Jūs esate
Pagrindinis > Verslas

Miškų urėdijos puoselėja gamtos turtus, rūpinasi kraštovaizdžio objektų išsaugojimu. Kas liks po reformos?

www.verslaspolitika.lt Lietuvos miškai ilgą laiką pirmiausia buvo ekonominė vertybė, bet kartu jie tarnavo įvairių socialinių bei dvasinių žmogaus reikmių tenkinimui. Valstybės įmonės miškų urėdijos puoselėja gamtos turtus, kultūros paveldo vertybes, rūpinasi kraštovaizdžio objektų išsaugojimu, sudaro sąlygas visuomenei su jais susipažinti, nes miškai, o ypač valstybinės reikšmės, visuomenės ir valstybės gyvenime atlieka daugiaplanes funkcijas. Viena svarbiausia iš jų – socialinė - visuomenė naudojasi jais poilsiui, rekreacijai, uogavimui, grybavimui. Pastaruoju metu valstybinių miškų miškininkai ypač daug dėmesio skiria miškų pritaikymui visaverčiam šalies gyventojų ir svečių lankymuisi bei turiningam poilsiui. Kuriant rekreacinę infrastruktūrą miškuose, orientuojamasi į labiausiai pamėgtus ir lankomus miško sklypus, taip sureguliuojami ir paskirstomi miško lankytojų srautai, poilsiautojai nukreipiami į saugius priešgaisriniu požiūriu miško sklypus. Beje, vienas iš miškų ūkio plėtros strateginių tikslų, įvardintų Lietuvos miškų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo strategijoje, yra visuomenės bendrųjų su miškais susijusių reikmių tenkinimas. Rekreacinių priemonių dėka miškas mažiau šiukšlinamas, kraštovaizdžiui ir jautrioms bioįvairovės vietoms nepadaroma žala arba ji yra minimali, o apgalvotai parinktos bei įrengtos laužavietės sumažina miško gaisrų kilimo pavojų. Aplinkosauginių ir rekreacinių objektų įrengimo ir tvarkymo darbų apimtys ženkliai pradėjo didėti, kai šių darbų išlaidos buvo priskirtos miškų urėdijų privalomosioms miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normoms. Miškų urėdijų valstybiniuose miškuose rekreacinės infrastruktūros objektai jau skaičiuojami tūkstančiais. Tai - pažintinių, mokomųjų, rekreacinių ir kitokios paskirties takų, apžvalgos aikštelių, atokvėpio vietų, poilsiaviečių, nemažai jų pritaikyta žmonių su judėjimo negalia reikmėms. Žmonės su negalia gali ilsėtis gamtoje, pažinti miško vertybes, organizuojamos iškylos, plečiasi bendravimas, taip skatinamas pilnavertiškumo jausmas ir integravimasis į visuomenę, o projektas „Rekreacinių objektų miškuose pritaikymas neįgaliųjų reikmėms“ buvo įvertintas aukščiausiu balu ir pripažintas geriausiu gerosios patirties pavyzdžiu Lietuvoje. Rekreacinių objektų, tinkamų žmonėms su negalia poilsiauti gamtoje, yra visose 42 miškų urėdijose. Kasmet miškų urėdijos pritaiko rekreacinius objektus pagal neįgaliųjų išreikštus pageidavimus, įrengia mašinų stovėjimo aikšteles, nutiesia lentinius takus, išlygina aikštelių teritorijas, sutankina vaikščiojamąją dangą, pritaiko miško baldus, padaro atraminius turėklus, stato specialius lauko tualetus, pastato lieptus prie vandens telkinių, išdėsto specialius neįgaliųjų informacinius ženklus. 2007-2013 metų laikotarpiu dauguma miškų urėdijų pasinaudojo Europos Sąjungos finansine parama. „Verslas ir politika“ pasidomėjo, kaip patrauklūs, įdomūs ir vertingi miško kampeliai pritaikomi žmonių poilsiui Šilutės krašte. Šilutės urėdijos vadovas Vaidas Bendaravičius pasakoja, kas jau padaryta, atskleidžia, jog šiame krašte įgyvendinta dar ne viskas, kas sumanyta. „ Mums, miškininkams, didžiausia miškų lankytojų dovana - jų geranoriškumas, ačiū jiems, kad saugo tai, ką mes sukūrėme visiems miško svečiams - naujas laužavietes ar tiesiog patogius suolelius “, - sako V.Bendaravičius. Miškininkai paramos kreipėsi ir į Europos Sąjungos fondus, nors kasmet Šilutės miškų urėdija rekraciniams tikslams skiria 27 eurų nuosavų lėšų. Urėdija nuolat atnaujina ir tvarko miške esančias poilsiavietes: ypač gerai prižiūrimos Norkaičių, Šiaudėnų, Kintų, Vainuto miškų poilsiavietės. Tokių aikštelių urėdijos teritorijoje įrengta 21. Nutiestas medinis takas iki „Raganų eglės“ Besižavintiems neįprastų formų medžiais, urėdas V.Bendaravičius pataria užsukti į Rambyno regioninį parką, kurio teritorijoje auga septyniolikos kamienų eglė. 2016 metais Lietuvos metų medžių rinkimuose, Raganų eglė užėmė antrąją vietą, nuo daugiausia balsų surinkusio Stelmužės ąžuolo atsiliko tik pusšimčiu balsų. Tai unikalus daugiakamienis medis, augantis Rambyno regioniniame parke. Jos aukštis 32 m, liemuo 5 m, o 80 cm aukštyje šakojasi į 17 kamienų. Įdomu tai, kad anksčiau kamienų ji turėjo net 18, tačiau 2007 metų rudenį, iškritus šlapiam sniegui, vienas kamienas neatlaikė svorio ir lūžo. Įspūdingas gamtos paminklas – Raganų eglė – dar ilgai žaliuos. Rambyno regioninio parko direkcija kartu su Šilutės miškų urėdija sutvarkė gamtos paminklo Raganų eglės aplinką. Miškininkai pasirūpino jos gyvybingumu, o lankytojams nutiestas naujas medinis takas. Šilutės miškų urėdija finansavo šio lentinio tako ir dviejų stendų įrengimo darbus. Raganų eglę gali pamatyti ir neįgalūs lankytojai. Netoli Vilkyškių miestelio, Vilkyškių miške naujasis įrengtas takas yra jau anksčiau įrengto tako tęsinys. Raganų eglės tako statybos darbus atliko, viešųjų pirkimo konkursą laimėjęs, rangovas UAB „Tomresta“. Naujojo tako ilgis 105 metrai, plotis 145 cm, tako pradžioje ir pabaigoje pastatyti informaciniai stendai, padaryta apžvalgos aikštelė, kurioje bus galima gėrėtis egle didesniam lankytojų būriui, aplink medį pastatyta medinė tvorelė. Rekreacinis takas lankytojams leis grožėtis ir būti gamtoje jos nepažeidžiant. 2016 metais Lietuvos metų medžių rinkimuose, Raganų eglė užėmė antrąją vietą, nuo daugiausia balsų surinkusio Stelmužės ąžuolo atsiliko tik pusšimčiu balsų. Manoma, kad eglė gali būti 130 metų senumo. Apie jos atsiradimą pasakojamos legendos. Žmonės sako, kad kažkada dar mažos eglaitės viršūnę prajodamas nukirto Napoleonas, todėl ji tokia keista ir išaugo. Gamtininkė Eugenija Šimkūnaitė dėl keistos formos eglę praminė Raganų šluota. Gamtininkų teigimu, daugiakamieniai medžiai atsiranda dėl sutrikdyto natūralaus augimo. Jei pagrindinį jauno medelio kamieną pažeidžia žvėrys ar ligos, iš šoninių pumpurų gali išaugti ūgliai. Esant tam tikroms sąlygoms jie virsta naujais kamienais. Dvikamienių medžių pasitaiko gana dažnai, gerokai mažiau auga trikamienių ir labai retai pavyksta aptikti medžių, turinčių keturis ar daugiau kamienų. Ši eglė yra vienas įdomiausių Lietuvos gamtos paminklų. Specialistai linkę manyti, kad šį medį specialiai suformavo žmogus, arba sužalojo gamtiniai veiksniai. Beždžionių pliažas prie Šyšos upės Šilutiškiai miškininkų dėka turi atnaujintą taip vadinamąjį Beždžionių pliažą prie Šyšos upės. Šioje teritorijoje - iškirsti krūmai, pastatyti nauji stalai ir suolai, pagal naujausius reikalavimus įrengtos laužavietės, keliolika automobilių talpinsianti jų stovėjimo aikštelė, šiukšlių rūšiavimo konteineriai, tualetas ir į visus šiuos objektus kviečiančios dailios rodyklės. Vienas iš naujausių objektas čia - tinklinio aikštelė, kurioje gali sportuoti visi, įrengtos dvi kilnojamosios vaizdo stebėjimo kameros, kurios turėtų prisidėti prie to, kad šie įrenginiai kuo ilgiau išliktų nesuniokoti. „Šilutiškiai vertina mūsų darbą jų pamėgtoje poilsiavietėje atnaujinti lauko baldai ir pavėsinės, įrengtos laužavietės“, - pasakoja urėdas Vaidas Bendaravičius. Didžioji tuja - Kintų miestelyje Už girininkijos pastato Kintuose auga gamtos paminklas – didžioji tuja, jos aukštis siekia 18 metrų. Anot urėdo, ji aukščiausia ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Manoma, kad ji buvo pasodinta apie 1902-1912 m., kadangi tuo metu buvo statomas girininkijos pastatas. 1973 m. išleistame dendrologijos vadovėlyje rašoma – „Kintų girininkijos ( Kv. 26) pasodėje auga labai įspūdinga dviliemenė didžioji tuja.Tuja yra 16 m. aukščio, kamieno skersmuo 1 m. aukštyje nuo žemės - 85 cm., o šakos sudaro 9 m. skersmens ratą ir siekia žemę“. Tuja buvo išmatuota ir 2004 metais, tuomet medis siekė 18,2 m., o kamieno skersmuo - 1,3 m. aukštyje buvo 1,02 m., lajos skersmuo - apie 10,5 m., šakos siekė žemę. Kiekvienais metai tuja paauga keletą centimetrų į aukštį ir plotį. Valstybinių miškų pritaikymas visuomenės reikmėms ir negailestinga reforma Urėdo Vaido Beinoravičiaus galvoje kirba daug minčių kaip valstybinį mišką dar labiau visuomenės reikmėms, tačiau ramiai neleidžia dirbti numatoma valstybinių miškų valdymo reforma, kuri gali skaudžiai atsiliepti ir žmonių poilsiui gamtoje. Kas puoselės gamtos turtus, jeigu rūpės tik ekonominė miško nauda? Aplinkos ministerijos vadovai kone kasdien trimituoja apie priimtą sprendimą panaikinti visas 42 urėdijas ir Generalinę miškų urėdiją, o vietoj jų visų įsteigti vieną valstybės įmonę. Anot Šilutės miškų urėdo, jau tapo tradicija, kad išrinkus naują Seimą arba pasikeitus Vyriausybei, būtina vykdyti valstybinių miškų valdymo reformą. Didelio proto nereikia išardyti daugiau kaip prieš du dešimtmečius sukurtą ir ištobulintą sistemą, o vietoj jos įsteigti vieną įmonę. Lietuvos miškininkų bendruomenės atstovai siūlo nuosaikesnę valstybinių miškų valdymo pertvarką optimizuojant miškų urėdijų skaičių ir išsaugant jų ekonominį savarankiškumą. „ Juk darant miškų valdymo reformą, turėtų būti aiškiai pasakyti jos tikslai. Dabar niekas nepasako, dėl ko reikia sugriauti gerai veikiančią sistemą“, - kalbėjo Vaidas Beinoravičius. Loretos Skirbutienės nuotraukos

V. Kučinskas bylinėjasi su Rusijos banku

Rūta Lankininkaitė, LRT TV naujienų tarnyba, www.lrt.lt Vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų, „Arvi ir KO“ grupės savininkas Vidmantas Kučinskas nuo rugsėjo bylinėjasi su Rusijos „Alfa-Banku“. Komercinis bankas Kaliningrade veikiančiai trąšų gamintojai „Arvi NPK“ paskolino maždaug 17 mln. eurų. Ginčas vyksta dėl likusių 12 milijonų. Bankas, laiku negavęs dalies įmokų, nutraukė sutartį su „Arvi“. Nuo rugsėjo neveikia ir trąšų gamykla, o, kadangi paskolas laidavo pats V. Kučinskas, areštuota 14 milijonų vertės jo turto. Verslininkas, kuris yra ir Rusijos garbės konsulas, sako, kad sklindanti informacija apie verslo grupės įsiskolinimus įvairioms įmonėms ir bendrą turto areštų sumą, siekiančią 35 milijonus eurų – netiesa. Bet tiesa, kad dviejų vertingiausių grupės įmonių „Arvi kalakutai“ ir „Lietuvos cukrus“ akcijos perleistos ofšorinei kompanijai Kipre. Bankrotų grėsmę dėl teisinių ginčų V. Kučinskas atmeta, o dėl „Arvi“ problemų kaltina vien Rusijos banką. Anot V. Kučinsko, bankui siūlyta susitarti taikiai dėl paskolos grąžinimo, tačiau bankas į bendrovės prašymus neva nekreipė dėmesio ir pradėjo bylinėjimąsi. „Alfa“ – tai stambus bankas, trečias bankas Rusijoje. Tikrai su tokiu banku yra sunku kovoti. Vienaip ar kitaip ta įmonė verta daugiau negu jų kreditinis reikalavimas, dvigubai daugiau, negu jų reikalavimas, šiandien dienai yra norinčių tą kreditorinį reikalavimą išpirkti. Mane daug kur kviečia, prašo į daug susitikimų, bet deja, aš einu teisiniu keliu, o tai jeigu bus bet koks susitarimas pasirašytas tai bus prie teismo atstovo, o ne kur kambarėlyje. Šiandien dienai yra teisminis kelias“, – sako grupės „Arvi ir Ko“ valdybos pirmininkas Vidmantas Kučinskas. „Alfa-Bankui“ atstovaujantis advokatas sako, kad tai bankas siekė su „Arvi“ įmonių grupės savininku rasti taikų susitarimą, tačiau iki šiol nesulaukia konkrečių verslininko veiksmų. 1...

„Litexpo” šį mėnesį skelbs konkursą automobilių stovėjimo aikštelėms asfaltuoti

Didžiausias Baltijos šalyse parodų ir konferencijų centras „Litexpo” šį mėnesį skelbs konkursą šalia esančioms automobilių stovėjimo aikštelėms asfaltuoti. Planuojama, kad pabaigus aikštelių sutvarkymo darbus, jose automobilių stovėjimo vietų padaugės nuo 400 iki 900. „Per metus „Litexpo“ sulaukia apie 3 tūkst. įvairių renginių dalyvių ir daugiau kaip 350 tūkst. lankytojų. Mes pritraukiame didžiausias Baltijos regiono parodas ir tarptautinius renginius, o žvyro aikštelės nėra mus tenkinanti „vizitinė kortelė”. Projektą įgyvendinus jau didžiųjų rudens parodų – „Baldai“, BAF – dalyviai bei lankytojai pajus asfaltuotų automobilių stovėjimo aikštelių privalumus“, – sako „Litexpo“ generalinis direktorius Mindaugas Rutkauskas. Jo teigimu, šiuo metu yra paskelbtas rangos darbų techninių specifikacijų projektas, o po savaitės tikimasi skelbti rangovo konkursą. „Tikimės, kad konkurso metu atrinktas rangovas 1,5 hektaro plotą išasfaltuos per vasarą. Būdami savo srities lyderiai norime užtikrinti visą paslaugų spektrą ir patogumą savo klientams. Nors vis dar išlieka neapibrėžtumas dėl planuojamo statyti tilto per Nerį, nes ir nuo jo priklauso aikštelių išdėstymas, ilgiau delsti nebegalime. Projektuosime automobilių stovėjimo aikšteles, taikydamiesi prie įvairių galimų būsimo tilto variantų“, – teigia M. Rutkauskas. „Litexpo“ konkursą laimėjęs rangovas privalės ne tik asfaltuoti aikšteles, tačiau ir sutvarkyti šaligatvių dangą, suprojektuoti apšvietimą, įrengti kritulių nuotėkų sistemą, numatyti apželdinimo sprendimus. Be to, naujosios aikštelės turės būti pritaikytos žmonių su negalia reikmėms. Planuojamos investicijos į projektą paaiškės būsimiems konkurso dalyviams pateikus komercinius pasiūlymus. Valstybei priklauso kontrolinis 98,76 proc. „Litexpo” kontrolinis akcijų paketas, kurį patikėjimo teise valdo Ūkio ministerija. Preliminariais duomenimis, „Litexpo“ pernai gavo 6,2 mln. eurų konsoliduotų pajamų ir uždirbo apie 815 tūkst. eurų grynojo konsoliduoto pelno – atitinkamai 10,3 proc. ir 22,6 proc. daugiau nei 2015 metais. „Litexpo“ vyksta parodos „Adventur”, „Resta, „Pelenė”, Vilniaus knygų mugė, „Baldai”, BAF ir kitos. Pernai „Litexpo” renginių sąrašą papildė pirmą kartą Europoje ir būtent Lietuvoje surengta specialiųjų operacijų pajėgų konferencija „Global SOF Symposium”, organizuotas aviacijos industrijos forumas „Connect”, didžiausias tarptautinis gyvybės mokslų forumas Šiaurės Europoje ir vienintelis Baltijos šalyse „Life Sciences Baltics”, žaidimų kultūros festivalis „Game On”, didžiausias regione moderniųjų technologijų renginys „Switch“.

Eesti Meedia keičia portalo 15min ir naujienų agentūros BNS Lietuva direktorių

Eesti Meedia priklausančiam žiniasklaidos verslui Lietuvoje lig šiol vadovavusio Tomo Balžeko pasitraukimas iš portalo 15min ir naujienų agentūros BNS Lietuva direktoriaus posto nepakeis šių bendrovių krypties, sako savininkas. AS Eesti Meedia generalinis direktorius Svenas Nuutmann sakė, kad kartas nuo karto neišvengiamai kyla nesutarimų dėl plėtros strategijos tarp akcininkų ir vadovų, kurių darbas iki šiol apskritai buvo pagirtinas. "Būtent taip nutiko ir su Tomu Balžeku, kurio iki šiol atliktą darbą labai vertiname, bet jo vizija dėl ateities nesutapo su AS Eesti Meedia požiūriu", - sakė S.Nuutmannas. Jis sakė, kad Eesti Meedia nori apjungti verslo Lietuvoje pagalbines veiklas labiau negu buvo iki šiol, kad taptų veiksmingesnė kaip grupė. Kita vertus, žiniasklaidos bendrovių redakcijos toliau veiks nepriklausomai, kaip ir dabar, o visi esami prekiniai ženklai bus išsaugoti. AS Eesti Meedia generalinis direktorius pabrėžė, kad pirminės įmonės vizija – toliau stiprinti portalo 15min ir BNS Lietuva padėtį Lietuvos žiniasklaidos rinkoje, vystyti tiriamąją ir laisvąją žurnalistiką, o bendrovių darbuotojams nėra jokios priežasties jaustis nesaugiems. "Abiejų bendrovių kolektyvai atliko gerą darbą vystydami kompanijas, ir AS Eesti Meedia visiškai pasiryžusi toliau eiti šiuo keliu“, - sakė S.Nuutmannas. AS Eesti Meedia netrukus pradės ieškoti naujo direktoriaus. Iki tol portalui 15min ir naujienų agentūrai BNS Lietuva vadovaus Justinas Šimkus, AS Eesti Meedia priklausančio skelbimų verslo Lietuvoje direktorius. Parengta pagal BNS spaudos centro pranešimą, www.verslaspolitika.lt

S. Skvernelis išsakė Vyriausybės lūkesčius bankų vadovams

lrt.lt Antradienį vyriausybėje ministras pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su Lietuvos bankų asociacijos nariais. Premjeras pabrėžė, jog bankinio sektoriaus indėlis į Lietuvos ekonomikos skatinimą, taip pat verslo sąlygų gerinimą, yra labai svarbus ir reikalingas. S. Skvernelio teigimu, bankai taip pat gali svariai prisidėti prie kitų strateginių vyriausybės veiklos krypčių, tokių kaip emigracijos mažinimas, kova su šešėliu ir kt. „Iš jūsų tikimės didesnio lankstumo kredituojant smulkų ir vidutinį verslą, taip pat suteikiant platesnes galimybes įsigyti būstą jaunoms šeimoms. Kitos mums svarbios sritys – atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimas, efektyvesnė ir kuo mažiau formalizuota kova su pinigų plovimu bei šešėliu“, – vardijo premjeras. Susitikime aptartos tolesnės skaitmeninės rinkos vystymo perspektyvos, infrastruktūros tobulinimas, platesnės prieigos prie dalies valstybės registrų suteikimo galimybės, taupymo politikos gairės, e-rezidento projektas, kuris leistų užsienio šalių rezidentams pasiekti Lietuvoje teikiamas paslaugas elektroniniu būdu, kitos bankų sektoriaus atstovams aktualios temos. Kalbėta ir apie daugiabučių namų modernizavimo programos tęstinumą, tam reikalingo finansavimo užtikrinimą. Ministras pirmininkas patikino, jog renovacija turi būti ir bus tęsiama, jos mastai nebus mažinami....

„Verslumo skatinimas 2014-2020“

Agnė Pikelienė, UAB "Idea Prima" Kas antra smulki ir vidutinė įmonė verslo plėtrą linkusi finansuoti vien vidiniais resursais, o imti paskolą iš kredito įstaigų šiam tikslui ryžtųsi 38 proc. įmonių. Tuo tarpu 9 proc. smulkiųjų ir vidutinių verslininkų norėtų dalyvauti pradedančiam verslui skirtoje finansavimo programoje, rodo Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) užsakymu atlikto tyrimo rezultatai. „Apklausus daugiau nei 500 smulkių ir vidutinių įmonių vadovų, paaiškėjo, kad 2016 metų gruodį startavusi finansinė priemonė „Verslumo skatinimas 2014-2020“ yra aktuali ne tik verslą kuriantiems naujokams, bet ir jau veikiančioms įmonėms. Tyrimo duomenimis, dešimtadalis smulkių verslininkų norėtų pasinaudoti pradedančio verslo finansavimo programa. Be to, ši apklausa parodė, kad priemonės „Verslumo skatinimas 2014-2020“ dalyviams teikiamų lengvatinių paskolų dydis atitinka smulkiojo ir vidutinio verslo poreikius“, – sakė LCKU projekto „Verslumo skatinimas“ vadovė Jūratė Tamošaitytė. LCKU užsakymu Rinkos tyrimų centro atliktos apklausos duomenimis, optimaliausia paskolos suma smulkiam ir vidutiniam verslui yra nuo 20 iki 50 tūkst. eurų – tokią sumą skolintųsi 18 proc. verslininkų. 15 proc. įmonių vadovų teigė, jog verslo plėtrai reikėtų nuo 50 iki 100 tūkst. eurų paskolos, o 12 proc. apsiribotų 10-20 tūkst. eurų dydžio kreditu. Pagal finansinę priemonę „Verslumo skatinimas 2014-2020“ verslo naujokai arba iki 1 metų veikiančios įmonės gali gauti iki 25 tūkst. eurų dydžio paskolas lengvatinėmis sąlygomis. Šias paskolas nuo 2016 m. gruodžio teikia 41 kredito unijų konsorciumas, kuriam atstovauja Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU). Per du mėnesius verslo naujokams ir jau veikiančioms įmonėms jau suteikta 26 paskolos, kurių bendra suma 372 tūkst. eurų. Iš viso iki 2020 m. finansavimui pagal šią priemonę skirta 24,5 mln. eurų lėšų suma. Įgyvendindamos ankstesnę priemonę „Verslumo skatinimo fondas“, finansuotą 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų lėšomis, LCKU grupei priklausančios kredito unijos per beveik 6 metus verslo naujokams ir jau veikiančioms įmonėms suteikė paskolų už 20 mln. eurų.

