Jūs esate
Pagrindinis > Verslas

Pasikeis papildomais leidimais su Uzbekistanu, „Rail Baltica“ pirmą etapą sėkmingai įgyvendinusi Lietuva imasi antro svarbaus žingsnio

Lietuva ir Uzbekistanas pasikeis papildomais leidimais, skirtais vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, stiprins dvišalę partnerystę transporto srityje ir kartu spręs vežėjams aktualius klausimus. Šie trys pagrindiniai susitarimai buvo priimti Susisiekimo ministerijoje įvykusiame bendrame Lietuvos ir Uzbekistano komisijos posėdyje dėl tarptautinio krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis. „Susitikime priimti dvišaliai sprendimai leis Lietuvos ir Uzbekistano vežėjams aktyviau plėtoti tarptautinius krovinių vežimus kelių transportu, sudarys palankesnes sąlygas abiejų valstybių prekybiniams ryšiams“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Susitarta, kad dar šiemet Lietuvai papildomai bus perduota 100 leidimų, skirtų tarptautiniam krovinių vežimui iš/į trečiųjų (-iąsias) šalių (-is), Uzbekistanui – 100 tranzitinių leidimų. Posėdyje aptartos ir preliminarios leidimų kvotos 2017 m. Komisija taip pat numatė dvišalės partnerystės transporto srityje perspektyvas, susitarė glaudžiai bendradarbiauti vežėjams aktualiais klausimais ir nuo šiol bendrus posėdžius rengti reguliariai. Šis posėdis – tai pirmasis oficialus susitikimas po to, kai 1997 m. Lietuvos ir Uzbekistano Vyriausybės pasirašė susitarimą dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežimų tarp Lietuvos ir Uzbekistano bei tarp Lietuvos, Uzbekistano ir trečiųjų šalių. Tuo tarpu projekto „Rail Baltica“ pirmą etapą sėkmingai įgyvendinusi Lietuva pirmoji iš trijų Baltijos šalių imasi ir antro svarbaus žingsnio – pradeda europinės vėžės geležinkelio linijos tiesimą nuo Kauno iki Lietuvos/Latvijos valstybių sienos. „Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdybai pritarus, pradedami rangos darbai „Rail Baltica“ ruože Jiesia–Rokai. Lapkričio mėnesį taip pat numatome skelbti rangos darbų konkursą europinei geležinkelio vėžei atkarpoje Rokai–Palemonas–Kaunas įrengti. Viešųjų pirkimų dokumentai parengti ir baigiami derinti su atsakingomis institucijomis“, – sako susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas. Projekto rangos darbams ir rangos darbų techninei priežiūrai atlikti iš viso numatyta skirti 88,27 mln. eurų. „Rail Baltica“ veiklas numatoma iš dalies finansuoti Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) transporto sektoriuje lėšomis (85 proc.). Kitą finansavimo dalį (15 proc.) planuoja skirti AB „Lietuvos geležinkeliai“. Iš pradžių bus atliekami esamo geležinkelio ruožo Rokai–Palemonas–Kaunas rekonstrukcijos darbai geležinkelio atkarpoje Kaunas–Palemonas. Po to planuojama rekonstruoti geležinkelio ruožą Palemonas–Rokai. Čia rangos darbai vyks keliais etapais – ruožuose Palemono stotis–Kauno hidroelektrinė (HE), Kauno HE ribose ir geležinkelio atkarpoje Kauno HE–Rokai. 2015 m. Lietuvoje buvo baigta 1435 mm geležinkelio vėžės statyba nuo Lenkijos/Lietuvos valstybių sienos iki Kauno centrinės stoties ir pradėti parengiamieji „Rail Baltica“ antrojo etapo darbai. Buvo pradėtas rengti europinės geležinkelio vėžės nuo Kauno iki Lietuvos/Latvijos valstybių sienos specialusis planas, strateginis poveikio aplinkai ir poveikio aplinkai šioje atkarpoje vertinimas. Šią veiklą numatoma baigti iki šių metų pabaigos. Susisiekimo ministerijos ir www.verslaspolitika.lt inf.

Trečiajį rugsėjo šeštadienį minima miškininko diena

Kamilė Katkutė Profesinės sąjungos organizatorė Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija Kiekvienais metais trečiajį rugsėjo šeštadienį minima miškininko diena. Dažnas iš mūsų net neįsivaizduoja, kokia iš tiesų yra miškininko kasdienybė. Tai darbas, trunkantis ištisus metus ir dažnai daugiau nei aštuonias valandas per dieną, ištisą savaitę. Kiekvienas miškininkas supras, jog miškas, kaip vaikas, nuolat reikalaujantis dėmesio, rūpesčio, nepaisant nei paros, nei metų laiko ir tik po keliasdešimt metų gali pasakyti, jog užauginai tinkamą, brandų ir visuomenei naudingą mišką. Svarbiausia miškininko funkcija – miško atkūrimas Pagal Valstybinio miškotvarkos instituto nustatytas kirtimų apimtis, kasmet yra iškertama dalis miškų, kuri turi būti atsodinta per trejus metus, o vėliau nuosaikiai ugdoma ir prižiūrima, kol tampa tvirtu mišku. Šiam darbui tinkamos tik kelios pavasario savaitės, tad miškininkai atidžiai ruošia sodinukus, organizuoja miškasodžius ir džiaugiasi kiekvienais metais vis gausesniu savanorių sodintojų būriu. Miškui nuolat gręsia pavojai Visi galėtume išvardinti keletą, plika akimi pastebimų pavojų, kaip antai, gaisrai, audros ar medienos vagišiai. Taip pat neatsakingi miško lankytojai, paliekantys ne tik šiukšles, bet ir smilkstančias nuorūkas ar degančias laužavietes. Tačiau miškas turi ir nematomų priešų – ligų, kurios pažeidžia medžių šaknis, kamienus ar lapiją. Būtent miškininkai atsakingai atlieka sanitarinę miško apsaugą ne tik valstybiniuose, bet ir privačiuose miškuose bei tvarko lankytojų sukeltus padarinius ir paliktas šiukšles. Miškas skirtas kiekvienam iš mūsų Viena svarbiausių miškininko pareigybių – socialinė funkciją. Tai lietuvių ypač pamėgtų rekreacinių (poilsinių ir pažintinių) zonų įkūrimas ir priežiūra. Visuomenės švietimas apie elgesio taisykles miške, pažintinių renginių bei ekskursijų organizavimas miškuose ir medelynuose. Taip pat renginiai ir stovyklos mažiesiams miško bičiuliams: inkilų kūrimo konkursas ir jų įkėlimas, gandrų parskridimo ir kitos gamtos pažinimo šventės, sėjinukų sėjimas, žvėrelių maitinimas šaltuoju metų laiku ir kita. Visa tai tam, kad kiekvienas iš mūsų galėtų pažinti ir puoselėti mišką, kaip savo namus. Miškininkas - ne tik gyvenimo būdas, bet ir kasdieninė duona Lietuvos miškai driekiasi per visą šalies teritoriją, o jų priežiūrai reikalingas gausus būrys specialistų. Visų jų dėka Lietuva 2012-tais metais buvo pripažinta geriausiai miškus saugančia ir tvarkančia valstybe pasaulyje (Jeilio (JAV) universiteto kasmetinis aplinkos gerovės indekso vertinimas). Tai ypatingai svarbios darbo vietos mūsų šalies rajonuose ir mažai apgyvendintose, tačiau miškingose teritorijose. Dideliai daliai miškininkų ši specialybė suteikia galimybę gyventi ir dirbti mėgiamą darbą net atokiausiose Lietuvos vietose, o mums rasti įspūdingiausius kraštovaizdžius ir mėgautis išpuoselėtais miško kampeliais net toli nuo namų. Todėl šią ypatingą dieną reiktų padėkoti kiekvienam miškininkui už per visą Lietuvą žaliuojančius miškus, prižiūrėtas poilsiavietes, galimybę kiekvienam drąsiai mėgautis miško suteikiamomis pramogomis ir gerybėmis bei už atsidavimą ir kantrybę ugdant, puoselėjant ir gelbstint kiekvieną, net ir mažiausią, miško plotelį ar žvėrelį. Su miškininko diena, gerbiamieji!  

Kokie baldai patinka lietuviams: sako viena, bet renkasi kita?

Rasa Keliuotytė Po būsto statybų bei remonto sezono vasarą, rudenį susikoncentruojama į interjero, apšvietimo ir būsto įrengimo sprendimus. Specialistų teigimu, šiemet norintiems būstą atsinaujinti ar įsirengti pagal naujausias tendencijas, daugelio lietuvių pamėgtą modernią klasiką geriau pamiršti – tarptautinėse tendencijose vėl stiprėja minimalistinio skandinaviško dizaino įtaka. Interjero tendencijos: funkcionalumas, demokratiškumas ir racionalumas „Pirmoje metų pusėje svarbiausiose tarptautinėse dizaino, interjero bei baldų parodose Milane, Kelne ar Stokholme buvo galima susipažinti su naujausiais, dažnu atveju net prototipiniais gaminiais bei sprendimais, kurie formuoja ilgalaikes dizaino srities tendencijas. Akivaizdu, kad vis labiau interjeruose įsitvirtina demokratiškumas ir funkcionalumas, stiprėja skandinaviško dizaino įtaka“, – sako interjero dizaineris, „Litexpo“ parodos „Baldai“ specialistams skirtos erdvės „ARCHzona“ kuratorius Vytautas Gurevičius. Jo teigimu, nors Lietuvoje pasaulinės interjero ar baldų tendencijos vartotojų lygmenyje dar nėra labai prigijusios, reikalai turėtų pradėti keistis į gerąją pusę, nes nuo šių metų ne tik Lietuvos vartotojai, bet ir rinkoje dirbantys gamintojai, prekybininkai bei specialistai, su naujausiomis tendencijomis ir sprendimais galės susipažinti anksčiau nei įprasta. „Svarbiausia baldų, interjero dizaino sprendimų paroda „Baldai“ parodų ir kongresų centre „Litexpo“ nuo šiol vyks spalio pradžioje, po svarbiausių užsienio parodų. Žinoma, baldai ir interjero sprendimai – tai ne plaukų spalva ar rūbų modelis, per metus drastiškai nepasikeičia, bet jei kam glosto širdį faktas, kad įsigis tikrai naujausio modelio baldus – tai dabar tam atsiranda dar daugiau galimybių,“ – sako V.Gurevičius. Eksportuojame gaminius, bet ne kūrinius? Kad tokią galimybę parodos lankytojai tikrai turės, patvirtina ir gamintojai. „Lino baldų“ pardavimų skyriaus vadovė ir prekės ženklo L.A.R.A. įkūrėja Rasa Andre sako, kad įmonės stende šiemet vyraus gaminiai bei sprendimai, įkvėpti išimtinai naujausių Milano baldų parodoje matytų tendencijų. Pasak jos, Lietuvos baldų gamintojai labai aiškiai atskiria eksportui skirtus gaminius, bei tuos, kurie skirti vidaus rinkai. Taip yra ne tik todėl, kad skiriasi statistinio lietuvio ir europiečio skonis. „Priežastis paprasta – eksportuojame ne savo kūrinius, neturime nuosavų, tendencijas formuojančių ir eksportui skirtų produktų. Į užsienio rinkas teikiame gaminius, kurie atliepia tos rinkos poreikius, ir jie tikrai nebūtinai sutampa su tuo, kas tinka vidaus rinkai. Gaminame kitiems todėl ir taikomės prie diktuojamų tendencijų, rinkų ir užsakymų. Lietuvoje gaminami baldai irgi turi savo nišą, jie atitinka mūsų rinkos poreikius“, – aiškina R. Andre. Tuo tarpu Darius Sakalauskas, Šiauliuose įsikūrusios skandinaviško stiliaus baldus gaminančios ir 99 proc. jų eksportuojančios įmonės „Vilmers“ direktorius, teigia, kad ir Lietuvoje tendencijos keičiasi. „Jaučiame išaugusį poreikį ir susidomėjimą skandinaviško stiliaus baldais. Todėl priėmėme sprendimą atidaryti savo saloną Vilniuje bei dalį gaminių parduoti vidaus rinkoje. Pardavinėsime tą patį, ką ir eksportuojame, juo labiau, kad dalis pirkėjų jau dabar perka skandinaviškus baldus net nežinodami, kad iš tiesų jie pagaminti Lietuvoje“, – pokyčius rinkoje aiškina „Vilmers“ vadovas. Lietuvių interjerai: šnekame viena, bet renkamės kita Lietuvoje didžiausią dalį savo produkcijos parduodančios įmonės „Magrės baldai“ atstovas sako, kad gana aišku, ką Lietuvos pirkėjai iš tiesų mėgsta, kokius interjero sprendimus renkasi. „Jau dvidešimt metų gaminame baldus daugiausiai vidaus rinkai, todėl esame išanalizavę pirkėjo profilį, žinome kokias spalvas, faktūras, audinius renkasi lietuviai, kas jiems patinka. Paradoksas: daugelis lietuvių turbūt sakytų, kad jiems patinka skandinaviškas, minimalizmu dvelkiantis interjeras, bet tai nėra tiesa. Galbūt pasiskolinamos tam tikros detalės, smulkūs elementai, bet tikrai nedominuoja nuosaiki skandinaviška stilistika. Lietuviams vis dar svarbu prabanga, saikingas puošnumas. Tad mūsų siūlomi baldai sujungia abi tendencijas“, – aiškina „Magrės baldų“ marketingo skyriaus vadovas Evaldas Kondrotas. Tai, kad iš tiesų lietuvių skonis kiek eklektiškas ir mėginama suderinti sunkiai suderinamus dalykus, pritaria ir interjero dizaineris V.Gurevičius. „Esame pakankamai inertiški, pirmenybę vis dar teikiame moderniai klasikai. Net ir naujai kuriamuose lietuvių interjeruose dominuoja šiek tiek snobiški, sunkūs baldai, puošnūs ar blizgūs audiniai, perteklinis dekoras. Ir, deja, tai nereiškia gero skonio, negarantuoja prabangos“, – aiškina specialistas. Tuo tarpu įmonės „Vilmers“ vadovas teigia stebintis, kad tendencijos keičiasi.„Vis dažniau žmonės susimąsto apie funkcionalumą ir margų audinių sofos su miegamaisiais mechanizmais užleidžia vietą kokybiškiems, savo funkciją gerai išpildantiems baldams. Skandinavijoje įprasta manyti, kad jei ant sofos gali ir sėdėti, ir miegoti, tai iš tiesų nei vieno iš šių dalykų negali daryti tikrai gerai. Lietuviai, panašu, pamažu irgi perima šį požiūrį“, – aiškina D.Sakalauskas. „Lino baldų“ pardavimų skyriaus vadovės R.Andres teigimu, lietuvio skonis bando aprėpti net tris kriterijus vienu metu: kokybę, prabangą ir nuosaikumą. „Vis dar vyraujanti tendencija lietuvių interjeruose – itališkas modernas. Taip pat pradedame jaukintis skandinavišką stilių. O iš tiesų esame kažkur tarp italų, vokiečių ir skandinavų. Mums vis dar labai imponuoja vokiška kokybė, prabangus itališkas dizainas ir skandinaviškas minimalizmas“, – tendencijas reziumuoja R.Andre. Parodoje „Baldai“: naujienos, tendencijos ir inovacijos Spalio 6-9 d. parodoje „Baldai“ lankytojai, gamintojai ir specialistai galės susipažinti ne tik su siūloma produkcija, apšvietimo, apdailos sprendimais, bet ir interaktyviai kurti patys. Trečią dešimtmetį sėkmingai veikianti paroda kuria ryšius tarp baldų dizaino, gamybos ir verslo, kasmet suburia baldų gamintojus ir pardavėjus iš Lietuvos ir užsienio, demonstruoja naujausias baldų gamybos ir interjero dizaino tendencijas specialistams bei galutiniams vartotojams, besidominantiems naujovėmis baldų rinkoje. Kartu parodoje demonstruojamos baldų ir medienos pramonės technologijos ir įrengimai, apdailos medžiagos ir priemonės. Parodoje šiais metais dalyvaus per 100 įmonių iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, savo idėjas pristatys jaunieji dizaineriai. Paroda „Baldai“ vyks spalio 6-9 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO.  ...

VMVT vadovas prašo, kad slapta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pažyma būtų paviešinta

„Ką reiškia ta ypač slapta STT pažyma? Ar VMVT yra koks nors strateginis objektas? Juk slaptumas kaip tik gimdo korupciją, nepasitikėjimą valstybe. Todėl aš labai norėčiau, kad tie pažymoje neva esantys mano pokalbiai būtų paviešinti. Tikiu, kad tie žmonės, su kuriais esu bendravęs, sutiktų“, - interviu dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė J. Milius. Jis teigė planavęs nuo Naujųjų metų išvažiuoti ir imtis darbo tarptautinėje organizacijoje, tačiau kaltinimai korupcija šiems planams labai pakenkė. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Jonas Milius sako norintis, kad slapta Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pažyma, kuri turėjo įtakos Vyriausybės sprendimui nepritarti jo veiklos ataskaita, būtų paviešinta. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius LR Vyriausybėje pristatė 2015 – 2016 m. (01-08 mėn.) savo veiklos ataskaitą. Vyriausybė  ją įvertino neigiamai. Iš pareigų atleidžiamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius nebuvo supažindintas su papildoma teisėsaugos medžiaga, kurią Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) perdavė Ministrų Kabinetui. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė yra įpareigota parengti Vyriausybės nutarimą dėl J. Miliaus atleidimo bei pateikti jį kitam Ministrų Kabineto posėdžiui. Premjero teigimu, atleisti J. Milių nuspręsta ne tik įvertinus jo ataskaitą, bet ir gavus papildomų duomenų iš teisėsaugos. VMVT – viena pirmųjų ES valstybinės kontrolės institucijų, reorganizuotų ir pertvarkytų taip, kad visą maisto gamybos ir tiekimo vartotojams procesą būtų galima kontroliuoti efektyviai, išvengiant ilgai trunkančio biurokratinio kelių kontrolės institucijų bendravimo. Tokį kontrolės modelį pavyzdiniu pripažino Pasaulio bankas, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija, Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. VMVT buvo pirmoji ES maisto ir veterinarinės kontrolės institucija, 2006 m. įdiegusi bei Vokietijos akreditacijos biure akreditavusi tarptautinio ISO kokybės vadybos standarto reikalavimus atitinkančią kokybės vadybos sistemą. 2015 m. VMVT veiklą vertinę Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, ekspertai pabrėžė, kad VMVT savo integracijos lygiu ir taikomomis veiklos praktikomis lenkia ne tik kitas kontrolės institucijas šalyje, bet yra gerokai aukščiau bendro kitų ES valstybių analogiškų institucijų lygio. VMVT – trečia pagal dydį Lietuvoje ūkio subjektų priežiūrą vykdanti institucija, valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę atliekanti daugiau kaip 200 tūkst. ūkio subjektų (prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse, gyvūninio ir negyvūninio maisto gamybos įmonėse, pienininkystės ūkiuose, gyvūnų laikymo vietose, pašarų, veterinarinių vaistų gamybos įmonėse ir kt.). Kasmet VMVT inspektoriai atlieka apie 70 tūkst. patikrinimų, ištiria per 2,5 tūkst. vartotojų skundų ir suteikia daugiau kaip 4 tūkst. konsultacijų verslui. Be to, kasmet atliekama daugiau 1 mln. laboratorinių tyrimų, patikrinama apie 90 tūkst. siuntų, importuojamų į ES teritoriją, vežamų tranzitu ir laikomų muitinės sandėliuose. Pasak direktoriaus, Lietuvoje pagal atliktus laboratorinius tyrimus net 99 % maisto produktų yra saugūs, šis rodiklis 2 % aukštesnis už ES valstybių vidurkį (97 %). VMVT kontrolė organizuojama ir atliekama pagal principą, kad maisto sauga žmonių sveikatai – besąlygiškas prioritetas. Per kelerius metus pavyko lietuviškiems maisto produktams atverti net 170 pasaulio rinkų. 2015 m. suderinta 14, šiais metais – 6 veterinarijos sertifikatai. VMVT vykdo efektyvias afrikinio kiaulių maro (AKM) prevencijos ir kontrolės programas, dėl to pasiektas geografinis užkrato zonos stabilumas, t. y. nuo 2015 m. šalyje AKM neišplito nei į vieną naują rajoną. 2015-2016 m. protrūkių stambiuose komerciniuose ūkiuose pavyko išvengti ir iki minimumo sumažinti nuostolius, patiriamus dėl AKM židinių likvidavimo. J.Milius pabrėžė, kad per ataskaitinį laikotarpį derybose su EK pasiekti svarbūs susitarimai – priklausomai nuo AKM situacijos Lietuvos regionams leidžiama taikyti skirtingo griežtumo apribojimus, padidintas AKM prevencijos ir likvidavimo priemonėms finansavimas, nustatytos išmokos už priverstinį kiaulių išskerdimą, šernų gaišenų surinkimą ir jų populiacijos mažinimą priežiūros zonose. 2015 m. VMVT gautas patvirtinimas, kad Lietuvoje nėra galvijų tuberkuliozės, leukozės ir bruceliozės, o 2016 metų I pusmetį – pripažinimas dėl gyvūnų spongiforminės encefalopatijos nebuvimo. Šių pasiekimų dėka sumažintas privalomų tyrimų skaičius ir kasmet sutaupoma daugiau kaip 1 mln. eurų biudžeto lėšų. Didelis dėmesys 2015 – 2016 m. skiriamas vaikų maitinimo kokybei ugdymo įstaigose, efektyviai tiriami maisto klastočių, kontrabandos ir nelegalios maisto tvarkymo veiklos atvejai. 2015 m. uždrausta realizuoti 1 735 t, 2016 m. sausio – rugpjūčio mėn. – per 119 t įvairių maisto produktų. Direktoriaus teigimu, nuolat tobulinami vidaus ir valstybinės ūkio subjektų kontrolės metodai. 2015 m. pradėta taikyti viena iš efektyviausių priemonių kovojant su korupcijos pasireiškimo rizikomis – kryžminių ir rotacinių ūkio subjektų patikrinimų tvarka, kuriai įsigaliojus atlikti 155 tokie patikrinimai. Dėl jų rezultatų atlikti 24 tarnybiniai tyrimai, 13 atvejų darbuotojams paskirtos tarnybinės ar drausminės nuobaudos. 2016 m. VMVT pirmoji Lietuvoje ėmė taikyti naujovę ¬– ūkio subjekto patikrinimo klausimynai pildomi planšetiniuose kompiuteriuose su į diegta specialia mobiliąja aplikacija. VMVT – tarptautiniu lygiu vertinama organizacija. 2014 -2016 m. VMVT įgyvendino 8 tarptautinius projektus, iš viso yra laimėjusi 14 tarptautinių projektų. VMVT veiklą nuolat vertina nepriklausomi išorės auditai: 2015–2016 m. jų VMVT atlikta net 17. 2015 Europos Komisijos Maisto ir veterinarijos tarnybos (FVO) auditoriai vertinę ekologiškų produktų rinkos valstybinę kontrolę, pripažino, kad kontrolė vykdoma tinkamai. Be to, 2016 m. STT korupcijos prevencijos valdybos patikrinimo išvadose teigiama, kad VMVT įtvirtintas reglamentavimas dera su Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais ūkio subjektų veiklos priežiūros principais, rizikos vertinimu pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiūros gairėse įtvirtintais bendraisiais reikalavimais ir rekomendacijomis. Pabrėžta ir tai, kad VMVT taikomas teisinis reglamentavimas sukuria tinkamas teisines prielaidas priežiūros proceso skaidrumui užtikrinti, taikyti vienodus priežiūros standartus ir veiksmus atskirų ūkio subjektų atžvilgiu, mažina prielaidas korupcijai pasireikšti. Direktorius akcentavo, kad VMVT patikrinimų vykdymo ir poveikio priemonių taikymo funkcijos yra aiškiai atskirtos, kas leidžia teikti kontroliuojamiems ūkio subjektams konsultacijas, išaiškinti reikalavimus ar organizuoti mokymus. Dėl šios priežasties VMVT Ūkio ministerijos įvardijama kaip viena pažangiausių valstybinę kontrolę vykdančių institucijų, kurios įdiegta ūkio subjektų tikrinimo ir rizikos vertinimo sistema pateikiama gerosios praktikos pavyzdžiu. www.verslaspolitika.lt...

Prezidentė pasirašė darbo santykius liberalizuojantį naująjį Darbo kodeksą

www.verslaspolitika.lt Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien pasirašė darbo santykius liberalizuojantį naująjį Darbo kodeksą ir jį lydinčių įstatymų pataisas. Už tai, kad įstatymas būtų priimtas be Respublikos Prezidentės teiktų pataisų, balsavo 74 Seimo nariai, prieš – 39, susilaikė 10 parlamentarų. Seimas naująjį Darbo kodeksą priėmė birželio 21 d. Jis kartu su lydimaisiais teisės aktų pakeitimais yra vienas iš septynių naujojo socialinio modelio sukūrimo paketų, kuriuo numatoma tobulinti darbo santykių reglamentavimą . Prezidentė siūlė pataisyti 22 nuostatas iš 260 Darbo kodekso straipsnių, kad balansas tarp darbdavio interesų ir darbuotojų apsaugos būtų atkurtas, išsaugant esmines darbo santykių reformai būtinas nuostatas. Naujasis Darbo kodeksas įsigalios 2017 m. sausio 1 d. „Šį Seimo sprendimą įvertins rinkėjai“, – trumpą D.Grybauskaitės poziciją portalui lrytas.lt perdavė Prezidentūros spaudos tarnyba. Naujasis darbo kodeksas laimėjo nemažu skirtumu. A.Butkevičius prezidentę ragina sėsti prie stalo Premjeras po balsavimo Seime aiškino, kad tikėjosi prezidentės veto atmetimo, tačiau to nereikėjo sukurti. „Manau, kad tokie įstatymai ir projektai labai reikalingi Lietuvai, kad būtų konkurencinga ir tokioje valstybėje žmonės galėtų būti laimingi. Čia mano, kaip ekonomisto, nuostata, kad žmogus būtų laisvas ir galėtų darbą pasirinkti ten, kur nori. Reikia sudaryti sąlygas, kad jis galėtų konkuruoti“, – sakė premjeras. Pasiteiravus, ar tai nepablogins santykių su prezidente, premjeras teigė, kad yra pasiruošęs rasti kompromisą. „Esu nusiteikęs visas problemas spręsti susėdus už stalo. Tikrai, niekada nesu tas žmogus, kuris norėčiau kovoti. Aišku, niekada neleisiu, kad būčiau menkinamas kaip žmogus arba pašiepiamas. Kai aiškinama, kad Vyriausybė yra neįgali, kai kada man būna gėda, susitikus su kitais ministrais iš kitų valstybių. Mes matome, kad TVF vertinimas, jei kalbėtume apie ekonominį tvarumą Lietuvoje yra teigiamas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vertinimas yra analogiškas. Taip pat ES komisijos vertinimas yra analogiškas. Tai kodėl mes kai kada patys menkiname savo šalį, kai turėtume parodyti pranašumus ir pasiekimus?“, – klausė premjeras. Premjeras kalbėjo, kad ruošiant tokį didžiulį socialinį modelį su 44 įstatymo projektais tikrai neišvengta ir klaidų. Premjeras teigė, kad tokių klaidų yra apie dvyliką ir jis gali jas išvardinti. Ką taisysite? „Abejojame dėl darbo sutarties sąlygų. Jos aiškinamos darbuotojų naudai. Po to dėl pensijinio amžiaus žmonių, kad per mažai išeitinių kompensacijų atleidžiamiems iš darbo. Išeitinių kompensacijų dydis yra prailgintas. Nenustatytos apimties darbo sutartis galima sudaryti tik su apdraustaisiais socialiniu draudimu asmenimis. Jei atsiras dar kažkokių pasiūlymų – esame atviri ir pasiruošę apie tai diskutuoti. Svarbiausia, kad mes pasiūsime signalą, kad mes einame ta linkme ir darbo santykius darome lanksčiais. Darbo užmokestis vien per antrąjį ketvirtį pakilo 8,1 proc. Tai reikalauja naujų iššūkių“, – sakė A.Butkevičius. Pasiteiravus, kada bus taisoma, ar šis Seimas dar spės, premjeras sakė: „Šios pataisos jau rytoj bus registruotos. Viską darysime kad suspėtume, nes kitu atveju, procedūriškai viskas būtų labai ilgai užsitęsę“. Pasak premjero, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė kalbėjo apie galimybę pataisas dėl DK būtų galima priimti dar spalio pabaigoje....

Ukrainos specialistai perima Lietuvos patirtį

Šią savaitę Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT) lankosi  Ukrainos valstybinės maisto saugos ir vartotojų apsaugos tarnybos ekspertai. Specialistų delegacija atvyko pagal Europos Sąjungos (ES) Dvynių projektą „Parama įgyvendinant sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių įsipareigojimus pagal ES ir Ukrainos asociacijos susitarimą“. Svečiai buvo supažindinti su VMVT vykdoma valstybine kontrole gyvūnų sveikatingumo ir gerovės bei maisto saugos srityse, šios kontrolės pagrindiniais principais, institucijos struktūra. Didelis dėmesys buvo skiriamas šalutinių gyvūninių produktų (ŠGP) rinkimo, gabenimo, apdorojimo, perdirbimo ir sandėliavimo klausimams. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute Ukrainos ekspertai domėjosi gyvūninės kilmės laboratorinių mėginių tiriamųjų duomenų rinkimu ir analize, skerdenų ir rastų negyvų gyvūnų mėginių šalinimo problemomis, dalyvavo diskusijose. Delegacija stebėjo gyvulių skerdimą UAB „Utenos mėsa“ skerdykloje, Alantos technologijos ir verslo mokykloje susipažino su biodujų jėgainės veikla, UAB „Biodegra“ galėjo įvertinti atliekų tvarkymo sistemą. Taip pat  numatyti vizitai į šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo įmonę UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, Klaipėdos VMVT ir UAB ,,Mars Lietuva“ Gargžduose. „Įsibėgėjus Europos Sąjungos (ES) Dvynių projekto įgyvendinimo darbams, Ukrainos kolegos mokomi ir konsultuojami valstybinių maisto ir pašarų laboratorijų modernizavimo, pažangesnių laboratorinių tyrimų metodų diegimo ir kitais klausimais. Džiaugiamės, kad galimybė perduoti mūsų integracijos į ES procesą patirtį patikėta mums. Tai labai svarbus mūsų šalies maisto ir veterinarijos kontrolės įvertinimas. Esu įsitikinęs, kad šis bendradarbiavimas bus efektyvus ir naudingas ne tik Ukrainos, bet ir mūsų specialistams“, – komentavo VMVT direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas. Šis Dvynių projektas pradėtas įgyvendinti šių metų sausio mėnesį. Tai septintas tarptautinis projektas, kurį laimėjo VMVT. Šį kartą projekto partneriai – Italijos G. Caporale zooprofilaktikos institutas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir www.verslaspolitika.lt inf....

