Jūs esate
Pagrindinis > Verslas

Trakų urėdo išpažintis arba kodėl kartojasi Gedimino kalno istorija: medžius ėmė ir nupjovė…

Trakų urėdo išpažintis arba kodėl kartojasi Gedimino kalno istorija: medžius ėmė ir nupjovė, tada pasiūlė tautai – siūlykite idėjas, ką daryti toliau... Trakų miškų urėdas VYGANTAS MIERKIS baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją pradėjo dirbti gimtajame Zarasų miškų urėdijos Antazavės girininkijos girininku, vėliau perspektyvus miškininkas buvo paskirtas dirbti į Miškų ūkio ministeriją vyr. inžinieriumi, o atkūrus šalies nepriklausomybę darbo keliai vėl atvedė į Miškų ūkio ministeriją. Nuo 2002 m. jis vadovauja VĮ Trakų miškų urėdijai. Anot urėdo, lietuvio sąmonėje miškas, gamta nuo seno užėmė ypatingai svarbią vietą. Svarbiausioji šiandienos miškininkų pareiga yra išsaugoti Lietuvos girias našias ir gražias, ūkininkauti taip, kad miškas netaptų tik resursų šaltiniu, priemone vien materialiniams poreikiams tenkinti, o teiktų šalies žmonėms įvairiapusę naudą, mokytų meile ir pagarba pagrįstų santykių su gamta. To ir siekia Trakų miškų urėdijos miškuose ūkininkaujantys miškininkai. Urėdijos teritorijoje esantys miškai yra penkių savivaldybių teritorijose: Trakų rajono – 56069 ha, Vilniaus rajono – 334 ha, Prienų rajono – 85 ha, Elektrėnų – 5651 ha, Vilniaus miesto – 338 ha, be to, priskirta 10 girininkijų: Aukštadvario, Lentvario, Jagelonių, Onuškio, Paluknio, Ropėjų, Rūdiškių, Semeliškių, Trakų, Žeronių. Su Trakų miškų urėdu VYGANTU MIERKIU kalbėjosi Gintautas Kniukšta, www.verslaspolitika.lt Gerbiamas urėde, kam reikia valstybinių miškų valdymo reformos, kas jos iniciatoriai? Nežinau, tikrai nežinau. Ne tik man, bet ir kitiems miškininkams kyla tas pats klausimas, kodėl taip skubiai urėdijoms reikia reformuotis ir kas užsakė šią reformą. Aplinkos ministras neatsako, Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas taip pat neturi atsakymų, bet purvo ir nepagrįstų kaltinimų pylimui lėšų negaili. Labai keista, kad ministras pirmiausia imasi reformos toje srityje, kuri toli gražu nėra blogiausia. Apie „reformą“ jokio konkretumo: nei kur tas įmonės centras bus, nei kuriuose rajonuose tuos 25 padalinius įkurs. Pagaliau, kokie kriterijai darbuotojams bus keliami, kokio dydžio atlyginimai bus mokami? Jie kalba apie urėdijas tarsi apie sovietinių laikų palikimą, o tai yra visiška nesąmonė ir labai žeidžia visus šalies ilgaamžius nusipelniusius miškininkus. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos miškų ministras profesorius V. Antanaitis sugriovė buvusius sovietinius „susivienijimus“ ir sukūrė arba atkūrė urėdijas tokias, kokios buvo Antano Smetonos laikais. Prisimenu, tuomet viskas buvo daroma demokratiškai, žmonės balsavo, visi dalyvavę pasisakė dėl urėdijų atkūrimo. O kaip valdžia šneka su mumis šiandien? Taigi mes jau turėjome tarybiniais laikais įmones su savo padaliniais, todėl ši „reforma“ – didelis žingsnis atgal. Vyriausybės programoje nėra nei žodžio, kad miškų ūkis bus centralizuotas, o kalbama tik apie pertvarką ir darbo optimizavimą, pasitariant su vietinėmis bendruomenėmis ir regionais. Norėtųsi, kad reformos būtų daromos estišku pavyzdžiu, t. y. 9 kartus pamatavus, o ne politiniu buldozeriu, šimtus kartų reformuojant pačią reformą. Kartojasi Gedimino kalno algoritmas: medžius ėmė ir nupjovė, tada pasiūlė tautai – siūlykit idėjas, ką daryti toliau... Kokias Jūs įžvelgiate šios reformos pasekmes, dėl ko labiausiai skauda širdį – žmonės neteks darbo, padidės miško kirtimai, bus apleisti reakreacijos darbai? Istorija kartojasi – naujas Seimas, nauja Vyriausybė ir vėl eilinį kartą imtasi reformuoti valstybinių miškų valdymą. Šį kartą iniciatyvą parodė pats aplinkos ministras, pateikdamas patį radikaliausią valdymo pertvarkos variantą – 42 miškų urėdijas ir valstybinį miškotvarkos institutą sujungti į vieną valstybės įmonę. Idėjos reformuoti valstybinių miškų urėdijas, apeliuojant į jų neefektyvų valdymą, nors ir nepateikiant jokių faktų, sklando jau senokai. Tiesa, 2016 metų rezultatai vėl parodė, kad visos miškų urėdijos metus baigė pelningai. Be bendrųjų visoms įmonėms mokesčių, miškų urėdijos vien tiesioginių atskaitymų į šalies biudžetą nuo pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, sumokėjo 21.6 mln. eurų. Visi miškų urėdijų mokesčiai 2016 m. sudarė 64 mln. eurų arba beveik 41 proc. nuo visų gautų pajamų. Normalizuoto grynojo pelno marža siekia 17.7 proc. VĮ Trakų miškų urėdija 2016 m. pardavė 115.0 tūkst. ktm apvalios medienos, 9.3 tūkst. ktm kirtimo atliekų ir 3,1 tūkst. ktm nenukirstų miškų. Vidutinė apvalios medienos pardavimo kaina buvo 42.87 euro/m3. Urėdija gavo 5326.5 tūkst. eurų pajamų. Pelnas sudarė 471,6 tūkst. eurų arba 8.8 proc. Mokesčiams atseikėjo 2185 tūkst. eurų. Tai sudaro 41 procentą nuo visų gautų pajamų. Vidutinis darbuotojų atlyginimas 2016 metais buvo 1012 eurų. Trakų miškų urėdija savo jėgomis iškerta apie 40 procentų medienos. Likusi dalis kertama rangovų. Miškų urėdijos tiesioginės miško kirtimo išlaidos sudaro 10,5 euro/m3. Tuo tarpu įvykus rangos darbų konkursui, 2017 m. tiesioginės miško kirtimo išlaidos sudarys 13,45 euro/m3. Vykdydama miško kirtimą savo pajėgomis, urėdija sutaupo apie 2 eurus/m3. Trakų miškų urėdijoje šiuo metu dirba apie 100 darbuotojų. Kartu urėdija suteikia darbo vietas dar 8 rangovinėms įmonėms, kuriose dirba apie 50–70 darbuotojų. Numatoma reforma skaudžiai atsilieps Trakų rajonui, nes jame be miškų urėdijos, kuri yra trečia iš didžiausių mokesčių mokėtojų rajone, sumokėjusi daugiau kaip 880 tūkst. eurų mokesčių, yra labai daug su šia ūkio šaka susijusių įmonių ar atskirų žmonių. Centralizavus medienos prekybą, jos ruošą ir vykdant centralizuotus visų šių paslaugų pirkimus, mažesnės medienos perdirbimo, medienos ruošos įmonės bus išstumtos iš rinkos, neteks darbo, o savivaldybė neteks didelės dalies mokesčių. Be to, suvaldyti visą miškų ūkį iš vienos būstinės bus sunku, dėl biurokratinių derinimų gali strigti konkretūs darbai, be to, nuorodos tik iš viršaus ne kiekvienam regioniniam padaliniui gali būti priimtinos. Tad laukiamas ekonominis efektas ir grąža valstybei tik sumažėtų. Valstiečių ir žaliųjų sajungos lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad urėdijos dirba gerai, tačiau norėtų didesnės finansinės grąžos. Kaip jūs vertinate valstybinio miško ūkio ekonominį efektyvumą, miško išteklių naudojimą? Pagal miškų našumą pasaulyje esame 14, o Europoje – 10 vietoje. Šiuo metu Lietuvos miškai yra sukaupę 250 m3/ha medienos. Palyginus su kaimynais, našesnius miškus turi tik vokiečiai. Išgirtosios Latvijos miškų našumas nesiekia ir 200 m3/ha. Pagal miškų kirtimų intensyvumą Lietuva miškus naudoja labai saikingai. Lietuvoje kasmet kertama 1,5 proc. nuo medienos išteklių, tai yra dvigubai mažiau nei per metus užauga medienos. Tuo tarpu Švedijos ir Suomijos miškų kirtimai viršija 2 proc., o latvių ir estų artėja prie 2 proc. Dėl gero ūkininkavimo Lietuvos miškininkai keletą dešimtmečių sparčiai didina medienos išteklius. Pokariu šalies miškuose buvo 125 mln. m3 medienos, o šiuo metu – virš 500 mln. m3. Todėl ateities kartoms nėra ko nerimauti. Valstybinio miško ūkio ekonominį efektyvumą reiktų vertinti pagal bendrąsias pajamas ir grąžą valstybei. Grąža valstybei yra ne tik sumokėti visi mokesčiai bei sukurtos darbo vietos, bet ir investicijos į miškų infrastruktūrą, rekreaciją, gamtosaugines priemones ir kt. Pagal gaunamas pajamas iš vieno hektaro miško ploto, atitinkamai palyginus su miško kirtimo intensyvumu Lietuvoje, yra 25–30 proc. didesnės negu Latvijoje ar Estijoje. Be to, dar reikia įvertinti ir tai, kad Latvijoje, skirtingai negu Lietuvoje, į valstybinės miškų įmonės gautas pajamas įskaičiuotos lėšos, gautos iš durpynų, žvyro, smėlio. Gaila, bet šiandieninė reforma pradėta ne miškininkų. Jei kas nepavyks, tai tikrai kaltų nebus ir reformos sumanytojai greit tos reformos išsižadės. Blogina situaciją ir tai, kad miškininkystė – specifinė ir savita šaka, tikrai ne morkų laukas. Žemės ūkyje kasmet nuimame derlių ir matome rezultatą, o miškuose rezultato reikia laukti ir šimtą metų, jį pamatys ne mūsų vaikai, o tik anūkai. Mes visi žinome, kad tikrai ne visos reformos būna sėkmingos. Sėkmingiausios būna tada, kai jos deramai išanalizuojamos, labai kvalifikuotai paruošiamos ir kai jas vykdo tikri specialybės žinovai. Tuo tarpu ši planuojama reforma daroma visiškai priešingai. Kokias didžiausias problemas matote iš Aplinkos ministerijos siūlomos valstybinių miškų valdymo pertvarkos, naikinant esamas miškų urėdijas ir įsteigiant vieną įmonę? Pirmiausia regionų problemos – valstybinių miškų valdymo centralizavimas prieštarauja septynioliktos LR Vyriausybės programoje deklaruojamam regionų plėtros skatinimui. Skaudžiausias pasekmes pajus mažosios savivaldybės, kuriose neišvystyta pramonė, vyrauja tik biudžetinis sektorius. Jose miškų urėdijos yra vienos iš pagrindinių vietos biudžetą papildančių, gyventojų užimtumą užtikrinančių įmonių. Savivaldybėse miškų urėdijos vykdo švietėjiškas funkcijas, bendradarbiaudamos su švietimo įstaigomis, globodamos jaunųjų miško bičiulių būrelius, vykdydamos šviečiamąjį darbą gyventojų tarpe. Miškų urėdijos daug investuoja lėšų į rekreacinių objektų įrengimą, jų priežiūrą, atsižvelgdamos į vietos gyventojų poreikius. Centralizavus miškų valdymą per vieną įmonę, atsiras sąlygos monopolizuoti prekybą mediena, dėl to bus atimta konkurencinė galimybė smulkiesiems pirkėjams. To pasekmė – esančios regionuose smulkiosios medienos perdirbimo įmonės sužlugs, o savivaldybės praras mokesčių mokėtojus. Praras galimybę dalyvauti miško darbų pirkimuose smulkios miško darbų rangos įmonės. Jos taip pat žlugs. Tiek smulkių medienos apdirbimo įmonių, tiek miško darbų rangos įmonių, tiek atleisti miškų urėdijų darbuotojai papildys bedarbių regionuose gretas, tuo pačiu padidės emigracija. Miško ūkio valdymo centralizavimas ir monopolistinės įmonės įkūrimas sutrikdytų pakankamai stabiliai funkcionuojantį valstybinį miško ūkį ir neišvengiamai sukeltų neigiamų socialinių, ekonominių bei aplinkosauginių ...

Žemės ūkio bendroves papiktino dešimteriopai padidėjęs mokestis už komunalines atliekas

Salomėja Pranaitienė, Rūta Lankininkaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt Žemės ūkio bendrovės, kitos įmonės piktinasi dešimteriopai didesniais nei pernai pagal naujas taisykles suskaičiuotais mokesčiais už komunalines atliekas. Esą taip savivaldybės ir atliekų tvarkytojai nori pasipinigauti. Aplinkos ministerija rengiasi tobulinti nuo šių metų įsigaliojusias komunalinių atliekų tvarkymo taisykles. Marijampolės rajono Padovinio žemės ūkio bendrovėje daug fermų, garažų, sandėlių, daržinių, kitų ūkinių pastatų, o darbuotojų – 70. Būtent jų darbo vietoje paliekamos pakuotės ir kitos buitinės atliekos patenka į bendrovės konteinerius. Anksčiau už komunalines atliekas bendrovė mokėjo pagal išvežamą jų kiekį. Nuo šių metų įsigaliojus naujoms taisyklėms, iš Marijampolės atliekų tvarkymo centro gauta dešimteriopai didesnė sąskaita. „Išsigandom, kad reikia už mėnesį sumokėti beveik 370 eurų, kai anksčiau mokėdavom 36 eurus. Tai paskaičiavom, kad jie mums turėtų atvežti 60 konteinerių, iš jų gal 5 būtų tik užpildyti“, – stebėjosi Marijampolės rajono Padovinio žemės ūkio bendrovės vadovas Gintautas Gumauskas. Mokestis už komunalines atliekas ir kitoms bendrovėms pradėtas skaičiuoti pagal gamybinių patalpų plotą, kuris siekia dešimtis tūkstančių kvadratinių metrų. Nors numatyti ir kiti būdai – pagal darbuotojų skaičių ar pastatų paskirtį. „Savivaldybės ir komunalinių atliekų tvarkytojai taiko nuo gamybinių patalpų ploto mokestį, nes taip žymiai daugiau gali pasipinigauti. Ir pradėjome gauti sąskaitas, kad šiandien už tas atliekas mes turime mokėti 10 kartų daugiau o gal dar bus ir daugiau kartų, nei mokėjom iki šiol. Tai neteisinga, mes su tuo nesutinkame ir kviesime ūkius, kad tokių didelių įmokų mokesčių komunalinių atliekų tvarkytojams nemokėtų“, – teigė Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis. Aplinkos ministerijos atstovė sako, kad kokį mokesčių skaičiavimo būdą taikyti, pasirenka pačios savivaldybės. Tiesa, dar ne visos yra parengusios dokumentus. „Mes renkame informaciją, kaip savivaldybės taiko tas taisykles, analizuojame. Matant ūkio subjektų nerimą ir susipažįstant su savivaldybių įgyvendinimo problemomis, tikrai bus įvertinta ir peržiūrėtos šių taisyklių nuostatos“, – kalbėjo Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė. Pasak ministerijos atstovės, nepagrįstai dideliais mokesčiais šiemet skundžiasi ne tik ūkiai, bet ir kitos įmonės, bažnyčios, turinčios dideles patalpas, gyventojai. Tad ministerija rengiasi tobulinti komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, tik kiek tai užtruks kol kas negali pasakyti....

Šalies ekonomika laimėtų sustiprinus pieno rinkos konkurencingumą

Lietuvos pieno sektorius sukuria apie 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto ir yra viena perspektyviausių ūkinių veiklų, galinčių daryti stiprią įtaką ekonomikos augimui. Todėl valstybė turi stiprinti viso sektoriaus konkurencingumą ir didinti lietuviškų pieno gaminių eksportą. Taip teigiama  Žemės ūkio ministerijai ir Pieno tarybai pateiktoje Lietuvos pieno sektoriaus plėtros galimybių studijoje, kurią savo iniciatyva atliko konsultacinė bendrovė „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT). Ši studija nuo ketvirtadienio viešai prieinama EKT interneto svetainėje. Studiją pateikęs EKT partneris Darius Dulskis pabrėžė, kad dokumento pagrindą sudaro nepriklausomas pieno rinkos tyrimas pagal viešai prieinamą informaciją, įvertinus pieno sektoriaus svarbą šalies ekonomikai, eksportui ir užimtumui. „Turime didelės patirties, apibendrintų statistinių duomenų ir analitinių įžvalgų dirbant su žemės ūkio ir maisto pramonės sritimi ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje. Šią patirtį sudėjome į vieną išsamų dokumentą siekiant sistemiškai apžvelgti situaciją, esmines problemas ir plėtros tendencijas visose svarbiausiose pieno sektoriaus vertės kūrimo grandyse – nuo pieno gamybos ūkiuose, perdirbimo ir prekybos iki galutinio vartotojo ir eksporto“, - sako D. Dulskis. Pasak eksperto, Lietuvos pienininkystė yra viena labiausiai išvystytų maisto gamybos šakų - sektorius strategiškai svarbus aprūpinant vidaus rinką būtiniausiais pieno produktais, sprendžiant gyventojų užimtumo problemas bei konkuruojant eksporto rinkose. Be to, mūsų šalis orientuojasi ne į pieno žaliavos eksportą, kaip Latvija ir Estija, o į šalies ūkiuose pagaminą pieno žaliavą, jos perdirbimą vietos įmonėse bei pridėtinės vertės kūrimą per produkcijos realizaciją vidaus ir užsienio rinkose. EKT atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos pieno sektorius – gamybos ūkiai, žaliavos perdirbimo ir mažmeninės prekybos grandys kartu – sukuria apie 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Pieno sektorius ypatingai svarbus kaimo ir rajono gyventojų užimtumui - jame įdarbinta 65,3 tūkst. gyventojų, kurių vien darbo pajamos siekia apie 213 mln. eurų per metus. Ekspertų vertinimu, dirbančiųjų skaičiaus mažėjimas pieno sektoriuje yra neišvengiamas dėl struktūrinių pokyčių pirminės gamybos grandyje. Tačiau pabrėžiamos palankios perspektyvos ir būtinybė didinti konkurencingumą, skatinti kurti naujas geriau apmokamas darbo vietas. "Lietuvai naudinga didinti pieno sektoriaus konkurencingumą ir skatinti aktyvią plėtrą - tai yra viena iš perspektyviausių ekonominių veiklų, galinčių daryti stiprią įtaką šalies ekonomikai", - sako D. Dulskis. Jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos maža vidaus rinka nesuteikia galimybių augti ir pilnai išnaudoti pieno pramonės gamybinius pajėgumus, todėl būtina skatinti eksportą - svarbų šalies ekonomikos augimo šaltinį. "Pieno produktai jau dabar yra strateginė Lietuvos eksporto prekė. Prognozuojamas pasaulinės pieno gaminių paklausos augimas ilgalaikėje perspektyvoje sudaro palankias sąlygas sektoriaus plėtrai. Pieno gamyba ūkiuose ir žaliavos perdirbimas yra labai tampriai susijusios, todėl sektoriaus sėkmė priklauso nuo šių dviejų tiekimo grandžių konkurencingumo didinimo vidaus ir eksporto rinkose", - sako D. Dulskis. www.verslaspolitika.lt inf.

V. Mazuronis. Tikrieji reformos tikslai

Seime prieš pristatant planuojamą urėdijų reformą surengtoje spaudos konferencijoje valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis drauge su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku kalbėjo, kad „urėdijų skaičius bus sumažintas iki 25“ ir kad reforma nebus daroma skubiai. Tai akivaizdžiausias melas. Nežinau apie kokius sumažinimus kalba R. Karbauskis su ministru, bet akivaizdu buvo nuo pat pradžių, kad nežadama palikti nei vienos urėdijos – visos bus panaikintos. Be to, Vyriausybė siūlo reformai reikalingus įstatymus priimti skubos tvarka, tad tiek ir to neskubėjimo. Pamatę su kokiu pasipriešinimu reformos „stūmėjai“ susiduria, matyt nusprendė ir koreguoti retoriką: girdi, urėdijų nenaikinsime, o tik mažinsime. Nors abu patys puikiai supranta, kad taip kalbėdami tik klaidina visuomenę ir miškininkų bendruomenę. Tai, kad liks 25 regioniniai padaliniai jokiu būdu nereiškia, kad tai bus tas pats kas urėdijos. Urėdijos, kaip juridiniai vienetai bus panaikinti. Klausiate, o koks skirtumas? Neįsigilinus – jokio, o geriau suprantant miškų sistemą – skirtumas milžiniškas. Sutelkus tokį milžinišką valstybinį turtą vienose rankose gero negali tikėtis nei dabar urėdijų sistemoje dirbantys žmonės, nei jų šeimos, nei visa visuomenė. Grubiai reformai pagaliau pasiekus Seimą norėtųsi iš valdančiosios partijos ir ministro bent lašelio nuoširdumo, o ne vyniojimo į vatą. Imtų ir pasakytų, kokie gi tikslai iš tikrųjų. Man – daugiau nei akivaizdu, kad tikrieji reformos tikslai yra visai kiti nei skelbia ponai R. Karbauskis ir K. Navickas. Tikrasis ir pagrindinis reformos tikslas yra kuo greičiau koncentruoti medienos pardavimą bei kirtimų organizavimą valstybės valdomuose miškuose vienose rankose. To pirmiausia siekė ir siekia tikrieji šios reformos dirigentai. Neatmesčiau ir valstybės valdomų miškų privatizacijos idėjos: pradžioje atsargiai atsisakant plotų, kuriuos prižiūrėti ekonomiškai nenaudinga, o toliau – kaip Dievas duos. Abejojantiems dėl privatizacijos atsakysiu: niekada nepamirškite kokioje šalyje gyvename. Taip, šiandien neišgirsite apie tai nei žodžio, nes šiame etape to ir nereikia. Svarbiausias reformos sumanytojų tikslas šiandien – sutelkti visą miškų valdymą į vienas rankas, panaikinti urėdijas, kaip juridinius vienetus, paversti juos tik klusniai filialais vykdančiais „centriuko“ valią ir nurodymus. Toliau bus subtiliai einama privatizacijos keliu. Šiandien ministerijos valdžiai labiausiai kliūva buhalteriai ir tai, kad urėdijos nenaudoja automatizuotų buhalterijos sistemų. Nors šią problemą būtų galima išspręsti vienu ministro įsakymu – tas nedaroma, o situacija naudojama tik kaip pretekstu reformai stumti. Po reformos nenustebkite, užklius miškininkų skaičius kokiam vienam hektarui ar kvadratiniam kilometrui. Bus surasti užsienio skaičiai, neva įrodantys, kad mums turi pakakti dvigubai mažiau ir miškuose dirbančių. Tai bus smūgis miškų kontrolei, nes miškuose iš karto pasidarys „lengviau kvėpuoti“ nesąžiningiems veikėjams. Be to, sutaupius buhalterių algas, pasirodys, kad galima taupyti dar labiau. Pavyzdžiui, kam daug mokėti girininkams ir miškininkams, jeigu privatūs kirtėjai galės tą patį darbą padaryti už mažiau? Greitai po reformos matysime išaugusį paslaugų pirkimų skaičių: pjaus mūsų medžius latviai ar lenkai, gal dar kas nors. Ir vykdys jie plynus kirtimus, nes taip ekonomiškai naudingiausia, o jų kontrolė bus jų pačių reikalas, nes „centriukui“ rūpės tik galutinės eilutės buhalterinėse ataskaitose: kiek sutaupyta, kiek uždirbta. Visa kita – nesvarbu. Galbūt ir nesulauksime grubaus miškų išpardavimo (Konstitucijos taip lengvai nepakeisi), bet kai bus sunaikintos urėdijos, kontrolė ir pasipriešinimas: bus galima eiti toliau. Juk ir taip akivaizdu, kad būsimuose filialuose liks dirbti tik lojalūs ir žinantys savo vietą, bei nekeliantys bangų. Paklauskite savęs: kokioje Lietuvos valdžios įstaigoje buvo sukurta ši reforma. Jeigu manote, kad ji gimė ministro K. Navicko galvoje: jūs labai labai klystate. Naująjį įmonės vadovą skirs ministras ir naujasis vadovas galės su visa sistema elgtis kaip tinkamas: politinei paramai irba asmeninei gerovei kurti. Tai irgi neblogai reformos stūmėjams. Regioninė politika, tradicijos, visa teigiama patirtis, sukaupta per dešimtmečius tvarkant miškus (o jie buvo ir yra tvarkomi gerai), galų gale savo gyvenimus paaukoję miškininkai ir jų šeimos – R. Karbauskiui ir ministrui K. Navickui visa tai yra niekai. Svarbu tik burtažodžių kratinys, beje nepagrįstas jokiais rimtais argumentais ar skaičiavimais, ir tikslas kuo greičiau atiduoti valstybinius miškus į vienas rankas. Blizga R. Karbauskio ir K. Navicko akutės dėl reformos, nes mato jie tas milžiniškas galimybes veikti ateityje. Dėl to ir bus skubama Seime, dėl to ir meluojama apie neva išliksiančias urėdijas ar padidėsiančius atlyginimus....

Kauniečių pamėgtas poilsiavietes puoselėja miškininkai

www.verslaspolitika.lt Miškai, o ypač valstybinės reikšmės, visuomenės ir valstybės gyvenime atlieka įvairias funkcijas. Kauno miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškams parengtas specialus rekreacinio sutvarkymo projektas. Įrengti 59 rekreacijos objektai - poilsiavietės, atokvėpio vietos, pažintiniai takai, kurių dalį numatyta atnaujinti ar rekonstruoti. Kauno miškų urėdijos teritorijoje rekreaciniams miškams priskirta 3612 ha miškų arba 14 proc. viso miškų ploto, iš jų 2486 ha valstybinės reikšmės miškuose. Rekreaciniams miškams priskirti miško parkai, rekreaciniai miško sklypai, saugomų teritorijų rekreacinių zonų miškai, miestų miškai. Kauno urėdijos miškininkai poilsiautojams siūlo pailsėti 13 poilsiaviečių, 43 atokvėpio vietose, pakeliauti pažintiniu ir rekreaciniu takais. Kauniečiai ir jų svečiai dažnai lankosi poilsiavietėse, įkurtose Karmėlavos bei Raudondvario girininkijose. Ramiose samanų kilimo apklotose miško aikštelėse, kurias supa svyruokliai beržai, skarotašakės eglės ir storakamieniai ąžuolai, stūkso meniškos pavėsinės, patogūs miško baldai, įrengtos žaidimo aikštelės, supynės ir įvairi sporto įranga vaikams. Pavėsinėje „Grybai" (Raudondvario girininkija) ilsisi ne tik grybautojai: į grybus panašią poilsiavietę, esančią nusileidus į daubą vedančiais laipteliais, itin pamėgo vietiniai gyventojai ir kiti poilsiautojai. Kauno urėdijos miškininkų rūpestingų rankų globojamas Ringovės piliakalnis, kuris dar vadinamas Pilike arba Linksmuoju kalnu (Vilkijos girininkija), esantis maždaug 5 km nuo Vilkijos. Piliakalnis įrengtas Nemuno dešiniojo kranto kyšulyje, suformuotame Ringovės ir Krestinavos upelių daubų. Piliakalnis datuojamas II tūkstantmečio pradžia. Gamtos mylėtojus kviečia  Jaučiakių piliakalnis, Alkakalnis (Svirnakalnis), Antakių senkapiai, paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę ir Brolių kapai (Kulautuvos girininkija). Savo vandens vėsa atgaivins Palazdenio šaltinis (Vilkijos girininkija), nustebins Kernuvės mitologinis akmuo ir Karūnuotoji eglė. Kuriant rekreacinę infrastruktūrą miškuose, orientuojamasi į labiausiai pamėgtus ir lankomus miško sklypus, siekiant sureguliuoti miško lankytojų srautus, nukreipiant poilsiautojus į saugius priešgaisriniu požiūriu miško sklypus. Pažintinių ir mokomųjų objektų kūrimas leidžia visuomenei pažinti gamtos turtus, kultūros paveldo vertybes. Taip auklėjama visuomenė, ugdomas jos kultūrinis elgesys gamtoje. Rekreacinių priemonių dėka miškas mažiau šiukšlinamas, kraštovaizdžiui nepadaroma žala arba ji yra minimali, mažinamas miško gaisrų kilimo pavojus. Privačios žemės sklypų pirkimas naujiems miškams įveisti Beje, Kauno miškų urėdijoje pradedamos žemės pirkimo procedūros dėl žemės sklypų, kuriuose planuojama įveisti mišką. Dokumentus reikia pateikti iki 2017 m. balandžio mėn. 6 d. 10 val. 00 min. Kauno miškų urėdijai (Romainių g. 2, Kaunas). Perkami privačios žemės sklypai naujiems miškams įveisti Kauno rajono savivaldybės Babtų, Domeikavos, Bubių, Karmėlavos, Kulautuvos, Lapių, Liučiūnų, Padauguvos, Panevėžiuko, Pagynės, Vandžiogalos, Raudondvario, Saulėtekių, Užliedžių kadastrinėse vietovėse. Reikalaujami parduodamo turto duomenys (svarbesnieji): • ne mažesni kaip 0,5 ha ploto žemės sklypai, besiribojantys su valstybinės reikšmės miškais, kuriuos patikėjimo teise valdo VĮ Kauno miškų urėdija, arba to paties ploto sklypai, esantys ne toliau, kaip 1 km atstumu nuo tokių miškų, jeigu privažiavimui prie jų yra tinkamas ir servitutais įteisintas kelias; • atskiri, ne mažesni kaip 3 ha ploto žemės sklypai, nutolę nuo VĮ Kauno miškų urėdijos valdomų miškų ne daugiau, kaip 3 km, jeigu privažiavimui prie jų yra tinkamas ir servitutais įteisintas kelias; • atskiri, ne mažesni kaip 5 ha ploto žemės sklypai, nutolę nuo VĮ Kauno miškų urėdijos valdomų miškų daugiau, kaip 3 km, jeigu privažiavimui prie jų yra tinkamas ir servitutais įteisintas kelias; • žemės sklypas neturi būti priskirtas teritorijoms, kuriose veisti mišką draudžiama;. • žemės sklypai, kurie patenka į Kauno rajono savivaldybės teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemų prioritetinius plotus, kuriuose numatyta įveisti mišką; • žemės sklypai turi būti be melioracijos sistemų. Kandidatai turi pateikti nuosavybę patvirtinančių dokumentų kopijas, patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka, kadastrinių matavimų bylos kopiją su tiksliais kadastrinių matavimų duomenimis, nurodo nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kitus veiklos apribojimus ir kitus kadastro duomenis, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus veiklos prioritetus, tvarkymo režimą, nustatytus servitutus, kitus daiktinių teisių suvaržymus ir trečiųjų asmenų teises į siūlomą pirkti žemės sklypą, taip pat turto vertinimo ataskaitą....