Itin sparčiai populiarėja apsipirkimas mobiliaisiais telefonais

UAB "VIP Viešosios informacijos partneriai", verslaspolitika.lt Apklausus pirkėjus internete iš 21 Europos valstybės paaiškėjo, kad itin sparčiai populiarėja apsipirkimas mobiliaisiais telefonais, vis daugiau žmonių perka ne savo šalies interneto parduotuvėse, o prekių pristatymo lankstumas bei grąžinimo paprastumas gali tapti viena pagrindinių naujų pirkėjų pritraukimo priemonių. „Pagal pardavėjams grąžintas prekes – Lietuva Europos pirmūnė. Nors Lietuvoje perkančiųjų internete skaičius ir jų aktyvumas dar vejasi Europos vidurkį, Lietuvos pirkėjai jau dabar Europoje išsiskiria tuo, kad dažniau nei kiti sugrąžina savo pirkinius – kas ketvirtas apklaustasis pastaruoju metu yra grąžinęs pirkinį pardavėjui. Lyginant su kaimyninėmis Baltijos valstybėmis, Lietuvos gyventojai išleidžia vidutiniškai daugiau pinigų buitinei ir virtuvės technikai ir – kiek mažiau nei kaimynai – elektronikai bei garso ir vaizdo aparatūrai“, – tyrimo rezultatus komentuoja „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius. Europiečiai nori, kad apsipirkimas internetu derėtų su jų gyvenimo būdu. Nors didžioji dalis europiečių internetu apsiperka naudodami stacionarius arba nešiojamus kompiuterius, tačiau nuolat daugėja žmonių, kurie perka naudodami išmanųjį telefoną. Tiesa, šios grupės augimą stabdo tai, kad ne visos internetinės parduotuvės pritaikytos naršymui išmaniaisiais. Peržvelgiant mokėjimo būdų įvairovę matyti, kad Vakarų Europoje virtualios piniginės (pvz., „PayPal“) tebėra populiaresnės (42 proc.) už kredito korteles (35 proc.). O štai Vengrijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje populiariausias lieka mokėjimas pristatymo metu – tai rodo, kad perkantieji internetu čia dar ne visai pasitiki elektroniniais verslais. Mėgstamiausias europiečių internetinių pirkinių atsiėmimo būdas – pristatymas į namus. Tokiu būdu pirkinius gauna net 84 proc. respondentų. Tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad respondentai mielai rinktųsi ir alternatyvias vietas, tokias kaip siuntų atsiėmimo punktai ar pašto skyriai. Pristatymo būdų įvairovė leidžia pirkėjams geriau derinti apsipirkimą internetu su savo gyvenimo būdu.Dėl tos pačios priežasties vis esmingesnis vaidmuo tenka prekių pristatymo lankstumui – didžioji dalis respondentų teigė, kad galimybė gauti pirkinį jau kitą dieną ar galimybė realiu laiku stebėti siuntos kelią bei pakeisti jos pristatymo laiką, skatina juos rinktis prekę iš parduotuvės, kuri siūlo tokią siuntų tarnybos paslaugą. Pirkėjai taip pat atsižvelgia į kurjerių tarnybos atsiųstose SMS žinutėse nurodomą pristatymo laiką, todėl pristatymo punktualumas išlieka svarbus. Aštrės kova dėl nuolatinių pirkėjų. Europoje didžiąją dalį pirkimų internetu (net 85 proc.) atlieka nuolatiniai pirkėjai, tai reiškia, kad elektroniniams verslams kaip niekad svarbu išlaikyti šią grupę. Patikimumas bei pristatymo galimybių lankstumas bus vieni pagrindinių veiksnių, kurie retai internete apsiperkančius asmenis paskatins tai daryti dažniau. Tyrimas atskleidė, kad interneto skvarba nekoreliuoja su vidutinių internetinių apsipirkimų skaičiumi, pvz., Nyderlanduose interneto ryšį turi 94 proc. gyventojų, o 44 proc. jų internetu perka ne mažiau nei kartą per mėnesį, Italijoje šis rodiklis yra 52 proc., nors interneto ryšį turi tik 66 proc. italų. Europoje internetu dažniausiai įsigyjami drabužiai, knygos, elektronika, grožio ir sveikatos prekės. Jungtinė Karalystė išsiskiria tuo, kad čia – didžiausias maisto užsakymo internetu procentas, o Vokietijoje dažniau nei kitose Europos šalyse internetu perkami vaistai. Apklausą „DPDgroup“ užsakymu atliko „Kantar TNS“. 2016 m. rugsėjo-spalio mėnesiais buvo apklausta 23,450 žmonių 21 Europos valstybėje, Lietuvoje apklausti 802 asmenys. Tyrimo metu siekta išsiaiškinti pirkėjų internete įpročius....

ES ir Kanados laisvosios prekybos susitarimas

LRT.lt ES ir Kanados laisvosios prekybos susitarimas – tai ne tik komercija ir pelnas, bet ir siekis pagerinti žmonių gyvenimą, pažymėjo Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau, ketvirtadienį kalbėdamas Europos Parlamente šio susitarimo (angl. CETA) ratifikavimo proga, rašoma pranešime spaudai. „Prekyba turi tarnauti žmonėms, – kalbėjo J. Trudeau, atsakydamas į nuogąstavimus, jog tarptautiniai susitarimai esą naudingiausi stambioms korporacijoms ir atima darbo vietas. – Daugelis žmonių nerimauja, kad dabartinė sistema naudinga tik laimingųjų grupelei. Ir šis nerimas pagrįstas. Jį galime išsklaidyti tik užtikrindami, kad naudą pajus kiekvienas. CETA kaip tik tai ir užtikrina.“ „CETA – tai ne tik komercija ir pelnas. Ja siekiama pagerinti žmonių gyvenimą. Tai – veiksmų planas siekiant užtikrinti atsakingą ekonominį bendradarbiavimą tarp šalių“, – tęsė Kanados premjeras. Jis pridūrė, jog šis susitarimas palengvins darbo vietų kūrimą, o kartu užtikrins aukštus aplinkosaugos ir maisto saugos standartus. J. Trudeau kalbėjo: „Laisva ir sąžininga prekyba leis pagerinti mūsų piliečių gyvenimą ir sukurti daugiau darbo vietų. Gamintojai galės išplėsti savo produkcijos aprėptį pasaulyje, išplėsti rinkos dalį ir sėkmingai konkuruoti su geriausiais pasaulyje rinkos žaidėjais. O tai reiškia, kad žmonės, dirbantys paslaugų sektoriuose, pavyzdžiui, inžinerijos, architektūros ir informacinių technologijų srityse, turės daugiau nuspėjamumo ir skaidrumo bendraudami su tarptautiniais klientais.“ „Jeigu mums pavyks, CETA taps pavyzdžiu kitiems susitarimams. O jeigu nepavyks, ši sutartis gali tapti viena paskutiniųjų“, – pažymėjo J. Trudeau. Jis gyrė ES ir Kanados santykius kaip „natūralius ir pagrįstus bendrumu“ bei ragino imtis vadovavimo tarptautinei ekonomikai ir „nebūti vien tik priklausomiems nuo jos kaprizų“. „Europos Sąjunga yra nuostabus pasiekimas ir beprecedentis taikaus sambūvio pavyzdys. Jūs esate esminis veikėjas siekiant įveikti iššūkius, su kuriais susiduria tarptautinė bendruomenė. Stipri ES naudinga visam pasauliui“, – baigdamas pažymėjo Kanados premjeras. EP nuotr.

B. Markauskas: Lietuva pasiryžusi aktyviai derėtis dėl palankesnių sąlygų

Briuselyje žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir viceministras Rolandas Taraškevičius susitiko su Europos Komisijos (EK) žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaru Filu Hoganu (Phil Hogan) iš pirmų lūpų išgirsti, kokia yra komisaro vizija dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities po 2020 metų. Susitikimo metu buvo pristatyta pati naujausia informaciją apie situaciją Lietuvos pieno ir kiaulienos sektoriuje bei aptartos žemės ūkio produktų eksporto skatinimo galimybės. Vasario pradžioje EK paskelbė 3 mėnesius truksiančias viešąsias konsultacijas dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities po 2020 m. „Nesu radikalių pokyčių šalininkas, bet akivaizdu, kad tam tikrus dabartinės politikos elementus būtina pritaikyti prie naujos aplinkos reikalavimų ir iššūkių. Įvertinę BŽŪP įgyvendinimo patirtį, krizės metu išmoktas pamokas, turime siekti BŽŪP modernizavimo“, – pokalbyje su komisaru sakė B. Markauskas, pabrėždamas pakankamo finansavimo ir didesnio dėmesio smulkiems ūkininkams svarbą. P. Hoganas patikino, kad BŽŪP supaprastinimas išlieka vienu svarbiausių EK darbotvarkės klausimų tiek šiuo laikotarpiu, tiek po 2020 m. Ministras padėkojo komisarui už pradėtas viešąsias konsultacijas dėl BŽŪP ateities. „Aš pats esu ūkininkas, puikiai suprantu žemdirbių problemas ir lūkesčius, todėl visuose susitikimuose su jais raginu būti aktyviais ir dalyvauti šiose konsultacijose“, – sakė B. Markauskas. Komisaras tokią iniciatyvą įvertino labai teigiamai. Pasak jo, EK labai svarbu išgirsti visų žmonių nuomonę. Lietuvos žemės ūkio ministras įsitikinęs, kad naująjį etapą po 2020 m. turėtume pradėti turėdami vienodas sąlygas ir galimybes. „Labai aktualus klausimas dėl lygių konkurencinių sąlygų visų valstybių narių ūkininkams užtikrinimo tiesioginės paramos srityje. Būtina stiprinti ūkininkų derybines galias, tobulinti rinkos reguliavimo priemones“, – situaciją apibūdino B. Markauskas. Lietuvai, kaip ir visai ES, labai aktualus ir geresnis maisto tiekimo grandinės funkcionavimas, smulkių ir vidutinių šeimos ūkių plėtra. „Taip, mes turime saugų maistą, bet maistas turi būti ir sveikas. Tokį maistą propaguoti yra labai svarbu“, – sakė ministras, kartu pabrėždamas europinio reguliavimo svarbą maisto tiekimo grandinėje. Lietuva matė, kas atsitiko pieno krizės metu, todėl yra įsitikinusi, kaip svarbu turėti efektyvius ir veikiančius rizikos valdymo instrumentus. Jiems ateityje turi būti skirtas labai didelis dėmesys. Ministrui susirūpinimą kelia ir silpna kooperacija Lietuvoje, tad, jo nuomone, ateities politikoje tam taip pat turėtų būti kreipiamas išskirtinis dėmesys. Komisaras pasakė, kad jis supranta Lietuvos nerimą dėl nesąžiningų veiksmų maisto grandinėje. „Mes ėmėmės iniciatyvos – ieškome priemonių, kurios galėtų situaciją šioje grandinėje pagerinti. Analizuojame ir Lietuvos patirtį, ji mums tikrai svarbi“, – pabrėžė komisaras F. Hoganas, visada rodantis dėmesį mažų valstybių problemoms. Susitikimo metu kalbai pasisukus apie pieno sektorių, B. Markauskas pasidžiaugė, kad situacija pastaraisiais mėnesiais gerėja, pieno supirkimo kaina Lietuvoje auga. Tačiau mūsų šalis yra labai priklausoma nuo situacijos pasaulinėje pieno rinkoje, todėl vis dar išlieka kainų svyravimo grėsmė. Ministras B. Markauskas padėkojo komisarui už Lietuvai skirtas lėšas situacijai rinkose stabilizuoti ir pabrėžė, kad tikisi komisaro dėmesio ir ateityje, jeigu situacija pablogėtų. Savo ruožtu komisaras pasidžiaugė Lietuva, kad ji greitai ir efektyviai pasinaudojo ES parama pieno sektoriui. Tačiau Lietuvoje ypatingo dėmesio reikalauja ne tik pieno, bet ir kiaulienos sektorius. Šis klausimas taip pat buvo aptartas susitikimo Briuselyje metu. Pasak komisaro, tai gerai jam žinomas klausimas, o situacija įdėmiai analizuojama. Lietuvos žemės ir maisto ūkiui vis labiau integruojantis į pasaulines rinkas, eksporto rinkų atvėrimo klausimai tampa ypač svarbūs šalies verslininkams. B. Markauskas padėkojo komisarui už pastangas plėtoti eksporto rinkas, o šis savo ruožtu pagyrė Lietuvą už akivaizdžiai matomą aktyvią iniciatyvą pačiai ieškoti naujų rinkų. Nors vizito Briuselyje metu ministro B. Markausko darbotvarkė buvo sustyguota minučių tikslumu, tačiau jis spėjo susitikti ir su EK Sveikatos ir maisto saugos komisaru Vyteniu Andriukaičiu. Su Lietuvos atstovu EK buvo aptarti aktualūs ES darbotvarkės klausimai, augalų ir gyvūnų ligų (įskaitant afrikinį kiaulių marą), augalų apsaugos priemonių naudojimo ir kiti klausimai. Ministras taip davė interviu įtakingam savaitraščiui „Politico“, su kurio žurnalistu kalbėjo apie BŽŪP ateitį, vienodas konkurencijos sąlygas ES ūkininkams, aptarė rizikos valdymo instrumentus, situaciją pieno sektoriuje. zum.lt, verslaspolitika.lt inf.

„Statoil“ tinklas į plėtrą Lietuvoje investuoja daugiau nei 10 mln. eurų

Džolita Adomkienė Kanados kapitalo bendrovės „Circle K Lietuva“ valdomas degalinių tinklas „Statoil“ šiemet planuoja plėtros šuolį ir 10 mln. eurų viršijančias investicijas. Tinklo ambicija – per 2017 m. pasipildyti 8-iomis degalinėmis, kurios tinklą išplėstų iki 86-ių viso aptarnavimo ir automatinių degalinių. Konkurencijos tarybai bendrovė šiuo metu yra pateikusi prašymą leisti koncentraciją, įsigyjant tris įmonės „Apsaga“ degalines Vilniuje, Kaune ir Alytuje. „Plėtra yra prioritetinis mūsų tikslas. Turime aiškią strategiją, kaip auginti degalinių tinklą ir pasiryžimą neaukoti kokybės, jai skiriant dar daugiau dėmesio. Didžiausia mūsų ambicija – tapti patikimiausia, kokybiškiausia ir draugiškiausia vieta greitam apsipirkimui. Siekdami subalansuoto, į klientų patogumą orientuoto augimo, šiemet investuosime ne tik į naujas degalines, bet ir į inovatyvius sprendimus, naujus produktus bei savo darbuotojus. Didžiausias noras, kad klientų laikas, skirtas mums, atneštų tik geras emocijas“, – sako „Circle K Lietuva“ generalinis direktorius Skirmantas Mačiukas. Jo teigimu, „Circle K Lietuva“ valdomo degalinių tinklo plėtra bus finansuojama nuosavomis lėšomis. Degalinių tinklo operatorė po vieną naują degalinę planuoja pastatyti prie Garliavos (Kauno r.), Mažeikiuose ir šalia Vilniaus šiaurinio aplinkkelio, Šakiuose veikiančiai degalinei suteikti franšizę, o likusias keturias – rekonstruoti iš esmės. Iš pastarųjų trys šiuo metu priklauso „Apsagai“, viena šiemet sausį įsigyta Jonavoje. Šiais metais dalyje „Statoil“ degalinių bus galima įsigyti ir vietoje ruošiamus šviežius sumuštinius, šviežiai spaustas apelsinų sultis, glotnučius (angl. smoothies). Visiškai nauja, Lietuvoje dar netaikoma koncepcija bus įdiegta naujai statomoje bei kovo mėnesio pradžioje A5 kelio (Marijampolė-Kaunas) 46-ąjame kilomentre prie Garliavos atsidarysiančioje degalinėje, kurioje bus pristatytas išplėstas karšto maisto meniu. Įgyvendinus suplanuotą plėtrą, „Circle K Lietuva“ priklausys 74 visapusio aptarnavimo ir 12 automatinių degalinių 1-2-3....

Mums reikia ne vilties. Mums reikia bendro sutarimo

Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Pastaraisiais metais pasaulis tapo dar didesnių iššūkių lauku. Prie balsadėžių atėję britai ir amerikiečiai išjudino nusistovėjusią politinę tvarką, Europoje vis labiau stiprėja populistinės partijos, nepavyksta rasti susitarimo ne tik dėl pabėgėlių krizės išsprendimo, bet ir ekonomikos skatinimo. Nors atrodo, kad tai vyksta toli nuo mūsų, tačiau neapsigaukime – tai neišvengiamai kelia iššūkius mūsų mažai ir atvirai ekonomikai, kurios augimui atsiliepia kiekvienas ryškesnis politinis ir ekonominis poslinkis Europoje ar pasaulyje. Nors tarptautinių reitingų lentelėse užimame vis geresnes pozicijas, tačiau mums neužtenka tiesiog augti. Mums gali būti pragaištingas ir per lėtas progresas. Dažnai vis dar ignoruojame faktą, kad kapitalas ir technologijos jau nebeturi sienų, o mūsų globaliai mąstančiai jaunajai kartai jokios sienos nebeegzistuoja. Ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste, skaitmenizuojant savo ekonomikas, jokia valstybė nebeturi pranašumų – jau netolimoje ateityje laimės tie, kurie supras, kad ryžtas ir greitis yra svarbiausi konkurencinėje kovoje. Vyksta nuožmios lenktynės laike, todėl vienintelis kelias šiandien yra ne apgaudinėti save ir aplinkinius, skelbiant ausiai mielus geresnio gyvenimo receptus, o susitelkti ties svarbiais darbais ir kuo greičiau pradėti kartu dirbti. Mūsų BVP augimas Europos kontekste neišsaugojo norimo tempo – iškritome iš greičiausiai augančių šalių dešimtuko. Pats savaime šis faktas nebūtų toks neigiamas, tačiau nepakankamai augant ekonomikai darbo našumas vis labiau atsilieka nuo kylančių algų, kurios aukštyn stiebiasi pirmiausia dėl demografinio spaudimo. Darbo našumui neaugant taip greitai kaip darbo užmokesčiui, didėja darbo užmokesčio sąnaudų dalis, tenkanti produkcijos vienetui. Taigi neaugantis produktyvumas jau netolimoje ateityje gali neigiamai paveikti verslo konkurencingumą, kas reikštų itin letargišką eksporto užsakymų plėtrą. Lietuvos ekonomika yra labai arti savo potencialo ir, siekiant paspartinti ekonomikos plėtrą, reikia įjungti „aukštesnę pavarą“, t.y. geriau įgyvendinti struktūrines reformas, užtikrinti darbo jėgos ir investicijų pritraukimą, mokestinės aplinkos gerinimą ir biurokratijos mažinimą. Turime labai puikių tiesioginių užsienio investicijų pavyzdžių, bet bendra situacija nėra labai optimistinė. Bankai stebi, kaip užsienio kapitalo įmonės, kurios Lietuvoje investavo ir daug metų palikdavo čia kapitalą bei reinvestuodavo lėšas, nuo 2016 m. po truputį atitraukia kapitalą iš Lietuvos. Bandymai į Lietuvą prisivilioti Teslos „Gigafactory“ statybas yra puikus pavyzdys kovos, kuri dėl investicijų kasdien vyksta visame pasaulyje. Milijardines šios įmonės investicijas atsives ta šalis, kuri turės puikią verslo aplinką, stabilią mokesčių sistemą ir mokės prisivilioti talentus. Kad pasaulis yra globalus, supranta ne tik geresnio gyvenimo svetur ieškantys emigrantai, bet ir verslininkai – lietuviai gamyklas stato jau ne tik pigiose šalyse, bet ir Amerikoje, o tokį pasirinkimą pirmiausia lemia verslo plėtrai kuriama palanki aplinka. Būdama maža globali šalis Lietuva konkuruoja pirmiausia savo patrauklia verslo aplinka ir gabiais žmonėmis. Pagrindinis iššūkis – demografija Kai kuriuos sprendimus galima priimti greitai, bet mūsų ateitis labiausiai priklauso nuo šalies demografijos problemų išsprendimo, o čia lengvų ir greitų išeičių nėra. Pernai emigracijos srautai vėl smarkiai augo. Po aštuonerių metų – 2025 m. – mūsų gali būti jau tik 2,5 mln. Prieš Nepriklausomybės atkūrimą Lietuvoje gimdavo apie 59 tūkst. kūdikių kasmet, o dabar šis skaičius sumenkęs iki 31 tūkst. per metus. Įvertinus gimstamumo rodiklius, užaugusi dabartinė karta turės beveik dvigubai mažiau vaikų. Ką tai rodo? Kad mes traukiamės ir kad mūsų gyventojų mažės daug sparčiau nei manome. Turime pripažinti faktą, kad Lietuva taip pat sparčiai sensta: jei 2006 metais vidutinis lietuvio amžius buvo 38 metai, tai šiandien – jau 43 metai. Matydami šias tendencijas, galime prognozuoti, kad 2030 metais Lietuva pasieks maždaug 50 metų vidutinį amžių. Darbo rinkai – tai didžiausias iššūkis, nes tai paveiks mūsų įmones, mūsų valstybės gyvavimą. Visuomenei sparčiai senstant, sveikatos priežiūrai ir socialinės apsaugos sistemai reikės vis daugiau pinigų, kuriuos turėtų uždirbti šiuo metu vis mažėjančios jaunimo gretos. Mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui, mes turėsime išlaikyti ne tik augančias senjorų gretas, bet ir visą infrastruktūrą: kelius, pastatus, kuriuos šiandien statome neskaičiuodami, kokia našta jie taps biudžetui ir mokesčių mokėtojams jau visai greitai. Norint spręsti šiuos klausimus, lengvų vaistų nėra. Aiškių ir konkrečių planų, kaip susigrąžinti emigrantus, taip pat kol kas neturime. Todėl labai svarbu galvoti apie paramą jaunoms šeimoms, kai matome, jog Lenkijoje parama šeimoms, auginančioms vaikus, jau davė vaisių. Bet to negana... Patogu ar nepatogu tai būtų, bet turime kalbėti apie žmonių pritraukimą iš kitų šalių. Šiandien tai yra neišvengiamybė. Jei norime iki 2025 metų išlaikyti balansą, turime kasmet įsileisti apie 20 tūkst. žmonių. Uždaro būdo lietuviui tai skamba bauginančiai, bet svarbu jau dabar garsiai galvoti ir atvirai diskutuoti, kaip tai padaryti. Darbai – efektyviau už viltį Per krizę visas verslas persitvarkė, optimizavo savo veiklą, o eksporto apimtys jau daugiau nei 50 proc. viršija 2008 m. lygį. Tačiau pažiūrėkime į valstybę – per beveik 10 pastarųjų metų nei ji sumažino žmonių skaičiaus viešajame sektoriuje, nei sutvarkė biurokratinius ir mokestinius dalykus. Mes turime įsisenėjusią struktūrinių pertvarkų nevykdymo ligą, tačiau noriu tikėti, kad ši Vyriausybė ir Seimas, turėdami tokį stiprų rinkėjų pasitikėjimą, iš esmės užsiims tuo, ko labiausiai reikia, – prognozuojamumo kūrimu, investicinės aplinkos tvarkymu, kad turėtume tikėjimą, jog Lietuvoje galima gyventi ir dirbti, nes kartais atrodo, kad tokio tikėjimo jau nebeturi net mūsų vaikai. Noriu tikėti, kad pagaliau mūsų politikai susivoks, kad nepasitikėjimo verslu gaida tikrai nepaskatins valstybei ypač svarbaus viešojo sektoriaus bendradarbiavimo su verslu. Verslas kuria darbo vietas, moka mokesčius ir sukuria didžiausią BVP dalį, iš ko, beje, yra išlaikomas ir viešasis sektorius. Bet mūsų politikai kuo toliau, tuo intensyviau Lietuvos verslui klijuoja vergvaldžių, oligarchų ir socialiai neatsakingo verslo etiketes. Vyriausybė savo programoje labai aiškiai nubrėžė takoskyrą tarp valstybės ir verslo, Seimo valdyboje jau svarstoma idėja apriboti asocijuotų struktūrų atstovų galimybes lankytis parlamente. Matyt, įsivedame naujas unikalias lietuviškas tradicijas, nes kitose valstybėse politikai sieja verslo interesus su valstybės interesais ir pripažįsta bei vertina verslo darbą bei indėlį į kuriamą bendrą gėrį. Per sienas kiaurai juda kapitalas, žmonės, technologijos. Ir tos valstybės, kurios sugeba sukurti geriausią aplinką šiems trims komponentams, – laimi. Deja, bet Lietuva vis dar nėra lyderių tarpe, nes negali pasiūlyti nei norvegiško atlyginimo, nei to, kas svarbiausia – vienas kito supratimo, kurį per pastaruosius 27 metus kažkur išbarstėme ir pametėme. Kurdami valstybę, matematiškai žiūrėdami į BVP kūrimą ir atlyginimus, mes pametėme tai, dėl ko atkurdami Nepriklausomybę čia norėjome gyventi ir kurti. Pabandysiu dar kartą pakartoti – mums reikia ne vilties. Mums reikia bendro sutarimo, kaip mes galime auginti Lietuvą, ir NORO dirbti visiems kartu.  

