Jūs esate
Pagrindinis > Verslas

R. Paksas: ,,ES prisižaidė, panakinusi kvotas pieno gamybai“

,,Perdirbėjų diktuojamos supirkimo kainos netelpa sveiko proto ribose. Už litrą pieno šiandien mokama 19 euro centų. Per mėnesį supirkimo kaina sumažėjo beveik 7 procentais. Žmonės manęs susitikimuose klausia: ar neatsitiks taip, kad greitai mūsų anūkai karves matys nebe pievose, bet tik nuotraukose?“ – diskusijoje apie krizei pieno sektoriuje įveikti skirtas priemones sakė Europos Parlamento narys, Prezidentas Rolandas Paksas.

Užterštos teritorijos – inventorizuotos

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) inventorizavo užterštas teritorijas visoje šalyje. Per septynerius metus detaliai ištirta 100 užterštų teritorijų ir preliminariai – 250.
Daugiausia potencialių taršos židinių – 388 – yra Vilniuje.

Bendradarbiavimas su Honkongu įgauna pagreitį

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, gegužės 25 dieną susitikęs su Honkongo prekybos ir ekonominės plėtros sekretoriumi Gregory So, aptarė prekybinį ir ekonominį bendradarbiavimą, taip pat ir bendradarbiavimą turizmo srityje bei pasiūlė aktyviau megzti ryšius gyvybės mokslų srityje.

Asociacija stiprina kovą už žemės ūkio bendrovių interesus

Birželio 30 dieną sukaks 24 metai, kai buvo įsteigta Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija. Liepos 1 d. numatytas 24-asis šios organizacijos narių atstovų suvažiavimas. Šis suvažiavimas – ataskaitinis rinkiminis.
Beveik du dešimtmečius asociacijai vadovaujančio jos prezidento Jeronimo Kraujelio ,,Verslas ir politika“ teiravosi, kodėl, nesulaukus gruodžio mėnesio, paankstintas šio suvažiavimo laikas. Kokias žemės ūkio bendrovių problemas gvildena ir kokiais rūpesčiais gyvena asociacija?
Akivaizdžios problemos – užsitęsęs pajamų mažėjimas, pieno krizė, ES ir Lietuvos struktūrų neįgalumas, priešiškumas bendrovėms ir kitiems stambesniems ūkiams, naudingiems žmonėms ir valstybei.

,,Regitra“: priverstinis transporto priemonės išregistravimas savo tikslą pasiekė

Siekdama turėti patikimus duomenis apie šalies kelių transporto priemonių parką, valstybė yra įpareigojusi „Regitrą“ tvarkyti Kelių transporto priemonių registrą.
Reaguodama į klientų nusiskundimus „Regitra“ analizavo, kokį poveikį turėjo 2014 m. Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įmonei nustatyta prievolė priverstinai išregistruoti visas transporto priemones, kurios per 180 dienų neatliko privalomosios techninės apžiūros arba per minėtą laikotarpį nebuvo apdraustos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

,,Kinija + 16″: transporto ministrai Rygoje

Gegužės 16–17 d. Rygoje vyksta pirmasis oficialus Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių „Kinija+16“ transporto ministrų susitikimas, kurio tikslas – stiprinti šalių bendradarbiavimą ir gerinti transporto jungtis tarp Rytų ir Vakarų. Lietuvos delegacijai susitikime vadovauja susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Vienas pagrindinių Lietuvos transporto strategijos tikslų – tapti svarbia Kinijos ir Europos jungtimi bei patikima Kinijos Šilko kelio ekonominio bendradarbiavimo partnere.

Tradicinėje pramonėje vietą randa pažangiausios technologijos

Gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė įmonėje „Vilniaus duona“, kurioje atidarė moderniausią kepyklą Baltijos šalyse.
Beveik 11 tūkst. kvadratinių metrų užimančioje kepykloje, kurios įrengimas kainavo beveik 10 mln. eurų, dirbs 142 darbuotojai.

