Jūs esate
Pagrindinis > Verslas

Davė startą programai „Work in Lithuania“

verslaspolitika.lt, Prezidentės spaudos tarnybos pranešimas Neseniai iniciatyvą „Rinkis Lietuvą“ paskelbusi šalies vadovė ypatingą dėmesį skiria į Lietuvą grįžtantiems mūsų šalies piliečiams. Startuojančios programos „Work in Lithuania“ tikslas – skatinti užsienyje gyvenančius lietuvius karjeros siekti savo gimtinėje.  Šioje informacinėje platfarmoje bus visa informacija apie įsidarbinimo galimybes Lietuvoje, darbo sąlygas ir perspektyvas. Nepaisant to, kad atlyginimai šalyje auga, o ekonominė situacija kasmet vis gerėja, Lietuva vis dar stipriai pralaimi konkurencinę kovą pritraukdama ir išlaikydama talentingus žmones. Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtame tyrime pagal talentų pritraukimą mūsų šalis užėmė 117, o pagal jų išlaikymą – tik

Problemos sodininkų bendrijose: per beveik ketverius metus – jokių pokyčių

Seimo narių Andriaus Navicko ir Monikos Navickienės iniciatyva Lietuvos Respublikos Seime vyko tarpinstitucinis pasitarimas, kuriame buvo apžvelgti ir aptarti ministerijų ir kitų valstybinių institucijų atlikti darbai sprendžiant besitęsiančias žemėtvarkos problemas sodininkų bendrijose. Žemėtvarkos problemos sodininkų bendrijose paaštrėjo, kai 2012 m. Seime buvo priimtos įstatymų pataisos, numatančios, kad sodininkų bendrijose esantys keliai (gatvės) gali būti perduoti prižiūrėti savivaldybėms. Žemėtvarkos problemos sodininkų bendrijose paaštrėjo, kai 2012 m. Seime buvo priimtos įstatymų pataisos, numatančios, kad sodininkų bendrijose esantys keliai (gatvės) gali būti perduoti prižiūrėti savivaldybėms. Dar 2013 m. sudaryta tarpžinybinė darbo grupė sodininkų bendrijų aktualiems klausimams

Siūlo visiškai atsisakyti savivaldybių tarpusavio pajamų perskirstymo

„Perskirstant savivaldybių viršplanines pajamas pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą yra nevertinama, ar tų savivaldybių „donorių“ finansinė padėtis yra geresnė nei remiamų savivaldybių, taip pat nėra įvertinama ir tai, ar savivaldybių „donorių“ padėtis po perskirstymo netaps blogesnė nei remiamų savivaldybių“, – sako liberalas S. Gentvilas. Seimo  nariai Simonas Gentvilas, Kęstutis Glaveckas, Kazys Starkevičius  užregistravo Biudžeto sandaros įstatymo projektą, kuriame siūloma pakeisti savivaldybių biudžetų perskirstymo tvarką. Įstatymo projektu siūloma palaipsniui per 3 metus visiškai atsisakyti savivaldybių tarpusavio pajamų perskirstymo. Pagal šiandien galiojančią tvarką gerai dirbančios savivaldybės yra baudžiamos už gerus rezultatus. Jei pritraukei naujas investicijas,

Laikraštis ,,ŠIANDIEN“ : Kodėl Hipokratas maistą vadino vaistu

Romaldas ABUGELIS Prastesni už vokiečius? Gyvename paradoksų pasaulyje, kai skurdas klesti pertekliuje. Šimtai milijonų žmonių badauja, bet dar daugiau – turi antsvorį ir bemaž trečdalį maisto išmetame. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad didesnį pavojų žmonių sveikatai kelia ne maisto stygius, o persivalgymas. Beje, mūsų šalyje daugiau kaip pusė gyventojų turi antsvorį. Dar Vydūnas yra sakęs, kad „daug daugiau žmonės miršta per daug valgydami nei badu“. Vaikydamiesi pelno bet kuria kaina, maisto ūkio grandinės dalyviai vis dažniau griebiasi manipuliacijų ir gudrybių. Maisto produktų pavadinimai „Vaikiškas“, „Sodžiaus“, „Tėviškės“, „Sveikuolių“, „Lietuviškas standartas“, „Močiutės duona“, „Naminė“ daugumai vartotojų

Pasirašytas Vyriausybės, verslo atstovų ir socialinių partnerių Nacionalinis susitarimas dėl Lietuvos pažangos

