Jūs esate
Pagrindinis > Verslas

Prasideda vienintelio Lietuvoje burlaivio sezonas

Rasa Ramonaitė, Klaipėdos universitetas Klaipėdos universitetas (KU) yra vienintelė Lietuvoje aukštoji mokykla, turinti savo laivyną. Universitetas didžiuojasi mokslinių tyrimų laivų „Mintis“, laivu „Odisėja“ ir burlaiviu „Brabander“. Pastarasis yra vienintelis plaukiojantis klasikinio stiliaus burlaivis. Klaipėdos universitetas burlaivį „Brabander“, pastatytą 1977 m. Olandijoje, įsigijo lygiai prieš dešimtmetį. Išvykos į tarptautinę konferenciją „Brabander“ burlaiviui šiltasis metų sezonas yra pats darbymetis: KU dėstytojai su studentais plaukia į atvirą jūrą atlikti mokslinių praktikų, vyksta į tarptautines konferencijas. Be to, burlaivis, atstovaujantis Klaipėdos universitetui, uostamiesčiui ir Lietuvai, kaip jūrinei valstybei, dalyvauja tarptautinėse laivų regatose. Viena jų – prestižinė tarptautinė didžiųjų burlaivių regata „Tall Ships Races“ – finišuos Klaipėdoje liepos 29 – rugpjūčio 1 dienomis. Savo sezoną burlaivis jau pradėjo. Netrukus, birželio 8 dieną, jis išplauks į trijų savaičių išvyką, į 11-ąjį Baltijos jūros mokslų kongresą, kuris šį kartą vyks Vokietijoje, Rostoke. Šiame kongrese dalyvauja Baltijos šalių mokslininkai, atliekantys tyrimus įvairiose jūros mokslų srityse: geologijos, okeanografijos, aplinkotyros, ekologijos, hidrobiologijos, hidrotechnikos, klimato kaitos. Iš KU vyksta apie 15 mokslininkų, iš jų 10 – doktorantų, kurie kongrese skaitys mokslinius pranešimus, dalyvaus jaunųjų mokslininkų seminaruose „Bonus“. 2013 metais Baltijos jūros mokslų kongresą organizavo Klaipėdos universitetas. „KU turi stiprų jūrinių tyrimų branduolį, kurį sudaro ne tik turima bazė, įranga, laivai, bet ir pripažinti mokslininkai, atliekantys Baltijos okeanografinius tyrimus“, – Klaipėdos universiteto reikšmę kongrese akcentavo Gamtos mokslų katedros profesorė Inga Dailidienė. Nuo birželio 26 d. kone visam mėnesiui KU burlaivis „Brabander“ kartu su prof. habil. dr. V. Žulkumi ir archeologijos studentais vyks į ekspediciją Estijoje, kur tyrinės nuskendusį laivą „Prezidentas Smetona“. Lietuvai ir Klaipėdai „Brabander“ nerūpi „Liepos 11 dieną burlaivis „Brabander“ startuos didžiųjų burlaivių regatoje „Tall Ship Races“, dalyvaus dviejų etapų lenktynėse: nuo Talino į Turku, tada nuo Turku plauks į Klaipėdą“, – su burlaivio užimtumu vasarą supažindino laivo kapitonas Valdemaras Vizbaras. „Pirmajame etape burlaivis dalyvaus lenktynėse. Tada didžiosios regatos ir jūros šventės įgula ilsėsis, nes prieš tai būsime du mėnesius prabuvę ne namie“, – šypsojosi „Brabander“ kapitonas. Nuo rugpjūčio 16 dienos burlaivis plauks į Rygą, kur vyks „Riga Sail“ regata. Iki vasaros pabaigos mokslininkas Ričardas Paškauskas ir studentai plauks į jūrą tyrinėti jūros dumblių. ,,Nors burlaivio „Brabander“ paskirtis – ne lenktynės, jis skirtas reprezentacijai, bet, gavę finansavimą iš įvairių verslo įmonių, dalyvaujame regatose ir taip reprezentuojame Klaipėdos universitetą. Deja, nei valstybė, nei uostamiesčio valdžia nevertina šio unikalaus, vienintelio Lietuvoje burlaivio svarbos. Kartais pagalvoju, kad mums dar toli iki jūrinės valstybės“, – kalbėjo V. Vizbaras, burlaivio „Brabander“ kapitonas.

Kodėl Seimas nenori girdėti miškininkų

Mantvydas Maciukevičius, Šakių girininkijos girininkas Vienu metu visa Lietuva pajuto, kad įsilingavo, galima sakyti, įsisiūbavo ne miškininkų pradėta reforma. Aplinkos ministerija (tarsi svetimos valstybės ruporas) skelbė, kad urėdijų nebereikia, reikia iš miškų paimti daugiau pinigo, užtat visus išgelbės vienos įmonės „Lietuvos miškai“ įkūrimas. Mes, girininkai, (taip, tie patys, kurių žada neišvaryti iš darbo ir didinti atlyginimus) svarstome visus šios reformos pliusus ir minusus. Kam kurti naują įmonę, jei bus atleista apie 1000 specialistų bei 2000 darbininkų? ,,Sodros‘ biudžetas negaus apie 7,5 mln eurų įmokų. Miestų ir rajonų savivaldybės negaus 70 proc. gyventojų pajamų mokesčio, valstybės biudžetas - 3o proc. Miškų urėdijų administracijų darbuotojai liks be darbo, padidės girininkijų plotai, dalis girininkijų darbuotojų liks bedarbiai. Sumažės miško apsauga, padidės apvaliosios medienos vagystės. Gali būti, kad medienos ruošos, miško ūkinių darbų konkursai bus nukreipti į didžiąsias įmones, tuo tarpu mažosios neturės galimybių juose dalyvauti, išaugs susitarimų dėl kainų galimybė darbams atlikti, padidės korupcijos apraiškos, miškų sektoriaus išlaidos tik padidės. Šiuo metu per AMEPS prekiaujama su maždaug 900 pirkėjų.Visko gali būti ir ,žinoma, gali atsitikti taip, kad prekyba mediena per elektroninę pardavimų sistemą bus peržiūrėta suteikiant pirmenybę didiesiems pirkėjams, sumažės konkurencija, atsiras galimybės tartis dėl siūlomų kainų (kainas diktuos keli didžiausi medienos pirkėjai), sumažės pardavimo kaina. Sumažės miškų sektoriaus pajamos, o mažosios perdirbimo įmonės, lentpjūvės rajonuose nunyks. Rajonuose atsiras dar didesnė bedarbystė, didės emigracija. Tarkime, mano gimtajame Šakių rajone žmonės gyvena iš žemės ūkio, rajone veikia keletas lentpjūvių, apie didesnes įmones tik pasvajoti galima. Įstatymo projektui po pateikimo Seimas pritarė, tačiau, joks ekonominis efektas neskaičiuotas, realiai gali jo ir nebūti dėl savikainos padidėjimo ir pajamų sumažėjimo. Ministerijos sudarytoje darbo grupėje įstatymo projektui dalyvavo didesnė dalis žmonių nedirbę miškų urėdijose ar girininkijose, neįsigilinę į darbo organizavimą miške ir šių darbų specifiką. Iš ministro pasisakymų galima daryti prielaidą, kad vykdoma politiniai pavedimai ir nurodymai, neturintys aiškių ekonominių, gamybos efektyvumo užtikrinimo ar tuo labiau socialinių sprendimų regionuose analizės. Ačiū Dievui, Seime atsirado protingų žmonių, kurie paprašė atlikti įstatymo projekto ekspertinį vertinimą. Žlugus skelbtam valstybinių miškų valdymo modelio ekspertizės konkursui, kuriame už 100 eurų užmokestį nepanoro dalyvauti nė vienas nepriklausomas konsultantas, procedūra buvo pradėta iš naujo, tačiau 2017 m. gegužės 12 d. Seimo valdyba nutarė šio įstatymo projekto nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo nevykdyti. Kodėl Seimas nenori atsakyti į svarbius visuomenei klausimus dėl ekonominio ir socialinio valstybinių miškų valdymo reformos pagrįstumo, kurių Vyriausybė iki šiol nesugebėjo pateikti. Neaišku, kiek išlaidų ši reforma pareikalaus iš biudžeto, kokį efektą turės darbo vietų kūrimui ir išlaikymui regionuose, koks bus jos poveikis korupcijos lygiu. Ar bus grįžta prie pataisų ekspertinio vertinimo? Aš jaunesnės kartos miškininkas, mokslus baigiau prieš aštuonerius metus, tačiau atvirai pasakysiu – žemė po kojomis susvyravo nuo naujųjų metų, vos tik pradėjus kalbėti apie reformą, o kai kurie pasisakymai tarsi pribloškė – miškininkai tapo kone tautos priešai, niekam nereikalingi. Aš - miškininko vaikas, skaičiau spaudoje, kad profesorius, habilituotas biomedicinos ir miškotyros mokslų daktaras, pirmasis atkurtosios nepriklausomos Lietuvos ministras Vaidotas Antanaitis visada pasikliovė savo mokiniais. Daugelis jo buvusių studentų dirbo miškuose, atkūrus nepriklausomybę ir pertvarkius miškų ūkį, tapo valstybinių miškų puoselėtojais, mes iš jų mokėmės, nuoširdžiai dirbome savo valstybei. O kas dabar mūsų laukia? Nors girininkams žadami aukso kalnai, aš nejaučiu jokio stabilumo, dingo saugumo jausmas, bijau pagalvoti apie ateitį... Anot profesoriaus, valdžia nuo Dievo duota. Sutinku, tačiau kodėl mums, miškininkams, reformos organizatoriai atsuko nugarą, nenori mūsų nei girdėti nei klausyti? Sėkmingiausios reformos būna tada, kai jos deramai išanalizuojamos, labai kvalifikuotai paruošiamos, kai jas vykdo tikri specialybės žinovai. Deja, apie šią valstybinių miškų reformą taip kalbėti be galo sunku. Kita vertus, juk palyginti su kaimynais, našesnius miškus turi tik vokiečiai. Dėl saikingų kirtimų ir gero ūkininkavimo Lietuvos miškininkai jau keletą dešimtmečių sparčiai didina išteklių vertę. P. S. Šakių girininkija yra Šakių miškų urėdijos centrinėje dalyje. Girininkijos teritorija užima 2948 ha plotą, tame tarpe valstybiniai miškai - 2695 ha plotą, o tai sudaro 91 proc. girininkijos teritorijos....

Indonezijos rinka atsiveria Lietuvai

Valstybinio vizito į Indoneziją išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su šios šalies Prezidentu Joko Widodo. Tai – pirmasis istorijoje aukščiausių Lietuvos ir Indonezijos vadovų susitikimas, kuriame aptartas dvišalių ryšių stiprinimas, ES ir Indonezijos bendradarbiavimas, globalaus saugumo klausimai. Prezidentė taip pat susitiks su Indonezijos Parlamento Pirmininku Setya Novanto. Indonezija yra didžiausia Pietryčių Azijos valstybė ir ekonominė galia, G20 klubo narė, kuri, Prezidentės teigimu, gali tapti svarbia Lietuvos ekonomine partnere. Pirmasis istorijoje valstybinis vizitas – tai galimybė paskatinti dvišalį bendradarbiavimą ir atverti Lietuvos verslui bei žmonėms šią sparčiai augančią rinką. Šalies vadovė su Indonezijos Prezidentu aptarė galimybes bendradarbiauti energetikos srityje. Lietuva – pažangi saulės baterijų, biokuro technologijų gamintoja, o mūsų šalyje veikianti biomasės birža „BALTPOOL“ neturi analogų pasaulyje. Indonezijai, kur beveik 50 mln. gyventojų neturi prieigos prie elektros tinklų, tokios technologijos labai reikalingos. Su Indonezija Lietuvai taip pat aktualu dalintis sukaupta SGD terminalų eksploatavimo patirtimi. Ši šalis yra 4-a didžiausia suskystintųjų gamtinių dujų eksportuotoja pasaulyje. Prezidentės vizito metu Lietuvos ir Indonezijos energetikos ministrai pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo atsinaujinančios energetikos srityje, o sostinėje Džakartoje surengtas pirmasis Lietuvos ir Indonezijos energetikos forumas paskatins dvišalius verslo kontaktus. Vizito metu taip pat sutarta supaprastinti sertifikavimo procedūras Lietuvos pieno, mėsos ir kitų maisto produktų eksportuotojams. Tai – naujos galimybės Lietuvos gamintojams įsitvirtinti milžiniškoje 250 mln. gyventojų turinčioje Indonezijos rinkoje. Lietuva taip pat pasisako už Indonezijos ir Europos Sąjungos laisvosios prekybos susitarimą, kuris paskatintų ir dvišalę prekybą. Kasdien pusė milijono Džakartos gyventojų naudojasi Lietuvos startuolio „Trafi“ sukurtais sprendimais viešajam transportui. Prezidentė su Indonezijos vadovu kalbėjosi apie galimybes dar labiau sustiprinti bendradarbiavimą susisiekimo ir transporto srityse. Lietuvos įmonės gali prisidėti prie sparčiai vykdomos Indonezijos oro bei jūrų uostų infrastruktūros plėtros. Klaipėdos uostas galėtų tapti partneriu Indonezijos eksportui į Europą. Naujų galimybių atvers vizito metu pasirašytas susitarimas dėl ateities bendradarbiavimo tarp Indonezijos ir Lietuvos Susisiekimo ministerijų. Susitikime aptartas ir mokslo ryšių stiprinimas, inovacijų bei pažangių technologijų skatinimas. Lietuvoje sukurti vaistai ir biotechnologijos jau eksportuojami į daugiau nei 100 pasaulio valstybių, todėl yra daug potencialo bendradarbiauti farmacijos sektoriuje, kuris Indonezijoje kasmet paauga 10 procentų. Šalies vadovė Indonezijos atstovus pakvietė į kitąmet Lietuvoje rengiamą didžiausią regione gyvybės mokslų forumą „Life Sciences Baltic“. Vis daugiau Lietuvos keliautojų atranda Indoneziją, tad Prezidentai apsvarstė, kaip užtikrinti geresnę teisinę apsaugą turistams iš Lietuvos ir greitesnę pagalbą ištikus nelaimei. Šalių vadovai taip pat aptarė ES ir Indonezijos bendradarbiavimą bei bevizio režimo galimybes, tarptautinio saugumo klausimus. Indonezija – viena daugiausiai taikdarių į JT taikos palaikymo misijas siunčiančių valstybių. Dalyje jų dalyvauja ir Lietuvos kariai. Indonezijos Prezidentui, kuris yra roko muzikos mylėtojas, šalies vadovė padovanojo Lietuvos atlikėjų albumų. Kitais metais Lietuva ir Indonezija minės 25-ąjį diplomatinių santykių jubiliejų. Prezidentės spaudos tarnyba, verslaspolitika.lt R. Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotrauka.

Ugis Rotbergs. Latviams miškų ūkio pertvarka tapo lemtinga klaida

Rasa Liškauskaitė Ar valstybinė įmonė tikra šeimininkė? Valstybinius Latvijos miškus valdo viena įmonė - akcinė bendrovė „Latvijas valst meži" (LVM, Latvijos valstybės miškai) , kurios 100 proc. akcijų priklauso valstybei. Įmonė pati jokių darbų miške neatlieka, tik organizuoja konkursus darbams pirkti. Vieni rangovai mišką kerta, kiti matuoja, treti - medieną perka. Tačiau, pasak U. Rotbergso, „Latvijas valst meži" (LVM) toli nuo miško. Miškuose šeimininkauja privatus kapitalas. Valstybinės įmonės rūpestis - iš miško gauti kuo daugiau pinigų. Jų iš miško nori valstybė, jos įmonė ir miške dirbantys verslininkai. Tradiciniai padaliniai - miškų urėdijos, girininkijos su atitinkamomis administracijomis Latvijoje išnyko. Jos buvo transformuotos į regionus, miškų rajonus. Pasak reformos iniciatorių, pagrindinis tokios reorganizacijos tikslas - užtikrinti veiklos pažangą, sutelkti geriausius specialistus, didinti jų asmeninę atsakomybę. Ar senieji specialistai priešinosi tokiai reformai? „Taip, - sako U. Rotbergs. - Miškininkai buvo prieš centralizavimą. Mes padalinome Latvijos miškus į 8 dalis, skelbėme konkursus. Kaip bebūtų keista, tie, kurie labiausiai priešinosi reformai, tapo generaliniais direktoriais, tačiau jiems miškas nebepriklauso..." Privalu galvoti apie ateitį Krizės laikotarpiu Latvijos vyriausybė, siekdama papildyti kiaurą šalies biudžetą, padidino metines kirtimo normas valstybiniuose miškuose, todėl tuomet buvo kertama net iki 7,8 mln. kubinių metrų per metus. Iškirst iškirto, tačiau tiek nepasodino. O ir tai, kas pasodinta, užaugs labai negreitai. U. Rotbergs pateikia labai paprastą pavyzdį. „Galima nukirsti vieną hektarą labai gerų pušų, uždirbti 10 tūkstančių eurų, iš jų tik 500 eurų skirti atsodinimui. Pelnas didžiulis, o nuostolis gamtai, aplinkai, visuomenei, - sako pašnekovas. - Reikia vaikytis ne pelno, stengtis iš miško išspausti maksimalios naudos, o žiūrėti kiek jo liko, galvoti apie ateitį. Bet koks biznis gali būti tuo metu ne toks pelningas, jeigu žinai, kad turi sukaupęs kapitalo. Miškas - tai šalies kapitalas, tad labai svarbu, kad tas kapitalas didėtų". Pastaraisiais metais kertama mažiau. Tačiau latviai nepatenkinti plynais kirtimais, miško plynėmis, nors dabartiniai miško valdytojai teigia, kad tai padeda išsaugoti biologinę gamtos įvairovę. „Latvijas valst meži" yra valstybės finansuojama institucija, tačiau ar joje dirbantys pareigūnai atskaitingi visuomenei už tai, ką daro? U. Rotbergso teigimu, valstybinei įmonei turi būti aiškiai suformuoti miškų politikos tikslai, o pareigūnai privalo už tai atsiskaityti visuomenei. Savininkas, valdydamas miškus, pasak pašnekovo, turi atlikti nacionalinę funkciją, rūpintis ekologiniais ir socialiniais klausimais, siekti išsaugoti ir didinti nacionalinių miškų vertę, o ne gvieštis kuo didesnių pajamų. Pasak U. Rotbergso, pagrindinė problema yra ta, kad daugelis miško savininkų neturi ilgalaikio valdymo metodų. Ir dažnai pigiau būna mokėti baudą, nei pasodinti mišką. Pušynai atnaujinami, jie neišnyks, rūpinamasi jaunais medeliais, tačiau, miškininko nuomone, tai nereiškia, kad viena iš labiausiai vertinamų eksporto prekių - pušies mediena ateityje duos tiek daug pinigų. Svarbiausia - visuomenės interesas „Atsakingas šeimininkas saugo savo nuosavybę, kad ji neprarastų vertės. Kai darai reformą, nežinai, kas tavęs laukia. Svarbu ne pasipelnyti, o didinti kapitalo vertę. Visi bankai siekė pelno, bet kai kurie bankrutavo, nes neskaičiavo, kas gi lieka. Vien tik kirsti mišką ir parduoti - ne biznis. Vertinga ta kompanija, kuri sukaupia kapitalo. Svarbu, kad miškas neprarastų vertės. Miškas - didžiausia vertybė. Ne pinigai. Galima iš karto parduoti miškus skandinavams, o pinigus padėti į banką... Višta turi dėti kiaušinius ir likti gyva, - įsitikinęs U. Rotbergs. - Miškų politika Latvijoje labai gera „ant popieriaus". Viskas gerai, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Miškų įstatyme parašyta, kad kartą per penkis metus ministras turi atsiskaityti visuomenei kaip vyksta miškų reforma, tačiau to nėra. Turi būti aiški tikslų, vertinimo sistema, aiški atsakomybė, pagrįsta sankcijomis. Pas mus, Latvijoje, ką daryti miške, diktuoja ne visuomenės interesas, o perdirbėjai. Dažniausiai suinteresuotas asmuo, turintis savo biznį, labai blogas patarėjas ginant visuomenės interesą. Todėl taip ir būna, kad valdantis elitas aptarnauja ne visuomenę, jos interesus, o privatų verslą. Kūrėme valstybinę įmone, o dabar galime sakyti - monopoliją. Savininkas turi būti profesionalus, o ne politinis. Prieš reformą pateikti skaičiai, pelnas - tik dūmų užsklanda. Pats buvau reformos sūkuryje, tad žinau: kabinetuose ir koridoriuose - skirtingos tiesos. Vieno regiono direktorius iki reformos buvo pats geriausias miškininkas, o paskui tapo vienu iš didžiausių paklusniu nesusipratėliu. Mūsų žalieji tokie žali, kaip doleriai..." Dabar buvęs aršus reformos šalininkas U. Rotbergs pripažįsta, kad pertvarkant miškų sistemą didelę įtaką politikams padarė Skandinavijos verslininkai bei lobistai, norėję kuo didesnio pelno, suinteresuoti pasipelnyti Latvijos miškų sąskaita. Ir jiems tai pasisekė. O ar pasiseks jiems Lietuvoje? LVM įkurta 1999 m. spalio mėnesį, siekiant užtikrinti darnų bei racionalų ūkininkavimą pagrindinėje valstybinių miškų dalyje, nuolatos didinti šių miškų vertę bei gauti iš jų deramą grąžą. Medienos tiekimas pagal ilgalaikius susitarimus vietinėms įmonėms yra prioritetinis ir tik neturinti paklausos vietinėje rinkoje mediena gali būti eksportuojama. Šiuo metu Latvijoje miškų ir medienos sektoriuose dominuoja stambios įmonės. Lietuvoje dar yra nemažai medienos perdirbimo įmonių, Latvijoje neliko smulkių lentpjūvių, nes medieną įsigyja stambieji medienos perdirbėjai. Valstybinių miškų kirtimo konkursus taip pat laimi stambios įmonės, kurių dalininkai dažniausiai yra užsienio medienos perdirbimo koncernai. Miškų ištekliai ir naudojimas Buvęs ilgametis Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovas doc. dr. Albinas Tebėra, kalbėdamas apie miškų išteklius ir jų naudojimą portalui miskininkas.eu sakė, kad pagal miškų našumą pasaulyje įsitvirtinome 14, o Europoje - 10 vietoje. Šiuo metu Lietuvos miškai produkuoja 250 m3/ha medienos. Palyginti su kaimynais, našesnius miškus turi tik vokiečiai. Latvijos miškų našumas nesiekia 200 m3/ha ir yra mažesnis negu Estijos. Pagal miškų kirtimų intensyvumą Lietuva miškus naudoja labai saikingai. Lietuvoje kasmet kertama mažiau kaip 1,5 proc. nuo medienos išteklių, t. y. beveik dvigubai mažiau nei kasmet užauga medienos. Mūsų kaimynų „apetitas" didesnis, ypač Švedijos, Suomijos, kur miškų kirtimai perkopia 2-2,5 proc., latvių ir estų - artėja iki 2 proc. Lenkai ir vokiečiai miškus naudoja panašiai kaip mes. Dr. A.Tebėros nuomone, valstybinio miško ūkio ekonominį efektyvumą reikėtų vertinti pagal du rodiklius - bendrąsias pajamas bei grąžą valstybei. Pastarąjį rodiklį sudaro visi sumokėti mokesčiai, sukurtos darbo vietos, investicijos į miškų infrastruktūrą, naudojamą visuomenės reikmėms ir kt. Šiuo metu miškų urėdijų bendrosios pajamos - 158 mln. Eur/m., visi sumokėti mokesčiai - 66 mln. Eur/m., sukurta 4000 darbo vietų, darbo užmokesčio fondas - 36 mln. Eur/m., visuomenės reikmėms įrengta rekreacinių objektų už 1,1 mln. Eur/m. Lyginant skirtingų šalių miškininkystės ekonominį efektyvumą, verta vadovautis santykiniais ekonominiais rodikliais. Informatyvus rodiklis - pajamos, gaunamos iš vieno hektaro miško ploto. Tačiau ir šis rodiklis dar ne viską atspindi, nes miškų kirtimo intensyvumas įvairiose šalyse labai skiriasi. Pajamas, gaunamas iš vieno hektaro miško ploto, padaliję iš miškų kirtimo intensyvumo, gauname objektyvų palyginamąjį miškų ekonomikos rodiklį, kuris pagal 2015 m. duomenis Lietuvoje buvo 110,9 Eur/ha. Kaimyninėse šalyse, kuriose valstybinius miškus valdo viena valstybinė įmonė ar akcinė bendrovė, šis rodiklis 25-30 proc. mažesnis: Latvijoje - 84,6 Eur/ha, Estijoje - 80,6 Eur/ha, Švedijoje - 87,1 Eur/ha. Reikia pažymėti, kad Latvijoje, skirtingai negu Lietuvoje, į valstybinės miškų įmonės gautas pajamas įskaičiuotos lėšos, gautos ir iš durpynų, žvyro, smėlio išteklių naudojimo. Tai atmetus, apskaičiuotasis miškų ekonomikos rodiklis Latvijoje būtų dar mažesnis. Linksmučių kaime nelabai linksma Pakruojo miškų urėdija įkurta 1925 metais Linksmučių kaime, buvusio vokiečių barono Hermano fon Ropo Pakruojo dvaro skyriaus, kuris vadinosi Kiauliškės, teritorijoje. Čia buvo laikomos dvaro kiaulės. Skyrius turėjo tris didelius akmeninius tvartus ir vieną akmeninį administracinį pastatą, kuriame gyveno skyriaus valdytojas. Žemės reformos metu barono fon Ropo dvaras buvo išdalytas kumečiams išsipirkti, o Kiauliškių skyrius pavadintas Linksmučiais. Skyriaus pastatai ir 8 hektarai žemės paskirti įsteigtai Pakruojo miškų urėdijai. Šiandien Pakruojo miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Virginijus Kacilevičius nelinksmas. Jis, kaip ir dr. A.Tebėra, skaičiuoja. Kiek, tokios nedidelės įmonės, kaip Pakruojo, Joniškio, Biržų urėdija, uždirba, kiek išleidžia. Nelinksmas miškininkas ne todėl, kad jo skaičiukai būtų prasti. „Esame vidutiniokai: 483 tūkst. eurų biudžetui, 295 tūkst. eurų „Sodrai", dar pridėtinės vertės, kiti mokesčiai, - skaičiuoja miškininkas. - Rangovams vietiniams pakruojiečiams sumokėjome 1,3 milijonus eurų, 1,4 milijono pajamų investavome į mišką, vidutinis medelyne septyniasdešimt penkių darbuotojų atlyginimas 771, o specialistų 880 eurų. Įmonės pelningumas 5,27 procento. Tai neprimena nustekentos įmonės..." V. Kacilevičius sako nusiuntęs šiuos savo skaičiukus vienam Seimo nariui iš valdančiosios daugumos, miškininkui, bendramoksliui. Parlamentrui nepasirodė, kad įmonė beviltiška... Miškininkui iš Linksmučių liūdna ir todėl, kad niekas nei jo paties, nei jo kolegų negirdi. „Čia nereikia revoliucijos, miškuose turi būti tik evoliucija. Jau daug metų miškininkauju, tačiau tai