Pradedamos viešos diskusijos dėl Lietuvos energetikos ateities

Ggegužės 12 d. Energetikos ministerijoje Lietuvos energetikos institutas pristatė Nacionalinės energetikos strategijos (NES) gaires ir svarbiausius klausimus, kurie bus viešai aptariami ruošiant naujos NES projektą.
Per artimiausius porą mėnesių NES gairės bus aptariamos su mokslo bendruomene, energetikos ekspertais ir profesionalais, politikais, pramonininkais, gyventojais ir kitomis suinteresuotomis grupėmis. Po šių diskusijų, išklausius skirtingas pozicijas, bus parengtas galutinis NES projektas.

Robertas Dargis: ,,Galime turėti daug geresnę ir stipresnę valstybę“

Gegužės 11 d. antrai ketverių metų Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidento kadencijai perrinktas Robertas DARGIS.
R. Dargis atkreipė dėmesį į tai, kad šiandien per mažai kalbama apie valstybę, tikimasi, kad kažkas kitas yra atsakingas už ją: „Galvojame, kad politikai sukurs valstybę tokią, kokia mums yra reikalinga. Valstybės būna stiprios ir valstybės būna silpnos, bet pirmiausia – valstybės yra visų mūsų pačių atspindys. Kokie esame mes, tokią ir turime valstybę. Aš manau, kad mes ją galime turėti daug geresnę ir stipresnę.“

Apdovanoti geriausi 2015 metų eksportuotojai

Gegužės 11 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos IX suvažiavimo metu už pažangiausių technologijų diegimą, valdymo ir gamybos kokybės sistemų tobulinimą, aukštos kokybės lietuviškos produkcijos gamybą bei ją eksportuojančių ar teikiančių eksporto paslaugų apimčių didinimą įteikti „Lietuvos metų eksportuotojo 2015“ apdovanojimai eksporto veiklą 2015 m. sėkmingai vykdžiusioms įmonėms.
Nepaisant eksporto plėtros iššūkių, 2015 m. Lietuvos eksportuotojams buvo pozityvūs: patirtus netekimus NVS regione kompensavo atsigaunanti Europos rinka bei aktyvios verslo pastangos ieškoti naujų eksporto rinkų.

V. A. Graičiūno nominacijos – už nuopelnus vadybos srityje

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Vytauto Andriaus Graičiūno nominacija kasmet teikiama už asmeninius nuopelnus vadybos srityje.
Šiemet šis apdovanojimas atiteko Gintautui Kvietkauskui, UAB „Arginta Group“ direktoriui, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos prezidentui ir LPK viceprezidentui, bei Rimantui Taraškevičiui, Klaipėdos savivaldybės tarybos nariui, UAB „Klaipėdos monolitas“ valdybos pirmininkui ir Klaipėdos pramonininkų asociacijos viceprezidentui.

R. Sinkevičius: ,,Lietuva negali būti transporto ,,sala“

„Lietuva negali būti „sala“ Europos Sąjungoje, mes privalome tapti europinio transporto tinklo dalimi“, – priėmęs Flandrijos (Belgija) Ministrą Pirmininką Gertą Buržua (Geert Bourgeois) sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, kalbėdamas apie praėjusiais metais baigtą tiesti „Rail Baltica“ geležinkelio ruožą nuo Lenkijos–Lietuvos valstybių sienos iki Kauno.
Lietuvos teritorijoje nutiesta 127 km naujos europinio standarto 1 435 mm pločio vėžės, rekonstruota ar pastatyta 19 tiltų.

Naujų eksporto rinkų paieškai – 3,6 mln. eurų

Siekdama padėti verslui rasti naujų eksporto rinkų, Ūkio ministerija kviečia verslo klasterio koordinatorius, kuriais gali būti viena iš verslo klasterio įmonių – labai maža, maža ir vidutinė įmonė, taip pat verslo asociacija, prekybos, pramonės ir amatų rūmai, – teikti paraiškas pagal priemonę „Verslo klasteris LT“ Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijoms gauti.
Įmonių grupėms, nutarusioms veikti kartu, įvairioms eksporto rinkų paieškos veikloms bus paskirstyta 3,6 mln. eurų.