Girininko nuomonė dėl miškų urėdijų naikinimo

Stasys Gliaudys, Vainagių g-jos girininkas, lzinios.lt Siūlome girininko Stasio Gliaudžio atsiųstą nuomonę apie daug šurmulio sukėlusį urėdijų naikinimo klausimą. (Kalba netaisyta). „Delfi“ žinių portalas neseniai paskelbė: „Panaikinus urėdijas tikimasi padidinti miškininkų atlyginimus.“ Šio sakinio mintis pribloškia: panaikinus miškininkus tikimasi padidinti miškininkų atlyginimus. Urėdija – tai kokios 5–8 girininkijos ir centras. Vidutiniškai vienos urėdijos prižiūrimi miškai išsidėstę daugiau kaip vienos savivaldybės teritorijoje. (Lietuvoje urėdijų 42, o savivaldybių 60.) Eiliniams miškininkams jau senai atlyginimus galėjo kelti. Ką tai turi bendro su urėdijų naikinimu? Tai žmonių supriešinimo politika: skaldyk ir valdyk. „Miškų urėdijose dirba apie 3800 žmonių. Pridėjus Generalinę urėdiją ir Miškotvarkos institutą reforma paliestų apie 4000 žmonių. Pagal aplinkos ministro viziją centralizuotoje įmonėje vienas darbuotojas, įskaitant administraciją, aptarnautų 1000 ha. Valstybinės reikšmės miškai užima 1018 tūkst. ha. (...) Vadinasi 3 iš 4 miškininkų netektų darbo. „ (LMPF valdybos 2017–01–25 kreipimasis.) Daug skaitytojų tokiai likvidavimo politikai pritaria. Jiems atrodo, kad miškai beatodairiškai kertami, mediena grobstoma, o valstybė ir jos eiliniai piliečiai iš to neturi jokios naudos. Kaip senas miškininkas ir savo šalies patriotas negaliu neišsakyti savo nuomonės. Visų pirma, mokesčiais galima apkrauti taip, kad jokia veikla nebus pelninga. Panašiai atsitiko su urėdijomis, kurios per metus valstybei uždirba milijonus, o pačios dažnai balansuoja ant pelningumo ribos. „Visi miškų urėdijų mokesčiai 2016 m. sudarė 64 mln. Eur arba beveik 41 procentą nuo visų gautų pajamų.“ (GMU informacija 2017–01–23.) Antra, pagal atliekamų darbų apimtis ir valdomo turto vertę (vien medienos požiūriu) turėtų būti atskira Miškų ministerija. Deja, miškininkai savęs vertą poziciją kažkaip prarado ir jau daug metų yra „našlaičiai“ kitų ministerijų „šeimose“. Manau, jog kartu su urėdijų likvidavimu spręsis ir Lietuvos miškų likimas. Kur garantija, kad mūsų ponai, panaikinę urėdijas – nepanaikins ir girininkijų? Yra daug norinčių valdyti milijardinius Lietuvos miškų turtus ir šiandieniniai miškininkai jiems matyt didžiausia kliūtis. Urėdijų miškus ir kitą jų turtą paveldės viena įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. To įteisinimui iš anksto (2017–01–02) paruoštas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pakeitimo projektas. Jis bus svarstomas LR seimo pavasario sesijoje, bet gal ir anksčiau. O kodėl Lietuvoje nepalikus vieną bažnyčią, vieną teatrą, vieną ligoninę..? Urėdijos buvo ir Smetonos laikais, ir „prie rusų“, tik vadinosi miškų ūkiais. Iškirtę neatsodinkime miškų, nesirūpinkime jaunuolynų priežiūra (ugdymu), neremontuokime miško kelių, nesausinkime užmirkusių medynų, nesaugokime nuo gaisrų... ir turėsime daug, daug pinigų. Gal būt tai ir yra pagrindinis naujos valdžios tikslas, o ne Lietuvos žmonės ir miškai? Pabandysiu išvardyti funkcijas, kurias šiandien urėdijos girininkijoms talkina arba centralizuotai atlieka urėdijos centras (sąlyginai pavadinkime „kontoros darbuotojai“). Žinoma, savos (Šiaulių) miškų urėdijos pavyzdžiu. 1) Išmatuoja pagrindinio naudojimo biržes (kertamus brandžius medynus plynai bei neplynai) ir paruošia jų planinę medžiagą. 2) Organizuoja pagrindinio naudojimo kirtimus. Plynus kirtimus atlieka urėdijos kirtimo mašina. 3) Organizuoja medienos ir biokuro ištraukimą. 4) Per elektroninę prekybos mediena sistemą rengia miško produkcijos aukcionus. 5) Priima ir išlaiduoja pagamintą medieną. Tai įtemptas ir atsakingas kasdieninis darbas. Nenorėčiau grįžti į tuos laikus, kai sortimentus pajamuodavo ir parduodavo girininkija, šiandien tai atlieka jauna centro brokerių komanda. 6) Centralizuotai vykdo kirtaviečių paruošimą miško sodinimui. 7) Pagal girininkijų pateiktus skaičiavimus pristato sodmenis – belieka juos pasodinti. Žodžiu, rūpinasi sodinamosios medžiagos išauginimu – nuo sėklinių plantacijų kūrimo ir sėklų rinkimo. Beje, girininkijoje kasmet maždaug po hektarą už dyka apsodina centro talkininkai. 8) Atlieka naujų kelių tiesimą, senų kelių priežiūrą ir remontą, sausinimo tinklo plėtrą ir palaikymą. 9) Rengia viešuosius pirkimus. Girininkams nebereikia sukti galvos, kiek už atliktus darbus rangovams sumokėti. 10) Nustato girininkijų darbų apimtis (užduotis). 11) Kontroliuoja girininkijoje atliekamų darbų terminus ir kokybę. 12) Vykdo miško bei jo produkcijos apsaugą po darbo, švenčių dienomis ir savaitgaliais. 13) Organizuoja komercines medžiokles, gaisrų gesinimą. 14) Atstovauja valstybės interesus įvairiose bylose. 15) Moko jaunus specialistus, rūpinasi jų pamaina ir išsilavinimu. 16) O kur dar aibė buhalterinių dalykų: atlyginimai, atostoginiai, tabeliai, stažas, atsiskaitymai, skolininkai, pirkimai, pajamavimai ir nurašymai... Jau metai laiko, kai biržes rėžiu ir su išmaniuoju telefonu. Programą įkėlė ir apmokė Šiaulių m. urėdijos miškotvarkos inžinierius Kęstutis Jurgaitis (centro darbuotojas). O ką tuomet veikia girininkas? Iš tiesų jau nėra nei eigulio, nei pono girininko senąją (stereotipine) prasme. Šiandien „stovėdami prie miško darbų konvejerio“ 2 – 3 girininkijos žmonės atlieka tik dalį funkcijų: nebeaugina medelių miško sodinimui, nepriima ir neparduoda pagamintos miško produkcijos... nebėra eiguvų. O kažkada viską daręs girininkas tapo eiliniu biržių rėžėju. Man atrodo, kad žmonės užsimoję daryti revoliuciją, nepastebėjo, jog svarbiausios permainos jau įvyko. Šiandien girininkijos ir centras nėra du atskiri urėdijos padaliniai, dubliuojantys tas pačias funkcijas. Tai per ilgą laiką (pvz., Šiaulių miškų urėdijai 96 metai) suformuotas vientisas ir gerai suderintas mechanizmas. Jeigu laikrodį, esantį Šiauliuose padalinsime į dvi dalis ir vieną jo dalį iškelsime kažkur į Kauną – nesuprantu, kaip laikrodis veiks..? Dažnai eskaluojamas neigiamas urėdų įvaizdis. Šie vyrai ir viena moteris (Aurelija Jočienė, prieš keletą metų laimėjusiai konkursą) užima tikrai atsakingas pareigas, važinėja gerais automobiliais ir gauna nemažus atlyginimus. Bet jeigu mes pasirinkome kapitalizmo kelią, kuriame nėra lygiavos, tai toks vaizdas neturėtų piktinti. Nebent besipiktinantys užmiršo, kad jau nebegyvena socializme. Aukštas pareigas užimantys miškininkai tai pasiekia per mokslą ir atsakingai atliekamą ankstesnį (dažniausiai girininko) darbą. Sako, jog žmogų labiausiai gadina valdžia ir pinigai. Todėl jiems užėmus urėdo pareigas tenka išlaikyti dar ne vieną išbandymą. Galbūt ne visi juos garbingai pakelia... juk iš prigimties žmogus – silpnas ir nuodėmingas. Tačiau siūlau ne pavydėti, o siekti analogiškų tikslų. Galimybė savo protu ir darbu padaryti karjerą – pagrindinė (pamatinė) laisvos šalies ir laisvo piliečio vertybė. Sako, jog blogas tas kareivis, kuris nenori tapti generolu. Pernai daug patyrusių girininkų dalyvavo konkursuose ir berods dešimt jų tapo urėdais (palyginimui pulkininkais). Logiška, kad vienas iš visų urėdų turėtų tapti generolu, kaip vienas iš kardinolų (jų pačių išrinktas) tampa popiežiumi. Kas žiūrėdamas žmonėms tiesai į akis galėtų paaiškinti, kodėl Lietuvoje miškininkų pareigybinė piramidė jau kuris laikas paliekama be apatinių pakopų renkamos viršūnės? Jeigu Lietuva tikrai demokratinė valstybė, tai demokratinė atranka turi vykti iki galo. Ar yra labiau tikintis už Romos popiežių ir labiau suprantantis miškų problemas už tą, kuris dirbo ir girininku, ir urėdu? Ar gali mūšį laimėti statytinis generolas nepažįstantis savo armijos? Dirbančių miškų ūkyje simbolinė piramidė prasideda nuo darbininkų. Virš jų yra girininkijų specialistų korpusas, dar aukščiau – girininkų ir centro inžinierių pakopos. Netoli viršūnės urėdų laiptinė... Piramidės principu funkcionuoja valstybės (valdomos tiek demokratiškai, tiek autokratiškai) ir visas gyvasis pasaulis. Kuo paprastesnės gyvybės formos tuo jų yra daugiau, o viršūnėje – žmogus. Atėjo žinia, kad visiems miškų darbuotojams, nuo valytojos iki generalinio urėdo, bus įteikti atleidimo lapeliai. Kažkas užsimojo dabartinę miškininkų piramidę išardyti ir statyti naują. „Įdomiausia“, kad pilkieji kardinolai (kitaip jų nepavadinsi) planuoja savo piramidę lipdyti nuo viršaus. Pabandykite pradėti statyti namą nuo stogo? Tai jums niekada nepavyks. Tai prieštarauja gamtos dėsniams, sveikam protui ir demokratijai. Ne mus turi rinktis būsimieji miškų „valdovai“ – o mes juos. Raginu visus Lietuvos miškininkus kelti Miškų ministerijos atstatymo klausymą ir demokratiniais principais išsirikti vadovą, gebantį apginti Lietuvos miškus ir juose dirbančius žmones. Aplinkos ministrai visada turės aibę problemų ir be specifinių miškininkystės reikalų. Žmogus pasodina medį, o Dievas jam moka didelius procentus. Siūlau vyriausybei daugiau investuoti į miškus, nepamatuotomis reformomis neprarasti gerų specialistų, o jų potencialą išnaudoti naudingiems tikslams: didinti miškų plotus, jų produktyvumą ir gamtinę įvairovę. Žmonės – mūsų didžiausias turtas, jų pinigais nepakeisi. Griovimui proto nereikia, atstatyti bus žymiai sunkiau.  

V. Savukynas. Vargas dėl įvaizdžio

V. Savukynas,lrt.lt Nesiseka mums su turizmu, nesiseka mums su turizmo populiarinimu Lietuvoje ir nesiseka mums su mūsų įvaizdžio kūrimu. Kartais atrodo, kad jei Lietuvoje nebūtų už turizmą atsakingų valstybinių įstaigų, tai turistų būtų daugiau. Kaip galima sugalvoti šūkį „Tikra yra gražu“, tačiau dėti nuotraukas, kurios su Lietuva niekaip nesusijusios. Juk tai prieštarauja pačiai koncepcijai, ją griauna. Projekto vykdytojai sako, kad svarbu emocija. Emocija yra svarbu, bet nusivylimas, paaiškėjus, kad tai buvo netikra, bus stipresnis. Deja, tokį projektą finansavo Turizmo departamentas. Apie neregėtą dalyką, kad šalies oficiali institucija, kviesdama atvykti į Lietuvą, deda kitų kraštų nuotraukas, parašė ir BBC. Taip buvo atkreiptas pasaulinės žiniasklaidos dėmesys. Ir ar supranta Turizmo departamento darbuotojai, kokią žalą Lietuvai padarė? Ši informacija apie tai, kad Lietuva save pristatydama naudoja kitų šalių nuotraukas, išliks internete. Žmogus, kuris susidomės, kad gal būtų įdomu aplankyti Lietuvą, tikrai paieškos informacijos internete. Ir atras tokį dalyką. Tada jam iškils klausimas: kaip žinoti, ar tikrai apie Lietuvą pateikiama informacija yra teisinga? Kaip tikėti tuo, kas parašyta apie Lietuvą? Gal geriau tuomet važiuoti į Slovakiją. Arba Čekiją. Norėta padaryti gerą darbą, tačiau iš tiesų padaryta didelė žala. Mums labai svarbu pristatyti savo šalį pasauliui. Koks gi tas įvaizdis? Pirmiausiai mes turime suprasti, kad niekada nebus sėkmingas joks įvaizdis, jei nežinosime, kas mes patys esame ir kas mums svarbu. Čia aš kalbu apie tapatybę. Ar esame sutarę, kas mums – lietuviams – yra svarbu ir reikšminga. Buvo pasiūlyta „Drąsios Lietuvos“ koncepcija. Akivaizdu, kad ji buvo skirta ne tiek į išorę, kiek telkti mus viduje. Tačiau ši koncepcija buvo sudraskyta į gabalėlius, na, daugelis lietuvių nenorėjo būti drąsūs. Nauja koncepcija nebuvo tokia drąsi, pasirinktas labai bendras šūkis „Tikra yra gražu“. Tai tinka visiems ir apie viską. Tik netinka vienu atveju – jei nuotraukomis klaidini potencialius turistus. Taip, žmonėms patinka gražūs paveiksliukai. Tačiau gražių nuotraukų galima padaryti bet kuriame pasaulio kampelyje. Mūsų planeta yra graži. Na, tik mes, žmonės, ją subjaurojame. Turizmo departamentas nuėjo pačiu lengviausiu keliu – tradiciniu ir banaliu. Iš tiesų reikia eiti kitu – reikia atrasti mūsų išskirtinumą ir tai parodyti pasauliui. Niekam neįdomu nuvykti ir pamatyti dar vieną eilinį ežerą, tegu ir gražų. Ar apžvalgos bokštą. Reikia jau šiek tiek daugiau nei vien gražių nuotraukyčių. Turizmo srityje dirbantys asmenys privalo kardinaliai pakeisti savo mąstyseną, jei norime pasiekti proveržio šiame bare....

Kuo Frexit skirtųsi nuo Brexit, arba kodėl galime laukti augančio nerimo Europos finansų rinkose.

Povilas Stankevičius, analitikas Prancūzijos prezidento rinkimuose kandidatuojančios Marine Le Pen ekonominė politika gąsdina investuotojus. Politikė teigia, jog jai nugalėjus, Prancūzija paliktų euro zoną, o didžiulė valstybės skola būtų perdenominuota iš eurų į naujuosius frankus. Toks įvykis rinkų požiūriu būtų didžiausio mąsto pasaulyje valstybės skolos įsipareigojimų neįvykdymas, o ECB nuomone, Frexit šalyje sukeltų didelę ekonominę krizę ir skurdą. Analogiškai, prieš Brexit rinkos dalyviai taip pat tikėjosi staigios, iš kart po referendumo prasidėsiančios, krizės Jungtinėje Karalystėje, kuri kol kas neįvyko. Vis dėlto, Le Pen užmojų įvykdymas galėtų sukelti staigų ir skaudų šoką Prancūzijos ekonomikai. Centrinio banko veiksmai ir nuvertėjęs svaras trumpam laikui apsaugojo JK ekonomiką nuo neigiamo Brexit poveikio. Po referendumo rezultatų, Anglijos centrinis bankas nukirto palūkanų normas, taip prilaikydamas šalies ekonomiką nuo staigaus nuosmukio. Taip pat, nukritęs svaro kursas pagerino JK eksportuotojų padėtį: šalies eksportuojamos prekės atpigo ir tapo konkurencingesnės tarptautinėse rinkose. Deja, nors po Brexit prognozuota krizė vis dar neįvyko, o JK ekonomikos augimas antroje metų pusėje net paspartėjo, šalies gyventojai jau pradeda jausti neigiamą referendumo poveikį. Dėl atpigusio svaro šalyje pabrango importuojamos prekės ir ženkliai pakilo infliacija. Taip pat, sunkiojo Brexit atveju, prekyba tarp JK ir ES suprastės ir mažins šalies augimą. Todėl nors JK išvengė staigaus ekonomikos nuosmukio, neigiami Brexit efektai ateityje tik didės. Marine Le Pen žada, jog būdama Prancūzijos prezidente inicijuos šalies išstojimą iš euro zonos. Taip pat Le Pen žada perdenominuoti Prancūzijos valstybinę skolą. Tokiu atveju šaliai būtų lengviau atiduoti skolas, o užsienio investuotojai patirtų didžiulius nuostolius: naujai išleistas Prancūzijos piniginis vienetas greitai nuvertėtų euro atžvilgiu, o investuotojai, šaliai paskolinę eurus, atgautų daug mažiau vertą Prancūzijos nacionalinę valiutą. Todėl rinkų akyse toks žingsnis prilygtų valstybės bankrotui, kai skolos įsipareigojimai nėra pilnai įvykdomi. Išaugus rizikai, jog Le Pen laimės prezidento rinkimus Prancūzijoje, obligacijų rinkos jau dabar nerimauja: investuotojų reikalaujama skolinimo rizikos premija pasiekė keturių metų aukštumas. Tikėtina, kad išstojus iš euro zonos, šalies palūkanų normos tarptautinėse rinkose itin ženkliai išaugtų, todėl pasiskolinti užsienio rinkose būtų itin sunku. Atsiskaityti naująja, rinkos pasitikėjimo neturinčia valiuta, tarptautiniuose sandoriuose taip pat nebūtų lengva. Prancūzijos gyventojai ir verslo įmonės gautų pajamas naujaisiais frankais, tačiau esamas skolas tarptautiniams kreditoriams turėtų atiduoti eurais. Tokiu atveju, Prancūzijos valiutai pingant, realūs šalies gyventojų įsipareigojimai augtų. Tuo labiau, perdenominavus valstybinę skolą, šalies gyventojų santaupos, laikomos vyriausybės obligacijose, prarastų didžiąją dalį savo vertės. DNB analitikų nuomone, pinganti naujoji valiuta taip pat pabrangintų importus ir sukeltų infliacijos šuolį. Pagrindinis skirtumas tarp Brexit ir Marine Le Pen propaguojamo Frexit būtų naujai įvesta valiuta Prancūzijoje. Krentantis svaras pristabdė neigiamą Brexit poveikį. Deja, naujasis frankas galimai turėtų staigų, destabilizuojantį efektą Prancūzijoje. Todėl artėjant rinkimams ir aštrėjant Le Pen retorikai, galima laukti augančio nerimo Europos finansų rinkose.

Stabdo projektą „Ateities laiškininkas“

Seimo valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija kreipėsi į Ministrą Pirmininką ir susisiekimo ministrą prašydama atidėti „Lietuvos pašto“ projekto „Ateities laiškininkas“ įgyvendinimą, kuriuo ketinama panaikinti pašto filialus visoje šalyje. Bandomasis projektas bus išbandomas viename iš šalies miestų ir tik po to priimami galutiniai sprendimai dėl tolesnės jo eigos, patikslina LVŽS frakcija. Valdančiosios frakcijos vertinimu, paštų skyrių panaikinimas būtų dar vienas smūgis šalies regionams. Be to, reforma kelia daug papildomų klausimų, į kuriuos pašto vadovybė atsakymų neturėjo. Praėjusią savaitę vykusiame LVŽS frakcijos posėdyje „Lietuvos pašto“ atstovai pristatė projektą „Ateities laiškininkas“. Reformos esmė – naikinti pašto skyrius, visą krūvį perleidžiant automobiliu po regionus važinėjantiems laiškininkams. „Lietuvos pašto“ atstovai prabilo apie tai, kad šiuo metu yra apie 300 perteklinių etatų ir pateikė rodiklius, parodančius finansinę reformos naudą įmonei. Ekonominis šios pertvarkos pagrįstumas neįtikino LVŽS frakcijos narių – šiai idėjai linkstama nepritarti, kol nebus pateiktos projekto alternatyvos. Anot frakcijos, ši reforma būtų dar vienas smūgis Lietuvos kaimui. Be to, dirbantys žmonės – šalies vertybė, o regionų užimtumo didinimas – LVŽS tikslas. „Pritariame „Lietuvos pašto“ siekiui gerinti veiklos rezultatus, tačiau manome, kad tokia optimizacija nėra tinkamiausias kelias valstybės įmonei. Negalime visko matuoti pinigais, o šia idėja būtent tai ir buvo padaryta. Tokia reforma iš regionų būtų atimtas dar vienas gyvybingas bendruomenės narys, naikinami Lietuvos regionai“, – sako LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis. LVŽS seniūno pavaduotojas Virginijus Sinkevičius, susitikęs su susisiekimo viceministru Pauliumi Martinkumi ir „Lietuvos pašto“ generaline direktore Lina Minderiene, išreiškė frakcijos poziciją projektui nacionaliniu mastu laikinai nepritarti. „Mūsų frakcija šiuo klausimu vieninga: kol kas tokiai idėjai šalies mastu negalime pritarti. Iniciatoriams pasiūlėme paleisti bandomąjį projektą viename iš nedidelių Lietuvos miestų. Tikime, kad toks sprendimas padės atsakyti į visus iškilusius klausimus“, – teigia V. Sinkevičius. verslaspolitika.lt...

Patvirtintas profesijų, kurių darbuotojų trūksta šalyje, sąrašas

 Mindaugas Janulionis  Vyriausybė  patvirtino Ūkio ministerijos parengtą sąrašą profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta šalyje. Šiame sąraše esančių profesijų atstovai iš trečiųjų šalių galės lengviau įsidarbinti Lietuvoje. „Keičiantis darbo rinkai pastebime, kad sparčiai ima trūkti aukštos kvalifikacijos specialistų. Pavyzdžiui, galime prognozuoti, kad 2020 metais šalyje reikės 10 tūkst. informacinių technologijų specialistų, o bendrai visose ES valstybėse IT specialistų poreikis išaugs iki 900 tūkst. Poreikis augs ir kitose srityje, ypač pramonės sektoriuje. Todėl jau dabar imamės priemonių, kaip galėtume paskatinti aukštos kvalifikacijos specialistus įsidarbinti Lietuvoje. Lengvesnės įsidarbinimo procedūros – viena iš priemonių, kaip valstybei padėti kompensuoti reikalingų aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumą ir išvengti darbo našumo stagnacijos. Žinoma, turime peržiūrėti ir savo švietimo sistemą, kad reikiamus specialistus galėtume išugdyti patys“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. Profesijų sąrašas bus taikomas išduodant leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, ketinančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai darbdavys jį ketina įdarbinti ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui. Taip pat darbdavys turės mokėti užsieniečiui ne mažesnį negu 1,5 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlygį. Jeigu aukštos kvalifikacijos reikalaujančios profesijos nėra profesijų sąraše, tokiam užsieniečiui Lietuvos darbdavys privalės mokėti ne mažesnį nei 3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimą. Ūkio ministras pažymi, kad užsieniečiui negalės būti mokamas mažesnis atlyginimas nei tokios pat profesijos atstovui lietuviui. „Nustatant atlyginimus, bus žiūrima į įdarbinančios įmonės ir to sektoriaus, kuriame dirbs užsienietis, vidutinį atlyginimą. Taip suveiks saugikliai, kurie neleis darbdaviui specialiai mažinti atlyginimų užsieniečiams. Kitaip tariant, jeigu lietuvis uždirbs, pavyzdžiui, dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimą, tai ir užsienietis atitinkamai turės uždirbti dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlygį, nepaisant to, kad įstatyme numatytas minimalus dydis yra 1,5 vidutinio darbo užmokesčio“, – aiškina M. Sinkevičius. Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 300 aukštos profesinės kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių, atvykusių pagal Mėlynosios kortelės direktyvą. Profesijų sąrašas yra sudarytas pagal profesinių ir verslo asociacijų, tokių kaip Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos darbdavių konfederacija, „Infobalt“, Investuotojų forumas, pateiktus pagrįstus pasiūlymus, atsižvelgiant į nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos vykdytojų – Lietuvos darbo biržos ir Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) – pateiktus duomenis. Profesijų sąrašo sudarymą nustato Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, perkeliantis Europos Sąjungos direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (Mėlynosios kortelės direktyva) nuostatas.  