Kategoriški pareiškimai dėl mokesčių supykdė ir suskaldė kaimo žmones

Atėjus į valdžią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, pasigirdo kategoriškų pareiškimų dėl žemdirbių mokamų mokesčių ir įmokų. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), jungianti apie 40 proc. potencialių žemės ūkio veikla užsiimančių bendrovių, pakankamai atspindi žemės ūkio juridinių asmenų ekonomikos apimtis, pokyčius bei tendencijas, nes LŽŪBA nariai naudoja per 60 proc. juridinių asmenų deklaruoto žemės ploto ir augina apie 2/3 šių ūkių galvijų. LŽŪBA prezidentas, Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis atsakė į žurnalo ww.verslaspolitika.lt klausimus. − Gerbiamas prezidente, kaip trumpai pristatytumėte Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociaciją? − Šių metų birželio 30 dieną asociacija minės veiklos 25-metį, o svarbiausias jos tikslas – siekti, kad žemdirbiams, žemės ūkio įmonėms būtų sudaryta tinkama ekonominė, teisinė, finansinė ir socialinė aplinka, taip pat palankios rinkos ekonominės sąlygos. Suprantama, daugeliu atveju požiūris į žemės ūkį, į jame dirbančius ūkininkus, žemės ūkio bendroves ir įmones priklauso nuo politinių jėgų santykio Seime, Vyriausybėje. Asociacija siekia ir toliau sieks, kad šis požiūris keistųsi gerąja linkme, – kad Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos šalyse, žemdirbiai aktyviai dalyvautų savivaldoje. − Ką atsakytumėte oponentams, kad ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės valstybei per mažai sumoka mokesčių? − Šią paskleistą informaciją vertiname kaip neišsamią ir klaidinančią visuomenę, dirbtinai išpūstą dėl vieno ar kelių ūkininkų elgesio. Visų žemdirbių kaltinimas, nepaskelbiant oficialių duomenų, kiek ir kokių mokesčių sumoka ūkiai pagal jų kategorijas, kelia daug abejonių dėl noro stiprinti valstybę. Labiau priešingai, – kelia sumaištį, susipriešinimą tarp visuomenės grupių, net ir tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų. Žemės ūkio bendrovės ir kiti juridiniai asmenys moka to paties dydžio mokesčius ir įmokas, kaip ir kitų verslo sričių subjektai. Štai 319 žemės ūkio bendrovių ir kitų žemės ūkio įmonių 2015 m. naudojo 277,8 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų (tai sudarė 9,7 proc. visų ūkių ploto) ir jose dirbo 9,8 tūkst. darbuotojų. Pagrindinių mokesčių ir įmokų socialiniam bei sveikatos draudimui sumokėta 40 mln. eurų. 1 ha jų teko po 144 eurus, o 1 darbuotojui – po 4074 eurus (per mėn. – 339 eurus). Didžiąją dalį išlaidų sudaro įmokos socialiniam ir sveikatos draudimui bei gyventojų pajamų mokesčiui. Bendrovės socialiniam ir sveikatos draudimui sumoka 30,98 proc. nuo darbuotojams priskaičiuoto atlyginimo. Be to, 9 proc. privaloma tvarka išskaičiuojami iš darbuotojo atlyginimo pensijai ir sveikatos draudimui. Tai sudaro jau 40 proc. nuo viso darbo užmokesčio fondo. Tokio paties dydžio įmokas moka daugelis kitų verslo įmonių. Taip pat dar prisideda gyventojų pajamų mokestis, t. y. 15 proc. nuo darbuotojams priskaičiuoto atlyginimo – taip pat, kaip ir kitų ūkio šakų įmonėse. Tokiu būdu, bendrovės administracija, norinti darbuotojui į rankas sumokėti bent 450 eurų per mėnesį, patiria per 718 eurų išlaidų. Tai didelė našta, kuri tiesiogiai veikia žmonių suinteresuotumą dirbti kaime ir apskritai Lietuvoje. Bendrovės moka 5 proc. pelno mokestį. Tai vienintelė lengvata, lyginant su kitų ūkio šakų įmonėmis. Tai įtvirtinta įstatymuose, siekiant sušvelninti ES BŽŪP skirtumus naujosioms šalims. Paskutiniaisiais metais dėl kainų ir rinkos bendrovių pelnas sumažėjo iki minimumo, ir , jei nebūtų ES paramos pajamoms palaikyti, daugelis bankrutuotų. − Vadinasi, klaidinami net aukščiausieji šalies vadovai, skelbiantys, kad ūkiai gavo per milijardą pajamų, o mokesčių sumokėjo vos vieną procentą. Nejaugi nebėra šalia jų specialistų, kurie paaiškintų, nuo kokių pajamų ir kokie mokesčiai bei įmokos mokami? − Paaiškinu, kad pajamoms uždirbti žemdirbiai perka ir sunaudoja daug gamybai reikalingų išteklių ir kad jų kainos, neatsižvelgiant į žemdirbiams mokamas kainas už produkciją, auga už jas žymiai sparčiau. Pirkdami reikalingus produktus žemdirbiai už juos moka, kaip ir visi, 21 proc. PVM. Ne vienas žemės ūkio mokesčių sistemos kritikas mokesčių lengvatai priskiria ir tiesioginių bei kompensacinių išmokų neapmokestinimą, neatsižvelgdamas į tai, kad minėtos išmokos žemdirbiams yra pačios mažiausios ES ir kad didžioji jų dalis mokama iš kitų šalių mokesčių mokėtojų sumokėtų lėšų. Vyriausybės programoje numatyta siekti šių išmokų suvienodinimo, t. y. padidinimo bent iki ES vidurkio. Įdomu, kaip galėtume paaiškinti kitoms šalims donorėms, jei jų lėšomis papildytume savo šalies biudžetus? Pritariu ankstesnėms Finansų ministro V. Šapokos nuostatoms, kad peržiūrint mokesčių sistemą tai bus daroma kompleksiškai įvertinus kiekvieną ūkio šaką ir kiekvieną lengvatą. − Ko daugiau Lietuvos kaime – ūkininkų, šeimos ūkių, ar akcinių, kooperatinių bendrovių? − Ūkininkų. 2015 metais 137,8 tūkst. gyventojų deklaravo 2 mln. 473 tūkst. ha žemės ūkių, o 1012 bendrovių – 394 tūkst. ha arba 13,7 proc. viso visų ūkių deklaruoto ploto. Bendrovių, kurių veikla pagrįsta privataus kapitalo koncentracija, pajamos iš žemės ūkio produkcijos ir paslaugų sudaro dominuojančią dalį, t. y. per 300. Tokios vienos bendrovės naudojamos žemės plotas – daugiau kaip 1000 ha. − Ką įvardintumėte žemės ūkio bendrovių ekonomikos varikliu? − Jis buvo ir yra gamyba, naudinga žmonėms, valstybei ir kraštovaizdžiui. Naudodamos per 13 proc. šalies žemės ploto, bendrovės pagamina 27-28 proc. visos šalies ūkių bendrosios žemės ūkio produkcijos. Per paskutiniuosius penkerius metus bendrovės ne mažino, o didino pagrindinių rūšių gamybą: grūdų – 2 kartus, rapsų – 15 proc., mėsos – 35 proc., pieno – 33 proc. Bendrovių deklaruotas naudojamos žemės plotas per penkerius metus padidėjo 10,7 proc., o bendroji žemės ūkio produkcija išaugo 38,4 proc. Už parduotą augalininkystės ir gyvulininkystės produkciją, skaičiuojant 1 ha, bendrovės gavo 3,4 karto daugiau nei kiti ūkiai. Skaičiai ir faktai: 319 bendrovių, pateikusių ataskaitas, dirbo 9817 žmonių. Už darbą (be socialinio ir sveikatos draudimo įmokų) jiems išmokėta per 71,1 mln. eurų. Vienam darbuotojui per metus teko 7242 eurai, per mėnesį – vidutiniškai po 604 eurus. Valstybės ir savivaldybių funkcijoms vykdyti minėtas skaičius bendrovių į biudžetus pervedė apie 34 mln. eurų mokesčių (gyventojų pajamų, pelno, žemės) ir įmokų (socialinio ir sveikatos draudimo). 1 ha tokių mokesčių teko po 121 eurą. Bendrovės buvo „įdarbinusios“ 191 mln. eurų komercinių bankų paskolų ir jiems per metus uždirbo per 4,4 mln. eurų.  ...

Ignalinos atominės elektrinės uždarymas turi būti saugus

Dalia Vencevičienė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susipažino su Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimo nutraukimo projektų eiga. „Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbai turi vykti saugiai, pagal nustatytą grafiką, kad turimi ištekliai būtų naudojami taupiai ir būtų užtikrinamas veiklos skaidrumas. Svarbu įgyvendinti visas efektyvų IAE eksploatavimo nutraukimą užtikrinančias priemones. Tik taip pavyks sėkmingai įgyvendinti šį sudėtingą projektą“, – sako Seimo Pirmininkas. Pasak jo, stabiliam tolesniam progresui ir sėkmingam IAE eksploatavimo nutraukimui yra būtina, jog Europos Sąjungos (ES) finansinė parama būtų tęsiama ir po 2020 m. IAE eksploatavimo nutraukimo darbams užbaigti reikės dar apytiksliai 1,2 mlrd. eurų. Nuo 2014 m. Lietuva finansuoja apie 14 proc. IAE eksploatavimo nutraukimo išlaidų. Projekto darbus Lietuva privalo baigti 2038 m. „Tikimės, kad ES ir toliau vykdys savo įsipareigojimus – tinkamai finansuos darbus, o Lietuva tęs eksploatavimo nutraukimo procesą“, – sako V. Pranckietis. Ignalinos atominė elektrinė – vienintelė Baltijos šalyse buvusi Lietuvos energetinės sistemos branduolinė jėgainė, pastatyta šalia sienos su Baltarusija, turėjusi didžiausius pasaulyje reaktorius ir įrašyta į Gineso rekordų knygą. Jėgainėje buvo numatyti keturi reaktoriai, tačiau pastatyti ir paleisti tik du. Greta jėgainės darbuotojams pastatytas Visagino miestas. Lietuvai vykdant stojimo į Europos Sąjungą sutartyje numatytus įsipareigojimus, 2009 m. gruodžio 31 d. elektrinė visiškai nutraukė elektros energijos gamybą. Pirmasis blokas nebeveikia nuo 2004 m. gruodžio 31 d. 20 val. 2 min., o antrasis sustabdytas 2009 m. gruodžio 31 d. 22 val. 54 min. Ignalinos atominės elektrinės reaktoriai buvo vieni galingiausių pasaulyje. Kiekvieno jų instaliuota galia – 1500 MW. 2008 m. Elektrinė gamino apie 70 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos. Po apsilankymo Ignalinos atominėje elektrinėje, Seimo Pirmininkas susitiko su Visagino savivaldybės tarybos nariais ir miesto gyventojais. Seimo Pirmininkui nerimą kelia Visagine augantis nedarbas ir emigracija. Kreipdamasis į tarybos narius, Seimo Pirmininkas akcentavo, kad savivaldybė turi skirti daugiau dėmesio naujų darbo vietų kūrimui, stambių pramonės įmonių, didelių verslų atėjimui į Visaginą. Bendraudamas su bendruomenės nariais, parlamento vadovas padėkojo jiems už pilietiškumą, aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime ir Visagino puoselėjimą. „Visaginas buvo sukurtas kaip vienos įmonės miestas. Buvo sukelti žmonių lūkesčiai dėl naujo atominės elektrinės statybos, o dabar aišku, kad jos nebus, todėl savivaldybė turi skirti visus turimus resursus naujų darbo vietų kūrimui“, – sako parlamento vadovas. Pasak Viktoro Pranckiečio, smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumo didinimo, socialinės įtraukties didinimo ir kovos su skurdu priemonės finansuojamos ES struktūrinių fondų lėšomis. Visagino savivaldybės, kaip ir kitų Lietuvos regionų įmonės, gali dalyvauti įgyvendinant atitinkamus projektus. Seimo Pirmininko teigimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje daug dėmesio skiriama efektyviai regionų politikai kaip darnaus gyvenimo šalyje sąlygai. Numatoma stiprinti regionus, sudarant galimybes visiškai išnaudoti vietos savivaldos turimą potencialą, kartu suteikiant savivaldybių institucijoms pakankamas galias bei finansinius instrumentus. Siekiamas rezultatas – sukurtos prielaidos spartesnei regionų socialinei ir ekonominei plėtrai bei vystymosi skirtumų mažėjimui. Ministerijos ir savivaldybės bus įtrauktos į šį procesą, kurio metu turės parengti konkrečius ilgalaikius sprendimus. Vyriausybės programos įgyvendinimo plano projekte yra numatytas paskatų sistemos vietos ekonominiam potencialui didinti ir infrastruktūrai optimizuoti sukūrimas, taip pat numatomas regionų kryptingos plėtros principų suformavimas ir plėtros planavimo sistemos pertvarkymas. „Regionų savivaldybės turėtų aktyviai dalyvauti šiame procese, nes jos yra sukaupusios daugiausiai patirties ir žinių įvertinti regiono vidinius išteklius ir jų pasitelkimo regiono plėtrai galimybes, taip pat įvertinti ilgalaikes prognozes ir nustatyti strategines plėtros kryptis“, – sako Viktoras Pranckietis. Pirmininko nuomone, šiuo metu reikia paramos ir savivaldybės iniciatyvoms – SmartPark ir energetikos kompetencijos centro kūrimui, energetikos muziejaus kūrimui šalia IAE arba IAE informacinio centro pagrindu. Pasak jo, nenaudojamus IAE pastatus reikia ne griauti, o pritaikyti naujiems verslams. Kaip vieną iš minčių, Seimo Pirmininkas pateikė bendradarbiavimą su CERN - Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija, kuri šiuo metu ieško galimybių ir atitinkamą infrastruktūrą turinčių vietų steigiant duomenų saugojimo centrus. Viktoro Pranckiečio teigimu, toks centras galėtų atsirasti Visagine, būtų sukurtos naujos darbo vietos.    ...

Ekonomika šiandien. Pelno mokesčio lengvatos

Ekonomika šiandien. Pelno mokesčio lengvatos  Žinių radijas,llri.lt Praėjusią savaitę Vyriausybė pateikė pristatė planuojamas pelno mokesčio permainas, kurios turėtų paskatinti investicijas į aukštąsias technologijas. Lietuvos laisvosios rinkos instituto rengiamoje Žinių radijo laidoje „Ekonomika šiandien“ Žilvinas Šilėnas apie tai diskutavo su LR Ūkio viceministre Lina Sabatiene ir Verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininku Mariumi Dubnikovu. Pirmas siūlymas – įvesti 100 proc. pelno mokesčio lengvatą investicijoms į technologinį atsinaujinimą. Šiuo metu riba yra 50 proc. M. Dubnikovas pritaria technologinio tobulėjimo idėjai. „Gyvename ant pramonės revoliucijos lūžio. Šalys, kurios sugebės atsinaujinti dabar, galės konkuruoti ateityje. Tai gali paskatinti didesnius atlyginimus ir padėti išspręsti emigracijos problemą“, − teigia pašnekovas. Dar viena tiekiama naujovė – 5 proc. pelno mokesčio lengvata komercializuotiems išradimams. Kitas pasiūlymas – 300 proc. lengvata mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (TEP) veiklai. Vis dėlto Ž. Šilėnas įsitikinęs, kad geriausia pelno mokestį reinvestuojam pelnui iš viso panaikinti. „Jeigu norime gyventi kaip Honkonge ar Singapūre, turime vykdyti labai liberalią ekonominę politiką. Negalime sau leisti būti vidutiniškai gerais. Tarkim, pelno mokesčio nebėra, tu uždirbti daug pinigų ir kaip įmonės savininkas ar akcininkas susimoki išsiimdamas dividendus per pajamų mokestį“, − teigia LLRI vadovas. Dubnikovas sutiko, jog verslas tokią galimybę palaikytų. Laidos rubrikoje „Stebime valdžią“ Ž. Šilėnas aptarė šią savaitę politikų pateiktus pasiūlymus. Lietuvos laisvosios rinkos institutas kritikuoją norą didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, riboti atsiskaitymą grynaisiais pinigais ir planuojamus Dirvožemio įstatymo pakeitimus.

Anykštėnas ūkininkas Audrius Juška metė iššūkį ir olandų šiltnamių verslui, ir emigracijai

Pavasarį, kai ant prekystalio pasirodo švieži lietuviški agurkai ar pomidorai, dažnas pirkėjas net nesvarsto, ką rinktis, nes žino – Lietuvoje užaugintos produkcijos kokybė garantuota. Tačiau, kodėl mūsiškiai daržovių augintojai pajėgūs aprūpinti tik 35 procentus visos šalies rinkos?  Kodėl remiame lenkų, ispanų, olandų verslą, užuot iki soties kirtę lietuviškas daržoves ir vaisius?Atsakymo pabandėme ieškoti Anykščių rajono ūkininko Audriaus Juškos šiltnamių versle. Gintaras MINIJA, www.verslaspolitika.lt Pirkėjų stalui – aukštos kokybės produkcija Anykščių pašonėje esantys ūkininko Audriaus Juškos daržovių šiltnamiai jau iš tolo traukia akį. Ūkis per keliolika metų nuo smulkios įmonės išaugo į stambiausią privatų Anykščių verslą. Iš čia, naudojant pažangiausias technologijas, užauginti agurkai ir pomidorai patenka į didžiuosius Lietuvos prekybos tinklus. Anot ūkininko, pavasarį šiltnamiuose išauginti agurkai būna sveikiausi. Prieš kenkėjus čia kovoja kiti natūralūs kenkėjai, kurie minta ,,negeraisiais“. Daržovių kokybe šiltnamiuose itin rūpinamasi, kruopščiai ir laiku atliekami laboratoriniai tyrimai. „Praėjusiais metais valstybei sumokėjome pusę milijono eurų mokesčių, dabar per savaitę užauginame 150 tonų agurkų ir pomidorų“, – sako Anykščių rajono ūkininkas Audrius Juška, kurio verslo sėkmės paslaptis labai paprasta – visada būk savo valios šeimininku, mylėk žemę ir žmones. Galima sakyti, kad pastaraisiais metais ūkininkas A. Juška įdiegė ne tik naujausias šilumą taupančias, bet ir geriausias, pasaulyje žinomas daržovių auginimo technologijas, išplėtė šiltnamių plotą. Ūkininkauja Audrius Juška kartu su šeima. Kokia buvo verslo pradžia? Jo brolis Valdemaras, taip pat neretai naktimis bluosto nesudedantis dėl iškylančių su šiltnamiai susijusių problemų, juokaudamas sakė, kad viskas prasideda nuo smulkmenų, nuo kasdienių rūpesčių kaip išmaitinti ir aprengti šeimą. Šiltnamių ūkis puoselėjamas ir mylimas visos Juškų šeimynos. Netoli Ažuožerių kaimo buvo įkurtas pirmasis 2,5 aro jų šeimos šiltnamis. ,,Vėliau nusipirkau žemę iš giminaičių, šalia kelio Anykščiai–Panevėžys, pasinaudojęs Europos Sąjungos parama, pastačiau pirmuosius 2 hektarų pločio modernius šiltnamius ir dujomis kūrenamą katilinę“, – pasakoja ūkininkas. Didžiausias rajono privatus darbdavys Audrius Juška sako, kad sustoti niekada negalima, tačiau pastatyti 1 ha šiuolaikinį stiklinį šiltnamį kainuoja 1 milijoną eurų. Šiltnamiai reikalauja solidžių investicijų, iš vieno hektaro reikia gauti bent 1 milijoną. Pavyzdžiui, kad tokią sumą ūkininkas uždirbtų iš lauko kultūrų, jis turi apdirbti bent 300 ha ploto. Būtina įsidėmėti ir šiuos skaičius: vidutiniškai viename šiltnamių ha dirba apie 13 žmonių, o ūkininkas, valdantis 500 ha, įdarbina du, tris žmones. Skandinavijos šalių patirtis rodo, kad šiltnamių verslas tikrai yra perspektyvus, olandai per metus išaugina tris derlius, o suomiai, stodami į ES, net išsikovojo paramą šiltnamiams. Galime pasidžiaugti, kad ir Lietuvoje turime tokio paties techninio lygio šiltnamius, kaip Olandijoje, Lenkijoje ar Skandinavijoje, o Audriaus Juškos ūkis yra didžiausias rajone privatus darbdavys, lenkiantis darbuotojų skaičiumi net įmonę „Anykščių vynas“. Šiltnamiams prižiūrėti reikia daug rankų – 1 hektaru šiltnamio rūpinasi apie 14 žmonių, o šiuo metu šiltnamiuose triūsia daugiau kaip 170 žmonių. Penktus metus ūkyje dirbanti Inga Paulavičienė pasakojo, kad darbu itin patenkinta, moterį džiugina, kad vis daugiau anykštėnų sugrįžta į tėviškę iš svečių šalių, o dėl šiltnamių plėtros Anykščiuose daugėja darbo vietų. Ūkininkų šiltnamius šildo biokuro katilinė Prieš keletą metų ūkyje buvo iškilmingai atidarytas pažangių technologijų šiltnamių blokas bei biokuro katilinė, kuri būtų pajėgi apšildyti visą Anykščių miestą. Įdomus faktas: katilinę ir šiltnamius tuomet pašventino Anykščių šv. Mato bažnyčios kunigas. Naują biokuro katilinę pastatė bendrovė „AXIS Texnologies“, o šiltnamius – UAB „Schetelig lit“. Tai buvo pirmoji Lietuvoje biokuro katilinė, skirta būtent žemės ūkio reikmėms, ją „Axis Technologies“ ūkininkui pastatė per šešis mėnesius. 9,335 mln. eurų vertės projektas, pastatant 6 hektarų ploto stiklinius šiltnamius bei modernizuojant 2 hektarus veikiančių šiltnamių, įgyvendintas ES, A. Juškos bei iš Šiaulių banko skolintomis lėšomis. Projektui iš viso buvo skirta daugiau kaip 6,5 mln. eurų ES paramos. Anot Audriaus Juškos, projektas unikalus tuo, jog buvo suprojektuota ir ūkyje įdiegta ne tik biokuro katilinė, bet ir 160 m³ akumuliacinės talpos, kurių paskirtis – akumuliuoti šilumos energiją, kai poreikis šiltnamiuose dienos metu sumažėja iki minimumo ir ją panaudoti tuomet, kai poreikis yra didžiausias. Ūkininkas džiaugėsi, kad apšildyti šiltnamius biokuru, medienos skiedromis, kainuoja apie 30 – 40 proc. pigiau nei gamtinėmis dujomis. Jo nuomone, biokuro katilinė atsipirks per penkerius metus. Kodėl remiame olandų verslą? Šiltnaminių daržovių auginimas labai brangus, tačiau lietuviai suvartoja kelis kartus mažiau daržovių nei kitų Europos šalių gyventojai. Ar galime konkuruoti su lenkais, ispanais, olandais, kai ūkininkai moka daug mažiau už elektros energiją, o jų šalyse kur kas mažesnis pridėtinės vertės mokestis? Tarkime, Olandijoje išauginti pomidorai yra dvigubai brangesni, bet olandai veža perteklinę produkciją ir į Lietuvą. Valgome vaškinius pomidorus, nes užsieniečiai įsigudrino net išvesti specialias daržovių veisles, kurios būtų atsparios transportavimui, bet to, kad daržovės ištvertų netrumpą kelionę, jos yra ,,pamaitinamos“ ir specialiomis cheminėmis priemonėmis. Kodėl mūsiškiai daržovių augintojai pajėgūs aprūpinti tik 35 procentus Lietuvos daržovių rinkos? Kodėl remiame lenkų, ispanų, olandų verslą, užuot iki soties kirtę lietuviškas daržoves? Audrius sako, kad savo rūpesčius ne kartą išsakė Vyriausybės atstovams, Seimo nariams. Neseniai anykštėno ūkininko problemomis domėjosi Seimo Pirmininkas Viktoras Pranskietis, pas jį buvo užsukęs ir Europos Parlamento narys Antanas Guoga. Ūkininkui džiugu, kad valdžia supranta gyventojų problemas, bando padėti, nors ir ne visada sėkmingai. Pastangos gauti valstybės dotacijas didėjančioms energijos kainoms padengti, lieka bevaisės. Ne vienas premjeras yra pripažinęs, kad daržoves auginančių verslininkų problemos yra rimtos, tačiau dėl dotacijų ir pridėtinės vertės mokesčio sumažinimo reikalai nepajudėjo. Žemės ūkio ministerija ne kartą ieškojo būdų, kaip padėti šiltnamių verslui, nes ES reglamentai riboja tam skiriamą valstybės pagalbą. Pavyzdžiui, kai ministerijai vadovavo ūkininkas Kazimieras Starkevičius, siūlyta šiltnaminių daržovių auginimą pripažinti viešuoju interesu ir taip skirti dotacijas. Tačiau toks siūlymas nesulaukė Vyriausybės pritarimo. Tuomet nepavyko susitarti ir su „Lietuvos dujomis“, kad bendrovė taikytų specialią dujų vartojimo ir kainų schemą šiltnamiams. Ūkininkai Audrius ir Valdemaras Juškos ir toliau žada plėsti savo verslą. Daržovių augintojai daug tikisi iš Sauliaus Skvernelio Vyriausybės ir ūkininko Broniaus Markausko, kuris dabar vadovauja Žemės ūkio ministerijai. Reikia tik išmintingų sprendimų, svarbu rasti būdų, kaip pigiau panaudoti elektros energiją šiltnamių apšildymui. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, būtent išlaidos energetiniams ištekliams sudaro apie 60 proc. šiltnamių patiriamų sąnaudų. Tuomet laimėtų visi. Ir politikai, ir daržovių augintojai, ir valstybė, kuriai nauda iš šiltnamių sugrįžtų sumokėtais mokesčiais ir darbo vietomis. ,,Vienas hektaras šiltnamių sukuria 100 kartų didesnę vertę negu lauko kultūros“, – pastebėjo Audrius Juška. Beje, kai Lietuvos šiltnamių ūkiui buvo pasiūlyta kurtis Elektrėnuose, prie Lietuvos elektrinės, kur šiltnamiams galėtų būti tiekiama pigesnė šiluma, tuo iš karto susidomėjo olandai. ,,Jeigu įsigytume pigesnės naktinės elektros, lietuviškus agurkus ir pomidorus galėtume į prekybos tinklus tiekti visus metus. Europos valstybėse ūkininkai šiltnamiams gauna energetikos dotacijas, todėl jų produkcijos savikaina yra mažesnė“, – sako A. Juška.

Seimas turi atmesti skubotai ir nekompetentingai parengtą Miškų įstatymo pakeitimo projektą

Komentaras Seimas turi atmesti skubotai ir nekompetentingai parengtą Miškų įstatymo pakeitimo projektą Į žurnalo www.verslaspolitika.lt leidinio „ŠIANDIEN“ klausimus atsako Kauno miškų urėdas Saulius LAZAUSKAS Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė siūlymui, kad valstybinių miškų ūkio valdymo reformos nepriklausomą ekspertinį vertinimąatliktų ne tik Aplinkos ministerijos ir komiteto vadovybės siūlomi teisės,verslo ir vadybos srities išsilavinimą turintys specialistai, bet ir miškotyros srities mokslininkai. Kaip vertinate šį komiteto sprendimą, taip pat, kad šią ,,namų užduotį“ turėjo atlikti Vyriausybė? Tai ciniškas pasityčiojimas iš teisingumo ir iš mūsų, miškininkų. Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nepriklausomo ekspertinio įvertinimo pirkimo sąlygų reikalavimai buvo paruošti dalyvaujant Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui K. Mažeikai ir pritarus šešiems šio komiteto nariams, patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017-04-21 sprendimu Nr. SV-S-209. Man regis, kad Seimo nariai, balsavę už tokias įstatymo projekto ekspertinio vertinimo pirkimo sąlygas, mus visus laiko ,,Kvailių šalies“ gyventojais. Esant tokiam sudėtingam ir visuomenei svarbios srities valstybinių miškų valdymo reformos teisės aktų vertinimui, ekspertizei atlikti būtinai reikalingi ne tik teisininkai, ekonomistai, bet ir miško ūkio valdymo specialiųjų žinių turintys miškų valdymo ir politikos formavimo specialistai. Visgi, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika ir kai kurie šio komiteto nariai užkirto tam kelią. Kodėl? Mano nuomone, pirkimo sąlygos yra skirtos konkrečiam tiekėjui ir kelia pagrįstų įtarimų dėl ketinamų pasirinkti ekspertų nepriklausomumo, todėl manau, kad šios pirkimo sąlygos yra neteisėtos ir pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Pavyzdžiui, vienas iš kvalifikacinių reikalavimų ekspertui: ,,Ekspertas turi turėti: aukštąjį socialinių mokslų studijų srities verslo ir vadybos (valdymo) krypties išsilavinimą (būtina patvirtinta kvalifikacija verslo valdymo srityje) ir ne mažesnę kaip 10 metų verslo valdymo patirtį einant vadovaujamas pareigas, iš jų ne mažesnę kaip 5 metų patirtį valstybės valdomų įmonių valdymo srityje.“ Šis reikalavimas yra diskriminacinis, nepagrįstai ribojantis konkurenciją, o tokie reikalavimai atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pažymėtina, kad kvalifikaciniai reikalavimai, nurodyti pirkimo sąlygose, yra užaukštinti ir objektyviai nebūtini, siekiant išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kvalifikuotas ir pajėgus atlikti reikalingas paslaugas. Pirkimo sąlygų reikalavimas dėl išsamios ekspertų išvados suteikimo per 14 kalendorinių dienų nuo pirkimo sutarties dienos yra objektyviai per trumpas tinkamai įvykdyti visas paslaugas, t. y. išsamiai išanalizuoti Europos šalių valstybinių miškų valdymo modelius, siūlomo modelio reformos kaštų ir naudos santykį bei ekonominį pagrįstumą, atlikti siūlomo modelio palyginimą su kitomis juridinių asmenų teisinėmis formomis (akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, biudžetinė įstaiga), išsamiai išanalizuoti įstatymo projekto poveikį korupcijos apraiškoms ir skaidrumui, išnagrinėti ir nustatyti išlaidų poreikį bei įtaką darbo vietų kūrimui ir išlaikymui bei t. t. Itin trumpas paslaugų suteikimo terminas sudaro pagrindą manyti, kad paslaugų techninė specifikacija galimai pritaikyta konkrečiam tiekėjui, jau turinčiam parengtą ekspertizę, kelia pagrįstą nepasitikėjimą išvadų nepriklausomumu ir pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 2 dalį. Pirkimui numatyta skirti iki 100,00 Eur įskaitant PVM. Tai pasityčiojimas. Ši suma juokinga, tai pusvalandžio užmokestis kvalifikacinių reikalavimų ekspertui. Akivaizdu, kad už tokią sumą nepriklausomam ekspertui neįmanoma įvykdyti Pirkimo apimtį sudarančių paslaugų, todėl manau, kad Pirkimas vykdomas proteguojant konkretų subjektą, kuriam už darbą realią kainą galimai sumokės tikrieji miškų valdymo reformos užsakovai. Kokią žalą padarė Aplinkos ministerija miškininkams, visuomenei ,,buldozeriniu principu“ stumdama valstybinių miškų valdymo reformą, ar tapo aišku, kas šios reformos pagrindinis dirigentas, koks logiškiausiasbūtų Seimo sprendimas po įtemptų diskusijų? Valstybinių miškų žinyboje dirbu 34 metus, tačiau tokio nesiskaitymo, niekinimo, melo ir šmeižto dar neteko matyti. Dauguma mano kolegų didžiąją savo gyvenimo dalį atidavė Lietuvos miškams, jie sąžiningai dirbo prižiūrėdami, atkurdami, puoselėdami Lietuvos miškus. Ko šiandien sulaukė miškininkai? Aukščiausieji šalies politikai juos visus išvadino sovietinio valdymo reliktais, korupcijos sinonimais, sovietinio nomenklatūrinio valdymo bastionais ir panašiai. Aplinkos ministerijos pareigūnai pareiškė, kad visiems be išimties įteiks atleidimo iš darbo lapelius. Manau, kad padorūs žmonės taip neturėtų elgtis. Nerimtai atrodo šios reformos autoriai, kai tokio masto reformą vykdo neatlikę jokių skaičiavimų ir kalba apie reformos ekonominį efektyvumą. Apskritai reforma pradėta ne nuo to galo. Pirma, viešai paskelbiama, kad bus viena valstybinius miškus valdanti įmonė, o po to, imituojamos diskusijos su visuomene ieškant geriausio miškų valdymo varianto. Miškininkams ir visuomenei viešai nepateikta svarstyti jokių galimų reformos alternatyvų, nėra siūlomų priemonių įgyvendinimo ekonominio pagrindimo, nėra pateikta reformos socialinių pasekmių prognozių ir vertinimo. Neįvertinta miškų išteklių valdymo ir prekybos mediena monopolizavimo įtaka smulkiajam verslui. Manau, kad visa tai turėjo būti padaryta prieš priimant sprendimą dėl valstybinių miškų valdymo reformos. Valstybinio miškų ūkio valdymo reformos užsakovai mums žinomi seniai. Po kiekvienų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą aukščiausiuose valdžios sluoksniuose ir viešoje erdvėje prasideda „diskusijos“ dėl valstybinio miškų ūkio reformos ir urėdijų naikinimo. Stambieji medienos perdirbėjai siekia valdyti medienos žaliavas. Esant 42 atskiroms urėdijoms, užvaldyti miškų išteklius jiems nepavyko. Buvo eilė bandymų Vyriausybėje ir Seime, siekiant dirbtinai apriboti konkurenciją ir sudaryti galimybę grupei asmenų išskirtinėmis sąlygomis, kitų medienos pirkėjų ir valstybės sąskaita, apsirūpinti mediena už jiems, bet ne valstybei ,,priimtiną“ kainą. Tai ir yra tikrasis reformos tikslas. Įsteigus vieną valstybinius miškus valdančią įmonę, atsiranda įvairios galimybės, lemiančios medienos prekybos tvarką apriboti smulkiųjų medienos pirkėjų konkurenciją, o tai paveikia asmenis, priimančius sprendimus dėl prekybos mediena iš valstybinių miškų. Be miškininkų parengtas Miškų įstatymo pakeitimo projektas nieko gero neduos. Siekiant valstybinių miškų sistemos efektyvumo, reikia įgyvendinti strateginius sprendimus, t. y. depolitizuoti valstybinių miškų valdymą, sukuriant skaidrią miškų urėdų ir kitų miškininkystės vadovų skyrimo tvarką, įgyvendinti skaidrią ir objektyvią sistemingą miškų urėdijų veiklos vertinimo ir vadovų atestavimo tvarką, išgryninti pajamų neduodančią socialinę, ekologinę, aplinkosauginę veiklą, sukurti vieningą integruotą miškų ūkio apskaitos informacinę sistemą, sukurti ir įdiegti visoms miškų urėdijoms vieningą buhalterinės apskaitos programą, centralizuoti planavimo ir stebėsenos, teisės, komunikacijos, nekilnojamojo turto valdymo, viešųjų pirkimų, apskaitos ir informacinių sistemų, ekologinio švietimo, bei kitas bendrąsias funkcijas. Mano nuomone, urėdijos turėtų išlikti savarankiški juridiniai asmenys, vykdantys kompleksinę miškų ūkio veiklą, o judėti reikėtų veiklos efektyvinimo ir plėtros kryptimi įgyvendinant strateginius sprendimus ne naikinant, o kuriant papildomas darbo vietas regionuose. P.S. 2017 m. gegužės 12 d. Seimo valdyba nutarė šio įstatymo projekto nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo nevykdyti.   