Spalio 16 d.  pasirašytas Nacionalinis susitarimas dėl Lietuvos pažangos reformų. Susitarime, kurį pasirašė LR Vyriausybės Ministras Pirmininkas, verslo konfederacijų vadovai, profesinių sąjungų vadovai, įtvirtinamas siekis kelti gyvenimo lygį, didinti darbo rinkos patrauklumą, kurti konkurencingą ekonomiką. Ilgalaikę pažangą pasieksime, jei didinsime viešojo sektoriaus efektyvumą, gerinsime viešąsias paslaugas, įtvirtinsime socialinį dialogą, užtikrinsime švietimo ir mokslo kokybę, sukursime sąlygas mokytis visą gyvenimą, sukursime suderintą ir stabilią mokesčių sistemą, didinsime šalies konkurencigumą. Nacionalinis susitarimas – tai bendra visų pasirašančiųjų šalių deklaracija ir įsipareigojimas dirbti vardan bendro tikslo, remiantis sutartais principais ir priemonėmis. Susitarime teigiama, kad būtina didinti viešojo

Visi nukentėję ūkininkai raginami nedelsiant kreiptis į savivaldybes

Žemės ūkio ministerija informuoja: dėl liūčių patyrę žalą visos šalies žemdirbiai turi nedelsiant kreiptis į savo savivaldybes ir pateikti informaciją apie žuvusių pasėlių plotus. Šlapymetis suėda visą darbymetį. Ši sena lietuvių liaudies patarlė šiandien kaip niekada aktuali visiems šalies žemdirbiams. Lietuvoje dėl užsitęsusių liūčių paskelbus ekstremaliąją situaciją, daugelis dėl to nukentėjusių kaimo žmonių sutrikę tebelaukia, nes nežino, ko turėtų imtis ir kur kreiptis. Savivaldybės specialistai ūkininkui padės užpildyti reikalingą pateikti pažymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienoje savivaldybėje yra sudaryta komisija, kuri gavusi žemės ūkio veiklos subjektų užpildytą pažymą, fiksuoja žuvusių dėl

Klausas Schwabas pasaulį sudrebino savo knyga, tarptautiniu bestseleriu “Ketvirtoji pramonės revoliucija”.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos rengiamas „Metų ekonomikos forumas 2017“ spalio 12 d. Vilniaus Rotušėje sukvietė šalies verslo, moklso, politikos, visuomenės, nevyriausybinio sektoriaus lyderius dalyvauti diskusijoje, kurios centre – „Ketvirtoji pramonės revoliucija“. Technologinių inovacijų proveržis kelia esminius klausimus ateities visuomenei, ekonomikai, žmonijai. Ar suvokiame pokyčių gylį ir mastą? Ar gebėsime derinti socialinę įtrauktį ir ekonominį augimą? Kokią visuomenę siekiame kurti? Ar mūsų lyderiai pasiruošę būti atskaitingais ir atsakingais? Koks Lietuvos ir kitų nacionalinių valstybių vaidmuo globalioje ekonomikoje. Tai tik dalis klausimų, kurie buvo analizuojami forume. Ypatingas renginio svečias – Lietuvos pramonininkų konfederacijos kvietimu pirmą kartą

Socialinėms įmonėms toliau leidžiama švaistyti mūsų visų pinigus

Simona Aginskaitė, Asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ Praėjusių metų pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pažadėjo nedelsdamas imtis suvaldyti socialines įmones, kurios, jo teigimu, veikia pagal ydingą ir žmonėms su negalia nenaudingą modelį.  Tai suteikė vilčių žmonių su negalia organizacijoms, kurios jau keletą metų bandė išspręsti socialinių įmonių problemą, tačiau ankstesnė ministerijos vadovybė esminiams pokyčiams nusiteikusi nebuvo. Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos posėdyje pagaliau buvos pristatytas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas įstatymo projektas, kuris nuvilia žmonių su negalia bendruomenės lūkesčius. Siūlomas įstatymas nepriimtinas dėl daugybės priežasčių, bet viena esminių yra pasirinkimas palikti

Aiškėja naujos valstybės valdomos įmonės ,,Valstybinių miškų urėdija“ filialai

,,2018 m. sausį, užbaigus 42 valstybės įmonių miškų urėdijų prijungimo prie VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto procesą ir suformavus naują valstybės valdomą įmonę Valstybinių miškų urėdiją, prasidės kitas šios institucinės pertvarkos etapas – miškų ūkio veiklos optimizavimas įmonės viduje",- pranešė Aplinkos ministerija, Šio etapo metu per 2018 metus numatoma sumažinti įmonės filialų skaičių nuo 42 iki 26. „Karštas diskusijas visuomenėje jau dabar kelia klausimas, kurgi bus tų 26 filialų centrai. Tais atvejais, kai filialai bus formuojami dabartinių atskirų didesniųjų miškų urėdijų pagrindu, centrus siūloma palikti tose pačiose vietose, kur yra dabartinių miškų urėdijų

Paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija. Operacijų vadovu paskirtas ministras Bronius Markauskas

