Jūs esate
Pagrindinis > Verslas

R. Dargis. Lietuvos demografiniai iššūkiai – vieni didžiausių Senajame žemyne

Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vakarų pasaulyje augusios nacionalizmo ir populizmo nuotaikos pristabdytos Prancūzijoje. Prezidento ir parlamento rinkimus laimėję Emmanuelis Macronas žada reformas savo šaliai ir Europos Sąjungai. Tačiau ar po penkerių metų nepatirsime to paties nerimo, priklauso kaip laimėtą laiką išnaudosime. Lietuva sprendžia tuos pačius iššūkius kaip Europa. Demografija. Visame pasaulyje savo ekonomika konkuruojanti Europa nerimauja dėl mažėjančios viduriniosios klasės ir atskirose šalyse svarsto 35 valandų darbo savaitę, kuomet pigios darbo jėgos šaltiniu laikyta Azija augina vidutines pajamas gaunantį sluoksnį, neskaičiuoja darbo valandų ir vis daugiau pinigų skiria investicijoms ir inovacijoms konkuruoti su Vakarų pasauliu. Lietuvos demografiniai iššūkiai – vieni didžiausių Senajame žemyne. Bet ne tik pas mus, bet ir visoje Europoje greičiausiai didėjanti amžiaus grupė yra vyresnio amžiaus žmonės. Lietuvio amžiaus mediana šiandien yra maždaug 44 metai, netrukus bus 50 ir daugiau. Tai neišvengiamai reiškia, kad iššūkių darbo rinkai tik daugės ir mokymasis visą gyvenimą taps dar svarbesnis. Bet nusiteikimo ir pasiruošimo tokiems pokyčiams stoka gali būti dar vienu populizmo trigeriu po kelerių metų. Skaitmenizacija. Technologijų šuolis, pramonės robotizacija, dar greičiau senstančios darbuotojų žinios iš darbo rinkos išmetė dalį Vidurio Amerikos piliečių, kurie smarkiai prisidėjo prie Donaldo Trumpo pergalės prezidento rinkimuose ir sukūrė socialinio nesaugumo jausmą Vakarų Europoje. Tokiame kontekste senstančiai ir inertiškai Europai nesunku prarasti ramybę. Bet nei durų, nei sienų uždarymas vykstančios skaitmeninės revoliucijos nesustabdys. 2020 m. devynios iš dešimties darbo vietų Vakarų pasaulyje reikalaus skaitmeninių žinių. Turint minty greitai senstančią visuomenę, visų sektorių robotizaciją, keisis ne tik darbo rinka, turėsime keisti socialinės ir sveikatos apsaugos sistemas. Ir kaip ketiname gyventi tokiam pasaulyje, turime pradėti kalbėti jau šiandien, o švietimo sistemos ne kosmetinė reforma turi būti pats svarbiausias prioritetas. Konkuruoti talentais. Dar prieš dešimtmetį energiniai resursai buvo viena svarbiausių geopolitikos dedamųjų, šiandien situacija visiškai kitokia: testuojami savaeigiai elektromobiliai ir viso gyvenimo garantiją turintys saulės energiją surenkantys stogai. Per paskutinius porą metų matėme, kaip viena didelė įmonė ar būrelis programišių per kelis mėnesius gali pakeisti jėgų pusiausvyrą pasaulyje. Prognozuojama, kad 2020 m. tarp 500 galingiausių pasaulio įmonių daugiau nei pusė bus įsikūrusios ne vėliau nei 2015 m. Naujausios žinios ir jauni talentai netrukus taps pagrindine pasaulinės ekonominės galios dedamąja. Nieko nuostabaus, kad tokiu greičiu vykstančiu pokyčių nespėja sugromuluoti ir mūsų švietimo sistema. Naujausio tyrimo duomenimis, beveik pusė penkiolikmečių galvoja apie emigraciją ir tai nei kiek nestebina pasivažinėjus po mokyklas. Mes neišmokėme savo vaikų galvoti kaip kūrėjų, būti savo valstybės dalimi, suvokiančių savo vietą joje ir savo galimą įtaką pokyčiams. Tik 7 proc. Y kartos profesionalų tvirtina, kad pinigai yra svarbiausias motyvas renkantis darbą. Ši karta nori kitokių iššūkių ir matydami, kad šiandienos vaikų pasaulis globalus, mes taip pat turime apie tai galvoti. Lietuva neišvengiamai turi galvoti ir apie imigracijos politiką. Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs buvęs Švedijos finansų ministras Päras Nuderis lietuvams sakė tą patį: su mažėjančiu jaunų gyventojų skaičiumi mes tampame nelanksčia, reiklia ir įnoringa visuomene, mažiau patrauklia investicijoms ir sunkiai prisitaikančia prie ateities pokyčių. Traukos centrai-miestai, nebe valstybės. Žmonių judėjimas neišvengiamas. Pagal paskutines prognozes, po dešimtmečio pasaulyje bus apie keturiasdešimt super miestų - pagrindinių traukos centrų. Miestas, ne valstybė tampa traukos magnetu. Talentai renkasi miestus pagal kultūrą, klimatą, infrastruktūrą ir verslo ekosistemą. Vienos investicijos ir talentai pritraukia kitus. Todėl merų, kaip miestų vadovų vaidmuo tampa dar svarbesnis, nei buvo kada iki šiol. Nuo vieno miesto gali prasidėti didesni pokyčiai visoje valstybėje. Visi šie klausimai jau ne kartą buvo gvildenti viešojoje erdvėje. Verslo keliamų klausimų ir problemų ratas yra labai platus ir orientuotas ne tik į mūsų įmonių, bet ir į visos valstybės ekonomikos stiprinimą bei jos konkurencingumo didinimą. Struktūrinėms reformoms reikalinga politinė valia ir visų visuomenės grupių parama. Mes pasirengę dirbti kartu, jeigu tik mūsų pagalba bus reikalinga ir priimta.  

Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo atgaivinti linų auginimą Lietuvoje

Romaldas Abugelis, Seimo Kaimo reikalų komiteto biuro vedėjas Seimo Kaimo reikalų komitetas nusprendė pasiūlyti Vyriausybei parengti nacionalinę ilgalaikę linų ūkių plėtros programą. Tikimasi, kad tokia programa padėtų išsaugoti linų auginimą mūsų šalyje ir užtikrintų kompleksišką šios unikalios kultūros plėtrą. Lietuvoje yra palankios sąlygos linų auginimui, ši ūkio šaka turi itin gilias ir turtingas tradicijas, tačiau dabar šios kultūros auginama tik apie 300 hektarų. Linų produktai itin naudingi sveikatai yra ir daug kitų jų pritaikymo galimybių. Apie priimtus sprendimus Vyriausybė paprašyta informuoti Kaimo reikalų komitetą iki 2017 m. gruodžio 1 dienos.  *** Skaitytojams siūlome ,,Verslo ir politikos" straipsnį, spausdintą 2013 m. birželio mėn. Ar sugrįš linas į Lietuvą? Interviu Gintautas KNIUKŠTA 2013 metų birželio 29 dieną Kelmės rajono Tytuvėnų seniūnijos Budraičių kaime dešimtą kartą surengta tradicinė Lino šventė. Joje puoselėtos šimtametės tradicijos. Deja, Lietuvoje nebeliko nei linų augintojų, nei perdirbimo fabrikų. „Verslas ir politika“ kalbina pagrindinį šios šventės iniciatorių ir pradininką – ilgametį Kelmės rajono vadovą Zenoną MAČERNIŲ. Jis tikisi, jog ši Vyriausybė žengs didelius žingsnius, kad į Lietuvą sugrįžtų linai. Gerbiamas Zenonai, Jus galima vadinti Lino šventės „krikštatėviu“. Kaip gimė idėja rengti šią šventę? Dirbdamas Seimo Kaimo reikalų komitete buvau atsakingas už linininkystę. Iš tikrųjų tuometiniam Seimui pavyko nuveikti daug gerų darbų linų augintojams – parlamentarų iniciatyva linams paremti buvo skirta 12 mln. litų. O šiemet rengti šią šventę buvo du kandidatai – Upytė ir Tytuvėnai. Upytei atsisakius, nuspręsta šventę organizuoti Tytuvėnuose, kur prieš šimtą metų žemdirbių konferenciją-parodą surengė dvarininkas Riomeris. Pirmasis renginys prieš dešimt metų tikrai pavyko, sugužėjo daug svečių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Daug čia prisidėjo renginių organizatorė Janina Laniauskienė. Dabar į šventę suvažiuoja ir vyksta susitikimai su tekstilinkais, kaimo bendruomenių atstovais, tautodailinkais. Visa tai daroma tam, kad ši šventė pritrauktų kuo daugiau žiūrovų ir būtų propaguojama linininkystė. Man labai skaudu, kad šiandien Lietuvoje nebeauginami linai, nors linų auginimui tinkamų plotų Lietuvoje yra apie 1 mln. ha. Sugriuvo pirminio perdirbimo fabrikai, tūkstančiai žmonių neteko darbo. Praėjusiais metais buvo deklaruoti tik 8 ha pluoštinių linų pasėlių, tuo tarpu 2003 m. linų plotai užėmė 9,8 tūkst. ha, o perdirbimo įmonės nesiskundė šiaudelių stoka ir jų kokybe. Tais metais, pavyzdžiui, vidutiniškai iš hektaro linų, skaičiuojant su valstybės parama, buvo gauta po 823 Lt pelno, tuo tarpu 2005 m. – apie 200 Lt nuostolio. Mažėja ir sėmeninių linų, auginamų maistui – sėkloms ar aliejui iš jų spausti. Kodėl linų augintojai pamažu atsisakė šio verslo? Šiemet linų juk nepasėta nė hektaro? Dėl ko taip atsitiko? Kodėl lengva ranka leidžiame griauti seną Lietuvos tradiciją? Kodėl nustojome auginti linus? Po 2004 metų Seimo rinkimų Vyriausybės programoje linininkystė paskelbta prioritetine sritimi, tačiau į Žemės ūkio ministeriją atėjo nauji vadovai, kurie ėmėsi rengti linininkystės programą. Deja, programa paskendo valdininkų stalčiuose, ir šiandien, deja, kaip minėjau, linų Lietuvoje niekas nebeaugina. Pavyzdžiui, Biržuose yra linų perdirbimo įmonė, dirba keli šimtai žmonių, tačiau žaliavą atsiveža iš Kinijos, Prancūzijos, Baltarusijos. Ir nė vieno kilogramo – iš Lietuvos. Linai – sudėtingas gamybos kompleksas: auginimas, prekinis paruošimas, pirminis perdirbimas ir tekstilės gaminiai. Šiame komplekse dirbo daug žmonių, tačiau dabar turime dar vieną skaudų pavyzdį, kai Lietuvoje buvo sunaikinta perspektyvi verslo šaka. O juk gerai žinome, kokios linininkystės tradicijos buvo anksčiau. Net trečdalis kaimo žmonių turėjo darbą – augino linus. Kitas dalykas – kad dabar vaikomasi tik pelno, o negalvojama, kaip įdarbinti kaimo žmones. Kai dirbau Seime, mes priėmėme įstatymą, kad ūkio plotas negali būti didesnis kaip 500 hektarų. Šiandien tokios nuostatos nėra, o naujieji žemvaldžiai galvoja ne kaip įdarbinti žmones, o tik kaip daugiau uždirbti. Yra tokių, kurie valdo net pusę rajono žemių. Dabar šią padėtį bandoma taisyti, tačiau prisiminkime krikščionio Krupavičiaus žemės reformą, kai buvo stengtasi kaime kuo daugiau įdarbinti žmonių. Esate sakęs, kad tikite, jog tikrai atgims linininkystė, nes linai – ne tik maistas ir vaistas, bet ir rūbas. Kada Lietuva daugiausia augino linų? Lietuva – maža valstybė, tačiau pagal linų auginimą iki 1940 metų ji užėmė trečiąją vietą pasaulyje po Rusijos ir Lenkijos. 1939 m. linų plotai siekė beveik 100 tūkst. ha. Sovietmečiu linininkystė buvo laikoma prestižine Lietuvos žemės ūkio šaka, buvo auginama 50–70 tūkst. ha linų. Tarpukario Lietuvoje daug linų buvo eksportuojama. Lietuvos linas labai vertintas netgi Prancūzijoje, kuri iki šiol tebėra laikoma Europos linininkystės lydere. Deja, įstojus į ES šie plotai ėmė mažėti. Iš grūdinių kultūrų auginimo šiandien galima uždirbti kur kas lengviau ir daugiau. Tuo tarpu linai Lietuvoje auginami jau apie 4 tūkstančius metų, juos vartodavo valgiui, nes linų sėklos yra skanios ir maistingos, iš linų pluošto buvo gaminami tinklai žvejybai, vejamos virvės. Lietuvoje, galima sakyti, visai neblogos klimato sąlygos linams auginti, tačiau šiandien padėtis yra tokia, kokia yra. Lietuviui linai yra šventi. Ar čia kalta tik Europos Sąjunga, kad nuosmukį lėmė sumažintos išmokos? Taip, išmokos buvo sumažintos, tačiau įstojus į ES, tuometinės Žemės ūkio ministerijos vadovams niekas nedraudė ieškoti būdų, kaip paremti linininkystę. Šimtai žmonių liko be darbo, o atskiruose rajonuose, tarkim, Šakių rajono Kudirkos Naumiesčio linų perdirbimo fabrike, linai jiems buvo vienintelis pragyvenimo šaltinis. Įstojus į ES, pradėta taikyti vieninga linų sektoriaus paramos politika, tiesioginės išmokos už pluoštinių linų pasėlių hektarą tapo vidutiniškai 413 Lt, tuo tarpu anksčiau ūkininkams buvo mokamos iki 1 500 Lt išmokos už hektarą, didėjo linų plotai, derlingumas, pluošto kokybė. Manau, kad ši Vyriausybė turi žengti didelius žingsnius, kad į Lietuvą sugrįžtų linai. Tuo labiau, kad prasideda naujasis ES 2014 – 2020 metų finansinis laikotarpis – reikia ieškoti būdų, kaip spręsti šią problemą. Kodėl baltarusiams, olandams linus auginti apsimoka, o lietuviams – ne? Suprantama, kad daug lėmė ir išmokų dydis. Grūdų auginimas Lietuvoje sukuria nedaug darbo vietų, tuo tarpu lininkystė gali iš esmės spręsti nedarbo problemą. Neprisidėjo prie lininkystės auginimo nė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas – jis suskaičiavo taip, kaip norėjo Žemės ūkio ministerija – linų auginti ūkininkams neapsimoka. Dėl sumažėjusių išmokų linų augintojams tuometiniai Žemės ūkio ministerijos vadovai kaltino Europos Sąjungą ir buvusius derybininkus, tačiau ką Žemės ūkio ministerija padarė, kad padėtis nors truputėlį keistųsi? Kai kas, tiesa, pradėjo aiškinti, kad pigiau linų pluoštą vežtis iš svetur ir nebereikia linų auginti. Taip samprotaujant galima pridurti, kad grūdų dar lengviau atsivežti, – tai gal ir jų neauginkime? Vienoje Lino šventėje buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pasidžiaugė darbščiais Jūsų krašto ūkininkais, tačiau paklaustas apie lininkystės viziją, atsakė, jog lietuviai išsaugojo meilę linui, bet jų nebeaugino dėl visiems žinomų priežasčių – nebeliko paklausos. Ar tikrai viską diktuoja rinka? Ką daryti, kad linai vėl pradėtų žydėti Lietuvoje? Gerbiu Kazimierą Starkevičių, sakyčiau, jis buvo vienas geriausių Žemės ūkio ministerijos vadovų, tačiau vienas žmogus juk nepadarys to, ko nepadarė visa valdžia. Pirmiausia ji turėtų atsiprašyti žemdirbių už tai, kad nesugebėjo remti prioritetinio linų sektoriaus, ir pradėti rimtai dirbti su ES institucijomis. Šia linkme per pastaruosius dešimt metų Briuselyje nebuvo vykdoma jokio protekcionistinio darbo, siekiant palengvinti mūsų linų augintojų gyvenimą. Tą darbą reikia dirbti kantriai ir nuoširdžiai, suprantama, ir be televizijos kamerų, ir be viešųjų ryšių specialistų. Manau, kai bus įrodyta, kad linų sektorius žlugo dėl nevienodų skatinimo sąlygų kitų ES šalių žemdirbių atžvilgiu, liko neįvykdyta išsiderėta su ES linų pluošto gamybos kvota, žlugo pirminio linų perdirbimo įmonės, tai supras ir Europos Komisija, ir kitos kompetentingos Briuselio institucijos. Kaip tai padaryti – Vyriausybės rūpestis, tačiau aišku viena: nebuvo galima taip drastiškai mažinti išmokas linų augintojams. Mūsų ūkininkai negali konkuruoti su pagrindinėmis linų auginimo ir perdirbimo srityje ES šalimis – Prancūzija, Olandija, Belgija, todėl ūkininkai ir renkasi pelningesnes kultūras – javus ir rapsus. Visų linų augintojų nuomonė viena: be išmokų grąžinimo iki ankstesnio lygio linų auginimo atkurti nepavyks.Kaip mūsų žemdirbiui, tarkime, konkuruoti su prancūzais, kurie gauna 1800 Lt/ha išmokų, juolab, kad Prancūzijoje ir klimatas šiltesnis, ir derlius gausesnis? Ironiška – linų nebeauginame, tačiau linų šventė į Tytuvėnus sugrįžta kasmet… Ar dar rei­ka­lin­ga Li­no šven­tė, jei jau Lie­tu­vo­je ne­be­li­ko li­nų? Su lininiais audiniais, siūlais dirba nemažai Lietuvos tautodailininkų, rūbų dizainerių, bet jie naudoja nelietuvišką produkciją – žaliavos atkeliauja iš Kinijos, Olandijos ir kitų šalių. Senos linininkystės tradicijos liko gyvos tik etnografiniuose pasakojimuose ir liaudies dainose. Skaičiau spaudoje, kad lietuviškų veislių linai parūpo kinams, jie išsivežė Panevėžio rajone, Upytės bandymų stotyje, išvestų veislių pavyzdžių. Iš Kinijos mokslų akademijos Pluoštinių augalų instituto atvykę mokslininkai domėjosi pluoštinių linų auginimo technologijomis, stoties mokslininkų išvestomis naujausiomis veislėmis ‘Kastyčiai‘, ‘Dangiai‘, ‘Sartai‘, ‘Snaigiai‘. Kinai išsivežė po 3–5 g šių veislių sėklų, kad galėtų papildyti savo turimų veislių kolekcijas. Šventės kritikų netrūks

Ž. Pavilionis: ,,Norint užkirsti kelią nesaugios Astravo branduolinės elektrinės statyboms, atėjo metas sutelkti visas diplomatines pastangas“

Seimo narių grupė Seime įregistravo rezoliuciją, kviečiančią Estijos, Latvijos ir Lenkijos parlamentarus priimti teisės aktus, neleisiančius nesaugių branduolinių elektrinių vystytojų tiekiamai elektrai patekti į Baltijos šalių ir Lenkijos elektros sistemas. Pasak vieno iš rezoliucijos autorių, Seimo nario Žygimanto Pavilionio, norint užkirsti kelią nesaugios Astravo branduolinės elektrinės statyboms, atėjo metas sutelkti visas diplomatines pastangas: „Praėjusių metų vasarą surinkome piliečių parašus įstatymo, draudžiančio tiekti Astravo ir kitų nesaugių elektrinių gaminamą elektrą į Lietuvos rinką, iniciatyvai. Neseniai ši iniciatyva virto įstatymu, kuriam buvo pritarta Seime. Šiandien privalome žengti dar vieną žingsnį ir visomis diplomatinėmis priemonėmis sutelkti mūsų artimiausius sąjungininkus kovai prieš šias, grėsmę viso regiono saugumui keliančias, statybas. Seimui tenka ypatingas vaidmuo kelti Astravo klausimą tarptautiniu lygiu, tiesiai bendrauti su kitų šalių parlamentarais, kurie nulemia savo šalies užsienio politikos trajektoriją ir balsuoja už panašius įstatymus“, – rezoliucijos projektą komentavo Ž. Pavilionis. Rezoliucija taip pat kviečiama palaikyti Lietuvos tarptautines iniciatyvas, nukreiptas prieš nesaugių branduolinių elektrinių statybas, primenant, kad energetinio saugumo trūkumas yra esminis veiksnys išlaikantis Baltijos valstybes ir Europą Rusijos įtakos sferoje. Anot kito prie rezoliucijos projekto prisidėjusio Seimo nario, Lauryno Kasčiūno, būtina numatyti priemones, kuriomis pasiektume išsikeltus tikslus: „Rezoliucijoje siūlome partneriams kartu kreiptis į Europos Sąjungos institucijas siekiant formuoti bendrą ES politiką, kuri užtikrintų tarptautinių reikalavimų taikymą visiems elektrinių projektams, padėtų apsisaugoti nuo nesaugių trečiųjų šalių elektrinių vystymo ES kaimynystėje, uždraustų nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagamintos elektros patekimą į ES rinką. Bendra pozicija su artimiausiais kaimynais svarbi, nes tokios šalys, kaip Baltarusija ar Rusija privalo suprasti, kad tai yra ne vien Lietuvos problema, o viso regiono ir visos Europos rūpestis“, – teigė L. Kasčiūnas. Seimo nariai viliasi, kad į šią rezoliuciją bus atsižvelgta tiek Seime, tiek kaimyninių šalių parlamentuose. Seimo narys Vytautas Bakas sako: „Branduolinė sauga neturi sienų ir galiojantys tarptautiniai susitarimai įpareigoja visus. Deja, susidariusi padėtis nepalieka kitos išeities kaip patiems imtis griežtų priemonių ir bandyti mobilizuoti artimiausius sąjungininkus bei visą tarptautinę bendruomenę“. Rezoliucijos projektą pasirašė Seimo nariai: Žygimantas Pavilionis, Laurynas Kasčiūnas, Virginijus Sinkevičius, Gabrielius Landsbergis, Dainius Kreivys, Virgilijus Poderys, Vytautas Bakas. 

Apklausa atskleidė nacionalinius eismo kultūros ypatumus

Raimonda Mailaitė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje Komunikacijos projektų vadovė Stereotipiniai streso keliuose faktoriai atrodo labai paprasti: nesidairantys pėstieji erzina vairuotojus, nepraleidžiantys automobilių vairuotojai nervina praeivius, o visur lakstantys dviratininkai – visus. Tačiau visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo ką kita – ne tik pėstiesiems bei dviratininkams, bet ir automobilių vairuotojams daugiausia streso kelia ir saugią kelių atmosferą griauna neatsakingas kitų sutinkamų vairuotojų elgesys. Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, jog šie rezultatai puikiai iliustruoja, su kokiomis eismo kultūros problemomis Lietuvoje susiduriama dažniausiai. „Kažkiek nesusikalbėjimo ir streso kelyje bus visada, tačiau tyrimas rodo, kad svarbiausios jo priežastys dažniausiai yra būtent tos, kurias pašalinti lengviausia. Streso lygis keliuose nuslūgtų laikantis korektiško atstumo, laiku perspėjant apie planuojamą manevrą, o jei kyla nesusipratimas – reaguojant draugiškai, o ne, grubiai tariant, pakeltu tonu vertinant kito eismo dalyvio protinius sugebėjimus, rodant įvairius gestus, bandant trukdyti kelyje“, – sako A. Žiukelis. Automobilių vairuotojai pasigenda erdvės Apklausos metu automobilių vairuotojai minėjo, kad juos labiausiai iš vėžių išmuša posūkių nerodantys kiti automobilių vairuotojai, į gatvę netikėtai išbėgantys ar pažymėtas perėjas apskritai ignoruojantys pėstieji. „64,4 proc. automobilių vairuotojų išskyrė, jog jiems daugiausia streso sukelia manevrų metu posūkių nerodantys kiti automobilių vairuotojai. Netikėtai į perėją išeinantys pėstieji bei gatvę neleistinoje vietoje kertantys praeiviai stresą kelia atitinkamai 57 ir 53,8 proc. vairuotojų. Kiek mažesnei vairuotojų daliai nepasitenkinimą kelia staigiai manevruojantys tarp eismo juostų (51,4 proc.), agresyviai iš galo privažiuojantys (50,5 proc.) ir kitų automobilius parkavimo vietose užstatantys (41,4 proc.) vairuotojai“, – apklausos duomenis komentuoja BTA specialistas. Pasak jo, vairuotojų vardinami dirgikliai tiesiogiai susiję su eismo saugumu, nes įvardijamos situacijos iki minimumo sumažina laiką, skirtą sureaguoti, suvaldyti savo automobilį ir išvengti skaudaus eismo įvykio. Pėstieji nori būti matomi Jei automobilių vairuotojams vieną didžiausių stresų kelia pėstieji, tai pastarieji pirmą vietą stresorių sąraše skiria automobilių vairuotojams. „Pėsčiųjų atsakymai sufleruoja, kad ši eismo dalyvių grupė kelyje nori būti geriau matoma. Apskritai pėstieji kalba apie elementarią eismo kultūros stoką, nepagarbos kitiems eismo dalyviams apraiškas, kurių galima išvengti neužmirštant, kad sėdintieji prie automobilio vairo nėra vieninteliai, dalyvaujantys eisme“, – sako A. Žiukelis. Didžiausiai daliai, arba 61,6 proc., pėsčiųjų stresą kelia per perėją nepraleidžiantys vairuotojai. Kiek daugiau nei pusė jų (50,8 proc.) kaip problemą išskiria vandeniu ar purvu aptaškančius automobilius, o žemiau stresorių sąraše rikiuojasi ant šaligatvių pastatyti automobiliai (38,6 proc.) ir pėsčiųjų takais važinėjantys dviratininkai. Savo vietą dviratininkai dar tik bando išsikovoti Tyrimo duomenimis, 56,9 proc. dviratininkų nepatogumų sukelia pavojingai manevruojančios motorinės transporto priemonės. Antrą ir trečią vietas tarp didžiausių dirgiklių dalinasi dviračių takus užimantys pėstieji (52,8 proc.) ir automobiliai (38 proc.). „Dviračių takai dažniausiai įsiterpia arba į pėsčiųjų erdvę, kur užima dalį šaligatvio, arba į automobilių vairuotojų teritoriją, pasiimdami dalį kelkraščio. Akivaizdu, kad kol susiformuos nauji įpročiai ir bus priimtos žaidimo taisyklės, tarp eismo dalyvių gali vykti nesusipratimų. Nors labiausiai dviratininkus gąsdina nepraleidžiantys ar pavojingai priartėjantys automobiliai, ne ką mažiau ir jie patys bijo sužaloti į dviračių taką išėjusį pėsčiąjį“, – teigia BTA ekspertas. Jo žodžiais, nepagarbus, kitus eismo dalyvius ignoruojantis elgesys kelia daugiausiai streso, o tai labai daug pasako apie nemandagaus elgesio paplitimą ir mastą. „Lietuvoje jau ima prigyti nauja kultūra, kuri efektyviai mažina prarają tarp skirtingų eismo dalyvių ir yra puikus draugiško kontakto pavyzdys. Gatvę kertantis pėsčiasis šypsena, linktelėjimu ar rankos mostu padėkoja sustojusiam automobilio vairuotojui, net jei jis ir taip privalo sustoti prieš perėją. Jei panašiai vienas į kitą reaguotume vairuojant automobilį, didelė dalis konfliktinių situacijų net neprasidėtų. Labai svarbu ir patiems sekti savo elgesį: ar visuomet rodome posūkius, ar nepuolame netikėtai persirikiuoti į kitą juostą, trukdydami kitiems, ar vietoje ir saugiai žengiame į gatvę kaip pėstieji“, – tvirtina BTA atstovas. 77,3 proc. respondentų bent dalį laiko teigė laikantys save pėsčiaisiais, 45,1 proc. automobilių vairuotojais ir 21,5 proc. dviratininkais. Tyrimą, kurio metu apklausti 1005 žmonės, birželio 2-10 d. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“, draudimo bendrovės BTA užsakymu. Draudimo bendrovė BTA yra viena iš didžiausių ne gyvybės draudimo bendrovių Lietuvoje, Baltijos šalių draudimo rinkos lyderės „Vienna Insurance Group AG“ narė. 2016 m. BTA užregistravo beveik 50 000 žalų, klientams atlygino nuostolių už 36,4 mln. eurų. Ilgametę draudimo veiklos patirtį turinti bendrovė savo klientams siūlo vieną plačiausių draudimo produktų pasirinkimą rinkoje. Pernai BTA savo draudimo partneriu pasirinko daugiau nei 500 000 privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 000 000 draudimo sutarčių už 67,7 milijonus eurų.  ...