Žemės grąžinimas miestuose – savivaldybių rankose

Karolis DIDŽIULIS Pastaruoju metu vis dažniau pasirodantys kai kurių valstybės ir savivaldybių politikų siūlymai naikinti Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ir jos funkcijas pavesti savivaldybėms gali būti vertinami tik kaip siekis silpninti valstybinės žemės administravimą, jos naudojimo kontrolę bei priežiūrą ir sukurti palankią terpę galimiems piktnaudžiavimams ir korupcijai. Be to, kai kurie politikai sąmoningai klaidina visuomenę teigdami, kad panaikinus NŽT paspartėtų žemės grąžinimo procesas. Ši problema ypač opi Vilniaus mieste. Kiek žemės jau grąžinta? Lietuvos miestuose iki 2017 m. balandžio 1 d. 51,80 tūkst. piliečių pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 39,98 tūkst. ha žemės plotą. Nuosavybės teisės atkurtos į 39,36 tūkst. ha žemės, t. y. nuosavybės teisės į miestuose turėtą žemę atkurtos 87,17 proc. piliečių, į 90, 56 proc. žemės ploto, nurodyto jų prašymuose. Pagal 2017 m. balandžio 1 d. bū klę miestų teritorijose liko atkurti nuosavybės teises 6,65 tūkst. piliečių į 3,724 tūkst. ha žemės plotą. Kauno mieste žemės grąžinimo procesas baigtas 90 proc. Klaipėdos mieste nuosavybės atkūrimo procesas baigtas 100 proc. Panaši padėtis yra daugelyje kitų Lietuvos miestų. Tuo tarpu Vilniuje nuosavybė atkurta tik apie 54 proc. Vilniaus mieste 6,43 tūkst. piliečių pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 5,24 tūkst. ha žemės plotą. Tačiau dėl savivaldybės neveiklumo, iki 2017 m. balandžio 1 d. Vilniaus mieste nuosavybės teisės atkurtos tik į 2,87 tūkst. ha žemės. Anot NŽT vadovo D. Kuprio, teisinis pagrindas NŽT priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo miestuose yra savivaldybių rengiami miestų žemės sklypų detalieji planai arba žemės valdos projektai ir patvirtintos žemės sklypų kadastro duomenų bylos. Jeigu minėtų dokumentų savivaldybė nepateikia NŽT, ši neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į žemę. ,,Taigi žemės grąžinimas miestų teritorijose priklauso nuo savivaldybių veiksmų – būtent jos yra teritorijų planavimo dokumentų iniciatorės, o savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija“, – pastebėjo NŽT vadovas. Savivaldybės yra vieninteliai miestuose esančių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizatoriai, todėl visais atvejais, kuomet NŽT turi spręsti klausimus dėl valstybinės žemės nuomos, pardavimo ar perdavimo nuosavybėn, pagrindinę įtaką tokiems sprendimams turi savivaldybių atliekami veiksmai bei priimti sprendimai organizuojant ir tvirtinant žemės sklypų suprojektavimo dokumentus. Todėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra sparta priklauso nuo Vilniaus miesto savivaldybės suprojektuotų ir perduotų grąžinimui natūra žemės sklypų skaičiaus. ,,NŽT ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydama nevilkinti nuosavybės grąžinimo proceso, tačiau savivaldybė iki šiol nesiima jokių konkrečių veiksmų šiai problemai spręsti,“- sako Danielius Kuprys. Šiuo metu NŽT Vilniaus miesto skyriuje vyksta naujų žemės sklypų individualiai statybai, Vilniaus mieste, skirstymo komisijos posėdžiai (2017 m. balandžio 24 d – gegužės 5 d.). Pakviesta 500 piliečių, kuriems šiuo metu siūloma rinktis 174 naujus žemės sklypus. Vykdant NŽT direktoriaus pavedimą, kuriuo Vilniaus miesto skyriui pavesta organizuoti laisvos valstybinės žemės, esančios Vilniaus mieste, plotų, didesnių kaip 0,04 ha, kuriuose pagal teisės aktų reikalavimus būtų galima atkurti nuosavybės teises nustatymo darbus, iš viso parengtos 59 schemos, kuriose pažymėti 178 laisvos valstybinės žemės plotai, apimantys 455,0674 ha ploto teritoriją. Pažymėtas laisvų valstybinės žemės plotų schemas Vilniaus miesto skyrius 2017 m. kovo 24 d. perdavė Vilniaus miesto savivaldybei, kad ši įvertintų ar pateiktuose laisvos valstybinės žemės plotuose pagal vietovės lygmens bendrojo plano sprendinius savivaldybė nėra numačiusi veiklos, susijusios su visuomenės poreikių ir miesto reikmių tenkinimu. Jeigu ne, informuotų, ar šie laisvos valstybinės žemės plotai gali būti suprojektuoti nuosavybės teisėms į žemę atkurti. Valstybei reikia stiprios ir efektyviai veikiančios institucijos NŽT yra pagrindinė Lietuvos valstybės institucija, kuri įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityje. Šiuo metu NŽT patikėjimo teise valdo per 1,05 mln. ha Lietuvos Respublikos valstybinės žemės ir užtikrina visapusišką šios žemės valstybinę kontrolę. Pavyzdžiui, 2016 m. NŽT atliko daugiau nei 10 000 žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimų visoje Lietuvoje. Šių patikrinimų metu buvo nustatyta 2 210 žemės naudojimo tvarkos pažeidimų. Šiemet Nacionalinė žemės tarnyba numatė patikrinti 11 310 žemės sklypų, iš jų 7 457 sudarys žemės sklypų planiniai patikrinimai. Siekiant užtikrinti efektyvią žemės naudojimo kontrolę, didžiausią dėmesį 2017 metais numatyta skirti išnuomotos valstybinės žemės sklypų patikroms – 1 240 patikrinimų, ir išnuomotos kitos paskirties (gyvenamųjų namų, pastatų teritorijų, visuomeninės paskirties teritorijų, rekreacinių ir pan. teritorijų) valstybinės žemės patikroms – 1 330 patikrinimų. Didelis dėmesys šiemet skiriamas ir suteiktų laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti valstybinės žemės plotų tikrinimams. Suplanuota patikrinti net 2 037 žemės ūkio veiklai vykdyti skirtų žemės plotų. Taip pat sistemingai tikrinami ir su vandens telkiniais besiribojantys žemės sklypai. Šių metų pirmąjį ketvirtį NŽT aktyviai vykdė žemės naudojimo kontrolę. Sausio–kovo mėnesiais buvo atlikti 1 962 žemės naudojimo patikrinimai. Daugiausiai patikrinimų atlikta Vilniaus rajono (220), Vilniaus miesto (213), Klaipėdos rajono (61), Ignalinos (61), Pasvalio (52), Panevėžio (50), Ukmergės (48), Pakruojo (43), Elektrėnų (42) teritorijose. Atėjus pavasariui, tikrinimai dar labiau suintensyvėjo. Antrąjį šių metų ketvirtį planuojama atlikti 3 337 patikrinimus. Daugiausiai jų planuoja įvykdyti Vilniaus miesto (100), Klaipėdos rajono (93), Alytaus (92), Panevėžio (87), Ignalinos (85), Mažeikių (83), Šilalės (81), Plungės ir Rietavo (80), Tauragės ir Pagėgių (79), Klaipė- dos miesto (78), Vilniaus rajono (77) teritoriniai skyriai. Pagrindinis tokių patikrų tikslas yra užtikrinti, kad žemės savininkai ir kiti žemės naudotojai naudotųsi žeme pagal pagrindinę jos naudojimo paskirtį ir būdą, laikytųsi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų bei teritorijų planavimo dokumentuose nurodytų reikalavimų. ,,Esant tokiai situacijai yra akivaizdu, kad valstybė turėtų būti suinteresuota turėti stiprią ir efektyviai veikiančią instituciją, kuri, nepaisydama pavienių asmenų ar suinteresuotų grupių savanaudiš kų interesų pelnytis valstybės sąskaita, užtikrintų didžiausio valstybės ir visuomenės turto – žemės – apsaugą“, – sako NŽT vadovas Danielius Kuprys. Siekiant, kad tarnybos darbas visuomenės ir valstybės interesams būtų kuo efektyvesnis, NŽT pradėta struktūrinė institucijos pertvarka. Po šios reformos bus užtikrinta didesnė NŽT teritorinių skyrių veiklos kontrolė, racionaliau išnaudojami turimi žmogiškieji ir finansiniai resursai, pagerės bendradarbiavimas su visomis valstybės, savivaldybių ir teisėsaugos institucijomis. Parengta pagal žurnalo www.verslaspolitika.lt leidinį ,,Šiandien".

Pradėjo tyrimą dėl situacijos valstybės įmonėje „Automagistralė“

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dėl VĮ „Automagistralė“, prižiūrinčios Lietuvos Respublikos automagistrales, prieš mėnesį pradėjo ikiteisminį tyrimą. Įmonė įtariama galimai piktnaudžiavusi vykdydama viešuosius pirkimus kelių remonto srityje. STT pareiškė įtarimus „Automagistralės“ vadovui V. Moliui ir jo pavaduotojui K. Eirošiui, jų namuose buvo atliktos kratos. Susisiekimo ministro Roko Masiulio nurodymu Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) pradėjo vidinį tyrimą dėl situacijos valstybės įmonėje „Automagistralė“ ir dėl įmonės direktoriaus Vladislovo Molio bei jo pavaduotojo Kazimiero Eirošiaus veiksmų. „Turime daug nerimą keliančios informacijos dėl situacijos šioje įmonėje. Privalome nedelsdami inicijuoti tyrimą dėl galimo valstybės įmonės vadovų netinkamo pareigų vykdymo. Taip pat bus imtasi veiksmų inicijuoti ieškinį dėl galimai valstybei padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis. verslaspolitika.lt  ...

Regionų ateitis yra pačių regiono lyderių rankose

Pramonininkai susitiko su Vyriausybės nariais ir pateikė savo pasiūlymus, kokius sprendimus reikia priimti artimiausiu metu, siekiant užtikrinti valstybės konkurencingumą. Bendrame Vyriausybės kabineto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdyje atkreiptas dėmesys į regioninės politikos, verslo aplinkos, aplinkosaugos, energetikos, švietimo, eksporto, valstybės modernizavimo, transporto ir kt. sektoriuose kylančius opiausius klausimus ir pateikė konkrečius pasiūlymus, įgyvendinus kuriuos būtų užtikrinta Lietuvos valstybės tvari ateitis. „Lietuvos pramonininkų konfederacija yra vienas didžiausių socialinių partnerių, kuris jau ne vienerius metus kartu su Vyriausybe siekia spręsti ne tik verslui, bet ir valstybės tvariai ateičiai svarbius klausimus. Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovaujami sektoriai sukuria 64 proc. Lietuvos ekonomikos, o 79 proc. Lietuvos prekių eksporto sudaro LPK atstovaujami sektoriai, todėl LPK keliamų klausimų ir problemų ratas yra labai platus ir orientuotas ne tik į mūsų įmonių, bet ir į visos valstybės ekonomikos stiprinimą bei jos konkurencingumo didinimą. Valstybė yra užsibrėžusi ambicingus tikslus, bet šių tikslų įgyvendinimas ir valstybės tvari ateitis priklauso nuo trijų pagrindinių faktorių – finansų, žmonių ir konkurencinės aplinkos, “ – teigė LPK prezidentas Robertas Dargis. Pasak pramonininkų, aktualiausia sritis, kurioje būtini pokyčiai, yra švietimas. Pramonės 4.0 keliami iššūkiai yra neatsiejami nuo skaitmeninių įgūdžių ugdymo, todėl būtina inicijuoti pokyčius mokykloje ir mokytojų rengime. Reikia spręsti profesinio orientavimo klausimus ir efektyviai įgyvendinti sumanios specializacijos strategiją. Kalbėdamas apie regioninę politiką LPK prezidentas pabrėžė, kad regionų ateitis yra pačių regiono lyderių rankose, tačiau norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų yra būtina užtikrint, kad savivalda būtų stipri, savarankiška ir atsakinga. LPK siūlo parengti motyvacinę savivaldybių biudžeto sudarymo metodiką, suteikti savivaldybėms teisę disponuoti valstybine žeme ir įgyvendinti kitas būtinas priemones. LPK viceprezidentas Daliaus Gedvilas akcentavo mokestinės aplinkos gerinimo svarbą – mažinti darbo jėgos apmokestinimą, didinti motyvaciją dirbti, subalansuojant paramos sistemą ir mokestinę aplinką, užtikrinti mokesčių stabilumą, tobulinti pelno mokesčio sistemą, supaprastinti mokesčių administravimą. Jis pažymėjo, kad politinė situacija akivaizdžiai įtakoja verslo sąlygas, todėl yra būtina dirbti kartu, siekiant Lietuvos kaip prekinio ženklo žinomumo. Kalbėta apie valstybės modernizavimo svarbą ir pristatyti pramonininkų pasiūlymai įkurti IRT koordinacinę tarybą, reformuoti viešąjį administravimą, taikant skaitmenines technologijas, naudoti didelių duomenų (ang. Big data) analitines programas valstybės valdymo srityje ir visomis priemonėmis skatinti Pramonės 4.0 koncepcijos įgyvendinimą. LPK viceprezidentas Erlandas Mikėnas pabrėžė, kad transporto verslo indėlis į šalies ekonomiką yra daugiau nei dvigubai didesnis už ES vidurkį, bet didėjanti konkurencija tarptautinėje erdvėje mažina šalies transporto sektoriaus konkurencingumą. Siūloma skatinti tranzitą, tinkamai ginti Lietuvos vežėjų interesus, atlikti Lietuvos kelių transporto sektoriaus konkurencingumo tyrimą. Dar kartą buvo pabrėžta būtinybė kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti skirti 80 proc. akcizo pajamų, gautų už realizuotus degalus bei kelių fondo lėšų nenaudoti bendroms valstybės reikmėms. Pramonininkai Vyriausybei išsakė pastabų dėl VIAP, pabrėžiant, kad yra būtina užtikrinti VIAP aiškumą ir skaidrumą, VIAP dydžio ir nomenklatūros stabilumą ir lankstumą, aiškiai apibrėžti VIAP nustatymo principus ir netaikyti VIAP už nuosavos gamybos elektros energiją. LPK siūlo sudaryti sąlygas privačių investicijų atėjimui į elektros energijos gamybos sektorių, užtikrinti konkurencingas energijos išteklių kainas (regiono kainų vidurkį) pramonės vartotojams ir verslui, nes tik taip Lietuvos pramonei bus sudarytos galimybės konkuruoti su kitų Europos šalių pramonės bendrovėmis. Diskutuojant apie būtinybę kovoti su šešėliu ir priemones užtikrinant verslo skaidrumą, pramonininkai pabrėžė, kad remia veiksmus, užtinkrinančius šešėlio mažinimą ir skaidrumą, bet yra būtina susitarti dėl kompleksinių priemonių, kurios padėtų surinkti mokesčius ir neįtakotų ekonomikos. Svarbu, kad būtų priimami ne politiniai, o subalansuoti sprendimai. LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS PASIŪLYMAI VYRIAUSYBEI ŠVIETIMAS Švietimo, mokslo ir inovacijų sritis yra labai plati, kurioje  yra daug tobulintinų ar net  apleistų veiklų. Ilgą laiką šioje srityje buvo stokojama sisteminio, situacinio požiūrio ir veikimo dermės. Parengta daug konceptualių dokumentų, tačiau  sprendimai jų įgyvendinimui  nebuvo realizuoti praktikoje. Šiuo metu nėra integralios ugdymo karjerai sistemos, į jos kūrimą turi įsitraukti visos suinteresuotosios pusės, nes yra pasigendama  susikalbėjimo,  bendradarbiavimo bei kryptingo veikimo.  Būtini neatidėliotini pokyčiai mokytojų rengimo, kvalifikacijos kėlimo ir atestacijos sistemoje. Į sektorinių praktinių mokymo centrų infrastruktūrą buvo investuotos didelės lėšos, tačiau ji iki šiol yra neveiksni. Atsietai ir neefektyviai veikia universitetų, kolegijų, profesinio mokymo įstaigų, mokslo institutų tinklas. Svarbu užtikrinti, kad būtų įgyvendinta sisteminė švietimo sistemos reforma, kuri atitiktų rinkos poreikius ir ekonomikos realijas, taip pat būtų užtikrinama švietimo ir mokslo bei inovacijų ir technologijų dermė ir plėtra. LPK siūlo: sukurti integralią profesinio orientavimo sistemą; inicijuoti pokyčius mokykloje ir mokytojų rengime; optimizuoti profesinio mokymo įstaigų tinklą: esamų profesinių mokymo įstaigų pagrindu suformuoti sektorinius profesinių kompetencijų centrus; į dalininkus įtraukti šakines verslo asociacijas; gerinti profesinio mokymo įstaigų valdymą ir vadybą; profesines mokyklas - biudžetines įstaigas pertvarkyti į viešąsias įstaigas. konsoliduoti aukštojo mokslo institucijų tinklą; efektyviai įgyvendinti sumanios specializacijos strategiją.  REGIONINĖ POLITIKA IR SOCIALINĖS ATSKIRTIES MAŽINIMAS Regionuose ryški socialinė ir ekonominė atskirtis, todėl didėja vidinė ir išorinė migracija, trūksta kvalifikuotų darbuotojų. 2016 m. Lietuvoje neto migracija toliau didėjo ir sudarė net 30,1 tūkst. žmonių. 2016 m. Europos Komisijos vertinimu, Lietuva kaip regionas pagal konkurencingumo indeksą užima 194 vietą iš 263. Pastaraisiais metais buvo skiriamos didelės investicijos regionų plėtrai, tačiau nemaža dalis jų atiteko pridėtinės vertės ir darbo vietų nekuriančios infrastruktūros vystymui, kurios išlaikymo išlaidos tapo našta savivaldybėms. Lietuvoje sukurta du kartus daugiau infrastruktūros nei ES vidurkis, o jos potencialas yra neišnaudotas. LPK siūlo: parengti atskirties tarp regionų mažinimo programą, užtikrinančią verslo sąlygų gerinimą, investicijų pritraukimą, vietinės darbo jėgos išsaugojimą ir demografinių pokyčių suvaldymą; stiprinti regioninės politikos tarpinstitucinį koordinavimą; užtikrinti, kad infrastruktūros plėtra būtų subalansuota ir paremta kaštų ir naudos analize; parengti motyvacinę savivaldybių biudžeto sudarymo metodiką; suteikti savivaldybėms teisę disponuoti valstybine žeme; įtraukti verslo atstovus į regionų plėtros tarybas, suteikiant jiems balsavimo teisę.   VERSLO APLINKA Mokestinė verslo aplinka. Tarptautiniuose konkurencingumo reitinguose Lietuva smarkiai atsilieka mokestine aplinka. Pasaulio ekonomikos forumo apklausos duomenimis, daugiausia sunkumų sukeliantys faktoriai užsiimti verslu Lietuvoje yra mokesčių tarifai, nelankstus darbo rinkos reguliavimas, valdžios biurokratija ir mokesčių reguliavimas. Daug metų įvairios tarptautinės organizacijos ir vietos ekspertai teikia išvadas, kuriose konstatuojama, kad darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje yra per didelis, todėl verslas nėra konkurencingas, o darbuotojai neskatinami dirbti oficialiai. Patiriant tarptautinį konkurencinį spaudimą, įmonės neturi paskatų investuoti į produktyvumo didinimą. Pasaulio konkurencingumo indekse pagal mokestines paskatas investuoti Lietuva užima 68 vietą, o pagal mokesčių poveikį skatinimui dirbti tik 121 vietą. LPK siūlo: mažinti darbo jėgos apmokestinimą; didinti motyvaciją dirbti, subalansuojant paramos sistemą ir mokestinę aplinką; tobulinti pelno mokesčio sistemą, visų pirma, pritaikant 0 proc. pelno mokesčio tarifą reinvestuojamam pelnui; mažinti mokesčių administravimo naštą (tobulinti 0 proc. PVM tarifo taikymą, pagrindžiančių dokumentų reglamentavimą, siekiant įmonėms sumažinti administravimo naštą ir sąnaudas; apsvarstyti galimybes PVM įstatyme įtvirtinti atvirkštinio PVM taikymo nuostatas sandoriams tarp Lietuvos įmonių, kaip tai taikoma prekių išvežimo iš Lietuvos teritorijos atvejais; papildyti Mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklies); užtikrinti mokesčių stabilumą; keisti mokesčių administratoriaus veikimo principus ir užtikrinti nekaltumo prezumpcijos taikymą. B) Teisinė verslo aplinka. Teisinės sistemos efektyvumas. Pasaulio konkurencingumo ataskaitos duomenimis, institucinė sritis yra viena prasčiausiai vertinamų Lietuvoje. Du žemiausioje vietoje atsiduriantys viešojo sektoriaus rodikliai: teisinės sistemos efektyvumas (šioje srityje per metus nusileidome 6-iomis pozicijomis, šiuo metu užimdami 99-ą vietą. Tai rodo, kad Lietuvoje privatiems ūkio subjektams yra labai sudėtinga teisiniais būdais užginčyti valdžios veiksmus ar kvestionuoti reguliacinius sprendimus); valdžios reguliavimo našta (užimame 40-ą vietą nuo galo ir, pavyzdžiui, Estijai nusileidžiame 95-iomis pozicijomis). LPK siūlo: mažinti reguliavimo naštą; užtikrinti verslo teisinį saugumą, sprendžiant šias problemas: valstybės piktnaudžiavimą...

Suniokojo valstiečių siūlomą susitarimą didinti atlyginimus

Algirdas Igorius, LRT Televizijos laida „Savaitė“, www.lrt.lt Vyriausybės priemonių plane yra punktas, kuriame iki šių metų 3 ketvirčio vyriausybė įsipareigoja pasiekti nacionalinį susitarimą dėl darbo užmokesčio. Į klausimą, kas jį turėtų pasirašyti, prieš porą mėnesių premjeras Saulius Skvernelis mūsų laidai yra sakęs: „Aš manau, tai turėtų apimti verslą, kaip pagrindinį darbdavį, politikus, kaip sprendimo priėmėjus, kurie gali įtakoti verslo sąlygas, investicinę aplinką, darbo jėgos apmokėjimo mažinimą, darbo vietų kūrimą. Ir trečia pusė – svarbiausi socialiniai partneriai – darbuotojų atstovai. Tai yra daugiau socialinis įsipareigojimas. Jis parodytų vien visų mūsų valią – tiek politikų, tiek verslo atstovų, tiek profesinių sąjungų, ar mes mokame tartis, ar mes tikrai matome tą patį strateginį tikslą“. Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad valdančiųjų pažadai pasirašyti su darbdaviais susitarimą dėl darbo užmokesčio didinimo yra neįgyvendinami, nes tokiam susitarimui įgyvendinti nėra instrumentų, ir pažadas iš esmės tuščias. Tos pačios nuomonės yra ir kitos valdančiosios partijos socialdemokratų, ir opozicijos atstovai, ir darbdavių, nors kai kurie tikino pasirengę pradėti dėl to dialogą, net profsąjungų lyderis susitarimą vadina tik deklaratyviu. Tačiau valstiečiai žalieji laikosi savo, jie net pareiškė, kad susitarimas – būtina sąlyga prieš įsigaliojant naujajam Darbo kodeksui. Tokius užmojus ėmus neigti premjerui, valstiečiai apsigalvojo – už Darbo kodeksą balsuos, bet darbdaviai mainais vis vien turės pasirašyti tokį susitarimą ir esą jie jam pritaria. Valdančiųjų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas pripažinęs, kad Darbo kodeksas parašytas verslo prašymu, sako, jog valdžia laikysis įsipareigojimo verslo atstovams – Darbo kodeksas bus patvirtintas Seime ir įsigalios nuo liepos. Tačiau prieš tai tie patys verslo atstovai privalės pasirašyti trišalę sutartį su Vyriausybe ir profsąjungomis, kuria, esą, įsipareigos darbuotojams didinti atlyginimus. „Verslui reikia liberalesnio Darbo kodekso, visuomenei gi, valstybei reikia didesnių algų. Tai yra normalūs mainai, normalus pokalbis. Tai yra sąžiningi mainai“, – kalbėjo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas T. Tomilinas. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, kad dabar yra tik pusantro procento įmonių, kuriose darbdaviai su darbuotojais yra sudarę kolektyvines sutartis. Jas esą įmonėse ir skatintų trišalis susitarimas tarp Vyriausybės, darbdavių atstovų ir profsąjungų. Jis sako tikintis, kad trišalė sutartis dėl atlyginimų didinimo bus efektyvi. „Man tai yra tam tikras simbolinis žingsnis, kuris skatintų susitarimą ir šakiniam lygmeny, šakos lygmenį ir įmonių lygmeny ir tą tikrai reikia daryti. Mūsų ministerija atsakinga už socialinį dialogo skatinimą“, – teigė L. Kukuraitis. Valdančiųjų koalicijos partnerių socialdemokratų atstovas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas mano priešingai – tokiais susitarimais atlyginimų nepadidinsi. Realiai tai pasiekti būtų galima pačiai valdžiai ėmus didinti per sunkmetį nurėžtus ir dešimtmečiui įšaldytus atlyginimus valstybiniame sektoriuje. Tik tada verslas būtų priverstas elgtis taip pat. O dialogas tarp darbdavių ir darbuotojų būtų galimas įteisinus darbuotojų atstovavimą įmonių valdybose. Kad jie disponuotų skaičiais visa situacija ir galėtų normaliai atstovauti savo darbuotojam ir normaliai derėtis dėl atlyginimų, dėl kitokių socialinių garantijų. Bet po tų derybų dar trišalėj taryboj dabar jau atidėjimo aš matau, kad šita nuostata dingsta ir iš valstybinių ir savivaldybinių įstaigų“, – sakė A. Sysas. Taip pat teigia ir opozicinės Tėvynės Sąjungos narė Ingrida Šimonytė, valdžios inicijuojamu tokiu susitarimu darbdavių neįmanoma įpareigoti didinti atlyginimus darbuotojams. Valstiečiams žaliesiems, esą, šis susitarimas reikalingas užmaskuoti nepavykusias derybas tarp darbdavių atstovų ir profsąjungų ir tik kosmetiškai pakeitus Darbo kodeksą. Nors per rinkimus valstiečiai žalieji žadėjo ginti darbuotojus, o vėliau net atidėjo kodekso įsigaliojimą.   „Tokio susitarimo tikslas yra deklaratyvus, nes tai apie ką kalbama tai yra kas ir taip pagal tos pačios Vyriausybės visiškai neseniai paskelbtas makroekonomines prognozes įvyks, tai yra vidutinis darbo užmokesčio augimo tempas. Vadinasi, čia nelabai verslas kuo įsipareigoja, na, o Vyriausybei čia turbūt yra toks būdas išsaugoti veidą“, – teigė I. Šimonytė. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tokį susitarimą vadina akių muilinimu, neužtikrinančiu atlyginimų didėjimo. „Reikia parodyti, kad kažką daro, tai vietoj to, kad pati valdžia kažką nors padarytų, sako, – mes pasiekėme susitarimą. Natūralu, profsąjungos ir net darbdaviai supranta tą dalyką, – ekonomika augs, algos didės ir suvaidinkime, kad tai, kas natūraliai įvyks mes pavadiname savo geros valios susitarimu ir niekam nieko nereikia daryti. Tai žinot tokia tinginio filosofija, ką aš vadinu akių muilinimu“, – sakė E. Gentvilas. Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas teigia, kad atskiruose sektoriuose susitarimai tarp darbdavių ir darbuotojų gali nulemti atlyginimų didėjimą. Šį inicijuojamą valdžios susitarimą vadina daugiau moraliniu, atlyginimų didėjimo neužtikrinančiu. Jis pripažįsta, kad po Darbo kodekso įsigaliojimo atidėjimo Trišalėje taryboje priimti pakeitimai - kosmetiniai. Esą, per derybas valdžia įspėjo, jei dėl kokių nors nuostatų nebus sutarta Trišalėje taryboje, liks ankstesnės, priimtos buvusio Seimo, todėl darbdavių atstovai nebuvę suinteresuoti iš esmės jų keisti. „Kai mes kalbam apie nacionalinio lygmens susitarimą, kuris yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio, tai, ir jis yra neprivalomas, tokių susitarimų mes esam turėję ne vieną. Bet kad jis realios naudos, kad realiai mes susitarėme ir po pusės metų visiems didėja darbo užmokestis ir mes gyvenam laimingi ir džiaugsmingi, tai maža vilties dėl šito“, – abejojo A. Černiauskas. Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos vadovas Rimantas Šidlauskas tokį susitarimą vadina populistiniu. Atlyginimai priklauso nuo ekonomikos būklės ir jokios darbdavių asociacijos negali prisiimti įsipareigojimų ir už pačius darbdavius nuspręsti didinti ar nedidinti atlyginimus įmonėse. „Kas gali šiandien priversti aludarius didinti atlyginimus, kai jie priversti mažinti darbuotojus dėl to, kad mes išsišokom regione su akcizais ir vis daugiau žmonių perka šituos produktus užsienyje. Yra daugybė kitų pavyzdžių, pavyzdžiui, valstybė nekontroliuoja baltarusiško cemento įvežimo. Akmenė dirba nuostolingai, virš šešių šimtų žmonių. Kas privers Akmenės cementą didinti atlyginimus? Niekas. Kaip aš galiu priimti įsipareigojimą, kad asociacijos nariai, rūmų nariai, reiškia, didins atlyginimus. Tam turi teisę tik įmonės savininkas ir akcininkai. Mano kolegos, kurie tą daro ir tvirtina, kad jie už tai galėtų atsakyti, padėję parašą, tai yra populizmas ir politika“, – sakė R. Šidlauskas.  ...

