Jūs esate
Pagrindinis > Verslas

Žemės ūkio ministerijai vadovaus nepriklausomos Lietuvos ūkininkas

Gintautas Kniukšta   Į „Verslo ir politikos“ klausimus atsako Bronius Markauskas, paskirtasis žemės ūkio ministras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) tarybos narys, ūkininkas, LR žemės ūkio rūmų vicepirmininkas. Agroeta.lt nuotr. 56-erių metų B. Markauskas 1985 m. baigė tuometinį Kauno politechnikos institutą, kur įgijo inžinieriaus elektriko specialybę. Vėliau 5 metus jis dirbo Kauno gelžbetoninių konstrukcijų gamybos bendrovėje „Aksa“, o nuo 2000 m. ūkininkauja gimtajame kaime. 2003 m. jo pienininkystės ūkiui išduotas Europos Sąjungos sertifikatas. Prieš įkurdamas savo ūkį, 1999 m. B. Markauskas buvo išrinktas Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos, 2006 m. – Žemės ūkio rūmų pirmininku, o po trejų metų perrinktas antrajai kadencijai. Pastaruoju metu B. Markauskas buvo šios organizacijos vicepirmininkas. Keturis kartus buvo rinktas į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą. 2006 m. jis turėjo galimybę tapti Seimo nariu, kai mandato atsisakė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys Kazys Bobelis. *** Gerbiamasis ministre, kokių darbų pirmiausiai imsitės pradėjęs vadovauti vienai pagrindinių šalies ministerijų? Ką daryti, kad šią ministeriją aplenktų skandalai, kurių pastaraisiais metais buvo ypač gausu? Pradėsiu nuo audito reikalų. Visuomenei būtina pasakyti, kokį palikimą gavome, ką reikia nedelsiant taisyti, kaip gyvensime ateityje, kaip spręsime finansinius reikalus, kaip kalbėsimės su Briuseliu dėl paramos žemės ūkiui, – juk jau ne pirmus metus užsimenama, kad žemdirbiams ji bus mažinama. Kita vertus, turi ateiti laikas, kai parama turi būti vienoda tiek senbuvėms, tiek naujoms ES šalims narėms. Klaipėdos rajone, gimtajame Trušelių kaime, ūkininkaujate jau 16 metų. Tai privalumas ar trūkumas – juk neatsiginsite draugų ūkininkų patarimų? Pasakysiu tiesiai – esu labai gerai į žemės ūkio problemas įsigilinęs žmogus, turiu daug patirties atstovaudamas žemdirbių interesams ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, manau, kad tai bus labai naudinga ministro poste. Darysiu viską, kad socialinis dialogas tarp ministerijos ir žemdirbių organizacijų būtų labai stiprus, kad valdininkai girdėtų kaimo žmonių nuomonę, žinotų jų skaudulius. Pastaraisiais metais jų nuomonė nelabai buvo girdima, gal tik dešimtadalį problemų ministerija išgirsdavo. Dėl ko labiausiai nerimaujate? Pats esu ūkininkas ir labai gerai išmanau ūkininkavimo srities įstatymų bazę. Atstovavau „Copa Cogeca“ posėdžiuose, taigi turiu tarptautinio darbo patirties. Laukia labai daug iššūkių. Bus sunku dirbti, siekiant suderinti perdirbėjų ir žemdirbių pozicijas. Matau reikalo esmę, nežadu veltis į smulkmenas. Esu racionalus, vadovaujuosi sveika logika, o ne emocijomis. Žemės ūkio darbo patirtis bus vienareikšmiškai labai naudinga ministro darbe. Kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas BNS teigė, kad bendras darbas su B. Markausku kooperatyvo valdyboje vyko konstruktyviai, o jo ūkininkavimo ir atstovavimo ūkininkams patirtis bus labai naudinga, dirbant ministru. Vadinasi, sėkmė jau garantuota? Nuoseklumas, geras situacijos suvokimas – stipriosios mano savybės. Žemdirbių bendruomenė yra labai įvairi – teks dirbti ne tik su Lietuvos, bet ir užsienio įmonėmis. Tikiuosi ūkininkų palaikymo sudėtingose situacijose. Kodėl, Jūsų nuomone, žmonės balsavo už LVŽS? Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos žemės ūkio politikos programa tapo Vyriausybės programos pagrindu. Tai reiškia, kad žemės ūkio politikoje atsiras nuoseklumo, ryžtingo noro kontroliuoti maisto kainos grandinę, didinti gamintojų derybinę galią, realiomis priemonėmis skatinti kooperaciją, riboti prekybininkų oligopolijas. Turime konkrečių pasiūlymų, kaip patobulinti neseniai priimtą Pieno rinkos reguliavimo įstatymą, kad jis taptų realia ūkininkų pajamų didinimo priemone. Puikus kaimo žmonių valios atstovavimo įrodymas – 2014 m. įvykę rinkimai į Europos Parlamentą, kurių metu rinkėjai suteikė Broniui Ropei įgaliojimus ginti jų interesus EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete. Iki šiol Lietuva neturėjo tokio atstovo, nors Žemės ūkio politikai skiriama beveik pusė ES biudžeto. Niekada nebrėžėme takoskyros tarp kaimo ir miesto. Šią prarają sukūrė valdantieji, įskaitant ES politikos formuotojus, nesugebėję tinkamai pasirūpinti Lietuvos kaimo dabartimi ir ateitimi. Pieno rinkos krizė, nesuvaldytos maisto kainos, regioninės politikos imitacija, socialinių, medicinos paslaugų, švietimo infrastruktūros nykimas – tai tik dalis iššūkių, kurių nesugebėjo suvaldyti buvusios valdžios, o žmonės ir toliau masiškai emigruoja. Ši situacija primena 2003 metus, kai už savo išlikimą kovoję žemdirbiai blokavo kelius. Tada vieningumu ir atkaklumu pasiekėme labai daug. Bet keršydama valdžia mus asmeniškai nubaudė, nors net Strasbūro teismas pripažino, jog tąsyk protestuodami žemdirbiai naudojosi savo pilietine teise, o ūkininkų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn ir jų nuteisimas nebuvo proporcinga ir būtina priemonė. LVŽS nuolat pabrėžia, kaip svarbu išsaugoti gyvybingumą tiek miestuose, tiek kaimo regionuose. Kaip žadate tą gyvybingumą suaktyvinti? Tai reiškia, kad tinkama žemės ūkio politika turi eiti išvien su regionų plėtros, švietimo, sveikatos apsaugos politikos pokyčiais. Lietuvos kaimuose gyvena apie 30 proc. žmonių, todėl turime mąstyti strategiškai ir privalome spręsti, ar galime sau leisti žlugdyti tokį svarbų sektorių ir dar labiau paskatinti emigraciją. Gyvybingas ir stabilus žemės ūkis yra esminė prielaida kaimiškoms vietovėms klestėti. Bankrutuojantys ūkininkai (per pastaruosius metus iš gamybos pasitraukė beveik 3000 ūkių), galvijų bandų naikinimas patvirtina galimą pieno sektoriaus žlugimą Lietuvoje. Vis gilėjanti pieno sektoriaus krizė jau kelia grėsmę valstybės savarankiškumui. To pasekmės bus katastrofiškos ir kaimui, ir visam šalies ūkiui. Pieno gamyba – vienas pagrindinių Lietuvos realios ekonomikos ramsčių, sukuriantis apie 5 proc. BVP.

A. Abromavičius: politikai su verslininkais nebendrauja dėl nekompetencijos

Mindaugas Aušra, LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt Lietuvos įvaizdis pasaulyje nėra negatyvus, to įvaizdžio nėra, LRT RADIJUI sako buvęs Ukrainos ekonominės plėtros ir ūkio ministras Aivaras Abromavičius. Jo teigimu, norint sukurti teigiamą šalies įvaizdį derėtų išmokti pateikti Lietuvą pozityviai, o politikams reikėtų pradėti bendrauti su verslininkais, kurių, kaip teigia A. Abromavičius, valstybės vadovai paprastai vengia dėl nekompetencijos ir dėl to, kad patys kuria verslą. Reuters/Scanpix nuotr. Mėnesio pradžioje buvęs Ukrainos ekonominės plėtros ir ūkio ministras Aivaras Abromavičius dalyvaudamas Pasaulio lietuvių ekonomikos forume pateikė penkis pasiūlymus, kuriuos įgyvendinus Lietuvoje gyventi taptų geriau. Tai verslo sąlygų gerinimas, migracijos politikos keitimas, šalies įvaizdžio sukūrimas, valstybės aparato mažinimas ir viešųjų pirkimų skaidrinimas. – Kodėl jūsų šie penki pasiūlymai yra labiau susiję su valstybės valdymu nei su struktūrinėmis reformomis švietime, sveikatos sistemoje? – Nesu sveikatos apsaugos ar švietimo specialistas. Aš – verslininkas, investuotojas, kuriuo buvau 19 metų, todėl tai [šie pasiūlymai] yra daugiau mano „parapija“, bet visų problemos Lietuvoje ir Ukrainoje prasideda nuo švietimo, nuo mokyklos suolo, nuo darželio ir t. t. Jeigu mes norime sulaikyti mūsų tautiečius nuo išvykimo į užsienį, reikia, žinoma, pradėti nuo švietimo. Neseniai pusryčiavau su buvusia Estijos užsienio reikalų ministre Marina Kaljurand. Ji pasakė, kad estai labai didžiuojasi savo švietimu. Jie patenka į geriausiųjų penketuką pasaulyje. Sakydami ir įrodydami visiems piliečiams, kad auginti vaikus jų šalyje, kur graži gamta, kur aukštas išsilavinimo lygis, yra geriausia, jie sulaiko emigraciją iš Estijos. Manau, kad Lietuva būtent nuo to ir turėtų pradėti. – Vienas iš jūsų pirmų pasiūlymų, kad Lietuvoje būtų geriau gyventi, – gerinti verslo sąlygas ir skatinti investicijas. Tarsi potemė – keisti visuomenės požiūrį į verslą, nes esą verslas dabar matomas kaip blogis. Kaip tai reikėtų daryti? – Visų pirma, aš, tapęs Ukrainos ekonomikos ministru, iš savo patirties kaip verslininkas, investuotojas žinojau, kad valdžia labai vengia susitikimo su verslininkais. Valdžia nenori girdėti verslininkų problemų dėl dviejų priežasčių. Pirma, valdžia dažnai yra nekompetentinga, nenori susitikti, kad neišryškėtų jos nekompetencija, nes ji nesigaudo, kai kalbama apie mokesčių surinkimo klausimus. Antra, būna, kad valdžia turi savo kažkokį interesą, todėl nesutinka, nenori padėti, nes patys politikai užsiima kažkokiu verslu. Dėl to iš pat pradžių pasakiau – kad paprastas žmogus pajustų teigiamą poveikį, reikia, kad ekonomika pradėtų judėti teigiama linkme, stiprėti, augti. Tai gali padaryti tik verslininkai, ne valdžios vyrai. Verslininkai kuria darbo vietas, kelia atlyginimus, investuoja, rizikuoja. Dėl to pasakiau, kad mes būsime verslo advokatai, ginsime verslą ir verslininkus prieš valstybės kontroliuojančių įstaigų piktnaudžiavimą, savivaliavimą. Surinkdavome daugybę verslų (prancūziškų, ukrainietiškų, vokiškų, žemdirbių atstovų), mokesčių inspekcijos vadovus, muitines, prokuratūrą, specialiąsias tarnybas ir spręsdavome problemas. Kur išeidavo, tai darydavome kompleksiniu būdu, kur neišeidavo, tekdavo ir rankiniu būdu. Tokios pačios problemos tik mažesniais masteliais, manau, yra Lietuvoje. Verslininko profesija, man kažkokiu nesuprantamu būdu, visuomenės ir valdžios požiūriu nėra prestižinė. Verslas, verslumas yra iniciatyva, tu kažką darai, prisiimi atsakomybę, prisiimi riziką ir t. t. Turėtume tai skatinti, kurti teigiamą ekosistemą, kad verslai kurtųsi, kad būtų rodoma privati iniciatyva. Dėl tos privačios iniciatyvos turėtume klestinčią ekonomiką, mažėjančią migraciją ir t. t. Dabar, manau, verslininkai užguiti. Jie yra tie, kurie neva moka tik minimalų atlyginimą. Reikia kalbėtis, tartis, galbūt pasirašyti kažkokį verslo, valdžios ir visuomenės paktą toje diskusijoje, kas pirmas – ar višta, ar kiaušinis. Manau, kad vis dėlto valdžia turėtų pirma ištiesti ranką. – Jūs sakote, kad būtent valdžios baimė susitikti su verslu arba viešai tai deklaruoti sukėlė tarsi verslininko, kaip nuolatinės malonės prašytojo, įspūdį? – Taip, aš daug bendravau su verslininkai ir visi yra ypač nusiminę. Jie juk neprašo iš valstybės kažkokios ypatingos pagalbos. Jie nenori, kad būtų kažkaip demonizuojami. – Antra jūsų siūloma priemonė – keisti migracijos politiką. Jūs sakėte, kad Lietuva gali išnaudoti gerą savo įvaizdį, tapti vieta regione dirbti ir gyventi aukštos kvalifikacijos darbuotojams. Iš tikrųjų tokia idėja Lietuvoje vyrauja jau gana ilgai, bet kažkaip nepavyksta. Kas trukdo? Kaip tai reikėtų įgyvendinti? – Manau, kad reikia kažkaip plačiau diskutuoti, keisti visuomenės nuomonę. Manau, Lietuvoje yra ir ksenofobijos apraiškų. Su tuo reikia kažkaip kovoti. Jeigu mes esame pasaulietiški, jeigu esame atviri, turėti nebūti pusiau viduramžiškų pažiūrų ir mąstyti, kad bet kuris čia atvažiavęs pagrobs kažkokią darbo vietą. Lietuviai yra išdidi tauta. Tai yra galimybė parodyti visą mūsų atvirumą ir potencialią galybę taip pat ir imigracijos politikoje, esant sunkiai situacijai kai kuriose kaimyninėse šalyse. Jų gyventojai galbūt kultūriškai visiškai artimi mums, kad truputį atsivertume, pasiimtume gerus specialistus. Daugelis iš jų netgi nori atvažiuoti su savo pinigais, įkurti verslus. Turėtume būti vieni atviriausių, vieni pažangiausių, nes kitos kaimyninės šalys jau yra padariusios daug daugiau. Kol mes šnekame, jie jau tai daro. Praktiškai šalis nyksta, ji sunaikinama – 20–30 proc. gyventojų, nesant karo padėčiai emigruoja. Tai yra tragedija. Už tai politikai turėtų atsakyti. – Ar manote, kad ksenofobinės apraiškos, kurios galbūt ir trukdo keisti migracijos politiką, taip pat trukdo ir „pardavinėti“ Lietuvą užsienyje? – Negatyvaus Lietuvos įvaizdžio pasaulyje nematau. Matau jokį įvaizdį, todėl norėtųsi iš nulio sukurti pozityvų įvaizdį. Turime, kuo pasididžiuoti, turime visai neblogų pasiekimų, bet nemokame jų pardavinėti. – Kokią žinutę reikėtų siųsti apie Lietuvą? Koks yra Lietuvos pasiekimas, kuriuo būtų galima sužaisti tarptautinėje rinkoje? – Geriausiai suveikiančios žinutės turi būti susijusios su greitumu, atvirumu, paprastumu, saugumu. Derėtų parodyti, kad Vilnius yra laimingiausias, saugiausias miestas. Kol kas jis dar yra pigiausias, jame yra greičiausias internetas, lengviausiai gaunamos įvairios pažymos, vyriausybė – be popierių, viskas elektroninėje erdvėje ir t. t. Ši niša daugeliui biurokratizuotų šalių (netgi ES, pavyzdžiui, Italijai), tai visiškai nauja, bet turime kelti aukštus standartus visose srityse patys sau. Tu negali būti greičiausiai pasaulyje išduodantis vairuotojo teises, bet lėčiausiai išduodantis pasą. Mes esame ant ribos. Daugelis investuotojų galbūt nenori rimtai diskutuoti apie naujas investicijas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, nes nežinia, ką rusai darys per kelerius kitus metus. Dėl to mes turime stengtis dvigubai daugiau. Ant rankų sėdėti arba sėdėti ant tvoros, kaip yra tokie išsireiškimai, mes neturime nei laiko, nei galimybių. Paprasčiausiai reikia ryžtingai veikti. – Tai, ką jūs sakote dabar, derinasi su ketvirtu jūsų siūlymu – aparato mažinimas. Jūs sakote, kad tai padarėte Ukrainoje būdamas ministru. Valstybės tarnautojų skaičių sumažinote 50 proc. Kaip tai reikia padaryti? Ateini vieną dieną, pasiimi departamentų sąrašą ir kai kuriuos išbraukti ar išbraukti žmones? – Lietuvoje, ne paslaptis, kai kuriose įmonėse, ministerijose yra visokie giminių, draugų klanai. Tie visi valdininkai atitrūkę nuo paprastų žmonių, nuo verslo, nesprendžia jokių problemų, neatstovauja šaliai. Daugelį žmonių reikia keisti, kelti atlyginimus, pritraukti naujus žmones. Žinoma, yra ir gerų specialistų, negalima sakyti kitaip, bet reikia mažinti funkcijas. Turėtų būti kuo mažiau valstybės kišimosi į kasdienius žmonių, verslo reikalus. Viskas, ką galima išduoti, atsakyti, paaiškinti, turi būti elektroninėje erdvėje, neturėtų būti jokio popierizmo. Nenormalu, kad mažėjant gyventojų skaičiui, keičiantis technologijoms pas mus biurokratų skaičius per paskutinius metus išaugo. Tai nenormalu. Kad gautume aukštos kokybės specialistus, mano manymu, pas mus valdžioje moka per mažus pinigus. Paskutiniu metu pašnekėjus su daugeliu žmonių, nuomonių lyderių, susidaro įspūdis, kad netgi yra intelektualinis skirtumas tarp valdžios ir, tarkime, žmonių iš privataus sektoriaus. Tas skirtumas pastaruoju metu toks didžiulis, kokio galbūt net nebuvo nuo nepriklausomybės laikų. – Kalbėdami apie valstybinį aparatą negalime nepaminėti ir viešųjų pirkimų temos. Jūs tarsi sakote, kad reikia skaidrinti viešųjų pirkimų politiką. Kaip ją reikėtų skaidrinti, kai Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri pastaruoju metu gana daug atskleidė prasižengimų, net ketvirtadalio viešųjų pirkimų negali patikrinti per metus? – Yra nedaug sričių, kur Ukraina pasivijo ir aplenkė daugelį. Viena jų – viešųjų pirkimo sistemą, kurią sukūrėme nuo nulio tik per pusantrų metų. Londono pasaulinėje viešųjų pirkimų konferencijoje ją pripažino kaip geriausią viešųjų pirkimų sistemą pasaulyje. Čia galime netgi pasidalinti savo patirtimi. – Tai kokie stebuklai yra toje sistemoje? – Viskas elektroninėje erdvėje. Tai vadinamasis „open source“. Jis [viešųjų pirkimų dalyvis – LRT.lt] gali bet kuriuo metu stebėti pirkimus, prisijungti. Surengėme valstybinį bendrąjį portalą su privačiomis aukcionų aikštelėmis. Taip pat pagerinome prieinamumą prie viešųjų pirkimų, skaidrumą, konkurencingumą ir taupome milijardus grivinų. Nereikia išradinėti dviračio. Paprasčiausiai reikia stebėti, kas pasaulyje labiausiai pažengę technologiniu atžvilgiu ir stengtis pritaikyti.

R. Vainienė. Kuo baigsis svieto lygintojų pižamų vakarėlis?

Rūta Vainienė, lrt.lt Pažadėjusi visus sprendimus priiminėti tik pasitarusi su visuomene, pažadėjusi nedaryti jokių naktinių Seimo pižamų vakarėlių, pažadėjusi teisėkūroje nenaudoti buldozerio, naujoji valdžia jau parengė kai kurių nemalonių siurprizų Lietuvos gyventojams. Pagal Seime užregistruotą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą, numatoma naikinti lengvatą gyventojų mokamoms ilgalaikio gyvybės draudimo įmokoms. Ši tvarka buvo keista kelis kartus, visą laiką – lengvatos mažinimo kryptimi. Paskutinį kartą apmokestinimas buvo pakeistas 2013 metais. Dar kojų nespėjusią apšilti tvarką ketinama vėl keisti, ir ji įsigaliotų jau po trijų savaičių, nuo Naujųjų metų! Kodėl tokie pakeitimai ir tokia skuba? Aiškinamajame rašte – keli argumentai. Pirmasis – lengvata veikia neefektyviai. Yra sudaryta apie 400 tūkstančių gyvybės draudimo sutarčių, ir tai kaip tik byloja priešingai – kad tai yra viena populiariausių gyventojų taupymo formų. Vadinasi, lengvata kaip tik – efektyvi. O jei ji neefektyvi – tai kokia prasmė ją naikinti? Antras argumentas – lengvata daugiausia naudojasi turtingieji. Oho, jei jau turime kone pusę milijono turčių, tai tikrai labai gerai gyvename! O juk tiesa yra ta, kad ilgalaikis investicinis draudimas yra pagrindinis taupymo būdas kaip tik „ne milijonieriams“, o vidurinei klasei. Tai yra tiems, kurie nori sukaupti vaikų mokslams, svarbesniam pirkiniui ar įvykiui, ir nenori pernelyg rizikuoti. Trečias rengėjų argumentas, – nes taip sako Lietuvos bankas, priežiūros institucija, savotiškas autoritetas. Įdomiausia, kad pats Lietuvos bankas dar nieko konkrečiai nesako ir nesiūlo! Savotiškas déjà vu kita aktualia naujosios valdžios nagrinėta – embrionų šaldymo – tema, kuri užsibaigė per vieną naktį, po žmonėms palankaus pižamų vakarėlio. Dar argumentuojama, kad pagrindinė nauda investiciniame gyvybės draudime gaunama būtent mokesčių lengvatos dėka. Čia taip ir norisi visai ne juokais pasakyti: kai mokesčiai yra dideli, didesni už investicijų grąžą, žinoma, kad mokesčių lengvata tada tampa svari. Juk jei gyventojų pajamų mokestis būtų du procentai nuo pajamų, jokių mokesčių lengvatų niekas niekada ir neprašytų! Kodėl tokia skuba – visai neaišku. Lengvata jau taip „nususinta“, kad ir be pakeitimų yra praradusi savo svorį. Juk tai nebėra visiškas draudimo įmokų ir gautų išmokų atleidimas nuo gyventojų pajamų mokesčio, kaip tai buvo iki 2003 metų. Dabar tai, kas neapmokestinta įmokų mokėjimo metu, bus apmokestinta išmokos gavimo metu. Visiškas atleidimas nuo mokesčio dabar galioja tik tuo atveju, jei žmogus gaus išmoką likus iki pensijos penkeriems metams, arba jam bus nustatytas ribotas darbingumas, arba išmoką gaus jaunuolis iki 26 metų, išlaikęs sutartį 5 arba 10 metų. Negana to, ne visos gyventojo mokamos įmokos patenka po šia „lengvata“. Patenka tik tos, kurios kartu su kitomis lengvatomis neviršija 25 procentų gyventojo pajamų. Ir tai – ne visų, o tik tam tikrų pajamų! Tik tų, kurios apmokestinamos 15 procentų tarifu, iš kurių atimti visi NPD ir PNPD ir visi kiti atskaitymai. Į šias pajamas nepatenka pajamos, gautos pagal verslo liudijimus ir visos neapmokestinamos pajamos! Suskaičiavo, kad biudžetas netenka kokių 24 milijonų eurų. Akivaizdžiai negerai suskaičiavo, nes nepaisė visų šių jau nustatytų apribojimų! Darosi baugu ir įdomu, o kuo šį kartą baigsis svieto lygintojų pižamų vakarėlis: mokesčiais ar vis tik – praregėjimu? Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Kodėl (ne)veikia verslo principai valdant valstybinį NT?

Vaida BURVIENĖ Naujausiais Valstybės turto informacinės paieškos sistemos (VTIPS) duomenimis, valstybė turi daugiau nei 30 000 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas siekia beveik 17 mln. kv. m. Įsibėgėjus valstybinio nekilnojamojo turto (NT) registravimui tapo akivaizdu, kad valstybė patiria nuostolių dėl neefektyvaus jo valdymo. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, sprendžiant šią problemą, pirmiausia reikia inventorizuoti visą turtą, parduoti perteklinį, o likusiam taikyti nuomos principą. Tokiu būdu valstybinės institucijos būtų skatinamos atsakingai naudoti nekilnojamąjį turtą. Atiduoti ar  nuomoti? Tarptautinės nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec“ tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims Mindaugas Kulbokas pažymi, kad prieš parduodant perteklinį valstybės NT pirmiausia jį būtina tinkamai inventorizuoti. „Šiuo metu pasitelkus Valstybės turto informacinės paieškos sistemą (VTIPS) siekiama inventorizuoti turimą valstybinį nekilnojamąjį turtą. Tačiau pastebima, kad ne visos institucijos noriai teikia duomenis, todėl iki galo nėra aiškus bendras vaizdas. Pirmiausia būtina žinoti, kokio turto turime, tuomet jį reiktų sugrupuoti į perteklinį ir gerąjį – naudojamą – turtą. Perteklinis turtas turėtų būti parduotas, o naudojamas - efektyviai valdomas, pavyzdžiui, ne perleidžiant šį turtą valstybinėms įstaigoms, o nuomojant joms. Institucijos, kas mėnesį mokėdamos už pastatus ir jų išlaikymą, bus suinteresuotos neturėti perteklinio turto, o turimą valdyti efektyviai“, – galimą sprendimą pateikia M. Kulbokas. „Newsec“ atstovo teigimu, rinka ir jos sąlygos nuolat kinta, todėl NT valdymo efektyvinimas turi būti nenutrūkstantis, nuolatinis procesas. Sklandžiam jo užtikrinimui pasitarnautų valstybės turto valdytojo – Turto banko – specialistų kompetencijų didinimas, kompetencijų centro steigimas. „Tokio kompetencijų centro branduoliu turėtų būti paties Turto banko specialistai, ekspertai iš tų valstybės įmonių, kurios jau turi sėkmingos NT valdymo praktikos ir specialistai iš privataus sektoriaus. Į geriausius sprendimus NT valdymo srityje orientuotas kompetencijų centras galėtų veikti panašiu į valdybas, modeliu. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į korupcijos grėsmę bei sukurti įrankius jai užkirsti, kai bus įgyvendinama valstybinio NT valdymo efektyvumo pertvarka“, – priduria M. Kulbokas. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius antrina „Newsec“ specialistui, kad valstybės NT efektyviausiai būtų valdomas atsisakant nereikalingo turto ir mokant tik už reikalingą plotą. „Pirmiausia, valstybė turėtų parduoti nereikalingą turtą ir taip atsisakyti išlaidų jo priežiūrai. Likęs turtas turėtų dalyvauti rinkoje, valstybės įmonei jį prižiūrint, valdant ir nuomojant už geriausią rinkoje įmanomą kainą. Pertvarką galima pradėti nuo Turto banko veiklos pertvarkymo, jam deleguojant minėtas funkcijas ir efektyvų viso turto valdymą (šiuo metu Turto bankas valdo tik atliekamą turtą). Turto banke numatomas steigti NT kompetencijų centras galėtų būti skirtas žinių koncentravimui ir valstybės valdomo NT politikos formavimui“, – sako LNTPA direktorius M. Statulevičius. Anot jo, užsienyje nestinga gerų pavyzdžių: Estija iškelia kelias savo ministerijas į vieną pastatą, latviai iš valstybinio turto nuomos uždirba kelis kartus daugiau nei lietuviai, o Vakarų Europoje tokia praktika veikia jau daugiau nei dešimtmetį. Būtinas racionalus požiūris Jau kurį laiką viešojoje erdvėje aktyviai aptarinėjamas valstybės nekilnojamojo turto valdymo efektyvinimo klausimas buvo plačiau nagrinėjamas Vilniuje, verslo centre „Quadrum“ vykusioje III-iojoje konferencijoje „Efektyvus valstybės turto valdymas“. Renginyje savo įžvalgas pateikęs advokatų kontoros „Cobalt“ NT ir infrastruktūros teisininkas Simas Paukštys pastebėjo, kad siekiant parduoti dalį valstybinio NT ir įsigyti ar išsinuomoti naujas patalpas, būtina sukurti platesnes galimybes šiems procesams įgyvendinti, paremtas ne mažiausios kainos, o racionaliausios alternatyvos kriterijais. Anot „Cobalt“ teisininko, ruošiantis valstybinio NT realizavimui jo valdytojas privalo atlikti namų darbus. Kadangi dalis NT (jei kalbame ne tik apie Vilniaus senamiestį) nebūtinai kels didžiulį susidomėjimą tarp potencialių pirkėjų, valdytojas tokį turtą privalo siekti padaryti patraukliu – panaikinti teisinius neatitikimus, inicijuoti reikiamus teritorijų planavimo pakeitimus ar pan. Siekiant sėkmingo valstybinio NT realizavimo, vieninteliu jo privalumu negali likti lokacija – papildomos paskatos įsigyti valstybės NT ne tik paspartins jo pardavimą, bet ir padidins jo kainą. „Siekiant patenkinti valstybės poreikį naujam NT taip pat nereiktų galvoti tik apie turto įsigijimą nuosavybėn. Šiuo metu ypač pasigendame platesnio nuomos instituto taikymo. Pavyzdžiui, remiantis „build-to-suit“ modeliu, valstybė, suteikusi galimybę statyti ar rekonstruoti NT, išsinuomotų visiškai naujas ir jos poreikiams pritaikytas patalpas (taptų pagrindiniu nuomininku), o privatus vystytojas išlaikytų nuosavybės teisę į NT bei užpildytų likusias patalpas privačiais nuomininkais. Ir tai tėra vienas iš galimų pavyzdžių“, – tvirtina S. Paukštys. Apie „Newsec“ „Newsec“ yra tarptautinė nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovė, veikianti Šiaurės Europos ir Baltijos šalyse bei teikianti plataus spektro paslaugas. Įmonė tarpininkauja investicijų į nekilnojamąjį turtą sandoriuose, teikia nekilnojamojo turto valdymo paslaugas, tarpininkauja nuomojant ir parduodant komercinį turtą, atstovauja klientų interesus vystant naujus ar plėtojant esamus projektus. Bendrovė tai pat atlieka rinkos tyrimus ir analizę, teikia licencijuotas turto ir verslo vertinimo paslaugas. „Newsec“ ekspertai dirba remdamiesi RICS (Royal Institution of Chartered Surveyors) standartais ir laikosi tokių nustatytų darbo principų kaip skaidrumas, atskaitomybė, tęstinumas ir stabilumas. Bendrovė taip pat yra BNP (Paribas Real Estate) aljanso narė. „Newsec“ grupė turi 20 biurų septyniose šalyse, kuriuose dirba daugiau nei 700 darbuotojų, o metinės pajamos siekia 65 mln. eurų....