Dėl itin gausaus lietaus šalies ūkininkams patyrus milijoninius nuostolius, šiandien Vyriausybė pritarė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos skelbimui. Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu paskirtas žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje daugelyje Lietuvos rajonų daugiametė kritulių norma viršyta 4 ir daugiau kartų. Tokios kritinės padėties žemės ūkyje nebuvo 40 metų. Apsemta daugiau kaip 140 tūkst. ha įvairių pasėlių, kai kuriuose rajonuose nenuimta iki 50 proc derliaus. Žemdirbiai neturėjo galimybės apsidrausti nuo tokios rizikos, nes nuo to tiesiog niekas nedraudžia. Ėmėmės priemonių, kad būtų palengvinti įsipareigojimai Nacionalinei mokėjimų agentūrai, Ekoagros, kalbamės su

Marijampolei gresia ekologinė katastrofa: susikaupė virš 6 tūkstančių tonų degių atliekų

Marijampolės atliekų rūšiavimo gamykloje kartojasi pernykštis Vilniaus scenarijus: gamyklos viduje ir išorėje susikaupė jau virš 6 tūkst. tonų degių atliekų. Gamyklos operatorius „Neg Recycling“ teigia, kad nebegali priimti buitinių atliekų, todėl jos, pažeidžiant europinius ir Lietuvos teisės aktus, keliauja tiesiai į sąvartyną. „Degių atliekų pas mus prisikaupė, galima sakyti, iki lubų. Šio tipo atliekos nėra skirtos sandėliuoti, tačiau Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrui jų nepriimant, mes jas esame priversti kaupti ir jau užpildėme kiekvieną kampelį. Dėl to šiukšliavežės prie mūsų vartų net nestoja, jos važiuoja tiesiai į sąvartyną“, – sako „Neg

Brangiausia Lietuvos vieta – Pasvalio kraštas

,,Pasvaliečius garsina sūriai ir Daujėnų duona, smegduobės ir krepšinis. Alus - taip pat,  tačiau vykdant naująją valstiečių politiką to gal ir nereikėtų sakyti“, - juokavo laikraščiui ,,ŠIANDIEN“ šeštą kadenciją rajono meru dirbantis Gintautas Gegužinskas. Gintautas Kniukšta Rugsėjo viduryje Pasvalio senamiestyje, Vytauto Didžiojo aikštėje, pirmąkart Pasvalyje buvo surengta „Baltoji vakarienė“, skirta Pasvalio miesto 520 metų jubiliejui ir Pasvalio taikos 460 metinėms paminėti. Organizatoriai kvietė į Pasvalio miesto šventę kraštiečius ir užsieniečius susirinkti, paminėti, pasilinksminti, tiesiog pabūti kartu, susėsti drauge prie bendro stalo – pabendrauti bei dar geriau pažinti gimtąjį kraštą. Šeštą kadenciją Pasvalio rajonui

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Rita Simanavičiūtė Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. Tokią tendenciją atskleidė „Citadele“ banko inicijuotas „Spinter Research“ tyrimas, kuriame savo nuomonę išsakė 505 įmonių vadovai. Apklausos duomenimis, 55 proc. Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių įmonių negali pasakyti, ką reiškia ketvirtoji pramonės revoliucija, kuri gali lemti ir esminius pokyčius gamyboje, ir visose kitose gyvenimo srityse, kurias jau iš esmės keičia ar dar keis technologijos. „Nerimą kelia tokia didelė Lietuvos verslininkų dalis, kuri nieko nežino apie

R. Vainienė. Valstybinės vaistinės – iš po skverno

Rūta Vainienė Kaip žinia, Sveikatos apsaugos ministerija visais įmanomais būdais stengiasi sumažinti vaistų kainas. Ir kas paprieštarautų, kad tikslas – blogas? Tikslas – kilnus, būtinas, tik štai jį pasiekti nelabai sekasi jau ne pirmam ministrui, ir ne vieną penkmetį. Kodėl? Nes priemonės pasirenkamos netinkamos. Kažkada buvo manyta, kad kainas padės mažinti vaistinėse įdiegti ekranai, rodantys visus vaistus su ta pačia aktyvia medžiaga. Nepadėjo, žmonės ir toliau pirko, ką įpratę. Dar buvo manyta, kad vaistus atpigins, jei daktaras recepte nebegalės nurodyti firminio vaisto pavadinimo, o nurodys tik veiklią medžiagą. Tada, žmogus, padedamas farmacininko, iš

Sumažėjusį Lietuvos importo srautą iš Švedijos keitė išaugę elektros srautai iš kaimyninių Baltijos valstybių

Erika Brazaitytė Komunikacijos projektų vadovė Praėjusią savaitę, rugsėjo 18-24 d., „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje elektros kaina kilo 7 proc. ir siekė 39,2 euro už megavatvalandę (EUR/MWh). Aukštesnes kainas Baltijos regione išnaudojo vietiniai elektros gamintojai, o sumažėjusį Lietuvos importo srautą iš Švedijos keitė išaugę elektros srautai iš kaimyninių Baltijos valstybių. Lietuvoje importuota 80 proc. suvartotos elektros, 19 proc. – Švedijos, 45 proc. - iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 36 proc. elektros – iš trečiųjų šalių. Bendra Baltijos šalių gamyba išaugo 17 proc. daugiausiai - 23 proc. augo hidroelektrinių gamyba, šiluminių elektrinių gamyba

