Jūs esate
Pagrindinis > Verslas

Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai skatinti bus teikiamos pasidalytos rizikos paskolos

Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektai jau gali kreiptis į AB Šiaulių banką ir AB „Swedbank“ dėl lengvatinių paskolų, kurios teikiamos žemesnėmis nei rinkos kainomis pagal Ūkio ministerijos finansinę priemonę „Pasidalytos rizikos paskolos, finansuojamos iš Europos regioninės plėtros fondo“. „Pagal šią priemonę atrinkti bankai smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams teiks paskolas investicijoms ir apyvartiniam kapitalui finansuoti. Tikimės, kad tai palengvins galimybes verslo atstovams gauti finansavimą iš išorinių šaltinių ir padės jiems plėstis, imtis naujų veiklų ir taip stiprinti šalies ekonomiką“, – teigia ūkio viceministrė Lina Sabaitienė. Naudodamasis šia priemone, SVV subjektas galės

Verslo atstovai apie unikalų KTU magistrantūros modelį: tai yra tai, ko labai reikia ir trūksta šiuo metu

Verslo atstovai apie unikalų KTU magistrantūros modelį MA+: tai yra tai, ko labai reikia ir trūksta šiuo metu. 80 proc. kandidatuojančių į darbą asmenų trūksta „minkštųjų“ įgūdžių: mokėjimo sklandžiai komunikuoti raštu ir žodžiu, gebėjimo bendradarbiauti ir netgi punktualumo. Tokios išvados prieita apklausus daugiau nei 40 tūkst. darbdavių visame pasaulyje. Be to, pasak tyrėjų, net 90 proc. darbdavių mano, kad didžiausias globalios darbo rinkos iššūkis yra ne techninių, o būtent „minkštųjų“ įgūdžių trūkumas. Be to, nors apie lyderystę, komunikaciją ir bendradarbiavimą kaip esminius „minkštuosius“ įgūdžius kalbama jau gerą dešimtmetį, šiandien darbo rinką pasiekiančiam jaunimui

R. Vainienė. Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

Rūta Vainienė Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs iš laikų, kai valdžia dar nebuvo uzurpavusi visų žmogaus gyvenimo sričių. Tai – galimybė sumokėti gyventojų pajamų mokestį, įsigyjant verslo liudijimą. Jei užsiimi veikla, kuri įtraukta į sąrašą, mokesčius gali sumokėti labai paprastai – tiesiog imti ir sumokėti, fiksuotą sumą, be ilgų ir sudėtingų skaičiavimų. Bet kadangi valdžiai nepatinka paprasti dalykai, kiekviena valdžia jaučia pareigą verslo

Baltijos šalių tyrimas: Lietuvos verslininkams svarbiausia greitis ir išmokų dydis

Lietuvos verslininkai iš paslaugas jiems teikiančių bendrovių tikisi ne nuolaidų, o greito ir operatyvaus reagavimo įvykus nenumatytoms aplinkybėms. Atliktas tyrimas parodė, kad mūsų šalies įmonių vadovų pagrindiniai lūkesčiai draudimo bendrovėms yra greitas reagavimas nelaimės atveju ir kuo didesnės išmokos. Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta verslo atstovų nuomonės apklausa. Tyrimo duomenimis, 77 proc. Lietuvos verslininkų iš draudikų tikisi greito reagavimo įvykus nelaimei, o 72 proc. mūsų šalies verslo atstovų išreiškė lūkestį sulaukti kuo didesnės išmokos ir kuo geresnio jų poreikių supratimo. Šiuos prioritetus dažniausiai minėjo Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių

Europos šalyse – paukščių gripo, mėlynojo liežuvio ir afrikinio kiaulių maro ligų protrūkiai

Europos Komisijos Pranešimų apie gyvūnų ligas sistema išplatinta informacija apie naujus gyvūnų užkrečiamųjų ligų protrūkius ūkinių gyvūnų laikymo vietose Italijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje. Italijos kompetentinga institucija informavo, kad šalies  Mantova  regione nustatytas didelio patogeniškumo H5N8 paukščių gripo viruso protrūkis mėsinių kalakutų ūkyje. Jame buvo laikoma 7 680 kalakutų.  Visi ūkyje laikyti paukščiais turės būti nugaišinti ir utilizuoti. Tai jau 29 protrūkis Italijoje šiais metais, ankstesni protrūkiai registruoti Venecijos, Parmos, Treviso, Mantova, Veronos ir Pavios regionuose. Dėl ligos protrūkių Italijoje iš viso jau teko sunaikinti per 1 milijoną 125 tūkstančius paukščių. Apie mėlynojo