Tyrimas: pusė šalies gyventojų norėtų, kad jų vaikai būtų verslininkai

48 procentai šalies gyventojų savo vaikams linki verslininko karjeros. O pačius verslininkus žmonės sieja su rizika, inovacijomis ir sunkiu darbu. Tai parodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai” atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Pats kurti verslą norėtų kas trečias lietuvis – 36 procentai apklaustųjų. Verslininkais būti labiau nori jaunimas iki 25 metų, taip pat turintieji aukštąjį išsilavinimą ir didesnes pajamas. „Savas verslas daugumai žmonių pirmiausia siejasi su savirealizacija, noru pačiam būti savo gyvenimo kūrėju, ypač tai būdinga jaunesniems žmonėms. Jaunimas nebijo rizikuoti, nebijo „užplaukti ant seklumos“. Vyresniame amžiuje savo verslo mieliau imasi tie, kurie jau „išplaukę į gilius vandenis“ – išsimokslinę, pasistūmėję karjeroje, didesnes pajamas gaunantieji. Pastarieji į verslą žiūri nebe taip romantiškai, tačiau įvertina, kad nerealizuotos idėjos, sukaupta patirtis, santaupos, pažįstamų žmonių bei draugų ratas yra tai, kas leidžia imtis verslo ir pačiam tvirtai stotis ant kapitono tiltelio“, – apklausos rezultatus komentuoja sociologas Ignas Zokas. Paklausti, su kuo jiems asocijuojasi verslininkai, žmonės pirmiausia minėjo riziką (53 proc.), išradingumą ir inovacijas (51 proc.), toliau rikiuojasi sunkus darbas (48 proc.), kūrybingumas (42 proc.). 2012 m. tyrime daugiausia lietuvių verslininkus siejo su visuomenine padėtimi ir sunkiu darbu. „Verslininko įvaizdis evoliucionuoja. Žmonės verslininkus laiko inovatoriais, kurie nebijo prisiimti rizikos. Gyventojai vis dažniau pastebi naujus verslus, startuolius. Tai, kad pusė žmonių savo vaikams linki tokios karjeros, gali būti impulsas Lietuvos ateičiai. Tai leidžia tikėtis, kad ateityje kuriančių, besiimančių iniciatyvos ir nebijančių atsakomybės piliečių daugės. Klausimas, ar valstybė šį potencialą sugebės išnaudoti”, – sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas. Trys iš keturių respondentų teigia, kad būtent verslas yra ekonomikos variklis ir tik 24 proc. mano, kad ekonomikos augimą kuria valdžia ir institucijos. „Tai rodo tam tikrą visuomenės brandą. Žmonės vis labiau suvokia, kaip veikia ekonomika ir koks yra pirminis ir pagrindinis ekonominės gerovės šaltinis. Tai reiškia, kad dauguma žmonių supranta, kad asmeninė gerovė ir geras gyvenimas ateina ne iš valdžios dosnumo, pašalpų, o iš asmeninės iniciatyvos, kūrybos ir ekonominės veiklos. Tad labai svarbu, kad valdžia tokio požiūrio negniuždytų, kad sukurtų sąlygas jam skleistis, užtikrintų palankias sąlygas ekonominei veiklai ir žmonių savarankiškumui“, – teigia Žilvinas Šilėnas. Kaip ir prieš penkerius metus, pagrindine verslininkų funkcija visuomenėje gyventojai laiko darbo vietų kūrimą, taip mano net 55 proc. respondentų. Šiek tiek mažiau – 48 proc. teigia, kad pagrindinė verslininkų funkcija – gaminti prekes ir paslaugas, 42 proc. – uždirbti pelną, net trečdalis kaip vieną pagrindinių funkcijų minėjo mokesčių mokėjimą. Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą šių metų vasario 17-24 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” . Iš viso tyrimo metu apklausta 1011 respondentų nuo 18 iki 75 metų. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti gyventojų požiūrį į verslininkus. llri.lt

„Nameja Balva“ apdovanojimų ceremonija pradėjo Latvijos dienas Vilniuje

Moderniame verslo centre „Quadrum” Vilniuje išdalinti kasmetiniai „Nameja Balva“ apdovanojimai. Keturiose nominacijose apdovanojimus pelnė šešios Latvijos ir Lietuvos įmonės. „Nameja Balva“ apdovanojimus nuo 2006-ųjų metų organizuoja Latvijos investicijų ir plėtros agentūra, Latvijos Įmonių rūmai Lietuvoje ir Latvijos Respublikos ambasada Lietuvoje, siekiant skatinti Latvijos ir Lietuvos įmonių bendradarbiavimą. Susirinkusiems sveikinimo žodį tarė Latvijos ekonomikos ministras Arvils Ašeradens, Lietuvos ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius ir Latvijos investicijų ir plėtros agentūros vadovas Andris Ozols. Garbūs svečiai paskelbė oficialią Latvijos dienų Vilniuje pradžią, pakvietė dalyvauti organizuojamuose renginiuose bei pasidžiaugė glaudžiais, verslo ir strateginės partnerystės santykiais, puoselėjamais kaimyninių valstybių. Į sceną apdovanojimo iš Latvijos ekonomikos ministro Arvils Ašeradens rankų atsiimti pirmasis kopė „Balticovo“atstovas. Įmonė, tiekianti vištų kiaušinius ir gaminimui paruoštus jų produktus, garbingu apdovanojimu įvertinta už „Didžiausią eksporto augimą į Lietuvą 2016 metais”. Šioje nominacijoje „Balticovo“ nurungė tokias įmones kaip „Brain Games“, „Lat Eko Food“, „Linum Colour“. Apdovanojimą už „Didžiausią paslaugų eksporto į Lietuvą augimą 2016” pelnė „A.C.B.“, nurungusi vienintelį konkurentą nominacijoje – saugos kompaniją „Grifs AG“, kuris prieš metus pelnė geriausio darbdavio apdovanojimą. „A.C.B.“ – kelių statybos bendrovė, kuri kartu su partneriais Lietuvoje šiuo metu įgyvendina kelis projektus. „Socialiai atsakingos įmonės“ nominacijoje vyko įnirtinga kova tarp „Baltic Travel Group“, „Citadele“ banko ir „Grifs AG“. Šioje nominacijoje sėkmė šypsojosi puikiai žinomam „Citadele“ bankui, kuris praėjusiais metais ne tik įgyvendino įvairius socialinius projektus, parėmė Parolimpinį judėjimą, bet ir aktyviai rūpinosi savo daugiau nei 200 darbuotojų. Apdovanojimų ceremonijoje neliko nepastebėtos ir 3 Lietuvos įmonės, glaudžiai bendradarbiaujančios su bendrovėmis iš Latvijos, įteikti „Geriausio partnerio“ nominacijos apdovanojimai. Parodų centras „Litexpo“, komunikacijos agentūra „inSpotlight“ bei viešbutis „Comfort hotel“ paskelbti „Geriausiais partneriais“. „Nameja Balva“ apdovanojimai – pirmasis „Atrask Latviją“ dienų renginys Vilniuje. Organizatoriai kviečia aktyviai dalyvauti renginiuose ir pažinti kaimyninę Latviją. Andris Ozols, Latvijos investicijų ir plėtros agentūros vadovas, pristatė iki gegužės 5 dienos vyksiančių „Atrask Latviją“ dienų renginius: „Šiemet renginiuose pristatysime Latviją per maistą, kultūrą, dizainą, muziką, verslą. Jau šiandien lietuviško dizaino namuose LOCALS.LT bus atidaryta Latvijos mados ir dizaino pop-up. Savo kūrybą pristatys kaip niekad daug – 20 stipriausių Latvijos dizainerių ir mados prekės ženklų”. Ketvirtadienio vakarą vilniečiai pakviesti į išsirtinę vakarienę „Latvijos pojūčiai“, kur „3 pavaru restorans” šefo Juris Dukalskis ruošta vakarienė svečiams pristatyta neeiliniu gastronominiu performansu. Šiame renginyje pristatyta moderni Latvijos virtuvė bei „Europos gastronomijos sostine 2017” tapęs Rygos – Gaujos regionas. Latvijos virtuvės temą Vilniuje pratęs akcija „Paragauk Latvijos“, kuri startuos jau nuo pirmadienio, balandžio 24 d. įvairiuose Vilniaus restoranuose, baruose ir kavinėse. Vilniečiai turės progą paragauti pagal Latvijoje garsaus šefo Raimunds Zommers receptus ruoštus patiekalus. „Balandžio 22 d. – šeimos diena „Pegaso“ knygyne Akropolyje. Čia jau nuo 12 val. vaikų ir jų tėvelių laukia žaidimai ir pramogos visai šeimai, vyks Laimės rato loterija be pralaimėjimo, o kartu su Jokūbu Bareikiu skaitysime Juris Žvirgždings knygelę „Liūto riaumojimas“, kurią iliustravo dailininkė iš Lietuvos – Lina Dūdaitė“, - pasakojo J. Markūne. Anot „Atrask Latviją“ dienų organizatorių, pirmadienį, balandžio 24 d. vilniečių ir miesto svečių laukia Tautinio kostiumo parodos atidarymas Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (pradžia 16 val.). Ten pat vyks ir karūnų gaminimo pamoka (balandžio 24 d. 18 val.). Trečiadienis ypatingas mados ir dizaino gerbėjams, kurie turėtų paskubėti registruotis į Dizainerės Baibos Ladigos paskaitą ir mados iliustracijos meistro klasę, kuri vyks LOCALS.LT nuo 18 val. „Atrask Latviją“ dienas vainikuos labdaros koncertas Vilniaus pranciškonų bažnyčioje gegužės 5 dieną, pradžia 20 val.. Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami pasiklausyti Ineses Šulžanokos, Maris Treijs ir Dariaus Mažinto atliekamų kūrinių. Bilietas į koncertą – auka Krizinio nėštumo centrui. Koncerto metu bažnyčioje veiks krizinio nėštumo centro fotografijų paroda „Kaip gerai, kad tu gimei“. Visa „Atrask Latviją“ dienų programa skelbiama tinklapyje atrasklatvija.lt. www.verslaspolitika.lt...

Pramonininkai: politinė situacija akivaizdžiai įtakoja verslo sąlygas

Pramonininkai susitiko su Vyriausybės nariais ir pateikė savo matymą, kokius sprendimus reikia priimti artimiausiu metu, siekiant užtikrinti valstybės konkurencingumą. Bendrame Vyriausybės kabineto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdyje atkreiptas dėmesys į regioninės politikos, verslo aplinkos, aplinkosaugos, energetikos, švietimo, eksporto, valstybės modernizavimo, transporto ir kt. sektoriuose kylančius opiausius klausimus ir pateikė konkrečius pasiūlymus, įgyvendinus kuriuos būtų užtikrinta Lietuvos valstybės tvari ateitis. „Lietuvos pramonininkų konfederacija yra vienas didžiausių socialinių partnerių, kuris jau ne vienerius metus kartu su Vyriausybe siekia spręsti ne tik verslui, bet ir valstybės tvariai ateičiai svarbius klausimus. Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovaujami sektoriai sukuria 64 proc. Lietuvos ekonomikos, o 79 proc. Lietuvos prekių eksporto sudaro LPK atstovaujami sektoriai, todėl LPK keliamų klausimų ir problemų ratas yra labai platus ir orientuotas ne tik į mūsų įmonių, bet ir į visos valstybės ekonomikos stiprinimą bei jos konkurencingumo didinimą. Pasak pramonininkų, aktualiausia sritis, kurioje būtini pokyčiai, yra švietimas, todėl būtina inicijuoti pokyčius mokykloje ir mokytojų rengime. Reikia spręsti profesinio orientavimo klausimus ir efektyviai įgyvendinti sumanios specializacijos strategiją. Kalbėdamas apie regioninę politiką LPK prezidentas pabrėžė, kad regionų ateitis yra pačių regiono lyderių rankose, tačiau norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų yra būtina užtikrint, kad savivalda būtų stipri, savarankiška ir atsakinga. LPK siūlo parengti motyvacinę savivaldybių biudžeto sudarymo metodiką, suteikti savivaldybėms teisę disponuoti valstybine žeme ir įgyvendinti kitas būtinas priemones. LPK viceprezidentas Daliaus Gedvilas akcentavo mokestinės aplinkos gerinimo svarbą - mažinti darbo jėgos apmokestinimą, didinti motyvaciją dirbti, subalansuojant paramos sistemą ir mokestinę aplinką, užtikrinti mokesčių stabilumą, tobulinti pelno mokesčio sistemą, supaprastinti mokesčių administravimą. Jis pažymėjo, kad politinė situacija akivaizdžiai įtakoja verslo sąlygas, todėl yra būtina dirbti kartu, siekiant Lietuvos kaip prekinio ženklo žinomumo. Kalbėta apie valstybės modernizavimo svarbą ir pristatyti pramonininkų pasiūlymai įkurti IRT koordinacinę tarybą, reformuoti viešąjį administravimą, taikant skaitmenines technologijas, naudoti didelių duomenų (ang. Big data) analitines programas valstybės valdymo srityje ir visomis priemonėmis skatinti Pramonės 4.0 koncepcijos įgyvendinimą. LPK viceprezidentas Erlandas Mikėnas pabrėžė, kad transporto verslo indėlis į šalies ekonomiką yra daugiau nei dvigubai didesnis už ES vidurkį, bet didėjanti konkurencija tarptautinėje erdvėje mažina šalies transporto sektoriaus konkurencingumą. Siūloma skatinti tranzitą, tinkamai ginti Lietuvos vežėjų interesus, atlikti Lietuvos kelių transporto sektoriaus konkurencingumo tyrimą. Dar kartą buvo pabrėžta būtinybė kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti skirti 80 proc. akcizo pajamų, gautų už realizuotus degalus bei kelių fondo lėšų nenaudoti bendroms valstybės reikmėms. Pramonininkai Vyriausybei išsakė pastabų dėl VIAP, pabrėžiant, kad yra būtina užtikrinti VIAP aiškumą ir skaidrumą, VIAP dydžio ir nomenklatūros stabilumą ir lankstumą, aiškiai apibrėžti VIAP nustatymo principus ir netaikyti VIAP už nuosavos gamybos elektros energiją. LPK siūlo sudaryti sąlygas privačių investicijų atėjimui į elektros energijos gamybos sektorių, užtikrinti konkurencingas energijos išteklių kainas (regiono kainų vidurkį) pramonės vartotojams ir verslui, nes tik taip Lietuvos pramonei bus sudarytos galimybės konkuruoti su kitų Europos šalių pramonės bendrovėmis. Diskutuojant apie būtinybę kovoti su šešėliu ir priemones užtikrinant verslo skaidrumą, pramonininkai pabrėžė, kad remia veiksmus, užtinkrinančius šešėlio mažinimą ir skaidrumą, bet yra būtina susitarti dėl kompleksinių priemonių, kurios padėtų surinkti mokesčius ir neįtakotų ekonomikos. Svarbu, kad būtų priimami ne politiniai, o subalansuoti sprendimai. LPK, verslaspolitika.lt...

L. Balsys: „Ekspertizę dėl miškų valdymo reformos atliks ekspertai, nieko neišmanantys apie miškus?“

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė Seimo nario Lino Balsio siūlymui, kad valstybinių miškų ūkio valdymo reformos nepriklausomą ekspertinį vertinimą atliktų ne tik Aplinkos ministerijos ir komiteto vadovybės siūlomi teisės, verslo ir vadybos srities išsilavinimą turintys specialistai, bet ir miškotyros srities mokslininkai. Pasak parlamentaro, skelbiant ekspertų atrankos konkursą ir į miškų ūkio valdymo reformos ekspertinį įvertinimą neįtraukus miškotyros srities mokslininkų, studija gali būti atlikta nepakankamai kvalifikuotai ir šališkai, „pritempiant“ išvadas prie ministerijos itin stumiamo vienos valstybinės miškų valdymo įmonės modelio. „Manęs jau nebestebina tai, kaip kelią skinasi valstybinių miškų ūkio valdymo reforma.  Miškotyros srities mokslininkų eliminavimas iš studijos rengimo tik patvirtina, kad už vadinamosios reformos gali slypėti stambiojo medienos verslo interesai, o  valdančioji Seimo  dauguma jiems pataikauja“, – sakė L. Balsys. Aplinkos apsaugos komiteto nario L. Balsio manymu, nors komitetas ir pritarė jo pasiūlytiems klausimams, į kuriuos turės atsakyti nepriklausomi ekspertai, tačiau, atsisakius į grupę įtraukti miškotyros mokslo atstovus, tikėtis kvalifikuotų atsakymų sunku. Ekspertai turės atlikti analizę, koks valstybinių miškų valdymo modelis dažniausiai taikomas kitose Europos valstybės, atlikti valstybinių miškų ūkio valdymo reformos kaštų ir naudos analizę bei ekonominį pagrįstumą, įvertinti siūlomos vienos valstybinės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ statusą, funkcijas, poveikį korupcijos lygiui, kiek ši reforma pareikalaus išlaidų iš valstybės biudžeto, kokį efektą turės darbo vietų kūrimui ir išlaikymui. Siūlymas atlikti reformos ekspertinį įvertinimą motyvuojamas tuo, kad miškų ūkio valdymo reforma pradedama skubotai, be kaštų ir naudos analizės bei išsamaus jos poveikio įvertinimo, galimai korupcinių interesų. www.verslaspolitika.lt

Apsipirkimas internete: ką perka ir kiek išleidžia lietuviai?

LRT.lt Lietuvos gyventojai vis labiau įpranta pirkti internete ir čia išleidžia vis daugiau pinigų. Tačiau ką perkame dažniausiai ir kiek vidutiniškai sumokame už savo pirkinius? Į šiuos klausimus padėjo atsakyti atlikto tyrimo rezultatai. Ką lietuviai dažniausiai perka internete? Atsakymas paprastas – drabužius, papuošalus ir aksesuarus – visą tai, ką apima kategorija „mada“. Daugiau nei pusė (51 proc.) internetu perkančių lietuvių yra įsigiję šios kategorijos prekių. O 16 proc. iš jų tokias prekes perka bent kartą per mėnesį, rašoma pranešime žiniasklaidai. Grožio ir sveikatos priežiūros prekės – antroje vietoje. Jas elektroniniu būdu įsigyja daugiau nei trečdalis (38 proc.) internetu perkančių lietuvių. O populiariausiųjų trejetuką užbaigia keliais procentais atsiliekančios elektronikos prekės (35 proc.). Žvelgiant į Europos vidurkį matyti, kad ryškiausiai atsiliekame pagal įprotį internetu pirkti knygas bei avalynę. „Šie skaičiai susiję ne tik su Lietuvos gyventojų įpročiais, bet ir valstybės bei elektroninių parduotuvių politika. Pavyzdžiui, vaistų galėtų būti įsigyjama daugiau, tačiau ne visus preparatus galima pirkti internetu. Tad čia yra galimybė verslo iniciatyvai, kuri leistų suderinti elektroninius receptus, kompensuojamų vaistų pasus bei receptinių vaistų įsigijimą internetu. Avalynės taip pat galėtų būti perkama daugiau, tačiau čia esminis dalykas yra kuo paprastesnės grąžinimo procedūros. Juk tik pasimatavę nusprendžiame, ar mums tinka išsirinkta pora, o jeigu abejojama, kad pavyks greitai ir patogiai grąžinti netikusią avalynę, pirkimas tiesiog neįvyksta“, – duomenis komentuoja „DPD Lietuva“ Pardavimų ir rinkodaros direktorius Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius. Šie skaičiai skelbiami „DPD Group“ užsakymu atliktame, 21 Europos valstybę apimančiame tyrime „E-shopper barometer Global report“. Drabužių ir aksesuarų pirkimai artėja prie „lubų“ „Didesnio asortimento bei geresnės kainos paieškos lietuvius dažniausiai atveda į interneto parduotuves. O nuolatinius pirkėjus čia išlaiko gera apsipirkimo patirtis bei galimybė sutaupyti tiek pinigų, tiek apsipirkimui skiriamo laiko. Nors drabužiai ir aksesuarai – populiariausi, tačiau šios kategorijos augimas jau beveik pasiekė piką ir greitai gali atsiremti į „lubas“. Nepaisant to, artimiausiu metu mados prekės turėtų išlaikyti pirmaujančią poziciją“, – sako G. Bilevičius. Tyrimo metu paaiškėjo, kad, planuodami ateities pirkinius elektroninėje erdvėje, Lietuvos gyventojai mados kategorijos prekių įsigytų vos pora procentų daugiau. O štai potencialus kitų kategorijų augimas – kur kas didesnis. Pavyzdžiui, grožio ir sveikatos priežiūros prekes pirkti ketina 8 proc. daugiau apklaustų Lietuvos gyventojų, elektronikos prekių augimo potencialas – 12 proc., knygų – 17 proc. Išsiskiriame pagal išlaidas buitinei technikai „Palyginus su kitomis Europos valstybėmis, elektroninėje erdvėje išleidžiame mažiau pinigų. Tai nėra keista – elektroninio verslo plėtra Lietuvoje dar tik įgauna pagreitį, o mūsų pajamos nėra pačios aukščiausios. Tačiau, jeigu į save žiūrėtume Baltijos valstybių kontekste, ryškių skirtumų nepamatytume“, – teigia G. Bilevičius. Lyginant su latviais ir estais, lietuviai internete daugiau pinigų išleidžia avalynei bei buitinei technikai, tačiau likusios dvi Baltijos šalys daugiau skiria elektronikai. Vidutiniškai vieno apsipirkimo metu mados pirkiniams Lietuvos pirkėjai išleidžia 46 eurus, už elektroniką atseikėjame 161 eurą, už grožio ir sveikatos priežiūros priemones – 44 eurus. Šie rodikliai žemesni nei Europos vidurkis. Ryškią išimtį čia sudaro buitinė technika – jai vidutinis europietis vieno apsipirkimo metu išleidžia 271 eurą, t. y. net 45 proc. mažiau nei 490 eurų išleidžiantis vidutinis pirkėjas Lietuvoje.  

Verslas sveikina ketinimus pertvarkyti mokesčių sistemą ir viešąjį sektorių

Daiva Rimašauskaitė, lpk.lt Verslas sveikina ketinimus pertvarkyti mokesčių sistemą ir viešąjį sektorių. Premjerui Sauliui Skverneliui pristatant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 metų veiklos ataskaitą didelis dėmesys buvo skirtas būsimiems ir jau vykdomiems Vyriausybės darbams. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sveikina ketinimus pertvarkyti mokesčių sistemą ir viešąjį sektorių, kas prisidėtų prie Lietuvos konkurencingumo pritraukiant investicijas. „Nors Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo tyrimo duomenimis, Lietuva pakilo viena pakopa ir 2016 m. užėmė 35 vietą, tačiau pastebimas lėtėjantis augimas. Siekiant didinti Lietuvos konkurencingumą, būtina atkreipti dėmesį į daugiausia sunkumų verslui sukeliančius faktorius: mokesčių dydis, ribojantys darbo reglamentai ir neefektyviai dirbantis valstybės biurokratinis aparatas. Vyriausybės ataskaitoje pabrėžiama, kad „mokesčių mokėjimo procedūros vis dar ganėtinai sudėtingos, neišnaudotos mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir paprastesnio sumokėjimo galimybės. Sudėtingas mokesčių deklaravimo ir mokėjimo mechanizmas sukelia verslui papildomą administracinę naštą, mažina paskatas savanoriškai mokėti mokesčius“. Tačiau šiandien neišgirdome kaip šios problemos bus sprendžiamos,“ – sako LPK patarėjas ekonomikai Jonas Vadapalas. Verslas teigiamai vertina tai, kad švietimo reforma išlieka vienu pagrindinių šios Vyriausybės darbų. Švietimo reforma yra ir vienas svarbiausių pramonininkų lūkesčių, ką parodė Lietuvos pramonininkų konfederacijos atlikta 150 didžiausių Lietuvos įmonių vadovų apklausa – 23,3 proc. apklaustųjų nurodė, jog kvalifikacijai ir švietimui LR Seimas ir Vyriausybė turėtų skirti daugiausia dėmesio. Teigiamas ketinimas didesnį dėmesį skirti ne tik jau prasidėjusiam aukštojo mokslo tinklo optimizavimui, bet ir profesinio mokymo tinklo pertvarkai, kurią ketinama pradėti jau 2017 metais. Lietuvos demografinė padėtis buvo įvardinta kaip „labai sudėtinga“, todėl tikimasi, kad konkretūs žingsniai, sprendžiant demografijos ir emigracijos klausimus, bus žengti dar šiais metais. Jau ne vienerius metus verslas kalba apie prastėjančią demografinę situaciją ir ragina vyriausybę imtis konkrečių veiksmų, nes prastėjanti demografinė padėtis paveiks įmonių konkurencingumą ir visos valstybės gyvavimą. Pramonininkai susitikimuose su valdžios atstovais nuolat kelia šį klausimą ir pabrėžia, kad ateinatys ketveri metai bus labai svarbūs, užtikrinant tvarų šalies ekonomikos augimą ir reikia galvoti ne tik apie gimstamumo skatinimą, verslo sąlygų gerinimą, bet ir apie tokius būdus, kaip žmonių pritraukimą iš kitų šalių. Vyriausybės ataskaitoje pabrėžiama, kad pagrindinis Lietuvos ekonomikos augimo variklis išlieka vartojimas ir atsigaunantis eksportas. Lietuviškos kilmės prekių eksportas, neskaitant naftos, 2016 m. didėjo 2,7 procento, o eksportas į naujas rinkas – JAV, Švediją, Norvegiją – stipriai išaugo. Vis dėlto pramonininkai pastebi, kad siekiant padėti verslui atrasti naujas rinkas ir tęsti sėkmingą persiorientavimą iš ekonominių sunkumų patiriančių NVS rinkų, svarbu užtikrinti bendrą eksporto koordinavimo strategiją, kurioje būtų numatyta kaip turėtų būti vykdomas finansinis ir diplomatinis palaikymas įeinant į naujas rinkas. „Dėl darbo jėgos trūkumo pastaruoju metu darbo užmokestis Lietuvoje kilo ir prognozuojamas kilimas ateityje, bet įmonių produktyvumo lygis kilo ne taip sparčiai kaip atlyginimai, todėl pradeda kilti grėsmė šalies įmonių konkurencigumui, o tai neigiamai veiks eksporto plėtrą. Todėl ypatingai svarbu, kad valstybė prisidėtų prie įmonių produktyvumo augimo skatinimo. Jeigu bus įdiegtos kompleksinės priemonės, tai kartu su numatomu reinvestuoto pelno nuo investicijų į technologinį atsinaujinimą apmokestinimo mažėjimu šios priemonės gali duoti teigiamų rezultatų,“- pažymi J.Vadapalas. LPK atstovo teigimu, sveikintina, kad tarp prioritetinių darbų įvardinta ir Nacionalinė energetikos strategija ir tikimės, kad ji bus patvirtinta artimiausiu metu ir bus atsižvelgta į LPK siūlymus užtikrinti konkurencingas elektros kainas pramonės vartotojams bei įvertinti kiti siūlymai. Verslas atkreipia dėmesį į Vyriausybės ketinimus įgyvendinti permainas viešojo valdymo srityje, skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, inovacijomis pagrįstos ekonomikos vystymąsi.  