Nutyli mokesčių politiką, bet žada gyvenimą kaip Airijoje

LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos planas, nors parašytas romanų mėgėjams, yra pats ambicingiausias ir skatina kalbėti, kaip siekti valstybės gerovės tikslų, LRT RADIJUI sako politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas. Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka mano, kad plane remiamasi kai kuriais senais ir nevykusiais konservatorių „arkliukais“, o pažadą gyventi kaip Airijoje reikia keisti lygiavimusi į artimesnes, pavyzdžiui, Skandinavijos, šalis. Siūlo vytis ne Airiją, o Suomiją Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) planas, nors parašytas romanų mėgėjams, yra pats ambicingiausias, sako politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas. Konservatorių programa, anot jo, išsiskiria tuo, kad pasako ne tik tai, ką norima pasiekti, bet ir tai, ko trūksta daugelyje kitų, – kaip galima tai pasiekti. Tai, pasak apžvalgininko, labai svarbu, nes tuomet galima ginčytis: „Kai kas gali sakyti, kad toks būdas nerealus, kitiems atrodys, kad bus per dideli socialiniai nuostoliai, kiti manys, kad tai ekonomiškai nepagrįsta. Atsiranda kalbėjimo tema, kaip galima pasiekti valstybės gerovės tikslų.“ Socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka mano, kad TS-LKD pažadas 2021 m. gyventi kaip Airijoje – senas, nelabai vykęs konservatorių „arkliukas“. „Mažai informuotiems pasakysiu, kad Airijos BVP vienam gyventojui sudaro 140 proc. ES vidurkio, o tai beveik du kartus daugiau nei Lietuvos“, – aiškina Vilniaus universiteto profesorius. Jo teigimu, į Airiją atėjo daug investuotojų, kurie organizuoja gamybą, paslaugas, tad ir didelę pelno dalį išsiveža, todėl šis modelis nėra toks geras, kuriuo būtinai reikia sekti. Kitas svarbus dalykas, kaip teigia R. Lazutka, Airijos modelio sekimas: „Tai buvusi britų kolonijos dalis, ten išsivystę ryšiai su anglų kalba, britiška mokymo sistema, paveldėta daug kitų dalykų. Siūlau pažvelgti arčiau – į šalis, kurios tarpukariu buvo panašaus lygio kaip Lietuva, bet padarė itin didelį šuolį, pavyzdžiui, Suomija.“ R. Lazutka pabrėžia, kad Airijos situacija visiškai kitokia nei Lietuvos. „Ten proveržis įvyko maždaug 1990-aisiais, kai buvo pasiektas nacionalinis susitarimas tarp darbdavių organizacijų ir profsąjungų, dėl darbo užmokesčio, ekonominės politikos. Tai yra gerai. Bet negerai į planą įrašyti skaičius, kad mes vejamės Airiją“, – įsitikinęs profesorius. Jis priduria, kad tai nėra stipriausia konservatorių plano dalis. Investuotojų forumo mokesčių grupės vadovas ir profesinių paslaugų bendrovės „Ernst & Young“ partneris Kęstutis Lisauskas tvirtina, kad šis, nepaprastai didelės apimties, programinis dokumentas išsiskiria tuo, kad jame aiškiai nurodyti svarbūs dalykai: „Įvardyta centrinė tema ir kryptis, nustatyti prioritetai, kaip link jos eiti. Toji centrinė tema – didinti darbo našumą Lietuvoje. Įvardytos prioritetinės sritys, kur turime investuoti, kokie užsienio investuotojai turi būti pritraukti, kokiomis priemonėmis tai padaryti.“ Be to, K. Lisauskas pabrėžia, kad TS-LKD plane nurodyta, kuriuose miestuose ir kodėl reikia investuoti, apibūdinta reikalinga papildoma infrastruktūra. „Tai susieta su švietimo reforma, taip pat pasakyta, ko reikia šioje srityje. Prisiminkime, kada pas mus atėjo pirmieji paslaugų centrai ir kas dėjo didžiausias pastangas jiems pritraukti – tai konservatoriai“, – aiškina ekspertas. Anot K. Lisausko, dabar konservatoriai ketina toliau eiti tuo pačiu keliu, o tai tikrai gerai. Jo manymu, papildomos darbo vietos gali padidinti ir vidutinį darbo užmokestį. Visgi, per kiek laiko tai bus padaryta, svarsto jis, yra kitas klausimas. Partijos lenktyniauja pažadais R. Lazutka įsitikinęs, kad metodai, kuriais planuojama paskatinti ekonomikos augimą ir darbo našumą, yra gerai, tačiau šiuose rinkimuose partijos pasileido į lenktynes skaičiais: „Tos lenktynės dėl užmokesčio, darbo vietų skaičiaus ir pan. gali būti reakcija į žmonių kritiką. Anksčiau buvo sakoma, kad partijų programos – abstrakčios. Dabar vien skaičiai, o tai kitas kraštutinumas.“ Specialisto nuomone, partijos negali sakyti, kad atlyginimas bus vienoks ar kitoks, verčiau yra įsipareigoti ir paskelbti, koks darbo užmokestis bus skirtas mokytojams, koks gydytojams, policininkams ir t. t. „Vidutinis darbo užmokestis dažniausiai susiklosto privačiame sektoriuje keičiantis atlyginimams. Politikai to užtikrinti negali. O jeigu jie tokie įsitikinę, tegul pažada tai ne po ketverių, o po metų. Jei tai bus neįgyvendinta – tegul atsistatydina. Deja, tai populizmas, ir ne vien šios partijos“, – aiškina R. Lazutka. R. Bogdanas tvirtina, kad rinkiminiai pažadai yra nulemti iš anksto šiais laikais egzistuojančios rinkimų sistemos: „Mes turime visuotinę rinkimų teisę, balsuoja absoliučiai visi ir didžiajai daliai žmonių reikia duoti saldainį, kad jie nubalsuotų.“ Kalbėdamas apie partijų programose išdėstytus skaičius, R. Bogdanas teigia, kad šį pavyzdį davė Darbo partija, o kitos pamatė to rezultatą. „Partijos tikslas – kuo didesnės gyventojų pajamos, nors iš tikrųjų valstybė nėra kažkokia firma, siekianti vien tik pelno. Yra daug kitų dalykų, valstybė – sudėtingesnis mechanizmas nei UAB, matuojama ne vien tik pelnu“, – pasakoja apžvalgininkas. R. Bogdanas aiškina, kad visi politikai pamatė, kokį puikų rezultatą žada tai, kad paskelbiamas tam tikras skaičius, tad dabar tuo susigundė visi. Specialisto teigimu, gerai tai, kad konservatoriai, taip pat tai darydami, nepamiršta, kad yra kita pusė: „Rimtoji dalis yra tai, kad laimėjus rinkimus reikia valdyti ir būti atsakingiems už valstybę.“ Politikos apžvalgininkas sako, kad įspūdį sukelia ir konservatorių plane pažymėti ir išskirti du aspektai – ekonominis ir švietimo. „Švietimo blokas TS-LKD plane man padarė didelį įspūdį. Labiau tai, kad jis yra prioritetas. Tai reiškia, kad ir ateitis, jaunoji karta ir jos švietimas – prioritetas. Tai labai svarbu, nes be švietimo valstybė ateities neturės.“ K. Lisauskas tiki, kad konservatoriams vykdant plane siūlomus veiksmus, galima pritraukti tikrai dideles investicijas. Jo nuomone, sunku pasakyti, ar tam užteks ketverių metų, ar reikės daugiau, bet kryptis – teisinga: „Tam, kad greičiau padidintume darbo našumą Lietuvoje, privalome iš užsienio pritraukti investicijų, kapitalo, žinių. Taip sukurti tokias darbo vietas, kurių mūsų verslas dar nėra pajėgus sukurti.“ Kaip pastebi K. Lisauskas, gerai tai, kad ekonominio proveržio planas susietas su pokyčiais švietimo sistemoje. „Tai būtina. Puiku, kad įvardyta, kokių specialistų reikia, kokios kryptys yra prioritetinės, o tai – bioinžinerija, informacinės technologijos, užsienio, ypač skandinavų, kalbų mokymas.“ Visgi, specialisto nuomone, nors konservatoriai, palyginti su kitų partijų programomis, užkėlė nemažą kartelę, tobulėti taip pat yra kur. R. Lazutka teigia, kad TS-LKD pareiškimas, jog per 10 metų turime priartėti prie turtingiausių ES valstybių, yra gana reikšmingas. Visgi jis tikina, kad neįvertinama, kokia turtinga Lietuva: „Pagal BVP, o ypač nesumuojamas pajamas, Lietuva lenkia Lenkiją, Vengriją, Latviją, jau nekalbant apie Bulgariją ar Rumuniją. Esame priartėję prie Estijos ir Slovakijos, tačiau nėra tokios emigracijos iš tų šalių. Todėl svarbu ne tik ekonominiai pasiekimai, bet ir tai, kaip žmonės gali jais naudotis.“ R. Lazutkos manymu, pagrindinė Lietuvos problema – emigracija tokia didelė, kad daliai žmonių ekonominis augimas nieko neduoda. „Žmonėms lieka trupiniai, todėl jie išvažiuoja. Svarbu kalbėti ne tik apie augimą, bet ir tai, ką galima žmonėms dalinti. Tačiau prisiminkime tai, kad Lietuvos ekonomika dabar sudaro 75 proc. ES BVP vidurkio, o prieš dešimt metų jis siekė vos 50 proc.“, – pasakoja ekspertas. Verta paminėti, anot R. Lazutkos, ir tai, ko nėra programose: „Lietuvoje nekalbama apie tai, apie ką kalba šiuolaikinis pasaulis, – pajamų ir turtinę nelygybę. Tai pagrindinės ekonomistų, sociologų ir kt. temos. Šnekama, kad pasaulis kenčia dėl didelės ir vis augančios nelygybės, o Lietuvoje tai pasakyti bijoma.“ Klausimų kelia mokesčių sistemos ignoravimas K. Lisausko teigimu, konservatorių plane apie mokesčių politiką neužsimenama dėl dviejų dalykų. Vienas jų – labai geras: „Tai gali reikšti, kad neplanuojami jokie drastiški pakeitimai mokesčių sistemoje, o tai, be abejonės, palanku verslui. Juk verslas mėgsta stabilumą ir galimybę, stengiasi išvengti staigmenų. Taip pat tai geras būdas pritraukti investicijų – tiek vidaus, tiek užsienio.“ Kitas dalykas, anot K. Lisausko, kurį gali reikšti mokesčių politikos nepaminėjimas, – tai, kad norint įsukti tokią mašiną, kokia yra numatyta ekonomikos proveržiui pasiekti, pradžioje reikės investicijų. „Jie kalba ir apie tam tikrų naujų agentūrų kūrimą, mokesčių lengvatas pradedantiesiems. Visa tai – papildomos išlaidos, iš kažkur tie pinigai turi ateiti“, – aiškina specialistas. Galbūt konservatoriai svarsto papildomai pasiskolinti, mano K. Lisauskas. Jo nuomone, skolintis ir investuoti yra protinga, bet tik kol investicijos atsiperka: „Visgi programoje tai nėra aiškiai aptarta ir aš pasigedau analizės ir argumentų, kaip jie tvarkytųsi su valstybės biudžeto pajamomis.“ R. Lazutka tvirtina, kad nutylėti pokyčiai plane išties galėtų reikšti tai, kad jokia kaita nenumatyta. „Tačiau dalyje apie socialinę apsaugą rašoma, kad bus keičiama socialinio draudimo sistema, pensijos bus finansuojamos iš valstybės biudžeto. Tam reikia pinigų valstybės biudžete. Tikint, kad tai bus pasiekta tik iš augimo, galima daryti išvadą, jog pertvarka vyks labai lėtai, dešimtmetį, o gal daugiau“, – svarsto specialistas.

Atnaujinta Vilniaus universiteto Teisės klinika sulaukė šalies vadovės dėmesio

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo atnaujintos Vilniaus universiteto Teisės klinikos atidaryme. Siekdama padėti socialiai pažeidžiamiems asmenims, Vilniaus universiteto iniciatyva įkurta Teisės klinika nemokamą teisinę pagalbą siūlo visiems, kam mokamos paslaugos yra sunkiai prieinamos. „Jau 18 metų nemokamą teisinę pagalbą savanoriškais pagrindais teikianti Teisės klinika – puikus savanorystės pavyzdys. Bendra studentų, universiteto, advokatūros veikla labai svarbi visiems. Tai galimybė šalies žmonėms spręsti teisines problemas ir teisinę pagalbą gauti prieinamu keliu“, – sakė šalies vadovė Kasmet į šalies savivaldybes nemokamos pirminės teisinės pagalbos kreipiasi apie 44 tūkstančiai Lietuvos žmonių. Net 70 procentų šalies advokatų veiklos koncentruota Vilniuje, kai mažesniuose miestuose praktikuoja tik po kelis advokatus, o tarp jų nelieka realios konkurencijos. Gyventojus nuo tokių mokamų teisinių paslaugų dažniausiai atbaido gana aukštos paslaugų kainos, dėl to stipriai sumažėja ir žmonių galimybė savo teises ginti teisinėmis priemonėmis. Tam, kad nemokama teisinė pagalba būtų prieinama kuo didesniam žmonių ratui visoje Lietuvoje, Teisės klinika konsultuoti pradeda nuotoliniu būdu – internetu. Taip pat ima teikti pagalbą nevyriausybinėms organizacijoms ir pradedančioms verslo įmonėms. Neseniai Teisės klinika prisijungė ir prie Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos socialinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ bei nemokamą teisinę pagalbą ėmė teikti šeimoms, planuojančioms įsivaikinti ar globoti, asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje ir ieškantiems teisinių priemonių prieš smurtautoją, bei kampanijos partneriams – nevyriausybinėms organizacijoms. Pagalbą Teisės klinikoje savanoriškai teikia vyresniųjų kursų VU Teisės fakulteto studentai, o konsultacijų kokybę užtikrina fakulteto mokslo darbuotojai, profesionalūs advokatai ir teisininkai. Per metus į kliniką kreipiasi apie 4000 žmonių. Per visą savo gyvavimo laikotarpį pagalba suteikta jau 50 tūkstančių šalies gyventojų. Prezidentės spaudos tarnyba inf. ir nuotrauka  

R. Budbergytė. Valstybės turto vertė siekia beveik 50 mlrd. eurų

Valstybė yra didžiausias turto savininkas šalyje. Skaičiuojama, kad valstybės turto vertė siekia beveik 50 mlrd. eurų. Deja, valstybės institucijų, įstaigų ir įmonių rankose sutelkto visiems Lietuvos gyventojams priklausančio turto grąža valstybės ižde kol kas tik smulkiais skatikais žvanga. Valstybės turtas – tai žemė ir jos gelmės, miškai ir vidaus vandenys, pastatai, infrastruktūros ir kiti statiniai, kultūros vertybės, vertybiniai popieriai ir valstybės piniginiai ištekliai. Viena iš opiausių šiuo metu valstybės valdomo turto rūšių – nekilnojamasis turtas (NT). Įvairius statinius, pastatus ir administracines patalpas valdo bemaž visos Lietuvoje veikiančios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos. NT išlaikymas atsieina nemažą dalį valstybės biudžeto lėšų – vien pernai mokesčių mokėtojams tai kainavo beveik 162 mln. eurų. Iš viso valstybės institucijos turi NT objektų, kurių bendras plotas siekia per 20 mln. kv. m. Įsivaizduokime: tai – Marijampolės miesto dydis! Visgi išnaudojamos toli gražu ne visos turimos valdos. Apie 336 tūkst. kv. m užimančių įvairių NT objektų yra perduota naudotis neatlygintinai (panaudai). Dar apie 280 tūkst. kv. m. įvairios paskirties valstybės NT yra išnuomotas. Dalis valstybės institucijų ir įstaigų, kurios neišsitenka esamose valdose, nuomojasi per 61 tūkst. kv. m. ploto iš privačių asmenų. Nuomai per metus išleidžiama apie 4 mln. eurų. Tuo tarpu iš nenaudojamo valstybės NT nuomos pernai gauta vos daugiau nei 600 tūkst. eurų. Palyginkime: nuomai per metus sumokame 6,5 karto daugiau nei patys uždirbame iš nuomininkų, kai nuomojamos patalpos yra 4,5 karto mažesnio ploto nei išnuomotos. Valstybės institucijų neūkiškumas jau ne pirmi metai bado akis, todėl kalbų apie efektyvesnį valstybei priklausantį NT nebeužtenka – laikas konkretiems veiksmams. Prieš kelias savaites, susitikusi su Turto banko atstovais ir susipažinusi su esama situacija, įpareigojau visas institucijas pagrįsti, ar patikėtas valdyti NT, kuris šiuo metu stovi laisvas arba yra nuomojamas, joms išties yra reikalingas. Per kelis ateinančius mėnesius nustačius nepagrįstus poreikius bus imamasi priemonių NT objektus iš jų perimti, perduodant naudotis kitoms biudžetinėms institucijoms arba parduoti. Valstybės institucijos ir įstaigos privalo suprasti, kad valdo ne niekieno, o mūsų – mokesčių mokėtojų – jiems patikėtą turtą. Kitu atveju neracionaliai valdomam valstybės NT bus surasti nauji šeimininkai. Šiemet Turto bankas jau surengė 172 aukcionus ir pardavė 182 NT objektus už 23,5 mln. eurų. Pernai NT buvo parduota vos už 2 mln. eurų (surengti 143 aukcionai, parduoti 34 NT objektai). Svarbu pažymėti, kad šiemet pradėjusi veikti valstybės turto informacinė paieškos sistema (VTIPS) yra vienas pagrindinių įrankių, siekiant efektyvinti valstybės NT valdymą. Metų pradžioje Finansų ministerija kartu su Turto banku inicijavo duomenų apie valstybės NT pateikimą į centralizuotą VTIPS sistemą, t. y. visos valstybės institucijos, naudojančios NT, privalėjo identifikuoti valdomą turtą, sandorius dėl šio turto bei jo išlaikymo kaštus. Pirminis duomenų pateikimas yra prilygintinas valstybės NT inventorizacijai. Deja, atskleisti duomenis apie NT panoro ne visi jo valdytojai – iš 859 įvairių valstybės institucijų net dešimtadalis vis dar nėra pateikę informacijos apie valdomus NT objektus. Valstybės institucijų nenoras susiskaičiuoti joms patikėtą valdyti NT rodo, kad siekiant kuo efektyviau centralizuotai valdyti valstybės turtą, būtina stiprinti Turto banko galias. Akivaizdu, kad Turto bankui reikia „atrišti rankas“ ir suteikti imperatyvius įgaliojimus perimti valstybės turtą, nes dalis valstybės institucijų piktavališkai nenori skirtis su turimais NT objektais. Pasižvalgius į kaimyninių šalių patirtį, galime tik pavydėti, kaip valdomas valstybės NT. Pavyzdžiui, Latvijoje pernai iš valstybės turto nuomos uždirbta 31 mln. eurų, o Estijoje – 35 mln. eurų. Tiesa, šiose šalyse, lyginant su Lietuvoje veikiančiu Turto banku, centralizuotą valstybės turto valdymą padeda užtikrinti net kelissyk gausesnės darbuotojų pajėgos (Lietuvoje Turto banke dirba 134 asmenys, Latvijoje – 598, Estijoje – 246). Tad be įgaliojimų didinimo Turto bankui taip pat būtina stiprinti ir administracinius gebėjimus bei kompetenciją. Reikia nepamiršti, kad efektyvus ir racionalus valstybės turto valdymas yra vienas iš būdų papildyti valstybės iždą. Tam, kad valstybės turtas būtų valdomas pelningai, duotų ženklią grąžą valstybei ir jos žmonėms, būtinas ne tik visų valstybės institucijų atsakingas požiūris į valstybės turto valdymą, bet ir konkretūs sprendimai valstybės turto valdymo srityje. Visų pirma, turime inventorizuoti visą valstybės turtą, kad galėtume pradėti planuoti, kaip jį ūkiškai valdyti. Laisvas, nuomotinas ar nenaudojamas NT turi pereiti iš jo dabartinių valdytojų rankų. Taip pat būtina įdiegti atlygintiną naudojimąsi (nuomą) valstybės turtu. Siekiant jau dabar mažinti valstybės NT valdymo ir priežiūros išlaidas, Vyriausybei šiuo metu yra pateiktas sprendimo projektas dėl centralizuotai valdomo valstybės turto apimčių padidinimo 2017 metais daugiau kaip 30 tūkst. kv. metro ploto. Taip pat Turto bankas įpareigotas pradėti parengiamuosius darbus, kad 2018 metais centralizuotai valdomo turto plotas būtų išplėstas dar 100 tūkst. kvadratinių metrų. Administracinės paskirties nekilnojamojo turto centralizavimas neturi būti atidėliojamas. Valstybės institucijos neturi valdyti laisvo, nuomotino ar nenaudojamo turto, jos turi koncentruotis į savo tiesioginių funkcijų vykdymą, o ne rūpintis NT priežiūra. Žinoma, vien valstybės NT valdymo centralizavimo nepakaks – administracinės patalpos turi būti išnaudojamos efektyviau. Todėl dar šiemet ruošiamasi patvirtinti pastatų naudojimo vertinimo rodiklius ir normatyvus, kurie leis griežčiau kontroliuoti valstybės NT valdymą bei naudojimąsi juo. Be to, inventorizavus visą turtą ir įvertinus jo išlaikymo kaštus, ateityje turi būti siekiama dalies valstybinių institucijų iškėlimo iš prestižinėse miesto vietose esančių brangių patalpų....

Šiemet Lietuva pagal ekonomikos plėtros tempus užima 11 vietą ES

Ilgą laiką buvusi tarp ES lyderių pagal ekonomikos augimo tempus, šiais metais Lietuva savo BVP augina lėčiau. Šiandien Lietuvoje viešintiems Tarptautinio valiutos fondo atstovams šalies ekonomikos prognozes pristatę Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekspertai teigia, kad šalies ekonomikos plėtra jau pasiekė savo augimo potencialo ribą, tad norint paspartinti plėtrą, reikalinga „aukštesnė pavara“ – ryžtingesnės struktūrinės reformos. „Šiemet Lietuva pagal ekonomikos plėtros tempus užima 11 vietą Europos Sąjungoje, nors dar visai neseniai buvome vieni iš lyderių pagal BVP augimo tempą. Reikia pripažinti, kad ūkio augimas šiek tiek išsikvėpė ir yra labai arti savo augimo potencialo, todėl siekiant paspartinti ekonomikos plėtrą, reikia įjungti „aukštesnę pavarą“ ir struktūrines reformas įgyvendinti ryžtingiau ir geriau. Kitu atveju ekonomikos augimas bus letargiškas ir nepavyks greitai sumažinti nedarbo“, – sako LPK Užsienio ryšių ir paslaugų verslui departamento direktorius Aleksandras Izgorodinas. Ūkio augimas šiek tiek išsikvėpė ir yra labai arti savo augimo potencialo, todėl siekiant paspartinti ekonomikos plėtrą, reikia įjungti „aukštesnę pavarą“ ir struktūrines reformas įgyvendinti ryžtingiau ir geriau. Kitu atveju ekonomikos augimas bus letargiškas ir nepavyks greitai sumažinti nedarbo. Tai, kad Lietuvos BVP augimas yra lėtas ir mus pagal ūkio plėtrą lenkia nemažai valstybių, taip pat rodo, kad ekonomika jau pradėjo jausti pirmas konkurencingumo problemas. Darbo užmokestis auga kaip niekada sparčiai (šiemet atlyginimai išaugo 7 proc.) ir gerokai lenkia investicijų rodiklius. „Pavojų kelia tai, kad laisvos darbo vietos yra kuriamos gerokai sparčiau nei jos yra užimamos. Todėl, nepaisant sąlyginai pozityvių ekonomikos plėtros perspektyvų, darbo rinkoje jaučiamas disbalansas tarp darbo pasiūlos ir paklausos. Kartu su prastais demografiniais rodikliais šis disbalansas stipriai ribos nedarbo mažėjimą. Galima pateikti pavyzdį iš pramonės: per pastaruosius ketverius metus laisvų darbo vietų skaičius pramonėje išaugo 40 proc., tačiau užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik dešimtadaliu. Taigi nepaisant tebesitęsiančios ūkio plėtros, nedarbo lygis mažės lėtai ir iki metų pabaigos turėtų nusileisti iki 8 proc. ribos“, – teigia A.Izgorodinas. Pasak jo, ūkio augimą dirbtinai riboja dar keli veiksniai. Pirma, aukšta bazė, t.y. jau gana ilgą laiką Lietuvos ekonomika yra augimo stadijoje ir Lietuvos realusis BVP yra 4,7 proc. didesnis nei buvo prieš ekonominę krizę, o tai apsunkina ekonomikos plėtrą. Antra, vėluojantis ES paramos priemonių „įleidimas“ į ekonomiką blogina Lietuvos įmonių investicijų rodiklius. „Vertinant BVP komponentus, būtent vidaus investicijos šiuo metu yra silpniausia Lietuvos BVP grandis – šiemet jos nukrito 2,1 proc. ir vis dar yra 15 proc. mažesnės nei prieš krizę. Jeigu ES parama Lietuvos ekonomiką pasiektų greičiau, galima būtų tikėtis šiuos metus baigti su truputį spartesniu ekonomikos augimu“, – sako LPK atstovas. Jeigu ES parama Lietuvos ekonomiką pasiektų greičiau, galima būtų tikėtis šiuos metus baigti su truputį spartesniu ekonomikos augimu. Vėluojant ES pinigams, prie BVP plėtros šiuo metu labiausiai prisideda vidaus vartojimas. Dėl atsigavusios darbo rinkos (nedarbas sumažėjo iki 8,4 proc.) ir 7 proc. paaugusio darbo užmokesčio bei atitinkamai padidėjusios gyventojų perkamosios galios šiemet mažmeninės prekybos apimtys išaugo 6,7 proc. Pasak LPK ekspertų, didžiausias neapibrėžtumas dėl ekonomikos tendencijų iki šių metų pabaigos yra dėl investicijų. Jeigu bus pradėtos įgyvendinti ES paramos priemonės ir iki metų pabaigos įmonės gaus pinigus įrenginių atnaujinimui ir pajėgumų didinimui, tuomet galima pagrįstai tikėtis, kad BVP plėtra priartės prie 3 proc. ribos. Tuomet ES kontekste pagal ūkio plėtros tempus Lietuva pakiltų iš dabartinės 11 vietos į 6-8 poziciją. „Šiemet pagrindinis ekonomikos lokomotyvas ir toliau išliks vidaus vartojimas, o vartojimo augimo tempai turėtų išlikti stabilūs. Eksporto fronte galima tikėtis panašių tendencijų kaip ir pirmąjį šių metų pusmetį: ES rinkoje įmonės pagrindines jėgas dės į plėtrą Skandinavijoje, toliau mažės eksporto srautai į NVS rinką. Įmonės toliau žvalgysis naujose rinkose, o naujų rinkų kontekste didžiausias dėmesys bus skirtas JAV bei Kinijos rinkoms“, – prognozuoja A.Izgorodinas. Pramonininkų konfederacijos inf. Gintauto Kniukštos nuotrauka...

