempingo ir antisubsidijų skaičiavimo metodologijos bei kti. Šiuos klausimus pristatęs EK Prekybos apsaugos direktorato direktorius L.Rubinacci konstatavo, kad Europos Komisija siūlo reformą, kuria siekiama aprūpinti ES pramonę veiksmingomis prekybos apsaugos priemonėmis prieš nesąžiningą konkurenciją. Toks poreikis atsirado atsižvelgiant į dalies Kinijos stojimo į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) protokolo nuostatų galiojimo pabaigą. “Dabar esame teisinio netikrumo sąlygose. Patikimiausias sprendimas tokioje situacijoje yra keisti skaičiavimo metodologiją, įvertinant ateities perspektyvas. Ir pagrindinis tikslas, kurio siekiame yra išsaugoti stiprius apsaugos instrumentus, kurie neprieštarautų ES tarptautiniams teisiniams įsipareigojimams,” – sakė EK atstovas. 2016 m. lapkričio 9 d. Europos Komisija (EK) paskelbė reglamentų pakeitimų projektą, kuriame siūloma keisti dempingo maržos (normaliosios vertės) apskaičiavimo metodiką importui iš šalių, kuriose nustatomi dideli rinkos iškraipymai dėl valstybės kišimosi į ekonomiką. EK siūlo naudoti lyginamuosius standartus arba atitinkamas gamybos ir pardavimo sąnaudas, įskaitant taikomas tinkamoje tipiškoje šalyje, kurios ekonominis išsivystymas panašaus lygio kaip ir eksportuojančios šalies. Nustatant iškraipymus siūloma atsižvelgti į kriterijus (pvz. valstybės politiką ir įtaką, didelį valstybės valdomų įmonių skaičių, diskriminaciją, dėl kurios pranašumas teikiamas vietos bendrovėms, ir finansų sektoriaus nepriklausomumą). Konkretūs iškraipymai bus nurodyti EK rengiamose specialiose rinkos iškraipymo ataskaitose apie šalis ar sektorius. Europos Sąjungos (ES) pramonės subjektai galės naudotis šiomis ataskaitomis teikdami skundus. Naujoji metodika bus neutrali, t.y. vienodai taikoma visoms PPO šalims narėms. LPK ragina ES institucijas priimti teisės aktus tobulinančius pakeitimus, kurie visiškai atitiktų šiuos pamatinius principus, užtikrintų sąvokų ir procedūrų aiškumą bei įmonėms gyvybiškai svarbų teisinį tikrumą: • Metodika turi atitikti PPO ir ES teisę, taip užtikrinant ES pramonei reikalingą teisinį tikrumą ir prognozuojamumą; • ES pramonei neturi būti užkrauta jokia papildoma našta (įrodymo našta, administracinė našta) lyginant su dabartine metodika, kuri galėtų apsunkinti ES pramonės pastangas teikti skundus ir EK galias inicijuoti tyrimus. Skundų procedūra privalo būti veiksminga, realistiška ir įgyvendinama; • Naujai siūloma antidempingo metodika turi išlaikyti galimybę taikyti efektyvias prekybos apsaugos priemones, griežtai nemažinant esamo priemonių lygio; • Metodika turi būti objektyvi, t.y. rinkos iškraipymai turi būti nustatomi remiantis objektyviais techniniais, ne politiniais kriterijais; • Turi būti užtikrintas EK įsipareigojimas pateikti rinkos iškraipymo trečiosiose šalyse ataskaitas, apimant visus sektorius, kuriuose gali egzistuoti rinkos iškraipymai.

Vilniaus meras nori atnaujinti viešojo transporto parką

LRT.lt Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, vicemeras Linas Kvedaravičius ir savivaldybės įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ direktorius Gintaras Maželis susitiko su didžiausių Olandijos elektrinių autobusų gamintojų, kompanijų „Ebusco“ ir VDL atstovais. Susitikime dalyvavę verslininkai pristatė galimybes Vilniui įsigyti naujos kartos elektrinius autobusus. Meras susitikime pabrėžė, kad Vilnius domisi galimybėmis atnaujinti savo viešojo transporto parką moderniausiomis ir aukščiausius ekologijos standartus atitinkančiomis transporto priemonėmis, tačiau netrukus planuojamas skelbti konkursas neužkerta kelio jame dalyvauti ir kitų, ne tik elektrinių transporto priemonių gamintojams, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Miesto taryba praėjusią savaitę palaimino 150 naujų autobusų techninę specifikaciją, o tai reiškia, kad mes dar vienu žingsniu priartėjome prie didžiausio miesto istorijoje viešojo transporto atnaujinimo. Kartu su privačių vežėjų konkursu miesto viešojo transporto parkas per artimiausius dvejus metus bus atnaujintas daugiau nei 50 procentų – vilniečiai netrukus galės naudotis modernesniu ir ekologiškai švaresniu viešuoju transportu”, – susitikime kalbėjo Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Šiuo metu miesto gatvėmis važiuoja 308 autobusai ir 188 troleibusai. Autobusų parke bus atnaujinta net 250 autobusų. Dar keliasdešimt naujų troleibusų bus įsigyta iš ES fondų lėšų. Šiais metais VVT kvietimu Vilniuje jau lankėsi elektrinių autobusų gamintojai – Lenkijos „Salaris“ ir Kinijos BYD atstovai. Vilniečiai turėjo galimybę kelias savaites pasivažinėti lenkų gamintojų „Solaris“ elektrobusu. Gegužės mėnesį planuojamas testuoti Volvo 7900 Electric Hybrid elektrobusas. Vykusiame susitikime dalyvavo VDL atstovai Bas Gielen, Siebren de Boer, „Ebusco“ atstovai Walter Luijten ir Jean-Luc Deflandre ir Olandijos ambasadorius Bert van der Lingen. VDL Grupė, kurios pagrindinė buveinė Eindhovene (Olandija), yra tarptautinė pramonės gamybos bendrovė, 2016 m. daugiausiai elektrinių autobusų Europoje pardavusi įmonė (daugiau kaip 100 vnt.). Autobusų gamybą sudaro tolimųjų maršrutų autobusai, viešojo transporto autobusai, mini ir midi autobusai, taip pat elektriniai autobusai. VDL Grupė nuo įkūrimo 1953 metais išaugo iki 90 bendrovių, įsikūrusių 19 šalių su daugiau nei 13 tūkst. darbuotojų, o metinė apyvarta 3,2 milijardo eurų. „Ebusco“ bendrovės pagrindinė buveinė yra Helmonde (Olandijoje). Įmonė pagal originalų „Ebusco“ dizainą surenka elektrinius autobusus Kinijoje ir platina juose Europoje. Įmonę iš dalies finansuoja Nyderlandų finansų ministerjia (4,5 mln. Eur). Šiais metais pasirašė sutartis su Paryžiaus viešojo transporto kompanija „Transdev“ dėl 8 elektrinių autobusų pardavimo....