Išskirtos pagrindinės sritys, kurioms naujai išrinktas Seimas ir Vyriausybė turėtų skirti daugiausiai dėmesio

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) narės aktyviai seka Seimo ir Vyriausybės posėdžių salėse priimamus sprendimus, kurie labai dažnai turi įtakos verslo raidai ir šalies konkurencingumo rodikliams. LPK apklausus 120 aukščiausio lygio Lietuvos įmonių vadovų, išskirtos pagrindinės sritys, kurioms naujai išrinktas Seimas ir Vyriausybė turėtų skirti daugiausiai dėmesio. Kaip svarbiausią prioritetą įmonių vadovai įvardino šalies švietimo sistemos pertvarką. Beveik ketvirtadalis (23,3 proc.) verslo atstovų, dalyvavusių PLI apklausoje, teigė, jog susiduria su didėjančia darbuotojų kvalifikacijos trūkumo problema. Nors universitetų ir kolegijų studentų skaičius Lietuvoje yra pakankamai didelis, tačiau per mažas profesinių mokyklų prestižas – studentai dažniausiai mieliau siekia išsilavinimo universitetuose ir kolegijose. Taip pat verslo atstovai pasigenda aktyvesnio verslo ir mokslo įstaigų bendradarbiavimo, kuriant tinkamas ir aktualias mokymo programas verslui. Daugelis apklaustųjų akcentavo kompleksinių pokyčių švietimo politikos srityje poreikį. Antruoju prioritetu verslininkai įvardino santykių su užsienio partneriais stiprinimą ir naujų darbo rinkų paiešką. Šį prioritetą rinkosi penktadalis visų respondentų (20 proc.). Pasikeitus eksporto kryptims ir didėjant neapibrėžtumui Europos Sąjungoje, Didžiojoje Britanijoje, daugelis verslo atstovų vis dar neranda jų lūkesčius atitinkančių rinkų ir viliasi, jog išrinkta naujoji valdžia gebės pratęsti sėkmingą bendradarbiavimą su užsienio partneriais. Tikimasi, kad naujoji valdžia konkretizuos prioritetines eksporto sritis, sudarys galimybes palengvinti eksporto draudimą ir aktyviai dalyvaus formuojant Transatlantinės prekybos sutarties nuostatas bei jas išaiškinant Lietuvoje. 2012 m. atliktame PLI 54 proc. respondentų teigė, jog darbo santykių gerinimas yra pagrindinis prioritetas, į kurio keitimą turėtų atsižvelgti tuomet naujai išrinkti valdžios atstovai. Galima pasidžiaugti, jog šiais metais, nusprendus priimti naująjį Darbo kodeksą, šis prioritetas jau nukrito į ketvirtąją vietą – tik 16,7 proc. respondentų teigia, jog darbo santykiai yra pirminis prioritetas. Kiti verslo atstovų minėti prioritetai: inovacijų diegimo gerinimas (17,5 proc.) ir finansavimo gerinimas (13,3% proc.). Remiantis „Eurostat“ duomenimis, produktyvios investicijos sudaro 6,7 proc. Lietuvos BVP, pagal šį rodiklį Lietuvai tenka 10 vieta tarp ES valstybių. Nors socialiniai rodikliai byloja apie mažėjantį nedarbą Lietuvoje, tačiau darbo rinkoje dėl esamo struktūrinio nedarbo susiformavo aukšto ilgalaikio nedarbo tendencija. Augant emigracijai ir negerėjant demografinei padėčiai, kai kuriuose Lietuvos regionuose ima vis labiau trūkti kvalifikuotų ir motyvuotų mokytis darbuotojų. Didėjantis aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų trūkumas skatina įmones svarstyti apie specialistų paiešką užsienio šalyse. Lietuvos pramonininkų konfederacijai (LPK) apklausus 120 aukščiausio lygio Lietuvos įmonių vadovų, beveik du iš trijų darbdavių teigia, jog jaučia darbuotojų trūkumą. Labiausiai trūksta vidutinės kvalifikacijos darbuotojų. 5-ios iš 10-ies apklaustų įmonių teigė, jog joms trūksta gamybinės įrangos operatorių. 4-ios iš 10-ies įmonių, jog trūkstą įvairių gamybos vadovų ir inžinierių bei įrangos mechanikų-prižiūrėtojų. 3 iš 10-ies įmonių sakė, jog trūksta programuotojų ar kitų IT specialistų, taip pat prekybos vadybininkų. Daugiau nei pusė (64,2 proc.) apklaustų įmonių atstovų teigė, jog darbuotojų trūkumą būtų linkusios pakeisti specialistais iš užsienio. Tik 19,2 proc. įmonių vadovų įvardino, kad šiuo metu nėra linkę įdarbinti užsieniečių. Apie 16,7 proc. apklaustųjų teigė, jog nesvarstė priimti specialistų iš užsienio, nors dalis jų pripažino, jog periodiškai priima darbuotojus iš užsienio, tačiau dėl griežtos įdarbinimo tvarkos nemato galimybės darbuotojų iš užsienio skaičiaus sieti su ilgalaikės plėtros strategija. Taip pat, įmonių vadovų teigimu, galimybė rasti ir gebėti pritraukti būtinų įmonei specialistų darbui Lietuvoje būtų tik pozityvus impulsas įmonių veiklai. ` 30,8 proc. atstovų teigė, jog susidūrė su situacijomis, kai biurokratiniai ar teisiniai trukdžiai kliudė užsieniečių įdarbinimui. Visos įmonės vienareikšmiškai sutiko, jog procedūros trunka per ilgai, atsakingos institucijos Lietuvoje ne visada geranoriškai bendradarbiauja, dėl perteklinių apribojimų darbuotojai praranda suinteresuotumą dirbti įmonėje ilgesniam nei pusės metų ar metų laikotarpiui. Dalis įmonių pripažino, jog tenka naudotis kitais būtais įsivežti darbuotojų darbui Lietuvoje. Pavyzdžiui, samdomi dirbti Lenkijoje priimti darbuotojai, taip apeinant Lietuvos migracijos reikalavimus. ` LPK vienintelė šalyje kas ketvirtį atlieka ir pristato aukščiausio lygio 120 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – Pramonės lūkesčių indeksą (PLI).

Pateikė Seimui Sauliaus Skvernelio kandidatūrą premjero pareigoms

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pateikė Seimui Sauliaus Skvernelio kandidatūrą premjero pareigoms. Remiantis Konstitucija, premjerą Seimo pritarimu tvirtina prezidentas ir paveda suformuoti jam Vyriausybę. „Tikiuosi Seimo pritarimo S. Skvernelio kandidatūrai į ministro pirmininko pareigas", - sakė D. Grybauskaitė. Sakydamas sako kalbą S. Skvernelis pabrėžė Lietuvos pasiekimus, bet sakė, kad, nepaisant jų, nemaža dalis Lietuvos gyventojų savoje šalyje nesijaučia laimingi. Kandidato į Ministrus Pirmininkus Sauliaus Skvernelio kalba Seimo plenariniame posėdyje: ,,Per 26 metus Lietuva pasiekė įspūdingų laimėjimų: atkūrėme valstybės Nepriklausomybę; įtvirtinome gyvybiškai svarbią Lietuvos narystę NATO bei Europos Sąjungoje ir Lietuvos, kaip Vakarų demokratinio pasaulio dalies, statusą; įveikėme pereinamojo laikotarpio, o vėliau – netvarios ūkio plėtros ir globalios ekonomikos svyravimų sukeltus išbandymus. Nepaisant pasiekimų nemaža dalis Lietuvos gyventojų savo šalyje nesijaučia laimingi. Tą liudija ir savižudybių, priklausomybių, smurto bei skurdo mastai. Grėsmingiausia nepasitenkinimo gyvenimu Lietuvoje išraiška – nedidelis gimstamumas bei masinė emigracija. Ši situacija, šiandienių geopolitinių grėsmių, kylančių iš demokratijos standartų ir tarptautinės teisės principų nesilaikančių kaimynų fone, reikalauja pasvertų ir atsakingų sprendimų mūsų valstybės valdyme. Koalicija yra tvirtai įsitikinusi, kad žmogus jaustųsi laimingas ir orus, kad valstybė būtų stipri, bendro gyvenimo rūmas turi būti renčiamas įtvirtinant pamatinį gėrį: saugant valstybės Nepriklausomybę, individo gyvybę ir sveikatą, puoselėjant darnią šeimą ir bendruomenę, kuriant darnią ekonominę ir politinę aplinką. Šie pamatiniai gėriai neatsiranda savaime: jų nekuria nematoma rinkos ranka nei viską kontroliuojanti valstybė. Juos kuria asmenų ir bendruomenių sąmoningi veiksmai, kylantys iš bendrų vertybių bei valios pastangų. Valstybės vaidmuo – įgalinti asmenis ir bendruomenes spręsti savo ir aplinkos problemas, įstatymais skatinti rinktis tokį elgesį. Atsižvelgdami į kylančius iššūkius, kursime šeimoms palankią aplinką ir sudarysime galimybę derinti darbo ir šeimos pareigas. Parengsime ir įgyvendinsime kompleksinę demografinę programą, kuri skatintų gimstamumą bei pailgintų žmonių gyvenimo trukmę. Lietuva negali toliau tylomis nykti. Sieksime, kad būtų pradėta vystyti lanksti mokestinė sistema šeimoms, turinčioms vaikų, kai mokamų gyventojo pajamų mokesčio dydis yra susiejamas su šeimoje auginamų vaikų skaičiumi, taip skatinant darbo rinkoje dalyvaujančius žmones susilaukti daugiau vaikų. Savivaldybėse bus išplėsti socialinių paslaugų šeimai centrai, teiksiantys pagalbą socialinės rizikos šeimoms. Kiekvienoje savivaldybėje bus įsteigti dienos užimtumo centrai socialinės rizikos ir skurstančių šeimų vaikams. Didinsime neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) šeimoms, auginančioms du ir daugiau vaikų. Siekdami padėti gausioms šeimoms ir paskatinti gimstamumą, nustatysime sulig kiekvienu kitu šeimoje augančiu nepilnamečiu vaiku didėjantį neapmokestinamų pajamų dydį; Skatinsime lanksčių darbo formų prieinamumą, jei norime turėti vakarietišką darbo rinką, turime suteikti galimybę dirbti lanksčiu grafiku ar dalį darbo laiko dirbti namuose. Palaikome Prezidentės iniciatyvą kompleksiškai spręsti vaikų globos ir įvaikinimo problemas. Prioritetą skirsime vaikų įvaikinimui ir vaiko ugdymui šeimoje, supaprastinsime įvaikinimo sąlygas, peržiūrėsime Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei kitų įvaikinimo procese dalyvaujančių institucijų funkcijas; Atėjo laikas peržiūrėti įvaikinimo procedūras užtikrinant, kad atsirastų aiškūs saugikliai, skirti apsaugoti vaikus nuo netinkamų asmenų, o kandidatų tapti įtėviais įvertinimas ir vaiko patekimas į šeimą būtų tvarkomas ne maksimaliais, o minimaliais laiko terminais. Privalome pirmaisiais mėnesiais po įvaikinimo, šeimai skirti finansinę paramą, tolygią sumai, kuri buvo skiriama vaiko išlaikymui vaikų namuose ar šeimynoje. Jei norime matyti daugiau sėkmės istorijų, įsivaikinus ir vyresnio nei trejų metų amžiaus vaikus, abu tėvai turi gauti teisę į mėnesio trukmės valstybės apmokamas vaiko priežiūros atostogas, o vienas iš tėvų – šešių mėnesių atostogas. Socialiniams darbuotojams turime suteikti papildomų įgaliojimų, didinant jo savarankiškumą, skatinant analizuoti bendruomenės aplinką, ieškoti papildomų pagalbos galimybių telkiant bendruomenę, suteikiant inicijuoti savanorystės principu pagrįstos pagalbos ir palaikymo tinklus. Žengę šiuos žingsnius po ketverių metų net nenorėsime prisiminti šiandieninės vaikų globos ir įsivaikinimo biurokratijos raizgalynių. Šie – 2016 metai prasidėjo siaubinga smurto apraiška. Esame pasirengę spręsti šią problemą iš esmės. Stiprinsime krizių centrų vaidmenį. Vienodai svarbiomis laikysime tiek informacines, tiek ir kompleksinės pagalbos aukoms bei agresorių reabilitacijos ir pagalbos atkuriant santykius funkcijas, pagalbą pozityvios tėvystės įgūdžiams bei pykčio valdymo gebėjimams formuoti. Deramą dėmesį skirsime itin paplitusio reiškinio – patyčių – prevencijai. Tam naudosime gerąją Vakarų Europos patirtį, patyčių prevencijos, socialinių įgūdžių ugdymo programų įgyvendinimą nuo pat ankstyvaus vaiko amžiaus. Šią problemą turime įveikti vardan sveikesnės rytojaus visuomenės. Atėjo laikas suformuoti veiksmingą reagavimo į smurtą prieš vaikus mechanizmą. Šis mechanizmas turi apimti visų suinteresuotų institucijų bei nevalstybinių partnerių bendradarbiavimą užtikrinant veiksmingą smurto atpažinimą, operatyvų reagavimą, aiškias kiekvienos tarnybos funkcijas bei tarpusavio sąveikos taisykles, tęstinio probleminės šeimos stebėjimo priemones. Sukursime „vieno langelio“ principu veikiančią kovos su smurtu artimoje aplinkoje ir smurto prevencijos sistemą. Negalime užsimerkti prieš karą, vykstantį Lietuvos šeimose. Turime ir galime joms pradėti. Kviečiu Jus visus prisijungti. Pagrindiniu savo sveikatos politikos tikslu įvardijame tiek siekį prailginti gyvenimo trukmę, tiek ir gerinti gyvenimo kokybę bei didinti sveikų gyvenimo metų skaičių. To sieksime penkiomis kryptimis: Formuosime efektyvią ir skaidrią sveikatos apsaugos sistemą; Plėtosime efektyvią ligų prevenciją, ankstyvąją diagnostiką ir šeimos mediciną; Įgyvendinsime aktyvią kovos su žalingais įpročiais programą; Stiprinsime psichikos sveikatos paslaugas; Sieksime sveikatos aspekto visose politikose. Požiūris į silpniausius visuomenės narius apibūdina visuomenės brandą. Pasieksime, kad vyresnio amžiaus asmenys bei neįgalieji nesijaustų atskirti dėl savo amžiaus ar negalios. Tuo tikslu sieksime taikyti įtraukias socialines paslaugas, plėtoti universalaus dizaino principų taikymą fizinei aplinkai, prieinamam būstui ir transportui tiek miesto, tiek kaimo vietovėse, tuo numatant prieinamumą visiems neįgaliems asmenims. Šiandienis Seimas rodo istorinį pavyzdį, manau, kad kolega Justas Džiugelis tai patvirtintų. Pastarųjų poros dešimtmečių laikotarpiu vykstantys Lietuvos regionų depopuliacijos ir netolygaus ekonominės gerovės persiskirstymo procesai kelia rimtą grėsmę pakankamai tolygiai Lietuvos demografinei ir ekonominei pusiausvyrai. Atsakydama į šias grėsmes bei iššūkius, Koalicija regioninės politikos srityje kelia tris tikslus: Sukurti efektyvią regioninės politikos sistemą Užtikrinti Lietuvos regionų konkurencingumą (investicijų pritraukimas) Užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę regionuose (darbo vietos ir infrastruktūra) Mūsų ilgalaikė vizija – Lietuva, kurios regionuose yra patogios gyvenimo sąlygos, aukštą gyvenimo kokybę užtikrinanti infrastruktūra, teikiamos aukštos kokybės socialinės paslaugos, veikia gyvybinga, vietines ir tarptautines galimybes išnaudojanti bei orų gyvenimą kurianti ekonomika, o patys regionai yra patrauklūs investuoti vietos ir užsienio verslui, siūlantys kompetentingą darbo jėgą, išplėtotą šiuolaikišką infrastruktūrą, kuriuose veikia kompetentingos vietos, o ilguoju laikotarpiu – ir regionų valdžios institucijos. Šiandieninėje aplinkoje privalome užtikrinti aiškius, suprantamus ir prasmingus aplinkosauginius reikalavimus. Keliame tikslą, kad aplinkos apsaugos politika netaptų biurokratizmo šaltiniu, o taptų darnios aplinkos formavimo priemone, palankia ir darnaus ūkio plėtrai. Tuo tikslu siekiame mažinti perteklinius reikalavimus verslui bei gyventojams.. Pastaraisiais metais Lietuva įgyvendino daugybę stambių strateginių energetikos projektų. Tai Klaipėdos suskystintųjų dujų terminalas, elektros jungtis į Švediją ir Lenkiją. Už tai turime padėkoti dviem buvusioms Vyriausybėms. Plėtojamas dujų jungties su Lenkija projektas. Visi šie projektai didina mūsų šalies energetinę nepriklausomybę. Jais pagrįstai didžiuojamės. Šiandien atėjo laikas žengti kitus žingsnius – modernizuoti energetines sistemas bei patenkinti vartotojų lūkesčius, suteikiant daugiau sprendimo galių vartotojams, kurie taptų aktyviu sisteminės energetinės pertvarkos dalyviu. Lietuvos energetinio saugumo ir konkurencingumo pagrindas - darnus vystymasis, paremta taupiu energijos išteklių vartojimu, bei vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimu. Tai naujos Energetikos politikos pamatas, siekiant ilgalaikių Europos Sąjungos ir tarptautinių klimato kaitos mažinimo tikslų. Šalia strateginių valstybės projektų įgyvendinimo, negalime pamiršti kaimo gyvybingumo. Tvarių jo bendruomenių išsaugojimas yra kertinis bet kurios atsakingos šalies likimą lemiantis vyriausybės uždavinys. Gyvybingo kaimo egzistavimas neįmanomas be šių trijų pagrindinių sąlygų: Konkurencingo ir pelningo žemės bei kito kaimo ūkio, Deramos infrastruktūros, Tinkamų socialinių, sveikatos bei kultūrinių paslaugų. Dažnas įvaizdis, kad išskirtinai kaimas skęsta skurde. Visgi, skurdas egzistoja visoje Lietuvoje ir jis tiesiogiai susijęs su darbo pajamomis ir darbo santykiais. Mūsų tikslas sukurti darbo santykius, kurie skatintų žmo

Žmonės pavargo nuo tų pačių veidų

Indrė Vainalavičiūtė, lrytas.lt Viešųjų ryšių ekspertas, „VRP Hill Knowlton“ valdybos pirmininkas Mykolas Katkus teigė, kad nuspėti, kaip atrodys politinis gyvenimas Lietuvoje artėjančius ketverius metus, ne taip jau sunku. Po rinkimų dirbti opozicijoje likusio Lietuvos liberalų sąjūdžio surengtoje diskusijoje dalyvavęs svečias pasidalijo kritiškomis įžvalgomis. „Kadangi artimiausius trejus metus Lietuvoje nebus jokių rinkimų, tai visas jūsų darbas bus nuobodus, nesvarbus ir niekam nesuprantamas“, – į liberalus kreipėsi M.Katkus. Anot jo, jau šiandien akivaizdžiai matomos kelios tendencijos ir viena jų yra tai, kad reikia kartų kaitos. Rinkėjas E.Masiulį pamiršo, liko S.Skvernelis „Turiu puikų bičiulį iš Vidurio Lietuvos kaimo, kurio klausiau, kas laimės rinkimus, už ką jis ketina balsuoti. Metų pradžioje jis sakė, kad balsuos už Eligijų Masiulį, juk reikia naujų veidų, kiek čia tie seniai gali būti. Metų viduryje jis jau nelabai prisiminė, kad sakė balsuosiąs už E.Masiulį: „Ne, Saulius Skvernelis – vienintelė viltis“, – bičiulio žodžius pacitavo viešųjų ryšių specialistas ir patikino, kad šis pavyzdys puikiai atspindi, kaip kito rinkėjų nuostatos liberalų atžvilgiu artėjant rinkimams. Anot M.Katkaus, žmonės pavargo nuo tų pačių veidų ir tikisi tam tikro modernumo ir naujumo. „Žmonėms atsibodo matyti nekompetenciją, anglų kalbos nemokėjimą ir kitus dalykus. Tai labai ryški tendencija, kuri išgelbėjo jus ir padėjo konservatoriams surinkti maksimalų rinkėjų skaičių. Ateityje ši tendencija stiprės dar labiau, nes Lietuvoje balsuoti pradeda gausiausia Y karta – 1980–2000 metais gimę žmonės. Ankstesniuose rinkimuose jų balsavo nedaug, bet šis skaičius auga. Karta balsuoti pradeda tada, kai šeimose atsiranda vaikų, tad būtent dabar yra tas laikas, kai šie žmonės pradeda galvoti, ką dabar daryti“, – kalbėjo jis. „Valstiečių“ lyderis: Ramūnas Karbauskis nieko nebijo. Nerimą kelia klausimas: kas bus? Jaunosios kartos rinkėjų aktyvesnis ėjimas į rinkimus, anot specialisto, neabejotinai naudingas jaunai politinei partijai. „Galime sėdėti opozicijoje, nieko neveikti ir vis tiek pavyks išlaikyti rinkėjų dėmesį, jie sakys: „Gal čia tie liberalai ką nors...“ Kita liberalams labai naudinga tendencija yra kalbėjimas apie vertybinius dalykus. Lygiateisiškumo, lygiavertiškumo, tam tikro jautrumo ir kitų skirtumo pripažinimo vertybės ir toliau populiarėja“, – įžvalgomis dalijosi M.Katkus ir pateikė pavyzdį, kaip keitėsi gėjų parado aprašymas Lietuvos žiniasklaidoje. „Nuo pasidygėjimo prieš penkerius metus iki „Gėjai – jėga!“. Bendra liberalėjimo tendencija yra teigiama, bet kita tendencija – neigiama, mat „valstiečiai“ yra visomis prasmėmis neliberalūs. Jų darbas sugalvoti, kaip pagerinti žmogaus gyvenimą iš valstybės perspektyvos, tai daroma nuosekliai, sistemiškai, bet ekonomine prasme liberalizmas dar nebuvo toks nepatrauklus kaip dabar. Vertybine prasme liberalas yra gerai ir būti liberaliam yra „faina“, bet ekonomine prasme liberalizmas išgyvena krizę“, – kalbėjo M.Katkus ir pridūrė, kad tokią tendenciją atskleidė ir tai, kaip viešojoje erdvėje buvo pateikiama informacija apie socialinį modelį. Anot jo, ateityje mūsų laukia daug ekonominių suvaržymų: „Kiek man tenka bendrauti su verslu, nepamenu nė vienos valdžios, kad verslas būtų toks persigandęs, nes visi įtaria, kad turbūt R.Karbauskis nejuokauja, ir visiems nerimą kelia klausimas, kad dabar bus.“ M.Katkus pabrėžė, kad šiuo metu liberalams būti opozicijoje yra itin palankus metas, tačiau reikia kompetencijos: „Pirmiausia ekonominės kompetencijos, reikia surasti tam tikras nuskriaustas grupes, kurių bus tiek versle, tiek tarp žmonių, kurie nori uždirbti patys. Nors tokių žmonių balsą girdėti šiandien nėra madinga, juos reikia telkti.“

Energetikos ministerija: laikas naikinti?

Dainius Kreivys tsajunga.lt Naujoji valdančioji koalicija siūlo naikinti Energetikos ministeriją, tačiau nepaaiškina, kaip tuo atveju bus užtikrinti strateginiai šalies interesai. Naujoji valdančioji koalicija siūlo naikinti Energetikos ministeriją, tačiau nepaaiškina, kaip tuo atveju bus užtikrinti strateginiai šalies interesai, pavyzdžiui, Lietuvos elektros tinklų sinchronizavimas su Kontinentinės Europos tinklais. O gal persijungimas prie europietiškos sistemos jau nebelaikomas valstybės prioritetu ir naujai valdžiai visiškai priimtina esama padėtis, kai mūsų tinklai vis dar valdomi iš Maskvos? Gal sinchronizavimo klausimui spręsti išties užteks departamento kokioje nors Ūkio ar Susisiekimo ministerijoje, kaip yra tikinama? Esmė ta, kad jokių departamentų sinchronizavimui įgyvendinti apskritai nereikia. Sinchronizavimo planus rengia ir įgyvendina Lietuvos elektros energetikos perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“. Tačiau ši įmonė nelabai ką gali daryti, kol nėra priimti politiniai sprendimai tarpvalstybiniu lygiu. Norint pastūmėti sinchronizavimo klausimą į priekį, reikia kelių dalykų. Pirma – pasiekti politinį susitarimą su Lenkija dėl antros elektros perdavimo linijos su šia šalimi. Analogiškai reikalingas politinis susitarimas su Baltijos valstybėmis dėl bendros visų trijų šalių pozicijos šiuo klausimu. Taip pat būtina užsitikrinti tiek politinę, tiek finansinę Europos Sąjungos institucijų paramą. Negana to, teks spręsti jautrius atsiribojimo nuo Karaliaučius elektros energetikos sistemos bei BRELL žiedo klausimus su Rusija. Būtų labai sunku įsivaizduoti, kad tokiu lygiu galėtų ką nors nuveikti kad ir pats talentingiausias departamento direktorius. Neabejotina, kad tam reikia aukščiausio politinio lygio dėmesio. Ūkio ministras bent teoriškai tą vaidmenį gal ir galėtų atlikti, bet tik esant dviem sąlygoms: energetika jam turėtų būti prioritetinė sritis ir jai turėtų skirti išties daug brangaus ministro laiko bei dėmesio. Ar tai ir siūlo besiformuojanti naujoji Vyriausybė? Kokia bus Ūkio ministerija ir ar ji galės skirti užtektinai dėmesio strateginiams energetikos klausimams? Iš pirmo žvilgsnio pačiai Ūkio ministerijai veikiausiai bus keliams uždavinys būti viena ryškiausių permainas įgyvendinančių ministerijų. O ministrui šioje srityje bus keliami ypatingi uždaviniai – jam reikės atgaivinti ūkio plėtrą, užtikrinti investicijas ir darbo vietas regionuose bei pasiekti bendro atlyginimų lygio kilimą. Tai uždaviniai, kurie reikalaus ryškios valstybės lyderystės ir ministro dėmesio. Visiškai sutinku, kad Energetikos ministeriją išties būtų galima naikinti, jei didieji strateginiai energetikos projektai būtų įgyvendinti ar bent jau „užkelti ant bėgių“. Nes būtent tam tikslui ministerija ir buvo atskirta nuo Ūkio ministerijos. Atskira ministerija leido žymiai sparčiau ir kokybiškiau rengti bei patvirtinti visoms pertvarkoms – pradedant „Leo“ likvidavimu ir baigiant Nacionalinės nepriklausomybės energetikos strategijos patvirtinimu – būtinus teisės aktus. Taigi visiškai akivaizdu, kad jei išties norime rimto proveržio siekiant spartesnio mūsų tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa, Energetikos ministeriją privalome išlaikyti. Bent jau iki to laiko, kol bus pasiekti svarbiausi susitarimai su kaimyninėmis valstybėmis ir Europos Komisija. Yra ir daugiau Lietuvai ypač svarbių dalykų, dėl kurių Energetikos ministeriją naikinti nebūtų išmintinga. Pavyzdžiui, nuo 2020 metų prasidės naujas Europos sąjungos finansinis laikotarpis ir iš Briuselio jau girdėti signalų, kad ruošiamasi smarkiai apkarpyti Ignalinos uždarymui reikalingų lėšų skyrimą. Mūsų Vyriausybė turės spręsti, kaip reikiamą finansavimą užsitikrinti, nes kitaip mūsų biudžete atsivertų kelių milijardų dydžio skylė. Natūralu, kad šį klausimą taip pat turėtų prisiimti būsimasis Energetikos ministras. Astravo klausimas taip pat gula ant būsimojo energetikos ministro pečių. Iki 2019 metų Lietuva turės užtikrinti technines ir teisines priemones, kurios neleistų Astravo atominėje elektrinėje pagamintai elektrai patekti į mūsų elektros energetinę sistemą bei elektros rinką. Reikės parengti teisinį pagrindimą, kuris leistų kreiptis į tarptautines institucijas dėl šios jėgainės pripažinimo nesaugia. Tokiems projektams vykdyti reikalingi ministro antpečiai. Pavyzdžiui, ministro statusas leido A. Sekmokui palaikyti gerus dalykinius santykius su tuometiniu Europos komisijos energetikos komisaru Giunteriu Otingeriu bei jo pavaduotoju Filipu Lou įgyvendinant trečiąjį energetikos paketą Lietuvos dujų ūkyje bei „išrūkant“ iš jo „Gazprom“. Geri asmeniniai ryšiai su buvusiu Lenkijos ūkio ministru Valdemaru Pavlaku leido pasirašyti susitarimą dėl pirmosios elektros jungties į Lenkiją nepaisant aršaus užsienio reikalų ministro Radislavo Sikorskio pasipriešinimo bet kokiam bendradarbiavimui su Lietuva. Tai tik kelios pačios svarbiausios Lietuvai strateginės kryptys ir projektai, už kuriuos atsakinga Energetikos ministerija. Neišspręstų energetinių klausimų gausa tik patvirtina, kad ne tik būtina išlaikyti Energetikos ministeriją, bet ir paskirti jos ministru energetikos reikalus gerai išmanantį politiką, kuris kartu būtų ir viena stipriausių figūrų visame ministrų kabinete....