Žemės ūkis – globalizacijos gniaužtuose

,,Žemė įdirbta kaip niekada anksčiau, mažėja miškų, pelkės džiūsta, o miestai auga neregėtais mastais. Pasiekėm tam tikrą ribą. Resursai senka, ir gamta greitai negalės tenkinti mūsų poreikių.“
Šiuos žodžius maždaug prieš du tūkstančius metų ištarė mąstytojas K. S. Tertullianus. Ką reikėtų pasakyti dabar, kai pasaulio žemės ūkis dar labiau prispaustas globalizacijos gniaužtų?
Apie padėtį pasaulio žemės ūkyje „Verslas ir politika“ kalbėjosi su Romaldu ABUGELIU, Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto biuro vedėju. Jis sutinka, kad priartėjome prie pavojingos ribos, tačiau optimistiškai tiki, jog pasaulio politikai ir mokslininkai kartu su ūkininkais sugebės rasti išeitį.

Kainų ,,gelbėjimo“ žingsniai

Praėjusią savaitę interneto erdvėje pasipiktinimo bangą sukėlė Marijono Mikutavičiaus aštrios pastabos apie kylančias maisto kainas. Sudrumstęs politikų ramybę garsus dainininkas savo nuostaba, naujais pastebėjimais pasidalijo ir su ,,Verslo ir politikos“ skaitytojais (,,Marijono Mikutavičiaus pamokos valdžiai“, 2016 05 02).
Kokie gi atgarsiai toje pačioje interneto erdvėje liudija, kad Marijonui Mikutavičiui pavyko politikus įstumti į kampą, vienaip ar kitaip pripažinti ,,pražiūrėjus“ skaudulį, kuris grėsmingai kėsinasi į būsimų rinkėjų pasitikėjimą, toliau tirpstantį artėjant rinkimams į Seimą? Vis dėlto sunku dabar pasakyti, kiek veiksmingi gali būti skuboti kainų ,,gelbėjimo“ žingsniai, o ypač – įvairūs pasiteisinimai, kad kitaip ir būti negalėjo, kad kainos privalėjo kilti…

Sodmenys Valkininkuose skaičiuojami milijonais

Praėjusį šeštadienį, balandžio 16 dieną, Lietuvoje startavo nacionalinis miškasodis. Jis paliko daug gerų įspūdžių apie mišką ir miškininkus, sužaliavo apie 100 hektarų naujų miškų, buvo pasodinta beveik pusė milijono medelių. Aplinkos ministerijos inicijuotos visuotinės talkos metu sodmenys buvo sodinami 42 miškų urėdijose, miškininkams talkininkavo daugiau kaip 4 tūkstančiai šalies gyventojų, bendruomenės, organizacijos, įmonės.

Naujoje miško sodinimo šventėje – pakruojiškiai

Pirmojoje Nacionalinėje miško sodinimo šventėje mišką ateities kartoms sodino ir gausus būrys Pakruojo miškų urėdijos miškininkų ir talkininkų.
Kuo ypatingas buvo šis naujas renginys ir kaip įsibėgėjo pastarasis miškasodis Pakruojo miškų urėdijoje, ,,Verslas ir politika“ teiravosi šios urėdijos vyriausiojo miškininko Virginijaus Kacilevičiaus.
Šį pavasarį pakruojiškiai pasodins daugiau nei pusę milijono tradicinių lietuviškų medžių.

Dvi Europos, atskirtos geležinkeliu

Lietuvai ,,Rail Baltica“ yra daugiau negu eilinis infrastruktūros projektas – tai galimybė tapti vieningos Europos susisiekimo sistemos dalimi. Aukščiausi Europos Sąjungos pareigūnai „Rail Baltica“ laiko vienu iš ES transporto politikos prioritetų.
Dvidešimt metų – prieš tiek laiko prasidėjo permainos. Geležinkelių sistemai visuomenė iškėlė du tikslus: mažinti triukšmą ir aplinkos taršą.

Klaipėdos uostas: dabar laimi valstybė

Klaipėdos uostas – labiausiai į šiaurę nutolęs neužšąlantis rytinės Baltijos jūros uostas. Tai svarbiausias ir didžiausias Lietuvos Respublikos transporto centras, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai iš rytų bei vakarų.