FNTT nusitaikė į mėsos perdirbėjus

,,Juodoji rinka: bendrovė 220 tonų kiaulienos pardavė šešėlyje – į turgavietę be dokumentų pateko produkcijos už pusę milijono eurų", - pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Šešėlinė prekyba mėsa ir jos gaminiais FNTT Kauno valdybos akiratyje atsiduria ne pirmą kartą. Pavyzdžiui, pernai metų pabaigoje FNTT išsiaiškino, kad Kaune įsikūrusi viena stambiausių Lietuvos mėsos perdirbimo bendrovių daliai savo klientų pusę pagamintos rūkytos ir kitokios produkcijos realizuodavo be apskaitos dokumentų. Tyrimo duomenys parodė, kad mėsos perdirbimo įmonės atsakingi darbuotojai susitarė su mėsos produkciją perkančiomis Kauno, Klaipėdos bendrovėmis ir asmenimis, prekiaujančiais mėsos produkcija turgavietėse. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl 19 asmenų, šešėlyje pardavusių 220 tonų kiaulienos skerdienos, kuri buvo paruošta Kaišiadorių rajone veikiančioje žemės ūkio bendrovėje. Tarp įtariamųjų – pati aukščiausia žemės ūkio bendrovės vadovybė: bendrovės direktorė, vyriausioji buhalterė, pardavimų skyriaus vadovė. Įtarimai pareikšti ir bendrovės vadybininkui, dviem bendrovės vyriausiesiems sandėlininkams ir dvylikai skerdieną be apskaitos dokumentų pardavusių prekeivių. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad Kaišiadorių rajone veikianti bendrovė per trumpesnį nei pusantrų metų laikotarpį pardavė beveik 220 tonų kiaulienos skerdienos – kiaulių pusių ir žalios mėsos. Paskaičiuota, kad Kaišiadorių žemės ūkio bendrovė, neišrašydama būtinų apskaitos dokumentų, skerdienos pardavė už beveik 0,5 mln. eurų. Nustatyta, kad žalią kiaulieną šešėlyje realizuodavo Alytaus regiono turgaviečių prekeiviai. Paaiškėjo, kad skerdieną be apskaitos dokumentų įsigijo 17 asmenų: tarp jų – viena bendrovė ir 13 asmenų, dirbančių pagal verslo liudijimus. Produkciją turgaus prekeiviai užsakydavo per bendrovės vadybininką telefonu, gavėjams ji buvo pristatoma pagal krovinio važtaraščius. Šešėlyje pardavus produkciją, nesumokėta per 170 tūkst. eurų pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių. FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai išaiškino, kad šalia tokios šešėlinės prekybos skerdiena žemės ūkio bendrovėje dirbantis vadybininkas su pagalbininkais vykdė ir dar vieną neteisėtą verslą. Iš skerdienos, įsigytos be jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, įtariamieji gamindavo įvairią mėsos produkciją, kurią nelegaliai parduodavo tose pačiose Alytaus regiono turgavietėse. Vadybininkas, kaip rodo ikiteisminio tyrimo duomenys, pats sau užsakydavo produkciją iš bendrovės. Kelis šimtus tonų šešėlyje pardavusios Kaišiadorių bendrovės vadovybės ir turgaus prekeivių byla perduota nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui.   www.verslaspolitika.lt

Didėja aplinkos ministro Kęstučio Navicko komanda

Brigita Stankevičiūtė, LR Aplinkos ministerija Aplinkos ministro Kęstučio Navicko komandoje pradeda dirbti patarėjas Ernestas Jurkonis ir padėjėjas Juozas Širvinskas. Jie priimti, atsižvelgus į Vyriausybės programos nuostatą mažinti korupciją valstybės institucijose. Tai ir paties K. Navicko asmeninis siekis aplinkos apsaugos sektorių padaryti skaidresnį. Pagrindinė E. Jurkonio veiklos sritis bus korupcijos prevencija bei valdymo kontrolės atliekų ir vandenų srityse stiprinimas. E. Jurkonis – 48 metų teisininkas, turintis didelę patirtį organizuoto nusikalstamumo, ekonominių nusikaltimų tyrimo ir jų užkardymo srityse. 2012 m. dirbdamas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininku, E. Jurkonis yra pelnęs metų seklio titulą. Aplinkos ministro padėjėjas Juozas Širvinskas bus atsakingas už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės stiprinimą. J. Širvinskas – atsargos karininkas, buvęs Lietuvos šaulių sąjungos vadas. Aplinkos ministras viliasi, kad šių naujų komandos narių patirtis ir pagalba padės rasti sprendimų pagerinti Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų veiklą.