Pieno supirkimo kainos Lietuvoje smuktelėjo žemyn

Stanislavas Likas, UAB "Publicum" Vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos Lietuvoje vasario mėnesį smuktelėjo žemyn 2 proc. iki 297 eurų už toną - tai pirmas kainos sumažėjimas po septynių mėnesių augimo. Ekspertų vertinimu, pieno supirkimo kainos Lietuvoje turėtų dar mažėti - įtakos tam turės sezoniškumas bei eksporto rinkose pingantys pieno produktai, kuriais prekiaujama tarptautinėse biržoje.  Pasak pienininkų asociacijos “Pieno centras” direktoriaus Egidijaus Simonio, Lietuvos pieno perdirbėjai eksporto rinkose daugiausiai parduoda sūrių, sviesto ir nugriebto pieno miltelių - visų šių biržinių prekių kainos šiemet krito iki 10 proc., atitinkamai sumažėjo eksportuojamos lietuviškos pieno produkcijos pardavimų vertė užsienyje. "Lietuvos pieno perdirbimo įmonės eksportuoja apie 60 proc. pagamintos produkcijos, todėl pieno gaminių paklausos ir kainų svyravimai eksporto rinkose tiesiogiai veikia superkamos žaliavos kainą mūsų šalyje", - sakė E. Simonis. - Pernai, kai tarptautinėse biržose gerokai išaugo pieno produktų kainos ir paklausa, drastiškai didėjo ir pieno žaliavos kaina. Dabar eksporto rinkose biržinių pieno produktų kainų augimas sustojo ir jos juda žemyn - atitinkamai koreguojasi ir superkamos žaliavos kaina Lietuvoje". Prekybos rezultatai pagrindinėse Europos pieno produktų biržose Hanoveryje ir Kemptene liudija, kad pernai sviesto kaina išaugo 47 proc., sūrio („Gouda“) - 36 proc., nugriebto pieno miltelių – 14 proc. Šių produktų kainos biržose liovėsi augti praėjusių metų pabaigoje, o kai kurių pagrindinių pieno produktų kainos pradėjo kristi. Per tris mėnesius iki kovo pradžios sviestas atpigo 6 proc., sūris – 10 proc., nugriebto pieno milteliai – 12 proc. Kaip keisis pieno supirkimo kainos ateinančiais mėnesiais E. Simonis nesiima prognozuoti - tai priklausys nuo to, kaip tarptautinėje prekyboje keisis pieno produktų pasiūla ir siūloma kaina už prekes biržoje. „Kol kas galima konstatuoti, kad šiuo metu mokama vidutinė pieno supirkimo kaina ūkiams yra pasiekusi prieškrizinį 2013 m. lygį. Tuo tarpu pieno gaminių, išskyrus sviestą, kainos Europos biržose nėra tiek atsistačiusios. Todėl pieno supirkimo kainos judėjimas žemyn – labai tikėtinas“, - sakė E.Simonis. Pieno žaliavos kainai Bendrijoje didelės įtakos turės ir tai, kaip keisis superkamos žaliavos kiekiai pagrindinėse pieną gaminančiose ES šalyse. Bendra pieno gamyba ūkiuose pernai Bendrijoje išaugo 0,4 proc. Iš pagrindinių pieno gamintojų pieno gamybą padidinto Vokietija (+0,3 proc.), Nyderlandai (+7,5 proc.), Italija (+2,8 proc.), Ispanija (+1,1, proc.), Lenkija (+2,4 proc.) ir Airija (+4,4 proc.). Gamyba mažėjo tik dvejose pagrindinėse pieną gaminančiose šalyse – Prancūzijoje (-2,5 proc.) ir Didžiojoje Britanijoje (-4,3 proc.). Pieno gamybos didėjimas ir žaliavos perteklius ES šalyse 2014-2015 m. buvo viena iš svarbiausių priežasčių, sukėlusių pasaulinę pieno rinkos krizę. Žaliavos supirkimo kainai įtakos taip pat turės sezoniškumas, nuo kurio Lietuva priklauso ypatingai. Pavasarį ir vasarą pieno kiekis didėja, o piene mažėja baltymų ir riebalų santykis, dėl ko atitinkamai mažėja žaliavos supirkimo kaina. "Iš stiprią pienininkystės pramonę turinčių Bendrijos šalių Lietuva yra vienintelė, kurioje dominuoja maži pieno ūkiai. Ši aplinkybė nulemia, kad Lietuvoje yra plačiausios pieno supirkimo kainų žirklės, palyginti su kitomis ES šalimis. Lietuvoje smulkūs ūkiai gauna mažesnę supirkimo kainą nei ES vidurkis, o dideli – tokią pat, ar net didesnę“, - sakė E. Simonis. Lietuvos stambiems pieno ūkiams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, Lietuvos pieno perdirbimo įmonės vasarį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 357 eurus už toną. ES šalyse, kuriose dominuoja dideli pieno ūkiai, vasarį mokėta  vidutinė kaina siekė 342 eurus už toną. Pasak E.Simonio, tokio paties dydžio pieno ūkiai Lietuvoje ir kitose ES šalyse už tokios pačios kokybės ir sudėties natūralų pieną gauna labai panašią kainą. Lietuvoje iki 5 karvių laikantys smulkiausi pieno ūkiai sudaro beveik 70 proc. visų ūkių skaičiaus, tačiau supirkimo rinkai tiekia vos 12 proc. viso kiekio. Daugiau nei 50 karvių laikančių ūkių skaičius nesiekia 4 proc., tačiau iš jų superkama 50 proc. viso pieno Lietuvoje.

Svarbiausi Ūkio ministerijos darbai

Mindaugas Janulionis Svarbiausi Ūkio ministerijos darbai susiję su šiais išsikeltais prioritetais: patrauklios investicinės aplinkos, verslui palankios aplinkos ir regionų pažangos, efektyvaus ir skaidraus turto valdymo, inovatyvios pramonės. „Vyriausybės programoje numatyti darbai yra neatidėliotini, juos įgyvendinti svarbu, kad pajustume didesnį investuotojų susidomėjimą ir norą steigti šalyje įmones, kad verslas turėtų galimybę dirbti ir rasti kvalifikuotų darbuotojų, paprasčiau įdarbinti specialistus. Todėl turime dėti daug pastangų kurdami verslui aplinką palankią, mažindami biurokratiją, kurdami įvairius paskatos mechanizmus įmonių produktyvumui ir inovatyvumui didinti, kad šalis būtų patraukli steigti ir vystyti verslą bei išsiskirtų iš kitų šalių“, – sako ūkio ministras M. Sinkevičius, pristatydamas Ūkio ministerijos prioritetinius darbus. Ūkio ministerija kurs patrauklią investicinę aplinką siekdama tapti investicijų lydere. To siekiant VšĮ „Investuok Lietuvoje“ bus suformuota speciali grupė, kurios svarbiausias tikslas – pritraukti stambių gamybinių projektų. Šiam tikslui pasiekti taip pat numatoma kurti specialias finansines ir mokestines paskatas. Planuojama taikyti didesnes pelno mokesčio lengvatas reinvesticijoms. Ūkio ministerija vykdys aktyvią talentų pritraukimo į Lietuvą politiką – įkurs talentų pritraukimo agentūrą arba talentų pritraukimo padalinį Ūkio ministerijos pavaldžioje įstaigoje, sukurs specialią paskatų sistemą talentingiems asmenims į Lietuvą pritraukti. Taip pat Ūkio ministerija lengvins sąlygas pritraukti trūkstamų aukštos kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių. Keičiami teisės aktai, siekiant sudaryti lengvesnes įsidarbinimo Lietuvoje sąlygas ir supaprastinti administracines procedūras. Siekiant pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, planuojama gerinti laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) reguliavimą: tobulinti žemėtvarkos procedūras, sudaryti sąlygas LEZ operatoriams paprastai ir greitai į LEZ įtraukti naujas ir pašalinti nekonkurencingas teritorijas. Ūkio ministerija sukurs palankesnį įmonių veiklos LEZ teritorijose reglamentavimą ir pagreitins teritorijų planavimo procedūras LEZ teritorijose. Siekiant pritraukti investicijų taip pat daug dėmesio bus skiriama administracinei naštai verslui mažinti ir nuolatinei administracinės naštos prevencijai vykdyti, akcinių bendrovių teisiniam reguliavimui tobulinti. Ūkio ministerija didins verslo priežiūros institucijų efektyvumą, kad verslo priežiūros funkcijos būtų atliekamos koordinuotai ir mažiausiomis sąnaudomis, kuo mažiau trikdant verslo subjektų veiklą ir kartu užtikrinant veiksmingą visuomenės interesų apsaugą. Kurdama verslui palankią aplinką, Ūkio ministerija sieks, kad Lietuva taptų startuolių rojumi. Šiais metais Ūkio ministerija visiškai įgyvendins metų pradžioje pradėtą vadinamąjį „Startup Visa“ projektą. Nuo 2017 m., įsigaliojus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms, startuolių vizas gali gauti užsieniečiai, ketinantys užsiimti naujų technologijų ar kitų Lietuvos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu. Prie inovacijų kūrimo mūsų šalyje norintys prisidėti startuoliai savo veiklą galės pradėti kur kas lengviau: iki antrojo 2018 m. ketvirčio ketinama įsteigti rizikos kapitalo fondą, kuris investuos į naujų perspektyvių idėjų įgyvendinimą. Taip pat ketinama sukurti akceleravimo, mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programas startuoliams. Tikimasi, kad minėtos priemonės padės padidinti startuolių skaičių nuo 315 startuolių 2016 m. iki 720 startuolių 2020 m. ir pritrauks nuo 16 mln. eurų 2016 m. iki 26 mln. eurų 2020 m. investicijų. Ūkio ministerija planuoja parengti Socialinio verslo įstatymą, kuris padės subalansuoti iškreiptą socialinių įmonių prilyginimo socialiniam verslui situaciją ir visapusiškai sureguliuoti socialinio verslo teisinę padėtį, nustatyti socialinio verslo skatinimo paramos formas. Tikimasi iki 2020 m. turėti Lietuvoje apie 150 socialinių verslų. Tarp Ūkio ministerijos išsikeltų tikslų – augantis eksporto mastas, todėl bus atnaujinta Lietuvos eksporto gairių 2014–2020 m. strategija ir peržiūrėtos prioritetinės rinkos, eksporto skatinimo prioritetai. Planuojama diegti vieno langelio elektroninę sistemą, kurioje bus sutelkta visa eksportuotojams aktuali informacija apie galimybes prioritetinėse rinkose. Informacija apims eksporto galimybių analitiką, verslo misijų ir tarptautinių parodų planus, naudingus kontaktus, kvietimus dalyvauti tarptautiniuose viešuosiuose pirkimuose. Ūkio ministerija yra numačiusi optimizuoti ir centralizuoti išteklius, siekdama sukurti sistemą, kuri sujungtų bendram darbui ambasadas, profesionalų tinklus, pasaulio lietuvius, kad jie prisidėtų tiek renkant visą informaciją apie galimybes eksportuoti, tiek ir skleidžiant informaciją užsienio rinkoms apie Lietuvą. Stiprinti verslo atstovų eksporto įgūdžius yra būtina, kad verslas būtų pasirengęs iššūkiams ir suprastų eksporto diversifikavimo svarbą. Todėl planuojama rengti naujas prekės ženklų ir eksporto kompetencijų vystymo mokymo programas, reikalingas eksporto srityje dirbantiems žmonėms ugdyti tiek regionuose, tiek didžiuosiuose miestuose. Šiomis priemonėmis planuojama pasiekti, kad lietuviškos kilmės prekių (be energetikos produktų) eksportas į tikslines eksporto rinkas 2017–2020 m. kasmet didės po 4 proc., palyginti su ankstesniais metais, o lietuviškos kilmės paslaugų eksportas į tikslines eksporto rinkas – po 6 procentus. Ūkio ministerija stiprins VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“: iškels joms didesnių tikslų, sieks didinti valstybės investicijų į šias institucijas grąžą. Taip pat bus aiškiai matuojama šių organizacijų pridėtinė vertė, kurią Lietuva gauna per pritrauktas investicijas, aukštesnės pridėtinės vertės eksporto masto didėjimą, startuolių ir verslumo rodiklių augimą. Regionų plėtros priemones numatyta tiesiogiai susieti su regiono ekonomikos stiprinimu – tam bus visapusiškai skatinama investicijų integracija – kad socialinė infrastruktūra būtų stiprinama atsižvelgiant į investuotojų ir verslų poreikius. Verslumui regionuose didinti bus siūlomos finansinės paskatos. Siekiant didesnės valstybės valdomų įmonių grąžos visuomenei ir Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), vienas iš svarbiausių darbų – efektyvus ir skaidrus valstybės turto valdymas. Tai bus daroma centralizuojant valstybės valdomų įmonių valdymą, atskiriant politikos formavimą nuo valstybės įmonių valdymo – į įmonių kolegialius organus pritraukiant daugiau nepriklausomų narių, kurie būtų išrinkti laikantis skaidrių procedūrų, ir į šiuos kolegialius organus nerenkant politikų. Siekiant įmonių valdymo efektyvumo ir skaidrumo, bus diegiama gerosios įmonių valdysenos praktika. Ūkio ministerija kartu su valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija į vieną įmonę konsoliduos tas pačias funkcijas atliekančias 42 miškų urėdijas. Reforma turėtų užtikrinti ilgalaikį šalies valstybinio miškų ūkio sektoriaus efektyvumą, didžiausią finansinę grąžą valstybei ir sumažins valdymo kaštus. Taip pat bus sujungiamos kelių priežiūrą vykdančios valstybės įmonės ir centralizuojamas jų valdymas. Pastaruoju metu mažėjant įmonių produktyvumui, labai svarbu skatinti inovatyvios pramonės kūrimą, todėl Ūkio ministerija gerins mokslo ir verslo bendradarbiavimą, skatins verslo investicijos į mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEP) ir inovatyvių produktų kūrimą. Didinant našumą įmonėse, naujų technologijų diegimą ir naudojimą, bus įgyvendinamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų priemonės „DPT pramonei LT“, Ecoinovacijos LT“, kuriomis skatinama tradicinės pramonės transformacija diegiant inovatyvias technologijas. Bus stiprinamas MTEPI politikos koordinavimas ir strateginis valdymas: atnaujinama MTEPI Strateginė taryba ir išplečiamos jos funkcijos. Panašias funkcijas atliekančios MTEPI srities institucijos bus konsoliduojamos. Inovacinių paslaugų verslui sutelkimas vienoje institucijoje užtikrins sistemos vientisumą, efektyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą, žinių ir technologijų perdavimą ir inovacijas. Tinkamai veikianti sistema sudarys sąlygas inovacijų plėtrai ir tradicinės pramonės transformacijai. Siekiant efektyvinti mokslo ir technologijų parkų ir atviros prieigos centrų veiklą, jiems bus nustatyti veiklos rodikliai, sukurta ir įdiegta virtuali inovacijų informacinė platforma, kuri užtikrins visapusiškos informacijos apie inovacijas suinteresuotiems asmenims pateikimą. Ūkio ministerija kurs motyvacinę sistemą, kuri skatins investuoti į MTEP – bus pradėtos teikti technologijų žvalgybos paslaugos, skatinančios verslą investuoti į naujų produktų kūrimą. Taip pat bus sukurtas finansavimo mechanizmas, užtikrinantis tarptautinėje programoje „Horizontas 2020“ labai gerai įvertintų, bet finansavimo negavusių projektų finansavimą nacionaliniu mastu. Lietuvai, kaip valstybei, kurios pramonės sektorius sukuria daugiau nei penktadalį viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto, svarbu neatsilikti ir imtis aktyvių veiksmų, siekiant pasinaudoti ketvirtosios pramonės revoliucijos suteikiamomis galimybėmis. Ūkio ministerija dalyvaus kuriant nacionalinę iniciatyvą „4-oji pramonės revoliucija“ ir prisidės prie bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo bei užtikrins Lietuvos dalyvavimą ketvirtojoje pramonės revoliucijoje. Taip tikimasi užmegzti pramonės, mokslo, švietimo, socialinės aplinkos ir valdžios atstovų dialogą, kad būtų surasti efektyviausi šalies bei pramonės konkurencingumo didinimo sprendimai. Kvalifikuotos darbo jėgos paieška taps vienu didžiausių 2017 m. iššūkių, todėl, siekdama patenkinti pramonės poreikius, Ūkio ministerija parengs pramoninės doktorantūros skatinimo koncepciją – įmonei bus skiriamas 50 proc. finansavimas doktoranto studijų krepšeliui, siekiant didinti tyrėjų įdarbinimą verslo sektoriuje ir skatinti taikomuosius mokslinius tyrimus aktualiom...

R. Dargis. Versle svarbiausia yra idėjos, kurių pasaulyje dabar labai trūksta

Ieva Petuškaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacija Pasaulio miestuose jau gyvena daugiau žmonių nei kaimuose, sparčiai tobulėjančios technologijos keičia ne tik logistikos bei gamybos grandines, bet ir darbuotojus gamyklose. Mintimis apie tai, į ką jau dabar reikėtų atkreipti dėmesį kiekvienam darbo rinkos dalyviui, o ypač jaunam žmogui, dalinasi Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis. „Pasaulis sparčiai keičiasi ir miestietiškėja: 2009 metais įvyko lūžis, kai pasaulio gyventojų skaičius miestuose pasiekė 51 proc., žmonės ir toliau keliasi į miestus, šie didėja, auga ir megamiestai. Tuo pat metu vyksta reikšmingi technologiniai pokyčiai, ypač pramonėje, kurie verčia darbo rinkas visame pasaulyje susidurti su rimtais iššūkiais“, – sako R.Dargis. Jo teigimu, jau vykstanti ketvirtoji pramonės revoliucija daro didžiulį poveikį visuomenei, valstybei, pasaulio vystymuisi. Technologijos – 3D spausdintuvai ir skaitytuvai – leidžia gaminti žymiai individualesnes prekes, greitai keisti produktų asortimentą. Gamyboje darbuotojus keičiantys robotai nepavargsta, tai leidžia įvykdyti didesnius užsakymus, gaminti daug tikslesnius produktus, kurių kokybė būna geresnė. Gamybos procesuose reikės vis mažiau žmonių, todėl daugeliui profesijų gresia išnykti. „Jau dabar turime galvoti apie tai, kokia bus žmogaus vieta prie technologijų, ką žmonės darys. Istorija ir trys jau įvykusios pramonės revoliucijos rodo, kad žmonės darbo tikrai turės, tačiau išlieka neaišku, ar visi ir kaip pasikeis jų darbas. Juk kiekvieną kartą, atsiradus naujoms technologijoms, į visai kitą kokybės lygį pakeliamas ir pats žmogaus darbas. Seniau neįsivaizdavome žmonių, kurie prižiūri IT sistemas, kai dabar tokių specialistų įmonėse dirba ne po vieną. Auga ir reikalavimai jiems: šie žmonės turi užtikrinti ne tik efektyvų sistemų veikimą, bet ir saugumą“, – teigia LPK prezidentas. Pokyčiai pasaulyje lemia ir žmogaus vietą darbo rinkoje: pasak R. Dargio, jau dabar matyti, kad rutininių darbų žmogui reikės atlikti mažiau, juos perims technologijos robotai, todėl žmogus darysis labiau žmogišku: „Nebeaišku, ką mokytis, nes niekas negali pasakyti ir garantuoti, kad tavo specialybė po 20 metų į priekį bus labai reikalinga. Aišku viena – žmonėms reikės būti žymiai lankstesniais, turėti puikius organizacinius gebėjimus, darniai dirbti komandoje. Ne tiek svarbios bus ir žinios, kurias šiandien turime, nes nuolat reikės mokytis iš naujo, o galimybės įgyti naujų žinių – tik plėsis“. Deja, dabartinėje švietimo sistemoje pramonininkų vadovas pasigenda, kad jauni žmonės būtų mokomi naudotis įgytomis žiniomis. Mokytojas ir dėstytojas seniai nebėra vienintelis žinių šaltinis, todėl jų vaidmuo neišvengiamai keičiasi – svarbu tampa ne atiduoti vaikui tai, ką mokytojas žino, ir paprašyti teisingai pakartoti, o išmokyti jaunus žmones, kaip įgytas žinias panaudoti, kaip dirbti kolektyve, sutarti, lavinti jų kūrybiškumą. Jis vardina ir kitus pagrindinius gebėjimus, kurių vis labiau reikia darbo rinkoje: gebėjimas spręsti problemas, kritiškas mąstymas, emocinis intelektas, patikimumas, mobilumas, tikslumas, derybiniai įgūdžiai, viešasis kalbėjimas. „Šie gebėjimai bus vis svarbesni, todėl į tai turime investuoti jau dabar, save tobulinti, galvodami, kas mūsų laukia ateityje“. Norintiems kurti verslą, R. Dargis pataria atidžiai sekti pokyčius, stengtis matyti truputį plačiau ir toliau už horizonto: „Turite pirmi pastebėti, kaip keičiasi pasaulis, ką galima pasiūlyti naujo ar kitokio, ko kitas rinkoje dar nesugalvojo pasiūlyti. Jei tik galvosite apie pinigus, nieko gero nesukursite, nes pinigai užblokuoja smegenis. Versle svarbiausia yra idėjos, kurių pasaulyje dabar labai trūksta. Turite galvoti, ką aš galiu kitam sukurti tai, kas jam bus naudinga. Tik tuomet atsiskleidžia žmogaus vertė“.

Sudaromos lengvesnės sąlygos darbuotojams suteikti bendrovės akcijų

Vyriausybė posėdyje pritarė Ūkio ministerijos siūlymui sudaryti sąlygas motyvuoti akcinių bendrovių darbuotojus ir didinti jų įsitraukimą į įmonės veiklą – neatlygintinai arba iš dalies neatlygintinai suteikti jiems bendrovės akcijų. Lengvesnis akcijų suteikimas darbuotojams, stebėtojų tarybai ir valdybai leis dar labiau įsitraukti į įmonės veiklą. „Siūlomais pakeitimais siekiame didinti akcinės bendrovės teisinės formos patrauklumą ir tikimės, kad ši forma taps priimtinesnė vidutiniam verslui. Be to, pakeitimai šalyje padės kurti patrauklią investicinę aplinką, nes kartu bus mažinama ir administracinė našta verslui“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. Vyriausybė taip pat pritarė kitiems Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimams – numatoma sumažinti minimalų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo dydį iki 25 tūkst. eurų (anksčiau – 40 tūkst. eurų). Taip pat atsisakoma maksimalaus uždarosios akcinės bendrovės (UAB) akcininkų skaičiaus ribojimo. Iki šiol maksimalus akcininkų skaičius buvo 250. Šis pakeitimas leis didinti akcininkų skaičių. Siekiant sukurti aiškias teisines sąlygas UAB santykinai nebrangiai pritraukti lėšų kapitalo forma, dalytis verslo rizika, gauti papildomos patirties vykdant planuojamą įmonės veiklą, bus nustatytos sąlygos, kada UAB galės siūlyti įgyti jos akcijų, ir tai nebus laikoma viešu vertybinių popierių siūlymu. Civiliniame kodekse ketinama nustatyti, kad notarinės sandorių formos nebus reikalaujama sudarant UAB akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kai UAB akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba kai UAB akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį. Vyriausybės patvirtintame projekte numatyta, kad bus įtvirtintos teisinės prielaidos bendrovėms pakeisti išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominaliąją vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio. Pakeitimai taip pat leis užtikrinti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) teikiamų duomenų apie UAB akcininkus teisėtumą bei išsamumą ir įtvirtins teisines prielaidas duomenis apie vienintelį UAB akcininką kaupti JADIS. Vyriausybės priimti Akcinių bendrovių įstatymo, Civilinio kodekso ir Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo pakeitimo projektai bus teikiami svarstyti Seimui. www.verslaspolitika.lt...