Ilja Laursas: „Sėkmingi startuoliai pasižymi didele tolerancija rizikai“

„Dabartinės kartos laukia dideli pokyčiai: virtuali realybė, daiktų spausdinimas, minčių skaitymas, dirbtinis intelektas. Šiose srityje 5 metų laikotarpiu atsiras labai daug naujų darbo vietų, – sakė vienas garsiausių Lietuvos verslininkų Ilja Laursas. – Šiandien visame pasaulyje su dirbtiniu intelektu susijusių darbo vietų yra labai nedaug, tačiau po 10 metų jų bus milijonas ir daugiau.“ „Renkantis karjerą šiose „karštose“ srityse, aplanko malonus pojūtis viduje, nes jauti, kad gali kažką pakeisti pasaulyje, o ne renkiesi tą kelią, kuriuo žmonės ėjo jau kelis šimtų metų. Taip pat, konkurencingumas yra aukštesnis, nes galima konkuruoti tokiame pačiame arba net aukštesniame lygmenyje su verslo senbuviais“, – KTU vykusioje paskaitoje studentams kalbėjo I. Laursas. Vienas žinomiausių verslininkų Lietuvoje ir pasaulyje, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ įkūrėjas bei vienas iš 25 Europos technologijų lyderių pagal „Wall Street Journal“ Ilja Laursas vasario 2 d. KTU „Santakos“ slėnyje studentams skaitė paskaitą „Kaip studijų projektą paversti startuoliu?“. Patarimas – domėtis viskuo ir daug dirbti Auditoriją iki paskutinės vietos užpildžiusiems studentams I. Laursas sakė: „Proto, disciplinos, informacijos paieškos ir pritaikymo, komunikacijos treniruotė, kuri vyksta Universitete, yra labai reikalinga tolimesniame žmogaus gyvenime ir karjeroje. Žinios bet kokioje veikloje sudaro tik keletą procentų, o visa kita yra motyvacija, komunikacija, įdirbis ir t.t.“ „Neseniai skaičiau labai įdomią knygą, – pradėjo pasakoti verslininkas. – Viena tos knygos tezių teigė, jog žmogus paprastai elgiasi labai neracionaliai, paskirstydamas „svorį“ tarp sprendimo „Ką daryti?“, nesvarbu, kur – gyvenime, karjeroje ar šiais metais, su vykdomuoju režimu, kada tu iš tikrųjų kažko imiesi ir darai.“ Universitete apsilankęs vienas garsiausių ir sėkmingiausių naujosios kartos Lietuvos verslininkų priminė studentams mokslininkų išvadas, kurios sako, jog planavimui to, ką ir kodėl darai, t.y. „investavimui“ į supratimą, optimalu skirti 15 proc. savo laiko, 5 proc. turėtų būti skirti nuolatiniam savęs patikrinimui, ar iš tiesų tai, ką darai, veda prie tikslo, o likusieji 80 proc. yra darbas, darbas, darbas. Paklaustas, ką darytų kitaip, jeigu šiandien tebebūtų studentas, entrepreneris patikino, kad pilną mėnesį, o ne 5 minutes, vieną paskaitą ar vieną mėnesį, skirtų bandymams surasti informacijos apie absoliučiai viską, bendraudamas su žmonėmis, naršydamas internete, įvertindamas vieną kitą karjeros galimybę, asmenines vertybes. „Taigi, jei metuose yra 12 mėnesių, 2 iš jų turi būti skirti veiklos planavimui, įvertinimui ir patikrinimui, o likusieji 10 – darbui“, – teigė I. Laursas. Sėkmė šypsosi nebijantiems rizikuoti Verslininko teigimu, dabartiniai startuoliai „veikia“, esant dvejoms žmogaus savybėms: tolerancijai rizikai ir supratimui. I. Laurso įsitikinimu, pirmoji yra įgimta: „Šiandien jau yra atrastas DRD4-7R genas (angl. Wanderlust gene), sukeliantis norą rizikuoti, ištirti naujas pasaulio vietas, kurti idėjas. Šį geną turintys 20 proc. žmonių populiacijos jaučia vidinį poreikį nuolat ieškoti, daryti, kažką naujo, jų negąsdina rizika.“ Visgi dauguma žmonių šio geno neturi ir jaučiasi komfortabiliau, turėdami prognozuojamą ateitį, o bet kokia rizika, kurią tenka prisiimti, sukelia neigiamas emocijas. Grįždamas prie antrosios savybės – supratimo – I. Laursas sako, jog sugalvoti idėją ir turėti vadovavimo savybių nepakanka geram startuoliui sukurti – reikia kasdienio ir sunkaus darbo. Jo teigimu, norint turėti pradinį atskaitos tašką, reikia įdėti bent tūkstantį darbo valandų. „Apibendrinant, tik tolerancija rizikai ir supratimas, o ne lyderystė, kvalifikacijos, idėjos, turi didžiausią reikšmę šiandienos startuoliams, nes jų veikimas yra paremtas nuolatinių rizikų prisiėmimu: nuo finansinių, iki asmeninių, iki verslo ir t.t.“, – vardijo I. Laursas. Finansinėse technologijose lenkia JAV „Nextury Ventures“ įkūrėjo teigimu, dominuojantis sėkmingų technologinių Lietuvos startuolių modelis šiandien – prototipo sukūrimas, išbandymas ir veiklos vykdymas nacionaliniu mastu, nes taip yra greičiau, ženkliai pigiau ir dėl mažos rinkos – daug lengviau. Verslininko teigimu, finansinių technologijų srityje Lietuva yra ypatingai pažengusi ir JAV lenkia 10-15 metų. „Atsiradus sėkmės „simptomams“, optimaliausias daugumos technologinių startuolių (angl. tech startups) pasirinkimas – plėsti veiklą užsienyje. Pagrindiniai tos plėtros centrai šiandien yra Silicio slėnis JAV, Londonas, Berlynas, Amsterdamas, kai kurie Skandinavijos miestai“, – sakė I. Laursas, pažymėdamas, kad sėkmė yra ekosistemos, o ne vieno žmogaus ar vienos kompanijos produktas. Anot pašnekovo, po 5-10 metų, ne tik pasaulio, bet ir Lietuvos mastu, bus palankios sąlygos atsirasti startuoliams, veikiantiems finansinių technologijų, sporto technologijų, dirbtinio intelekto, robotikos, virtualios ir išplėstos realybės srityse. Noras kompensuoja žinių trūkumą „Nextury Ventures“ pradėjus bendradarbiauti su KTU, ne viena komanda, su kuria dirba fondas, sėkmingai vysto savo startuolius. I. Laurso teigimu, darbo su pradedančiosiomis įmonėmis spektras – platus: nuo nusistovėjusių ir toli pažengusių startuolių iki darbo su individais. „Beveik trečdalis tų, kurie kreipiasi į „Nextury Ventures“, konkrečių idėjų neturi, tačiau tai neužkerta kelio bendram darbui. Šiuo metu priimame apie 100 paraiškų per savaitę, – sakė I. Laursas. – Visgi, už idėją žmonės yra daug svarbesni. Motyvuotiems asmenims stengiamės padėti visapusiškai: nuo pagalbos, suburiant komandą, strategijos kūrimo, finansinių investicijų.“ I. Laursas pabrėžė, kad vienas atskaitos taškas, formuojant savo startuolį, yra noras sukurti kažką savo. Tačiau tik 20 proc. žmonių yra iš tiesų pasiryžę vardan to sunkiai dirbti: „Didelis noras gali kompensuoti bet kokį žinių trukumą, padėti įveikti problemas, su kuriomis teks susidurti ateityje.“ Verslininko nuomone, jeigu į turimą verslo idėją žmogus nepasiruošęs investuoti bent jau savo pastangų, tada kitos jo savybės ar susidariusios aplinkybės tampa visiškai nebesvarbiomis. Parengta pagal KTU pranešimą, KTU nuotrauka

Kaip naudingiausia valdyti valstybinę žemę

Asta Šerėnaitė, Valstybės kontrolė Susitikime su žemės ūkio ministru Broniumi Markausku valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys  pristatė svarbiausius su ministerijos valdymo sritimi susijusius auditus ir matomas rizikas. Daugiau dėmesio skirta klausimams, susijusiems su valstybinės žemės valdymu ją nuomojant, parduodant išsimokėtinai, atliekant žemės naudojimo pagal paskirtį kontrolę. Praėjusių metų spalį atliktas auditas, kuriuo vertintas valstybinės žemės valdymas įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo programą, parodė, kad ši programa nėra orientuota į efektyvų ir naudingiausią valstybinės žemės valdymą. „Valstybė kaip žemės savininkė šiandien dar neturi aiškios vizijos, kaip naudingiausia tą valstybinę žemę naudoti. Lengvatinėmis sąlygomis išnuomotos valstybinės žemės naudojimas pagal paskirtį nebuvo pakankamai koordinuojamas, o Valstybei svarbiems ekonominiams projektams išnuomotos žemės kontrolė – apskritai nevykdyta“, – sakė valstybės kontrolierius. Susitikime su ministru diskutuota ir kitais aktualiais Žemės ūkio ministerijos veiklos klausimais, kuriuos aukščiausioji audito institucija analizuos vykdydama žmogiškųjų išteklių valdymo, Valstybės valdomų įmonių grąžos valstybei ir kitus auditus. Valstybės kontrolierius atkreipė ministro dėmesį, kad svarbu siekti ir kuo didesnės ES investicijų ekonominės ir socialinės grąžos, šių investicijų tvarumo. Europos Audito Rūmai kasmet nustato palyginti aukštą klaidų lygį naudojant ES paramą, o tai rodo neatidėliotinų sprendimų poreikį....

Seimo Pirmininkas: Seimo darbas su verslo atstovais turi būti skaidrus

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis teigia, kad verslas Lietuvoje turi būti aktyvus sprendžiant aktualiausius klausimus šalyje, tačiau darbe su politikais turi išlikti skaidrus ir visuomenei deklaruojantis savo interesus. Šią nuomonę parlamento vadovas išreiškė susitikime su Lietuvos verslo konfederacijos atstovais, kuriame aptartas socialinio dialogo vystymo formatas Seime, naujojo Darbo kodekso ir Viešųjų pirkimų įstatymo ateities klausimai. „Esame gavę „Transparency International Lietuvos skyriaus“ pasiūlymus, kaip vykdyti skaidrumo politiką, vertinti lobistinę veiklą ir ją viešinti. Aš pritariu, kad šalyje veiktų elektroninis lobistų registras, kuriame registruotųsi interesų turintys fiziniai ir juridiniai asmenys“, – sako parlamento vadovas ir teigia, kad pavasario sesijai yra aktyviai ruošiamasi Lobistinės veiklos įstatymo priėmimui kaip ir kitiems verslui bei visuomenei svarbiems įstatymams. Pasak V. Pranckiečio, šalyje turi būti veiksmingi darbo su suinteresuotomis grupėmis formatai, kurie užkirstų kelią korupcijai, nepotizmui – veiksmams, darantiems poveikį politikų sprendimams. Pasak Seimo Pirmininko, Seimui atidėjus naujojo Darbo kodekso ir lydimųjų įstatymų projektus, vyksta intensyvus darbas Trišalėje taryboje dėl nuostatų tobulinimo ir socialinio kompromiso. „Siūlau, kad pagal šį formatą dalyvautų daugiau atsakingų institucijų, kurios galėtų susitarti ir iki Seimo ateitų jau suderintos Darbo kodekso nuostatos“, – sako Seimo Pirmininkas. V. Pranckietis tikisi, kad Trišalė taryba artimiausiame posėdyje svarstys komisijos sudėties klausimą ir įtrauks į darbą daugiau darbdavių ir darbuotojų interesus atstovaujančių institucijų, taip pat nevyriausybinių organizacijų. Pasak Pirmininko, toks Trišalės komisijos žingsnis taip pat įvestų daugiau skaidrumo ir aiškumo priimant sprendimus, reguliuosiančius darbdavio ir darbuotojo santykius. Kitas susitikime aptartas klausimas, susijęs su skaidrumu, – Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų priėmimas. V. Pranckiečio nuomone, visa viešųjų pirkimų praktika turi būti atitinkamai įvertinta ir užkirstas kelias neskaidriems pirkimams. Anot Seimo Pirmininko, atsakingi Seimo komitetai intensyviai dirba su Viešųjų pirkimų tarnyba ir Valstybės kontrole. Susitikime su Seimo Pirmininku dalyvavo Lietuvos verslo konfederacijos atstovai: prezidentas Valdas Sutkus, Stasys Kropas, Laura Blaževičiūtė, Marius Dubnikovas, Algimantas Akstinas, Kęstutis Jankauskas, Germanas Kavalskis, Ineta Gedrimaitė. Jame taip pat dalyvavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas. lrs.lt Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr....

Darbdaviai siūlys Trišalei tarybai grįžti prie kilnojamojo darbo sąvokos ir galimybės darbuotojams mokėti kompensacijas svarstymo

Daiva Rimašauskaitė, LPK Komunikacijos departamento direktorė lpk.lt Bendru darbdavių, dalyvaujančių Trišalėje taryboje, sutarimu bus siūloma grįžti prie kilnojamojo darbo (darbo atliekamo lauko sąlygomis) sąvokos ir galimybės darbuotojams mokėti kompensacijas svarstymo. Atkreiptas dėmesys, kad jeigu svarstant naujo Darbo kodekso nuostatas nebus grįžta prie kilnojamojo darbo sąvokos ir galimybės darbuotojams už tokį darbą mokėti kompensacijas, kurios neapmokestinamos „Sodros“ įmokomis, klausimo, tai labai ženkliai išaugs įmonių darbo sąnaudos. Naujame Darbo kodekse (DK) nebeliko sąvokos „kilnojamasis darbas“. Šiuo metu galiojančiame DK kilnojamasis darbas aptariamas ir nurodoma, jog kompensacijų už tokį darbą klausimus nustato Vyriausybės nutarimas. Naujajame Darbo kodekse tokių išlaidų kompensacijos darbuotojams, kurių darbas yra atliekamas lauko sąlygomis, nenumatytos, todėl nepagrįstai bloginamos tiek darbuotojui, tiek darbdaviui galiojančios teisinio reguliavimo sąlygos. Darbuotojui aukščiau nurodytos kompensacijos yra vienareikšmiškai naudingos, nes didina darbuotojo pajamas. Darbdaviui aukščiau nurodytų kompensacijų mokėjimas yra naudingas, nes didina mažiau patrauklios darbo vietos patrauklumą. Lietuvoje yra nemažai įmonių (statybos, karjerų eksploatavimo, miškų ūkio ir kt. pramonėse), kur bene visas ar didžioji dalis darbo yra atliekama būtent lauko sąlygomis, todėl šis galiojančių darbo santykių pasikeitimas dėl suminio efekto bus reikšmingas ženkliai daliai dardavių, daugiausiai dirbančių regionuose. Ši kompensacija nėra savitikslė, o skirta kompensuoti realiems darbuotojo nepatogumams, patiriamiems dirbant lauko sąlygomis. Akivaizdu, kad toks darbas yra mažiau patrauklus nei darbas patalpose, komfortiškomis sąlygomis, tad kompensacijų nebelikus ar joms sumažėjus į darbo vietas dirbant lauko sąlygomis pritraukti darbuotojus bus žymiai sunkiau. Darbas lauko sąlygomis dažniausiai dirbamas pramonės įmonėse šalies regionuose. Nebelikus ar sumažėjus kompensacijoms, pritraukti darbo jėgą į pramonę ir į šalies regionus taps gerokai sunkiau, o tai prieštarauja viešai deklaruojamam siekiui skatinti šalies pramonės ir regionų plėtrą.  

Lietuvos laisvosios rinkos institutas pateko tarp 150 geriausių pasaulio organizacijų

Lietuvos laisvosios rinkos institutas šiemet vėl aukštai įvertintas tarptautiniame „Global go to think tank” reitinge, kurį kasmet sudaro JAV Pensilvanijos universitetas. Institutas pateko tarp 150 geriausių pasaulio organizacijų, nepriklausomų organizacijų reitinge – į geriausiųjų šimtuką. Centrinės ir Rytų Europos organizacijų reitinge Lietuvos laisvosios rinkos institutui skirta 12 vieta. Tai aukščiausias įvertinimas lyginant su kitų Baltijos šalių organizacijomis. Atskiras įvertinimas skirtas ir už atliekamus tyrimus, įtaką šalies ekonominei, socialinei politikai. „Žinoma, didžiuojamės, kad jau ne pirmus metus iš eilės sulaukiame tarptautinio įvertinimo už savo darbus – esame tarp 2 procentų geriausių pasaulio organizacijų, nepriklausomų nuo valstybės paramos reitinge – dar aukštesnėje vietoje. Mūsų tikslas – gerinti žmonių gyvenimo ir darbo sąlygas, ginti laisvę dirbti ir uždirbti. Tam atliekame tyrimus, teikiame siūlymus valdžiai, užsiimame švietėjiška veikla. Indekse vertinama darbų kokybė, publikacijų skaičius ir vertė, veikla už Lietuvos ribų, reputacija ir kiti organizacijų darbo aspektai”, – sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas. JAV Pensilvanijos universitetas, skirtingais pjūviais vertina daugiau kaip 7000 viešosios politikos institutų iš skirtingų šalių visame pasaulyje. Vertinamos tiek valstybinių remiamos, tiek privačiomis lėšomis išlaikomos organizacijos, kurių pagrindinė veikla yra viešosios politikos tyrimai ir analizė socialinės, ekonomikos politikos ir kitose srityse. Savo nuomonę pateikia daugiau kaip 2500 akademikų, žurnalistų, viešosios politikos ekspertų, sprendimų priėmėjų. Tai jau antras tarptautinis Lietuvos laisvosios rinkos instituto įvertinimas pastaruoju metu. Lietuviškas instituto parengtas ir išleistas ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą” lapkritį paskelbtas geriausiu projektu pasaulyje. Naujos kartos vadovėlis apdovanotas prestižiniu Templeton laisvės apdovanojimu ir 100 tūkst. JAV dolerių premija. Apie Lietuvos laisvosios rinkos institutą Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) yra privati, pelno nesiekianti, nepolitinė organizacija, įsteigta 1990 metais. Instituto misija – įtvirtinti individo laisvės ir atsakomybės, laisvosios rinkos bei ribotos valdžios idėjas. LLRI atlieka tyrimus reikšmingais ekonomikos ir jos politikos klausimais, rengia įstatymų ir jų projektų ekspertizes, užsiima švietėjiška veikla.

Mokesčių naujienos

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. VA-8 pakeistos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. VA-101 „Dėl Dividendų pelno mokesčio deklaracijos FR0640 formos ir jos užpildymo taisyklių patvirtinimo" patvirtintos dividendų pelno mokesčio deklaracijos FR0640 formos užpildymo taisyklės . Taisyklės pakeistos, priėmus 2016-12-13 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 40¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XIII-88 ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2262 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XIII-89, kuriais nuo 2017 metų sausio 1 d. pripažintas netekusiu galios Pelno mokesčio įstatymo 40¹ straipsnis. Papildomai informuojama, kad atsižvelgiant į mokesčių mokėtojų keliamus klausimus, atlikti taisyklių nuostatų patikslinimai dėl užsienio valstybės mokesčių administratoriaus patvirtinto dokumento (pažymos) pateikimo mokesčių administratoriui. Informacinis pranešimas yra paskelbtas VMI prie FM 2017 m. sausio 30 d. rašte Nr. (32.42-31-1E) RM-2790. Dėl importuojamų akcizais apmokestinamų prekių gavimo akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje arba tiesioginio pristatymo vietoje patvirtinimo taisyklių Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ‒ VMI prie FM) informuoja, kad 2017 m. sausio 10 d. priimtas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymas Nr. VA-2/1B-18 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. VA-63/1B-661 „Dėl Importuojamų akcizais apmokestinamų prekių gavimo akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje arba tiesioginio pristatymo vietoje patvirtinimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo", kuriuo įtvirtinami šie pagrindiniai pakeitimai: • vietoj sąvokos „grįžtamoji procedūra" vartojama sąvoka „veiklos tęstinumo procedūra" ir ji apibrėžiama kaip Muitinės formalumų atlikimas, neveikiant Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemai arba asmens elektroninei taikomajai įrangai, pateikiant importo ir eksporto deklaracijas; • vietoj sąvokos „supaprastintos muitinės procedūros (išskyrus deklaracijų, kuriose nenurodyta tam tikra informacija, pateikimo procedūrą)" vartojama sąvoka „muitinės formalumų supaprastinimas". Dėl akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo tais atvejais, kai neveikia VMI akcizų informacinė ir (arba) muitinės deklaracijų apdorojimo sistema, taisyklių Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ‒ VMI prie FM) informuoja, kad 2017 m. sausio 10 d. priimtas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymas Nr. VA-3/1B-17 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. VA-97/1B-553 „Dėl Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo tais atvejais, kai neveikia Valstybinės mokesčių inspekcijos akcizų informacinė ir (arba) Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema, taisyklių patvirtinimo" pakeitimo", kuriuo įtvirtinami šie pagrindiniai pakeitimai: • pateikiama nuorodą į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nes 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą, nuo 2016 m. gegužės 1 d. yra negaliojantis; • vietoj sąvokos „grįžtamoji procedūra" vartojama sąvoka „veiklos tęstinumo procedūra" ir ji apibrėžiama kaip Muitinės formalumų atlikimas, neveikiant Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemai arba asmens elektroninei taikomajai įrangai, pateikiant importo ir eksporto deklaracijas. Šis informacinis pranešimas pateiktas VMI prie FM 2017 m. vasario 2 d. rašte Nr. (18.2-31-2) RM-3096. Gyventojai galės paremti menininkus, turinčius paramos gavėjo statusą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad nuo šių metų gyventojai paramos tikslu galės skirti iki 2 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) meno kūrėjams (rašytojams, dailininkams, kompozitoriams, kt.), turintiems meno kūrėjo statusą bei Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – Kultūros ministerija) suteiktą paramos gavėjo statusą. Tokia parama nebus apmokestinama, ji privalės būti naudojama meno kūrybai ir turės būti apskaitoma. „Nuolatinių Lietuvos gyventojų sumokėto pajamų mokesčio dalis kaip parama pasirinktiems meno kūrėjams pirmą kartą gali būti skiriama nuo jų 2016 m. gautų pajamų, Mokesčių inspekcijai iki gegužės 2 d. pateikus prašymą. Kad potencialiems paramos gavėjams nekiltų kliūčių gauti gyventojų paramą, svarbu, kad jie laiku pasirūpintų paramos gavėjo statusu. Įstatymo nustatyta tvarka meno kūrėjai įgyja teisę į paramą, kai Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų informacinėje sistemoje yra įregistruojami kaip paramos gavėjai", - sako VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė. VMI meno kūrėjams jau išsiuntė el. laiškus ir paragino dėl paramos gavėjo statuso įgijimo kreiptis į Kultūros ministeriją. VMI atkreipia dėmesį, kad meno kūrėjų prašymus suteikti paramos gavėjo statusą iki vasario 20 d. priima Kultūros ministerija (el. paštu dmm@lrkm.lt arba adresu J. Basanavičiaus g. 5, Vilnius). Detalesnė informacija apie paramos gavėjo statuso suteikimą skelbiama Kultūros ministerijos interneto svetainėje adresu https://lrkm.lrv.lt/lt/veikla/paramos-gavejai. Paramos gavėjo statuso nespėjus įgyti laiku*, parama meno kūrėjams šiemet negalės būti skirta, paramos lėšų jie galės tikėtis tik kitąmet. Duomenys apie meno kūrėjus, kuriems suteiktas paramos gavėjo statusas, kovo pradžioje bus paskelbti VMI interneto svetainėje adresu https://www.vmi.lt/cms/paramos-gaveju-duomenys1. Be meno kūrėjų, kaip ir iki šiol gyventojai, skirdami iki 2 proc. sumokėto GPM (teisės aktuose įtvirtinta nuostata, kad paramos dalyku negali būti sau pačiam skiriama iki 2 proc. pajamų mokesčio dalis), gali paremti pelno nesiekiančias organizacijas, pvz., labdaros ir paramos fondus, biudžetines įstaigas, asociacijas, kt. juridinius asmenis, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai, o skirdami iki 1 proc. sumokėto GPM – politines partijas. Tuo tikslu iki gegužės 2 d. Mokesčių inspekcijai gyventojas turi pateikti prašymą FR0512 (formos 3 versija) pervesti pajamų mokesčio dalį jo pasirinktiems gavėjams. Lietuvos labdaros ir paramos įstatymo (toliau - LLPĮ) naujoje redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2017 m. sausio 1 d., nustatyta, jog juridiniams asmenims ir meno kūrėjams gyventojų pervedama iki 2 proc. pajamų mokesčio dalis yra laikoma parama, gavėjai privalo atskirai tvarkyti gaunamos paramos apskaitą. Pelno nesiekiančios organizacijos gautą paramą ir jos panaudojimą turės deklaruoti Paramos gavimo bei panaudojimo metinėje ataskaitoje FR0478, kuri Mokesčių inspekcijai teikiama iki kitų kalendorinių metų gegužės 15 d. (iš gyventojų 2017 m. gautos paramos ir jos panaudojimo ataskaita turės būti pateikta kitąmet). Pažymėtina, kad meno kūrėjai šios ataskaitos teikti neprivalės, jei per kalendorinius metus gautos paramos suma bus lygi arba mažesnė nei dvylikos minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA, galiojusių tų metų, kuriais gauta parama, sausio 1 d.) dydis, t.y., bus lygi arba mažesnė kaip 4 560 eurų **. VMI duomenimis, šiuo metu yra daugiau nei 35, 4 tūkst. paramos gavėjų ir 35 politinės partijos, kurie gali gauti kaip paramą iki 2 proc. (politinės partijos – iki 1 proc.) gyventojų sumokėto pajamų mokesčio dalį; Kultūros ministerijos duomenis, šiuo metu 5311 gyventojų turi meno kūrėjo statusą, iš kurių tik apie 140 turi paramos gavėjo statusą. 2016 m. įvairioms pelno nesiekiančioms organizacijoms bei politinėms partijoms daugiau nei 550 tūkst. gyventojų iš viso skyrė per 16,5 mln. eurų paramos; paramą gavo apie 23,4 tūkst. paramos gavėjų. VMI primena, kad savarankiškai aktualią informaciją apie paramos teikimą, taip pat kitais mokesčių klausimais, seminarų dalijamąją medžiagą, paaiškinimus ir komentarus galima rasti VMI interneto svetainėje www.vmi.lt, sužinoti paskambinus Mokesčių informacijos centro (MIC) trumpuoju telefonu 1882; telefonu suteikta konsultacija yra lygiavertė rašytinei, pokalbiai yra įrašomi bei saugomi 5 metus. Daugiau informacijos apie 2017 m. mokesčių įstatymų pakeitimus -adresu http://www.vmi.lt/cms/verslui-bendrai/-/asset_publisher/da6CAWm8TgFA/content/2017-m-mokesciu-istatymu-pakeitimai. *Parama meno kūrėjui pervedama, jei jis termino pateikti gyventojų prašymus (FR0512 formos) pabaigos dieną (t.y., gegužės 1 d.) bei pajamų mokesčio dalies pervedimo dieną turės įgijęs ne tik meno kūrėjo, bet ir paramos gavėjo statusą. ** Pavyzdys: meno kūrėjas 2017 m. gavo bendrą 4200 eurų sumą, kurią kaip paramą iki 2 proc. nuo sumokėto GPM jam skyrė šeimos nariai, draugai, kiti žmonės. 2017 m. sausio 1 d. MMA buvo 380 eurų, o menininko gauta paramos suma neviršijo LLPĮ nustatytos sumos - dvylikos MMA arba 4560 eurų (380 eurų x 12 mėn.), vadinasi, Paramos gavimo bei panaudojimo metinės ataskaitos FR0478 kitąmet ja