Pienininkystės sektorių gelbės augantis eksportas

Lietuvoje primelžiama ir perdirbama dukart daugiau pieno, nei šalies gyventojai suvartoja. Likusią pagamintą produkciją, sudarančią iki 60 proc., perdirbimo įmonės turi realizuoti eksporto rinkose. Pieno produktai yra strateginė Lietuvos eksporto prekė, o prognozuojamas pasaulinės pieno gaminių paklausos augimas ilgalaikėje perspektyvoje sudaro palankias sąlygas sektoriaus plėtrai. „Pienininkystė yra viena perspektyviausių ūkinių veiklų, galinčių stipriai prisidėti prie ekonomikos augimo. Dabar Lietuvos pieno produktų vartojimas vidaus rinkoje yra gana pastovus, pieno pramonės augimą užtikrinti gali tik pieno gaminių eksporto didinimas. Valstybės indėlis, stiprinant viso pieno sektoriaus konkurencingumą bei kuriant palankias sąlygas eksporto plėtrai, – kaip niekada svarbus“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė. Pernai, palyginti su 2015 metais, Lietuvoje perdirbti pieno produkcijos kiekiai šiek tiek mažėjo. Svarbiausia priežastis – 2014–2015 m. smarkiai smukusi pieno gaminių paklausa pagrindinėse eksporto rinkose bei pieno gamybos perprodukcija Europoje, Naujoje Zelandijoje bei JAV. Tai sukėlė daugiau kaip dvejų metų pieno sektoriaus krizę globaliu mastu. „Nuo 2016 metų vidurio padėtis pieno gaminių eksporto rinkose smarkiai pasitaisė – pasiūlos ir paklausos svarstyklės susibalansavo, o pieno kainų indeksai tarptautinėse biržose ryžtingai šovė į viršų. Mes, Lietuvos pieno pramonininkai, kaip ir kiti smarkiai nuo eksporto priklausantys šalių gamintojai, krizės padarinius visu pajėgumu pajutome 2015 metais, kai pajamos iš eksporto smuko beveik trečdaliu“, – teigia Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis. Po didžiausios lietuviškų pieno gaminių eksporto rinkos Rusijoje praradimo 2014 metais mūsų šalies perdirbėjams prireikė laiko perorientuoti užsienio pardavimus. Su šiuo iššūkiu verslas sėkmingai susidorojo – pagrindinės rinkos keitusios Rusiją buvo Europos Sąjungos šalys bei JAV. Pasak E. Simonio, iš potencialių rinkų, į kurias norėtų įeiti mūsų šalies perdirbėjai taip pat minimos Persijos įlankos šalys: Jungtiniai Arabų Emyratai, Saudo Arabija, Omanas. Pienininkai eksportą taip pat norėtų plėsti į Šiaurės Afriką, Pietų Amerikos valstybes bei Azijos šalis. Eksportas atsigauna „Galima konstatuoti, kad pasaulio mastu sąlyginai nedidelės Lietuvos pieno perdirbimo įmonės sugebėjo efektyviai išnaudoti svarbiausią privalumą – pasinaudoti lankstumu ir greita reakcija į besikeičiančius vartojimo poreikius eksporto rinkose. Ši savybė lietuviškam verslui padėjo sėkmingai atlaikyti konkurenciją prieš pasaulinius pieno gamybos milžinus“, – sako G. Švedienė. Apie tai liudija pernai vėl pradėjęs augti lietuviškų pieno gaminių eksportas pinigine verte – produkcijos užsienyje realizuota už 445 mln. eurų, arba 4 proc. daugiau nei 2015 metais. Šių metų kovą visuomenei pristatytoje Lietuvos pieno sektoriaus plėtros galimybių studija, kurią savo iniciatyva atliko konsultacinė bendrovė „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“, parodė, kad perskaičiavus eksportuotos produkcijos kiekį į pieno ekvivalentą (PE) pernai išvežtos produkcijos kiekis sumažėjo 3 proc. nuo 836 tūkst. iki 810 tūkst. tonų PE. Tai susiję su tuo, kad 2016 m. Lietuvoje brandintų sūrių – vienų svarbiausių eksporto prekių – buvo pagaminta 21 proc. mažiau. Iš visų pieno produktų brandintiems sūriams pagaminti sunaudojamas didžiausias žalio pieno kiekis – apie 20 litrų vienam kilogramui sūrio subrandinti. „Pagyvėjimas eksporto rinkose netruko atsiliepti Lietuvos pieno perdirbimo pramonei – pernai gruodį ir šįmet sausį perdirbto pieno kiekiai įmonėse atitinkamai ūgtelėjo 1 bei 3 proc. Tai teikia vilties, kad šįmet pieno pramonė grįš į augimo vėžes“, – kalba E. Simonis. Perdirbama daugiau nei ūkininkai parduoda Lietuvos pieno perdirbimo pramonė kasmet perdirba daugiau pieno, nei šalies ūkininkai jo primelžia ūkiuose pardavimui. Iš Lietuvos pieno ūkių supirktas pienas užtikrina tik 80 proc. viso perdirbimui reikalingo žaliavinio pieno poreikio. Trūkstama dalis yra importuojama iš Latvijos ir Estijos. „Lietuvos ekonomika bei visas šalies pieno sektorius laimėtų, jeigu valstybinės ir privačios investicijos būtų nukreiptos į stiprius, pridėtinę vertę kuriančius ūkius, siekiant juos ne tik kooperuoti, bet ir sustambinti. Tik stiprūs pieno ūkiai gali priartinti lietuviškos žaliavos supirkimo kainą prie ES vidurkio ir taip užtikrinti lygiavertes pieno ūkių pajamas“, – teigia G. Švedienė. Pasak jos, stiprūs lietuviški ūkiai be vargo galėtų užtikrinti perdirbimui trūkstamą kiekį, o valstybė turėtų aktyviai prisidėti prie lietuviškos produkcijos eksporto plėtros: „Tikslingos valstybės investicijos į tvarų ir konkurencingą pieno sektorių su kaupu sugrįžtų per papildomai sukurtą pridėtinę vertę ekonomikai bei naujas geriau apmokamas darbo vietas“, – apibendrina LPK vykdomoji direktorė. lpk, verslaspolitika.lt inf....

Kauno technologijos universiteto mokslininkų atradimu susidomėjo Japonijos kompanija

Paulina Kuzmickaitė, Kauno technologijos universitetas Bendradarbiaudama su Šveicarijos fizikais Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų komanda susintetino medžiagą, skirtą naujos kartos saulės baterijų elementams. Atradimu susidomėjo Japonijos kompanija „Tokyo Chemical Industry“, kuri įsigijo patento licenciją. Pasak KTU chemijos tyrėjų grupės vadovo Vytauto Getaučio, šie organiniai puslaidininkiai yra pigesni, bet savybėmis nenusileidžia žinomoms alternatyvoms. Jų kūrimo procesas prasidėjo 2014 m. spalį, kai drauge su partneriais KTU mokslininkai ėmėsi Europos sąjungos 7-ojo bendrosios programos projekto. Procesas truko apie keturis mėnesius, o komandoje dirbo daktaro laipsnius turintys mokslininkai Marytė Daškevičienė ir Tadas Malinauskas, bei doktorantas Artiomas Magomedovas. Pagrindiniai lietuvių partneriai buvo mokslininkai iš Šveicarijos, Lozanos federalinio politechnikos instituto (LFPI). Garsių profesorių Michaelio Grätzelio ir Mohammedo Khaja Nazeerudino vadovaujama komanda yra tarp pasaulio lyderių, kuriančių naujas fotovoltines technologijas. „Mes sugalvojome, susintetinome ir charakterizavome naują medžiagą, o kolegos išbandė šiuos organinius puslaidininkius saulės baterijų elementuose ir taip prisidėjo prie kūrimo proceso“, – sakė V. Getautis. Šis mokslinis tyrimas buvo finansuojamas ES 7-osios programos (projekto Nr. 604032, MESO). „Tiesiogiai finansinio palaikymo iš įmonių nebuvo, bet pravertė žinios, įgytos anksčiau bendradarbiaujant su didele chemijos kompanija „BASF SE“, – teigė KTU mokslininkas. Paklaustas, kaip kaip pavyko rasti pirkėjus, V. Getautis pasakojo: „T. Malinauskas šią naują organinių puslaidininkių klasę pristatė tarptautinėje konferencijoje Lozanoje. Iš karto išradimu susidomėjo „Tokyo Chemical Industry“. Jos atstovai jau po kelių dienų susisiekė dėl patento licencijos įsigijimo ir inicijavo derybas“. Plačiau apie patento licenciją pasakojo KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) Intelektinės nuosavybės valdymo projektų vadovė Greta Žėkienė. „Licencija – tai lyg nuoma su tam tikromis sąlygomis ir apimtimi, kai patentą eksploatuoja ne jo savininkas, o kitas komercializavimu suinteresuotas asmuo. Tai yra laikinas teisių į patentą perdavimas, paprastai mainais imant procentinį mokestį nuo patentuotos technologijos. Licencinės sutartys gali būti sudaromos tiek dėl paskelbtos paraiškos, tiek dėl išduoto patento. Jo licenciją įsigyti gali visi asmenys, kurių komercinei veiklai aktualūs patentuojami sprendimai“. Pasak G. Žėkienės, tai yra didelė KTU sėkmės istorija, įrodanti, kad Universitetas juda teisinga kryptimi technologijų perdavimo procese. „Per metus pasaulyje pateikiama apie 3 mln. patentų paraiškų. Jeigu iš tokios gausos japonų kompanija išsirenka būtent tavo išradimą licencijavimui, tokios žinios labai džiugina. Tai paskata ir mokslininkams, ir visai Universiteto bendruomenei. Taipogi gaunamos licencijavimo pajamos“. G. Žėkienė pridūrė, jog 2016 metais įvyko sėkmingos derybos dėl keturių KTU išradimų licencijavimo. Turime licencinių sutarčių ir dėl mūsų mokslininkų „know-how“ (specialiosios praktinės žinios, – red. past.). Visa tai rodo, kad kuriame verslui reikalingas inovacijas, sėkmingai įgyvendinamas rinkoje“, – teigė NIVC projektų vadovė....

Aptarė ES prekybos apsaugos priemones

Ieva Petuškaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacija Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (URM), surengė diskusiją, kurioje su Europos Komisijos Prekybos apsaugos direktorato direktoriumi Leopoldo Rubinacci ir URM viceministru Albinu Zananavičiumi  aptarė ES prekybos apsaugos priemones ir planuojamus antidempingo metodikos pakeitimus. LPK viceprezidento Arūno Laurinaičio teigimu, Konfederacija visada pasisakė už paramą sąžiningai prekybai, tačiau tai įmanoma tik sukūrus visiems vienodas konkurencines sąlygas. „Lietuvos pramonininkai teigiamai vertina ir palaiko EK iniciatyvas dėl prekybos priemonių apsaugos. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad yra būtina užtikrinti visų šių procesų prognozuojamumą, ypatingai įgyvendinimo etape. Labai svarbūs yra ir metodologijos objektyvumo klausimai - metodologija turi remtis techniniais, o ne politiniais kriterijais. Būtina užtikrinti instrumentų efektyvumą ir vengti papildomų kaštų sukūrimo“- sakė LPK viceprezidentas. Diskusijoje dalyvavęs URM viceministras A.Zananavičius pabrėžė, kad derybose bus siekiama konstruktyvumo ir pragmatiškumo. Jo teigimu, labai svarbu iš pirmų lūpų išgirsti pramonininkų nuomonę. Šiuo metu ES institucijose ir ES valstybių narių sostinėse aktyviai svarstomi klausimai, susiję su Prekybos apsaugos priemonių reforma – reglamentai dėl modernizavimo, antidempingo ir antisubsidijų skaičiavimo metodologijos bei kti. Šiuos klausimus pristatęs EK Prekybos apsaugos direktorato direktorius L.Rubinacci konstatavo, kad Europos Komisija siūlo reformą, kuria siekiama aprūpinti ES pramonę veiksmingomis prekybos apsaugos priemonėmis prieš nesąžiningą konkurenciją. Toks poreikis atsirado atsižvelgiant į dalies Kinijos stojimo į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) protokolo nuostatų galiojimo pabaigą. “Dabar esame teisinio netikrumo sąlygose. Patikimiausias sprendimas tokioje situacijoje yra keisti skaičiavimo metodologiją, įvertinant ateities perspektyvas. Ir pagrindinis tikslas, kurio siekiame yra išsaugoti stiprius apsaugos instrumentus, kurie neprieštarautų ES tarptautiniams teisiniams įsipareigojimams,” – sakė EK atstovas. 2016 m. lapkričio 9 d. Europos Komisija (EK) paskelbė reglamentų pakeitimų projektą, kuriame siūloma keisti dempingo maržos (normaliosios vertės) apskaičiavimo metodiką importui iš šalių, kuriose nustatomi dideli rinkos iškraipymai dėl valstybės kišimosi į ekonomiką. EK siūlo naudoti lyginamuosius standartus arba atitinkamas gamybos ir pardavimo sąnaudas, įskaitant taikomas tinkamoje tipiškoje šalyje, kurios ekonominis išsivystymas panašaus lygio kaip ir eksportuojančios šalies. Nustatant iškraipymus siūloma atsižvelgti į kriterijus (pvz. valstybės politiką ir įtaką, didelį valstybės valdomų įmonių skaičių, diskriminaciją, dėl kurios pranašumas teikiamas vietos bendrovėms, ir finansų sektoriaus nepriklausomumą). Konkretūs iškraipymai bus nurodyti EK rengiamose specialiose rinkos iškraipymo ataskaitose apie šalis ar sektorius. Europos Sąjungos (ES) pramonės subjektai galės naudotis šiomis ataskaitomis teikdami skundus. Naujoji metodika bus neutrali, t.y. vienodai taikoma visoms PPO šalims narėms. LPK ragina ES institucijas priimti teisės aktus tobulinančius pakeitimus, kurie visiškai atitiktų šiuos pamatinius principus, užtikrintų sąvokų ir procedūrų aiškumą bei įmonėms gyvybiškai svarbų teisinį tikrumą: • Metodika turi atitikti PPO ir ES teisę, taip užtikrinant ES pramonei reikalingą teisinį tikrumą ir prognozuojamumą; • ES pramonei neturi būti užkrauta jokia papildoma našta (įrodymo našta, administracinė našta) lyginant su dabartine metodika, kuri galėtų apsunkinti ES pramonės pastangas teikti skundus ir EK galias inicijuoti tyrimus. Skundų procedūra privalo būti veiksminga, realistiška ir įgyvendinama; • Naujai siūloma antidempingo metodika turi išlaikyti galimybę taikyti efektyvias prekybos apsaugos priemones, griežtai nemažinant esamo priemonių lygio; • Metodika turi būti objektyvi, t.y. rinkos iškraipymai turi būti nustatomi remiantis objektyviais techniniais, ne politiniais kriterijais; • Turi būti užtikrintas EK įsipareigojimas pateikti rinkos iškraipymo trečiosiose šalyse ataskaitas, apimant visus sektorius, kuriuose gali egzistuoti rinkos iškraipymai.

Vilniaus meras nori atnaujinti viešojo transporto parką

LRT.lt Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, vicemeras Linas Kvedaravičius ir savivaldybės įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ direktorius Gintaras Maželis susitiko su didžiausių Olandijos elektrinių autobusų gamintojų, kompanijų „Ebusco“ ir VDL atstovais. Susitikime dalyvavę verslininkai pristatė galimybes Vilniui įsigyti naujos kartos elektrinius autobusus. Meras susitikime pabrėžė, kad Vilnius domisi galimybėmis atnaujinti savo viešojo transporto parką moderniausiomis ir aukščiausius ekologijos standartus atitinkančiomis transporto priemonėmis, tačiau netrukus planuojamas skelbti konkursas neužkerta kelio jame dalyvauti ir kitų, ne tik elektrinių transporto priemonių gamintojams, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Miesto taryba praėjusią savaitę palaimino 150 naujų autobusų techninę specifikaciją, o tai reiškia, kad mes dar vienu žingsniu priartėjome prie didžiausio miesto istorijoje viešojo transporto atnaujinimo. Kartu su privačių vežėjų konkursu miesto viešojo transporto parkas per artimiausius dvejus metus bus atnaujintas daugiau nei 50 procentų – vilniečiai netrukus galės naudotis modernesniu ir ekologiškai švaresniu viešuoju transportu”, – susitikime kalbėjo Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Šiuo metu miesto gatvėmis važiuoja 308 autobusai ir 188 troleibusai. Autobusų parke bus atnaujinta net 250 autobusų. Dar keliasdešimt naujų troleibusų bus įsigyta iš ES fondų lėšų. Šiais metais VVT kvietimu Vilniuje jau lankėsi elektrinių autobusų gamintojai – Lenkijos „Salaris“ ir Kinijos BYD atstovai. Vilniečiai turėjo galimybę kelias savaites pasivažinėti lenkų gamintojų „Solaris“ elektrobusu. Gegužės mėnesį planuojamas testuoti Volvo 7900 Electric Hybrid elektrobusas. Vykusiame susitikime dalyvavo VDL atstovai Bas Gielen, Siebren de Boer, „Ebusco“ atstovai Walter Luijten ir Jean-Luc Deflandre ir Olandijos ambasadorius Bert van der Lingen. VDL Grupė, kurios pagrindinė buveinė Eindhovene (Olandija), yra tarptautinė pramonės gamybos bendrovė, 2016 m. daugiausiai elektrinių autobusų Europoje pardavusi įmonė (daugiau kaip 100 vnt.). Autobusų gamybą sudaro tolimųjų maršrutų autobusai, viešojo transporto autobusai, mini ir midi autobusai, taip pat elektriniai autobusai. VDL Grupė nuo įkūrimo 1953 metais išaugo iki 90 bendrovių, įsikūrusių 19 šalių su daugiau nei 13 tūkst. darbuotojų, o metinė apyvarta 3,2 milijardo eurų. „Ebusco“ bendrovės pagrindinė buveinė yra Helmonde (Olandijoje). Įmonė pagal originalų „Ebusco“ dizainą surenka elektrinius autobusus Kinijoje ir platina juose Europoje. Įmonę iš dalies finansuoja Nyderlandų finansų ministerjia (4,5 mln. Eur). Šiais metais pasirašė sutartis su Paryžiaus viešojo transporto kompanija „Transdev“ dėl 8 elektrinių autobusų pardavimo....

FNTT nusitaikė į mėsos perdirbėjus

,,Juodoji rinka: bendrovė 220 tonų kiaulienos pardavė šešėlyje – į turgavietę be dokumentų pateko produkcijos už pusę milijono eurų", - pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Šešėlinė prekyba mėsa ir jos gaminiais FNTT Kauno valdybos akiratyje atsiduria ne pirmą kartą. Pavyzdžiui, pernai metų pabaigoje FNTT išsiaiškino, kad Kaune įsikūrusi viena stambiausių Lietuvos mėsos perdirbimo bendrovių daliai savo klientų pusę pagamintos rūkytos ir kitokios produkcijos realizuodavo be apskaitos dokumentų. Tyrimo duomenys parodė, kad mėsos perdirbimo įmonės atsakingi darbuotojai susitarė su mėsos produkciją perkančiomis Kauno, Klaipėdos bendrovėmis ir asmenimis, prekiaujančiais mėsos produkcija turgavietėse. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl 19 asmenų, šešėlyje pardavusių 220 tonų kiaulienos skerdienos, kuri buvo paruošta Kaišiadorių rajone veikiančioje žemės ūkio bendrovėje. Tarp įtariamųjų – pati aukščiausia žemės ūkio bendrovės vadovybė: bendrovės direktorė, vyriausioji buhalterė, pardavimų skyriaus vadovė. Įtarimai pareikšti ir bendrovės vadybininkui, dviem bendrovės vyriausiesiems sandėlininkams ir dvylikai skerdieną be apskaitos dokumentų pardavusių prekeivių. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad Kaišiadorių rajone veikianti bendrovė per trumpesnį nei pusantrų metų laikotarpį pardavė beveik 220 tonų kiaulienos skerdienos – kiaulių pusių ir žalios mėsos. Paskaičiuota, kad Kaišiadorių žemės ūkio bendrovė, neišrašydama būtinų apskaitos dokumentų, skerdienos pardavė už beveik 0,5 mln. eurų. Nustatyta, kad žalią kiaulieną šešėlyje realizuodavo Alytaus regiono turgaviečių prekeiviai. Paaiškėjo, kad skerdieną be apskaitos dokumentų įsigijo 17 asmenų: tarp jų – viena bendrovė ir 13 asmenų, dirbančių pagal verslo liudijimus. Produkciją turgaus prekeiviai užsakydavo per bendrovės vadybininką telefonu, gavėjams ji buvo pristatoma pagal krovinio važtaraščius. Šešėlyje pardavus produkciją, nesumokėta per 170 tūkst. eurų pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių. FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai išaiškino, kad šalia tokios šešėlinės prekybos skerdiena žemės ūkio bendrovėje dirbantis vadybininkas su pagalbininkais vykdė ir dar vieną neteisėtą verslą. Iš skerdienos, įsigytos be jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, įtariamieji gamindavo įvairią mėsos produkciją, kurią nelegaliai parduodavo tose pačiose Alytaus regiono turgavietėse. Vadybininkas, kaip rodo ikiteisminio tyrimo duomenys, pats sau užsakydavo produkciją iš bendrovės. Kelis šimtus tonų šešėlyje pardavusios Kaišiadorių bendrovės vadovybės ir turgaus prekeivių byla perduota nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui.   www.verslaspolitika.lt

Lietuvos kelių tinklo plėtrai ir priežiūrai bus skirta beveik 500 milijonai eurų

Audronė Filimanavičienė, LR Susisiekimo ministerija Lietuvos kelių tinklo plėtrai ir priežiūrai šiemet iš Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirtų lėšų planuojama paskirstyti per 499 mln. eurų. Tai sudaro 10 proc. daugiau lėšų nei 2016 m. Ši pinigų suma numatyta Susisiekimo ministerijos parengtoje 2017 m. KPPP finansavimo sąmatoje, kuri pateikta Vyriausybei tvirtinti. „Šiemet didesnį dėmesį skirsime transeuropiniam kelių tinklui ir valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo darbams. Dalis lėšų atiteks ir su strateginio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimu susijusiems vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektams finansuoti“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Transeuropinio kelių tinklo kelio E67 („Via Baltica“) plėtrai planuojama skirti 24 mln. eurų, o valstybinės reikšmės žvyrkelių atkarpoms, jungiančioms asfaltuotus kelių ruožus, numatyta per 83 mln. eurų. Su „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimu susijusiems vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektams finansuoti – 13 mln. eurų. Kita programai skiriamų lėšų dalis – daugiau nei 361 mln. eurų – bus paskirstyta pagal proporcijas, numatytas KPPP įstatyme. Valstybinės reikšmės keliams plėtoti ir prižiūrėti, saugaus eismo priemonėms diegti numatoma skirti daugiau nei 234 mln. eurų (65 proc.), vietinės reikšmės keliams ir gatvėms teks per 108 mln. eurų (30 proc.). Likusieji 5 proc. lėšų (per 18 mln. eurų) – tai programos lėšų rezervas su keliais susijusioms valstybės reikmėms finansuoti. 2016 metais į KPPP surinkta 19,7 mln. eurų daugiau nei buvo planuota.

Siūlo priimti rezoliuciją „Dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos“

Liberalė Aušrinė Armonaitė ir grupė parlamentarų Seimui siūlo priimti rezoliuciją „Dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos“, kuria raginama užtikrinti Lietuvos ir Jungtinės Karalystės piliečių teises bei naudingą ekonominį, saugumo ir gynybos bendradarbiavimą. Rezoliucijoje pažymima, kad Jungtinė Karalystė, nepaisant savo sprendimo išstoti iš ES, išlieka strateginė Lietuvos partnerė. „Piliečių teisės ir interesai turi būti centrine ašimi, planuojant Jungtinės Karalystės pasitraukimą ir naujus ES ir Jungtinės Karalystės santykius. Žinoma, pirmiausia Lietuva yra suinteresuota mažiausiai 170 tūkst. savo piliečių teisių apsauga Jungtinėje Karalystėje. Lietuva savo ruožtu turi dėti visas pastangas tam, kad Jungtinės Karalystės piliečių, gyvenančių mūsų šalyje ir kitur ES, teisės būtų užtikrintos. Esame suinteresuoti, kad Didžioji Britanija būtų kuo arčiau Europos ir Lietuvos – tiek ekonomiškai, tiek saugumo ir gynybos prasme. Norime pakviesti nepasiduoti pagundai bausti Britaniją, priešingai – visi laimės daugiau, jeigu ji išliks kuo arčiau ES“, – sako rezoliucijos iniciatorė Seimo narė A. Armonaitė. Statistika rodo, kad 2016 m. už Jungtinės Karalystės ribų ES šalyse gyveno 1,2 mln. britų. Seimui teikiamoje rezoliucijoje pažymima, kad derybų dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES procese svarbiausia – piliečių teisės ir interesai. Dėl šios priežasties Lietuva kviečia Jungtinę Karalystę užtikrinti Lietuvos piliečių, gyvenančių, dirbančių, studijuojančių ir kuriančių savo gyvenimą Jungtinėje Karalystėje, teisių apsaugą ir užtikrina, kad dės visas pastangas, jog Jungtinės Karalystės piliečių teisės Lietuvoje ir ES būtų tinkamai apsaugotos. Rezoliucijoje projekte taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ES ir Jungtinės Karalystės ekonominiai bei politiniai santykiai turi tiesioginę įtaką Lietuvos ekonomikai. Jungtinės Karalystės įmonės yra vienos didžiausių investuotojų Lietuvoje, o Didžiosios Britanijos rinka yra gyvybiškai svarbi Lietuvos eksportui. Dėl šios priežasties Lietuvos interesas yra išlaikyti bei stiprinti sukurtus ekonominius Jungtinės Karalystės ir ES ryšius. „Jungtinės Karalystės prekybos, paslaugų bei pramonės įmonės yra ir toliau laukiamos Lietuvoje. Taip pat tikimės, kad Jungtinės Karalystės, septintos pagal dydį Lietuvos eksporto rinka, išliks atvira ir prieinama mūsų verslui“, – pabrėžia liberalė A. Armonaitė. Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. paskutiniame ketvirtyje Jungtinės Karalystės investicijos Lietuvoje siekė 213,48 mln. eurų. Rezoliucijoje pažymima, kad Jungtinės Karalystės vaidmuo yra svarbus geopolitinio saugumo garantas, todėl jos dalyvavimas formuojant Europos saugumo ir gynybos politiką bei užtikrinant Baltijos šalių saugumą yra esminis ir nepamainomas. lrs.lt ir verslaspolitika.lt inf.

Lietuvos biudžetas gauna daug pajamų, bet vis tiek keliama revoliucija

Prof. Edmundas Bartkevičius Negalima pradėti reformos be aiškių tikslų ir vizijos. Man, kaip ir daugeliui, ypač rūpi likimas žmonių, kurie vykdant pertvarką bus atleisti. Šeimos neteks pajamų, o valstybei reikės išmokėti dideles sumas išmokų. Kalbame apie bedarbystės mažinimą, apie regioninę politiką, bet paleidžiame šimtus žmonių į gatvę? Ir dar tas supriešinimas – neva miškų urėdai blogi, miškų urėdijose dirbantys miškininkai – biurokratai, o girininkai, eiguliai – geri. Miškų urėdijas galima vienaip ar kitaip pertvarkyti, bet pirmiausia reikėtų atlikti jų veiklos vertinimą, miškų urėdus pirmiau reikėtų atestuoti, o ne kaltinti vien tuo, kad per ilgai dirba. Seniau apie tokis miškininkus knygas rašė, o dabar, pasirodo, didžiausia blogybė – kad žmogus gražiai ir ilgai dirba. Iš piršto laužti yra į viešą erdvę paleisti argumentai, neva, valstybinio miškų ūkio veikla neskaidri ir neefektyvi. Prekyba mediena vykdoma elektroniniu būdu –žmogiškasis faktorius eliminuotas, o atlikti skaičiavimai pagal pajamas vienam hektarui rodo, kad mūsų miškų urėdijos dirba žymiai pelningiau nei miškininkai tose šalyse, kuriose ūkį valdo viena įmonė, pavyzdžiui, Latvijoje, Švedijoje, Suomijoje., Reikalavimai miškų ūkio pelningumui Lietuvoje iškelti didesni nei, pavyzdžiui susisiekimo ar energetikos sektorių įmonėms. Miškininkai dirba tikrai efektyviai, sumoka visus mokesčius valstybei. Pastaraisiais dešimtmečiais žymiai padidėjo Lietuvos miškingumas, padidėjo medienos tūris viename hektare. Reikėtų aiškiai pasakyti, ko siekiama naująja pertvarka – ar daugiau pinigų, ar daugiau dėmesio gamtosaugai, ar dar ko nors. Dabar – tik kaltinimai... Pavyzdžiui, Vokietijoje pertvarkos vykdomos vienu tikslu – kad kuo mažiau reikėtų remti miškų ūkį iš biudžeto, o Lietuvos biudžetas gauna daug pajamų, bet vis tiek keliama revoliucija. Jeigu medienos pardavimą iš valstybinių miškų vykdys vienas pardavėjas (viena įmonė), medienos kiekis dėl to nepadidės. Akivaizdu, kad pertvarkos siekia stambieji medienos perdirbėjai, turėdami viltį, kad įsteigus vieną įmonę jiems bus sudarytos lengvatinės sąlygos įsigyjant medieną. Turime visi galvoti, kaip pasiekti, kad mediena būtų perdirbama Lietuvoje, bet išimtinių sąlygų sudarymas atskiriems pirkėjams prieštarauja ES galiojantiems teisės aktams. Pakeitus valdymo struktūrą (įsteigus vieną įmonę) didelio efekto nebus pasiekta, juo labiau, kad valdymo sąnaudos bendroje išlaidų dalyje sudaro tik nedidelę dalį. Aplinkos ministro pasiūlyto projekto vienoje vietoje kalbama, jog neturėtų būti mažinamos įplaukos į biudžetą, bet kitoje eilutėje rašoma, kad reikia didinti gamtosaugai skiriamų lėšų kiekį. Mes, miškininkų bendruomenės atstovai, kreipėmės  į LR Seimo LVŽS frakcijos narius, rašėme jiems, kad visuose susitikimuose Aplinkos ministras K.Navickas nevienareikšmiškai pasisakė už savarankiškų įmonių, miškų urėdijų naikinimą ir vienos įmonės įkūrimą, motyvuodamas, kad tokia politinė valia. Labiausiai mus neramina, kad žiniasklaidoje liejasi dezinformacija, klaidinama visuomenė, juodinama miškų bendruomenė, bandoma sukiršinti miškų urėdijų administracijų ir girininkijų specialistus. Sunkiai suprantame politinės valios prasmingumą vienu rankos mostu sugriauti gerai ir pelningai dirbančią sistemą, nežinant pasekmių, neturint ekonominio pagrindo. Siūlomas vienos įmonės variantas neskatina siekti maksimalaus rezultato, mažina motyvaciją, iniciatyvas, laisvę, atsakomybę, ir mažina veiklos efektyvumą. Su visa atsakomybe pareiškiame, kad pagal visus rodiklius (taip pat ir ekonominius) Lietuvos 42 urėdijos dirba efektyviau, negu viena įmonė Latvijoje ar panašios įmonės Estijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Geriausiai Latvijos įmonės ūkininkavimą atskleidžia tas faktas, kad 2010 metais Latvijos valstybiniams miškams buvo panaikintas tarptautinis FSC sertifikatas. Sertifikatas buvo atimtas, kai šeimininko netekusiuose valstybiniuose miškuose įsivyravo verslininkų savivalė: miškai kertami intensyviai, nesaugoma bioįvairovė ir pan. Latvijoje, monopolizavus medienos rinką, užsidarė mažosios lentpjūvės. Vis dar kalbama apie neskaidrią prekybą apvaliąja mediena, nors tokios skaidrios sistemos nėra jokioje kaimyninėje valstybėje. Kaip visada prabilo stambieji medienos perdirbėjai. Pagal juos , įkūrus vieną įmonę apvaliąja mediena būtų galima apsirūpinti „paprasčiau“. Taip siekiama išskirtinių sąlygų. Jei ES, Lietuvos teisės aktai leidžia, prekybos taisykles galima keisti, tačiau tai nepriklauso nuo mūsų valios. Miškininkų bendruomenė siūlo nuosaikesnę valstybinių miškų valdymo pertvarką optimizuojant miškų urėdijų skaičių, išsaugant jų ekonominį savarankiškumą. Tai įgalins dar padidinti miškų urėdijų veiklos efektyvumą, turto grąžą su minimaliomis socialinėmis pasekmėmis.