Antikorupcijos komisija: Svencelės draustinyje neteisėti statiniai turės būti nugriauti

Komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius Taip nusprendė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), reaguodama į Seimo Antikorupcijos komisijos prašymą. VTPSI baigė tyrimą dėl galimai savavališkų statybos darbų Kalviškių k., Kintų sen., Šilutės r. Konstatuota, kad valstybinės žemės sklype, kuris yra telmologinis draustinis, Rasa Ramanauskaitė savavališkai pastatė 9 statinius – betoninę prieplauką, lieptą, pavėsinę su lieptu, pagalbinį pastatą, betoninius laiptus, pirtį ir kitus statinius, neturėdama valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, susitarimo dėl naudojimosi valstybine žeme. Taip pat buvo konstatuota, kad R. Ramanauskaitei nuosavybės teise priklausančiame sklype yra savavališkai pastatyta tvora ir pagalbinio ūkio pastatas bei savavališkai rekonstruotas gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai. VTPSI surašė privalomuosius nurodymus ir įpareigojo statytoją per 6 mėnesius nugriauti neteisėtus statinius valstybinėje žemėje, sutvarkyti statybvietę bei pašalinti savavališkos statybos padarinius R. Ramanauskaitei priklausančiame žemės sklype. Seimo Antikorupcijos komisija į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, Valstybinę teritorijų planavimo tarnybą, Nacionalinę žemės tarybą kreipėsi 2016 m. birželį, reaguodama į visuomenės informavimo priemonėse pateiktą informaciją, kad Šilutės rajone, Svencelės telmologiniame draustinyje, neteisėtai užimtas valstybinės žemės plotas, ant vandens įrengta pirtis ir prieplauka, kurioje naudojamasi motorine valtimi, nors telmologiniuose draustiniuose draudžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis.

Paskutinis skardus, bet gėdingas akordas

Seimo narys Povilas Gylys Paskutinė Seimo plenarinių posėdžių diena turėjo būti šventinė, gerais darbais pažymėta. Deja, ji liko su gėdos dėme. Seimo nariai yra prisiekę ginti žmonių, viešąjį interesą. Tačiau svarstydami Vartojimo kreditų įstatymo pataisas, jie priesaiką užmiršo ir priėmė sprendimą pagelbėti vartojimo kreditų bendrovėms, taip blogindami besiskolinančių padėtį. Tai akivaizdus viešojo intereso, turėti teisingą kreditavimo sistemą, pažeidimas. Pirmiausia, Seimas panaikino kreditus teikiančių bendrovių ir tarpininkų prievolę įsitikinti, kad kreditas nebūtų suteiktas asmeniui, kuris yra neveiksnus. Taigi bendrovėms dar kartą atsivėrė galimybės į skolinimą įtraukti neveiksnius žmones. Antra, vėl atveriama galimybė asmenis įsukti į vadinamą skolinimosi karuselę – negrąžinus prieš tai gauto kredito imti kitą, pavyzdžiui tam, kad būtų padengtas pirmasis ir t.t. Trečia, panaikinamas 5000 eurų dydžio skolinimosi limitas. Vadinasi, į skolų verpetą patekęs žmogus galės skolintis neribotai. Ketvirta, sušvelninama ir vartojimo kredito bendrovėms taikomų baudų už pažeidimus skyrimo tvarka. Beveik trejus metus dalyvavau Vartojimo kreditų įstatymo tobulinimo procese. Po dviejų su puse metų vilkinimo, o jis buvo naudingas vartojimo kreditų bendrovėms, kurios per tą laiką sugebėjo išsikeroti, sustiprėti, nuo 2010 metų galiojęs įstatymas buvo bent iš dalies pataisytas. Rodės, kad bus pristabdyta tūkstančių šeimų gyvenimus sugriovusi deramai nekontroliuojama vartojimo kreditų bendrovių veikla. Beje, buvo ir nusižudymo atvejų. Paskutinę savo darbo Seime dieną dešimtys Seimo narių, pasinaudodami parlamente tvyrančiomis demobilizacinėmis nuotaikomis, bent iš dalies mus grąžino į praeitį. Už gėdingą sprendimą balsavo 47 parlamentarai. 23-jų socialdemokratų, 15-os konservatorių, 15-os Darbo partijos frakcijos narių ir keleto kitų Seimo narių balsais jie palengvino daug bėdų pridariusių kredito bendrovių galimybes ir į pavojų pastūmėjo potencialius kreditų gavėjus. Kaip čia neprisiminsi vadinamųjų kairiųjų ir tariamų krikščionių kalbų apie paprasto žmogaus gynimą. Belieka tikėtis, kad bent žiniasklaida atliks savo darbą ir ištirs, kokie buvo balsavusių „už“ motyvai. Gal tai užsilikusių įsipareigojimų vykdymas? Manau, kad neturėtų tylėti ir nevyriausybinės organizacijos – šeimų, žmogaus teises ginančiųjų atstovai.

R. Vainienė. Pakalbėkime apie kirpėją Liusią

Kol naujai išrinkti politikai buria koalicijas ir derina būsimos vyriausybės programos nuostatas, pakalbėkime apie kirpėją – kirpėją Liusią. Kaip suprantate, kirpėja Liusia nėra kokia verslo magnatė, oligarchinės struktūros savininkė ar vartotojus „drožianti“ monopolininkė. Tačiau nepaisant to, kad atstovauja smulkiajam verslui ir užsiima individualia veikla, kirpėja Liusia tapo kone valstybės biudžeto ir visos Lietuvos griovėja. Kodėl? Nes jai neva taikomas 30 procentų neapmokestinamas pajamų dydis. Visi kiti, dirbantys pagal darbo sutartis, suprask, tokios prabangos neturi. Ir tai nėra sąžininga mokslų daktarų, docentų atžvilgiu. Tokį paveikslą, kaip kirpėja Liusia išnaudoja Lietuvos valstybę, nupiešė ekonomistė, o dabar jau ir Seimo narė Aušra Maldeikienė. Ji niekaip negalėjo suprasti, kodėl individualia veikla užsiimantys asmenys gali neapmokestinti dalies savo pajamų. Pasirodo, net ir akivaizdūs dalykai ne visada būna tokie akivaizdūs, ir verta juos išsiaiškinti detaliau. Atsakymas dėl dalies pajamų neapmokestinimo glūdi tame, kad individualia veikla užsiimantis asmuo yra toks mažutis verslininkas. Jis net ne verslininkas, o žmogus, pats sau sukūręs darbo vietą. Kaip žinia, susikurti ir išlaikyti darbo vietą kainuoja. Kirpėja Liusia turi nuomotis patalpas, ji turi pati mokėti už tų patalpų apšvietimą ir šildymą. Jai reikia įsigyti kirpėjos kėdę ir žirkles, ir plaukų priežiūros priemones. Sakysite, mokslų daktarai perka knygas? Perka, žinoma, jei nenori naudotis universiteto biblioteka. O štai nemokamos kirpėjų kėdžių ir žirklių bibliotekos, deja, nėra. Docentas nemoka už auditorijos nuomą. Docentui nereikia rūpintis reklama ir pardavimais – studentus į universiteto auditoriją jam atveda tas pats universitetas. Jei studentas nelanko prastų docento paskaitų, docento alga nuo to nemažėja. Kirpėja Liusia gi viskuo rūpinasi pati. Taigi, sau darbo vietą sukūrusi kirpėja Liusia tiesiog minusuoja sąnaudas, kaip tai daro visos verslo bendrovės. Bet kadangi Liusia dirba viena, kad jai būtų paprasčiau, ji gali nevesti sąnaudų apskaitos, o tiesiog atimti 30 procentų hipotetinių sąnaudų iš savo pajamų. Neapmokestinamas pajamų dydis, kaip toks Liusiai visai nėra taikomas, net jei ji uždirba mažai. Tada, kai ji nori mokėti už vaikų mokslą, ar mokėti ilgalaikio draudimo įmokas, jai lengvata nuo šių pajamų taip pat netaikoma. Tuos trisdešimt procentų ji atima ne tik iš savo pajamų, bet ir iš savo valstybinio socialinio draudimo stažo, ir iš visų lengvatų. Beje, visas socialinio draudimo įmokas Liusia irgi susimoka pati. Ji neturi darbdavio, kuris už ją tai padarytų. Visas sveikatos draudimo įmokas, visus 9 procentus, Liusia irgi sumoka pati. Docentas iš savo algos moka šešis. Taip, Liusia moka 5 procentus gyventojų pajamų mokesčio, nes Liusia yra amatininkė. Jei Liusia būtų individualia veikla užsiimanti lektorė, kaip ir universiteto docentė, ji mokėtų 15 procentų GPM. Taigi, suskaičiavus visą mokesčių naštą, Liusia sumoka tokią pat savo pajamų dalį mokesčiais, kaip ir docentei išskaičiuojama iš jos algos. Skirtumas tik tas, kad Liusia pati susikuria sau darbo vietą ir nesėdi valstybei ant sprando. Jau girdžiu pasakymus, kad vis tik docentai Lietuvoje uždirba per mažai. Taip, per mažai. Tik ar dėl to kalta kirpėja Liusia? Ir jei susiruoši iš Liusios paimti ne 24 procentus pajamų, o visus 50, kad galėtum biudžetininkams mokėti didesnes algas, tai žiūrėk, ar iš tokio godumo, kaip ta senė, neliksi prie suskilusios geldos. Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ....

Technologinių industrijų klasteriai – vieni iš perspektyviausių Lietuvoje

Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės žengia į naują brandos etapą vis aktyviau formuodamos klasterius ir taip įtvirtindamos klasterių praktiką Lietuvoje. Tiek technologinės pramonės, tiek kitų sričių klasterių vystymosi progresą rodo startavęs 1,4 mln. eurų vertės klasterių brandinimo projektas. Iš sąlygas atitikusių 10 perspektyviausių Lietuvos klasterių net 7 yra technologiniai klasteriai, o 3 yra Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) nariai. Gausėjantis technologinių klasterių skaičius rodo, kad inžinerinės pramonės sektoriai (metalo, plastiko, elektronikos, elektrotechnikos ir kiti) šiandien yra pasiekę aukštą brandos lygį, o šių sektorių eksportuojančių įmonių veikla yra efektyviai organizuota, įmonių specialistai glaudžiai bendradarbiauja, turi išgrynintus tikslus ir žino, ką nori pasiekti. Lietuvos technologinių klasterių įmonių atstovai pritaria, kad siekiant veiklos efektyvumo ir konkurencingumo Europos rinkoje, jungimasis į klasterius yra vienas iš pažangiausių kelių. O dalyvavimas ką tik startavusiame 1,4 mln. eurų vertės Europos Sąjungos lėšomis finansuojamame klasterių brandinimo projekte dar labiau sustiprins jų konkurencines galimybes. Projekte dalyvaujantys klasteriai gaus ekspertų konsultacijas, mokymus, bus mokomasi bendradarbiavimo, vyks partnerių paieškos renginiai ir kitos programos. Tuo rūpinsis Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su partneriu Lietuvos inovacijų centru (LIC). Projekte dalyvaujančio LINPRA nario, Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasterio vadovo Juliaus Paužolio nuomone, projektas suteiks jiems išskirtines galimybes: „Su šiuo projektu tikimės išplėsti klasterio vertės kūrimo grandinę iki galutiniam vartotojui parduodamų optoelektroninių sistemų. Dabar dauguma mūsų įmonių yra aukštos kokybės optoelektronikos komponentų gamintojai ir tiekėjai. Didžiausia pelno dalis iš parduoto produkto tenka tai įmonei, kuri mūsų gaminius integruoja į sudėtingesnę sistemą arba išbaigtą produktą. Kol kas mes neturime klasterio narių – sistemų integratorių, ir šio projekto pagalba juos pritrauksime.“ Daugelis klasterių iš projekto siūlomų galimybių išskiria atveriamus tarptautinius bendradarbiavimo tinklus, užsienio ekspertų konsultacijas ir sudaromas sąlygas gauti Europos mastu pripažįstamą klasterio žymą (Cluster Label). Iš Lietuvoje šiuo metu egzistuojančių daugiau nei 50 klasterių tokią žymą turi vienintelis Sveikatingumo klasteris „iVita“ (taip pat LINPRA narys). Turėdamas bronzinę žymą, „iVita“ klasteris sieks gauti sidabrinę žymą (Silvel label). Tokį patį tikslą sau kelia ir sparčiai besivystantis Lietuvos plastikų klasteris – siekti bronzinės, o vėliau ir sidabrinės, užsienio klasterių ekspertų suteikiamos žymos. Be žymos Plastikų klasteris projekte taip pat sieks sustiprinti savo potencialą inovacijų, specialistų ruošimo, pasiruošimo ketvirtajai pramonės revoliucijai srityse: „Tai būtina, norint užtikrinti Lietuvos plastikų pramonės konkurencingumą, mat šiandien visas Lietuvos plastikų klasterio gamybinis pajėgumas prilygsta tik vienai vidutinio dydžio įmonei Europos kontekste. Tik per inovacijas ir įsisavindami technologijas galėsime atsikratyti dabar vyraujančio pigios šalies įvaizdžio ir būti lygiaverčiu partneriu Europos plastikų pramonėje“, – teigia Plastikų klasterio atstovas, LINPRA Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas Rimantas Damanskis. Apie klasterių brandinimo projektą Projekto konkurse galėjo dalyvauti visi Lietuvos klasteriai, kurių veikla atitinka bent vieną iš sumaniosios specializacijos krypčių ir vykdo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas. Iš 14 gautų paraiškų reikalavimus atitiko ir buvo patvirtintos 10 paraiškų. Galimybę pretenduoti į projekto paslaugas klasteriai turės ir kitais metais, kai bus skelbiamas papildomas kvietimas teikti paraiškas. Projekte numatytos paslaugos klasteriams bus teikiamos pagal MITA naują iniciatyvą „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“. Projektas bus įgyvendinamas trejus metus. Šiuo metu atrinkti šie projekto dalyviai: LINPRA nariai Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteris, Sveikatingumo klasteris „iVita“, Lietuvos plastikų klasteris, taip pat Biojėgainių vystymo klasteris, Lietuvos autodalių gamintojų ir eksportuotojų asociacija LAuGEA, Asociacija „Nacionalinis maisto ūkio klasteris“, „Railway LT“ klasteris, „Smart Food“ klasteris, „Užupis Creative Cluster“, „Išmaniųjų technologijų klasteris“. Gintaras Vilda LINPRA direktorius...

Ar reikėtų baimintis sumažėjusio ekonominio vertinimų rodiklio šalyje?

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Nors kai kurių Lietuvos verslo sektorių lūkesčiai suprastėjo, kol kas dėl to pernelyg nereikėtų nuogąstauti, sako „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas. Tačiau rizika, nors ir maža, kad verslas gali susilaikyti nuo investicijų ir plėtros, pasak ekonomisto, gali rastis dėl augančių atlyginimų ir mažėjančių pelnų bei neapibrėžtų geopolitinių aplinkybių. Ekonominių vertinimų rodiklis spalį, palyginti su rugsėjo mėnesiu, sumažėjo dviem procentiniais punktais iki minus 3, pranešė Statistikos departamentas. Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 7, prekybos – 6, pramonės – 4, paslaugų sektoriaus – 2 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2 procentiniais punktais. „Nors spalį, palyginti su rugsėju, visi rodikliai pablogėjo, tačiau lyginant su praėjusiais metais, tas rodiklis – aukštesnis. Jei pašalintume sezono įtaką, rodiklis atrodytų dar geriau. Taigi, nors stebimas nedidelis kritimas, išlieka augimo tendencija, o rodiklis yra beveik aukščiausiame lygyje pokriziniu laikotarpiu. Optimizmo verslo sektoriuose yra nemažai. Žemiausias pasitikėjimo rodiklis yra statybos sektoriuje ir taip yra ne be pagrindo – šiais metais statybų sektorius traukėsi labiausiai iš visų. Tačiau bendros tendencijos yra geros ir šio rodiklio sumažėjimo net netraktuočiau kaip kritimo“, – teigia R. Grajauskas. Riziką didina augantys atlyginimai ir tarptautinė aplinka R. Grajauskas aiškina, kad kiek sumažėjęs rodiklis atskleidžia verslo lūkesčius, parodo, kaip situaciją vertina skirtingi verslo sektoriai. „Tai labai svarbu, nes kuo geresni lūkesčiai, tuo verslas labiau linkęs investuoti į savo veiklą, ją plėsti, skolintis. Skolinimosi rodikliai rodo, kad ne finansinės įmonės savo skolinimąsi šiemet didina daugiau kaip 8 proc. Tai – gera žinia, nes rodo gerus lūkesčius, norą prisiimti riziką“, – kalba R. Grajauskas. Šio rodiklio mažėjimas reikštų dar didesnį verslo pesimizmą ir, pasak ekonomisto, esama keletas rizikos faktorių, kurie tą mažėjimą galėtų lemti. Vienas jų – augantys atlyginimai. „Nors atlyginimai auga ir tai yra paskata vidaus vartojimui, tai labai didina įmonių sąnaudas. Vis didesnė sukurtos pridėtinės vertės dalis keliauja atlyginimams, o ne įmonių pelnams. Tai reiškia, kad jų pelno dalis mažėja ir, jei ta tendencija ilgai tęsiasi, įmonės ima stabdyti investicijas. Taigi matyčiau riziką dėl augančių atlyginimų ir prastėjančios tarptautinės situacijos. Tačiau kol kas tokios tendencijos nematau“, – pažymi ekonomistas.

Pasikeis papildomais leidimais su Uzbekistanu, „Rail Baltica“ pirmą etapą sėkmingai įgyvendinusi Lietuva imasi antro svarbaus žingsnio

Lietuva ir Uzbekistanas pasikeis papildomais leidimais, skirtais vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, stiprins dvišalę partnerystę transporto srityje ir kartu spręs vežėjams aktualius klausimus. Šie trys pagrindiniai susitarimai buvo priimti Susisiekimo ministerijoje įvykusiame bendrame Lietuvos ir Uzbekistano komisijos posėdyje dėl tarptautinio krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis. „Susitikime priimti dvišaliai sprendimai leis Lietuvos ir Uzbekistano vežėjams aktyviau plėtoti tarptautinius krovinių vežimus kelių transportu, sudarys palankesnes sąlygas abiejų valstybių prekybiniams ryšiams“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Susitarta, kad dar šiemet Lietuvai papildomai bus perduota 100 leidimų, skirtų tarptautiniam krovinių vežimui iš/į trečiųjų (-iąsias) šalių (-is), Uzbekistanui – 100 tranzitinių leidimų. Posėdyje aptartos ir preliminarios leidimų kvotos 2017 m. Komisija taip pat numatė dvišalės partnerystės transporto srityje perspektyvas, susitarė glaudžiai bendradarbiauti vežėjams aktualiais klausimais ir nuo šiol bendrus posėdžius rengti reguliariai. Šis posėdis – tai pirmasis oficialus susitikimas po to, kai 1997 m. Lietuvos ir Uzbekistano Vyriausybės pasirašė susitarimą dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežimų tarp Lietuvos ir Uzbekistano bei tarp Lietuvos, Uzbekistano ir trečiųjų šalių. Tuo tarpu projekto „Rail Baltica“ pirmą etapą sėkmingai įgyvendinusi Lietuva pirmoji iš trijų Baltijos šalių imasi ir antro svarbaus žingsnio – pradeda europinės vėžės geležinkelio linijos tiesimą nuo Kauno iki Lietuvos/Latvijos valstybių sienos. „Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdybai pritarus, pradedami rangos darbai „Rail Baltica“ ruože Jiesia–Rokai. Lapkričio mėnesį taip pat numatome skelbti rangos darbų konkursą europinei geležinkelio vėžei atkarpoje Rokai–Palemonas–Kaunas įrengti. Viešųjų pirkimų dokumentai parengti ir baigiami derinti su atsakingomis institucijomis“, – sako susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas. Projekto rangos darbams ir rangos darbų techninei priežiūrai atlikti iš viso numatyta skirti 88,27 mln. eurų. „Rail Baltica“ veiklas numatoma iš dalies finansuoti Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) transporto sektoriuje lėšomis (85 proc.). Kitą finansavimo dalį (15 proc.) planuoja skirti AB „Lietuvos geležinkeliai“. Iš pradžių bus atliekami esamo geležinkelio ruožo Rokai–Palemonas–Kaunas rekonstrukcijos darbai geležinkelio atkarpoje Kaunas–Palemonas. Po to planuojama rekonstruoti geležinkelio ruožą Palemonas–Rokai. Čia rangos darbai vyks keliais etapais – ruožuose Palemono stotis–Kauno hidroelektrinė (HE), Kauno HE ribose ir geležinkelio atkarpoje Kauno HE–Rokai. 2015 m. Lietuvoje buvo baigta 1435 mm geležinkelio vėžės statyba nuo Lenkijos/Lietuvos valstybių sienos iki Kauno centrinės stoties ir pradėti parengiamieji „Rail Baltica“ antrojo etapo darbai. Buvo pradėtas rengti europinės geležinkelio vėžės nuo Kauno iki Lietuvos/Latvijos valstybių sienos specialusis planas, strateginis poveikio aplinkai ir poveikio aplinkai šioje atkarpoje vertinimas. Šią veiklą numatoma baigti iki šių metų pabaigos. Susisiekimo ministerijos ir www.verslaspolitika.lt inf.

Trečiajį rugsėjo šeštadienį minima miškininko diena

Kamilė Katkutė Profesinės sąjungos organizatorė Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija Kiekvienais metais trečiajį rugsėjo šeštadienį minima miškininko diena. Dažnas iš mūsų net neįsivaizduoja, kokia iš tiesų yra miškininko kasdienybė. Tai darbas, trunkantis ištisus metus ir dažnai daugiau nei aštuonias valandas per dieną, ištisą savaitę. Kiekvienas miškininkas supras, jog miškas, kaip vaikas, nuolat reikalaujantis dėmesio, rūpesčio, nepaisant nei paros, nei metų laiko ir tik po keliasdešimt metų gali pasakyti, jog užauginai tinkamą, brandų ir visuomenei naudingą mišką. Svarbiausia miškininko funkcija – miško atkūrimas Pagal Valstybinio miškotvarkos instituto nustatytas kirtimų apimtis, kasmet yra iškertama dalis miškų, kuri turi būti atsodinta per trejus metus, o vėliau nuosaikiai ugdoma ir prižiūrima, kol tampa tvirtu mišku. Šiam darbui tinkamos tik kelios pavasario savaitės, tad miškininkai atidžiai ruošia sodinukus, organizuoja miškasodžius ir džiaugiasi kiekvienais metais vis gausesniu savanorių sodintojų būriu. Miškui nuolat gręsia pavojai Visi galėtume išvardinti keletą, plika akimi pastebimų pavojų, kaip antai, gaisrai, audros ar medienos vagišiai. Taip pat neatsakingi miško lankytojai, paliekantys ne tik šiukšles, bet ir smilkstančias nuorūkas ar degančias laužavietes. Tačiau miškas turi ir nematomų priešų – ligų, kurios pažeidžia medžių šaknis, kamienus ar lapiją. Būtent miškininkai atsakingai atlieka sanitarinę miško apsaugą ne tik valstybiniuose, bet ir privačiuose miškuose bei tvarko lankytojų sukeltus padarinius ir paliktas šiukšles. Miškas skirtas kiekvienam iš mūsų Viena svarbiausių miškininko pareigybių – socialinė funkciją. Tai lietuvių ypač pamėgtų rekreacinių (poilsinių ir pažintinių) zonų įkūrimas ir priežiūra. Visuomenės švietimas apie elgesio taisykles miške, pažintinių renginių bei ekskursijų organizavimas miškuose ir medelynuose. Taip pat renginiai ir stovyklos mažiesiams miško bičiuliams: inkilų kūrimo konkursas ir jų įkėlimas, gandrų parskridimo ir kitos gamtos pažinimo šventės, sėjinukų sėjimas, žvėrelių maitinimas šaltuoju metų laiku ir kita. Visa tai tam, kad kiekvienas iš mūsų galėtų pažinti ir puoselėti mišką, kaip savo namus. Miškininkas - ne tik gyvenimo būdas, bet ir kasdieninė duona Lietuvos miškai driekiasi per visą šalies teritoriją, o jų priežiūrai reikalingas gausus būrys specialistų. Visų jų dėka Lietuva 2012-tais metais buvo pripažinta geriausiai miškus saugančia ir tvarkančia valstybe pasaulyje (Jeilio (JAV) universiteto kasmetinis aplinkos gerovės indekso vertinimas). Tai ypatingai svarbios darbo vietos mūsų šalies rajonuose ir mažai apgyvendintose, tačiau miškingose teritorijose. Dideliai daliai miškininkų ši specialybė suteikia galimybę gyventi ir dirbti mėgiamą darbą net atokiausiose Lietuvos vietose, o mums rasti įspūdingiausius kraštovaizdžius ir mėgautis išpuoselėtais miško kampeliais net toli nuo namų. Todėl šią ypatingą dieną reiktų padėkoti kiekvienam miškininkui už per visą Lietuvą žaliuojančius miškus, prižiūrėtas poilsiavietes, galimybę kiekvienam drąsiai mėgautis miško suteikiamomis pramogomis ir gerybėmis bei už atsidavimą ir kantrybę ugdant, puoselėjant ir gelbstint kiekvieną, net ir mažiausią, miško plotelį ar žvėrelį. Su miškininko diena, gerbiamieji!  

Kokie baldai patinka lietuviams: sako viena, bet renkasi kita?