R. Vainienė. Brango, brangsta ir brangs. Kiek?

Rūta Vainienė Statistikos departamentas pranešė: po dvejų metų kainų kritimo pernai kainos pakilo 1,7 procento. Žmonėms tai nėra jokia naujiena. Kainų augimą jie stebėjo ir tais metais, kai statistika atkakliai teigė, kad infliacija – vidutinis kainų lygis – mažėja. Ir šiandien dažnas pasiginčytų dėl užfiksuoto dydžio – koks 1,7 procento? Žmonės vardija prekes, paslaugas, kurios brango net ne procentais, o kartais – dienos pietūs, vizitas į kino teatrą, gėlės, batai ir net dėvėti rūbai. Prognozės kitiems metams visai neguodžiančios, kainos kils ir toliau. Vardijamos štai tokios kainų kilimo priežastys: prastas derlius, brangstanti nafta, augančios žaliavų kainos, auganti paklausa Kinijoje. Kai išsakomos tokios kainų kilimo priežastys, sudaromas įspūdis, kad nieko neįmanoma pakeisti, kad visos priežastys – objektyvios ir nuo politikų – nepriklausančios. Nuo politikų nepriklauso tik derlius, o kainų kilimo šaknys kaip tik slypi valdžioje – jos vykdomoje pinigų politikoje. Dar daugiau, kainų kilimo pastaruoju metu buvo siekiama sąmoningai ir tikslingai. Štai Europos Centrinis Bankas (ECB) nuolat mažino bazines palūkanų normas, kol jos tapo nulinės. Už ECB laikomus indėlius komerciniai bankai net primoka. Visa tai buvo daroma dėl to, kad tik į rinką pakliūtų kuo daugiau pinigų, kad tik būtų užkurta infliacija, kuri, valdžios manymu, turėtų užvesti visos ekonomikos variklį. Tačiau net ir to nepakako. Prieš dvejus metus pirmą kartą ECB istorijoje buvo pradėta turto pirkimo programa. Kad į rinką pakliūtų dar daugiau pinigų, ECB pradėjo pats, ne per komercinius bankus, o tiesiogiai, pirkti valstybių ir įmonių obligacijas. Kas mėnesį į rinką taip įmetama po 80 milijardų eurų, iš viso į rinką šiuo būdu ketinama paleisti apie 1,7 trilijono eurų. Tai yra pusantro karto daugiau nei praėjusių metų pabaigoje cirkuliacijoje buvę visi, visi eurai (jie sudarė kiek daugiau nei vieną trilijoną eurų)! Kai pinigai dauginami tokiais kiekiais ir tempais, ir kai jie yra multiplikuojami per komercinius bankus, kainos neišvengiamai turi kilti. Čia ne brangstančios žaliavos pabrangina visas kitas prekes, o vis didėjantis pinigų kiekis pabrangino žaliavas. Piniginis vienetas nuolat ir sistemingai yra piginamas, kad infliacija pasiektų 2 procentus. Bet mes jau žinome, kad statistikos matuojama infliacija ir mūsų matomos kainos – kaip tos sesės per kalnelį nesusieina. Statistikos skaičiuojamo prekių krepšelio pokyčiai linkę nuslėpti tikrąjį piniginio vieneto nuvertėjimą. Jį žymiai geriau atspindi pinigų masės augimas. Ir štai, per praėjusius metus skirtingais pinigų agregatais matuojamų eurų kiekis padidėjo 5–8 procentais. Su tokia statistika ginčytųsi jau žymiai mažiau žmonių, nes būtent tokį kainų augimą apytiksliai jaučiame ir savo pinigine. Lyginant valstybinius pinigus su privačiais, padėtis apskritai tragiška – Europos Teisingumo Teismo privačia valiuta pripažintas bitkoinas per metus kitų valiutų atžvilgiu pabrango kone tris kartus! ECB balandžio mėnesį svarstys, ar truputį sumažinti turto pirkimo programos apimtis. Tačiau pinigų vektoriaus tai iš esmės nepakeis: kol pinigų masė augs, augs ir kainos. Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ....

Pasaulyje brangsta maistas

Jurgita Čeponytė, LRT RADIJAS, LRT.lt Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto specialistai teigia, kad šalyje brangstantiems maisto produktams didesnę įtaką daro ne pasaulinės tendencijos, o atlyginimų augimas. Šiuo metu pasaulyje maisto kainos yra didžiausios per pastaruosius dvejus metus. Taip rodo naujausi Jungtinių Tautų duomenys. Pasaulyje cukraus kaina sausį augo dešimtadaliu, nes nerimaujama dėl nepakankamo jo tiekimo iš didžiausios cukraus eksportuotojos Brazilijos. Taip pat brango augalinis aliejus ir žalias pienas. Šie produktai kartu su mėsa ir grūdais sudaro Jungtinių Tautų būtiniausių maisto produktų kainų indeksą. Pasak organizacijos, sausį jis buvo didžiausias nuo 2015 m. Tuo metu Lietuvos specialistai sako, kad kai kurių maisto produktų kainos šalyje pastaraisiais metais buvo pasiekusios rekordines žemumas, ypač pieno, tačiau artimiausiu metu numatomas brangimas. Anot Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, didžiausią įtaką kainų augimui šalyje daro didėjantys atlyginimai ir brangstantys energetikos produktai, pavyzdžiui degalai. Prognozės rodo, kad šiemet tiek maisto produktų, tiek paslaugų kainos turėtų kilti sparčiau nei pernai....

Po 2020 metų šalies ekonomika susidurs su rimtomis problemomis

Šiuo metu stiprų Lietuvos ekonomikos pulsą padeda palaikyti Europos Sąjungos (ES) investicinių fondų parama, tačiau po 2020 metų ji ženkliai sumažės. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio teigimu, pasiruošti savarankiškai auginti savo ekonomiką galime tik susidoroję su šiuo metu opiausiomis valstybės problemomis demografijos ir švietimo srityse. Vasario 2 d. vykusioje konferencijoje jis atkreipė dėmesį į blogėjančią Lietuvos demografijos situaciją: „Lietuva dar prieš atgaunant Nepriklausomybę per metus turėdavo apie 59 tūkst. gimimų, o dabar per metus gimsta vos 31 tūkst. vaikų. Ką tai rodo? Kad mes traukiamės ir kad mūsų gyventojų mažės daug sparčiau nei manome. Turime situaciją, kai Lietuva sparčiai sensta: jei 2006 metais vidutinis lietuvio amžius buvo 38 metus, tai šiandien – jau 43. 2030 metais Lietuva pasieks 49 arba 50 metų vidutinį amžių. Darbo jėgai tai didžiausi netekimai. Tai paveiks mūsų įmones, mūsų valstybės gyvavimą“, – sakė pramonininkų vadovas. Jo teigimu, lengvų vaistų ir vieno recepto, kaip padidinti gyventojų skaičių, nėra. Ateinantys ketveri metai bus labai svarbūs Lietuvai, todėl dabartinei valdžiai reikalingas aiškus planas kaip užtikrinti tvarų šalies ekonomikos augimą. Vienas iš būdų – pritraukti žmones iš kitų šalių. Norint iki 2025 metų išlaikyti balansą, reiktų įsileisti apie 20 tūkst. žmonių kasmet. „Dabar vienas didžiausių iššūkių yra tai, kaip mes leisime struktūrinių fondų lėšas – ar mes jas leisime, ar investuosime. Daug įdėjome į perteklinę infrastruktūrą, kurios nebegalime išlaikyti. Nesugebėjome susitarti ir pažiūrėti šiek tiek plačiau – ne tik iš savo kiemo ar varpines“, – sakė konferencijoje dalyvavęs Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Pasak SEB grupės vyriausiojo stratego Marius Daheim, Europoje neigiama rizika yra daugiausia susijusi su augančiu populistų populiarumu, plintančiomis antieuropietiškomis idėjomis, todėl labai svarbu, kad Europos politikai atgautų savo rinkėjų pasitikėjimą, jei norima išvengti tolesnės dezintegracijos Europoje. Jam antrino ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius: „Globalių ir vidaus įtampų kontekste, Europos Sąjungai gyvybiškai svarbu atgauti žmonių pasitikėjimą, sustiprinti savo pamatus ir atsparumą ir koncentruotis į konkrečius darbus piliečiams. Lietuvai tuo tarpu narystė šiame klube, euro ir Šengeno erdvės išlikimas tampa ne tik ekonominės gerovės, bet ir nacionalinio saugumo pagrindas“. M. Daheim teigė, kad iš Baltijos regiono tikimasi daugiau nei vidutinio augimo per ateinančius metus dėl palankių ekonominių pagrindų ir augimą skatinančios ekonominės politikos, o santykinai žemas valstybės skolos lygis suteikia Baltijos vyriausybėms laisvės didinti savo išlaidas, pvz. švietimui ir sveikatai. „Ženkliai sumažėjus nedarbui, išliekant darbo pasiūlos trūkumui ir sparčiai augant darbo užmokesčiui, ekonomikos augimas Baltijos šalyse gali susidurti su rizikomis. Kitas svarbus iššūkis – aukšto lygio pajamų nelygybė. Tačiau galima prognozuoti, kad 2018 metais Lietuvos realiojo BVP augimas turėtų paspartėti iki 3 proc. bei išlaikyti šį tempą per ateinančius 2–3 metus“, – teigia M. Daheim. Konferencijos pabaigoje interaktyvioje diskusijoje dalyvavo ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė, LPK prezidentas R. Dargis, SEB grupės vyriausiasis strategas M. Daheim, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas A. Pranckevičius. Diskusiją moderavo prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas. lpk.lt ir verslaspolitika inf. lpk nuotr....

Siūlo progresiniais mokesčiais apmokestinti ne tik darbo užmokestį

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Andrius Palionis užregistravo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma progresiniu tarifu apmokestinti ne tik darbo užmokestį, bet ir kapitalo, investicijų, su turto pardavimu susijusias pajams. A. Palionis pateikė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo  straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama vietoje vienodo gyventojų pajamų mokesčio tarifo skirtingas pajamas gaunantiems asmenims taikyti progresinius mokesčius. „Projektas gimė iš socialdemokratinių ištakų, jo tikslas – sumažinti socialinę atskirtį ir įvesti teisingą bei proporcingą gyventojų apmokestinimą“, – sako Seimo narys, į LSDP pirmininkus kandidatu iškeltas A. Palionis. „Kuo didesnes metines pajamas asmuo gautų, tuo didesnis mokesčių tarifas būtų taikomas, o dabar didžiausią GPM dalį sumoka vidutines pajamas uždirbantys gyventojai ir tai yra neteisinga“, – teigia socialdemokratas. Beje, jo siūlymu progresinių mokesčių neketinama taikyti su verslo liudijimu uždirbamoms pajamoms. Pagal A. Palionio siūlomą projektą iki 20 tūkst. eurų per metus gaunantys būtų apmokestinami tokiu tarifu kaip dabar – 15 proc. Jeigu asmuo gauna daugiau metinių pajamų, tai dalis viršijanti 20 tūkst. eurų iki 30 tūkst. eurų būtų apmokestinama 16 proc., o dalis pajamų didesnė nei 30 tūkst. iki 40 tūkst. eurų – 17 proc. Jeigu asmuo gauna per 40 tūkst. metinių pajamų, viršijančios šią ribą pajamos apmokestinamos 18 proc. tarifu. „Gyventojų pajamų mokestis padidinamas labai nedaug. Tai būtų pirmas žingsnis link progresijos ir socialinio teisingumo. Panašiai buvo įvedinėjamas prabangaus nekilnojamojo turto mokestis, kai iš pradžių buvo nežymiai apmokestinti tik brangiausi būstai, vėliau ta kartelė buvo nuleista ir gyventojams šoko nesukėlė,“ – teigia Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas. Siūloma pataisa, jeigu jai pritartų Seimas, įsigaliotų nuo 2018 m. sausio 1 d., o papildomos pajamos būtų surinktos 2019 m., kai bus deklaruotos ir susumuotos visos gyventojų pajamos. Pasak A. Palionio, gautos papildomos pajamos leistų kompensuoti dalį bazinės pensijos perkėlimo į nacionalinio biudžeto išlaidas ir taip sumažintų „Sodros“ įmokas bei darbo jėgos apmokestinimą, todėl mažėtų išsikerojęs šešėlis. www.verslaspolitika.lt Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr.

Miške kirvis – ne pagrindinė priemonė

„Lietuvos žinios“, Kazimieras Šliužas Valdymo koordinavimo centro duomenimis, miškininkystės sektoriaus normalizuoto grynojo pelno marža 2016 metais siekė 17,7 proc., 2015-aisiais - 16,7 procento. Energetikos sektoriuje šis rodiklis 2015 metais buvo 11,1 proc., susisiekimo - 4,6 procento. Generalinis miškų urėdas dr. Rimantas Prūsaitis „Lietuvos žinioms“ pasakojo, jog pelno pavyko uždirbti, nors mediena ir toliau pigo. Vidutinė kubinio metro kaina smuktelėjo iki 38,1 euro nuo 2015 metais buvusių 38,6 euro ir 2014-aisiais - 43,8 euro. Urėdijos kasmet parduoda apie 3,7 mln. kubų medienos, tad pernai vien dėl nedidelio kainos smuktelėjimo urėdijos gavo 2 mln. eurų mažiau negu 2015-aisiais ir 21 mln. eurų mažiau, negu būtų medieną pardavusios 2014 metų kainomis. Pernai didėjo išlaidos rangos paslaugoms ir beveik 7 proc. padidėjusioms algoms. Dabar vidutinis miškininkų specialistų bruto darbo užmokestis urėdijose siekia 950 eurų. Urėdijoms skausmingas buvo vienos stambiausių medienos perdirbėjų, Giedriaus Kaminsko firmos UAB GKF, bankrotas. Ji po 100-150 tūkst. eurų liko skolinga Trakų, Druskininkų ir Varėnos urėdijoms, o iš viso 21 urėdijai už patiektą žaliavą nesumokėjo 1,05 mln. eurų. Tai sumažino pasiektą pelningumą 0,5 procento. Nors ir pasitaikė nesėkmių, GMU vykdė 2016-iesiems užsibrėžtą valstybės įmonių miškų urėdijų ekonominio subalansavimo ir turto efektyvumo didinimo užduotį. Pasak dr. R. Prūsaičio, kainos smuktelėjimą pavyko kompensuoti 0,5 euro už kubinį metrą sumažinus medienos ruošimo savikainą - nuo 14,5 iki 14 eurų, o pelno iki apmokestinimo maržos ūgtelėjimas nuo 4,6 iki 5,6 proc. lėmė geresnį nei 2015-aisiais grynojo pelno rezultatą. Svarbu kiekvienas darbas Generalinis miškų urėdas tvirtino, jog sėkmingos veiklos pagrindas yra visų sektorių našumo gerinimas, racionalus darbų organizavimas, veiklos skaidrinimas, viešinimas ir panašūs dalykai. Finansinė nauda sunešama po kruopelytę. Antai 2015 – 2016 metais buvo 15 proc. sumažintas pagalbinis ūkis - atsisakyta dalies technikos kiemų, kontorų, nereikalingų patalpų, pastatų, inventoriaus, optimizuoti šildymo kaštai ir kt.. Dalis šio turto perduota Turto bankui, o paslaugos perkamos, užuot išlaikius savus miškininkystės ūkiui nebūdingus padalinius. 2017-aisiais siekiama kuo daugiau brangaus rankų darbo perkelti modernioms technologijoms. Kaip antai, įdiegtas fotogrametrinis apvaliosios medienos matavimo metodas. 2015 metais pirmą kartą pavyko pagerinti svarbų miškotvarkos rodiklį – likvidinės medienos tūrio išeigą per 251 kietmetrių iš hektaro. Pasak generalinio urėdo, kirtimų prekinės medienos dalis pernai sudarė 75,3 proc. ir priartėjo prie 2016 m. miškininkų siektino normatyvinio 83,5 proc. rodiklio. Tai yra per 2 proc. daugiau nei 2015 metais. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo mažesnė medienos dalis lieka miške po kirtimų. „Turint galvoje gamtos sąlygas, mūsiškis rodiklis yra išties aukštas“, - teigia dr. R. Prūsaitis. Šiemet planuojama jį padidinti iki 77-78 procentų. Nors rodikliai ir gerėja, kuomet kalbama apie valstybės turtą, valstybinius miškus, Generalinė miškų urėdija jų netraktuoja kaip baigtinio pasiekimo. Svarbiausiu šių metų prioritetu išlieka miškų urėdijų veiklos efektyvumo ir grąžos valstybei didinimas. 2015 metais pirmą kartą atlikta valstybinių miškų medelynų peržiūra, nustatytos medelynų raidos perspektyvos - anot generalinio urėdo, medelynų pertvarką numatoma atlikti dviem etapais per aštuonerius metus - iki 2023 metų. Kad ir koks būtų geras prekinės medienos gavimo rodiklis, tačiau padarinės medienos išeiga visada yra aukštesnė nei 82-85 procentai. Kertant medžius laksto skiedros, lieka viršūnių, šakų ir šaknų. Visa tai susmulkinama ir parduodama „Baltpool“ biržoje biokuro pirkėjams. Tai pigi žaliava, tačiau urėdijų sąskaitas papildo. Pasak dr. R. Prūsaičio, pernai GMU biokuro pardavė 63 proc. daugiau, o šiemet yra užsibrėžusi parduoti 20 tonų naftos ekvivalento (tne) biokuro. „Baltpool“ Prekybos skyriaus vadovas Vaidotas Jonutis „Lietuvos žinioms“ teigė, jog pernai biržoje buvo parduota apie 400 tūkst. tne biokuro. Taigi, rinkos kainų amortizatoriumi laikomai GMU tektų apie 5 proc. pardavimo. „Tai nebūtų didžiausia tiekėja, bet tikrai bus pirmame dešimtuke ir darys didelę įtaką rinkai“, - teigė jis. Praėjusių metų orai miškininkams nebuvo palankūs, bet, kaip sako dr. R. Prūsaitis, idealaus oro nebūna, todėl palankias dienas reikia gaudyti ir tuo naudotis. Kirsti mišką galima bet kokiu oru, bet kai jis nepalankus, tikra bėda yra medžius ištraukti iš kirtaviečių - ir technika kenčia, ir miško danga gadinama. Todėl į drėgną mišką ištraukimo technika ir nelenda. Pasak jo, urėdijos, skirtingai nei privatūs savininkai, turi mažai galimybių kirsti tada, kai mediena brangesnė, nes reikia vykdyti skirtas kirtimo užduotis. „Pramonei medienos reikia nuolat, - aiškino GMU vadovas. - Kai užsakymų nėra, galime šiek tiek atsikvėpti, kad pelningiau galėtume parduoti vėliau.“ Per pirmąjį šių metų ketvirtį neparduoti tik 7 proc. medienos. Tai - apie 30 tūkst. kubinių metrų. Vadinasi, pramonei žaliavos užteko. Miškų urėdijos yra valstybės įmonės, todėl turi pildyti biudžetą, ne tik siekti pelno. Įvairiems mokesčiams atitenka 43 proc. miškų urėdijų pajamų, arba 60-65 mln. eurų per metus. Kainos nustatomos aukcionuose Visa urėdijų paruošta mediena parduodama elektroniniuose aukcionuose. Juos organizuoja miškų urėdijos. „Lietuva yra pasirinkusi patį skaidriausią būdą prekiauti valstybinio miško mediena. Visa urėdijų žaliavinė mediena, išskyrus nedaug malkinės medienos, yra parduodama aukcionuose“, - užtikrino generalinio miškų urėdo pavaduotojas dr. Valdas Vaičiūnas. Aukcione susiformavusios urėdijų parduodamos medienos kainos tampa kainų Lietuvos rinkoje dominante artimiausią pusmetį. Tiesioginių kontaktų tarp pirkėjų ir pardavėjų nėra. „Tai būtų sunkiai įmanoma, nes rinkoje yra apie 800 dalyvių, kurie prekiauja anonimiškai per apvaliosios medienos elektroninę pardavimo sistemą. Laimi tas, kuris pasiūlo didžiausią pirkimo kainą, - aiškino jis ir neabejodamas tvirtino: - Palyginti su kaimynų valstybėmis, mūsų sistema yra skaidriausia.“ Urėdijos sudaro iki 10 metų trunkančias sutartis su pirkėjais. Tai medienos perdirbimo įmonėms padeda užsitikrinti nepertraukiamą ir ilgalaikį žaliavos tiekimą. Pasak dr. V. Vaičiūno, pramonei pagal šias sutartis tenka iki 60 proc. urėdijų medienos. Dar trečdalis parduodama pagal pusmetines sutartis, likusi dalis - aukcionuose trumpalaikėms sutartims sudaryti. Mobilieji tvarkdariai Siekiant veiklos skaidrumo ir pasinaudojus Specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijomis, 2015 metais GMU buvo įsteigta mobilioji grupė, kurios tikslas - siekti, kad visos urėdijos dirbtų pagal vienodas taisykles, patarti ir kartu kontroliuoti bei imtis griežčiausių priemonių prieš pažeidėjus. Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Andrius Vancevičius pasakojo, kad mobiliąją grupę sudaro 4 asmenys, dirbantys GMU Miško resursų ir prekybos mediena skyriuje. Kiekvienas turi savo darbo barą. Grupė automobiliu su specialiąja matavimo įranga planingai ir kartais netikėtai lankosi urėdijose - tikrina kirtimus, medienos tūrio matavimo tikslumą ir kt., taip pat darbo drausmę. Keturiems žmonėms apvažiuoti dešimtis urėdijų nėra paprasta, bet, kaip rodo rezultatai, pro šalį nešaudoma. Antai pernai per surengtus 30 patikrinimų 9 pareigūnams buvo skirtos baudos, devyniolikai - drausminės nuobaudos. Patikrinus 27 lentpjūves, nustatyta 14 medienos apskaitos pažeidimų. Pasak dr. R. Prūsaičio, pernai keturiolikai vadovų buvo pareikšta pastabų dėl jų veiklos. Per porą pastarųjų metų buvo pakeisti dešimties urėdijų vadovai, iš kurių trys - dėl prastų darbo rezultatų ir darbo drausmės pažeidimų, o kiti išėjo į pensiją. Kasdienės dovanos miškui „Dažnai tenka išgirsti komentarų, kad urėdijos neva daugiau nieko neveikia, tik kerta miškus ir parduoda. Iš tikrųjų pagrindines pajamas urėdijos gauna parduodamos medieną, bet didžiausi kasdieniai darbai yra kitur, - sakė dr. V. Vaičiūnas. - Iš miško nieko negausimam nedavęs.“ Didžioji pajamų už medieną dalis, anot jo, tenka miško atsodinimui ir priežiūrai. Mišką auginti - tai ne kirsti. Juk tai ir jaunuolynų ugdymas, retinimas, sanitarinė miško apsauga nuo kenkėjų ir žvėrių, sėklininkystė, sodinukų auginimas. Visa tai sudėtinga ir brangu. Medis miške auginamas 60-100 metų, o kirtimas - tai momentinis gerą pusšimtį metų auginto derliaus nuėmimas. Dr. V. Vaičiūnas sutiko, jog daugiau miško kertama Švedijoje, Latvijoje, o plotai ten didėja sparčiau, bet tai pripažinti, anot jo, galima su išlyga. GMU su jai patikėtais valdyti valstybiniais miškais elgiasi atsargiai. Per metus nukertama tik vos daugiau kaip pusė prieaugio. Pasak pašnekovo, valstybės miškuose yra susikaupę peraugusių medynų. Ūkiškai tai nėra racionalu, nes medienos kokybė ilgainiui prastėja, tačiau didėja biologinė vertė. Taigi, dabartiniai kirtimų planai yra savotiškas kompromisas derinant visų suinteresuotų šalių siekius. „Mūsų nuomone, peraugantys medynai yra rezervas nuosaikiai didinti kirtimų mastą. Tai būtų papildomos pajamos valstybei, tačiau reikėtų platesnių diskusijų ir pritarimo“, - sakė dr. V. Vaičiūnas. Nacionalinėje miškų ūkio plėtros programoje yra įtvirtinta, kad būtina mažinti plynų kirtimų apimtį, bet ir tai nėra paprasta. Siekiama orientuotis į savaiminį miško atžėlimą, bet taip užsiveisia ir viena su kita nederančių medžių rūšių. Įvairiais būdais atklysta invazinių rūšių - uosialapių klevų, baltažiedžių akacijų ir pan. Visi jie iškertami vos pastebėjus. Tai irgi papildomas darbas. „Neplyni kirtimai dabar sudaro apie 30 proc., bet jie turi būti didinami nuosaikiai ir gerai apsvarsčius, kad nesukeltume neigiamų pasekmių“, - teigė miškotvarkos specialistas. Valstybė GMU yra perdavusi ir kitų nepelningų funkcijų. Viena tokių - priešgaisrinė visų nuosavybės formų miškų apsauga. Prieš porą metų buvo smarkiai kritikuota nepigi stebėjimo su aut