Vyriausybės planai pertvarkyti biudžeto formavimo sistemą džiugina verslą

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sveikina Vyriausybės planuojamą biudžeto formavimo sistemos pertvarką, tokiomis priemonėmis kaip viešųjų finansų planavimo susiejimas su Vyriausybės prioritetais, siekiamais rezultatais visuose biudžeto formavimo ir įgyvendinimo etapuose. „Vyriausybės laukia sunkūs 4 metai deklaruotiems tikslams įgyvendinti. Tikimės, kad Vyriausybės programos priemonių planas taps realiu kryptingo reformų ir užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo kalendoriumi“, – sako LPK prezidentas Robertas Dargis. Verslas teigiamai vertina tai, kad priemonių plane skirtas didelis dėmesys švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybei bei efektyvumui didinti. Mokesčių srityje Vyriausybė atsižvelgė į ilgametį pramonininkų siūlymą skatinti įmonių technologinį atsinaujinimą ir investicijas į MTEP, neapmokestinant jų pelno mokesčiu. Vyriausybė teigiamai atsižvelgė į jau ne kartą LPK teiktą siūlymą perkelti dalį darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų darbuotojui, taip pat sujungti gyventojų pajamų mokestį ir dalį valstybinio socialinio draudimo įmokų. „Palankiai vertiname planus pirmus veiklos metus atleisti verslą nuo mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo. Teigiamas ketinimas išanalizuoti galimybes taikyti socialinio draudimo įmokų „lubas“ (maksimalius dydžius) ir parengti atitinkamus teisės aktų pakeitimų projektus, tik žinoma, jei tai būtų įgyvendinta“, – teigia LPK prezidentas. Priemonių plane šiais metais numatoma siekti nacionalinio susitarimo dėl darbo užmokesčio kėlimo. LPK jau ne kartą yra pabrėžusi, kad valstybei reikia plataus nacionalinio susitarimo dėl svarbiausių šalies problemų sprendimų, kurį turėtų pasirašyti visos parlamentinės partijos ir svarbiausios verslo bendruomenės. „Visų pirma, reikia kalbėti apie susitarimą dėl švietimo, dėl regionų ir demografijos, dėl biurokratinio aparato peržiūrėjimo, valstybės sąnaudų valdymui peržiūrėjimo. Atlyginimai būtų tik viena iš bendro žmonių gerbūvio kėlimo dalių“, – pabrėžia R. Dargis. Dėl darbo jėgos trūkumo pastaruoju metu darbo užmokestis Lietuvoje kilo ir prognozuojamas kilimas ateityje, bet įmonių produktyvumo lygis kilo ne taip sparčiai kaip atlyginimai, todėl pradeda kilti grėsmė šalies įmonių konkurencigumui, o tai neigiamai veiks eksporto plėtrą. Todėl ypač svarbu, kad valstybė prisidėtų prie įmonių produktyvumo augimo skatinimo. Pasak LPK prezidento, šiam tikslui priemonių plane numatyta sukurti ir įdiegti kompleksines priemones tradicinės pramonės transformacijai paskatinti: „Ar jos bus efektyvios, priklausys nuo jų faktinio realizavimo, tačiau tikėtina, kad kartu su numatomu reinvestuoto pelno nuo investicijų į technologinį atsinaujinimą apmokestinimo mažėjimu šios priemonės gali duoti teigiamų rezultatų.“ Verslas atkreipia dėmesį į Vyriausybės pastangas konsoliduoti valstybės informacinių išteklių infrastruktūrą, modernizuoti valstybės informacines sistemas, paskatinti viešojo sektoriaus, taip pat vykdyti tradicinės pramonės skaitmenizaciją (e-resident, 3 D statybos sektoriuje). Tačiau pastebėta, kad kai kurios priemonės mažiau konkrečios nei išdėstyta Vyriausybės programoje. Pavyzdžiui, Vyriausybės priemonių plane nebelieka programoje numatyto tikslo įkurti koordinavimo tarybą, sudarytą iš suinteresuotų institucijų atstovų ir išorės ekspertų, kurios viena iš funkcijų būtų institucijų veiksmų koordinavimas ir Lietuvos galimybių pristatymo užsienyje klausimais. lpk.lt, verslaspolitika.lt...

Perversmas valstybinių miškų valdyme: skaičiai ir faktai

  „Verslas ir politika“  kreipėsi į Biržų miškų urėdijos darbuotojus ir paprašė jų išsakyti savo nuomonę dėl Aplinkos ministerijos kaltinimų bei  pateikti konkrečius skaičius ir faktus dėl urėdijos veiklos. www.verslaspolitika.lt Perversmas valstybinių miškų valdyme: skaičiai ir faktai  Aplinkos ministerijos vadovai negaili kritikos valstybės miškų urėdijoms, žada, kad pertvarkius jas bus sutaupoma milijonai eurų valstybės lėšų, teigia, kad vienas didžiausių valstybės turtų – miškai – valdomi ne itin racionaliai, netgi išvadino miškininkus nesąžiningais ir nekvalifikuotais, teigia, kad jie  neužtikrina deramos aplinkosaugos ir miškų ekologinių funkcijų palaikymo.  Nagrinėjant ministerijos paskelbtą reformos pristatymą, miškininkai pasigenda tikslų ir priemonių bei aiškių atsakymų, visų pirma, kaip valstybė pasirūpins atleistais iš darbo žmonėmis.  Valstybės valdomi ir prižiūrimi miškai yra milžiniškas turtas. Miškininkystės sektoriuje veikia 43 valstybės įmonės: 42 miškų urėdijos, patikėjimo teise valdančios ir naudojančios joms skirtus valstybinius miškus, jų veiklą prižiūrinti Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinis miškotvarkos institutas, atliekantis miškotvarkos darbus ir rengiantis žemės reformos žemėtvarkos projektus.  Didžiausios yra Švenčionėlių (42 tūkst. hektarų) ir Panevėžio (38 tūkst. hektarų) miškų urėdijos, o mažiau nei po 15 tūkst. hektarų valdo Dubravos, Kupiškio ir Zarasų miškų urėdijos.  „Verslas ir politika“  kreipėsi į Biržų miškų urėdijos darbuotojus ir paprašė jų išsakyti savo nuomonę dėl Aplinkos ministerijos kaltinimų bei  pateikti konkrečius skaičius ir faktus dėl urėdijos veiklos. Valstybės įmonės Biržų miškų urėdijos vyr. buhalterė Lina Žilienė:  ,,VĮ Biržų miškų urėdija administruoja Biržų ir Pasvalio rajono miškus. Urėdija vykdo visus GMU prie Aplinkos ministerijos nustatytus rodiklius, sumoka visus mokesčius. VĮ Biržų miškų urėdijos grynasis pelnas 2015 m. sudarė 230,4 tūkst. Eur, 2016 m. – 303,8 tūkst. Eur.   Pateikiami  VĮ Biržų miškų urėdijos valstybės turto (kapitalo) grąžos rodikliai   Rodiklio pavadinimas 2016 metai 2015 metai Pastabos Valstybės valdomo ilgalaikio turto grąža, proc. 20,8 18,7 Valstybės valdomo ilgalaikio turto grąža = grynasis pelnas (padidintas mokesčiais už patikėjimo teise valdomą valstybės turtą ir specialiaisiais mokesčiais, atskaičius pelno mokestį) / ilgalaikis turtas (padidintas metine faktiškai iškirsto miško verte nenukirsto valstybinio miško kainomis) Valstybės valdomo nuosavo kapitalo grąža, proc. 20,7 18,7 Valstybės valdomo nuosavo kapitalo grąža = grynasis pelnas (padidintas mokesčiais už patikėjimo teise valdomą valstybės turtą ir specialiaisiais mokesčiais, atskaičius pelno mokestį) / nuosavas kapitalas (padidintas metine faktiškai iškirsto miško verte nenukirsto valstybinio miško kainomis) ROA, proc. 7 5,6 Turto grąža = grynasis pelnas / visas turtas ROE, proc. 8,2 6,5 Nuosavo kapitalo grąža = grynasis pelnas / nuosavas kapitalas Pelningumo norma, proc. 8 5,6 Pelnas prieš apmokestinimą / pardavimo pajamos Grynoji marža (grynasis pelningumas) 6,7 5,1 Grynasis pelnas / Pajamos Pelnas ir mokesčiai, tūkst. Eur. Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas 2016 metai 2015 metai 1. Grynasis pelnas 303,8 230,4 2. Pelno mokestis 57,7 20,8 3. Turto mokestis už valstybės kapitalo naudojimą 54,5 53,1 4. Privalomieji atskaitymai nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą valstybinį mišką bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti (5 proc.) 221,8 217,5 5. Privalomieji atskaitymai nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą valstybinį mišką valstybės biudžeto reikmėms tenkinti 443,7 435,1 6. Kiti mokesčiai 11,3 18,9 7. Įmokama į valstybės biudžetą pelno įmoka (50 proc. grynojo pelno) 151,9 115,2 8. Privalomosios socialinio draudimo įmokos ir GPM 548,6 484,5 9. Sumokėtas PVM 493,7 457,5 Iš viso mokesčių (2-10 eil.): 1983,2 1802,6 Mokesčių procentas nuo visų pajamų, % 43,6 40,1 Mokesčių procentas nuo visų išlaidų, %   47,3 42,5 Išskirtinumai lyginant su kitomis Lietuvoje veikiančiomis valstybės įmonėmis: VĮ miškų urėdijos į valstybės biudžetą moka 15 proc. privalomuosius atskaitymus iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalis. Apskaičiuojami ir sumokami: - privalomieji 5 procentai bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti; - privalomieji 10 procentų valstybės biudžeto reikmėms tenkinti. Turto mokestis už valstybės kapitalo naudojimą sudaro 2 proc. nuo VĮ miškų urėdijos savininko kapitalo dydžio mokestinio laikotarpio pirmai dienai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 str., VĮ miškų urėdijos moka į valstybės biudžetą pelno įmoką, kuri sudaro 50 proc. grynojo pelno.Iš viso urėdija 2016 m. sumokėjo 47,3 proc. mokesčių nuo visų išlaidų. VĮ Biržų miškų urėdijos darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 920 eurų ir, manau, jis yra tikrai konkurencingas lyginant su šalies vidutiniu atlyginimu. VĮ Biržų miškų urėdijos Buhalterinės apskaitos ir ekonominės tarnybos sąnaudos sudaro 1,92 proc. nuo visų urėdijos sąnaudų. VĮ Biržų miškų urėdijos visa veikla, pradedant nuo pasiruošimo miško kirtimams, įveisimui ir t. t. iki finansinio balanso, visiškai automatizuota vieningoje informacinėje sistemoje „Eglutė” ir už jokius aptarnavimus papildomai nėra niekam mokama. Vieninga informacinė sistema „Eglutė” yra sukurta visų sričių VĮ Biržų miškų urėdijos specialistų pastangomis. Ar Buhalterinės apskaitos ir ekonominės tarnybos panaikinimas regione ir sukūrimas vienoje įmonėje pakels Lietuvos valstybės ekonomikos lygį iki aukštumų? Kaip tai pagerins regionų plėtrą ir socialinės atskirties mažinimą, lieka neaišku. Aišku tik tiek, kad nukentės kvalifikuoti šios srities regiono darbuotojai, o Vilniuje bus priimti nauji. Kodėl neįvardinama, kad dalis buhalterijos darbo krūvio bus perkeliama kitiems darbuotojams ir taip padidinamas jų darbo krūvis. Tai kuo pasireiškia ekonomija? Kodėl neįvardinami skaičiai, kiek kainuos ši reforma: naujų darbo vietų įkūrimas, kompiuterinės apskaitos sistemos sukūrimas ir įdiegimas.” Miškų urėdas Romanas Gaudiešius:„Urėdijoje tiesiogiai dirba 81 darbuotojas, iš jų 54 tarnautojai, 27 darbininkai. Urėdija valdo 31 tūkst. ha. valstybinių miškų. 2017 m. sausio mėn. valstybinių miškų reformos pristatyme Aplinkos ministras teigė, kad reforma prisidėtų prie regionų plėtros ir socialinės atskirties mažinimo, 1 tūkst. ha. liks 1 specialistas. Vadinasi, iš 54 tarnautojų liks 31, o 23 bus „išmesti“ į gatvę. Kaip teigiama pristatyme, tiesiogiai miške dirbančių specialistų skaičius išliks toks pat. Sudaromas įspūdis, kad girininkų, girininkų pavaduotojų ir eigulių reforma nepalies. Bet tai yra melas ir paslėptas noras suskaldyti miškininkų bendruomenę. Reforma palies visus. Urėdijų administracijose dirba specialistai su aukštuoju išsilavinimu: magistrai ir bakalaurai, baigę LŽŪA arba ASU. Girininkijose dauguma specialistų yra baigę Kauno miškų technikumą ar miškų kolegiją, kai kur eiguliai turi vidurinį išsilavinimą, baigę eigulių kursus. Negi grįšime į Stalino laikus ir kvalifikuočiausius darbuotojus „tremsime“ į gatvę, o miškų ūkiui paliksime vadovauti žemesnės kvalifikacijos žmones? Kas laukia tų darbuotojų, kurie liks be darbo, niekas nekalba.“ Vyr. inžinierius Alvidas Kurklietis : „Šiuo metu miškų urėdija miškų ūkio ir medienos ruošos paslaugų teikimui Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka yra sudariusi paslaugų teikimo sutartis su 12 vietinių smulkių įmonių ir 4 fiziniais asmenimis, miškų ūkio ir medienos ruošos paslaugas teikia ne mažiau kaip 100 darbuotojų. Urėdija turi medelyną. Jame nuolat dirba 3 žmonės. Balandžio–gegužės mėn. papildomai įdarbiname 48 žmones, o gegužės–spalio mėn. – 20 žmonių. Įsteigus vieną įmonę, medelynai taip pat bus centralizuoti ir tie žmonės liks be darbo. Urėdijos administruojamoje teritorijoje yra registruotos 9 nedidelės lentpjūvės, kurios perka medieną konkurso būdu per AMEPS sistemą. Jose dirba apie 118 darbuotojų. Įsteigus vieną įmonę, medienos pardavimas taip pat bus centralizuotas. Centralizavus visus darbus ir pardavimus, urėdijoje nebeliks darbo ir 27 darbininkams, nes urėdija dalį medienos ruošos ir medienos išvežimo darbų, kad rangovai, nesant konkurencijos, nepakeltų įkainių, atlieka savo jėgomis su moderniausia technika: 2 medvežėmis, 1 medkirte, 2 medienvežėmis. Centralizavus visų paslaugų pirkimus ir medienos pardavimą Latvijoje ir Suomijoje smulkiems rangovams, medienos vežėjams ir smulkioms lentpjūvėms neliko vietos, nes visos sąlygos yra sudaromos stambiesiems, o smulkieji arba užsidaro, arba priversti balansuoti ant bankroto ribos slėpdami mokesčius ir dirbdami kaip subrangovai su 15–20 proc. mažesniais įkainiais. Savo pasisakymuose ministras teigia, kad medienos pardavimą reikia centralizuoti, nes stambiosios medienos perdirbimo įmonės nesugeba sukaupti reikiamo medienos kiekio. Ir čia pat ramina, kad sukūrus vieną įmonę miškai nebus kertami labiau, nes kirtimo normą nustato Vyriausybė. Tai jei nebus didinama kirtimo norma, tai ir medienos nepadaugės. Jos bus tiek pat, kiek yra dabar. Kad stambieji perdirbėjai galėtų sukaupti reikiamą medienos kiekį, ją reikės iš kažko atimti. O tas kažkas, aišku, bus smulkusis verslas, kuris bus nuvarytas į bankrotą. Tai kam tarnaus ministro siūloma valstybinių miškų reforma? Smulkiojo verslo skatinimui ir regionų plėtrai ar stambiajam verslui? Ne paslaptis, kad vienos iš stambiausių medienos perdirbimo įmonių UAB „Likmerė“ („Latvijas Finieris“ padalinio Lietuvoje) vadovas yra ministro pusbrolis Mindaugas Kasmauskis, kuris skundžiasi medienos trūkumu ir kaltina urėdijas neskaidria prekyba. Iš viso vien

S. Skvernelis: paviešinta „Žalgirio“ stadiono žemės nuomos istorija – milžiniškas smūgis investicinei aplinkai

Edmundas Jakilaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Vyriausybė mąsto, kaip padaryti investicijoms patrauklią aplinką, mažinti biurokratinius terminus, sudaryti galimybę greičiau prisijungti prie infrastruktūros, suteikti visokeriopą pagalbą. O štai pasakoma žinia verslui, kad įpusėjus projektui kažkas kažką ne taip pasirašė, bet visiems gerai, visi tie patys žmonės dirba. <...> Tokiu atveju mes darome net ne šūvį sau į koją, o į galvą“, – sakė premjeras Saulius Skvernelis, kalbėdamas apie investuotojams išsiųstą signalą, kilus skandalui dėl buvusio „Žalgirio“ stadiono žemės nuomos. Ministras pirmininkas užsiminė, kad ketinama žemės disponavimo teisę perduoti savivaldybėms, o Nacionalinės žemės tarnybos ir kitų „verslą smaugiančių“ institucijų laukia permainos. Apie tai ir kitas politines aktualijas, pokalbis su premjeru laidoje „Dėmesio centre“. – Praėjusį pirmadienį koalicijos partneriams pristatėte vyriausybės veiksmų planą. Tai geriausia, ką sugebate? – Tai nei geriausia, nei blogiausia. Tiesiog yra tokia įstatyminė nuostata, kad be programos dar reikia patvirtinti vyriausybės prioritetinių priemonių įgyvendinimo planą. Jis turi būti patvirtintas, kiekviena vyriausybė tą daro. Mes pabandėme jį padaryti kitokia filosofija, kad būtų labai aiškiai išmatuojami rodikliai. Pirmiausia, apibrėžiantys situaciją, kurioje mes esame ir ką norime pasiekti. Tai nebuvo lengvas procesas, buvo ir aistrų, ir nuomonių išsiskyrimo, ir įvairiausių peripetijų. Bet šiandien mes turime projektą ir jis yra toks, koks yra. Dar iki kovo 13 d. yra galimybė jį patobulinti. Toliau vyksta diskusijos su asocijuotomis struktūromis, vyriausybininkais, suinteresuotomis pusėmis. Pirmą kartą plano projektas buvo padalintas ir paprašyta Seimo narių teikti labai konkrečius, aiškius darbus ką įgyvendinat vyriausybės programą reikėtų padaryti. Kovo 13-ąją mes jį patvirtinsime ir tada beliks tuos įrašytus įgyvendinti. – Net kai kurie jūsų ministrai neoficialiai kalba, kad tai nelabai vykęs dokumentas. Esą jame trūksta strateginio požiūrio ir t. t. Ką jūs į tai? – Aš negaliu atsakyti į pasakymą „kai kurie ministrai“. Tikrai plane matau skirtingus ministerijų indėlius, vieniems sekėsi geriau, kitiems prasčiau. Galbūt tiems, kam prasčiau sekėsi tuos darbus sugalvoti, tai jie ir pasigenda kažkokio kokybiškesnio varianto. – O jums pačiam patinka? – Nėra taip, kad tas projektas man patiktų dėl įvairių priežasčių. Yra tokių darbų, kurių gal ir nevertėjo traukti, nes jie yra tokie rutininiai darbai. Tačiau ministerijoms buvo labai svarbu, kad tie darbai plane atsirastų, nes be to negalės parodyti, kad nori padaryti tam tikrą pokytį. Jau padariau daug pataisymų dėl rodiklių, patiems ministrams pasakiau, kad jie būtų realūs, bet ambicingesni. Tas projektas dar nėra išbaigtas ir aš manau, kad mes jį patobulinsime. Vyriausybės posėdyje dar bus galima pareikšti nuomonę, o tada ministrų kabinetas priims sprendimą ir prisiims visą kolegialią atsakomybę už šito plano įgyvendinimą. – Panašu, kad tas planas gali keistis, bet bent jau pristatytame dabartiniame plane jūs nekalbate apie aukštųjų mokyklų sujungimą konkrečiais skaičiais ar darbais. Tik vyriausybei prisiekus sakėte, kad aukštojo mokslo pertvarka yra vienas esminių jūsų tikslų. – Esate visiškai teisus, dar iki vyriausybės buvo rinkiminė programa. Ten buvo visų grandžių švietimo sistemos pertvarka. Dabar taip pat tai yra įtraukta ir niekur nedingo. Tikrai nemanau, kad šiandien turime pasakyti, jog šalyje bus 2 universitetai. Tą procesą mes esame seniai pradėję dar be plano patvirtinimo. Dabar gavome informaciją iš pačių aukštųjų mokyklų. Nors ir keista, bet darbo grupė yra, ji vertins šiuos pasiūlymus, o tada mes privalėsime atrasti kompromisą su universitetine, akademine bendruomene. Tikrai nenoriu pasakyti, kad liks 2 universitetai ir taškas. – Bet jūs jau pasakėte, kad 2–3. – Pasakėme iki 5 ir tas skaičius nėra galutinis. – Iš pradžių pasakėte 2–3, po to iki 5. – Niekada nepasakiau 2–3. Bet tai nėra svarbus dalykas. Manau, kad ta bendruomenė, kuri šiandien pati teikia siūlymus, tik įrodo, kiek jie yra įgalūs tokius pokyčius daryti. Jei mes matysime, kad visi nori likti prie status quo, arba daryti kosmetinius išlikimo susijungimus, tai vyriausybė tokiems planams niekada nepritars. Mes teiksime tokius įstatymo projektus, kurie atlieps tuos lūkesčius, kokius mes turime. Tam mus konsultuoja tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai ekspertai. Tikslas yra ne sujungti universitetus, o pakelti aukštojo mokslo kokybę, dėstytojų, profesorių savivertę. Galiausiai, kad universitetai taptų tuo, kuo turi būti. Tai nėra vien švietimo įstaiga, tai yra įstaiga, atliekanti mokslinius tiriamuosius darbus, duodančius pridėtinę vertę. Žmonės, baigę universitetus, turi tapti konkurencingais darbo rinkoje. – Ir visai nenorėjote to rašyti į vyriausybės darbų planą, nors tai yra svarbiausias jūsų darbas? – Manau, kad tai yra įrašyta – universitetų aukštojo mokslo struktūros, tinklo pertvarka. Bet, sakau, mechaniškai sujungti universitetus nėra savitikslis dalykas. Tikslas yra pradžioje turėti bent du universitetus, kurie galėtų būti kotiruojami geriausių universitetų 500-uke. – Per rinkimus daug kalbėjote apie žemės ūkio ir aplinkos ministerijų iškėlimą į Kauną. To taip pat nėra. Bet yra idėja visas ministerijas sukelti į vieną pastatą, išskyrus Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijas. Kodėl? – Tų pažadų nėra atsisakyta. Mes tuos sprendimus turime padaryti įvertinę naudos ir kaštų tam tikrus rodiklius. Šiandien negaliu pasakyti, kad štai mes atsisakėme tokios minties ir net nesvarstysime. Taip, svarstome dėl Žemės ūkio ministerijos. Bet turime įvertinti ir tam tikras pasekmes. Pačios ministerijos, ministrai ir ta pati Kauno bendruomenė savivaldybėje mato ir pliusų, ir minusų, alternatyvių dalykų. Mes kalbame apie regioninės politikos pokytį ir galimybę viešajam sektoriui atsidurti regionuose. Bet kuriuo atveju, tie sprendimai bus padaryti. – Ne tik ministerijos darbuotojai nepatenkinti. Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai taip pat nepatenkinti, rašo peticijas. Suprantu, kad nepatenkinti tuo, kad reikia daug dirbti, kai kuriais atvejais valstybės tarnautojams turbūt sunku suvokti tokius reikalavimus. Ar jūs ieškote naujos vyriausybės kanclerės? – Tikrai neieškau. Kanclerė dirba, ji yra įstaigos vadovė. Ji privalo užtikrinti kanceliarijos uždavinių įgyvendinimą ir tam tikrą mikroklimatą, nes tai susiję su kiekvieno vadovo tiesiogine misija. Tačiau supraskime, kad kai žmogui iškyla abejonių ar grėsmė netekti darbo, tai reikia užtikrinti, kad pats procesas būtų aiškus, skaidrus ir nepamiršti, kad už kiekvieno žmogaus yra šeimos, likimai ir t. t. Negalima pasakyti, kad tu esi nevykėlis ir rytoj būsi atleistas. – O taip buvo? – Nežinau, negaliu pasakyti. Bet taip panašiai darbuotojai rašė peticijoje. Aš pats su jais visais buvau susitikęs, dar išvakarėse, prieš atsirandant peticijai. Tikrai paaiškinome, kad nėra jokio išankstinio nusistatymo. Faktas, kad kanceliarijos struktūra nevykusi, tikrai dubliuojamos funkcijos, esame orientuoti ne į rezultatą, o procesą, kai kurių žmonių gebėjimų ir kompetencijų nebeužtenka dirbti toje srityje. Bet taip pat pasakėme, kad jūs turite galimybę atsiskleisti arba ateiti ir pasakyti, kad negaliu darbuotis su strateginiu planu, nes tai yra per sudėtinga. Tačiau būčiau labai puikus darbuotojas darbui su pareiškėjais, su interesantais vyriausybėje. Mes tikrai žiūrime į visumą ir tuos žmones, kurie gali ir nori, mes juos privalome integruoti į darbo rinką. Tiems, kuriems, nebebus galimybės darbuotis vyriausybės kanceliarijoje, tikrai telksime resursus tam, kad žmonės galėtų įgyti žinių ir būti integruoti į tuos darbo pasiūlymus, kurių Vilniuje yra apstu. Taip, aš suprantu, kad darbuotojams galbūt nepriimtina ir sudėtinga, kad reikėjo padirbėti ir savaitgalį, ir po darbo, tačiau mes susidūrėme su tuo pačiu. Kai paprašai, sumotyvuoji, pasakai tikslą ir pabrėži, kad jis yra labai svarbus ir jį reikia padaryti šiandien, o ne po savaitės, tai tikrai dauguma darbuotojų tą supranta. Po to tai yra kompensuojama, kaip numatyta įstatymuose, suteikiant papildomą poilsio dieną. Taip, dabar procesas yra dinamiškas ir sudėtingas, aštrus, bet tai natūralu. Esminis dalykas –žmonės neturi būti žeminami, neturi būti iš jų tyčiojamasi, neturi būti psichologinio smurto ar spaudimo. Turi būti labai aiškiai formuluojamos užduotys ir keliami tikslai. Ne visi gali visus darbus daryti, ką padarysi. – Jūs kalbate užuominomis. Yra neoficialių žinių, kad jūs svarstote galimybę keisti vyriausybės kanclerę. Šiek tiek pajuokausiu, kai tik atsiranda veržlesnė, protingesnė, reiklesnė moteris – ir štai daugumai vyrų tai nepakeliama? – Visada, kur darbavausi ir darbuojuosi, tai visada vertinu protingesnį, veržlesnį, motyvuotą darbuotoją, o ne tą, kuris bando į vieną vietą įlįsti. Aš visada skatinu turėti poziciją, sakyti savo nuomonę. Tačiau negalima perlenkti lazdos. Valstybės tarnyba nėra verslo įmonė. Versle gali pasakyti – laisvas, susirink savo dėžutę ir išeik. Tačiau gali tartis dėl išeitinių sąlygų. Valstybės tarnyboje mes turime labai aišku algoritmą, kokios yra darbuotojų teisės, pareigos. Tie procesai turi būti atlikti laikantis įstatymų. Kitaip mes turėsime kompensacijas ir teismus. – Pone Skverneli, jūs pasitikite vyriausybės kanclere? – Kol kas tikrai nematau jokių problemų, dėl ko ji negalėtų toliau dirbti. – Airinės Palšytės pergalė labai džiuginanti, nepaprastas įvykis. Tačiau jis vėl parodė šalies sporto skurdą, bent jau lengvosios atletikos. Maniežai, kurie paskutinį statybininką matė tik sovietmečiu, kai buvo statomi, akivaizdu, neatrodo nei patrauklūs, nei saugūs. Ką darysite? – Pirmiausia, kalbant apie infrastruktūrinius sporto objektus ir apskritai sporto finansavimą, tai turime visišką chaosą, neskaidrų mechanizmą, nesusikalbėjimą ir nesveiką konkurenciją. Tokiais

Laisvalaikio centre „Mega“ duris atveria ilgai laukta „Peek & Cloppenburg“

Milda Vaškelytė, UAB "Publicum" Prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ duris atvėrė ilgai laukta „Peek & Cloppenburg“ parduotuvė, kuri išsiskiria žinomų prekės ženklų gausa. Tarp jų bus galima rasti „Hugo Boss“, „Guess“, „Armani Jeans“, „Marccain“, „Tommy Hilfiger“, „Calvin Klein“ ir daugelį kitų. Tai yra didžiausias mados prekių operatorius visame prekybos centre. „Megą“ valdančios bendrovės „Baltic RED“ rinkodaros vadovė Rasa Vyšniauskienė sako, kad po aštuonerių veiklos Lietuvoje metų garsus mados prekių tinklas nusprendė plėstis, o savo naujai parduotuvei pasirinko prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega“ dėl strategiškai palankios vietos. „Prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ įsikūręs Kaune, todėl jame apsilanko tiek šio miesto, tiek ir vidurio Lietuvos gyventojai. Tai patogi vieta apsipirkti ir pro Kauną važiuojantiems žmonėms. Manome, jog Europoje pripažintą mados prekių operatorių „Peek & Cloppenburg“ įvertins mūsų pirkėjai, nes čia jie ras už patrauklias kainas itin platų moteriškų ir vyriškų drabužių bei aksesuarų asortimentą, kurį sudaro net 300 žinomų prekių ženklų “, – kalba R. Vyšniauskienė. 110 metų mados pasaulyje žinomas prekybininkas „Peek & Cloppenburg“ savo parduotuves valdo 15-oje šalių. Lietuvoje jų parduotuvė iki šiol veikė tik sostinėje. „Megoje“ kovo 8 dieną atsidaranti parduotuvė bus antroji šalyje. Pagal ilgai derintą ir pasirašytą nuomos sutartį, šiam operatoriui prekybos ir laisvalaikio centre yra numatyta plėtros galimybė. Dabar parduotuvė išsidėstė per 2 aukštus ir užima daugiau nei 3,4 tūkst. kv. metrų....