Rasa Keliuotytė Po būsto statybų bei remonto sezono vasarą, rudenį susikoncentruojama į interjero, apšvietimo ir būsto įrengimo sprendimus. Specialistų teigimu, šiemet norintiems būstą atsinaujinti ar įsirengti pagal naujausias tendencijas, daugelio lietuvių pamėgtą modernią klasiką geriau pamiršti – tarptautinėse tendencijose vėl stiprėja minimalistinio skandinaviško dizaino įtaka. Interjero tendencijos: funkcionalumas, demokratiškumas ir racionalumas „Pirmoje metų pusėje svarbiausiose tarptautinėse dizaino, interjero bei baldų parodose Milane, Kelne ar Stokholme buvo galima susipažinti su naujausiais, dažnu atveju net prototipiniais gaminiais bei sprendimais, kurie formuoja ilgalaikes dizaino srities tendencijas. Akivaizdu, kad vis labiau interjeruose įsitvirtina demokratiškumas ir funkcionalumas, stiprėja skandinaviško dizaino įtaka“, – sako interjero dizaineris, „Litexpo“ parodos „Baldai“ specialistams skirtos erdvės „ARCHzona“ kuratorius Vytautas Gurevičius. Jo teigimu, nors Lietuvoje pasaulinės interjero ar baldų tendencijos vartotojų lygmenyje dar nėra labai prigijusios, reikalai turėtų pradėti keistis į gerąją pusę, nes nuo šių metų ne tik Lietuvos vartotojai, bet ir rinkoje dirbantys gamintojai, prekybininkai bei specialistai, su naujausiomis tendencijomis ir sprendimais galės susipažinti anksčiau nei įprasta. „Svarbiausia baldų, interjero dizaino sprendimų paroda „Baldai“ parodų ir kongresų centre „Litexpo“ nuo šiol vyks spalio pradžioje, po svarbiausių užsienio parodų. Žinoma, baldai ir interjero sprendimai – tai ne plaukų spalva ar rūbų modelis, per metus drastiškai nepasikeičia, bet jei kam glosto širdį faktas, kad įsigis tikrai naujausio modelio baldus – tai dabar tam atsiranda dar daugiau galimybių,“ – sako V.Gurevičius. Eksportuojame gaminius, bet ne kūrinius? Kad tokią galimybę parodos lankytojai tikrai turės, patvirtina ir gamintojai. „Lino baldų“ pardavimų skyriaus vadovė ir prekės ženklo L.A.R.A. įkūrėja Rasa Andre sako, kad įmonės stende šiemet vyraus gaminiai bei sprendimai, įkvėpti išimtinai naujausių Milano baldų parodoje matytų tendencijų. Pasak jos, Lietuvos baldų gamintojai labai aiškiai atskiria eksportui skirtus gaminius, bei tuos, kurie skirti vidaus rinkai. Taip yra ne tik todėl, kad skiriasi statistinio lietuvio ir europiečio skonis. „Priežastis paprasta – eksportuojame ne savo kūrinius, neturime nuosavų, tendencijas formuojančių ir eksportui skirtų produktų. Į užsienio rinkas teikiame gaminius, kurie atliepia tos rinkos poreikius, ir jie tikrai nebūtinai sutampa su tuo, kas tinka vidaus rinkai. Gaminame kitiems todėl ir taikomės prie diktuojamų tendencijų, rinkų ir užsakymų. Lietuvoje gaminami baldai irgi turi savo nišą, jie atitinka mūsų rinkos poreikius“, – aiškina R. Andre. Tuo tarpu Darius Sakalauskas, Šiauliuose įsikūrusios skandinaviško stiliaus baldus gaminančios ir 99 proc. jų eksportuojančios įmonės „Vilmers“ direktorius, teigia, kad ir Lietuvoje tendencijos keičiasi. „Jaučiame išaugusį poreikį ir susidomėjimą skandinaviško stiliaus baldais. Todėl priėmėme sprendimą atidaryti savo saloną Vilniuje bei dalį gaminių parduoti vidaus rinkoje. Pardavinėsime tą patį, ką ir eksportuojame, juo labiau, kad dalis pirkėjų jau dabar perka skandinaviškus baldus net nežinodami, kad iš tiesų jie pagaminti Lietuvoje“, – pokyčius rinkoje aiškina „Vilmers“ vadovas. Lietuvių interjerai: šnekame viena, bet renkamės kita Lietuvoje didžiausią dalį savo produkcijos parduodančios įmonės „Magrės baldai“ atstovas sako, kad gana aišku, ką Lietuvos pirkėjai iš tiesų mėgsta, kokius interjero sprendimus renkasi. „Jau dvidešimt metų gaminame baldus daugiausiai vidaus rinkai, todėl esame išanalizavę pirkėjo profilį, žinome kokias spalvas, faktūras, audinius renkasi lietuviai, kas jiems patinka. Paradoksas: daugelis lietuvių turbūt sakytų, kad jiems patinka skandinaviškas, minimalizmu dvelkiantis interjeras, bet tai nėra tiesa. Galbūt pasiskolinamos tam tikros detalės, smulkūs elementai, bet tikrai nedominuoja nuosaiki skandinaviška stilistika. Lietuviams vis dar svarbu prabanga, saikingas puošnumas. Tad mūsų siūlomi baldai sujungia abi tendencijas“, – aiškina „Magrės baldų“ marketingo skyriaus vadovas Evaldas Kondrotas. Tai, kad iš tiesų lietuvių skonis kiek eklektiškas ir mėginama suderinti sunkiai suderinamus dalykus, pritaria ir interjero dizaineris V.Gurevičius. „Esame pakankamai inertiški, pirmenybę vis dar teikiame moderniai klasikai. Net ir naujai kuriamuose lietuvių interjeruose dominuoja šiek tiek snobiški, sunkūs baldai, puošnūs ar blizgūs audiniai, perteklinis dekoras. Ir, deja, tai nereiškia gero skonio, negarantuoja prabangos“, – aiškina specialistas. Tuo tarpu įmonės „Vilmers“ vadovas teigia stebintis, kad tendencijos keičiasi.„Vis dažniau žmonės susimąsto apie funkcionalumą ir margų audinių sofos su miegamaisiais mechanizmais užleidžia vietą kokybiškiems, savo funkciją gerai išpildantiems baldams. Skandinavijoje įprasta manyti, kad jei ant sofos gali ir sėdėti, ir miegoti, tai iš tiesų nei vieno iš šių dalykų negali daryti tikrai gerai. Lietuviai, panašu, pamažu irgi perima šį požiūrį“, – aiškina D.Sakalauskas. „Lino baldų“ pardavimų skyriaus vadovės R.Andres teigimu, lietuvio skonis bando aprėpti net tris kriterijus vienu metu: kokybę, prabangą ir nuosaikumą. „Vis dar vyraujanti tendencija lietuvių interjeruose – itališkas modernas. Taip pat pradedame jaukintis skandinavišką stilių. O iš tiesų esame kažkur tarp italų, vokiečių ir skandinavų. Mums vis dar labai imponuoja vokiška kokybė, prabangus itališkas dizainas ir skandinaviškas minimalizmas“, – tendencijas reziumuoja R.Andre.  ...

VMVT vadovas prašo, kad slapta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pažyma būtų paviešinta

„Ką reiškia ta ypač slapta STT pažyma? Ar VMVT yra koks nors strateginis objektas? Juk slaptumas kaip tik gimdo korupciją, nepasitikėjimą valstybe. Todėl aš labai norėčiau, kad tie pažymoje neva esantys mano pokalbiai būtų paviešinti. Tikiu, kad tie žmonės, su kuriais esu bendravęs, sutiktų“, - interviu dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė J. Milius. Jis teigė planavęs nuo Naujųjų metų išvažiuoti ir imtis darbo tarptautinėje organizacijoje, tačiau kaltinimai korupcija šiems planams labai pakenkė. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Jonas Milius sako norintis, kad slapta Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pažyma, kuri turėjo įtakos Vyriausybės sprendimui nepritarti jo veiklos ataskaita, būtų paviešinta. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius LR Vyriausybėje pristatė 2015 – 2016 m. (01-08 mėn.) savo veiklos ataskaitą. Vyriausybė  ją įvertino neigiamai. Iš pareigų atleidžiamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius nebuvo supažindintas su papildoma teisėsaugos medžiaga, kurią Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) perdavė Ministrų Kabinetui. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė yra įpareigota parengti Vyriausybės nutarimą dėl J. Miliaus atleidimo bei pateikti jį kitam Ministrų Kabineto posėdžiui. Premjero teigimu, atleisti J. Milių nuspręsta ne tik įvertinus jo ataskaitą, bet ir gavus papildomų duomenų iš teisėsaugos. VMVT – viena pirmųjų ES valstybinės kontrolės institucijų, reorganizuotų ir pertvarkytų taip, kad visą maisto gamybos ir tiekimo vartotojams procesą būtų galima kontroliuoti efektyviai, išvengiant ilgai trunkančio biurokratinio kelių kontrolės institucijų bendravimo. Tokį kontrolės modelį pavyzdiniu pripažino Pasaulio bankas, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija, Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. VMVT buvo pirmoji ES maisto ir veterinarinės kontrolės institucija, 2006 m. įdiegusi bei Vokietijos akreditacijos biure akreditavusi tarptautinio ISO kokybės vadybos standarto reikalavimus atitinkančią kokybės vadybos sistemą. 2015 m. VMVT veiklą vertinę Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, ekspertai pabrėžė, kad VMVT savo integracijos lygiu ir taikomomis veiklos praktikomis lenkia ne tik kitas kontrolės institucijas šalyje, bet yra gerokai aukščiau bendro kitų ES valstybių analogiškų institucijų lygio. VMVT – trečia pagal dydį Lietuvoje ūkio subjektų priežiūrą vykdanti institucija, valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę atliekanti daugiau kaip 200 tūkst. ūkio subjektų (prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse, gyvūninio ir negyvūninio maisto gamybos įmonėse, pienininkystės ūkiuose, gyvūnų laikymo vietose, pašarų, veterinarinių vaistų gamybos įmonėse ir kt.). Kasmet VMVT inspektoriai atlieka apie 70 tūkst. patikrinimų, ištiria per 2,5 tūkst. vartotojų skundų ir suteikia daugiau kaip 4 tūkst. konsultacijų verslui. Be to, kasmet atliekama daugiau 1 mln. laboratorinių tyrimų, patikrinama apie 90 tūkst. siuntų, importuojamų į ES teritoriją, vežamų tranzitu ir laikomų muitinės sandėliuose. Pasak direktoriaus, Lietuvoje pagal atliktus laboratorinius tyrimus net 99 % maisto produktų yra saugūs, šis rodiklis 2 % aukštesnis už ES valstybių vidurkį (97 %). VMVT kontrolė organizuojama ir atliekama pagal principą, kad maisto sauga žmonių sveikatai – besąlygiškas prioritetas. Per kelerius metus pavyko lietuviškiems maisto produktams atverti net 170 pasaulio rinkų. 2015 m. suderinta 14, šiais metais – 6 veterinarijos sertifikatai. VMVT vykdo efektyvias afrikinio kiaulių maro (AKM) prevencijos ir kontrolės programas, dėl to pasiektas geografinis užkrato zonos stabilumas, t. y. nuo 2015 m. šalyje AKM neišplito nei į vieną naują rajoną. 2015-2016 m. protrūkių stambiuose komerciniuose ūkiuose pavyko išvengti ir iki minimumo sumažinti nuostolius, patiriamus dėl AKM židinių likvidavimo. J.Milius pabrėžė, kad per ataskaitinį laikotarpį derybose su EK pasiekti svarbūs susitarimai – priklausomai nuo AKM situacijos Lietuvos regionams leidžiama taikyti skirtingo griežtumo apribojimus, padidintas AKM prevencijos ir likvidavimo priemonėms finansavimas, nustatytos išmokos už priverstinį kiaulių išskerdimą, šernų gaišenų surinkimą ir jų populiacijos mažinimą priežiūros zonose. 2015 m. VMVT gautas patvirtinimas, kad Lietuvoje nėra galvijų tuberkuliozės, leukozės ir bruceliozės, o 2016 metų I pusmetį – pripažinimas dėl gyvūnų spongiforminės encefalopatijos nebuvimo. Šių pasiekimų dėka sumažintas privalomų tyrimų skaičius ir kasmet sutaupoma daugiau kaip 1 mln. eurų biudžeto lėšų. Didelis dėmesys 2015 – 2016 m. skiriamas vaikų maitinimo kokybei ugdymo įstaigose, efektyviai tiriami maisto klastočių, kontrabandos ir nelegalios maisto tvarkymo veiklos atvejai. 2015 m. uždrausta realizuoti 1 735 t, 2016 m. sausio – rugpjūčio mėn. – per 119 t įvairių maisto produktų. Direktoriaus teigimu, nuolat tobulinami vidaus ir valstybinės ūkio subjektų kontrolės metodai. 2015 m. pradėta taikyti viena iš efektyviausių priemonių kovojant su korupcijos pasireiškimo rizikomis – kryžminių ir rotacinių ūkio subjektų patikrinimų tvarka, kuriai įsigaliojus atlikti 155 tokie patikrinimai. Dėl jų rezultatų atlikti 24 tarnybiniai tyrimai, 13 atvejų darbuotojams paskirtos tarnybinės ar drausminės nuobaudos. 2016 m. VMVT pirmoji Lietuvoje ėmė taikyti naujovę ¬– ūkio subjekto patikrinimo klausimynai pildomi planšetiniuose kompiuteriuose su į diegta specialia mobiliąja aplikacija. VMVT – tarptautiniu lygiu vertinama organizacija. 2014 -2016 m. VMVT įgyvendino 8 tarptautinius projektus, iš viso yra laimėjusi 14 tarptautinių projektų. VMVT veiklą nuolat vertina nepriklausomi išorės auditai: 2015–2016 m. jų VMVT atlikta net 17. 2015 Europos Komisijos Maisto ir veterinarijos tarnybos (FVO) auditoriai vertinę ekologiškų produktų rinkos valstybinę kontrolę, pripažino, kad kontrolė vykdoma tinkamai. Be to, 2016 m. STT korupcijos prevencijos valdybos patikrinimo išvadose teigiama, kad VMVT įtvirtintas reglamentavimas dera su Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais ūkio subjektų veiklos priežiūros principais, rizikos vertinimu pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiūros gairėse įtvirtintais bendraisiais reikalavimais ir rekomendacijomis. Pabrėžta ir tai, kad VMVT taikomas teisinis reglamentavimas sukuria tinkamas teisines prielaidas priežiūros proceso skaidrumui užtikrinti, taikyti vienodus priežiūros standartus ir veiksmus atskirų ūkio subjektų atžvilgiu, mažina prielaidas korupcijai pasireikšti. Direktorius akcentavo, kad VMVT patikrinimų vykdymo ir poveikio priemonių taikymo funkcijos yra aiškiai atskirtos, kas leidžia teikti kontroliuojamiems ūkio subjektams konsultacijas, išaiškinti reikalavimus ar organizuoti mokymus. Dėl šios priežasties VMVT Ūkio ministerijos įvardijama kaip viena pažangiausių valstybinę kontrolę vykdančių institucijų, kurios įdiegta ūkio subjektų tikrinimo ir rizikos vertinimo sistema pateikiama gerosios praktikos pavyzdžiu. www.verslaspolitika.lt...

Prezidentė pasirašė darbo santykius liberalizuojantį naująjį Darbo kodeksą

www.verslaspolitika.lt Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien pasirašė darbo santykius liberalizuojantį naująjį Darbo kodeksą ir jį lydinčių įstatymų pataisas. Už tai, kad įstatymas būtų priimtas be Respublikos Prezidentės teiktų pataisų, balsavo 74 Seimo nariai, prieš – 39, susilaikė 10 parlamentarų. Seimas naująjį Darbo kodeksą priėmė birželio 21 d. Jis kartu su lydimaisiais teisės aktų pakeitimais yra vienas iš septynių naujojo socialinio modelio sukūrimo paketų, kuriuo numatoma tobulinti darbo santykių reglamentavimą . Prezidentė siūlė pataisyti 22 nuostatas iš 260 Darbo kodekso straipsnių, kad balansas tarp darbdavio interesų ir darbuotojų apsaugos būtų atkurtas, išsaugant esmines darbo santykių reformai būtinas nuostatas. Naujasis Darbo kodeksas įsigalios 2017 m. sausio 1 d. „Šį Seimo sprendimą įvertins rinkėjai“, – trumpą D.Grybauskaitės poziciją portalui lrytas.lt perdavė Prezidentūros spaudos tarnyba. Naujasis darbo kodeksas laimėjo nemažu skirtumu. A.Butkevičius prezidentę ragina sėsti prie stalo Premjeras po balsavimo Seime aiškino, kad tikėjosi prezidentės veto atmetimo, tačiau to nereikėjo sukurti. „Manau, kad tokie įstatymai ir projektai labai reikalingi Lietuvai, kad būtų konkurencinga ir tokioje valstybėje žmonės galėtų būti laimingi. Čia mano, kaip ekonomisto, nuostata, kad žmogus būtų laisvas ir galėtų darbą pasirinkti ten, kur nori. Reikia sudaryti sąlygas, kad jis galėtų konkuruoti“, – sakė premjeras. Pasiteiravus, ar tai nepablogins santykių su prezidente, premjeras teigė, kad yra pasiruošęs rasti kompromisą. „Esu nusiteikęs visas problemas spręsti susėdus už stalo. Tikrai, niekada nesu tas žmogus, kuris norėčiau kovoti. Aišku, niekada neleisiu, kad būčiau menkinamas kaip žmogus arba pašiepiamas. Kai aiškinama, kad Vyriausybė yra neįgali, kai kada man būna gėda, susitikus su kitais ministrais iš kitų valstybių. Mes matome, kad TVF vertinimas, jei kalbėtume apie ekonominį tvarumą Lietuvoje yra teigiamas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vertinimas yra analogiškas. Taip pat ES komisijos vertinimas yra analogiškas. Tai kodėl mes kai kada patys menkiname savo šalį, kai turėtume parodyti pranašumus ir pasiekimus?“, – klausė premjeras. Premjeras kalbėjo, kad ruošiant tokį didžiulį socialinį modelį su 44 įstatymo projektais tikrai neišvengta ir klaidų. Premjeras teigė, kad tokių klaidų yra apie dvyliką ir jis gali jas išvardinti. Ką taisysite? „Abejojame dėl darbo sutarties sąlygų. Jos aiškinamos darbuotojų naudai. Po to dėl pensijinio amžiaus žmonių, kad per mažai išeitinių kompensacijų atleidžiamiems iš darbo. Išeitinių kompensacijų dydis yra prailgintas. Nenustatytos apimties darbo sutartis galima sudaryti tik su apdraustaisiais socialiniu draudimu asmenimis. Jei atsiras dar kažkokių pasiūlymų – esame atviri ir pasiruošę apie tai diskutuoti. Svarbiausia, kad mes pasiūsime signalą, kad mes einame ta linkme ir darbo santykius darome lanksčiais. Darbo užmokestis vien per antrąjį ketvirtį pakilo 8,1 proc. Tai reikalauja naujų iššūkių“, – sakė A.Butkevičius. Pasiteiravus, kada bus taisoma, ar šis Seimas dar spės, premjeras sakė: „Šios pataisos jau rytoj bus registruotos. Viską darysime kad suspėtume, nes kitu atveju, procedūriškai viskas būtų labai ilgai užsitęsę“. Pasak premjero, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė kalbėjo apie galimybę pataisas dėl DK būtų galima priimti dar spalio pabaigoje....

Ukrainos specialistai perima Lietuvos patirtį

Šią savaitę Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT) lankosi  Ukrainos valstybinės maisto saugos ir vartotojų apsaugos tarnybos ekspertai. Specialistų delegacija atvyko pagal Europos Sąjungos (ES) Dvynių projektą „Parama įgyvendinant sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių įsipareigojimus pagal ES ir Ukrainos asociacijos susitarimą“. Svečiai buvo supažindinti su VMVT vykdoma valstybine kontrole gyvūnų sveikatingumo ir gerovės bei maisto saugos srityse, šios kontrolės pagrindiniais principais, institucijos struktūra. Didelis dėmesys buvo skiriamas šalutinių gyvūninių produktų (ŠGP) rinkimo, gabenimo, apdorojimo, perdirbimo ir sandėliavimo klausimams. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute Ukrainos ekspertai domėjosi gyvūninės kilmės laboratorinių mėginių tiriamųjų duomenų rinkimu ir analize, skerdenų ir rastų negyvų gyvūnų mėginių šalinimo problemomis, dalyvavo diskusijose. Delegacija stebėjo gyvulių skerdimą UAB „Utenos mėsa“ skerdykloje, Alantos technologijos ir verslo mokykloje susipažino su biodujų jėgainės veikla, UAB „Biodegra“ galėjo įvertinti atliekų tvarkymo sistemą. Taip pat  numatyti vizitai į šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo įmonę UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, Klaipėdos VMVT ir UAB ,,Mars Lietuva“ Gargžduose. „Įsibėgėjus Europos Sąjungos (ES) Dvynių projekto įgyvendinimo darbams, Ukrainos kolegos mokomi ir konsultuojami valstybinių maisto ir pašarų laboratorijų modernizavimo, pažangesnių laboratorinių tyrimų metodų diegimo ir kitais klausimais. Džiaugiamės, kad galimybė perduoti mūsų integracijos į ES procesą patirtį patikėta mums. Tai labai svarbus mūsų šalies maisto ir veterinarijos kontrolės įvertinimas. Esu įsitikinęs, kad šis bendradarbiavimas bus efektyvus ir naudingas ne tik Ukrainos, bet ir mūsų specialistams“, – komentavo VMVT direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas. Šis Dvynių projektas pradėtas įgyvendinti šių metų sausio mėnesį. Tai septintas tarptautinis projektas, kurį laimėjo VMVT. Šį kartą projekto partneriai – Italijos G. Caporale zooprofilaktikos institutas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir www.verslaspolitika.lt inf....

Nutyli mokesčių politiką, bet žada gyvenimą kaip Airijoje

LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos planas, nors parašytas romanų mėgėjams, yra pats ambicingiausias ir skatina kalbėti, kaip siekti valstybės gerovės tikslų, LRT RADIJUI sako politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas. Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka mano, kad plane remiamasi kai kuriais senais ir nevykusiais konservatorių „arkliukais“, o pažadą gyventi kaip Airijoje reikia keisti lygiavimusi į artimesnes, pavyzdžiui, Skandinavijos, šalis. Siūlo vytis ne Airiją, o Suomiją Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) planas, nors parašytas romanų mėgėjams, yra pats ambicingiausias, sako politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas. Konservatorių programa, anot jo, išsiskiria tuo, kad pasako ne tik tai, ką norima pasiekti, bet ir tai, ko trūksta daugelyje kitų, – kaip galima tai pasiekti. Tai, pasak apžvalgininko, labai svarbu, nes tuomet galima ginčytis: „Kai kas gali sakyti, kad toks būdas nerealus, kitiems atrodys, kad bus per dideli socialiniai nuostoliai, kiti manys, kad tai ekonomiškai nepagrįsta. Atsiranda kalbėjimo tema, kaip galima pasiekti valstybės gerovės tikslų.“ Socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka mano, kad TS-LKD pažadas 2021 m. gyventi kaip Airijoje – senas, nelabai vykęs konservatorių „arkliukas“. „Mažai informuotiems pasakysiu, kad Airijos BVP vienam gyventojui sudaro 140 proc. ES vidurkio, o tai beveik du kartus daugiau nei Lietuvos“, – aiškina Vilniaus universiteto profesorius. Jo teigimu, į Airiją atėjo daug investuotojų, kurie organizuoja gamybą, paslaugas, tad ir didelę pelno dalį išsiveža, todėl šis modelis nėra toks geras, kuriuo būtinai reikia sekti. Kitas svarbus dalykas, kaip teigia R. Lazutka, Airijos modelio sekimas: „Tai buvusi britų kolonijos dalis, ten išsivystę ryšiai su anglų kalba, britiška mokymo sistema, paveldėta daug kitų dalykų. Siūlau pažvelgti arčiau – į šalis, kurios tarpukariu buvo panašaus lygio kaip Lietuva, bet padarė itin didelį šuolį, pavyzdžiui, Suomija.“ R. Lazutka pabrėžia, kad Airijos situacija visiškai kitokia nei Lietuvos. „Ten proveržis įvyko maždaug 1990-aisiais, kai buvo pasiektas nacionalinis susitarimas tarp darbdavių organizacijų ir profsąjungų, dėl darbo užmokesčio, ekonominės politikos. Tai yra gerai. Bet negerai į planą įrašyti skaičius, kad mes vejamės Airiją“, – įsitikinęs profesorius. Jis priduria, kad tai nėra stipriausia konservatorių plano dalis. Investuotojų forumo mokesčių grupės vadovas ir profesinių paslaugų bendrovės „Ernst & Young“ partneris Kęstutis Lisauskas tvirtina, kad šis, nepaprastai didelės apimties, programinis dokumentas išsiskiria tuo, kad jame aiškiai nurodyti svarbūs dalykai: „Įvardyta centrinė tema ir kryptis, nustatyti prioritetai, kaip link jos eiti. Toji centrinė tema – didinti darbo našumą Lietuvoje. Įvardytos prioritetinės sritys, kur turime investuoti, kokie užsienio investuotojai turi būti pritraukti, kokiomis priemonėmis tai padaryti.“ Be to, K. Lisauskas pabrėžia, kad TS-LKD plane nurodyta, kuriuose miestuose ir kodėl reikia investuoti, apibūdinta reikalinga papildoma infrastruktūra. „Tai susieta su švietimo reforma, taip pat pasakyta, ko reikia šioje srityje. Prisiminkime, kada pas mus atėjo pirmieji paslaugų centrai ir kas dėjo didžiausias pastangas jiems pritraukti – tai konservatoriai“, – aiškina ekspertas. Anot K. Lisausko, dabar konservatoriai ketina toliau eiti tuo pačiu keliu, o tai tikrai gerai. Jo manymu, papildomos darbo vietos gali padidinti ir vidutinį darbo užmokestį. Visgi, per kiek laiko tai bus padaryta, svarsto jis, yra kitas klausimas. Partijos lenktyniauja pažadais R. Lazutka įsitikinęs, kad metodai, kuriais planuojama paskatinti ekonomikos augimą ir darbo našumą, yra gerai, tačiau šiuose rinkimuose partijos pasileido į lenktynes skaičiais: „Tos lenktynės dėl užmokesčio, darbo vietų skaičiaus ir pan. gali būti reakcija į žmonių kritiką. Anksčiau buvo sakoma, kad partijų programos – abstrakčios. Dabar vien skaičiai, o tai kitas kraštutinumas.“ Specialisto nuomone, partijos negali sakyti, kad atlyginimas bus vienoks ar kitoks, verčiau yra įsipareigoti ir paskelbti, koks darbo užmokestis bus skirtas mokytojams, koks gydytojams, policininkams ir t. t. „Vidutinis darbo užmokestis dažniausiai susiklosto privačiame sektoriuje keičiantis atlyginimams. Politikai to užtikrinti negali. O jeigu jie tokie įsitikinę, tegul pažada tai ne po ketverių, o po metų. Jei tai bus neįgyvendinta – tegul atsistatydina. Deja, tai populizmas, ir ne vien šios partijos“, – aiškina R. Lazutka. R. Bogdanas tvirtina, kad rinkiminiai pažadai yra nulemti iš anksto šiais laikais egzistuojančios rinkimų sistemos: „Mes turime visuotinę rinkimų teisę, balsuoja absoliučiai visi ir didžiajai daliai žmonių reikia duoti saldainį, kad jie nubalsuotų.“ Kalbėdamas apie partijų programose išdėstytus skaičius, R. Bogdanas teigia, kad šį pavyzdį davė Darbo partija, o kitos pamatė to rezultatą. „Partijos tikslas – kuo didesnės gyventojų pajamos, nors iš tikrųjų valstybė nėra kažkokia firma, siekianti vien tik pelno. Yra daug kitų dalykų, valstybė – sudėtingesnis mechanizmas nei UAB, matuojama ne vien tik pelnu“, – pasakoja apžvalgininkas. R. Bogdanas aiškina, kad visi politikai pamatė, kokį puikų rezultatą žada tai, kad paskelbiamas tam tikras skaičius, tad dabar tuo susigundė visi. Specialisto teigimu, gerai tai, kad konservatoriai, taip pat tai darydami, nepamiršta, kad yra kita pusė: „Rimtoji dalis yra tai, kad laimėjus rinkimus reikia valdyti ir būti atsakingiems už valstybę.“ Politikos apžvalgininkas sako, kad įspūdį sukelia ir konservatorių plane pažymėti ir išskirti du aspektai – ekonominis ir švietimo. „Švietimo blokas TS-LKD plane man padarė didelį įspūdį. Labiau tai, kad jis yra prioritetas. Tai reiškia, kad ir ateitis, jaunoji karta ir jos švietimas – prioritetas. Tai labai svarbu, nes be švietimo valstybė ateities neturės.“ K. Lisauskas tiki, kad konservatoriams vykdant plane siūlomus veiksmus, galima pritraukti tikrai dideles investicijas. Jo nuomone, sunku pasakyti, ar tam užteks ketverių metų, ar reikės daugiau, bet kryptis – teisinga: „Tam, kad greičiau padidintume darbo našumą Lietuvoje, privalome iš užsienio pritraukti investicijų, kapitalo, žinių. Taip sukurti tokias darbo vietas, kurių mūsų verslas dar nėra pajėgus sukurti.“ Kaip pastebi K. Lisauskas, gerai tai, kad ekonominio proveržio planas susietas su pokyčiais švietimo sistemoje. „Tai būtina. Puiku, kad įvardyta, kokių specialistų reikia, kokios kryptys yra prioritetinės, o tai – bioinžinerija, informacinės technologijos, užsienio, ypač skandinavų, kalbų mokymas.“ Visgi, specialisto nuomone, nors konservatoriai, palyginti su kitų partijų programomis, užkėlė nemažą kartelę, tobulėti taip pat yra kur. R. Lazutka teigia, kad TS-LKD pareiškimas, jog per 10 metų turime priartėti prie turtingiausių ES valstybių, yra gana reikšmingas. Visgi jis tikina, kad neįvertinama, kokia turtinga Lietuva: „Pagal BVP, o ypač nesumuojamas pajamas, Lietuva lenkia Lenkiją, Vengriją, Latviją, jau nekalbant apie Bulgariją ar Rumuniją. Esame priartėję prie Estijos ir Slovakijos, tačiau nėra tokios emigracijos iš tų šalių. Todėl svarbu ne tik ekonominiai pasiekimai, bet ir tai, kaip žmonės gali jais naudotis.“ R. Lazutkos manymu, pagrindinė Lietuvos problema – emigracija tokia didelė, kad daliai žmonių ekonominis augimas nieko neduoda. „Žmonėms lieka trupiniai, todėl jie išvažiuoja. Svarbu kalbėti ne tik apie augimą, bet ir tai, ką galima žmonėms dalinti. Tačiau prisiminkime tai, kad Lietuvos ekonomika dabar sudaro 75 proc. ES BVP vidurkio, o prieš dešimt metų jis siekė vos 50 proc.“, – pasakoja ekspertas. Verta paminėti, anot R. Lazutkos, ir tai, ko nėra programose: „Lietuvoje nekalbama apie tai, apie ką kalba šiuolaikinis pasaulis, – pajamų ir turtinę nelygybę. Tai pagrindinės ekonomistų, sociologų ir kt. temos. Šnekama, kad pasaulis kenčia dėl didelės ir vis augančios nelygybės, o Lietuvoje tai pasakyti bijoma.“ Klausimų kelia mokesčių sistemos ignoravimas K. Lisausko teigimu, konservatorių plane apie mokesčių politiką neužsimenama dėl dviejų dalykų. Vienas jų – labai geras: „Tai gali reikšti, kad neplanuojami jokie drastiški pakeitimai mokesčių sistemoje, o tai, be abejonės, palanku verslui. Juk verslas mėgsta stabilumą ir galimybę, stengiasi išvengti staigmenų. Taip pat tai geras būdas pritraukti investicijų – tiek vidaus, tiek užsienio.“ Kitas dalykas, anot K. Lisausko, kurį gali reikšti mokesčių politikos nepaminėjimas, – tai, kad norint įsukti tokią mašiną, kokia yra numatyta ekonomikos proveržiui pasiekti, pradžioje reikės investicijų. „Jie kalba ir apie tam tikrų naujų agentūrų kūrimą, mokesčių lengvatas pradedantiesiems. Visa tai – papildomos išlaidos, iš kažkur tie pinigai turi ateiti“, – aiškina specialistas. Galbūt konservatoriai svarsto papildomai pasiskolinti, mano K. Lisauskas. Jo nuomone, skolintis ir investuoti yra protinga, bet tik kol investicijos atsiperka: „Visgi programoje tai nėra aiškiai aptarta ir aš pasigedau analizės ir argumentų, kaip jie tvarkytųsi su valstybės biudžeto pajamomis.“ R. Lazutka tvirtina, kad nutylėti pokyčiai plane išties galėtų reikšti tai, kad jokia kaita nenumatyta. „Tačiau dalyje apie socialinę apsaugą rašoma, kad bus keičiama socialinio draudimo sistema, pensijos bus finansuojamos iš valstybės biudžeto. Tam reikia pinigų valstybės biudžete. Tikint, kad tai bus pasiekta tik iš augimo, galima daryti išvadą, jog pertvarka vyks labai lėtai, dešimtmetį, o gal daugiau“, – svarsto specialistas.