R. Abugelis. Žemės ūkio politika: EBPO valstybės mažina paramą žemdirbiams

Romaldas ABUGELIS Neseniai EBPO šalių narių žemės ūkio ministrai priėmė deklaraciją, kuria raginama gerinti žemės ūkio politiką, kad pasaulio maisto sistema būtų produktyvesnė, tvaresnė ir lankstesnė. Rekomenduojama itin racionaliai naudoti vandenį, dirvožemį, miškus, energetinius išteklius ir bioįvairovę, daugiau dėmesio skirti inovacijoms, ūkininkų švietimui ir mokymui, kaimo infrastruktūros gerinimui. Taip pat siūloma palaipsniui atsisakyti rinkos santykius iškreipiančios paramos, siekti didesnio skaidrumo tarptautinėje prekyboje ir konkurencijoje, skatinama įgyvendinti veiksmingas rizikos valdymo. Pastaraisiais metais žemės ūkio politika įgauna vis naujų bruožų. Vienas jų – pasiekti kuo didesnį apsirūpinimą savo gamybos maisto produktais. Pavyzdžiui, Kinija išsikėlė tikslą pasiekti 95 proc. apsirūpinimą kviečiais ir ryžiais. Indonezija siekia savarankiškai apsirūpinti šiais penkiais produktais: ryžiais, kukurūzais, soja, cukrumi ir jautiena. Rusija siekia 80-95 proc. apsirūpinimo grūdais, cukrumi, augaliniu aliejumi, mėsa, pienu ir žuvies produktais. Panašius tikslus sau kelia ir Japonija, Korėja, Meksika, Šveicarija, Turkija. Be lokalių tikslų, žemės ūkį slegia didžiuliai globalūs iššūkiai. Visų pirma, atsakomybė sumažinti badaujančių žmonių kančias ir išmaitinti vis didėjantį mūsų planetos gyventojų skaičių, mažinant ūkininkavimo daromą žalą mus supančiai aplinkai. Pasaulio vidutinė temperatūra kyla daug sparčiau, nei buvo prognozuota. Dėl to vis labiau dažnėja nepalankios oro sąlygos, pakrančių užliejimai, plinta ligos, nyksta augalų ir gyvūnų rūšys. Šiltėjantis klimatas neabejotinai koreguoja žemės ūkio politiką. Iki šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama anglies dvideginio (CO2) išskyrimo mažinimui. Tačiau NASA Goddart instituto direktoriaus J. Hanseno ir kai kurių kitų mokslininkų tyrimai parodė, kad CO2 nėra pagrindinė atšilimo priežastis. Labiausiai atšilimą sukeliančios dujos yra metanas. Palyginus su CO2, metanas apie 20 kartų stipriau sukelia šiltnamio efektą. Metaną išskiria angliakasyba, sąvartynai, bet didžiausias jo šaltinis yra gyvulininkystė. Mėsos suvartojimas per paskutinius 50 metų išaugo penkis kartus ir vis auga. 85 proc. metano gyvulininkystėje išskiria atrajotojai o likusią dalį – mėšlo rezervuarai. Štai kodėl gyvūninių produktų vartojimo mažinimas yra geriausias būdas mažinti rimčiausią grėsmę Žemei ir apie tai vis garsiau kalba pasaulio politikai. 1961 m. įkurta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) vienija 34 ekonomiškai stiprias valstybes. 2015 m. stojimo į šią organizaciją procedūrą pradėjo ir Lietuva. EBPO įtaka globaliems procesams yra nuolat didėjanti, todėl dalyvavimas šio tarptautinio forumo veikloje suteiktų mūsų šalies ekonomikai naujų galimybių. Neseniai paskelbti net 50 - ies pasaulio šalių duomenys apie paramą žemės ūkiui. Tyrimas apėmė EBPO priklausančias valstybes, septynias Europos Sąjungos (ES) nares, kurios dar nepriklauso “turtingųjų klubui” ir devynias ekonomiškai silpnesnes šalis. Tokias kaip Brazilija, Indonezija, Kazachstanas, Kinija, Kolumbija, Pietų Afrika, Rusija, Ukraina ir Vietnamas. Naujausi duomenys rodo, kad tiesioginės paramos žemės ūkio produkcijos gamintojams intensyvumas per pastaruosius 30 metų sumažėjo maždaug dvigubai. Pernai ji sudarė tik 17 procentų visų ūkių pajamų. Parama žemdirbiams labiausiai sumažėjo Kanadoje, Japonijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Įdomu pažymėti, kad kol turtingosios šalys palaipsniui mažino paramą, besivystančios ją nuolat didino ir vidutinis paramos lygis šiose šalyse nuo keleto procentinių punktų jau pasiekė EBPO šalių vidurkį. Suprantama, vidurkis apima labai didelius paramos lygių skirtumus tarp atskirų valstybių. Štai Norvegijoje ir Šveicarijoje GPĮ siekia 62 proc., o Naujojoje Zelandijoje – 0,7 procento. Solidžią paramą gauna Japonijos, Korėjos ir Islandijos ūkininkai. Šiose šalyse GPĮ sudaro 43 – 56 procentus. Žemės ūkio produkcijos gamintojai ES, Rusijoje ir Turkijoje remiami tokiu pat lygiu, kaip ir vidutiniškai EBPO šalys. Kinijoje šiek tiek daugiau - 21 procentas. Beje, Turkija vienintelė valstybė, kurioje per tris dešimtmečius neįvyko jokių esminių paramos lygio pokyčių. EBPO garsėja atliekant ekonominę analizę ir yra sukaupusi labai išsamius statistinius duomenis apie valstybių politiką įvairiose srityse, įskaitant ir žemės ūkį. Pavyzdžiui, paramos žemės ūkiui rodikliai yra kaupiami nuo 1986 metų. Žemės ūkio produkcijos gamintojų paramos lygiui nustatyti EBPO naudoja gamintojų paramos įverčio (GPĮ) rodiklį. Jis parodo, kokią bendrųjų ūkio pajamų dalį sudaro valstybinė parama (kainų palaikymas, tiesioginės išmokos žemės ūkio naudmenų ir gyvulių skaičiui, materialinių išteklių atpiginimas, taip pat kai kuri kita parama). Australijos ūkininkai sulaukia labai panašios paramos kaip ir jų kaimynai naujazelandiečiai. Parama nelepinami ir Čilės, Brazilijos, Kanados, JAV ir Ukrainos žemdirbiai. Valstybinės valdžios jiems skirta parama sudaro mažiau kaip dešimtadalį jų bendrųjų pajamų. Izraelyje ir Kolumbijoje GPĮ pastaraisiais metais svyruoja tarp 10 – 15 procentų. Nepaisant žymaus paramos žemės ūkiui sumažėjimo, šio daugiafunkcinio ekonomikos sektoriaus rėmimui vis dar išleidžiamos solidžios pinigų sumos. Kartu paėmus visose 50 valstybių 2013-2015 metų laikotarpiu vidutiniškai kasmet buvo išleista 470 mlrd. Eurų. Parama žemės ūkiui susideda ne tik iš minėtos tiesioginės paramos gamintojams, kurią jie pajunta savo “kišene”, bet ir iš netiesioginio rėmimo, teikiant bendrąsias paslaugas žemės ūkiui. Tai šios šakos mokslo ir švietimo, infrastruktūros, rinkodaros, valstybės maisto atsargų, gyvūnų gerovės, augalų apsaugos, maisto saugos ir kokybės rėmimas (inspektavimo funkcija) bei kai kurių kitų panašaus pobūdžio priemonių įgyvendinimas. Pirmasis paramos būdas iškreipia rinkos santykius, todėl dėl jos sumažinimo vyksta aštrios diskusijos Pasaulio prekybos organizacijoje. Tuo tarpu žemės ūkio rėmimas bendrosiomis paslaugomis yra toleruojamas. Tokiam rėmimui minėtos 50 valstybių pastaraisiais metais kasmet skyrė vidutiniškai 70 mlrd. Eurų. Turtingiausių pasaulio valstybių žemės ūkiui suteikta tiesioginė ir netiesioginė parama kartu sudėjus prieš tris dešimtmečius siekė vidutiniškai net 2,5 proc. šių šalių bendrojo vidinio produkto. Pastaraisiais metais visuminė parama sudarė jau tik 0,7 procento. Tuo tarpu Turkijoje, Korėjoje, Kinijoje ir Indonezijoje šis rodiklis siekė 2 - 4 procentus. Nepaisant to, kad tiesioginė parama tyrime dalyvavusiose valstybėse kartu paėmus yra maždaug septynis kartus didesnė nei parama bendrosioms paslaugoms, yra ir išimčių. Antai Australijoje, Čilėje, Naujojoje Zelandijoje, Pietų Afrikoje ir Vietname parama bendrosioms paslaugoms žemės ūkiui yra kur kas didesnė, negu tiesioginė parama gamintojams. Parama bendrosioms paslaugoms sudaro beveik pusę visuminės paramos JAV žemės ūkiui. Beje, JAV ir Kanada daugiausia dėmesio skiria rizikų, kurios turi didžiausią įtaką ūkininkų pajamoms, valdymo priemonių įgyvendinimui, o ES ir Šveicarijos žemės ūkio politikoje didžiausias dėmesys skiriamas tiesioginėms išmokoms....

A. Armonaitė. Trys užmiršti dalykai svarbūs verslui

Garsių verslo vardų investicijų atitraukimas iš Lietuvos praėjusią savaitę sukėlė tikrą audrą viešojoje erdvėje. Kiekvienu atveju tokius įmonių strateginius sprendimus galėjo nulemti kiek skirtingas kompleksas priežasčių. Vis dėlto, akivaizdu, kad Lietuvos reguliavimo aplinka galėtų būti draugiškesnė tiek dideliems verslo vardams, tiek mažoms įmonėms. Šiandien populiaru kalbėti apie pasenusį darbo kodeksą ir neefektyvią socialinio draudimo sistemą, kurie apsunkina spartesnę verslo plėtrą, darbo vietų kūrimą ir atlyginimų augimą. Vis dėlto yra dar bent trys dalykai, kuriuos turėtume pasiekti verslo sąlygų gerinimo srityje. 1. Iš esmės keisti priežiūros institucijų požiūrį į verslą Šiandien Lietuvoje veikia 68 institucijos, kurios vienaip ar kitaip atlieka verslo priežiūrą. Tarp jų yra gerai žinomos didelės agentūros tokios, kaip Valstybinė mokesčių inspekcija, Maisto ir veterinarijos tarnyba ar Valstybinė darbo inspekcija, tačiau yra ir mažesnių agentūrų, reguliuojančių konkrečią verslo veiklos sritį. Liberalams dirbant Vyriausybėje buvo pradėta įgyvendinti verslo priežiūros institucijų pertvarka. Reforma siekė sumažinti naštą verslui ir žmonėms, buvo siekiama mažinti korupcijos prielaidas, užtikrinti, kad priežiūros reikalavimai būtų suprantami, lengvai ir patogiai prieinami. Priežiūros institucijos turėjo tapti verslo konsultantėmis, o ne baudėjomis. Dešiniuosius pakeitusi A. Butkevičiaus Vyriausybė taip pat nenubraukė šių tikslų, tačiau proveržio pertvarkoje jiems pasiekti nepavyko. Pradedantys verslininkai vis dar skundžiasi, kad užuot konsultuodami, kaip pažeidimų nepadaryti, priežiūros inspektoriai a priori ateina fiksuoti pažeidimų ir verslą vertina tik kaip pažeidimų šaltinį. Štai, pavyzdžiui, pirmaisiais verslo veiklos metais iš tiesų dalis institucijų pradedančio verslo nebaudžia. Tačiau jau antraisiais metais verslininkai yra nubaudžiami ir už pirmuosius. O tai juk yra tikra reformos keltų tikslų pornografija. Taigi turime grįžti prie verslo priežiūros institucijų pertvarkos, iš esmės keičiant požiūrį į verslą ir į institucijų veiklos misiją. Ne užfiksuotų pažeidimų skaičius, o pažeidimų sumažinimas bendromis jėgomis turi tapti visų priežiūros agentūrų veiklos standartu. Būtina sustiprinti institucijų tarpusavio bendravimo tinklą, pagaliau suformuoti vientisą požiūrį į verslą ir vieningas procedūras, sukurti atvirą bendravimą. Valdantieji turi prisiimti lyderystę ieškant politinio susitarimo dėl priežiūros institucijų ir jų funkcijų konsolidavimo, ko deja, per pastaruosius ketverius metus neišvydome. 2. Supaprastinti reikalavimus ir pagreitinti procedūras Net ir įgyvendinus pirmąjį punktą, verslininkams (ypač pradedantiems) gali būti sunku atitikti įvairius reikalavimus, kurių yra gerokai per daug. Visi, kurie, pavyzdžiui, bandė atidaryti lauko kavinę, gerai žino, kokį kryžiaus kelią reikia nueiti – tiek valstybės institucijose, tiek ir savivaldoje. Savo ruožtu Vilniaus savivaldybėje dirbame tam, kad paslaugos verslui ir gyventojams būtų greitesnės ir paprastesnės. Pavyzdžiui, praėjusiais metais savivaldybė savo paslaugas teikė vidutiniškai 7 dienomis greičiau nei metais prieš tai. Leidimai lauko reklamai 2015-aisiais išduoti vidutiniškai 15 dienų greičiau nei 2014 m. Teritorijų planavimo dokumentai 2015 m. buvo įregistruojami net 24 dienomis greičiau nei 2014 metais. O formalių leidimų renginiams, jeigu jais nestabdomas eismas ir neprekiaujama alkoholiu, išvis atsisakėme. Vis dėlto dar daug darbų reikia nuveikti čia, vietos lygmenyje. Tuo tarpu verslą prižiūrinčios nacionalinės agentūros yra pavaldžios skirtingoms ministerijoms, todėl ir situacija jose yra pakankamai skirtinga, nes priklauso nuo ministerijos vadovybės požiūrio. Pagaliau, kai kurios agentūros yra tokios stiprios, jog netgi sunku pasakyti, kokiam ministrui yra formaliai pavaldžios. Tai geriausiai išryškėjo ,,Judex“ koldūnų ir Maisto ir veterinarijos tarnybos atveju. Taigi norint pasiekti esminį pokytį supaprastinant verslo reguliavimą ir pagreitinant procedūras nacionaliniu mastu reikia aiškios Vyriausybės vadovo lyderystės reikalaujant kiekvienoje institucijoje peržiūrėti reikalavimus, juos paverčiant paprastesniais, labiau atitinkančiais XXI amžiaus realijas. Tai, kaip keičiasi institucijų veikla, geriausiai atskleistų grįžtamojo ryšio vertinimas – kai klientai, šiuo atveju verslas, būtų periodiškai apklausiami apie valstybės institucijų teikiamas paslaugas. 3. Neapmokestinti reinvestuojamo pelno Anksčiau įvardinti du punktai reikalauja didelio politikų ir tarnautojų įsitraukimo bei nuolatinio dėmesio reformos įgyvendinimui, tuo tarpu trečiasis gali būti įgyvendintas pakeitus įstatymą Seime ir gerai pasiruošus jo įgyvendinimui Finansų ministerijoje. Šiuo metu įmonės uždirbto pelno, nepaskirstytų lėšų panaudojimas įmonės veiklai plėtoti Lietuvoje yra apmokestinamas 15 proc. tarifu. Tuo tarpu Estijoje taikomas 0 tarifas. Tai reiškia, kad Lietuvos įmonėms yra sunkiau investuoti į plėtrą, tobulesnes technologijas nei kaimyninėje šalyje. Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktos apklausos duomenimis, apie 70 proc. rinkos dalyvių tvirtino, kad siekiant didinti įmonių investicijas, skatinti ekonomikos augimą ir užtikrinti naujas darbo vietas reikalinga atisakyti reinvestuojamo pelno apmokestinimo. Taigi turime pasiekti, kad įmonių pelnas apmokestinamas būtų tik jį išsimokant. Tokie Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai leistų lengviau pritraukti užsienio investicijas, diegti inovacijas, plėstis ir didinti atlyginimus. *** Lietuvoje gyvena daug iniciatyvių ir darbščių žmonių, kurie nebijo imtis verslo. Štai Eurostato duomenimis, Lietuvoje kasmet įsteigiama apie 40 tūkst. naujų įmonių. Tuo tarpu Latvijoje apie 15 tūkst. Estijoje – 8 tūkst. Iš tikrųjų Lietuvoje įsteigti įmonę nėra sunku. Turint elektroninį parašą, tai paprasta padaryti per keletą dienų keleto kompiuterio klavišų pagalba. Visai kas kita yra vystyti veiklą, kurti naujas darbo vietas, plėstis ar tiesiog išgyventi. Verslo sąlygų gerinimas turi tapti naujo Seimo ir Vyriausybės prioritetu. Suprantu, kad ,,Judex“ koldūnų fone apie verslo priežiūros supaprastinimą kalbėti yra nepopuliaru. Galbūt todėl nei viena kita partija apie tai ir nekalba. Vis dėlto valstybė neturėtų mušti sąžiningų darbščių žmonių dėl keleto galimai piktnaudžiaujančių. Politikų ir valstybės tarnautojų užduotis yra sukurti tokias taisykles, kurios būtų suprantamos, taikomos visiems vienodai ir paprasčiausiai netrukdytų įgyvendinti idėjų. www. liberalai.lt...

Lietuva ir Norvegija kartu ieškos pažangių atliekų tvarkymo ir perdirbimo sprendimų

Rūta Serapinaitė-Audickė El. p. ruta.serapinaite-audicke@ukmin.lt Skatinant Lietuvos ir Norvegijos partnerystę žaliųjų inovacijų srityje, diegiant pažangius atliekų tvarkymo ir perdirbimo sprendimus, atliekų tvarkymo ir perdirbimo sektoriaus profesionalai rugsėjo 26–27 d. kviečiami į verslo įmonių kontaktų mugę, kuri vyks Ūkio ministerijos organizuojamos „Inovacijų savaitės 2016“ metu. Lietuvai suteikiama galimybė pasinaudoti norvegų patirtimi renkantis verslo modelius, efektyvinant veiklą, planuojant plėtrą į naujas kryptis. „Atliekų tvarkymas vis dar lieka viena opiausių ir aktualiausių sričių Lietuvoje. Mes privalome lygiuotis į šiame sektoriuje lyderiaujančias valstybes. Taigi dalyvavimas Lietuvos ir Norvegijos atliekų tvarkymo ir perdirbimo kontaktų mugėje – galimybė mūsų šalies verslui užmegzti perspektyvius dvišalius ryšius, paskatinti bendradarbiavimą su Norvegija ir pasidalinti gerąja patirtimi, kad būtų lengviau pereinama nuo tradicinių prie inovatyvių į atliekų tvarkymą ir perdirbimą orientuotų technologijų“, – sako šalies ūkio viceministras Marius Skarupskas. Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, atliekų tvarkymo ir perdirbimo situacija Lietuvoje, palyginti su kitomis ES narėmis, kasmet gerėja. Šiuo metu tvarkomės geriau už daugelį kaimyninių šalių – sparčiausi pokyčiai jaučiami atliekų tvarkymo srityje, viešajame sektoriuje, ypač privačių valdų priežiūros įmonėse. Pasak Arūno Makausko, UAB „Ecoservice“ direktoriaus ir vieno iš kontaktų mugės pranešėjo, Norvegijos atliekų tvarkymo sistema, palyginti su Lietuvos, yra itin gerai išvystyta. Norvegija sparčiai diegia pažangias technologijas, pritaikytas atliekų panaudojimo energijai, rūšiuojamų, maisto, statybinių atliekų surinkimui ir pakartotiniam naudojimui. Organizuojamos kontaktų mugės metu patirtimi atliekų tvarkymo ir perdirbimo sektoriuje dalinsis apie 80 abiejų šalių įmonių atstovų, kurie turės galimybę ne tik susipažinti su atliekų sektoriaus naujienomis, sėkmės istorijomis ir finansavimo modeliais, bet ir užmegzti bendradarbiavimo ryšius bei pristatyti savo dvišalių projektų įgyvendinimo idėjas. Siekiant paskatinti Lietuvos ir Norvegijos partnerystę žaliųjų inovacijų srityje, š. m. birželio pradžioje įvyko informacinių ir ryšių technologijų (IRT) verslo įmonių kontaktų mugė. Š. m. lapkričio mėnesį Osle planuojama verslo kontaktų mugė biomasės energetikos tematika, o ateinančių metų vasarį Vilniuje savo patirtimi ir idėjomis dalinsis Lietuvos ir Norvegijos įmonės, kuriančios ir diegiančios energetiškai efektyvias technologijas.  

Kinijos auditoriai  vertins Lietuvos galimybes eksportuoti jautieną ir pašarus

Lietuvos ambasadorė Kinijoje  Ina Marčiulionytė informavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorių Joną Milių apie šiemet numatytus šios valstybės ekspertų auditus mūsų šalyje. Tai būtų dar vienas svarbus žingsnis derybose dėl leidimų Lietuvos įmonėms eksportuoti į Kiniją jautieną ir pašarus (šienainį). Derybos dėl veterinarinių reikalavimų ir dokumentų suderinimo su atsakingomis Kinijos institucijomis buvo pradėtos 2015 m. Ekspertų vertinimui buvo pateikti reikalingi dokumentai ir užpildyti klausimynai. Susitarimai dėl eksporto leidimų grindžiami abiejų šalių pasitikėjimo principais, tad Kinijos ekspertai audito metu didžiausią dėmesį skirs ir vertins, ar Lietuvoje vykdoma valstybinė maisto ir veterinarinė kontrolė atitinka Kinijoje taikomus kontrolės standartus ir reikalavimus, ar maisto saugos ir kokybės kontrolės sistema Lietuvoje yra efektyvi. Be to, bus vertinamas Lietuvos įmonių, norinčių eksportuoti savo produkciją į vieną didžiausių pasaulio rinkų, pasirengimas. Pasak VMVT direktoriaus J. Miliaus, prognozuoti, kiek užtruks derybos iki galutinių sprendimų pasirašymo, sudėtinga ir priklauso nuo daugelio aplinkybių, tačiau Lietuva suinteresuota, kad derybų procesas vyktų kiek galima sklandžiau. Pastaruoju metu sėkmingai užbaigtos derybos dėl pieno produktų eksporto į Kiniją užtruko beveik 5 metus. „Teiginius, kad vartotojams tiekiami lietuviški pieno produktai netinka maistui, pavadinčiau neatitinkančiomis tikrovės spekuliacijomis. Lietuviško pieno kokybė jau daug metų stabiliai gerėja. Galime drąsiai tai teigti, remdamiesi tyrimų rezultatais ir eksporto stebėsenos duomenimis. Būtent pieno produktų eksportas yra viena iš stabiliausiai augančių maisto produktų eksporto krypčių. Tokių rezultatų nebūtų įmanoma pasiekti ir išlaikyti, jei produktų kokybė ar juo labiau sauga keltų bent menkiausių abejonių“, – pabrėžia VMVT direktoriaus pavaduotojas Deividas Kliučinskas. Beje, Europos Komisijos Maisto ir veterinarijos biuro (FVO) atstovai šiais metais įvertinę, kaip Lietuvoje vykdoma valstybinė pieno sektoriaus kontrolė, pabrėžė, kad ji – unikali, nes mūsų šalyje nemažai smulkių pieno gamintojų. Pristatydami dešimt dienų trukusio audito rezultatus, FVO ekspertai uždaromojo posėdžio metu Lietuvoje vykdomą valstybinę pieno gamybos ir tiekimo į rinką kontrolę įvertino kaip gerai organizuotą ir efektyvią. Šių metų vasario mėnesį Europos Komisijos auditoriai lankėsi pieno perdirbimo įmonėje UAB „Lukšių pieninė“, įmonės AB „Pieno žvaigždės“ filiale „Kauno pienas” ir UAB „Rokiškio pieno gamyba“ Ukmergės pieninės filiale. Taip pat buvo vertinta pieno tyrimų laboratorijos, pieno surinkimo centro Šakiuose, kelių pieno supirkimo punktų veikla, aplankyti du pienininkystės ūkiai Kauno ir Ukmergės rajonuose. Visus šalies žalio pieno tyrimus Lietuvoje atliekančios įmonės „Pieno tyrimai“ duomenimis, ES reikalavimus atitinka 97 proc. viso superkamo žaliavinio pieno. 2015 m. šioje įmonėje ištirta beveik 3 mln. mėginių, o per 2016 m. I pusmetį – daugiau kaip 1 mln. FVO atstovai labai gerai įvertino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), Žemės ūkio ministerijos ir VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijose vykdomą pieno mėginių tapatumo programą, kuri per keletą metų beveik dvigubai pagerino žaliavinio pieno, pristatomo į perdirbimo įmones, kokybę. www.vmvt.lt ir verlaspolitika inf.

A. Skardžius. Prekybininkų memorandumas neturi tapti keršto akcija prieš rinkimus

Artūras Skardžius, Seimo narys Prekybos įmonių susitarimas prašyti asmens dokumentų iš visų perkančių alkoholinius gėrimus asmenų kelia vis didesnę įtampą ir diskredituoja pirkėjus.  Logiškai nepaaiškinamas prekybininkų žingsnis skatina kreiptis į konkurencijos tarnybą ir aiškintis, ar tai nėra kartelinis susitarimas. Nei dabartinė Vyriausybė, nei kitos valdžios institucijos jokiais įstatymais ar kitais teisės aktais šio prekybininkų žingsnio nereglamentavo. Todėl kreipiuosi į vartotojų teisių gynėjus, ar tokie veiksmai yra teisėti ir nepažeidžia vartotojų teisių? Kodėl dokumentų reikalavimas parduotuvėse prieštarauja sveikam protui? Socialdemokratai tvirtai pasisako už alkoholio vartojimo ir prieinamumo mažinimą. Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela, pasirašydamas memorandumą, išreiškė palaikymą prekybininkų iniciatyvai mažinti alkoholio vartojimą, tačiau sveiko proto rėmuose – nereikalauti asmens dokumentų iš visų pirkėjų, nekeliančių abejonių dėl pilnametystės. Asmens dokumentų reikalavimas prekybos centruose dėl memorandumo netapo privalomas. Įžvelgiu prekybininkų kerštavimą Seimui ir Vyriausybei už įstatymais nustatytus alkoholio pardavimo ribojimus prie įėjimų į prekybos centrus, alkoholio pardavimą degalinėse. Valstybė turi ginti vartotojo interesus, todėl manau, yra ir kitų priemonių, kurių gali imtis ir politikai, ir kiti piliečiai. Realų alkoholinių gėrimų vartojimo mažinimą galima siekti didinant alkoholinių gėrimų kainas, draudžiant alkoholio reklamą, pardavinėjant gėrimus specializuotose parduotuvėse, trumpinant gėrimų pardavimo laiką ir kt. Prekybininkų argumentas – siekiame apsaugoti kasininkes, kad jos neparduotų alkoholio nepilnamečiams – skamba absurdiškai. Ar paklausia prekybos centrų savininkai ir vadovai, pasirašę susitarimą, ką tenka dabar patirti jų kasininkėms, kokius pasipiktinimo žodžius turi išklausyti už savininkų prisiimtą neapgalvotą žingsnį? Jeigu prekybos centrai ir toliau aklai taikys savo susitarimus prieš pirkėjus, kreipsimės į vartotojų teises užtikrinančias tarnybas.

D. Budrys :„Rail Baltica“ projektas pajudėjo – sutarta dėl konkursų skelbimo tvarkos

Smagi žinia atskriejo iš Briuselio – Baltijos šalių atstovai po metus trukusių derybų Belgijos sostinėje susitarė dėl daug ginčų kėlusio europinio geležinkelių projekto „Rail Baltica“ konkursų skelbimo tvarkos.

Projektą kuruojančios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės „RB Rail“ stebėtojų tarybos pirmininkas Dainius Budrys „Verslui ir politikai“ pranešė, kad pasiektas principinis susitarimas, o sutartį galbūt pavyks pasirašyti rugsėjo 30 dieną.

„Turėtume pasirašyti dar šį mėnesį“, – sakė stebėtojų tarybos pirmininkas. Anot D.Budrio, pagrindiniai pirkimai, kuriuos Lietuva skelbs per bendrą įmonę, yra konkursai dėl 85 mln. eurų vertės geležinkelio ruožo Lenkijos siena – Kaunas signalizacijos įrengimo bei 14,5 mln. eurų vertės geležinkelio ruožo Kaunas – Latvijos siena projektavimo.

Lenkijoje ekonomikos forume – Lietuvos energetikos pasiekimai

Mantas Dubauskas El.p. mantas.dubauskas@enmin.lt Lenkijoje ekonomikos forume dalyvaujantis energetikos ministras Rokas Masiulis pristatė Lietuvos energetikos pasiekimus ir naujas dujų jungtis, diskutavo apie regiono energetikos ateitį. Lenkijos kurorte Krynica Zdrój vykstančiame ekonomikos forume R. Masiulis dalyvavo trijuose debatų posėdžiuose. Diskusijoje „Šiauriniai Vartai. Atsiveriančios galimybės naujoms gamtinių dujų rinkoms Europoje“ kalbėta apie integruotos dujų rinkos Vidurio ir Rytų Europoje kūrimą bei naujus dujų tiekimo šaltinius ir kryptis. R. Masiulis šioje diskusijoje pristatė Lietuvos situaciją iki suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo bei terminalo įtaką dujų rinkai. Pradėjus veikti SGD terminalui Klaipėdoje, padidėjo energetinis saugumas ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse, be to, sumažėjo dujų kaina. Energetikos ministras taip pat pabrėžė, kad šiuo metu visos planuojamos dujų jungtys – „Baltic Pipe“ (iš Lenkijos į Daniją), GIPL (iš Lenkijos į Lietuvą) ir „Baltic Connector“ (iš Suomijos į Estiją) – yra reikalingos, nes jos pavers regioną dujų centru, o atsiradę nauji tiekimo šaltiniai suteiks naudos vartotojams. Debatuose „Nauja elektros energijos rinkų architektūra“ apie ryškiausius pokyčius regiono elektros energijos rinkoje kartu su R. Masiuliu diskutavo ir Lenkijos energijos ministras Krzysztofas Tchorzewskis. Lietuvos ministras taip pat dalyvavo plenarinėje sesijoje „Naujų plėtros kelių paieška“, kurios dalyviai aptarė naujausias ekonomikos kaitos kryptis. Pastarojoje sesijoje R. Masiulis pristatė Lietuvos energetikos istoriją, kelią į energetinę nepriklausomybę bei įgyvendintų projektų naudą. Pasak energetikos ministro, visos investicijos davė teigiamą rezultatą: „Ir politiškai, ir ekonomiškai Lietuva tapo stipresne šalimi“. Energetikos ministerijos nuotrauka.