R. Karbauskis į  koaliciją konservatorių nekvies…

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt Apie tai, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai anksčiau ar vėliau teks išsiaiškinti ir apsispręsti, kas yra jų tikrasis lyderis - premjeras Saulius Skvernelis ar partijos pirmininkas ir Seimo frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis - kalbos prasidėjo iškart po rinkimų. Pamažu tai tampa tikrove, nes dviejų lyderių nuomonių skirtumai tarsi dalija ir Seimo frakciją į dvi dalis. Negana to, toli gražu ne visiems frakcijos nariams priimtini premjero pokalbiai su konservatorių partijos pirmininku, esą šis tik ir laukia, kad kas nors suskaldys partiją ir sužlugdys koaliciją su socialdemokratais. Apie tai pokalbis laidoje „Savaitė“ su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku Ramūnu Karbauskiu. – Ar sutinkate su savo frakcijos narių, politikos apžvalgininkų, kai kurių politikų, dabar jau ir prezidentės nuomone, kad vis dėlto yra lyderystės problema jūsų frakcijoje? R. Karbauskis: Nesutinku. Tiesiog gal prezidentei reikėtų paaiškinti, komentare ji šneka, kad atsakomybė tenka visiems. Ji šnekėjo apie tris lyderius - Seimo pirmininką, frakcijos vadovą ir vyriausybės vadovą. – Ne, ji sakė, kad jau nemalonu žiūrėti į tai, kokia retorika yra viešoje erdvėje, o rinkėjai tuo metu nori darbų. Be abejonių. Aš manau, kad mes sutarėme dėl to, kad reikia darbus padaryti kuo skubiau. Ir šiuo atveju galiu užtikrinti, kad jie bus padaryti. O dėl vienokių ar kitokių abejonių, manau, kad jas kurstė tie žmonės, kurie visaip ieško būdų mus suskaldyti. – Kas tie „tie“, kurie taip svajoja? Pasak jūsų frakcijos nario P. Urbšio, tai yra konservatoriai? Taip, Gabrielius Landsbergis labai daug stengiasi - ir „Facebook“, ir savo pareiškimais - daryti, sakyčiau, dirbtinę įtampą ir kurti situaciją, kai jis tikisi, jog aš kažkaip reaguosiu į tuos jo pareiškimus. O aš niekaip nereaguosiu. – Premjeras neskelbdamas ima ir priima G. Landsbergį vyriausybėje, ir jie vis pasišneka. Galiu pakomentuoti. Tie susitikimai premjero, nors ir neskelbti, su G. Landsbergiu, jie vis dėlto nėra slapti. Jie vyksta oficialiai, G. Landsbergis eina per pagrindines duris, jis išeina per jas. – Bet oficialiai darbotvarkėse nebūna. Negaliu paaiškinti šito, kodėl nėra darbotvarkėse. Aš žinau apie tuos susitikimus, aš žinau apie klausimus, kuriais šnekama, mes iš tikrųjų bendraujame, nėra taip, kad jie slapti nuo mūsų. – Kažkaip kai klausai jūsų, visada viskas labai gerai būna, bet, kai prabyla jūsų frakcijos nariai, kaip ir ne viskas gerai: ir jau minėtas P. Urbšys, ir premjeras yra užsiminęs, kad jam ne viskas patinka ir kad rinkimų pažadai galbūt nebus įgyvendinti. Žinote, sakoma, galva nežino, kuo gyvena ir minta masės, gal nuo jūsų ką nors slepia? Aš tik pasakysiu, iš kur gimsta interpretacijos. Interpretacijos atsiranda tada, kai, pavyzdžiui, komentuojamas balsavimas arba parašų rinkimas dėl trijų lotynų alfabeto raidžių pavardėse. Tai klausimas, kur mes iš anksto sutarę, kad jis nebus privalomas visiems, yra laisvas balsavimas, ir, jeigu kažkas pasirašo už vieną sprendimą ar už kitą, tai yra normalus procesas. Bet tie, kas nežino šito fakto, interpretuoja, kad tie parašai reiškia skilimą. Tai yra nesąmonė. – Jūs kaip balsuosite – kaip premjeras nori ar atvirkščiai? Mes rinkome parašus, kad tos trys raidės būtų galimos rašyti antrame puslapyje, kaip yra Latvijoje. Tam yra surinkta beveik 70 tūkst. parašų. – Tai jūs balsuosite ne už tą, kurį teikia premjeras su A. Kubiliumi? Bet čia ir jūs turite suprasti, ir visuomenė turi suprasti, čia nėra ginčas, tai yra skirtingi požiūriai, tai yra vertybinis klausimas, kuris nė kiek neskaldo mūsų frakcijos, nė kiek neskaldo mūsų koalicijos. – Gerai, tai tada dar pakalbėkime apie emigraciją ir demografiją. Jūs norite nacionalinio susitarimo, o premjeras sako, kad nereikia jokio susitarimo, viskas yra vyriausybės programoje, balsavote už vyriausybės programą - viskas ten sudėta. Tai bus tas nacionalinis susitarimas, jūs vis tiek jį inicijuosite? Mes tiesiog kalbame, kad visuomenė mažai žino apie tuos tikslus ir darbus, kuriuos įrašėme vyriausybės priemonių plane. Vienas iš dalykų, kuris galėtų įtraukti visuomenę, yra nacionalinis susitarimas. Ne partijų, noriu pabrėžti, o bendras, kuriame dalyvautų visuomeninės organizacijos. Tie komentarai buvo galbūt premjero dėl to, kad tiesiog viskas vyko labai greitai, čia galima prisiimti atsakomybę, kad labai greitai, ir premjeras iškart nesuprato, kad čia ne partijų susitarimas. – Jis jau dabar sutinka, norite pasakyti, premjeras sutinka? Aš nežinau, su kuo sutinka premjeras, jis atsakys į tą klausimą pats. Aš tik noriu pasakyti, kad mūsų tikslas yra padėti vyriausybei šiuo atveju taip pat. Ir nėra jokio tikslo kažkaip abejoti, nes tai mūsų pačių programa, tai mūsų pačių formuota vyriausybė. – Klausykite, gal jūs nesusitariate tarpusavyje, prastai komunikuojate, jeigu sakote, kad premjeras kažko galėjo nežinoti, dabar jūs sakote, kad nežinote, ar jis jau pritaria? Ne. Manau, kad čia yra smulkmena. Galbūt jūs teisi esate. Jeigu mes būtume turėję šiek tiek daugiau laiko, vieną dieną plius, tai tokio komentaro tiesiog nebūtų buvę, nes tada jis būtų informuotas, ir tada būtų visai kita reakcija. – Labai daug chaoso jūsų toje veikloje. Jūs sakėte: turime daug nuveikti, mūsų laukia dideli darbai. O prasidėjo viskas nuo tautinio kostiumo, bet ta idėja žlugo, nuo jūsų skandalo su jūsų globotine, eikime toliau - ir vėl daug nesusikalbėjimo. Ar ne per daug yra tokio chaoso ir nėra konkrečių darbų? Aš noriu pasakyti viena, jeigu kas nors tikėjosi kompleksinių sprendimų įvairiomis temomis - ir farmacijos, ir alkoholio, ir kitais klausimais, mokesčių reformos per 100 dienų, tai, tikriausiai, būtų naivu manyti. Mes ne konservatoriai, naktimis nedirbame ir nepriiminėjame sprendimų visiškai neskaičiuodami. – Ar jūs turite vis dėlto viziją, kaip jūs norite, kad Lietuva atrodytų artimiausiu metu? Yra pateikiamas paketas įstatymų ir bus artimiausiu metu pateikiama dar papildomai dėl farmacijos. Daromi sprendimai, kurie turėtų gerokai sumažinti vaistų kainas vaistinėse. Šiuo atveju šnekama ir apie tai, kad nereceptinius vaistus bus galima įsigyti ir parduotuvėse bei mažinti jų kainas. Aš tikiuosi efekto - maždaug 30 proc. turėtų mažėti vaistų kainos. – Ir čia kada jūs norite tą pasiekti? Aš manau, kad žmonės tą pajus per artimiausius du mėnesius. Toliau mes galime šnekėti - alkoholio kontrolės klausimai. Paketas yra vyriausybėje, man atrodo, artimiausią trečiadienį tą paketą vyriausybė tvirtins. Ir mes jį gausime po Velykų. – Švietimas toli? Švietimas labai netoli. Šnekant apie aukštojo mokslo reformą, tai mes turėtume gauti vyriausybės planą šio mėnesio pabaigoje. Jokio prieštaravimo nėra niekam, nes nėra plano. – Bet yra Švietimo komiteto sprendimas leisti susijungti LEU ir VDU, jis sustabdytas kol kas? Švietimo komitetas priėmė sprendimą, kuris nieko nereiškia, nes jis nėra Seimo sprendimas. – Premjerą nemenkai suerzino šitas sprendimas ir jis ganėtinai piktai pasisakė, nors jūs sakote, kad viskas čia gerai. Na, galėjo komitetas to sprendimo ir nedaryti bei palaukti, bet aš nematau čia jokios didelės problemos. O kad premjeras taip sureagavo, tai jo teisė taip reaguoti. – Ar jūs įsivaizduojate, kad galėtų koalicijoje atsidurti konservatoriai? Aš tokios minties neleidžiu sau, nes ateinančius 3,5 metų dirbsime su socialdemokratais vienoje koalicijoje. – Ačiū jums, už šitą pokalbį ir už visus jūsų atsakymus.