Liberalai prognozuoja pakuočių tvarkymo sistemos griūtį

Seimo nario S. Gentvilo iniciatyva šių metų birželio 9 d. Seime organizuota nacionalinė konferencija „Pakuotės gyvenimas: O ar X?“. Konferencijos metu itin aktyviai identifikuotos problemos. Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 120 pakuočių gamintojų ir importuotojų atstovų, aplinkosaugos specialistų bei Aplinkos ministerijos atsakingų asmenų. Diskusijos persikėlė iš konferencijos salės ir bendra pranešėjų ir konferencijos dalyvių iniciatyva Aplinkos ministerijai buvo pateikta bendra dalyvių rezoliucija. Tačiau per 3 mėnesius Aplinkos ministerija, anot Seimo nario,  nesiėmė rezoliucijos teksto nagrinėjimo ir pakuočių tvarkymo užduočių peržiūros. Lietuvoje kasmet į rinką išleidžiama per 350 tūkst. tonų pakuočių. Tai metalas, stiklas,

Paveldas ir inovacijos: regionų ekonominio atsigavimo perspektyvos

www.verslaspolitika.lt, Gintauto Kniukštos nuotraukos Europos Parlamento nario Bronio Ropės biuras kartu su LR Seimu Panevėžyje organizavo  konferencija „Paveldas ir inovacijos: regionų ekonominio atsigavimo persp ektyvos“. Aptartos regionų atsigavimo perspektyvos, pilietinės visuomenės įtraukimas į valdymo tobulinimo ir gerovės kūrimo iniciatyvas. Panevėžys, kaip mažiausias Lietuvos didmiestis, puikiai iliustruoja iššūkius, su kuriais susiduria mūsų šalies regionai. Tapęs kultūros, švietimo ir pramonės centru, magistralių ir idėjų sankryža, pastaraisiais metais Panevėžys, kaip ir nemažai kitų regionų centrų, sunkiai randa savo atsaką į šiandienos iššūkius. Čia vidutinis atlyginimas, gerokai žemesnis nei šalies vidurkis, aukštas nedarbas ir gerai apmokamų darbo vietų

Uoste atidaryta rekonstruota krantinė su šalia nutiestu nauju geležinkeliu

Klaipėdos jūrų uoste atidaryta rekonstruota krantinė su šalia nutiestu nauju geležinkeliu bei keletą pastarųjų metų Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“, šiemet mininčios 25-erių metų jubiliejų, plėtotas vienas galingiausių žemės ūkio produktų krovos kompleksų Baltijos regione. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija baigė įgyvendinti didelės apimties projekto trečiąjį ir ketvirtąjį etapus, t.y. užbaigė krantinės Nr. 66 rekonstrukciją – ši krantinė atnaujinta iš esmės, pastatyta nauja krantinės sienutė, pakeista danga, taip pat nutiestas geležinkelis. „Šios rekonstruotos krantinės atidarymas bei žemės ūkio produktų komplekso išplėtojimas yra puikus valstybės įmonės ir privataus verslo sinergijos pavyzdys. Nuolatinės Uosto

Lietuvos žemės ūkio rinkoje – naujas savarankiškas žaidėjas „Groward Group“

Lietuvos žemės ūkio rinkoje atsiranda naujas vardas – savarankišką veiklą pradeda „Groward“ įmonių grupė. „Groward Group“ vardą rinkai pristato bendrovė „VG Agroholding“, atskyrusi savo veiklą nuo „Vičiūnų grupės“ ir tapusi savarankiška žemės ūkio įmonių grupe. Būdama „Vičiūnų grupės“ dalimi, per pastaruosius ketverius metus įmonė sėkmingai plėtė kiaušinių ir jų produktų, taip pat ekologinių bei egzotinių grūdinių kultūrų verslą Lietuvoje ir užsienyje. Bendra grupės apyvarta 2016 m. augo net 57 % ir peržengė 100 milijonų eurų. „Sparčiai augame ir turime didelių ambicijų tolesnei plėtrai. Tad akcininkai priėmė sprendimą atskirti žemės ūkio verslą nuo

Valstybė turi apsaugoti piliečius nuo galimų Astravo AE grėsmių

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Dainius Kreivys ir Andrius Kubilius pateikė Civilinės saugos įstatymo ir Radiacinės saugos įstatymo pakeitimo pasiūlymus, kuriuose pirmą kartą siūloma kaimyninių valstybių branduolinės energetikos objektus įtraukti į galimų grėsmių ir pasirengimo joms planus, kad būtų galima pasiruošti galimam radiaciniam užterštumui. „Astravo atominė elektrinė kelia didžiulę grėsmę šalies piliečių saugumui ir sveikatai. Mes esame visiškai nepasirengę apsaugoti savo šalies piliečių nuo galimo radiologinio pavojaus, todėl valstybė privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad atsitikus avarijai, mūsų gyventojai žinotų, kaip elgtis ir būtų kuo geriau apsaugoti. Būtent