Rūta Vainienė. Ir vėl de javu kaip prieš dešimtmetį, kai po nakties pabudome su naujais mokesčiais

Ilgai lauktas mokesčių pertvarkymo planas – jau ant stalo. Kaip ir galima buvo tikėtis – iš valdžios gerų naujienų verčiau nelauk. Ir jei bus viena kita geresnė žinia, jas būtinai nusvers mokesčių kėlimo planai. Tai štai, gerosios žinios skirtos mažas pajamas gaunantiems asmenims. Jiems didės nepamokestinamasis pajamų dydis. Mažesnį gyventojų pajamų mokesčio tarifą mokės ir mažesnes nei 30 tūkst. eurų per metus gaunantys asmenys, kurie užsiima individualia veikla ir priklauso taip vadinamoms „laisvosioms profesijos“. Mokesčių atostogos metams bus suteiktos tiems, kurie pirmą kartą gyvenime pradėjo verslą. Tačiau čia gerosios naujienos ir baigiasi. Toliau rikiuojasi švelniai sakant – vulgarusis mokesčių kėlimas. Kam kils mokesčiai, jei vyriausybės parengtas planas būtų įgyvendintas? Jie didės tiems asmenims, kurie užsiima individualia veikla ir lig šiol moka 5 proc. gyventojų pajamų mokestį. Jiems mokestis didės progresyviai, iki 15 proc. Negana to, pagal Finansų ministerijos pateiktus efektyvaus mokesčio tarifo skaičiavimus, kyla įtarimas, kad progresinį tarifą individualiai veiklai žadama taikyti itin inovatyviai, švelniai pasakius. Mokesčiai yra žmonių kūrinys, tad nenuostabu, kad nauji žmonės gali sukurti naujų schemų. Tačiau pasaulyje įprasta, kad esant progresiniam apmokestinimui, didesnis apmokestinimo tarifas taikomas tik pajamoms, kurios viršija nustatytą laiptelį. O toms, kurios iki jo – taikomas mažesnis tarifas. Jei, kaip siūlo ministerija, iki 10 tūkst. eurų pelnui būtų taikomas 5 proc. tarifas, tai net ir 50 tūkst. gaunantis asmuo turėtų nuo pirmųjų 10 tūkst. mokėti tuos pačius 5 proc. Finansų ministerijos pateikti skaičiai apie efektyviuosius tarifus kelia pagrįstų įtarimų, kad gali būti kitaip. Kad didesnis tarifas bus skaičiuojamas nuo visų pajamų, jei jos viršija nustatytą ribą. Koks tai yra absurdas, bus verta pakalbėti tada, kai matysime ne reformos skaidres, o parengtus teisės aktus. Mokesčių kėlimui turi būti pasirengę ir nekilnojamojo turto savininkai. Čia irgi siūlomas progresinis tarifas, ir dar kokio dydžio – 2 proc. nuo mokestinės turto vertės! Šis mokestis klastingas tuo, kad kyla ne tik tada, kai pakelia tarifą. Jis kyla ir tada, kai Registrų centras pakeičia mokestinę vertę. Kitas mokestinės vertės perskaičiavimas – 2021 metais. Jokio poilsio turintiems nekilnojamojo turto – vien pamąstymai, ar neperrašius jo juridinio asmens vardu – juk jiems mokestis mažesnis, štai Vilniuje – vienas procentas. Tie, kas gauna mažiau nei minimalią algą, irgi turi įtempti ausis. Mat siūloma, kad „Sodra“ būtų skaičiuojama nuo minimalios algos, nepaisant, kokia etato dalimi žmogus dirba. Kai kuriais atvejais gali nutikti taip, kad „Sodrai“ darbdavys turės atseikėti daugiau nei sumokės darbuotojui! Ministras žadėjo išimtis tiems, kurie objektyviai dirba maža etato dalimi, pavyzdžiui, yra kokios nors nedidelės garažų bendrijos primininkas. Bet visų tokių atvejų – neaprašysi. Kita vertus, o kur gi žadėtas mokesčių sistemos paprastumas? Nežinia kodėl pasiūlyta pakelti PVM viešbučiams. Čia irgi keista mokesčių kūrėjų inovacija, juk viešbučiai didžiąja dalimi apgyvendina užsieniečius, ir tai reiškia paslaugos eksportą. PVM eksportui įprasta – nulinis tarifas. Vis tik mokesčių reformas mūsuose lydi ir dar vienas užkeikimas – niekaip nepavyksta jų įgyvendinti taip, kad viskas būtų laiku, kad mokesčių pakeitimai būtų priimti likus pusei metų iki jų įsigaliojimo. Štai ir dabar turime tik skaidres, o Finansų ministerija iki liepos 1d. vykdo konsultaciją su gyventojais. O kur dar visa procedūra Seime. Ir vėl de javu kaip prieš dešimtmetį, kai po nakties pabudome su naujais mokesčiais. Rūtos Vainienės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ....

Ūkio ministras M. Sinkevičius JAV susitiko su didžiausios pasaulyje biotechnologijų asociacijos viceprezidentu

Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius vizito JAV metu susitiko su Biotechnologijų inovacijų organizacijos  viceprezidentu Josephu Damondu, su kuriuo aptarė Lietuvos siekį stiprinti bendradarbiavimą gyvybės mokslų srityje su JAV ir padėkojo už šiemet Lietuvai skiriamą ypatingą dėmesį forume „BIO International Convention 2017“. Ministro susitikimas su BIO viceprezidentu – pirmasis dviejų šalių bendradarbiavimo istorijoje. Taip pat šiemet „BIO International Convention 2017“ dalyvaujantiems Lietuvos atstovams suteikta galimybė prisistatyti net du kartus: ūkio ministras birželio 21 d. dalyvaus viename iš atidarymo renginių ir pristatys Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus potencialą, o „Verslios Lietuvos“ atstovai forume „Innovation Hubs“ – Vilniuje vyksiantį „Life Sciences Baltics 2018“ forumą. Susitikime su BIO viceprezidentu ūkio ministras M. Sinkevičius pažymėjo, kad Lietuva jau yra viena pirmaujančių šalių Europoje gyvybės mokslų srityje, todėl atsiveriančios galimybės JAV, ypač bendradarbiaujant su „Biotechnology Innovation Orgzanization“, tik sustiprins šį šalies ekonomikos sektorių. „Lietuva aktyviai plečia savo gyvybės mokslų pramonę Europoje, tačiau taip pat žvelgiame plačiau ir matome dideles perspektyvas JAV – tiek skatinant tiesiogines užsienio investicijas į Lietuvą, tiek lietuviškos produkcijos eksportą“, – akcentavo M. Sinkevičius. J. Damondas patikino, kad Lietuva gyvybės mokslų sektoriuje vis labiau pastebima pasauliniu mastu, o tai atveria galimybes partnerystei su JAV mokslo ir verslo atstovais. Ministro M. Sinkevičiaus pakviestas dalyvauti „Life Science Baltics“, BIO viceprezidentas teigė, kad tai bus puiki galimybė JAV atstovams pažinti Lietuvos gyvybės mokslų sektorių ir suteiks impulsą bendradarbiauti. Lietuva BIO organizuojamame tarptautiniame forume „BIO International Convention“ dalyvauja nuo 2013 metų. Lietuvai šiemet skirtas ypatingas dėmesys – ji pirmą kartą pristatyta didžiausiame pasaulyje gyvybės mokslų forume „BIO International Convention 2017“, kur turi galimybę esamiems ir potencialiems mokslo ir verslo partneriams pristatyti Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus potencialą ir jo plėtrą. BIO yra didžiausia pasaulyje asociacija, atstovaujanti biotechnologijų įmonėms, akademinėms institucijoms, valstybės technologijų centrams ir susijusioms organizacijoms JAV bei daugiau kaip 30 kitų šalių. Organizacijos nariai dalyvauja moksliniuose tyrimuose ir kuria novatoriškus sveikatos, žemės ūkio, pramonės ir biotechnologijų produktus. Vizitą JAV ūkio ministras pradėjo sekmadienį – susitiko su Los Angelo lietuvių bendruomene LABA LA.  M. Sinkevičius taip pat dalyvavo susitikimuose su Indijos švietimo ir technologijų ministru, Japonijos gyvybės mokslų asociacijos  prezidentu Osamu Naygayama, AUTM  atstovais. Ūkio ministerija, verslaspolitika.lt...

Ūkio kilimą skatina tiek eksportas, tiek vidaus vartojimas

Lietuvos bankas paskelbė, kad gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas šalies BVP metinį augimą, pavasarį prognozuotą kaip 2,6 proc., dabar prognozuoja didesnį – sudarantį 3,3 proc. Be greitai augančio eksporto, ekonomiką skatina ir vidaus vartojimas, kurį didina kylantis darbo užmokestis. „Šiuo metu stebime situaciją, kai kyla visų darbuotojų grupių darbo užmokestis, kad ir kokio dydžio atlyginimą darbuotojai gautų. Tačiau vis daugiau įmonių teigia, kad, nuolat didindamos darbo užmokestį, jos negali rasti pakankamai darbuotojų, ir tai riboja jų veiklą. Žinoma, situaciją dar labiau apsunkina prasta demografinė padėtis. Manome, kad padėtis darbuotojams bus palanki ir toliau, o didesnės algos leis gyventojams didinti išlaidas vartojimui“, − sako Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus. Lietuvos ekonomikos apžvalga rengiama ir skelbiama kas pusmetį, joje nagrinėjama realiojo sektoriaus, kainų, viešųjų finansų ir kredito kaita Lietuvoje, vertinamos Lietuvos ekonominės raidos perspektyvos. Gyventojų vartojimas šiemet bus 4,2 proc. didesnis nei pernai. Tačiau ir atlyginimų, ir su jais susijusio vartojimo augimas gali ir išsikvėpti, nes darbo našumas nekyla taip sparčiai, kaip kyla darbo užmokestis. Įmonių gaminamų produktų ar teikiamų paslaugų sąnaudos didėja, taip prarandamas konkurencinis pranašumas, todėl ilgainiui gamyba gali neaugti tiek daug, kiek augo iki šiol, o tai blogintų ir darbuotojų padėtį. Tačiau eksportas artimiausiu metu prisidės prie ekonomikos augimo – prognozuojama, kad 2017 m. jis augs 3,9 proc. Dėl suintensyvėjusios tarptautinės prekybos Lietuvos eksportuotojai aktyviau prekiauja su parneriais tiek Vakaruose, tiek Rytuose. Ypač išsiskiria transporto sektorius, kurio eksporto paslaugos pernai ūgtelėjo dešimtadaliu, o ir šiemet šis sektorius toliau nemenkai auga. Verslo plėtrą ir didesnį viso ūkio aktyvumą 2017–2018 m. skatinti turėtų ir didėsiančios investicijos, ypač – atsigaunantys lėšų iš ES fondų srautai. Kainos neatsilieka nuo kitų rodiklių ir šiemet taip pat kilstels. Prognozuojama, kad infliacija šiemet sudarys 3,2 proc. Labiausiai padidėjimą lemia aukštesnės pasaulinės naftos ir maisto žaliavų kainos, Lietuvoje šį pavasarį padidinti akcizai alkoholiniams gėrimams bei tabakui, taip pat – padidintas PVM tarifas šildymui. verlaspolitika.lt

Miškų reforma: išbraukė esminius klausimus ir pridėjo 100 eurų

Seimo valdyba birželio 13 d. nutarimu pritarė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto siūlymams dėl reikalavimų nepriklausomiems ekspertams, kurie turės įvertinti Miškų įstatymo pakeitimo projektą bei Seimo narių siūlymus dėl urėdijų reformos. Pagal minėtus reikalavimus ekspertais galės būti ir miškininkystės specialistai, turintys aukštąjį žemės ūkio mokslų studijų srities miškotyros mokslo krypties išsilavinimą ir ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį miškų ūkio tvarkymo srityje. Taip pat patvirtinta nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo techninė specifikacija bei pavesta Seimo kanceliarijai vykdyti nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešąjį pirkimą. Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos turi būti suteiktos ir išsami ekspertų išvada pateikta per 7 kalendorines dienas nuo nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties sudarymo dienos. Išbraukė esminius klausimus ir pridėjo 100 eurų Po Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvados, kad Seimo valdyba pažeidė Seimo statutą ir privalo pakartoti ekspertizės viešąjį pirkimą, kito pasirinkimo tiesiog neliko. Po pirmąkart skelbto ir neįvykusio konkurso Seimo vadovybė bandė iš viso jo išvengti – nesiėmė pakartotinų procedūrų, tačiau dėl to tik prarado laiką. Tiesa, per tokį politinį manevravimą viešojo konkurso sąlygos ir klausimai, į kuriuos privalės atsakyti ekspertai, labai pasikeitė. Dabar pagal Seimo valdybos reikalavimus nepriklausomi ekspertai turi motyvuotai atsakyti, ar teikiamas Miškų įstatymo straipsnių pakeitimo projektas atitinka teisėkūros principus, yra tinkamai integruotas į nacionalinę teisės sistemą ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams? Antra – ar įstatymo projektu siekiama įgyvendinti reforma teigiamai vertintina vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu? Be to, priduriama – jeigu šioje išvadoje siūloma, kad šiame punkte nurodytas įstatymo projektas ar Seimo narių pasiūlymai tikslintini, turi būti suformuluotas konkretus siūlymas (įstatymo projekto tekstas) ir pateiktas šio siūlymo pagrindimas. Ankstesni klausimai, į kuriuos atsakymus iš nepriklausomų ekspertų tikėjosi gauti skirtingoms Seimo frakcijoms priklausantys parlamentarai, buvo kitokio pobūdžio. Jie prašymą Seimo valdybai dėl privalomo nepriklausomo ekspertinio teisės akto projekto įvertinimo net 46 narių vardu pateikė dar kovo 20 d. Po to sąlygas ir klausimus viešajam konkursui rengė, o po apskundimo STT patikslino Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (AAK). Tuomet ekspertizė turėjo atsakyti į 10 klausimų – koks valstybinių miškų valdymo modelis taikomas kitose Europos Sąjungos valstybėse, koks valstybinių miškų ūkio valdymo reformos kaštų ir naudos santykis bei ekonominis pagrįstumas, ar siūlomas valstybinės įmonės statusas geriausiai atitinka valstybės strateginius poreikius valdant, tvarkant ir naudojant vieną svarbiausių šalies turtų, ar siūlomas centralizavimas sumažins korupciją ir didins skaidrumą, o medienos pramonei bus sudarytos palankesnės sąlygos apsirūpinti žaliava, kiek miškų ūkio valdymo pertvarka pareikalaus išlaidų iš biudžeto, kokia reformos įtaka bus darbo vietų kūrimui ir išlaikymui bei pan. „Ekspertizės techninės sąlygos paruoštos labai kvalifikuotai, išdėstyta dešimt klausimų, į ką turi būti atsakyta, tačiau reikalavimai ekspertams pernelyg aukšti. Seimo valdyba su 100 eurų užmokesčiu iš ekspertizės tiesiog pasityčiojo“,- tuomet sakė Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas, prof. dr. Edmundas Bartkevičius. Kad už tokį atlyginimą neatsiras kvalifikuotų ekspertų, teigė ir kiti miškininkystės specialistai bei politikai. „Aš Seimo pirmininkui sakiau, kad už tokius pinigus tikrai neatsiras, kas to imtųsi ir tai tik nereikalingas laiko gaišinimas“, – kalbėjo AAK pirmininkas Kęstutis Mažeika. Net urėdijų reformos projektą rengusios Aplinkos ministerijos viceministras Martynas Norbutas teigė, kad tokio darbo niekas negali atlikti nei už šimtą, nei už tūkstantį eurų. Už tokios apimties įvertinimą, anot jo, vidutiniškai reikėtų 10–15 tūkst. eurų arba gerokai sumažinti reikalavimų apimtį. Būtent pastarasis variantas dabar ir pasirinktas, tiesa, Seimo vadovybė konkursui papildomai pridėjo dar 100 eurų – iš viso ekspertams už išvadą būtų sumokėta 200 eurų. Siūlo ieškoti kompromiso Pagal Seimo statuto 145 straipsnį, jeigu įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti teisinį reglamentavimą (nustatyti, pakeisti arba panaikinti teisės subjektų teises arba pareigas, formuluoti tam tikrų sričių reformos kryptis arba raidos strategiją) ir pagrindinis komitetas arba ne mažiau kaip vienas penktadalis Seimo narių paremia ekspertizės iniciatyvą, Seimo valdyba turi užsakyti nepriklausomą ekspertinį teisės akto projekto įvertinimą. Ekspertinė išvada yra teisės aktą lydintis dokumentas, pristatomas per svarstymus komitetuose ir Seimo posėdyje. Buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas priminė, jog galioja bendra taisyklė, kad Seimo narys balsuodamas ir išreikšdamas savo valią turi būti sąmoningas ir tą klausimą gerai išmanyti. „Jeigu kyla abejonių, yra daug būdų jas pašalinti ir išsiaiškinti esmę, o vienas iš jų – Seimo narių prašymas skelbti ekspertizę. Tai teisėtas prašymas ir Seimo valdyba, matydama, kad parlamentarams reikia tokio atsakymo, turi per daug nesvarstyti, o tiesiog skirti tokią ekspertizę ir padaryti viską, kad Seimo nariai galėtų susipažinti su jos išvadomis ir atitinkamai balsuoti“, – sakė A. Paulauskas. Jam atrodo, kad dabartiniu atveju Seimo valdyba tiesiog bijo ekspertizės, kad ji nepateiktų kitokios išvados nei teikia Vyriausybė. „Jei yra tokia baimė, man atrodo, kad reikia susėsti ir galvoti, kaip pašalinti tuos prieštaravimus ir ieškoti kompromiso, o ne „buldozeriu“ važiuoti. Toks jautrus klausimas, kaip urėdijų naikinimas ar apjungimas, reikalauja didesnio sutarimo. Geriau išklausyti įvairių nuomonių ir pabandyti surasti bendrą vardiklį“, – patarė politikas. Jo nuomone, Seimo valdyba elgiasi neteisingai, jei Seimo nariams kilusius klausimus pakeičia kitais. Balsuojant už įstatymą parlamentarams geriau turėti atsakymus – Seimo vadovybė ir pirmininkas turi to siekti. Be to, skirti didesnę sumą ekspertams galimybių tikrai yra. „Mes skirdavome ir didesnes sumas. Jei klausimas svarbus ir reikalinga atitinkama ekspertų kvalifikacija, lėšų visada galima rasti. Už 200 eurų rimtų ekspertų nepakviesi ir rimtų klausimų neišspręsi“, – mano buvęs Seimo vadovas. Miškininkų bendruomenė urėdijų veiklos optimizavimo gaires yra išsamiai išnagrinėjusi ir pasiūliusi priimtinus variantus. Lietuvos miškininkų sąjungos suvažiavimas bei Urėdų taryba patvirtino, kad reforma reikalinga. Urėdijos turėtų būti stambinamos jas apjungiant, galbūt ir iki 25 valstybinių įmonių, o jų valdomų miškų plotas turėtų būti ne mažesnis kaip 30 tūkst. ha bei apvaliosios medienos metinės gamybos apimtys – ne mažesnės nei 100 tūkst. kubinių metrų. miškininkas.eu

A. Bilotaitė siūlo griežtinti prekybos alkoholiu licencijų išdavimo tvarką

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Agnė Bilotaitė įregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo griežtinama prekybos alkoholiu licencijų išdavimo tvarka, o savivaldybėms suteikiama daugiau galių riboti alkoholio prekybą tam tikrose teritorijose. Įstatymo projekto tikslas – suvienodinti alkoholiu prekiaujančių juridinių asmenų steigimosi sąlygas daugiabučių gyvenamųjų namų patalpose, tuo pačiu suteikiant teisę namo gyventojams spręsti, ar jų kaimynystėje turėtų veikti alkoholinių gėrimų parduotuvė. Įsigaliojus pataisoms, daugiabučio gyventojų sutikimą reikėtų gauti kaskart, kai tuo pačiu adresu būtų steigiamas naujas ūkio subjektas. Pasak projekto rengėjos A. Bilotaitės, keisti dabar galiojančias įstatymo nuostatas paskatino problemos, su kuriomis jau ne vienerius metus susiduria daugelis šalies savivaldybių. „Įsigalėjo ydinga praktika, kai sustabdžius daugiabučiame gyvenamajame name įsteigto juridinio asmens alkoholio prekybos licenciją, jo vietoje įsteigta nauja įmonė pradeda verstis analogiška veikla, dėl kurios prieš tai buvusiai įmonei buvo sustabdyta licencija ir uždrausta prekyba. Naujajam juridiniam asmeniui yra palengvinti steigimosi reikalavimai, o tai leidžia, neatsižvelgiant į butų savininkų nuomonę, toliau vykdyti veiklą, dėl kurios sulaukta neigiamos aplinkinių gyventojų reakcijos. Tokie veiksmai pažeidžia gyventojų interesus ir tikrai nepadeda užtikrinti saugumo ir sveikos gyvenamosios aplinkos“, – teigė A. Bilotaitė. Siekiant griežtesnės alkoholiu prekiaujančių juridinių asmenų kontrolės, siūloma įvesti alkoholio licencijos galiojimo 5 metų terminą. Įtvirtinus numatytą reguliavimą savivaldybių biudžetai gautų daugiau pajamų. Būtų renkamas ne vienkartinis 490 EUR mokestis už licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, o daugkartinis mokestis, mokamas kas 5 metus. Įstatymo pataisų iniciatorė – Klaipėdos miesto savivaldybė, o šį pataisų projektą palaiko Seimo narių grupė, kurios pagrindą sudaro klaipėdiečiai bei keletas kitų Seimo narių. lrs.lt, verslaspolitika.lt