LSDP pirmininkas: Gintautas Paluckas ar Mindaugas Sinkevičius?

verslaspolitika.lt Kas taps LSDP pirmininku?  Į antrąjį turą pateko daugiausia balsų gavę Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas ir ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. Dėl partijos pirmininko posto taip pat kovojo Seimo nariai Andrius Palionis, Artūras Skardžius, Mantas Varaška. A.Palionis surinko 1166 balsus, A.Skardžius – 608, M.Varaška – 252 balsus. Antrasis rinkimų turas numatytas balandžio 28–29 dienomis. Supažindiname su kandidato į LSDP pirmininkus Mindaugo Sinkevičiaus laišku bičiuliams: ,,Mieli bičiuliai, praėjo beveik trys mėnesiai, kai kreipiausi į Jus oficialiai pranešdamas, kad esu apsisprendęs kandidatuoti į mūsų partijos – Lietuvos socialdemokratų partijos – pirmininkus. Per šį laikotarpį aplankiau daugelį skyrių ir išgirdau Jūsų, brangūs kolegos, lūkesčius. Džiaugiuosi suteiktomis galimybės pasikalbėti akis į akį ir kartu su kitais kandidatais atvirai išdiskutuoti mūsų bendruomenei šiandien rūpimus klausimus. Tiesa, neretai itin skaudžius, tačiau tikiu, kad būtent atviros diskusijos jautriausiais klausimais šiuo laikotarpiu mums suteikė galimybę rasti sprendimus, kaip atsispirti ir judėti pirmyn. Jūsų palaikymas dar labiau sustiprino mano troškimą sugrąžinti visuomenės pasitikėjimą socialdemokratais. Esu nepaprastai dėkingas už išreikštą pasitikėjimą manimi ir už skatinančius žodžius nesustoti šioje kovoje. Visi suprantame, kad pribrendome permainoms. Kokios jos bus – priklausys nuo Jūsų jau balandžio 6-8 dienomis, kai eisite prie urnų ir rinksitės savo kandidatą. Asmeniškai noriu Jus dar kartą patikinti, kad esu pasiruošęs prisiimti atsakomybę už jau 120 metų skaičiuojančios Lietuvoje politinės organizacijos ateitį, už mūsų visų ateitį! Todėl dar kartą kreipiuosi į Jus, gerbiami bendrapartiečiai, kviesdamas kartu pasitikti naujus iššūkius ir galimybes. Kreipiuosi į Jus ir prašau palaikymo vesti Lietuvos socialdemokratų partiją pasitikėjimo keliu ir visus mus jungiančiu tikslu – tikėjimu gerovės valstybe. Nepamirškime ir nesileiskime apgaunami, kad esame nebereikalingi. Didėjant socialinei atskirčiai visuomenėje, šiandien kaip niekada privalome išlikti ta ašimi, kuri užtikrintų socialinio teisingumo, laisvės ir lygybės principų įgyvendinimą mūsų demokratinėje valstybėje. Šių kertinių socialdemokratijos idėjų įgyvendinimo laukia ir visos Lietuvos piliečiai. Nukreipkime savo žvilgsnius į priekį ir imkimės darbų!"...

J. Budrevičius. Kas finansavo Valstiečių ir žaliųjų sąjungą?

Jonas Budrevičius, LSDP Finansų komisijos pirmininkas Toks klausimas iškyla atidžiau pažvelgus į Vyriausiosios rinkimų komisijos paskelbtą Seimo rinkimų kampanijos finansavimo ataskaitų suvestinę. Visi rinkimų kampanijos dalyviai rinkimams išleido 6,6 milijono eurų. Absoliuti dauguma iš 21 rinkimuose dalyvavusių partijų turėjo pakankamai lėšų išlaidoms padengti, išskyrus Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, kuri teturėjo vos 24 proc. reikiamos sumos. Ne naivuoliams kyla klausimas, kaip galima triuškinamai laimėti rinkimus neturint tam lėšų? Oficialiai jie nuosavų partijos lėšų rinkimams ir negalėjo turėti, nes partijoms pajamų šaltiniai griežtai riboti. Tuo tarpu kitos penkios Seime atstovaujamos partijos rinkimams ruošėsi iš anksto ir galėjo rinkimams skirti nuo 100 tūkst. iki 494 tūkst. eurų nuosavų lėšų. Tai, kad valstiečių iždas buvo tuščias, visai nestebina, nes vienas iš partijos pajamų šaltinių – nario mokestis – apgailėtinas: vos 7 tūkst. eurų per metus, ir tai tikėtinai suneštas jau po įvykusių Seimo rinkimų, užėmus vadovaujančius postus. Palyginimui – LSDP per metus nario mokesčio surenka 323 tūkst. eurų, o vien du socialdemokratai, europarlamentarai, nario mokesčio sumoka pusę tos sumos, kurią suneša visi virš 4 tūkstančių Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių. Nedaug teparėmė valstiečius ir gyventojai, skirdami partijoms 1 procento dydžio paramą nuo sumokėto metinio pajamų mokesčio. Šis pajamų šaltinis valstiečių kasą papildė 44 tūkst. eurų, kai kitas partijas žmonės parėmė net po 200 tūkst. eurų. Neturėdami pakankamo politinio įdirbio, negalėjo valstiečiai tikėtis ir gausesnio valstybės skiriamų asignavimo iš biudžeto, kurių rinkimams jie tegalėjo skirti 30 tūkst.eurų, kai jų oponentinės partijos šių lėšų skyrė nuo 219 tūkst. iki 787 tūkst. eurų. Taip eidami į rinkimus valstiečiai viso labo tesukrapštė 270 tūkst. eurų, kuriuos sunešė patys kandidatai ir paaukojo juos remiantys fiziniai asmenys. O kaip su išlaidomis, kurių pareikalavo rinkimų reklama? Čia valstiečiai vieni iš lyderių, nes sugebėjo išleisti net 1 mln. 245 tūkst. eurų, o tai 4,6 karto daugiau negu turėjo išteklių. Kaip galima išleisti daugiau kaip milijoną, visai jo neturint? Stebuklų nebūna, nes pasibaigus rinkimams valstiečiai iš tos milijoninės išlaidų sumos paslaugų tiekėjams liko skolingi 974 tūkst. eurų. Tik dar dvi partijos apsiskaičiavo ir natūraliai sukaupė virš 100 tūkst.eurų skolų, bet jų deficitas buvo net 8 kartus mažesnis už valstiečių. Tad kas buvo tie geradariai, kurie teikė reklamines paslaugas be jokio atlygio? Didžiąją dalį sudarė reklama televizijoje – 232 tūkst. eurų, spaudos reklamos paslaugos – 339 tūkst. eurų, internetinė reklama – 161 tūkst. eurų ir paslaptingai įvardijama „kita politinė reklama“ – 238 tūkst.eurų. Vadinasi, visi šie reklamos subjektai finansiškai rėmė Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, nes jų sąnaudas kažkas turėjo padengti. Tačiau jie yra juridiniai asmenys, o pagal Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymą, partijas finansuoti draudžiama. Be to, sudarant paslaugų sutartį rengėjas paprastai prašo avansinio mokėjimo, o galutiniam atsiskaitymui skiriamos 3-5 dienos. Bet tai turbūt negalioja Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atžvilgiu. Ar Vyriausioji rinkimų komisija to nematė, toleravo draudžiamą rinkimų kampanijos dalyvio finansavimą, o rinkimų rezultatus patvirtino, nors jie pasiekti akivaizdžiai pažeidžiant galiojančius įstatymų reikalavimus? Iš to iškyla ir rinkimų legitimumo klausimas. Pripažinus, kad politinės kampanijos dalyvis pažeidė minėtą įstatymą, jam valstybės biudžeto asignavimai neskiriami. Ar taip ir bus, greit pamatysime.  ...

Ką reiškia VTEK aptikti galimi pažeidimai Seimo narių privačių interesų deklaracijose?