Vokiečiai Lietuvai bruka prastesnius maisto produktus

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad iš 33 rūšių maisto prekių net 23 skiriasi sudėtimi, skoniu, spalva ar konsistencija. Pagrindinis skirtumas, pasak VMVT Maisto skyriaus vedėjos pavaduotojos Loretos Mačytės, yra tas, kad Vokietijoje produktai mažiau chemizuoti, mažiau dažiklių, naudojamas cukrus, o ne saldikliai, vietoj pigaus palmių aliejaus bulvių traškučiams skrudinti – saulėgrąžų aliejus. Šiuos skirtumus galima pastebėti ne tik laboratorijos tyrimų metu, bet ir skaitant produktų sudėtis smulkiu šriftu ant pakuočių. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, pristatydamas tyrimą, atskleidusį žinomų gamintojų maisto prekių, pirktų Lietuvoje ir Vokietijoje, sudėties

Italijos Žvaigždės kavalieriaus ordinas – lietuvei Ievai Gaižutytei

www.verslaspolitika.lt, Gintauto Kniukštos nuotraukos Italijos ambasadoje įvyko  iškilminga Italijos ir Lietuvos prekybos rūmų prezidentės dr. Ievos Gaižutytės apdovanojimo ceremonija, kurios metu buvo įteiktas prestižinis Italijos Žvaigždės ordinas už ypatingus nuopelnus skatinant Italijos ir Lietuvos kultūrinius ir ekonominius santykius. Apdovanojimas yra skiriamas Italijos prezidento Sergio Mattarella sprendimu. Italijos Žvaigždės ordinas yra antras pagal svarbą ir prestižą valstybinis apdovanojimas Italijoje, teikiamas žmonėms, svariai prisidėjusiems prie Italijos draugiškų ryšių ir bendradarbiavimo su kitomis šalimis. Lietuvoje šis prestižinis apdovanojimas yra įteiktas daugiau nei dešimt lietuvių (Violetai Urmanavičiūtei-Urmana, Virgilijui Noreikai, Eimantui Nekrošiui, Rūtai Prusevičienei, Gintautui Kėvišui, Vytui Dolinskui ir

Skelbiama vieša Lietuvos pašto vadovo atranka

www.verslaspolitika.lt AB Lietuvos paštas pranešė, kad skelbiama kandidatų į valstybės valdomos akcinės bendrovės Lietuvos pašto generalinio direktoriaus pareigas atranka. Siekiant pritraukti aukščiausios kompetencijos kandidatus ir laikantis skaidrumo principų, viešai atrankai organizuoti yra pasitelkta profesionali personalo atrankos bendrovė. Generalinio direktoriaus atranka vyks keliais etapais. Paiešką ir atranką organizuos išorinė aukščiausio lygio vadovų atrankos bendrovė „J. Friisberg & Partners“, ji pasirinkta vykdant viešojo pirkimo procedūrą. Kandidatai dokumentus gali pateikti iki spalio 10 dienos, esant poreikiui terminas gali būti pratęstas. Generalinį direktorių iš pasiūlytų kandidatų rinks ir skirs bendrovės valdyba. Būsimajam Lietuvos pašto vadovui yra keliamas

Trečią rugsėjo šeštadienį minima Miškininkų diena. Kodėl pralaimėjo valstybė

Valstybės turtas Miškai – ne tik medienos šaltinis. Miškai liko neišdraskytu didžiuliu Lietuvos turtu. Ne kartą aukščiausieji valstybės pareigūnai deklaravo, kad miškų išsaugojimas yra ir valstybės politikos dalis. Naujoji politinė jėga taip pat deklaravo, kad jai rūpi regionai, kalbėjo apie darbo vietų kūrimą. ,, Kasmet trečią rugsėjo šeštadienį minima Miškininkų diena šiemet tapo gėdingiausia diena miškininkų istorijoje. Miškininkų bendruomenė neišsaugojo pasaulyje geriausiai veikiančios sistemos.  Lietuvos  miškai  2012 metais buvo pripažinti geriausiai tvarkomais pasaulyje. Daugybę metų, su kolaboruojančių miškininkų palaikymu, buvo siekiama išdraskyti valstybinius miškus, bet ankstesni Seimai suprato valstybinių miškų svarbą ir