Pristatytas 2017–2020 m. ekonominės raidos scenarijus

Renata Lygienė, Seimo Europos reikalų komiteto biuro patarėja Seimo Europos reikalų komitetui pristatytas 2017–2020 m. ekonominės raidos scenarijus, pagal kurį bus rengiamas kitų metų valstybės biudžeto projektas. Seimo Europos reikalų komitetas tęsia praėjusiais metais įtvirtintą praktiką – š. m. kovo 31 d. komitetui išsamiai pristatytas Finansų ministerijos parengtas 2017–2020 m. ekonominės raidos scenarijus ir Valstybės kontrolės išvada dėl jo tvirtinimo. Scenarijus, pagal kurį bus rengiamas ateinančių metų valstybės biudžeto projektas ir išvada dėl jo komitete svarstomi antrus metus iš eilės. Šių dokumentų atsiradimą komiteto darbotvarkėje nulėmė kryptingas komiteto siekis stiprinti ES ekonominės valdysenos klausimų parlamentinę kontrolę ir didinti parlamento įtrauktį į šių klausimų nagrinėjimą. Finansų ministerijos parengtame ekonominės raidos scenarijuje  prognozuojamas nuosaikus ekonomikos augimas, spartesnis, nei infliacija, atlyginimų augimas. Viena pagrindinių ekonomikos augimo prielaidų įvardijamas struktūrinių reformų įgyvendinimas. Scenarijuje nurodoma, kad vidutiniu laikotarpiu būtina vykdyti atsakingą fiskalinę politiką, siekti išlaidų efektyvumo, kaupti rezervą, siekti investuoti į projektus, duodančius investicinę grąžą, skatinančius ekonomikos augimą ir ilgalaikių darbo vietų kūrimą. Būtinas valstybės turto valdymo optimizavimas. Scenarijuje prognozuojamas vidutiniškai 2,5 proc. per metus BVP augimas. BVP augimo perspektyvas didžiąja dalimi įtakoja Lietuvos demografinės prognozės. Scenarijuje nurodoma, kad namų ūkių finansinė padėtis pastaraisiais metais gerėjo ir tai, kartu su gerais vartotojų lūkesčiais, skatino namų ūkių vartojimo išlaidų augimą, kuris praėjusiais metais siekė 5,6 proc. Prognozuojama, kad ir toliau išliks didelis namų ūkių vartojimas (vidutiniškai 3,6 proc. per metus), kadangi darbo užmokesčio augimo tempai bus spartesni, nei infliacijos. Tai turėtų reikšmingai prisidėti prie BVP augimo. Numatoma, kad namų ūkių vartojimo išlaidos 2017–2020 m. augs atitinkamai 3,9 proc., 3,6 proc., 3,5 proc. ir 3,5 proc. Ekonomikos augimą turėtų skatinti ir didėsiantis investicijų lygis šalyje, kurio prielaidomis vidutiniu laikotarpiu įvardijamos palankios bankų kreditavimo sąlygos, aktyvesnis Europos strateginių investicijų fondo lėšų bei ES investicijų panaudojimas. Finansų ministerija numato, kad prekių ir paslaugų eksportas 2017–2020 m. laikotarpiu augs atitinkamai 3,8 proc., 3,9 proc., 4 proc. ir 4 proc. Scenarijuje nurodoma, kad 2016 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis iki mokesčių išaugo 7,9 proc. (privačiame sektoriuje – 9 proc., valstybės sektoriuje – 6,1 proc.), ir tai yra sparčiausias augimas nuo 2009 m. Tam turėjo įtakos MMA augimas 2015–2016 m. Didžiausias darbo užmokesčio augimas buvo paslaugų sektoriuje. 2017–2020 m. darbo užmokesčio augimas prognozuojamas vidutiniu metiniu tempu, artimu 6 proc., ir sparčiausias bus privačiame sektoriuje. Prognozuojama, kad augant ekonomikai, nedarbo lygis mažės ir 2017–2020 m. sudarys atitinkamai 7 proc., 6,4 proc., 5,9 proc. ir 5,4 proc. Scenarijuje pažymimą, kad augant darbo užmokesčiui, verslas vis didesnę dalį padidėjusios darbo jėgos kainos perkelia į prekių ir paslaugų kainas. Augančios šios kainos, kartu su didėjančiomis pasaulinėmis žaliavų kainomis nuo antros 2016 m. pusės didina infliaciją šalyje. Šiais metais infliacija labiausiai augs dėl pasaulinėje rinkoje kylančių žaliavų kainų ir padidintų akcizų alkoholiui. Numatoma, kad 2017 m. vidutinė metinė infliacija sudarys 3,4 proc., o vėliau, pasibaigus vienkartinių veiksnių poveikiui, infliacijos lygis šiek tiek sumažės: 2018 m. – iki 2,7 proc., 2019 ir 2020 metais – iki 2,5 proc. Komiteto posėdyje dalyvavęs finansų ministras Vilius Šapoka išskyrė šiuos, scenarijuje įvardijamus išorės bei vidaus rizikos veiksnius: geopolitinė padėtis, euro zonos tvarumas, politinė įtampa ES, kylančių ekonomikų raidos pokyčiai, lėtas BVP augimas, santykinai maža investicijų dalis BVP, senstanti visuomenė, įtampa darbo rinkoje. Šias rizikas, anot ministro, galėtų amortizuoti tokie išorės ir vidaus veiksniai: narystė euro zonoje ir ES, konkurencinga darbo jėga, fiskalinės drausmės laikymasis, šalies energetinė nepriklausomybė, ekonomikos lankstumas, struktūrinių reformų įgyvendinimas. Komitete vykusioje diskusijoje domėtasi pagrindinius Scenarijuje prognozuojamus rodiklius lemiančiomis priežastimis, darbo našumo ir darbo užmokesčio santykio koreliacija, numatomomis šalies ūkio raidos tendencijomis, diskutuota apie struktūrinių reformų įgyvendinimo problematiką. Valstybės kontrolė, įvertinusi ekonominės raidos scenarijų, savo š. m. kovo 29 d. paskelbtoje išvadoje konstatuoja, kad Finansų ministerijos parengtas Scenarijus yra nulemtas pasirinktų ir įvardytų prielaidų, pagrįstas esamais statistiniais duomenimis ir neprieštarauja ekonomikos dėsningumams, todėl Fiskalinė institucija jį tvirtina ir pritaria Scenarijuje įvardytiems rizikos veiksniams ir siekiams juos suvaldyti ir minimizuoti. Ekonominės raidos scenarijus – Finansų ministerijos pasirinktų ir įvardytų prielaidų sąlygotas, esamais statistiniais duomenimis pagrįstas, nacionalinių sąskaitų duomenims ir ekonomikos dėsningumams neprieštaraujantis ekonominės raidos apibūdinimas, pagal kurį rengiamas Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Ekonominės raidos scenarijumi pradedamas ateinančių metų valstybės biudžeto planavimo ciklas. Pagal ES ekonominės valdysenos reikalavimus, visos euro zonos valstybės savo ateinančių metų biudžeto projektus turi rengti pagal nepriklausomą makroekonominį scenarijų. 2015 m. Lietuvai tapus euro zonos nare ir įsigaliojus Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniam įstatymui, Valstybės kontrolei priskirta biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcija, įgalinanti Valstybės kontrolę stebėti ekonominės ir pinigų sąjungos narėms taikomų fiskalinės drausmės taisyklių laikymąsi Lietuvoje ir teisės aktuose nustatytų užduočių vykdymą. Vykdydama biudžeto politikos stebėseną, Valstybės kontrolė rengia, teikia Seimui ir viešai skelbia išvadas dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo.  

,,DOJUS agro“ Lietuvos kaime sukūrė stebuklą

Karolis Didžiulis www.verslaspolitika.lt UAB „DOJUS agro“ – didžiausia vakarietiškos žemės ūkio technikos tiekėja Lietuvoje bei rinkos lyderė daugelyje pagrindinių mašinų kategorijų. Tai lietuviško kapitalo įmonė, jau 25 metus sėkmingai dirbanti žemės ūkio sektoriuje. Pagrindinė veikla – žemės ūkio bei vejų priežiūros technikos, atsarginių dalių prekyba ir techninis aptarnavimas. Stipriai vystomos sritys – naudotos technikos pardavimai bei technikos nuoma. Pagrindiniai atstovaujami prekės ženklai: „John Deere“, „KUHN“, „Koeckerling“ bei „Western Fabrication“. „Plimsoll“ pateiktais duomenimis, įmonė užima 98-ąją vietą pasaulyje iš 322 didžiausių žemės ūkio technikos pardavėjų. Pasak didžiausiam pasaulyje žemės ūkio technikos gamintojui „Deere&Co“ atstovaujančios bendrovės „DOJUS agro“ įkūrėjo Prano Dailidės, stiprus žemės ūkis – išskirtinė Lietuvos savybė. 2017-ieji metai įmonei taip pat išskirtiniai, nes sukanka 20 metų, kai bendrovė atstovauja didžiausiam žemės ūkio technikos gamintojui pasaulyje – „John Deere“. Reikšmingiausi pokyčiai įvyko būtent 1997 metais, kai „DOJUS agro“ tapo didžiausio pasaulyje žemės ūkio technikos gamintojo „John Deere“ atstovu Lietuvoje. Per 20 metų parduota daugiau kaip 4 tūkst. traktorių, virš 1000 kombainų, beveik 200 savaeigių pašarų smulkintuvų, daugybė ki¬tokios savaeigės ar prikabinamos technikos, o per visus veiklos metus parduota apie 6100 įvairių „John Deere“ mašinų. Netrukus atstovaujamų žemės ūkio technikos gamintojų gretas papildė garsi Prancūzijos įmonė „KUHN“, o vėliau ir kiti prekiniai ženklai. 2004 m. Kauno rajone pradėjo veikti naujas bendrovės prekybos ir aptarnavimo centras. Tai vienas didžiausių ir moderniausių tokios paskirties centrų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Rytų Europoje. Pagrindinis tikslas – įsitvirtinti ir sėkmingai dirbti tose rinkose, kurias šiandien turi. Pagal techninės priežiūros tinklo plėtrą „DOJUS agro“ neatsilieka nuo kitų „John Deere“ partnerių Europos šalyse, kai kam jau tapo ir pavyzdžiu. Atsakomybė didelė – jau pats „John Deere“ vardas siejasi su aukšta technikos kokybe, patikimumu, valdymo kokybe. Tačiau parduoti naują traktorių – tik pusė darbo. Kita pusė – garantuoti kliento ramybę ir pasitikėjimą, kad technika nestovės, kai ateis metas jai išvažiuoti į laukus. Pasitelkiant pažangiausias technologijas, kasmet šioje srityje ieškoma naujų sprendimų, kad paslaugos būtų atliekamos dar greičiau ir kokybiškiau. „John Deere“ vadovai Lietuvą apibūdino kaip vieną iš didžiausią pažangą padariusių šalių, o žemės ūkį – kaip vieną iš perspektyviausių verslų. Laikas parodė, kad žemės ūkis sugebėjo atlaikyti krizę. Kas yra moderniausia ir naujausia kitose pasaulio šalyse, visa tai turi ir Lietuvos ūkininkas. 2014 metais „DOJUS agro“ Lietuvos rinkai pristatė išmanaus ūkininkavimo strategiją „John Deere FarmSight“. Ji apima paslaugas, kurios suteikia galimybę į įprastą ūkininkavimo veiklą pažvelgti iš gaminamos produkcijos savikainos mažinimo pusės. Už „John Deere FarmSight“ paslaugas bei jų tiekimą į Lietuvos žemės ūkio sektorių, „DOJUS agro“ 2016 metais gavo Verslo konfederacijos apdovanojimą „Metų prekybos sprendimas 2016“. Tai tik parodo, kokios svarbios yra inovacijos ir kaip sparčiai jos plinta Lietuvos žemės ūkio sektoriuje. ,,DOJUS agro“ rinkai tiekia ne tik kokybiškas žemės ūkio mašinas, tačiau ir investuoja į savo serviso komandos plėtrą bei profesionalumą. Šiuo metu tai bene didžiausią serviso profesionalų komandą visoje Lietuvoje turinti įmonė. Ją sudaro 70 specialistų, kiekvieną dieną aptarnaujančių Lietuvos žemdirbių mašinų parką. Pradėjusi veiklą 1992 m. Lietuvoje, Šakių rajone, įmonė gana sparčiai plėtėsi ir šiuo metu visos Lietuvos ūkius aptarnauja savo prekybos ir techninės priežiūros centruose Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Šakiuose, o artimiausioje ateityje planuojamas nau¬jo filialo atidarymas Klaipėdoje. Plėtra vyko ne tik Lietuvoje – per 25 gyvavimo metus buvo atidarytos dukterinės kompanijos Baltarusijoje, Kaliningrado srityje, Latvijoje. 1999 metais bendrovė įžengė į Baltarusijos rinką, 2002 metais „DOJUS“ įmonių grupę papildė kaimyninėje šalyje įkurta bendrovė „DOJUS Latvija“. Pastaruosius dešimt metų bendrovė „DOJUS agro“ neužleidžia rinkos lyderių pozicijų, užimdama daugiau kaip pusę traktorių, savaeigių pašarų smulkintuvų rinkos. Dabar ūkininkai domisi ir naudojasi pažangiomis technologijomis, siekdami kiek įmanoma labiau padidinti ūkių produktyvumą. Todėl „DOJUS agro“ bendrovės specialistai visada turi būti pasiruošę jiems padėti siekti tokių tikslų. Sukurti visą tinklą, užtikrinti atsarginių detalių tiekimą, remontą reikalauja ne tik laiko, noro, bet ir materialinės bazės kūrimo, sistemingo darbo. Žemės ūkis labai smarkiai modernėja, anksčiau technologijos keisdavosi kas trejus–ketverius metus, dabar atskiri gamintojai per vienerius metus sugeba įdiegti revoliucinius sprendimus. Pažangus ūkininkas, kuris nori konkuruoti Europoje, negali pirkti atsilikusių ir šiuolaikinės rinkos neatitinkančių produktų. Konkurencija yra labai stipri ir pardavėjas turi įrodyti, kad jo pro¬duktas yra geriausias. Technikos nupirkimas ir jos ,,parvarymas“ į kiemą dar nieko nereiškia, jei neturėsi, kas ją paskui prižiūrės. ,,DOJUS agro“ yra vieni iš rinkos lyderių. Kartu su pardavimu sugebama plėtoti ir materialinę bei žmogiškųjų resursų bazę, investuojama į serviso tinklą. Tapti lyderiu nėra labai sunku, sudėtingiau yra išlaikyti lyderio pozicijas. Technikos patikimumas, komfortas yra labai reikšmingi, lemiantys ūkininkų pasirinkimą. Žemės ūkio technikos gamintojų sprendimai šiuo metu yra kai kuriais atvejais pažangesni už lengvųjų automobilių gamintojų sprendimus. Kelią skinasi tikslioji žemdirbystė, žmogaus poveikis technikai mažėja. ,,John Deere“ pirmoji atvėrė langą į tiksliųjų žemdirbystės technologijų pasaulį, suteikė galimybę kuo efektyviau naudoti techniką ir kontroliuoti sąnaudas. Pagal naują įmonės „John Deere“ strategiją „FarmSight“ tiksliųjų technologijų įranga tampa standartiniu elementu, integruojamu į naujos kar¬tos techniką. „DOJUS agro“ sėkmingą veiklą vykdo kelis dešimtmečius. Įmonės įkūrėjas Pranas Dailidė džiaugiasi, kad ne tik verslas sėkmingai plėtojasi, tačiau ir sūnus Donatas, pabaigęs INSEAD verslo mokyklą Singapūre, o Prancūzijoje - vadovų magistratūros studijas (MBA), grįžo į Lietuvą ir sėkmingai darbuojasi  bendrovėje, vadovauja ,,DOJUS" įmonių grupei.  Tai liudija, kad Lietuvos žemės ūkio verslas yra perspektyvus, nes prie jo kūrimo prisideda iš tikrųjų  išsilavinę žmonės. ...

Verslas ir savivalda vienija jėgas atgaivinti Lietuvos regionus

Ieva Petuškaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacija Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) šiandien, kovo 28 d., pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir numatė priemones, kuriomis bus siekiama atgaivinti regionus, mažinti socialinę atskirtį ir nedarbo lygį, suvaldyti migracijos ir demografines problemas. „Dažnai girdime, kad geriausia užkalti langus ir išvažiuoti, tačiau manau, kad Lietuvai tiesiog trūksta aiškios programos ir gero koordinavimo. Norint, kad regionai taptų gyvybingi, reikalinga trijų polių – švietimo, verslo ir administracijos – sąveika. Tai yra pagrindas, ant kurio statoma regionų ateitis. Šiuo metu daugelis savivaldybių neturi investicijų pritraukimo skyrių – jeigu savivaldai nerūpi regiono ateitis ir ji neturi vizijos, tuomet atgaivinti tokį regioną bus labai sunku“, – teigia LPK prezidentas Robertas Dargis. Pasak LSA prezidento Ričardo Malinausko, tik kryptinga ir subalansuota regionų politika gali užtikrinti ekonomikos augimą. „Neįsivaizduoju, kaip atotrūkis tarp regionų gali mažėti be įmonių, kurios kuria darbo vietas. Verslui reikalingos palankios sąlygos vystytis ir plėstis – ar kalbėtume apie kaštus, ar mokestinę sistemą – be to pritraukti investuotojus į regionus yra labai sunku. Kalbant apie infrastruktūrą, visi norėtume, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų sporto kompleksas, baseinas, kultūros namai, tačiau į plėtrą svarbu žiūrėti ne atskiros savivaldybės, bet regiono rėmuose“, – sako LSA prezidentas. LPK ir LSA siūlo tokias priemones, siekiant atgaivinti Lietuvos regionus: didinti įgaliojimus regiono plėtros taryboms ir įtraukti verslo atstovus, suteikiant jiems balsavimo teisę; sukurti savivaldybių motyvavimo sistemą, leidžiančią pritraukti investicijas ir kurti darbo vietas; gerinti verslo sąlygas ir kurti darbo vietas; suderinti strateginius plėtros planus su verslo bendruomenės poreikiais; perduoti valstybinę žemę savivaldybėms; vykdyti infrastruktūros nekuriančios pridėtinės vertės ir didinančios savivaldybių sąnaudas prevenciją. „Šiandien Vyriausybės deklaruojamas noras skirti daugiau dėmesio regioninei politikai verslą išties džiugina. Matome ir daugiau atvirumo tarp savivaldybių ir verslo partnerių, kurie labiau įsiklauso vienas į kitą ir ieško bendro sutarimo. Bendras verslo, savivaldybių bei vidaus reikalų, ūkio ir finansų ministerijų bendradarbiavimas nulems Lietuvos regionų sėkmę“, – pabrėžia Alvydas Stulpinas, LPK viceprezidentas regionų politikai ir Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas. R. Dargio teigimu, LPK pagaliau pavyko atkreipti Vyriausybės dėmesį į kryptingo darbo su regionais svarbą. Tačiau šiuo metu investicijų į regionus neigiamą vektorių būtina pakeisti į teigiamą: kurti klasterius pramonės srityse, spręsti demografijos ir migracijos problemas, stiprinti administracinius gebėjimus, užtikrinti, kad švietimo sistema regionuose rengtų kvalifikuotus ir darbo rinkai ypač reikalingus specialistus. Renginio metu Vytauto Didžiojo universiteto docentė Jurga Bučaitė-Vilkė pristatė atliktą tyrimą „Lietuvos gyventojų požiūris į savivaldą“, kuris parodė, kad šalies gyventojai yra aktyvūs sprendžiant savivaldos klausimus. Tyrimo rezultatai rodo, kad didžioji dalis gyventojų prioritetines savivaldybės atsakomybės sritis išskiria tokias, kurios susijusios su socialinės gerovės užtikrinimu (socialinėmis paslaugomis, švietimu, sveikatos apsaugos, būsto klausimais, gyventojų užimtumo didinimu), tačiau viešosios infrastruktūros ir viešojo transporto sistemos vystymas, lygių galimybių įvairioms bendruomeninėms grupėms užtikrinimas laikomi mažiau svarbiomis savivaldos funkcijomis. Net 82 proc. Lietuvos savivaldybių gyventojų tiesioginių mero rinkimų reformą įvertino kaip reikalingą pokytį. Svarbiausiomis savybėmis, kuriomis turėtų pasižymėti meras, 47 proc. gyventojų minėjo, kad meras turi būti kilęs iš tos pačios savivaldybės, turėtų turėti administracinio darbo ir darbo savivaldybės Taryboje patirties, o priklausymas politinei partijai nėra vertinamas kaip itin svarbus aspektas. „Po įvykusių tiesioginių merų rinkimų savivaldybės gavo galimybę savarankiškai vystyti regionus. Tik stipri savivalda, aktyvūs savivaldybių gyventojai, regionuose liekantis jaunimas ir jų visų bendrai kuriamas sociumas padės užtikrinti, kad regionuose būtų gera ne tik dirbti, bet ir gyventi“, – apibendrino R. Dargis.

„Kodėl vejame žmogų nuo žemės, nuo miško“…

Gintautas KNIUKŠTA www.verslaspolitika.lt „Kodėl vejame žmogų nuo žemės, nuo miško“, - šie žodžiai, prieš keletą metų ištarti žinomo šalies miškininko Viganto Kraujalio, šiandien kaip niekados veria širdį net tik jų autoriui. ,,Aš užaugau miške, taip jau lėmė, kad nuo miško nenutolau nė per žingsnį. Kai grįžtu iš užsienio namo, visada, turiu prisipažinti, širdis džiaugiasi, kad mūsų miškai tvarkomi tikrai ne blogiau“, - sako Vigantas. Iš Molėtų krašto kilęs miškininkas buvo pasukęs į verslą, tačiau nugalėjo meilė miškams, dirbo įvairiose pareigose, o nuo 2009 metų – Ukmergės miškų urėdu. Su Vigantu susipažinome prieš keturiolika metų Šalčininkuose, kur kartu sodinome Europos mišką. Jau tuomet jis stebino didžiule pagarba miškininko specialybei. Šis darbas Viganto niekada nenuvylė, visada jam buvo mielas. Dabar galvoju, ar galėjo būti kitaip, juk jis nuo mažens jau žinojo, kad suks girių takais. Su šypsena prisimenu jo žodžius: „Kai buvau mažas, labai patikdavo eigulio kepurė…“ Iš tikrųjų išskirtinis buvo ir jo tėvo eigulio vaidmuo, Vigantas užaugo miške, dviejų ežerų glėbyje, vienkiemyje. Kai tekdavo keletą kilometrų pėdinti iš mokyklos, ne juokais gąsdindavo briedžiai, dažnai užtverdavę kelią... Vigantas buvo ir kūrybinio konkurso „Mano pasaulis miške“ iniciatorius. Šis konkursas paneigė mitą, kad dabartinė jaunoji karta tolsta nuo gamtos, kad už viską labiau jai rūpi kompiuteriai ir išmanieji telefonai. Jaunų žmonių rašiniai liudija, kad Lietuvos miškai jiems yra tokie pat svarbūs kaip miškininkams. „Miške niekas nenori tavęs teisti, niekas nežemina, niekam nesvarbu, kaip tu atrodai“, „Miške nepajunti laiko tėkmės, atrodo, ištirpsti, mintys tampa lengvesnės už orą“, „Miško dvasią gali pamatyti tik tie, kurie myli mišką“, „Medžiai kalbasi nežinia apie ką, bet tikriausiai apie žmones“,– šios ir dar per šimtą sentencijų buvo išrinktos iš moksleivių rašinių. Vigantą giria ir miškininkai, ir politikai, ir paprasti kaimo žmonės – iniciatyvus, darbštus, patikimas, neapsakomai mylintis mišką žmogus. Prieš keletą metų su Vigantu Kraujaliu kalbėjomis apie politikų pagyras miškininkų darbui, nes kai kurie, rašydami gamtosaugos programą (dalį, skirtą bendrai Vyriausybės programai), siūlė miškų valdymo reformą laikyti baigta ir leisti miškininkams ramiai dirbti. Tuomet prisiminėme ir žemės reformą, miškų grąžinimą buvusiems savininkams. Reforma lėta, grąžintinų miškų priežiūra miškininakms apribota. „Iš tikrųjų ta reforma užsitęsė, miškų grąžinimą ar jų pardavimą, priskyrimą miškų urėdijoms svarbu spręsti kuo greičiau, naudos bus ir valstybei, ir žmonėms, šie miškai reikalauja elementariausios priežiūros. Juk nuo reformos pradžios, kai buvo atskirti valstybiniai ir privatūs miškai, tuose miškuose buvo palaikoma tik sanitarinė būklė. Tai tas pats, kaip apleisti sodą, – pažiūrėkit, kaip jis atrodys po dvidešimties metų…Tarkim, Ukmergės urėdijoje vienas kitas projektas paruošiamas, tačiau realaus miško pardavimo nėra“, kalbėjo V. Kraujalis. Prieš keletą metą urėdijoms buvo nurodyta organizuoti skiedrų gamybą iš miško kirtimo atliekų ir pagamintas skiedras pateikti rinkai konkurencingomis kainomis. Anot tuomečio aplinkos ministro Valentino Mazuronio, urėdijų dalyvavimas biokuro gamyboje turėjo užtikrinti, kad skiedros biržai bus tiekiamos konkurencinga kaina. Urėdijos žaliavas biokurui ruošia jau seniai – malkas, kurios jau nebe pirmą dešimtmetį laikomos biokuru, o dabar surenka ir miško kirtimo atliekas, daugiausia šakas, ir parduoda kaip žaliavą biokurui gaminti. Anot V. Kraujalio, visoje Lietuvoje, panaudojant ir privačių miškų išteklius, biokurui gaminti būtų galima panaudoti apie 800 tūkst. kub. metrų medienos. „Apskritai kyla prastos medienos kainos, kurios pamažu artės prie smulkios pjautinės medienos kainos. Vokietijoje, pavyzdžiui, skirtumas tarp medienos, skirtos biokuro gamybai, ir kitos smulkios medienos siekia tik 10 eurų. Atsargų dar turime, mes ir dabar paruošiame daugiau medienos negu jos reikia perdirbėjams. Manau, kad penketą metų į priekį drąsiai galime naudoti mišką biokuro reikmėms. Mes niekuo nesiskiriame nuo kitų šalių, į tai reikai žiūrėti labai paprastai, kainos skirtumas tarp medienos, skirtos malkoms ir pramonei, nėra didelis, todėl AB ,,Grigiškės“, ,,Ikea“, žinoma, nėra patenkintos, bet mums, miškininkams, rūpi medieną parduoti kuo brangiau“, - tuomet kalbėjo V. Kraujalis. Vigantą smagiai nuteikė žinia, kad Jeilio universitetas Lietuvą pripažino geriausiai miškus tvarkančia valstybe. Kai kas skeptiškai į tai pažiūrėjo, tačiau, tai buvo didelis ir svarus valstybinių miškų įvertinimas. Juolab, kad anapus ribos liko Skandinavijos miškai, į kuriuos mums kai kas pataria lygiuotis. Anot V. Kraujalio, nesame juk mes skandinavų pavaldiniai, mes juos patys galim pamokyti, kaip tvarkyti miškus. ,,Mūsų miškai tikrai yra kruopščiai prižiūrimi, aš ir anksčiau sakydavau, kad mes Europoje nenusileidžiame Šveicarijos miškininkams, iš dalies – vokiečiams. Skandinavijos miškininkystės tradicijos mums nepriimtinos: mes negalime taip intensyviai kirsti miškų“, - sako miškininkas. Skandinavai kišasi ne tik į miškų valdymą, bet ir į kitas mūsų gyvenimo sritis. ,,Gal čia kažkoks zonų padalijimas, gal aš ko nors nesuprantu, tačiau, pavyzdžiui, bankininkystė visa yra skandinaviška, nekilnojamojo turto rinka irgi linksta į tą pusę. Kokia mums iš to nauda? Skandinaviškų bankų pilna Lietuva, o koks jų indėlis į valstybės biudžetą? Tas skandinavų „rūpinimasis“ mumis man keistas atrodo. Jeigu norime lygiuotis į Vakarų Europą, mums, miškininkams, kur kas svarbesnė vokiečių, pagaliau – lenkų patirtis. Kartais man atrodo, kad skandinavų valdymas baigiasi ties Lietuvos ir Lenkijos siena, o kaip toliau Vakaruose žmonės gyvena, jiems nebeįdomu…“, - kalbėjo V.Kraujalis. Jau prieš keletą metų skambėjo pasiūlymas vietoj 42 miškų urėdijų įkurti vieną valstybinę miškų įmonę, nes dėl to, girdi, padidėtų miškų sektoriaus veiklos efektyvumas. Jau tuomet mokslininkai kalbėjo, kad tai akivaizdus įrodymas, kad 42 miškų urėdijų pertvarkymas į vieną įmonę Lietuvoje neduotų jokio ekonominio efekto. Šiemet vėl kartojasi ta pati istorija, tik šį kartą reformas nori daryti tie, kurie deklaruoja, kad myli gamtą ir Lietuvos kaimą. Kodėl taip norima pertvarkyti valstybinio turto valdymą? Medienos perdirbėjai nori atsiriekti riebų kasnį? Kodėl vis dar tebėra struktūrų, siekiančių užvaldyti valstybinių miškų sistemą? ,,Ne, medienos perdirbėjai, kaip sakoma, čia būtų mažiausia nuodėmė, pagrindinė priežastis – stabiliai dirbanti sistema … Taigi, ar reikia dar komentarų… Daug kam niežti nagus valstybinį turtą paveržti į savo rankas“, - dar prieš keletą metų kalbėjo Vigantas Kraujalis. Ar galima daugiau iš miško išspausti, negu jis įstengia duoti? Pinigais nuo medžių nelyja, miškai – tie patys. Lietuvos miškininkai gali neremontuoti kelių, negesinti gaisrų, neskirti lėšų poilsiaviečių tvarkymui, didinti kirtimų apimtis, tuomet pinigų būtų daugiau, tačiau kas liktų iš miškų? ,,Vokietijos žemėse miškus tvarko valstybės įmonės, tačiau jos dirba nuostolingai ir yra dotuojamos iš biudžeto, miškininkai atlieka daug valstybės deleguotų funkcijų, kurioms vykdyti už parduotą medieną gautų pinigų neužtenka, todėl jiems skiriamos dotacijos iš biudžeto. Vokiečiams net nurodytas darbo vietų skaičius, kurį jie turi išlaikyti. Dirba šimtas miškininkų, vadinasi, turi dirbti ir šimtas darbininkų. Daugelio funkcijų vokiečių miškininkai iš viso neatliktų, jei negautų kompensacijų iš biudžeto,,- sakė V. Kraujalis. O ką reiškia miškininkystėje žmogiškasis faktorius? Ukmergės miškininkai dirba savo darbą: sodina, kerta mišką, rūpinasi rekreaciniais darbais. Ukmergės miškų urėdija yra pirmajame didžiausių šalies urėdijų dešimtuke. Ukmergės urėdijos miškai – ne pušynai ir ne gryni eglynai. Tai – geros, derlingos žemės mišrūs miškai, kurie reikalauja nemažai žmogaus darbo. Miške rezultatus pamatai ne po metų, o po gero dešimtmečio, kai gali pasidžiaugti darbo vaisiais. Jeigu žmogus eina į darbą prievarta – nieko gero nelauk, jis turi gyventi mišku, jį mėgti nuo vaikystės. Niekas tau neparašys taisyklių, kaip elgtis miške, tu visą laiką privalai būti kūrimo procese, galima sakyti, pamišęs dėl savo darbų, gyventi savo darbu. Anot Viganto Kraujalio, verslas turi turėti moralę, o jeigu viskas daroma tik dėl pinigų, tai ką ir besakyti. Lietuvos verslas įprato prie europinės paramos, dotacijų. Žmogus šimtmečiais dirbo žemę, dėl jos kovojo, o dabar jam sako – pailsėk, imk saują pinigų už ačiū, tik nedirbk… Lietuvos valstybiniuose miškuose parduoti paruošiamos medienos kiekiai ir žaliavos kaina priklauso ne tik nuo mūsų šalies, bet ir visos pasaulio ekonomikos. Net ir šių metų aukcione pradinė vidutinė pardavimo kaina dar nėra pasiekusi 2014 metų lygio. Ukmergės miškų urėdija – viena didžiausių pagal plotą ir pagal medienos paruošimo apimtis, pernai ji pardavė 157 tūkst. kietmetrių medienos, gavo apie 507 mln. eurų pajamų, tiesa, parduoti buvo pasiruošusi 8 tūkst. kietmetrių žaliavos daugiau. Balandį prasidės pasirengimas antrojo pusmečio aukcionams, kurie vyks birželio pradžioje. Viganto Kraujalio nuomone, vidutinė medienos kaina aukcionuose po truputį kyla, o tai rodo, kad medienos pramonė atsigauna. Atskirų medienos rūšių ir kokybės klasės kaina tiesiogiai priklauso nuo iš jos gaminamos produkcijos paklausos. Lietuviškos medienos pardavimo aukcionuose gali dalyvauti pirkėjai iš visos ES. Daugiausia medienos nuperka latviai ir lenkai, lietuviška mediena pasiekia Kiniją, Australijos ir Amerikos žemynus. Tuo tarpu Lietuvos medienos perdirbimo įmonės įrodinėja, kad mūsų šalies įmonėms medienos žaliavos pritrūksta. V.Kraujalio nuomone, taip atsitinka dėl to, kad už medienos žaliavą aukcione daugiau gali mokėti tas, kuris iš jos gauna didesnę pridėtinę vertę. Lietuvos miškininkystė prasidėjo nuo Algirdo Matulionio išverstų vokiečių taisyklių. Medis tiek Vokietij...