Eglė Ivanauskaitė, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) savo iniciatyva atliko pirminį Seimo narių privačių interesų deklaracijų patikrinimą ir jo metu nustatė penkiolika galimai deklaravimo tvarką pažeidusių politikų. Šią analizę VTEK atliko atsižvelgdama į žiniasklaidoje šių metų sausį ir vasarį pasirodžiusią informaciją apie Seimo narių galimai nedeklaruotus automobilių nuomos sandorius. VTEK patikrino šias aplinkybes, tačiau atkreipė dėmesį ir į tai, kaip politikai laikosi privačių interesų deklaravimo terminų. Analizė rodo, jog dalis Seimo narių duomenis apie sudarytus automobilių nuomos ar pirkimo sandorius deklaracijose nurodė netiksliai, neišsamiai, pavėluotai arba šios informacijos visai nepateikė. Taip pat paaiškėjo, kad, pradėję eiti naujos kadencijos Seimo nario pareigas, kai kurie politikai deklaruoti privačius interesus pavėlavo, o aštuoni iš jų iki šiol nėra atnaujinę savo privačių interesų deklaracijų kaip perrinkti Seimo nariai. Pažeidimus galimai padarė Seimo nariai Mantas Adomėnas, Rimas Andrikis, Arvydas Anušauskas, Linas Balsys, Algirdas Butkevičius, Algimantas Dumbrava, Rasa Juknevičienė, Vytautas Kamblevičius, Dainius Kreivys, Kęstutis Masiulis, Antanas Matulas, Julius Sabatauskas, Artūras Skardžius, Gintaras Steponavičius bei Irena Šiaulienė. Savo iniciatyva atliktos analizės metu surinktus duomenis VTEK perdavė savireguliacijos principu veikiančiai Seimo etikos ir procedūrų komisijai (SEPK). Šis sprendimas priimtas vadovaujantis Valstybės politikų elgesio kodeksu, Seimo statutu bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymu. Pagal pastarąjį, sekdama visuomenės informavimo priemonių skelbiamą informaciją apie valstybės politikų elgesį ir turėdama pagrįstų duomenų apie galimai padarytus pažeidimus, VTEK šią informaciją perduoda ištirti atitinkamiems valstybės politikų elgesio kontrolės subjektams. VTEK žiniomis, SEPK šiuo metu jau atlieka tyrimus dėl kai kurių minėtų Seimo narių. VTEK yra Seimui atskaitinga institucija, kurios pirmininką bei narius į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Seimas. Todėl, VTEK pradėjus tyrimus dėl didesnio skaičiaus Seimo narių elgesio, visuomenei galėtų kilti pagrįstų abejonių dėl šių Seimo narių nešališkumo bei objektyvumo svarstant su VTEK susijusius klausimus – pavyzdžiui, metinę VTEK veiklos ataskaitą, VTEK biudžetą, skiriant ar atleidžiant VTEK narius ir panašius klausimus. VTEK siūlo Seimui įvertinti galimybę keisti esamą teisinį reglamentavimą ir išspręsti problemą dėl VTEK ir SEPK funkcijų dubliavimosi atliekant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo įgyvendinimo kontrolę.  ...

Lietuvos kelių tinklo plėtrai ir priežiūrai bus skirta beveik 500 milijonai eurų

Audronė Filimanavičienė, LR Susisiekimo ministerija Lietuvos kelių tinklo plėtrai ir priežiūrai šiemet iš Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirtų lėšų planuojama paskirstyti per 499 mln. eurų. Tai sudaro 10 proc. daugiau lėšų nei 2016 m. Ši pinigų suma numatyta Susisiekimo ministerijos parengtoje 2017 m. KPPP finansavimo sąmatoje, kuri pateikta Vyriausybei tvirtinti. „Šiemet didesnį dėmesį skirsime transeuropiniam kelių tinklui ir valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo darbams. Dalis lėšų atiteks ir su strateginio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimu susijusiems vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektams finansuoti“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Transeuropinio kelių tinklo kelio E67 („Via Baltica“) plėtrai planuojama skirti 24 mln. eurų, o valstybinės reikšmės žvyrkelių atkarpoms, jungiančioms asfaltuotus kelių ruožus, numatyta per 83 mln. eurų. Su „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimu susijusiems vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektams finansuoti – 13 mln. eurų. Kita programai skiriamų lėšų dalis – daugiau nei 361 mln. eurų – bus paskirstyta pagal proporcijas, numatytas KPPP įstatyme. Valstybinės reikšmės keliams plėtoti ir prižiūrėti, saugaus eismo priemonėms diegti numatoma skirti daugiau nei 234 mln. eurų (65 proc.), vietinės reikšmės keliams ir gatvėms teks per 108 mln. eurų (30 proc.). Likusieji 5 proc. lėšų (per 18 mln. eurų) – tai programos lėšų rezervas su keliais susijusioms valstybės reikmėms finansuoti. 2016 metais į KPPP surinkta 19,7 mln. eurų daugiau nei buvo planuota.

B. Matelis. Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija išgyvena politinio lyderio krizę

Bronislovas Matelis, Seimo narys Pastaruoju metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime nariai viešai daug komentuoja savo santykius su Sauliaus Skvernelio Vyriausybe. Pagrindinė išsakoma mintis ta pati – kalčiausias Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos lyderis Gabrielius Landsbergis, kalantis pleištą tarp frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio ir S. Skvernelio. Pasitraukdamas iš LVŽS frakcijos kalbėjau, kad neadekvatus šios frakcijos seniūno elgesys kenkia visai valdančiajai daugumai ir tai ateityje gali neigiamai atsiliepti siekiant įgyvendinti žadėtas permainas. Tada niekaip negalėjau suprasti, kodėl frakcijos seniūnas, nenorėdamas komentuoti kai kurių asmeninio gyvenimo peripetijų, beveik dirbtinai kuria įtampas ir silpnina frakciją. Dabar vėl kalbama apie išorės priešus, kurie trukdo dirbti LVŽS frakcijai, nors tokių santykių ir įtampų priežastys yra visai kitokios. Niekas ir niekada neįkals pleišto į stiprų ir vieningą monolito paviršių, jeigu jame nebus plyšio. Opozicija demokratinėje visuomenėje visuomet ieškos to plyšio ir kals pleištą. Vyriausybės vadovo S. Skvernelio ir frakcijos seniūno R. Karbauskio nesutarimų priežastis nulėmė anksčiau vykę įvykiai. Reikia pripažinti, kad šiuo metu frakcijos seniūno autoritetas yra stipriai susvyravęs, tai mato LVŽS frakcijos nariai, jie gali šimtą kartų balsuoti dėl pasitikėjimo savo lyderiu, žodžiu jį parems, tačiau proto juk neapgausi. Kai lyderis ima prarasti savo grupėje autoritetą, paprastai į viešumą pradeda lįsti antro ir net trečio plano lyderiai. Jie glosto nominalų lyderį, jį ramina, tačiau tuo pačiu buriasi į atskiras grupeles ir imasi spręsti savo reikalų. Tai yra ženklas, kad santykiai toje grupėje vystosi nenormaliai ir viskas gali baigtis skyrybomis, nes ilguoju laikotarpiu nepavyks suderinti mažų lyderių interesų. Švietimo reikalų komitetas neleistinomis priemonėmis griebėsi gelbėti jo vadovo universiteto, frakcijos nariai ūkininkai pradėjo teikti pataisas, kad išskirtinai jiems būtų galima prie parlamentarų algos gauti pajamas ir iš žemdirbystės, nemažai „valstiečių“, kai reikėjo balsuoti už urėdijų reformą, vaikščiojo po plenarinių posėdžių salę ir nebalsavo. Tiesiog reikėtų pripažinti, kad toje frakcijoje dažnas jau imasi spręsti asmenines problemas, dar bando kažkiek ir kažko nugriebti sau, o kai stogai „važiuoja“, tai tada ir informaciją visuomenei užsigeidžia teikti pagal formulę „50x50“. Dažnai klausiu savęs, ar tai aš, pasitraukęs iš LVŽS frakcijos ir tuo pačiu remdamas reformas, išdaviau permainų idėjas, ar tie, kurie liko frakcijoje ir visomis jėgomis taranuoja permainas valstybėje? Ir dar dėl lyderio. Kai LVŽS frakcijos nariai savo veiksmais nuolat ėmė žeminti premjerą ir pačią Vyriausybę, laukiau frakcijos seniūno, grupės lyderio, tinkamos reakcijos. Tačiau atsitiko taip, kad tuo metu lyderio savybes pademonstravo S. Skvernelis, metęs iššūkį kai kuriems į paviršių lendantiems trečios eilės lyderiams. Kai kurie LVŽS nariai piktinasi, kad pats R. Karbauskis nebekomentuoja svarbių politinių sprendimų, apsiriboja tik tuo, kad diagnozuoja S. Skvernelio nuovargio ir nervinės įtampos lygį. Tai dar vienas ženklas, kad LVŽS frakcija išgyvena politinio lyderio krizę ir dėl to kaltinti išorės priešų nereikėtų.