Socialdemokratai įspėja Vyriausybę apie ekonomines ir socialines urėdijų reformos pasekmes

Socialdemokratai už urėdijų reformą, bet prieš jų naikinimą www.verslaspolitika.lt Socialdemokratai įspėja Vyriausybę apie ekonomines ir socialines urėdijų reformos pasekmes. Seimo Socialdemokratų frakcijos nariai teigė, kad jau ne pirma Vyriausybė bando imtis miškų sektoriaus pertvarkos, jiems nesuprantama, kodėl nei didžiausios partijos, nei vyriausybės programoje nebuvo skelbta apie galimą urėdijų reformą. Socialdemokratai ragina Valstiečius žaliuosius įsiklausyti į miškininkų ir regionų bendruomenių lūkesčius dėl miškų ūkio ateities. Tuo tarpu S. Skvernelio vadovaujamas Ministrų kabinetas jau šią savaitę žada apsispręsti dėl miškų urėdijų valdymo reformos. Iš Vyriausybės pasigirdus siūlymams dėl urėdijų pertvarkos ir galimo jų centralizavimo pasipylė įvairiausi siūlymai, vertinimai ir prieštaravimai, nes valdžia nenori diskutuoti  nei su miškininkais nei su visuomene. Remdamiesi moksliniais tyrimais ir išvadomis, socialdemokratai Juozas Olekas ir Rimantas Sinkevičius Seime užregistravo įstatymo pataisas, pagal socialdemokratų siūlymus pertvarkant turėtų išlikti apie 25 urėdijos. Kaip „Verslui ir politikai“ sakė Seimo narys R. Sinkevičius, socialdemokratai pasisako už miškų sektoriaus pertvarką, buvo sudaryta mokslininkų, miškininkystės specialistų grupė, kuri išanalizavo situaciją ir pateikė siūlymus. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti Generalinės miškų urėdijos pareigą konsoliduoti miškų urėdijų veiklą, sudaryti nepriklausomą organą strateginiams valstybinio miškų ūkio klausimams spręsti ir finansinės-ekonominės veiklos tikslams nustatyti. Siūloma nustatyti miškų urėdijai pagrindinius kriterijus, užtikrinančius pelningą jos veiklą. Tai miškų urėdijos valdomas valstybinės reikšmės miškų plotas (nuo 25 iki 60 tūkst. ha priklausomai nuo ūkinių IV grupės miškų kiekio) ir metinė kirtimų apimtis (ne mažiau kaip 100 tūkst. kubinių metrų) Projekto autorių teigimu, priėmus įstatymo pataisas bus pradėta valstybinio miškų ūkio sektoriaus reforma, susijusi su garantuojamu miškų urėdijų veiklos ir skaičiaus optimizavimu, kuris leis sustiprinti objektyviai garantuojamą miškų urėdijų ekonominę galią, jų ekonominės naudos davimą valstybei, beveik nepatiriant neigiamų socialinių padarinių. Taip bus sudarytos, anot pataisų autorių, palankios sąlygos ilgalaikėje perspektyvoje reikšmingai padidinti valstybinių miškų valdymo efektyvumą ir ekonominį potencialą ir kartu užtikrinti tolimesnį darnaus miškų ūkio principų įgyvendinimą valstybiniuose miškuose. Tai prisidės prie regionų plėtros ir socialinės atskirties mažinimo. Miškuose dirbančių specialistų skaičius iš esmės nebus mažinamas. Siūlomi pakeitimai sudarys palankias sąlygas ne tik suvienodinti tas pačias funkcijas vykdančių specialistų atlyginimus, tačiau ir ilgalaikėje perspektyvoje reikšmingai juos padidinti. Siūlomas teisinis reguliavimas sudarys prielaidas sumažinti aplinkos veiksnių (skirtingų ūkininkavimo sąlygų) įtaką valstybinių miškų valdymo įmonės veiklai. Bus sudarytos galimybės efektyviai amortizuoti neigiamą ekonominį poveikį keičiantis rinkos situacijai (mažėjant medienos kainoms).. Siūlomas teisinis reguliavimas taip pat sudarys sąlygas įgyvendinti vieningą investicijų politiką, efektyviau naudoti turimą miškų ūkio techniką, informacines ir kitas technologijas, dėl bendrųjų (personalo valdymo, buhalterinės apskaitos, viešųjų pirkimų) reorganizavime dalyvausiančių miškų urėdijų funkcijų centralizavimo bus sumažinti administraciniai valstybinio miškų ūkio sektoriaus valdymo kaštai. Miškų įstatyme įtvirtinta nuostata, kad Lietuvoje veiklą vykdo 42 miškų urėdijos, kurios veikia pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą. Jos vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Miškų urėdijoms, be kompleksinės miškų ūkio veiklos vykdymo, pavestos ir kitos valstybinės funkcijos – bendros miško priešgaisrinių priemonių sistemos ir miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose įgyvendinimas. Anot Rimanto Sinkevičiaus, urėdijos nuosekliai įgyvendina valstybiniams miškams keliamus tikslus, be bendrųjų visoms įmonėms mokesčių, urėdijos vien tiesioginių atskaitymų į šalies biudžetą nuo pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, sumokėjo 21, 6 mln. eurų, o visi miškų urėdijų mokesčiai praėjusiais metais sudarė 64 mln. eurų arba beveik 41 proc. nuo visų gautų pajamų. Įdomu pastebėti, kad pastaraisiais metais miškininkystės sektoriaus normalizuotojo grynojo pelno marža gerokai didesnė negu, tarkim, energetikos sektoriaus. Seimo socialdemokratų partijos frakcijos posėdyje aplinkos ministras Kęstutis Navickas patikino, kad dabar dėl urėdijų reformos prasidės konsultacijos – tiek pačioje Valstiečių ir žaliųjų frakcijoje, tiek su koalicijos partneriais – socialdemokratais Kritikuojamas dėl miškų ūkio pertvarkos skubotumo ir galimo stambiosios pramonės intereso ministras K. Navickas užtikrino, kad reforma nebus daroma paskubomis, ji gali užtrukti iki 2 metų. „Reforma ir daroma tam, kad būtų išsaugotos darbo vietos, siekiant išvengti kuo mažiau atleidimo lapelių įteikimo,“ – sakė ministras. Socialdemokratas R. Sinkevičius siūlė aplinkos ministrui  ieškoti kompromiso: „Kodėl negalėtų būti kuriama holdingo kompanija ir paliekami dalinai savarankiški padaliniai. Reformuojant valstybinius miškus svarbiausia išvengti, kad pardavėjas netaptų monopolistu.“ „Tai būtų įtampos nuėmimas kalbantis su miškininkais ir rajonų žmonėmis,“ - sakė Seimo narys Juozas Olekas. Anot jo, centralizuotas urėdijų modelis palankus stambiajai medienos perdirbimo pramonei. „Ar darydami pertvarką mes norime patenkinti stambiosios pramonės poreikį? Kodėl politikai negirdi miškininkų nuomonės ?“ – klausia socialdemokratas. „Ar jūs vis dar galvojate apie regioninę politiką ir jos problemas?“ – klausė aplinkos ministro Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas. Lietuvos miškų sektoriuje dirba apie 4 tūkstančiai darbuotojų. be to, prie kiekvienos urėdijos yra įsikūrusios smulkios įmonės, lentpjūvės, kuriose dirba keli šimtai žmonių. Rajonų ir miestų tarybų nariai, bendruomenės  nerimauja dėl miškų valdymo reformos, įžvelgia didžiulę  grėsmę gyventojų užimtumui regionuose. ,,Miškininkai kalba ne tik apie savo darbo vietas, bet ir apie miškų išsaugojimą ateities kartoms, rūpinasi, kad reforma nevirstų miškų išparceliavimu", - ,,Verslui ir politikai" sakė socialdemokratas Rimantas Sinkevičius....

Ūkio ministras M. Sinkevičius kartu su EK vicepirmininku V. Dombrovskiu diskutavo apie numatomas struktūrines reformas

Rūta Serapinaitė-Audickė Šiandien ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius kartu su Europos Komisijos (EK) vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku Virginijumi Sinkevičiumi, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergyte, Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Projektas: sėkminga Lietuva“, kur diskutavo apie Lietuvos pažangą ir numatomas struktūrines reformas. Pasak ūkio ministro M. Sinkevičiaus, siekdama šalyje padidinti produktyvumą, Ūkio ministerija yra numačiusi prioritetinius darbus inovacijų, tiesioginių užsienio investicijų ir žmogiškųjų išteklių srityse. „Skatindama inovacijas Ūkio ministerija įgyvendins platų spektrą Europos Sąjungos (ES) paramos priemonių, skirtų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) bei privačioms investicijoms skatinti. Numatoma, kad, per įvairias ES investicijų priemones investavus 326 mln. eurų, bus pritraukta 260 mln. eurų privačių investicijų“, – sakė ūkio ministras M. Sinkevičius. M. Sinkevičius taip pat sakė, kad bus siekiama gerinti mokslo, technologijų ir inovacijų viešojo valdymo sistemą, užtikrinti politinį vientisumą ir veiksmingą institucijų bendradarbiavimą. Siekiant pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, planuojama gerinti laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) reguliavimą tobulinant žemėtvarkos procedūras, kuriant palankesnes sąlygas įmonėms veikti LEZ ir spartinant teritorijų planavimo procedūras. Toliau bus stiprinama investicijų pritraukimo veikla skiriant dėmesio gamybiniams projektams, kuriamos specialios finansinės ir mokestinės paskatos, vykdoma aktyvi talentų pritraukimo į Lietuvą politika. Pasak ūkio ministro, siekdami tenkinti darbo rinkos poreikius dėl trūkstamų kvalifikuotų specialistų, skatinsime verslą investuoti į darbuotojų kompetencijas, tobulinsime žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir prognozavimo priemones, taip pat lengviname sąlygas pritraukti trūkstamų aukštos kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių, keičiame teisės aktus, siekdami sudaryti lengvesnes sąlygas įsidarbinti aukštos kvalifikacijos specialistams. Šiandien taip pat įvyks dvišalis ūkio ministro M. Sinkevičiaus ir EK vicepirmininko V. Dombrovskio susitikimas. Europos Komisijos vicepirmininkas V. Dombrovskis vizito Lietuvoje metu taip pat susitiko su šalies vadove D. Grybauskaite, Seimo Pirmininku V. Pranckiečiu. Daugiau informacijos:...

A. Maldeikienė: ,, Už valstybinių miškų valdymo reformą nebalsuosiu“

Nuomonės Lietuvos Respublikos Seimo narė Aušra Maldeikienė atsako į ,,Verslo ir politikos“ klausimus.  Kalbėjosi Gintautas Kniukšta, www.verslaspolitika.lt Gerbiama Aušra, kalbamės tuo metu, kai premjeras valdančiajai koalicijai pristatinėja Vyriausybės programos įgyvendinimo darbus. Kaip Jūs vertinate  šią  programą?   Apie Vyriausybės programą kalbėjau Seimo plenariniame posėdyje ( 2016 m.  gruodžio mėn.13 d.), visi gali susipažinti su mano kalba, sakiau, kad iki rin­ki­mų vals­tie­čių ir ža­lių­jų pro­gra­mo­se ir kal­bo­se, o tai vis dėl­to yra tie, kas nu­ga­lė­jo rin­ki­muo­se, vy­ra­vo du žo­džiai – „po­ky­čiai“ ir „dar­na“. Da­bar ma­tau vie­ną – „dar­na“. Teks­te įvai­riuo­se kon­teks­tuo­se jis pa­mi­nė­tas 112 kar­tų, tad tam­pa sa­vo­tiš­ku rak­tu, ku­ris pri­va­lė­tų spręs­ti es­mi­nes Lie­tu­vos gy­ve­ni­mo pro­ble­mas. Vis dėl­to, jei šim­tą­kart pa­kar­to­siu žo­dį „šo­ko­la­das“, ar pa­si­da­rys iš tik­rų­jų sal­du ir gau­siu tą de­ra­mą kie­kį ka­lo­ri­jų? Ir ar kiek­vie­na­me pus­la­py­je mi­nėdami dar­ną šiuo, ma­tyt, gra­žiu žo­džiu iš­sprę­si­me es­mi­nes Lie­tu­vos pro­ble­mas? Ma­žai la­bai at­vi­rai eko­no­mi­kai, ko­kia yra Lie­tu­va, to­kios slė­py­nės ža­da di­de­les bė­das. Ir tik­rai mąs­tan­čios Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je pri­va­lo bū­ti bent po­rą al­ter­na­ty­vių veik­los stra­te­gi­jų, jei­gu po­ky­čiai pa­kryp­tų vie­na ar ki­ta lin­kme. Nu­ty­lė­tos iš­ori­nės ir vi­di­nės grės­mės yra di­džiau­sia pa­tei­kia­mos pro­gra­mos yda. Pro­gra­mo­je kal­ba­ma apie vis­ką, kal­ba­ma ap­ta­kiai, min­čių iš es­mės ne­sie­ja jo­kia vi­di­nė gi­ja, iš­sky­rus tą la­bai ne­kon­kre­tų,au­to­riams lyg ir ne­gin­či­ja­mą dar­nos troš­ki­mą. Paban­džius pa­žiū­rė­ti de­ta­liau, ap­tin­ka­me, kad kul­tū­ra mi­ni­ma 253 kar­tus, svei­ka­ta – 195 kar­tus, ver­slas – 167 kar­tus, eko­no­mi­ka – 152 kar­tus… Ga­liu tęs­ti. Ta­čiau dau­gy­bė ap­klau­sų ir mū­sų kas­die­nis gy­ve­ni­mas ro­do, kad ir svei­ka­tai, ir kul­tū­rai, ir eko­no­mi­kos at­ei­čiai pro­ble­mų ky­la iš ki­to šal­ti­nio. Be­je, tas šal­ti­nis yra ly­giai tas pats, kaip ir Eu­ro­po­je, Ame­ri­ko­je ir dau­ge­ly­je ki­tų pa­sau­lio vie­tų. Tas šal­ti­nis yra pa­ja­mų ne­ly­gy­bė. Apie ją kas­dien kal­ba pa­sau­lio mąs­ty­to­jai. Jos prie­žas­tis ana­li­zuo­ja vi­si rim­ti po­li­ti­kos cen­trai. Apie ją kas­dien kal­ba ir rim­ti Lie­tu­vos eko­no­mis­tai. Tik­riau­siai skai­to­te ir ži­no­te, ką tu­riu gal­vo­je. Ekonomistas  R. Kuodis teigia, kad Lietuvoje vyrauja net keletas labai didelių problemų, kurių politikai nesprendžia: susiformavo dvi ekonomikos, šalyje daug žmonių, kurie yra nepelnytai turtingi ir nepelnytai neturtingi, mat vieni moka 55 proc. mokesčių, kiti – apie 4 procentus. Solidarumo mokestis laikomas priemone, skirta pajamų nelygybei mažinti. Norėčiau suprasti, gal iki solidarumo mokesčio įvedimo reikėtų gyvulių ūkio lygiausias kiaules, kokie šiuo metu pasirodo esantys valstiečiai, paprašyti prisidėti nors tiek mokesčiais, kiek prisideda minimalią algą gaunantis žmogus? Tas tarifas didės dešimt kartų. O tie žmonės uždirba labai nemažas sumas. 2015 metais – per 1,1 mlrd. eurų gautos ūkininkų pajamos, o mokesčių beveik nerasta. Viso labo 60 tūkstančių. Kiek biudžetas gautų papildomų pajamų, jei valstiečiai mokės mokesčius, bent tokius, kokius moka minimalią algą gaunantis žmogus? Iš tikrųjų Vakaruose tokį didelį mokestį moka labai turtingi žmonės, kurie neturi problemų dėl elementarių sąskaitų apmokėjimo. Lietuvoje tokį mokestį moka žmogus, kurio pajamos – 900 eurų, kuris gali net nepragyventi iš tokių pinigų, jei jis turi vaikų ir būsto paskolą. Jam tai gali būti bado dieta. O jie įsivaizduoja jį kaip turtingą. O jei tai samdomi žmonės, tai galėtų būti tik tie žmonės, kurie per metus uždirba 150 tūkst. eurų. Ir tai turėtų galioti visiems, įskaitant kiaules iš gyvulių ūkio. Kiaulės irgi moka mokesčius. Beje, ne­ly­gy­bės klau­si­mas Vyriausybės pro­gra­mo­je pri­si­min­tas po­rą kar­tų – du – ir tai įdo­mia­me kon­teks­te. Dar­nios, taip, tik­rai dar­nios, kad ir ką tai reikš­tų, skur­do įvei­ki­mo po­li­ti­kos kon­teks­te. Trumpai tariant, ši Vyriausybės programa, Jūsų  galva,  – niekinė? Taip, niekinė. Kokia darna, tarkim, su miškų valdymo reforma? Visi susipyko, o  man didžiausią nuostabą kelia itin didelis susidomėjimas valstybiniais miškais, net giminės man skambina, klausia, domisi,  kaip aš balsuosiu. Atsakau:  aš balsavime nedalyvausiu. Nesu miškininkė, aš politikė, man šis klausimas labai sudėtingas. Abi pusės pateikia argumentų, jie gana globalūs ir emociški, daug faktų ir skaičių, tačiau išsamios analizės nėra. Nepasidomėjote, gal šia reforma yra labai suinteresuotos kai kurios  verslo įmonės? Tarkim, „Ikea Group“(Ingka Holding BV ir jos valdomi subjektai) skirs milijardą eurų užsitikrinti ilgalaikį tvarių žaliavų tiekimą, investuodama į miškininkystę, antrinių žaliavų perdirbimo, biožaliavų ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą. Lietuvoje ši bendrovė perka  miškus,  mūsų šalyje jos gaminami baldai parduodami visame pasaulyje.  Pigios darbo jėgos netrūksta, reikia tik pigios žaliavos. Įkūrus vieną įmonę pirkti medieną būtų paprasčiau... Pirmą kartą girdžiu, kad yra tokia situacija. Kas moka ir kas gauna naudą? Reikia pasidomėti. Dabar juk sakoma, kad miškininkai per mažai įneša mokesčių į biudžetą. Remiantis ekonomistų nuomone, pertvarkius urėdijas , teigiamo ekonominio efekto nebūtų, o metinės sąnaudos padidėtų iki 1 mln. eurų, tai neigiamai atsilieptų pelno ir grąžos rodikliams. Kodėl, Jūsų nuomone, taip skubama su miškų reforma, juk valstybės valdomo miškininkystės sektoriaus vertė siekia apie  1,2 mlrd. eurų? Aplinkos ministras ,,plaukioja skaičiuose“, nerado argumentų oponentams, manęs neįtikina kalbėjimas, kad taip yra visoje Europoje. Suprantu, kad  valstybės valdomi ir prižiūrimi miškai yra milžiniškas turtas, jie ir toliau turi būti išsaugoti, aš tikiu, kad taip ir bus. Man kiek keistai atrodo pareiškimai, kad Lietuva - be miškų, reiškia, šalis  -  be ateities.  Aš be žmonių nematau Lietuvos ateities. Prognozuojama, kad po miškų reformos darbo gali netekti 10 -15 tūkstančių žmonių, ypač tai skaudžiai smogs regionams. Ar Jūs pastebėjote ženklų, kad ši valdančioji dauguma rimtai svarsto kaip pažaboti emigraciją? Nepastebėjau, atvirkščiai – galvojama, kaip pritraukti pigios darbo jėgos iš trečiųjų šalių. Tuo tarpu Lietuvoje galima rasti žmonių, kurie turi būtiną kvalifikaciją ir tų, kurie turi potencialias galimybes persikvalifikuoti. Pigesnė darbo jėga iš trečiųjų šalių tampa dirbtiniu darbo užmokesčio stabdymo barjeru ir didina spaudimą viešajam sektoriui - švietimui, sveikatos priežiūrai. Darbdavių lobistams, pigios darbo jėgos verslininkų naudai atveriamos visos durys, kita visuomenės dalis lieka už užtrenktų durų. Imigracija iš trečiųjų šalių gali padidinti įtampą visuomenėje, kaip nutiko Didžiojoje Britanijoje. Ne kas ki­ta, o pa­ja­mų ne­ly­gy­bė ir  yra pa­grin­di­nė Lie­tu­vos emig­ra­ci­jos prie­žas­tis. Moks­lų dak­ta­rai, su ku­riais dir­bau, iš es­mės vi­si emig­ra­vo, nes, ži­no­te, 510 eu­rų to­kia tru­pu­tį juo­kin­ga al­ga už de­šim­ties me­tų sun­kias stu­di­jas ir ly­giai tiek pat, kiek už­dir­ba žmo­nės, ne­tu­rin­tys kva­li­fi­ka­ci­jos. Net Seimo nario padėjėjas negauna normalios algos. Būtina kuo greičiau panaikinti socialinių įmonių statusą, nes pinigus išgrobsto grupuotės, visiškai išnyksta neįgaliųjų integracijos siekis. Jūs  gana dažnai kritikuojate savo kolegas iš valdančiosios daugumos. Kodėl?  Aš kalbu tik apie tuos, kurie netinkamai dirba savo darbą. Tarkim, Seimo pirmininkas, kuris pasijuto genijumi. Jis, girdi, protingas žmogus, bet juk tai  - ne profesija. Aš keturiasdešimt metų mokausi  ekonomikos, o jis tiek pat metų genėjo medžių šakas. Tegul ir toliau jas geni, nes jis neįgalus organizuoti Seimo darbo. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sajungos frakcija atstovauja labiausiai priveligijuotai verslo grupei, kuri gyvena labai turtingai, sumoka valstybei labai mažai mokesčių. Žmonės į valdžią išsirenka labai daug tokių, kaip ponas Ramūnas Karbauskis ir jo bendražygiai... Verslininkai į Seimą eina, kad susitvarkytų savo verslo reikalus. Juos renkantys žmonės kažkodėl tiki, kad jeigu į valdžią ateis verslininkai, jie būtinai su jais pasidalys. Tačiau jeigu jie būtų tie, kurie dalijasi, būtų tą darę ir ligi tol. Seimas yra ne ta vieta, kurioje atstovaujama verslui. Jame atstovaujama visuomenei. Aš sąžiningai tarnauju savo rinkėjams, visada gyniau ir ginsiu jų interesus. Kodėl jūs pykstate ant Viktoro Pranskiečio? Aš nepykstu, tiesiog jis nėra Seimo vadovas, mes, Seimo nariai, patys sau esame vadovai, atsakome už savo veiksmus, tačiau, pavyzdžiui, jo pareiga yra pasirūpinti, kad Seimo nariui būtų sudaryta galimybė dalyvauti ir kituose parlamento komitetų  posėdžiuose. Pranskietis to neįstengia užtikrinti.  

A. Klerauskas: Verslininkai vis labiau pasitiki Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojais

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojas , atliekantis viršininko funkcijas Artūras Klerauskas atsako į „Verslo ir politikos“ klausimus. www.verslaspolitika.lt Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vizija - tapti ne tik kontroliuojančia, bet ir paslaugas mokesčių mokėtojams teikianti institucija. Ar galima šiandien sakyti, kad Jūsų vadovaujama institucija sąžiningai padeda mokesčių mokėtojams teisingai apskaičiuoti ir laiku sumokėti visus privalomus mokesčius, yra atsakinga mokesčių mokėtojų partnerė? Galime pastebėti tendenciją, kad VMI visų pirma yra kokybiškas paslaugas mokesčių mokėtojams teikianti institucija ir tik po to – griežta ir kontroliuojanti tuos, kurie vengia mokėti mokesčius. Dėl visuomenės nuomonių pokyčių, sąmoningumo didinimo atlikta nemažai tyrimų. Pagrindiniai akcentai aiškūs: viešai komunikuoti sumokamų mokesčių naudą, svarbą, teisingą mokesčių paskirstymą, kad visi žinotų, jog mokesčiai sugrįžta kiekvienam. Remiantis 2016 metų pabaigoje atliktu „Pasitikėjimo VMI ir jos reikiamomis paslaugomis“ tyrimu, pastebime, kad bendras vidutinių ir didžiųjų mokesčių mokėtojų pasitikėjimas VMI išaugo – 72,7 proc. Tendencingai pasitikėjimas VMI auga, tai įrodo kiekvienais metais didėjantis VMI rodiklis 2010 m. – 57,0 proc.  iki šių, 2016 m. – 72,7 proc. VMI visuomet siekė būti geru partneriu mokesčių mokėtojams, kurio tikslas padėti laiku ir sąžiningai sumokėti mokesčius. Trečdalis apklaustųjų visiškai sutiko su šiuo teiginiu. Tyrimo metu pačių respondentų buvo prašoma išsakyti savo subjektyvią nuomonę - kaip per paskutinius metus pasikeitė jų pasitikėjimas VMI? Tai, jog per pastaruosius metus jų pasitikėjimas VMI išaugo, nurodė 18,9 proc. respondentų. 98,7 proc. apklaustųjų teigė, kad su korupcijos apraiškomis 2015-2016 metais nesusidūrė VMI (2014 m. - 92 proc.) Vienas iš pagrindinių VMI veiklos principų yra kokybiškų paslaugų teikimas ir mokesčių administravimo aplinkos gerinimas. Atlikus tyrimą pastebėta jog dauguma didžiųjų įmonių atstovų (98,3 proc.) ir kitų įmonių atstovų (97,2 proc.) teigiamai vertina VMI konsultantų mandagumą bei dėmesingumą atsakant į pateiktus klausimus. Gauti rezultatai parodo, kad geriausiai yra vertinamas pasitikėjimas VMI darbuotojais ir tai, kad jie yra laikomi sąžiningais. 84 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių atstovų sutiko arba visiškai sutiko su teiginiu, kad jie pasitiki VMI darbuotojais. Mokesčių mokėtojai dažniausiai gauna informaciją paskambinę Mokesčių informacijos centro telefono numeriais. Tie respondentai, kurie informacijos ieško skambindami telefonu pažymi, kad jiems svarbiausia yra greita konsultacija. Nemažai respondentai informacijos ieško VMI tinklalapiuose arba siųsdami užklausas elektroniniu būdu. Didžioji dalis apklaustų įmonių atstovų informacijos apie mokesčius ieško VMI tinklalapyje - taip nurodė 90,0 prpoc. respondentų. Valstybinės mokesčių inspekcijos naujausi teisės aktai paprastai skelbiami interneto svetainėje, tačiau kokius iš jų norėtume pakomentuoti, kurie iš jų ypač svarbūs būtent verslininkams? Ar yra kokių naujovių šiemet reglamentuojant mokesčių mokėtojų aptarnavimo bei kontrolės procedūras, skatinant savanorišką mokesčių mokėjimą? 1. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2017-01-01: 1.1. Padidintas mėnesio NPD. Vietoj 200 eurų padidėja iki 310 eurų, jeigu gyventojo su darbo santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną (MMA nuo 2016-07-01 – 380 eurų). Metinis NPD yra 3720 eurų, jei pajamos neviršija 12 MMA. NPD apskaičiuojama pagal formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD 310 – 0,5 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis). Padidintas mėnesio NPD taikomas riboto darbingumo asmenims. Gyventojams, kuriems nustatytas 0 – 25 proc. darbingumo lygis, ar sunkus neįgalumo lygis, mėnesio NPD yra 380 eurų. Gyventojams, kuriems nustatytas 30 – 55 proc. darbingumo lygis, ar nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, mėnesio NPD yra 320 eurų. Padidintas papildomas NPD už vaikus. PNPD didėja nuo 120 eurų iki 200 eurų už kiekvieną vaiką tėvams (įtėviams), auginantiems: vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais. Metinis PNPD už vieną auginamą vaiką (įvaikį) 2017 m. sudarys 2400 eurų. 1.2. Nuo 2017 m. liepos 1 d. nedarbo socialinio draudimo išmokos apmokestinamos pajamų mokesčiu. Nedarbo draudimo išmokos bei dalinio darbo išmokos mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą. Šios išmokos priskiriamos su darbo santykiais susijusioms pajamoms ir apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu, taikomas NPD. 1.3. Nustatyti apribojimai įmokoms nuo kurių gyventojas gali susigrąžinti GPM pagal GPMĮ 21 str. Deklaruojant 2017 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, nuolatinių Lietuvos gyventojų iš metinių pajamų atimamos GPMĮ 21 str. 1 ir 2 punktuose nurodytas gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis ir pensijų įmokos į pensijų fondus negalės viršyti 2000 eurų per mokestinį laikotarpį. Nuo 2017-01-01 nustatytos lengvatos išmokoms pagal gyvybės draudimo sutartis, kurias gauna GPMĮ17 str. 1 d. 9, 9-1 ir 10 p. nurodyti asmenys (neįgalieji, sulaukę tam tikro pensinio amžiaus ar jaunesni, negu 26 metų) bus taikomos, jeigu draudimo sutartyje numatytas naudos gavėjas nesikeitė nuo draudimo sutarties sudarymo datos, išskyrus atvejus, kai naudos gavėjas buvo pakeistas dėl naudos gavėjo mirties ar dėl santuokos pabaigos, arba jeigu naudos gavėjas keitėsi iki 2016 m. gruodžio 31 d. 1.5. Verslo liudijimai Nuo 2017 m. didėja minimalus fiksuotas pajamų mokesčio dydis iki 684 Eur (12 x 380x15 proc.) už verslo liudijimus. Savivaldybių tarybos nustatydamos 2017 m. fiksuotus pajamų mokesčių dydžius veikloms, vykdomoms „neribojant veiklos teritorijos“, negalės nustatyti mažesnių fiksuotų pajamų mokesčio dydžių nei 684 eurai. Jei iš juridiniams asmenims parduotų prekių, suteiktų paslaugų gautos pajamos yra didesnės kaip 4 500 eurų per metus, tai: pajamų dalis iki 4500 Eur apmokestinama pajamų mokesčiu kaip su verslo liudijimu; pajamų dalis, viršijanti 4500 eurų sumą, apmokestinama kaip įregistruota individuali veikla su pažyma. Šios nuostatos taikomos deklaruojant 2016 ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas. Nuo 2017 m. padidėjo VSD įmokų tarifas. VSD įmokos skaičiuojamas nuo MMA, galiojančios laikotarpiu, už kurį mokamos įmokos. Pagal šiuo metu galiojančią MMA, VSD įmokos dydis – 380*26,3 % = 99,94 Eur, jei senatvės pensijai kaupiate papildomai II pakopos pensijų fonde: 380*28,3% = 107,54 Eur. 2. Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2017 m. sausio l dienos Įvedama pelno mokesčio sumokėjimo ir deklaravimo vienos datos (15 diena) taisyklė. Pakeista avansinio pelno mokesčio skaičiavimo pagal praėjusių metų veiklos rezultatus tvarka (2 avansiniai mokėjimai pagal užpraėjusių metų rezultatus ir 2 pagal praėjusių metų rezultatus). 3. Įmokos į Garantinį fondą Nuo 2017 m. sausio 1 d. Garantinį fondą administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Garantinio fondo įmokos apskaičiuojamos ir mokamos, duomenys apie apskaičiuotas įmokas teikiami laikantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų. 4. LR labdaros ir paramos įstatymo pakeitimai, taikomi nuo 2017 m. sausio 1 d: 1. Įteisinta galimybė nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams skirti iki 2 procentų pajamų mokesčio meno kūrėjo statusą turintiems fiziniams asmenims, t.y. paramos gavėjais tampa fiziniai asmenys, kuriems yra suteiktas meno kūrėjo statusas ir kurie yra gavę paramos gavėjo statusą. 2. Juridiniams asmenims teikiamos piniginės lėšos, sudarančios pajamų mokesčio dalį iki 2 procentų gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos laikoma parama, teikiama pagal LPĮ. 3. Įtvirtinta taisyklė, neleidžianti valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms, kuriose valstybei ir/ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų, teikti paramos, savo akcininkams ir su jais susijusiems kitiems juridiniams asmenims, išskyrus veikiančius švietimo, kultūros, sporto bei socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros srityse. Nustatytas įpareigojimas šioms įmonėms viešinti informaciją apie suteiktą paramą, t. y. informaciją apie paramos gavėją (gavėjus), paramos tikslą, paramos sumą, paramos teikimo laikotarpį, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paramos suteikimo privalo paskelbti savo interneto svetainėje. 4. Politinės partijos negali būti paramos gavėjomis. 5. Juridinių asmenų registro tvarkytojas savo iniciatyva panaikina paramos gavėjo statusą, kai juridiniam asmeniui, turinčiam paramos gavėjo statusą, inicijuojamas likvidavimas arba kai toks juridinis asmuo turi likviduojamo, bankrutuojančio ar bankrutavusio juridinio asmens statusą, taip pat, kai pasibaigia juridinio asmens pertvarkymo procedūros. 4.1. Nuo 2017 m. pagal LPĮ pakeitimą (2015-12-17 įstatymą Nr. XII-2202) paramos gavėjais (iki 2 proc. GPM dalies) gali būti ir fiziniai asmenys, turintys meno kūrėjo statusą, suteiktą LR meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo nustatyta tvarka. 2 proc. GPM dalis bus skiriama nuo gyventojų 2016 m. mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų. Atitinkamai pakeistas GPMĮ, nustatyta, kad meno kūrėjų gaunama parama pajamų mokesčiu neapmokestinama. Gyventojai gali skirti iki 2 proc.  pajamų mokesčio meno kūrėjo statusą turintiems fiziniams asmenims, kuri