Ūkio ministras: „Stiprinamas pasitikėjimas rizikos kapitalo fondais Lietuvoje“

Mindaugas Janulionis Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius per susitikimą su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) atstovais – vyresniuoju bankininku Troyʼumi Weeksʼu ir investuotoju Michaelʼiu Parryʼiu – aptarė ERPB bendradarbiavimą su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), rengiantis įgyvendinti keturis naujus rizikos kapitalo fondus, kurių valdytojų atrankos procesą Ūkio ministerija paskelbė 2017 m. sausio 25 d. Pasak ūkio ministro, ERPB, kaip tarptautinės institucijos, turinčios didelę patirtį ir kompetenciją rizikos kapitalo investicijų srityje, bendradarbiavimas su „Invega“, atrenkant keturis naujų rizikos kapitalo fondų valdytojus, užtikrins didesnį privačių investuotojų pasitikėjimą būsimais fondais. Rizikos kapitalo fondas „Bendrai su verslo angelais investuojantis fondas“ skirtas investicijoms į parengiamajame ar vėlesniuose plėtros etapuose veikiančias mažas ir vidutines įmones (MVĮ). Rizikos kapitalo fondai „Plėtros fondas I“ ir „Plėtros fondas II“ skirti investuoti į MVĮ, kurios sieks patekti į naujas rinkas arba sektorius ir kurs naujus produktus. Rizikos kapitalo fondas „Ankstyvosios stadijos ir plėtros fondas II“ – investuoti į ankstyvajame plėtros etape veikiančias novatoriškas didelį augimo potencialą turinčias MVĮ. Pagal dar 2016 m. pasirašytą sutartį „Invega“ kartu su ERPB bendradarbiaus visuose rizikos kapitalo priemonių įgyvendinimo etapuose: atrankose – tikrins ir vertins fondų valdytojus, derybose dėl teisinių susitarimų, susijusių su rizikos kapitalo fondais, taip pat atliks fondų patariamųjų komitetų funkcijas. Minimoms priemonėms įgyvendinti iš viso skirta iki 58,8 mln. eurų 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų lėšų. Ūkio ministras padėkojo ERPB atstovams už pastangas gerinti rizikos ir privataus kapitalo ekosistemą ir didinti Lietuvos verslo konkurencingumą. 2016 metų lapkričio duomenimis, ERPB Lietuvoje finansavo 78 projektus, investavo 654 mln. eurų investicijų. ERPB įsteigtas 1991 metais, siekiant padėti Vidurio ir Rytų Europos valstybėms įgyvendinti rinkos ekonomikos reformas. Banko narėmis yra 65 valstybės ir dvi tarptautinės institucijos – Europos Komisija (EK) ir Europos investicijų bankas. ERPB veiklą vykdo 36 Vidurio ir Rytų Europos bei Pietų ir Rytų Viduržemio regiono valstybėse. Lietuva ERPB nare yra nuo 1992 metų. ERPB veiklos tikslas – skatinti ekonomines reformas, kurios paspartina valstybių perėjimą prie atviros ir demokratiškos rinkos ekonomikos. Bankas finansuoja projektus žemės ūkio, energijos vartojimo efektyvumo, finansų įstaigų, gamybos, vietinės aplinkosaugos infrastruktūros, gamtos išteklių, energetikos, nuosavybės, turizmo, mažų ir vidutinių įmonių, telekomunikacijų, informacinių technologijų, žiniasklaidos ir transporto srityse.  

2016 m. Klaipėdos būsto rinkų augimas mušė rekordus

Jorūnė Juodžbalytė 2016 m. Klaipėdoje buvo parduota apie 370 butų, arba net 40 proc. daugiau nei 2015 m. Kaune 2016 m. parduoda 460 butų, arba 35 proc daugiau nei 2015 metais. Abiejų miestų būsto rinkoms pagal naujo būsto pardavimus 2016 m. buvo rekordiniai nuo 2010 m. „Toliau išliekanti gyvybinga Kauno naujo būsto rinka atskleidžia augantį patrauklaus būsto poreikį. Klientai vis dažniau renkasi projektus arčiau miesto centro, kurie tik pradedami statyti, ir formuoja iki šiol Kaune nebuvusį prabangaus būsto segmentą, kurio nekilnojamojo turto plėtotojai Kaune vis daugiau ir pasiūlo“, – teigia „Eika“ Plėtros direktorius Martynas Žibūda. Kaune nuo 2015 m. pradžios mažėjęs laisvų butų skaičius rinkoje per paskutinį ketvirtį buvo papildytas apie 160 naujų butų 4 projektuose. Pirkėjai, norintys įsigyti naują būstą laikinojoje sostinėje, šiuo metu gali rinktis iš maždaug 480 butų, pasirinkimo galimybė per metus sumažėjo 6 proc. Klaipėdoje situacija naujo būsto rinkoje sparčiai keičiasi. Pasak M. Žibūdos, Klaipėdoje butų pardavimai 2016 m. buvo rekordiniai – parduota 370 butų. Pasiūla uostamiestyje šiuo metu siekia apie 550 laisvų butų. „Didelė parduodamų butų dalis pasiūloje likusi dar nuo 2008 m. Nelikvidaus būsto sandėlis po truputį mažėja, tačiau kol kas jis labai didelis. Didžiąją dalį pardavimų generavo nauji projektai, pradėti plėtoti per paskutinius metus“, – pasakoja UAB „Eika“ atstovas. Antrinėje būsto rinkoje Kaune fiksuojamas bendro per metus parduotų butų skaičiaus augimas – preliminariais Registrų centro duomenimis 2016 m. Kaune parduota apie 4250 butų – 16 proc. daugiau nei 2015 m. Tuo tarpu Klaipėdoje 2016 m. sudaryta apie 3160 būsto pardavimo sandorių, t. y. 14 proc. daugiau nei 2015 m. Vidutinė kvadratinio metro kaina naujo būsto rinkoje per 2016 m. Kaune išaugo 18 proc. ir šiuo metu siekia 1240 Eur/kv.m. Klaipėdoje kaina krito 4 proc. iki 1230 Eur/kv.m. Kainų tendencijas Kaune ir Klaipėdoje lėmė skirtingi veiksniai: Kaune kainos augimui įtaką darė nauji projektai, kurie praplėtė pirkėjo pasirinkimo galimybes brangesniame segmente, o Klaipėdoje buvo pasiūlyta pigaus būsto, kuris iškart per tą patį ketvirtį buvo išpirktas, todėl tai įtakos vidutinei kainai neturėjo. Apie įmonių grupę „Eika“ 1992 m. įkurta bendrovė EIKA yra viena didžiausių nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonių grupių Lietuvoje, sėkmingai plėtojanti gyvenamųjų, komercinių, visuomeninių ir kitos paskirties pastatų projektus, kurianti naują gyvenimo ir darbo kokybę. Įmonė jau pastatė beveik 4000 butų ir 320 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatų EIKA daug kartų apdovanota kaip geriausia nekilnojamojo turto plėtotoja Lietuvoje, geriausiais Lietuvoje tapę ir įmonės projektai „Santariškių namai“ bei „Eika namai Pilaitėje“.  

Regionų plėtros tarybose verslas pasigenda objektyvumo

lpk.lt Nors į regionus investuojami valstybės ir ES struktūrinių fondų pinigai, socialiniai bei ekonominiai skirtumai tarp regionų nemažėja, nepavyksta pritraukti investicijų ir susigrąžinti išvykusių gyventojų. Apie tai šiandien Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Regioninės politikos komitete su vidaus reikalų ir ūkio viceministrais kalbėjo įvairiose Lietuvos savivaldybėse įsikūrusio verslo atstovai. „Dabar savivaldybės neturi nei instrumentų, nei finansinės motyvacijos kurti darbo vietas ar pritraukti investicijas. LPK siekia prisidėti prie kryptingo ir aktyvaus regioninės politikos formavimo ir koordinavimo nacionaliniu lygiu, todėl siūlome suteikti daugiau galių ir atsakomybių savivaldybėms, pakeisti savivaldybių biudžeto formavimo principus: savivaldybėms grąžinti pelno mokesčio ir nekilnojamojo turto dalį, kuri buvo surinkta savivaldybės teritorijoje, peržiūrėti akcizų perskirstymą, palikti savivaldybėms jų uždirbtas lėšas“, – sako Alvydas Stulpinas, LPK viceprezidentas. Pasak A. Stulpino, regionų plėtrai lemiamą įtaką turi ekonominis aspektas, todėl į regioninę politiką būtina integruoti regionų ekonomikos augimo skatinimą, inovacijų plėtrą, verslo ir mokslo įstaigų bendradarbiavimą, ilgalaikių darbo vietų kūrimą ir investicijų pritraukimą. Verslo atstovų teigimu, galiojančios investicijų skatinimo programos bei mokesčiai pagal regioninį principą turėtų būti peržiūrėti. Regionų plėtros tarybos turėtų glaudžiau bendradarbiauti su verslo atstovais, verslo asociacijoms turėtų būti suteiktos didesnės realios galios tarybų veikloje. Dabar regionų plėtros tarybose aptariami klausimai nėra svarstomi miesto tarybose, todėl sprendimų priėmimas yra subjektyvus. Jeigu į regionų plėtros tarybų veiklą būtų įtraukti „Investuok Lietuvoje“, „Versli Lietuva“ atstovai, tikėtina, kad būtų priimami racionalūs sprendimai, atsirastų daugiau motyvacijos investuotojams. Už regioninę politiką šiuo metu atsakinga Vidaus reikalų ministerija (VRM). Pasak VRM viceministro Giedriaus Siurplio, regionų tarybos turėtų atstovauti regionų interesus, tarybose turi būti ir socialiniai-ekonominiai partneriai, kurie veiktų ne tik kaip formalūs dalyviai. „Matome ekspertinių kompetencijų delegavimo į regionus poreikį, tam reikia išnaudoti turimas institucijas kaip „Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“. Reikia į regionus siųsti analitikų ir ekspertinę pagalbą, suaktyvinti regionų plėtros tarybų veiklą“, – teigia ūkio viceministrė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė. Jos teigimu, Ūkio ministerija turi reikalingas kompetencijas ir ekspertinę patirtį skatinant ekonomiką, todėl galėtų perimti lyderystę regionų politikos srityje. Sustiprinus regionų plėtros tarybas, vis daugiau sprendimų, taip pat ir dėl investicijų, savivaldybės galėtų priimti pačios. Žemės ūkio ministerija jau planuoja žemės perdavimą savivaldybėms. R. Andziukevičiūtės-Buzės teigimu, jeigu žemės disponavimo klausimai bus deleguoti savivaldybėms, tai taps geru instrumentu investicijų plėtrai. „ES investicijų fondų lėšos, sprendžiant regionines problemas, naudojamos neefektyviai. Negalvojama kaip šių lėšų pagalba pritraukti investicijas ir vykdyti jų plėtrą, per daug investuojama į infrastruktūrą, kuri nekuria pridėtinės vertės, o kai kuriais atvejais yra perteklinė ir jos išlaikymas didina savivaldybės išlaidas. Tikėtina, kad ES struktūrinių fondų parama po 2020 metų dar ženkliau sumažės, todėl verslo investicijų klausimas regionams taps dar aktualesnis“, – teigia A. Stulpinas. 2014–2020 m. laikotarpiui regioninei politikai numatyta 16,6 proc. (ankstesniu laikotarpiu buvo apie 10 proc.) ES lėšų, t.y. 1,1 mlrd. eurų, iš jų daugiau kaip 700 mln. eurų atiteks savivaldybėms. VRM viceministro teigimu, viešosios investicijos turi būti planuojamos laikantis regioniškumo principo ir atsižvelgiant į regionų specializaciją. *** 2015 m. didžiausios tiesioginės užsienio investicijos vienam žmogui buvo Vilniaus apskrityje (11830 eurų) ir Klaipėdos apskrityje (3732 eurų). Mažiausiai tiesioginių užsienio investicijų pasiekė Tauragės apskritį – 243 eurų žmogui, Šiaulių apskritį – 641 eurų žmogui, Marijampolės apskritį – 944 eurų žmogui. Atotrūkis tarp Vilniaus ir Tauragės apskričių siekia 49 kartus. •2016 m. didžiausia bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų buvo Lazdijų rajono savivaldybėje – 16,1 proc.; Ignalinos rajone – 15,7 proc., Naujojoje Akmenėje – 15 proc. Mažiausiai bedarbių turėjo Elektrėnų, Kretingos savivaldybės (po 5,3 poc.), Šiaulių – 5,7 proc., Vilniaus – 6,2 proc. •2015 m.BVP vienam gyventojui nuo šalies vidurkio mažiausias buvo Tauragės apskrityje – 55,7 proc., Marijampolėje – 61,3 proc., Alytaus apskrityje – 64,4 proc. Didžiausias BVP gyventojui yra Vilniuje ir siekia 145,5 proc.

R. Dargis: Ar esame pasiruošę pokyčiams po 2020 metų?

lpk.lt Didėjant neapibrėžtumui pasaulyje, daugės ekonominių iššūkių, kurie neišvengiamai palies mažą ir atvirą Lietuvos ekonomiką. Nors šiuo metu stiprų mūsų ekonomikos pulsą padeda palaikyti Europos Sąjungos (ES) investicinių fondų parama, ne paslaptis, kad po 2020 metų ji ženkliai sumažės. Ar esame tam pasiruošę? Apie tai diskutuoti ir išeičių ieškoti kviečia Lietuvos pramonininkų konfederacija, vasario 2 d. organizuojanti tarptautinę konferenciją-diskusiją „Lietuva po 2020 m. be Europos pinigų – kokie iššūkiai laukia?“. „Dabartinė situacija pasaulyje išties neramina: matome stiprėjančias dezintegracijos idėjas, susijusias su „Brexit“ Jungtinėje Karalystėje, rinkimais JAV, laukiančiais rinkimais Prancūzijoje, Vokietijoje ir Olandijoje, referendumu Italijoje. Europai nepavyksta suvaldyti pabėgėlių krizės, stiprėja populistinių partijų įtaka, daugėja nesutarimų, kaip skatinti ekonomikos augimą. Jei ES valstybės neras bendros kalbos šiais klausimais, kils rizika, kad ūkio augimas taip ir neįsibėgės, o ES negalavimai užsitęs ar – dar blogiau – virs nauja visuotine krize“, – sako LPK prezidentas Robertas Dargis. Jo teigimu, Lietuvą šie pokyčiai taip pat neišvengiamai palies, todėl sprendimų turime ieškoti jau dabar: „Didėjant neapibrėžtumui pasaulyje, reikia kalbėtis apie tai, kokius namų darbus turime padaryti, jei norime užsitikrinti tvarų valstybės augimą ir po 2020 metų, kai ES investicijų fondų pinigai, skirti mūsų ekonomikos gyvybingumui palaikyti ir stiprinti, ženkliai sumažės. Ar esame pasiruošę tvariam augimui po 2020 metų?“. Ateinantys ketveri metai bus labai svarbūs Lietuvai, todėl dabartinei valdžiai reikalingas aiškus planas kaip užtikrinti tvarų šalies ekonomikos augimą. Konferencijoje dalyvausiantis Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis kalbės apie tai, kaip planuojama sustiprinti Lietuvos konkurencingumą, kad galėtume atlaikyti galimus ekonominius smūgius po 2020 metų. Prasidėjus paskutiniajam ES finansavimo laikotarpiui, verslininkams teks geriau apgalvoti kuriamus verslo planus, todėl Europos ekonomikos tendencijas – 2017 m. prognozes ir tikėtiną scenarijų iki 2020 m. – pristatys SEB grupės vyriausiasis strategas Marius Daheim. Kaip Europos Komisija, matydama augančias grėsmes Europoje, planuoja kitą finansinį laikotarpį ir finansų paskirstymą įvairioms Bendrijos valstybėms narėms? Politines ir ekonomines tendencijos Europoje ir pasaulyje, darysiančios įtaką ES ekonomikoms, apžvelgs Europos Komisijos atstovas. Konferencija baigsis interaktyvia diskusija „Būtiniausi darbai iki 2020 m. – kokius sprendimus turime priimti“, kurioje diskutuos ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, finansų ministras Vilius Šapoka, LPK prezidentas R. Dargis, SEB grupės vyriausiasis strategas M. Daheim, Europos Komisijos atstovas. Diskusiją moderuos prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas.  

URM susirūpinusi dėl Rusijos sprendimo suteikti prieglobstį R. Baranauskui

LRT.lt Užsienio reikalų ministerija yra susirūpinusi dėl Rusijos Federacijos institucijų sprendimo suteikti politinį prieglobstį buvusiam banko „Snoras“ prezidentui Raimondui Baranauskui, rašoma ministerijos pranešime. Šio asmens atžvilgiu Lietuvos Respublika nuo 2011 metų vykdo baudžiamąjį persekiojimą dėl turto pasisavinimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. „Užsienio reikalų ministerija pabrėžia apgailestaujanti, kad Rusijos Federacijos institucijos eilinį kartą atsisakė bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijomis tiriant šią ir kitas rezonansines baudžiamąsias bylas, nepaisant Lietuvos institucijų pateiktų teisinės pagalbos prašymų“, – rašoma pranešime.

L. Galdikienė. Protekcionizmo šmėkla vėl laisvėje

Laura Galdikienė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Kilus Didžiajai depresijai, šalys, norėdamos apsaugoti savo gamintojus nuo konkurencijos, ėmėsi protekcionistinių veiksmų. Pasaulyje įsiplieskė prekybos karų virtinė – vis daugiau šalių buvo priverstos atsakyti į prekybą ribojančius partnerių veiksmus taikydamos vis didesnius muitų tarifus. 1933 metais, lyginant su Didžiosios depresijos pradžia, pasaulinė prekyba jau buvo sumažėjusi beveik tris kartus. Dėl to ekonominė krizė tapo dar gilesnė, o atsigavimas vyko lėčiau. Protekcionizmas tarsi inkaras tempė pasaulio ekonomiką žemyn. Panašu, jog žmonija mėgsta kartoti klaidas. Po daugiau nei du dešimtmečius trukusio spartaus prekybos liberalizavimo protekcionizmo šmėkla vėl sklando laisvėje. Ji užvaldo politikų protus ir grasina pažeisti nusistovėjusią prekybos tvarką pasaulyje, įžiebti destruktyvius prekybinius karus ir sutrikdyti vis dar gležną pasaulio ekonomikos atsigavimą. Dėl egzistuojančių laisvos prekybos susitarimų ir dėl Pasaulio prekybos organizacijos nustatytų prekybos taisyklių prieš beveik dešimtmetį pasaulį sukrėtusi Didžioji recesija išvengė protekcionistinių veiksmų bangos – trumpam dėl krizės smukusios prekybos apimtys netrukus vėl atsitiesė. Visgi pastaruosius penkerius metus vėl stebimas sulėtėjęs prekybos apimčių augimas. Tai lemia daugybė veiksnių, įskaitant ir lėtą investicijų augimą pasaulyje, didėjančią besivystančių ekonomikų reikšmę pasaulio ekonomikos augimui, besikeičiančioje ekonomikos struktūroje vis didesnę reikšmę įgyjantį paslaugų sektorių, technologinę kaitą bei menkstančią įmonių motyvaciją iškelti gamybą į besivystančias šalis. Tačiau ypač svarbią vietą šioje kaitoje užima ir kylanti nauja protekcionizmo banga. Nevyriausybinė organizacija „Global Trade Alert“ fiksuoja, kad nuo 2012 metų prekybą ribojančių veiksmų skaičius pasaulyje išaugo net 2,8 karto. Stebint dabartinių pasaulio lyderių, ypač naujojo JAV prezidento, retoriką ir veiksmus, panašu, kad netolimoje ateityje protekcionistiniai veiksmai tik intensyvės. Donaldas Trumpas grasina JAV veikiančioms įmonėms, kad norėdamos toliau vykdyti prekybą JAV, jos prekes gaminti taip pat turės šioje šalyje, priešingu atveju joms tektų susimokėti didžiulį „sienos mokestį“. Rinkiminės kampanijos metu jis taip pat išreiškė ketinimus įvesti 35–45 proc. siekiančius muitų tarifus prekėms iš Meksikos bei Kinijos. Beje, pastaroji pareiškė, kad, tokiu atveju, atsakytų tokiais pat veiksmais. Rimtus naujojo prezidento ketinimus nebetęsti JAV vykdytos prekybos liberalizavimo politikos patvirtino ir pirmąją darbo dieną pasirašytas įsakymas nutraukti Ramiojo vandenyno laisvąją prekybos sutartį (TPP). Laisvos prekybos sutartis tarp JAV ir ES (TTIP) nebeturi palaikymo ne tik JAV, bet ir kai kuriose ES šalyse. Stiprėjantys protekcionistiniai veiksmai greičiausiai imtų tempti žemyn pasaulio ekonomikos augimą ir turėtų ypač neigiamą poveikį mažoms atviroms ekonomikoms, tokioms kaip Lietuva. Lietuva yra laikoma viena atviriausių ekonomikų pasaulyje – šalies eksportas sudaro apie 80 proc. Lietuvos BVP. Be to, mūsų šalyje sparčiai mažėjant gyventojų skaičiui ateityje vidaus augimo varikliai bus ypač riboti, tad šalies ūkio augimas taps vis labiau priklausomas nuo užsienio paklausos. Protekcionizmas ir prekybiniai karai apribotų ir Lietuvos ūkio, ir atlyginimų augimo perspektyvas. Būtina paminėti ir tai, kad prekybos ribojimas labiausiai pažeistų skurdžiausiai gyvenančius gyventojus, nes prekės, kurių kaina neišvengiamai kiltų, sudaro didžiausią dalį jų pirkinių krepšelyje. Daug priešnuodžių protekcionizmui Lietuva, deja, neturi. Vienas iš galimų sprendimų yra Lietuvos eksportuotojams dar labiau diversifikuoti prekybą, daugiau eksporto srautų nukreipiant liberalesnę prekybą propaguojančios Azijos link, taip pat neužmiršti ir NVS rinkos. Gali būti, kad ateityje Kinija, į kurią Lietuva eksportuoja mažiau nei 1 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto, perims iš JAV prekybos liberalizavimo lyderystę pasaulyje, o augant Azijos regiono šalių gyventojų pragyvenimo lygiui, eksportuotojams šis regionas taps vis patrauklesnis. Lietuva daugiausia prekių eksportuoja į ES šalis bei JAV, tačiau tiek „Brexit“, tiek augančio JAV protekcionizmo kontekstuose šių rinkų patrauklumas gali sumenkti. Lietuvos eksportuotojams taip pat svarbu kopti vertės grandine į viršų ir orientuotis į aukštesnės pridėtinės vertės prekes bei paslaugas, kurias užsienio šalims būtų sunkiau pakeisti vietinėmis. Panašu, kad pokyčiai vyksta teigiama linkme, tačiau esminio proveržio pasiekti dar nepavyksta – aukštųjų technologijų eksportas 2015 m. vis dar sudarė tik 7,5 proc. viso eksporto ir tai yra perpus mažiau nei Estijoje. Būtina paminėti ir tai, kad politinės simpatijos greičiausiai ims vaidinti vis svarbesnį vaidmenį didžiųjų valstybių prekybos politikoje. Glaudžių diplomatinių ryšių palaikymas tiek Rytuose, tiek Vakaruose gali tapti esmine Lietuvos eksportuotojų klestėjimo sąlyga. Galbūt jau laikas ir Lietuvos vyriausybei ruoštis į keliones?  