Mokesčių reforma didelių permainų verslui neatneša

XVII LR Vyriausybė 2017 metų birželį išleido siūlymus dėl mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo, turinčius nemažai įtakos verslo aplinkos gerinimui. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) siekdama išsiaiškinti, kaip verslas vertina naujai pasiūlytą reformą, liepos mėn. atliko 101 didžiausių Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių apklausą. Tyrimas rodo, kad apklausoje dalyvavusių įmonių vadovai turi labai skirtingą požiūrį į siūlomas reformas, tačiau, daugelio pastebėjimu, didelių permainų verslui nesimato. BENDRAS ĮMONIŲ VERTINIMAS – DVIPRASMIŠKAS Iš visų apklausoje dalyvavusių didžiausių Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių, 26,7 proc. apklaustųjų bendrai LR Vyriausybės reformas vertina teigiamai, nors tokia pati dalis (26,7 proc.)

Šiukšlių vežėjai atsipirko baudomis, kas atlygins nuostolius vartotojams?

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) patvirtino, kad Konkurencijos taryba pagrįstai nustatė konkurenciją ribojantį susitarimą komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sektoriuje ir skyrė adekvačias baudas kartelį sudariusioms bendrovėms. 2016 m. gruodžio 8 d. Konkurencijos taryba nustatė, kad UAB „Ekoaplinka“, UAB „Ecoservice“ ir UAB „Marijampolės švara“, dalyvaudamos 2015 m. UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro organizuotame komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų viešajame pirkime, derino komercinius pasiūlymus ir taip ribojo konkurenciją. Šis ribojimas galėjo lemti didesnes komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų kainas vartotojams. Konkurencijos tarybos ekspertų surinkti duomenys rodė, kad su bendrovės

Naujos galimybės tvariosios energetikos projektams gauti investicijų

Agentūra 1323  pranešė, kad „InnoEnergy”, kuri šiuo metu Lietuvoje organizuoja PowerUp! konkursą pradedantiesiems verslininkams ir startuoliams, siekiantiems įgyvendinti tvariosios energetikos sprendimus, skelbia dar vieną iniciatyvą jau veikiančioms įmonėms ir organizacijoms. Startuoja 2017 m. investicijų etapas novatoriškiems projektams, kuriais siekiama skatinti tvariąją energetiką ir į rinką įvesti perspektyvius produktus ar paslaugas. „InnoEnergy“ žada iki 5 milijonų eurų siekiančias investicijas, taip pat dalinimąsi savo tarptautinės rinkos žiniomis, turimu klientų tinklu ir galimu bendradarbiavimu su 160 partnerių Europoje. Įmonės kviečiamos pildyti paraiškas iki 2017 m. spalio 23 d. Pirmaujanti Europoje tvariosios energetikos kompanija „InnoEnergy“ kviečia pildyti

I. Šimonytė: ,,Nekurkime iliuzijos apie mūsų laukiančią esminę mokesčių reformą“

.Milda Vilikanskytė, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“. Lrt.lt Žurnalistės Mildos Vilikanskytės pokalbis su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nare Ingrida Šimonyte ir SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda. – Lietuvos banko valdybos primininkas Vyriausybės pristatytą mokesčių pertvarką pavadino gera įžanga, nes kol kas ji nesprendžia esminių problemų. Pone Nausėda, kaip jūs vertinate šiandien pristatytą mokesčių planą? G.Nausėda: Jei sakoma, kad čia įžanga, baugina tas niekada nesibaigiantis procesas. Galima suprasti, kad reforma bus kažkada vėliau. Reiškia, mūsų verslas turi būti pasiruošęs ir 2019, ir 2020 metais kažko laukti. Klausimas – ko laukti