Nacionalinė žemės tarnyba: Vilniaus miesto savivaldybė vilkina nuosavybės grąžinimo procesą

Aušrinė Lisauskienė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vadovaujantis Žemės įstatymo nuostatomis, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) yra pagrindinė Lietuvos valstybės institucija, kuri įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityje. Šiuo metu NŽT patikėjimo teise valdo per 1,05 mln. ha Lietuvos Respublikos valstybinės žemės ir užtikrina visapusišką šios žemės valstybinę kontrolę. Pavyzdžiui,  2016 m. NŽT atliko daugiau nei 10 000 žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimų visoje Lietuvoje. Šių patikrinimų metu buvo nustatyta 2 210 žemės naudojimo tvarkos pažeidimų. Atliekamų patikrinimų ir nustatomų įstatymų pažeidimų mastai rodo, kad privatūs asmenys su valstybei priklausančia žeme dažnai elgiasi kaip su savo nuosavybe ir sąmoningai ignoruoja valstybės bei visuomenės interesus. Esant tokiai situacijai yra akivaizdu, kad valstybė turėtų būti suinteresuota turėti stiprią ir efektyviai veikiančią instituciją, kuri, nepaisydama pavienių asmenų ar suinteresuotų grupių savanaudiškų interesų pelnytis valstybės sąskaita, užtikrintų didžiausio valstybės ir visuomenės turto – žemės – apsaugą. Pastaruoju metu vis dažniau pasirodantys kai kurių valstybės ir savivaldybių politikų siūlymai naikinti NŽT ir jos funkcijas pavesti savivaldybėms gali būti vertinami tik kaip siekis silpninti valstybinės žemės administravimą, jos naudojimo kontrolę ir priežiūrą ir tokiu būdu sukurti palankią terpę galimiems piktnaudžiavimams ir korupcijai. Be to, kai kurie politikai sąmoningai klaidina visuomenę teigdami, kad panaikinus NŽT paspartėtų žemės grąžinimo procesas. Ši problema ypač opi Vilniaus mieste. Teisinis pagrindas NŽT priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo miestuose yra savivaldybių rengiami miestų žemės sklypų detalieji planai arba žemės valdos projektai ir patvirtintos žemės sklypų kadastro duomenų bylos. Jeigu minėtų dokumentų savivaldybė nepateikia NŽT, ši neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į žemę. Taigi žemės grąžinimas miestų teritorijose priklauso nuo savivaldybių veiksmų – būtent jos yra teritorijų planavimo dokumentų iniciatorės, o savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Miestų savivaldybės yra vieninteliai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizatoriai, todėl visais atvejais, kuomet NŽT turi spręsti klausimus dėl valstybinės žemės nuomos, pardavimo ar perdavimo nuosavybėn, pagrindinę įtaką tokiems sprendimams turi savivaldybių atliekami veiksmai ir priimti sprendimai organizuojant ir tvirtinant žemės sklypų suprojektavimo dokumentus. Pavyzdžiui, Kauno mieste, kurio savivaldybė nėra suinteresuota dėl kokių nors politinių ar kitokių motyvų sąmoningai vilkinti žemės grąžinimo proceso, – jis baigtas 90 proc. Klaipėdos mieste nuosavybės atkūrimo procesas baigtas 100 proc. Panaši padėtis yra daugelyje kitų Lietuvos miestų. Tuo tarpu Vilniuje, vieninteliame visoje Lietuvoje, dėl pačios savivaldybės kaltės, tai yra, nenoro rengti teritorijų planavimo dokumentų, nuosavybė atkurta tik apie 54 proc. Vilniaus mieste 6,43 tūkst. piliečių pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 5,24 tūkst. ha žemės plotą. Tačiau dėl savivaldybės neveiklumo, iki 2017 m. sausio 1 d. Vilniaus mieste nuosavybės teisės atkurtos tik į 2,87 tūkst. ha žemės. NŽT ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydama nevilkinti nuosavybės grąžinimo proceso, tačiau savivaldybė iki šiol nesiima jokių konkrečių veiksmų šiai problemai spręsti. Todėl darytina pagrįsta prielaida, kad toks savivaldybės elgesys, prieštaraujantis žmonių lūkesčiams, galimai yra sąmoningai skatinamas. Taip pat pažymėtina, kad NŽT neslepia nuo visuomenės esamų veiklos problemų ar atskirų darbuotojų netinkamo pareigų atlikimo ar korupcijos atvejų. Siekiant, kad NŽT darbas visuomenės ir valstybės interesams būtų kuo efektyvesnis, Tarnybos ir Žemės ūkio misterijos vadovybė pradėjo NŽT struktūrinę pertvarką. Po šios reformos bus užtikrinta didesnė Tarnybos teritorinių skyrių veiklos kontrolė, racionaliau išnaudojami turimi žmogiškieji ir finansiniai resursai, pagerės bendradarbiavimas su visomis valstybės, savivaldybių ir teisėsaugos institucijomis.

Paskelbė pirmųjų Lietuvos-Amerikos inovacijos apdovanojimų nugalėtojus

Jurga Zelvarienė, JAV ambasada Amerikos-Lietuvos verslo taryba, Baltijos-Amerikos laisvės fondas ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Vilniuje paskelbė pirmųjų Lietuvos-Amerikos inovacijos apdovanojimų nugalėtojus. Pirmoji vieta ir 10 tūkstančių eurų vertės prizas atiteko dr. Linui Mažučiui, kuris kartu su Harvardo universiteto (JAV) mokslininkais plėtoja ląstelių tyrimų technologiją inDrops. Antroji vieta ir po 2,5 tūkstančio eurų atiteko Rimui Gulbinui ir technologiniam sprendimui „Maalka“, skirtam supaprastinti komercinių pastatų tvarumo programų valdymą bei Virginijaus Šikšnio vadovaujamai Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto komandai, plėtojančiai genų redagavimo technologiją CRISPR-Cas9. Į finalą taip pat pateko kompanijos Deeper sukurtas pirmasis išmanusis nešiojamas žuvų ieškiklis „Fishfinder“ bei Softra & Ričardas Čepas, sukūrę inovatyvią automobilių numerių nuskaitymo technologiją A.Lot Parking. „Šių apdovanojimų tikslas dvejopas – atkreipti dėmesį į aukšto lygio Lietuvos ir Amerikos partnerių bendradarbiavimą inovacijų srityje bei suteikti kuklią finansinę paskatą tokioms inovacijoms“, - apdovanojimų metu sakė JAV ambasadorė Anne Hall. „Abiejų mūsų šalių specialistai yra novatoriškų sprendimų kūrimo ir diegimo priešakyje. Šie apdovanojimai - tik vienas iš būdų paskleisti žinią apie tai. Partnerystės šioje srityje kuria darbo vietas ir skatina kurti ir plėtoti naujus produktus“. Naujojo apdovanojimo steigėjai – Amerikos-Lietuvos verslo taryba, Baltijos-Amerikos laisvės fondas ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Vilniuje. Apdovanojimas skiriamas individualiems asmenims, Lietuvos organizacijoms, švietimo įstaigoms ar įmonėms sukūrusiems novatorišką sprendimą bendradarbiaujant su JAV partneriu. ---

N. Puteikis kreipėsi dėl brutalių paveldo naikinimo atvejų įvertinimo ir tokios praktikos užkardymo

Rasa Kalinauskaitė Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Seimo Kultūros komitetą, prašydamas apsvarstyti aktualias paminklosaugos problemas ir priimti sprendimus, kuriais būtų apgintas kultūros paveldas. Dvi iš nurodytų penkių problemų – istorinį miestovaizdį galinčio sunaikinti prekybos centro, kurį planuojama statyti prie Trakų autobusų stoties ir Anykščių pilies „atstatymo“ – prašoma apsvarstyti kaip įmanoma greičiau. Naglis Puteikis pažymi, kad didžiulio, 2000 kvadratinių metrų, prekybos centro statyba Trakuose prie autobusų stoties gresia tapti dar vienu per amžius susiklosčiusio kultūrinio kraštovaizdžio darkymo projektu ir negrįžtamai sunaikinti unikalų šio istorinio miesto mastelį. „Sumanymą Trakų prieigose statyti tokio dydžio prekybos centrą pagal brutalumą lyginčiau su vieną iš gražiausių Kauno krantinių milžiniška automobilių stovėjimo aikštele sudarkiusiu ir Karmelitų bažnyčią užgožusiu „Akropoliu“, kurio pavyzdys puikiai iliustruoja liūdną faktą, kad atsakingų institucijų pareigūnai išduoda leidimus ir paveldo atžvilgiu nusikalstamiems projektams. Atkreipiu dėmesį, kad šis projektas sukėlė ir dėl paveldo likimo sunerimusios visuomenės protestą, yra paskelbta peticija“, – rašoma N. Puteikio kreipimesi. Antrasis iš prašomų įvertinti projektų – dailės ir architektūros istoriko Daliaus Baltrano straipsnyje „Barbariški žaidimai butaforinėmis pseudopilimis ant Vorutos piliakalnio“ (paskelbtame 2017 m. vasario 13 d. interneto portale Delfi.lt) aprašytas tarptautinei paminklosaugos praktikai prieštaraujantis buvusios pilies atstatymas. „Nesuprantama, kodėl buvo atsisakyta idėjos pilies simuliakrą kurti ant pakankamai toli esančiuos kalvos. Nesuprantama, kaip teoriškai gali egzistuoti neva pilnas piliakalnio archeologinis ištyrimas. Nesuprantama, kur dingo šio piliakalnio vertingoji savybė – istoriškai susiklostęs vaizdas“, – pažymi N. Puteikis. Trečiasis klausimas, kurį prašoma nagrinėti Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Seimo Kultūros komiteto – ar galima neįrašyti į saugomų kultūros vertybių sąrašą paveldo objektus, kurie ne iki galo ištirti. Kaip pavyzdį N. Puteikis nurodo ne iki galo ištirtą Obelių senkapį prie Obelių ežero Ukmergės rajone. „Po keliu Obeliai-Laičiai yra išlikę IV, V ir XIII amžių palaidojimai, taip pat greta šio kapinyno yra išlikę XVI–XVII amžių kapai. Kultūros vertybių registre jokių duomenų apie šiuos dalykus nėra, natūroje taip pat niekas nepažymėta. Tokia padėtis sukuria hipotetinę situaciją, kad galima visiškai legaliai rekonstruoti kelią, sunaikinant po juo išlikusius palaidojimus, arba, kasant kūdrą, sunaikinti XVI–XVIII amžių senkapius. Sprendžiant iš šio pavyzdžio, tokių atvejų turėtų būti daugybė.“, – rašoma kreipimesi. Be to, N. Puteikis prašo įvertinti, ar galima buvusių palaidojimų vietose statyti komercinius pastatus – viešbučius, butus pardavimui ir pan. „Pvz., Klaipėdos senamiestyje buvusio karamelės fabriko teritorijoje XVI–XVII amžiuje stovėjo šventų Jonų bažnyčia, kuri vėliau, statant gynybinius įrengimus, buvo nugriauta ir pastatyta kitoje vietoje. Šalia buvo kapinės, pažymėtos visų laikų visuose miesto planuose. Šiose kapinėse buvo palaidotas lietuvių-vokiečių kalbų žodyno autorius Frydrichas Pretorijus vyresnysis (1624–1695). Kapinės buvo iškastos, jose aptikti 182 žmonių palaikai iki šiol neperlaidoti, laikomi muziejaus techninėje patalpoje, o kapinių vietoje pastatytas viešbutis-daugiabutis. Tokių atvejų Lietuvoje daugybė. Ar komisija mano, kad ši praktika tinkama, jos nereikia keisti ir toliau galima taip elgtis?“, – klausia Seimo narys. Analogiška situacija, kaip nurodo N. Puteikis, šiuo metu klostosi ant Gedimino kalno. „Visuomenė praktiškai neinformuojama apie archeologinius tyrimus, vykstančius ant Gedimino kalno – šiek tiek informacijos paskelbta tik po to, kai kreipėmės į Kultūros ministeriją ir kitas atsakingas institucijas, bet po to ir vėl stojo tyla. Kiek galima suprasti iš informacijos nuotrupų, yra iškasami XIX amžiaus sukilėlių prieš carinę Rusiją palaikai, o į buvusias palaidojimų vietas pilamas betonas. Palaikai, spėjame, vėlgi saugomi kažkuriame muziejuje. Ar tokia praktika, komisijos manymu, yra normali, atsižvelgiant ir į tai, kad ji turi tendenciją kartotis ir dažnėti?“, – klausia Seimo narys.  

Ūkio ministras M. Sinkevičius susitiko su „Uber“ atstovais

Mindaugas Janulionis Ūkio ministras M. Sinkevičius susitiko su pavėžėjimo paslaugas Lietuvoje teikiančios įmonės „Uber“ vadovu Baltijos šalims E. Metsaru, su kuriuo aptarė keleivių vežimo reguliavimo klausimus ir būdus, kaip pagerinti investicinę aplinką, kad į Lietuvą būtų pritraukta dar daugiau užsienio investuotojų. Susitikimo metu ūkio ministras M. Sinkevičius išdėstė, kad Ūkio ministerijos požiūris nesikeičia – svarbu sudaryti inovatyviam verslui palankias sąlygas. „Pasisakome už tai, kad būtų mažinami biurokratiniai pavėžėjimo paslaugų reikalavimai. Esame pasirengę kalbėtis su Susisiekimo ministerija dėl Kelių transporto kodekso projekte išdėstytų papildomų reikalavimų, kurie, mūsų manymu, nėra būtini.“ Pasak ūkio ministro, kai įstatymo projektas, kuris padidins administracinę naštą verslui, bus svarstomas Vyriausybėje, Ūkio ministerija nerems papildomų „Uber“ veiklos apribojimų. „Lietuva turi būti atvira inovatyviems verslo modeliams, kurie garsina jos vardą pasaulyje“, – sako ministras M. Sinkevičius. Kai „Uber“ pradėjo veiklą Lietuvoje, tokių paslaugų reguliavimo šalyje nebuvo. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Kelių transporto kodeksas nustatė supaprastintas taisykles ir pavėžėjimo paslaugų reikalavimus, tačiau buvę rinkos dalyviai (tradicinės taksi įmonės) skundžiasi nesąžininga konkurencija ir jiems taikomais griežtesniais reikalavimais. Šiuo metu Susisiekimo ministerijos pateiktame Kelių transporto kodekso projekte siūloma nustatyti naujus reikalavimus – vairuotojai vežti keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais galės tik turėdami ne mažesnį kaip 3 metų vairavimo stažą, taip pat turės ženklinti automobilius specialiais ženklais ir kt.  ...

Miškų valdymo reformai prasidedant: radikali idėja sukėlė didžiulę diskusijų audrą

Nuomonės Alfredas Stasys Nausėda Lietuvos Respublikos Seimo narys, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija www.verslaspolitika.lt Šių metų pradžioje 4000 miškų urėdijų darbuotojų pasiekė žinia, kad 42 miškų urėdijos bus sujungtos į vieną valstybinę miškų valdymo įmonę ir ženkliai bus sumažintas administracijų darbuotojų skaičius. Aišku, kad tokia radikali idėja sukėlė didžiulę diskusijų audrą. Tai vyksta jau ne pirmą kartą. Ne vieną ir ne du kartus buvo rengiamos įvairios miškų valdymo koncepcijos, kuriose urėdijas buvo siekiama ir stambinti, ir naikinti. Galų gale Lietuvos Respublikos Seimas 2015 metais priėmė Miškų įstatymo pataisas, kuriomis nustatė, kad Lietuvos miškus patikėjimo teise valdo 42 miškų urėdijos. Tada buvo daug ir įnirtingų diskusijų. Buvo įtarinėjama, ar urėdijų reformomis nėra suinteresuoti lobistai – prekeiviai mišku ir medienos perdirbėjai. Esant mažam urėdijų skaičiui jiems visada lengviau susitarti dėl medienos kainos. Manau, kad dabartinėje situacijoje reikia gerai apsvarstyti ar reformos eigoje nenukentės rajonų savivaldybėse ir miesteliuose dirbančios nedidelės lentpjūvės. Jau dabar šių įmonių savininkai man išsako sako nerimą: ar jie galės apsirūpinti išskirtinės kokybės ir specifikacijos mediena, pavyzdžiui, nedidelių medinių laivelių gamybai, baldams ir panašiai. Analogiška situacija bus ir su mažomis rangos įmonėmis, kurios teikia paslaugas miškų urėdijoms – jos taip pat praras darbą. Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Edmundas Bartkevičius mums, Seimo nariams, pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad Lietuvos Respublikos urėdijos dirba tikrai efektyviau negu viena įmonė Latvijoje ar panašios įmonės Estijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Monopolizacijos dėka Latvijoje užsidarė mažosios lentpjūvės, ten miškai kertami labai intensyviai, o mūsų šalyje - tausojančiu režimu. Niekas negali paneigti kito miškininkų argumento, kad visos urėdijos dirba pelningai, moka didžiulius mokesčius valstybei, miškai prižiūrimi itin kruopščiai ir gerai. Tą pripažino ir JAV Jeilio universiteto tyrimas: Lietuvos miškai pasaulyje tvarkomi geriausiai. Žinoma, miškininkai supranta, kad tam tikros reformos būtinos, bet jie nori, kad su jais būtų tariamasi ir plačiai diskutuojama. Šią miškų valdymo pertvarką siūlo Europos Komisija bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Sujungti urėdijas ne kartą siūlė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pritariu šių metų vasario 14 dieną Prezidentūros išplatintam pareiškimui, kad reikia optimizuoti valstybines įmones. Svarbiausia šio pareiškimo mintis yra ta, kad bet kokią reformą reikia pradėti nuo analizės, išvadų ir tik tada turime apsispręsti, ką norime sukurti, kaip tai pagerins Lietuvos piliečių gyvenimą. Ši nuostata turi būti pagrindas rengiant miškų valdymo pertvarką ir jos laikymasis gali duoti gerų rezultatų. Reikia gerai įsigilinti, kuriuose šalies rajonuose ši sistema bloga, kiekvienoje urėdijoje atlikti ekonominius ir socialinius paskaičiavimus, nustatyti jos gamybos efektyvumą, įvertinti vykdomas aplinkosaugines ekosistemų ir bioįvairovės funkcijas. Nereikia pamiršti ir darbų susijusių su jaunuolynų ugdymu, miško kelių tvarkymu, apsauga nuo gaisrų, melioracija, pagalba privatiems miškininkams ir dar daug kitų dalykų. Tada turėsime aiškų vaizdą, nereikės svaidytis kaltinimais, kad kažkas kažką slepia ar yra nesąžiningas. Manau, kad šiuo metu tikrai ne svarbiausias klausimas, kiek Lietuvoje bus urėdijų – svarbiausia, kad jos dirbtų efektyviai, o jų darbuotojai būtų tinkamai skatinami už pasiektus veiklos rezultatus. Miškininkų visuomenė ir Seimo nariai nepakankamai žino apie numatomą pertvarką, kuri vis koreguojama ir papildoma naujais aspektais. Žinome, kad vietoj 42 miškų urėdijų ketinama įsteigti vieną valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai" su dvidešimt penkiais padaliniais, daug žmonių neteks darbo. Teigiama, kad jau suskaičiuota, jog centralizuojant bendrąsias administracines funkcijas ir sumažinus teritorinių padalinių skaičių, kasmet būtų sutaupyta po 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų iš valstybės biudžeto. Kalbama, kad nauja miškų valdymo bendrovė bus ne Vilniuje, o kažkur šalies viduryje, kol kas dar neapsispręsta dėl konkretaus miesto. Urėdams didžiausią nerimą kelia urėdijų savarankiško juridinio asmens statuso praradimas ir kokios gali būti pavaldžių teritorinių įmonių bei pačios centrinės įmonės statusas bei jų funkcijos. Generalinės miškų urėdijos duomenimis, 42 urėdijos valdo daugiau kaip 1 mln. ha valstybinės reikšmės miškų. Vidutinis miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškų plotas buvo 25,2 tūkst. ha. Vidutiniškai vienoje urėdijoje dirba apie 95 specialistų ir darbininkų. Miškų urėdijos 2013 metais buvo suskirstytos į 350 girininkijų, vidutinis girininkijos valstybinės reikšmės miškų plotas buvo 3045 ha. Vyriausybės programoje itin akcentuojama šalies regionų plėtra, manau, kad reikia svarstyti ir tai, kokią įtaką urėdijų pertvarka gali turėti regionų vystymui. Šiuo metu Lietuvoje yra 10 apskričių, kurios vadinamos regionais, 60 savivaldybių. Panagrinėjus urėdijų išsidėstymą apskričių lygyje, daugiausiai urėdijų yra Kauno apskrityje -7 ir jos valdo 12 proc. miškų urėdijų valdomos miškų ūkio paskirties žemės. Miškingiausios šalyje laikomos Alytaus ir Vilniaus krašto žemės. Šiose apskrityse veikia 11 urėdijų ir jos valdo daugiau kaip 30 proc. visų urėdijų miškų. Mano gimtasis kraštas - Klaipėdos apskritis - turi dvi Kretingos ir Šilutės urėdijas, kurios valdo 78 tūkst. ha miškų, arba 7 proc. nuo visų urėdijų miškų. Pradedu mąstyti. Jeigu jos bus sujungtos, tai atstumas tarp Šilutės ir Kretingos sudaro 75 kilometrų o nuo jų urėdijų kraštinių ribų - apie 200 kilometrų. Kažkaip sunkoka suvokti jų bendrą darbą ir valdymą. Jeigu šios urėdijos bus paverstos teritoriniais padaliniais, o valdymo įmonė bus kažkur Lietuvos viduryje, tai kiek kartų jų darbuotojams teks važinėti į centralizuotus padalinius, teikti atskaitomybės dokumentus ir panašiai? Visko į elektronines priemones nesuvesi. Kreipiausi į Šilutės miškų urėdą Vaidą Bendaravičių. Jis siūlo nuosaikesnę valstybinių miškų pertvarką, t.y., optimizuoti valstybinių miškų skaičių, suformavus ekonomiškai stabilias optimalaus dydžio miškų urėdijas bei išsaugoti jų ekonominį savarankiškumą. Tai įgalins dar labiau padidinti miškų urėdijų veiklos efektyvumą, turto grąžą valstybei su minimaliomis socialinėmis pasekmėmis. Suprantama, laikmetis reikalauja daugiau investuoti ir diegti naujas technologijas, įsigyti galingesnes ir didesnio našumo techniką. Smulkios urėdijos to padaryti negali, todėl iš tikrųjų teisingiausias kelias reformos pradžioje - ekonominės analizės pagalba atrinkti mažiau efektyviai veikiančias miškų urėdijas ir jas sujungti su gretimomis ekonomiškai stipresnėmis urėdijomis. Vėliau veiklos rezultatai ir laikas parodys, ar tikslinga steigti kelias ar vieną valstybinę miškų įmonę. Mane labai neramina Aplinkos ministerijos užmojis atleisti 400 administracijos darbuotojų. Kur darbo ieškoti iš pareigų atleistam miškininkui? Juk jo viso gyvenimo prasmė ir pašaukimas - tarnauti miškams... Valstybė privalo prisiimti atsakomybę už jų įdarbinimą bei perkvalifikavimą. Centralizuojant bendrąsias administracines funkcijas valdymo įmonėje reikės kurti atitinkamus padalinius, į kuriuos teks priimti darbuotojus iš tos vietovės, kurioje įsikurs valdymo įmonė. Bus naikinami etatai urėdijose, atleidžiami darbštūs ir pareigingi žmonės, o kitoje vietoje bus ieškoma naujų darbuotojų, kurių, manau, ne taip mažai reikės. Būtų geriau eiti tuo keliu, kurį siūlo Šilutės miškų urėdas. Dar kartą noriu trumpai pareikšti nuomonę apie pertvarką laiko bėgyje. Miškų įstatyme teigiama, kad Lietuvoje turi būti 42 urėdijos. Vyriausybė artimiausiu metu turėtų svarstyti įstatymo pakeitimo projektą, siekiant atsisakyti fiksuoto jų skaičiaus. Kovo mėnesį šis projektas pasieks Seimą. Manau, kad Seimo nariams kils labai daug klausimų dėl urėdijų pertvarkos. Sutikime, juk nėra pilnai paruošto reorganizavimo plano, nėra ir alternatyvų. Jį optimistiškai tikimasi parengti per pusmetį. O kur dar pats urėdijų reorganizavimo ar pertvarkos procesas, o svarbiausia - kokie bus pertvarkos kaštai? Skelbta, kad įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai" turėtų savo veiklą pradėti vykdyti jau 2018 metų sausio mėnesį. Ar tai realu? Prisimenu 2008 metus, kai Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetas buvo pasiūlęs miškus perduoti Žemės ūkio ministerijai, tačiau tam nebuvo pritarta. Tuometinis Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos narys Viktoras Rinkevičius teigė, kad miškai auga ant žemės, vadinasi, žemė yra svarbesnė ir nurodė, kad Europos Sąjungos finansinė parama Lietuvos miškams atkeliauja į Žemės ūkio ministeriją. O kai tenka šią paramą dalyti, neretai tarp Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų, kyla didžiulių nesusipratimų. Sujungus visas urėdijas į vieną įmonę, sukurtume kažką panašaus į buvusią Miškų ministeriją. Turiu didžiulę darbo patirtį žemės ūkio valdymo srityje, prisimenu istoriją, kai 2012 metais atskirai veikę ir valstybei priklausę žirgynai – „Vilniaus žirgynas“, „Sartų žirgynas“ bei „Nemuno žirgynas“ – buvo sujungti ir įkurta bendrovė „Lietuvos žirgynas“. Pirmieji šios bendrovės veiklos metai buvo lyg ir neblogi, tačiau tolimesni veiklos rezultatai, deja, buvo ir yra apgailėtini. Puikiai žinau, kokią įtaką ūkininkams turi pieno perdirbimo monopolis, nes rinką valdo tik kelios didžiulės pieno perdirbimo įmonės. Apie prekybos monopolį jau nekalbu, šioje sistemoje derybų dėl kainų nėra. Pasakysiu atvirai: mane labai neramina tai, kad per šią miškų reformą bus sukurta viena įmonė, kuri palaipsniui gali pavirsti į monopolistinę įmonę - ji užims visą rinką ir diktuos savo sąlygas, be to, gali būti sudarytos visos sąlygos privatizuoti valstybinius miškus arba juos nuomoti. Miškai – valstybės ištekliai, Seim...