Ministras Pirmininkas: matau galimybę Darbo kodeksą toliau tobulinti

Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė susitiko su asociacijos „Investors‘ Forum“ atstovais. Jie kartu su JAV, Didžiosios Britanijos, Norvegijos prekybos rūmų vadovais Seimo vadovei įteikė darbo vietų kūrėjų, verslo vadovų, darbuotojų, visuomenės atstovų kreipimąsi į Seimo narius. Šiuo kreipimusi prašoma palikti galioti Seimo 2016 m. birželio 21 d. priimtą naująjį Darbo kodeksą. Po susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė teigė, kad verslo atstovų pateikti argumentai yra svarūs. „Jeigu kalbėsime apie Lietuvos ateitį, verslo vystymosi galimybes, investicijų pritraukimą, ką tai reiškia paprastiems mūsų žmonėms ir ypač jaunimui – tai reiškia naujas gerai apmokamas darbo vietas. Mes turime įsiklausyti į verslo argumentus, net ir šiuo laikotarpiu, politikams labai sudėtingu – priešrinkiminiu“, – kalbėjo Seimo Pirmininkė L. Graužinienė. Paklausta, ar užteks Seime balsų atmesti Respublikos Prezidentės veto, Seimo Pirmininkė teigė, kad jeigu Seimo nariai balsuos taip, kaip balsavo birželį – už Darbo kodeksą, jų balsų turėtų pakakti atmesti šalies vadovės veto. „Priklausys kiek Seimo nariai išliks tvirti savo apsisprendime. Labai tikiu, kad Seimo narys, visada balsuodamas elgiasi atsakingai – reiškia, jau vieną kartą balsavęs, jis turėjo suprasti, už ką balsuoja. Jeigu Seimo nariai dažnai keičia nuomonę, tai reiškia, kad jie neturi savo nuomonės. Ir tai reiškia, kad jie ir kitais atvejais gali neatstovauti tinkamai mūsų rinkėjų, todėl Seimo narys, kada ateina į Seimą, jis prisiekia Seime ir savo priesaika jis įsipareigoja tarnauti valstybei, Lietuvos žmonėms, taigi ne vien tik profsąjungų reikalavimų pildymas yra tarnavimas Lietuvos žmonėms, reikia žvelgti plačiau“, – sakė Seimo Pirmininkė L. Graužinienė. Dėl Prezidentės grąžinto naujojo Darbo kodekso su pataisomis Seimas spręs šį šeštadienį, pirmąją šio Seimo kadencijos paskutinės sesijos dieną. Pagal Seimo statutą, gavęs prezidento vetuotą įstatymą, Seimas visų pirma balsuoja, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti jį nepriimtu. Prieš Darbo kodekso svarstymą Seime premjeras susitiko su profsąjungų atstovais . Susitikimo metu aptarta tolesnė naujojo Darbo kodekso priėmimo eiga. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pasisako už tą Darbo kodekso variantą, kurį jau yra patvirtinęs Seimas, tačiau mato galimybę toliau bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis ir įstatymą toliau tobulinti. Susitikime buvo išsakyta vieninga nuomonė, kad naujasis Darbo kodeksas turi būti priimtas. Nepriklausomai nuo to, koks bus Seimo sprendimas – Prezidentės veto bus pritarta ar jis bus atmestas – visą Socialinio modelio paketą reikės koreguoti. Kalbant apie Prezidentės veto priėmimą arba atmetimą, Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad Seimo nario mandatas yra laisvas, todėl kiekvienas Seimo narys turės apsispręsti pats. Profesinių sąjungų atstovai patikino, kad yra linkę siekti tolesnių kompromisų, priimant ir kai kuriuos Vyriausybės siūlymus. Seimo, Vyriausybės  kanceliarijos inf. ir nuotraukos....

A. Ežerskis. Negalima valstybės kooperavimo politikoje ribotis vien paskaitėlėmis ar seminarais

Koks Lietuvos kaimas yra šiandien? Dabartinis, kad ir gerokai tuštesnis Lietuvos kaimas yra margas kaip genelis – visko jame yra. Ir pažangiausių technologijų bei atskirų ūkių klestėjimo ar nuostabiai susitvarkiusių gražios aplinkos smulkių ūkelių greta žmonių, kritusių į neviltį ir savo skausmą skandinančių bokalu ir taure. Kaime daug daug dangaus mėlynės, pievų ir miško žalumos, upokšnių čiurlenimo, paukščių giedojimo, todėl ne vienas miestietis, grįžęs į senelių bei prosenelių gyventas vietas, save yra atradęs iš naujo. Mums reikia peržiūrėti ištisą kultūros politiką, kurioje vietos turi būti ir darbo bei verslo kultūrai, ir, svarbiausia, vaišinimosi kultūrai, kurioje reikia grįžti prie silpnų, protėvių gamintų midučio ir alučio saikingo ragavimo. Bet jei jau stambūs ūkininkai sako, kad susipirkus aplinkines žemes ar emigravus jaunimui neliko nei su kuo pasišnekėti, tai pats laikas galvoti ir apie naujakurystės sparčiai senėjančiame kaime programą, nes garbaus amžiaus, visą gyvenimą įtemptai dirbusiam žmogui reikia ir visokeriopos paramos. "Jei jau stambūs ūkininkai sako, kad susipirkus aplinkines žemes ar emigravus jaunimui neliko nei su kuo pasišnekėti, tai pats laikas galvoti ir apie naujakurystės sparčiai senėjančiame kaime programą" Šiuo metu galime sakyti, kad susidūrė dvi politinės ideologijos: liberali ir sociali. Pirmoji teigia, kad kaimo rinka pati turi susireguliuoti, o aršioje konkurencijoje išliks tik sumaniausi ir stipriausi. Tokios politikos rezultatas numatomas toks: apie 2030 metus Lietuvos kaime tebus iki 10 tūkst. stambiųjų industrinių, chemizuotas technologijas naudojančių ūkių. Arba, kitaip tariant, Lietuvos kaimo nebeliks. Socialios demokratiškos politikos perspektyva yra visiškai kitokia. Ji turi leisti patiems žmonėms spręsti, kur ir kaip jie nori gyventi bei užsiimti, valstybei, ypač, kriziniais laikotarpiais, reguliavimu, įtvirtintu Lietuvos Konstitucijos 46 str., padedant smulkiųjų ūkių gyvybingumui, apsaugant juos nuo, atvirai kalbant, vykdyto ir vykdomo perdirbėjų oligopolininkų reketavimo, superkant produkciją dvigubai mažesne kaina nei stambiųjų. Tačiau visa tai – kaimo pažanga į žymiai aukštesnę gerovę – priklausys ir nuo suderinto kaimo plėtros, regionų politikos bei verslo milijardų lėšų nukreipimo arba Žemės ūkio, Vidaus reikalų ir Ūkio ministerijų sugebėjimo veikti kartu. Tada apie 2030 metus ir naujakurystės programos dėka turėsime kaime gal apie 110-120 tūkst. įvairaus didumo ir ekonominio pajėgumo ūkių. Šiandien, deja, kaimo pūlinių dar labai daug. Skaudžiausių nuostolių per du krizinius metus dėl vidinių ir išorinių veiksnių virtinės patyrė visas pieno gamybos sektorius. Ir ne tik smulkieji, bet ir stambesni ar net didieji ūkiai. Pieną tiekiančių ūkių sumažėjo per pusę, o karvyčių teliko 260 tūkst., vietoje 300 tūkst. pernai. Kalta ir pernelyg liberali, beje, visai neatitinkanti ES sutarčių Briuselio vykdoma kaimo, kuris neva turėtų pats su sava rinka susireguliuoti, politika bei Lietuvoje susiformavę perdirbėjų ir prekybininkų, težiūrinčių vien savų interesų, oligopoliai. Jie visą krizės naštą perkėlė ant smulkiųjų ir vidutinių gamintojų pečių. Situaciją gelbėti gali tik gerai apgalvota, mokslo ir praktikos vienove grįstas politinės valios suformavimas. Dėl šios priežasties tenka nuolat bendrauti ir diskutuoti su Šiaulių universiteto, Agrarinės ekonomikos instituto, A.Stulginskio ir net Vilniaus universiteto mokslininkais. Kodėl kaimo situacija tampa netgi grėsminga? Kokios giluminės priežastys? Jos neblogai žinomos. Pirmiausia, tai – nesėkminga konservatorių pradėta po nepriklausomybės atkūrimo vykdyti žemės reforma net ne pagal krikščioniškos, o pagal liberaliausios „šoko terapijos“ politikos kaime modelį. Antra, socialdemokratams grįžus į valdžią 2000 ir 2012 m. pirmiausiai teko taisyti nesėkmingos, itin valstybės skolą išugdžiusios pragaištingos A. Kubiliaus politikos pasekmes. Jos inerciniai padariniai – ypač bankrotų ir skaudžios kaimui emigracijos bangos sukėlimas „naktine reforma“ jaučiamas ir šiandien. Trečia, mūsų koalicijos partneriai laikosi gan liberalių pažiūrų, pagal kurias rinka krizėse pati turi susireguliuoti, nors ji eina ir iš svetur, nežiūrint, kad Konstitucijos 46 straipsnis sako kitaip. Ketvirta, Briuselio vykdoma liberalizmo dogmomis ir europocentrizmu grįsta ES politika neleidžia mums patiems tinkamai tvarkytis. Penkta, būtina išreikalauti iš mokslo jo rekomendacijų, o pas mus netgi ‚Nemuno“ slėnis tėra orientuotas į žemės ūkio ir miškininkystės technologijas bei jų gamtinę aplinką, užmiršus žmogų – socialinius bei demografinius procesus visame užmiestyje. Kaimas yra žymiai sudėtingesnė ir platesnė gyvybinga, atkakli ir darbšti sistema, o vien jau žemės ūkyje, ypač jo ekonomikoje, pakanka sunkių mokslinių praktinių problemų. Viena jų – ištisos gamybos, supirkimo, perdirbimo ir prekybos grandinės sureguliavimas krizinėmis sąlygomis, atsižvelgiant į specifinius jų ypatumus, kurie, beje, su kiekviena krize kaitaliojasi. Smulkiųjų ūkių gyvybingumas yra labai svarbus valstybės demografinei politikai, nes kaime, turinčiame geresnes sąlygas vaikų auginimui, yra, kaip taisyklė, ir gausesnės šeimos. Na, ir, žinoma, prioritetinės žemės ūkio ekologizacija ir kooperacija. ES jau susigriebta dėl totalios industrinės žemės ūkio chemizacijos daromos žalos ne tik gamtai, bet ir žmogui: netrukus bus stipriai mažinamas leistinų veikliųjų medžiagų sąrašas. Tad pats laikas pradėti vystyti ne tik ekologiškų trąšų, bet ir natūralių herbicidų pesticidų ar fungicidų gamybos verslą, nes atvežami iš užsienio yra pakankamai brangūs. Tai turi tapti dar vienu ekonominės politikos prioritetu. Viena iš didžiausių Lietuvos žemės ūkio problemų tebeįvardijama tai, kad mūsų ūkininkai nelinkę kooperuotis, nors tai atrodo neracionalu. Kodėl jie nekuria kooperatyvų ir kaip juos paskatinti tai daryti? Realios kooperacijos pastaruosius dešimtmečius iš vis nebuvo, nes trūko naudą duodančių paskatų. Šiuo metu su Finansų ministerijos vadovais ir pareigūnais svarstome pažangios premjero A. Butkevičiaus idėjos įgyvendinimą – greta egzistuojančio privataus ir kooperuoto valstybinio ar vien valstybinio agroserviso sukūrimą. Toks turi būti skirtas padėti smulkiesiems, konsoliduojantiems savus sklypelius, o įgyvendintas, pirmiausia, per žemės ūkio mokyklų techninės bazės išplėtojimą. Spartesniam kooperavimui turėtų padėti ir bendri Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio rūmų bei Žemės ūkio konsultavimo tarnybos aktyvūs veiksmai, kuriems, deja, trukdo ir partiniai priklausomumai. Negalima valstybės kooperavimo politikoje ribotis vien paskaitėlėmis ar seminarais. Vieni turi parengti verslo planelius, antri padėti sutvarkyti popierius, kad net besikooperuojantys trihektariai galėtų pretenduoti į ES ir Lietuvos lėšų paramą separatoriaus, sviesto plaktuvės, sūrių gamybos ar šaldymo įrangos bei kitos smulkios technikos įsigijimui bendram darbui bendruomenės suteiktose ar pačių įsikurtose patalpose. Šeimos ūkio pranašumas prieš turinčius samdinių išryškėjo dar tarpukaryje. Lietuvos šeimos ūkiai Europoje buvo tarp pačių konkurencingiausių, nes jiems nereikėjo samdinių ir socialinių išmokų. Todėl Lietuva gerai atlaikė pasaulinę 1933-iųjų metų ekonomikos depresiją. Šeimos ūkis turės perspektyvą, jei bus, Švedijos pavyzdžiu, viešuose pirkimuose įteisinta ir trumpa, ir ilga maisto tiekimo grandinė, kadangi smulkus ūkis joje garantuoja ir šviežumą, ir ekologiškumą. Jis yra konkurencingesnis už industriniu būdu gaminamų maisto produktų koncernus, jei būtų tinkama maisto sudėties ir kokybės vertinimo kontrolė. Kooperatyvinė šeimos ūkių ilgesnė tiekimo grandinė, apimanti gamybą, perdirbimą bei turgų ar net savą krautuvėlę, taip pat turi geras galimybes, jei susilauks tinkamos paramos.    ...

Regionų verslininkams bus pristatytas Verslo konsultantų tinklas

Rūta Serapinaitė-Audickė El. p. ruta.serapinaite-audicke@ukmin.lt Ūkio ministerija, siekdama paskatinti Lietuvos regionuose naujų verslų kūrimąsi ir esamų plėtrą, pradeda informacinių renginių ciklą, kuriuose bus pristatytos Verslo konsultantų tinklo ir Europos Sąjungos (ES) investicijų galimybės smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams. Pirmasis renginys „Verslo konsultantų tinklas: profesionalų konsultacijos tavo verslo plėtrai“ vyks rugsėjo 19 d. Utenoje, taip pat numatomi renginiai Alytuje, Anykščiuose ir Jonavoje. „Šiais renginiais norime paskatinti vietos verslininkus išnaudoti Ūkio ministerijos siūlomas galimybes verslo pradžiai ir plėtrai. Pristatysime Verslo konsultantų tinklą, į kurį galima kreiptis konsultacijų iki penkerių metų veikiančioms smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms. Taip pat vyks susitikimai su savivaldybėje dirbsiančiais Verslo konsultantų tinklo konsultantais, su kuriais galėsite aptarti jūsų verslui aktualius klausimus, išgirsti įžvalgų ir patarimų“, – sako ūkio viceministras Marius Skarupskas. Per informacinius renginius ūkio viceministras M. Skarupskas pristatys 2014–2020 m. ES investicijas verslui, VšĮ „Versli Lietuva“ atstovas supažindins su Verslo konsultantų tinkle esančiais konsultantais, konsultacijų temomis ir teikiamomis galimybėmis, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) atstovas apžvelgs verslo įmonėms sukurtas priemones, skirtas konsultacijoms gauti. Informaciniai renginiai verslo atstovams vyks rugsėjo 19 d. Utenoje, rugsėjo 20 d. Alytuje, rugsėjo 22 d. Anykščiuose ir spalio 4 d. Jonavoje. Renginiai nemokami, registracija skelbiama VšĮ „Versli Lietuva“ tinklalapyje. Verslo konsultantų tinklas sudaro galimybę pradedantiesiems ir jau vykdantiems veiklą verslininkams greitai ir mažomis pastangomis gauti profesionalių ir plataus spektro verslo konsultacijų. Iš patyrusių ekspertų gavę individualių, teminių patarimų jauni verslininkai gali greičiau priimti sprendimus, greičiau ir efektyviau išspręsti kilusius sunkumus bei išvengti klaidų. Šiuo metu tinklo nariais yra 331 konsultantas, kurie teikia aukštos kokybės konsultacijas smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams verslo pradžios ir plėtros temomis: rinkodaros, verslo planavimo, buhalterinės apskaitos, įmonės strategijos, investicijų ir finansavimo šaltinių paieškos klausimais ir kt. Verslo konsultantų teikiamų konsultacijų sritys dar bus plečiamos. Visas atrinktų ir patvirtintų konsultantų sąrašas skelbiamas tinklapyje http://www.verslilietuva.lt/lt/verslo-pradzia/verslo-pradzia/nvkt/dokumentai. Ūkio ministerija verslo konsultacijoms per Verslo konsultantų tinklą paskirstys 11,58 mln. eurų 2014–2020 m. ES investicijų pagal priemonę „Verslo konsultantas LT“, kurią administruoja INVEGA.  

Korupciją stabdo prevencinės akcijos ir reidai

„Miškai“, Angelė Grėbliūnaitė, 2016 m. rugsėjis Korupcijos prevencija – tai teisės aktų, valstybės valdžios institucijų veiksmų, procedūrų bei kitų spragų, dėl kurių gali atsirasti sąlygos korupcijai, šalinimas, taip pat įvairios kitos priemonės: reidai, patikros, karštąja linija gautos informacijos tyrimas ir pan. Generalinė miškų urėdija (GMU) 2011 m. sausį patvirtino kovos su korupcija programą bei korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimo planą. GMU Korupcijos prevencijos komisijos pirmininku paskirtas dabartinis generalinio miškų urėdo pavaduotojas Andrius Vancevičius. Vykdant Specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijas, 2015 m. įsteigta GMU Mobilioji miško apsaugos kontrolės grupė; jai vadovauja GMU Miško resursų ir prekybos mediena skyriaus vedėjas Gintaras Paltanavičius. Minėta mobilioji grupė jau tų metų sausį surengė pirmąjį reidą Vilniaus miškų urėdijoje, o iš viso pernai atliko 47 reidus 33-jose miškų urėdijose. Ištakos – miškų pareigūnų etika Pasak A.Vancevičiaus, galimos korupcijos rizikas GMU ėmėsi eliminuoti dar prieš priimant Korupcijos prevencijos įstatymą (2002 m.). Jam įsigaliojus GMU parengė pavyzdines miškų pareigūnų etikos taisykles, o kiekviena urėdija pasitvirtino savo miškų pareigūnų etikos taisykles. „Antras žingsnis – įsteigta Valstybinių miškų pareigūnų etikos komisija, stebinti ir svarstanti, ar valstybiniai miškų pareigūnai nenusižengė etikai, ar nėra atvejų, kad galbūt supainiojo privačius ir viešuosius interesus. Nors įstatymas dar nereikalavo, mes pasiūlėme, kad privačius ir viešuosius interesus deklaruotų miškų urėdai, kiek vėliau – ir girininkai, o dabar tai privaloma visiems vadovams“, – prisimena generalinio urėdo pavaduotojas. GMU 2005 m. organizavo pirmąją apklausą, kokios sritys gali būti rizikingos miškų sistemoje. Viena iš jų – prekyba mediena, kuri tuomet vyko rengiant aukcionus. Dabar ji veikia viešai elektroninėje erdvėje ir korupcijai žmogiškasis veiksnys įtakos iš esmės neturi. A.Vancevičius įsitikinęs, kad tai labai didelė pažanga, siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo. Skaidrumą padidino ir konkursai, rengiami skiriant miškų urėdus. „Dabar jų tvarka patobulinta: sudaryta testų bazė ir, vykstant konkursui, klausimai sugeneruojami per kompiuterinę sistemą, taigi niekas nežino, kokie klausimai pretendentui bus pateikti. Be to, į komisiją įtraukti ne tik GMU, bet ir kitų žinybų – Valstybinės miškų tarnybos, Aplinkos ministerijos, Miškotvarkos instituto, Aleksandro Stulginskio universiteto ir kt. – atstovai“, – aiškina A. Vancevičius. Per 2015–2016 m. į visus GMU ir miškų urėdijų lengvuosius automobilius taip pat buvo įmontuotos judėjimo kontrolės sistemos. Pernai įkurtos GMU Mobiliosios miško kontrolės grupės pagrindinė užduotis – užtikrinti miško ūkinių darbų skaidrumą. Ateityje dar didesnio aiškumo tikimasi įlieti ir į viešųjų pirkimų erdvę. Įvairius viešuosius pirkimus kaip savarankiškos valstybinės įmonės vykdo miškų urėdijos. Pasak A.Vancevičiaus, sulaukiama ir skundų – dažniausiai iš pralaimėjusios pusės, bet būna atvejų, kai jie pasitvirtina. GMU konsultuojasi, kaip minėtus konkursus padaryti dar skaidresnius. Po reidų – geresnė medienos apskaita ir paslaugų kontrolė Anot G. Paltanavičiaus, Mobilioji miško kontrolės grupė buvo įsteigta tinkamu laiku, nes kai kuriose urėdijose jautėsi apsnūdimas. Po reidų jose pagerėjo medienos apskaita, įmonėse sustiprinta rangovų, atliekančių medienos ruošos paslaugas, kontrolė, kokybiškiau vykdomas sortimentų tūrio nustatymas, mediena parduodama laiku, t. y., mažiau randama pradėjusios pūti medienos. Be to, dalis miškų urėdų tvirtina, kad Mobiliosios miško kontrolės grupės pareigūnų patikros ir patarimai padeda užtikrinti vidaus kontrolę, išsiaiškinti trūkumus. „Kiekvienas kontroliavimas ir tikrinimas nėra blogai, nors sistemoje ir taip vyksta vidaus bei išorės auditai. Tai, kad įsteigta Mobilioji miško kontrolės grupė, vertinu teigiamai, nes jos veikla priverčia pasitempti“, – sako Šakių miškų urėdas Sigitas Tamošaitis. Mobilioji kontrolės grupė Šakių miškų urėdiją tikrino šią vasarą – tai buvo pirma tokia išsami patikra: apvaliosios medienos ruošos, sandėliavimo, gabenimo, miško atkūrimo ir kitų veiklų. Jokių pažeidimų urėdijos administruojamoje teritorijoje nebuvo nustatyta. Urėdo nuomone, specialistai ir kiti darbuotojai dirba sąžiningai, jiems nuolat organizuojami mokymai, taip pat per pasitarimus aiškinama, kaip reikia tvarkytis pagal nustatytus reikalavimus. Mobiliosios grupės pareigūnai dažniausiai mini tokius pažeidimus: medienos tūrio neatitikimas pagal nurodytą apskaitoje ir sandėlyje, medienos gabenimo važtaraščių taisymas, netinkamai nustatytas kirstinų medžių tūris ir kokybė parduodant kaip stačią mišką, laiku nerealizuoti ir ilgai laikant gendantys medienos sortimentai, taip pat nepakankama rangos įmonių, atliekančių medienos ruošos paslaugas, darbų kontrolė. Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad kai kuriose miškų urėdijose daugiau dėmesio reikia skirti darbuotojų kvalifikacijai kelti. „Mobiliosios miško kontrolės veikla neapsiriboja vien urėdijų tikrinimu, iš pat pradžių aktyviai ieškota kontaktų su kitomis kontrolės institucijomis – pradėta bendradarbiauti su Valstybine kelių transporto inspekcija (VKTI), vėliau Muitinės departamentu, apskričių vyriausiaisiais policijos komisariatais. Jie nuolat teikia informaciją apie medieną gabenantį transportą“, – pasakoja G.Paltanavičiaus. Kaip minėta, pernai pareigūnai atliko 47 reidus. Bendradarbiaujant su VKTI surengta keletas neplaninių medieną vežančio transporto patikrų. Spalio pabaigoje du Mobiliosios miško kontrolės grupės ekipažai kartu su inspekcijos ir muitinės pareigūnais surengė tarpžinybinę akciją „Miškovežis“. Tikrintojai Alytaus ir Marijampolės regionuose, daugiausia besiribojančiose su Lenkija vietovėse, stabdė medieną vežančias transporto priemones, tikrino jų svorį bei medienos gabenimo dokumentus. Nustatytas keturių medvežių su mediena viršsvoris – didžiausias (nuo 5,5 iki 10 t) rastas pas Lenkijos firmų medienos vežėjus, o Lietuvos miškų urėdijų medienos gabenimo dokumentai ir svoris atitiko reikalavimus. Lapkričio 7–8 d. visų miškų urėdijų administruojamose teritorijose vyko GMU ir Valstybinės miškų tarnybos organizuota prevencinė akcija „Nelegali mediena“: dirbo 42 bendri ekipažai, o kai kurios urėdijos pasitelkė ir policijos pareigūnus. Per dvi savaitgalio dienas patikrintos 97 transporto priemonės, kuriomis mediena buvo gabenama ar parduodama turgavietėse, taip pat patikrinti 33 miško sklypuose vykdomi kirtimo darbai, privačiose miško valdose konsultuoti 5 privačių miškų savininkai. Vykdant akciją Joniškio, Kėdainių, Rietavo miškų urėdijose nustatyta po vieną, o Zarasų – du atvejai, kai medieną iš privačių miško valdų vežusių mašinų vairuotojai neturėjo jos gabenimo lapų. Jiems surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai. Kėdainių miškų urėdijoje sulaikytas pilietis, įtariama, vežantis pagrobtą medieną – dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pernai atliktos 33 miškų urėdijų patikros, per jas medienos apskaitos pažeidimų nustatyta Druskininkų, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Kėdainių, Kretingos, Kupiškio, Rietavo, Radviliškio, Šiaulių, Utenos, Zarasų miškų urėdijose, o jų nebuvo ar buvo nežymūs Anykščių, Jurbarko, Trakų, Varėnos, Valkininkų, Veisiejų, Vilniaus miškų urėdijose. Už pažeidimus atitinkamų urėdijų specialistams bei girininkams skirtos nuobaudos, dėl laiku nerealizuotos ir supūdytos medienos išieškota 272,2 euro žala valstybei, 11-kai miškų urėdų nurodyta, kad nepakankamai vykdomi teisės aktai. Atsižvelgdamas į patikrų rezultatus generalinis miškų urėdas raštu „Dėl valstybinių miškų apsaugos ir juose gaminamos medienos gabenimo kontrolės sustiprinimo“ įpareigojo miškų urėdus sustiprinti valstybinių miškų apsaugą nuo savavališkų kirtimų, valstybiniuose miškuose gaminamos bei sandėliuojamos medienos apsaugą, vykdyti iš visų nuosavybės teisėmis priklausančių miškų gabenamos medienos stebėseną ir, kilus įtarimų ar gavus informaciją apie nelegaliai iš nevalstybinių miškų gabenamą medieną, informuoti Valstybinės miškų tarnybos darbuotojus, o pastebėjus įtartinais bei draudžiamais maršrutais judančius ar vizualiai dagiau nei leidžiamas krovinio aukštis pakrautus medienvežius, informuoti GMU. G.Paltanavičius išskyrė aktyvią Veisiejų miškų urėdijos veiklą kelyje Gudeliai–Kalėdiškiai ir kituose pasienio ruožo su Lenkija keliuose. Urėdijos darbuotojai bendrai patruliuoja su Valstybinės miškų tarnybos pareigūnais, derina medienos vežimo kontrolės veiksmus su Alytaus apskrities policija, Kauno teritorine muitine, Valstybės sienos departamentu, Kauno apskrities mokesčių inspekcija, Valstybine kelių transporto inspekcija, valstybės įmone „Alytaus regiono keliai“. Bendromis pastangomis nuo sausio 1 d. buvo sustabdyta 1500 mašinų, nustatyti 36 kelių eismo pažeidimai, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl važtaraščio klastojimo. Šių metų prevencijos darbai panašūs. Vasaris buvo skirtas tikrinti, kaip skiriamas ir parduodamas nenukirstas valstybinis miškas. Mobiliosios grupės pareigūnai kelete miškų urėdijų jau patikrino apvaliosios medienos ruošos, apskaitos ir gabenimo, privalomųjų miško darbų, biržių atrėžimo ir vertinimo, nenukirsto miško tūrio ir kokybės bei kitas veiklas. Rugsėjį planuojamos patikros Kazlų Rūdos mokomojoje, spalį – Kretingos, vėliau – Rokiškio, Trakų miškų urėdijose, taip pat vyks neplaniniai reidai, tiriami skundai bei karštąja linija gauta informacija. Mobiliosios grupės prioritetai išlieka dar aktyvesnė medieną vežančio transporto stebėsena bei kontrolė, miškų urėdijose privalomųjų darbų atlikimo, nenukirsto miško tūrio ir kokybės nustatymo objektyvumo kontrolė. Be kontrolės, grupės darbuotojų dienotvarkėje – ir patariamoji veikla....

Veikiančioms įmonėms reikšmingą pagalbą gali suteikti papildomos investicijos

Lietuvos regionai vis dažniau susiduria su ekonomikos lėtėjimu, kvalifikuotų darbo rankų trūkumu ir verslo plėtros problemomis, todėl ten veikiančioms įmonėms reikšmingą pagalbą gali suteikti papildomos investicijos ir gilesnės žinios apie globalėjančią rinką bei pramonę keičiančias technologijas. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje   Marijampolėje pradėjo renginių Lietuvos regionuose ciklą, kurio metu pristatytos pasaulinės ketvirtosios pramonės revoliucijos tendencijos ir su tuo susijusios galimybės, taip pat nauji investicijų šaltiniai ir platformos, galintys pritraukti investuotojus, padėti parengti investicinius projektus. Tokie seminarai taip pat vyks ir Panevėžyje, Kaune, Mažeikiuose bei Klaipėdoje. „Daugėja statistikos, rodančios, kaip sparčiai vis daugiau įrenginių yra sujungiami tarpusavyje, o tai leidžia dalyje sektorių atsisakyti žmogaus kaip darbo jėgos. Galbūt tai ir baugina, tačiau daug kas priklauso nuo požiūrio taško. Nekvalifikuotų darbuotojų ateitis išties atrodo niūri, bet įmonėms, kurios negailės investicijų, šios tendencijos žada neregėtas produktyvumo ir pelno aukštumas. O įvairių sričių specialistai, ypač turintys techninių, skaitmeninių ir inžinerinių gebėjimų, dar ilgai bus reikalingi“, – sako LPK prezidentas Robertas Dargis. Kaip pastebėjo R.Dargis, įmonėms būtina investuoti ne tik į technologijas, bet ir į darbuotojus – jų žinių gilinimą, kūrybingumo ir papildomų kompetencijų ugdymą. Tik investuodamos į tai įmonės tiek dideliuose, tiek mažesniuose miestuose galės susidoroti su ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiais. Tomas Jaskelevičius, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidiumo narys teigia, kad skaitmeninės technologijos iki 2025 metų pakeis gamybos sektorių neatpažįstamai, todėl jau dabar turime galvoti apie įmonių našumo ir konkurencingumo didinimo galimybes, naujausius IT, robotizacijos ir automatizacijos sprendimus gamybos našumui ir efektyvumui padidinti. Advokato Mariaus Grajausko nuomone, ketvirtoji pramonės revoliucija atneš daug teigiamų rezultatų tiek įvairiuose įmonių gamybos procesuose, tiek vartotojų kasdieniame gyvenime, tačiau tai kels ir nemažai iššūkių: „Įstatymų leidėjai turi rasti tinkamą pusiausvyrą tarp naujojo teisinio reguliavimo, kuriuo būtų užtikrintas tinkamas IT saugumas, įskaitant ir duomenų apsaugą, ir galimybių įmonėms nebijoti naudotis ketvirtosios pramonės revoliucijos siūlomomis naujovėmis“. Net ir įsitikinus ketvirtosios pramonės revoliucijos nešama nauda, Lietuvos regionų verslininkai vis dar nedrąsiai investuoja į gamybą keičiančias technologijas, o nauji investicijų šaltiniai ir platformos, galinčios pritraukti investuotojus ar padėti parengti investicinius projektus, Lietuvoje kol kas naudojamos vangiai. „Europos Komisijai svarbi kiekvienos šalies ekonominė gerovė, o jai užtikrinti būtinos investicijos. Todėl papildomai prie Lietuvai įprastesnių struktūrinių fondų Europos Komisija inicijavo Europos strateginių investicijų fondą, kuris jau pritraukė virš 100 mlrd. eurų naujų investicijų visoje Europoje. Lietuvos geografija diktuoja, kad regionai bei investicijos juose yra ypač svarbios visos Lietuvos gerovei“, – kalba Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje atstovas Marius Vaščega. Strateginių investicijų fonde numatytas finansavimas projektams, kurių finansavimas rinkos sąlygomis būtų neįmanomas ar labai apsunkintas, numatytos galimybės derinti Strateginių investicijų fondo ir Lietuvai įprastesnių struktūrinių fondų finansavimą. Iš Europos strateginių investicijų fondo jau buvo patvirtintas finansavimas ir Lietuvos įmonėms. Savo pagalbą regionuose jau veikiantiems verslams siūlo ir INVEGA, kuri aktyviai prisideda prie verslumo skatinimo ir jo aplinkos gerinimo tiek su naujomis, atnaujintomis, tiek ir su verslui jau žinomomis finansinėmis priemonėmis, tokiomis kaip garantijos, lengvatinės paskolos, negrąžinamosios subsidijos ir investicijos į įmonių rizikos kapitalą. Pasak INVEGA Verslo finansavimo vertinimo skyriaus vedėjos Aušros Černienės, Lietuvos verslininkai per INVEGĄ gali kreiptis dėl konsultacijų ir paramos savo investicinių projektų įgyvendinimui gavimo iš Europos Investicijų banko bei Europos Investicijų Konsultavimo centro, kiek tai susiję su Europos Komisijos parengto Investicijų plano vykdymo tikslais ir numatytomis galimybėmis. Kaip pastebi renginyje dalyvavę ir privačiam verslui Lietuvoje bankų teikiamas galimybes pristatę Europos investicijų banko ir „Swedbank“ atstovai, Lietuvos viešasis sektorius ir verslas jau dabar vėluoja, todėl turi stipriai pasitempti, jeigu nori suspėti su pasaulyje sparčiai vykstančiais pokyčiais. Pramonininkų konfederacijos imformacija ir nuotrauka....