Atnaujinta Vilniaus universiteto Teisės klinika sulaukė šalies vadovės dėmesio

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo atnaujintos Vilniaus universiteto Teisės klinikos atidaryme. Siekdama padėti socialiai pažeidžiamiems asmenims, Vilniaus universiteto iniciatyva įkurta Teisės klinika nemokamą teisinę pagalbą siūlo visiems, kam mokamos paslaugos yra sunkiai prieinamos. „Jau 18 metų nemokamą teisinę pagalbą savanoriškais pagrindais teikianti Teisės klinika – puikus savanorystės pavyzdys. Bendra studentų, universiteto, advokatūros veikla labai svarbi visiems. Tai galimybė šalies žmonėms spręsti teisines problemas ir teisinę pagalbą gauti prieinamu keliu“, – sakė šalies vadovė Kasmet į šalies savivaldybes nemokamos pirminės teisinės pagalbos kreipiasi apie 44 tūkstančiai Lietuvos žmonių. Net 70 procentų šalies advokatų veiklos koncentruota Vilniuje, kai mažesniuose miestuose praktikuoja tik po kelis advokatus, o tarp jų nelieka realios konkurencijos. Gyventojus nuo tokių mokamų teisinių paslaugų dažniausiai atbaido gana aukštos paslaugų kainos, dėl to stipriai sumažėja ir žmonių galimybė savo teises ginti teisinėmis priemonėmis. Tam, kad nemokama teisinė pagalba būtų prieinama kuo didesniam žmonių ratui visoje Lietuvoje, Teisės klinika konsultuoti pradeda nuotoliniu būdu – internetu. Taip pat ima teikti pagalbą nevyriausybinėms organizacijoms ir pradedančioms verslo įmonėms. Neseniai Teisės klinika prisijungė ir prie Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos socialinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ bei nemokamą teisinę pagalbą ėmė teikti šeimoms, planuojančioms įsivaikinti ar globoti, asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje ir ieškantiems teisinių priemonių prieš smurtautoją, bei kampanijos partneriams – nevyriausybinėms organizacijoms. Pagalbą Teisės klinikoje savanoriškai teikia vyresniųjų kursų VU Teisės fakulteto studentai, o konsultacijų kokybę užtikrina fakulteto mokslo darbuotojai, profesionalūs advokatai ir teisininkai. Per metus į kliniką kreipiasi apie 4000 žmonių. Per visą savo gyvavimo laikotarpį pagalba suteikta jau 50 tūkstančių šalies gyventojų. Prezidentės spaudos tarnyba inf. ir nuotrauka  

R. Budbergytė. Valstybės turto vertė siekia beveik 50 mlrd. eurų

Valstybė yra didžiausias turto savininkas šalyje. Skaičiuojama, kad valstybės turto vertė siekia beveik 50 mlrd. eurų. Deja, valstybės institucijų, įstaigų ir įmonių rankose sutelkto visiems Lietuvos gyventojams priklausančio turto grąža valstybės ižde kol kas tik smulkiais skatikais žvanga. Valstybės turtas – tai žemė ir jos gelmės, miškai ir vidaus vandenys, pastatai, infrastruktūros ir kiti statiniai, kultūros vertybės, vertybiniai popieriai ir valstybės piniginiai ištekliai. Viena iš opiausių šiuo metu valstybės valdomo turto rūšių – nekilnojamasis turtas (NT). Įvairius statinius, pastatus ir administracines patalpas valdo bemaž visos Lietuvoje veikiančios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos. NT išlaikymas atsieina nemažą dalį valstybės biudžeto lėšų – vien pernai mokesčių mokėtojams tai kainavo beveik 162 mln. eurų. Iš viso valstybės institucijos turi NT objektų, kurių bendras plotas siekia per 20 mln. kv. m. Įsivaizduokime: tai – Marijampolės miesto dydis! Visgi išnaudojamos toli gražu ne visos turimos valdos. Apie 336 tūkst. kv. m užimančių įvairių NT objektų yra perduota naudotis neatlygintinai (panaudai). Dar apie 280 tūkst. kv. m. įvairios paskirties valstybės NT yra išnuomotas. Dalis valstybės institucijų ir įstaigų, kurios neišsitenka esamose valdose, nuomojasi per 61 tūkst. kv. m. ploto iš privačių asmenų. Nuomai per metus išleidžiama apie 4 mln. eurų. Tuo tarpu iš nenaudojamo valstybės NT nuomos pernai gauta vos daugiau nei 600 tūkst. eurų. Palyginkime: nuomai per metus sumokame 6,5 karto daugiau nei patys uždirbame iš nuomininkų, kai nuomojamos patalpos yra 4,5 karto mažesnio ploto nei išnuomotos. Valstybės institucijų neūkiškumas jau ne pirmi metai bado akis, todėl kalbų apie efektyvesnį valstybei priklausantį NT nebeužtenka – laikas konkretiems veiksmams. Prieš kelias savaites, susitikusi su Turto banko atstovais ir susipažinusi su esama situacija, įpareigojau visas institucijas pagrįsti, ar patikėtas valdyti NT, kuris šiuo metu stovi laisvas arba yra nuomojamas, joms išties yra reikalingas. Per kelis ateinančius mėnesius nustačius nepagrįstus poreikius bus imamasi priemonių NT objektus iš jų perimti, perduodant naudotis kitoms biudžetinėms institucijoms arba parduoti. Valstybės institucijos ir įstaigos privalo suprasti, kad valdo ne niekieno, o mūsų – mokesčių mokėtojų – jiems patikėtą turtą. Kitu atveju neracionaliai valdomam valstybės NT bus surasti nauji šeimininkai. Šiemet Turto bankas jau surengė 172 aukcionus ir pardavė 182 NT objektus už 23,5 mln. eurų. Pernai NT buvo parduota vos už 2 mln. eurų (surengti 143 aukcionai, parduoti 34 NT objektai). Svarbu pažymėti, kad šiemet pradėjusi veikti valstybės turto informacinė paieškos sistema (VTIPS) yra vienas pagrindinių įrankių, siekiant efektyvinti valstybės NT valdymą. Metų pradžioje Finansų ministerija kartu su Turto banku inicijavo duomenų apie valstybės NT pateikimą į centralizuotą VTIPS sistemą, t. y. visos valstybės institucijos, naudojančios NT, privalėjo identifikuoti valdomą turtą, sandorius dėl šio turto bei jo išlaikymo kaštus. Pirminis duomenų pateikimas yra prilygintinas valstybės NT inventorizacijai. Deja, atskleisti duomenis apie NT panoro ne visi jo valdytojai – iš 859 įvairių valstybės institucijų net dešimtadalis vis dar nėra pateikę informacijos apie valdomus NT objektus. Valstybės institucijų nenoras susiskaičiuoti joms patikėtą valdyti NT rodo, kad siekiant kuo efektyviau centralizuotai valdyti valstybės turtą, būtina stiprinti Turto banko galias. Akivaizdu, kad Turto bankui reikia „atrišti rankas“ ir suteikti imperatyvius įgaliojimus perimti valstybės turtą, nes dalis valstybės institucijų piktavališkai nenori skirtis su turimais NT objektais. Pasižvalgius į kaimyninių šalių patirtį, galime tik pavydėti, kaip valdomas valstybės NT. Pavyzdžiui, Latvijoje pernai iš valstybės turto nuomos uždirbta 31 mln. eurų, o Estijoje – 35 mln. eurų. Tiesa, šiose šalyse, lyginant su Lietuvoje veikiančiu Turto banku, centralizuotą valstybės turto valdymą padeda užtikrinti net kelissyk gausesnės darbuotojų pajėgos (Lietuvoje Turto banke dirba 134 asmenys, Latvijoje – 598, Estijoje – 246). Tad be įgaliojimų didinimo Turto bankui taip pat būtina stiprinti ir administracinius gebėjimus bei kompetenciją. Reikia nepamiršti, kad efektyvus ir racionalus valstybės turto valdymas yra vienas iš būdų papildyti valstybės iždą. Tam, kad valstybės turtas būtų valdomas pelningai, duotų ženklią grąžą valstybei ir jos žmonėms, būtinas ne tik visų valstybės institucijų atsakingas požiūris į valstybės turto valdymą, bet ir konkretūs sprendimai valstybės turto valdymo srityje. Visų pirma, turime inventorizuoti visą valstybės turtą, kad galėtume pradėti planuoti, kaip jį ūkiškai valdyti. Laisvas, nuomotinas ar nenaudojamas NT turi pereiti iš jo dabartinių valdytojų rankų. Taip pat būtina įdiegti atlygintiną naudojimąsi (nuomą) valstybės turtu. Siekiant jau dabar mažinti valstybės NT valdymo ir priežiūros išlaidas, Vyriausybei šiuo metu yra pateiktas sprendimo projektas dėl centralizuotai valdomo valstybės turto apimčių padidinimo 2017 metais daugiau kaip 30 tūkst. kv. metro ploto. Taip pat Turto bankas įpareigotas pradėti parengiamuosius darbus, kad 2018 metais centralizuotai valdomo turto plotas būtų išplėstas dar 100 tūkst. kvadratinių metrų. Administracinės paskirties nekilnojamojo turto centralizavimas neturi būti atidėliojamas. Valstybės institucijos neturi valdyti laisvo, nuomotino ar nenaudojamo turto, jos turi koncentruotis į savo tiesioginių funkcijų vykdymą, o ne rūpintis NT priežiūra. Žinoma, vien valstybės NT valdymo centralizavimo nepakaks – administracinės patalpos turi būti išnaudojamos efektyviau. Todėl dar šiemet ruošiamasi patvirtinti pastatų naudojimo vertinimo rodiklius ir normatyvus, kurie leis griežčiau kontroliuoti valstybės NT valdymą bei naudojimąsi juo. Be to, inventorizavus visą turtą ir įvertinus jo išlaikymo kaštus, ateityje turi būti siekiama dalies valstybinių institucijų iškėlimo iš prestižinėse miesto vietose esančių brangių patalpų....

Šiemet Lietuva pagal ekonomikos plėtros tempus užima 11 vietą ES

Ilgą laiką buvusi tarp ES lyderių pagal ekonomikos augimo tempus, šiais metais Lietuva savo BVP augina lėčiau. Šiandien Lietuvoje viešintiems Tarptautinio valiutos fondo atstovams šalies ekonomikos prognozes pristatę Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekspertai teigia, kad šalies ekonomikos plėtra jau pasiekė savo augimo potencialo ribą, tad norint paspartinti plėtrą, reikalinga „aukštesnė pavara“ – ryžtingesnės struktūrinės reformos. „Šiemet Lietuva pagal ekonomikos plėtros tempus užima 11 vietą Europos Sąjungoje, nors dar visai neseniai buvome vieni iš lyderių pagal BVP augimo tempą. Reikia pripažinti, kad ūkio augimas šiek tiek išsikvėpė ir yra labai arti savo augimo potencialo, todėl siekiant paspartinti ekonomikos plėtrą, reikia įjungti „aukštesnę pavarą“ ir struktūrines reformas įgyvendinti ryžtingiau ir geriau. Kitu atveju ekonomikos augimas bus letargiškas ir nepavyks greitai sumažinti nedarbo“, – sako LPK Užsienio ryšių ir paslaugų verslui departamento direktorius Aleksandras Izgorodinas. Ūkio augimas šiek tiek išsikvėpė ir yra labai arti savo augimo potencialo, todėl siekiant paspartinti ekonomikos plėtrą, reikia įjungti „aukštesnę pavarą“ ir struktūrines reformas įgyvendinti ryžtingiau ir geriau. Kitu atveju ekonomikos augimas bus letargiškas ir nepavyks greitai sumažinti nedarbo. Tai, kad Lietuvos BVP augimas yra lėtas ir mus pagal ūkio plėtrą lenkia nemažai valstybių, taip pat rodo, kad ekonomika jau pradėjo jausti pirmas konkurencingumo problemas. Darbo užmokestis auga kaip niekada sparčiai (šiemet atlyginimai išaugo 7 proc.) ir gerokai lenkia investicijų rodiklius. „Pavojų kelia tai, kad laisvos darbo vietos yra kuriamos gerokai sparčiau nei jos yra užimamos. Todėl, nepaisant sąlyginai pozityvių ekonomikos plėtros perspektyvų, darbo rinkoje jaučiamas disbalansas tarp darbo pasiūlos ir paklausos. Kartu su prastais demografiniais rodikliais šis disbalansas stipriai ribos nedarbo mažėjimą. Galima pateikti pavyzdį iš pramonės: per pastaruosius ketverius metus laisvų darbo vietų skaičius pramonėje išaugo 40 proc., tačiau užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik dešimtadaliu. Taigi nepaisant tebesitęsiančios ūkio plėtros, nedarbo lygis mažės lėtai ir iki metų pabaigos turėtų nusileisti iki 8 proc. ribos“, – teigia A.Izgorodinas. Pasak jo, ūkio augimą dirbtinai riboja dar keli veiksniai. Pirma, aukšta bazė, t.y. jau gana ilgą laiką Lietuvos ekonomika yra augimo stadijoje ir Lietuvos realusis BVP yra 4,7 proc. didesnis nei buvo prieš ekonominę krizę, o tai apsunkina ekonomikos plėtrą. Antra, vėluojantis ES paramos priemonių „įleidimas“ į ekonomiką blogina Lietuvos įmonių investicijų rodiklius. „Vertinant BVP komponentus, būtent vidaus investicijos šiuo metu yra silpniausia Lietuvos BVP grandis – šiemet jos nukrito 2,1 proc. ir vis dar yra 15 proc. mažesnės nei prieš krizę. Jeigu ES parama Lietuvos ekonomiką pasiektų greičiau, galima būtų tikėtis šiuos metus baigti su truputį spartesniu ekonomikos augimu“, – sako LPK atstovas. Jeigu ES parama Lietuvos ekonomiką pasiektų greičiau, galima būtų tikėtis šiuos metus baigti su truputį spartesniu ekonomikos augimu. Vėluojant ES pinigams, prie BVP plėtros šiuo metu labiausiai prisideda vidaus vartojimas. Dėl atsigavusios darbo rinkos (nedarbas sumažėjo iki 8,4 proc.) ir 7 proc. paaugusio darbo užmokesčio bei atitinkamai padidėjusios gyventojų perkamosios galios šiemet mažmeninės prekybos apimtys išaugo 6,7 proc. Pasak LPK ekspertų, didžiausias neapibrėžtumas dėl ekonomikos tendencijų iki šių metų pabaigos yra dėl investicijų. Jeigu bus pradėtos įgyvendinti ES paramos priemonės ir iki metų pabaigos įmonės gaus pinigus įrenginių atnaujinimui ir pajėgumų didinimui, tuomet galima pagrįstai tikėtis, kad BVP plėtra priartės prie 3 proc. ribos. Tuomet ES kontekste pagal ūkio plėtros tempus Lietuva pakiltų iš dabartinės 11 vietos į 6-8 poziciją. „Šiemet pagrindinis ekonomikos lokomotyvas ir toliau išliks vidaus vartojimas, o vartojimo augimo tempai turėtų išlikti stabilūs. Eksporto fronte galima tikėtis panašių tendencijų kaip ir pirmąjį šių metų pusmetį: ES rinkoje įmonės pagrindines jėgas dės į plėtrą Skandinavijoje, toliau mažės eksporto srautai į NVS rinką. Įmonės toliau žvalgysis naujose rinkose, o naujų rinkų kontekste didžiausias dėmesys bus skirtas JAV bei Kinijos rinkoms“, – prognozuoja A.Izgorodinas. Pramonininkų konfederacijos inf. Gintauto Kniukštos nuotrauka...

R. Abugelis. Žemės ūkio politika: EBPO valstybės mažina paramą žemdirbiams

Romaldas ABUGELIS Neseniai EBPO šalių narių žemės ūkio ministrai priėmė deklaraciją, kuria raginama gerinti žemės ūkio politiką, kad pasaulio maisto sistema būtų produktyvesnė, tvaresnė ir lankstesnė. Rekomenduojama itin racionaliai naudoti vandenį, dirvožemį, miškus, energetinius išteklius ir bioįvairovę, daugiau dėmesio skirti inovacijoms, ūkininkų švietimui ir mokymui, kaimo infrastruktūros gerinimui. Taip pat siūloma palaipsniui atsisakyti rinkos santykius iškreipiančios paramos, siekti didesnio skaidrumo tarptautinėje prekyboje ir konkurencijoje, skatinama įgyvendinti veiksmingas rizikos valdymo. Pastaraisiais metais žemės ūkio politika įgauna vis naujų bruožų. Vienas jų – pasiekti kuo didesnį apsirūpinimą savo gamybos maisto produktais. Pavyzdžiui, Kinija išsikėlė tikslą pasiekti 95 proc. apsirūpinimą kviečiais ir ryžiais. Indonezija siekia savarankiškai apsirūpinti šiais penkiais produktais: ryžiais, kukurūzais, soja, cukrumi ir jautiena. Rusija siekia 80-95 proc. apsirūpinimo grūdais, cukrumi, augaliniu aliejumi, mėsa, pienu ir žuvies produktais. Panašius tikslus sau kelia ir Japonija, Korėja, Meksika, Šveicarija, Turkija. Be lokalių tikslų, žemės ūkį slegia didžiuliai globalūs iššūkiai. Visų pirma, atsakomybė sumažinti badaujančių žmonių kančias ir išmaitinti vis didėjantį mūsų planetos gyventojų skaičių, mažinant ūkininkavimo daromą žalą mus supančiai aplinkai. Pasaulio vidutinė temperatūra kyla daug sparčiau, nei buvo prognozuota. Dėl to vis labiau dažnėja nepalankios oro sąlygos, pakrančių užliejimai, plinta ligos, nyksta augalų ir gyvūnų rūšys. Šiltėjantis klimatas neabejotinai koreguoja žemės ūkio politiką. Iki šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama anglies dvideginio (CO2) išskyrimo mažinimui. Tačiau NASA Goddart instituto direktoriaus J. Hanseno ir kai kurių kitų mokslininkų tyrimai parodė, kad CO2 nėra pagrindinė atšilimo priežastis. Labiausiai atšilimą sukeliančios dujos yra metanas. Palyginus su CO2, metanas apie 20 kartų stipriau sukelia šiltnamio efektą. Metaną išskiria angliakasyba, sąvartynai, bet didžiausias jo šaltinis yra gyvulininkystė. Mėsos suvartojimas per paskutinius 50 metų išaugo penkis kartus ir vis auga. 85 proc. metano gyvulininkystėje išskiria atrajotojai o likusią dalį – mėšlo rezervuarai. Štai kodėl gyvūninių produktų vartojimo mažinimas yra geriausias būdas mažinti rimčiausią grėsmę Žemei ir apie tai vis garsiau kalba pasaulio politikai. 1961 m. įkurta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) vienija 34 ekonomiškai stiprias valstybes. 2015 m. stojimo į šią organizaciją procedūrą pradėjo ir Lietuva. EBPO įtaka globaliems procesams yra nuolat didėjanti, todėl dalyvavimas šio tarptautinio forumo veikloje suteiktų mūsų šalies ekonomikai naujų galimybių. Neseniai paskelbti net 50 - ies pasaulio šalių duomenys apie paramą žemės ūkiui. Tyrimas apėmė EBPO priklausančias valstybes, septynias Europos Sąjungos (ES) nares, kurios dar nepriklauso “turtingųjų klubui” ir devynias ekonomiškai silpnesnes šalis. Tokias kaip Brazilija, Indonezija, Kazachstanas, Kinija, Kolumbija, Pietų Afrika, Rusija, Ukraina ir Vietnamas. Naujausi duomenys rodo, kad tiesioginės paramos žemės ūkio produkcijos gamintojams intensyvumas per pastaruosius 30 metų sumažėjo maždaug dvigubai. Pernai ji sudarė tik 17 procentų visų ūkių pajamų. Parama žemdirbiams labiausiai sumažėjo Kanadoje, Japonijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Įdomu pažymėti, kad kol turtingosios šalys palaipsniui mažino paramą, besivystančios ją nuolat didino ir vidutinis paramos lygis šiose šalyse nuo keleto procentinių punktų jau pasiekė EBPO šalių vidurkį. Suprantama, vidurkis apima labai didelius paramos lygių skirtumus tarp atskirų valstybių. Štai Norvegijoje ir Šveicarijoje GPĮ siekia 62 proc., o Naujojoje Zelandijoje – 0,7 procento. Solidžią paramą gauna Japonijos, Korėjos ir Islandijos ūkininkai. Šiose šalyse GPĮ sudaro 43 – 56 procentus. Žemės ūkio produkcijos gamintojai ES, Rusijoje ir Turkijoje remiami tokiu pat lygiu, kaip ir vidutiniškai EBPO šalys. Kinijoje šiek tiek daugiau - 21 procentas. Beje, Turkija vienintelė valstybė, kurioje per tris dešimtmečius neįvyko jokių esminių paramos lygio pokyčių. EBPO garsėja atliekant ekonominę analizę ir yra sukaupusi labai išsamius statistinius duomenis apie valstybių politiką įvairiose srityse, įskaitant ir žemės ūkį. Pavyzdžiui, paramos žemės ūkiui rodikliai yra kaupiami nuo 1986 metų. Žemės ūkio produkcijos gamintojų paramos lygiui nustatyti EBPO naudoja gamintojų paramos įverčio (GPĮ) rodiklį. Jis parodo, kokią bendrųjų ūkio pajamų dalį sudaro valstybinė parama (kainų palaikymas, tiesioginės išmokos žemės ūkio naudmenų ir gyvulių skaičiui, materialinių išteklių atpiginimas, taip pat kai kuri kita parama). Australijos ūkininkai sulaukia labai panašios paramos kaip ir jų kaimynai naujazelandiečiai. Parama nelepinami ir Čilės, Brazilijos, Kanados, JAV ir Ukrainos žemdirbiai. Valstybinės valdžios jiems skirta parama sudaro mažiau kaip dešimtadalį jų bendrųjų pajamų. Izraelyje ir Kolumbijoje GPĮ pastaraisiais metais svyruoja tarp 10 – 15 procentų. Nepaisant žymaus paramos žemės ūkiui sumažėjimo, šio daugiafunkcinio ekonomikos sektoriaus rėmimui vis dar išleidžiamos solidžios pinigų sumos. Kartu paėmus visose 50 valstybių 2013-2015 metų laikotarpiu vidutiniškai kasmet buvo išleista 470 mlrd. Eurų. Parama žemės ūkiui susideda ne tik iš minėtos tiesioginės paramos gamintojams, kurią jie pajunta savo “kišene”, bet ir iš netiesioginio rėmimo, teikiant bendrąsias paslaugas žemės ūkiui. Tai šios šakos mokslo ir švietimo, infrastruktūros, rinkodaros, valstybės maisto atsargų, gyvūnų gerovės, augalų apsaugos, maisto saugos ir kokybės rėmimas (inspektavimo funkcija) bei kai kurių kitų panašaus pobūdžio priemonių įgyvendinimas. Pirmasis paramos būdas iškreipia rinkos santykius, todėl dėl jos sumažinimo vyksta aštrios diskusijos Pasaulio prekybos organizacijoje. Tuo tarpu žemės ūkio rėmimas bendrosiomis paslaugomis yra toleruojamas. Tokiam rėmimui minėtos 50 valstybių pastaraisiais metais kasmet skyrė vidutiniškai 70 mlrd. Eurų. Turtingiausių pasaulio valstybių žemės ūkiui suteikta tiesioginė ir netiesioginė parama kartu sudėjus prieš tris dešimtmečius siekė vidutiniškai net 2,5 proc. šių šalių bendrojo vidinio produkto. Pastaraisiais metais visuminė parama sudarė jau tik 0,7 procento. Tuo tarpu Turkijoje, Korėjoje, Kinijoje ir Indonezijoje šis rodiklis siekė 2 - 4 procentus. Nepaisant to, kad tiesioginė parama tyrime dalyvavusiose valstybėse kartu paėmus yra maždaug septynis kartus didesnė nei parama bendrosioms paslaugoms, yra ir išimčių. Antai Australijoje, Čilėje, Naujojoje Zelandijoje, Pietų Afrikoje ir Vietname parama bendrosioms paslaugoms žemės ūkiui yra kur kas didesnė, negu tiesioginė parama gamintojams. Parama bendrosioms paslaugoms sudaro beveik pusę visuminės paramos JAV žemės ūkiui. Beje, JAV ir Kanada daugiausia dėmesio skiria rizikų, kurios turi didžiausią įtaką ūkininkų pajamoms, valdymo priemonių įgyvendinimui, o ES ir Šveicarijos žemės ūkio politikoje didžiausias dėmesys skiriamas tiesioginėms išmokoms....