Miškų urėdijos puoselėja gamtos turtus, rūpinasi kraštovaizdžio objektų išsaugojimu. Kas liks po reformos?

www.verslaspolitika.lt Lietuvos miškai ilgą laiką pirmiausia buvo ekonominė vertybė, bet kartu jie  tenkino įvairias socialines ir dvasines žmonių reikmes. Valstybės įmonės miškų urėdijos puoselėja gamtos turtus, kultūros paveldo vertybes, rūpinasi kraštovaizdžio objektų išsaugojimu, sudaro sąlygas visuomenei su jais susipažinti, nes miškai, o ypač valstybinės reikšmės, visuomenės ir valstybės gyvenime atlieka labai įvairias funkcijas. Viena iš svarbiausių – socialinė - visuomenė, tai yra  naudojimasis miškais rekreacijai, uogavimui, grybavimui. Pastaruoju metu valstybinių miškų miškininkai ypač daug dėmesio skiria miškų pritaikymui visaverčiam šalies gyventojų ir svečių lankymuisi bei turiningam poilsiui. Kuriant rekreacinę infrastruktūrą miškuose, orientuojamasi į labiausiai pamėgtus ir lankomus miško sklypus, taip sureguliuojami ir paskirstomi miško lankytojų srautai, poilsiautojai nukreipiami į priešgaisriniu požiūriu saugius miško sklypus. Beje, vienas iš miškų ūkio plėtros strateginių tikslų, įvardintų Lietuvos miškų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo strategijoje, yra visuomenės bendrųjų, su miškais susijusių, reikmių tenkinimas. Rekreacinių priemonių dėka miškas mažiau šiukšlinamas, kraštovaizdžiui ir jautrioms bioįvairovės vietoms nepadaroma žala arba ji yra minimali, o apgalvotai parinktos bei įrengtos laužavietės sumažina miško gaisrų kilimo pavojų. Aplinkosauginių ir rekreacinių objektų įrengimo ir tvarkymo darbų apimtys  pradėjo labai didėti, kai šių darbų išlaidos buvo priskirtos miškų urėdijų privalomosioms miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų išlaidoms. Miškų urėdijų valstybiniuose miškuose rekreacinės infrastruktūros objektai jau skaičiuojami tūkstančiais, tai yra pažintiniai, mokomieji, rekreaciniai ir kitokios paskirties takai, apžvalgos aikštelės, atokvėpio vietos, poilsiavietės. Nemažai jų pritaikyta žmonių su judėjimo negalia reikmėms. Žmonės su negalia gali ilsėtis gamtoje, pažinti miško vertybes, organizuojamos iškylos, plečiasi bendravimas, taip skatinamas pilnavertiškumo jausmas ir integravimasis į visuomenę, o projektas „Rekreacinių objektų miškuose pritaikymas neįgaliųjų reikmėms“ buvo įvertintas aukščiausiu balu ir pripažintas geriausiu gerosios patirties pavyzdžiu Lietuvoje. Rekreacinių objektų, tinkamų žmonėms su negalia poilsiauti gamtoje, yra visose 42 miškų urėdijose. Kasmet miškų urėdijos pritaiko rekreacinius objektus pagal neįgaliųjų išreikštus pageidavimus, įrengia mašinų stovėjimo aikšteles, nutiesia lentinius takus, išlygina aikštelių teritorijas, sutankina vaikščiojamąją dangą, pritaiko miško baldus, padaro atraminius turėklus, stato specialius lauko tualetus, pastato lieptus prie vandens telkinių, išdėsto specialius neįgaliųjų informacinius ženklus. 2007–2013 metais dauguma miškų urėdijų pasinaudojo Europos Sąjungos finansine parama. „Verslas ir politika“ pasidomėjo, kaip patrauklūs, įdomūs ir vertingi miško kampeliai pritaikomi žmonių poilsiui Šilutės krašte. Šilutės miškų urėdijos vadovas Vaidas Bendaravičius papasakojo, kas jau padaryta, atskleidė, kad šiame krašte įgyvendinta dar ne viskas, kas sumanyta. Vaidas Bendaravičius teigė: „Mums, miškininkams, didžiausia miškų lankytojų dovana – jų geranoriškumas, ačiū jiems, kad saugo tai, ką mes sukūrėme visiems miško svečiams, tai yra naujas laužavietes ar tiesiog patogius suolelius “. Miškininkai paramos kreipėsi ir į Europos Sąjungos fondus, nors kasmet Šilutės miškų urėdija rekreaciniams tikslams skiria 27 tūkstančius eurų nuosavų lėšų. Urėdija nuolat atnaujina ir tvarko miške esančias poilsiavietes. Ypač gerai prižiūrimos Norkaičių, Šiaudėnų, Kintų, Vainuto miškų poilsiavietės. Urėdijos teritorijoje įrengta 21 tokia  aikštelė. Besižavintiems neįprastų formų medžiais urėdas V. Bendaravičius pataria užsukti į Rambyno regioninį parką, kurio teritorijoje auga septyniolikos kamienų eglė. 2016 metais Lietuvos metų medžių rinkimuose  Raganų eglė užėmė antrąją vietą. Nuo daugiausia balsų surinkusio Stelmužės ąžuolo atsiliko tik pusšimčiu balsų. Raganų eglė yra unikalus daugiakamienis medis, augantis Rambyno regioniniame parke. Jos aukštis 32 m, liemuo 5 m, o 80 cm aukštyje ji šakojasi į 17 kamienų. Įdomu tai, kad anksčiau kamienų ji turėjo net 18, tačiau 2007 metų rudenį, iškritus šlapiam sniegui, vienas kamienas neatlaikė svorio ir lūžo. Įspūdingas gamtos paminklas – Raganų eglė – dar ilgai žaliuos. Rambyno regioninio parko direkcija kartu su Šilutės miškų urėdija sutvarkė gamtos paminklo – Raganų eglės – aplinką. Miškininkai pasirūpino jos gyvybingumu, o lankytojams nutiestas naujas medinis takas. Šilutės miškų urėdija finansavo šio lentinio tako ir dviejų stendų įrengimo darbus. Raganų eglę gali pamatyti ir lankytojai, turintys negalią. Netoli Vilkyškių miestelio, Vilkyškių miške, naujai įrengtas takas yra jau anksčiau įrengto tako tęsinys. Raganų eglės tako statybos darbus atliko rangovė UAB „Tomresta“, laimėjusi viešųjų pirkimų konkursą. Naujojo tako ilgis 105 metrai, plotis 145 cm. Tako pradžioje ir pabaigoje pastatyti informaciniai stendai, padaryta apžvalgos aikštelė, kurioje bus galima gėrėtis egle didesniam lankytojų būriui, aplink medį pastatyta medinė tvorelė. Rekreacinis takas lankytojams leis grožėtis egle ir aplinka bei būti gamtoje nepadarant jai žalos. Manoma, kad Raganų eglė gali būti 130 metų senumo. Apie jos atsiradimą pasakojamos legendos. Žmonės sako, kad kažkada dar mažos eglaitės viršūnę prajodamas nukirto Napoleonas, todėl ji tokia keista ir išaugo. Gamtininkė Eugenija Šimkūnaitė dėl keistos formos eglę praminė Raganų šluota. Gamtininkų teigimu, daugiakamieniai medžiai atsiranda dėl sutrikdyto natūralaus augimo. Jei pagrindinį jauno medelio kamieną pažeidžia žvėrys ar ligos, iš šoninių pumpurų gali išaugti ūgliai, kurie esant tam tikroms sąlygoms virsta naujais kamienais. Dvikamienių medžių pasitaiko gana dažnai, gerokai mažiau auga trikamienių ir labai retai pavyksta aptikti medžių, turinčių keturis ar daugiau kamienų. Raganų eglė yra vienas iš įdomiausių Lietuvos gamtos paminklų. Specialistai linkę manyti, kad šį medį specialiai suformavo žmogus arba sužalojo kokie nors gamtos veiksniai. Šilutiškiai miškininkų dėka turi atnaujintą taip vadinamą Beždžionių pliažą prie Šyšos upės. Šioje teritorijoje yra iškirsti krūmai, pastatyti nauji stalai ir suolai, pagal naujausius reikalavimus įrengtos laužavietės, keliolika automobilių talpinsianti stovėjimo aikštelė, šiukšlių rūšiavimo konteineriai, tualetas ir į visus šiuos objektus kviečiančios dailios rodyklės. ,,Vienas iš naujausių objektų čia yra tinklinio aikštelė, kurioje gali sportuoti visi, įrengtos dvi kilnojamosios vaizdo stebėjimo kameros, kurios turėtų padėti, kad šie įrenginiai kuo ilgiau išliktų nesuniokoti. Šilutiškiai vertina mūsų darbą jų pamėgtoje poilsiavietėje, kur atnaujinti lauko baldai ir pavėsinės, įrengtos laužavietės.“ – pasakoja urėdas Vaidas Bendaravičius. Už girininkijos pastato Kintuose auga gamtos paminklas – didžioji tuja, jos aukštis siekia 18 metrų. Anot urėdo, ji aukščiausia ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Manoma, kad ji buvo pasodinta apie 1902–1912 m., kadangi tuo metu buvo statomas girininkijos pastatas. 1973 m. išleistame dendrologijos vadovėlyje rašoma: „Kintų girininkijos (Kv. 26) pasodėje auga labai įspūdinga dviliemenė didžioji tuja. Tuja yra 16 m aukščio, kamieno skersmuo 1 m aukštyje nuo žemės – 85 cm, o šakos sudaro 9 m skersmens ratą ir siekia žemę“. Tuja buvo išmatuota ir 2004 metais, tuomet medis siekė 18,2 m, o kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje buvo 1,02 m, lajos skersmuo – apie 10,5 m, šakos siekė žemę. Kiekvienais metai tuja paauga po keletą centimetrų į aukštį ir plotį. Urėdo Vaido Beinoravičiaus galvoje kirba daug minčių, kaip valstybinį mišką dar labiau pritaikyti visuomenės reikmėms, tačiau ramiai neleidžia dirbti numatoma valstybinių miškų valdymo reforma, kuri gali skaudžiai atsiliepti ir žmonių poilsiui gamtoje. Aplinkos ministerijos vadovai kone kasdien trimituoja apie priimtą sprendimą panaikinti visas 42 urėdijas ir Generalinę miškų urėdiją, o vietoj visų jų įsteigti vieną valstybės įmonę. Anot Šilutės miškų urėdo, jau tapo tradicija, kad išrinkus naują Seimą arba pasikeitus Vyriausybei, būtina vykdyti valstybinių miškų valdymo reformą. Didelio proto nereikia išardyti daugiau kaip prieš du dešimtmečius sukurtą ir ištobulintą sistemą, o vietoj jos įsteigti vieną įmonę. Lietuvos miškininkų bendruomenės atstovai siūlo nuosaikesnę valstybinių miškų valdymo pertvarką optimizuojant miškų urėdijų skaičių ir išsaugant jų ekonominį savarankiškumą. „Juk darant miškų valdymo reformą, turėtų būti aiškiai pasakyti jos tikslai. Dabar niekas nepasako, dėl ko reikia sugriauti gerai veikiančią sistemą!“ – kalbėjo Vaidas Beinoravičius. Loretos Skirbutienės nuotraukos...

V. Kučinskas bylinėjasi su Rusijos banku

Rūta Lankininkaitė, LRT TV naujienų tarnyba, www.lrt.lt Vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų, „Arvi ir KO“ grupės savininkas Vidmantas Kučinskas nuo rugsėjo bylinėjasi su Rusijos „Alfa-Banku“. Komercinis bankas Kaliningrade veikiančiai trąšų gamintojai „Arvi NPK“ paskolino maždaug 17 mln. eurų. Ginčas vyksta dėl likusių 12 milijonų. Bankas, laiku negavęs dalies įmokų, nutraukė sutartį su „Arvi“. Nuo rugsėjo neveikia ir trąšų gamykla, o, kadangi paskolas laidavo pats V. Kučinskas, areštuota 14 milijonų vertės jo turto. Verslininkas, kuris yra ir Rusijos garbės konsulas, sako, kad sklindanti informacija apie verslo grupės įsiskolinimus įvairioms įmonėms ir bendrą turto areštų sumą, siekiančią 35 milijonus eurų – netiesa. Bet tiesa, kad dviejų vertingiausių grupės įmonių „Arvi kalakutai“ ir „Lietuvos cukrus“ akcijos perleistos ofšorinei kompanijai Kipre. Bankrotų grėsmę dėl teisinių ginčų V. Kučinskas atmeta, o dėl „Arvi“ problemų kaltina vien Rusijos banką. Anot V. Kučinsko, bankui siūlyta susitarti taikiai dėl paskolos grąžinimo, tačiau bankas į bendrovės prašymus neva nekreipė dėmesio ir pradėjo bylinėjimąsi. „Alfa“ – tai stambus bankas, trečias bankas Rusijoje. Tikrai su tokiu banku yra sunku kovoti. Vienaip ar kitaip ta įmonė verta daugiau negu jų kreditinis reikalavimas, dvigubai daugiau, negu jų reikalavimas, šiandien dienai yra norinčių tą kreditorinį reikalavimą išpirkti. Mane daug kur kviečia, prašo į daug susitikimų, bet deja, aš einu teisiniu keliu, o tai jeigu bus bet koks susitarimas pasirašytas tai bus prie teismo atstovo, o ne kur kambarėlyje. Šiandien dienai yra teisminis kelias“, – sako grupės „Arvi ir Ko“ valdybos pirmininkas Vidmantas Kučinskas. „Alfa-Bankui“ atstovaujantis advokatas sako, kad tai bankas siekė su „Arvi“ įmonių grupės savininku rasti taikų susitarimą, tačiau iki šiol nesulaukia konkrečių verslininko veiksmų. 1...

„Litexpo” šį mėnesį skelbs konkursą automobilių stovėjimo aikštelėms asfaltuoti

Didžiausias Baltijos šalyse parodų ir konferencijų centras „Litexpo” šį mėnesį skelbs konkursą šalia esančioms automobilių stovėjimo aikštelėms asfaltuoti. Planuojama, kad pabaigus aikštelių sutvarkymo darbus, jose automobilių stovėjimo vietų padaugės nuo 400 iki 900. „Per metus „Litexpo“ sulaukia apie 3 tūkst. įvairių renginių dalyvių ir daugiau kaip 350 tūkst. lankytojų. Mes pritraukiame didžiausias Baltijos regiono parodas ir tarptautinius renginius, o žvyro aikštelės nėra mus tenkinanti „vizitinė kortelė”. Projektą įgyvendinus jau didžiųjų rudens parodų – „Baldai“, BAF – dalyviai bei lankytojai pajus asfaltuotų automobilių stovėjimo aikštelių privalumus“, – sako „Litexpo“ generalinis direktorius Mindaugas Rutkauskas. Jo teigimu, šiuo metu yra paskelbtas rangos darbų techninių specifikacijų projektas, o po savaitės tikimasi skelbti rangovo konkursą. „Tikimės, kad konkurso metu atrinktas rangovas 1,5 hektaro plotą išasfaltuos per vasarą. Būdami savo srities lyderiai norime užtikrinti visą paslaugų spektrą ir patogumą savo klientams. Nors vis dar išlieka neapibrėžtumas dėl planuojamo statyti tilto per Nerį, nes ir nuo jo priklauso aikštelių išdėstymas, ilgiau delsti nebegalime. Projektuosime automobilių stovėjimo aikšteles, taikydamiesi prie įvairių galimų būsimo tilto variantų“, – teigia M. Rutkauskas. „Litexpo“ konkursą laimėjęs rangovas privalės ne tik asfaltuoti aikšteles, tačiau ir sutvarkyti šaligatvių dangą, suprojektuoti apšvietimą, įrengti kritulių nuotėkų sistemą, numatyti apželdinimo sprendimus. Be to, naujosios aikštelės turės būti pritaikytos žmonių su negalia reikmėms. Planuojamos investicijos į projektą paaiškės būsimiems konkurso dalyviams pateikus komercinius pasiūlymus. Valstybei priklauso kontrolinis 98,76 proc. „Litexpo” kontrolinis akcijų paketas, kurį patikėjimo teise valdo Ūkio ministerija. Preliminariais duomenimis, „Litexpo“ pernai gavo 6,2 mln. eurų konsoliduotų pajamų ir uždirbo apie 815 tūkst. eurų grynojo konsoliduoto pelno – atitinkamai 10,3 proc. ir 22,6 proc. daugiau nei 2015 metais. „Litexpo“ vyksta parodos „Adventur”, „Resta, „Pelenė”, Vilniaus knygų mugė, „Baldai”, BAF ir kitos. Pernai „Litexpo” renginių sąrašą papildė pirmą kartą Europoje ir būtent Lietuvoje surengta specialiųjų operacijų pajėgų konferencija „Global SOF Symposium”, organizuotas aviacijos industrijos forumas „Connect”, didžiausias tarptautinis gyvybės mokslų forumas Šiaurės Europoje ir vienintelis Baltijos šalyse „Life Sciences Baltics”, žaidimų kultūros festivalis „Game On”, didžiausias regione moderniųjų technologijų renginys „Switch“.

Eesti Meedia keičia portalo 15min ir naujienų agentūros BNS Lietuva direktorių

Eesti Meedia priklausančiam žiniasklaidos verslui Lietuvoje lig šiol vadovavusio Tomo Balžeko pasitraukimas iš portalo 15min ir naujienų agentūros BNS Lietuva direktoriaus posto nepakeis šių bendrovių krypties, sako savininkas. AS Eesti Meedia generalinis direktorius Svenas Nuutmann sakė, kad kartas nuo karto neišvengiamai kyla nesutarimų dėl plėtros strategijos tarp akcininkų ir vadovų, kurių darbas iki šiol apskritai buvo pagirtinas. "Būtent taip nutiko ir su Tomu Balžeku, kurio iki šiol atliktą darbą labai vertiname, bet jo vizija dėl ateities nesutapo su AS Eesti Meedia požiūriu", - sakė S.Nuutmannas. Jis sakė, kad Eesti Meedia nori apjungti verslo Lietuvoje pagalbines veiklas labiau negu buvo iki šiol, kad taptų veiksmingesnė kaip grupė. Kita vertus, žiniasklaidos bendrovių redakcijos toliau veiks nepriklausomai, kaip ir dabar, o visi esami prekiniai ženklai bus išsaugoti. AS Eesti Meedia generalinis direktorius pabrėžė, kad pirminės įmonės vizija – toliau stiprinti portalo 15min ir BNS Lietuva padėtį Lietuvos žiniasklaidos rinkoje, vystyti tiriamąją ir laisvąją žurnalistiką, o bendrovių darbuotojams nėra jokios priežasties jaustis nesaugiems. "Abiejų bendrovių kolektyvai atliko gerą darbą vystydami kompanijas, ir AS Eesti Meedia visiškai pasiryžusi toliau eiti šiuo keliu“, - sakė S.Nuutmannas. AS Eesti Meedia netrukus pradės ieškoti naujo direktoriaus. Iki tol portalui 15min ir naujienų agentūrai BNS Lietuva vadovaus Justinas Šimkus, AS Eesti Meedia priklausančio skelbimų verslo Lietuvoje direktorius. Parengta pagal BNS spaudos centro pranešimą, www.verslaspolitika.lt

S. Skvernelis išsakė Vyriausybės lūkesčius bankų vadovams

lrt.lt Antradienį vyriausybėje ministras pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su Lietuvos bankų asociacijos nariais. Premjeras pabrėžė, jog bankinio sektoriaus indėlis į Lietuvos ekonomikos skatinimą, taip pat verslo sąlygų gerinimą, yra labai svarbus ir reikalingas. S. Skvernelio teigimu, bankai taip pat gali svariai prisidėti prie kitų strateginių vyriausybės veiklos krypčių, tokių kaip emigracijos mažinimas, kova su šešėliu ir kt. „Iš jūsų tikimės didesnio lankstumo kredituojant smulkų ir vidutinį verslą, taip pat suteikiant platesnes galimybes įsigyti būstą jaunoms šeimoms. Kitos mums svarbios sritys – atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimas, efektyvesnė ir kuo mažiau formalizuota kova su pinigų plovimu bei šešėliu“, – vardijo premjeras. Susitikime aptartos tolesnės skaitmeninės rinkos vystymo perspektyvos, infrastruktūros tobulinimas, platesnės prieigos prie dalies valstybės registrų suteikimo galimybės, taupymo politikos gairės, e-rezidento projektas, kuris leistų užsienio šalių rezidentams pasiekti Lietuvoje teikiamas paslaugas elektroniniu būdu, kitos bankų sektoriaus atstovams aktualios temos. Kalbėta ir apie daugiabučių namų modernizavimo programos tęstinumą, tam reikalingo finansavimo užtikrinimą. Ministras pirmininkas patikino, jog renovacija turi būti ir bus tęsiama, jos mastai nebus mažinami....

„Verslumo skatinimas 2014-2020“

Agnė Pikelienė, UAB "Idea Prima" Kas antra smulki ir vidutinė įmonė verslo plėtrą linkusi finansuoti vien vidiniais resursais, o imti paskolą iš kredito įstaigų šiam tikslui ryžtųsi 38 proc. įmonių. Tuo tarpu 9 proc. smulkiųjų ir vidutinių verslininkų norėtų dalyvauti pradedančiam verslui skirtoje finansavimo programoje, rodo Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) užsakymu atlikto tyrimo rezultatai. „Apklausus daugiau nei 500 smulkių ir vidutinių įmonių vadovų, paaiškėjo, kad 2016 metų gruodį startavusi finansinė priemonė „Verslumo skatinimas 2014-2020“ yra aktuali ne tik verslą kuriantiems naujokams, bet ir jau veikiančioms įmonėms. Tyrimo duomenimis, dešimtadalis smulkių verslininkų norėtų pasinaudoti pradedančio verslo finansavimo programa. Be to, ši apklausa parodė, kad priemonės „Verslumo skatinimas 2014-2020“ dalyviams teikiamų lengvatinių paskolų dydis atitinka smulkiojo ir vidutinio verslo poreikius“, – sakė LCKU projekto „Verslumo skatinimas“ vadovė Jūratė Tamošaitytė. LCKU užsakymu Rinkos tyrimų centro atliktos apklausos duomenimis, optimaliausia paskolos suma smulkiam ir vidutiniam verslui yra nuo 20 iki 50 tūkst. eurų – tokią sumą skolintųsi 18 proc. verslininkų. 15 proc. įmonių vadovų teigė, jog verslo plėtrai reikėtų nuo 50 iki 100 tūkst. eurų paskolos, o 12 proc. apsiribotų 10-20 tūkst. eurų dydžio kreditu. Pagal finansinę priemonę „Verslumo skatinimas 2014-2020“ verslo naujokai arba iki 1 metų veikiančios įmonės gali gauti iki 25 tūkst. eurų dydžio paskolas lengvatinėmis sąlygomis. Šias paskolas nuo 2016 m. gruodžio teikia 41 kredito unijų konsorciumas, kuriam atstovauja Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU). Per du mėnesius verslo naujokams ir jau veikiančioms įmonėms jau suteikta 26 paskolos, kurių bendra suma 372 tūkst. eurų. Iš viso iki 2020 m. finansavimui pagal šią priemonę skirta 24,5 mln. eurų lėšų suma. Įgyvendindamos ankstesnę priemonę „Verslumo skatinimo fondas“, finansuotą 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų lėšomis, LCKU grupei priklausančios kredito unijos per beveik 6 metus verslo naujokams ir jau veikiančioms įmonėms suteikė paskolų už 20 mln. eurų.

Itin sparčiai populiarėja apsipirkimas mobiliaisiais telefonais

UAB "VIP Viešosios informacijos partneriai", verslaspolitika.lt Apklausus pirkėjus internete iš 21 Europos valstybės paaiškėjo, kad itin sparčiai populiarėja apsipirkimas mobiliaisiais telefonais, vis daugiau žmonių perka ne savo šalies interneto parduotuvėse, o prekių pristatymo lankstumas bei grąžinimo paprastumas gali tapti viena pagrindinių naujų pirkėjų pritraukimo priemonių. „Pagal pardavėjams grąžintas prekes – Lietuva Europos pirmūnė. Nors Lietuvoje perkančiųjų internete skaičius ir jų aktyvumas dar vejasi Europos vidurkį, Lietuvos pirkėjai jau dabar Europoje išsiskiria tuo, kad dažniau nei kiti sugrąžina savo pirkinius – kas ketvirtas apklaustasis pastaruoju metu yra grąžinęs pirkinį pardavėjui. Lyginant su kaimyninėmis Baltijos valstybėmis, Lietuvos gyventojai išleidžia vidutiniškai daugiau pinigų buitinei ir virtuvės technikai ir – kiek mažiau nei kaimynai – elektronikai bei garso ir vaizdo aparatūrai“, – tyrimo rezultatus komentuoja „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius. Europiečiai nori, kad apsipirkimas internetu derėtų su jų gyvenimo būdu. Nors didžioji dalis europiečių internetu apsiperka naudodami stacionarius arba nešiojamus kompiuterius, tačiau nuolat daugėja žmonių, kurie perka naudodami išmanųjį telefoną. Tiesa, šios grupės augimą stabdo tai, kad ne visos internetinės parduotuvės pritaikytos naršymui išmaniaisiais. Peržvelgiant mokėjimo būdų įvairovę matyti, kad Vakarų Europoje virtualios piniginės (pvz., „PayPal“) tebėra populiaresnės (42 proc.) už kredito korteles (35 proc.). O štai Vengrijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje populiariausias lieka mokėjimas pristatymo metu – tai rodo, kad perkantieji internetu čia dar ne visai pasitiki elektroniniais verslais. Mėgstamiausias europiečių internetinių pirkinių atsiėmimo būdas – pristatymas į namus. Tokiu būdu pirkinius gauna net 84 proc. respondentų. Tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad respondentai mielai rinktųsi ir alternatyvias vietas, tokias kaip siuntų atsiėmimo punktai ar pašto skyriai. Pristatymo būdų įvairovė leidžia pirkėjams geriau derinti apsipirkimą internetu su savo gyvenimo būdu.Dėl tos pačios priežasties vis esmingesnis vaidmuo tenka prekių pristatymo lankstumui – didžioji dalis respondentų teigė, kad galimybė gauti pirkinį jau kitą dieną ar galimybė realiu laiku stebėti siuntos kelią bei pakeisti jos pristatymo laiką, skatina juos rinktis prekę iš parduotuvės, kuri siūlo tokią siuntų tarnybos paslaugą. Pirkėjai taip pat atsižvelgia į kurjerių tarnybos atsiųstose SMS žinutėse nurodomą pristatymo laiką, todėl pristatymo punktualumas išlieka svarbus. Aštrės kova dėl nuolatinių pirkėjų. Europoje didžiąją dalį pirkimų internetu (net 85 proc.) atlieka nuolatiniai pirkėjai, tai reiškia, kad elektroniniams verslams kaip niekad svarbu išlaikyti šią grupę. Patikimumas bei pristatymo galimybių lankstumas bus vieni pagrindinių veiksnių, kurie retai internete apsiperkančius asmenis paskatins tai daryti dažniau. Tyrimas atskleidė, kad interneto skvarba nekoreliuoja su vidutinių internetinių apsipirkimų skaičiumi, pvz., Nyderlanduose interneto ryšį turi 94 proc. gyventojų, o 44 proc. jų internetu perka ne mažiau nei kartą per mėnesį, Italijoje šis rodiklis yra 52 proc., nors interneto ryšį turi tik 66 proc. italų. Europoje internetu dažniausiai įsigyjami drabužiai, knygos, elektronika, grožio ir sveikatos prekės. Jungtinė Karalystė išsiskiria tuo, kad čia – didžiausias maisto užsakymo internetu procentas, o Vokietijoje dažniau nei kitose Europos šalyse internetu perkami vaistai. Apklausą „DPDgroup“ užsakymu atliko „Kantar TNS“. 2016 m. rugsėjo-spalio mėnesiais buvo apklausta 23,450 žmonių 21 Europos valstybėje, Lietuvoje apklausti 802 asmenys. Tyrimo metu siekta išsiaiškinti pirkėjų internete įpročius....