Siūlo priimti rezoliuciją „Dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos“

Liberalė Aušrinė Armonaitė ir grupė parlamentarų Seimui siūlo priimti rezoliuciją „Dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos“, kuria raginama užtikrinti Lietuvos ir Jungtinės Karalystės piliečių teises bei naudingą ekonominį, saugumo ir gynybos bendradarbiavimą. Rezoliucijoje pažymima, kad Jungtinė Karalystė, nepaisant savo sprendimo išstoti iš ES, išlieka strateginė Lietuvos partnerė. „Piliečių teisės ir interesai turi būti centrine ašimi, planuojant Jungtinės Karalystės pasitraukimą ir naujus ES ir Jungtinės Karalystės santykius. Žinoma, pirmiausia Lietuva yra suinteresuota mažiausiai 170 tūkst. savo piliečių teisių apsauga Jungtinėje Karalystėje. Lietuva savo ruožtu turi dėti visas pastangas tam, kad Jungtinės Karalystės piliečių, gyvenančių mūsų šalyje ir kitur ES, teisės būtų užtikrintos. Esame suinteresuoti, kad Didžioji Britanija būtų kuo arčiau Europos ir Lietuvos – tiek ekonomiškai, tiek saugumo ir gynybos prasme. Norime pakviesti nepasiduoti pagundai bausti Britaniją, priešingai – visi laimės daugiau, jeigu ji išliks kuo arčiau ES“, – sako rezoliucijos iniciatorė Seimo narė A. Armonaitė. Statistika rodo, kad 2016 m. už Jungtinės Karalystės ribų ES šalyse gyveno 1,2 mln. britų. Seimui teikiamoje rezoliucijoje pažymima, kad derybų dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES procese svarbiausia – piliečių teisės ir interesai. Dėl šios priežasties Lietuva kviečia Jungtinę Karalystę užtikrinti Lietuvos piliečių, gyvenančių, dirbančių, studijuojančių ir kuriančių savo gyvenimą Jungtinėje Karalystėje, teisių apsaugą ir užtikrina, kad dės visas pastangas, jog Jungtinės Karalystės piliečių teisės Lietuvoje ir ES būtų tinkamai apsaugotos. Rezoliucijoje projekte taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ES ir Jungtinės Karalystės ekonominiai bei politiniai santykiai turi tiesioginę įtaką Lietuvos ekonomikai. Jungtinės Karalystės įmonės yra vienos didžiausių investuotojų Lietuvoje, o Didžiosios Britanijos rinka yra gyvybiškai svarbi Lietuvos eksportui. Dėl šios priežasties Lietuvos interesas yra išlaikyti bei stiprinti sukurtus ekonominius Jungtinės Karalystės ir ES ryšius. „Jungtinės Karalystės prekybos, paslaugų bei pramonės įmonės yra ir toliau laukiamos Lietuvoje. Taip pat tikimės, kad Jungtinės Karalystės, septintos pagal dydį Lietuvos eksporto rinka, išliks atvira ir prieinama mūsų verslui“, – pabrėžia liberalė A. Armonaitė. Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. paskutiniame ketvirtyje Jungtinės Karalystės investicijos Lietuvoje siekė 213,48 mln. eurų. Rezoliucijoje pažymima, kad Jungtinės Karalystės vaidmuo yra svarbus geopolitinio saugumo garantas, todėl jos dalyvavimas formuojant Europos saugumo ir gynybos politiką bei užtikrinant Baltijos šalių saugumą yra esminis ir nepamainomas. lrs.lt ir verslaspolitika.lt inf.

Ekspertai: demografijos strategija neveikia nuo 2004-ųjų, iš kalbų – jokios naudos