A. Armonaitė. Trys užmiršti dalykai svarbūs verslui

Garsių verslo vardų investicijų atitraukimas iš Lietuvos praėjusią savaitę sukėlė tikrą audrą viešojoje erdvėje. Kiekvienu atveju tokius įmonių strateginius sprendimus galėjo nulemti kiek skirtingas kompleksas priežasčių. Vis dėlto, akivaizdu, kad Lietuvos reguliavimo aplinka galėtų būti draugiškesnė tiek dideliems verslo vardams, tiek mažoms įmonėms. Šiandien populiaru kalbėti apie pasenusį darbo kodeksą ir neefektyvią socialinio draudimo sistemą, kurie apsunkina spartesnę verslo plėtrą, darbo vietų kūrimą ir atlyginimų augimą. Vis dėlto yra dar bent trys dalykai, kuriuos turėtume pasiekti verslo sąlygų gerinimo srityje. 1. Iš esmės keisti priežiūros institucijų požiūrį į verslą Šiandien Lietuvoje veikia 68 institucijos, kurios vienaip ar kitaip atlieka verslo priežiūrą. Tarp jų yra gerai žinomos didelės agentūros tokios, kaip Valstybinė mokesčių inspekcija, Maisto ir veterinarijos tarnyba ar Valstybinė darbo inspekcija, tačiau yra ir mažesnių agentūrų, reguliuojančių konkrečią verslo veiklos sritį. Liberalams dirbant Vyriausybėje buvo pradėta įgyvendinti verslo priežiūros institucijų pertvarka. Reforma siekė sumažinti naštą verslui ir žmonėms, buvo siekiama mažinti korupcijos prielaidas, užtikrinti, kad priežiūros reikalavimai būtų suprantami, lengvai ir patogiai prieinami. Priežiūros institucijos turėjo tapti verslo konsultantėmis, o ne baudėjomis. Dešiniuosius pakeitusi A. Butkevičiaus Vyriausybė taip pat nenubraukė šių tikslų, tačiau proveržio pertvarkoje jiems pasiekti nepavyko. Pradedantys verslininkai vis dar skundžiasi, kad užuot konsultuodami, kaip pažeidimų nepadaryti, priežiūros inspektoriai a priori ateina fiksuoti pažeidimų ir verslą vertina tik kaip pažeidimų šaltinį. Štai, pavyzdžiui, pirmaisiais verslo veiklos metais iš tiesų dalis institucijų pradedančio verslo nebaudžia. Tačiau jau antraisiais metais verslininkai yra nubaudžiami ir už pirmuosius. O tai juk yra tikra reformos keltų tikslų pornografija. Taigi turime grįžti prie verslo priežiūros institucijų pertvarkos, iš esmės keičiant požiūrį į verslą ir į institucijų veiklos misiją. Ne užfiksuotų pažeidimų skaičius, o pažeidimų sumažinimas bendromis jėgomis turi tapti visų priežiūros agentūrų veiklos standartu. Būtina sustiprinti institucijų tarpusavio bendravimo tinklą, pagaliau suformuoti vientisą požiūrį į verslą ir vieningas procedūras, sukurti atvirą bendravimą. Valdantieji turi prisiimti lyderystę ieškant politinio susitarimo dėl priežiūros institucijų ir jų funkcijų konsolidavimo, ko deja, per pastaruosius ketverius metus neišvydome. 2. Supaprastinti reikalavimus ir pagreitinti procedūras Net ir įgyvendinus pirmąjį punktą, verslininkams (ypač pradedantiems) gali būti sunku atitikti įvairius reikalavimus, kurių yra gerokai per daug. Visi, kurie, pavyzdžiui, bandė atidaryti lauko kavinę, gerai žino, kokį kryžiaus kelią reikia nueiti – tiek valstybės institucijose, tiek ir savivaldoje. Savo ruožtu Vilniaus savivaldybėje dirbame tam, kad paslaugos verslui ir gyventojams būtų greitesnės ir paprastesnės. Pavyzdžiui, praėjusiais metais savivaldybė savo paslaugas teikė vidutiniškai 7 dienomis greičiau nei metais prieš tai. Leidimai lauko reklamai 2015-aisiais išduoti vidutiniškai 15 dienų greičiau nei 2014 m. Teritorijų planavimo dokumentai 2015 m. buvo įregistruojami net 24 dienomis greičiau nei 2014 metais. O formalių leidimų renginiams, jeigu jais nestabdomas eismas ir neprekiaujama alkoholiu, išvis atsisakėme. Vis dėlto dar daug darbų reikia nuveikti čia, vietos lygmenyje. Tuo tarpu verslą prižiūrinčios nacionalinės agentūros yra pavaldžios skirtingoms ministerijoms, todėl ir situacija jose yra pakankamai skirtinga, nes priklauso nuo ministerijos vadovybės požiūrio. Pagaliau, kai kurios agentūros yra tokios stiprios, jog netgi sunku pasakyti, kokiam ministrui yra formaliai pavaldžios. Tai geriausiai išryškėjo ,,Judex“ koldūnų ir Maisto ir veterinarijos tarnybos atveju. Taigi norint pasiekti esminį pokytį supaprastinant verslo reguliavimą ir pagreitinant procedūras nacionaliniu mastu reikia aiškios Vyriausybės vadovo lyderystės reikalaujant kiekvienoje institucijoje peržiūrėti reikalavimus, juos paverčiant paprastesniais, labiau atitinkančiais XXI amžiaus realijas. Tai, kaip keičiasi institucijų veikla, geriausiai atskleistų grįžtamojo ryšio vertinimas – kai klientai, šiuo atveju verslas, būtų periodiškai apklausiami apie valstybės institucijų teikiamas paslaugas. 3. Neapmokestinti reinvestuojamo pelno Anksčiau įvardinti du punktai reikalauja didelio politikų ir tarnautojų įsitraukimo bei nuolatinio dėmesio reformos įgyvendinimui, tuo tarpu trečiasis gali būti įgyvendintas pakeitus įstatymą Seime ir gerai pasiruošus jo įgyvendinimui Finansų ministerijoje. Šiuo metu įmonės uždirbto pelno, nepaskirstytų lėšų panaudojimas įmonės veiklai plėtoti Lietuvoje yra apmokestinamas 15 proc. tarifu. Tuo tarpu Estijoje taikomas 0 tarifas. Tai reiškia, kad Lietuvos įmonėms yra sunkiau investuoti į plėtrą, tobulesnes technologijas nei kaimyninėje šalyje. Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktos apklausos duomenimis, apie 70 proc. rinkos dalyvių tvirtino, kad siekiant didinti įmonių investicijas, skatinti ekonomikos augimą ir užtikrinti naujas darbo vietas reikalinga atisakyti reinvestuojamo pelno apmokestinimo. Taigi turime pasiekti, kad įmonių pelnas apmokestinamas būtų tik jį išsimokant. Tokie Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai leistų lengviau pritraukti užsienio investicijas, diegti inovacijas, plėstis ir didinti atlyginimus. *** Lietuvoje gyvena daug iniciatyvių ir darbščių žmonių, kurie nebijo imtis verslo. Štai Eurostato duomenimis, Lietuvoje kasmet įsteigiama apie 40 tūkst. naujų įmonių. Tuo tarpu Latvijoje apie 15 tūkst. Estijoje – 8 tūkst. Iš tikrųjų Lietuvoje įsteigti įmonę nėra sunku. Turint elektroninį parašą, tai paprasta padaryti per keletą dienų keleto kompiuterio klavišų pagalba. Visai kas kita yra vystyti veiklą, kurti naujas darbo vietas, plėstis ar tiesiog išgyventi. Verslo sąlygų gerinimas turi tapti naujo Seimo ir Vyriausybės prioritetu. Suprantu, kad ,,Judex“ koldūnų fone apie verslo priežiūros supaprastinimą kalbėti yra nepopuliaru. Galbūt todėl nei viena kita partija apie tai ir nekalba. Vis dėlto valstybė neturėtų mušti sąžiningų darbščių žmonių dėl keleto galimai piktnaudžiaujančių. Politikų ir valstybės tarnautojų užduotis yra sukurti tokias taisykles, kurios būtų suprantamos, taikomos visiems vienodai ir paprasčiausiai netrukdytų įgyvendinti idėjų. www. liberalai.lt...

Lietuva ir Norvegija kartu ieškos pažangių atliekų tvarkymo ir perdirbimo sprendimų

Rūta Serapinaitė-Audickė El. p. ruta.serapinaite-audicke@ukmin.lt Skatinant Lietuvos ir Norvegijos partnerystę žaliųjų inovacijų srityje, diegiant pažangius atliekų tvarkymo ir perdirbimo sprendimus, atliekų tvarkymo ir perdirbimo sektoriaus profesionalai rugsėjo 26–27 d. kviečiami į verslo įmonių kontaktų mugę, kuri vyks Ūkio ministerijos organizuojamos „Inovacijų savaitės 2016“ metu. Lietuvai suteikiama galimybė pasinaudoti norvegų patirtimi renkantis verslo modelius, efektyvinant veiklą, planuojant plėtrą į naujas kryptis. „Atliekų tvarkymas vis dar lieka viena opiausių ir aktualiausių sričių Lietuvoje. Mes privalome lygiuotis į šiame sektoriuje lyderiaujančias valstybes. Taigi dalyvavimas Lietuvos ir Norvegijos atliekų tvarkymo ir perdirbimo kontaktų mugėje – galimybė mūsų šalies verslui užmegzti perspektyvius dvišalius ryšius, paskatinti bendradarbiavimą su Norvegija ir pasidalinti gerąja patirtimi, kad būtų lengviau pereinama nuo tradicinių prie inovatyvių į atliekų tvarkymą ir perdirbimą orientuotų technologijų“, – sako šalies ūkio viceministras Marius Skarupskas. Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, atliekų tvarkymo ir perdirbimo situacija Lietuvoje, palyginti su kitomis ES narėmis, kasmet gerėja. Šiuo metu tvarkomės geriau už daugelį kaimyninių šalių – sparčiausi pokyčiai jaučiami atliekų tvarkymo srityje, viešajame sektoriuje, ypač privačių valdų priežiūros įmonėse. Pasak Arūno Makausko, UAB „Ecoservice“ direktoriaus ir vieno iš kontaktų mugės pranešėjo, Norvegijos atliekų tvarkymo sistema, palyginti su Lietuvos, yra itin gerai išvystyta. Norvegija sparčiai diegia pažangias technologijas, pritaikytas atliekų panaudojimo energijai, rūšiuojamų, maisto, statybinių atliekų surinkimui ir pakartotiniam naudojimui. Organizuojamos kontaktų mugės metu patirtimi atliekų tvarkymo ir perdirbimo sektoriuje dalinsis apie 80 abiejų šalių įmonių atstovų, kurie turės galimybę ne tik susipažinti su atliekų sektoriaus naujienomis, sėkmės istorijomis ir finansavimo modeliais, bet ir užmegzti bendradarbiavimo ryšius bei pristatyti savo dvišalių projektų įgyvendinimo idėjas. Siekiant paskatinti Lietuvos ir Norvegijos partnerystę žaliųjų inovacijų srityje, š. m. birželio pradžioje įvyko informacinių ir ryšių technologijų (IRT) verslo įmonių kontaktų mugė. Š. m. lapkričio mėnesį Osle planuojama verslo kontaktų mugė biomasės energetikos tematika, o ateinančių metų vasarį Vilniuje savo patirtimi ir idėjomis dalinsis Lietuvos ir Norvegijos įmonės, kuriančios ir diegiančios energetiškai efektyvias technologijas.  

Kinijos auditoriai  vertins Lietuvos galimybes eksportuoti jautieną ir pašarus

Lietuvos ambasadorė Kinijoje  Ina Marčiulionytė informavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorių Joną Milių apie šiemet numatytus šios valstybės ekspertų auditus mūsų šalyje. Tai būtų dar vienas svarbus žingsnis derybose dėl leidimų Lietuvos įmonėms eksportuoti į Kiniją jautieną ir pašarus (šienainį). Derybos dėl veterinarinių reikalavimų ir dokumentų suderinimo su atsakingomis Kinijos institucijomis buvo pradėtos 2015 m. Ekspertų vertinimui buvo pateikti reikalingi dokumentai ir užpildyti klausimynai. Susitarimai dėl eksporto leidimų grindžiami abiejų šalių pasitikėjimo principais, tad Kinijos ekspertai audito metu didžiausią dėmesį skirs ir vertins, ar Lietuvoje vykdoma valstybinė maisto ir veterinarinė kontrolė atitinka Kinijoje taikomus kontrolės standartus ir reikalavimus, ar maisto saugos ir kokybės kontrolės sistema Lietuvoje yra efektyvi. Be to, bus vertinamas Lietuvos įmonių, norinčių eksportuoti savo produkciją į vieną didžiausių pasaulio rinkų, pasirengimas. Pasak VMVT direktoriaus J. Miliaus, prognozuoti, kiek užtruks derybos iki galutinių sprendimų pasirašymo, sudėtinga ir priklauso nuo daugelio aplinkybių, tačiau Lietuva suinteresuota, kad derybų procesas vyktų kiek galima sklandžiau. Pastaruoju metu sėkmingai užbaigtos derybos dėl pieno produktų eksporto į Kiniją užtruko beveik 5 metus. „Teiginius, kad vartotojams tiekiami lietuviški pieno produktai netinka maistui, pavadinčiau neatitinkančiomis tikrovės spekuliacijomis. Lietuviško pieno kokybė jau daug metų stabiliai gerėja. Galime drąsiai tai teigti, remdamiesi tyrimų rezultatais ir eksporto stebėsenos duomenimis. Būtent pieno produktų eksportas yra viena iš stabiliausiai augančių maisto produktų eksporto krypčių. Tokių rezultatų nebūtų įmanoma pasiekti ir išlaikyti, jei produktų kokybė ar juo labiau sauga keltų bent menkiausių abejonių“, – pabrėžia VMVT direktoriaus pavaduotojas Deividas Kliučinskas. Beje, Europos Komisijos Maisto ir veterinarijos biuro (FVO) atstovai šiais metais įvertinę, kaip Lietuvoje vykdoma valstybinė pieno sektoriaus kontrolė, pabrėžė, kad ji – unikali, nes mūsų šalyje nemažai smulkių pieno gamintojų. Pristatydami dešimt dienų trukusio audito rezultatus, FVO ekspertai uždaromojo posėdžio metu Lietuvoje vykdomą valstybinę pieno gamybos ir tiekimo į rinką kontrolę įvertino kaip gerai organizuotą ir efektyvią. Šių metų vasario mėnesį Europos Komisijos auditoriai lankėsi pieno perdirbimo įmonėje UAB „Lukšių pieninė“, įmonės AB „Pieno žvaigždės“ filiale „Kauno pienas” ir UAB „Rokiškio pieno gamyba“ Ukmergės pieninės filiale. Taip pat buvo vertinta pieno tyrimų laboratorijos, pieno surinkimo centro Šakiuose, kelių pieno supirkimo punktų veikla, aplankyti du pienininkystės ūkiai Kauno ir Ukmergės rajonuose. Visus šalies žalio pieno tyrimus Lietuvoje atliekančios įmonės „Pieno tyrimai“ duomenimis, ES reikalavimus atitinka 97 proc. viso superkamo žaliavinio pieno. 2015 m. šioje įmonėje ištirta beveik 3 mln. mėginių, o per 2016 m. I pusmetį – daugiau kaip 1 mln. FVO atstovai labai gerai įvertino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), Žemės ūkio ministerijos ir VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijose vykdomą pieno mėginių tapatumo programą, kuri per keletą metų beveik dvigubai pagerino žaliavinio pieno, pristatomo į perdirbimo įmones, kokybę. www.vmvt.lt ir verlaspolitika inf.

A. Skardžius. Prekybininkų memorandumas neturi tapti keršto akcija prieš rinkimus

Artūras Skardžius, Seimo narys Prekybos įmonių susitarimas prašyti asmens dokumentų iš visų perkančių alkoholinius gėrimus asmenų kelia vis didesnę įtampą ir diskredituoja pirkėjus.  Logiškai nepaaiškinamas prekybininkų žingsnis skatina kreiptis į konkurencijos tarnybą ir aiškintis, ar tai nėra kartelinis susitarimas. Nei dabartinė Vyriausybė, nei kitos valdžios institucijos jokiais įstatymais ar kitais teisės aktais šio prekybininkų žingsnio nereglamentavo. Todėl kreipiuosi į vartotojų teisių gynėjus, ar tokie veiksmai yra teisėti ir nepažeidžia vartotojų teisių? Kodėl dokumentų reikalavimas parduotuvėse prieštarauja sveikam protui? Socialdemokratai tvirtai pasisako už alkoholio vartojimo ir prieinamumo mažinimą. Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela, pasirašydamas memorandumą, išreiškė palaikymą prekybininkų iniciatyvai mažinti alkoholio vartojimą, tačiau sveiko proto rėmuose – nereikalauti asmens dokumentų iš visų pirkėjų, nekeliančių abejonių dėl pilnametystės. Asmens dokumentų reikalavimas prekybos centruose dėl memorandumo netapo privalomas. Įžvelgiu prekybininkų kerštavimą Seimui ir Vyriausybei už įstatymais nustatytus alkoholio pardavimo ribojimus prie įėjimų į prekybos centrus, alkoholio pardavimą degalinėse. Valstybė turi ginti vartotojo interesus, todėl manau, yra ir kitų priemonių, kurių gali imtis ir politikai, ir kiti piliečiai. Realų alkoholinių gėrimų vartojimo mažinimą galima siekti didinant alkoholinių gėrimų kainas, draudžiant alkoholio reklamą, pardavinėjant gėrimus specializuotose parduotuvėse, trumpinant gėrimų pardavimo laiką ir kt. Prekybininkų argumentas – siekiame apsaugoti kasininkes, kad jos neparduotų alkoholio nepilnamečiams – skamba absurdiškai. Ar paklausia prekybos centrų savininkai ir vadovai, pasirašę susitarimą, ką tenka dabar patirti jų kasininkėms, kokius pasipiktinimo žodžius turi išklausyti už savininkų prisiimtą neapgalvotą žingsnį? Jeigu prekybos centrai ir toliau aklai taikys savo susitarimus prieš pirkėjus, kreipsimės į vartotojų teises užtikrinančias tarnybas.

D. Budrys :„Rail Baltica“ projektas pajudėjo – sutarta dėl konkursų skelbimo tvarkos

Smagi žinia atskriejo iš Briuselio – Baltijos šalių atstovai po metus trukusių derybų Belgijos sostinėje susitarė dėl daug ginčų kėlusio europinio geležinkelių projekto „Rail Baltica“ konkursų skelbimo tvarkos.

Projektą kuruojančios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės „RB Rail“ stebėtojų tarybos pirmininkas Dainius Budrys „Verslui ir politikai“ pranešė, kad pasiektas principinis susitarimas, o sutartį galbūt pavyks pasirašyti rugsėjo 30 dieną.

„Turėtume pasirašyti dar šį mėnesį“, – sakė stebėtojų tarybos pirmininkas. Anot D.Budrio, pagrindiniai pirkimai, kuriuos Lietuva skelbs per bendrą įmonę, yra konkursai dėl 85 mln. eurų vertės geležinkelio ruožo Lenkijos siena – Kaunas signalizacijos įrengimo bei 14,5 mln. eurų vertės geležinkelio ruožo Kaunas – Latvijos siena projektavimo.

Lenkijoje ekonomikos forume – Lietuvos energetikos pasiekimai

Mantas Dubauskas El.p. mantas.dubauskas@enmin.lt Lenkijoje ekonomikos forume dalyvaujantis energetikos ministras Rokas Masiulis pristatė Lietuvos energetikos pasiekimus ir naujas dujų jungtis, diskutavo apie regiono energetikos ateitį. Lenkijos kurorte Krynica Zdrój vykstančiame ekonomikos forume R. Masiulis dalyvavo trijuose debatų posėdžiuose. Diskusijoje „Šiauriniai Vartai. Atsiveriančios galimybės naujoms gamtinių dujų rinkoms Europoje“ kalbėta apie integruotos dujų rinkos Vidurio ir Rytų Europoje kūrimą bei naujus dujų tiekimo šaltinius ir kryptis. R. Masiulis šioje diskusijoje pristatė Lietuvos situaciją iki suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo bei terminalo įtaką dujų rinkai. Pradėjus veikti SGD terminalui Klaipėdoje, padidėjo energetinis saugumas ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse, be to, sumažėjo dujų kaina. Energetikos ministras taip pat pabrėžė, kad šiuo metu visos planuojamos dujų jungtys – „Baltic Pipe“ (iš Lenkijos į Daniją), GIPL (iš Lenkijos į Lietuvą) ir „Baltic Connector“ (iš Suomijos į Estiją) – yra reikalingos, nes jos pavers regioną dujų centru, o atsiradę nauji tiekimo šaltiniai suteiks naudos vartotojams. Debatuose „Nauja elektros energijos rinkų architektūra“ apie ryškiausius pokyčius regiono elektros energijos rinkoje kartu su R. Masiuliu diskutavo ir Lenkijos energijos ministras Krzysztofas Tchorzewskis. Lietuvos ministras taip pat dalyvavo plenarinėje sesijoje „Naujų plėtros kelių paieška“, kurios dalyviai aptarė naujausias ekonomikos kaitos kryptis. Pastarojoje sesijoje R. Masiulis pristatė Lietuvos energetikos istoriją, kelią į energetinę nepriklausomybę bei įgyvendintų projektų naudą. Pasak energetikos ministro, visos investicijos davė teigiamą rezultatą: „Ir politiškai, ir ekonomiškai Lietuva tapo stipresne šalimi“. Energetikos ministerijos nuotrauka.

Ministras Pirmininkas: matau galimybę Darbo kodeksą toliau tobulinti

Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė susitiko su asociacijos „Investors‘ Forum“ atstovais. Jie kartu su JAV, Didžiosios Britanijos, Norvegijos prekybos rūmų vadovais Seimo vadovei įteikė darbo vietų kūrėjų, verslo vadovų, darbuotojų, visuomenės atstovų kreipimąsi į Seimo narius. Šiuo kreipimusi prašoma palikti galioti Seimo 2016 m. birželio 21 d. priimtą naująjį Darbo kodeksą. Po susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė teigė, kad verslo atstovų pateikti argumentai yra svarūs. „Jeigu kalbėsime apie Lietuvos ateitį, verslo vystymosi galimybes, investicijų pritraukimą, ką tai reiškia paprastiems mūsų žmonėms ir ypač jaunimui – tai reiškia naujas gerai apmokamas darbo vietas. Mes turime įsiklausyti į verslo argumentus, net ir šiuo laikotarpiu, politikams labai sudėtingu – priešrinkiminiu“, – kalbėjo Seimo Pirmininkė L. Graužinienė. Paklausta, ar užteks Seime balsų atmesti Respublikos Prezidentės veto, Seimo Pirmininkė teigė, kad jeigu Seimo nariai balsuos taip, kaip balsavo birželį – už Darbo kodeksą, jų balsų turėtų pakakti atmesti šalies vadovės veto. „Priklausys kiek Seimo nariai išliks tvirti savo apsisprendime. Labai tikiu, kad Seimo narys, visada balsuodamas elgiasi atsakingai – reiškia, jau vieną kartą balsavęs, jis turėjo suprasti, už ką balsuoja. Jeigu Seimo nariai dažnai keičia nuomonę, tai reiškia, kad jie neturi savo nuomonės. Ir tai reiškia, kad jie ir kitais atvejais gali neatstovauti tinkamai mūsų rinkėjų, todėl Seimo narys, kada ateina į Seimą, jis prisiekia Seime ir savo priesaika jis įsipareigoja tarnauti valstybei, Lietuvos žmonėms, taigi ne vien tik profsąjungų reikalavimų pildymas yra tarnavimas Lietuvos žmonėms, reikia žvelgti plačiau“, – sakė Seimo Pirmininkė L. Graužinienė. Dėl Prezidentės grąžinto naujojo Darbo kodekso su pataisomis Seimas spręs šį šeštadienį, pirmąją šio Seimo kadencijos paskutinės sesijos dieną. Pagal Seimo statutą, gavęs prezidento vetuotą įstatymą, Seimas visų pirma balsuoja, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti jį nepriimtu. Prieš Darbo kodekso svarstymą Seime premjeras susitiko su profsąjungų atstovais . Susitikimo metu aptarta tolesnė naujojo Darbo kodekso priėmimo eiga. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pasisako už tą Darbo kodekso variantą, kurį jau yra patvirtinęs Seimas, tačiau mato galimybę toliau bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis ir įstatymą toliau tobulinti. Susitikime buvo išsakyta vieninga nuomonė, kad naujasis Darbo kodeksas turi būti priimtas. Nepriklausomai nuo to, koks bus Seimo sprendimas – Prezidentės veto bus pritarta ar jis bus atmestas – visą Socialinio modelio paketą reikės koreguoti. Kalbant apie Prezidentės veto priėmimą arba atmetimą, Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad Seimo nario mandatas yra laisvas, todėl kiekvienas Seimo narys turės apsispręsti pats. Profesinių sąjungų atstovai patikino, kad yra linkę siekti tolesnių kompromisų, priimant ir kai kuriuos Vyriausybės siūlymus. Seimo, Vyriausybės  kanceliarijos inf. ir nuotraukos....

A. Ežerskis. Negalima valstybės kooperavimo politikoje ribotis vien paskaitėlėmis ar seminarais

Koks Lietuvos kaimas yra šiandien? Dabartinis, kad ir gerokai tuštesnis Lietuvos kaimas yra margas kaip genelis – visko jame yra. Ir pažangiausių technologijų bei atskirų ūkių klestėjimo ar nuostabiai susitvarkiusių gražios aplinkos smulkių ūkelių greta žmonių, kritusių į neviltį ir savo skausmą skandinančių bokalu ir taure. Kaime daug daug dangaus mėlynės, pievų ir miško žalumos, upokšnių čiurlenimo, paukščių giedojimo, todėl ne vienas miestietis, grįžęs į senelių bei prosenelių gyventas vietas, save yra atradęs iš naujo. Mums reikia peržiūrėti ištisą kultūros politiką, kurioje vietos turi būti ir darbo bei verslo kultūrai, ir, svarbiausia, vaišinimosi kultūrai, kurioje reikia grįžti prie silpnų, protėvių gamintų midučio ir alučio saikingo ragavimo. Bet jei jau stambūs ūkininkai sako, kad susipirkus aplinkines žemes ar emigravus jaunimui neliko nei su kuo pasišnekėti, tai pats laikas galvoti ir apie naujakurystės sparčiai senėjančiame kaime programą, nes garbaus amžiaus, visą gyvenimą įtemptai dirbusiam žmogui reikia ir visokeriopos paramos. "Jei jau stambūs ūkininkai sako, kad susipirkus aplinkines žemes ar emigravus jaunimui neliko nei su kuo pasišnekėti, tai pats laikas galvoti ir apie naujakurystės sparčiai senėjančiame kaime programą" Šiuo metu galime sakyti, kad susidūrė dvi politinės ideologijos: liberali ir sociali. Pirmoji teigia, kad kaimo rinka pati turi susireguliuoti, o aršioje konkurencijoje išliks tik sumaniausi ir stipriausi. Tokios politikos rezultatas numatomas toks: apie 2030 metus Lietuvos kaime tebus iki 10 tūkst. stambiųjų industrinių, chemizuotas technologijas naudojančių ūkių. Arba, kitaip tariant, Lietuvos kaimo nebeliks. Socialios demokratiškos politikos perspektyva yra visiškai kitokia. Ji turi leisti patiems žmonėms spręsti, kur ir kaip jie nori gyventi bei užsiimti, valstybei, ypač, kriziniais laikotarpiais, reguliavimu, įtvirtintu Lietuvos Konstitucijos 46 str., padedant smulkiųjų ūkių gyvybingumui, apsaugant juos nuo, atvirai kalbant, vykdyto ir vykdomo perdirbėjų oligopolininkų reketavimo, superkant produkciją dvigubai mažesne kaina nei stambiųjų. Tačiau visa tai – kaimo pažanga į žymiai aukštesnę gerovę – priklausys ir nuo suderinto kaimo plėtros, regionų politikos bei verslo milijardų lėšų nukreipimo arba Žemės ūkio, Vidaus reikalų ir Ūkio ministerijų sugebėjimo veikti kartu. Tada apie 2030 metus ir naujakurystės programos dėka turėsime kaime gal apie 110-120 tūkst. įvairaus didumo ir ekonominio pajėgumo ūkių. Šiandien, deja, kaimo pūlinių dar labai daug. Skaudžiausių nuostolių per du krizinius metus dėl vidinių ir išorinių veiksnių virtinės patyrė visas pieno gamybos sektorius. Ir ne tik smulkieji, bet ir stambesni ar net didieji ūkiai. Pieną tiekiančių ūkių sumažėjo per pusę, o karvyčių teliko 260 tūkst., vietoje 300 tūkst. pernai. Kalta ir pernelyg liberali, beje, visai neatitinkanti ES sutarčių Briuselio vykdoma kaimo, kuris neva turėtų pats su sava rinka susireguliuoti, politika bei Lietuvoje susiformavę perdirbėjų ir prekybininkų, težiūrinčių vien savų interesų, oligopoliai. Jie visą krizės naštą perkėlė ant smulkiųjų ir vidutinių gamintojų pečių. Situaciją gelbėti gali tik gerai apgalvota, mokslo ir praktikos vienove grįstas politinės valios suformavimas. Dėl šios priežasties tenka nuolat bendrauti ir diskutuoti su Šiaulių universiteto, Agrarinės ekonomikos instituto, A.Stulginskio ir net Vilniaus universiteto mokslininkais. Kodėl kaimo situacija tampa netgi grėsminga? Kokios giluminės priežastys? Jos neblogai žinomos. Pirmiausia, tai – nesėkminga konservatorių pradėta po nepriklausomybės atkūrimo vykdyti žemės reforma net ne pagal krikščioniškos, o pagal liberaliausios „šoko terapijos“ politikos kaime modelį. Antra, socialdemokratams grįžus į valdžią 2000 ir 2012 m. pirmiausiai teko taisyti nesėkmingos, itin valstybės skolą išugdžiusios pragaištingos A. Kubiliaus politikos pasekmes. Jos inerciniai padariniai – ypač bankrotų ir skaudžios kaimui emigracijos bangos sukėlimas „naktine reforma“ jaučiamas ir šiandien. Trečia, mūsų koalicijos partneriai laikosi gan liberalių pažiūrų, pagal kurias rinka krizėse pati turi susireguliuoti, nors ji eina ir iš svetur, nežiūrint, kad Konstitucijos 46 straipsnis sako kitaip. Ketvirta, Briuselio vykdoma liberalizmo dogmomis ir europocentrizmu grįsta ES politika neleidžia mums patiems tinkamai tvarkytis. Penkta, būtina išreikalauti iš mokslo jo rekomendacijų, o pas mus netgi ‚Nemuno“ slėnis tėra orientuotas į žemės ūkio ir miškininkystės technologijas bei jų gamtinę aplinką, užmiršus žmogų – socialinius bei demografinius procesus visame užmiestyje. Kaimas yra žymiai sudėtingesnė ir platesnė gyvybinga, atkakli ir darbšti sistema, o vien jau žemės ūkyje, ypač jo ekonomikoje, pakanka sunkių mokslinių praktinių problemų. Viena jų – ištisos gamybos, supirkimo, perdirbimo ir prekybos grandinės sureguliavimas krizinėmis sąlygomis, atsižvelgiant į specifinius jų ypatumus, kurie, beje, su kiekviena krize kaitaliojasi. Smulkiųjų ūkių gyvybingumas yra labai svarbus valstybės demografinei politikai, nes kaime, turinčiame geresnes sąlygas vaikų auginimui, yra, kaip taisyklė, ir gausesnės šeimos. Na, ir, žinoma, prioritetinės žemės ūkio ekologizacija ir kooperacija. ES jau susigriebta dėl totalios industrinės žemės ūkio chemizacijos daromos žalos ne tik gamtai, bet ir žmogui: netrukus bus stipriai mažinamas leistinų veikliųjų medžiagų sąrašas. Tad pats laikas pradėti vystyti ne tik ekologiškų trąšų, bet ir natūralių herbicidų pesticidų ar fungicidų gamybos verslą, nes atvežami iš užsienio yra pakankamai brangūs. Tai turi tapti dar vienu ekonominės politikos prioritetu. Viena iš didžiausių Lietuvos žemės ūkio problemų tebeįvardijama tai, kad mūsų ūkininkai nelinkę kooperuotis, nors tai atrodo neracionalu. Kodėl jie nekuria kooperatyvų ir kaip juos paskatinti tai daryti? Realios kooperacijos pastaruosius dešimtmečius iš vis nebuvo, nes trūko naudą duodančių paskatų. Šiuo metu su Finansų ministerijos vadovais ir pareigūnais svarstome pažangios premjero A. Butkevičiaus idėjos įgyvendinimą – greta egzistuojančio privataus ir kooperuoto valstybinio ar vien valstybinio agroserviso sukūrimą. Toks turi būti skirtas padėti smulkiesiems, konsoliduojantiems savus sklypelius, o įgyvendintas, pirmiausia, per žemės ūkio mokyklų techninės bazės išplėtojimą. Spartesniam kooperavimui turėtų padėti ir bendri Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio rūmų bei Žemės ūkio konsultavimo tarnybos aktyvūs veiksmai, kuriems, deja, trukdo ir partiniai priklausomumai. Negalima valstybės kooperavimo politikoje ribotis vien paskaitėlėmis ar seminarais. Vieni turi parengti verslo planelius, antri padėti sutvarkyti popierius, kad net besikooperuojantys trihektariai galėtų pretenduoti į ES ir Lietuvos lėšų paramą separatoriaus, sviesto plaktuvės, sūrių gamybos ar šaldymo įrangos bei kitos smulkios technikos įsigijimui bendram darbui bendruomenės suteiktose ar pačių įsikurtose patalpose. Šeimos ūkio pranašumas prieš turinčius samdinių išryškėjo dar tarpukaryje. Lietuvos šeimos ūkiai Europoje buvo tarp pačių konkurencingiausių, nes jiems nereikėjo samdinių ir socialinių išmokų. Todėl Lietuva gerai atlaikė pasaulinę 1933-iųjų metų ekonomikos depresiją. Šeimos ūkis turės perspektyvą, jei bus, Švedijos pavyzdžiu, viešuose pirkimuose įteisinta ir trumpa, ir ilga maisto tiekimo grandinė, kadangi smulkus ūkis joje garantuoja ir šviežumą, ir ekologiškumą. Jis yra konkurencingesnis už industriniu būdu gaminamų maisto produktų koncernus, jei būtų tinkama maisto sudėties ir kokybės vertinimo kontrolė. Kooperatyvinė šeimos ūkių ilgesnė tiekimo grandinė, apimanti gamybą, perdirbimą bei turgų ar net savą krautuvėlę, taip pat turi geras galimybes, jei susilauks tinkamos paramos.    ...