Rytinės Baltijos pakrantės uostams paskelbus pirmojo ketvirčio krovos duomenis, paaiškėjo, kad Klaipėdos uosto apyvarta kilo sparčiausiai. 2015-ieji uoste pažymėti rekordine krovinių apyvarta: jų pernai sulaukta 38,4 mln. t.

Pieno ūkių problemos: ministerijos pozicija

Pieno ūkių savininkai jau senokai gvildena mažų žalio pieno supirkimo kainų problemą, ne kartą kreipėsi į daugelį institucijų, bet rezultatai jų netenkina. Ką tuo klausimu nuveikė ir ruošiasi nuveikti Žemės ūkio ministerija, kurią pastaruoju metu užgriuvo įvairiausių kaltinimų lavina? Kokios paramos sulauks pieno ūkiai, kodėl taip svarbu pagyvinti kooperaciją ir kaip ištraukti iš duobės smulkiuosius ūkininkus, kuriems už pieną atseikėjama mažiausia kaina?

Į ,,Verslo ir politikos“ klausimus atsakė Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas KRASUCKIS.

Kaip išgyventi pieno ūkių savininkams?

Šiandien pieno ūkių savininkų netenkina žalio pieno supirkimo kainos. Žemdirbiai, jų visuomeninės organizacijos ne kartą kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, kitas dabartinės valdžios institucijas, prašydami paramos, kad galėtų išgyventi krizės laikotarpiu ir išlkaikyti pieno ūkius, neparduoti karvių. Deja, jų pagalbos šauksmo neišgirdo nei žemės ūkio ministrė, nei premjeras, kurie žemdirbius ramino pažadais, kad bus gauta paramos iš Europos Sąjungos fondų.

Sėkmė lydi žinančius protokolo normas

Etiketo žinojimas ir jo laikymasis svarbus visiems, nepaisant to, kuo žmogus užsiima, – verslu ar politika.
Verslo pasaulyje be etiketo išmanymo sunkiai išsiverčiama, nes jo laikymasis neretai lemia sėkmę pasirašant svarbias sutartis ar sudarant pelningus sandorius. Dėl etiketo neišmanymo gali kilti daug nesusipratimų, ir atvirkščiai – tinkamu elgesiu ne tik galima patraukti klientus, bet ir pelnyti puikią reputaciją tarp bendradarbių ir tarp tų žmonių, kurie stovi ant aukštesnės hierarchijos laiptų pakopos.

Kaip bendrauti su auditorija

Etiketo eksperto Armino Lydekos patarimai, kaip bendrauti su auditorija, gali praversti ir politikui, ir verslininkui, ir dažnam iš mūsų.
Pranešėjui visada reikia adaptuotis, prisitaikyti prie auditorijos kaip vientisos grupės, kadangi pranešimą turi suvokti daug skirtingų žmonių.
Armino Lydekos pastebėjimu, žmonės geriau įsimena tai, ką išgirsta iš pradžių.

Įsibėgėjęs miškasodis trakiškiams neleidžia atsikvėpti

Lėtai įsibėgėjęs šių metų pavasaris Trakų miškų urėdijos miškininkus pakvietė svarbiausiam ir mieliausiam jų darbui – miškasodžiui. Trakiškiai šiais metais numato pasodinti 245 hektarus miško. Iš medelyno sodmenys pasklinda ne tik po urėdiją, bet ir už jos ribų. Su pavasariu į miškus atkeliavo ir gaisrų pavojus, o belaukiant miško lankytojų, daugiau dėmesio tenka rekreaciniams objektams….

Benjaminas Sakalauskas: ,,Valstybinių miškų sistema buvo nuolat ir nuosekliai reorganizuojama daugiau nei 15 metų“

1997–2014 metais Generalinei miškų urėdijai vadovavęs Benjaminas Sakalauskas jau spėjo tam tikrais pokyčiais atnaujinti Rokiškio miškų urėdijos veiklą. Tapęs jos vadovu, šiandien jis  vienos urėdijos rūpesčių rate neužsidaro, įžvelgia pavojingas šalies miškininkavimo  tendencijas, perspėja dėl grėsmių šalies valstybinių miškų sistemai. ,,Kelinti  metai eskaluojamas dirbtinai sukurptas nesamas medienos trūkumas, sąmoningai kiršinami girininkijų ir miškų urėdijų darbuotojai. Viskas…