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Svarbiausia, siekiant stabdyti emigraciją ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį – atkreipti dėmesį į ekonominės emigracijos paskatas ir jas šalinti. Taip teigia VDU Demografinių tyrimų centro vadovė Vladislava Stankūnienė. „Jei darbinės pajamos mūsų šalyje ir tose, kur emigruojama, skiriasi 3-4 kartus, ekonominė migracija vyko ir vyks“, – tvirtina specialistė. Jos, premjero Sauliaus Skvernelio bei migracijos ekspertės Audros Sipavičienės teigimu, emigraciją reikia stabdyti veiksmais, o ne deklaracijomis ir nacionaliniais susitarimais. Premjero S. Skvernelio teigimu, ne nacionalinis susitarimas dėl emigracijos stabdymo padės stabdyti emigraciją, o realūs darbai. Seime antradienį surengtoje diskusijoje apie tai, kaip stabdyti emigraciją ir gerinti demografinę padėtį, premjeras sako, kad tai pirmiausia padėtų padaryti investicijų regionuose proveržis bei švietimo sistemos pertvarka. „Pokyčiai emigracijos statistikoje įvyks tuomet, kai pasieksime proveržį investicijų pritraukimo į regionus srityje. Turime pertvarkyti perteklinės biurokratijos procedūras, pašalindami galimas korupcijos rizikas. Tam pasitarnaus ir vietos savivaldos finansavimo modelio pertvarka, diegiant paskatų sistemą vietos ekonominio potencialo didinimui ir infrastruktūros optimizavimui. Negalime ir toliau nesibaigiančiomis dotacijomis apdovanoti tų savivaldybių, kurių vadovai net nesistengia pritraukti investicijų arba jas piktybiškai boikotuoja. Nacionalinės verslo priežiūros institucijos turi pagelbėti, konsultuoti, o ne vykdyti baudėjo funkciją. Vadovaudamiesi jau pasiteisinusiomis praktikomis, peržiūrėsime verslo priežiūros institucijų valdymo sistemą“, – kalba S. Skvernelis. Siekiant sėkmingų investicinių projektų, pasak premjero, nereikia pamiršti švietimo sistemos pertvarkos. Tam, S. Skvernelio teigimu, kuriama žmogiškųjų išteklių stebėsenos sistema, kuri leis valstybės poreikius bei išteklius koordinuoti sistemingai bei remiantis aiškiais kriterijais. „Profesinės ir aukštosios mokyklos dėl šios sistemos geriau jaus darbo rinkos poreikius ir pagal tai galės tobulinti studijų programas. Remdamasi žmogiškųjų išteklių stebėsenos duomenimis, ši vyriausybė imsis kryptingai siūlyti grįžti trūkstamas kompetencijas turintiems išvykusiems mūsų piliečiams. Tačiau akivaizdu, kad vien darbo vietų negana, todėl mūsų plane numatėme priemones jaunoms šeimoms regionuose išlaikyti. Pavyzdžiui, paramą įsigyti pirmąjį būstą regionuose. Efektyvesnis ir kokybiškesnis profesinis ugdymas, prieinamas būstas, tinkamai apmokamas darbas – tokio pagrindo reikia mūsų jaunoms šeimoms“, – sako S. Skvernelis. Kol atlyginimai skiriasi kartais, emigracija nedings Ekspertė Vladislava Stankūnienė teigia, kad svarbiausia – valdyti ekonominių migrantų srautą. Kol atlyginimai šalyse, į kurias emigruojama ir Lietuvoje skirsis kelis kartus, pasak demografės, tikėtis, kad lietuviai pasiliks šalyje – sunku. „Mes, demografai, stebintys demografinius procesus, bandantys aiškini, kokia yra situacija, turime labai didelę viltį, tikimės, kad šį sykį viskas nesibaigs kalbomis, bus pradėta dirbti, priimti sprendimai ne pseudoidėjų lygmeniu. Labai pavėluotai reaguojame į besikaupiančias demografines problemas, pernelyg ilgai apsiribojome fragmentiniais sprendimais, programomis. 2004-aisiais buvo priimta demografinės politikos strategija, toliau turėjo sekti darbai, tačiau priemonės ir veiksmai buvo imituojami. Visi demografiniai procesai yra labai susiję, tačiau pirmenybę tenka atiduoti emigraciniams procesams ir pasižiūrėti, kodėl tai vyksta. Taisyklė, o ne išimtis – jei darbinės pajamos skiriasi 3-4 kartus mūsų šalyse ir tose, kur emigruojama, ekonominė migracija vyko ir vyks. Jei išlieka aukšti nelygybės rodikliai, emigracija taip pat vyko ir vyks. Svarbu surasti sprendimus, kaip stabdyti ekonominės emigracijos srautus: kiti srautai nėra tie, į kuriuos turi būti nukreiptas veikimas“, – kalba V. Stankūnienė. Pasak demografijos ekspertės, jei ekonominės aplinkybės Lietuvoje nesikeis, grįžtančių emigrantų taip pat neįmanoma tikėtis. Demografinių tyrimų centro duomenimis, net beveik 80 proc. sugrįžusiųjų į Lietuvą vėl emigruoja, neradę tinkamos ekonominės aplinkos. A. Sipavičienė: žmonės nenori gyventi tokioje Lietuvoje Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė A. Sipavičienė atkreipia dėmesį į naują, per pastaruosius keletą metų išryškėjusią emigracijos tendenciją – ji nebeturi nieko bendro su ekonomine situacija. „Per pastaruosius trejetą metų stebima tendencija, kai emigracija nebekoreliuoja su ekonomine situacija. Ekonominiai rodikliai auga, bet paraleliai sparčiais tempais auga ir emigracija. Ką tai rodo? Tai rodo, kad ekonomikos augimas yra pasiskirstęs labai netolygiai, jį jaučia tik labai nedidelė gyventojų grupė, o kitų situacija net blogėja“, – sako A. Sipavičienė. Specialistė pažymi, kad greta ekonominių emigracijos priežasčių vis dažniau yra įvardijami ir socialiniai motyvai – beteisiškumas, neteisingas pajamų perskirstymas, korupcija. Šios problemos sprendimas, pasak A. Sipavičienės, bus sunkiausias uždavinys šalia visų kitų darbų. „Emigracija yra simptomas ir jokios kosmetinės priemonės ar deklaracijos čia nepadės: be esminių struktūrinių reformų tikėtis pokyčiu neverta. Žmonės nenori gyventi tokioje Lietuvoje. Kalbant apie nacionalinius susitarimus, aš nesu politikė, ir nežinau tokio susitarimo mechanizmo, viskas priklausys nuo to, koks bus įdėtas turinys ir kokie bus realūs žingsniai. Tuščios deklaracijos tik pykdo žmones ir mažina pasitikėjimą“, – teigia ji.  