Memorandumai, kurie problemos nesprendžia

Seimo narys, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys įregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis pakeičiama nuostata, jog alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus prašyti asmens amžių patvirtinančių dokumentų tik tuo atveju, jei dėl jo pilnametystės kyla abejonių. Šiomis įstatymo pataisomis reaguojama į nuo rugsėjo 2-osios prekybos centruose įsigaliojantį susitarimą tarp prekybos centrų, kurio pagrindu visi, perkantys alkoholinius gėrimus, privalo rodyti asmens amžių patvirtinantį dokumentą. Jį turės pateikti net ir tie, kurie nekelia abejonių dėl savo amžiaus. „Mano manymu, prekybos centrų pasirašytas memorandumas yra skirtas tik imituoti kovą su alkoholizmu, nukreipti dėmesį nuo veiksmingesnių priemonių. Savo iniciatyva prekybininkai visuomenės akyse siekia tik reabilituoti alkoholinių gėrimų pardavėjus. Visuotinis asmens dokumentų rodymas tikrai nesumažins alkoholio vartojimo tarp nepilnamečių. Jei tikrai to būtų siekiama, kodėl asmens dokumentą turės rodyti ir pensinio amžiaus žmonės? Dažnas su savimi nešiojasi pensininko pažymėjimą, tačiau jis prekybos centrams netiks, nes jame nenurodoma asmens gimimo data. Vartotojams, kurie turi teisę įsigyti tam tikras prekes ir paslaugas, neturėtų būti sudaromi tokie absurdiški, dirbtiniai suvaržymai. Prekybos centrai turi gerbti pirkėjus, o ne iš jų tyčiotis“, – sakė L. Balsys. L. Balsio teigimu, Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos užtikrins, jog vartotojai, kurie turi teisę įsigyti tam tikras prekes ir paslaugas, nesusidurs su dirbtiniais suvaržymais, kurie nėra numatyti teisės aktuose ir užtikrins, jog dokumentų būtų prašomi tik tie asmenys, dėl kurių amžiaus kyla abejonės. Po šiandien, rugsėjo 5 d., įvykusio susitikimo su laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas einančiu Juozu Oleku ir sveikatos apsaugos viceministru Valentinu Gavrilovu Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys pabrėžė, kad alkoholizmas Lietuvoje yra pernelyg rimta problema, kad ją būtų galima išspręsti tokiais absurdiškais memorandumais, kurie reikalauja visiems perkantiems alkoholį pateikti asmens dokumentą. „Mes vienareikšmiškai už tai, kad su alkoholizmu Lietuvoje turi būti kovojama ir tam skiriama daugiau dėmesio ir, žinoma, lėšų. Bet tai turi būti daroma kompleksiškai ir iš esmės, sukuriant tokį priemonių planą, kuris galiotų ne savaitę ar mėnesį, o keletą metų ir kuris keistų žmonių mąstymą ir įpročius, o ne apsunkintų jų gyvenimus bereikalingais nepatogumais“, – po susitikimo su J. Oleku ir sveikatos apsaugos viceministru sakė K. Daukšys. Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas taip pat apgailestavo, kad susitikimo metu taip ir neišgirdo atsakymo, kaip reikalavimas iš pensininko pateikti asmens dokumentą kovoja su nepilnamečių alkoholizmu – nes kaip deklaruojama, toks yra pagrindinis memorandumo, kurį su didžiaisiais prekybos centrais pasirašė Sveikatos apsaugos ministerija, tikslas. „Didieji prekybos tinklai, sugalvoję tokią akciją, turi savo tikslų. Tačiau sunku suvokti, kaip prie tokio susitarimo sugalvoja prisijungti ir Sveikatos apsaugos ministerija? Užuot iš esmės sprendę nepilnamečių ir apskritai alkoholio vartojimo mažinimo klausimus, jie užsiima nesąmoningais dalykais ir diskredituoja visų mūsų pastangas kovoti su alkoholinių gėrimų vartojimu privesdami jas prie visiško absurdo. Tuo tarpu, kai būna reali galimybė kažką pakeisti, ja pasinaudoti neskubama. Pavyzdžiui, balsuojant už tai, kad 5 procentai nuo alkoholio akcizo būtų skiriama alkoholio antireklamai, sveikatos apsaugos ministro balso nesigirdėjo. Taigi, nereikia apsimetinėti, kad reikalavimas iš visų rodyti dokumentus yra kova su alkoholizmu. www.lrs.lt...

Verslininkai suskubkite: liko tik porą mėnesių pakeisti įmonės įstatus

Verslininkai suskubkite: liko tik porą mėnesių pakeisti įmonės įstatus. Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje įvedus bendrąją Europos Sąjungos valiutą – eurą, įsigaliojo teisės aktų pakeitimai, susiję su euro įvedimu. Svarbu atkreipti dėmesį, jog įmonės, kurių įstatuose išraiškos litais, įstatus privalo pasikeisti per 24 mėn. nuo euro įvedimo, t.y., iki 2016 m. gruodžio 31d. Įmonių, kurios iki numatyto laiko to nepadarys, laukia piniginės baudos. Iki šio laikotarpio įstatinis kapitalas visų įmonių (AB ir UAB) turi būti perskaičiuotas euro centų tikslumu ir pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. „Svarbu pažymėti, kad teisės aktuose yra įtvirtinta paprastesnė AB ir UAB įstatų keitimo tvarka, kai įstatai keičiami tik dėl valiutos keitimo iš litų į eurus (perskaičiuojami įstatinio kapitalo dydis ir akcijų nominali vertė). Dėl minėtų perskaičiavimų ir suapvalinimų, susidaręs įmonės įstatinio kapitalo pokytis nebus laikomas įstatinio kapitalo didinimu ar mažinimu“, - paaiškina MB "LC paslaugų centras" teisininkė Alvyda Derbutaitė. Įmonių vadovų, kurie savo įstaigose iki numatyto laiko nepasikeis įstatų išraiškų, laukia piniginės baudos, kurios numatytos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. „Pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172-2 straipsnį, už dokumentų, duomenų bei kitos teiktinos informacijos nepateikimą Juridinių asmenų registrui iki numatyto laiko, yra skiriama bauda nuo 28 iki 1448 eurų“, - su straipsnio pažeidimo įstatais supažindina „LC paslaugų centras“ teisininkė. Teisininkė pabrėžia, kad įmonių sprendimas pakeisti įstatus dėl akcijų nominalios vertės perskaičiavimo į eurus turi būti priimtas visuotinio akcininkų susirinkimo metu. „Akcininkų balsų dauguma nusprendžia, kada pasikeisti įstatus ir kokie nominaliai turi būti skaičiuojami“ , - atkreipia dėmesį A. Derbutaitė. MB "LC paslaugų centras"...

Pirmojoje bendruomenių mugėje – dėmesys socialinio verslo galimybėms

Saulius Šimkevičius, Ūkio ministerija  „Litexpo“ parodų ir kongresų centre šiandien vyksta pirmoji tarptautinė vietos bendruomenių šventė – mugė, kurią kartu rengia Ūkio ministerija ir Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga. Renginio tikslas – pristatyti vietos bendruomeninių organizacijų ir vietos veiklos grupių veiklą, regionų vietos produktus, verslus, turistinius maršrutus, edukacines programas Lietuvoje ir užsienio valstybėse. „Pastaraisiais metais vietos bendruomenės ne tik tampa stipria šerdimi, skatinančia sutelktumą ir pilietiškumą, bet ir kuria tvirtą pagrindą vietos ekonominei, socialinei bei kultūrinei plėtrai. Neatsitiktinai šie metai yra paskelbti vietos bendruomenių metais – jos, vykdydamos veiklą ir numatydamos ateities planus, kuria modernią ir aktyvią šiandieninės Lietuvos visuomenę“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas. Tarptautinės vietos bendruomenių mugės metu vyks konferencija, kurioje mokslo, bendruomenių ir valstybės institucijų atstovai diskutuos apie bendruomenės, miesto ir kaimo integracinių ryšių stiprinimą, dalinsis Lietuvos ir užsienio šalių pilietinės visuomenės ugdymo patirtimi pasitelkiant bendruomenines organizacijas. Daug dėmesio bus skiriama socialinio verslo plėtros galimybėms vietos bendruomenėse. „Bręstant pačioms bendruomenėms, atsiranda naujų veiklos formų, kurios padeda dar efektyviau realizuoti tiek tradicines, tiek ir pačias inovatyviausias jūsų idėjas. Viena iš tokių veiklos formų yra socialinis verslas. Šis renginys yra reikšminga platforma socialiniam verslui populiarinti ir padėti žengti svarbius žingsnius plėtojant socialinio verslo sektorių, aktyviai į šį procesą įtraukiant būtent vietos bendruomenes“, – teigia ūkio ministras Evaldas Gustas. Per socialinį verslą gali būti įgyvendinta daugybė idėjų, populiarinamos vietos tradicijos, papročiai, amatai, kultūra, plėtojama ir gerinama socialinė veikla. Lietuvoje jau vykdomi įvairūs pavieniai socialiniai projektai, tačiau ši verslo rūšis dar nėra labai populiari. Kas ketvirta Europos Sąjungoje (ES) įsteigiama nauja įmonė yra socialinė įmonė. Socialinė ekonomika sudaro apie 10 proc. ES bendrojo vidaus produkto. Socialinės ekonomikos srityje ES dirba daugiau kaip 11 mln. darbuotojų (6 proc. dirbančių ES gyventojų). Augantis bendras Lietuvos verslumo lygis kuria tinkamą terpę socialinio verslo plėtrai, todėl tolesni žingsniai yra labai svarbūs socialinio verslo sektoriui sėkmingai augti. Konferencijoje mokslo, bendruomenių ir valstybės institucijų atstovai taip pat diskutuos apie miesto ir kaimo integracinių ryšių stiprinimą, dalinsis Lietuvos ir užsienio šalių pilietinės visuomenės ugdymo pasitelkiant bendruomenines organizacijas patirtimi. Per 1-ąją tarptautinę vietos bendruomenių mugę bus išrinktos ir apdovanotos kūrybiškiausios, iniciatyviausios, patriotiškiausios ir labiausiai lyderiaujančios vietos bendruomenės bei vietos veiklos grupės iš visų Lietuvos apskričių. Renginį globoja Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.  

Kodėl užsienio investuotojai bėga iš Lietuvos?

„Estrella Baltics“ traškučių gamybą perkėlė į Lenkiją. „Coca-cola“ iš Alytaus gamybą taip pat kelia į kaimyninę šalį. Kodėl? Kodėl užsienio investuotojai bėga iš Lietuvos? Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentu Žilvinu Šilėnu. – Anksčiau buvo pranešta, kad pasitraukia „Estrella“ traškučius gaminanti įmonė, o šiandien – „Coca-cola“. Kaip tai aiškinti? – Viena vertus, tai normalus procesas. Lygiai taip pat į Lietuvą atsikelia įmonės iš Švedijos, Jungtinės Karalystės – tai normalu, mes jas prisiviliojame ir tuo labai džiaugiamės. Kitos šalys daro lygiai tą patį – vilioja vieni iš kitų įmones, kad įsikurtų pas jas. Matyt, visų tų veiksnių pasekoje šios įmonės, ypatingai „Coca-cola“, nusprendė, kad jiems gaminti, pilstyti savo gėrimą žymiai patogiau yra Lenkijoje. – Yra posakis „Bėga kaip žiurkės iš skęstančio laivo“. Neįmanoma jo taikyti šiuo atveju? – Yra pasakymas „Viena kregždė – ne pavasaris“. Dėl vienos kregždės ar kito gyvūno nerimauti nereikėtų. Klausimas, ar tai didesnės tendencijos atspindys, ar galima sakyti, kad įmonės masiškai bėga iš Lietuvos. Nesakyčiau, kad čia žiurkių bėgimas iš laivo, bet tai yra dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį. Daug kas sako, kad Lenkija tiesiog didesnė ir su ja nepakonkuruosi. Konkuruoti reikia, nes Lenkija niekur nedings, visada bus šalia mūsų. Suveikia panašus principas, kaip krepšinyje – arba esi labai aukštas ir didelis, arba mažiukas ir turi būti greitas, šoklus, taiklus. Lietuva yra mažojo žaidėjo vaidmenyje. Įmanoma, kad pas mus gamintų, čia stovėtų gamyklos, bet viską reikia daryti labai greitai, tiksliai, efektyviai ir žinoti, kad didžiosios šalys irgi užsiima investicijų perviliojimu. Per pastarąją savaitę nuskambėjo ši žinia – tai, kad susijungia du bankai, o centrinę būstinę įsteigs Estijoje. Būstinės steigimas Estijoje rodo vieną iš sisteminių problemų – finansinių paslaugų apmokestinimas kai kuriose vietose Estijoje yra palankesnis. Bankų, finansiniame sektoriuje mes Estijai pralaimime. Čia yra tendencija, dėl kurios reiktų sunerimti. - Ką investuotojas gauna Estijoje, bet negauna Lietuvoje? Pavyzdžiui, „Vilniaus prekyba“ užsiregistravusi Olandijoje. Ko bandoma išvengti? – Estai turi palankesnį pelno apmokestinimą nei Lietuva. Jei pinigai paliekami įmonėje ar investuojami, Estijoje jie neapmokestinami, o pas mus neapmokestinamas tik gabaliukas. Yra kelios šalys, kuriose Lietuvos įmonės daro specifines investicijas – „būstinės perkėlimą“. Tos šalys nėra natūralios mūsų prekybos partnerės – Estija dar yra netoli, su ja daug prekiaujam, toliau Olandija ir Kipras. Kipras nėra šalis, su kuria Lietuvą sietų glaudūs ekonominiai ryšiai, bet pažiūrėjus į tam tikras finansines investicijas, jų į Kiprą iš Lietuvos yra išėję nemažai. Pralošėme mokestinėje ar kitoje teisinėje bazėje. – Kiek tokių tarptautinių kompanijų, kaip „Estrella“ ir „Coca-cola“ pasitraukimas gali pridaryti žalos? Kiek tokios įmonės Lietuvoje sumoka mokesčių? – „Coca-cola“ šnekėjo, kad apie 80 žmonių neteks darbo. Jeigu jie uždirbo daugiau nei vidurkį, 80 žmonių vien per darbo mokesčius per metus sumokėdavo apie 0,5 mln. eurų. Tai suma, už kurią galima išlaikyti vieną nedidelę mokyklą. Antra – tų žmonių emocinis gerbūvis, nes dažnai nuo vieno iš dirbančiųjų priklauso ir visos šeimos gerovė, kiek jie gali leisti išleisti. Vienintelė Saulė pro debesis šioje situacijoje yra tai, kad kai bankrutavo Panevėžio „Ekranas“, buvo atleista žymiai daugiau žmonių ir dalis jų susirado darbus. Tai aukštos kvalifikacijos darbuotojai, gali būti, kad kitos įmonės juos persamdys, juolab, kad yra pasiruošimo laikas, žmonės gaus išeitines išmokas, viskas labai gražiai tvarkoma. Galbūt tie žmonės įsidarbins kitur ir ekonominę gerovę kurs kitose vietose. – Alytaus regionui tokio darbdavio netekimas – labai didelis smūgis. – Alytaus regione dirba apie 26 tūkst. žmonių. Viena vertus galima sakyti, kad 100 žmonių nėra didelis kiekis, kita vertus, pasitikėjimui, tradicijai tai yra psichologinis smūgis. Kai kalbame apie pasitikėjimą, kokioje šalyje ar mieste jie nori gyventi, tai yra svarbu. – O netiesioginė žala? Tai gali būti žinutė kitiems investuotojams, kad kažkas Lietuvoje yra negerai. – Netiesioginių žinučių ir be „Coca-cola“ Lietuva daug išsiuntinėjo. Man labiausiai įsiminė „Chevron“ pavyzdys, kai turtinga įmonė dėjo apie 160 mln. litų ant stalo vien už galimybę ten ieškoti, o už kiekvieną barelį būtų mokėjusi papildomai. Visi sutarė, kad tai yra geras dalykas tiek nacionalinio saugumo požiūriu – tai amerikiečiai, tiek energetinio saugumo – mūsų pačių dujos ar nafta, bet užteko parėkauti ir kompanija pasitraukė užtrenkusi duris. Kitos šio sektoriaus įmonės irgi traukiasi ir tai sukelia grandininę reakciją. Investuotojų akyse „Chevron“ istorija nenuskambėjo gražiai. Šis įvykis šiek tiek kitoks, pati įmonė sako, kad tai tik komercija, verslas, niekam priekaištų neturi. Gal tos žalos tiek daug nebus. – Ko nepadaro Lietuvos valdžia? Lenkija sugebėjo prisivilioti, o ko mes nepadarom, kur pagrindinės kliūtys, kodėl pas mus nelieka įmonės? – Yra dvi Lietuvos. Viena vertus, valdžioje yra žmonių, kurie puikiai supranta, ką reikia daryti, net ir daro, turim ir sėkmės istorijų, esame prisitraukę paslaugų centrus, kitas įmones. Nepieškime visko juodomis kreidelėmis. Kita vertus, žinau kuriozinių situacijų. Įsivaizduokite: stovi įmonė, jei neklystu, Panevėžio rajone, gerai veikia, gamina gerą produkciją, tiesiog jai reikia prasiplėsti ir šalia pastatyti sandėlį. Šalia yra gabaliukas nenaudojamos, brūzgynais apaugusios žemės, sako, išnuomoti ar parduoti, nes apsimoka sandėlį statyti prie fabriko. Valdiškos institucijos nesusišnekėjo, jie to gabaliuko negavo iki šiol ir, jei neklystu, statyti nusprendė Lenkijoje. Kartais suveikia elementarus nesusišnekėjimas ar kompetencijos trūkumas – tas įmones reikia ne tik prisitraukti, bet ir išlaikyti. Geriausia žinutė, kurią iš šios situacijos politikai galėtų pasiimti yra tai, kad įmonės atėjo, įmonės gali ir išeiti. Paslaugų centrai, kuriais džiaugiamės, kur žmonės daug uždirba, kas 5 metus peržiūri savo veiklos strategiją – ar laikyti 1000 žmonių, atsakinėjančius į skambučius Lietuvoje, ar persikelti kitur. Įmonė atėjo ir amžiams čia pasiliks, galima versti didesnius atlyginimus mokėti ir daugiau reikalavimų kelti – žinutė ta, kad jos gali ir išeiti. Reikia siekti to, kad daryti verslą Lietuvoje būtų taip pat paprasta, kaip nueiti į parduotuvę ir nusipirkti bandelę. – Turbūt reikia ir stabilios mokestinės aplinkos? Investuotojas turėtų žinoti, kad įstatymai nepasikeis per vieną naktį. – Verslininkai tai vadina „reguliaciniu stabilumu“. Sako: gerai, pakelkit mokesčius, bet prižadėkit, kad artimiausius 5 metus nekelsit, mes prisitaikysim. Verslas bijo nežinomybės, mūsų politikai mėgsta pažadėti dalykų, pagrasinti, pasakyti, kad įves mokesčius, išvarys įmones. – Ar prezidentės vetuotas Darbo kodeksas galėjo atitolinti tokius pasitraukimus? – Sunku pasakyti. Darbo kodekso vetavimas turi didesnės žalos. Jis buvo kurtas 1,5 metų, tada metus aptarinėjamas, galų gale visi sutarė, kad tai dalykas, kurio reikia, nors neidealus, netobulas, nėra labai laisvas ar liberalizuojantis, bet bent jau Lietuvą pastumiantis į XXI amžių. Nutiko tai, kas Lietuvoje nutinka labai retai – netgi partijos susitarė, kad to reikia. Buvo vilties kibirkštėlė, bet staigia užgeso. Į vetuotą variantą su visomis pataisomis dar vis žiūrime, koks būtų poveikis, bet girdėjau ne vieną verslininką sakantį, kad geriau palikti seną, blogą dabartinį, negu naują. Manau, yra nemažas nusivylimas Lietuvoje veikiančių žmonių, tų, kurie tikėjo geresne ateitimi. – Reikėtų sugrįžti į racionalią diskusiją, atsiversti ir paskaityti, kas buvo vetuota, ką jis leidžia ar draudžia. Per pastaruosius kelis mėnesius diskusija buvo paversta isterija, piketais, streikais, svaičiojimais apie vergovę 21 amžiuje, dabar, kai iki rinkimų liko labai mažai laiko, labai abejoju, kad galime sugrįžti į racionalią diskusiją. Ar Seimas vetuos, ar ne, bus politinės valios dalykas. Yra variantas palikti kitam Seimui. – Lietuvoje buvo vilionių užsienio investuotojams – garsaus banko atveju pasiūlytos mokestinės lengvatos. Atrodytų, kad yra galimybių. Nežinau, ar čia patys teisingiausi įrankiai prisivilioti investuotojus ir juos bandyti išlaikyti. – Čia yra didysis klausimas, kuris yra labai smagus. Sakoma kurti prie miestų laisvąsias ekonomikos zonas ir ten pritrauksime daug investicijų. Jeigu sutinkame, kad mažesni mokesčiai yra geras dalykas, tai kodėl juos taikome tik vienoje mažoje teritorijoje, kodėl negali visa Lietuva būti kaip laisvoji ekonomikos zona? Jeigu pripažįstame, kad mažesni mokesčiai padeda pritraukti įmonių, sukurti daugiau gerai apmokamų darbo vietų, kodėl politikai nori pasirinkti ir sakyti, kad šitam duosiu, šitam ne? – Nes tas, kuriam duoda – labai garsus. Politikas užsideda pliusą, kad pritraukė tokio lygio kompaniją. – Čia yra didysis paradoksas. Pritraukti kompaniją yra gerai, dėl to dalis verslininkų sąžiningai pyko, nes lengvatos buvo dalinamos po krizės, kai visiems vietiniams verslininkams buvo pakelti mokesčiai, buvo sakoma, kad reikia susiveržti diržus ir gelbėti valstybę, o kai kam buvo padalinta lengvatų. Manau, jei lengvatų, mažesnių mokesčių būtų davę visiems, niekas nebūtų per daug pykę. Lygiai taip pat, kai kalbam apie mažesnį PVM mėsai, pienui ar kėdėms – taip, tai būtų naudinga ir įmonėms, ir vartotojams. Tas argumentas yra teisingas, bet kodėl apibrėžti, kad tik mėsai, pienui ar kėdėms? Kodėl negalima mažesnio PVM taikyti visoms prekėms?

Pramonininkų konfederacija: eksportas auga, šalį vis dažniau atranda tolimiausi Europos kaimynai