Regioninės politikos tikslai: daug šnekama, mažai daroma

Regionų sėkmė tiesiogiai priklauso nuo ten veikiančio verslo sėkmės bei jo konkurencingumo: užtikrinus palankias verslo sąlygas, aktyviau steigiamos įmonės, jos plečiasi, kuria naujas darbo vietas, didėja darbo užmokestis, mažinama pajamų nelygybė ir socialinė atskirtis. Tačiau verslo atstovai turi mažai įtakos sprendžiant su regiono plėtra susijusius strateginius klausimus, todėl dažnai investicijos planuojamos nepamatuotai, nesukuria norimos pridėtinės vertės, o emigracija iš regionų tik didėja. „Glaudi savivaldos ir verslo partnerystė yra būtina sąlyga siekiant bendrų regioninės politikos tikslų. Verslo atstovų įtraukimas į regionų plėtros tarybas, suteikiant jiems realų dalyvavimą ir galimybę priimti sprendimus, būtų didelis žingsnis pirmyn, jei norime išspręsti įsisenėjusias problemas, dėl kurių vis daugiau žmonių palieka Lietuvos savivaldybes“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Alvydas Stulpinas. Pagal dabar galiojančius įstatymus verslo atstovai, kaip socialiniai ir ekonominiai partneriai, regiono plėtros tarybos darbe dalyvauja patariamojo balso teise. Keletas verslo atstovų į tokias tarybas yra deleguoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, tačiau pagal galiojančią tvarką toks atstovas visos tarybos sudėtyje gali būti tik vienas. LPK siūlo, kad į regionų plėtros tarybas atskirai būtų įtraukti verslo asocijuotų struktūrų atstovai, suteikiant jiems balsavimo teisę. Apie tokią galimybę svarsto ir kai kurios ministerijos: „Akivaizdu, kad reikia naujo kokybės impulso. Regionų politika pagaliau turi būti paremta viešojo ir privataus sektoriaus partneryste ir tapti daugiau nei priemone panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas“, – akcentuoja vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Pasak A. Stulpino, nors Vyriausybės programos plane yra numatyta tobulinti regionų valdymą ir savivaldą bei įtraukti socialinius ir ekonominius partnerius bei bendruomenes į savivaldybių ir regionų investicijų planavimą, tačiau Seime jau pateiktas Regioninės plėtros įstatymo projektas, kuriame socialiniai ekonominiai partneriai yra paliekami be balsavimo teisės, o Vyriausybės deleguotų atstovų skaičius teoriškai didinamas, bet yra apribojamas iki ne daugiau kaip 20 proc. Verslo atstovai siūlo, kad šis procentas būtų didesnis, nes ekonominiai ir socialiniai partneriai yra tiek profsąjungos, tiek švietimo įstaigos ir kt. Įstatymo projekte nenumatomos garantijos, kad dalis tokių narių bus būtent verslo atstovai iš valstybėje pripažintų konfederacijų ir verslo asocijuotų struktūrų, o jiems bus suteiktos realios balsavimo teisės. „Tikiuosi, kad Vyriausybei ir Seimui užteks politinės valios regionų plėtros tarybas paversti atviresnėmis ir žengti šiuo metu taip reikalingą žingsnį tikros partnerystės link“, – viliasi A. Stulpinas. Per paskutinį dešimtmetį savivaldybės didelį dėmesį skyrė investicijoms į rekreacinę infrastruktūrą, statė arenas, kultūros objektus, trinkelėmis grindė šaligatvius. Nors dalis tokios infrastruktūros buvo būtina, tačiau kita dalis objektų buvo vystomi nepamatuotai, neatlikus kaštų naudos analizės, o šiuo metu yra neefektyviai išnaudojami ir sukuria papildomą finansinę naštą savivaldybėms. „Nors ši infrastruktūra sukūrė patrauklesnę aplinką rajonų gyventojams, tačiau neišsprendė ilgalaikių problemų. Verslo pritraukimui ir vystymui būtina infrastruktūra buvo vystoma fragmentiškai arba ne itin verslui patraukliose teritorijose. Todėl siekiant ES lėšas panaudoti kuo efektyviau būtina įsiklausyti į verslo bendruomenės poreikius“, – pabrėžia A. Stulpinas. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad savivaldybių ir regionų vystymo strategijų įgyvendinimo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo to, ar buvo atsižvelgta į verslo poreikius ir ar verslas dalyvavo, rengiant regiono plėtros strategiją. Dalyje tokių tarybų kitose ES šalyse verslo atstovai sudaro didžiąją dalį narių. „Verslo įtraukimas į regionines plėtros tarybas neabejotinai būtų svarbus postūmis efektyviau spręsti regionų problemas. Verslo atstovai prisidėtų savo kompetencijomis ir novatorišku požiūriu, įneštų daugiau skaidrumo priimamiems sprendimams, užkirstų kelią projektams ir investicijoms, kurie nesukuria didesnės pridėtinės vertės ir nesprendžia esminių rajono problemų, padėtų nukreipti investicijas į projektus, prisidedančius prie darbo vietų kūrimo“, – apibendrina pramonininkų atstovas. Šiuo metu Regionų plėtros tarybos sudaromos delegavimo būdu. Jose dirba savivaldybių merai, deleguoti savivaldybių tarybų nariai, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos paskirtas asmuo (galimas verslo atstovas). Socialiniai ir ekonominiai partneriai šių tarybų veikloje dalyvauja patariamojo balso teise. Regiono plėtros tarybos svarsto ir tvirtina regiono plėtros planą, teikia siūlymus dėl tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijų nustatymo ir tikslinių teritorijų išskyrimo, sudaro ir tvirtina siūlomų finansuoti projektų sąrašus, priima sprendimus dėl regioninės svarbos projektų rengimo ir šių projektų įgyvendinimo koordinavimo būdų, išskiria tikslines teritorijas. lpk.lt...

Miškasodis Druskininkų miškuose

Karolis Didžiulis www.verslaspolitika.lt Praėjusiais metais per visuotinę miškasodžio talką šalyje pasodinta beveik pusė milijono medelių. Druskininkų miškų urėdijos Druskininkų girininkijoje talkininkai 1,5 ha plote pasodino 11 tūkstančių pušų sodinukų. Lietuvos rekordus registruojanti agentūra „Factum“ oficialiai patvirtino, kad 2016 metų balandį rengtame nacionaliniame miškasodyje pasodintas iki šiol didžiausias miškų plotas – 80,53 hektaro. Prie šios iniciatyvos prisidėjo ir miškininkams talkino visi norintys šalies gyventojai, bendruomenės, organizacijos, įmonės. Jų iš viso suskaičiuota daugiau kaip 4 tūkstančiai. Gerai paplušėję talkininkai teigė, kad pirmasis visuotinis miškasodis jiems buvo šventė ir atgaiva, jis paliko daug gerų įspūdžių apie mišką ir miškininkus. Aplinkos ministerija tuomet pareiškė, kad kitą pavasarį šis rekordas galėtų būti pagerintas. Visoje Lietuvoje po talkos  sužaliavo apie 100 hektarų naujų miškų, buvo pasodinta beveik pusė milijono medelių. Druskininkų miškų urėdas Zenonas Naujokas sakė, kad miškininkai miškus sodina ne dėl rekordų. Čia regionas yra pats miškingiausias, tačiau miško plotų urėdija nemažina. Druskininkiečiai miškininkai jau pradėjo miškasodžio darbus, sodina pušis, kurias įsigyja iš gretimų urėdijų veikiančių medelynų. Vyrauja sausi pušynai, patrauklūs rekreacijai. Daug lankytojų pritraukia Druskininkų kurortas. Daugiau kaip trečdalis urėdijos teritorijos apima Dzūkijos nacionalinis parkas. Druskininkų krašto miškai vilioja ne tik grybautojus ar uogautojus, bet ir poilsautojus. Rūpestis miško svečiais, patraukliais rekreaciniais objektais Druskininkų girių šeimininkams – ne vienintelis. Anot Zenono Naujoko, per pastaruosius du dešimtmečius urėdijos smarkiai pasikeitė - didžioji dalis miško darbų nudirbama samdant rangovines įmones, maži miško daigynėliai pertvarkyti į modernius miško daigynus, įvairiose srityse diegiamos naujos technologijos – parduodant medieną, stebint miško gaisrus, medienos apskaitos sferoje ir kt. ,,Manau,  kad miškininkystė yra specifinė ūkio šaka todėl, kad tų darbų, kuriuos darome šiandien, rezultatus matysime tik po daugelio dešimtmečių, o padarius klaidų, jas ištaisyti bus galima tik per tą laikotarpį, per kurį užauga medis. Tad miškų sferoje dirbančių žmonių patirtis yra labai svarbi“, - sako urėdas. Druskininkų miškų urėdija valda 27 000 ha valstybinių miškų, suskirstytų į 7 girininkijas. Urėdijos teritorijoje plyti 2 rezervatai, apimantys 1 826 ha plotą, 27 draustiniai – 1 826 ha. 80 kertinių miško buveinių užima 370 ha plotą. 12 000 ha urėdijos miškų patenka į Dzūkijos nacionalinio parko ribas. Druskininkų miškų urėdija yra FSC sertifikuota nuo 2003 metų. FSC sertifikavimas yra nepriklausoma tarptautinė miškų ūkio vertinimo ir medienos gaminių kilmės žymėjimo sistema. Ji suteikia vartotojui garantijas, kad siūlomi produktai pagaminti griežtai laikantis tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principų. Didžiają dalį išlaidų urėdijoje sudaro miškų atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo išlaidos, apvaliosios medienos savikaina, mokesčiai, bendrosios administracinės išlaidos. Druskininkų miškų urėdija moka visus įstatymais nustatytus mokesčius- mokesčių našta sudaro apie 42 procentų pajamų. Didėjant Lietuvos vidutiniam darbo užmokesčiui ir gerėjant ekonominei situacijai, urėdijoje palaipsniui didinamas specialistų vidutinis darbo užmokestis. Lietuvoje miškai inventorizuojami kas 10 metų. Druskininkų urėdijos valdomų miškų inventorizavimas rodo, kad ūkininkauja darniau, miško resursai didėja, taikoma vis daugiau ekologiškų, natūraliai miško raidai artimų ūkinių priemonių, tokių kaip neplyni kirtimai, savaiminio miško žėlimo skatinimas ir panašiai. Druskininkų miškų urėdijos miškai priskirti aukščiausiam rekreacijos lygmeniui. Urėdijoje įrengti ir prižiūrimi 38 rekreaciniai objektai – stovyklavietės, poilsiavietės, atokvėpio vietos, pažintiniai takai. Visais rekreaciniais objektais visuomenė gali naudotis nemokamai. Vienas populiariausių objektų – miško muziejus-mokymo ir informacijos centras ,,Girios aidas“ - čia atnaujintos ekspozicijos, įrengta šildymo sistema leidžia muziejui dirbti ištisus metus, plačiai atverti duris įvairiems renginiams – pasitarimams, konferencijoms, jaunųjų miško bičiulių sambūrio renginiams. Druskininkų miškų urėdijos teritorijoje yra užregistruotos 53 retų ir saugomų paukščių lizdavietės, 29 perimvietės, 107 augalų radimvietė. Iš viso Lietuvos raudonosios knygos objektų urėdijos valstybinės reikšmės miškuose priskaičiuojama 230. Druskininkų miškininkai gali didžiuotis urėdijos miškuose gyvenančiais žalvarniais, kurtiniais, tetervinais....

Trakų urėdo išpažintis arba kodėl kartojasi Gedimino kalno istorija: medžius ėmė ir nupjovė…

Trakų urėdo išpažintis arba kodėl kartojasi Gedimino kalno istorija: medžius ėmė ir nupjovė, tada pasiūlė tautai – siūlykite idėjas, ką daryti toliau... Trakų miškų urėdas VYGANTAS MIERKIS baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją pradėjo dirbti gimtajame Zarasų miškų urėdijos Antazavės girininkijos girininku, vėliau perspektyvus miškininkas buvo paskirtas dirbti į Miškų ūkio ministeriją vyr. inžinieriumi, o atkūrus šalies nepriklausomybę darbo keliai vėl atvedė į Miškų ūkio ministeriją. Nuo 2002 m. jis vadovauja VĮ Trakų miškų urėdijai. Anot urėdo, lietuvio sąmonėje miškas, gamta nuo seno užėmė ypatingai svarbią vietą. Svarbiausioji šiandienos miškininkų pareiga yra išsaugoti Lietuvos girias našias ir gražias, ūkininkauti taip, kad miškas netaptų tik resursų šaltiniu, priemone vien materialiniams poreikiams tenkinti, o teiktų šalies žmonėms įvairiapusę naudą, mokytų meile ir pagarba pagrįstų santykių su gamta. To ir siekia Trakų miškų urėdijos miškuose ūkininkaujantys miškininkai. Urėdijos teritorijoje esantys miškai yra penkių savivaldybių teritorijose: Trakų rajono – 56069 ha, Vilniaus rajono – 334 ha, Prienų rajono – 85 ha, Elektrėnų – 5651 ha, Vilniaus miesto – 338 ha, be to, priskirta 10 girininkijų: Aukštadvario, Lentvario, Jagelonių, Onuškio, Paluknio, Ropėjų, Rūdiškių, Semeliškių, Trakų, Žeronių. Su Trakų miškų urėdu VYGANTU MIERKIU kalbėjosi Gintautas Kniukšta, www.verslaspolitika.lt Gerbiamas urėde, kam reikia valstybinių miškų valdymo reformos, kas jos iniciatoriai? Nežinau, tikrai nežinau. Ne tik man, bet ir kitiems miškininkams kyla tas pats klausimas, kodėl taip skubiai urėdijoms reikia reformuotis ir kas užsakė šią reformą. Aplinkos ministras neatsako, Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas taip pat neturi atsakymų, bet purvo ir nepagrįstų kaltinimų pylimui lėšų negaili. Labai keista, kad ministras pirmiausia imasi reformos toje srityje, kuri toli gražu nėra blogiausia. Apie „reformą“ jokio konkretumo: nei kur tas įmonės centras bus, nei kuriuose rajonuose tuos 25 padalinius įkurs. Pagaliau, kokie kriterijai darbuotojams bus keliami, kokio dydžio atlyginimai bus mokami? Jie kalba apie urėdijas tarsi apie sovietinių laikų palikimą, o tai yra visiška nesąmonė ir labai žeidžia visus šalies ilgaamžius nusipelniusius miškininkus. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos miškų ministras profesorius V. Antanaitis sugriovė buvusius sovietinius „susivienijimus“ ir sukūrė arba atkūrė urėdijas tokias, kokios buvo Antano Smetonos laikais. Prisimenu, tuomet viskas buvo daroma demokratiškai, žmonės balsavo, visi dalyvavę pasisakė dėl urėdijų atkūrimo. O kaip valdžia šneka su mumis šiandien? Taigi mes jau turėjome tarybiniais laikais įmones su savo padaliniais, todėl ši „reforma“ – didelis žingsnis atgal. Vyriausybės programoje nėra nei žodžio, kad miškų ūkis bus centralizuotas, o kalbama tik apie pertvarką ir darbo optimizavimą, pasitariant su vietinėmis bendruomenėmis ir regionais. Norėtųsi, kad reformos būtų daromos estišku pavyzdžiu, t. y. 9 kartus pamatavus, o ne politiniu buldozeriu, šimtus kartų reformuojant pačią reformą. Kartojasi Gedimino kalno algoritmas: medžius ėmė ir nupjovė, tada pasiūlė tautai – siūlykit idėjas, ką daryti toliau... Kokias Jūs įžvelgiate šios reformos pasekmes, dėl ko labiausiai skauda širdį – žmonės neteks darbo, padidės miško kirtimai, bus apleisti reakreacijos darbai? Istorija kartojasi – naujas Seimas, nauja Vyriausybė ir vėl eilinį kartą imtasi reformuoti valstybinių miškų valdymą. Šį kartą iniciatyvą parodė pats aplinkos ministras, pateikdamas patį radikaliausią valdymo pertvarkos variantą – 42 miškų urėdijas ir valstybinį miškotvarkos institutą sujungti į vieną valstybės įmonę. Idėjos reformuoti valstybinių miškų urėdijas, apeliuojant į jų neefektyvų valdymą, nors ir nepateikiant jokių faktų, sklando jau senokai. Tiesa, 2016 metų rezultatai vėl parodė, kad visos miškų urėdijos metus baigė pelningai. Be bendrųjų visoms įmonėms mokesčių, miškų urėdijos vien tiesioginių atskaitymų į šalies biudžetą nuo pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, sumokėjo 21.6 mln. eurų. Visi miškų urėdijų mokesčiai 2016 m. sudarė 64 mln. eurų arba beveik 41 proc. nuo visų gautų pajamų. Normalizuoto grynojo pelno marža siekia 17.7 proc. VĮ Trakų miškų urėdija 2016 m. pardavė 115.0 tūkst. ktm apvalios medienos, 9.3 tūkst. ktm kirtimo atliekų ir 3,1 tūkst. ktm nenukirstų miškų. Vidutinė apvalios medienos pardavimo kaina buvo 42.87 euro/m3. Urėdija gavo 5326.5 tūkst. eurų pajamų. Pelnas sudarė 471,6 tūkst. eurų arba 8.8 proc. Mokesčiams atseikėjo 2185 tūkst. eurų. Tai sudaro 41 procentą nuo visų gautų pajamų. Vidutinis darbuotojų atlyginimas 2016 metais buvo 1012 eurų. Trakų miškų urėdija savo jėgomis iškerta apie 40 procentų medienos. Likusi dalis kertama rangovų. Miškų urėdijos tiesioginės miško kirtimo išlaidos sudaro 10,5 euro/m3. Tuo tarpu įvykus rangos darbų konkursui, 2017 m. tiesioginės miško kirtimo išlaidos sudarys 13,45 euro/m3. Vykdydama miško kirtimą savo pajėgomis, urėdija sutaupo apie 2 eurus/m3. Trakų miškų urėdijoje šiuo metu dirba apie 100 darbuotojų. Kartu urėdija suteikia darbo vietas dar 8 rangovinėms įmonėms, kuriose dirba apie 50–70 darbuotojų. Numatoma reforma skaudžiai atsilieps Trakų rajonui, nes jame be miškų urėdijos, kuri yra trečia iš didžiausių mokesčių mokėtojų rajone, sumokėjusi daugiau kaip 880 tūkst. eurų mokesčių, yra labai daug su šia ūkio šaka susijusių įmonių ar atskirų žmonių. Centralizavus medienos prekybą, jos ruošą ir vykdant centralizuotus visų šių paslaugų pirkimus, mažesnės medienos perdirbimo, medienos ruošos įmonės bus išstumtos iš rinkos, neteks darbo, o savivaldybė neteks didelės dalies mokesčių. Be to, suvaldyti visą miškų ūkį iš vienos būstinės bus sunku, dėl biurokratinių derinimų gali strigti konkretūs darbai, be to, nuorodos tik iš viršaus ne kiekvienam regioniniam padaliniui gali būti priimtinos. Tad laukiamas ekonominis efektas ir grąža valstybei tik sumažėtų. Valstiečių ir žaliųjų sajungos lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad urėdijos dirba gerai, tačiau norėtų didesnės finansinės grąžos. Kaip jūs vertinate valstybinio miško ūkio ekonominį efektyvumą, miško išteklių naudojimą? Pagal miškų našumą pasaulyje esame 14, o Europoje – 10 vietoje. Šiuo metu Lietuvos miškai yra sukaupę 250 m3/ha medienos. Palyginus su kaimynais, našesnius miškus turi tik vokiečiai. Išgirtosios Latvijos miškų našumas nesiekia ir 200 m3/ha. Pagal miškų kirtimų intensyvumą Lietuva miškus naudoja labai saikingai. Lietuvoje kasmet kertama 1,5 proc. nuo medienos išteklių, tai yra dvigubai mažiau nei per metus užauga medienos. Tuo tarpu Švedijos ir Suomijos miškų kirtimai viršija 2 proc., o latvių ir estų artėja prie 2 proc. Dėl gero ūkininkavimo Lietuvos miškininkai keletą dešimtmečių sparčiai didina medienos išteklius. Pokariu šalies miškuose buvo 125 mln. m3 medienos, o šiuo metu – virš 500 mln. m3. Todėl ateities kartoms nėra ko nerimauti. Valstybinio miško ūkio ekonominį efektyvumą reiktų vertinti pagal bendrąsias pajamas ir grąžą valstybei. Grąža valstybei yra ne tik sumokėti visi mokesčiai bei sukurtos darbo vietos, bet ir investicijos į miškų infrastruktūrą, rekreaciją, gamtosaugines priemones ir kt. Pagal gaunamas pajamas iš vieno hektaro miško ploto, atitinkamai palyginus su miško kirtimo intensyvumu Lietuvoje, yra 25–30 proc. didesnės negu Latvijoje ar Estijoje. Be to, dar reikia įvertinti ir tai, kad Latvijoje, skirtingai negu Lietuvoje, į valstybinės miškų įmonės gautas pajamas įskaičiuotos lėšos, gautos iš durpynų, žvyro, smėlio. Gaila, bet šiandieninė reforma pradėta ne miškininkų. Jei kas nepavyks, tai tikrai kaltų nebus ir reformos sumanytojai greit tos reformos išsižadės. Blogina situaciją ir tai, kad miškininkystė – specifinė ir savita šaka, tikrai ne morkų laukas. Žemės ūkyje kasmet nuimame derlių ir matome rezultatą, o miškuose rezultato reikia laukti ir šimtą metų, jį pamatys ne mūsų vaikai, o tik anūkai. Mes visi žinome, kad tikrai ne visos reformos būna sėkmingos. Sėkmingiausios būna tada, kai jos deramai išanalizuojamos, labai kvalifikuotai paruošiamos ir kai jas vykdo tikri specialybės žinovai. Tuo tarpu ši planuojama reforma daroma visiškai priešingai. Kokias didžiausias problemas matote iš Aplinkos ministerijos siūlomos valstybinių miškų valdymo pertvarkos, naikinant esamas miškų urėdijas ir įsteigiant vieną įmonę? Pirmiausia regionų problemos – valstybinių miškų valdymo centralizavimas prieštarauja septynioliktos LR Vyriausybės programoje deklaruojamam regionų plėtros skatinimui. Skaudžiausias pasekmes pajus mažosios savivaldybės, kuriose neišvystyta pramonė, vyrauja tik biudžetinis sektorius. Jose miškų urėdijos yra vienos iš pagrindinių vietos biudžetą papildančių, gyventojų užimtumą užtikrinančių įmonių. Savivaldybėse miškų urėdijos vykdo švietėjiškas funkcijas, bendradarbiaudamos su švietimo įstaigomis, globodamos jaunųjų miško bičiulių būrelius, vykdydamos šviečiamąjį darbą gyventojų tarpe. Miškų urėdijos daug investuoja lėšų į rekreacinių objektų įrengimą, jų priežiūrą, atsižvelgdamos į vietos gyventojų poreikius. Centralizavus miškų valdymą per vieną įmonę, atsiras sąlygos monopolizuoti prekybą mediena, dėl to bus atimta konkurencinė galimybė smulkiesiems pirkėjams. To pasekmė – esančios regionuose smulkiosios medienos perdirbimo įmonės sužlugs, o savivaldybės praras mokesčių mokėtojus. Praras galimybę dalyvauti miško darbų pirkimuose smulkios miško darbų rangos įmonės. Jos taip pat žlugs. Tiek smulkių medienos apdirbimo įmonių, tiek miško darbų rangos įmonių, tiek atleisti miškų urėdijų darbuotojai papildys bedarbių regionuose gretas, tuo pačiu padidės emigracija. Miško ūkio valdymo centralizavimas ir monopolistinės įmonės įkūrimas sutrikdytų pakankamai stabiliai funkcionuojantį valstybinį miško ūkį ir neišvengiamai sukeltų neigiamų socialinių, ekonominių bei aplinkosauginių ...

Žemės ūkio bendroves papiktino dešimteriopai padidėjęs mokestis už komunalines atliekas

Salomėja Pranaitienė, Rūta Lankininkaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt Žemės ūkio bendrovės, kitos įmonės piktinasi dešimteriopai didesniais nei pernai pagal naujas taisykles suskaičiuotais mokesčiais už komunalines atliekas. Esą taip savivaldybės ir atliekų tvarkytojai nori pasipinigauti. Aplinkos ministerija rengiasi tobulinti nuo šių metų įsigaliojusias komunalinių atliekų tvarkymo taisykles. Marijampolės rajono Padovinio žemės ūkio bendrovėje daug fermų, garažų, sandėlių, daržinių, kitų ūkinių pastatų, o darbuotojų – 70. Būtent jų darbo vietoje paliekamos pakuotės ir kitos buitinės atliekos patenka į bendrovės konteinerius. Anksčiau už komunalines atliekas bendrovė mokėjo pagal išvežamą jų kiekį. Nuo šių metų įsigaliojus naujoms taisyklėms, iš Marijampolės atliekų tvarkymo centro gauta dešimteriopai didesnė sąskaita. „Išsigandom, kad reikia už mėnesį sumokėti beveik 370 eurų, kai anksčiau mokėdavom 36 eurus. Tai paskaičiavom, kad jie mums turėtų atvežti 60 konteinerių, iš jų gal 5 būtų tik užpildyti“, – stebėjosi Marijampolės rajono Padovinio žemės ūkio bendrovės vadovas Gintautas Gumauskas. Mokestis už komunalines atliekas ir kitoms bendrovėms pradėtas skaičiuoti pagal gamybinių patalpų plotą, kuris siekia dešimtis tūkstančių kvadratinių metrų. Nors numatyti ir kiti būdai – pagal darbuotojų skaičių ar pastatų paskirtį. „Savivaldybės ir komunalinių atliekų tvarkytojai taiko nuo gamybinių patalpų ploto mokestį, nes taip žymiai daugiau gali pasipinigauti. Ir pradėjome gauti sąskaitas, kad šiandien už tas atliekas mes turime mokėti 10 kartų daugiau o gal dar bus ir daugiau kartų, nei mokėjom iki šiol. Tai neteisinga, mes su tuo nesutinkame ir kviesime ūkius, kad tokių didelių įmokų mokesčių komunalinių atliekų tvarkytojams nemokėtų“, – teigė Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis. Aplinkos ministerijos atstovė sako, kad kokį mokesčių skaičiavimo būdą taikyti, pasirenka pačios savivaldybės. Tiesa, dar ne visos yra parengusios dokumentus. „Mes renkame informaciją, kaip savivaldybės taiko tas taisykles, analizuojame. Matant ūkio subjektų nerimą ir susipažįstant su savivaldybių įgyvendinimo problemomis, tikrai bus įvertinta ir peržiūrėtos šių taisyklių nuostatos“, – kalbėjo Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė. Pasak ministerijos atstovės, nepagrįstai dideliais mokesčiais šiemet skundžiasi ne tik ūkiai, bet ir kitos įmonės, bažnyčios, turinčios dideles patalpas, gyventojai. Tad ministerija rengiasi tobulinti komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, tik kiek tai užtruks kol kas negali pasakyti....