Klimato kaita ir lietuvių kuriamas anglies dioksido dujų žemėlapis 

Klimatas šyla ir šyla labai sparčiai. Per pastarąjį šimtmetį oro temperatūra pakilo 1 laipsniu. Kaip skaičiuoja klimatologai, hidrometeorologinių reiškinių – audrų, sausrų, karščio bangų bei potvynių – skaičius, lyginant su XX a. viduriu, išaugo 3,5 karto. Lietuva nėra šių reiškinių nuošalyje. Kas vyksta visoje žemėje, vienokiu ar kitokiu pavidalu pasireiškia ir Lietuvoje, kuri yra neatsiejama visos klimato sistemos dalis. Ekstremalių reiškinių – vis daugiau „Ekstremalių reiškinių visame žemės rutulyje pastebima vis daugiau. Tai ir stiprios liūtys, ir sausros, ir neregėti karščiai šiuo metu kankinantys Vakarų Europą. Lietuvoje taip pat fiksuojame ir pastebime dažnesnes

Augo elektros importas iš Latvijos ir Lenkijos

Gabrielė Klusienė, „Litgrid“ komunikacijos projektų vadovė Praėjusią savaitę, liepos 24-30 d., „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje elektros kaina buvo 37,85 euro už megavatvalandę (EUR/MWh). Palyginti su ankstesne savaite, kaina buvo 23 proc. aukštesnė, o su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais – 6 proc. mažesnė. Lietuvoje importuota 85 suvartotos elektros, 34 proc. - iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 41 proc. elektros – iš trečiųjų šalių ir 17 proc. – iš Lenkijos. Praėjusią savaitę Lietuvoje daugiau gamino Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ir vietos elektrinės pagamino trečdaliu daugiau elektros nei ankstesnę savaitę. Estijoje gamyba smuko dešimtadaliu,

Daugiau kaip 4 tūkstančiai žemės naudojimo patikrų

Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai buvo suplanavę š. m. II ketvirtį atlikti 3 337 žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimus. Šis planas buvo viršytas – teritoriniai skyriai pagal žemės buvimo vietą visuose šalies regionuose atliko net 4 011 patikrų. Buvo patikrinti 447 išnuomoti valstybinės žemės sklypai, 690 suteiktų laikinai naudoti žemės ūkio veiklai sklypų, 286 apleisti žemės sklypai, 266 žemės sklypai, kurie ribojasi su vandens telkiniais, ir kiti žemės sklypai. Daugiausia patikrinimų atlikta Vilniaus rajone (460), Klaipėdos rajone (173), Plungėje ir Rietave (127), Tauragėje ir Pagėgiuose (114), Kauno mieste (83), Vilkaviškyje (91), Šilalėje

Lietuvos žuvivaisos modelį nori perimti ir kaimyninės valstybės

Margarita Pelenytė, Kęstutis Didžiulis Laikraštis ,,ŠIANDIEN" Žuvų ištekliais natūraliuose vandenyse Lietuvoje imta rūpintis dar devynioliktajame amžiuje – 1873 metais Verkiuose buvo įrengta pirmoji žuvivaisos ir žuvų auginimo įmonė. 1881-1885 metais Trakų Vokėje pagal žymaus ichtiologo M. Girdvainio projektą buvo įrengti tvenkiniai, kuriuose dirbtiniu būdu buvo išperinami sykai ir įveisiami Trakų ežeruose. Šiemet į Lietuvos upes ir ežerus bus paleista daugiau kaip 23 milijonai žuvų jauniklių. Vykdant Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2017 metų planą, rengiamasi įžuvinti Neries, Šventosios, Žeimenos, Dubysos, Jūros, Bartuvos, Šventosios pajūrio ir Ventos upių baseinus, 125 valstybinius

.„Citadele“ bankas per metus vartojimo kreditų portfelį padidino 80 proc.

www.verslaspolitika.lt Lietuvos banko duomenimis, per vienerius metus iki šių metų balandžio šalies bankų suteiktų vartojimo paskolų suma išaugo 8 proc. iki 737,1 mln. eurų. Bankai užima beveik du trečdalius vartojimo kreditų rinkos.  Tuo tarpu „Citadele“ banko vartojimo paskolų portfelis 2017 m. antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė 13,87 mln. eurų ir buvo 177 proc. didesnis nei prieš metus. Vidutinis banko suteiktos vartojimo paskolos dydis antrąjį šių metų ketvirtį siekė 4292 eurus – 14 proc. daugiau nei tuo pačiu periodu pernai (3766 eurai). „Vartojimo paskolų augimą lemia tiek gerėjanti gyventojų finansinė situacija, vis didesnei daliai žmonių leidžianti