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atliktas detalus Lietuvos eksporto 2016 m. pirmojo pusmečio būklės tyrimas rodo, kad šiemet eksportas išlaiko augimo trajektoriją, pastebimos naujos ryškiausios tendencijos Lietuvos turizmo sektoriuje. Lietuviškos kilmės prekių (be naftos produktų) eksportas pirmąjį šių metų pusmetį išaugo 3,9 proc., kai 2015 metais eksporto plėtra siekė 2,6 proc. Nominalus eksporto prieaugis šiemet siekia 194 mln. eurų – tai reiškia, kad per pirmus šešis šių metų mėnesius eksporto augimas sudarė daugiau nei 70 proc. viso 2015 m. prieaugio. Lietuvos eksportuotojai šiemet ir toliau didina pardavimų apimtis išorės rinkose. ES rinkoje vis didesnį dėmesį šalies verslas skiria Skandinavijos regionui, tuo tarpu didėjantis spaudimas konkurencingumui jau pradėjo kenkti eksporto į Centrinę Europą rezultatams. Dėl ekonominių sankcijų, vyraujančių recesinių tendencijų ir pardavimų perskirstymo į kitas rinkas ir toliau matome ženklų eksporto srautų mažėjimą į NVS regioną. Eksportas į naujas rinkas laipsniškai didėja, tačiau nemaža dalimi tai vis dar galima paaiškinti tik atskirų segmentų sėkme, bet ne tvaria eksporto plėtra“, – sako Aleksandras Izgorodinas, LPK Užsienio ryšių ir paslaugų verslui departamento direktorius. Lyginant su 2015 m. eksporto rodikliais, šiemet matomos kelios pagrindinės tendencijos. Pirma, neigiamai nustebino eksporto rodikliai „namų“ laikoma ES rinkoje – pirmąjį šių metų pusmetį eksportas į ES rinką visiškai neišaugo, o priešingai – susitraukė 0,5 proc. arba 21 mln. eurų. Didžiausios įtakos tokiam rezultatui turėjo itin prasti eksporto rodikliai centrinėse ES rinkose – Vokietijoje ir Prancūzijoje, kur eksportas sumažėjo atitinkamai 10,5 ir 3,7 proc. arba iš viso 84 mln. eurų. Tačiau eksporto nuosmukį į Vokietijos ir Prancūzijos rinkas kompensavo ženklus – 88 mln. eurų – eksporto prieaugis į Skandinavijos regioną. Pasak A.Izgorodino, pastarųjų kelerių metų eksporto rodikliai rodo, kad net ir ES regione vyksta tam tikra Lietuvos eksporto srautų diversifikacija, o Lietuvos verslas deda vis daugiau pastangų didinti pardavimus Skandinavijos valstybėse. Tikėtina, kad tam tikros įtakos tokiai diversifikacijai turi ir didėjantis spaudimas Lietuvos verslo konkurencingumui, ypač dėl per sparčiai kylančių darbo kaštų, dėl ko mūsų verslas vis labiau fokusuojasi į aukštesnės perkamosios galios valstybes. „Visgi aštrėjanti įtampa darbo rinkoje, spartus darbo užmokesčio augimas ir stagnuojančios investicijos kelia grėsmę šalies verslo konkurencingumui ir jau netolimoje ateityje gali riboti tolesnę eksporto plėtrą į ES rinką. Pavyzdžiui, šių metų pirmąjį pusmetį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, investicijos pramonėje sumažėjo 11 proc., kai vidutinis darbo užmokestis gamyboje šiemet išaugo beveik dešimtadaliu, – teigia LPK atstovas. – Šie skaičiai puikiai iliustruoja didėjantį konkurencingumo spaudimą šalies eksportuotojams. Jeigu investicijos nepradės vytis kylančių darbo kaštų, gauti naujus užsakymus ES rinkoje Lietuvos verslui bus vis sunkiau“. Visgi aštrėjanti įtampa darbo rinkoje, spartus darbo užmokesčio augimas ir stagnuojančios investicijos kelia grėsmę šalies verslo konkurencingumui ir jau netolimoje ateityje gali riboti tolesnę eksporto plėtrą į ES rinką. Šiemet ir toliau matomas eksporto srautų mažėjimas į NVS rinką – pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas į NVS regioną susitraukė 17,3 proc. ir vien per pirmąjį šių metų pusmetį eksporto netekimai NVS regione sudarė apie 50 mln. eurų. Dėl makroekonominių ir geopolitinių priežasčių eksportas į Rusiją šiemet sumažėjo 15 proc. arba 20 mln. eurų. „Turint galvoje itin prastus praėjusių metų eksporto rezultatus, kai eksportas į NVS šalis susitraukė 36 proc., tolesnis ženklus eksporto srautų mažėjimas šiek tiek stebina. Tokie rezultatai gali būti ne tik sankcijų ir recesijos daugelyje NVS valstybių pasekmė, bet ir pardavimų perskirstymo į kitas eksporto rinkas rezultatas,“ – svarsto A.Izgorodinas. Iš pagrindinių eksporto rinkų NVS regione pasidžiaugti galima nebent eksporto rezultatais Baltarusijoje, kur eksporto apimtys, lyginant su praėjusiais metais, liko nepakitusios. Eksporto rodikliai į naujas rinkas kol kas vertintini skirtingai. Eksporto apimtys į Aziją išaugo penktadaliu, o į Šiaurės Amerikos regioną padidėjo 14 proc. Bendrai Azijos ir Šiaurės Amerikos rinkos prisidėjo 40 mln. eurų prie bendro eksporto augimo, kas yra išties neblogas rezultatas. Tačiau detaliau analizuojant eksporto rodiklius į naujas rinkas, ryškaus eksporto proveržio nematyti, tai galima laikyti atskirų pramonės segmentų sėkme. Pavyzdžiui, šiemet eksporto apimtys į JAV išaugo 43,8 mln. eurų, tačiau tokį prieaugį lėmė daugiausia chemijos pramonės segmentas (49 mln. eurų prieaugis, ypač ryškus – trąšų, neorganinių chemikalų ir įvairių chemijos produktų kategorijose). Tuo tarpu kitose segmentuose matomas tik labai nežymus prieaugis. Panašios tendencijos vyrauja ir Azijos regione – nors eksportas į Aziją šiemet padidėjo 27 mln. eurų, daugiausia tokį prieaugį lėmė puikūs eksporto rezultatai Japonijos rinkoje, kur eksportas augo 33 mln. eurų, o dalį kitų Azijos valstybių eksporto apimtys nežymiai mažėjo. Japonijos atveju tokį eksporto prieaugį lėmė ženkliai padidėjęs tabako gaminių eksportas (+32,5 mln. eurų). Panašias tendencijas galima įžvelgti ir eksporto į Kiniją rezultatuose: šiemet eksporto apimtys į Kiniją padidėjo 16 proc. arba 6,2 mln. eurų. Ypač geri rezultatai matomi maisto produktų segmente (+1,5 mln. eurų), tačiau prieaugį šiame segmente vėlgi lėmė vienos kategorijos – vaisių ir riešutų – 1,47 mln. eurų siekęs prieaugis. „Galima tikėtis, kad artimiausiu metu matysime labiau diversifikuotą maisto produktų eksporto proveržį į Kinijos rinką, kadangi visai neseniai Kinijos akreditavimo ir sertifikavimo administracija suteikė teisę Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms pradėti pieno produktų eksportą į Kiniją“, – sako A.Izgorodinas. Užsieniečių susidomėjimas Lietuva ir toliau auga – tai rodo Statistikos departamento duomenys ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atlikta analizė. Pastebimos naujos ryškiausios tendencijos Lietuvos turizmo sektoriuje: mūsų šalį vis dažniau atranda tolimiausi Europos kaimynai – portugalai, ispanai, italai, tebesitęsia ir neįtikėtinas svečių iš Japonijos skaičiaus augimas, o pastaruosius dvejus metus mažėjęs turistų iš Rusijos skaičius Lietuvoje buvo pradėjęs vėl augti. „Baigiantis vasarai – aktyviausiam turizmo laikotarpiui – norisi „suskaičiuoti viščiukus“. Nors einamojo mėnesio statistika dar nepateikta, tačiau pirmų dviejų ketvirčių statistikos rezultatai patvirtina augantį į Lietuvą atvykstančių turistų skaičių. Matome, kad be turistų iš kaimyninių ir Lietuvą jau ne pirmus metus mėgstančių šalių, vis daugiau keliautojų atvyksta iš Japonijos, Portugalijos, Ispanijos, Italijos. Taigi keletą metų nuosekliai mažėjusį turistų srautą iš Rusijos su kaupu kompensuoja kitų šalių keliautojai“, – sako Ugnė Radžiūnaitė, LPK Ekonominės ir socialinės verslo aplinkos skyriaus ekspertė. Statistikos departamento duomenimis, I-ąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje apsistojusių užsieniečių skaičius nuosekliai didėjo, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Per pirmus tris šių metų mėnesius šis skaičius išaugo 11,5 proc. Turizmo informacijos centrai taip pat džiaugiasi lankytojų iš užsienio gausėjimu: šių metų balandžio–birželio mėnesiais juos aplankė 14,5 proc. daugiau užsieniečių nei 2015 m. antrąjį ketvirtį. Lietuvą vis dažniau atranda tolimiausi Europos kaimynai – portugalai, ispanai, italai. Pastaraisiais metais atvykstančiųjų iš šių šalių skaičius nuosekliai ir ženkliai didėjo: portugalų turistų skaičiaus augimas per pastaruosius dvejus metus siekė net 127 proc., ispanų turistų skaičius nuo 2013 m. išaugo 37 proc., o italų 2015 m. atvyko 41 proc. daugiau, lyginant su 2013 m. duomenimis. Tebesitęsia neįtikėtinas svečių iš Japonijos skaičiaus augimas. 2015 m. į Lietuvą atvykusių japonų skaičius (21 tūkst. turistų) sudarė panašiai tiek, kiek sulaukėme svečių iš šių artimų Europos šalių kartu sudėjus: Airijos, Austrijos, Slovakijos ir Slovėnijos. 2016 m. pirmąjį ketvirtį ši tendencija išlieka. Jei Japonijos turistų skaičius ir toliau panašiai augs, tuomet 2020 m. sulauksime jų apie 135 tūkst., t. y. kiek daugiau nei šiuo metu sulaukiame iš kaimyninės Lenkijos. Kaip rodo statistika, lankytojų iš Rusijos Lietuva 2015 m. sulaukė 72,5 tūkst. mažiau nei metais anksčiau, tačiau beveik tris kartus daugiau nei šis netekimas sulaukėme turistų iš kitų šalių. Pastebėta, kad per dvejus pastaruosius metus 39 proc. sumažėjęs turistų iš Rusijos skaičius Lietuvoje buvo pradėjęs vėl augti: 2016 m. I-ąjį ketvirtį Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsigyveno 0,7 proc. daugiau rusų lankytojų nei tą patį ketvirtį prieš metus. Pasak U. Radžiūnaitės, tokią situaciją galėjo lemti tai, kad Rusijos rublio vertei kylant iš neregėtų žemumų ir didėjant jos gyventojų perkamajai galiai, rusai įgavo pasitikėjimo ekonomika bei optimistiškiau planavo savo išlaidas. Tačiau šių metų antrąjį ketvirtį rusų turistų srautas vėl buvo mažesnis nei 2015 m. antrąjį ketvirtį. Bendrai per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos apgyvendinimo įstaigos sulaukė 1,9 proc. mažau rusų turistų nei 2015 m. pirmąjį pusmetį. 2016 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos apgyvendinimo įstaigos jau priėmė 652,67 tūkst. užsieniečių. Tai yra 11 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Lietuvos pramoninkų konfederacijos ir www.verslaspolitika.lt inf. Gintauto Kniukštos nuotrauka.

Ar taps Šventoji žvejų rojumi? Biurokratinių kliūčių dar daug, į uostą žvalgosi ir latviai

Žuvininkystė Lietuvoje – senas tradicijas turinti veikla. Išsaugoti ir plėsti žuvininkystės sektorių uždavinys yra ne iš lengvųjų, nes šis sektorius visada buvo sudėtinga sritis, reikalaujanti didelio dėmesio. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė  lankėsi  UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcione“, apžiūrėjo Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratoriją Kopgalyje, Šventosios uosto teritoriją, įvertino esamą situaciją ir perspektyvas bei susitiko su žvejais aptarti jiems rūpimų klausimų. Pirmiausiai ministrė ir kartu su ja į Klaipėdą atvykę žuvininkystės institucijų specialistai apžiūrėjo uoste įsikūrusio Žuvininkystės produktų aukciono patalpas, kuriose sumontuota moderni žuvų perdirbimo, filetavimo, šaldymo, pakavimo, fasavimo, saugojimo įranga. Žvejų iš Baltijos atgabentos žuvys čia rūšiuojamos ir perdirbamos – pagal užsakovų skonį ir pageidavimus žuvys filetuojamos, glazūruojamos, iš to kas lieka nuo file gaminamas aukščiausios rūšies žuvų faršas. Patalpas aprodęs, atliktus darbus pristatęs ir ateities planais pasidalijęs l. e. p. direktorius Artūras Sabaliauskas neslėpė – jiems išgyventi šiuo metu nėra lengva, nes naują veiklą pradėjusiai įmonei reikia laiko pelnyti potencialių klientų pasitikėjimą. Kartu su specialistais iš Vilniaus buvo aptartos įvairios aukciono veiklos efektyvinimo galimybės. Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorija Kopgalyje – vienintelė Pietryčių Baltijos šalyse moderni eksperimentinė laboratorija, atvira mokslininkams, studentams, verslui. Aplankiusi laboratoriją, ministrė susipažino su jos veikla, planais ir perspektyvomis, pamatė ypatinguosius mezokosmus, srovės kanalą, molekulinės biologijos ir ichtiologijos laboratorijose stebėjo atliekamus tyrimus, apžiūrėjo žuvims veisti skirtas sistemas, eksperimentinėse uždarosiose vandens apytakos sistemose augančias žuvis, jūrinio ir gėlo vandens tiekimo, paruošimo, filtravimo, valymo bei kitas efektyviam laboratorijos darbui užtikrinti reikalingas sistemas. „Jau šiuo metu aktyviai tariamasi dėl bendradarbiavimo galimybių ir bendrų projektų su vokiečiais, latviais, baltarusiais ir kitų šalių atsakingų institucijų atstovais“, – papasakojo Žuvininkystės tarnybos prie ŽŪM, kuriai priklauso ši laboratorija, direktorė Indrė Šidlauskienė. Ar taps Šventoji žvejų rojumi? Šis klausimas jau ne vienerius metus neramina priekrantės žvejus, norinčius atgaivinti Šventosios valstybinį jūrų uostą, tačiau tam trukdo nemažai biurokratinių kliūčių. Svarbiausias klausimas – kas turėtų rūpintis visais uosto statybos reikalais. Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos mokslų akademijos darbo grupės nuomone, atsižvelgiant į įvairiapusę Šventosios valstybinio jūrų uosto paskirtį, jį administruoti turėtų Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcija – savarankiškai veikianti valstybės įmonė (šiuo metu minėtos direkcijos funkcijas pavesta vykdyti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai), kuri ir rūpintųsi visos reikalingos infrastruktūros atkūrimu, pasinaudojant atskirų ES fondų parama. „Dėl ateities perspektyvų, pripažįstant Šventosios valstybinį jūrų uostą strateginiu valstybės objektu bei finansavimo šaltinių, reikia kreiptis į Vyriausybės strateginį komitetą“, – susitikime su priekrantės žvejais kalbėjo žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė. Pasak Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininko Mindaugo Rimeikio, jau pernai buvo parengti ir patvirtinti visi reikalingi techniniai projektai, išduotas leidimas uosto statybai. Pagal techninį projektą uoste galėtų bazuotis net 537 laivai, į šį uostą žvalgosi ir latviai. „Kaip matome, nueita pakankamai toli, dabar svarbiausia, kad Vyriausybė Šventosios uostą pripažintų valstybinės reikšmės objektu. Visos suinteresuotos šalies ministerijos turi susivienyti ir kartu investuoti“, – pabrėžė ministrė. Pasak jos, Žemės ūkio ministerija yra pasiruošusi prisidėti savo valdomų ES fondų lėšomis uosto rekonstrukcijai. Susitikime su žvejais aptartos ir kompensacijos dėl ruonių daromos žalos, žvejybos kvotų skyrimas aukciono būdu, invazinių rūšių žuvų naikinimas, žvejybos kvotų skirstymo pakeitimai vidaus vandenyse ir kiti aktualūs klausimai. www.zum lt ir verslaspolitika.lt inf. Žemės ūkio ministerijos nuotraukos....

„Kokia bendrosios žemės ūkio politikos ateitis?“

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė išvyko į Prancūzijoje rengiamą Europos Sąjungos žemės ūkio politikos formuotojų forumą „Kokia bendrosios žemės ūkio politikos ateitis?“, kuriame dalyvaus ES valstybių žemės ūkio ministrai ir Europos Parlamento žemės ūkio komiteto nariai. Politinį forumą inicijavo Prancūzija, o pradžią tokioms diskusijoms paskatino D. Britanijos pasitraukimo iš ES procesas. Politinio forumo darbotvarkėje numatytos diskusijos dėl bendrų Europos veiksmų globalizuotame pasaulyje, dėl bendrosios žemės ūkio politikos vaidmens ateityje ir jos galimybių užtikrinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, tvarumą, „atsparumą“ krizinėms situacijoms bei gebėjimą greitai atsitiesti. „Po Rusijos embargo Lietuvai teko išgyventi gilią pieno krizę. Kitos ES valstybės pastaruoju metu susidūrė ir su kitų maisto produktų realizacijos sunkumais, perprodukcija, naujų rinkų paieška ir žemės ūkio produkcijos gamintojų problemomis", – tvirtina V. Baltraitienė. Pasak ministrės, bendrosios žemės ūkio politikos veikiamo žemės ūkio sektoriaus vaidmuo yra neginčijamai svarbus ekonomikai ir visuomenei. Tai liudija jo kuriama BVP dalis ir darbo vietų skaičius daugelyje valstybių narių. Naudodami bendrosios politikos instrumentus sprendžiame ir visuomenei svarbius su aplinka susijusius klausimus, tokius kaip kraštovaizdžio išsaugojimas, tausus išteklių naudojimas, apsirūpinimas saugiu maistu, klimato kaitos švelninimas. Akivaizdu, kad dalis dabartinės politikos nuostatų turi būti adaptuotos, kad galėtume geriau atremti kylančius ateities iššūkius. „Manau, kad tokio formato diskusijos ir apsikeitimas nuomonėmis labai aktualios ir savalaikės. Pastaraisiais metais matėme ne vieną kritinę situaciją skirtingose ES valstybėse tam tikruose atskiruose sektoriuose, atskirose maisto tiekimo grandinių srityse", – sako V. Baltraitienė. Anot jos, jau dabar reikia diskutuoti apie šios politikos svarbą ir vaidmenį po 2020 metų“. Politinį žemės ūkio ministrų forumą inicijavęs Prancūzijos žemės ūkio ministras Stephane Le Foll savo kvietime pabrėžė, kad bendrosios žemės ūkio politikos svarbai skirtas politinis forumas yra rengiamas „gilios Europos žemės ūkio krizės kontekste“. „Britų visuomenė nusprendė palikti Europos Sąjungą ir tai dar sykį iškelia klausimus apie mūsų piliečių paramą šiam didžiam projektui bei kaip formuoti Europos ateitį likusioms 27 valstybėms narėms. Turime dirbti kartu ir suteikti Europos Sąjungai naują impulsą, kartu ir bendrajai žemės ūkio politikai", – pabrėžė S. Le Foll. www.zum.lt ir verslaspolitika.lt inf. Dalintis• •

EK pateikė 2017 m. žvejybos Baltijos jūroje galimybių pasiūlymą

Europos Komisija pateikė 2017 m. žvejybos Baltijos jūroje galimybių pasiūlymą, kuris grindžiamas neseniai priimtu daugiamečiu žvejybos Baltijos jūroje valdymo planu. Jame taip pat atsižvelgiama į 2016 m. gegužės mėn. gautas mokslines rekomendacijas ir konsultacijas su suinteresuotais asmenimis. Baltijos jūroje žvejybos galimybės nustatomos 10 išteklių. Šiais metais šešiems iš jų siūloma žvejybos galimybes padidinti, dviem ištekliams – sumažinti. Prieš siūlydama likusių dviejų išteklių (vakarinės ir rytinės Baltijos jūros dalių menkių išteklių) sužvejojamo kiekio apribojimus Komisija turi surinkti daugiau informacijos. Lietuvai svarbiausios yra strimelių, šprotų ir menkių žvejybos galimybės. Europos Komisijos pasiūlyme Lietuvai nustatoma 5580 tonų strimelių žvejybos kvota (8 % daugiau nei 2016 m.) ir 14130 tonų šprotų žvejybos kvota (beveik 40 % daugiau nei 2016 m.). Baltijos jūros menkių išteklių būklė, Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) duomenimis, šiemet nepagerėjo. Verslinės ir mėgėjų žvejybos intensyvumas tebėra didelis, o taikytos priemonės nepadėjo ištekliams atsinaujinti tiek, kiek tikėtasi, todėl Komisija paprašė patariamosios mokslo įstaigos STECF ištirti mėgėjų žvejybos poveikį Baltijos jūros menkių ištekliams ir įvertinti įvairias galimas išteklių valdymo priemones. Gavusi išvadas ji pateiks pasiūlymą dėl vakarinės ir rytinės Baltijos jūros dalių menkių išteklių žvejybos galimybių 2017 metams. Visos aštuonios Baltijos jūros valstybės narės jau tariasi dėl bendros regiono pozicijos šiuo itin aktualiu klausimu BALTFISH formate. Galutinio politinio sutarimo dėl žvejybos galimybių 2017 metams bus siekiama spalio 10–11 d. vyksiančioje Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje Liuksemburge. www.verslaspolitika.lt ir zum.lt inf....

Po skandalo – neplaninis Lietuvos kariuomenės pirkimų kokybės patikrinimas

Socialdemokratai Seimo frakcijos posėdyje aiškinosi Krašto apsaugos ministerijos virtuvės įrankių pirkimo aplinkybes. Pokalbiui buvo pakviesti Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, taip pat dalyvavo LSDP Seimo frakcijos nariai, Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Premjeras Algirdas Butkevičius. Iš Generalinio prokuroro norėta išgirsti, kodėl prokuratūra nutraukusi tyrimą pagal KAM kreipimąsi ir pateiktą medžiagą – perdavė ją Viešųjų pirkimų tarnybai leisdama po to viešinti. Deja, šis ir kiti klausimai liko neatsakyti - Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis neatvyko kalbėtis su Seimo nariais. „Jaučiuosi sugavęs vagį, jį atidavęs teisėsaugai, ir po to pats esu kaltinamas šia vagyste,“ – trumpai apibūdino situaciją Krašto apsaugos ministras, kuris jausdamasis atsakingas dėl įtartinų kariuomenės materialinių resursų departamento viešųjų pirkimų pats prieš dvejus metus pareikalavo prokurorų tyrimo dėl nepamatuotai didelės įrankių kainos. J. Olekas šiandien sako, kad  jau tuomet manė, kad tokius pirkimus vykdę žmonės verti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau prokurorai atsakė nematantys nusikaltimo sudėties. Tuomet atsakingas už pirkimus atsakingas pareigūnas buvo nubaustas tarnybine nuobauda. Beje, šis kariškis, anit J. Oleko,  į pareigas paskirtas ankstesnės ministrės – konservatorės Rasos Juknevičienės. Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė D. Vilytė frakcijos posėdyje patvirtino, kad pirkimus iš tikrųjų vykdė ne ministerija, o kariuomenės departamentas. Ji teigė, kad viešai nereikalavusi Krašto apsaugos ministro atsakomybės dėl šio paviešintų įtarimų. Seimo socialdemokratai nusprendė palaikyti savo deleguotą Krašto apsaugos ministrą ir paprašė paviešinti dokumentus, kuriuose Juozas Olekas pasirašo po kreipimusi į prokurorus dėl galimo sukčiavimo atliekant pirkimus kariuomenėje. 2016 m. Viešųjų pirkimų tarnyba pradėjo kontrolinį patikrinimą dėl Lietuvos kariuomenės ir UAB „Nota Bene“ sandorio. Atlikusi vertinimą ji patvirtino tam tikrus pažeidimus, kuriuos jau 2015 m. buvo nustatę KAM Centralizuotas vidaus audito departamentas ir Generalinė inspekcija. Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė jau nuo 2014 metų pabaigos, gavusi informaciją apie galimus pažeidimus vykdant virtuvės įrangos įsigijimą, nuosekliai juos tyrė, informavo ikiteisminio tyrimo institucijas, taikė drausminio poveikio priemones. „Mano pavedimu, šį įsigijimą dar 2014 m. vertino Krašto apsaugos ministerijos Centralizuotas vidaus audito departamentas ir tyrė Generalinė inspekcija. Jų tyrimų medžiaga buvo perduota prokuratūrai su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Prokuratūrai nustačius, kad mūsų pareigūnų veiksmuose nėra nusikaltimo požymių, buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, po kurio už šį įsigijimą atsakingam karininkui buvo skirta tarnybinė nuobauda“, - sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Informacija apie Lietuvos kariuomenės ir UAB „Nota Bene“ sandorį, kurią rugpjūčio 30 d. pateikė Viešųjų pirkimų tarnyba, yra tik dalis Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės dar nuo 2014 m. atliekamų tyrimų. Spaudos konferencijos metu kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas patvirtino, kad Lietuvos kariuomenė Viešųjų pirkimų tarnybai pateikė visą medžiagą, susijusią su šiuo pirkimu, ir informavo apie kariuomenės viduje atliktus tyrimus. „Pritariu Viešųjų pirkimų tarnybos ir ikiteisminio tyrimo institucijų siekiui ištirti visas aplinkybes, susijusias su Lietuvos kariuomenės ir UAB „Nota Bene“ sandoriu. Jei patikrinimo metu būtų nustatytos korupcijos apraiškos, kaip kariuomenės vadas, užtikrinu, kad nusižengusieji sulauktų atitinkamo įvertinimo. Noriu pabrėžti, kad Lietuvos kariuomenėje korupcijos apraiškos nėra ir nebus toleruojamos“, - situaciją pakomentavo kariuomenės vadas. Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentas, kaip perkančioji organizacija, identifikavusi virtuvės įrangos poreikį, suplanavo ir vykdė lauko virtuvių atsarginių detalių ir agregatų įsigijimo procedūras. Atsižvelgiant į planuojamą pirkimo vertę, buvo paskelbtas atviras konkursas. Jo metu buvo gautas tik vienas pasiūlymas, kurį pateikė UAB „Nota Bene“. Su minėta bendrove buvo sudaryta preliminarioji sutartis, neįpareigojanti nupirkti visų joje numatytų prekių, o numatanti, kad dėl konkrečių prekių pristatymo turi būti sudaromos atskiros prekių pirkimo-pardavimo sutartys. 2014 m. spalio 8 d. buvo sudaryta sutartis su UAB „Nota Bene“ dėl virtuvės agregatų ir atsarginių dalių įsigijimo už 600 tūkst. litų (175 tūkst. eurų). Vykdant sutarties vykdymo kontrolės procedūras, buvo gauta informacija, kad įmonė pristatė prekes, kurios yra ne to gamintojo, kuris nurodytas sutartyje. Atsižvelgiant į šį pranešimą, krašto apsaugos ministras pavedė Krašto apsaugos ministerijos generaliniam inspektoriui atlikti tarnybinį patikrinimą. Krašto apsaugos ministerijos Generaliniam inspektoriui, kartu su Centralizuoto vidaus audito departamento atstovais, atlikus tarnybinį patikrinimą buvo konstatuoti pažeidimai, susiję tiek su pirkimo planavimu, organizavimu ir vykdymu, tiek ir su sutarties vykdymu. Todėl visa surinkta medžiaga buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, siekiant įvertinti, ar Lietuvos kariuomenės pareigūnų veikose nėra nusikalstamų veikų požymių ir, ar UAB „Nota Bene“ veikoje nėra nusikalstamo sukčiavimo. Pažymėtina, kad 2015 m. buvo gautas atsakymas iš ikiteisminio tyrimo institucijų, kad Lietuvos kariuomenės pareigūnų, susijusių su minimo pirkimo organizavimu nėra nusikalstamos veikos požymių. Dėl UAB „Nota Bene“ veikų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nepaisant to, kad Lietuvos kariuomenės pareigūnų veiksmuose nebuvo nustatytos nusikalstamos veikos požymių, jų veiksmai buvo vertinami pakartotinai ir kariuomenės Logistikos valdybos Materialinių resursų departamento direktoriui, atsakingam už pirkimo organizavimą, buvo skirta drausminė nuobauda – dviem mėnesiams 20 proc. sumažintas tarnybinis atlyginimas. Šių metų pavasarį Lietuvos kariuomenė buvo informuota, kad ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Nota Bene“ veikų yra nutraukiamas nenustačius nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nesutikdama su tokiu prokuroro sprendimu, Lietuvos kariuomenė jį apskundė ikiteisminio tyrimo kontrolę atliekančiam prokurorui. Šio skundo nepatenkinus, Lietuvos kariuomenė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Šiuo metu sprendimas dėl pateikto skundo dar nepriimtas. Spaudos konferencijos KAM metu krašto apsaugos ministras J. Olekas informavo, kad įsigytos prekės iki šiol yra laikomos sandėlyje, nes tikimasi, kad bus pradėta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo pateikiant ne tas prekes, kurios buvo perkamos. „Mažiau nei prieš dvi savaites, rugpjūčio 17 d., mes dar kartą apskundėme prokurorų sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo, - sakė krašto apsaugos ministras. - Kaip ministras, ėmiausi ir toliau imsiuosi visų priemonių, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų išleidžiami teisingai, o nesąžiningi tiekėjai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn“. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pavedė už įsigijimų kontrolės priežiūrą atsakingam ministerijos Įsigijimų departamento Įsigijimų valdymo ir priežiūros skyriui skubos tvarka patikrinti šiais metais Lietuvos kariuomenės sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis ir dar vykdomus konkursus, kurie yra minimi Viešųjų pirkimų tarnybos medžiagoje. „Siekdamas turėti objektyvią informaciją ir aiškius atsakymus į Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktas išvadas, o taip pat užtikrinti Lietuvos žmones, kad krašto gynybai skirti pinigai būtų tikslingai naudojami, nurodžiau patikrinti ne tik šiuo metu Lietuvos kariuomenės vykdomus įsigijimų konkursus, bet ir jau pasirašytas sutartis, ypač, atkreipiant dėmesį į tuos konkursus, kuriuose dalyvavo tik vienas tiekėjas“, – teigia ministras J. Olekas. Siekiant sustiprinti krašto apsaugos sistemoje (KAS) vykdomų pirkimų vidaus kontrolės sistemą, 2015 m. sausio 1 d. Krašto apsaugos ministerijos Įsigijimų departamente buvo įsteigtas naujas Įsigijimų valdymo ir priežiūros skyrius. Jo pagrindinis uždavinys yra prižiūrėti, kaip KAS perkančiosios organizacijos, atlikdamos viešuosius pirkimus, laikosi viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir vykdo kitas prevencinės kontrolės funkcijas. Krašto apsaugos sistemoje centralizuotus pirkimus vykdo penkios perkančiosios organizacijos - Krašto apsaugos ministerija (KAM), Lietuvos kariuomenė, Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnyba prie KAM, Infrastruktūros plėtros departamentas prie KAM ir Vyriausybinių ryšių centras prie KAM. 2015 metais daugiausiai centralizuotų pirkimų vykdė Lietuvos kariuomenė, iš viso - 230. Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnyba per šį laikotarpį įvykdė 120, Infrastruktūros plėtros departamentas – 26, Krašto apsaugos ministerija - 23, Vyriausybinių ryšių centras – 12 centralizuotų pirkimų. www.verslaspolitika.lt Giedrės Maksimovicz nuotraukos....