Mažuosius aludarius nuo žemės šluoja ir jų pačių rinkta valdžia

Karolis Didžiulis Šiaurės Lietuva dažnai vadinama ietuviško alaus tradicijų lopšiu. Istorijos šaltiniai liudija, kad pirmosios alaus daryklos Aukštaitijoje kėlėsi greta dvarų, o XIX amžiuje kiekvienas dvaras turėjo savo alaus daryklą. Dėl gamtos sąlygų, gyventojų mentaliteto ir meistrystės šis kraštas pelnytai vadinamas aludarių kraštu. Alus - ir vaistas, ir maistas Iki šių laikų yra išlikę žmonių, kurie puoselėja senąsias krašto tradicijas, išlaiko jų tęstinumą ir gali didžiuodamiesi vadintis aludariais iš Aludarių krašto. Vienas iš jų – pasvalietis, UAB „Alsteka“ direktorius Audrius Gesevičius, šio amato paslaptis perėmęs iš savo tėvų ir senelių. Anot jo, kai reikėjo

Gyvūnų gerovė ir sveikata – sėkmingo verslo garantas

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Dariaus Remeikos išskirtinis interviu laikraščiui ,,ŠIANDIEN" Gerbiamas direktoriau, visuomenė jautriai reaguoja į viešumą iškylus gyvūnų gerovės pažeidimų faktams. Ko, Jūsų nuomone, labiausiai trūksta, kad savo augintinius prižiūrėtume geriau: teisės aktų, vieningos strategijos, bendro „gerosios praktikos“ susitarimo ar tiesiog mokymų.Ar tiesa, kad teisės aktai nustato tik minimalius reikalavimus? Žinoma, labai džiugu, kad visuomenė nėraabejinga, nuoširdžiai ir atyviai veikia gyvūnų globėjai. Mes reaguojame į kiekvieną skundą.Ir dėl galimai žiauraus elgesio, ir dėl gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimo. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme apibrėžtos gyvūnų laikytojų pareigos apima prievoles gyvūnų

Prognozuojamas transporto draudimo kainų augimas neturi pagrindo

Metų pradžioje sumažėjusios draudikų išlaidos nesustabdė privalomojo transporto priemonių draudimo kainų augimo. Maža to, pastaruoju metu Draudikų biuro atstovai teigia, kad artimiausioje ateityje draudimo įmokos gali brangti dėl galimai didėsiančių išlaidų, kurios atsiras padidinus neturtinės žalos atlyginimo ribas. Tačiau pateikti argumentai vežėjų neįtikina. Jei draudimo kainos ir didės, jos tik papildys draudikų kišenes, o realių padidėjusių išlaidų tikėtis sunku. „Eilinį kartą užsimenama apie ateityje didėsiančias draudimo kainas. Tačiau bent šiek tiek pasidomėjus rinkos specifika, darosi akivaizdu, kad skaičiais ir faktais yra manipuliuojama, tad draudimo kainos kilti neturėtų“, - teigia Lietuvos nacionalinės

Diskusijų festivalis„Būtent!“

Lietuvos lyderystė pasaulyje, tarptautinis konkurencingumas, žmonių gerovės kūrimas pačioje valstybėje bei daugelis kitų aktualių klausimų aptarti pirmąkart Lietuvoje surengtose diskusijų dienose Birštone. Savo įžvalgomis, ką ir kaip galima būtų pakeisti, dvi dienas dalinosi žinomi įvairių sričių Lietuvos ir užsienio ekspertai, politikai, verslininkai. Ilgametes tradicijas turintis diskusijų forumas Švedijoje ir kitose Skandinavijos šalyse kasmet pritraukia dešimtis tūkstančių žmonių. Kaip Lietuvą paversti gerovės valstybe, iš kurios nebėgtų baigęs aukštąsias ar įgijęs profesijas jaunimas, kaip į regionus pritraukti investicijas, kad mažėtų socialinė atskirtis, kokią atsakomybę privalo priimti valstybė, kad visuomenė būtų laiminga ir kaip

Afrikinis kiaulių maras:pavojinga liga neaplenkė ir Lietuvos

Karlis Didžiulis Afrikiniu kiaulių maru serga tik naminės ir laukinės kiaulės, šernai. Kitiems gyvūnams ir žmonėms šią ligą sukeliantis virusas nepavojingas. Užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus pavojingas virusas bus išplatintas už ligos židinio ribų. Afrikinis kiaulių maras yra žmonėms nepavojinga liga – jie nesusirgs, net jei suvalgytų užkrėstos mėsos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užtikrina gyventojus, jog Lietuvoje parduodama kiauliena yra saugi vartoti. Židinių geografija Europoje plečiasi Kiekvieną savaitę gaunami pranešimai apie vis naujus šios ligos židinius kiaulių laikymo