Lietuvos žiniasklaidos padėtis nenuteikia pozityviai

Lietuvoje didžiausią žiniasklaidos rinkos dalį dalijasi vos dvi–trys organizacijos ir šie skaičiai tikrai nenuteikia pozityviai, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Žiniasklaidos instituto vadovas Deimantas Jastramskis. Anot jo, tai kelia pavojų žiniasklaidos įvairovei. „Šiuo atveju Lietuvoje skaičiai nenuteikia labai pozityviai, bet, kita vertus, tam tikras išorinis pliuralizmas visada egzistuoja“, – pastebi D. Jastramskis. D. Jastramskio su kolegomis iš Latvijos ir Estijos atliktas tyrimas rodo, kad Baltijos šalių žiniasklaida sutelkta keliose rankose, kitaip sakant, yra labai koncentruota. – Keliems veikėjams, vaizdžiai tariant, priklauso Lietuvos žiniasklaida? – Tai – keturios rinkos, praktiškai dvi–trys organizacijos, kurios ir dalinasi didžiausią tos rinkos dalį. Jeigu kalbėtume apie radijo rinką, tai yra M1 grupė, „Radijo centro“ grupė ir LRT radijas. Jeigu kalbėtume apie televizijos rinką, yra LNK grupė ir TV3 grupė. Dienraščiuose dominuoja tos pačios grupės, kaip ir prieš 10 metų – „Lietuvos rytas“ ir „Respublika“. Kadangi tai tokia besitraukianti medija, ji lyg mažiau probleminė, bet vis dėlto ta rinka labiausiai koncentruota, nes internetas ją labiausiai veikia ir dėl to ji dar labiau koncentruojasi. Interneto rinka koncentruota vidutiniškai. Tai vienintelė rinka, kuri, pagal mūsų tyrimą, mažiau koncentruota, bet ten yra trys, galima sakyti, pagrindiniai veikėjai. Niekas nežino, kada gali ta koncentracija pasikeisti. Žinoma, ji dažnai keičiasi dėl natūralių priežasčių, kai organizacijoms gerai sekasi, jos plėtoja gerą rinkodarą. Tokiu atveju ta koncentracija – natūralus dalykas. Netgi konkurencijos reglamentavimas to nepriima kaip tam tikro subjekto, kurį reikėtų kažkaip reguliuoti. Problema kyla tada, kai rinka koncentruojama jungiantis organizacijoms, paprastai kalbant, kai viena įmonė perka kitą. – Ar tokioje koncentracijoje matote daugiau pliusų ar minusų? – Jeigu kalbame iš žiniasklaidos įvairovės ir pliuralizmo pusės, žinoma, yra daugiau minusų. Jeigu kalbėtume iš verslo pusės, ekonominės pusės, galingos organizacijos turi daugiau išteklių plėtoti kokybišką turinį, bet ar jos tuo naudojasi? Tai probleminis klausimas. Rečiau atsitinka, kad investuojamas pelnas. Lietuvos rinkoje nėra daug organizacijų, kurios gautų didelį pelną. Yra pavyzdžių, kur būtų galima sakyti – štai, buvo kažkoks žingsnis link žiniasklaidos paįvairinimo. Problema, kad tada reikia vertinti turinį, ar yra kažkokia vidinė įvairovė. Pavyzdžiui, yra organizacijų, kuriose ta vidinė turinio įvairovė palyginti didelė. Kiti gal labiau laikosi kažkokios tendencijos ar turi tam tikro tendencingumo, šališkumo kryptį. – Ar matote būtent dėl tos koncentracijos žiniasklaidoje kylančių problemų? – Prisiminkime nesenus įvykius, kurie turi tęsinį ir šiais metais. Pernai dviejų žiniasklaidos grupių vadovai tapo įtariamaisiais. Jeigu kalbame apie „MG Baltic“, turinčia penkis kanalus ir kitos žiniasklaidos, jie valdo tikrai nemažą dalį rinkos. Valdomose žiniasklaidos priemonėse vien tos bylos ir politinės korupcijos įrėminimas yra vienoks. Kitoje žiniasklaidoje – kitoks. Gerai, kad žiniasklaidoje yra tam tikra įvairovė ir iš kitų žiniasklaidos priemonių galima sužinoti objektyvesnę informaciją. Gerai, kad turime LRT ir LRT RADIJĄ, kurio auditorija gana didelė, beveik 20 proc. Jeigu kalbame apie kitą grupę, „Lietuvos ryto“ grupę, vyksta tęstinė byla. Kaip tik šią savaitę Europos Parlamentas svarstė su tuo susijusius dalykus, panaikino Rolando Pakso neliečiamybę. Tai vėlgi susiję su žiniasklaidos grupe, kuri turi nemenką įtaką trijuose sektoriuose. Ji turi dienraštį, televiziją ir interneto portalą. Kai tos žiniasklaidos priemonių daug, kyla tam tikra problema, nes dalis auditorijos [...] vargu ar gali gauti objektyvią informaciją. – Iš dalies galime apibendrindami pasakyti, kad yra dvi pusės, kaip jūs sakėte, žurnalistika – profesionalioji pusė, ir verslas. Jūs matote, kad Lietuvoje labiau dominuoja verslas, verslininkai bando užsidirbti. Pasigendate investicijų į turinį. Kodėl jos nedaromos? – Taip yra ne tik Lietuvoje, visur. Normalu, kad dalies komercinės žiniasklaidos pagrindinis tikslas – užsidirbti. Priemonė – vykdyti arba nevykdyti tam tikros misijos, susijusios su turiniu. Tai visiškai natūralūs procesai. Kadangi rinka tokių dalykų savaime nesureguliuoja, yra tokia institucija, kaip visuomeninis transliuotojas, kuris turi kompensuoti tai, ko nepadaro likusi rinka. Šioje situacijoje labai svarbi būtent visuomeninio transliuotojo misija. Visuomeninis transliuotojas turi vienaip ar kitaip išsaugoti tą pliuralizmą. Žinoma, priklauso ir nuo to, kiek visuomeninis transliuotojas turi auditorijos. Šiuo atveju radijas ir televizija yra skirtingose pozicijose. LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.ltS  

Kodėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas nebūtinai reiškia kovą su šešėline ekonomika?

Kauno technologijos universiteto (KTU) prof. dr. Vaida Pilinkienė Lietuvoje netyla diskusijos dėl siūlymo LR Seimui priimti įstatymą, draudžiantį grynaisiais pinigais atsiskaityti už sandorius, viršijančius 3 tūkst. eurų. Kokia praktika taikoma Europoje ir tokius veiksmus sieti su kova prieš šešėlinę ekonomiką nėra visiška tikslinga? Pirminės tokio siūlymo ištakos yra Europos Komisijos išplatintas komunikatas dėl kovos su teroristų finansavimu stiprinimo veiksmų plano. Jame pabrėžiamos teroristų veiklos finansavimo aplinkybės, kai už jų veiklą mokama grynaisiais pinigais, ir siūloma Europos Sąjungos šalims narėms imtis priemonių apriboti galimas viršutines mokėjimo grynaisiais pinigais ribas. Šiuo metu Europos Sąjungos šalyse atsiskaitymų grynaisiais pinigais riba varijuoja nuo 500 eurų Graikijoje iki 15 tūkst. eurų Lenkijoje. Nepaisant piliečių saugumą garantuojančių iniciatyvų, Europoje jos buvo sutiktos ne itin palankiai. Vokietijoje ir Austrijoje siūlymai apriboti grynųjų pinigų sandorius iki 5 tūkst. eurų buvo kritikuojami apeliuojant į asmeninės laisvės ir anonimiškumo ribojimą, kas konstitucinės demokratijos sąlygomis veikiančiose šalyse nėra toleruotina. Netgi Švedijoje neišvengta neigiamų reakcijų, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių, nors ši šalis iki 2030 m. planuoja tapti pirmąją pasaulio šalimi be grynųjų pinigų. O tokie miestai kaip Stokholmas ir Giotenburgas jau dabar yra miestai beveik be grynųjų pinigų (angl. cash-free). Įdomu tai, kad Lietuvoje šio siūlymo pagrindinis leitmotyvas yra šešėlinė ekonomika ir jos pasekmės. Paneigti, kad dauguma šešėlinės ekonomikos sandorių vykdomi grynaisiais pinigais būtų sunku, tačiau reiktų būti atsargiems vienareikšmiškai vertinant grynųjų pinigų ir šešėlinės ekonomikos sąsajas. Net apribojus grynųjų pinigų sandorius, šešėlinės ekonomikos mastas gali pakisti menkai dėl tokių priežasčių kaip mokestinė našta, administracinio reguliavimo intensyvumas ir kokybė, viešųjų paslaugų kiekis ir kokybė, valstybės paramos sistemos, korupcijos lygis ir kt. Moksliniais tyrimais ne kartą yra įrodyta tiesioginis priežastinis ryšys tarp mokesčių dydžio ir šešėlinės ekonomikos, t.y., augantys mokesčiai skatina šešėlinę ekonomiką ir atvirkščiai. Be to, net ne mokesčių dydis, o būtent tai, kaip surinktas mokestines pajamas valstybė panaudoja, yra mokestinės sistemos įtakos šešėlinei ekonomikai esmė. Tai pagrindžia, kodėl danai, norvegai ar švedai, kurie moka sąlyginai didelius mokesčius valstybei, neteikia reikšmės jų dydžiui, nes mato akivaizdžią jų grąžą tiek namų ūkiams, tiek šalies ekonomikai. Taigi tokie sprendimai, kaip grynųjų pinigų sandorių ribų nustatymas, reikšmingą įtaką šešėlinei ekonomikai galėtų turėti tuo atveju, jeigu jie veiktų kompleksiškai kartu su kitų kontrolės priemonių įgyvendinimu bei palankios ekonominės aplinkos skatinimu.

Lietuvos darbdavių konfederacija skaičiuoja alkoholio suvartojimą

Giedrė Narbutaitė, Agentūra 1323 (UAB Trylika-dvidešimt trys) Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Lietuvos laisvosios rinkos instituto bei „Synopticom“ duomenys rodo, kad, į skaičiavimus įtraukus šešėlinio alkoholio pardavimus ir emigrantų išvežamą alkoholį, praėjusiais metais Lietuvoje vienam asmeniui, vyresniam nei 15 metų, teko 12,8 litrų alkoholio. Labai panašią statistiką skelbia ir Statistikos departamentas, kurio duomenimis praėjusiais metais vienam šalies gyventojui teko 13,2 l gryno alkoholio. Tuo metu Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skelbiami skaičiai kečiasi priklausomai nuo situacijos. „Prieš mėnesį PSO skelbė, kad vienam lietuviui tenka 18 litrų grynojo alkoholio, iš kurių 5 litrai – neva šešėlinis. Šiandien jau beliko tik 16 litrų. O prieš trejus metus Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, kuriame dirbo ministras Aurelijus Veryga, suskaičiavo, kad 2010 metais vienam gyventojui teko tik 0,8 litro šešėlinio alkoholio. Tai kokie skaičiai buvo pateikti PSO? Panašu, kad skaičiai keičiasi priklausomai nuo to, kokia įstatymų priėmimo stadija. Tai yra manipuliacija,“ – teigia Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas. Pasak jo, VMI ir Statistikos departamento faktiniai duomenys atskleidžia realią situaciją Lietuvoje, kitaip nei PSO statistika, parengta pagal duomenis, kurie skirtingose šalyse surenkami taikant nevienodą metodiką. „Remiantis VMI, Lietuvos laisvosios rinkos instituto bei „Synopticom“ duomenimis, vienam šalies gyventojui teko mažiau nei 13 l grynojo alkoholio. Šie duomenys beveik sutampa su Statistikos departamento skelbta informacija. Tačiau šie skaičiai visiškai neatitinka PSO duomenų, kurie skelbia, kad lietuviai išgeria tai po 18 litrų, tai po 16 litrų grynojo alkoholio. PSO turėtų labai aiškiai nurodyti, iš kur ima informaciją, kokią metodologiją taiko ir kaip gauna skaičius, kurie yra visiškai nutolę nuo realybės. Formulės ir dėmenys turi būti paviešinti,“ – teigia D. Arlauskas. VMI skaičiuoja, kad 2016 m. Lietuvoje parduotas grynojo alkoholio kiekis sudarė apie 33 mln. l. Prie šio skaičiaus reikėtų pridėti šešėlinę rinką, kuri, Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, sudaro 22 proc. šalyje parduodamų stipriųjų gėrimų. Pagal šią statistiką, šešėliui tenka apie 3,5 mln. l grynojo alkoholio. Dalį gėrimų iš Lietuvos išsiveža sugrįžę emigrantai, tad šį kiekį iš bendros statistikos reikia atimti. Pagal „Synopticom“ atliktą tyrimą, emigrantų į užsienį išgabentų alkoholinių gėrimų kiekis siekia apie 5 mln. l.   „Skaičiuojant, kiek litrų vienam gyventojui tenka grynojo alkoholio, būtina atimti emigrantų išvežamo alkoholio kiekį. Negalime jų išgerto alkoholio priskirti Lietuvos gyventojams. Taip duomenys būtų iškraipomi“, – tikina Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas. Pernai liepą vyresnių nei 15 metų gyventojų Lietuvoje buvo 2464811, todėl šalyje suvartojamo grynojo alkoholio skaičius padalinamas būtent tokiam skaičiui žmonių. Remiantis šiais duomenimis, vienam Lietuvos gyventojui, vyresniam nei 15 metų, tenka 12,8 l alkoholio. „Derėtų nepamiršti, kad dalį alkoholio Lietuvoje nuperka į šalį atvykę turistai. Atėmus jų išgertą kiekį, kiekvienam gyventojui tenkantis alkoholio kiekis turėtų sumažėti dar labiau“, – teigia D. Arlauskas.   ---...

Vilniaus išorinio pietinio aplinkkelio trasa pailgės beveik 10 kilometrų

Audronė Filimanavičienė, LR Susisiekimo ministerija Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos parengtam nutarimo projektui, kurio tikslas – visuomenės reikmėms išpirkti žemę, kurioje bus tiesiamas valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 – Vilniaus pietinio aplinkkelio – 7,9–17,4 km ruožas. Tai antrasis sostinės pietinio aplinkkelio tiesimo darbų etapas. Jis turėtų būti baigtas ne vėliau kaip iki 2025 m. pabaigos. „Šį ypatingos valstybinės svarbos projektą planuojama įgyvendinti trimis etapais. Aplinkkelis taps jungtimi tarp Vilniaus–Kauno ir Vilniaus–Minsko magistralių. Naujas kelias pagerins šalies ir tarptautinį susisiekimą, ypač sunkiasvorių transporto priemonių eismą sostinės prieigose, bus sprendžiama transporto spūsčių problema“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Vilniaus miesto išorinio pietinio aplinkkelio tiesimo darbai buvo pradėti 2011-ųjų pavasarį. Pirmojo darbų etapo metu buvo rekonstruota Kirtimų gatvė nuo magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda iki miesto ribos. Nuolat didelio transporto srauto sulaukiantis kelias buvo visiškai atnaujintas. 7,85 km ilgio aplinkkelio ruožas tapo 4 eismo juostų keliu su skiriamąja juosta viduryje ir dviejų lygių sankryžomis. Būtent dėl tokių sankryžų vairuotojams nebereikia sukti į kairę, kertant priešpriešinio eismo juostą. Antrajame etape bus rekonstruotas krašto kelias Nr. 202 Vaidotai–Baltoji Vokė ir nutiestas naujas dviejų eismo juostų kelias iki magistralinio kelio A15 Vilnius–Lyda. Aplinkkelio trasa iki maždaug 9 km turėtų sutapti su krašto keliu Nr. 202 Vaidotai–Baltoji Vokė, o nuo šio kelio sankryžos su įvažiavimo keliu į Vaidotų geležinkelio stotį bus tiesiamas visiškai naujas kelias. Ties Valčiūnų gyvenviete naujas kelias kirs geležinkelį ir rajoninį kelią Nr. 5203 Ąžuolijai–Juodšiliai–Jašiūnai, toliau eis per Dusinėnų mišką, kol pasieks magistralinį kelią A15 Vilnius–Lyda ir taps tarptautinės magistralės E85 Lyda–Vilnius–Kaunas–Klaipėda dalimi. Visuomenės reikmėms numatoma išpirkti apie 100 privačių žemės sklypų, kurių bendras plotas – beveik 30 ha. Valstybinė žemė, būtina aplinkkelio II etapo tiesimo darbams atlikti, sudaro 0,85 ha. Trečiajame darbų etape aplinkkelis turėtų būti tiesiamas daugiausia neapgyvendinta teritorija, dirbamomis žemėmis, kirsti kelis miškus ir prisijungti prie magistralinio kelio A3 Vilnius–Minskas.

R. Budbergytė. O kur didesni mokesčiai daug uždirbantiems ?

Labai skambiai, bet gana kukliu „Mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimu“ pavadintas praėjusią savaitę Vyriausybės pristatytas mokesčių pertvarkos planas jau sulaukė nemažai atgarsių. Daugiausia kritikos strėlių – dėl ambicingumo stokos. Pajamų nelygybė Lietuvoje jau kelerius metus išlieka viena didžiausių Europoje. Tai kenkia ne tik ekonomikos augimui, makroekonominiam stabilumui, bet ir ženkliai didina emigracijos mastus. Mokesčių pertvarka yra būtina, siekiant mažinti pajamų nelygybę bei socialinę atskirtį. Rūpestis mažiausiai uždirbančiais, šeimomis, auginančiomis vaikus, kompleksiškai mažinant jų apmokestinimą ir didinant socialines išmokas yra prioritetinis. Pasak mokesčių pertvarkos strategų, pritarus teiktiems siūlymams mažai uždirbančiųjų mokesčių našta bus artima Estijos mokesčių naštos lygiui ir ji bus mažesnė nei kaimyninėje Latvijoje. Planuojamos rekordinės papildomos 483 mln. eurų valstybės lėšos skurdui mažinti (šiuo metu beveik 30 proc. gyvena skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje). Pozityviai nuteikia tai, kad tolygiau paskirstomas smulkaus verslo apmokestinimas, siūlomos naikinti nepasiteisinusios ir labai brangiai mokesčių mokėtojams kainuojančios lengvatos. Nepamirštamos investicijos ir inovacijos. Nėra jokių abejonių, tai – labai svarbu. Tačiau verta atminti, kad neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) prilyginus minimaliai mėnesinei algai (MMA), nebelieka rezervo mažai uždirbantiems netolimoje ateityje tikėtis didesnių pajamų. Šiek tiek glumina siūlomas nedrąsus žingsnis šešėliui mažinti. Didesnių ambicijų pasigęsta ir kitose srityse. Tenka pripažinti, kad nepaisant to, jog pastaruoju metu darbo užmokestis augo gana neblogai, tačiau gerokai labiau didėjo pajamos iš kapitalo, kitaip tariant, gerėjantį gyvenimą labiau junta turtingesnieji. Šiuo metu Lietuvoje kapitalo mokesčiai yra penkti pagal mažumą ES ir beveik dvigubai mažesni nei Bendrijos šalių vidurkis. Pajamos iš nekilnojamojo turto apmokestinimo yra ženkliai mažesnės nei norėtųsi. Europos Komisija, pristačiusi rekomendacijas Lietuvai dėl didesnės pažangos, pastebėjo, kad mūsų šalyje yra poreikis didesniam kapitalo ir turto apmokestinimui. Tuo tarpu Finansų ministerijos technokratų parengtame mokesčių pertvarkos plane itin brangaus turto apmokestinimas labiau imitacinis, pamirštant brangaus kilnojamo turto apmokestinimą, ir tai, kad visų rūšių turto vertę reikėtų susumuoti, skaičiuojant jo mokesčio dydį. Mokestinės pertvarkos rengėjų akių nebado VU mokslininkų, vadovaujamų prof. Romo Lazutkos, atlikti tyrimai apie pajamų nelygybę, Lietuvoje pajamos, gautos iš kapitalo, yra ženkliai didesnės nei iš darbo. Ir dar yra svarbiau, kad pastaraisiais metais jos auga sparčiau, o ekonomikos augimo vaisiai atiteko turtingiausiam gyventojų sluoksniui: 15 procentų turtingiausių gavo 35 – 40 procentų visų pajamų prieaugio, o tuo tarpu 15 procentų neturtingiausių – vos 4-5 procentus. Pažymėtina, kad 20 proc. didžiausias algas gaunančių žmonių Baltijos šalyse uždirba 50 procentų visų išmokamų algų. Įdomu tai, kad pajamų nelygybė iki socialinių išmokų Lietuvoje yra gana panaši, kaip Švedijoje ir Danijoje, o mūsų valstybės perskirstomasis vaidmuo yra labai menkas. Tikėtis, kad mes esame atsakingi ir brandūs savo noru solidariai dalintis turtu ir pajamomis daugiau nei darome dabar, būtų naivu. Deja, Vyriausybės mokesčių pertvarkos planas nenumato pakankamo teisingesnio apmokestinimo, o apie progresinio tarifo įvedimą dideles pajamas uždirbantiems asmenims neužsimenama. Šiandien socialinė apsauga, o ypač skurdžios pensijos, mažai prisideda prie žmonių geresnio gyvenimo. Net ir šiuo metu planuojamos didesnės socialinės investicijos dar kol kas negarantuoja tvaraus geresnio gyvenimo ir ilgalaikės mažesnės pajamų nelygybės. Mažinant pajamų nelygybę, yra itin svarbu didinti mūsų visuomenės gebėjimus įsisavinti naujas žinias, kompetencijas, išmokti naujų įgūdžių, kad galėtume našiau dirbti, kurti didesnės pridėtinės vertės prekes, o originalios idėjos sąlygotų technologinius ir organizacinius pokyčius pažangioje ekonomikoje. Šiuo metu politikams būtų neatleistina neįžvelgti gana realios rizikos, kad gavę didesnes pensijas ir kitas socialines išmokas gyventojai (neabejotina, jie to nusipelnę), daugiau vartodami pagerins savo skurdų gyvenimą, o galiausiai per kainų padidinimą iš to vėl smarkiai uždirbs stambaus verslo atstovai. Todėl labai svarbu finansuojant socialinę ir sveikatos apsaugą, nepamiršti apgalvotai ir efektyviai investuoti į bendrąjį ugdymą, aukštąjį mokslą ir suaugusiųjų perkvalifikavimą (Europos Komisijos duomenimis lietuviai smarkiai atsilieka kompiuterinio raštingumo ir uždavinių sprendimo technologijų gausioje aplinkoje įgūdžiais). Tuomet bent jau ilgalaikėje perspektyvoje galėtume tikėtis teigiamų pokyčių darbo rinkoje. Akivaizdu, kad Finansų ministras Vilius Šapoka, pristatydamas mokesčių pertvarkos planą, neklydo, sakydamas, kad tai – tik didelių būsimų reformų pradžia. Laukia dar žymiai ambicingesni darbai - ištraukti iš milžiniško ekonominio šešėlio žadėtus šimtus milijonų ir imtis labai sunkaus neefektyvių viešųjų išlaidų peržiūrėjimo.  ...

Rekordinio ilgio povandeninė sienutė Klaipėdos uoste saugos Smeltės pusiasalį ir retus augalus

Aušra Pilkienė Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, Malkų įlankoje, palei Smeltės botaninio draustinio krantą kalamos 1,1 km ilgio apsauginės sienutės statybos darbai jau įpusėjo – artimiausiu metu turėtų būti baigti kalti visi povandeniniai poliai, liks tik juos suinkaruoti. Toks projektas, kai daugiau nei kilometro ilgio sienutė įrengiama išskirtinai tik nuo plaukiojančių platformų, Lietuvoje vyksta pirmą kartą. Praėjusiais metais prasidėjusios statybos nuo keturių plaukiojančių platformų vykdomos tam, kad nebūtų pakenkta krante Smeltės botaniniame draustinyje augantiems retiems, į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktiems augalams. Smeltės pusiasalio kranto linijos sutvirtinimo darbų imtasi, kad būtų galima pagilinti Malkų įlanką iki 14,5 metrų ir paplatinti įplaukimo į šią įlanką kanalą. 20–25 metrų atstumu nuo kranto linijos statoma povandeninė sienutė apsaugos, kad pusiasalio krantas nenušliuožtų į Kuršių marias, o per sienutę persiliejęs vanduo toliau drėkins kranto liniją, kurioje auga draustinio saugomi augalai. Prieš atliekant Malkų įlankos gilinimo darbus, buvo ištirtas jos gruntas. Nustatyta, kad dalis ruožo yra užterštas. Tikimasi šią problemą išspręsti artimiausiu metu. Išskirtinį projektą Malkų įlankoje jungtinės veiklos sutartimi vykdo viena didžiausių Baltijos šalyse transporto infrastruktūros statybų bendrovė „Latvijas tilti“ kartu su Lietuvos statybų bendrove „Borta“. „Pirmą kartą vadovauju tokios apimties darbams nuo pontoninių platformų vandenyje – tai didelis iššūkis. Ant platformų teko sukelti nemažai sunkiosios technikos: poliakales, vibrokaltus, o ir patys įlaidai, kurių kiekvienas yra nuo 17 iki 25 metrų ilgio ir 1,4 metrų pločio, sveria vidutiniškai apie 3,5 tonos. Vis dėlto darbai vyksta pagal grafiką – baigiame kalti įlaidus, liks tik užbaigti jų inkaravimą“, – pasakoja Mindaugas Kelpša, „Latvijas tilti“ Klaipėdos filialo direktorius. „Šis apsauginės sienelės statybos būdas yra sudėtingesnis nei dirbant tiesiog nuo kranto. Darbai vykdomi nuo pontonų su hidraulinėmis kojomis, viskas vyksta virš vandens, todėl, atliekant kiekvieną statybų žingsnį, reikia daugiau pastangų. Visą žiemą ir pavasarį mariose vyravo stiprūs vėjai, kartais dėl to tekdavo stabdyti darbus, nes būdavo nebesaugu dirbti“, – sako „Borta“ direktorius Kęstutis Zubrickas. Dalies sienutės metaliniai įlaidai įrengti 3 metrų gylyje po vandeniu, o vienoje vietoje, arčiau kranto, – 1 metro gylyje. Sukalus įlaidus, dar reikės visus juos baigti inkaruoti. Pagal sutartį su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, šie darbai turėtų būti atlikti iki 2018 m. kovo, tačiau tikimasi, kad visus darbus pavyks įgyvendinti dar šiemet. Investicija į šį projektą siekia 11,7 mln. eurų su PVM. Pasak M. Kelpšos, sienutės statybai iš viso bus sunaudota apie 3000 tonų metalo. Įlaidus gamina Liuksemburgo bendrovė „ArcelorMittal“. Ilgieji įlaidai į Klaipėdą plukdomi laivu, mažesnieji vežami sausuma. Apsauginės povandeninės sienutės projektą parengė UAB „Sweco Lietuva“.