ES ir Kanados laisvosios prekybos susitarimas

LRT.lt ES ir Kanados laisvosios prekybos susitarimas – tai ne tik komercija ir pelnas, bet ir siekis pagerinti žmonių gyvenimą, pažymėjo Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau, ketvirtadienį kalbėdamas Europos Parlamente šio susitarimo (angl. CETA) ratifikavimo proga, rašoma pranešime spaudai. „Prekyba turi tarnauti žmonėms, – kalbėjo J. Trudeau, atsakydamas į nuogąstavimus, jog tarptautiniai susitarimai esą naudingiausi stambioms korporacijoms ir atima darbo vietas. – Daugelis žmonių nerimauja, kad dabartinė sistema naudinga tik laimingųjų grupelei. Ir šis nerimas pagrįstas. Jį galime išsklaidyti tik užtikrindami, kad naudą pajus kiekvienas. CETA kaip tik tai ir užtikrina.“ „CETA – tai ne tik komercija ir pelnas. Ja siekiama pagerinti žmonių gyvenimą. Tai – veiksmų planas siekiant užtikrinti atsakingą ekonominį bendradarbiavimą tarp šalių“, – tęsė Kanados premjeras. Jis pridūrė, jog šis susitarimas palengvins darbo vietų kūrimą, o kartu užtikrins aukštus aplinkosaugos ir maisto saugos standartus. J. Trudeau kalbėjo: „Laisva ir sąžininga prekyba leis pagerinti mūsų piliečių gyvenimą ir sukurti daugiau darbo vietų. Gamintojai galės išplėsti savo produkcijos aprėptį pasaulyje, išplėsti rinkos dalį ir sėkmingai konkuruoti su geriausiais pasaulyje rinkos žaidėjais. O tai reiškia, kad žmonės, dirbantys paslaugų sektoriuose, pavyzdžiui, inžinerijos, architektūros ir informacinių technologijų srityse, turės daugiau nuspėjamumo ir skaidrumo bendraudami su tarptautiniais klientais.“ „Jeigu mums pavyks, CETA taps pavyzdžiu kitiems susitarimams. O jeigu nepavyks, ši sutartis gali tapti viena paskutiniųjų“, – pažymėjo J. Trudeau. Jis gyrė ES ir Kanados santykius kaip „natūralius ir pagrįstus bendrumu“ bei ragino imtis vadovavimo tarptautinei ekonomikai ir „nebūti vien tik priklausomiems nuo jos kaprizų“. „Europos Sąjunga yra nuostabus pasiekimas ir beprecedentis taikaus sambūvio pavyzdys. Jūs esate esminis veikėjas siekiant įveikti iššūkius, su kuriais susiduria tarptautinė bendruomenė. Stipri ES naudinga visam pasauliui“, – baigdamas pažymėjo Kanados premjeras. EP nuotr.

B. Markauskas: Lietuva pasiryžusi aktyviai derėtis dėl palankesnių sąlygų

Briuselyje žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir viceministras Rolandas Taraškevičius susitiko su Europos Komisijos (EK) žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaru Filu Hoganu (Phil Hogan) iš pirmų lūpų išgirsti, kokia yra komisaro vizija dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities po 2020 metų. Susitikimo metu buvo pristatyta pati naujausia informaciją apie situaciją Lietuvos pieno ir kiaulienos sektoriuje bei aptartos žemės ūkio produktų eksporto skatinimo galimybės. Vasario pradžioje EK paskelbė 3 mėnesius truksiančias viešąsias konsultacijas dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities po 2020 m. „Nesu radikalių pokyčių šalininkas, bet akivaizdu, kad tam tikrus dabartinės politikos elementus būtina pritaikyti prie naujos aplinkos reikalavimų ir iššūkių. Įvertinę BŽŪP įgyvendinimo patirtį, krizės metu išmoktas pamokas, turime siekti BŽŪP modernizavimo“, – pokalbyje su komisaru sakė B. Markauskas, pabrėždamas pakankamo finansavimo ir didesnio dėmesio smulkiems ūkininkams svarbą. P. Hoganas patikino, kad BŽŪP supaprastinimas išlieka vienu svarbiausių EK darbotvarkės klausimų tiek šiuo laikotarpiu, tiek po 2020 m. Ministras padėkojo komisarui už pradėtas viešąsias konsultacijas dėl BŽŪP ateities. „Aš pats esu ūkininkas, puikiai suprantu žemdirbių problemas ir lūkesčius, todėl visuose susitikimuose su jais raginu būti aktyviais ir dalyvauti šiose konsultacijose“, – sakė B. Markauskas. Komisaras tokią iniciatyvą įvertino labai teigiamai. Pasak jo, EK labai svarbu išgirsti visų žmonių nuomonę. Lietuvos žemės ūkio ministras įsitikinęs, kad naująjį etapą po 2020 m. turėtume pradėti turėdami vienodas sąlygas ir galimybes. „Labai aktualus klausimas dėl lygių konkurencinių sąlygų visų valstybių narių ūkininkams užtikrinimo tiesioginės paramos srityje. Būtina stiprinti ūkininkų derybines galias, tobulinti rinkos reguliavimo priemones“, – situaciją apibūdino B. Markauskas. Lietuvai, kaip ir visai ES, labai aktualus ir geresnis maisto tiekimo grandinės funkcionavimas, smulkių ir vidutinių šeimos ūkių plėtra. „Taip, mes turime saugų maistą, bet maistas turi būti ir sveikas. Tokį maistą propaguoti yra labai svarbu“, – sakė ministras, kartu pabrėždamas europinio reguliavimo svarbą maisto tiekimo grandinėje. Lietuva matė, kas atsitiko pieno krizės metu, todėl yra įsitikinusi, kaip svarbu turėti efektyvius ir veikiančius rizikos valdymo instrumentus. Jiems ateityje turi būti skirtas labai didelis dėmesys. Ministrui susirūpinimą kelia ir silpna kooperacija Lietuvoje, tad, jo nuomone, ateities politikoje tam taip pat turėtų būti kreipiamas išskirtinis dėmesys. Komisaras pasakė, kad jis supranta Lietuvos nerimą dėl nesąžiningų veiksmų maisto grandinėje. „Mes ėmėmės iniciatyvos – ieškome priemonių, kurios galėtų situaciją šioje grandinėje pagerinti. Analizuojame ir Lietuvos patirtį, ji mums tikrai svarbi“, – pabrėžė komisaras F. Hoganas, visada rodantis dėmesį mažų valstybių problemoms. Susitikimo metu kalbai pasisukus apie pieno sektorių, B. Markauskas pasidžiaugė, kad situacija pastaraisiais mėnesiais gerėja, pieno supirkimo kaina Lietuvoje auga. Tačiau mūsų šalis yra labai priklausoma nuo situacijos pasaulinėje pieno rinkoje, todėl vis dar išlieka kainų svyravimo grėsmė. Ministras B. Markauskas padėkojo komisarui už Lietuvai skirtas lėšas situacijai rinkose stabilizuoti ir pabrėžė, kad tikisi komisaro dėmesio ir ateityje, jeigu situacija pablogėtų. Savo ruožtu komisaras pasidžiaugė Lietuva, kad ji greitai ir efektyviai pasinaudojo ES parama pieno sektoriui. Tačiau Lietuvoje ypatingo dėmesio reikalauja ne tik pieno, bet ir kiaulienos sektorius. Šis klausimas taip pat buvo aptartas susitikimo Briuselyje metu. Pasak komisaro, tai gerai jam žinomas klausimas, o situacija įdėmiai analizuojama. Lietuvos žemės ir maisto ūkiui vis labiau integruojantis į pasaulines rinkas, eksporto rinkų atvėrimo klausimai tampa ypač svarbūs šalies verslininkams. B. Markauskas padėkojo komisarui už pastangas plėtoti eksporto rinkas, o šis savo ruožtu pagyrė Lietuvą už akivaizdžiai matomą aktyvią iniciatyvą pačiai ieškoti naujų rinkų. Nors vizito Briuselyje metu ministro B. Markausko darbotvarkė buvo sustyguota minučių tikslumu, tačiau jis spėjo susitikti ir su EK Sveikatos ir maisto saugos komisaru Vyteniu Andriukaičiu. Su Lietuvos atstovu EK buvo aptarti aktualūs ES darbotvarkės klausimai, augalų ir gyvūnų ligų (įskaitant afrikinį kiaulių marą), augalų apsaugos priemonių naudojimo ir kiti klausimai. Ministras taip davė interviu įtakingam savaitraščiui „Politico“, su kurio žurnalistu kalbėjo apie BŽŪP ateitį, vienodas konkurencijos sąlygas ES ūkininkams, aptarė rizikos valdymo instrumentus, situaciją pieno sektoriuje. zum.lt, verslaspolitika.lt inf.

„Statoil“ tinklas į plėtrą Lietuvoje investuoja daugiau nei 10 mln. eurų

Džolita Adomkienė Kanados kapitalo bendrovės „Circle K Lietuva“ valdomas degalinių tinklas „Statoil“ šiemet planuoja plėtros šuolį ir 10 mln. eurų viršijančias investicijas. Tinklo ambicija – per 2017 m. pasipildyti 8-iomis degalinėmis, kurios tinklą išplėstų iki 86-ių viso aptarnavimo ir automatinių degalinių. Konkurencijos tarybai bendrovė šiuo metu yra pateikusi prašymą leisti koncentraciją, įsigyjant tris įmonės „Apsaga“ degalines Vilniuje, Kaune ir Alytuje. „Plėtra yra prioritetinis mūsų tikslas. Turime aiškią strategiją, kaip auginti degalinių tinklą ir pasiryžimą neaukoti kokybės, jai skiriant dar daugiau dėmesio. Didžiausia mūsų ambicija – tapti patikimiausia, kokybiškiausia ir draugiškiausia vieta greitam apsipirkimui. Siekdami subalansuoto, į klientų patogumą orientuoto augimo, šiemet investuosime ne tik į naujas degalines, bet ir į inovatyvius sprendimus, naujus produktus bei savo darbuotojus. Didžiausias noras, kad klientų laikas, skirtas mums, atneštų tik geras emocijas“, – sako „Circle K Lietuva“ generalinis direktorius Skirmantas Mačiukas. Jo teigimu, „Circle K Lietuva“ valdomo degalinių tinklo plėtra bus finansuojama nuosavomis lėšomis. Degalinių tinklo operatorė po vieną naują degalinę planuoja pastatyti prie Garliavos (Kauno r.), Mažeikiuose ir šalia Vilniaus šiaurinio aplinkkelio, Šakiuose veikiančiai degalinei suteikti franšizę, o likusias keturias – rekonstruoti iš esmės. Iš pastarųjų trys šiuo metu priklauso „Apsagai“, viena šiemet sausį įsigyta Jonavoje. Šiais metais dalyje „Statoil“ degalinių bus galima įsigyti ir vietoje ruošiamus šviežius sumuštinius, šviežiai spaustas apelsinų sultis, glotnučius (angl. smoothies). Visiškai nauja, Lietuvoje dar netaikoma koncepcija bus įdiegta naujai statomoje bei kovo mėnesio pradžioje A5 kelio (Marijampolė-Kaunas) 46-ąjame kilomentre prie Garliavos atsidarysiančioje degalinėje, kurioje bus pristatytas išplėstas karšto maisto meniu. Įgyvendinus suplanuotą plėtrą, „Circle K Lietuva“ priklausys 74 visapusio aptarnavimo ir 12 automatinių degalinių 1-2-3....

Mums reikia ne vilties. Mums reikia bendro sutarimo

Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Pastaraisiais metais pasaulis tapo dar didesnių iššūkių lauku. Prie balsadėžių atėję britai ir amerikiečiai išjudino nusistovėjusią politinę tvarką, Europoje vis labiau stiprėja populistinės partijos, nepavyksta rasti susitarimo ne tik dėl pabėgėlių krizės išsprendimo, bet ir ekonomikos skatinimo. Nors atrodo, kad tai vyksta toli nuo mūsų, tačiau neapsigaukime – tai neišvengiamai kelia iššūkius mūsų mažai ir atvirai ekonomikai, kurios augimui atsiliepia kiekvienas ryškesnis politinis ir ekonominis poslinkis Europoje ar pasaulyje. Nors tarptautinių reitingų lentelėse užimame vis geresnes pozicijas, tačiau mums neužtenka tiesiog augti. Mums gali būti pragaištingas ir per lėtas progresas. Dažnai vis dar ignoruojame faktą, kad kapitalas ir technologijos jau nebeturi sienų, o mūsų globaliai mąstančiai jaunajai kartai jokios sienos nebeegzistuoja. Ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste, skaitmenizuojant savo ekonomikas, jokia valstybė nebeturi pranašumų – jau netolimoje ateityje laimės tie, kurie supras, kad ryžtas ir greitis yra svarbiausi konkurencinėje kovoje. Vyksta nuožmios lenktynės laike, todėl vienintelis kelias šiandien yra ne apgaudinėti save ir aplinkinius, skelbiant ausiai mielus geresnio gyvenimo receptus, o susitelkti ties svarbiais darbais ir kuo greičiau pradėti kartu dirbti. Mūsų BVP augimas Europos kontekste neišsaugojo norimo tempo – iškritome iš greičiausiai augančių šalių dešimtuko. Pats savaime šis faktas nebūtų toks neigiamas, tačiau nepakankamai augant ekonomikai darbo našumas vis labiau atsilieka nuo kylančių algų, kurios aukštyn stiebiasi pirmiausia dėl demografinio spaudimo. Darbo našumui neaugant taip greitai kaip darbo užmokesčiui, didėja darbo užmokesčio sąnaudų dalis, tenkanti produkcijos vienetui. Taigi neaugantis produktyvumas jau netolimoje ateityje gali neigiamai paveikti verslo konkurencingumą, kas reikštų itin letargišką eksporto užsakymų plėtrą. Lietuvos ekonomika yra labai arti savo potencialo ir, siekiant paspartinti ekonomikos plėtrą, reikia įjungti „aukštesnę pavarą“, t.y. geriau įgyvendinti struktūrines reformas, užtikrinti darbo jėgos ir investicijų pritraukimą, mokestinės aplinkos gerinimą ir biurokratijos mažinimą. Turime labai puikių tiesioginių užsienio investicijų pavyzdžių, bet bendra situacija nėra labai optimistinė. Bankai stebi, kaip užsienio kapitalo įmonės, kurios Lietuvoje investavo ir daug metų palikdavo čia kapitalą bei reinvestuodavo lėšas, nuo 2016 m. po truputį atitraukia kapitalą iš Lietuvos. Bandymai į Lietuvą prisivilioti Teslos „Gigafactory“ statybas yra puikus pavyzdys kovos, kuri dėl investicijų kasdien vyksta visame pasaulyje. Milijardines šios įmonės investicijas atsives ta šalis, kuri turės puikią verslo aplinką, stabilią mokesčių sistemą ir mokės prisivilioti talentus. Kad pasaulis yra globalus, supranta ne tik geresnio gyvenimo svetur ieškantys emigrantai, bet ir verslininkai – lietuviai gamyklas stato jau ne tik pigiose šalyse, bet ir Amerikoje, o tokį pasirinkimą pirmiausia lemia verslo plėtrai kuriama palanki aplinka. Būdama maža globali šalis Lietuva konkuruoja pirmiausia savo patrauklia verslo aplinka ir gabiais žmonėmis. Pagrindinis iššūkis – demografija Kai kuriuos sprendimus galima priimti greitai, bet mūsų ateitis labiausiai priklauso nuo šalies demografijos problemų išsprendimo, o čia lengvų ir greitų išeičių nėra. Pernai emigracijos srautai vėl smarkiai augo. Po aštuonerių metų – 2025 m. – mūsų gali būti jau tik 2,5 mln. Prieš Nepriklausomybės atkūrimą Lietuvoje gimdavo apie 59 tūkst. kūdikių kasmet, o dabar šis skaičius sumenkęs iki 31 tūkst. per metus. Įvertinus gimstamumo rodiklius, užaugusi dabartinė karta turės beveik dvigubai mažiau vaikų. Ką tai rodo? Kad mes traukiamės ir kad mūsų gyventojų mažės daug sparčiau nei manome. Turime pripažinti faktą, kad Lietuva taip pat sparčiai sensta: jei 2006 metais vidutinis lietuvio amžius buvo 38 metai, tai šiandien – jau 43 metai. Matydami šias tendencijas, galime prognozuoti, kad 2030 metais Lietuva pasieks maždaug 50 metų vidutinį amžių. Darbo rinkai – tai didžiausias iššūkis, nes tai paveiks mūsų įmones, mūsų valstybės gyvavimą. Visuomenei sparčiai senstant, sveikatos priežiūrai ir socialinės apsaugos sistemai reikės vis daugiau pinigų, kuriuos turėtų uždirbti šiuo metu vis mažėjančios jaunimo gretos. Mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui, mes turėsime išlaikyti ne tik augančias senjorų gretas, bet ir visą infrastruktūrą: kelius, pastatus, kuriuos šiandien statome neskaičiuodami, kokia našta jie taps biudžetui ir mokesčių mokėtojams jau visai greitai. Norint spręsti šiuos klausimus, lengvų vaistų nėra. Aiškių ir konkrečių planų, kaip susigrąžinti emigrantus, taip pat kol kas neturime. Todėl labai svarbu galvoti apie paramą jaunoms šeimoms, kai matome, jog Lenkijoje parama šeimoms, auginančioms vaikus, jau davė vaisių. Bet to negana... Patogu ar nepatogu tai būtų, bet turime kalbėti apie žmonių pritraukimą iš kitų šalių. Šiandien tai yra neišvengiamybė. Jei norime iki 2025 metų išlaikyti balansą, turime kasmet įsileisti apie 20 tūkst. žmonių. Uždaro būdo lietuviui tai skamba bauginančiai, bet svarbu jau dabar garsiai galvoti ir atvirai diskutuoti, kaip tai padaryti. Darbai – efektyviau už viltį Per krizę visas verslas persitvarkė, optimizavo savo veiklą, o eksporto apimtys jau daugiau nei 50 proc. viršija 2008 m. lygį. Tačiau pažiūrėkime į valstybę – per beveik 10 pastarųjų metų nei ji sumažino žmonių skaičiaus viešajame sektoriuje, nei sutvarkė biurokratinius ir mokestinius dalykus. Mes turime įsisenėjusią struktūrinių pertvarkų nevykdymo ligą, tačiau noriu tikėti, kad ši Vyriausybė ir Seimas, turėdami tokį stiprų rinkėjų pasitikėjimą, iš esmės užsiims tuo, ko labiausiai reikia, – prognozuojamumo kūrimu, investicinės aplinkos tvarkymu, kad turėtume tikėjimą, jog Lietuvoje galima gyventi ir dirbti, nes kartais atrodo, kad tokio tikėjimo jau nebeturi net mūsų vaikai. Noriu tikėti, kad pagaliau mūsų politikai susivoks, kad nepasitikėjimo verslu gaida tikrai nepaskatins valstybei ypač svarbaus viešojo sektoriaus bendradarbiavimo su verslu. Verslas kuria darbo vietas, moka mokesčius ir sukuria didžiausią BVP dalį, iš ko, beje, yra išlaikomas ir viešasis sektorius. Bet mūsų politikai kuo toliau, tuo intensyviau Lietuvos verslui klijuoja vergvaldžių, oligarchų ir socialiai neatsakingo verslo etiketes. Vyriausybė savo programoje labai aiškiai nubrėžė takoskyrą tarp valstybės ir verslo, Seimo valdyboje jau svarstoma idėja apriboti asocijuotų struktūrų atstovų galimybes lankytis parlamente. Matyt, įsivedame naujas unikalias lietuviškas tradicijas, nes kitose valstybėse politikai sieja verslo interesus su valstybės interesais ir pripažįsta bei vertina verslo darbą bei indėlį į kuriamą bendrą gėrį. Per sienas kiaurai juda kapitalas, žmonės, technologijos. Ir tos valstybės, kurios sugeba sukurti geriausią aplinką šiems trims komponentams, – laimi. Deja, bet Lietuva vis dar nėra lyderių tarpe, nes negali pasiūlyti nei norvegiško atlyginimo, nei to, kas svarbiausia – vienas kito supratimo, kurį per pastaruosius 27 metus kažkur išbarstėme ir pametėme. Kurdami valstybę, matematiškai žiūrėdami į BVP kūrimą ir atlyginimus, mes pametėme tai, dėl ko atkurdami Nepriklausomybę čia norėjome gyventi ir kurti. Pabandysiu dar kartą pakartoti – mums reikia ne vilties. Mums reikia bendro sutarimo, kaip mes galime auginti Lietuvą, ir NORO dirbti visiems kartu.  

Girininko nuomonė dėl miškų urėdijų naikinimo

Stasys Gliaudys, Vainagių g-jos girininkas, lzinios.lt Siūlome girininko Stasio Gliaudžio atsiųstą nuomonę apie daug šurmulio sukėlusį urėdijų naikinimo klausimą. (Kalba netaisyta). „Delfi“ žinių portalas neseniai paskelbė: „Panaikinus urėdijas tikimasi padidinti miškininkų atlyginimus.“ Šio sakinio mintis pribloškia: panaikinus miškininkus tikimasi padidinti miškininkų atlyginimus. Urėdija – tai kokios 5–8 girininkijos ir centras. Vidutiniškai vienos urėdijos prižiūrimi miškai išsidėstę daugiau kaip vienos savivaldybės teritorijoje. (Lietuvoje urėdijų 42, o savivaldybių 60.) Eiliniams miškininkams jau senai atlyginimus galėjo kelti. Ką tai turi bendro su urėdijų naikinimu? Tai žmonių supriešinimo politika: skaldyk ir valdyk. „Miškų urėdijose dirba apie 3800 žmonių. Pridėjus Generalinę urėdiją ir Miškotvarkos institutą reforma paliestų apie 4000 žmonių. Pagal aplinkos ministro viziją centralizuotoje įmonėje vienas darbuotojas, įskaitant administraciją, aptarnautų 1000 ha. Valstybinės reikšmės miškai užima 1018 tūkst. ha. (...) Vadinasi 3 iš 4 miškininkų netektų darbo. „ (LMPF valdybos 2017–01–25 kreipimasis.) Daug skaitytojų tokiai likvidavimo politikai pritaria. Jiems atrodo, kad miškai beatodairiškai kertami, mediena grobstoma, o valstybė ir jos eiliniai piliečiai iš to neturi jokios naudos. Kaip senas miškininkas ir savo šalies patriotas negaliu neišsakyti savo nuomonės. Visų pirma, mokesčiais galima apkrauti taip, kad jokia veikla nebus pelninga. Panašiai atsitiko su urėdijomis, kurios per metus valstybei uždirba milijonus, o pačios dažnai balansuoja ant pelningumo ribos. „Visi miškų urėdijų mokesčiai 2016 m. sudarė 64 mln. Eur arba beveik 41 procentą nuo visų gautų pajamų.“ (GMU informacija 2017–01–23.) Antra, pagal atliekamų darbų apimtis ir valdomo turto vertę (vien medienos požiūriu) turėtų būti atskira Miškų ministerija. Deja, miškininkai savęs vertą poziciją kažkaip prarado ir jau daug metų yra „našlaičiai“ kitų ministerijų „šeimose“. Manau, jog kartu su urėdijų likvidavimu spręsis ir Lietuvos miškų likimas. Kur garantija, kad mūsų ponai, panaikinę urėdijas – nepanaikins ir girininkijų? Yra daug norinčių valdyti milijardinius Lietuvos miškų turtus ir šiandieniniai miškininkai jiems matyt didžiausia kliūtis. Urėdijų miškus ir kitą jų turtą paveldės viena įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. To įteisinimui iš anksto (2017–01–02) paruoštas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pakeitimo projektas. Jis bus svarstomas LR seimo pavasario sesijoje, bet gal ir anksčiau. O kodėl Lietuvoje nepalikus vieną bažnyčią, vieną teatrą, vieną ligoninę..? Urėdijos buvo ir Smetonos laikais, ir „prie rusų“, tik vadinosi miškų ūkiais. Iškirtę neatsodinkime miškų, nesirūpinkime jaunuolynų priežiūra (ugdymu), neremontuokime miško kelių, nesausinkime užmirkusių medynų, nesaugokime nuo gaisrų... ir turėsime daug, daug pinigų. Gal būt tai ir yra pagrindinis naujos valdžios tikslas, o ne Lietuvos žmonės ir miškai? Pabandysiu išvardyti funkcijas, kurias šiandien urėdijos girininkijoms talkina arba centralizuotai atlieka urėdijos centras (sąlyginai pavadinkime „kontoros darbuotojai“). Žinoma, savos (Šiaulių) miškų urėdijos pavyzdžiu. 1) Išmatuoja pagrindinio naudojimo biržes (kertamus brandžius medynus plynai bei neplynai) ir paruošia jų planinę medžiagą. 2) Organizuoja pagrindinio naudojimo kirtimus. Plynus kirtimus atlieka urėdijos kirtimo mašina. 3) Organizuoja medienos ir biokuro ištraukimą. 4) Per elektroninę prekybos mediena sistemą rengia miško produkcijos aukcionus. 5) Priima ir išlaiduoja pagamintą medieną. Tai įtemptas ir atsakingas kasdieninis darbas. Nenorėčiau grįžti į tuos laikus, kai sortimentus pajamuodavo ir parduodavo girininkija, šiandien tai atlieka jauna centro brokerių komanda. 6) Centralizuotai vykdo kirtaviečių paruošimą miško sodinimui. 7) Pagal girininkijų pateiktus skaičiavimus pristato sodmenis – belieka juos pasodinti. Žodžiu, rūpinasi sodinamosios medžiagos išauginimu – nuo sėklinių plantacijų kūrimo ir sėklų rinkimo. Beje, girininkijoje kasmet maždaug po hektarą už dyka apsodina centro talkininkai. 8) Atlieka naujų kelių tiesimą, senų kelių priežiūrą ir remontą, sausinimo tinklo plėtrą ir palaikymą. 9) Rengia viešuosius pirkimus. Girininkams nebereikia sukti galvos, kiek už atliktus darbus rangovams sumokėti. 10) Nustato girininkijų darbų apimtis (užduotis). 11) Kontroliuoja girininkijoje atliekamų darbų terminus ir kokybę. 12) Vykdo miško bei jo produkcijos apsaugą po darbo, švenčių dienomis ir savaitgaliais. 13) Organizuoja komercines medžiokles, gaisrų gesinimą. 14) Atstovauja valstybės interesus įvairiose bylose. 15) Moko jaunus specialistus, rūpinasi jų pamaina ir išsilavinimu. 16) O kur dar aibė buhalterinių dalykų: atlyginimai, atostoginiai, tabeliai, stažas, atsiskaitymai, skolininkai, pirkimai, pajamavimai ir nurašymai... Jau metai laiko, kai biržes rėžiu ir su išmaniuoju telefonu. Programą įkėlė ir apmokė Šiaulių m. urėdijos miškotvarkos inžinierius Kęstutis Jurgaitis (centro darbuotojas). O ką tuomet veikia girininkas? Iš tiesų jau nėra nei eigulio, nei pono girininko senąją (stereotipine) prasme. Šiandien „stovėdami prie miško darbų konvejerio“ 2 – 3 girininkijos žmonės atlieka tik dalį funkcijų: nebeaugina medelių miško sodinimui, nepriima ir neparduoda pagamintos miško produkcijos... nebėra eiguvų. O kažkada viską daręs girininkas tapo eiliniu biržių rėžėju. Man atrodo, kad žmonės užsimoję daryti revoliuciją, nepastebėjo, jog svarbiausios permainos jau įvyko. Šiandien girininkijos ir centras nėra du atskiri urėdijos padaliniai, dubliuojantys tas pačias funkcijas. Tai per ilgą laiką (pvz., Šiaulių miškų urėdijai 96 metai) suformuotas vientisas ir gerai suderintas mechanizmas. Jeigu laikrodį, esantį Šiauliuose padalinsime į dvi dalis ir vieną jo dalį iškelsime kažkur į Kauną – nesuprantu, kaip laikrodis veiks..? Dažnai eskaluojamas neigiamas urėdų įvaizdis. Šie vyrai ir viena moteris (Aurelija Jočienė, prieš keletą metų laimėjusiai konkursą) užima tikrai atsakingas pareigas, važinėja gerais automobiliais ir gauna nemažus atlyginimus. Bet jeigu mes pasirinkome kapitalizmo kelią, kuriame nėra lygiavos, tai toks vaizdas neturėtų piktinti. Nebent besipiktinantys užmiršo, kad jau nebegyvena socializme. Aukštas pareigas užimantys miškininkai tai pasiekia per mokslą ir atsakingai atliekamą ankstesnį (dažniausiai girininko) darbą. Sako, jog žmogų labiausiai gadina valdžia ir pinigai. Todėl jiems užėmus urėdo pareigas tenka išlaikyti dar ne vieną išbandymą. Galbūt ne visi juos garbingai pakelia... juk iš prigimties žmogus – silpnas ir nuodėmingas. Tačiau siūlau ne pavydėti, o siekti analogiškų tikslų. Galimybė savo protu ir darbu padaryti karjerą – pagrindinė (pamatinė) laisvos šalies ir laisvo piliečio vertybė. Sako, jog blogas tas kareivis, kuris nenori tapti generolu. Pernai daug patyrusių girininkų dalyvavo konkursuose ir berods dešimt jų tapo urėdais (palyginimui pulkininkais). Logiška, kad vienas iš visų urėdų turėtų tapti generolu, kaip vienas iš kardinolų (jų pačių išrinktas) tampa popiežiumi. Kas žiūrėdamas žmonėms tiesai į akis galėtų paaiškinti, kodėl Lietuvoje miškininkų pareigybinė piramidė jau kuris laikas paliekama be apatinių pakopų renkamos viršūnės? Jeigu Lietuva tikrai demokratinė valstybė, tai demokratinė atranka turi vykti iki galo. Ar yra labiau tikintis už Romos popiežių ir labiau suprantantis miškų problemas už tą, kuris dirbo ir girininku, ir urėdu? Ar gali mūšį laimėti statytinis generolas nepažįstantis savo armijos? Dirbančių miškų ūkyje simbolinė piramidė prasideda nuo darbininkų. Virš jų yra girininkijų specialistų korpusas, dar aukščiau – girininkų ir centro inžinierių pakopos. Netoli viršūnės urėdų laiptinė... Piramidės principu funkcionuoja valstybės (valdomos tiek demokratiškai, tiek autokratiškai) ir visas gyvasis pasaulis. Kuo paprastesnės gyvybės formos tuo jų yra daugiau, o viršūnėje – žmogus. Atėjo žinia, kad visiems miškų darbuotojams, nuo valytojos iki generalinio urėdo, bus įteikti atleidimo lapeliai. Kažkas užsimojo dabartinę miškininkų piramidę išardyti ir statyti naują. „Įdomiausia“, kad pilkieji kardinolai (kitaip jų nepavadinsi) planuoja savo piramidę lipdyti nuo viršaus. Pabandykite pradėti statyti namą nuo stogo? Tai jums niekada nepavyks. Tai prieštarauja gamtos dėsniams, sveikam protui ir demokratijai. Ne mus turi rinktis būsimieji miškų „valdovai“ – o mes juos. Raginu visus Lietuvos miškininkus kelti Miškų ministerijos atstatymo klausymą ir demokratiniais principais išsirikti vadovą, gebantį apginti Lietuvos miškus ir juose dirbančius žmones. Aplinkos ministrai visada turės aibę problemų ir be specifinių miškininkystės reikalų. Žmogus pasodina medį, o Dievas jam moka didelius procentus. Siūlau vyriausybei daugiau investuoti į miškus, nepamatuotomis reformomis neprarasti gerų specialistų, o jų potencialą išnaudoti naudingiems tikslams: didinti miškų plotus, jų produktyvumą ir gamtinę įvairovę. Žmonės – mūsų didžiausias turtas, jų pinigais nepakeisi. Griovimui proto nereikia, atstatyti bus žymiai sunkiau.  