Artūro Noviko džiazo mokykla: tarptautiniai konkursai ir aukso medaliai

Artūro Noviko džiazo mokykla įkurta 2004 metais. Tai vienintelė mokykla Lietuvoje, kurioje vaikai nuo ketverių metų mokomi dainuoti džiazą vokaliniame ansamblyje. Kad mokėtų skaityti iš natų, visi mokyklos auklėtiniai mokosi solfedžio. Pasirinktiniai (neprivalomi) dalykai: fortepijonas, fleita, saksofonas, gitara, mušamieji. Kasmet į muzikuojančių vaikų būrį įsilieja nauja keturmečių karta. Padedami pedagogų – savo srities profesionalų – mažieji išmoksta ne tik dainuoti ar groti. Scenos judesys, atsakomybės jausmas prieš kiekvieną koncertą, punktualumas, gebėjimas būti kolektyvo nariu nuo vaikystės ugdomos savybės praverčia tolimesnėje asmenybės tobulėjimo raidoje. Su muzika užaugę jaunuoliai Artūro Noviko džiazo grupėse dainuoja ir studijuodami, ir baigę aukštuosius mokslus. Mokyklos veikla neapsiriboja tik pamokomis. Džiazo grupės ir solo atlikėjai dalyvauja šalies ir tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose. Jie - konkurso „Dainų dainelė“ laureatai, užsienyje laimėti Grand Prix, parsivežti laureatų diplomai - tarsi savotiškas lakmuso popierėlis, leidžiantis pasitikrinti profesionalumo lygį. Atlikėjai nuolat  kviečiami koncertuoti Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės, Vilniaus miesto savivaldybės renginiuose. Mokyklos kolektyvai yra pelnę geriausio Lietuvos vokalinio ansamblio titulą, laimėję „Aukso paukštės“, Lietuvos muzikų sąjungos “Auksinio disko” apdovanojimus. Pasaulio chorų olimpiadoje "Jazz Island" ir "Mini Jazz" laimėjo aukso medalius. "Verslo ir politikos" inf....

Žemės ūkio ministerijai vadovaus nepriklausomos Lietuvos ūkininkas

Gintautas Kniukšta   Į „Verslo ir politikos“ klausimus atsako Bronius Markauskas, paskirtasis žemės ūkio ministras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) tarybos narys, ūkininkas, LR žemės ūkio rūmų vicepirmininkas. Agroeta.lt nuotr. 56-erių metų B. Markauskas 1985 m. baigė tuometinį Kauno politechnikos institutą, kur įgijo inžinieriaus elektriko specialybę. Vėliau 5 metus jis dirbo Kauno gelžbetoninių konstrukcijų gamybos bendrovėje „Aksa“, o nuo 2000 m. ūkininkauja gimtajame kaime. 2003 m. jo pienininkystės ūkiui išduotas Europos Sąjungos sertifikatas. Prieš įkurdamas savo ūkį, 1999 m. B. Markauskas buvo išrinktas Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos, 2006 m. – Žemės ūkio rūmų pirmininku, o po trejų metų perrinktas antrajai kadencijai. Pastaruoju metu B. Markauskas buvo šios organizacijos vicepirmininkas. Keturis kartus buvo rinktas į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą. 2006 m. jis turėjo galimybę tapti Seimo nariu, kai mandato atsisakė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys Kazys Bobelis. *** Gerbiamasis ministre, kokių darbų pirmiausiai imsitės pradėjęs vadovauti vienai pagrindinių šalies ministerijų? Ką daryti, kad šią ministeriją aplenktų skandalai, kurių pastaraisiais metais buvo ypač gausu? Pradėsiu nuo audito reikalų. Visuomenei būtina pasakyti, kokį palikimą gavome, ką reikia nedelsiant taisyti, kaip gyvensime ateityje, kaip spręsime finansinius reikalus, kaip kalbėsimės su Briuseliu dėl paramos žemės ūkiui, – juk jau ne pirmus metus užsimenama, kad žemdirbiams ji bus mažinama. Kita vertus, turi ateiti laikas, kai parama turi būti vienoda tiek senbuvėms, tiek naujoms ES šalims narėms. Klaipėdos rajone, gimtajame Trušelių kaime, ūkininkaujate jau 16 metų. Tai privalumas ar trūkumas – juk neatsiginsite draugų ūkininkų patarimų? Pasakysiu tiesiai – esu labai gerai į žemės ūkio problemas įsigilinęs žmogus, turiu daug patirties atstovaudamas žemdirbių interesams ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, manau, kad tai bus labai naudinga ministro poste. Darysiu viską, kad socialinis dialogas tarp ministerijos ir žemdirbių organizacijų būtų labai stiprus, kad valdininkai girdėtų kaimo žmonių nuomonę, žinotų jų skaudulius. Pastaraisiais metais jų nuomonė nelabai buvo girdima, gal tik dešimtadalį problemų ministerija išgirsdavo. Dėl ko labiausiai nerimaujate? Pats esu ūkininkas ir labai gerai išmanau ūkininkavimo srities įstatymų bazę. Atstovavau „Copa Cogeca“ posėdžiuose, taigi turiu tarptautinio darbo patirties. Laukia labai daug iššūkių. Bus sunku dirbti, siekiant suderinti perdirbėjų ir žemdirbių pozicijas. Matau reikalo esmę, nežadu veltis į smulkmenas. Esu racionalus, vadovaujuosi sveika logika, o ne emocijomis. Žemės ūkio darbo patirtis bus vienareikšmiškai labai naudinga ministro darbe. Kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas BNS teigė, kad bendras darbas su B. Markausku kooperatyvo valdyboje vyko konstruktyviai, o jo ūkininkavimo ir atstovavimo ūkininkams patirtis bus labai naudinga, dirbant ministru. Vadinasi, sėkmė jau garantuota? Nuoseklumas, geras situacijos suvokimas – stipriosios mano savybės. Žemdirbių bendruomenė yra labai įvairi – teks dirbti ne tik su Lietuvos, bet ir užsienio įmonėmis. Tikiuosi ūkininkų palaikymo sudėtingose situacijose. Kodėl, Jūsų nuomone, žmonės balsavo už LVŽS? Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos žemės ūkio politikos programa tapo Vyriausybės programos pagrindu. Tai reiškia, kad žemės ūkio politikoje atsiras nuoseklumo, ryžtingo noro kontroliuoti maisto kainos grandinę, didinti gamintojų derybinę galią, realiomis priemonėmis skatinti kooperaciją, riboti prekybininkų oligopolijas. Turime konkrečių pasiūlymų, kaip patobulinti neseniai priimtą Pieno rinkos reguliavimo įstatymą, kad jis taptų realia ūkininkų pajamų didinimo priemone. Puikus kaimo žmonių valios atstovavimo įrodymas – 2014 m. įvykę rinkimai į Europos Parlamentą, kurių metu rinkėjai suteikė Broniui Ropei įgaliojimus ginti jų interesus EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete. Iki šiol Lietuva neturėjo tokio atstovo, nors Žemės ūkio politikai skiriama beveik pusė ES biudžeto. Niekada nebrėžėme takoskyros tarp kaimo ir miesto. Šią prarają sukūrė valdantieji, įskaitant ES politikos formuotojus, nesugebėję tinkamai pasirūpinti Lietuvos kaimo dabartimi ir ateitimi. Pieno rinkos krizė, nesuvaldytos maisto kainos, regioninės politikos imitacija, socialinių, medicinos paslaugų, švietimo infrastruktūros nykimas – tai tik dalis iššūkių, kurių nesugebėjo suvaldyti buvusios valdžios, o žmonės ir toliau masiškai emigruoja. Ši situacija primena 2003 metus, kai už savo išlikimą kovoję žemdirbiai blokavo kelius. Tada vieningumu ir atkaklumu pasiekėme labai daug. Bet keršydama valdžia mus asmeniškai nubaudė, nors net Strasbūro teismas pripažino, jog tąsyk protestuodami žemdirbiai naudojosi savo pilietine teise, o ūkininkų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn ir jų nuteisimas nebuvo proporcinga ir būtina priemonė. LVŽS nuolat pabrėžia, kaip svarbu išsaugoti gyvybingumą tiek miestuose, tiek kaimo regionuose. Kaip žadate tą gyvybingumą suaktyvinti? Tai reiškia, kad tinkama žemės ūkio politika turi eiti išvien su regionų plėtros, švietimo, sveikatos apsaugos politikos pokyčiais. Lietuvos kaimuose gyvena apie 30 proc. žmonių, todėl turime mąstyti strategiškai ir privalome spręsti, ar galime sau leisti žlugdyti tokį svarbų sektorių ir dar labiau paskatinti emigraciją. Gyvybingas ir stabilus žemės ūkis yra esminė prielaida kaimiškoms vietovėms klestėti. Bankrutuojantys ūkininkai (per pastaruosius metus iš gamybos pasitraukė beveik 3000 ūkių), galvijų bandų naikinimas patvirtina galimą pieno sektoriaus žlugimą Lietuvoje. Vis gilėjanti pieno sektoriaus krizė jau kelia grėsmę valstybės savarankiškumui. To pasekmės bus katastrofiškos ir kaimui, ir visam šalies ūkiui. Pieno gamyba – vienas pagrindinių Lietuvos realios ekonomikos ramsčių, sukuriantis apie 5 proc. BVP.

A. Abromavičius: politikai su verslininkais nebendrauja dėl nekompetencijos

Mindaugas Aušra, LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt Lietuvos įvaizdis pasaulyje nėra negatyvus, to įvaizdžio nėra, LRT RADIJUI sako buvęs Ukrainos ekonominės plėtros ir ūkio ministras Aivaras Abromavičius. Jo teigimu, norint sukurti teigiamą šalies įvaizdį derėtų išmokti pateikti Lietuvą pozityviai, o politikams reikėtų pradėti bendrauti su verslininkais, kurių, kaip teigia A. Abromavičius, valstybės vadovai paprastai vengia dėl nekompetencijos ir dėl to, kad patys kuria verslą. Reuters/Scanpix nuotr. Mėnesio pradžioje buvęs Ukrainos ekonominės plėtros ir ūkio ministras Aivaras Abromavičius dalyvaudamas Pasaulio lietuvių ekonomikos forume pateikė penkis pasiūlymus, kuriuos įgyvendinus Lietuvoje gyventi taptų geriau. Tai verslo sąlygų gerinimas, migracijos politikos keitimas, šalies įvaizdžio sukūrimas, valstybės aparato mažinimas ir viešųjų pirkimų skaidrinimas. – Kodėl jūsų šie penki pasiūlymai yra labiau susiję su valstybės valdymu nei su struktūrinėmis reformomis švietime, sveikatos sistemoje? – Nesu sveikatos apsaugos ar švietimo specialistas. Aš – verslininkas, investuotojas, kuriuo buvau 19 metų, todėl tai [šie pasiūlymai] yra daugiau mano „parapija“, bet visų problemos Lietuvoje ir Ukrainoje prasideda nuo švietimo, nuo mokyklos suolo, nuo darželio ir t. t. Jeigu mes norime sulaikyti mūsų tautiečius nuo išvykimo į užsienį, reikia, žinoma, pradėti nuo švietimo. Neseniai pusryčiavau su buvusia Estijos užsienio reikalų ministre Marina Kaljurand. Ji pasakė, kad estai labai didžiuojasi savo švietimu. Jie patenka į geriausiųjų penketuką pasaulyje. Sakydami ir įrodydami visiems piliečiams, kad auginti vaikus jų šalyje, kur graži gamta, kur aukštas išsilavinimo lygis, yra geriausia, jie sulaiko emigraciją iš Estijos. Manau, kad Lietuva būtent nuo to ir turėtų pradėti. – Vienas iš jūsų pirmų pasiūlymų, kad Lietuvoje būtų geriau gyventi, – gerinti verslo sąlygas ir skatinti investicijas. Tarsi potemė – keisti visuomenės požiūrį į verslą, nes esą verslas dabar matomas kaip blogis. Kaip tai reikėtų daryti? – Visų pirma, aš, tapęs Ukrainos ekonomikos ministru, iš savo patirties kaip verslininkas, investuotojas žinojau, kad valdžia labai vengia susitikimo su verslininkais. Valdžia nenori girdėti verslininkų problemų dėl dviejų priežasčių. Pirma, valdžia dažnai yra nekompetentinga, nenori susitikti, kad neišryškėtų jos nekompetencija, nes ji nesigaudo, kai kalbama apie mokesčių surinkimo klausimus. Antra, būna, kad valdžia turi savo kažkokį interesą, todėl nesutinka, nenori padėti, nes patys politikai užsiima kažkokiu verslu. Dėl to iš pat pradžių pasakiau – kad paprastas žmogus pajustų teigiamą poveikį, reikia, kad ekonomika pradėtų judėti teigiama linkme, stiprėti, augti. Tai gali padaryti tik verslininkai, ne valdžios vyrai. Verslininkai kuria darbo vietas, kelia atlyginimus, investuoja, rizikuoja. Dėl to pasakiau, kad mes būsime verslo advokatai, ginsime verslą ir verslininkus prieš valstybės kontroliuojančių įstaigų piktnaudžiavimą, savivaliavimą. Surinkdavome daugybę verslų (prancūziškų, ukrainietiškų, vokiškų, žemdirbių atstovų), mokesčių inspekcijos vadovus, muitines, prokuratūrą, specialiąsias tarnybas ir spręsdavome problemas. Kur išeidavo, tai darydavome kompleksiniu būdu, kur neišeidavo, tekdavo ir rankiniu būdu. Tokios pačios problemos tik mažesniais masteliais, manau, yra Lietuvoje. Verslininko profesija, man kažkokiu nesuprantamu būdu, visuomenės ir valdžios požiūriu nėra prestižinė. Verslas, verslumas yra iniciatyva, tu kažką darai, prisiimi atsakomybę, prisiimi riziką ir t. t. Turėtume tai skatinti, kurti teigiamą ekosistemą, kad verslai kurtųsi, kad būtų rodoma privati iniciatyva. Dėl tos privačios iniciatyvos turėtume klestinčią ekonomiką, mažėjančią migraciją ir t. t. Dabar, manau, verslininkai užguiti. Jie yra tie, kurie neva moka tik minimalų atlyginimą. Reikia kalbėtis, tartis, galbūt pasirašyti kažkokį verslo, valdžios ir visuomenės paktą toje diskusijoje, kas pirmas – ar višta, ar kiaušinis. Manau, kad vis dėlto valdžia turėtų pirma ištiesti ranką. – Jūs sakote, kad būtent valdžios baimė susitikti su verslu arba viešai tai deklaruoti sukėlė tarsi verslininko, kaip nuolatinės malonės prašytojo, įspūdį? – Taip, aš daug bendravau su verslininkai ir visi yra ypač nusiminę. Jie juk neprašo iš valstybės kažkokios ypatingos pagalbos. Jie nenori, kad būtų kažkaip demonizuojami. – Antra jūsų siūloma priemonė – keisti migracijos politiką. Jūs sakėte, kad Lietuva gali išnaudoti gerą savo įvaizdį, tapti vieta regione dirbti ir gyventi aukštos kvalifikacijos darbuotojams. Iš tikrųjų tokia idėja Lietuvoje vyrauja jau gana ilgai, bet kažkaip nepavyksta. Kas trukdo? Kaip tai reikėtų įgyvendinti? – Manau, kad reikia kažkaip plačiau diskutuoti, keisti visuomenės nuomonę. Manau, Lietuvoje yra ir ksenofobijos apraiškų. Su tuo reikia kažkaip kovoti. Jeigu mes esame pasaulietiški, jeigu esame atviri, turėti nebūti pusiau viduramžiškų pažiūrų ir mąstyti, kad bet kuris čia atvažiavęs pagrobs kažkokią darbo vietą. Lietuviai yra išdidi tauta. Tai yra galimybė parodyti visą mūsų atvirumą ir potencialią galybę taip pat ir imigracijos politikoje, esant sunkiai situacijai kai kuriose kaimyninėse šalyse. Jų gyventojai galbūt kultūriškai visiškai artimi mums, kad truputį atsivertume, pasiimtume gerus specialistus. Daugelis iš jų netgi nori atvažiuoti su savo pinigais, įkurti verslus. Turėtume būti vieni atviriausių, vieni pažangiausių, nes kitos kaimyninės šalys jau yra padariusios daug daugiau. Kol mes šnekame, jie jau tai daro. Praktiškai šalis nyksta, ji sunaikinama – 20–30 proc. gyventojų, nesant karo padėčiai emigruoja. Tai yra tragedija. Už tai politikai turėtų atsakyti. – Ar manote, kad ksenofobinės apraiškos, kurios galbūt ir trukdo keisti migracijos politiką, taip pat trukdo ir „pardavinėti“ Lietuvą užsienyje? – Negatyvaus Lietuvos įvaizdžio pasaulyje nematau. Matau jokį įvaizdį, todėl norėtųsi iš nulio sukurti pozityvų įvaizdį. Turime, kuo pasididžiuoti, turime visai neblogų pasiekimų, bet nemokame jų pardavinėti. – Kokią žinutę reikėtų siųsti apie Lietuvą? Koks yra Lietuvos pasiekimas, kuriuo būtų galima sužaisti tarptautinėje rinkoje? – Geriausiai suveikiančios žinutės turi būti susijusios su greitumu, atvirumu, paprastumu, saugumu. Derėtų parodyti, kad Vilnius yra laimingiausias, saugiausias miestas. Kol kas jis dar yra pigiausias, jame yra greičiausias internetas, lengviausiai gaunamos įvairios pažymos, vyriausybė – be popierių, viskas elektroninėje erdvėje ir t. t. Ši niša daugeliui biurokratizuotų šalių (netgi ES, pavyzdžiui, Italijai), tai visiškai nauja, bet turime kelti aukštus standartus visose srityse patys sau. Tu negali būti greičiausiai pasaulyje išduodantis vairuotojo teises, bet lėčiausiai išduodantis pasą. Mes esame ant ribos. Daugelis investuotojų galbūt nenori rimtai diskutuoti apie naujas investicijas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, nes nežinia, ką rusai darys per kelerius kitus metus. Dėl to mes turime stengtis dvigubai daugiau. Ant rankų sėdėti arba sėdėti ant tvoros, kaip yra tokie išsireiškimai, mes neturime nei laiko, nei galimybių. Paprasčiausiai reikia ryžtingai veikti. – Tai, ką jūs sakote dabar, derinasi su ketvirtu jūsų siūlymu – aparato mažinimas. Jūs sakote, kad tai padarėte Ukrainoje būdamas ministru. Valstybės tarnautojų skaičių sumažinote 50 proc. Kaip tai reikia padaryti? Ateini vieną dieną, pasiimi departamentų sąrašą ir kai kuriuos išbraukti ar išbraukti žmones? – Lietuvoje, ne paslaptis, kai kuriose įmonėse, ministerijose yra visokie giminių, draugų klanai. Tie visi valdininkai atitrūkę nuo paprastų žmonių, nuo verslo, nesprendžia jokių problemų, neatstovauja šaliai. Daugelį žmonių reikia keisti, kelti atlyginimus, pritraukti naujus žmones. Žinoma, yra ir gerų specialistų, negalima sakyti kitaip, bet reikia mažinti funkcijas. Turėtų būti kuo mažiau valstybės kišimosi į kasdienius žmonių, verslo reikalus. Viskas, ką galima išduoti, atsakyti, paaiškinti, turi būti elektroninėje erdvėje, neturėtų būti jokio popierizmo. Nenormalu, kad mažėjant gyventojų skaičiui, keičiantis technologijoms pas mus biurokratų skaičius per paskutinius metus išaugo. Tai nenormalu. Kad gautume aukštos kokybės specialistus, mano manymu, pas mus valdžioje moka per mažus pinigus. Paskutiniu metu pašnekėjus su daugeliu žmonių, nuomonių lyderių, susidaro įspūdis, kad netgi yra intelektualinis skirtumas tarp valdžios ir, tarkime, žmonių iš privataus sektoriaus. Tas skirtumas pastaruoju metu toks didžiulis, kokio galbūt net nebuvo nuo nepriklausomybės laikų. – Kalbėdami apie valstybinį aparatą negalime nepaminėti ir viešųjų pirkimų temos. Jūs tarsi sakote, kad reikia skaidrinti viešųjų pirkimų politiką. Kaip ją reikėtų skaidrinti, kai Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri pastaruoju metu gana daug atskleidė prasižengimų, net ketvirtadalio viešųjų pirkimų negali patikrinti per metus? – Yra nedaug sričių, kur Ukraina pasivijo ir aplenkė daugelį. Viena jų – viešųjų pirkimo sistemą, kurią sukūrėme nuo nulio tik per pusantrų metų. Londono pasaulinėje viešųjų pirkimų konferencijoje ją pripažino kaip geriausią viešųjų pirkimų sistemą pasaulyje. Čia galime netgi pasidalinti savo patirtimi. – Tai kokie stebuklai yra toje sistemoje? – Viskas elektroninėje erdvėje. Tai vadinamasis „open source“. Jis [viešųjų pirkimų dalyvis – LRT.lt] gali bet kuriuo metu stebėti pirkimus, prisijungti. Surengėme valstybinį bendrąjį portalą su privačiomis aukcionų aikštelėmis. Taip pat pagerinome prieinamumą prie viešųjų pirkimų, skaidrumą, konkurencingumą ir taupome milijardus grivinų. Nereikia išradinėti dviračio. Paprasčiausiai reikia stebėti, kas pasaulyje labiausiai pažengę technologiniu atžvilgiu ir stengtis pritaikyti.

R. Vainienė. Kuo baigsis svieto lygintojų pižamų vakarėlis?

Rūta Vainienė, lrt.lt Pažadėjusi visus sprendimus priiminėti tik pasitarusi su visuomene, pažadėjusi nedaryti jokių naktinių Seimo pižamų vakarėlių, pažadėjusi teisėkūroje nenaudoti buldozerio, naujoji valdžia jau parengė kai kurių nemalonių siurprizų Lietuvos gyventojams. Pagal Seime užregistruotą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą, numatoma naikinti lengvatą gyventojų mokamoms ilgalaikio gyvybės draudimo įmokoms. Ši tvarka buvo keista kelis kartus, visą laiką – lengvatos mažinimo kryptimi. Paskutinį kartą apmokestinimas buvo pakeistas 2013 metais. Dar kojų nespėjusią apšilti tvarką ketinama vėl keisti, ir ji įsigaliotų jau po trijų savaičių, nuo Naujųjų metų! Kodėl tokie pakeitimai ir tokia skuba? Aiškinamajame rašte – keli argumentai. Pirmasis – lengvata veikia neefektyviai. Yra sudaryta apie 400 tūkstančių gyvybės draudimo sutarčių, ir tai kaip tik byloja priešingai – kad tai yra viena populiariausių gyventojų taupymo formų. Vadinasi, lengvata kaip tik – efektyvi. O jei ji neefektyvi – tai kokia prasmė ją naikinti? Antras argumentas – lengvata daugiausia naudojasi turtingieji. Oho, jei jau turime kone pusę milijono turčių, tai tikrai labai gerai gyvename! O juk tiesa yra ta, kad ilgalaikis investicinis draudimas yra pagrindinis taupymo būdas kaip tik „ne milijonieriams“, o vidurinei klasei. Tai yra tiems, kurie nori sukaupti vaikų mokslams, svarbesniam pirkiniui ar įvykiui, ir nenori pernelyg rizikuoti. Trečias rengėjų argumentas, – nes taip sako Lietuvos bankas, priežiūros institucija, savotiškas autoritetas. Įdomiausia, kad pats Lietuvos bankas dar nieko konkrečiai nesako ir nesiūlo! Savotiškas déjà vu kita aktualia naujosios valdžios nagrinėta – embrionų šaldymo – tema, kuri užsibaigė per vieną naktį, po žmonėms palankaus pižamų vakarėlio. Dar argumentuojama, kad pagrindinė nauda investiciniame gyvybės draudime gaunama būtent mokesčių lengvatos dėka. Čia taip ir norisi visai ne juokais pasakyti: kai mokesčiai yra dideli, didesni už investicijų grąžą, žinoma, kad mokesčių lengvata tada tampa svari. Juk jei gyventojų pajamų mokestis būtų du procentai nuo pajamų, jokių mokesčių lengvatų niekas niekada ir neprašytų! Kodėl tokia skuba – visai neaišku. Lengvata jau taip „nususinta“, kad ir be pakeitimų yra praradusi savo svorį. Juk tai nebėra visiškas draudimo įmokų ir gautų išmokų atleidimas nuo gyventojų pajamų mokesčio, kaip tai buvo iki 2003 metų. Dabar tai, kas neapmokestinta įmokų mokėjimo metu, bus apmokestinta išmokos gavimo metu. Visiškas atleidimas nuo mokesčio dabar galioja tik tuo atveju, jei žmogus gaus išmoką likus iki pensijos penkeriems metams, arba jam bus nustatytas ribotas darbingumas, arba išmoką gaus jaunuolis iki 26 metų, išlaikęs sutartį 5 arba 10 metų. Negana to, ne visos gyventojo mokamos įmokos patenka po šia „lengvata“. Patenka tik tos, kurios kartu su kitomis lengvatomis neviršija 25 procentų gyventojo pajamų. Ir tai – ne visų, o tik tam tikrų pajamų! Tik tų, kurios apmokestinamos 15 procentų tarifu, iš kurių atimti visi NPD ir PNPD ir visi kiti atskaitymai. Į šias pajamas nepatenka pajamos, gautos pagal verslo liudijimus ir visos neapmokestinamos pajamos! Suskaičiavo, kad biudžetas netenka kokių 24 milijonų eurų. Akivaizdžiai negerai suskaičiavo, nes nepaisė visų šių jau nustatytų apribojimų! Darosi baugu ir įdomu, o kuo šį kartą baigsis svieto lygintojų pižamų vakarėlis: mokesčiais ar vis tik – praregėjimu? Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Kodėl (ne)veikia verslo principai valdant valstybinį NT?