„Kauno grūdams“ skirta 947 700 Eur bauda

Ieva Račickaitė, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba Konkurencijos taryba priėmė nutarimą, kad „Kauno grūdai“, įsigijusi apie 51 proc. Vievio paukštyno akcijų, įgijo pastarosios bendrovės kontrolę ir tokiu būdu įgyvendino koncentraciją, apie kurią nepranešė Konkurencijos tarybai bei negavo jos leidimo. Už šį Konkurencijos įstatymo pažeidimą „Kauno grūdams“ skirta 947 700 Eur bauda. Konkurencijos taryba tyrimą pradėjo 2014 m. spalio 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties pagrindu. Teismas nustatė, kad „Kauno grūdai“ apsimestiniais sandoriais, per statytinius 2011 m. balandžio 12 d. įgijo apie 51 proc. Vievio paukštyno akcijų. Tokiais sandoriais tikroji sandorio šalis – „Kauno grūdai“ – buvo nuslėpta, siekiant išvengti Konkurencijos įstatymu nustatytos koncentracijų priežiūros procedūros. Konkurencijos taryba atliko tyrimą ir nustatė, kad bendrovė „Kauno grūdai“, įsigijusi apie 51 proc. Vievio paukštyno akcijų, kurios suteikė teisę paskirti daugumą Vievio paukštyno valdybos narių, įgijo galimybę įgyvendinti strateginius sprendimus dėl šios įmonės ūkinės veiklos, valdymo organų sprendimų ir personalo sudėties. „Kauno grūdai“ įgytą kontrolę išlaikė ir Vievio paukštyno bankroto proceso metu – Kauno įmonė, pasinaudodama Įmonių bankroto įstatyme numatytomis galimybėmis nutraukti bankroto bylą, galėjo atsiskaityti su kreditoriais arba su jais sudaryti taikos sutartį ir atstatyti Vievio bendrovės mokumą bei atnaujinti jos veiklą. Šarūno Keserausko, Konkurencijos tarybos pirmininko, teigimu, skirdama baudą, Konkurencijos taryba atsižvelgė ir į sunkinančią aplinkybę, kad „Kauno grūdai“ slėpė padarytą pažeidimą. „Teismai konstatavo, kad bendrovė „Kauno grūdai“, sudarydama apsimestinius sandorius, siekė išvengti Konkurencijos įstatyme numatytos koncentracijų priežiūros. Statytiniai asmenys tik formaliai pasirašė akcijų įsigijimo sutartis, tačiau tikroji akcininkų teisių ir pareigų įgijėja tapo „Kauno grūdai“, – aiškino Konkurencijos tarybos vadovas. Jis apgailestavo, kad kai kurie verslo atstovai pranešimus apie koncentracijas vis dar vertina kaip formalumą: „Tai nėra formalumas, net jeigu sandoris, verslo požiūriu, nebūtų daręs didelės įtakos rinkai arba, kaip Vievio paukštyno atveju, įsigytai įmonei vėliau iškeliama bankroto byla. Kartais verslas tikisi išvengti Konkurencijos tarybos priežiūros ir nepraneša apie koncentraciją, tačiau Lietuvoje stiprėjant konkurencijos kultūrai, tokius faktus nuslėpti tampa vis sunkiau. Nepranešimas apie koncentraciją yra pavojingas pažeidimas, nepriklausomai nuo to, ar laiku kreipiantis į Konkurencijos tarybą leidimas būtų duotas, ar ne.“ Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Apie numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu 14,5 mln. Eur ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu 1,45 mln. Eur. Pranešimas apie koncentraciją turi būti pateiktas Konkurencijos tarybai iki koncentracijos įgyvendinimo. Koncentracija negali būti įgyvendinta tol, kol nėra gautas Konkurencijos tarybos leidimas. *** Koncentracijos – tai atvejai, kuomet jungiasi savarankiškos įmonės arba viena įmonė įgyja kitos įmonės kontrolę. Kadangi dėl šių pokyčių rinkoje gali būti itin apribota veiksminga konkurencija, kontrolę įgyjantys asmenys ar besijungiančios įmonės, kurių apyvartos viršija Konkurencijos įstatyme nustatytas ribas, privalo gauti Konkurencijos tarybos leidimą. Konkurencijos taryba atsisako duoti leidimą vykdyti koncentracijas, jeigu dėl jų bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje. ---...

Premjeras S. Skvernelis: nekilnojamojo turto išlaikymas valstybei kainuoja 180 mln. eurų kasmet

Pirmą kartą Lietuvoje suskaičiuota ir įvertinta, kiek valstybė valdo nekilnojamojo turto. „Stebėtina, kad per 27 metus nesugebėta šio turto inventorizuoti. Ne mažiau stebina ir neefektyvus turto naudojimas. Šią problemą pagaliau turime imti ir išspręsti“, - sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Premjero žodžiais,  ataskaitą ir siūlymus, kaip efektyviau valdyti valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą, Finansų ministerija pristatys Vyriausybės posėdyje. Tuomet ir bus priimti reikiami sprendimai. Pirmąją metinę valstybės turto valdymo ataskaitą už 2016 metus parengęs centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdytojas, valstybės įmonė Turto bankas, pateikia analizę, iš kurios matyti, kad dalis ministerijų valdo daugiau ploto, nei reikia tiesioginėms jų funkcijoms vykdyti. Valstybės nekilnojamąjį turtą sudaro daugiau nei 28 tūkst. objektų, kurių bendras plotas siekia 10,45 mln. kv. m. Šį, daugiau nei 3 mlrd. eurų likutinės vertės turtą, valdo 724 valstybės institucijos, įstaigos ir įmonės, o jo išlaikymas valstybei kasmet kainuoja apie 180 mln. eurų. Didžiausią valstybės nekilnojamojo turto dalį sudaro mokslo (beveik 19 proc.), administracinės (17 proc.) ir gamybos bei sandėliavimo paskirčių (11,5 proc.) objektai. Daugiausia turto sukoncentruota Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Ataskaita akivaizdžiai parodė, kad dalis administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto (kurį visą sudaro daugiau nei 2 tūkst. objektų, bendras jo plotas siekia 1,79 mln. kv. m, o likutinė vertė – 950 tūkst. eurų), valdomas ir naudojamas neefektyviai. „Dalis ministerijų valdo daugiau ploto nei reikia tiesioginėms jų funkcijoms vykdyti. Septyniose iš keturiolikos ministerijų vienam darbuotojui tenkantis bendras nekilnojamojo turto plotas yra didesnis nei nustatyti 28 kv. metrai, o aštuonių ministerijų išlaikymo sąnaudos viršija 36 eurų už kvadratinį metrą išlaikymo normatyvą“, - vardija S. Skvernelis. Daugiausia – virš 69 kv. metrų vienam darbuotojui tenka Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, taip pat Ūkio (42,45 kv.m), Švietimo ir mokslo (37 kv.m), Užsienio reikalų (36,05 kv.m), Žemės ūkio (33,63 kv.m), Teisingumo (32 kv.m), Kultūros (30,12 kv.m) ir Socialinės apsaugos ir darbo (28,34 kv.m) ministerijose. Didžiausios yra Vidaus reikalų ministerijos valdomo nekilnojamojo turto išlaikymo sąnaudos (64,27 euro už kv. m). Nustatytą 36 eurų už kv. m išlaikymo sąnaudų normą viršija Teisingumo (56,23 Eur), Švietimo ir mokslo (50,30 Eur), Užsienio reikalų (41,38 Eur), Aplinkos (38,59 Eur), Žemės ūkio (37,13 Eur), Socialinės apsaugos ir darbo (36,94 Eur) bei Kultūros (36,80 Eur) ministerijos. Be to, dalis nekilnojamojo turto yra išnuomotas (250 tūkst. kv.m,), perduotas ne viešajam sektoriui naudotis neatlygintinai panaudos pagrindais (238 tūkst. kv.m), yra laisvas ir nenaudojamas (196,8 tūkst. kv.m). Pats viešasis sektorius tuo metu rinkoje nuomojasi 71,7 tūkst. kv. m. ploto ir praėjusiais metais už jo nuomą sumokėjo 6,2 mln. eurų mokesčio. Už kitiems subjektams nuomojamą valstybės nekilnojamąjį turtą pernai gauta 7,4 mln. eurų nuomos mokesčio. Ataskaita taip pat atskleidė, kad Lietuvoje ir net užsienio šalyse valstybėse valstybės turto valdytojai vis dar disponuoja poilsio, gyvenamosios ir prekybinės paskirties objektais, nieko bendro neturinčiais su jų vykdomomis funkcijomis. Pavyzdžiui, turime objektų Papėje (Latvija), Nidoje, Juodkrantėje, Palangoje ir kitur. „Norėdami valstybės nekilnojamąjį turtą valdyti efektyviai privalome mažinti išlaikymo kaštus ir gauti grąžą. Privalome skatinti institucijas atsisakyti siauro žinybinio požiūrio, turto valdymo centralizavimą turime vykdyti ryžtingiau ir aktyviau. Turime atsisakyti valstybės funkcijoms vykdyti nereikalingo turto, o reikalingą naudoti už mažiausią kainą valstybės biudžetui. Tuo keliu ir eisime“, – teigia premjeras Saulius Skvernelis. verslaspolitika.lt, lrv.lt ---

2050 m. maisto produktų poreikis pasaulyje išaugs beveik dvigubai, tačiau jau dabar dirvožemis dykumėja

Prognozuojama, kad iki 2050 m. maisto produktų poreikis pasaulyje išaugs beveik dvigubai. Vadinasi, intensyvės ir žemės ūkio sektoriaus veikla. Tačiau jau dabar visuotinai pripažįstamas faktas, kad dirvožemis pasaulyje dykumėja. Kitaip tariant, daugėja plotų, kuriuose be mineralinių trąšų jau neauga niekas. Lietuvos mokslininkai taip pat konstatuoja, kad dėl itin aktyvaus mineralinių trąšų propagavimo bei naudojimo ir pačių ūkininkų kompetencijos stokos dirvožemio kokybės problema mūsų šalyje nuolat aštrėja. Ir situaciją į gerą galėtų pakeisti nebent ateinanti nauja, atitinkamą žinių bagažą įgijusi jaunųjų ūkininkų karta bei valstybės dėmesys dirvožemio kaip nacionalinio turto apsaugai. Geros būklės – tik ketvirtadalis plotų Aleksandro Stulginskio universiteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto (ASU ADMI) vadovas profesorius Vaclovas Bogužas pastebi, kad šalies žemės ūkyje stebina paradoksas: brangią techniką, technologijų įrenginius žemdirbiai tausoja, o štai pagrindinė jų darbo priemonė - dirvožemis – yra likusi tarsi šio dėmesio lauko užribyje. „Ūkininkai vertina valdomus plotus pagal tai, kiek galima gauti derliaus dabartiniu metu. Tačiau tikroji dirvožemio būklė Lietuvoje gana apgailėtina. Tik apie 25 proc. mūsų dirvų yra tokios būklės, kad pakanka rūpintis, jog degradacija neprasidėtų. Kitų 75 proc. šalies plotų kokybė prasta. O štai pasaulio mastu jau daugiau kaip 50 proc. dirvožemių yra degradavę dėl labai sumažėjusių organinių medžiagų atsargų“, - konstatuoja pašnekovas. Bogužo pastebėjimu, Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę savarankiškai ūkininkauti pradėjo žmonės, stokoję žinių apie dirvožemio kokybės svarbą. Be to, dėl žemų gyvulininkystės produkcijos supirkimo kainų šalyje labai sumažėjo gyvulių skaičius, o kartu ir mėšlo kaip vertingiausios organinės trąšos kiekiai. „Netgi neturtingų dirvožemių Lietuvos regionuose šiuo metu auginami javai. Iš tiesų ten turėtų būti daug pievų ir ganoma daug gyvulių“, - neabejoja profesorius, pastebintis, kad dažnu atveju laboratorijoje neištyrę dirvožemio sudėties ūkininkai augina tai, ką esamuoju laikotarpiu galima pelningiau parduoti.“ Dirva - tik vata cheminėms medžiagoms sugerti ASU ADMI docentė Jūratė Aleinikovienė šiandien taip pat su nerimu kalba apie tai, kad dirvožemis tampa tarsi vata, kurią prisotinus cheminėmis mineralinėmis trąšomis „išspaudžiamas“ maksimalus derlius. „Iš tiesų dirvožemis pats iš savęs gali būti derlus. Tačiau retas ūkininkas gilinasi į natūralią savo dirvos kokybę, nes tiesiog nesupranta šio reiškinio aktualumo. Daugelis įsitikinę, kad kiek cheminių trąšų įdėsi, tiek derliaus gausi. Todėl dažniausiai tręšiama tik vandenyje tirpiomis mineralinėmis trąšomis, kurias augalai pasisavina lengviausiai. Bet šios trąšos labiausiai ir nualina natūralų žemės derlingumą“, - neabejoja pašnekovė. Pasak J. Aleinikovienės, ūkininkui paprastai rūpi tik viršutinio ariamojo sluoksnio kokybė. Nesuvokiama, kad didesniame nei 1,5 m gylyje esantis dirvodarinis sluoksnis yra gerokai svarbesnis. Nes būtent tai vieta, iš kurios natūralios medžiagos gali arba išsiplauti, arba per augalų šaknis pakilti į dirvos paviršių ir jį pagerinti. „Mūsų dirvožemyje natūraliai yra mažai organinių medžiagų palyginti netgi su kaimyninėmis Latvija ar Lenkija. Ir, deja, dėl žinių stokos mūsiškiai ūkininkai nededa pastangų humuso kiekiui dirvoje padidinti. Pastaruoju metu vis labiau populiarėja teorija, kad didžiosios Australijos, Afrikos, Pietų Amerikos dykumos yra susiformavusios kaip neteisingos žemdirbystės pasekmė. Tai skamba išties bauginančiai, tačiau ir Lietuvoje apie 20 proc. dirvodarinių uolienų yra lengvos, todėl dykumėjimo tendencijos ir mums kelia realų pavojų“, - aiškina ASU atstovė. Atsakydami į klausimą, kokią matytų išeitį iš dabartinės situacijos, mokslininkai sutartinai teigia, kad visų pirma reikia objektyvaus, nekomercializuoto žemdirbių švietimo. Pašnekovai pastebi, kad šiuo metu su ūkininkais aktyviausiai bendrauja trąšomis prekiaujančios firmos. Jos atlieka dirvožemio tyrimus, pataria kokių trąšų įsigyti. Bogužo nuomone, kiekvienam būtina galvoti, kaip valdomą žemę praturtinti organinėmis medžiagomis - gyvulių mėšlu, daugiametėmis žolėmis, azotą kaupiančiais įsėliais, šiaudais. „Nuėmę javų derlių kai kurie ūkininkai šiaudus neretai netgi parduoda. Tai didžiulė klaida“, - įspėja pašnekovas, pateikdamas pavyzdį, kad Vokietijoje, Austrijoje žemdirbiai netgi įstatymu yra įpareigoti nuėmę pagrindinį derlių pasėti tarpinius pasėlius, nes jei dirva lieka be augalijos, organinė medžiaga greitai mineralizuojasi ir yra prarandama. Pasak profesoriaus, šiuo atveju reiktų mokytis iš natūralios gamtos, kur dirva be augalijos būna tik labai trumpą laikotarpį, nukritus temperatūrai žemiau nulio. Mokslinėms rekomendacijoms trūksta duomenų Aleinikovienė atkreipia dėmesį į tai, kad kuomet šeimos ūkiai būdavo perduodami iš kartos į kartą, ūkio veikla būdavo planuojama keliems dešimtmečiams. „Šiuo metu ūkininkai taip pat turėtų susiplanuoti veiklą ir vertinti ją ne tik derliaus išraiška, bet ir dirvožemio pokyčiais“, - pataria pašnekovė, pastebinti, kad ūkininkai, mokantys didelius pinigus už chemines trąšas, turėtų rasti resursų ir dirvožemio cheminiams tyrimams. „Būtų dar geriau, jei dirvožemio kokybės stebėsenos veiklą kompensuotų valstybė. Be abejo, mokslininkai yra pasirengę ateiti žemdirbiams į pagalbą. Tačiau realiai padėti galime tik tiems, kurie pateikia kelerių, o dar geriau – keliolikos metų informaciją apie naudotas trąšas, taikytas sėjomainas. Priešingu atveju galime nurodyti tik kryptį. Šalyje būtų tikslinga įkurti nekomercinę viešojo sektoriaus įstaigą, kuri teiktų rekomendacijas, pritaikytas konkretiems šalies regionams, vietovėms bei ūkiams“, - įsitikinusi kalba ASU atstovė, pastebinti, kad šiuo metu problema yra ir tai, jog šalies mastu nekaupiama duomenų bazė apie ūkiuose taikytas (ar netaikytas) dirvožemio gerinimo priemones, todėl Lietuvos mokslininkams sudėtinga vertinti klimato kaitos bei dėl perteklinio mineralinių trąšų naudojimo atsirandančius pokyčius. Sėkmės raktas – išsilavinusių jaunųjų ūkininkų rankose „ES moka žemdirbiams tiesiogines išmokas už nustatytų aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi. Vienas jų – taikyti žalinimo priemones, skirtas dirvožemiui gerinti ir klimato atšilimo problemai spręsti. Tačiau kokiais būdais šio tikslo sieks, šalys narės yra pasirinkusios pačios. Lietuvos pasirinkimą įvardyčiau kaip kuriozinį, nes mūsų ūkininkai gauna išmoką už laikomus juodojo pūdymo plotus. Anksčiau juodasis pūdymas būdavo tręšiamas mėšlu. Bet šiuo metu, kai mėšlo neįterpiama, juodasis pūdymas dirvožemį ne gerina, bet blogina! Vaizdžiai tariant, mokėti išmoką už tai yra tolygu, jei valstybė mokėtų pinigus apsivogusiam vagiui“, - ironizuoja V. Bogužas, komentuodamas šalies žemės ūkio politikos realijas. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad Seimas artimoje ateityje planuoja koreguoti žemės pardavimo saugiklius reglamentuojantį įstatymą. Vienas siūlymų – atsisakyti reikalavimo žemdirbiams būti įgijus žemės ūkio krypties išsilavinimą. „Mano nuomone, šį reikalavimą būtina palikti. Jeigu kalbame apie žemės ūkio perspektyvą, galime nesunkiai numanyti, kad ateityje išliks tik tie ūkiai, kurie sugebės išsaugoti dirvožemio derlingumą, rūpintis aplinkosauga ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Todėl džiugina tendencija, kad vis daugiau mūsų universiteto absolventų grįžta į tėvų ūkius. O šie jaunieji ūkininkai žino, kad perspektyvaus ūkininkavimo raktas yra organinių medžiagų gausinimas dirvožemyje. Tik tada dirvožemis bus gyvybingas ir seikės gerus derlius“, - reziumuoja ASU ADMI vadovas prof. V. Bogužas. www.verslaspolitika.lt

Lietuvą ispanai mato kaip itin savo žemės ūkį mylinčią šalį

Žemės ūkio ministerijoje nuolat vykstančiuose susitikimuose su įvairiomis užsienio delegacijomis Lietuvos žemės ūkio produktai labai dažnai sulaukia pagyrų, tačiau tokio komplimento, koks nuskambėjo  susitikimo su Ispanijos delegacija metu, dar nėra buvę. Pasak Kanarų autonominio regiono ekonomikos ir santykių su Europa viceministro Ildefonso Socorro, vadovaujančio delegacijai, Lietuvą jie mato kaip itin savo žemės ūkį mylinčią šalį. Tokia nuotaikinga nata prasidėjusiame susitikime, kuriam vadovavo žemės ūkio viceministras Saulius Savickis, buvo aptarta ne tik lietuvių meilė žemės ūkiui, bet ir situacija pieno rinkoje, prekybos bei bendradarbiavimo klausimai. Pasak žemės ūkio viceministro S. Savickio, šis susitikimas yra puiki galimybė aptarti bendradarbiavimo perspektyvas, siekiant patenkinti abiejų šalių interesus. „Man labai malonu, kad Lietuvos ir Ispanijos pareigūnai sėkmingai bendradarbiauja žuvininkystės kontrolės srityje. Turime tikslą toliau gilinti bei plėtoti bendradarbiavimą su Kanarų autonominiu regionu ir kituose žemės ūkio sektoriuose“, – teigė žemės ūkio viceministras. Ispanijos atstovai pabrėžė, kad bendradarbiavimas su Lietuva juos labai domina, nes mūsų šalis pasižymi savo aukštos kokybės pieno produktais. Žemės ūkio viceministras S. Savickis pabrėžė, kad vartai bendram darbui jau atidaryti, o ministerija padarys viską, kas nuo jos priklauso, kad bendradarbiavimas būtų sklandus ir rezultatyvus. Ispanija yra reikšminga prekybos žemės ūkio ir maisto produktais partnerė. 2016 m. žemės ūkio ir maisto prekių eksportas iš Lietuvos į Ispaniją sudarė 109 mln. eurų (2,5 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto), eksporto struktūroje pagal šalis Ispanija buvo 12 vietoje iš 141 šalies. 2012-2016 metais (išskyrus 2013-tuosius metus) iš lietuviškos kilmės produktų daugiausia eksportuota javų (kviečių ir meslino). 2013 metais už 17 mln. eurų buvo išvežta pieno ir pieno produktų, tačiau jų eksportas 2016 metais tesudarė 4,3 mln. eurų, palyginti su 2012-aisiais, lietuviškos kilmės produktų eksportas išaugo 2,4 karto. Lietuviškos kilmės produktai sudarė 94 proc. Importas iš Ispanijos siekė 180 mln. eurų (atitinkamai 5,3 proc.), importo struktūroje pagal šalis Ispanija buvo 6 vietoje tarp 113 šalių. verslaspolitika, zum.lt...

5 ir 100 proc. mokesčių paskata, užsienio investuotojų pritraukimui – Sodros „lubos“

Siekdama nukreipti šalį inovacijų linkme ir užsitikrinti kvalifikuotų, gerai apmokamų ir ilgalaikių darbo vietų kūrimąsi, 17-oji Vyriausybė siūlo palankiausią visoje Europos Sąjungoje (ES) mokestinį režimą įmonėms, investuojančioms į mokslinius tyrimus, išradimų komercializavimą, naujas technologijas. Taip pat, siekiant paspartinti užsienio investicijų pritraukimą, jau kitąmet siūloma įvesti „lubas“ Sodros įmokoms. „Siūlome tokius mokestinius patobulinimus, kurie leistų stabdyti protų nutekėjimą ir iniciatyvius, turinčius idėjų ir žinančius, kaip jas realizuoti, žmones paskatintų tai daryti ne kažkur svetur, o būtent čia – Lietuvoje. Taip pat privalome užsitikrinti šalies patrauklumą užsienio investuotojams, galintiems kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas. Vienas iš mūsų sisteminių siūlymų – Sodros įmokų „lubos“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka. Siūloma nustatyti, kad iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestintas taikant itin palankų 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai šiuo metu šalyje tokiam pelnui taikomas standartinis – 15 proc. – pelno mokesčio tarifas. Siekiant didinti produktyvumą, siūloma leisti įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis susimažinti iki 100 procentų. Šiuo metu tokios įmonės apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis gali susimažinti perpus mažiau – iki 50 procentų. Be to, numatyta, kad Sodros įmokų „lubos“ turėtų siekti 120 vidutinių darbo užmokesčio dydžių (VDU) per metus. Tai reiškia, kad nuo jas viršijančios atlyginimo dalies socialinio draudimo įmoka nebus mokama. verslaspolitika, lrv.lt

Finansų viceministrei įteiktas Lietuvos verslo konfederacijos apdovanojimas

Finansų viceministrei Loretai Maskaliovienei įteiktas Lietuvos verslo konfederacijos „Garbės ženklas“. Apdovanojimas skirtas už kryptingas Europos Sąjungos investicijas į inovacijas, indėlį į verslo konkurencingumo, produktyvumo didinimą bei verslo ir mokslo bendradarbiavimo puoselėjimą. L. Maskaliovienė finansų viceministre dirba nuo 2016-ųjų pabaigos, iki tol pastaruosius 6 metus – Finansų ministerijos Europos Sąjungos investicijų departamento direktore. Lietuvos verslo konfederacijos garbės ženklas gali būti skirtas asmeniui, kuris pasižymėjo propaguojant Lietuvos verslo konfederacijos veiklą, kuriant teigiamą įvaizdį Lietuvos verslo visuomenėje ir už kitus nuopelnus. „Investicijos į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančius produktus yra ekonomikos augimo pagrindas. Šį įvertinimą priimu kaip ženklą, kad verslas pasirengęs diegti inovacijas, kad kiekvienas Europos Sąjungos investuotas euras teiktų kuo didesnį postūmį ne tik ekonomikos augimui, bet tuo pačiu ir socialinei darnai. Investuoti į priemones, mažinančias tokias problemas kaip emigracija, visuomenės senėjimas, nedarbas, mažas verslo produktyvumas, turime visi kartu“, – sakė finansų viceministrė L. Maskaliovienė. 2014–2020 m. į inovacijų kūrimą, diegimą, komercinimą ir taikymą numatyta investuoti apie 1 mlrd. eurų ES lėšų. Be to siekiant nukreipti šalį inovacijų linkme ir užtikrinti kvalifikuotų, gerai apmokamų ir ilgalaikių darbo vietų kūrimąsi, siūloma palankiausias visoje ES mokestinis režimas įmonėms, investuojančioms į mokslinius tyrimus, išradimų komercializavimą, naujas technologijas. verslaspolitka.lt, Finansų ministerijos inf. ir nuotr.  