Saulius Skvernelis: atliekų tvarkymo verslas panašėja į Italijos mafiją

Premjeras Saulius Skvernelis ,,Lietuvos ryto"  televizijai sakė, kad korupcijos mastas Lietuvos atliekų tvarkymo versle yra įspūdingas. O pinigus grobstantys Lietuvos atliekų tvarkytojai darosi vis panašesni į garsiają Italijos mafiją. Maža to, susitepę verslininkai randa įtakingų užtarėjų. Iš Aplinkos ministerijos jau atleisti du valdininkai, kurie trukdė pareigūnams aiškintis, ar tikrai verslininkai pasisavino didžiujes sumas, o šiukšles užuot sutvarkę išvertė nežinia kur. Nors Vyriausybė situaciją atliekų versle vadina tragiška, rimtą kovą žadama skelbti tik kitąmet. verslaspolitika.lt

Milijonierių išpažintys: kodėl A. Avulis namie negali kalbėti apie verslą

LRT.lt Jie įtakingi ir turtingi. Jų gyvenimas daugeliui kelia pavydą ir milžinišką susidomėjimą. Žmonės nori žinoti, ką reikia daryti, kad atsidurtum jų vietoje.  LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svarbios detalės“ šalies turtingieji savęs nevaržė. 600 milijonų skolų ir staiga susirgusi žmona – apie juodžiausią krizę prabils statybų magnatas Arvydas Avulis, kurio turtas dabar vertinamas 130 mln. eurų. „Tai buvo vienas sunkiausių epizodų gyvenime: mano žmona viena koja jau buvo kitame pasaulyje ir tuo pačiu metu bankai reikalavo grąžinti daug milijonų kreditų“, – prisimena verslininkas. Kaip statybų magnatas išsikapstė iš krizės ir kodėl paskutiniais metais namuose

Prasideda didžiausias Vilniaus istorijoje viešojo transporto atnaujinimas

Vilnius mini tikrai istorinį įvykį – prasideda didžiausias, precedento neturintis Vilniaus viešojo transporto atnaujinimas. Į Vilnių atvažiuoja pirmas pusšimtis 250 naujų autobusų, kuriais nuo šiol kasdien po sostinę keliaus vilniečiai ir miesto svečiai. Paskutinis didesnis viešojo transporto atnaujinimas Vilniuje įvyko prieš dešimtmetį, kai autobusų parką papildė beveik 90 naujų autobusų. Pirmąjį iš 250 naujų autobusų, perrištą šventiniu kaspinu, Europos aikštėje vilniečiams šiandien pristatė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Rugsėjo 6 d. juos išbandys kiekvienas, važiuosiantis 11 Žvėrynas–Senamiestis–Užupis, 15 Žolyno g.–Antakalnis–Turniškės ir 114 Antakalnis–Mileišiškių–S. Kerbedžio g.–Dvarčionys–Vinciūniškės autobusų maršrutais. „Net 6 iš 10 Vilniaus gatvėmis

V. Savukynas. Kaip biurokratai mūsų valstybę pavogė

V. Savukynas Palangą ilgą laiką kamavo XXI amžiui nebūdinga problema – tualetų trūkumas pajūryje. Niekam ne paslaptis, kad gamtiniai reikalai buvo atliekami kopose arba jūroje. Tai tikrai nehigieniška ir labai atgrasu. Ir štai Palangos savivaldybė išsprendė šią problemą (bent jau dalinai), – pastatė taip ilgai lauktus tualetus. Tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pareiškė, kad tai yra nelegalūs statiniai. Kaip suprantu, jie vadovaujasi planu, kuriame nėra numatyta tų tualetų ir kanalizacijos vamzdžių, kurie senų seniausiai patiesti. Tad reikalauja ne tik nugriauti tualetus, bet ir tuos vamzdžius iškasti. Tada tikriausiai bus galima pakeisti

Siūlo uždrausti bet kokius verslo ryšius

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrą Liną Antaną Linkevičių ir Lietuvos Respublikos ūkio ministrą Mindaugą Sinkevičių dėl papildomų sankcijų pritaikymo Šiaurės Korėjai ir bet tokių Lietuvos verslo ryšių su šia šalimi draudimo. L. Kasčiūno teigimu, po to, kai 2017 m. rugsėjo 3 d. Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (Šiaurės Korėja) paskelbė sėkmingai išbandžiusi raketai tinkamą vandenilinę bombą, tokį Pchenjano bandymą pasmerkė daugumą pasaulio lyderių. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ėmė rengti ekonominių sankcijų paketą, kuriuo bus nutraukta visa prekyba su bet kuria šalimi,

Ką siūlo Seimo rudens sesijai?  Registruoja pasiūlymus mokesčių pertvarkai

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime nariai pradėjo registruoti siūlymus planuojamai mokesčių pertvarkai. Pirma, bus siūloma iki 142 eurų didinti bazinį dydį, taikomą apskaičiuojant viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio dydį. Šiuo metu jis siekia 130,5 euro. Nuo šio dydžio priklauso valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, taip pat valstybės tarnautojų, teisėjų, politikų darbo užmokestis. Šis dydis 2008 m. siekė 490 litų, bet per krizę buvo sumažintas ir neatkurtas. Antra, socialdemokratai jau registravo siūlymą „vaiko pinigus“ mokėti visiems vaikams, taip pat ir globojamiems, iki sueis 18 metų. Išmokas vaikus auginančioms šeimoms didinti kasmet,