R. Budbergytė. Nuo eksporto garantijų iki apsisaugojimo nuo galimų „Brexit“ padarinių finansų rinkoje

R.Budbergytė: ,,Šią savaitę baigiau jau antrąjį darbo Ministrų kabinete mėnesį. Siekdama atskaitingumo prieš visuomenę už Vyriausybės darbą, pristatau savo, kaip finansų ministrės, per praėjusį mėnesį nuveiktus reikšmingiausius darbus". Vidurvasarį darbų tempas Vyriausybėje sulėtėja, bet Finansų ministerijai, ruošiančiai 2017 metų valstybės biudžetą, tai – pats darbų įkarštis. Be to, rugpjūtis buvo turtingas darbinių susitikimų. Tiek Ministrų kabinete, tiek su Finansų ministerijos tarnautojais bei kitomis žinybomis sprendėme pačius įvairiausius klausimus: nuo eksporto garantijų Lietuvos pramonei, apsisaugojimo nuo galimų „Brexit“ padarinių Lietuvos finansų rinkoje, valstybės turto ir valstybės valdomų įmonių (VVĮ) efektyvumo didinimo iki vartotojų apsaugos, naudojantis būsto kreditu, daugiabučių namų renovacijos. Šią savaitę baigiau dalyvaudama didžiausios šalyje energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ vėjo jėgainių parko Jurbarko rajone, Rotuliuose, oficialiame atidaryme. Man, atstovaujant Finansų ministerijai, kaip „Lietuvos energijos“ įmonių grupės pagrindinę akcininkę, yra svarbu, kad be ES lėšų daromos „žaliosios investicijos“ naudą pajus visi šalies gyventojai. Tai ne tik išplės atsinaujinančių energetikos šaltinių rinką, bet ir padidins bendrovės gaunamą pelną, kuris dividendų pavidalu pagausins ir valstybės biudžetą. Mūsų valstybinių įmonių sėkmė yra ir mūsų visų sėkmė! Noriu apžvelgti kelis svarbiausius kartu su Finansų ministerijos komanda pasiektus rezultatus: 1. Pakeisti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) dividendų mokėjimo principai Ministrų kabinetas pritartė Finansų ministerijos siūlymui VVĮ dividendus susieti su bendrovių nuosavo kapitalo grąžos rodikliu ir nustatyti visoms bendrovėms vienodą jų apskaičiavimo bazę – paskirstytinąjį pelną. Naujoji tvarka numato, kad dividendams įmonės turės skirti nuo 60 proc. iki 85 proc. paskirstytino pelno. Bendrovės, kurios pasieks didesnę nuosavo kapitalo grąžą, mokės mažesnius dividendus ir likusią pelno dalį galės skirti investicijoms bei tolesnei įmonės plėtrai. Tai žingsnis, kuris skatins valstybės valdomas įmones siekti didesnio pelno tiek didinant apyvartą, tiek mažinant sąnaudas, taip pat – efektyviau investuoti lėšas, kritiškiau vertinti investicijų atsiperkamumą. 2. Plečiamos garantijos būsto kredito gavėjams Kartu su Lietuvos bankų asociacijos atstovais aptarėme siūlomo įvesti specialaus kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, reguliavimą. Manau, kad tinkamas teisinis reguliavimas atvers kelią ir užtikrintai vartotojų apsaugai, ir paskatins kredito paslaugų rinkos plėtrą. Siūlomu Kredito, susijusio su nekilnojamuoju turto, įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad griežtesnės nei ligi šiol nuostatos būtų taikomos ne tik gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintoms kredito sutartims, sudaromoms su vartotojais (būsto kreditai), bet ir kitoms su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito sutartims, užtikrintoms nekilnojamojo turto įkeitimu, nepriklausomai nuo įkeisto nekilnojamojo turto paskirties. Be to, plečiant finansavimo nekilnojamam turtui įgyti galimybes, siūloma leisti fiziniams asmenims, skolinantiems asmenines lėšas per tarpusavio skolinimo platformas, per šias platformas teikti ir su nekilnojamuoju turtu susijusius kreditus. Tobulinant šį Įstatymo projektą, esu tvirtai įsitikinusi, kad pagrindiniu tikslu turi išlikti vartotojų apsauga, todėl siūliau atskirus reputacijos, žinių, taip pat įstatinio kapitalo reikalavimus tarpusavio skolinimo operatoriams bei apriboti skolinamų lėšų dydžius. 3. Vizitai į šalies regionus – Alytus, Ukmergė, Jurbarkas Šį mėnesį lankiausi Alytuje, Ukmergėje ir Jurbarke, kur susitikusi su savivaldybės vadovais bei vietos verslininkais diskutavome, kaip šalies regionuose reiktų efektyviau investuoti Europos Sąjungos (ES) pinigus. Pažymėtina, kad šiuo metu ES fondų lėšos Lietuvoje sudaro apie 70 proc. visų viešųjų investicijų. ES pinigai yra pagrindinis investicijų šaltinis į Lietuvos ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą, regionuose, tačiau „liūto dalis“ jų vis dar „įsisavinama“ ir tik apie 12 proc. investuojama į ekonominę infrastruktūrą bei verslo sąlygų gerinimą. Susitikimų metu svarstėme, kokią pagalbą galėtų suteikti Finansų ministerija ir Vyriausybė. Regionams būtina kuo skubiau keisti supratimą apie ES pinigus, nes dėl kylančio Lietuvos BVP vienam gyventojui lygio bei ES viduje išgyvenamų iššūkių, tokios ES fondų lėšų apimties po 2020 m. Lietuva, neturėtų tikėtis. Tai reiškia, kad jau dabar turime ruoštis ekonomikos augimą ir darbų vietų kūrimą užtikrinti nuosavais finansiniais ištekliais. Todėl siekiant, kad šio 2014-2020 m. periodo ES fondų lėšos būtų panaudotos efektyviai, būtina investuoti į socialinės atskirties mažinimą bei užimtumą ir verslumą skatinančius projektus, kūrybiškai pasižiūrėti kaip būtų galima įkvėpti gyvybės į jau sukurtą infrastruktūrą. 4. Valstybės nekilnojamojo turto (NT) valdymo efektyvinimas Įpareigojome valstybės institucijas, įstaigas ir įmones iki rugsėjo Turto bankui įrodyti, ar patikėjimo teise valdomas išnuomotas ar laisvas turtas joms iš tikrųjų yra reikalingas. Esant nepagrįstam NT poreikiui, jis bus perduodamas Turto bankui, kad nebenaudojami pastatai ir patalpos būtų parduoti. Institucijos ir įstaigos privalo suprasti, kad valdo ne niekieno, o mokesčių mokėtojų jiems patikėtą turtą ir tą turi daryti racionaliai ir skaidriai. Kitu atveju, neracionaliai valdomas turtas atras naujus šeimininkus, kurie užtikrins maksimalią grąžą. Pasitelkus, šiemet pradėjusią veikti informacinę valstybės turto valdymo kontrolės sistemą, atlikta analizė parodė, kad per valstybės institucijos nuomai išleido apie 4 mln. eurų, o pajamų iš savo esamų ir nenaudojamų NT objektų gavo 6,5 karto mažiau – vos 0,6 mln. eurų. Tai darsyk įrodo, kad valstybės turtas nėra valdomas ūkiškai! Finansų ministerija dės didžiules pastangas, kad visos valstybei priklausančios administracinės patalpos ar pastatai būtų valdomi centralizuotai, o institucijos neturėtų laisvo, nuomotino ar nenaudojamo turto. Siekiant kuo efektyviau centralizuotai valdyti valstybės turtą, būtina Turto bankui suteikti imperatyvius įgaliojimus perimti ir centralizuotai valdyti valstybės turtą. Šiuo metu Turto bankas susiduria su dideliu pasipriešinimu iš nenorinčių su šiuo turtu skirtis institucijų, o dėl tokio neūkiškumo, valstybės biudžetas praranda šimtatūkstantines pajamas. 5. Pasiektas ilgai lauktas susitarimas dėl daugiabučių namų renovacijos Siekiant sklandžiai įgyvendinti vieną iš Vyriausybės prioritetinių darbų didinti daugiabučių namų renovacijos 2016-2017 metais apimtis ir užtikrinti reikiamą finansavimą bendromis Finansų ir Aplinkos ministerijų bei Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus pastangomis radome kompromisą dėl 520 namų renovavimo. Tai puiki žinia gyventojams ir statybų sektoriui. Nuotrauka:Finansų ministrė R. Budbergytė ir Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. www.budbergyte.lt...

Naujausia uosto istorija sudėta metraštyje

Klaipėdiečiams ir uosto bendruomenei pristatyta trečioji buvusio ilgamečio Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamento vadovo Juozo Darulio knyga „Lietuvos respublikos vandens transporto valdymo, veiklos ir plėtros 2013 – 2014 metais metraštis“. Metraštyje sutalpinti visi svarbiausi faktai apie vidaus vandenų sektorių, Lietuvos saugią laivybą, o daugiausia įvykių, susijusių su Klaipėdos uostu. Metraštis primena, kad būtent šis laikotarpis paženklintas ypač reikšmingais projektais - uoste atsirado ne vienas naujas terminalas, išjudėjo ir buvo užbaigti eilė metų metais besitęsusių darbų, uoste įgyvendintos didžiausios investicijos. 2009 m. išleistas buvo išleistas pirmasis Juozo Darulio sudarytas jūrinio transporto veiklos metraštis, apimantis laikotarpį nuo 1918 iki 2008 metų. 2013 m. pasirodė antrasismetraštis, aprašantis 2009–2012 metų šalies vandens transporto įvykius. „Yra užfiksuoti įstatymai ir jų pakeitimai, Vyriausybės nutarimai, Susisiekimo ministro įsakymai, su vandens transporto sektoriumi susiję teisės aktai, kurie sudarė tinkamas sąlygas vykdyti saugią laivybą jūroje ir vidaus vandenyse, užtikrino kokybišką Klaipėdos uosto veiklą. Taip pat sudėti ir tarptautiniai teisės aktai, knygoje surašyti institucijų, asociacijų vadovų pasikeitimai“, - knygą apibendrino jos sudarytojas Juozas Darulis. Knygos sudarytojas nuošaly nepaliko ir jūrinei bendruomenei prasmingų kultūros renginių ir įvykių, tokių kaip „Meridiano“ sutiktuvės. Tais metais atgimė tradicinis Jūrininkų vakaras. Jūros šventė ėmė vis labiau gręžtis į savo pirminę esmę – ėmė daugėti jūrinių akcentų. 2013 m. buvo įsteigtas kapitono Liudviko Stulpino medalis už nuopelnus jūriniame sektoriuje. „Tai yra milžiniškos vertės darbas. Knyga fiksuoja šio laikotarpio faktus be jokių interpretacijų. Iš tikrųjų šie dveji metai buvo paženklinti labai svarbiais darbais uoste. Per labai trumpą laiką pavyko įgyvendinti SGD terminalo projektą, pagaliau buvo rekonstruotos 90-96 krantinės, bendrovei Klaipėdos Smeltė davusi startą konteinerių paskirstymo centrui. Buvo užbaigtos rekonstruoti ilgą istoriją turinčios 7-8-9 krantinės“, - sakė  www.verslaspolitika.lt  Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Gerbiamas direktoriau, Klaipėdos uostas – viena sėkmingiausių Lietuvos valstybės įmonių. Kokius pagrindinius pasiekimus išvardintumėte per tuos beveik ketverius savo vadovavimo Uosto direkcijai metus? Galiu pasidžiaugti, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pagal savo rodiklius yra viena sėkmingiausių valstybės įmonių. Vadinasi, einame teisinga kryptimi. 2013 m. laikomi investicijų uoste proveržiu – tais metais įgyvendintos didžiausios investicijos į infrastruktūrą per visą uosto istoriją – 301 mln. Lt, tai yra 3 kartus daugiau nei 2012 m. Esame dėkingi Seimui ir Vyriausybei, kad patikėjo mūsų planais, todėl galime įgyvendinti svarbius investicinius projektus. Noriu atkreipti dėmesį, kad Uosto direkcija savo investicijas įgyvendina beveik šimtu procentų. 2013 m. jai pavyko išbristi iš duobės ir įgyvendinti investicijas ne 46 proc., kaip buvo iki tol, o 97 proc. Į uosto infrastruktūrą tais metais investavome beveik dvigubai daugiau nei kada nors per metus. Proveržis pasiektas ir panaudojant Europos Sąjungos lėšas. Pavyko su šaknimis išrauti nuostatą, kad nėra pinigų. Tai leido pakelti uosto investicijų kartelę, o uosto naudotojai patikėjo mumis ir drąsiai planuoja savo investicijas. Per rekordiškai trumpą laiką su svariu jos ekscelencijos Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus ir susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus palaikymu pavyko įgyvendinti Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą. Uostas pastaraisiais metais tapo konteinerių, birių krovinių paskirstymo centru ir tokiu būdu įžengė į pasaulinių uostų kategoriją. Turime naują keleivių ir krovinių terminalą. Visi šie darbai leido šiandien uostui tapti Baltijos šalių uostų lyderiu. Nuolatinės investicijos į uosto infrastruktūrą pernai leido pasiekti absoliutų metinį uosto krovos rekordą – 38,5 mln. tonų. Pirmą kartą uosto istorijoje pradėtas rengti bendrasis planas, kuris numatys uosto plėtrą ir šiaurinėje, ir pietinėje dalyje. Šiemet Klaipėdos uostas švenčia 25-metį. Kaip Klaipėda mini šį jubiliejų? Kaip švenčiate Jūs ir Jūsų komanda? Uosto direkcijos jubiliejui skirti renginiai vyko nuo metų pradžios – tai su uostu susijusios parodos, atvirų durų dienos, paskaitos moksleiviams ir studentams, kiti renginiai. Su darbuotojais turėjome nuostabią šventę Klaipėdos dramos teatre. Su nuostabia profesionalų komanda žiūrime viena kryptimi. Ne viename interviu esate minėjęs, kad skaičiuojate, kiek kilometrų per metus nuskrendate darbo reikalais. Ar per šiuos metus pavyks apskristi Žemę tris kartus? Pastaraisiais metais tenka labai daug keliauti darbo reikalais. Kažkada paskaičiavau, kad per metus 2–2,5 karto lėktuvu apskrendu aplink Žemę. Na, o kai  turiu laisvesnę valandėlę po darbo, vakarais, jei yra galimybė, sėdu ant dviračio ir keliuosi į Smiltynę – iš anos pusės apžiūriu uostą... Gražu, džiaugiasi širdis...  ...

J. Milius: ,,Didžiausi priešai nepadarys tiek problemų, kiek patys padarėme dėl savo maisto“

Žurnalistės Daivos Žeimytės ir  Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jono Miliaus pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“. – Pone Miliau, tiek prezidentė, tiek premjeras senokai ragino jus atsistatydinti, bet jūs delsiate. Kodėl? – Kai buvo mano kadencijos pratęsimas, buvau pasakęs tiek premjerui, tiek ministrei, jeigu netenkina mano darbo rezultatai, pats darbas, tikrai parašau prašymą tą pačią dieną. Turiu pripažinimą tarptautiniu mastu, esu tarptautinis ekspertas, virš 15 valstybių mokėme apie Maisto ir veterinarijos tarnybą, jos kontrolę. Šiandien visi tai sužino, aš noriu išeiti pasibaigus tam procesui. Tikiu, kad justitia est fundamentum regnorum ir to laukiu. – Sakėte, kad nesitraukiate dėl to, kad neva tuomet pripažintumėte, kad esate kaltas. Nemanote, kad būtų garbinga pasitraukti? Atstovaujate ne tik save, bet ir valstybę. Tokios institucijos vadovas, turintis įtarimus piktnaudžiavimu tarnyba, turbūt garbės nedaro. – Aš labai stengiausi netrukdyti tam procesui. Atidaviau viską darbui, beveik 35 metus, Maisto ir veterinarijos tarnyboje. Manau, kad kolektyvas, kurį turiu, manimi pasitiki. Visgi, su institutu yra 1700 žmonių, tai yra didelė įstaiga. – Bet aukščiausi vadovai nepasitiki. O tai nesvarbu? –Įsivaizduokite, man šiandien pasitraukti ir pripažinti savo kaltę. – Nebūtinai, pasielgti garbingai, kol baigsis procesas nusišalinti laikinai. – Nėra galimo nusišalinimo. Aš stengiausi, turiu atostogų beveik 200 dienų, beveik 100 išnaudojau, dar liko 90. Tačiau jūs man neleidžiat nusišalinti, kviečia mane ataskaitą rašyti. Norėjau netrukdyti, tokiu būdu nusišalinau – išėjau atostogų. – Išėjimas atostogauti nėra tas pats, kas nusišalinimas. – O koks skirtumas? Aš nedalyvauju darbe, nepriimu sprendimų, nesikišu į tyrimus. Galvoju, kad tai yra nusišalinimas. Greitai bus 5 savaitės, nebuvo tokios dienos, kai nebūtų mano nuotraukos, nebūčiau ištisai puolamas. Yra labai daug neteisybės. – Pone Miliau, jums pareikšti rimti įtarimai. Sakote, kad tai juokai, bet man visai nejuokinga, kai paskaitau, kuo jūs įtariamas. – Jūs gi nežinote. Aš pasirašiau, apie įtarimus kalbėti negaliu. Jei tokie dalykai, tada aš tokių nusikaltimų į dieną padarydavau apie 200. – Turite omenyje bendravimą su politikais? – Ir su politikais, ir su verslu, padėjimu išvežti produkciją į kitas šalis. Kaip žinote, atidaryta 170 valstybių. – Esate sakęs, kad bendravote su P. Gražuliu, jis klausdavo kažkokių patarimų. Pažiūrėjau, kaip P. Gražulis, kaip parlamentaras, yra susijęs su maistu ar veterinarija. Niekaip. Tai kokių jis patarimų klausdavo? – P. Gražulis visose įstaigose dažnai būna, tarp jų ir mūsų tarnyboje. Man teko daug bendrauti ne vien dėl koldūnų. Kai buvo priimta dėl šunų ženklinimo, jis kelis kartus važiavo pas mus, dėl įvairių savo darbuotojų, kodėl mes skriaudžiame. Jis buvo įvairiais klausimais, tarp jų ir eksporto. Kai vyko pokalbiai, niekada vienas nekalbėjau, visada mano kabinete būdavo atsakingi žmonės – pavaduotojas, skyrių vedėjai. Kartais juos net palikdavau vienus. Nėra taip buvę, kad būčiau vienas su juo. – Tai, kad šalia buvo žmonės, esmės nekeičia, jei jūsų darbuotojai buvo jums lojalūs asmenys. – Mano darbuotojai lojalūs, jei tai yra įstatymų ribose. Jei pasakyčiau savo darbuotojui elgtis ne įstatymo ribose, jis tikrai to nedarytų, kadangi yra atsakomybė. Bendrai niekam dideliame kolektyve nesu sakęs nusižengti Lietuvos, Europos įstatymams ar taisyti dokumentus. Nesu gyvenime to pasakęs. Mes įstaiga, kuri atrodė daugiausia kovojanti su korupcija, mūsų įstaigoje nuolat darome apie 170 tarnybinių tyrimų, darbuotojai gauna 50-70 nuobaudų, darome kryžminius patikrinimus, vienas rajonas tikrina kitą, turime sudarę grupę, panašiai, kaip policijoje Imuniteto. Mus per 10 minučių turi informuoti, kad patikrino, tada važiuojame pertikrinti. Nežinau, ar yra tokia įstaiga, kuri tiek padariusi dėl antikorupcinių dalykų. – Ar jūs sutiktumėte pasitikrinti melo detektoriumi? – Laisvai. Sutinku pasitikrinti. Nežinau, ką galiu meluoti. – Jūs nesikreipėte ir neprašėte, kad jus patikrintų? – Ne, kol kas nesikreipiau, bet galėsiu kreiptis, jei kas pareikalaus. – Žemės ūkio ministrės palaikymą turite? –Žemės ūkio ministrė viešai yra išsakiusi, kad jokių priekaištų mūsų tarnybai neturi. Kai būname Europos Komisijoje, tarptautiniuose lygiuose, apie tą tarnybą gerai atsiliepiama, tačiau ji pasakė: dėl širdies ramumos, Jonai, gal turėtum atsistatydinti. – O kodėl jos nepaklausėte? – Aš turiu daug pasiūlymų dirbti tarptautinėse organizacijose. Kaip dabar išeisiu su tokiu statusu? Kaip jums atrodo, ar galiu išeiti dirbti į tarptautinę organizaciją, turėdamas įtariamojo statusą? Aš tikrai nuo naujų metų jau buvau netgi susitaręs. – O valstybės tarnyboje su įtariamojo statusu dirbti galite? – Aš bandau nusišalinti, kiek galima. Nežinau, kaip baigsis ataskaitos gynimas ir vėl bandysiu nusišalinti, kol vyksta tyrimas. – Papasakokite apie medžioklę su vakariene. Panevėžio Veterinarijos tarnybos vadovas sakė, kad jūs viską organizavote. Dabar ir ministrė turi aiškintis, kokia proga ji buvo surengta. – Sėdint konferencijoje prisiminiau J. Marcinkevičiaus eilėraštį: „Ašara Dievo aky, Lietuva, ką tu veiki?“ Man teko dalyvauti labai daug tarptautinių medžioklių Norvegijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse. – Kas už tai mokėjo? – Komercinėje medžioklėje kiekvienas mokėjo už save. – Latvijos ministras turbūt už save nemokėjo? – Jis nemedžiojo, buvo su mumis kartu, mes kalbėjomės, jie neturėjo šautuvų, valgė. Mano kolega dar buvo suorganizavęs prieš tai vakarienę, kurios atsisakė, matyt, nujausdami tokią mūsų svetingą šalį, kurioje dabar puolami už mus, jis pavalgė kažkur Latvijos pasienyje. Buvau suorganizavęs viešbutyje prie autostrados pietus, ministrei pasakiau, kad moku už tą vakarienę, kadangi ten mano kolega buvo, ministras, o ministrė žadėjo mokėti už vakarienę. Tačiau tai yra medžioklė, kiekvienas medžiotojas turi kuprinę ir į medžioklę niekada neina į ją neįsidėjęs kažko valgyti, atsigerti. – Ministrė atsivežė savo sumuštinius ir jūs taip pat? – Aš žinojau, kad bus svečių, kurie neatsiveš ir atsivežiau tiek, kad septyniems žmonėms užteko. Buvo vėlyvas vakaras, aš asmeniškai nuo 18 val. nevalgau. Tas valgymas padaryta didžiausia problema. – Aš irgi nesuprantu, ar gamino vakarienę ar sudėtinis balius buvo, prieš tai sakėte, kad viešbutyje užsakėte vakarienę. – Aš ilgai buvau medžioklėje, kai kurie žmonės ten liko, nemedžiojo, sėdėjo. Kažkur pasirodė cepelinai, kurių tikrai nevalgiau. Tada atsikeldama ministrė pasakė, kad būtinai už tą dalyką, cepelinus, būtų sąskaita. Žinot – išėjau priverstinų atostogų. Pasakėm jiems, jie visi irgi atostogose, bet galvoju, kad ministrė dar kreipėsi raštu ir ta sąskaita tikrai bus. – Latvijos ministro ir Lietuvos ministrės nuomonės dėl šios medžioklės ir vakarienės išsiskiria. Gal galite paaiškinti, kodėl? – Mes patys padarome skandalus. Padarėme dėl mūsų maisto, dėl kurio tiek kovota, tiek atidaryta rinkų. Didžiausi priešai nepadarys tiek problemų, kiek patys padarėme dėl savo maisto – menkindami, neatskirdami, kur yra gatavas maistas, kur paruoštas. Jau mano močiutė žinojo, kad žalios vištos negalima dėti prie paruošto produkto. Skaitau straipsnius ir matau, kad aš ir gimtadienyje buvęs, kuriame nebuvęs. Ministras atsakė labai protingai: „Į kvailus klausimus neatsakinėju“. Susitikome, neformalus susitikimas gamtoje, pažiūrėjome stumbryną, suvalgėme sumuštinius, kavą išgėrėme ir kai ką daugiau ir išsiskirstėme. – Jūs dažnai tokius neformalius susitikimus inicijuojate? – Man įstaigoje tenka dirbti labai daug. Atvažiuosiu į medžioklę, ten yra benzino kolonėlės savininkas, tada aš per laukus turiu bėgti nuo to savininko, kadangi jis turi maitinimą kolonėlėje? Medžioklėje yra ūkininkas, nuo jo turiu bėgti, nes jis augina produkciją, gali ją per daug tręšti, naudoti antibiotikų? Pagal kokius mes standartus dirbam? – Aišku, kad neturite bėgti nuo kiekvieno, kuris bent kiek susijęs su tarnybą.Tai, kad dalyvauja įmonės, kurias tarnyba po to tikrina, natūralu, kad sukelia abejonių. Kartu medžiojate, vakarieniaujate, dar kažką veikiate, o po to tikrinate tas įmones. – Kalbėkime apie „Žaliąją savaitę“ Vokietijoje, į kurią apie 15 metų važiuoju. Ten sėdi verslo atstovai, kartu cepelinus valgo su kitų šalių ministrais. Tai čia baisu? Nueinam į kitą stendą, ten sėdi verslo atstovai, jų ministrai, mūsų ministrai. – Pone Miliau, prezidentė labai norėtų, kad jūs pasitrauktumėte. Ar iš Prezidentūros esate sulaukęs paraginimų? – Per spaudą – taip, skaičiau, tačiau savo nuomonę pasakiau. Man išeiti, turint tokį tarptautinį pripažinimą, yra labai sudėtinga. Mes paskutiniu metu esame sulaikę labai daug kontrabandos, ypatingai mėsos, daržovių, aliejaus – labai dideli kiekiai, nesumokėti mokesčiai. Tos pačios pavardės, už jų dar kai kas slypi. Turiu tas pavardes, bet už jų slypi dar didesni magnatai. Šis dalykas irgi turi labai daug įtakos. – Kodėl jūs, žinodamas tokius dalykus, nesikreipėte į teisėsaugos institucijas? – Mes esame parašę, kol kas atsakymo nesulaukėme. Dabar negaliu įvardinti, bet su tų didelių kontrabandų sulaikymais labai sutapo mano puolimas. – Įtarimus neigiate, kodėl tuomet įkliuvote į šią istoriją? – Tai yra gyvenimas. Netikėjau, iki šiol netikiu. Atsibundu ryte ir galvoju: aš, apkaltintas tuo ir tuo? Netikiu. Lietuva, pagal Europos Komisiją, praktiškai 2 proc. lenkia Europos Sąjungos vidurkį pagal maisto saugą. Norint tai pasiekti, reikia užgniaužti ir nelegalius prekiautojus, ir tuos, kurie prekiauja be mokesčių, kontrabanda. Iki šiol buvome reikli įstaiga. – Ir jūsų reiklumas prieš jus atsisuko? – Manau.  

Jungtinės Amerikos Valstijos jau ilgą laiką leidžiasi žemyn

  www.lrt.lt Jungtinės Amerikos Valstijos jau ilgą laiką leidžiasi žemyn. Žinoma, ateityje Amerika bus turtingesnė, tačiau, kadangi tokios šalys kaip Kinija ir Indija ir tokie regionai kaip Afrika auga sparčiau, Amerikai priklausanti pasaulio turto dalis atitinkamai mažės. Taip pat sumažės ir Amerikai priklausanti pasaulio karinės galios proporcija, Amerikos užsienio politikai skirtame žurnale „The National Interest“ teigia apžvalgininkas Michaelas Lindas. Tarptautinių santykių srityje sąvoka „viršenybė“ gali būti vartojama turint galvoje arba poliškumą (t. y. šaliai priklausančios pasaulio ekonominių ir karinių išteklių proporcijos reikšmę), arba hegemoniją (išskirtinę šalies padėtį nepriklausomoje tarptautinėje bendruomenėje). Nesvarbu, ar apibrėžiama kaip poliškumas, ar kaip hegemonija, Amerikos viršenybė artėja prie pabaigos. Rytojaus pasaulis turės daug polių – ne du ir ne tris. Specialistai prognozuoja Kinijos ir Indijos iškilimą Idėjų kalvių, investicinių bankų ir konsultavimo bendrovių pateikiamos nacionalinių BVP proporcijų prognozės dėl vieno punkto sutampa: 2050 m. pasaulyje bus trys ekonominiai poliai – Kinija, Jungtinės Valstijos ir Europa. Gali būti ir ketvirtas – Indija, jei šios šalies ekonomika ir toliau sparčiai ir tvariai augs. Bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ ataskaitoje „The World in 2050“ (liet. pasaulis 2050-aisiais) Kinijai prognozuojama 20 proc., Jungtinėms Valstijoms ir Indijai – po 14 proc., o Europai – vos 12 proc. pasaulio BVP pagal perkamosios galios paritetą. Bendrovės „Economist Intelligence Unit“ 2015 m. ataskaitoje pateikiamos panašios įžvalgos ir nurodoma: „Iki 2030 m. pagrindinės pasaulio ekonomikos bus JAV, Kinija ir Indija. Dviejų pastarųjų šalių ekonomikos augimas bus toks spartus, kad iki 2050 m. kiekviena iš jų bus turtingesnė už toliau išsirikiavusias penkias – Indoneziją, Vokietiją, Japoniją, Braziliją ir Jungtinę Karalystę kartu sudėjus“. Kaip pastebi M. Lindas, dėl Jungtinės Karalystės „Brexit“ reikalų, taip pat dėl stiprėjančių nacionalizmo ir populizmo apraiškų Europoje elitinis projektas sukurti federacinę Europą, kuri pasaulinėje politikoje atliktų supergalios vaidmenį, praktiškai žlugo. Europa bus turtingas, tačiau susiskaidęs prekybinis blokas, apsuptas tokių galiūnių kaip Jungtinės Valstijos, Kinija ir galbūt Indija. „Amerikos amžius“ – į pabaigą Laikotarpį nuo 1914 iki 2014 m. galima nedvejojant pavadinti „Amerikos amžiumi“. Pirmojo pasaulinio karo metais Jungtinių Valstijų bendrasis vidaus produktas pranoko visos Britų imperijos BVP. Maždaug po šimto metų, 2014-aisiais, amerikietiškąjį BVP pralenkė Kinija. Pasak M. Lindo, panašu, kad po šimtą metų trukusio štilio, kai su Amerikos turtais ir galia iš esmės negalėjo varžytis nė viena valstybė, pagaliau atsirado lygiavertė konkurentė – Kinija. Nors Kinijoje pajamos vienam gyventojui vis dar gerokai mažesnės negu JAV, Kinija ne tik pirmauja pasaulyje pagal perkamosios galios paritetą, bet ir yra didžiausia pasaulio gamintoja: joje pagaminama 52 proc. pasaulio televizorių, 75 proc. mobiliųjų telefonų ir 87 proc. asmeninių kompiuterių. Kinijos automobilių pramonė taip pat didžiausia pasaulyje – ji dukart viršija atitinkamą JAV rodiklį. Kinija valdo daugiausia pasaulio užsienio valiutos atsargų. JAV – 76 valstybių pagrindinis prekybos partneris, Kinija – 124-ių. Kuo daugiau turto, tuo didesnė galia. Šiuo metu pagal išlaidas gynybos srityje Kinija yra antra po Amerikos. Pirmą kartą po to, kai XX a. pradžioje pavyko aplenkti Britų imperiją, Jungtinės Valstijos turi varžovę. Ir nors ta varžovė ne tokia turtinga ir pažangi daugelyje sričių kaip Amerika, savo ekonomikos rodikliais jai visiškai prilygsta. Ankstesnės Amerikos konkurentės, Vokietija ir Sovietų Sąjunga, nei pagal savo ekonomikos apimtį, nei pagal išteklius net nebuvo arti. Kitos šalys, pavyzdžiui, Japonija, taip pat negalėjo pretenduoti įveikti nei ekonominės, nei karinės Amerikos viršenybės (kurios pradžia skaičiuojama nuo Pirmojo pasaulinio karo), anei tarptautinės institucinės hegemonijos (kurios pradžia laikomi Antrojo pasaulinio karo metai). Pasaulyje – svarbios politinės pertvarkos Apžvalgininko nuomone, dėl vis didėjančios JAV užsienio politikos frustracijos reikėtų kaltinti ne tiek Amerikos lyderių nesėkmes, kiek gilumines ilgą laiką tekančias sroves, palaipsniui atskiedžiančias tiek Jungtinių Valstijų, tiek Europos turtus ir galią. Kinijos laimėjimai netiesiogiai nulėmė daugelį Amerikos pralaimėjimų. Kinijos parama padėjo Rusijai pasipriešinti Jungtinėms Valstijoms ir jų europiniams sąjungininkams per krizę Ukrainoje. Kinijos galios įtvirtinimas Rytų Azijoje paskatino Jungtines Valstijas apriboti savo ryšius su tokiomis šalimis kaip, pavyzdžiui, Japonija. O Ramiojo vandenyno regiono partnerystės sutartis, sudaryta Kiniją paliekant nuošalyje, atrodo kaip desperatiškas mėginimas kurti atskirą, antikinišką, politiką. Didžiam Vašingtono nusivylimui Brazilija, Indija, Pietų Afrika ir kitos šalys prisijungė prie Kinijos, kad galėtų kartu formuoti pagrindą naujoms tarptautinėms institucijoms, kuriose Amerika jau negalėtų dominuoti. Druskos ant žaizdos dar užpylė Amerikos sąjungininkės – Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija, nepaisydamos Vašingtono interesų ir prisijungdamos prie Kinijos vadovaujamo Azijos infrastruktūros investicijų banko. M. Lindo įsitikinimu, bent iki šio amžiaus pabaigos žmonių gyvenimo lygis Amerikoje bus aukštesnis nei Kinijoje ar Indijoje. Tačiau tai menka paguoda. Net jei ne prasčiau nei Amerikoje gali gyventi bent dalelė kinų arba indų, pavertus ją į skaičius išeitų šimtai milijonų. O JAV tvirtinimai, kad išskirtinai inovatyvi JAV kultūra užtikrins nuolatinę lyderystę technologijų srityje, nedera su Silicio slėnio nuogąstavimais, kad Amerika negalės plėtoti inovacijų, jei nebus užtikrintas nuolatinis kvalifikuotų darbuotojų, išsilavinimą įgijusių Kinijoje, Indijoje arba kitose šalyse, tiekimas. Kad ir kaip žiūrėtume, inovacijų, kaip geopolitinės galios elemento, reikšmė yra pervertinama. Viršenybė kaip hegemonija Šaltojo karo metais Jungtinės Valstijos atliko hegemono vaidmenį savo pačių vadovaujamame „Laisvo pasaulio“ aljanse. Savo sąjungininkams Amerika teikė karinę apsaugą, pasiūlė eksporto rinką ir paskelbė dolerį pasaulio atsargų valiuta. Po Šaltojo karo Amerika buvo kupina vilčių, kad hegemonija aljanse virs hegemonija pasaulyje. Tačiau šiuolaikiniame daugiapoliame pasaulyje, kuriame labai svarbios ne tik Kinija, Indija ir Jungtinės Valstijos, bet ir daugelis mažesnės galios valstybių, negali būti vieno karinio, finansinio ar komercinio hegemono. Apžvalgininko teigimu, pagal perkamosios galios paritetą būdama antra, o netrukus tapsianti antra ir pagal užsienio valiutų rinkos rodiklius, Amerika tiesiog negali būti pagrindinė viltis į eksportą orientuotoms šalims, kaip tai buvo anksčiau, kai Jungtinės Valstijos gebėjo sudaryti sąlygas plėtotis tokioms šalims kaip Japonija, Pietų Korėja ir Taivanas. Pasaulio viduriniosios klasės plėtotė sparčiausiai vyks Kinijoje, Indijoje ir kitose ne Vakarų pasaulio šalyse. Šiuo metu Jungtinės Valstijos ryžtingai siekia išlaikyti savo karinę hegemoniją keturiuose regionuose: Rytų Azijoje, Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Amerikoje. Tačiau Kinijos įtakai didėjant, Amerikos siekis sukliudyti jos įsiviešpatavimui Rytų Azijos regione gali būti toks pat bergždžias, koks XX a. pradžioje buvo britų ketinimas neleisti Amerikos įtakai išplisti už Šiaurės Amerikos ribų. Jei Kinijai ir Indijai pavyks įtvirtinti savo įtakos sferas, kaip kažkada padarė Amerika, priimdama Monro doktriną, Jungtinėms Valstijoms gali tekti globalizacijos procesą toliau stebėti iš šalies. Bendras paveikslas yra aiškus, nepaisant, kad kai kurios jo detalės gali pasirodyti esančios netikslios. Įpusėjus šiam amžiui, didžioji dalis pasaulio pramonės ir karinio potencialo bus sutelkta keturiose šalyse: Kinijoje, Indijoje, Europoje ir Jungtinėse Valstijose. Daugiapoliame pasaulyje neatsiras supergalios, galinčios užtikrinti visuotinį saugumą ir padiktuoti bendras ekonomikos taisykles. Daugiapolis pasaulis bus susiskaidęs į įtakos sferas, o saugumo aljansai bus įtvirtinami strateginiais prekybos ir investicijų susitarimais. Net jei šaltojo karo pavyks išvengti, taika bus grindžiama ne šilta draugyste, o šaltu išskaičiavimu. Kaip yra rašęs amerikiečių užsienio politikos komentatorius Robertas Kaganas, supergalia negali išeiti į pensiją – ji gali būti priversta dalytis scena.