A. Butkevičiui – Seimo komiteto pirmininko pavaduotojo pareigos

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) nariai svarstė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos 2017 m. birželio 6 d. teikimą, kuriuo pasiūlyta komiteto pirmininko pavaduotoju vietoj LSDP frakcijos nario Andriaus Palionio skirti LSDP frakcijos narį Algirdą Butkevičių. Bendru BFK narių sutarimu komiteto pirmininko pavaduotoju išrinktas LSDP frakcijos narys Algirdas Butkevičius. Vadovaujantis Seimo statuto 46 straipsnio 4 dalimi, komiteto pirmininko pavaduotoją turės patvirtinti Seimas. Verslaspolitika.lt

Mokesčių sistemos sutvarkymas ir efektyvesnis jų administravimas – vienas iš Vyriausybės veiklos prioritetų

Vyriausybė pritarė Baudžiamojo ir Administracinio nusižengimų kodeksų pataisoms, kuriomis siūloma diferencijuoti baudžiamąją atsakomybę už mokesčių vengimą, priklausomai nuo siekiamos išvengti mokesčių sumos dydžio ir nuo to, ar buvo veikiama organizuotoje grupėje. Taip pat nustatyta vienoda riba, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė už mokesčių vengimą nepriklausomai nuo mokesčių vengimo būdo – nepaisant to, ar siekiant išvengti mokesčių pateikiami žinomai neteisingi duomenys ar jokie duomenys nėra pateikiami. „Mokesčių sistemos sutvarkymas ir efektyvesnis jų administravimas – vienas iš Vyriausybės veiklos prioritetų. Bausmių už mokesčių vengimą sugriežtinimas turėtų pagerinti mokesčių surinkimą, sumažinti šešėlinės ekonomikos mastus“, – teigia premjeras Saulius Skvernelis. Dabar siūloma taikyti vienodas baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribas nepriklausomai nuo to ar mokesčių mokėtojas pateikė klaidingus duomenis, ar duomenų nepateikė apskritai. Už neteisingą duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, už deklaracijos ar kito dokumento nepateikimą, kai siekiama išvengti mokesčių, kurių sumą viršija 1 900 eurų būtų skiriama bauda arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki 4 metų bausmė. Kai siekiama išvengti mokesčių, kurių sumą viršija 19 000 eurų ar veikiama organizuotoje grupėje, būtų skiriama bauda arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki 8 metų bausmė. Šiuo metu stambaus masto mokesčių vengimas ar mokesčių vengimas veikiant organizuotoje grupėje laikomas nesunkiu nusikaltimu ir be baudos ar laisvės apribojimo bausmės gali užtraukti maksimalią iki 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Už neteisingą duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, kai siekiama išvengti mokesčių, kurių sumą viršija 380 eurų, baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Už deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą (kai valstybės institucija apie tai priminė raštu), kai siekiama išvengti mokesčių, kurių suma viršija 19 000 eurų, baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. verslaspolitika.lt

DNB siūlys į maksimalią grąžą orientuotą pensijų fondą

„Sodros“ 2017 m. birželio socialinių rodiklių duomenimis, šiuo metu į pensiją išėjęs žmogus vidutiniškai gali tikėtis gauti tik apie 35 proc. buvusių vidutinių darbo pajamų. Dabar vieną pensininką išlaiko 3,5 dirbantys asmenys, tuo tarpu ateities prognozės – niūrokos. Skaičiuojama, kad 2040-ais vieną pensininką išlaikys vos 1,8 dirbančio asmens. „Vidutinės pensijos ir vidutinių pajamų santykis su laiku prastės, todėl yra svarbu pradėti pensijai kaupti jau dabar“, – įspėja Rolandas Juteika, DNB Taupymo ir investavimo departamento vadovas. DNB bankas, atsižvelgdamas į ekspertų prognozes, savo klientams siūlo naują II pakopos pensijų fondą, kuris iki 100 proc. fondo lėšų investuos į akcijas bei suteiks maksimalaus galimo uždarbio potencialą. „Stebime tendencijas ir matome, kad jaunesni žmonės siekdami didžiausios grąžos yra linkę bei nori investuoti prisiimdami didesnę riziką. Likęs ilgas laikotarpis iki pensijos jiems leidžia tai daryti. Todėl ir nusprendėme pasiūlyti į maksimalią grąžą orientuotą fondą“, – apie siūlomą naujovę pasakoja R. Juteika. Anot jo, fondus, kurie iki 100 proc. fondo lėšų investuoja į akcijas, siūloma rinktis visiems darbingo amžiaus asmenims iki 45 m. Vėliau, artėjant pensiniam amžiui, patariama pereiti prie konservatyvesnio investavimo fondų. R. Juteika pastebi, kad II pensijų pakopos fondai galėtų būti paremti asmens „gyvenimo ciklo“ principu. Tokia strategija leistų nustatyti dinamišką investavimą pagal kaupiančio pensijai asmens amžių. Kuo kaupiantysis jaunesnis, tuo daugiau fondo lėšų yra nukreipiama į rizikingesnes finansines priemones, nes iš jų galima tikėtis didžiausios investicinės grąžos. Bėgant metams ir artėjant pensijai, investavimo rizika palaipsniui mažinama be kaupiančiojo įsikišimo, taip kuriant dinamišką pensijų fondų valdymą. „Siūlydami atnaujintą II pensijų pakopos fondą ruošiamės galimiems pokyčiams pensijų sistemoje. Kartu norime šviesti savo klientus, kad jie pasirinktų jų amžiui tinkamiausias finansines priemones kaupti pensijai. Lietuvos banko analizė rodo, kad didžioji dalis, apie 70 proc. asmenų, atsižvelgiant į jų amžių, kaupia netinkamame II pakopos fonde ir prisiima per didelę arba per mažą riziką“, – sako R. Juteika. DNB banko duomenimis, iš visų šiuo metu kaupiančiųjų pensijai net 58 proc. asmenų galėtų kaupti gaudami potencialiai didesnę finansinę grąžą. 2016 m. „Sodros“ statistikos duomenimis, 61 proc. asmenų, sudariusių pensijų kaupimo sutartis, jas kaupia minimaliai. Todėl pensijai kaupti būtų naudinga ne tik tinkamame II pakopos pensijų fonde, bet ir papildomai reguliariai taupyti III pakopos pensijų fonde. DNB bankas primena, kad kaupdami pensijų fonduose, patiriate investavimo riziką, o tai reiškia, kad investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, galite atgauti mažiau negu investavote. DNB investicijų valdymas investicijų grąžos, pensijų fondų pelningumo ar išmokamų anuiteto dydžių negarantuoja. P ensijų fondų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Prieš priimdami sprendimą kaupti papildomą pensiją DNB pensijų fonduose susipažinkite su pensijų fondų taisyklėmis, taikomais atskaitymais, investavimo strategija ir rizikos veiksniais. verslaspolitika.lt, DNB...

Lengvatos nekilnojamojo turto mokesčiui nėra efektyvios ir būtinos

Vyriausybė paskelbė mokesčių pertvarkos planą, kuriame numatytos lengvatos smulkiajam verslui, taip pat inovatyvioms bendrovėms ir mažas pajamas gaunantiems asmenims. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sveikina pirmuosius žingsnius, siekiant mokesčių sistemos pertvarkos ir atkreipia dėmesį, kad pateiktame priemonių sąraše trūksta esminių permainų – darbo jėgos apmokestinimo mažinimo, mokesčių administravimo naštos mažinimo, nėra realių lengvatų verslui ir verslumui skatinti ir kt. Mokesčių pertvarkos plane atsižvelgta į ilgametį pramonininkų siūlymą skatinti įmonių technologinį atsinaujinimą ir investicijas į MTEP, neapmokestinant jų pelno mokesčiu – tai paskatins įmones investuoti į modernesnes gamybos technologijas, kurios didins įmonių konkurencingumą ir sukurs paskatas tiesioginių investicijų pritraukimui. Pramonininkai atkreipia dėmesį, kad svarbu užtikrinti, kad pasinaudoti investicijų lengvatomis būtų nesudėtinga ir kad tai nesukeltų didelės administracinės naštos. Taip pat lengvatos nereikėtų terminuoti, turėtų būti praplėstas tinkamų turto grupių sąrašas bei leidžiama naudotis lengvata ir tais atvejais, kai įsigyjamas Lietuvos rinkai ar sektoriui inovatyvus turtas, nors jis savaime nėra naujas. Sveikintinas siekis atsisakyti kitas verslo rūšis diskriminuojančios praktikos, panaikinant lengvatas žemės ūkio sektoriui ir tokiu būdu siekiant suvienodinti apmokestinimo sąlygas visiems sektoriams. Džiugu, kad atsižvelgta į Tarptautinis valiutos fondo ir Pasaulio banko ne kartą išsakytas rekomendacijas Lietuvai įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, kuriuo, su tam tikromis nedidelėmis išimtimis, būtų apmokestinamas visas fiziniams ir juridiniams asmenims priklausantis nekilnojamasis turtas. Pramonininkų nuomone, lengvatos Nekilnojamojo turto mokesčiui nėra efektyvios ir būtinos. LPK ekspertų nuomone, įgyvendinant mokesčių pertvarkos planą, svarbu užtikrinti mokesčių stabilumą ir atsižvelgti į padarinius šalies investiciniam klimatui, persvarstant neseniai įsigaliojusias mokestines lengvatas. Viena tokių – pridėtinės vertės mokestis apgyvendinimo paslaugoms (nuo 2015 m. sausio 1 d. yra 9 proc.). Turizmo paslaugos, ekonomine prasme, yra eksporto paslaugos, o turistų išlaidos kitiems sektoriams yra net penkis kartus didesnės nei apgyvendinimui. Mokesčių stabilumas yra būtinas, įvertinant padarinius šalies investiciniam klimatui – 2017-2020 m. šiame sektoriuje laukiama naujų investicinių projektų, tarptautinių viešbučių grandinių, kurios į Lietuvos rinką ateina su ilgalaikiais investiciniais projektais ir biudžetais, apskaičiuotais esant dabartiniam PVM tarifui. Jau dabar Lietuvoje statoma 20 naujų viešbučių, kurių investicijos sudarys virš 370 mln. eurų vien viešbučių sektoriuje, neskaičiuojant su tuo susijusių sektorių, bei kurs naujas darbo vietas. Lengvatinis PVM tarifas užtikrina stabilią konkurencinę aplinką Lietuvoje (lengvatinis PVM tarifas taikomas 25 ES šalyse. Latvijoje ir Estijoje jis yra atitinkamai 12 proc. ir 9 proc.). Sumažinus PVM, 2015 m. viešbučiuose ir kitose apgyvendinimo paslaugų įmonėse materialinės investicijos išaugo daugiau nei 3 kartus. Ketinama naikinti akcizų lengvatą akmens angliai, koksui ir lignitui dėl jų ženklaus taršumo, tačiau, jeigu siekiama įgyvendinti Europos Komisijos rekomendacijas mokestinėmis priemonėmis prisidėti prie aplinkosauginių tikslų, tai yra būtina sumažinti suskystintosioms naftos dujoms (SND) taikomą tarifą iki minimalaus ES tarifo. Šiuo metu nustatytas bazinis akcizo tarifas SND – 304,1 €/1000 kg ES nustatytą minimalų lygį (125€) viršija 2,4 karto, nepaisant to, kad SND yra ženkliai švaresni degalai už benziną ir dyzeliną. Toks sprendimas lemia mažesnį SND patrauklumą tarp vartotojų ir, atitinkamai, taršesnių degalų vartojimą vietoje SND. Dėl tokių pačių priežasčių svarstytinas ir akcizo tarifo sumažinimas bešviniam benzinui. 2009 m. drastiškai pakėlus benzinui taikomo akcizo dydį iš esmės pakito Lietuvos degalų vartojimų struktūra ir ženkliai krito benzino suvartojimas, nors dyzelino vartojimas augo. Dyzelizacija yra beveik visą ES apėmęs reiškinys, išryškinęs ir akivaizdžias tokio visuotinio dyzelino vartojimo sukeliamas problemas. Benzinui taikomo akcizo tarifo sumažinimas prisidėtų prie vartotojų sprendimo rinktis benzinu, o ne dyzelinu varomas transporto priemones, o tai, savo ruožtu, prisidėtų prie oro taršos mažinimo. Padidėjęs benzino vartojimas leistų lengviau pasiekti Lietuvai keliamą tikslą, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje 2020 m. sudarytų 10 proc. Akcizo tarifo sumažinimas benzinui leistų sumažinti galutinę degalų kainą vartotojams ir, vertinant praeities tendencijas – padidintų benzino vartojimą, daliai vartotojų dyzelinu varomas transporto priemones pakeičiant į benzinines. Siūlomos priemonės skurdui mažinti ir remti šeimas yra sveikintinos, tačiau nepakankamos, nes realios gyventojų pajamos padidės nedaug, o demografinei padėčiai pagerinti numatytų paskatų neužtenka. verslaspolitika, lpk.lt...

V. Gapšiui praplėsti įtarimai dėl kyšininkavimo ir prekyba poveikiu

LRT.lt Ikiteisminiam tyrimui politinės korupcijos byloje artėjant į pabaigą, 2012–2016 m. kadencijos Seimo nariui, buvusiam Darbo partijios pirmininko pirmajam pavaduotojui Vytautui Gapšiui įteiktas praplėstas pranešimas apie įtarimus kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, rašoma prokuratūros pranešime spaudai. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad buvęs Seimo narys iš Raimondo Kurklianskio už koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą Seime, priėmė 27 100 eurų kyšį. Už dalį šios sumos padarytos nuolaidos už per koncernui priklausančią televiziją transliuotą Darbo partijos politinę reklamą, kita dalis lėšų buvo užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai. Praplėstame pranešime apie įtarimą nurodyta, kad šis kyšis V. Gapšiui buvo perduotas už įtaką 2012–2016 m. kadencijos partijos frakcijos Seime nariams ir asmenišką balsavimą „už“ svarstant ir priimant pelno mokesčio įstatymo nutarimą, taip pat už įtaką Darbo partijos frakcijos Seime nariams priimant Seimo nutarimą dėl 169 300 000 eurų viešojo ir privataus sektorių partnerystės kelio Vilnius–Utena projekto. Verslininkas taip pat atsidėkojo politikui už įtaką tuometinei Žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei, jog būtų priimti koncernui ir jo įmonėms finansiškai palankūs sprendimai; už įtaką paveikiant sprendimą dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus palikimo šiose pareigose dar vienai kadencijai; taip pat už įtaką nulemiant Ignalinos atominės elektrinės skelbiamų viešųjų pirkimų „Labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno statyba“ bei „Inžinerinių statinių atkarpų projektavimo, statybos ir prijungimo prie esamos IAE infrastruktūros darbų pirkimas“ rezultatus, palankius koncerno įmonei. V. Gapšys taip pat asmeniškai balsavo „prieš“ Seime svarstant ir priimant nutarimą dėl Editos Dambrauskienės skyrimo generaline prokurore. Turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad V. Gapšys yra balsavęs Seime dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo. Iš viso dėl šioje byloje tiriamų nusikaltimų pranešimai apie įtarimus yra įteikti penkiems asmenims, keturi iš kurių yra buvę ar esami Seimo nariai, taip pat vienam juridiniam asmeniui. Šį ikiteisminį tyrimą atlieka STT Vilniaus valdybos pareigūnai. Tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras.

Prastėjančios nuotaikos Kinijoje – pavojaus ženklas?

Povilas Stankevičius Analitikas Viso pasaulio investuotojų įdėmiai sekamas Kinijos Caixin gamybos lūkesčių indeksas gegužę nukrito iki 49,6. Toks indekso lygis parodo, jog gamybos apimtys Kinijoje mažėja, o šalies ekonomika artimuoju laikotarpiu gali dar labiau sulėtėti. Kinijai prarandant pagreitį, vėl gali pasirodyti investuotojų baimės dėl „sunkaus ekonomikos nusileidimo“ šalyje, beveik prieš dvejus metus sudrebinusios pasaulio finansų rinkas. Kinijos vyriausybė bando keisti ekonominės politikos kryptį. Šalies valdžios atstovai suprato, kad pernelyg dosni pinigų politika ir skola finansuojamos neefektyvios investicijos į infrastrūktūrą prives prie ateityje sprogsiančio ekonominio burbulo. Todėl šiuo metu Kinijos vyriausybė iš lėto suveržinėja pinigų politiką. Skolintis ir naujus verslo ir investicijų projektus finansuoti tampa sunkiau, o kartu prastėja lūkesčių indeksai, parodantys ekonominio augimo perspektyvas. Vis dėlto, ekonominės politikos sudarinėtojai turi būti labai atsargūs. Įsiskolinimo lygiui siekiant 260 proc. šalies BVP, pernelyg staigiai sulėtėjusi Kinijos ekonomika, išprovokuotų įmonių bankrotus ir sukeltų naują ekonominę krizę. Todėl Kinijos valdžia vis dar turi palaikyti aukštą investicijų į infrastruktūrą lygį, taip skatinant ekonominį augimą, nors dėl šios rūšies investicijų naudingumo kyla rimtos abejonės. Kitaip tariant, Kinijos valdžia vienu metu išleidžia karštą orą iš šalies ekonominio burbulo, ir įpučia naują, kiek gaivesnį orą. Belieka tik tikėtis, kad Kinijos burbulas besimaišant vyriausybės ekonominės politikos srovėms nesprogs, o tolygiai sumažės iki patvaraus lygio. Rinkų dalyviai, linkę jautriai reaguoti į prastus ekonominius ženklus, gali išsigąsti staigaus nuosmūkio Kinijoje. Investuotojai visame pasaulyje supranta, kad šalies ekonomika pereina iš investicijomis paremto spartaus augimo modelio į brandesnį, lėtesnio vystymosi etapą. Vis dėlto, itin staigus sulėtėjimas Kinijoje galėtų pažeisti vis dar trapų atsigavimą kitose šalyse. Todėl, ekonominių lūkesčių indeksams Kinijoje užfiksavus dar prastesnes nuotaikas, rinkose vėl galėtų pasirodyti investuotojų baimė. Kol kas investuotojai neužsikrečia „kinišku pesimizmu“, o akcijų kainos laikosi netoli rekordinių aukštumų. Vis dėlto, padidėjusi ekonominė rizika Kinijoje prisidėtų prie nuošalėje tūnančių geopolitinių rizikų, neužtikrintumo dėl JAV politikos ir baiminimosi dėl Italijos ekonominio tvarumo. O toks neužtikrintumo „komplektas“ galėtų pažeisti ir ekonominius lūkesčius JAV bei euro zonoje, ir turto kainas finansų rinkose....

Pritarta visoms Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos inicijuotoms alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms

Parengta pagal Seimo LVŽS frakcijos pranešimą. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Ketvirtadienį Seimo posėdyje pritarta visoms Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos inicijuotoms alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms. Svarstymo stadijoje palaikytos LVŽS inicijuotos pataisos, kurios leistų alkoholį vartoti nuo 20 metų, ribotų alkoholio prekybos laiką bei draustų visų formų alkoholio reklamą. Taip pat pritarta atskirų teritorijų alkoholinių gėrimų prekybos įrengimui viešuose nemokamuose renginiuose. Seime vyko ilgos diskusijos, tačiau priimti sprendimai leidžia tikėtis, kad einama teisingu keliu ir kad esminės reformos šalyje įmanomos. Diskusijų metu „valstiečiai“ atsakė į pagrindines oponentų dvejones. Liberalų atstovus neramino klausimas, kur tektų palikti vaikus, jei atėjus į renginį su mažamečiais norėtųsi išgerti. LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis atsakė į repliką, kad žmonės su mažais vaikais į tokius renginius visgi eina ne alkoholio vartoti. Oponentams taip pat atrodė, kad amžiaus, nuo kurio leidžiama vartoti alkoholį, didinimas reiškia nepasitikėjimą jaunais žmonėmis. Sveikatos apsaugos ministras, LVŽS frakcijos narys Aurelijus Veryga moksliniais argumentais paneigė pasitikėjimo žmogumi ir leidimo jam nuo ankstyvo amžiaus vartoti alkoholį sąsajas. „Pataisos, didinančios alkoholio vartojimo amžių, neturi nieko bendro su pasitikėjimu ar nepasitikėjimu šalies piliečiais. Priklausomybę alkoholiui sukelia ne gėrimo rūšis, o tas pats alkoholis, esantis visuose, tiek stipriuosiuose, tik silpnesniuose, gėrimuose. JAV riba, galiojanti ir alkoholiui, ir tabakui, yra 21 metai. Toks sprendimas priimtas ne todėl, kad nepasitikima žmonėmis, o dėl to, jog tai susiję su biologine branda. Moksliškai įrodyta, kad kuo anksčiau žmogus pradeda vartoti alkoholį, tuo didesnė tikimybė priklausomybei išsivystyti“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras. Vieningai balsavę LVŽS frakcijos nariai ne kartą paminėjo, kad alkoholio kontrolė – tema, kai verta aukoti dalį savo komforto dėl visuomenės gerovės. Pasak Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojo Tomo Tomilino, tai – solidarumą išreiškiantis balsavimas. „Oponentai bando pagauti visuomenės nuotaikas, tačiau šiandien kalbame apie teisę i gyvybę. 8 iš 10 žmonių Lietuvoje miršta nuo ligų, kurias sukelia alkoholis. Man, kaip keturių vaikų tėvui, tai ypač svarbu. Vilniuje liko vienintelė aikštė, kurioje nėra „girdyklos“ – Katedros aikštė. Lauko kavinės išliks, neklaidinkite visuomenės, mes kalbame tik apie papildomas girtavimo vietas aikštėse“, – teigė T. Tomilinas. T. Tomiliną papildė kitas LVŽS frakcijos atstovas Jonas Jarutis. „Palaikau šitą įstatymą dėl tūkstančių sužalotų vaikų. Šalyse, į kurias neretai lygiuojamės, alkoholio kontrolė – daug griežtesnė. Ir renginiai ten kuo puikiausiai vyksta be alkoholio“, – kalbėjo parlamentaras. Po Alkoholio įstatymo pataisų svarstymo LVŽS frakcijos seniūnas džiaugėsi, kad labai didelis LVŽS frakcijos tikslas jau pasiektas – įrodytas alkoholizmo šalyje problemos mastas. „Šiandieninis balsavimas, koalicijos partnerių, socialdemokratų, kaip ir kitų frakcijų arba atskirų jų narių solidarumas, ir visuotinis susikalbėjimas parodė, kad šalyje išties galima įvykdyti teigiamas reformas.“, – kalbėjo frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis. Po svarstymo už teisės akto pakeitimus balsavo 75 Seimo nariai, prieš – 6, susilaikė 25 parlamentarai. Galutinis balsavimas dėl naujų nuostatų priėmimo numatytas birželio 1 d....

Optimistinės nuotaikos pastebimos visuose apdirbamosios pramonės sektoriuose

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienintelė šalyje kas ketvirtį atlieka ir pristato aukščiausio lygio 120 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – Pramonės lūkesčių indeksą (PLI). 2017 m. II ketvirtį pramonininkų nuotaikos išlieka optimistinės. Plėtros tikimasi visuose pagrindiniuose apdirbamosios pramonės sektoriuose. Pozityvios nuotaikos pramonės įmonėse yra gerėjančių eksporto rodiklių ir teigiamos vidaus paklausos rezultatas. 2017 m. II-ąjį ketvirtį PLI rodo sąlyginai teigiamas pramonininkų nuotaikas – bendras indekso įvertis išlieka pozityvus ir siekia 68 punktus. Tai liudija apie nuosaikų šalies pramonės augimą. Optimistinės nuotaikos pastebimos visuose apdirbamosios pramonės sektoriuose. Apklausos duomenimis, didžiausias užtikrintumas, o taip pat ir sparčiausias augimas antrąjį šių metų ketvirtį bus matomas elektronikos, mašinų ir įrenginių, medienos ir baldų pramonės sektoriuose. Nuosaikesnis augimas, bet taip pat teigiamas – chemijos, maisto ir gėrimų, tekstilės ir drabužių sektoriuose. Lyginant su 2016 m. pabaiga, pramonininkų lūkesčiai pakilo 2 punktais ir net 8 punktais, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Tai tik patvirtina vyraujančias teigiamas nuotaikas Lietuvoje, kurias galima sieti su cikliniu atsigavimu visoje euro zonoje ir mažesniu neužtikrintumu tarptautinėse rinkose. Daugiau nei 60 proc. visų apklausoje dalyvavusių pramonės įmonių vadovų tikisi padidinti pagaminamos produkcijos kiekį, o dar beveik 28 proc. išlaikyti tokį patį lygį kaip ir anksčiau. Jų teigimu, tikėtis tokių rezultatų pirmiausia leidžia didesnis stabilumas užsienio rinkose. Šias nuotaikas atspindi ir eksporto prognozės – net 50 proc. vadovų ketina didinti eksporto apimtis. Eksporto rinkų klausimu itin pozityviai nusiteikusios metalų, mašinų ir įrenginių, maisto ir gėrimų pramonės įmonės. 2016 m. buvo sėkmingi vykdant naujų rinkų paiešką ir įsitvirtinant naujose rinkose – tai rodo ir didėjantis pramonės produkcijos eksportas į JAV, Norvegiją, Švediją ir Kiniją. Pirmaisiais šių metų mėnesiais Lietuvos eksportuotojai ir toliau sėkmingai didina pardavimų apimtis išorės rinkose. Tikimasi, kad įsitvirtinant naujose užsienio rinkose didės eksportuojamų prekių apimtys ir palaipsniui augs parduodamos produkcijos kaina. Žvelgiant į įmonių investicijų prognozę, antrąjį šių metų ketvirtį daugiau nei 47 proc. įmonių vadovų ketina didinti investicijas. Daugiausiai investicijų bus nukreipta į įmonių modernizaciją ir gamybinių pajėgumų, kurie šiuo metu pramonės sektoriuje jau viršija 77 proc., didinimą. 54 proc. respondentų teigė, kad tikisi turimų gamybinių pajėgumų išnaudojimo lygio augimo. Vis dėlto gamybos modernizavimas yra neišvengiamas ir dėl poreikio kelti našumo lygį sparčiai kylančio darbo užmokesčio kontekste. Sparčiai augant atlyginimams, Lietuva greitai nebebus pajėgi vien pigia darbo jėga konkuruoti tarptautinėse rinkose. 57 proc. apklaustųjų vadovų nurodė, kad antrąjį šių metų ketvirtį prognozuoja tolimesnį vidutinio darbo užmokesčio augimą, o daugiausia tokių prognozių pateikė elektronikos, metalų, mašinų ir įrenginių pramonės gamintojai. Didžiausia įtampa ir toliau išlieka darbo rinkoje dėl kvalifikuotos ir nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumo. Apklausos duomenimis, 61 proc. apklaustųjų tikisi išlaikyti panašų darbuotojų skaičių. Pabrėžiama, kad net ir norint priimti naujų darbuotojų šiuo metu yra labai sunku rasti specialistų. Virš 70 proc. respondentų teigė šiuo metu susiduriantys su darbuotojų stygiumi, ieškant tiek kvalifikuotos, tiek nekvalifikuotos darbo jėgos. Artimiausiu metu darbuotojų trūkumas ir toliau išliks didele problema planuojant įmonių plėtrą. verslaspolitika, lpk.lt