Regionų verslininkams bus pristatytas Verslo konsultantų tinklas

Rūta Serapinaitė-Audickė El. p. ruta.serapinaite-audicke@ukmin.lt Ūkio ministerija, siekdama paskatinti Lietuvos regionuose naujų verslų kūrimąsi ir esamų plėtrą, pradeda informacinių renginių ciklą, kuriuose bus pristatytos Verslo konsultantų tinklo ir Europos Sąjungos (ES) investicijų galimybės smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams. Pirmasis renginys „Verslo konsultantų tinklas: profesionalų konsultacijos tavo verslo plėtrai“ vyks rugsėjo 19 d. Utenoje, taip pat numatomi renginiai Alytuje, Anykščiuose ir Jonavoje. „Šiais renginiais norime paskatinti vietos verslininkus išnaudoti Ūkio ministerijos siūlomas galimybes verslo pradžiai ir plėtrai. Pristatysime Verslo konsultantų tinklą, į kurį galima kreiptis konsultacijų iki penkerių metų veikiančioms smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms. Taip pat vyks susitikimai su savivaldybėje dirbsiančiais Verslo konsultantų tinklo konsultantais, su kuriais galėsite aptarti jūsų verslui aktualius klausimus, išgirsti įžvalgų ir patarimų“, – sako ūkio viceministras Marius Skarupskas. Per informacinius renginius ūkio viceministras M. Skarupskas pristatys 2014–2020 m. ES investicijas verslui, VšĮ „Versli Lietuva“ atstovas supažindins su Verslo konsultantų tinkle esančiais konsultantais, konsultacijų temomis ir teikiamomis galimybėmis, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) atstovas apžvelgs verslo įmonėms sukurtas priemones, skirtas konsultacijoms gauti. Informaciniai renginiai verslo atstovams vyks rugsėjo 19 d. Utenoje, rugsėjo 20 d. Alytuje, rugsėjo 22 d. Anykščiuose ir spalio 4 d. Jonavoje. Renginiai nemokami, registracija skelbiama VšĮ „Versli Lietuva“ tinklalapyje. Verslo konsultantų tinklas sudaro galimybę pradedantiesiems ir jau vykdantiems veiklą verslininkams greitai ir mažomis pastangomis gauti profesionalių ir plataus spektro verslo konsultacijų. Iš patyrusių ekspertų gavę individualių, teminių patarimų jauni verslininkai gali greičiau priimti sprendimus, greičiau ir efektyviau išspręsti kilusius sunkumus bei išvengti klaidų. Šiuo metu tinklo nariais yra 331 konsultantas, kurie teikia aukštos kokybės konsultacijas smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams verslo pradžios ir plėtros temomis: rinkodaros, verslo planavimo, buhalterinės apskaitos, įmonės strategijos, investicijų ir finansavimo šaltinių paieškos klausimais ir kt. Verslo konsultantų teikiamų konsultacijų sritys dar bus plečiamos. Visas atrinktų ir patvirtintų konsultantų sąrašas skelbiamas tinklapyje http://www.verslilietuva.lt/lt/verslo-pradzia/verslo-pradzia/nvkt/dokumentai. Ūkio ministerija verslo konsultacijoms per Verslo konsultantų tinklą paskirstys 11,58 mln. eurų 2014–2020 m. ES investicijų pagal priemonę „Verslo konsultantas LT“, kurią administruoja INVEGA.  

Korupciją stabdo prevencinės akcijos ir reidai

„Miškai“, Angelė Grėbliūnaitė, 2016 m. rugsėjis Korupcijos prevencija – tai teisės aktų, valstybės valdžios institucijų veiksmų, procedūrų bei kitų spragų, dėl kurių gali atsirasti sąlygos korupcijai, šalinimas, taip pat įvairios kitos priemonės: reidai, patikros, karštąja linija gautos informacijos tyrimas ir pan. Generalinė miškų urėdija (GMU) 2011 m. sausį patvirtino kovos su korupcija programą bei korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimo planą. GMU Korupcijos prevencijos komisijos pirmininku paskirtas dabartinis generalinio miškų urėdo pavaduotojas Andrius Vancevičius. Vykdant Specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijas, 2015 m. įsteigta GMU Mobilioji miško apsaugos kontrolės grupė; jai vadovauja GMU Miško resursų ir prekybos mediena skyriaus vedėjas Gintaras Paltanavičius. Minėta mobilioji grupė jau tų metų sausį surengė pirmąjį reidą Vilniaus miškų urėdijoje, o iš viso pernai atliko 47 reidus 33-jose miškų urėdijose. Ištakos – miškų pareigūnų etika Pasak A.Vancevičiaus, galimos korupcijos rizikas GMU ėmėsi eliminuoti dar prieš priimant Korupcijos prevencijos įstatymą (2002 m.). Jam įsigaliojus GMU parengė pavyzdines miškų pareigūnų etikos taisykles, o kiekviena urėdija pasitvirtino savo miškų pareigūnų etikos taisykles. „Antras žingsnis – įsteigta Valstybinių miškų pareigūnų etikos komisija, stebinti ir svarstanti, ar valstybiniai miškų pareigūnai nenusižengė etikai, ar nėra atvejų, kad galbūt supainiojo privačius ir viešuosius interesus. Nors įstatymas dar nereikalavo, mes pasiūlėme, kad privačius ir viešuosius interesus deklaruotų miškų urėdai, kiek vėliau – ir girininkai, o dabar tai privaloma visiems vadovams“, – prisimena generalinio urėdo pavaduotojas. GMU 2005 m. organizavo pirmąją apklausą, kokios sritys gali būti rizikingos miškų sistemoje. Viena iš jų – prekyba mediena, kuri tuomet vyko rengiant aukcionus. Dabar ji veikia viešai elektroninėje erdvėje ir korupcijai žmogiškasis veiksnys įtakos iš esmės neturi. A.Vancevičius įsitikinęs, kad tai labai didelė pažanga, siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo. Skaidrumą padidino ir konkursai, rengiami skiriant miškų urėdus. „Dabar jų tvarka patobulinta: sudaryta testų bazė ir, vykstant konkursui, klausimai sugeneruojami per kompiuterinę sistemą, taigi niekas nežino, kokie klausimai pretendentui bus pateikti. Be to, į komisiją įtraukti ne tik GMU, bet ir kitų žinybų – Valstybinės miškų tarnybos, Aplinkos ministerijos, Miškotvarkos instituto, Aleksandro Stulginskio universiteto ir kt. – atstovai“, – aiškina A. Vancevičius. Per 2015–2016 m. į visus GMU ir miškų urėdijų lengvuosius automobilius taip pat buvo įmontuotos judėjimo kontrolės sistemos. Pernai įkurtos GMU Mobiliosios miško kontrolės grupės pagrindinė užduotis – užtikrinti miško ūkinių darbų skaidrumą. Ateityje dar didesnio aiškumo tikimasi įlieti ir į viešųjų pirkimų erdvę. Įvairius viešuosius pirkimus kaip savarankiškos valstybinės įmonės vykdo miškų urėdijos. Pasak A.Vancevičiaus, sulaukiama ir skundų – dažniausiai iš pralaimėjusios pusės, bet būna atvejų, kai jie pasitvirtina. GMU konsultuojasi, kaip minėtus konkursus padaryti dar skaidresnius. Po reidų – geresnė medienos apskaita ir paslaugų kontrolė Anot G. Paltanavičiaus, Mobilioji miško kontrolės grupė buvo įsteigta tinkamu laiku, nes kai kuriose urėdijose jautėsi apsnūdimas. Po reidų jose pagerėjo medienos apskaita, įmonėse sustiprinta rangovų, atliekančių medienos ruošos paslaugas, kontrolė, kokybiškiau vykdomas sortimentų tūrio nustatymas, mediena parduodama laiku, t. y., mažiau randama pradėjusios pūti medienos. Be to, dalis miškų urėdų tvirtina, kad Mobiliosios miško kontrolės grupės pareigūnų patikros ir patarimai padeda užtikrinti vidaus kontrolę, išsiaiškinti trūkumus. „Kiekvienas kontroliavimas ir tikrinimas nėra blogai, nors sistemoje ir taip vyksta vidaus bei išorės auditai. Tai, kad įsteigta Mobilioji miško kontrolės grupė, vertinu teigiamai, nes jos veikla priverčia pasitempti“, – sako Šakių miškų urėdas Sigitas Tamošaitis. Mobilioji kontrolės grupė Šakių miškų urėdiją tikrino šią vasarą – tai buvo pirma tokia išsami patikra: apvaliosios medienos ruošos, sandėliavimo, gabenimo, miško atkūrimo ir kitų veiklų. Jokių pažeidimų urėdijos administruojamoje teritorijoje nebuvo nustatyta. Urėdo nuomone, specialistai ir kiti darbuotojai dirba sąžiningai, jiems nuolat organizuojami mokymai, taip pat per pasitarimus aiškinama, kaip reikia tvarkytis pagal nustatytus reikalavimus. Mobiliosios grupės pareigūnai dažniausiai mini tokius pažeidimus: medienos tūrio neatitikimas pagal nurodytą apskaitoje ir sandėlyje, medienos gabenimo važtaraščių taisymas, netinkamai nustatytas kirstinų medžių tūris ir kokybė parduodant kaip stačią mišką, laiku nerealizuoti ir ilgai laikant gendantys medienos sortimentai, taip pat nepakankama rangos įmonių, atliekančių medienos ruošos paslaugas, darbų kontrolė. Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad kai kuriose miškų urėdijose daugiau dėmesio reikia skirti darbuotojų kvalifikacijai kelti. „Mobiliosios miško kontrolės veikla neapsiriboja vien urėdijų tikrinimu, iš pat pradžių aktyviai ieškota kontaktų su kitomis kontrolės institucijomis – pradėta bendradarbiauti su Valstybine kelių transporto inspekcija (VKTI), vėliau Muitinės departamentu, apskričių vyriausiaisiais policijos komisariatais. Jie nuolat teikia informaciją apie medieną gabenantį transportą“, – pasakoja G.Paltanavičiaus. Kaip minėta, pernai pareigūnai atliko 47 reidus. Bendradarbiaujant su VKTI surengta keletas neplaninių medieną vežančio transporto patikrų. Spalio pabaigoje du Mobiliosios miško kontrolės grupės ekipažai kartu su inspekcijos ir muitinės pareigūnais surengė tarpžinybinę akciją „Miškovežis“. Tikrintojai Alytaus ir Marijampolės regionuose, daugiausia besiribojančiose su Lenkija vietovėse, stabdė medieną vežančias transporto priemones, tikrino jų svorį bei medienos gabenimo dokumentus. Nustatytas keturių medvežių su mediena viršsvoris – didžiausias (nuo 5,5 iki 10 t) rastas pas Lenkijos firmų medienos vežėjus, o Lietuvos miškų urėdijų medienos gabenimo dokumentai ir svoris atitiko reikalavimus. Lapkričio 7–8 d. visų miškų urėdijų administruojamose teritorijose vyko GMU ir Valstybinės miškų tarnybos organizuota prevencinė akcija „Nelegali mediena“: dirbo 42 bendri ekipažai, o kai kurios urėdijos pasitelkė ir policijos pareigūnus. Per dvi savaitgalio dienas patikrintos 97 transporto priemonės, kuriomis mediena buvo gabenama ar parduodama turgavietėse, taip pat patikrinti 33 miško sklypuose vykdomi kirtimo darbai, privačiose miško valdose konsultuoti 5 privačių miškų savininkai. Vykdant akciją Joniškio, Kėdainių, Rietavo miškų urėdijose nustatyta po vieną, o Zarasų – du atvejai, kai medieną iš privačių miško valdų vežusių mašinų vairuotojai neturėjo jos gabenimo lapų. Jiems surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai. Kėdainių miškų urėdijoje sulaikytas pilietis, įtariama, vežantis pagrobtą medieną – dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pernai atliktos 33 miškų urėdijų patikros, per jas medienos apskaitos pažeidimų nustatyta Druskininkų, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Kėdainių, Kretingos, Kupiškio, Rietavo, Radviliškio, Šiaulių, Utenos, Zarasų miškų urėdijose, o jų nebuvo ar buvo nežymūs Anykščių, Jurbarko, Trakų, Varėnos, Valkininkų, Veisiejų, Vilniaus miškų urėdijose. Už pažeidimus atitinkamų urėdijų specialistams bei girininkams skirtos nuobaudos, dėl laiku nerealizuotos ir supūdytos medienos išieškota 272,2 euro žala valstybei, 11-kai miškų urėdų nurodyta, kad nepakankamai vykdomi teisės aktai. Atsižvelgdamas į patikrų rezultatus generalinis miškų urėdas raštu „Dėl valstybinių miškų apsaugos ir juose gaminamos medienos gabenimo kontrolės sustiprinimo“ įpareigojo miškų urėdus sustiprinti valstybinių miškų apsaugą nuo savavališkų kirtimų, valstybiniuose miškuose gaminamos bei sandėliuojamos medienos apsaugą, vykdyti iš visų nuosavybės teisėmis priklausančių miškų gabenamos medienos stebėseną ir, kilus įtarimų ar gavus informaciją apie nelegaliai iš nevalstybinių miškų gabenamą medieną, informuoti Valstybinės miškų tarnybos darbuotojus, o pastebėjus įtartinais bei draudžiamais maršrutais judančius ar vizualiai dagiau nei leidžiamas krovinio aukštis pakrautus medienvežius, informuoti GMU. G.Paltanavičius išskyrė aktyvią Veisiejų miškų urėdijos veiklą kelyje Gudeliai–Kalėdiškiai ir kituose pasienio ruožo su Lenkija keliuose. Urėdijos darbuotojai bendrai patruliuoja su Valstybinės miškų tarnybos pareigūnais, derina medienos vežimo kontrolės veiksmus su Alytaus apskrities policija, Kauno teritorine muitine, Valstybės sienos departamentu, Kauno apskrities mokesčių inspekcija, Valstybine kelių transporto inspekcija, valstybės įmone „Alytaus regiono keliai“. Bendromis pastangomis nuo sausio 1 d. buvo sustabdyta 1500 mašinų, nustatyti 36 kelių eismo pažeidimai, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl važtaraščio klastojimo. Šių metų prevencijos darbai panašūs. Vasaris buvo skirtas tikrinti, kaip skiriamas ir parduodamas nenukirstas valstybinis miškas. Mobiliosios grupės pareigūnai kelete miškų urėdijų jau patikrino apvaliosios medienos ruošos, apskaitos ir gabenimo, privalomųjų miško darbų, biržių atrėžimo ir vertinimo, nenukirsto miško tūrio ir kokybės bei kitas veiklas. Rugsėjį planuojamos patikros Kazlų Rūdos mokomojoje, spalį – Kretingos, vėliau – Rokiškio, Trakų miškų urėdijose, taip pat vyks neplaniniai reidai, tiriami skundai bei karštąja linija gauta informacija. Mobiliosios grupės prioritetai išlieka dar aktyvesnė medieną vežančio transporto stebėsena bei kontrolė, miškų urėdijose privalomųjų darbų atlikimo, nenukirsto miško tūrio ir kokybės nustatymo objektyvumo kontrolė. Be kontrolės, grupės darbuotojų dienotvarkėje – ir patariamoji veikla....

Veikiančioms įmonėms reikšmingą pagalbą gali suteikti papildomos investicijos

Lietuvos regionai vis dažniau susiduria su ekonomikos lėtėjimu, kvalifikuotų darbo rankų trūkumu ir verslo plėtros problemomis, todėl ten veikiančioms įmonėms reikšmingą pagalbą gali suteikti papildomos investicijos ir gilesnės žinios apie globalėjančią rinką bei pramonę keičiančias technologijas. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje   Marijampolėje pradėjo renginių Lietuvos regionuose ciklą, kurio metu pristatytos pasaulinės ketvirtosios pramonės revoliucijos tendencijos ir su tuo susijusios galimybės, taip pat nauji investicijų šaltiniai ir platformos, galintys pritraukti investuotojus, padėti parengti investicinius projektus. Tokie seminarai taip pat vyks ir Panevėžyje, Kaune, Mažeikiuose bei Klaipėdoje. „Daugėja statistikos, rodančios, kaip sparčiai vis daugiau įrenginių yra sujungiami tarpusavyje, o tai leidžia dalyje sektorių atsisakyti žmogaus kaip darbo jėgos. Galbūt tai ir baugina, tačiau daug kas priklauso nuo požiūrio taško. Nekvalifikuotų darbuotojų ateitis išties atrodo niūri, bet įmonėms, kurios negailės investicijų, šios tendencijos žada neregėtas produktyvumo ir pelno aukštumas. O įvairių sričių specialistai, ypač turintys techninių, skaitmeninių ir inžinerinių gebėjimų, dar ilgai bus reikalingi“, – sako LPK prezidentas Robertas Dargis. Kaip pastebėjo R.Dargis, įmonėms būtina investuoti ne tik į technologijas, bet ir į darbuotojus – jų žinių gilinimą, kūrybingumo ir papildomų kompetencijų ugdymą. Tik investuodamos į tai įmonės tiek dideliuose, tiek mažesniuose miestuose galės susidoroti su ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiais. Tomas Jaskelevičius, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidiumo narys teigia, kad skaitmeninės technologijos iki 2025 metų pakeis gamybos sektorių neatpažįstamai, todėl jau dabar turime galvoti apie įmonių našumo ir konkurencingumo didinimo galimybes, naujausius IT, robotizacijos ir automatizacijos sprendimus gamybos našumui ir efektyvumui padidinti. Advokato Mariaus Grajausko nuomone, ketvirtoji pramonės revoliucija atneš daug teigiamų rezultatų tiek įvairiuose įmonių gamybos procesuose, tiek vartotojų kasdieniame gyvenime, tačiau tai kels ir nemažai iššūkių: „Įstatymų leidėjai turi rasti tinkamą pusiausvyrą tarp naujojo teisinio reguliavimo, kuriuo būtų užtikrintas tinkamas IT saugumas, įskaitant ir duomenų apsaugą, ir galimybių įmonėms nebijoti naudotis ketvirtosios pramonės revoliucijos siūlomomis naujovėmis“. Net ir įsitikinus ketvirtosios pramonės revoliucijos nešama nauda, Lietuvos regionų verslininkai vis dar nedrąsiai investuoja į gamybą keičiančias technologijas, o nauji investicijų šaltiniai ir platformos, galinčios pritraukti investuotojus ar padėti parengti investicinius projektus, Lietuvoje kol kas naudojamos vangiai. „Europos Komisijai svarbi kiekvienos šalies ekonominė gerovė, o jai užtikrinti būtinos investicijos. Todėl papildomai prie Lietuvai įprastesnių struktūrinių fondų Europos Komisija inicijavo Europos strateginių investicijų fondą, kuris jau pritraukė virš 100 mlrd. eurų naujų investicijų visoje Europoje. Lietuvos geografija diktuoja, kad regionai bei investicijos juose yra ypač svarbios visos Lietuvos gerovei“, – kalba Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje atstovas Marius Vaščega. Strateginių investicijų fonde numatytas finansavimas projektams, kurių finansavimas rinkos sąlygomis būtų neįmanomas ar labai apsunkintas, numatytos galimybės derinti Strateginių investicijų fondo ir Lietuvai įprastesnių struktūrinių fondų finansavimą. Iš Europos strateginių investicijų fondo jau buvo patvirtintas finansavimas ir Lietuvos įmonėms. Savo pagalbą regionuose jau veikiantiems verslams siūlo ir INVEGA, kuri aktyviai prisideda prie verslumo skatinimo ir jo aplinkos gerinimo tiek su naujomis, atnaujintomis, tiek ir su verslui jau žinomomis finansinėmis priemonėmis, tokiomis kaip garantijos, lengvatinės paskolos, negrąžinamosios subsidijos ir investicijos į įmonių rizikos kapitalą. Pasak INVEGA Verslo finansavimo vertinimo skyriaus vedėjos Aušros Černienės, Lietuvos verslininkai per INVEGĄ gali kreiptis dėl konsultacijų ir paramos savo investicinių projektų įgyvendinimui gavimo iš Europos Investicijų banko bei Europos Investicijų Konsultavimo centro, kiek tai susiję su Europos Komisijos parengto Investicijų plano vykdymo tikslais ir numatytomis galimybėmis. Kaip pastebi renginyje dalyvavę ir privačiam verslui Lietuvoje bankų teikiamas galimybes pristatę Europos investicijų banko ir „Swedbank“ atstovai, Lietuvos viešasis sektorius ir verslas jau dabar vėluoja, todėl turi stipriai pasitempti, jeigu nori suspėti su pasaulyje sparčiai vykstančiais pokyčiais. Pramonininkų konfederacijos imformacija ir nuotrauka....

Memorandumai, kurie problemos nesprendžia

Seimo narys, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys įregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis pakeičiama nuostata, jog alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus prašyti asmens amžių patvirtinančių dokumentų tik tuo atveju, jei dėl jo pilnametystės kyla abejonių. Šiomis įstatymo pataisomis reaguojama į nuo rugsėjo 2-osios prekybos centruose įsigaliojantį susitarimą tarp prekybos centrų, kurio pagrindu visi, perkantys alkoholinius gėrimus, privalo rodyti asmens amžių patvirtinantį dokumentą. Jį turės pateikti net ir tie, kurie nekelia abejonių dėl savo amžiaus. „Mano manymu, prekybos centrų pasirašytas memorandumas yra skirtas tik imituoti kovą su alkoholizmu, nukreipti dėmesį nuo veiksmingesnių priemonių. Savo iniciatyva prekybininkai visuomenės akyse siekia tik reabilituoti alkoholinių gėrimų pardavėjus. Visuotinis asmens dokumentų rodymas tikrai nesumažins alkoholio vartojimo tarp nepilnamečių. Jei tikrai to būtų siekiama, kodėl asmens dokumentą turės rodyti ir pensinio amžiaus žmonės? Dažnas su savimi nešiojasi pensininko pažymėjimą, tačiau jis prekybos centrams netiks, nes jame nenurodoma asmens gimimo data. Vartotojams, kurie turi teisę įsigyti tam tikras prekes ir paslaugas, neturėtų būti sudaromi tokie absurdiški, dirbtiniai suvaržymai. Prekybos centrai turi gerbti pirkėjus, o ne iš jų tyčiotis“, – sakė L. Balsys. L. Balsio teigimu, Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos užtikrins, jog vartotojai, kurie turi teisę įsigyti tam tikras prekes ir paslaugas, nesusidurs su dirbtiniais suvaržymais, kurie nėra numatyti teisės aktuose ir užtikrins, jog dokumentų būtų prašomi tik tie asmenys, dėl kurių amžiaus kyla abejonės. Po šiandien, rugsėjo 5 d., įvykusio susitikimo su laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas einančiu Juozu Oleku ir sveikatos apsaugos viceministru Valentinu Gavrilovu Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys pabrėžė, kad alkoholizmas Lietuvoje yra pernelyg rimta problema, kad ją būtų galima išspręsti tokiais absurdiškais memorandumais, kurie reikalauja visiems perkantiems alkoholį pateikti asmens dokumentą. „Mes vienareikšmiškai už tai, kad su alkoholizmu Lietuvoje turi būti kovojama ir tam skiriama daugiau dėmesio ir, žinoma, lėšų. Bet tai turi būti daroma kompleksiškai ir iš esmės, sukuriant tokį priemonių planą, kuris galiotų ne savaitę ar mėnesį, o keletą metų ir kuris keistų žmonių mąstymą ir įpročius, o ne apsunkintų jų gyvenimus bereikalingais nepatogumais“, – po susitikimo su J. Oleku ir sveikatos apsaugos viceministru sakė K. Daukšys. Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas taip pat apgailestavo, kad susitikimo metu taip ir neišgirdo atsakymo, kaip reikalavimas iš pensininko pateikti asmens dokumentą kovoja su nepilnamečių alkoholizmu – nes kaip deklaruojama, toks yra pagrindinis memorandumo, kurį su didžiaisiais prekybos centrais pasirašė Sveikatos apsaugos ministerija, tikslas. „Didieji prekybos tinklai, sugalvoję tokią akciją, turi savo tikslų. Tačiau sunku suvokti, kaip prie tokio susitarimo sugalvoja prisijungti ir Sveikatos apsaugos ministerija? Užuot iš esmės sprendę nepilnamečių ir apskritai alkoholio vartojimo mažinimo klausimus, jie užsiima nesąmoningais dalykais ir diskredituoja visų mūsų pastangas kovoti su alkoholinių gėrimų vartojimu privesdami jas prie visiško absurdo. Tuo tarpu, kai būna reali galimybė kažką pakeisti, ja pasinaudoti neskubama. Pavyzdžiui, balsuojant už tai, kad 5 procentai nuo alkoholio akcizo būtų skiriama alkoholio antireklamai, sveikatos apsaugos ministro balso nesigirdėjo. Taigi, nereikia apsimetinėti, kad reikalavimas iš visų rodyti dokumentus yra kova su alkoholizmu. www.lrs.lt...