Šalies ekonomika laimėtų sustiprinus pieno rinkos konkurencingumą

Lietuvos pieno sektorius sukuria apie 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto ir yra viena perspektyviausių ūkinių veiklų, galinčių daryti stiprią įtaką ekonomikos augimui. Todėl valstybė turi stiprinti viso sektoriaus konkurencingumą ir didinti lietuviškų pieno gaminių eksportą. Taip teigiama  Žemės ūkio ministerijai ir Pieno tarybai pateiktoje Lietuvos pieno sektoriaus plėtros galimybių studijoje, kurią savo iniciatyva atliko konsultacinė bendrovė „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT). Ši studija nuo ketvirtadienio viešai prieinama EKT interneto svetainėje. Studiją pateikęs EKT partneris Darius Dulskis pabrėžė, kad dokumento pagrindą sudaro nepriklausomas pieno rinkos tyrimas pagal viešai prieinamą informaciją, įvertinus pieno sektoriaus svarbą šalies ekonomikai, eksportui ir užimtumui. „Turime didelės patirties, apibendrintų statistinių duomenų ir analitinių įžvalgų dirbant su žemės ūkio ir maisto pramonės sritimi ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje. Šią patirtį sudėjome į vieną išsamų dokumentą siekiant sistemiškai apžvelgti situaciją, esmines problemas ir plėtros tendencijas visose svarbiausiose pieno sektoriaus vertės kūrimo grandyse – nuo pieno gamybos ūkiuose, perdirbimo ir prekybos iki galutinio vartotojo ir eksporto“, - sako D. Dulskis. Pasak eksperto, Lietuvos pienininkystė yra viena labiausiai išvystytų maisto gamybos šakų - sektorius strategiškai svarbus aprūpinant vidaus rinką būtiniausiais pieno produktais, sprendžiant gyventojų užimtumo problemas bei konkuruojant eksporto rinkose. Be to, mūsų šalis orientuojasi ne į pieno žaliavos eksportą, kaip Latvija ir Estija, o į šalies ūkiuose pagaminą pieno žaliavą, jos perdirbimą vietos įmonėse bei pridėtinės vertės kūrimą per produkcijos realizaciją vidaus ir užsienio rinkose. EKT atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos pieno sektorius – gamybos ūkiai, žaliavos perdirbimo ir mažmeninės prekybos grandys kartu – sukuria apie 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Pieno sektorius ypatingai svarbus kaimo ir rajono gyventojų užimtumui - jame įdarbinta 65,3 tūkst. gyventojų, kurių vien darbo pajamos siekia apie 213 mln. eurų per metus. Ekspertų vertinimu, dirbančiųjų skaičiaus mažėjimas pieno sektoriuje yra neišvengiamas dėl struktūrinių pokyčių pirminės gamybos grandyje. Tačiau pabrėžiamos palankios perspektyvos ir būtinybė didinti konkurencingumą, skatinti kurti naujas geriau apmokamas darbo vietas. "Lietuvai naudinga didinti pieno sektoriaus konkurencingumą ir skatinti aktyvią plėtrą - tai yra viena iš perspektyviausių ekonominių veiklų, galinčių daryti stiprią įtaką šalies ekonomikai", - sako D. Dulskis. Jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos maža vidaus rinka nesuteikia galimybių augti ir pilnai išnaudoti pieno pramonės gamybinius pajėgumus, todėl būtina skatinti eksportą - svarbų šalies ekonomikos augimo šaltinį. "Pieno produktai jau dabar yra strateginė Lietuvos eksporto prekė. Prognozuojamas pasaulinės pieno gaminių paklausos augimas ilgalaikėje perspektyvoje sudaro palankias sąlygas sektoriaus plėtrai. Pieno gamyba ūkiuose ir žaliavos perdirbimas yra labai tampriai susijusios, todėl sektoriaus sėkmė priklauso nuo šių dviejų tiekimo grandžių konkurencingumo didinimo vidaus ir eksporto rinkose", - sako D. Dulskis. www.verslaspolitika.lt inf.

V. Mazuronis. Tikrieji reformos tikslai

Seime prieš pristatant planuojamą urėdijų reformą surengtoje spaudos konferencijoje valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis drauge su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku kalbėjo, kad „urėdijų skaičius bus sumažintas iki 25“ ir kad reforma nebus daroma skubiai. Tai akivaizdžiausias melas. Nežinau apie kokius sumažinimus kalba R. Karbauskis su ministru, bet akivaizdu buvo nuo pat pradžių, kad nežadama palikti nei vienos urėdijos – visos bus panaikintos. Be to, Vyriausybė siūlo reformai reikalingus įstatymus priimti skubos tvarka, tad tiek ir to neskubėjimo. Pamatę su kokiu pasipriešinimu reformos „stūmėjai“ susiduria, matyt nusprendė ir koreguoti retoriką: girdi, urėdijų nenaikinsime, o tik mažinsime. Nors abu patys puikiai supranta, kad taip kalbėdami tik klaidina visuomenę ir miškininkų bendruomenę. Tai, kad liks 25 regioniniai padaliniai jokiu būdu nereiškia, kad tai bus tas pats kas urėdijos. Urėdijos, kaip juridiniai vienetai bus panaikinti. Klausiate, o koks skirtumas? Neįsigilinus – jokio, o geriau suprantant miškų sistemą – skirtumas milžiniškas. Sutelkus tokį milžinišką valstybinį turtą vienose rankose gero negali tikėtis nei dabar urėdijų sistemoje dirbantys žmonės, nei jų šeimos, nei visa visuomenė. Grubiai reformai pagaliau pasiekus Seimą norėtųsi iš valdančiosios partijos ir ministro bent lašelio nuoširdumo, o ne vyniojimo į vatą. Imtų ir pasakytų, kokie gi tikslai iš tikrųjų. Man – daugiau nei akivaizdu, kad tikrieji reformos tikslai yra visai kiti nei skelbia ponai R. Karbauskis ir K. Navickas. Tikrasis ir pagrindinis reformos tikslas yra kuo greičiau koncentruoti medienos pardavimą bei kirtimų organizavimą valstybės valdomuose miškuose vienose rankose. To pirmiausia siekė ir siekia tikrieji šios reformos dirigentai. Neatmesčiau ir valstybės valdomų miškų privatizacijos idėjos: pradžioje atsargiai atsisakant plotų, kuriuos prižiūrėti ekonomiškai nenaudinga, o toliau – kaip Dievas duos. Abejojantiems dėl privatizacijos atsakysiu: niekada nepamirškite kokioje šalyje gyvename. Taip, šiandien neišgirsite apie tai nei žodžio, nes šiame etape to ir nereikia. Svarbiausias reformos sumanytojų tikslas šiandien – sutelkti visą miškų valdymą į vienas rankas, panaikinti urėdijas, kaip juridinius vienetus, paversti juos tik klusniai filialais vykdančiais „centriuko“ valią ir nurodymus. Toliau bus subtiliai einama privatizacijos keliu. Šiandien ministerijos valdžiai labiausiai kliūva buhalteriai ir tai, kad urėdijos nenaudoja automatizuotų buhalterijos sistemų. Nors šią problemą būtų galima išspręsti vienu ministro įsakymu – tas nedaroma, o situacija naudojama tik kaip pretekstu reformai stumti. Po reformos nenustebkite, užklius miškininkų skaičius kokiam vienam hektarui ar kvadratiniam kilometrui. Bus surasti užsienio skaičiai, neva įrodantys, kad mums turi pakakti dvigubai mažiau ir miškuose dirbančių. Tai bus smūgis miškų kontrolei, nes miškuose iš karto pasidarys „lengviau kvėpuoti“ nesąžiningiems veikėjams. Be to, sutaupius buhalterių algas, pasirodys, kad galima taupyti dar labiau. Pavyzdžiui, kam daug mokėti girininkams ir miškininkams, jeigu privatūs kirtėjai galės tą patį darbą padaryti už mažiau? Greitai po reformos matysime išaugusį paslaugų pirkimų skaičių: pjaus mūsų medžius latviai ar lenkai, gal dar kas nors. Ir vykdys jie plynus kirtimus, nes taip ekonomiškai naudingiausia, o jų kontrolė bus jų pačių reikalas, nes „centriukui“ rūpės tik galutinės eilutės buhalterinėse ataskaitose: kiek sutaupyta, kiek uždirbta. Visa kita – nesvarbu. Galbūt ir nesulauksime grubaus miškų išpardavimo (Konstitucijos taip lengvai nepakeisi), bet kai bus sunaikintos urėdijos, kontrolė ir pasipriešinimas: bus galima eiti toliau. Juk ir taip akivaizdu, kad būsimuose filialuose liks dirbti tik lojalūs ir žinantys savo vietą, bei nekeliantys bangų. Paklauskite savęs: kokioje Lietuvos valdžios įstaigoje buvo sukurta ši reforma. Jeigu manote, kad ji gimė ministro K. Navicko galvoje: jūs labai labai klystate. Naująjį įmonės vadovą skirs ministras ir naujasis vadovas galės su visa sistema elgtis kaip tinkamas: politinei paramai irba asmeninei gerovei kurti. Tai irgi neblogai reformos stūmėjams. Regioninė politika, tradicijos, visa teigiama patirtis, sukaupta per dešimtmečius tvarkant miškus (o jie buvo ir yra tvarkomi gerai), galų gale savo gyvenimus paaukoję miškininkai ir jų šeimos – R. Karbauskiui ir ministrui K. Navickui visa tai yra niekai. Svarbu tik burtažodžių kratinys, beje nepagrįstas jokiais rimtais argumentais ar skaičiavimais, ir tikslas kuo greičiau atiduoti valstybinius miškus į vienas rankas. Blizga R. Karbauskio ir K. Navicko akutės dėl reformos, nes mato jie tas milžiniškas galimybes veikti ateityje. Dėl to ir bus skubama Seime, dėl to ir meluojama apie neva išliksiančias urėdijas ar padidėsiančius atlyginimus....

Kauniečių pamėgtas poilsiavietes puoselėja miškininkai

www.verslaspolitika.lt Miškai, o ypač valstybinės reikšmės, visuomenės ir valstybės gyvenime atlieka įvairias funkcijas. Kauno miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškams parengtas specialus rekreacinio sutvarkymo projektas. Įrengti 59 rekreacijos objektai - poilsiavietės, atokvėpio vietos, pažintiniai takai, kurių dalį numatyta atnaujinti ar rekonstruoti. Kauno miškų urėdijos teritorijoje rekreaciniams miškams priskirta 3612 ha miškų arba 14 proc. viso miškų ploto, iš jų 2486 ha valstybinės reikšmės miškuose. Rekreaciniams miškams priskirti miško parkai, rekreaciniai miško sklypai, saugomų teritorijų rekreacinių zonų miškai, miestų miškai. Kauno urėdijos miškininkai poilsiautojams siūlo pailsėti 13 poilsiaviečių, 43 atokvėpio vietose, pakeliauti pažintiniu ir rekreaciniu takais. Kauniečiai ir jų svečiai dažnai lankosi poilsiavietėse, įkurtose Karmėlavos bei Raudondvario girininkijose. Ramiose samanų kilimo apklotose miško aikštelėse, kurias supa svyruokliai beržai, skarotašakės eglės ir storakamieniai ąžuolai, stūkso meniškos pavėsinės, patogūs miško baldai, įrengtos žaidimo aikštelės, supynės ir įvairi sporto įranga vaikams. Pavėsinėje „Grybai" (Raudondvario girininkija) ilsisi ne tik grybautojai: į grybus panašią poilsiavietę, esančią nusileidus į daubą vedančiais laipteliais, itin pamėgo vietiniai gyventojai ir kiti poilsiautojai. Kauno urėdijos miškininkų rūpestingų rankų globojamas Ringovės piliakalnis, kuris dar vadinamas Pilike arba Linksmuoju kalnu (Vilkijos girininkija), esantis maždaug 5 km nuo Vilkijos. Piliakalnis įrengtas Nemuno dešiniojo kranto kyšulyje, suformuotame Ringovės ir Krestinavos upelių daubų. Piliakalnis datuojamas II tūkstantmečio pradžia. Gamtos mylėtojus kviečia  Jaučiakių piliakalnis, Alkakalnis (Svirnakalnis), Antakių senkapiai, paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę ir Brolių kapai (Kulautuvos girininkija). Savo vandens vėsa atgaivins Palazdenio šaltinis (Vilkijos girininkija), nustebins Kernuvės mitologinis akmuo ir Karūnuotoji eglė. Kuriant rekreacinę infrastruktūrą miškuose, orientuojamasi į labiausiai pamėgtus ir lankomus miško sklypus, siekiant sureguliuoti miško lankytojų srautus, nukreipiant poilsiautojus į saugius priešgaisriniu požiūriu miško sklypus. Pažintinių ir mokomųjų objektų kūrimas leidžia visuomenei pažinti gamtos turtus, kultūros paveldo vertybes. Taip auklėjama visuomenė, ugdomas jos kultūrinis elgesys gamtoje. Rekreacinių priemonių dėka miškas mažiau šiukšlinamas, kraštovaizdžiui nepadaroma žala arba ji yra minimali, mažinamas miško gaisrų kilimo pavojus. Privačios žemės sklypų pirkimas naujiems miškams įveisti Beje, Kauno miškų urėdijoje pradedamos žemės pirkimo procedūros dėl žemės sklypų, kuriuose planuojama įveisti mišką. Dokumentus reikia pateikti iki 2017 m. balandžio mėn. 6 d. 10 val. 00 min. Kauno miškų urėdijai (Romainių g. 2, Kaunas). Perkami privačios žemės sklypai naujiems miškams įveisti Kauno rajono savivaldybės Babtų, Domeikavos, Bubių, Karmėlavos, Kulautuvos, Lapių, Liučiūnų, Padauguvos, Panevėžiuko, Pagynės, Vandžiogalos, Raudondvario, Saulėtekių, Užliedžių kadastrinėse vietovėse. Reikalaujami parduodamo turto duomenys (svarbesnieji): • ne mažesni kaip 0,5 ha ploto žemės sklypai, besiribojantys su valstybinės reikšmės miškais, kuriuos patikėjimo teise valdo VĮ Kauno miškų urėdija, arba to paties ploto sklypai, esantys ne toliau, kaip 1 km atstumu nuo tokių miškų, jeigu privažiavimui prie jų yra tinkamas ir servitutais įteisintas kelias; • atskiri, ne mažesni kaip 3 ha ploto žemės sklypai, nutolę nuo VĮ Kauno miškų urėdijos valdomų miškų ne daugiau, kaip 3 km, jeigu privažiavimui prie jų yra tinkamas ir servitutais įteisintas kelias; • atskiri, ne mažesni kaip 5 ha ploto žemės sklypai, nutolę nuo VĮ Kauno miškų urėdijos valdomų miškų daugiau, kaip 3 km, jeigu privažiavimui prie jų yra tinkamas ir servitutais įteisintas kelias; • žemės sklypas neturi būti priskirtas teritorijoms, kuriose veisti mišką draudžiama;. • žemės sklypai, kurie patenka į Kauno rajono savivaldybės teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemų prioritetinius plotus, kuriuose numatyta įveisti mišką; • žemės sklypai turi būti be melioracijos sistemų. Kandidatai turi pateikti nuosavybę patvirtinančių dokumentų kopijas, patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka, kadastrinių matavimų bylos kopiją su tiksliais kadastrinių matavimų duomenimis, nurodo nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kitus veiklos apribojimus ir kitus kadastro duomenis, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus veiklos prioritetus, tvarkymo režimą, nustatytus servitutus, kitus daiktinių teisių suvaržymus ir trečiųjų asmenų teises į siūlomą pirkti žemės sklypą, taip pat turto vertinimo ataskaitą....

Pieno supirkimo kainos Lietuvoje smuktelėjo žemyn

Stanislavas Likas, UAB "Publicum" Vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos Lietuvoje vasario mėnesį smuktelėjo žemyn 2 proc. iki 297 eurų už toną - tai pirmas kainos sumažėjimas po septynių mėnesių augimo. Ekspertų vertinimu, pieno supirkimo kainos Lietuvoje turėtų dar mažėti - įtakos tam turės sezoniškumas bei eksporto rinkose pingantys pieno produktai, kuriais prekiaujama tarptautinėse biržoje.  Pasak pienininkų asociacijos “Pieno centras” direktoriaus Egidijaus Simonio, Lietuvos pieno perdirbėjai eksporto rinkose daugiausiai parduoda sūrių, sviesto ir nugriebto pieno miltelių - visų šių biržinių prekių kainos šiemet krito iki 10 proc., atitinkamai sumažėjo eksportuojamos lietuviškos pieno produkcijos pardavimų vertė užsienyje. "Lietuvos pieno perdirbimo įmonės eksportuoja apie 60 proc. pagamintos produkcijos, todėl pieno gaminių paklausos ir kainų svyravimai eksporto rinkose tiesiogiai veikia superkamos žaliavos kainą mūsų šalyje", - sakė E. Simonis. - Pernai, kai tarptautinėse biržose gerokai išaugo pieno produktų kainos ir paklausa, drastiškai didėjo ir pieno žaliavos kaina. Dabar eksporto rinkose biržinių pieno produktų kainų augimas sustojo ir jos juda žemyn - atitinkamai koreguojasi ir superkamos žaliavos kaina Lietuvoje". Prekybos rezultatai pagrindinėse Europos pieno produktų biržose Hanoveryje ir Kemptene liudija, kad pernai sviesto kaina išaugo 47 proc., sūrio („Gouda“) - 36 proc., nugriebto pieno miltelių – 14 proc. Šių produktų kainos biržose liovėsi augti praėjusių metų pabaigoje, o kai kurių pagrindinių pieno produktų kainos pradėjo kristi. Per tris mėnesius iki kovo pradžios sviestas atpigo 6 proc., sūris – 10 proc., nugriebto pieno milteliai – 12 proc. Kaip keisis pieno supirkimo kainos ateinančiais mėnesiais E. Simonis nesiima prognozuoti - tai priklausys nuo to, kaip tarptautinėje prekyboje keisis pieno produktų pasiūla ir siūloma kaina už prekes biržoje. „Kol kas galima konstatuoti, kad šiuo metu mokama vidutinė pieno supirkimo kaina ūkiams yra pasiekusi prieškrizinį 2013 m. lygį. Tuo tarpu pieno gaminių, išskyrus sviestą, kainos Europos biržose nėra tiek atsistačiusios. Todėl pieno supirkimo kainos judėjimas žemyn – labai tikėtinas“, - sakė E.Simonis. Pieno žaliavos kainai Bendrijoje didelės įtakos turės ir tai, kaip keisis superkamos žaliavos kiekiai pagrindinėse pieną gaminančiose ES šalyse. Bendra pieno gamyba ūkiuose pernai Bendrijoje išaugo 0,4 proc. Iš pagrindinių pieno gamintojų pieno gamybą padidinto Vokietija (+0,3 proc.), Nyderlandai (+7,5 proc.), Italija (+2,8 proc.), Ispanija (+1,1, proc.), Lenkija (+2,4 proc.) ir Airija (+4,4 proc.). Gamyba mažėjo tik dvejose pagrindinėse pieną gaminančiose šalyse – Prancūzijoje (-2,5 proc.) ir Didžiojoje Britanijoje (-4,3 proc.). Pieno gamybos didėjimas ir žaliavos perteklius ES šalyse 2014-2015 m. buvo viena iš svarbiausių priežasčių, sukėlusių pasaulinę pieno rinkos krizę. Žaliavos supirkimo kainai įtakos taip pat turės sezoniškumas, nuo kurio Lietuva priklauso ypatingai. Pavasarį ir vasarą pieno kiekis didėja, o piene mažėja baltymų ir riebalų santykis, dėl ko atitinkamai mažėja žaliavos supirkimo kaina. "Iš stiprią pienininkystės pramonę turinčių Bendrijos šalių Lietuva yra vienintelė, kurioje dominuoja maži pieno ūkiai. Ši aplinkybė nulemia, kad Lietuvoje yra plačiausios pieno supirkimo kainų žirklės, palyginti su kitomis ES šalimis. Lietuvoje smulkūs ūkiai gauna mažesnę supirkimo kainą nei ES vidurkis, o dideli – tokią pat, ar net didesnę“, - sakė E. Simonis. Lietuvos stambiems pieno ūkiams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, Lietuvos pieno perdirbimo įmonės vasarį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 357 eurus už toną. ES šalyse, kuriose dominuoja dideli pieno ūkiai, vasarį mokėta  vidutinė kaina siekė 342 eurus už toną. Pasak E.Simonio, tokio paties dydžio pieno ūkiai Lietuvoje ir kitose ES šalyse už tokios pačios kokybės ir sudėties natūralų pieną gauna labai panašią kainą. Lietuvoje iki 5 karvių laikantys smulkiausi pieno ūkiai sudaro beveik 70 proc. visų ūkių skaičiaus, tačiau supirkimo rinkai tiekia vos 12 proc. viso kiekio. Daugiau nei 50 karvių laikančių ūkių skaičius nesiekia 4 proc., tačiau iš jų superkama 50 proc. viso pieno Lietuvoje.

Svarbiausi Ūkio ministerijos darbai

Mindaugas Janulionis Svarbiausi Ūkio ministerijos darbai susiję su šiais išsikeltais prioritetais: patrauklios investicinės aplinkos, verslui palankios aplinkos ir regionų pažangos, efektyvaus ir skaidraus turto valdymo, inovatyvios pramonės. „Vyriausybės programoje numatyti darbai yra neatidėliotini, juos įgyvendinti svarbu, kad pajustume didesnį investuotojų susidomėjimą ir norą steigti šalyje įmones, kad verslas turėtų galimybę dirbti ir rasti kvalifikuotų darbuotojų, paprasčiau įdarbinti specialistus. Todėl turime dėti daug pastangų kurdami verslui aplinką palankią, mažindami biurokratiją, kurdami įvairius paskatos mechanizmus įmonių produktyvumui ir inovatyvumui didinti, kad šalis būtų patraukli steigti ir vystyti verslą bei išsiskirtų iš kitų šalių“, – sako ūkio ministras M. Sinkevičius, pristatydamas Ūkio ministerijos prioritetinius darbus. Ūkio ministerija kurs patrauklią investicinę aplinką siekdama tapti investicijų lydere. To siekiant VšĮ „Investuok Lietuvoje“ bus suformuota speciali grupė, kurios svarbiausias tikslas – pritraukti stambių gamybinių projektų. Šiam tikslui pasiekti taip pat numatoma kurti specialias finansines ir mokestines paskatas. Planuojama taikyti didesnes pelno mokesčio lengvatas reinvesticijoms. Ūkio ministerija vykdys aktyvią talentų pritraukimo į Lietuvą politiką – įkurs talentų pritraukimo agentūrą arba talentų pritraukimo padalinį Ūkio ministerijos pavaldžioje įstaigoje, sukurs specialią paskatų sistemą talentingiems asmenims į Lietuvą pritraukti. Taip pat Ūkio ministerija lengvins sąlygas pritraukti trūkstamų aukštos kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių. Keičiami teisės aktai, siekiant sudaryti lengvesnes įsidarbinimo Lietuvoje sąlygas ir supaprastinti administracines procedūras. Siekiant pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, planuojama gerinti laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) reguliavimą: tobulinti žemėtvarkos procedūras, sudaryti sąlygas LEZ operatoriams paprastai ir greitai į LEZ įtraukti naujas ir pašalinti nekonkurencingas teritorijas. Ūkio ministerija sukurs palankesnį įmonių veiklos LEZ teritorijose reglamentavimą ir pagreitins teritorijų planavimo procedūras LEZ teritorijose. Siekiant pritraukti investicijų taip pat daug dėmesio bus skiriama administracinei naštai verslui mažinti ir nuolatinei administracinės naštos prevencijai vykdyti, akcinių bendrovių teisiniam reguliavimui tobulinti. Ūkio ministerija didins verslo priežiūros institucijų efektyvumą, kad verslo priežiūros funkcijos būtų atliekamos koordinuotai ir mažiausiomis sąnaudomis, kuo mažiau trikdant verslo subjektų veiklą ir kartu užtikrinant veiksmingą visuomenės interesų apsaugą. Kurdama verslui palankią aplinką, Ūkio ministerija sieks, kad Lietuva taptų startuolių rojumi. Šiais metais Ūkio ministerija visiškai įgyvendins metų pradžioje pradėtą vadinamąjį „Startup Visa“ projektą. Nuo 2017 m., įsigaliojus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms, startuolių vizas gali gauti užsieniečiai, ketinantys užsiimti naujų technologijų ar kitų Lietuvos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu. Prie inovacijų kūrimo mūsų šalyje norintys prisidėti startuoliai savo veiklą galės pradėti kur kas lengviau: iki antrojo 2018 m. ketvirčio ketinama įsteigti rizikos kapitalo fondą, kuris investuos į naujų perspektyvių idėjų įgyvendinimą. Taip pat ketinama sukurti akceleravimo, mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programas startuoliams. Tikimasi, kad minėtos priemonės padės padidinti startuolių skaičių nuo 315 startuolių 2016 m. iki 720 startuolių 2020 m. ir pritrauks nuo 16 mln. eurų 2016 m. iki 26 mln. eurų 2020 m. investicijų. Ūkio ministerija planuoja parengti Socialinio verslo įstatymą, kuris padės subalansuoti iškreiptą socialinių įmonių prilyginimo socialiniam verslui situaciją ir visapusiškai sureguliuoti socialinio verslo teisinę padėtį, nustatyti socialinio verslo skatinimo paramos formas. Tikimasi iki 2020 m. turėti Lietuvoje apie 150 socialinių verslų. Tarp Ūkio ministerijos išsikeltų tikslų – augantis eksporto mastas, todėl bus atnaujinta Lietuvos eksporto gairių 2014–2020 m. strategija ir peržiūrėtos prioritetinės rinkos, eksporto skatinimo prioritetai. Planuojama diegti vieno langelio elektroninę sistemą, kurioje bus sutelkta visa eksportuotojams aktuali informacija apie galimybes prioritetinėse rinkose. Informacija apims eksporto galimybių analitiką, verslo misijų ir tarptautinių parodų planus, naudingus kontaktus, kvietimus dalyvauti tarptautiniuose viešuosiuose pirkimuose. Ūkio ministerija yra numačiusi optimizuoti ir centralizuoti išteklius, siekdama sukurti sistemą, kuri sujungtų bendram darbui ambasadas, profesionalų tinklus, pasaulio lietuvius, kad jie prisidėtų tiek renkant visą informaciją apie galimybes eksportuoti, tiek ir skleidžiant informaciją užsienio rinkoms apie Lietuvą. Stiprinti verslo atstovų eksporto įgūdžius yra būtina, kad verslas būtų pasirengęs iššūkiams ir suprastų eksporto diversifikavimo svarbą. Todėl planuojama rengti naujas prekės ženklų ir eksporto kompetencijų vystymo mokymo programas, reikalingas eksporto srityje dirbantiems žmonėms ugdyti tiek regionuose, tiek didžiuosiuose miestuose. Šiomis priemonėmis planuojama pasiekti, kad lietuviškos kilmės prekių (be energetikos produktų) eksportas į tikslines eksporto rinkas 2017–2020 m. kasmet didės po 4 proc., palyginti su ankstesniais metais, o lietuviškos kilmės paslaugų eksportas į tikslines eksporto rinkas – po 6 procentus. Ūkio ministerija stiprins VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“: iškels joms didesnių tikslų, sieks didinti valstybės investicijų į šias institucijas grąžą. Taip pat bus aiškiai matuojama šių organizacijų pridėtinė vertė, kurią Lietuva gauna per pritrauktas investicijas, aukštesnės pridėtinės vertės eksporto masto didėjimą, startuolių ir verslumo rodiklių augimą. Regionų plėtros priemones numatyta tiesiogiai susieti su regiono ekonomikos stiprinimu – tam bus visapusiškai skatinama investicijų integracija – kad socialinė infrastruktūra būtų stiprinama atsižvelgiant į investuotojų ir verslų poreikius. Verslumui regionuose didinti bus siūlomos finansinės paskatos. Siekiant didesnės valstybės valdomų įmonių grąžos visuomenei ir Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), vienas iš svarbiausių darbų – efektyvus ir skaidrus valstybės turto valdymas. Tai bus daroma centralizuojant valstybės valdomų įmonių valdymą, atskiriant politikos formavimą nuo valstybės įmonių valdymo – į įmonių kolegialius organus pritraukiant daugiau nepriklausomų narių, kurie būtų išrinkti laikantis skaidrių procedūrų, ir į šiuos kolegialius organus nerenkant politikų. Siekiant įmonių valdymo efektyvumo ir skaidrumo, bus diegiama gerosios įmonių valdysenos praktika. Ūkio ministerija kartu su valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija į vieną įmonę konsoliduos tas pačias funkcijas atliekančias 42 miškų urėdijas. Reforma turėtų užtikrinti ilgalaikį šalies valstybinio miškų ūkio sektoriaus efektyvumą, didžiausią finansinę grąžą valstybei ir sumažins valdymo kaštus. Taip pat bus sujungiamos kelių priežiūrą vykdančios valstybės įmonės ir centralizuojamas jų valdymas. Pastaruoju metu mažėjant įmonių produktyvumui, labai svarbu skatinti inovatyvios pramonės kūrimą, todėl Ūkio ministerija gerins mokslo ir verslo bendradarbiavimą, skatins verslo investicijos į mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEP) ir inovatyvių produktų kūrimą. Didinant našumą įmonėse, naujų technologijų diegimą ir naudojimą, bus įgyvendinamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų priemonės „DPT pramonei LT“, Ecoinovacijos LT“, kuriomis skatinama tradicinės pramonės transformacija diegiant inovatyvias technologijas. Bus stiprinamas MTEPI politikos koordinavimas ir strateginis valdymas: atnaujinama MTEPI Strateginė taryba ir išplečiamos jos funkcijos. Panašias funkcijas atliekančios MTEPI srities institucijos bus konsoliduojamos. Inovacinių paslaugų verslui sutelkimas vienoje institucijoje užtikrins sistemos vientisumą, efektyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą, žinių ir technologijų perdavimą ir inovacijas. Tinkamai veikianti sistema sudarys sąlygas inovacijų plėtrai ir tradicinės pramonės transformacijai. Siekiant efektyvinti mokslo ir technologijų parkų ir atviros prieigos centrų veiklą, jiems bus nustatyti veiklos rodikliai, sukurta ir įdiegta virtuali inovacijų informacinė platforma, kuri užtikrins visapusiškos informacijos apie inovacijas suinteresuotiems asmenims pateikimą. Ūkio ministerija kurs motyvacinę sistemą, kuri skatins investuoti į MTEP – bus pradėtos teikti technologijų žvalgybos paslaugos, skatinančios verslą investuoti į naujų produktų kūrimą. Taip pat bus sukurtas finansavimo mechanizmas, užtikrinantis tarptautinėje programoje „Horizontas 2020“ labai gerai įvertintų, bet finansavimo negavusių projektų finansavimą nacionaliniu mastu. Lietuvai, kaip valstybei, kurios pramonės sektorius sukuria daugiau nei penktadalį viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto, svarbu neatsilikti ir imtis aktyvių veiksmų, siekiant pasinaudoti ketvirtosios pramonės revoliucijos suteikiamomis galimybėmis. Ūkio ministerija dalyvaus kuriant nacionalinę iniciatyvą „4-oji pramonės revoliucija“ ir prisidės prie bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo bei užtikrins Lietuvos dalyvavimą ketvirtojoje pramonės revoliucijoje. Taip tikimasi užmegzti pramonės, mokslo, švietimo, socialinės aplinkos ir valdžios atstovų dialogą, kad būtų surasti efektyviausi šalies bei pramonės konkurencingumo didinimo sprendimai. Kvalifikuotos darbo jėgos paieška taps vienu didžiausių 2017 m. iššūkių, todėl, siekdama patenkinti pramonės poreikius, Ūkio ministerija parengs pramoninės doktorantūros skatinimo koncepciją – įmonei bus skiriamas 50 proc. finansavimas doktoranto studijų krepšeliui, siekiant didinti tyrėjų įdarbinimą verslo sektoriuje ir skatinti taikomuosius mokslinius tyrimus aktualiom...

Top