Pramoninkų konfederacija remia EK ir komisarės M.Thyssen tikslus siekti didesnės sanglaudos

Šią savaitę Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio vadovaujama verslo delegacija dalyvavo susitikimuose su ES institucijų ir pramonės organizacijų atstovais, siekdamas aptarti Lietuvos pramonei aktualius klausimus pramonės, vidaus rinkos, transporto, aplinkosaugos, užimtumo ir prekybos srityse bei Lietuvos įmonių veiklai kylančius trukdžius Europos valstybėse. „Lietuvos pramonės sukuria virš 20 proc. BVP. Norėdami išlikti konkurencingi pasaulio rinkose turime spėti su globaliomis skaitmenizavimo tendencijomis, o tam reikia užtikrinti, kad ES ir Lietuvos politikai keistų požiūrį į švietimą, sąlygas inovacijoms ir įmonių patiriamą administracinę naštą “, – sakė R.Dargis gegužės 22 d. susitikime su EK Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ komisarės Elžbietos Bienkowskos kabineto vadovu Tomaszu Husaku. Susitikime buvo atkreiptas dėmesys į būtinybę nedelsiant paskelbti atnaujintą pramonės konkurencingumo strategiją ir jos pagrindu sukurti tinkamas sąlygas įmonių konkurencingumui, skaitmeninimui, inovacijoms ir darbo vietų kūrimui. Tokia strategija turi būti paremta konkrečiais teisėkūriniais ir finansiniais instrumentais, todėl į tai būtina atsižvelgti derantis dėl būsimosios ES ilgalaikės finansinės perspektyvos. Pabrėžta, kad sprendimų priėmėjai Briuselyje ir Vilniuje turi įvertinti priimamų teisės aktų poveikį konkurencingumui visose srityje, ypač pramonės skaitmeninimo, švietimo, rinkos poreikius atitinkančių įgūdžių formavimo, prekybos, vidaus rinkos ir darbo rinkos reguliavimo srityse. Lietuvos verslo atstovai paragino atsisakyti siūlomų komandiravimo taisyklių, kurios užkrauna didelę administracinę naštą ir ženkliai pabrangintų Lietuvos įmonių paslaugas Vakarų Europoje, taip pat sudaryti sąlygas investicijų į tyrimus ir inovacijas tvarumui, užtikrinant veiksmingą kovą prieš nesąžiningą prekybą. Taip pat buvo kreiptasi dėl komisarės paramos šalinant kliūtis transporto paslaugų teikimui vidaus rinkoje ir kovojant prieš protekcionistines Vakarų Europos valstybių priemones. Susitikime su EK Užimtumo, socialinių reikalų, įgūdžių ir darbo judumo komisarės Marianne Thyssen kabineto vadove Inge Bernaerts buvo kalbėta apie produktyvumo augimą kaip atlyginimo kėlimo sąlygą. LPK prezidentas pabrėžė, kad 2020 metais 90 proc. darbo vietų bus reikalingi skaitmeniniai įgūdžiai, todėl tam turi ruoštis ne tik verslas, bet ir vyriausybės. „Remiame Komisijos ir komisarės M.Thyssen tikslus siekti didesnės sanglaudos, o taip pat siekį įgyvendinti konkrečias struktūrines reformas darbo rinkos ir švietimo srityse. Tačiau svarbu suvokti, kad gerai išvystytos socialinės sistemos įmanomos tik augančiose ir sveikose ekonomikose. Šiandieninės socialinės problemos gali būti išspręstos tik užtikrinus sąlygas ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, “- pažymėjo R.Dargis. Susitikime buvo pristatyta pozicija dėl būsimų Europos Komisijos pasiūlymų, skirtų kelių transporto vidaus rinkai ir institucijose svarstomų komandiravimo taisyklių pakeitimo. Vežėjai pristatė kelių transporto sektoriaus problemas, įskaitant protekcionizmą ir vairuotojų trūkumą. Išreikštas susirūpinimas „socialinio dempingo“ retorika Vakarų Europoje, kuri yra emocionali ir nepagrįsta faktais ir dažnai naudojama valstybių rinkų apsaugai. Apie vežėjų problemas kalbėta ir susitikime su EK Transporto Generalinis direktorato atstovais. Komisija paraginta neužkrauti papildomos administracinės naštos vežėjams, mažinti kliūtis paslaugų teikimui, gerinti infrastruktūrą, siekti maksimalaus taisyklių aiškumo ir veiksmingos jų įgyvendinimo priežiūros, taip pat – aktyviai kovoti su pažeidimais Pasak LPK prezidento, ekonominė konvergencija tarp Europos rytų ir vakarų valstybių vyksta, tačiau ne taip greitai, kaip norėtųsi, o kliūtys vidaus rinkoje, prisidengiant socialinio teisingumo lozungais, daro milžinišką žalą Lietuvos įmonėms ir gali sulėtinti šį sanglaudos procesą. LPK verslo delegacija taip pat susitiko su EK Prekybos komisarės Cecilia Malmström kabineto vadove Maria Asenius ir pristatė LPK pozicijas dėl dempingo vertinimo metodikos ir prekybos apsaugos priemonių modernizavimo. Pabrėžta, kad yra būtina užtikrinti veiksmingas priemones prieš nesąžiningą prekybą iš trečiųjų šalių. Atkreiptas dėmesys, kad priemonės turi būti veiksmingai taikomos prieš visas valstybes, kuriose nustatomi rimti rinkos iškraipymai – ar tai būtų Kinija, ar Rusija. Saulės energetikos sektoriaus atstovai pabrėžė kovos prieš nesąžiningą importą ir galiojančių taisyklių apėjimą svarbą, nes silpnos priemonės reikš europinės pramonės ir jos investicijų į tyrimus ir diegimą (R&D) bei naujausias technologijas praradimą. Susitikime su EK Aplinkos Generalinio direktorato atstovais aptarta atliekų tvarkymo reguliavimo specifika europinės Žiedinės ekonomikos strategijos kontekste ir įmonėms prieinamos europinio finansavimo priemonės. Su įtakingiausios verslo organizacijos, vienijančios didžiausias pramonės asociacijas Europoje, BusinessEurope prezidente Emma Marcegaglia Konfederacijos prezidentas Robertas Dargis apsikeitė nuomonėmis dėl BusinessEurope ir LPK pozicijų Lietuvos verslui aktualiausiais klausimais, kuriuos BusinessEurope keltų reguliariai bendraudama su Europos Parlamentu, Europos Komisija ir Taryba, taip pat su europinėmis asociacijomis. verslaspolitika, lpk.lt...

Prasideda vienintelio Lietuvoje burlaivio sezonas

Rasa Ramonaitė, Klaipėdos universitetas Klaipėdos universitetas (KU) yra vienintelė Lietuvoje aukštoji mokykla, turinti savo laivyną. Universitetas didžiuojasi mokslinių tyrimų laivų „Mintis“, laivu „Odisėja“ ir burlaiviu „Brabander“. Pastarasis yra vienintelis plaukiojantis klasikinio stiliaus burlaivis. Klaipėdos universitetas burlaivį „Brabander“, pastatytą 1977 m. Olandijoje, įsigijo lygiai prieš dešimtmetį. Išvykos į tarptautinę konferenciją „Brabander“ burlaiviui šiltasis metų sezonas yra pats darbymetis: KU dėstytojai su studentais plaukia į atvirą jūrą atlikti mokslinių praktikų, vyksta į tarptautines konferencijas. Be to, burlaivis, atstovaujantis Klaipėdos universitetui, uostamiesčiui ir Lietuvai, kaip jūrinei valstybei, dalyvauja tarptautinėse laivų regatose. Viena jų – prestižinė tarptautinė didžiųjų burlaivių regata „Tall Ships Races“ – finišuos Klaipėdoje liepos 29 – rugpjūčio 1 dienomis. Savo sezoną burlaivis jau pradėjo. Netrukus, birželio 8 dieną, jis išplauks į trijų savaičių išvyką, į 11-ąjį Baltijos jūros mokslų kongresą, kuris šį kartą vyks Vokietijoje, Rostoke. Šiame kongrese dalyvauja Baltijos šalių mokslininkai, atliekantys tyrimus įvairiose jūros mokslų srityse: geologijos, okeanografijos, aplinkotyros, ekologijos, hidrobiologijos, hidrotechnikos, klimato kaitos. Iš KU vyksta apie 15 mokslininkų, iš jų 10 – doktorantų, kurie kongrese skaitys mokslinius pranešimus, dalyvaus jaunųjų mokslininkų seminaruose „Bonus“. 2013 metais Baltijos jūros mokslų kongresą organizavo Klaipėdos universitetas. „KU turi stiprų jūrinių tyrimų branduolį, kurį sudaro ne tik turima bazė, įranga, laivai, bet ir pripažinti mokslininkai, atliekantys Baltijos okeanografinius tyrimus“, – Klaipėdos universiteto reikšmę kongrese akcentavo Gamtos mokslų katedros profesorė Inga Dailidienė. Nuo birželio 26 d. kone visam mėnesiui KU burlaivis „Brabander“ kartu su prof. habil. dr. V. Žulkumi ir archeologijos studentais vyks į ekspediciją Estijoje, kur tyrinės nuskendusį laivą „Prezidentas Smetona“. Lietuvai ir Klaipėdai „Brabander“ nerūpi „Liepos 11 dieną burlaivis „Brabander“ startuos didžiųjų burlaivių regatoje „Tall Ship Races“, dalyvaus dviejų etapų lenktynėse: nuo Talino į Turku, tada nuo Turku plauks į Klaipėdą“, – su burlaivio užimtumu vasarą supažindino laivo kapitonas Valdemaras Vizbaras. „Pirmajame etape burlaivis dalyvaus lenktynėse. Tada didžiosios regatos ir jūros šventės įgula ilsėsis, nes prieš tai būsime du mėnesius prabuvę ne namie“, – šypsojosi „Brabander“ kapitonas. Nuo rugpjūčio 16 dienos burlaivis plauks į Rygą, kur vyks „Riga Sail“ regata. Iki vasaros pabaigos mokslininkas Ričardas Paškauskas ir studentai plauks į jūrą tyrinėti jūros dumblių. ,,Nors burlaivio „Brabander“ paskirtis – ne lenktynės, jis skirtas reprezentacijai, bet, gavę finansavimą iš įvairių verslo įmonių, dalyvaujame regatose ir taip reprezentuojame Klaipėdos universitetą. Deja, nei valstybė, nei uostamiesčio valdžia nevertina šio unikalaus, vienintelio Lietuvoje burlaivio svarbos. Kartais pagalvoju, kad mums dar toli iki jūrinės valstybės“, – kalbėjo V. Vizbaras, burlaivio „Brabander“ kapitonas.

Kodėl Seimas nenori girdėti miškininkų

Mantvydas Maciukevičius, Šakių girininkijos girininkas Vienu metu visa Lietuva pajuto, kad įsilingavo, galima sakyti, įsisiūbavo ne miškininkų pradėta reforma. Aplinkos ministerija (tarsi svetimos valstybės ruporas) skelbė, kad urėdijų nebereikia, reikia iš miškų paimti daugiau pinigo, užtat visus išgelbės vienos įmonės „Lietuvos miškai“ įkūrimas. Mes, girininkai, (taip, tie patys, kurių žada neišvaryti iš darbo ir didinti atlyginimus) svarstome visus šios reformos pliusus ir minusus. Kam kurti naują įmonę, jei bus atleista apie 1000 specialistų bei 2000 darbininkų? ,,Sodros‘ biudžetas negaus apie 7,5 mln eurų įmokų. Miestų ir rajonų savivaldybės negaus 70 proc. gyventojų pajamų mokesčio, valstybės biudžetas - 3o proc. Miškų urėdijų administracijų darbuotojai liks be darbo, padidės girininkijų plotai, dalis girininkijų darbuotojų liks bedarbiai. Sumažės miško apsauga, padidės apvaliosios medienos vagystės. Gali būti, kad medienos ruošos, miško ūkinių darbų konkursai bus nukreipti į didžiąsias įmones, tuo tarpu mažosios neturės galimybių juose dalyvauti, išaugs susitarimų dėl kainų galimybė darbams atlikti, padidės korupcijos apraiškos, miškų sektoriaus išlaidos tik padidės. Šiuo metu per AMEPS prekiaujama su maždaug 900 pirkėjų.Visko gali būti ir ,žinoma, gali atsitikti taip, kad prekyba mediena per elektroninę pardavimų sistemą bus peržiūrėta suteikiant pirmenybę didiesiems pirkėjams, sumažės konkurencija, atsiras galimybės tartis dėl siūlomų kainų (kainas diktuos keli didžiausi medienos pirkėjai), sumažės pardavimo kaina. Sumažės miškų sektoriaus pajamos, o mažosios perdirbimo įmonės, lentpjūvės rajonuose nunyks. Rajonuose atsiras dar didesnė bedarbystė, didės emigracija. Tarkime, mano gimtajame Šakių rajone žmonės gyvena iš žemės ūkio, rajone veikia keletas lentpjūvių, apie didesnes įmones tik pasvajoti galima. Įstatymo projektui po pateikimo Seimas pritarė, tačiau, joks ekonominis efektas neskaičiuotas, realiai gali jo ir nebūti dėl savikainos padidėjimo ir pajamų sumažėjimo. Ministerijos sudarytoje darbo grupėje įstatymo projektui dalyvavo didesnė dalis žmonių nedirbę miškų urėdijose ar girininkijose, neįsigilinę į darbo organizavimą miške ir šių darbų specifiką. Iš ministro pasisakymų galima daryti prielaidą, kad vykdoma politiniai pavedimai ir nurodymai, neturintys aiškių ekonominių, gamybos efektyvumo užtikrinimo ar tuo labiau socialinių sprendimų regionuose analizės. Ačiū Dievui, Seime atsirado protingų žmonių, kurie paprašė atlikti įstatymo projekto ekspertinį vertinimą. Žlugus skelbtam valstybinių miškų valdymo modelio ekspertizės konkursui, kuriame už 100 eurų užmokestį nepanoro dalyvauti nė vienas nepriklausomas konsultantas, procedūra buvo pradėta iš naujo, tačiau 2017 m. gegužės 12 d. Seimo valdyba nutarė šio įstatymo projekto nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo nevykdyti. Kodėl Seimas nenori atsakyti į svarbius visuomenei klausimus dėl ekonominio ir socialinio valstybinių miškų valdymo reformos pagrįstumo, kurių Vyriausybė iki šiol nesugebėjo pateikti. Neaišku, kiek išlaidų ši reforma pareikalaus iš biudžeto, kokį efektą turės darbo vietų kūrimui ir išlaikymui regionuose, koks bus jos poveikis korupcijos lygiu. Ar bus grįžta prie pataisų ekspertinio vertinimo? Aš jaunesnės kartos miškininkas, mokslus baigiau prieš aštuonerius metus, tačiau atvirai pasakysiu – žemė po kojomis susvyravo nuo naujųjų metų, vos tik pradėjus kalbėti apie reformą, o kai kurie pasisakymai tarsi pribloškė – miškininkai tapo kone tautos priešai, niekam nereikalingi. Aš - miškininko vaikas, skaičiau spaudoje, kad profesorius, habilituotas biomedicinos ir miškotyros mokslų daktaras, pirmasis atkurtosios nepriklausomos Lietuvos ministras Vaidotas Antanaitis visada pasikliovė savo mokiniais. Daugelis jo buvusių studentų dirbo miškuose, atkūrus nepriklausomybę ir pertvarkius miškų ūkį, tapo valstybinių miškų puoselėtojais, mes iš jų mokėmės, nuoširdžiai dirbome savo valstybei. O kas dabar mūsų laukia? Nors girininkams žadami aukso kalnai, aš nejaučiu jokio stabilumo, dingo saugumo jausmas, bijau pagalvoti apie ateitį... Anot profesoriaus, valdžia nuo Dievo duota. Sutinku, tačiau kodėl mums, miškininkams, reformos organizatoriai atsuko nugarą, nenori mūsų nei girdėti nei klausyti? Sėkmingiausios reformos būna tada, kai jos deramai išanalizuojamos, labai kvalifikuotai paruošiamos, kai jas vykdo tikri specialybės žinovai. Deja, apie šią valstybinių miškų reformą taip kalbėti be galo sunku. Kita vertus, juk palyginti su kaimynais, našesnius miškus turi tik vokiečiai. Dėl saikingų kirtimų ir gero ūkininkavimo Lietuvos miškininkai jau keletą dešimtmečių sparčiai didina išteklių vertę. P. S. Šakių girininkija yra Šakių miškų urėdijos centrinėje dalyje. Girininkijos teritorija užima 2948 ha plotą, tame tarpe valstybiniai miškai - 2695 ha plotą, o tai sudaro 91 proc. girininkijos teritorijos....

Indonezijos rinka atsiveria Lietuvai

Valstybinio vizito į Indoneziją išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su šios šalies Prezidentu Joko Widodo. Tai – pirmasis istorijoje aukščiausių Lietuvos ir Indonezijos vadovų susitikimas, kuriame aptartas dvišalių ryšių stiprinimas, ES ir Indonezijos bendradarbiavimas, globalaus saugumo klausimai. Prezidentė taip pat susitiks su Indonezijos Parlamento Pirmininku Setya Novanto. Indonezija yra didžiausia Pietryčių Azijos valstybė ir ekonominė galia, G20 klubo narė, kuri, Prezidentės teigimu, gali tapti svarbia Lietuvos ekonomine partnere. Pirmasis istorijoje valstybinis vizitas – tai galimybė paskatinti dvišalį bendradarbiavimą ir atverti Lietuvos verslui bei žmonėms šią sparčiai augančią rinką. Šalies vadovė su Indonezijos Prezidentu aptarė galimybes bendradarbiauti energetikos srityje. Lietuva – pažangi saulės baterijų, biokuro technologijų gamintoja, o mūsų šalyje veikianti biomasės birža „BALTPOOL“ neturi analogų pasaulyje. Indonezijai, kur beveik 50 mln. gyventojų neturi prieigos prie elektros tinklų, tokios technologijos labai reikalingos. Su Indonezija Lietuvai taip pat aktualu dalintis sukaupta SGD terminalų eksploatavimo patirtimi. Ši šalis yra 4-a didžiausia suskystintųjų gamtinių dujų eksportuotoja pasaulyje. Prezidentės vizito metu Lietuvos ir Indonezijos energetikos ministrai pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo atsinaujinančios energetikos srityje, o sostinėje Džakartoje surengtas pirmasis Lietuvos ir Indonezijos energetikos forumas paskatins dvišalius verslo kontaktus. Vizito metu taip pat sutarta supaprastinti sertifikavimo procedūras Lietuvos pieno, mėsos ir kitų maisto produktų eksportuotojams. Tai – naujos galimybės Lietuvos gamintojams įsitvirtinti milžiniškoje 250 mln. gyventojų turinčioje Indonezijos rinkoje. Lietuva taip pat pasisako už Indonezijos ir Europos Sąjungos laisvosios prekybos susitarimą, kuris paskatintų ir dvišalę prekybą. Kasdien pusė milijono Džakartos gyventojų naudojasi Lietuvos startuolio „Trafi“ sukurtais sprendimais viešajam transportui. Prezidentė su Indonezijos vadovu kalbėjosi apie galimybes dar labiau sustiprinti bendradarbiavimą susisiekimo ir transporto srityse. Lietuvos įmonės gali prisidėti prie sparčiai vykdomos Indonezijos oro bei jūrų uostų infrastruktūros plėtros. Klaipėdos uostas galėtų tapti partneriu Indonezijos eksportui į Europą. Naujų galimybių atvers vizito metu pasirašytas susitarimas dėl ateities bendradarbiavimo tarp Indonezijos ir Lietuvos Susisiekimo ministerijų. Susitikime aptartas ir mokslo ryšių stiprinimas, inovacijų bei pažangių technologijų skatinimas. Lietuvoje sukurti vaistai ir biotechnologijos jau eksportuojami į daugiau nei 100 pasaulio valstybių, todėl yra daug potencialo bendradarbiauti farmacijos sektoriuje, kuris Indonezijoje kasmet paauga 10 procentų. Šalies vadovė Indonezijos atstovus pakvietė į kitąmet Lietuvoje rengiamą didžiausią regione gyvybės mokslų forumą „Life Sciences Baltic“. Vis daugiau Lietuvos keliautojų atranda Indoneziją, tad Prezidentai apsvarstė, kaip užtikrinti geresnę teisinę apsaugą turistams iš Lietuvos ir greitesnę pagalbą ištikus nelaimei. Šalių vadovai taip pat aptarė ES ir Indonezijos bendradarbiavimą bei bevizio režimo galimybes, tarptautinio saugumo klausimus. Indonezija – viena daugiausiai taikdarių į JT taikos palaikymo misijas siunčiančių valstybių. Dalyje jų dalyvauja ir Lietuvos kariai. Indonezijos Prezidentui, kuris yra roko muzikos mylėtojas, šalies vadovė padovanojo Lietuvos atlikėjų albumų. Kitais metais Lietuva ir Indonezija minės 25-ąjį diplomatinių santykių jubiliejų. Prezidentės spaudos tarnyba, verslaspolitika.lt R. Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotrauka.