V. Savukynas. Vargas dėl įvaizdžio

V. Savukynas,lrt.lt Nesiseka mums su turizmu, nesiseka mums su turizmo populiarinimu Lietuvoje ir nesiseka mums su mūsų įvaizdžio kūrimu. Kartais atrodo, kad jei Lietuvoje nebūtų už turizmą atsakingų valstybinių įstaigų, tai turistų būtų daugiau. Kaip galima sugalvoti šūkį „Tikra yra gražu“, tačiau dėti nuotraukas, kurios su Lietuva niekaip nesusijusios. Juk tai prieštarauja pačiai koncepcijai, ją griauna. Projekto vykdytojai sako, kad svarbu emocija. Emocija yra svarbu, bet nusivylimas, paaiškėjus, kad tai buvo netikra, bus stipresnis. Deja, tokį projektą finansavo Turizmo departamentas. Apie neregėtą dalyką, kad šalies oficiali institucija, kviesdama atvykti į Lietuvą, deda kitų kraštų nuotraukas, parašė ir BBC. Taip buvo atkreiptas pasaulinės žiniasklaidos dėmesys. Ir ar supranta Turizmo departamento darbuotojai, kokią žalą Lietuvai padarė? Ši informacija apie tai, kad Lietuva save pristatydama naudoja kitų šalių nuotraukas, išliks internete. Žmogus, kuris susidomės, kad gal būtų įdomu aplankyti Lietuvą, tikrai paieškos informacijos internete. Ir atras tokį dalyką. Tada jam iškils klausimas: kaip žinoti, ar tikrai apie Lietuvą pateikiama informacija yra teisinga? Kaip tikėti tuo, kas parašyta apie Lietuvą? Gal geriau tuomet važiuoti į Slovakiją. Arba Čekiją. Norėta padaryti gerą darbą, tačiau iš tiesų padaryta didelė žala. Mums labai svarbu pristatyti savo šalį pasauliui. Koks gi tas įvaizdis? Pirmiausiai mes turime suprasti, kad niekada nebus sėkmingas joks įvaizdis, jei nežinosime, kas mes patys esame ir kas mums svarbu. Čia aš kalbu apie tapatybę. Ar esame sutarę, kas mums – lietuviams – yra svarbu ir reikšminga. Buvo pasiūlyta „Drąsios Lietuvos“ koncepcija. Akivaizdu, kad ji buvo skirta ne tiek į išorę, kiek telkti mus viduje. Tačiau ši koncepcija buvo sudraskyta į gabalėlius, na, daugelis lietuvių nenorėjo būti drąsūs. Nauja koncepcija nebuvo tokia drąsi, pasirinktas labai bendras šūkis „Tikra yra gražu“. Tai tinka visiems ir apie viską. Tik netinka vienu atveju – jei nuotraukomis klaidini potencialius turistus. Taip, žmonėms patinka gražūs paveiksliukai. Tačiau gražių nuotraukų galima padaryti bet kuriame pasaulio kampelyje. Mūsų planeta yra graži. Na, tik mes, žmonės, ją subjaurojame. Turizmo departamentas nuėjo pačiu lengviausiu keliu – tradiciniu ir banaliu. Iš tiesų reikia eiti kitu – reikia atrasti mūsų išskirtinumą ir tai parodyti pasauliui. Niekam neįdomu nuvykti ir pamatyti dar vieną eilinį ežerą, tegu ir gražų. Ar apžvalgos bokštą. Reikia jau šiek tiek daugiau nei vien gražių nuotraukyčių. Turizmo srityje dirbantys asmenys privalo kardinaliai pakeisti savo mąstyseną, jei norime pasiekti proveržio šiame bare....

Kuo Frexit skirtųsi nuo Brexit, arba kodėl galime laukti augančio nerimo Europos finansų rinkose.

Povilas Stankevičius, analitikas Prancūzijos prezidento rinkimuose kandidatuojančios Marine Le Pen ekonominė politika gąsdina investuotojus. Politikė teigia, jog jai nugalėjus, Prancūzija paliktų euro zoną, o didžiulė valstybės skola būtų perdenominuota iš eurų į naujuosius frankus. Toks įvykis rinkų požiūriu būtų didžiausio mąsto pasaulyje valstybės skolos įsipareigojimų neįvykdymas, o ECB nuomone, Frexit šalyje sukeltų didelę ekonominę krizę ir skurdą. Analogiškai, prieš Brexit rinkos dalyviai taip pat tikėjosi staigios, iš kart po referendumo prasidėsiančios, krizės Jungtinėje Karalystėje, kuri kol kas neįvyko. Vis dėlto, Le Pen užmojų įvykdymas galėtų sukelti staigų ir skaudų šoką Prancūzijos ekonomikai. Centrinio banko veiksmai ir nuvertėjęs svaras trumpam laikui apsaugojo JK ekonomiką nuo neigiamo Brexit poveikio. Po referendumo rezultatų, Anglijos centrinis bankas nukirto palūkanų normas, taip prilaikydamas šalies ekonomiką nuo staigaus nuosmukio. Taip pat, nukritęs svaro kursas pagerino JK eksportuotojų padėtį: šalies eksportuojamos prekės atpigo ir tapo konkurencingesnės tarptautinėse rinkose. Deja, nors po Brexit prognozuota krizė vis dar neįvyko, o JK ekonomikos augimas antroje metų pusėje net paspartėjo, šalies gyventojai jau pradeda jausti neigiamą referendumo poveikį. Dėl atpigusio svaro šalyje pabrango importuojamos prekės ir ženkliai pakilo infliacija. Taip pat, sunkiojo Brexit atveju, prekyba tarp JK ir ES suprastės ir mažins šalies augimą. Todėl nors JK išvengė staigaus ekonomikos nuosmukio, neigiami Brexit efektai ateityje tik didės. Marine Le Pen žada, jog būdama Prancūzijos prezidente inicijuos šalies išstojimą iš euro zonos. Taip pat Le Pen žada perdenominuoti Prancūzijos valstybinę skolą. Tokiu atveju šaliai būtų lengviau atiduoti skolas, o užsienio investuotojai patirtų didžiulius nuostolius: naujai išleistas Prancūzijos piniginis vienetas greitai nuvertėtų euro atžvilgiu, o investuotojai, šaliai paskolinę eurus, atgautų daug mažiau vertą Prancūzijos nacionalinę valiutą. Todėl rinkų akyse toks žingsnis prilygtų valstybės bankrotui, kai skolos įsipareigojimai nėra pilnai įvykdomi. Išaugus rizikai, jog Le Pen laimės prezidento rinkimus Prancūzijoje, obligacijų rinkos jau dabar nerimauja: investuotojų reikalaujama skolinimo rizikos premija pasiekė keturių metų aukštumas. Tikėtina, kad išstojus iš euro zonos, šalies palūkanų normos tarptautinėse rinkose itin ženkliai išaugtų, todėl pasiskolinti užsienio rinkose būtų itin sunku. Atsiskaityti naująja, rinkos pasitikėjimo neturinčia valiuta, tarptautiniuose sandoriuose taip pat nebūtų lengva. Prancūzijos gyventojai ir verslo įmonės gautų pajamas naujaisiais frankais, tačiau esamas skolas tarptautiniams kreditoriams turėtų atiduoti eurais. Tokiu atveju, Prancūzijos valiutai pingant, realūs šalies gyventojų įsipareigojimai augtų. Tuo labiau, perdenominavus valstybinę skolą, šalies gyventojų santaupos, laikomos vyriausybės obligacijose, prarastų didžiąją dalį savo vertės. DNB analitikų nuomone, pinganti naujoji valiuta taip pat pabrangintų importus ir sukeltų infliacijos šuolį. Pagrindinis skirtumas tarp Brexit ir Marine Le Pen propaguojamo Frexit būtų naujai įvesta valiuta Prancūzijoje. Krentantis svaras pristabdė neigiamą Brexit poveikį. Deja, naujasis frankas galimai turėtų staigų, destabilizuojantį efektą Prancūzijoje. Todėl artėjant rinkimams ir aštrėjant Le Pen retorikai, galima laukti augančio nerimo Europos finansų rinkose.

Stabdo projektą „Ateities laiškininkas“

Seimo valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija kreipėsi į Ministrą Pirmininką ir susisiekimo ministrą prašydama atidėti „Lietuvos pašto“ projekto „Ateities laiškininkas“ įgyvendinimą, kuriuo ketinama panaikinti pašto filialus visoje šalyje. Bandomasis projektas bus išbandomas viename iš šalies miestų ir tik po to priimami galutiniai sprendimai dėl tolesnės jo eigos, patikslina LVŽS frakcija. Valdančiosios frakcijos vertinimu, paštų skyrių panaikinimas būtų dar vienas smūgis šalies regionams. Be to, reforma kelia daug papildomų klausimų, į kuriuos pašto vadovybė atsakymų neturėjo. Praėjusią savaitę vykusiame LVŽS frakcijos posėdyje „Lietuvos pašto“ atstovai pristatė projektą „Ateities laiškininkas“. Reformos esmė – naikinti pašto skyrius, visą krūvį perleidžiant automobiliu po regionus važinėjantiems laiškininkams. „Lietuvos pašto“ atstovai prabilo apie tai, kad šiuo metu yra apie 300 perteklinių etatų ir pateikė rodiklius, parodančius finansinę reformos naudą įmonei. Ekonominis šios pertvarkos pagrįstumas neįtikino LVŽS frakcijos narių – šiai idėjai linkstama nepritarti, kol nebus pateiktos projekto alternatyvos. Anot frakcijos, ši reforma būtų dar vienas smūgis Lietuvos kaimui. Be to, dirbantys žmonės – šalies vertybė, o regionų užimtumo didinimas – LVŽS tikslas. „Pritariame „Lietuvos pašto“ siekiui gerinti veiklos rezultatus, tačiau manome, kad tokia optimizacija nėra tinkamiausias kelias valstybės įmonei. Negalime visko matuoti pinigais, o šia idėja būtent tai ir buvo padaryta. Tokia reforma iš regionų būtų atimtas dar vienas gyvybingas bendruomenės narys, naikinami Lietuvos regionai“, – sako LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis. LVŽS seniūno pavaduotojas Virginijus Sinkevičius, susitikęs su susisiekimo viceministru Pauliumi Martinkumi ir „Lietuvos pašto“ generaline direktore Lina Minderiene, išreiškė frakcijos poziciją projektui nacionaliniu mastu laikinai nepritarti. „Mūsų frakcija šiuo klausimu vieninga: kol kas tokiai idėjai šalies mastu negalime pritarti. Iniciatoriams pasiūlėme paleisti bandomąjį projektą viename iš nedidelių Lietuvos miestų. Tikime, kad toks sprendimas padės atsakyti į visus iškilusius klausimus“, – teigia V. Sinkevičius. verslaspolitika.lt...

Patvirtintas profesijų, kurių darbuotojų trūksta šalyje, sąrašas

 Mindaugas Janulionis  Vyriausybė  patvirtino Ūkio ministerijos parengtą sąrašą profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta šalyje. Šiame sąraše esančių profesijų atstovai iš trečiųjų šalių galės lengviau įsidarbinti Lietuvoje. „Keičiantis darbo rinkai pastebime, kad sparčiai ima trūkti aukštos kvalifikacijos specialistų. Pavyzdžiui, galime prognozuoti, kad 2020 metais šalyje reikės 10 tūkst. informacinių technologijų specialistų, o bendrai visose ES valstybėse IT specialistų poreikis išaugs iki 900 tūkst. Poreikis augs ir kitose srityje, ypač pramonės sektoriuje. Todėl jau dabar imamės priemonių, kaip galėtume paskatinti aukštos kvalifikacijos specialistus įsidarbinti Lietuvoje. Lengvesnės įsidarbinimo procedūros – viena iš priemonių, kaip valstybei padėti kompensuoti reikalingų aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumą ir išvengti darbo našumo stagnacijos. Žinoma, turime peržiūrėti ir savo švietimo sistemą, kad reikiamus specialistus galėtume išugdyti patys“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. Profesijų sąrašas bus taikomas išduodant leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, ketinančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai darbdavys jį ketina įdarbinti ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui. Taip pat darbdavys turės mokėti užsieniečiui ne mažesnį negu 1,5 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlygį. Jeigu aukštos kvalifikacijos reikalaujančios profesijos nėra profesijų sąraše, tokiam užsieniečiui Lietuvos darbdavys privalės mokėti ne mažesnį nei 3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimą. Ūkio ministras pažymi, kad užsieniečiui negalės būti mokamas mažesnis atlyginimas nei tokios pat profesijos atstovui lietuviui. „Nustatant atlyginimus, bus žiūrima į įdarbinančios įmonės ir to sektoriaus, kuriame dirbs užsienietis, vidutinį atlyginimą. Taip suveiks saugikliai, kurie neleis darbdaviui specialiai mažinti atlyginimų užsieniečiams. Kitaip tariant, jeigu lietuvis uždirbs, pavyzdžiui, dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimą, tai ir užsienietis atitinkamai turės uždirbti dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlygį, nepaisant to, kad įstatyme numatytas minimalus dydis yra 1,5 vidutinio darbo užmokesčio“, – aiškina M. Sinkevičius. Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 300 aukštos profesinės kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių, atvykusių pagal Mėlynosios kortelės direktyvą. Profesijų sąrašas yra sudarytas pagal profesinių ir verslo asociacijų, tokių kaip Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos darbdavių konfederacija, „Infobalt“, Investuotojų forumas, pateiktus pagrįstus pasiūlymus, atsižvelgiant į nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos vykdytojų – Lietuvos darbo biržos ir Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) – pateiktus duomenis. Profesijų sąrašo sudarymą nustato Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, perkeliantis Europos Sąjungos direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (Mėlynosios kortelės direktyva) nuostatas.  

Ilja Laursas: „Sėkmingi startuoliai pasižymi didele tolerancija rizikai“

„Dabartinės kartos laukia dideli pokyčiai: virtuali realybė, daiktų spausdinimas, minčių skaitymas, dirbtinis intelektas. Šiose srityje 5 metų laikotarpiu atsiras labai daug naujų darbo vietų, – sakė vienas garsiausių Lietuvos verslininkų Ilja Laursas. – Šiandien visame pasaulyje su dirbtiniu intelektu susijusių darbo vietų yra labai nedaug, tačiau po 10 metų jų bus milijonas ir daugiau.“ „Renkantis karjerą šiose „karštose“ srityse, aplanko malonus pojūtis viduje, nes jauti, kad gali kažką pakeisti pasaulyje, o ne renkiesi tą kelią, kuriuo žmonės ėjo jau kelis šimtų metų. Taip pat, konkurencingumas yra aukštesnis, nes galima konkuruoti tokiame pačiame arba net aukštesniame lygmenyje su verslo senbuviais“, – KTU vykusioje paskaitoje studentams kalbėjo I. Laursas. Vienas žinomiausių verslininkų Lietuvoje ir pasaulyje, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ įkūrėjas bei vienas iš 25 Europos technologijų lyderių pagal „Wall Street Journal“ Ilja Laursas vasario 2 d. KTU „Santakos“ slėnyje studentams skaitė paskaitą „Kaip studijų projektą paversti startuoliu?“. Patarimas – domėtis viskuo ir daug dirbti Auditoriją iki paskutinės vietos užpildžiusiems studentams I. Laursas sakė: „Proto, disciplinos, informacijos paieškos ir pritaikymo, komunikacijos treniruotė, kuri vyksta Universitete, yra labai reikalinga tolimesniame žmogaus gyvenime ir karjeroje. Žinios bet kokioje veikloje sudaro tik keletą procentų, o visa kita yra motyvacija, komunikacija, įdirbis ir t.t.“ „Neseniai skaičiau labai įdomią knygą, – pradėjo pasakoti verslininkas. – Viena tos knygos tezių teigė, jog žmogus paprastai elgiasi labai neracionaliai, paskirstydamas „svorį“ tarp sprendimo „Ką daryti?“, nesvarbu, kur – gyvenime, karjeroje ar šiais metais, su vykdomuoju režimu, kada tu iš tikrųjų kažko imiesi ir darai.“ Universitete apsilankęs vienas garsiausių ir sėkmingiausių naujosios kartos Lietuvos verslininkų priminė studentams mokslininkų išvadas, kurios sako, jog planavimui to, ką ir kodėl darai, t.y. „investavimui“ į supratimą, optimalu skirti 15 proc. savo laiko, 5 proc. turėtų būti skirti nuolatiniam savęs patikrinimui, ar iš tiesų tai, ką darai, veda prie tikslo, o likusieji 80 proc. yra darbas, darbas, darbas. Paklaustas, ką darytų kitaip, jeigu šiandien tebebūtų studentas, entrepreneris patikino, kad pilną mėnesį, o ne 5 minutes, vieną paskaitą ar vieną mėnesį, skirtų bandymams surasti informacijos apie absoliučiai viską, bendraudamas su žmonėmis, naršydamas internete, įvertindamas vieną kitą karjeros galimybę, asmenines vertybes. „Taigi, jei metuose yra 12 mėnesių, 2 iš jų turi būti skirti veiklos planavimui, įvertinimui ir patikrinimui, o likusieji 10 – darbui“, – teigė I. Laursas. Sėkmė šypsosi nebijantiems rizikuoti Verslininko teigimu, dabartiniai startuoliai „veikia“, esant dvejoms žmogaus savybėms: tolerancijai rizikai ir supratimui. I. Laurso įsitikinimu, pirmoji yra įgimta: „Šiandien jau yra atrastas DRD4-7R genas (angl. Wanderlust gene), sukeliantis norą rizikuoti, ištirti naujas pasaulio vietas, kurti idėjas. Šį geną turintys 20 proc. žmonių populiacijos jaučia vidinį poreikį nuolat ieškoti, daryti, kažką naujo, jų negąsdina rizika.“ Visgi dauguma žmonių šio geno neturi ir jaučiasi komfortabiliau, turėdami prognozuojamą ateitį, o bet kokia rizika, kurią tenka prisiimti, sukelia neigiamas emocijas. Grįždamas prie antrosios savybės – supratimo – I. Laursas sako, jog sugalvoti idėją ir turėti vadovavimo savybių nepakanka geram startuoliui sukurti – reikia kasdienio ir sunkaus darbo. Jo teigimu, norint turėti pradinį atskaitos tašką, reikia įdėti bent tūkstantį darbo valandų. „Apibendrinant, tik tolerancija rizikai ir supratimas, o ne lyderystė, kvalifikacijos, idėjos, turi didžiausią reikšmę šiandienos startuoliams, nes jų veikimas yra paremtas nuolatinių rizikų prisiėmimu: nuo finansinių, iki asmeninių, iki verslo ir t.t.“, – vardijo I. Laursas. Finansinėse technologijose lenkia JAV „Nextury Ventures“ įkūrėjo teigimu, dominuojantis sėkmingų technologinių Lietuvos startuolių modelis šiandien – prototipo sukūrimas, išbandymas ir veiklos vykdymas nacionaliniu mastu, nes taip yra greičiau, ženkliai pigiau ir dėl mažos rinkos – daug lengviau. Verslininko teigimu, finansinių technologijų srityje Lietuva yra ypatingai pažengusi ir JAV lenkia 10-15 metų. „Atsiradus sėkmės „simptomams“, optimaliausias daugumos technologinių startuolių (angl. tech startups) pasirinkimas – plėsti veiklą užsienyje. Pagrindiniai tos plėtros centrai šiandien yra Silicio slėnis JAV, Londonas, Berlynas, Amsterdamas, kai kurie Skandinavijos miestai“, – sakė I. Laursas, pažymėdamas, kad sėkmė yra ekosistemos, o ne vieno žmogaus ar vienos kompanijos produktas. Anot pašnekovo, po 5-10 metų, ne tik pasaulio, bet ir Lietuvos mastu, bus palankios sąlygos atsirasti startuoliams, veikiantiems finansinių technologijų, sporto technologijų, dirbtinio intelekto, robotikos, virtualios ir išplėstos realybės srityse. Noras kompensuoja žinių trūkumą „Nextury Ventures“ pradėjus bendradarbiauti su KTU, ne viena komanda, su kuria dirba fondas, sėkmingai vysto savo startuolius. I. Laurso teigimu, darbo su pradedančiosiomis įmonėmis spektras – platus: nuo nusistovėjusių ir toli pažengusių startuolių iki darbo su individais. „Beveik trečdalis tų, kurie kreipiasi į „Nextury Ventures“, konkrečių idėjų neturi, tačiau tai neužkerta kelio bendram darbui. Šiuo metu priimame apie 100 paraiškų per savaitę, – sakė I. Laursas. – Visgi, už idėją žmonės yra daug svarbesni. Motyvuotiems asmenims stengiamės padėti visapusiškai: nuo pagalbos, suburiant komandą, strategijos kūrimo, finansinių investicijų.“ I. Laursas pabrėžė, kad vienas atskaitos taškas, formuojant savo startuolį, yra noras sukurti kažką savo. Tačiau tik 20 proc. žmonių yra iš tiesų pasiryžę vardan to sunkiai dirbti: „Didelis noras gali kompensuoti bet kokį žinių trukumą, padėti įveikti problemas, su kuriomis teks susidurti ateityje.“ Verslininko nuomone, jeigu į turimą verslo idėją žmogus nepasiruošęs investuoti bent jau savo pastangų, tada kitos jo savybės ar susidariusios aplinkybės tampa visiškai nebesvarbiomis. Parengta pagal KTU pranešimą, KTU nuotrauka

Kaip naudingiausia valdyti valstybinę žemę

Asta Šerėnaitė, Valstybės kontrolė Susitikime su žemės ūkio ministru Broniumi Markausku valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys  pristatė svarbiausius su ministerijos valdymo sritimi susijusius auditus ir matomas rizikas. Daugiau dėmesio skirta klausimams, susijusiems su valstybinės žemės valdymu ją nuomojant, parduodant išsimokėtinai, atliekant žemės naudojimo pagal paskirtį kontrolę. Praėjusių metų spalį atliktas auditas, kuriuo vertintas valstybinės žemės valdymas įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo programą, parodė, kad ši programa nėra orientuota į efektyvų ir naudingiausią valstybinės žemės valdymą. „Valstybė kaip žemės savininkė šiandien dar neturi aiškios vizijos, kaip naudingiausia tą valstybinę žemę naudoti. Lengvatinėmis sąlygomis išnuomotos valstybinės žemės naudojimas pagal paskirtį nebuvo pakankamai koordinuojamas, o Valstybei svarbiems ekonominiams projektams išnuomotos žemės kontrolė – apskritai nevykdyta“, – sakė valstybės kontrolierius. Susitikime su ministru diskutuota ir kitais aktualiais Žemės ūkio ministerijos veiklos klausimais, kuriuos aukščiausioji audito institucija analizuos vykdydama žmogiškųjų išteklių valdymo, Valstybės valdomų įmonių grąžos valstybei ir kitus auditus. Valstybės kontrolierius atkreipė ministro dėmesį, kad svarbu siekti ir kuo didesnės ES investicijų ekonominės ir socialinės grąžos, šių investicijų tvarumo. Europos Audito Rūmai kasmet nustato palyginti aukštą klaidų lygį naudojant ES paramą, o tai rodo neatidėliotinų sprendimų poreikį....

Top