Augalininkystės tarnybos indėlis užtikrinant tausios ir tvarios augalininkystės vystymosi garantą

Kokiais žingsniais Europos Sąjungos mastu siekiama geresnės augalų sveikatos, kaip kovojama už teisinę apsaugą augalų veislėms, kas daroma tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo labui, kas keičiasi augalų apsaugos produktų registravimo sistemoje, kodėl reikalingas naujas augalų sveikatos reglamentas, ,,Verslo ir politikos“ skaitytojams atsako ir su šios srities naujovėmis supažindina Sergejus FEDOTOVAS, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės…

Žmogaus kūno dalis… į sąvartyną?

Lietuvoje kaskart kyla diskusijų, kas ir kaip gali naikinti atliekas, kurios atkeliauja iš mūsų šalies ligoninių. Kol kas didžioji jų dalis iškeliauja į Latvijos sąvartynus, nors Lietuvoje jau sudarytos sąlygos tinkamai sunaikinti medicinines atliekas.  ,,Toksika“ užpildė nišą Anot „Toksikos“ generalinio direktoriaus Arūno Dirvinsko, anksčiau Lietuvoje buvo gana sudėtinga tinkamai sutvarkyti medicinos įstaigose susidarančias atliekas. Pradėjus…

Ar būtina suvalgyti visą lėkštėje esantį maistą?

Mes valgome visur: namuose, svečiuose, priėmimuose, įvairiuose renginiuose. Visur mūsų elgesys prie stalo bus šiek tiek skirtingas, kaip ir pats valgymas, todėl galima išskirti valgymą oficialioje ir neoficialioje aplinkoje.
Atėjęs į pobūvį svečias pirmiausia privalo bendrauti su kitais, o vaišės – tarp kitko.

Marijampoliečių prioritetai – verslas ir kultūra

Žurnalo ,,Verslas ir politika“ svečias – patyręs Marijampolės meras Vidmantas BRAZYS. Kokių gi permainų galima tikėtis šiame verslo ir kultūros židinyje, kokiais pasiekimais verta pasidžiaugti, kokios patirties gali pasisemti kitos savivaldybės?

Natūralūs kailiai – pagal protokolą

Aprangos koduose, kuriais nusakomi protokoliniai aukščiausių valstybės pareigūnų, karalių, diplomatų ir kitų panašaus rango asmenų aprangos reikalavimai, nėra apibrėžta, kada kailį galima ir net privaloma dėvėti, o kada – ne.
Netgi diplomatinė dovana, kurioje bus panaudotas sintetinis kailis, bus vertinama kaip kukli, skurdi, mažavertė dovana.

Ar verta perbraižyti urėdijų ,,žemėlapį“?

Ir vėl kažkam Lietuvoje atrodo, kad verta perbraižyti urėdijų ,,žemėlapį“. Mat kai kam reikia miškų sistemos reformos, nors Vyriausybės programoje parašyta, kad miškų žinybos reforma baigta.  Veisiejų miškų urėdija, vadovaujama Zeniaus ŽELIONIO, – dar vienas pavyzdys, kad šalies urėdijos dirba pelningai, moka nemažus mokesčius valstybei, ūkininkauja šeimininkiškai ir kūrybingai, turi kuo patraukti miško lankytojus, sprendžia…

Aperityvai ,,prakalbina“ svečius

Aperityvas – gėrimas prieš valgį. Šeimininkai, vaišindami svečius aperityvu, išsprendžia keletą problemų.
Maloniai sutikti svečius ir išradingai juos užimti prieš susėdant visiems kartu už stalo ar prieš pradedant stovimą pobūvį – tikras menas. Užimti svečius šeimininkams padeda aperityvai – lengvi gėrimai, ,,prakalbinantys“ santūriuosius ir sužadinantys apetitą.

,,Biržų žemtiekimas“: kodėl verta pasikliauti?