Ugis Rotbergs. Latviams miškų ūkio pertvarka tapo lemtinga klaida

Rasa Liškauskaitė Ar valstybinė įmonė tikra šeimininkė? Valstybinius Latvijos miškus valdo viena įmonė - akcinė bendrovė „Latvijas valst meži" (LVM, Latvijos valstybės miškai) , kurios 100 proc. akcijų priklauso valstybei. Įmonė pati jokių darbų miške neatlieka, tik organizuoja konkursus darbams pirkti. Vieni rangovai mišką kerta, kiti matuoja, treti - medieną perka. Tačiau, pasak U. Rotbergso, „Latvijas valst meži" (LVM) toli nuo miško. Miškuose šeimininkauja privatus kapitalas. Valstybinės įmonės rūpestis - iš miško gauti kuo daugiau pinigų. Jų iš miško nori valstybė, jos įmonė ir miške dirbantys verslininkai. Tradiciniai padaliniai - miškų urėdijos, girininkijos su atitinkamomis administracijomis Latvijoje išnyko. Jos buvo transformuotos į regionus, miškų rajonus. Pasak reformos iniciatorių, pagrindinis tokios reorganizacijos tikslas - užtikrinti veiklos pažangą, sutelkti geriausius specialistus, didinti jų asmeninę atsakomybę. Ar senieji specialistai priešinosi tokiai reformai? „Taip, - sako U. Rotbergs. - Miškininkai buvo prieš centralizavimą. Mes padalinome Latvijos miškus į 8 dalis, skelbėme konkursus. Kaip bebūtų keista, tie, kurie labiausiai priešinosi reformai, tapo generaliniais direktoriais, tačiau jiems miškas nebepriklauso..." Privalu galvoti apie ateitį Krizės laikotarpiu Latvijos vyriausybė, siekdama papildyti kiaurą šalies biudžetą, padidino metines kirtimo normas valstybiniuose miškuose, todėl tuomet buvo kertama net iki 7,8 mln. kubinių metrų per metus. Iškirst iškirto, tačiau tiek nepasodino. O ir tai, kas pasodinta, užaugs labai negreitai. U. Rotbergs pateikia labai paprastą pavyzdį. „Galima nukirsti vieną hektarą labai gerų pušų, uždirbti 10 tūkstančių eurų, iš jų tik 500 eurų skirti atsodinimui. Pelnas didžiulis, o nuostolis gamtai, aplinkai, visuomenei, - sako pašnekovas. - Reikia vaikytis ne pelno, stengtis iš miško išspausti maksimalios naudos, o žiūrėti kiek jo liko, galvoti apie ateitį. Bet koks biznis gali būti tuo metu ne toks pelningas, jeigu žinai, kad turi sukaupęs kapitalo. Miškas - tai šalies kapitalas, tad labai svarbu, kad tas kapitalas didėtų". Pastaraisiais metais kertama mažiau. Tačiau latviai nepatenkinti plynais kirtimais, miško plynėmis, nors dabartiniai miško valdytojai teigia, kad tai padeda išsaugoti biologinę gamtos įvairovę. „Latvijas valst meži" yra valstybės finansuojama institucija, tačiau ar joje dirbantys pareigūnai atskaitingi visuomenei už tai, ką daro? U. Rotbergso teigimu, valstybinei įmonei turi būti aiškiai suformuoti miškų politikos tikslai, o pareigūnai privalo už tai atsiskaityti visuomenei. Savininkas, valdydamas miškus, pasak pašnekovo, turi atlikti nacionalinę funkciją, rūpintis ekologiniais ir socialiniais klausimais, siekti išsaugoti ir didinti nacionalinių miškų vertę, o ne gvieštis kuo didesnių pajamų. Pasak U. Rotbergso, pagrindinė problema yra ta, kad daugelis miško savininkų neturi ilgalaikio valdymo metodų. Ir dažnai pigiau būna mokėti baudą, nei pasodinti mišką. Pušynai atnaujinami, jie neišnyks, rūpinamasi jaunais medeliais, tačiau, miškininko nuomone, tai nereiškia, kad viena iš labiausiai vertinamų eksporto prekių - pušies mediena ateityje duos tiek daug pinigų. Svarbiausia - visuomenės interesas „Atsakingas šeimininkas saugo savo nuosavybę, kad ji neprarastų vertės. Kai darai reformą, nežinai, kas tavęs laukia. Svarbu ne pasipelnyti, o didinti kapitalo vertę. Visi bankai siekė pelno, bet kai kurie bankrutavo, nes neskaičiavo, kas gi lieka. Vien tik kirsti mišką ir parduoti - ne biznis. Vertinga ta kompanija, kuri sukaupia kapitalo. Svarbu, kad miškas neprarastų vertės. Miškas - didžiausia vertybė. Ne pinigai. Galima iš karto parduoti miškus skandinavams, o pinigus padėti į banką... Višta turi dėti kiaušinius ir likti gyva, - įsitikinęs U. Rotbergs. - Miškų politika Latvijoje labai gera „ant popieriaus". Viskas gerai, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Miškų įstatyme parašyta, kad kartą per penkis metus ministras turi atsiskaityti visuomenei kaip vyksta miškų reforma, tačiau to nėra. Turi būti aiški tikslų, vertinimo sistema, aiški atsakomybė, pagrįsta sankcijomis. Pas mus, Latvijoje, ką daryti miške, diktuoja ne visuomenės interesas, o perdirbėjai. Dažniausiai suinteresuotas asmuo, turintis savo biznį, labai blogas patarėjas ginant visuomenės interesą. Todėl taip ir būna, kad valdantis elitas aptarnauja ne visuomenę, jos interesus, o privatų verslą. Kūrėme valstybinę įmone, o dabar galime sakyti - monopoliją. Savininkas turi būti profesionalus, o ne politinis. Prieš reformą pateikti skaičiai, pelnas - tik dūmų užsklanda. Pats buvau reformos sūkuryje, tad žinau: kabinetuose ir koridoriuose - skirtingos tiesos. Vieno regiono direktorius iki reformos buvo pats geriausias miškininkas, o paskui tapo vienu iš didžiausių paklusniu nesusipratėliu. Mūsų žalieji tokie žali, kaip doleriai..." Dabar buvęs aršus reformos šalininkas U. Rotbergs pripažįsta, kad pertvarkant miškų sistemą didelę įtaką politikams padarė Skandinavijos verslininkai bei lobistai, norėję kuo didesnio pelno, suinteresuoti pasipelnyti Latvijos miškų sąskaita. Ir jiems tai pasisekė. O ar pasiseks jiems Lietuvoje? LVM įkurta 1999 m. spalio mėnesį, siekiant užtikrinti darnų bei racionalų ūkininkavimą pagrindinėje valstybinių miškų dalyje, nuolatos didinti šių miškų vertę bei gauti iš jų deramą grąžą. Medienos tiekimas pagal ilgalaikius susitarimus vietinėms įmonėms yra prioritetinis ir tik neturinti paklausos vietinėje rinkoje mediena gali būti eksportuojama. Šiuo metu Latvijoje miškų ir medienos sektoriuose dominuoja stambios įmonės. Lietuvoje dar yra nemažai medienos perdirbimo įmonių, Latvijoje neliko smulkių lentpjūvių, nes medieną įsigyja stambieji medienos perdirbėjai. Valstybinių miškų kirtimo konkursus taip pat laimi stambios įmonės, kurių dalininkai dažniausiai yra užsienio medienos perdirbimo koncernai. Miškų ištekliai ir naudojimas Buvęs ilgametis Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovas doc. dr. Albinas Tebėra, kalbėdamas apie miškų išteklius ir jų naudojimą portalui miskininkas.eu sakė, kad pagal miškų našumą pasaulyje įsitvirtinome 14, o Europoje - 10 vietoje. Šiuo metu Lietuvos miškai produkuoja 250 m3/ha medienos. Palyginti su kaimynais, našesnius miškus turi tik vokiečiai. Latvijos miškų našumas nesiekia 200 m3/ha ir yra mažesnis negu Estijos. Pagal miškų kirtimų intensyvumą Lietuva miškus naudoja labai saikingai. Lietuvoje kasmet kertama mažiau kaip 1,5 proc. nuo medienos išteklių, t. y. beveik dvigubai mažiau nei kasmet užauga medienos. Mūsų kaimynų „apetitas" didesnis, ypač Švedijos, Suomijos, kur miškų kirtimai perkopia 2-2,5 proc., latvių ir estų - artėja iki 2 proc. Lenkai ir vokiečiai miškus naudoja panašiai kaip mes. Dr. A.Tebėros nuomone, valstybinio miško ūkio ekonominį efektyvumą reikėtų vertinti pagal du rodiklius - bendrąsias pajamas bei grąžą valstybei. Pastarąjį rodiklį sudaro visi sumokėti mokesčiai, sukurtos darbo vietos, investicijos į miškų infrastruktūrą, naudojamą visuomenės reikmėms ir kt. Šiuo metu miškų urėdijų bendrosios pajamos - 158 mln. Eur/m., visi sumokėti mokesčiai - 66 mln. Eur/m., sukurta 4000 darbo vietų, darbo užmokesčio fondas - 36 mln. Eur/m., visuomenės reikmėms įrengta rekreacinių objektų už 1,1 mln. Eur/m. Lyginant skirtingų šalių miškininkystės ekonominį efektyvumą, verta vadovautis santykiniais ekonominiais rodikliais. Informatyvus rodiklis - pajamos, gaunamos iš vieno hektaro miško ploto. Tačiau ir šis rodiklis dar ne viską atspindi, nes miškų kirtimo intensyvumas įvairiose šalyse labai skiriasi. Pajamas, gaunamas iš vieno hektaro miško ploto, padaliję iš miškų kirtimo intensyvumo, gauname objektyvų palyginamąjį miškų ekonomikos rodiklį, kuris pagal 2015 m. duomenis Lietuvoje buvo 110,9 Eur/ha. Kaimyninėse šalyse, kuriose valstybinius miškus valdo viena valstybinė įmonė ar akcinė bendrovė, šis rodiklis 25-30 proc. mažesnis: Latvijoje - 84,6 Eur/ha, Estijoje - 80,6 Eur/ha, Švedijoje - 87,1 Eur/ha. Reikia pažymėti, kad Latvijoje, skirtingai negu Lietuvoje, į valstybinės miškų įmonės gautas pajamas įskaičiuotos lėšos, gautos ir iš durpynų, žvyro, smėlio išteklių naudojimo. Tai atmetus, apskaičiuotasis miškų ekonomikos rodiklis Latvijoje būtų dar mažesnis. Linksmučių kaime nelabai linksma Pakruojo miškų urėdija įkurta 1925 metais Linksmučių kaime, buvusio vokiečių barono Hermano fon Ropo Pakruojo dvaro skyriaus, kuris vadinosi Kiauliškės, teritorijoje. Čia buvo laikomos dvaro kiaulės. Skyrius turėjo tris didelius akmeninius tvartus ir vieną akmeninį administracinį pastatą, kuriame gyveno skyriaus valdytojas. Žemės reformos metu barono fon Ropo dvaras buvo išdalytas kumečiams išsipirkti, o Kiauliškių skyrius pavadintas Linksmučiais. Skyriaus pastatai ir 8 hektarai žemės paskirti įsteigtai Pakruojo miškų urėdijai. Šiandien Pakruojo miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Virginijus Kacilevičius nelinksmas. Jis, kaip ir dr. A.Tebėra, skaičiuoja. Kiek, tokios nedidelės įmonės, kaip Pakruojo, Joniškio, Biržų urėdija, uždirba, kiek išleidžia. Nelinksmas miškininkas ne todėl, kad jo skaičiukai būtų prasti. „Esame vidutiniokai: 483 tūkst. eurų biudžetui, 295 tūkst. eurų „Sodrai", dar pridėtinės vertės, kiti mokesčiai, - skaičiuoja miškininkas. - Rangovams vietiniams pakruojiečiams sumokėjome 1,3 milijonus eurų, 1,4 milijono pajamų investavome į mišką, vidutinis medelyne septyniasdešimt penkių darbuotojų atlyginimas 771, o specialistų 880 eurų. Įmonės pelningumas 5,27 procento. Tai neprimena nustekentos įmonės..." V. Kacilevičius sako nusiuntęs šiuos savo skaičiukus vienam Seimo nariui iš valdančiosios daugumos, miškininkui, bendramoksliui. Parlamentrui nepasirodė, kad įmonė beviltiška... Miškininkui iš Linksmučių liūdna ir todėl, kad niekas nei jo paties, nei jo kolegų negirdi. „Čia nereikia revoliucijos, miškuose turi būti tik evoliucija. Jau daug metų miškininkauju, tačiau tai

Kategoriški pareiškimai dėl mokesčių supykdė ir suskaldė kaimo žmones

Atėjus į valdžią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, pasigirdo kategoriškų pareiškimų dėl žemdirbių mokamų mokesčių ir įmokų. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), jungianti apie 40 proc. potencialių žemės ūkio veikla užsiimančių bendrovių, pakankamai atspindi žemės ūkio juridinių asmenų ekonomikos apimtis, pokyčius bei tendencijas, nes LŽŪBA nariai naudoja per 60 proc. juridinių asmenų deklaruoto žemės ploto ir augina apie 2/3 šių ūkių galvijų. LŽŪBA prezidentas, Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis atsakė į žurnalo ww.verslaspolitika.lt klausimus. − Gerbiamas prezidente, kaip trumpai pristatytumėte Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociaciją? − Šių metų birželio 30 dieną asociacija minės veiklos 25-metį, o svarbiausias jos tikslas – siekti, kad žemdirbiams, žemės ūkio įmonėms būtų sudaryta tinkama ekonominė, teisinė, finansinė ir socialinė aplinka, taip pat palankios rinkos ekonominės sąlygos. Suprantama, daugeliu atveju požiūris į žemės ūkį, į jame dirbančius ūkininkus, žemės ūkio bendroves ir įmones priklauso nuo politinių jėgų santykio Seime, Vyriausybėje. Asociacija siekia ir toliau sieks, kad šis požiūris keistųsi gerąja linkme, – kad Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos šalyse, žemdirbiai aktyviai dalyvautų savivaldoje. − Ką atsakytumėte oponentams, kad ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės valstybei per mažai sumoka mokesčių? − Šią paskleistą informaciją vertiname kaip neišsamią ir klaidinančią visuomenę, dirbtinai išpūstą dėl vieno ar kelių ūkininkų elgesio. Visų žemdirbių kaltinimas, nepaskelbiant oficialių duomenų, kiek ir kokių mokesčių sumoka ūkiai pagal jų kategorijas, kelia daug abejonių dėl noro stiprinti valstybę. Labiau priešingai, – kelia sumaištį, susipriešinimą tarp visuomenės grupių, net ir tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų. Žemės ūkio bendrovės ir kiti juridiniai asmenys moka to paties dydžio mokesčius ir įmokas, kaip ir kitų verslo sričių subjektai. Štai 319 žemės ūkio bendrovių ir kitų žemės ūkio įmonių 2015 m. naudojo 277,8 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų (tai sudarė 9,7 proc. visų ūkių ploto) ir jose dirbo 9,8 tūkst. darbuotojų. Pagrindinių mokesčių ir įmokų socialiniam bei sveikatos draudimui sumokėta 40 mln. eurų. 1 ha jų teko po 144 eurus, o 1 darbuotojui – po 4074 eurus (per mėn. – 339 eurus). Didžiąją dalį išlaidų sudaro įmokos socialiniam ir sveikatos draudimui bei gyventojų pajamų mokesčiui. Bendrovės socialiniam ir sveikatos draudimui sumoka 30,98 proc. nuo darbuotojams priskaičiuoto atlyginimo. Be to, 9 proc. privaloma tvarka išskaičiuojami iš darbuotojo atlyginimo pensijai ir sveikatos draudimui. Tai sudaro jau 40 proc. nuo viso darbo užmokesčio fondo. Tokio paties dydžio įmokas moka daugelis kitų verslo įmonių. Taip pat dar prisideda gyventojų pajamų mokestis, t. y. 15 proc. nuo darbuotojams priskaičiuoto atlyginimo – taip pat, kaip ir kitų ūkio šakų įmonėse. Tokiu būdu, bendrovės administracija, norinti darbuotojui į rankas sumokėti bent 450 eurų per mėnesį, patiria per 718 eurų išlaidų. Tai didelė našta, kuri tiesiogiai veikia žmonių suinteresuotumą dirbti kaime ir apskritai Lietuvoje. Bendrovės moka 5 proc. pelno mokestį. Tai vienintelė lengvata, lyginant su kitų ūkio šakų įmonėmis. Tai įtvirtinta įstatymuose, siekiant sušvelninti ES BŽŪP skirtumus naujosioms šalims. Paskutiniaisiais metais dėl kainų ir rinkos bendrovių pelnas sumažėjo iki minimumo, ir , jei nebūtų ES paramos pajamoms palaikyti, daugelis bankrutuotų. − Vadinasi, klaidinami net aukščiausieji šalies vadovai, skelbiantys, kad ūkiai gavo per milijardą pajamų, o mokesčių sumokėjo vos vieną procentą. Nejaugi nebėra šalia jų specialistų, kurie paaiškintų, nuo kokių pajamų ir kokie mokesčiai bei įmokos mokami? − Paaiškinu, kad pajamoms uždirbti žemdirbiai perka ir sunaudoja daug gamybai reikalingų išteklių ir kad jų kainos, neatsižvelgiant į žemdirbiams mokamas kainas už produkciją, auga už jas žymiai sparčiau. Pirkdami reikalingus produktus žemdirbiai už juos moka, kaip ir visi, 21 proc. PVM. Ne vienas žemės ūkio mokesčių sistemos kritikas mokesčių lengvatai priskiria ir tiesioginių bei kompensacinių išmokų neapmokestinimą, neatsižvelgdamas į tai, kad minėtos išmokos žemdirbiams yra pačios mažiausios ES ir kad didžioji jų dalis mokama iš kitų šalių mokesčių mokėtojų sumokėtų lėšų. Vyriausybės programoje numatyta siekti šių išmokų suvienodinimo, t. y. padidinimo bent iki ES vidurkio. Įdomu, kaip galėtume paaiškinti kitoms šalims donorėms, jei jų lėšomis papildytume savo šalies biudžetus? Pritariu ankstesnėms Finansų ministro V. Šapokos nuostatoms, kad peržiūrint mokesčių sistemą tai bus daroma kompleksiškai įvertinus kiekvieną ūkio šaką ir kiekvieną lengvatą. − Ko daugiau Lietuvos kaime – ūkininkų, šeimos ūkių, ar akcinių, kooperatinių bendrovių? − Ūkininkų. 2015 metais 137,8 tūkst. gyventojų deklaravo 2 mln. 473 tūkst. ha žemės ūkių, o 1012 bendrovių – 394 tūkst. ha arba 13,7 proc. viso visų ūkių deklaruoto ploto. Bendrovių, kurių veikla pagrįsta privataus kapitalo koncentracija, pajamos iš žemės ūkio produkcijos ir paslaugų sudaro dominuojančią dalį, t. y. per 300. Tokios vienos bendrovės naudojamos žemės plotas – daugiau kaip 1000 ha. − Ką įvardintumėte žemės ūkio bendrovių ekonomikos varikliu? − Jis buvo ir yra gamyba, naudinga žmonėms, valstybei ir kraštovaizdžiui. Naudodamos per 13 proc. šalies žemės ploto, bendrovės pagamina 27-28 proc. visos šalies ūkių bendrosios žemės ūkio produkcijos. Per paskutiniuosius penkerius metus bendrovės ne mažino, o didino pagrindinių rūšių gamybą: grūdų – 2 kartus, rapsų – 15 proc., mėsos – 35 proc., pieno – 33 proc. Bendrovių deklaruotas naudojamos žemės plotas per penkerius metus padidėjo 10,7 proc., o bendroji žemės ūkio produkcija išaugo 38,4 proc. Už parduotą augalininkystės ir gyvulininkystės produkciją, skaičiuojant 1 ha, bendrovės gavo 3,4 karto daugiau nei kiti ūkiai. Skaičiai ir faktai: 319 bendrovių, pateikusių ataskaitas, dirbo 9817 žmonių. Už darbą (be socialinio ir sveikatos draudimo įmokų) jiems išmokėta per 71,1 mln. eurų. Vienam darbuotojui per metus teko 7242 eurai, per mėnesį – vidutiniškai po 604 eurus. Valstybės ir savivaldybių funkcijoms vykdyti minėtas skaičius bendrovių į biudžetus pervedė apie 34 mln. eurų mokesčių (gyventojų pajamų, pelno, žemės) ir įmokų (socialinio ir sveikatos draudimo). 1 ha tokių mokesčių teko po 121 eurą. Bendrovės buvo „įdarbinusios“ 191 mln. eurų komercinių bankų paskolų ir jiems per metus uždirbo per 4,4 mln. eurų.  ...

Ignalinos atominės elektrinės uždarymas turi būti saugus

Dalia Vencevičienė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susipažino su Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimo nutraukimo projektų eiga. „Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbai turi vykti saugiai, pagal nustatytą grafiką, kad turimi ištekliai būtų naudojami taupiai ir būtų užtikrinamas veiklos skaidrumas. Svarbu įgyvendinti visas efektyvų IAE eksploatavimo nutraukimą užtikrinančias priemones. Tik taip pavyks sėkmingai įgyvendinti šį sudėtingą projektą“, – sako Seimo Pirmininkas. Pasak jo, stabiliam tolesniam progresui ir sėkmingam IAE eksploatavimo nutraukimui yra būtina, jog Europos Sąjungos (ES) finansinė parama būtų tęsiama ir po 2020 m. IAE eksploatavimo nutraukimo darbams užbaigti reikės dar apytiksliai 1,2 mlrd. eurų. Nuo 2014 m. Lietuva finansuoja apie 14 proc. IAE eksploatavimo nutraukimo išlaidų. Projekto darbus Lietuva privalo baigti 2038 m. „Tikimės, kad ES ir toliau vykdys savo įsipareigojimus – tinkamai finansuos darbus, o Lietuva tęs eksploatavimo nutraukimo procesą“, – sako V. Pranckietis. Ignalinos atominė elektrinė – vienintelė Baltijos šalyse buvusi Lietuvos energetinės sistemos branduolinė jėgainė, pastatyta šalia sienos su Baltarusija, turėjusi didžiausius pasaulyje reaktorius ir įrašyta į Gineso rekordų knygą. Jėgainėje buvo numatyti keturi reaktoriai, tačiau pastatyti ir paleisti tik du. Greta jėgainės darbuotojams pastatytas Visagino miestas. Lietuvai vykdant stojimo į Europos Sąjungą sutartyje numatytus įsipareigojimus, 2009 m. gruodžio 31 d. elektrinė visiškai nutraukė elektros energijos gamybą. Pirmasis blokas nebeveikia nuo 2004 m. gruodžio 31 d. 20 val. 2 min., o antrasis sustabdytas 2009 m. gruodžio 31 d. 22 val. 54 min. Ignalinos atominės elektrinės reaktoriai buvo vieni galingiausių pasaulyje. Kiekvieno jų instaliuota galia – 1500 MW. 2008 m. Elektrinė gamino apie 70 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos. Po apsilankymo Ignalinos atominėje elektrinėje, Seimo Pirmininkas susitiko su Visagino savivaldybės tarybos nariais ir miesto gyventojais. Seimo Pirmininkui nerimą kelia Visagine augantis nedarbas ir emigracija. Kreipdamasis į tarybos narius, Seimo Pirmininkas akcentavo, kad savivaldybė turi skirti daugiau dėmesio naujų darbo vietų kūrimui, stambių pramonės įmonių, didelių verslų atėjimui į Visaginą. Bendraudamas su bendruomenės nariais, parlamento vadovas padėkojo jiems už pilietiškumą, aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime ir Visagino puoselėjimą. „Visaginas buvo sukurtas kaip vienos įmonės miestas. Buvo sukelti žmonių lūkesčiai dėl naujo atominės elektrinės statybos, o dabar aišku, kad jos nebus, todėl savivaldybė turi skirti visus turimus resursus naujų darbo vietų kūrimui“, – sako parlamento vadovas. Pasak Viktoro Pranckiečio, smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumo didinimo, socialinės įtraukties didinimo ir kovos su skurdu priemonės finansuojamos ES struktūrinių fondų lėšomis. Visagino savivaldybės, kaip ir kitų Lietuvos regionų įmonės, gali dalyvauti įgyvendinant atitinkamus projektus. Seimo Pirmininko teigimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje daug dėmesio skiriama efektyviai regionų politikai kaip darnaus gyvenimo šalyje sąlygai. Numatoma stiprinti regionus, sudarant galimybes visiškai išnaudoti vietos savivaldos turimą potencialą, kartu suteikiant savivaldybių institucijoms pakankamas galias bei finansinius instrumentus. Siekiamas rezultatas – sukurtos prielaidos spartesnei regionų socialinei ir ekonominei plėtrai bei vystymosi skirtumų mažėjimui. Ministerijos ir savivaldybės bus įtrauktos į šį procesą, kurio metu turės parengti konkrečius ilgalaikius sprendimus. Vyriausybės programos įgyvendinimo plano projekte yra numatytas paskatų sistemos vietos ekonominiam potencialui didinti ir infrastruktūrai optimizuoti sukūrimas, taip pat numatomas regionų kryptingos plėtros principų suformavimas ir plėtros planavimo sistemos pertvarkymas. „Regionų savivaldybės turėtų aktyviai dalyvauti šiame procese, nes jos yra sukaupusios daugiausiai patirties ir žinių įvertinti regiono vidinius išteklius ir jų pasitelkimo regiono plėtrai galimybes, taip pat įvertinti ilgalaikes prognozes ir nustatyti strategines plėtros kryptis“, – sako Viktoras Pranckietis. Pirmininko nuomone, šiuo metu reikia paramos ir savivaldybės iniciatyvoms – SmartPark ir energetikos kompetencijos centro kūrimui, energetikos muziejaus kūrimui šalia IAE arba IAE informacinio centro pagrindu. Pasak jo, nenaudojamus IAE pastatus reikia ne griauti, o pritaikyti naujiems verslams. Kaip vieną iš minčių, Seimo Pirmininkas pateikė bendradarbiavimą su CERN - Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija, kuri šiuo metu ieško galimybių ir atitinkamą infrastruktūrą turinčių vietų steigiant duomenų saugojimo centrus. Viktoro Pranckiečio teigimu, toks centras galėtų atsirasti Visagine, būtų sukurtos naujos darbo vietos.    ...

Ekonomika šiandien. Pelno mokesčio lengvatos

Ekonomika šiandien. Pelno mokesčio lengvatos  Žinių radijas,llri.lt Praėjusią savaitę Vyriausybė pateikė pristatė planuojamas pelno mokesčio permainas, kurios turėtų paskatinti investicijas į aukštąsias technologijas. Lietuvos laisvosios rinkos instituto rengiamoje Žinių radijo laidoje „Ekonomika šiandien“ Žilvinas Šilėnas apie tai diskutavo su LR Ūkio viceministre Lina Sabatiene ir Verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininku Mariumi Dubnikovu. Pirmas siūlymas – įvesti 100 proc. pelno mokesčio lengvatą investicijoms į technologinį atsinaujinimą. Šiuo metu riba yra 50 proc. M. Dubnikovas pritaria technologinio tobulėjimo idėjai. „Gyvename ant pramonės revoliucijos lūžio. Šalys, kurios sugebės atsinaujinti dabar, galės konkuruoti ateityje. Tai gali paskatinti didesnius atlyginimus ir padėti išspręsti emigracijos problemą“, − teigia pašnekovas. Dar viena tiekiama naujovė – 5 proc. pelno mokesčio lengvata komercializuotiems išradimams. Kitas pasiūlymas – 300 proc. lengvata mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (TEP) veiklai. Vis dėlto Ž. Šilėnas įsitikinęs, kad geriausia pelno mokestį reinvestuojam pelnui iš viso panaikinti. „Jeigu norime gyventi kaip Honkonge ar Singapūre, turime vykdyti labai liberalią ekonominę politiką. Negalime sau leisti būti vidutiniškai gerais. Tarkim, pelno mokesčio nebėra, tu uždirbti daug pinigų ir kaip įmonės savininkas ar akcininkas susimoki išsiimdamas dividendus per pajamų mokestį“, − teigia LLRI vadovas. Dubnikovas sutiko, jog verslas tokią galimybę palaikytų. Laidos rubrikoje „Stebime valdžią“ Ž. Šilėnas aptarė šią savaitę politikų pateiktus pasiūlymus. Lietuvos laisvosios rinkos institutas kritikuoją norą didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, riboti atsiskaitymą grynaisiais pinigais ir planuojamus Dirvožemio įstatymo pakeitimus.