Liudas Mažylis : atrastas Vasario 16-osios aktas rašytas J. Šaulio ranka

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt Didvyriu jis tapo per kelias minutes – kai viešoje erdvėje buvo pranešta, kad būtent šis žmogus Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve atrado Vasario 16-osios aktą. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Liudas Mažylis bijojo, kad apie radinį nebūtų paskelbta balandžio 1-ąją, nes visiems būtų galėję pasirodyti, jog tai – pokštas. Naujiena paskelbta kovo 29-ąją – dieną, kai Lietuva minėjo 13 įstojimo į NATO metines. Jis taip pat išsiaiškino, kad rastą Aktą rašė signataras Jurgis Šaulys. URM nuotr. – Ar tai reiškia, kad, vykdamas į Berlyną prieš balandžio 1-ąją, jūs buvote įsitikinęs, kad rasite Aktą, kad jus taip gąsdino šita diena? – Žinote, jeigu sąžiningai, niekas nežinojo, jokie istorikai Lietuvoje ir pasaulyje, kad originalas lietuvių kalba galėtų būti ieškomas Berlyne. Daugių daugiausia, jeigu sąžiningai, tikėtis buvo galima vokiškosios versijos. Laimingu atveju, su visų 20 signatarų parašais. – Bet kažkas vis dėlto nukreipė jus į tą URM archyvą? Kaip viskas prasidėjo? – Nukreipė. Prasidėjo viskas labai paprastai. Sausio 24 dieną pagaliau apsisprendžiau, kad reikia eiti pagal vokiškąją trajektoriją. Paprasčiausiai užsiregistravau sistemoje „Das Bundesarchiv“. Parašiau labai trumpa žinute, koks laikotarpis ir kokie dokumentai mane domintų. Angelas, o vokiškai jo pavardė yra Engel – archyvo darbuotojas (matyt, dabar tokia jau vokiška tvarka yra) ne tik pasakė man, kad registruoja, jis tiesiog nurodė man konkretų kelią. Ir dar įsakmiai nurodė, kad egzistuoja ir URM – politinis – archyvas. Gaila, bet jų, „Das Bundesarchiv“, tam antrajam archyve neregistruoja interesantų, nurodė kontaktą, kuriuo reikėtų kreiptis jau į patį archyvą. Parašiau ir ten. Kadangi mano komandiruotės resursai, kaip suprantate, buvo riboti, aš pirmadieniui užsiregistravau tiesiai iš autobuso į „Das Bundesarchiv“, o trečiadieniui – į tą politinį [archyvą]. Archyvo darbuotoja, pavarde Vilkė – tai reiškia, kad ji gerai saugo, bet kartu su saugojimu ji atsiuntė man 118 puslapių bylų sąrašų, kuriose būtų tikslinga ieškoti. Darbas likęs tikrai nebuvo lengvas, bet jis buvo greitas. Man atnešė krūveles mikrofilmų. Pirmiausia prieš akis iššoko... Žinote, aš ilgus mėnesius akis pratinau prie tų 20 autografų, mano akys mintinai atpažintų kiekvieno parašo konfigūraciją... Emocijų ir adrenalino iš tikrųjų buvo nedaug, nes gana greitai prieš akis iššoko strategiškai svarbus Lietuvai dokumentas – Gruodžio 11-osios aktas su 19 signatarų parašais. Bet viena yra šitas Vasario 16-osios aktas, ką aš sau užsirašiau kaip „bingo“, o kita – visas pilnas kontekstas, kurio, sąžiningai kalbant, mūsų nėra pilnai išnagrinėtas. Tai reikės daryti. – Vos jūs atradote, iškart pasigirdo daug skeptikų balsų, kad jūs atradote tą vokiškąjį variantą, Vokietijai adresuotą, bet... – ... bet buvo du. Vokietijai adresuoti buvo du, jie guli šalia vienas kito. – Vienas – lietuvių kalba, kitas – vokiečių. Bet dar yra kalbama, kad galėjo būti, kad vieną egzempliorių turėjo pats dr. J. Basanavičius, kitą – P. Klimas. Tai jau 4 suskaičiuoju. Yra tokių kurie sako, kad dar galėjo būti išsiųsti, tarkime, Britanijai, Rusijai. Ką jūs manote apie tai? Kiek tų egzempliorių, jūsų manymu, galėtų būti? – Viskas, kas pasakyta, galėjo būti. Tikimybė, kad taip ir buvo. Kas šiandien yra įvykę, tai, manau, du dalykai. Dabar yra aišku, kad tikrai atkrenta nulinė versija. Visam laikui. Ir iš karto visiškai aišku, kad Akto egzempliorių su 20 parašų tikrai yra daugiau negu 1, nes matom 2. O toliau galime vieną po kito nagrinėti tas trajektorijas, kurias jūs čia paminėjote. Mano nuomone, galėjo būti vienas egzempliorius (kodėl apie tai šnekama?) įteiktas dr. J. Basanavičiui, kad jis jį kažkur paslėptų. Ir tada, tas trečiasis, turbūt taip pat yra visų pasirašytas. Jūs kalbate apie P. Klimo variantą. Mano spėjimas, tikrai ne istoriko, bet galėtų taip būti, kad tai yra mašinraštinis lietuviškas variantas, jis galėjo būti skubomis parašytas, ir, taip išeitų, galbūt taip pat pasirašytas. Kas dar tikrai [aišku]: karinei valdžiai Kaune (istorinis faktas) buvo vežamas, Reichstago deputatui M. Erzbergeriui buvo vežamas, tai atsirado vokiečių spaudoje. Angliškoji ir rusiškoji trajektorija. Dėl angliškos trajektorijos, tai buvo laikotarpis per dešimtmečius po II pasaulinio karo, kai šitie archyvai pokariu pateko į Didžiąją Britaniją, jos archyvų žinion. Vėliau atidavė atgal vokiečiams. Taip patyrinėję galime daryti išvadą, kad Vasario 16-osios aktas yra pabuvojęs už Lamanšo. Reikia patyrinėti ir patvirtinti papildomai. Va, jums ir angliškas pėdsakas. Dėl rusiškosios versijos buvo taip, kad Lietuvos Taryba 1918 m. sausį priiminėjo aktą, kuris buvo adresuotas specialiai Rusijos valdžiai. Štai vėlgi, koks jo buvo likimas? Mano supratimu, jis turbūt nebuvo rusų kalba. Apžvelginėdamas lietuviškuosius tyrimus, radau S. Vaitiekūno (deja, prieš kelis mėnesius mirusio buvusio Klaipėdos universiteto rektoriaus) knygą apie S. Narutavičių. Ir ten išsakyta prielaida, kad S. Narutavičius galėjo turėti rusišką mašinėlę Vilniuje. Galbūt persispausdino? Galbūt su parašais, galbūt be parašų? Tyrinėtinas variantas, man pasirodė, kad jis nėra grįstas dokumentais. Gal iš to kyla, kad galėjo egzistuoti rusiškasis variantas. Kodėl dar galėjo prikibti tas terminas „rusiškasis“? Yra labai didelė tikimybė, kai mes šnekam apie tą mašinraštinį variantą, kuris [yra] visuose vadovėliuose, sakykime, P. Klimo, tai jo likimas 1940 metais galėjo būti Rytų kryptimi, ir ten jis galėjo žūti visai, o gal ir išlikti. – Kai pasirodė šitas egzempliorius, kai jūs jį atradote, Lietuvoje atsirado daugybė versijų, kas jį rašė: vieni žinovo žvilgsniu žiūrėjo ir sakė, kad J. Basanavičius rašė, kiti – P. Klimas, dar, atrado, socialdemokratai sakė, kad čia greičiausiai socialdemokratas S. Kairys jį rašė. Ar jūs svarstėte, kieno ranka galėtų būti parašytas? – Jūsų klausimas mane labai nuliūdino, nes jis man priminė, kad ne visada atliekam namų darbus. Tai aš užsirašiau „namų darbas – kieno ranka“. Per kelias valandas išsiaiškinau, kad tai – signataro J. Šaulio ranka rašytas Aktas. – Kaip jūs manote, ar jis turėtų būti Lietuvoje, ar jis galėtų būti, kaip sako kai kurie istorikai, tik eksponuojamas Lietuvoje, o pastoviai būti Vokietijos archyve? – Turėtume vis dėlto pripažinti – tai yra Lietuvos diplomatijos istorijos dokumentas, kurio adresatas buvo Vokietija. Tai yra Vokietijos nacionalinis turtas. [Atsirasti] bet kokiam palankumui ir suvokimui, kad tai mums svarbu, kaip Lietuvai, turi būti politinė valia. – Ar iš pačių aukščiausių valstybės pareigūnų kas nors asmeniškai paskambino jums, pasakė „ačiū“, pasveikino jus? – Tai... 3 dieną iš ryto. – Po atradimo trečią dieną? – Balandžio 3 dieną. – A, tai čia pirmadienį? Tikitės sulaukti pasveikinimo ir padėkos? Iš ko? – Jeigu prezidentė pasikvietė tai jau yra pripažinimas. – Jūs gavote pakvietimą atvykti į prezidentūrą pirmadienį. Skambino kažkas iš prezidentės aplinkos, bet nei pati prezidentė, nei Seimo pirmininkas, ar premjeras, ar koks nors ministras neskambino, nesveikino? – Tikrai negaliu pasakyti, kad neskambino. Aš galėjau pasiklysti tarp daugelio dešimčių skambučių. – Na, matyt, būtų pakartoję, jei iš tiesų būtų skambinę. Na, ką gi, o kol kas iš to, ką jūs pasakėte, mes turime būti dėkingi jums ir Vilkei su Angelu, kurie Vokietijoje padėjo jums surasti [Aktą]? – Na, žinote, tai yra simbolika, ji nežinia iš kur. Be angelų čia nebuvo galima apsieiti. – Labai ačiū, pone profesoriau, jums....

Top