Vaida BURVIENĖ Naujausiais Valstybės turto informacinės paieškos sistemos (VTIPS) duomenimis, valstybė turi daugiau nei 30 000 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas siekia beveik 17 mln. kv. m. Įsibėgėjus valstybinio nekilnojamojo turto (NT) registravimui tapo akivaizdu, kad valstybė patiria nuostolių dėl neefektyvaus jo valdymo. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, sprendžiant šią problemą, pirmiausia reikia inventorizuoti visą turtą, parduoti perteklinį, o likusiam taikyti nuomos principą. Tokiu būdu valstybinės institucijos būtų skatinamos atsakingai naudoti nekilnojamąjį turtą. Atiduoti ar  nuomoti? Tarptautinės nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec“ tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims Mindaugas Kulbokas pažymi, kad prieš parduodant perteklinį valstybės NT pirmiausia jį būtina tinkamai inventorizuoti. „Šiuo metu pasitelkus Valstybės turto informacinės paieškos sistemą (VTIPS) siekiama inventorizuoti turimą valstybinį nekilnojamąjį turtą. Tačiau pastebima, kad ne visos institucijos noriai teikia duomenis, todėl iki galo nėra aiškus bendras vaizdas. Pirmiausia būtina žinoti, kokio turto turime, tuomet jį reiktų sugrupuoti į perteklinį ir gerąjį – naudojamą – turtą. Perteklinis turtas turėtų būti parduotas, o naudojamas - efektyviai valdomas, pavyzdžiui, ne perleidžiant šį turtą valstybinėms įstaigoms, o nuomojant joms. Institucijos, kas mėnesį mokėdamos už pastatus ir jų išlaikymą, bus suinteresuotos neturėti perteklinio turto, o turimą valdyti efektyviai“, – galimą sprendimą pateikia M. Kulbokas. „Newsec“ atstovo teigimu, rinka ir jos sąlygos nuolat kinta, todėl NT valdymo efektyvinimas turi būti nenutrūkstantis, nuolatinis procesas. Sklandžiam jo užtikrinimui pasitarnautų valstybės turto valdytojo – Turto banko – specialistų kompetencijų didinimas, kompetencijų centro steigimas. „Tokio kompetencijų centro branduoliu turėtų būti paties Turto banko specialistai, ekspertai iš tų valstybės įmonių, kurios jau turi sėkmingos NT valdymo praktikos ir specialistai iš privataus sektoriaus. Į geriausius sprendimus NT valdymo srityje orientuotas kompetencijų centras galėtų veikti panašiu į valdybas, modeliu. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į korupcijos grėsmę bei sukurti įrankius jai užkirsti, kai bus įgyvendinama valstybinio NT valdymo efektyvumo pertvarka“, – priduria M. Kulbokas. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius antrina „Newsec“ specialistui, kad valstybės NT efektyviausiai būtų valdomas atsisakant nereikalingo turto ir mokant tik už reikalingą plotą. „Pirmiausia, valstybė turėtų parduoti nereikalingą turtą ir taip atsisakyti išlaidų jo priežiūrai. Likęs turtas turėtų dalyvauti rinkoje, valstybės įmonei jį prižiūrint, valdant ir nuomojant už geriausią rinkoje įmanomą kainą. Pertvarką galima pradėti nuo Turto banko veiklos pertvarkymo, jam deleguojant minėtas funkcijas ir efektyvų viso turto valdymą (šiuo metu Turto bankas valdo tik atliekamą turtą). Turto banke numatomas steigti NT kompetencijų centras galėtų būti skirtas žinių koncentravimui ir valstybės valdomo NT politikos formavimui“, – sako LNTPA direktorius M. Statulevičius. Anot jo, užsienyje nestinga gerų pavyzdžių: Estija iškelia kelias savo ministerijas į vieną pastatą, latviai iš valstybinio turto nuomos uždirba kelis kartus daugiau nei lietuviai, o Vakarų Europoje tokia praktika veikia jau daugiau nei dešimtmetį. Būtinas racionalus požiūris Jau kurį laiką viešojoje erdvėje aktyviai aptarinėjamas valstybės nekilnojamojo turto valdymo efektyvinimo klausimas buvo plačiau nagrinėjamas Vilniuje, verslo centre „Quadrum“ vykusioje III-iojoje konferencijoje „Efektyvus valstybės turto valdymas“. Renginyje savo įžvalgas pateikęs advokatų kontoros „Cobalt“ NT ir infrastruktūros teisininkas Simas Paukštys pastebėjo, kad siekiant parduoti dalį valstybinio NT ir įsigyti ar išsinuomoti naujas patalpas, būtina sukurti platesnes galimybes šiems procesams įgyvendinti, paremtas ne mažiausios kainos, o racionaliausios alternatyvos kriterijais. Anot „Cobalt“ teisininko, ruošiantis valstybinio NT realizavimui jo valdytojas privalo atlikti namų darbus. Kadangi dalis NT (jei kalbame ne tik apie Vilniaus senamiestį) nebūtinai kels didžiulį susidomėjimą tarp potencialių pirkėjų, valdytojas tokį turtą privalo siekti padaryti patraukliu – panaikinti teisinius neatitikimus, inicijuoti reikiamus teritorijų planavimo pakeitimus ar pan. Siekiant sėkmingo valstybinio NT realizavimo, vieninteliu jo privalumu negali likti lokacija – papildomos paskatos įsigyti valstybės NT ne tik paspartins jo pardavimą, bet ir padidins jo kainą. „Siekiant patenkinti valstybės poreikį naujam NT taip pat nereiktų galvoti tik apie turto įsigijimą nuosavybėn. Šiuo metu ypač pasigendame platesnio nuomos instituto taikymo. Pavyzdžiui, remiantis „build-to-suit“ modeliu, valstybė, suteikusi galimybę statyti ar rekonstruoti NT, išsinuomotų visiškai naujas ir jos poreikiams pritaikytas patalpas (taptų pagrindiniu nuomininku), o privatus vystytojas išlaikytų nuosavybės teisę į NT bei užpildytų likusias patalpas privačiais nuomininkais. Ir tai tėra vienas iš galimų pavyzdžių“, – tvirtina S. Paukštys. Apie „Newsec“ „Newsec“ yra tarptautinė nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovė, veikianti Šiaurės Europos ir Baltijos šalyse bei teikianti plataus spektro paslaugas. Įmonė tarpininkauja investicijų į nekilnojamąjį turtą sandoriuose, teikia nekilnojamojo turto valdymo paslaugas, tarpininkauja nuomojant ir parduodant komercinį turtą, atstovauja klientų interesus vystant naujus ar plėtojant esamus projektus. Bendrovė tai pat atlieka rinkos tyrimus ir analizę, teikia licencijuotas turto ir verslo vertinimo paslaugas. „Newsec“ ekspertai dirba remdamiesi RICS (Royal Institution of Chartered Surveyors) standartais ir laikosi tokių nustatytų darbo principų kaip skaidrumas, atskaitomybė, tęstinumas ir stabilumas. Bendrovė taip pat yra BNP (Paribas Real Estate) aljanso narė. „Newsec“ grupė turi 20 biurų septyniose šalyse, kuriuose dirba daugiau nei 700 darbuotojų, o metinės pajamos siekia 65 mln. eurų....

Išskirtos pagrindinės sritys, kurioms naujai išrinktas Seimas ir Vyriausybė turėtų skirti daugiausiai dėmesio

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) narės aktyviai seka Seimo ir Vyriausybės posėdžių salėse priimamus sprendimus, kurie labai dažnai turi įtakos verslo raidai ir šalies konkurencingumo rodikliams. LPK apklausus 120 aukščiausio lygio Lietuvos įmonių vadovų, išskirtos pagrindinės sritys, kurioms naujai išrinktas Seimas ir Vyriausybė turėtų skirti daugiausiai dėmesio. Kaip svarbiausią prioritetą įmonių vadovai įvardino šalies švietimo sistemos pertvarką. Beveik ketvirtadalis (23,3 proc.) verslo atstovų, dalyvavusių PLI apklausoje, teigė, jog susiduria su didėjančia darbuotojų kvalifikacijos trūkumo problema. Nors universitetų ir kolegijų studentų skaičius Lietuvoje yra pakankamai didelis, tačiau per mažas profesinių mokyklų prestižas – studentai dažniausiai mieliau siekia išsilavinimo universitetuose ir kolegijose. Taip pat verslo atstovai pasigenda aktyvesnio verslo ir mokslo įstaigų bendradarbiavimo, kuriant tinkamas ir aktualias mokymo programas verslui. Daugelis apklaustųjų akcentavo kompleksinių pokyčių švietimo politikos srityje poreikį. Antruoju prioritetu verslininkai įvardino santykių su užsienio partneriais stiprinimą ir naujų darbo rinkų paiešką. Šį prioritetą rinkosi penktadalis visų respondentų (20 proc.). Pasikeitus eksporto kryptims ir didėjant neapibrėžtumui Europos Sąjungoje, Didžiojoje Britanijoje, daugelis verslo atstovų vis dar neranda jų lūkesčius atitinkančių rinkų ir viliasi, jog išrinkta naujoji valdžia gebės pratęsti sėkmingą bendradarbiavimą su užsienio partneriais. Tikimasi, kad naujoji valdžia konkretizuos prioritetines eksporto sritis, sudarys galimybes palengvinti eksporto draudimą ir aktyviai dalyvaus formuojant Transatlantinės prekybos sutarties nuostatas bei jas išaiškinant Lietuvoje. 2012 m. atliktame PLI 54 proc. respondentų teigė, jog darbo santykių gerinimas yra pagrindinis prioritetas, į kurio keitimą turėtų atsižvelgti tuomet naujai išrinkti valdžios atstovai. Galima pasidžiaugti, jog šiais metais, nusprendus priimti naująjį Darbo kodeksą, šis prioritetas jau nukrito į ketvirtąją vietą – tik 16,7 proc. respondentų teigia, jog darbo santykiai yra pirminis prioritetas. Kiti verslo atstovų minėti prioritetai: inovacijų diegimo gerinimas (17,5 proc.) ir finansavimo gerinimas (13,3% proc.). Remiantis „Eurostat“ duomenimis, produktyvios investicijos sudaro 6,7 proc. Lietuvos BVP, pagal šį rodiklį Lietuvai tenka 10 vieta tarp ES valstybių. Nors socialiniai rodikliai byloja apie mažėjantį nedarbą Lietuvoje, tačiau darbo rinkoje dėl esamo struktūrinio nedarbo susiformavo aukšto ilgalaikio nedarbo tendencija. Augant emigracijai ir negerėjant demografinei padėčiai, kai kuriuose Lietuvos regionuose ima vis labiau trūkti kvalifikuotų ir motyvuotų mokytis darbuotojų. Didėjantis aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų trūkumas skatina įmones svarstyti apie specialistų paiešką užsienio šalyse. Lietuvos pramonininkų konfederacijai (LPK) apklausus 120 aukščiausio lygio Lietuvos įmonių vadovų, beveik du iš trijų darbdavių teigia, jog jaučia darbuotojų trūkumą. Labiausiai trūksta vidutinės kvalifikacijos darbuotojų. 5-ios iš 10-ies apklaustų įmonių teigė, jog joms trūksta gamybinės įrangos operatorių. 4-ios iš 10-ies įmonių, jog trūkstą įvairių gamybos vadovų ir inžinierių bei įrangos mechanikų-prižiūrėtojų. 3 iš 10-ies įmonių sakė, jog trūksta programuotojų ar kitų IT specialistų, taip pat prekybos vadybininkų. Daugiau nei pusė (64,2 proc.) apklaustų įmonių atstovų teigė, jog darbuotojų trūkumą būtų linkusios pakeisti specialistais iš užsienio. Tik 19,2 proc. įmonių vadovų įvardino, kad šiuo metu nėra linkę įdarbinti užsieniečių. Apie 16,7 proc. apklaustųjų teigė, jog nesvarstė priimti specialistų iš užsienio, nors dalis jų pripažino, jog periodiškai priima darbuotojus iš užsienio, tačiau dėl griežtos įdarbinimo tvarkos nemato galimybės darbuotojų iš užsienio skaičiaus sieti su ilgalaikės plėtros strategija. Taip pat, įmonių vadovų teigimu, galimybė rasti ir gebėti pritraukti būtinų įmonei specialistų darbui Lietuvoje būtų tik pozityvus impulsas įmonių veiklai. ` 30,8 proc. atstovų teigė, jog susidūrė su situacijomis, kai biurokratiniai ar teisiniai trukdžiai kliudė užsieniečių įdarbinimui. Visos įmonės vienareikšmiškai sutiko, jog procedūros trunka per ilgai, atsakingos institucijos Lietuvoje ne visada geranoriškai bendradarbiauja, dėl perteklinių apribojimų darbuotojai praranda suinteresuotumą dirbti įmonėje ilgesniam nei pusės metų ar metų laikotarpiui. Dalis įmonių pripažino, jog tenka naudotis kitais būtais įsivežti darbuotojų darbui Lietuvoje. Pavyzdžiui, samdomi dirbti Lenkijoje priimti darbuotojai, taip apeinant Lietuvos migracijos reikalavimus. ` LPK vienintelė šalyje kas ketvirtį atlieka ir pristato aukščiausio lygio 120 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – Pramonės lūkesčių indeksą (PLI).

Pateikė Seimui Sauliaus Skvernelio kandidatūrą premjero pareigoms

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pateikė Seimui Sauliaus Skvernelio kandidatūrą premjero pareigoms. Remiantis Konstitucija, premjerą Seimo pritarimu tvirtina prezidentas ir paveda suformuoti jam Vyriausybę. „Tikiuosi Seimo pritarimo S. Skvernelio kandidatūrai į ministro pirmininko pareigas", - sakė D. Grybauskaitė. Sakydamas sako kalbą S. Skvernelis pabrėžė Lietuvos pasiekimus, bet sakė, kad, nepaisant jų, nemaža dalis Lietuvos gyventojų savoje šalyje nesijaučia laimingi. Kandidato į Ministrus Pirmininkus Sauliaus Skvernelio kalba Seimo plenariniame posėdyje: ,,Per 26 metus Lietuva pasiekė įspūdingų laimėjimų: atkūrėme valstybės Nepriklausomybę; įtvirtinome gyvybiškai svarbią Lietuvos narystę NATO bei Europos Sąjungoje ir Lietuvos, kaip Vakarų demokratinio pasaulio dalies, statusą; įveikėme pereinamojo laikotarpio, o vėliau – netvarios ūkio plėtros ir globalios ekonomikos svyravimų sukeltus išbandymus. Nepaisant pasiekimų nemaža dalis Lietuvos gyventojų savo šalyje nesijaučia laimingi. Tą liudija ir savižudybių, priklausomybių, smurto bei skurdo mastai. Grėsmingiausia nepasitenkinimo gyvenimu Lietuvoje išraiška – nedidelis gimstamumas bei masinė emigracija. Ši situacija, šiandienių geopolitinių grėsmių, kylančių iš demokratijos standartų ir tarptautinės teisės principų nesilaikančių kaimynų fone, reikalauja pasvertų ir atsakingų sprendimų mūsų valstybės valdyme. Koalicija yra tvirtai įsitikinusi, kad žmogus jaustųsi laimingas ir orus, kad valstybė būtų stipri, bendro gyvenimo rūmas turi būti renčiamas įtvirtinant pamatinį gėrį: saugant valstybės Nepriklausomybę, individo gyvybę ir sveikatą, puoselėjant darnią šeimą ir bendruomenę, kuriant darnią ekonominę ir politinę aplinką. Šie pamatiniai gėriai neatsiranda savaime: jų nekuria nematoma rinkos ranka nei viską kontroliuojanti valstybė. Juos kuria asmenų ir bendruomenių sąmoningi veiksmai, kylantys iš bendrų vertybių bei valios pastangų. Valstybės vaidmuo – įgalinti asmenis ir bendruomenes spręsti savo ir aplinkos problemas, įstatymais skatinti rinktis tokį elgesį. Atsižvelgdami į kylančius iššūkius, kursime šeimoms palankią aplinką ir sudarysime galimybę derinti darbo ir šeimos pareigas. Parengsime ir įgyvendinsime kompleksinę demografinę programą, kuri skatintų gimstamumą bei pailgintų žmonių gyvenimo trukmę. Lietuva negali toliau tylomis nykti. Sieksime, kad būtų pradėta vystyti lanksti mokestinė sistema šeimoms, turinčioms vaikų, kai mokamų gyventojo pajamų mokesčio dydis yra susiejamas su šeimoje auginamų vaikų skaičiumi, taip skatinant darbo rinkoje dalyvaujančius žmones susilaukti daugiau vaikų. Savivaldybėse bus išplėsti socialinių paslaugų šeimai centrai, teiksiantys pagalbą socialinės rizikos šeimoms. Kiekvienoje savivaldybėje bus įsteigti dienos užimtumo centrai socialinės rizikos ir skurstančių šeimų vaikams. Didinsime neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) šeimoms, auginančioms du ir daugiau vaikų. Siekdami padėti gausioms šeimoms ir paskatinti gimstamumą, nustatysime sulig kiekvienu kitu šeimoje augančiu nepilnamečiu vaiku didėjantį neapmokestinamų pajamų dydį; Skatinsime lanksčių darbo formų prieinamumą, jei norime turėti vakarietišką darbo rinką, turime suteikti galimybę dirbti lanksčiu grafiku ar dalį darbo laiko dirbti namuose. Palaikome Prezidentės iniciatyvą kompleksiškai spręsti vaikų globos ir įvaikinimo problemas. Prioritetą skirsime vaikų įvaikinimui ir vaiko ugdymui šeimoje, supaprastinsime įvaikinimo sąlygas, peržiūrėsime Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei kitų įvaikinimo procese dalyvaujančių institucijų funkcijas; Atėjo laikas peržiūrėti įvaikinimo procedūras užtikrinant, kad atsirastų aiškūs saugikliai, skirti apsaugoti vaikus nuo netinkamų asmenų, o kandidatų tapti įtėviais įvertinimas ir vaiko patekimas į šeimą būtų tvarkomas ne maksimaliais, o minimaliais laiko terminais. Privalome pirmaisiais mėnesiais po įvaikinimo, šeimai skirti finansinę paramą, tolygią sumai, kuri buvo skiriama vaiko išlaikymui vaikų namuose ar šeimynoje. Jei norime matyti daugiau sėkmės istorijų, įsivaikinus ir vyresnio nei trejų metų amžiaus vaikus, abu tėvai turi gauti teisę į mėnesio trukmės valstybės apmokamas vaiko priežiūros atostogas, o vienas iš tėvų – šešių mėnesių atostogas. Socialiniams darbuotojams turime suteikti papildomų įgaliojimų, didinant jo savarankiškumą, skatinant analizuoti bendruomenės aplinką, ieškoti papildomų pagalbos galimybių telkiant bendruomenę, suteikiant inicijuoti savanorystės principu pagrįstos pagalbos ir palaikymo tinklus. Žengę šiuos žingsnius po ketverių metų net nenorėsime prisiminti šiandieninės vaikų globos ir įsivaikinimo biurokratijos raizgalynių. Šie – 2016 metai prasidėjo siaubinga smurto apraiška. Esame pasirengę spręsti šią problemą iš esmės. Stiprinsime krizių centrų vaidmenį. Vienodai svarbiomis laikysime tiek informacines, tiek ir kompleksinės pagalbos aukoms bei agresorių reabilitacijos ir pagalbos atkuriant santykius funkcijas, pagalbą pozityvios tėvystės įgūdžiams bei pykčio valdymo gebėjimams formuoti. Deramą dėmesį skirsime itin paplitusio reiškinio – patyčių – prevencijai. Tam naudosime gerąją Vakarų Europos patirtį, patyčių prevencijos, socialinių įgūdžių ugdymo programų įgyvendinimą nuo pat ankstyvaus vaiko amžiaus. Šią problemą turime įveikti vardan sveikesnės rytojaus visuomenės. Atėjo laikas suformuoti veiksmingą reagavimo į smurtą prieš vaikus mechanizmą. Šis mechanizmas turi apimti visų suinteresuotų institucijų bei nevalstybinių partnerių bendradarbiavimą užtikrinant veiksmingą smurto atpažinimą, operatyvų reagavimą, aiškias kiekvienos tarnybos funkcijas bei tarpusavio sąveikos taisykles, tęstinio probleminės šeimos stebėjimo priemones. Sukursime „vieno langelio“ principu veikiančią kovos su smurtu artimoje aplinkoje ir smurto prevencijos sistemą. Negalime užsimerkti prieš karą, vykstantį Lietuvos šeimose. Turime ir galime joms pradėti. Kviečiu Jus visus prisijungti. Pagrindiniu savo sveikatos politikos tikslu įvardijame tiek siekį prailginti gyvenimo trukmę, tiek ir gerinti gyvenimo kokybę bei didinti sveikų gyvenimo metų skaičių. To sieksime penkiomis kryptimis: Formuosime efektyvią ir skaidrią sveikatos apsaugos sistemą; Plėtosime efektyvią ligų prevenciją, ankstyvąją diagnostiką ir šeimos mediciną; Įgyvendinsime aktyvią kovos su žalingais įpročiais programą; Stiprinsime psichikos sveikatos paslaugas; Sieksime sveikatos aspekto visose politikose. Požiūris į silpniausius visuomenės narius apibūdina visuomenės brandą. Pasieksime, kad vyresnio amžiaus asmenys bei neįgalieji nesijaustų atskirti dėl savo amžiaus ar negalios. Tuo tikslu sieksime taikyti įtraukias socialines paslaugas, plėtoti universalaus dizaino principų taikymą fizinei aplinkai, prieinamam būstui ir transportui tiek miesto, tiek kaimo vietovėse, tuo numatant prieinamumą visiems neįgaliems asmenims. Šiandienis Seimas rodo istorinį pavyzdį, manau, kad kolega Justas Džiugelis tai patvirtintų. Pastarųjų poros dešimtmečių laikotarpiu vykstantys Lietuvos regionų depopuliacijos ir netolygaus ekonominės gerovės persiskirstymo procesai kelia rimtą grėsmę pakankamai tolygiai Lietuvos demografinei ir ekonominei pusiausvyrai. Atsakydama į šias grėsmes bei iššūkius, Koalicija regioninės politikos srityje kelia tris tikslus: Sukurti efektyvią regioninės politikos sistemą Užtikrinti Lietuvos regionų konkurencingumą (investicijų pritraukimas) Užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę regionuose (darbo vietos ir infrastruktūra) Mūsų ilgalaikė vizija – Lietuva, kurios regionuose yra patogios gyvenimo sąlygos, aukštą gyvenimo kokybę užtikrinanti infrastruktūra, teikiamos aukštos kokybės socialinės paslaugos, veikia gyvybinga, vietines ir tarptautines galimybes išnaudojanti bei orų gyvenimą kurianti ekonomika, o patys regionai yra patrauklūs investuoti vietos ir užsienio verslui, siūlantys kompetentingą darbo jėgą, išplėtotą šiuolaikišką infrastruktūrą, kuriuose veikia kompetentingos vietos, o ilguoju laikotarpiu – ir regionų valdžios institucijos. Šiandieninėje aplinkoje privalome užtikrinti aiškius, suprantamus ir prasmingus aplinkosauginius reikalavimus. Keliame tikslą, kad aplinkos apsaugos politika netaptų biurokratizmo šaltiniu, o taptų darnios aplinkos formavimo priemone, palankia ir darnaus ūkio plėtrai. Tuo tikslu siekiame mažinti perteklinius reikalavimus verslui bei gyventojams.. Pastaraisiais metais Lietuva įgyvendino daugybę stambių strateginių energetikos projektų. Tai Klaipėdos suskystintųjų dujų terminalas, elektros jungtis į Švediją ir Lenkiją. Už tai turime padėkoti dviem buvusioms Vyriausybėms. Plėtojamas dujų jungties su Lenkija projektas. Visi šie projektai didina mūsų šalies energetinę nepriklausomybę. Jais pagrįstai didžiuojamės. Šiandien atėjo laikas žengti kitus žingsnius – modernizuoti energetines sistemas bei patenkinti vartotojų lūkesčius, suteikiant daugiau sprendimo galių vartotojams, kurie taptų aktyviu sisteminės energetinės pertvarkos dalyviu. Lietuvos energetinio saugumo ir konkurencingumo pagrindas - darnus vystymasis, paremta taupiu energijos išteklių vartojimu, bei vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimu. Tai naujos Energetikos politikos pamatas, siekiant ilgalaikių Europos Sąjungos ir tarptautinių klimato kaitos mažinimo tikslų. Šalia strateginių valstybės projektų įgyvendinimo, negalime pamiršti kaimo gyvybingumo. Tvarių jo bendruomenių išsaugojimas yra kertinis bet kurios atsakingos šalies likimą lemiantis vyriausybės uždavinys. Gyvybingo kaimo egzistavimas neįmanomas be šių trijų pagrindinių sąlygų: Konkurencingo ir pelningo žemės bei kito kaimo ūkio, Deramos infrastruktūros, Tinkamų socialinių, sveikatos bei kultūrinių paslaugų. Dažnas įvaizdis, kad išskirtinai kaimas skęsta skurde. Visgi, skurdas egzistoja visoje Lietuvoje ir jis tiesiogiai susijęs su darbo pajamomis ir darbo santykiais. Mūsų tikslas sukurti darbo santykius, kurie skatintų žmo

Top