Anykštėnas ūkininkas Audrius Juška metė iššūkį ir olandų šiltnamių verslui, ir emigracijai

Pavasarį, kai ant prekystalio pasirodo švieži lietuviški agurkai ar pomidorai, dažnas pirkėjas net nesvarsto, ką rinktis, nes žino – Lietuvoje užaugintos produkcijos kokybė garantuota. Tačiau, kodėl mūsiškiai daržovių augintojai pajėgūs aprūpinti tik 35 procentus visos šalies rinkos?  Kodėl remiame lenkų, ispanų, olandų verslą, užuot iki soties kirtę lietuviškas daržoves ir vaisius?Atsakymo pabandėme ieškoti Anykščių rajono ūkininko Audriaus Juškos šiltnamių versle. Gintaras MINIJA, www.verslaspolitika.lt Pirkėjų stalui – aukštos kokybės produkcija Anykščių pašonėje esantys ūkininko Audriaus Juškos daržovių šiltnamiai jau iš tolo traukia akį. Ūkis per keliolika metų nuo smulkios įmonės išaugo į stambiausią privatų Anykščių verslą. Iš čia, naudojant pažangiausias technologijas, užauginti agurkai ir pomidorai patenka į didžiuosius Lietuvos prekybos tinklus. Anot ūkininko, pavasarį šiltnamiuose išauginti agurkai būna sveikiausi. Prieš kenkėjus čia kovoja kiti natūralūs kenkėjai, kurie minta ,,negeraisiais“. Daržovių kokybe šiltnamiuose itin rūpinamasi, kruopščiai ir laiku atliekami laboratoriniai tyrimai. „Praėjusiais metais valstybei sumokėjome pusę milijono eurų mokesčių, dabar per savaitę užauginame 150 tonų agurkų ir pomidorų“, – sako Anykščių rajono ūkininkas Audrius Juška, kurio verslo sėkmės paslaptis labai paprasta – visada būk savo valios šeimininku, mylėk žemę ir žmones. Galima sakyti, kad pastaraisiais metais ūkininkas A. Juška įdiegė ne tik naujausias šilumą taupančias, bet ir geriausias, pasaulyje žinomas daržovių auginimo technologijas, išplėtė šiltnamių plotą. Ūkininkauja Audrius Juška kartu su šeima. Kokia buvo verslo pradžia? Jo brolis Valdemaras, taip pat neretai naktimis bluosto nesudedantis dėl iškylančių su šiltnamiai susijusių problemų, juokaudamas sakė, kad viskas prasideda nuo smulkmenų, nuo kasdienių rūpesčių kaip išmaitinti ir aprengti šeimą. Šiltnamių ūkis puoselėjamas ir mylimas visos Juškų šeimynos. Netoli Ažuožerių kaimo buvo įkurtas pirmasis 2,5 aro jų šeimos šiltnamis. ,,Vėliau nusipirkau žemę iš giminaičių, šalia kelio Anykščiai–Panevėžys, pasinaudojęs Europos Sąjungos parama, pastačiau pirmuosius 2 hektarų pločio modernius šiltnamius ir dujomis kūrenamą katilinę“, – pasakoja ūkininkas. Didžiausias rajono privatus darbdavys Audrius Juška sako, kad sustoti niekada negalima, tačiau pastatyti 1 ha šiuolaikinį stiklinį šiltnamį kainuoja 1 milijoną eurų. Šiltnamiai reikalauja solidžių investicijų, iš vieno hektaro reikia gauti bent 1 milijoną. Pavyzdžiui, kad tokią sumą ūkininkas uždirbtų iš lauko kultūrų, jis turi apdirbti bent 300 ha ploto. Būtina įsidėmėti ir šiuos skaičius: vidutiniškai viename šiltnamių ha dirba apie 13 žmonių, o ūkininkas, valdantis 500 ha, įdarbina du, tris žmones. Skandinavijos šalių patirtis rodo, kad šiltnamių verslas tikrai yra perspektyvus, olandai per metus išaugina tris derlius, o suomiai, stodami į ES, net išsikovojo paramą šiltnamiams. Galime pasidžiaugti, kad ir Lietuvoje turime tokio paties techninio lygio šiltnamius, kaip Olandijoje, Lenkijoje ar Skandinavijoje, o Audriaus Juškos ūkis yra didžiausias rajone privatus darbdavys, lenkiantis darbuotojų skaičiumi net įmonę „Anykščių vynas“. Šiltnamiams prižiūrėti reikia daug rankų – 1 hektaru šiltnamio rūpinasi apie 14 žmonių, o šiuo metu šiltnamiuose triūsia daugiau kaip 170 žmonių. Penktus metus ūkyje dirbanti Inga Paulavičienė pasakojo, kad darbu itin patenkinta, moterį džiugina, kad vis daugiau anykštėnų sugrįžta į tėviškę iš svečių šalių, o dėl šiltnamių plėtros Anykščiuose daugėja darbo vietų. Ūkininkų šiltnamius šildo biokuro katilinė Prieš keletą metų ūkyje buvo iškilmingai atidarytas pažangių technologijų šiltnamių blokas bei biokuro katilinė, kuri būtų pajėgi apšildyti visą Anykščių miestą. Įdomus faktas: katilinę ir šiltnamius tuomet pašventino Anykščių šv. Mato bažnyčios kunigas. Naują biokuro katilinę pastatė bendrovė „AXIS Texnologies“, o šiltnamius – UAB „Schetelig lit“. Tai buvo pirmoji Lietuvoje biokuro katilinė, skirta būtent žemės ūkio reikmėms, ją „Axis Technologies“ ūkininkui pastatė per šešis mėnesius. 9,335 mln. eurų vertės projektas, pastatant 6 hektarų ploto stiklinius šiltnamius bei modernizuojant 2 hektarus veikiančių šiltnamių, įgyvendintas ES, A. Juškos bei iš Šiaulių banko skolintomis lėšomis. Projektui iš viso buvo skirta daugiau kaip 6,5 mln. eurų ES paramos. Anot Audriaus Juškos, projektas unikalus tuo, jog buvo suprojektuota ir ūkyje įdiegta ne tik biokuro katilinė, bet ir 160 m³ akumuliacinės talpos, kurių paskirtis – akumuliuoti šilumos energiją, kai poreikis šiltnamiuose dienos metu sumažėja iki minimumo ir ją panaudoti tuomet, kai poreikis yra didžiausias. Ūkininkas džiaugėsi, kad apšildyti šiltnamius biokuru, medienos skiedromis, kainuoja apie 30 – 40 proc. pigiau nei gamtinėmis dujomis. Jo nuomone, biokuro katilinė atsipirks per penkerius metus. Kodėl remiame olandų verslą? Šiltnaminių daržovių auginimas labai brangus, tačiau lietuviai suvartoja kelis kartus mažiau daržovių nei kitų Europos šalių gyventojai. Ar galime konkuruoti su lenkais, ispanais, olandais, kai ūkininkai moka daug mažiau už elektros energiją, o jų šalyse kur kas mažesnis pridėtinės vertės mokestis? Tarkime, Olandijoje išauginti pomidorai yra dvigubai brangesni, bet olandai veža perteklinę produkciją ir į Lietuvą. Valgome vaškinius pomidorus, nes užsieniečiai įsigudrino net išvesti specialias daržovių veisles, kurios būtų atsparios transportavimui, bet to, kad daržovės ištvertų netrumpą kelionę, jos yra ,,pamaitinamos“ ir specialiomis cheminėmis priemonėmis. Kodėl mūsiškiai daržovių augintojai pajėgūs aprūpinti tik 35 procentus Lietuvos daržovių rinkos? Kodėl remiame lenkų, ispanų, olandų verslą, užuot iki soties kirtę lietuviškas daržoves? Audrius sako, kad savo rūpesčius ne kartą išsakė Vyriausybės atstovams, Seimo nariams. Neseniai anykštėno ūkininko problemomis domėjosi Seimo Pirmininkas Viktoras Pranskietis, pas jį buvo užsukęs ir Europos Parlamento narys Antanas Guoga. Ūkininkui džiugu, kad valdžia supranta gyventojų problemas, bando padėti, nors ir ne visada sėkmingai. Pastangos gauti valstybės dotacijas didėjančioms energijos kainoms padengti, lieka bevaisės. Ne vienas premjeras yra pripažinęs, kad daržoves auginančių verslininkų problemos yra rimtos, tačiau dėl dotacijų ir pridėtinės vertės mokesčio sumažinimo reikalai nepajudėjo. Žemės ūkio ministerija ne kartą ieškojo būdų, kaip padėti šiltnamių verslui, nes ES reglamentai riboja tam skiriamą valstybės pagalbą. Pavyzdžiui, kai ministerijai vadovavo ūkininkas Kazimieras Starkevičius, siūlyta šiltnaminių daržovių auginimą pripažinti viešuoju interesu ir taip skirti dotacijas. Tačiau toks siūlymas nesulaukė Vyriausybės pritarimo. Tuomet nepavyko susitarti ir su „Lietuvos dujomis“, kad bendrovė taikytų specialią dujų vartojimo ir kainų schemą šiltnamiams. Ūkininkai Audrius ir Valdemaras Juškos ir toliau žada plėsti savo verslą. Daržovių augintojai daug tikisi iš Sauliaus Skvernelio Vyriausybės ir ūkininko Broniaus Markausko, kuris dabar vadovauja Žemės ūkio ministerijai. Reikia tik išmintingų sprendimų, svarbu rasti būdų, kaip pigiau panaudoti elektros energiją šiltnamių apšildymui. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, būtent išlaidos energetiniams ištekliams sudaro apie 60 proc. šiltnamių patiriamų sąnaudų. Tuomet laimėtų visi. Ir politikai, ir daržovių augintojai, ir valstybė, kuriai nauda iš šiltnamių sugrįžtų sumokėtais mokesčiais ir darbo vietomis. ,,Vienas hektaras šiltnamių sukuria 100 kartų didesnę vertę negu lauko kultūros“, – pastebėjo Audrius Juška. Beje, kai Lietuvos šiltnamių ūkiui buvo pasiūlyta kurtis Elektrėnuose, prie Lietuvos elektrinės, kur šiltnamiams galėtų būti tiekiama pigesnė šiluma, tuo iš karto susidomėjo olandai. ,,Jeigu įsigytume pigesnės naktinės elektros, lietuviškus agurkus ir pomidorus galėtume į prekybos tinklus tiekti visus metus. Europos valstybėse ūkininkai šiltnamiams gauna energetikos dotacijas, todėl jų produkcijos savikaina yra mažesnė“, – sako A. Juška.

Seimas turi atmesti skubotai ir nekompetentingai parengtą Miškų įstatymo pakeitimo projektą

Komentaras Seimas turi atmesti skubotai ir nekompetentingai parengtą Miškų įstatymo pakeitimo projektą Į žurnalo www.verslaspolitika.lt leidinio „ŠIANDIEN“ klausimus atsako Kauno miškų urėdas Saulius LAZAUSKAS Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė siūlymui, kad valstybinių miškų ūkio valdymo reformos nepriklausomą ekspertinį vertinimąatliktų ne tik Aplinkos ministerijos ir komiteto vadovybės siūlomi teisės,verslo ir vadybos srities išsilavinimą turintys specialistai, bet ir miškotyros srities mokslininkai. Kaip vertinate šį komiteto sprendimą, taip pat, kad šią ,,namų užduotį“ turėjo atlikti Vyriausybė? Tai ciniškas pasityčiojimas iš teisingumo ir iš mūsų, miškininkų. Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nepriklausomo ekspertinio įvertinimo pirkimo sąlygų reikalavimai buvo paruošti dalyvaujant Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui K. Mažeikai ir pritarus šešiems šio komiteto nariams, patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017-04-21 sprendimu Nr. SV-S-209. Man regis, kad Seimo nariai, balsavę už tokias įstatymo projekto ekspertinio vertinimo pirkimo sąlygas, mus visus laiko ,,Kvailių šalies“ gyventojais. Esant tokiam sudėtingam ir visuomenei svarbios srities valstybinių miškų valdymo reformos teisės aktų vertinimui, ekspertizei atlikti būtinai reikalingi ne tik teisininkai, ekonomistai, bet ir miško ūkio valdymo specialiųjų žinių turintys miškų valdymo ir politikos formavimo specialistai. Visgi, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika ir kai kurie šio komiteto nariai užkirto tam kelią. Kodėl? Mano nuomone, pirkimo sąlygos yra skirtos konkrečiam tiekėjui ir kelia pagrįstų įtarimų dėl ketinamų pasirinkti ekspertų nepriklausomumo, todėl manau, kad šios pirkimo sąlygos yra neteisėtos ir pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Pavyzdžiui, vienas iš kvalifikacinių reikalavimų ekspertui: ,,Ekspertas turi turėti: aukštąjį socialinių mokslų studijų srities verslo ir vadybos (valdymo) krypties išsilavinimą (būtina patvirtinta kvalifikacija verslo valdymo srityje) ir ne mažesnę kaip 10 metų verslo valdymo patirtį einant vadovaujamas pareigas, iš jų ne mažesnę kaip 5 metų patirtį valstybės valdomų įmonių valdymo srityje.“ Šis reikalavimas yra diskriminacinis, nepagrįstai ribojantis konkurenciją, o tokie reikalavimai atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pažymėtina, kad kvalifikaciniai reikalavimai, nurodyti pirkimo sąlygose, yra užaukštinti ir objektyviai nebūtini, siekiant išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kvalifikuotas ir pajėgus atlikti reikalingas paslaugas. Pirkimo sąlygų reikalavimas dėl išsamios ekspertų išvados suteikimo per 14 kalendorinių dienų nuo pirkimo sutarties dienos yra objektyviai per trumpas tinkamai įvykdyti visas paslaugas, t. y. išsamiai išanalizuoti Europos šalių valstybinių miškų valdymo modelius, siūlomo modelio reformos kaštų ir naudos santykį bei ekonominį pagrįstumą, atlikti siūlomo modelio palyginimą su kitomis juridinių asmenų teisinėmis formomis (akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, biudžetinė įstaiga), išsamiai išanalizuoti įstatymo projekto poveikį korupcijos apraiškoms ir skaidrumui, išnagrinėti ir nustatyti išlaidų poreikį bei įtaką darbo vietų kūrimui ir išlaikymui bei t. t. Itin trumpas paslaugų suteikimo terminas sudaro pagrindą manyti, kad paslaugų techninė specifikacija galimai pritaikyta konkrečiam tiekėjui, jau turinčiam parengtą ekspertizę, kelia pagrįstą nepasitikėjimą išvadų nepriklausomumu ir pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 2 dalį. Pirkimui numatyta skirti iki 100,00 Eur įskaitant PVM. Tai pasityčiojimas. Ši suma juokinga, tai pusvalandžio užmokestis kvalifikacinių reikalavimų ekspertui. Akivaizdu, kad už tokią sumą nepriklausomam ekspertui neįmanoma įvykdyti Pirkimo apimtį sudarančių paslaugų, todėl manau, kad Pirkimas vykdomas proteguojant konkretų subjektą, kuriam už darbą realią kainą galimai sumokės tikrieji miškų valdymo reformos užsakovai. Kokią žalą padarė Aplinkos ministerija miškininkams, visuomenei ,,buldozeriniu principu“ stumdama valstybinių miškų valdymo reformą, ar tapo aišku, kas šios reformos pagrindinis dirigentas, koks logiškiausiasbūtų Seimo sprendimas po įtemptų diskusijų? Valstybinių miškų žinyboje dirbu 34 metus, tačiau tokio nesiskaitymo, niekinimo, melo ir šmeižto dar neteko matyti. Dauguma mano kolegų didžiąją savo gyvenimo dalį atidavė Lietuvos miškams, jie sąžiningai dirbo prižiūrėdami, atkurdami, puoselėdami Lietuvos miškus. Ko šiandien sulaukė miškininkai? Aukščiausieji šalies politikai juos visus išvadino sovietinio valdymo reliktais, korupcijos sinonimais, sovietinio nomenklatūrinio valdymo bastionais ir panašiai. Aplinkos ministerijos pareigūnai pareiškė, kad visiems be išimties įteiks atleidimo iš darbo lapelius. Manau, kad padorūs žmonės taip neturėtų elgtis. Nerimtai atrodo šios reformos autoriai, kai tokio masto reformą vykdo neatlikę jokių skaičiavimų ir kalba apie reformos ekonominį efektyvumą. Apskritai reforma pradėta ne nuo to galo. Pirma, viešai paskelbiama, kad bus viena valstybinius miškus valdanti įmonė, o po to, imituojamos diskusijos su visuomene ieškant geriausio miškų valdymo varianto. Miškininkams ir visuomenei viešai nepateikta svarstyti jokių galimų reformos alternatyvų, nėra siūlomų priemonių įgyvendinimo ekonominio pagrindimo, nėra pateikta reformos socialinių pasekmių prognozių ir vertinimo. Neįvertinta miškų išteklių valdymo ir prekybos mediena monopolizavimo įtaka smulkiajam verslui. Manau, kad visa tai turėjo būti padaryta prieš priimant sprendimą dėl valstybinių miškų valdymo reformos. Valstybinio miškų ūkio valdymo reformos užsakovai mums žinomi seniai. Po kiekvienų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą aukščiausiuose valdžios sluoksniuose ir viešoje erdvėje prasideda „diskusijos“ dėl valstybinio miškų ūkio reformos ir urėdijų naikinimo. Stambieji medienos perdirbėjai siekia valdyti medienos žaliavas. Esant 42 atskiroms urėdijoms, užvaldyti miškų išteklius jiems nepavyko. Buvo eilė bandymų Vyriausybėje ir Seime, siekiant dirbtinai apriboti konkurenciją ir sudaryti galimybę grupei asmenų išskirtinėmis sąlygomis, kitų medienos pirkėjų ir valstybės sąskaita, apsirūpinti mediena už jiems, bet ne valstybei ,,priimtiną“ kainą. Tai ir yra tikrasis reformos tikslas. Įsteigus vieną valstybinius miškus valdančią įmonę, atsiranda įvairios galimybės, lemiančios medienos prekybos tvarką apriboti smulkiųjų medienos pirkėjų konkurenciją, o tai paveikia asmenis, priimančius sprendimus dėl prekybos mediena iš valstybinių miškų. Be miškininkų parengtas Miškų įstatymo pakeitimo projektas nieko gero neduos. Siekiant valstybinių miškų sistemos efektyvumo, reikia įgyvendinti strateginius sprendimus, t. y. depolitizuoti valstybinių miškų valdymą, sukuriant skaidrią miškų urėdų ir kitų miškininkystės vadovų skyrimo tvarką, įgyvendinti skaidrią ir objektyvią sistemingą miškų urėdijų veiklos vertinimo ir vadovų atestavimo tvarką, išgryninti pajamų neduodančią socialinę, ekologinę, aplinkosauginę veiklą, sukurti vieningą integruotą miškų ūkio apskaitos informacinę sistemą, sukurti ir įdiegti visoms miškų urėdijoms vieningą buhalterinės apskaitos programą, centralizuoti planavimo ir stebėsenos, teisės, komunikacijos, nekilnojamojo turto valdymo, viešųjų pirkimų, apskaitos ir informacinių sistemų, ekologinio švietimo, bei kitas bendrąsias funkcijas. Mano nuomone, urėdijos turėtų išlikti savarankiški juridiniai asmenys, vykdantys kompleksinę miškų ūkio veiklą, o judėti reikėtų veiklos efektyvinimo ir plėtros kryptimi įgyvendinant strateginius sprendimus ne naikinant, o kuriant papildomas darbo vietas regionuose. P.S. 2017 m. gegužės 12 d. Seimo valdyba nutarė šio įstatymo projekto nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo nevykdyti.   

Žemės grąžinimas miestuose – savivaldybių rankose

Karolis DIDŽIULIS Pastaruoju metu vis dažniau pasirodantys kai kurių valstybės ir savivaldybių politikų siūlymai naikinti Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ir jos funkcijas pavesti savivaldybėms gali būti vertinami tik kaip siekis silpninti valstybinės žemės administravimą, jos naudojimo kontrolę bei priežiūrą ir sukurti palankią terpę galimiems piktnaudžiavimams ir korupcijai. Be to, kai kurie politikai sąmoningai klaidina visuomenę teigdami, kad panaikinus NŽT paspartėtų žemės grąžinimo procesas. Ši problema ypač opi Vilniaus mieste. Kiek žemės jau grąžinta? Lietuvos miestuose iki 2017 m. balandžio 1 d. 51,80 tūkst. piliečių pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 39,98 tūkst. ha žemės plotą. Nuosavybės teisės atkurtos į 39,36 tūkst. ha žemės, t. y. nuosavybės teisės į miestuose turėtą žemę atkurtos 87,17 proc. piliečių, į 90, 56 proc. žemės ploto, nurodyto jų prašymuose. Pagal 2017 m. balandžio 1 d. bū klę miestų teritorijose liko atkurti nuosavybės teises 6,65 tūkst. piliečių į 3,724 tūkst. ha žemės plotą. Kauno mieste žemės grąžinimo procesas baigtas 90 proc. Klaipėdos mieste nuosavybės atkūrimo procesas baigtas 100 proc. Panaši padėtis yra daugelyje kitų Lietuvos miestų. Tuo tarpu Vilniuje nuosavybė atkurta tik apie 54 proc. Vilniaus mieste 6,43 tūkst. piliečių pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 5,24 tūkst. ha žemės plotą. Tačiau dėl savivaldybės neveiklumo, iki 2017 m. balandžio 1 d. Vilniaus mieste nuosavybės teisės atkurtos tik į 2,87 tūkst. ha žemės. Anot NŽT vadovo D. Kuprio, teisinis pagrindas NŽT priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo miestuose yra savivaldybių rengiami miestų žemės sklypų detalieji planai arba žemės valdos projektai ir patvirtintos žemės sklypų kadastro duomenų bylos. Jeigu minėtų dokumentų savivaldybė nepateikia NŽT, ši neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į žemę. ,,Taigi žemės grąžinimas miestų teritorijose priklauso nuo savivaldybių veiksmų – būtent jos yra teritorijų planavimo dokumentų iniciatorės, o savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija“, – pastebėjo NŽT vadovas. Savivaldybės yra vieninteliai miestuose esančių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizatoriai, todėl visais atvejais, kuomet NŽT turi spręsti klausimus dėl valstybinės žemės nuomos, pardavimo ar perdavimo nuosavybėn, pagrindinę įtaką tokiems sprendimams turi savivaldybių atliekami veiksmai bei priimti sprendimai organizuojant ir tvirtinant žemės sklypų suprojektavimo dokumentus. Todėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra sparta priklauso nuo Vilniaus miesto savivaldybės suprojektuotų ir perduotų grąžinimui natūra žemės sklypų skaičiaus. ,,NŽT ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydama nevilkinti nuosavybės grąžinimo proceso, tačiau savivaldybė iki šiol nesiima jokių konkrečių veiksmų šiai problemai spręsti,“- sako Danielius Kuprys. Šiuo metu NŽT Vilniaus miesto skyriuje vyksta naujų žemės sklypų individualiai statybai, Vilniaus mieste, skirstymo komisijos posėdžiai (2017 m. balandžio 24 d – gegužės 5 d.). Pakviesta 500 piliečių, kuriems šiuo metu siūloma rinktis 174 naujus žemės sklypus. Vykdant NŽT direktoriaus pavedimą, kuriuo Vilniaus miesto skyriui pavesta organizuoti laisvos valstybinės žemės, esančios Vilniaus mieste, plotų, didesnių kaip 0,04 ha, kuriuose pagal teisės aktų reikalavimus būtų galima atkurti nuosavybės teises nustatymo darbus, iš viso parengtos 59 schemos, kuriose pažymėti 178 laisvos valstybinės žemės plotai, apimantys 455,0674 ha ploto teritoriją. Pažymėtas laisvų valstybinės žemės plotų schemas Vilniaus miesto skyrius 2017 m. kovo 24 d. perdavė Vilniaus miesto savivaldybei, kad ši įvertintų ar pateiktuose laisvos valstybinės žemės plotuose pagal vietovės lygmens bendrojo plano sprendinius savivaldybė nėra numačiusi veiklos, susijusios su visuomenės poreikių ir miesto reikmių tenkinimu. Jeigu ne, informuotų, ar šie laisvos valstybinės žemės plotai gali būti suprojektuoti nuosavybės teisėms į žemę atkurti. Valstybei reikia stiprios ir efektyviai veikiančios institucijos NŽT yra pagrindinė Lietuvos valstybės institucija, kuri įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityje. Šiuo metu NŽT patikėjimo teise valdo per 1,05 mln. ha Lietuvos Respublikos valstybinės žemės ir užtikrina visapusišką šios žemės valstybinę kontrolę. Pavyzdžiui, 2016 m. NŽT atliko daugiau nei 10 000 žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimų visoje Lietuvoje. Šių patikrinimų metu buvo nustatyta 2 210 žemės naudojimo tvarkos pažeidimų. Šiemet Nacionalinė žemės tarnyba numatė patikrinti 11 310 žemės sklypų, iš jų 7 457 sudarys žemės sklypų planiniai patikrinimai. Siekiant užtikrinti efektyvią žemės naudojimo kontrolę, didžiausią dėmesį 2017 metais numatyta skirti išnuomotos valstybinės žemės sklypų patikroms – 1 240 patikrinimų, ir išnuomotos kitos paskirties (gyvenamųjų namų, pastatų teritorijų, visuomeninės paskirties teritorijų, rekreacinių ir pan. teritorijų) valstybinės žemės patikroms – 1 330 patikrinimų. Didelis dėmesys šiemet skiriamas ir suteiktų laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti valstybinės žemės plotų tikrinimams. Suplanuota patikrinti net 2 037 žemės ūkio veiklai vykdyti skirtų žemės plotų. Taip pat sistemingai tikrinami ir su vandens telkiniais besiribojantys žemės sklypai. Šių metų pirmąjį ketvirtį NŽT aktyviai vykdė žemės naudojimo kontrolę. Sausio–kovo mėnesiais buvo atlikti 1 962 žemės naudojimo patikrinimai. Daugiausiai patikrinimų atlikta Vilniaus rajono (220), Vilniaus miesto (213), Klaipėdos rajono (61), Ignalinos (61), Pasvalio (52), Panevėžio (50), Ukmergės (48), Pakruojo (43), Elektrėnų (42) teritorijose. Atėjus pavasariui, tikrinimai dar labiau suintensyvėjo. Antrąjį šių metų ketvirtį planuojama atlikti 3 337 patikrinimus. Daugiausiai jų planuoja įvykdyti Vilniaus miesto (100), Klaipėdos rajono (93), Alytaus (92), Panevėžio (87), Ignalinos (85), Mažeikių (83), Šilalės (81), Plungės ir Rietavo (80), Tauragės ir Pagėgių (79), Klaipė- dos miesto (78), Vilniaus rajono (77) teritoriniai skyriai. Pagrindinis tokių patikrų tikslas yra užtikrinti, kad žemės savininkai ir kiti žemės naudotojai naudotųsi žeme pagal pagrindinę jos naudojimo paskirtį ir būdą, laikytųsi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų bei teritorijų planavimo dokumentuose nurodytų reikalavimų. ,,Esant tokiai situacijai yra akivaizdu, kad valstybė turėtų būti suinteresuota turėti stiprią ir efektyviai veikiančią instituciją, kuri, nepaisydama pavienių asmenų ar suinteresuotų grupių savanaudiš kų interesų pelnytis valstybės sąskaita, užtikrintų didžiausio valstybės ir visuomenės turto – žemės – apsaugą“, – sako NŽT vadovas Danielius Kuprys. Siekiant, kad tarnybos darbas visuomenės ir valstybės interesams būtų kuo efektyvesnis, NŽT pradėta struktūrinė institucijos pertvarka. Po šios reformos bus užtikrinta didesnė NŽT teritorinių skyrių veiklos kontrolė, racionaliau išnaudojami turimi žmogiškieji ir finansiniai resursai, pagerės bendradarbiavimas su visomis valstybės, savivaldybių ir teisėsaugos institucijomis. Parengta pagal žurnalo www.verslaspolitika.lt leidinį ,,Šiandien".

Top