 Ilgametes verslo tradicijas puoselėjantis ir nuolat atsinaujinantis ,,Biržų žemtiekimas“ – vertingas ir patikimas žemdirbių partneris. Bendrovės personalas savo klientams nuoširdžiai ieško geriausių sprendimų, žemdirbiams netenka nusiviliti nei bičiuliškais patarimais, nuoširdžia pagalba, nei įgyta modernia technika, įranga. Sukaupta vertinga bendrovės patirtimi, pastarojo meto pasiekimais, naujovėmis su ,,Verslo ir politikos“ skaitytojais dalijasi ,,Biržų žemtiekimo“ valdybos pirmininkas Viktoras…

Vasaros takai veda į Švenčionėlių miškus

Švenčionėlių miškai – daugelio lankytojų dar neatrasti rekreacijos plotai, į kuriuos  takams neleidžia užželti uogautojai, grybautojai, žvejai, poilsiautojai, turistai, o kelius kantriai prižiūri ir miškus puoselėja urėdijos specialistai, ūkininkaujantys našiai ir taupiai. ,,Verslo ir politikos“ skaitytojus turėtų sudominti pažintis su Švenčionėlių miškų urėdijos, vadovaujamos Naurio Jotauto, rekreacijos turtais, gamtos vertybėmis, istoriniais objektais.

Kokia dovana tinka?

Dovanas dovanojame dėl rimtų ar subtilių priežasčių. Dovanų prasmė ir tikslas yra suteikti džiaugsmo tam žmogui, kuriam skirta dovana. O kad tai pavyktų, reikia truputį fantazijos, subtilumo ir žinių.
Geriausia yra nuoširdi dovana ir kai ji atitinka ne Jūsų skonį, o žmogaus, kuriam dovanojate, skonį.

Rolandas Skuja: ,,Ramybė stiprina, skubėjimas išbalansuoja“

Jonavos miškų urėdo Rolando SKUJOS pastebėjimu, ramybė, darnus darbas miškininkus stiprina, o skuboti sprendimai išbalansuoja, kaip ir miškai netoleruoja audrų, staigaus, stichiško įsikišimo į jų būtį. Pašnekovo klausėme, kaip miškininkų veiklą keičia sumažėjusios medienos kainos, kaip pavyksta tolerantiškai bendradarbiauti su urėdijos teritorijoje besipraktikuojančiais kariškiais, kas daroma miško lankytojų labui, kokia tikimybė to krašto giriose sutikti…

Kuo tvirti ir žavūs Pakaunės miškai

Miesto savivaldybės teritorijoje žaliuojančių miškų priežiūra – specifinė ir ypač atsakinga. Kuo tvirti ir žavūs Pakaunės miškai, ,,Verslas ir politika“ 2015 m. vasarą teiravosi Kauno miškų urėdo Edmundo KOVALČIKO. Ši urėdija palankiai vertinama dėl pasiekto didelio pelningumo. Įdomi ne tik patirtis, kaip sukuriama daug materialios naudos ir gamtos grožio, bet ir patyrusio urėdo Edmundo Kovalčiko…

Ateities kartoms palikime geresnius miškus

Šakių miškų urėdijos specialistai daro viską, kad ateities kartoms būtų palikti ne blogesni miškai, nei juos paliko protėviai. Tad trumpam dirstelėkime į rudenėjančius Šakių krašto miškus – vasaros rūpesčiais pasidalino ir į ,,Verslo ir politikos“ klausimus atsakė Šakių miškų urėdas Sigitas TAMOŠAITIS ir vyriausiasis miškininkas Simonas ŠILINGAS.

,,Kauno grūdų“ sėkmės aruodai

Įmonių grupė ,,Kauno grūdai“ sėkmės kelią skinasi inovacijomis, ryžtingomis permainomis, drąsiais sprendimais, kompleksiškomis paslaugomis ir išskirtiniu dėmesiu kokybei. Kaip bendrovės vairą sukti krytinga, modernia linkme ir nesuklupti kliūčių ruože, kokie pasiekimai ryškiausi atsigręžus atgal ir kokie sumanymai, planai veda pirmyn, ,,Verslas ir politika“ teiravosi  ,,Kauno grūdų“ įmonių grupės vadovo Tautvydo BARŠČIO. „KG Group“ įmonėse pastaraisiais…

Top