Vilniaus savivaldybė lėšų nepanaudojo ir nesiteikė paaiškinti, kodėl

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Sostinės savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamentas nepanaudojo 2,89 mln. eurų, todėl šie pinigai buvo perskirstyti, ir net milijonas eurų atiteko sporto klubams, LRT.lt aiškina miesto Tarybos narys Adomas Bužinskas. Tačiau savivaldybės atstovai nepanoro paaiškinti nei kodėl pinigai nebuvo panaudoti, nei kodėl minėtas departamentas neparodė iniciatyvos susigrąžinti bent dalį jų ir paskirti prastos būklės miesto gatvėms. „Nekomentuojame politinių sprendimų“, – laiške LRT.lt parašė savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Aidetytė. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje trečiadienį balsų dauguma nuspręsta skirti 1 mln. eurų dviem pagrindiniams sostinės sporto

R. Vainienė. Sumažino administracinę naštą. O kiek padidino?

Rūta Vainienė Ūkio ministerija skelbia, kad per šių metų pirmą pusmetį pavyko sumažinti administracinę naštą verslui 1,3 mln. eurų. Labiausiai administracinę naštą sumažino pati Ūkio ministerija, supaprastinusi viešųjų pirkimų procesus. Prie administracinės naštos mažinimo reikšmingai prisidėjo ir Statistikos bei Muitinės departamentai. Administracinė našta nėra visa valdžios uždėtų reguliavimų našta, o tik ta jos dalis, kuri susijusi su įvairiausios informacijos pateikimu valdžios institucijoms. Tai – laiko sąnaudos ir finansinės išlaidos, kurias patiria gyventojai bei įmonės, kai jiems reikia vykdyti valdžios nustatytus įpareigojimus pateikti informaciją, ją kaupti ir saugoti. Ir nors administracinė našta apima tik

Indijos valdžios siekiai bendradarbiauti su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis

Lietuvoje svečiavosi Indijos tarptautinės studijų akademijos ir Indijos Rai technologijos universiteto delegacija. Ji kartu su ES projektų vystymo ir tarptautinių investicijų bendrovės ,,Innoera Global" atstovais pristatė Indijos valdžios siekius bendradarbiauti su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis žemės ūkio technologinių tyrimų, genetikos, maisto kokybės srityse, pagrindinį dėmesį skiriant praktinių, inovatyvių, verslui patrauklių rezultatų kūrimui ir diegimui. Vizito Lietuvoje metu svečiai lankėsi Aleksandro Stulginskio universiteto, Kauno technologijos universiteto bei Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės, Sodininkystės ir daržininkystės institutų laboratorijose, susipažino su ten vykdomais tyrimais. Indų nuomone, tokių eksperimentinių centrų potencialas turi

Strategiškai svarbių valstybės įmonių akcijų pardavimas gali kelti grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Žygimantas Pavilionis kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl Vyriausybės suburtos darbo grupės pateiktų siūlymų, orientuotų į valstybės valdomų įmonių akcijų pardavimą, įmonių reorganizavimą ar likvidavimą. Minėta darbo grupė siūlo parduoti po trečdalį akcijų tokiose strateginėse valstybės įmonėse kaip „Lietuvos energija“, „EPSO-G“, „Lietuvos geležinkeliai“, „Klaipėdos nafta“, „Lietuvos paštas“. „Lietuvos geležinkelių“ įmonių grupę siūloma reorganizuoti atskiriant kai kurias veiklas, privatizuojant krovinių vežimo geležinkeliu paslaugas ir kai kurias dabar grupėje esančias bendroves. Komercinių veiklų atskyrimas ir pardavimas numatytas ir „Lietuvos pašto“ įmonių grupėje.

Didžiausios Baltijos jūros regiono konferencijos vinis – tvari inovacijų ekosistema

 verslaspolitika.lt, VšĮ Kauno mokslo ir technologijų parko inf. Spalio 26-27 dienomis Stokholme vyks didžiausia Šiaurės ir Baltijos šalių inovacijų konferencija, sukviesianti per 200 inovacijų skatintojų. Estijos Talino mokslo parko „Tehnopol“ su Švedijos inkubatorių ir mokslo parkų asociacija rengiama konferencija „Nordic-Baltic Dynamics: Building Resilience for a Stronger Tomorrow“ kvies ieškoti atsakymų, kas lemia tvarų inovacijų ekosistemų vystymą Baltijos jūros regione. Pritraukia vis daugiau investicijų įmonėms Prie renginio organizavimo prisideda ir lietuviai – Kauno mokslo ir technologijų parkas (Kauno MTP). Šiemet Europos inovacijų švieslentėje Lietuva parodė didelį spurtą kuriant inovacijoms palankią aplinką iš 24 vietos 2016

Top