Šeštą kartą bus apdovanotas geriausias verslo ir mokslo bendradarbiavimo projektas

Originaliais sprendimais pasižymintys inovatyvūs produktai šiais metais bus įvertinti jau šeštąjį kartą Ūkio ministerijos skelbiamame konkurse „Verslo ir mokslo partnerystė 2016“. Konkursui paraiškas kviečiamos teikti visos įmonės, kurios bendradarbiaudamos su tyrėjais sukūrė ir rinkai pristatė inovatyvius produktus. „Šiuolaikiškai visuomenei reikia vis įdomesnių, novatoriškų ir niekur nematytų produktų, tad inovacijos yra viena pamatinių sąlygų sėkmingam šiandienos verslui. Šiuo konkursu siekiame ugdyti šalies inovacijų kultūrą, o taip pat skatinti mokslo rezultatų pritaikymą versle, duoti impulsą novatoriškų idėjų įgyvendinimui“, - sako ūkio viceministras Marius Skarupskas. Konkursui pateiktos dalyvių paraiškos bus vertinamos pagal pristatomo produkto išskirtines savybes ir specifinius inovacinius sprendimus, komercinę produkto naudą ir poveikį įmonės konkurencingumui bei naujų sprendimų pritaikymą nominuojamo produkto kūrime. Konkurso nugalėtojas bus apdovanotas tradicinės tarptautinės inovacijų konferencijos „Inovacijos: ateitis prasideda šiandien“ metu, 2016 m. rugsėjo 28 d. Tiek inovacijų konferencija, tiek ir konkursas „Mokslo ir verslo partnerystė 2016“ yra Ūkio ministerijos organizuojamų „Inovacijų savaitė 2016“ ciklo renginių dalis. Praėjusiais metais inovatyviausiu produktu buvo pripažintas UAB „Biocentro“ ir Inovatyvios medicinos centro sukurtas analogų neturintis maisto papildas „Fortūna“, stiprinantis žmogaus imuninę sistemą ir apsaugantis nuo vėžinių ligų. Norintys dalyvauti konkurse šiais metais kviečiami pateikti užpildytas paraiškos formas el. pašto adresu vmb@ukmin.lt iki 2016 m. rugsėjo 8 d. (imtinai). Paraiškos formą parsisiųsti ir užpildyti galima Ūkio ministerijos interneto svetainėje adresu http://ukmin.lrv.lt/lt/apdovanojimai/verslo-ir-mokslo-partneryste. www.verslaspolitika.lt...

Lietuvos įmonės į Kiniją eksportuos kondensuotą pieną, sviestą, sūrius, pieno miltelius

  Žemės ūkio ministerija gavo pranešimą iš Kinijos akreditavimo ir sertifikavimo administracijos. Septyniolikai Lietuvos pieno perdirbimo įmonių, priklausančių 16 bendrovių, yra suteikiama teisė eksportuoti pieno produktus į šią Azijos valstybę. „Pagaliau po ilgų ir sunkių derybų, po patikrinimų ir derinimų atsivėrė tokia didelė rinka mūsų pieno produktų gamintojams. Nuoširdžiai džiaugiuosi šiuo pasiekimu ir vertinu tai, kaip labai rimtą proveržį mūsų eksporto plėtrai“, – sakė ministrė Virginija Baltraitienė. Kinijos tarnybos sąraše išvardytos šios įmonės: UAB „HOCHDORF Baltic Milk“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, AB „Rokiškio sūris“, AB „Vilkyškių pieninė“, AB „Kelmės pieninė“, AB „Modest“, AB „Žemaitijos pienas“, UAB „Rokiškio pienas“ filialas „Ukmergės pieninė“, UAB „Rokiškio pieno gamyba“, AB „Pieno žvaigždės“ filialas „Mažeikių pieninė“, AB-F „Šilutės Rambynas“, ŽŪK „Pienas LT“, AB „Pieno žvaigždės“ filialas „Pasvalio sūrinė“, UAB „URIGA“, UAB „LITAMILK“ ir UAB „Lukšių pieninė“ Jurbarko skyrius. Šios įmonės į Kiniją eksportuos kondensuotą pieną, sviestą, sūrius, pieno miltelius, baltymų koncentratus ir kitą pieno produkciją. Europos Komisijos Maisto ir veterinarijos biuro (FVO) atstovai šiais metais įvertinę, kaip Lietuvoje vykdoma valstybinė pieno sektoriaus kontrolė, pabrėžė, kad ji – unikali, nes mūsų šalyje nemažai smulkių pieno gamintojų. Pristatydami dešimt dienų trukusio audito rezultatus, FVO ekspertai Lietuvoje vykdomą valstybinę pieno gamybos ir tiekimo į rinką kontrolę įvertino kaip gerai organizuotą ir efektyvią. Visus šalies žalio pieno tyrimus Lietuvoje atliekančios įmonės „Pieno tyrimai“ duomenimis, ES reikalavimus atitinka 97 proc. viso superkamo žaliavinio pieno. 2015 m. šioje įmonėje ištirta beveik 3 mln. mėginių, o per 2016 m. I pusmetį – daugiau kaip 1 mln. FVO atstovai labai gerai įvertino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), Žemės ūkio ministerijos ir VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijose vykdomą pieno mėginių tapatumo programą, kuri per keletą metų beveik dvigubai pagerino žaliavinio pieno, pristatomo į perdirbimo įmones, kokybę. Įgyvendinant šią programą, nuo 2012 m. pieno mėginių falsifikavimo atvejų sumažėjo daugiau kaip dešimt kartų. Pirmąjį 2016 m. pusmetį nustatyti 9 pieno mėginių falsifikavimo atvejai, 2015 m. – 13, tuo tarpu 2012 m. buvo užregistruotas net 51 pranešimas. Vienas dažniausių pažeidimų, kai to paties pieno mėginius bandoma pateikti kaip atskirų gamintojų. Taip pat neretai keliems vieno pieno rodikliams ištirti paimami mėginiai iš skirtingų pieno partijų. Vykdant pieno produktų tiekimo rinkai kontrolę, VMVT pernai atrinko ir ištyrė 1211 įvairių pieno produktų mėginių. Per šių metų pirmąjį pusmetį ištirta beveik 525 mėginiai. Pieno produktai analizuoti dėl konservantų, pašalinių riebalų, mikrobiologinės taršos ir kitų rodiklių. Reikalavimus atitiko 98 proc. visų tirtų mėginių. „Teiginius, kad vartotojams tiekiami lietuviški pieno produktai netinka maistui, pavadinčiau neatitinkančiomis tikrovės spekuliacijomis. Lietuviško pieno kokybė jau daugelį metų stabiliai gerėja. Galime drąsiai tą teigti, remdamiesi tyrimų rezultatais ir eksporto stebėsenos duomenimis. Būtent pieno produktų eksportas yra viena iš stabiliausiai augančių maisto produktų eksporto krypčių. Tokių rezultatų nebūtų įmanoma pasiekti ir išlaikyti, jei produktų kokybė ar sauga keltų bent menkiausių abejonių“, – pabrėžia VMVT direktoriaus pavaduotojas Deividas Kliučinskas. Parengta pagal VMVT informaciją...

B. Vėsaitė. Stručio poza dėl Astravo. Kodėl jos laikėsi konservatoriai, o dabar – žalieji valstiečiai?

Valstiečių direktorius Ramūnas Karbauskis tiesiog stovėjo ir su gudriu lapino šypsniu veide pritariamai stebėjo dar vieną konservatorių politinį šou, kurį jie, kaip įprasta, pavertė „ašarų ir kankinystės pakalne“. Spektaklis buvo toks įtaigus, kad tūlam ir doram, nepriekaištingam lietuviui – katalikui, nežinančiam viso pasaulio blogio šaknų, politinės tragedijos meistrai, sugebėjo įtaigiai nukreipti stebėtojo žvilgsnį – ana va ten, už kelių Vilniaus kalvelių, už to miškelio... „Ar tik ne putino uogos raudonuoja Astravo altorių šešėlyje, o valdantieji nieko nepadarė?“, − ožio giesme po Lietuvą lakiodami virkauja kregždžiukai, nutylėdami, kad pasiturkšti „Hitachi“ kubile buvo labai smagu! Todėl tuomet Baltarusija be jokių trukdžių pasirinko vietą atominės statybai Vilniaus pašonėje. Tuomet ir buvo sukloti visi leidimų ir projektų pamatai branduoliniam monstrui, o dabar tegalima labai garsiai rėkti, daužyti metalines statines net ir galva – „kodėl niekas nepatraukia elektrinės nuo mūsų sienos?“. Pati konservatorių-liberalų vyriausybė stručio poza reagavo į Astravo elektrinės statybą, o dabar buvo kreiptasi į Europos Tarybą, kur buvo apsvarstyta mūsų rezoliucija. Joje išdėstytos grėsmės dėl Baltarusijoje statomos AE saugumo reikalavimo pažeidimų. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos biuras atsižvelgė ir informavo, kad domėsis ir rengs pranešimą dėl Astravo AE saugumo. Politinius tragikomikus – konservatorius – mes puikiai pažįstame. Jie visame kame įžvelgs pasaulio pabaigą, net jei prie tokio scenarijaus dar ne taip seniai patys labiausiai ir prisidėjo. Bet ką darysi, jei esi opozicijoje, o rinkimai – čia pat. Tik vis tiek įdomu ir norom nenorom kyla klausimas, kodėl Ramūnas Karbauskis, matydamas tai, yra toks ramus. Lyg niekur nieko leido šią temą perimti vieniems aršiausių politinių oponentų ir ją eksploatuoti? Kam atiduoti savo iškeltą ir komunikuotą vieną pagrindinių politinių problemų ir paversti ją išverstaskūriu rinkimų spektakliu? Matyt todėl, kad, anot reitingų, šiandien Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) - jau Lietuvos politinių partijų elite ir turi puikių šansų vėl tapti valdančiosios koalicijos politine jėga – tokia, kokia ji buvo prieš dvi Seimo kadencijas. Niekas tų dienų jau nebeprisimena, nes ir prisiminti šios politinės partijos pėdsakų neįmanoma, kadangi jų praktiškai nebuvo, o jei ir buvo – išbluko politinėje atmintyje. Tiesa, tada ši partija vadinosi Lietuvos valstiečių liaudininkų partija, kuri, deja, deja, bet nieko bendro su tarpukariu egzistavusia kairiąja politine partija, išskyrus pavadinimą, neturėjo. Panašu, kad Ramūno Karbauskio pomėgis dangstytis skambiais vadovaujamos partijos pavadinimais niekur nedingo. Kaip ir, matyt, pasinaudoti žmonėmis ir jų idealizmu, siekiant asmeninių politinių tikslų. Priminsiu, kad 2012 m. Lietuvos valstiečių liaudininkų partija tapo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. "Žodžio "žaliųjų" pavadinime atsiradimas atspindi keletą metų vykdytą partijos veiklą. Mes esame vienintelė parlamentinė partija, kuri jau atstovauja žaliųjų vertybes – pasisakome už Lietuvą be atominės elektrinės, už atsinaujinančios energetikos plėtrą, kuri kuria darbo vietas Lietuvoje", - tada suvažiavime sakė perrinktasis pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Grįžkime į tuos metus, kai Lietuvoje užvirė diskusijos dėl naujosios Visagino atominės elektrinės, o išgirdę apie Lietuvos ambicingus planus rytų kaimynai nusprendė vystyti savuosius. Tuomet, 2008-aisiais., į valdžią žengus konservatorių – liberalų vyriausybė užgniaužė visas diskusijas šia tema, proteguodama japoniško reaktoriaus atominės elektrinės projektą Visagine. Dešinieji stipriai stūmė branduolinės elektrinės projektą, nepaisant didėjančio visuomenės nepritarimo tam. Atrodė, kad tuometiniai valdantieji bet kokios diskusijos atominės energetikos klausimais tiesiog bijojo, investavo daug mokesčių mokėtojų pinigų į VAE projekto viešinimą, o oponuojančius AE Visagine , tradiciškai, susiejo su Putino Rusija. Tuo tarpu valstiečiai žalieji tuo pačiu laikotarpiu tapo bene labiausiai matomais atominės energetikos oponentais. Nepaisant to, kad dar 2011 m. pabaigoje Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos Žaliųjų frakcija surengė piketą prie Rusijos Federacijos ambasados pastato Vilniuje, kuriuo siekta išreikšti paramą Kaliningrado srities aktyvistams, kurie persekiojami dėl aktyvaus pasipriešinimo naujos Baltijos atominės elektrinės statyboms prie Lietuvos sienos. "Veikdami kaip regioninės anti – branduolinės koalicijos nariai mes norime pasakyti, kad Rusijos represijos prieš aktyvistus tik sustiprins "žaliąjį" regioninį frontą, kuriame dalyvauja Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos organizacijos. Mes visomis išgalėmis priešinsimės visų 3 atominių projektams, aiškiai matydami, kad Rosatomo, Hitachi atominiai monstrai mūsų šalyje ir aplink mūsų šalį yra rizikingi, nesaugūs, ekonomiškai beviltiški ir dvelkiantys praeitimi, − tada kalbėjo vienas iš aktyviausių branduolinės energetikos oponentų ir tuometinis LVŽS pirmininko pavaduotojas bei žaliųjų frakcijos partijoje narys Tomas Tomilinas. Vėliau Valstiečių žalieji darė viską, kad atominės elektrinės Lietuvoje ir kaimynystėje niekada nebūtų pastatytos. Prieš tai buvo organizuota daug „anti – atominių“ renginių, jų aktualumą sustiprino ir Fukušimos nelaimė. Tokia žaliųjų veikla prisidėjo prie 2012 − ųjų referendumo prieš VAE statybas, kad ir patariamojo, sėkmės. Tuo tarpu konservatoriai garsiai pliekė oponentus absurdiškais teiginiais, kad neva „protestų bangos prieš atominę jėgainę Lietuvoje prasidėjo tik po to, kai protestai buvo inicijuoti Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje, o protestavimas prieš tris jėgaines, reiškia ne ką kitą, kaip protestą prieš vieną jėgainę – Visagino AE“, - tada ugningai kalbėjo Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas konservatorius Rokas Žilinskas. Maža to, visuomenėje plačiai nuskambėjo atvejis, kai konservatorių parlamentarų iniciatyva, į žaliųjų valstiečių rengiamą konferenciją negalėjo atvykti Baltarusijos žalieji, tarp kurių buvo ir judėjimo „Astravo atominė elektrinė – nusikaltimas!“ lyderis Mikalajus Ulasevičius, nes paprasčiausi buvo neįsileisti į Lietuvą. Tada mūsų žalieji ironiškai replikavo, kad konservatoriai ir liberalai, būdami atominės šalininkais, vaidino nepriklausomybės gynėjus, mistinius patriotus, o visi kas jiems oponuoja – neva tarnauja Rusijai. Bet, kaip įsitikinome, metai bėgo, keitėsi nuotaikos ir aplinkybės, iškilo ir Astravo elektrinės kontūrai. Pasikeitė, matyt, ne tik politiniai vaidmenys, bet ir vertybės. Šiandien konservatoriai renka parašus, kaip tą dar taip neseniai darė žalieji valstiečiai. Patys LŽVS, direktoriaus sprendimu, renka profesionalų komandą. 2016 m. LŽVS rinkimų į Seimą sąraše atsirado ir toks ponas Virgilijus Poderis. Jis konservatorių ir liberalų valdymo laiku dirbo ekonomikos direktoriumi naują atominę elektrinę vystyti turėjusiose bendrovėje „Visagino atominė elektrinė“. V. Poderys – ne tik LŽVS vienmadatininkas, bet net 18 – tas (!) sąraše. Be to, R. Karbauskis ji net vadina būsimuoju energetikos ministru. Štai kaip viskas LVŽS greitai keičiasi! Įdomu pasidomėti, kur gi LŽVS sąraše yra Tomas Tomilinas? Pirmajame trisdešimtuke jo nėra. Štai tau ir žalioji politika! Peršasi išvada, kad LŽVS lyderiui žalieji ir jų idėjos niekada ir nerūpėjo, o konservatorius jis mato kaip būsimus sąjungininkus. Gal todėl R. Karbauskis net mėgaujasi, kai jo partijos narių „žalumynais“ užkanda aršus Kubiliaus jaunimėlis. O. Posaškovos nuotrauka....

„Lietuvos geležinkelių“ ir kinų logistikos bendrovės „China Merchants Logistics“ įmonės kontūrai

2015 m. lapkričio 23 d. nutarta kurti bendrą įmonę, teiksiančią ekspedijavimo ir logistikos paslaugas tarp Lietuvos, Baltarusijos ir Kinijos. „China Merchants Logistics" - Kinijos valstybinė korporacija, veikianti uostų ir terminalų valdymo, transporto ir logistikos, bankininkystės ir finansų, nekilnojamojo turto valdymo sektoriuose. Didžiausia mokesčių mokėtoja Kinijoje „China Merchants Logistics" buvo įkurta 1872 metais. Pagrindinė grupės būstinė įsikūrusi Hong Konge. 2014 metais jos pelnas pasiekė rekordines aukštumas – korporacija gavo beveik 28 mlrd. juanių grynojo pelno (3,9 mlrd. eurų). Jos bendro valdomo turto vertė siekia 5,35 trilijonus juanių (apie 745 mlrd. eurų). AB „Lietuvos geležinkeliai" ir „China Merchants Logistics Holding" suinteresuotos, kad kuriama bendra įmonė dirbtų pelningai, turėtų platų klientų ir verslo partnerių ratą. „China Merchants Logistics Holding" generalinis direktorius Zhang Rui vertina ilgametę „Lietuvos geležinkelių" patirtį. „Tikimės, kad bendradarbiaudami galėsime visapusiškai išnaudoti rinkos išmanymą bei puikią šalies geležinkelių infrastruktūrą", – sakė Zhang Rui. Jis atkreipė dėmesį, kad reikia galvoti apie kompleksines logistikos paslaugas, taip pat būtų naudinga, jei bendra įmonė veiklą vykdytų ne tik Baltarusijoje, bet ir Baltijos jūros regione bei Skandinavijoje. AB „Lietuvos geležinkeliai" generalinis direktorius Stasys Dailydka pabrėžė, kad ekonominė aplinka bendros įmonės veiklai yra palanki, o darniai dirbant galima išspręsti visas kylančias problemas. „AB „Lietuvos geležinkeliai" savo klientams ir partneriams siūlo aukštos kokybės paslaugas ir naujausias technologijas. Be to, „Lietuvos geležinkeliai" palaiko labai glaudžius ryšius su kaimyninių šalių geležinkelių įmonėmis. Prie to prisideda Baltarusijoje, Kinijoje ir netrukus veiklą Lenkijoje pradėsianti  bendrovės atstovybės, kurios nuolat rūpinasi naujų klientų ir partnerių paieška. „Lietuvos geležinkelių" ir kinų „China Merchants Logistics Holding" požiūris į darbą yra labai panašus ir abi įmonės pasirengusios daryti viską, kad bendros įmonės tikslai taptų tikrove. www.verslaspolitika.lt...

Interpeliacija ministrei, garsias mėsos ir žuvies perdirbimo bendroves užgriuvo Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai

Konservatoriai prakalbo apie interpeliaciją žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei. Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis nemato nieko bloga, kad žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, Latvijos žemės ūkio ministras, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius dalyvavo bendroje medžioklėje kartu su „Biovela Group“ vadovu Virginijum Kantausku. Tuo tarpu www.lrytas.lt  pranešė, kad „teisėsaugos mėsmalėje atsidūrę verslininkai ištikti šoko – ant gerą reputaciją turinčių bendrovių šliūkštelėta įtarimų, tačiau niekas neįvardija netgi galimų nuodėmių“. Garsias mėsos ir žuvies perdirbimo bendroves užgriuvę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai nebuvo iškalbūs. STT tepaskelbė atliekanti tyrimą, kurio epicentre – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) pavaldus Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, mėsos perdirbimo įmonė „Nematekas“ bei žuvies produktų perdirbimo bendrovė „Norvelita“. „Tyrimas pradėtas dėl įtarimų, kad galėjo būti klastojami laboratorinių tyrimų rezultatai ir dėl to priimamas įvairaus dydžio ir formos neteisėtas atlygis iš suinteresuotų įmonių“, – nedaugžodžiavo STT. Daugiau – nieko aiškaus. Užtat įmonės, net jei jų kaltės nebus įžvelgta, neabejotinai patirs nuostolių. „Norvelitos“ vadovas Jordanas Kenstavičius tokius teisėsaugos veiksmus įvardijo tiesiai – saviškių dūriu į nugarą. Šalies valdžia iki šiol bandė raminti, kad STT kratos kai kuriose bendrovėse tikrai nepakenks eksporto rodikliams ar Lietuvos gamintojų įvaizdžiui. Tačiau tokios pasakos – jau pasenusios. Antai Čikagoje dirbančios importo įmonės „Food Depot International“ vadovė Angela Kavak neslėpė, kad JAV importuotojai gręžiasi nuo Lietuvos bendrovių. Šią savaitę kalbėjau su importo kompanija Portlande. Jų atstovas, kuris anksčiau tarėsi su lietuviais dėl produktų įsigijimo, pamatė, kas vyksta Lietuvoje, ir nuvažiavo į Estiją. Kitas pirkėjas iš Sakramento aplenkė žuvies perdirbimo įmonę Lietuvoje ir susitarė su latvių bendrove. Kompanijos Kalifornijoje ir Oregone taip pat nužingsniavo pas latvius. Jie taip pasielgė ir su pieno produktų gamintojais – tvarko Latvijoje importui tinkamas etiketes. Aš ir pati jau susisiekiau su latvių žuvies perdirbimo įmone „Salas Zivis“ – pradėsime pirkti iš jų, nes Lietuvoje nuolat atsiranda kokių nors kliuvinių“, – kalbėjo A.Kavak. Į vieną didžiausių žuvies perdirbimo įmonių „Norvelita“, kuri didžiąją produkcijos dalį eksportuoja į užsienį, atvykę agentai kyštelėjo aktą, kažkokius popierius ir paprašė dokumentų. „Mes pareigūnus nuvedėme visur, kur jie norėjo. Mums iš karto buvo pasakyta, kad nieko čia nėra – kokių nors įtarimų, STT esą tik nori gauti tyrimų protokolus“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino Raseinių rajone įsikūrusios „Norvelitos“ vadovas J.Kenstavičius. Daugiau nei 700 bendrovės darbuotojų dabar turi laikytis tylos įžadų, todėl atmosfera šioje įmonėje nepavydėtina. „Niekas negali kalbėti, pasirašę kažkokius pasižadėjimus. Nei darbuotojai, nei partneriai nesupranta, kas vyksta. Jie prašo paaiškinti, o mes negalime, nes patys nieko nežinome. Lieka tik laukti tolesnės informacijos iš STT. Jei jau negali atskleisti tyrimui svarbios informacijos, pirma tegul ištiria, ar išvis kas nors yra blogai, ar yra nusižengimų, o tik tada skelbia kažką konkretaus“, – piktinosi verslininkas. Tokia situacija verčia jaustis be kaltės kaltiems. Kaip gali būti kalbama apie klastojimus, jei pati įmonė šiuos tyrimus užsako dėl savikontrolės – jie nėra privalomi. „Norvelita“ per metus už tokius tyrimus institutui sumokėdavo apie 20 tūkst. eurų. Apie plėtrą nebemąsto „Norvelitos“ apyvarta praėjusiais metais viršijo 100 milijonų eurų. Įmonė kasmet perdirba apie 14 tūkst. tonų lašišų ir 4 tūkst. tonų kitų žuvų. 95 proc. šios produkcijos eksportuojama į užsienį – Vokietiją, Belgiją, Italiją, Daniją, Švediją, Graikiją, Angliją, JAV ir Baltijos šalis. „Jei praeis kokie 3–4 mėnesiai ir išaiškės, kad nieko čia nebuvo, bus pats blogiausias dalykas. Verslo įvaizdžiui tai labai kenkia. Kai tokie dalykai vyksta, apie jokias plėtras nemąstau. Apskritai kartais pagalvoju, ar išvis tas verslas reikalingas, nes niekas nenori jam padėti – tik nuolat trukdyti“, – apmaudo neslėpė J.Kenstavičius. Konkurentai trina rankas „Norvelitos“ vadovas nuogąstavo, kad šie skandalai smarkiai atsilieps eksportui. STT agentų apsilankymas įmonėje nustebino ir mėsos ir paukštienos perdirbimo bendrovės „Nematekas“ akcininkę ir vadovę Egidiją Vaicekauskienę. Keisčiausia tai, kad STT neinformavo bendrovės, koks tyrimas atliekamas ir kaip su juo susijęs „Nematekas“. 2012-ųjų spalio 9 dieną Lietuvą apskriejo sensacinga žinia – STT Šiaulių padalinio pareigūnai areštinėje uždarė vieną įtakingiausių šalies verslininkų, žuvies perdirbimo įmonės „Norvelita“ generalinį direktorių J.Kenstavičių. Tuomet buvo sulaikyti ir „Norvelitos“ technikos padalinio vadovas A.Jakaitis, bendrovės „Raseinių vandenys“ vadovas R.Viršilas. Per visą Lietuvą buvo garsiai ištrimituota STT informacija – esą dėl šių asmenų kaltės buvo padaryta didelė žala gamtai, ji įvertinta 752,4 tūkst. litų (dabar – beveik 218 tūkst. eurų). „Teismą pasiekė tik vienintelis kaltinimas – „Raseinių vandenų“ direktoriui R.Viršilui dėl piktnaudžiavimo tarnyba, nes esą neteisėtai buvo priimamos „Norvelitos“ gamybinės nuotekos. Tačiau Šiaulių apygardos teismas galiausiai išteisino ir R.Viršilą“, - rašo www.lrytas.lt

Top