Verslininkai suskubkite: liko tik porą mėnesių pakeisti įmonės įstatus

Verslininkai suskubkite: liko tik porą mėnesių pakeisti įmonės įstatus. Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje įvedus bendrąją Europos Sąjungos valiutą – eurą, įsigaliojo teisės aktų pakeitimai, susiję su euro įvedimu. Svarbu atkreipti dėmesį, jog įmonės, kurių įstatuose išraiškos litais, įstatus privalo pasikeisti per 24 mėn. nuo euro įvedimo, t.y., iki 2016 m. gruodžio 31d. Įmonių, kurios iki numatyto laiko to nepadarys, laukia piniginės baudos. Iki šio laikotarpio įstatinis kapitalas visų įmonių (AB ir UAB) turi būti perskaičiuotas euro centų tikslumu ir pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. „Svarbu pažymėti, kad teisės aktuose yra įtvirtinta paprastesnė AB ir UAB įstatų keitimo tvarka, kai įstatai keičiami tik dėl valiutos keitimo iš litų į eurus (perskaičiuojami įstatinio kapitalo dydis ir akcijų nominali vertė). Dėl minėtų perskaičiavimų ir suapvalinimų, susidaręs įmonės įstatinio kapitalo pokytis nebus laikomas įstatinio kapitalo didinimu ar mažinimu“, - paaiškina MB "LC paslaugų centras" teisininkė Alvyda Derbutaitė. Įmonių vadovų, kurie savo įstaigose iki numatyto laiko nepasikeis įstatų išraiškų, laukia piniginės baudos, kurios numatytos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. „Pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172-2 straipsnį, už dokumentų, duomenų bei kitos teiktinos informacijos nepateikimą Juridinių asmenų registrui iki numatyto laiko, yra skiriama bauda nuo 28 iki 1448 eurų“, - su straipsnio pažeidimo įstatais supažindina „LC paslaugų centras“ teisininkė. Teisininkė pabrėžia, kad įmonių sprendimas pakeisti įstatus dėl akcijų nominalios vertės perskaičiavimo į eurus turi būti priimtas visuotinio akcininkų susirinkimo metu. „Akcininkų balsų dauguma nusprendžia, kada pasikeisti įstatus ir kokie nominaliai turi būti skaičiuojami“ , - atkreipia dėmesį A. Derbutaitė. MB "LC paslaugų centras"...

Pirmojoje bendruomenių mugėje – dėmesys socialinio verslo galimybėms

Saulius Šimkevičius, Ūkio ministerija  „Litexpo“ parodų ir kongresų centre šiandien vyksta pirmoji tarptautinė vietos bendruomenių šventė – mugė, kurią kartu rengia Ūkio ministerija ir Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga. Renginio tikslas – pristatyti vietos bendruomeninių organizacijų ir vietos veiklos grupių veiklą, regionų vietos produktus, verslus, turistinius maršrutus, edukacines programas Lietuvoje ir užsienio valstybėse. „Pastaraisiais metais vietos bendruomenės ne tik tampa stipria šerdimi, skatinančia sutelktumą ir pilietiškumą, bet ir kuria tvirtą pagrindą vietos ekonominei, socialinei bei kultūrinei plėtrai. Neatsitiktinai šie metai yra paskelbti vietos bendruomenių metais – jos, vykdydamos veiklą ir numatydamos ateities planus, kuria modernią ir aktyvią šiandieninės Lietuvos visuomenę“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas. Tarptautinės vietos bendruomenių mugės metu vyks konferencija, kurioje mokslo, bendruomenių ir valstybės institucijų atstovai diskutuos apie bendruomenės, miesto ir kaimo integracinių ryšių stiprinimą, dalinsis Lietuvos ir užsienio šalių pilietinės visuomenės ugdymo patirtimi pasitelkiant bendruomenines organizacijas. Daug dėmesio bus skiriama socialinio verslo plėtros galimybėms vietos bendruomenėse. „Bręstant pačioms bendruomenėms, atsiranda naujų veiklos formų, kurios padeda dar efektyviau realizuoti tiek tradicines, tiek ir pačias inovatyviausias jūsų idėjas. Viena iš tokių veiklos formų yra socialinis verslas. Šis renginys yra reikšminga platforma socialiniam verslui populiarinti ir padėti žengti svarbius žingsnius plėtojant socialinio verslo sektorių, aktyviai į šį procesą įtraukiant būtent vietos bendruomenes“, – teigia ūkio ministras Evaldas Gustas. Per socialinį verslą gali būti įgyvendinta daugybė idėjų, populiarinamos vietos tradicijos, papročiai, amatai, kultūra, plėtojama ir gerinama socialinė veikla. Lietuvoje jau vykdomi įvairūs pavieniai socialiniai projektai, tačiau ši verslo rūšis dar nėra labai populiari. Kas ketvirta Europos Sąjungoje (ES) įsteigiama nauja įmonė yra socialinė įmonė. Socialinė ekonomika sudaro apie 10 proc. ES bendrojo vidaus produkto. Socialinės ekonomikos srityje ES dirba daugiau kaip 11 mln. darbuotojų (6 proc. dirbančių ES gyventojų). Augantis bendras Lietuvos verslumo lygis kuria tinkamą terpę socialinio verslo plėtrai, todėl tolesni žingsniai yra labai svarbūs socialinio verslo sektoriui sėkmingai augti. Konferencijoje mokslo, bendruomenių ir valstybės institucijų atstovai taip pat diskutuos apie miesto ir kaimo integracinių ryšių stiprinimą, dalinsis Lietuvos ir užsienio šalių pilietinės visuomenės ugdymo pasitelkiant bendruomenines organizacijas patirtimi. Per 1-ąją tarptautinę vietos bendruomenių mugę bus išrinktos ir apdovanotos kūrybiškiausios, iniciatyviausios, patriotiškiausios ir labiausiai lyderiaujančios vietos bendruomenės bei vietos veiklos grupės iš visų Lietuvos apskričių. Renginį globoja Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.  

Kodėl užsienio investuotojai bėga iš Lietuvos?

„Estrella Baltics“ traškučių gamybą perkėlė į Lenkiją. „Coca-cola“ iš Alytaus gamybą taip pat kelia į kaimyninę šalį. Kodėl? Kodėl užsienio investuotojai bėga iš Lietuvos? Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentu Žilvinu Šilėnu. – Anksčiau buvo pranešta, kad pasitraukia „Estrella“ traškučius gaminanti įmonė, o šiandien – „Coca-cola“. Kaip tai aiškinti? – Viena vertus, tai normalus procesas. Lygiai taip pat į Lietuvą atsikelia įmonės iš Švedijos, Jungtinės Karalystės – tai normalu, mes jas prisiviliojame ir tuo labai džiaugiamės. Kitos šalys daro lygiai tą patį – vilioja vieni iš kitų įmones, kad įsikurtų pas jas. Matyt, visų tų veiksnių pasekoje šios įmonės, ypatingai „Coca-cola“, nusprendė, kad jiems gaminti, pilstyti savo gėrimą žymiai patogiau yra Lenkijoje. – Yra posakis „Bėga kaip žiurkės iš skęstančio laivo“. Neįmanoma jo taikyti šiuo atveju? – Yra pasakymas „Viena kregždė – ne pavasaris“. Dėl vienos kregždės ar kito gyvūno nerimauti nereikėtų. Klausimas, ar tai didesnės tendencijos atspindys, ar galima sakyti, kad įmonės masiškai bėga iš Lietuvos. Nesakyčiau, kad čia žiurkių bėgimas iš laivo, bet tai yra dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį. Daug kas sako, kad Lenkija tiesiog didesnė ir su ja nepakonkuruosi. Konkuruoti reikia, nes Lenkija niekur nedings, visada bus šalia mūsų. Suveikia panašus principas, kaip krepšinyje – arba esi labai aukštas ir didelis, arba mažiukas ir turi būti greitas, šoklus, taiklus. Lietuva yra mažojo žaidėjo vaidmenyje. Įmanoma, kad pas mus gamintų, čia stovėtų gamyklos, bet viską reikia daryti labai greitai, tiksliai, efektyviai ir žinoti, kad didžiosios šalys irgi užsiima investicijų perviliojimu. Per pastarąją savaitę nuskambėjo ši žinia – tai, kad susijungia du bankai, o centrinę būstinę įsteigs Estijoje. Būstinės steigimas Estijoje rodo vieną iš sisteminių problemų – finansinių paslaugų apmokestinimas kai kuriose vietose Estijoje yra palankesnis. Bankų, finansiniame sektoriuje mes Estijai pralaimime. Čia yra tendencija, dėl kurios reiktų sunerimti. - Ką investuotojas gauna Estijoje, bet negauna Lietuvoje? Pavyzdžiui, „Vilniaus prekyba“ užsiregistravusi Olandijoje. Ko bandoma išvengti? – Estai turi palankesnį pelno apmokestinimą nei Lietuva. Jei pinigai paliekami įmonėje ar investuojami, Estijoje jie neapmokestinami, o pas mus neapmokestinamas tik gabaliukas. Yra kelios šalys, kuriose Lietuvos įmonės daro specifines investicijas – „būstinės perkėlimą“. Tos šalys nėra natūralios mūsų prekybos partnerės – Estija dar yra netoli, su ja daug prekiaujam, toliau Olandija ir Kipras. Kipras nėra šalis, su kuria Lietuvą sietų glaudūs ekonominiai ryšiai, bet pažiūrėjus į tam tikras finansines investicijas, jų į Kiprą iš Lietuvos yra išėję nemažai. Pralošėme mokestinėje ar kitoje teisinėje bazėje. – Kiek tokių tarptautinių kompanijų, kaip „Estrella“ ir „Coca-cola“ pasitraukimas gali pridaryti žalos? Kiek tokios įmonės Lietuvoje sumoka mokesčių? – „Coca-cola“ šnekėjo, kad apie 80 žmonių neteks darbo. Jeigu jie uždirbo daugiau nei vidurkį, 80 žmonių vien per darbo mokesčius per metus sumokėdavo apie 0,5 mln. eurų. Tai suma, už kurią galima išlaikyti vieną nedidelę mokyklą. Antra – tų žmonių emocinis gerbūvis, nes dažnai nuo vieno iš dirbančiųjų priklauso ir visos šeimos gerovė, kiek jie gali leisti išleisti. Vienintelė Saulė pro debesis šioje situacijoje yra tai, kad kai bankrutavo Panevėžio „Ekranas“, buvo atleista žymiai daugiau žmonių ir dalis jų susirado darbus. Tai aukštos kvalifikacijos darbuotojai, gali būti, kad kitos įmonės juos persamdys, juolab, kad yra pasiruošimo laikas, žmonės gaus išeitines išmokas, viskas labai gražiai tvarkoma. Galbūt tie žmonės įsidarbins kitur ir ekonominę gerovę kurs kitose vietose. – Alytaus regionui tokio darbdavio netekimas – labai didelis smūgis. – Alytaus regione dirba apie 26 tūkst. žmonių. Viena vertus galima sakyti, kad 100 žmonių nėra didelis kiekis, kita vertus, pasitikėjimui, tradicijai tai yra psichologinis smūgis. Kai kalbame apie pasitikėjimą, kokioje šalyje ar mieste jie nori gyventi, tai yra svarbu. – O netiesioginė žala? Tai gali būti žinutė kitiems investuotojams, kad kažkas Lietuvoje yra negerai. – Netiesioginių žinučių ir be „Coca-cola“ Lietuva daug išsiuntinėjo. Man labiausiai įsiminė „Chevron“ pavyzdys, kai turtinga įmonė dėjo apie 160 mln. litų ant stalo vien už galimybę ten ieškoti, o už kiekvieną barelį būtų mokėjusi papildomai. Visi sutarė, kad tai yra geras dalykas tiek nacionalinio saugumo požiūriu – tai amerikiečiai, tiek energetinio saugumo – mūsų pačių dujos ar nafta, bet užteko parėkauti ir kompanija pasitraukė užtrenkusi duris. Kitos šio sektoriaus įmonės irgi traukiasi ir tai sukelia grandininę reakciją. Investuotojų akyse „Chevron“ istorija nenuskambėjo gražiai. Šis įvykis šiek tiek kitoks, pati įmonė sako, kad tai tik komercija, verslas, niekam priekaištų neturi. Gal tos žalos tiek daug nebus. – Ko nepadaro Lietuvos valdžia? Lenkija sugebėjo prisivilioti, o ko mes nepadarom, kur pagrindinės kliūtys, kodėl pas mus nelieka įmonės? – Yra dvi Lietuvos. Viena vertus, valdžioje yra žmonių, kurie puikiai supranta, ką reikia daryti, net ir daro, turim ir sėkmės istorijų, esame prisitraukę paslaugų centrus, kitas įmones. Nepieškime visko juodomis kreidelėmis. Kita vertus, žinau kuriozinių situacijų. Įsivaizduokite: stovi įmonė, jei neklystu, Panevėžio rajone, gerai veikia, gamina gerą produkciją, tiesiog jai reikia prasiplėsti ir šalia pastatyti sandėlį. Šalia yra gabaliukas nenaudojamos, brūzgynais apaugusios žemės, sako, išnuomoti ar parduoti, nes apsimoka sandėlį statyti prie fabriko. Valdiškos institucijos nesusišnekėjo, jie to gabaliuko negavo iki šiol ir, jei neklystu, statyti nusprendė Lenkijoje. Kartais suveikia elementarus nesusišnekėjimas ar kompetencijos trūkumas – tas įmones reikia ne tik prisitraukti, bet ir išlaikyti. Geriausia žinutė, kurią iš šios situacijos politikai galėtų pasiimti yra tai, kad įmonės atėjo, įmonės gali ir išeiti. Paslaugų centrai, kuriais džiaugiamės, kur žmonės daug uždirba, kas 5 metus peržiūri savo veiklos strategiją – ar laikyti 1000 žmonių, atsakinėjančius į skambučius Lietuvoje, ar persikelti kitur. Įmonė atėjo ir amžiams čia pasiliks, galima versti didesnius atlyginimus mokėti ir daugiau reikalavimų kelti – žinutė ta, kad jos gali ir išeiti. Reikia siekti to, kad daryti verslą Lietuvoje būtų taip pat paprasta, kaip nueiti į parduotuvę ir nusipirkti bandelę. – Turbūt reikia ir stabilios mokestinės aplinkos? Investuotojas turėtų žinoti, kad įstatymai nepasikeis per vieną naktį. – Verslininkai tai vadina „reguliaciniu stabilumu“. Sako: gerai, pakelkit mokesčius, bet prižadėkit, kad artimiausius 5 metus nekelsit, mes prisitaikysim. Verslas bijo nežinomybės, mūsų politikai mėgsta pažadėti dalykų, pagrasinti, pasakyti, kad įves mokesčius, išvarys įmones. – Ar prezidentės vetuotas Darbo kodeksas galėjo atitolinti tokius pasitraukimus? – Sunku pasakyti. Darbo kodekso vetavimas turi didesnės žalos. Jis buvo kurtas 1,5 metų, tada metus aptarinėjamas, galų gale visi sutarė, kad tai dalykas, kurio reikia, nors neidealus, netobulas, nėra labai laisvas ar liberalizuojantis, bet bent jau Lietuvą pastumiantis į XXI amžių. Nutiko tai, kas Lietuvoje nutinka labai retai – netgi partijos susitarė, kad to reikia. Buvo vilties kibirkštėlė, bet staigia užgeso. Į vetuotą variantą su visomis pataisomis dar vis žiūrime, koks būtų poveikis, bet girdėjau ne vieną verslininką sakantį, kad geriau palikti seną, blogą dabartinį, negu naują. Manau, yra nemažas nusivylimas Lietuvoje veikiančių žmonių, tų, kurie tikėjo geresne ateitimi. – Reikėtų sugrįžti į racionalią diskusiją, atsiversti ir paskaityti, kas buvo vetuota, ką jis leidžia ar draudžia. Per pastaruosius kelis mėnesius diskusija buvo paversta isterija, piketais, streikais, svaičiojimais apie vergovę 21 amžiuje, dabar, kai iki rinkimų liko labai mažai laiko, labai abejoju, kad galime sugrįžti į racionalią diskusiją. Ar Seimas vetuos, ar ne, bus politinės valios dalykas. Yra variantas palikti kitam Seimui. – Lietuvoje buvo vilionių užsienio investuotojams – garsaus banko atveju pasiūlytos mokestinės lengvatos. Atrodytų, kad yra galimybių. Nežinau, ar čia patys teisingiausi įrankiai prisivilioti investuotojus ir juos bandyti išlaikyti. – Čia yra didysis klausimas, kuris yra labai smagus. Sakoma kurti prie miestų laisvąsias ekonomikos zonas ir ten pritrauksime daug investicijų. Jeigu sutinkame, kad mažesni mokesčiai yra geras dalykas, tai kodėl juos taikome tik vienoje mažoje teritorijoje, kodėl negali visa Lietuva būti kaip laisvoji ekonomikos zona? Jeigu pripažįstame, kad mažesni mokesčiai padeda pritraukti įmonių, sukurti daugiau gerai apmokamų darbo vietų, kodėl politikai nori pasirinkti ir sakyti, kad šitam duosiu, šitam ne? – Nes tas, kuriam duoda – labai garsus. Politikas užsideda pliusą, kad pritraukė tokio lygio kompaniją. – Čia yra didysis paradoksas. Pritraukti kompaniją yra gerai, dėl to dalis verslininkų sąžiningai pyko, nes lengvatos buvo dalinamos po krizės, kai visiems vietiniams verslininkams buvo pakelti mokesčiai, buvo sakoma, kad reikia susiveržti diržus ir gelbėti valstybę, o kai kam buvo padalinta lengvatų. Manau, jei lengvatų, mažesnių mokesčių būtų davę visiems, niekas nebūtų per daug pykę. Lygiai taip pat, kai kalbam apie mažesnį PVM mėsai, pienui ar kėdėms – taip, tai būtų naudinga ir įmonėms, ir vartotojams. Tas argumentas yra teisingas, bet kodėl apibrėžti, kad tik mėsai, pienui ar kėdėms? Kodėl negalima mažesnio PVM taikyti visoms prekėms?

Pramonininkų konfederacija: eksportas auga, šalį vis dažniau atranda tolimiausi Europos kaimynai

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atliktas detalus Lietuvos eksporto 2016 m. pirmojo pusmečio būklės tyrimas rodo, kad šiemet eksportas išlaiko augimo trajektoriją, pastebimos naujos ryškiausios tendencijos Lietuvos turizmo sektoriuje. Lietuviškos kilmės prekių (be naftos produktų) eksportas pirmąjį šių metų pusmetį išaugo 3,9 proc., kai 2015 metais eksporto plėtra siekė 2,6 proc. Nominalus eksporto prieaugis šiemet siekia 194 mln. eurų – tai reiškia, kad per pirmus šešis šių metų mėnesius eksporto augimas sudarė daugiau nei 70 proc. viso 2015 m. prieaugio. Lietuvos eksportuotojai šiemet ir toliau didina pardavimų apimtis išorės rinkose. ES rinkoje vis didesnį dėmesį šalies verslas skiria Skandinavijos regionui, tuo tarpu didėjantis spaudimas konkurencingumui jau pradėjo kenkti eksporto į Centrinę Europą rezultatams. Dėl ekonominių sankcijų, vyraujančių recesinių tendencijų ir pardavimų perskirstymo į kitas rinkas ir toliau matome ženklų eksporto srautų mažėjimą į NVS regioną. Eksportas į naujas rinkas laipsniškai didėja, tačiau nemaža dalimi tai vis dar galima paaiškinti tik atskirų segmentų sėkme, bet ne tvaria eksporto plėtra“, – sako Aleksandras Izgorodinas, LPK Užsienio ryšių ir paslaugų verslui departamento direktorius. Lyginant su 2015 m. eksporto rodikliais, šiemet matomos kelios pagrindinės tendencijos. Pirma, neigiamai nustebino eksporto rodikliai „namų“ laikoma ES rinkoje – pirmąjį šių metų pusmetį eksportas į ES rinką visiškai neišaugo, o priešingai – susitraukė 0,5 proc. arba 21 mln. eurų. Didžiausios įtakos tokiam rezultatui turėjo itin prasti eksporto rodikliai centrinėse ES rinkose – Vokietijoje ir Prancūzijoje, kur eksportas sumažėjo atitinkamai 10,5 ir 3,7 proc. arba iš viso 84 mln. eurų. Tačiau eksporto nuosmukį į Vokietijos ir Prancūzijos rinkas kompensavo ženklus – 88 mln. eurų – eksporto prieaugis į Skandinavijos regioną. Pasak A.Izgorodino, pastarųjų kelerių metų eksporto rodikliai rodo, kad net ir ES regione vyksta tam tikra Lietuvos eksporto srautų diversifikacija, o Lietuvos verslas deda vis daugiau pastangų didinti pardavimus Skandinavijos valstybėse. Tikėtina, kad tam tikros įtakos tokiai diversifikacijai turi ir didėjantis spaudimas Lietuvos verslo konkurencingumui, ypač dėl per sparčiai kylančių darbo kaštų, dėl ko mūsų verslas vis labiau fokusuojasi į aukštesnės perkamosios galios valstybes. „Visgi aštrėjanti įtampa darbo rinkoje, spartus darbo užmokesčio augimas ir stagnuojančios investicijos kelia grėsmę šalies verslo konkurencingumui ir jau netolimoje ateityje gali riboti tolesnę eksporto plėtrą į ES rinką. Pavyzdžiui, šių metų pirmąjį pusmetį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, investicijos pramonėje sumažėjo 11 proc., kai vidutinis darbo užmokestis gamyboje šiemet išaugo beveik dešimtadaliu, – teigia LPK atstovas. – Šie skaičiai puikiai iliustruoja didėjantį konkurencingumo spaudimą šalies eksportuotojams. Jeigu investicijos nepradės vytis kylančių darbo kaštų, gauti naujus užsakymus ES rinkoje Lietuvos verslui bus vis sunkiau“. Visgi aštrėjanti įtampa darbo rinkoje, spartus darbo užmokesčio augimas ir stagnuojančios investicijos kelia grėsmę šalies verslo konkurencingumui ir jau netolimoje ateityje gali riboti tolesnę eksporto plėtrą į ES rinką. Šiemet ir toliau matomas eksporto srautų mažėjimas į NVS rinką – pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas į NVS regioną susitraukė 17,3 proc. ir vien per pirmąjį šių metų pusmetį eksporto netekimai NVS regione sudarė apie 50 mln. eurų. Dėl makroekonominių ir geopolitinių priežasčių eksportas į Rusiją šiemet sumažėjo 15 proc. arba 20 mln. eurų. „Turint galvoje itin prastus praėjusių metų eksporto rezultatus, kai eksportas į NVS šalis susitraukė 36 proc., tolesnis ženklus eksporto srautų mažėjimas šiek tiek stebina. Tokie rezultatai gali būti ne tik sankcijų ir recesijos daugelyje NVS valstybių pasekmė, bet ir pardavimų perskirstymo į kitas eksporto rinkas rezultatas,“ – svarsto A.Izgorodinas. Iš pagrindinių eksporto rinkų NVS regione pasidžiaugti galima nebent eksporto rezultatais Baltarusijoje, kur eksporto apimtys, lyginant su praėjusiais metais, liko nepakitusios. Eksporto rodikliai į naujas rinkas kol kas vertintini skirtingai. Eksporto apimtys į Aziją išaugo penktadaliu, o į Šiaurės Amerikos regioną padidėjo 14 proc. Bendrai Azijos ir Šiaurės Amerikos rinkos prisidėjo 40 mln. eurų prie bendro eksporto augimo, kas yra išties neblogas rezultatas. Tačiau detaliau analizuojant eksporto rodiklius į naujas rinkas, ryškaus eksporto proveržio nematyti, tai galima laikyti atskirų pramonės segmentų sėkme. Pavyzdžiui, šiemet eksporto apimtys į JAV išaugo 43,8 mln. eurų, tačiau tokį prieaugį lėmė daugiausia chemijos pramonės segmentas (49 mln. eurų prieaugis, ypač ryškus – trąšų, neorganinių chemikalų ir įvairių chemijos produktų kategorijose). Tuo tarpu kitose segmentuose matomas tik labai nežymus prieaugis. Panašios tendencijos vyrauja ir Azijos regione – nors eksportas į Aziją šiemet padidėjo 27 mln. eurų, daugiausia tokį prieaugį lėmė puikūs eksporto rezultatai Japonijos rinkoje, kur eksportas augo 33 mln. eurų, o dalį kitų Azijos valstybių eksporto apimtys nežymiai mažėjo. Japonijos atveju tokį eksporto prieaugį lėmė ženkliai padidėjęs tabako gaminių eksportas (+32,5 mln. eurų). Panašias tendencijas galima įžvelgti ir eksporto į Kiniją rezultatuose: šiemet eksporto apimtys į Kiniją padidėjo 16 proc. arba 6,2 mln. eurų. Ypač geri rezultatai matomi maisto produktų segmente (+1,5 mln. eurų), tačiau prieaugį šiame segmente vėlgi lėmė vienos kategorijos – vaisių ir riešutų – 1,47 mln. eurų siekęs prieaugis. „Galima tikėtis, kad artimiausiu metu matysime labiau diversifikuotą maisto produktų eksporto proveržį į Kinijos rinką, kadangi visai neseniai Kinijos akreditavimo ir sertifikavimo administracija suteikė teisę Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms pradėti pieno produktų eksportą į Kiniją“, – sako A.Izgorodinas. Užsieniečių susidomėjimas Lietuva ir toliau auga – tai rodo Statistikos departamento duomenys ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atlikta analizė. Pastebimos naujos ryškiausios tendencijos Lietuvos turizmo sektoriuje: mūsų šalį vis dažniau atranda tolimiausi Europos kaimynai – portugalai, ispanai, italai, tebesitęsia ir neįtikėtinas svečių iš Japonijos skaičiaus augimas, o pastaruosius dvejus metus mažėjęs turistų iš Rusijos skaičius Lietuvoje buvo pradėjęs vėl augti. „Baigiantis vasarai – aktyviausiam turizmo laikotarpiui – norisi „suskaičiuoti viščiukus“. Nors einamojo mėnesio statistika dar nepateikta, tačiau pirmų dviejų ketvirčių statistikos rezultatai patvirtina augantį į Lietuvą atvykstančių turistų skaičių. Matome, kad be turistų iš kaimyninių ir Lietuvą jau ne pirmus metus mėgstančių šalių, vis daugiau keliautojų atvyksta iš Japonijos, Portugalijos, Ispanijos, Italijos. Taigi keletą metų nuosekliai mažėjusį turistų srautą iš Rusijos su kaupu kompensuoja kitų šalių keliautojai“, – sako Ugnė Radžiūnaitė, LPK Ekonominės ir socialinės verslo aplinkos skyriaus ekspertė. Statistikos departamento duomenimis, I-ąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje apsistojusių užsieniečių skaičius nuosekliai didėjo, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Per pirmus tris šių metų mėnesius šis skaičius išaugo 11,5 proc. Turizmo informacijos centrai taip pat džiaugiasi lankytojų iš užsienio gausėjimu: šių metų balandžio–birželio mėnesiais juos aplankė 14,5 proc. daugiau užsieniečių nei 2015 m. antrąjį ketvirtį. Lietuvą vis dažniau atranda tolimiausi Europos kaimynai – portugalai, ispanai, italai. Pastaraisiais metais atvykstančiųjų iš šių šalių skaičius nuosekliai ir ženkliai didėjo: portugalų turistų skaičiaus augimas per pastaruosius dvejus metus siekė net 127 proc., ispanų turistų skaičius nuo 2013 m. išaugo 37 proc., o italų 2015 m. atvyko 41 proc. daugiau, lyginant su 2013 m. duomenimis. Tebesitęsia neįtikėtinas svečių iš Japonijos skaičiaus augimas. 2015 m. į Lietuvą atvykusių japonų skaičius (21 tūkst. turistų) sudarė panašiai tiek, kiek sulaukėme svečių iš šių artimų Europos šalių kartu sudėjus: Airijos, Austrijos, Slovakijos ir Slovėnijos. 2016 m. pirmąjį ketvirtį ši tendencija išlieka. Jei Japonijos turistų skaičius ir toliau panašiai augs, tuomet 2020 m. sulauksime jų apie 135 tūkst., t. y. kiek daugiau nei šiuo metu sulaukiame iš kaimyninės Lenkijos. Kaip rodo statistika, lankytojų iš Rusijos Lietuva 2015 m. sulaukė 72,5 tūkst. mažiau nei metais anksčiau, tačiau beveik tris kartus daugiau nei šis netekimas sulaukėme turistų iš kitų šalių. Pastebėta, kad per dvejus pastaruosius metus 39 proc. sumažėjęs turistų iš Rusijos skaičius Lietuvoje buvo pradėjęs vėl augti: 2016 m. I-ąjį ketvirtį Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsigyveno 0,7 proc. daugiau rusų lankytojų nei tą patį ketvirtį prieš metus. Pasak U. Radžiūnaitės, tokią situaciją galėjo lemti tai, kad Rusijos rublio vertei kylant iš neregėtų žemumų ir didėjant jos gyventojų perkamajai galiai, rusai įgavo pasitikėjimo ekonomika bei optimistiškiau planavo savo išlaidas. Tačiau šių metų antrąjį ketvirtį rusų turistų srautas vėl buvo mažesnis nei 2015 m. antrąjį ketvirtį. Bendrai per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos apgyvendinimo įstaigos sulaukė 1,9 proc. mažau rusų turistų nei 2015 m. pirmąjį pusmetį. 2016 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos apgyvendinimo įstaigos jau priėmė 652,67 tūkst. užsieniečių. Tai yra 11 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Lietuvos pramoninkų konfederacijos ir www.verslaspolitika.lt inf. Gintauto Kniukštos nuotrauka.

Top