Lietuvą pamėgo kinai

Žemės ūkio ministerija džiaugiasi stabiliais ir vis intensyvėjančiais dvišaliais santykiais su Kinija bei atskiromis jos provincijomis. Ministerijoje lankėsi jau trijų šios šalies provincijų delegacijos, o šią savaitę viešėjo svečiai iš Henanio provincijos. Kinija yra viena iš prioritetinių Lietuvos maisto pramonės eksporto rinkų, kuri vertinama kaip ilgalaikė ir patikima prekybos partnerė. „Siekiame ir toliau gilinti prekybinius ir ekonominius santykius su Jūsų šalimi, ypač pieno ir mėsos produktų srityje. Tikimės, kad galėsime išplėsti savo eksportuojamų produktų sąrašą“, – susitikimo metu su Kinijos liaudies politinės patariamosios konferencijos Henanio provincijos komiteto vicepirmininko Jin Kewen vadovaujama

Mokslas pateikė rekordinį skaičių idėjų technologijų projektams

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) gavo rekordinį skaičių idėjų dėl naujų technologinės plėtros projektų, kuriuos įgyvendins mokslas kartu su verslu. Mokslo ir studijų institucijos konkursui pagal Technologinės plėtros projektų priemonę pateikė 79 naujas idėjas projektams, kurių metu bus kuriami inovatyvūs produktai. „Technologijų progresas pasaulyje vystosi milžinišku greičiu, todėl Lietuva turi žengti naujų technologijų ir inovacijų vystymosi keliu. Valstybės prioritetas yra skatinti mokslo ir verslo partnerystę. Labai džiaugiuosi, kad tiek universitetai, tiek mokslinių tyrimų institutai parodė didelį susidomėjimą šia priemone ir nori bendradarbiauti su verslu bei kurti inovacijas“, – sako švietimo

Lietuvos paviljonas yra tarp dešimties populiariausių tarptautinės parodos „EXPO 2017“

Lietuvos paviljonas yra tarp dešimties populiariausių tarptautinės parodos „EXPO 2017“, kuri šiuo metu vyksta Kazachstano sostinėje Astanoje, paviljonų. Jis sulaukia vis didesnio ne tik parodos lankytojų, bet ir kitų šalių politikų, diplomatų, verslininkų dėmesio. Paviljonas tampa mūsų šaliai svarbių tarptautinių susitikimų vieta. Jame lankėsi oficiali Japonijos delegacija. Jai vadovaujantis ekonomikos, prekybos ir pramonės ministras Hiroshige Seko, Osakos prefektūros gubernatorius Ichiro Matsui, Kansai ekonominės federacijos prezidentas Masayoshi Matsumoto ir kiti delegacijos nariai susitiko su Lietuvos ambasadoriumi Kazachstane Vytautu Naudužu ir Lietuvos ekspozicijos „EXPO 2017“ parodoje komisaru, Aplinkos ministerijos Parodų skyriaus vedėju Romu

Derybose dėl bendros žemės ūkio politikos ateities – stiprus šešių valstybių balsas

Šią savaitę Briuselyje susitiko Lietuvos, Latvijos ir Vyšegrado grupės šalių – Čekijos, Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos – žemės ūkio ministrai. Šių šalių požiūris į ES bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) po 2020 m. buvo įtvirtintas bendroje deklaracijoje, kurios pasirašymą inicijavo Lietuva. „Šis susitikimas labai svarbus įsibėgėjant parengiamosioms diskusijoms dėl BŽŪP ateities. Savo nuomonę šiuo klausimu jau yra pareiškę Europos Komisijos (EK) vykdytų viešųjų konsultacijų dalyviai. EK taip pat inicijuoja diskusijas dėl ES finansų, įskaitant ir BŽŪP finansavimo perspektyvas, ir yra jau pateikusi savo nuomonę šia tema“, – pradėdamas ministrų diskusiją sakė

Auditas VĮ „Utenos regiono keliuose“ iš postų išvertė 7 interesus supainiojusius darbuotojus

Susisiekimo ministerijos iniciatyva atliktas auditas, nustatyti pažeidimai ir jų viešinimas privertė VĮ „Utenos regiono keliai“ kolektyvą atsisveikinti su giminystės ryšiais susijusiais ir viešuosius bei privačius interesus supainiojusiais darbuotojais. Tyrimo metu atleisti 7 darbuotojai. Iš darbo išėjo įmonės direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Gintautas Bilaišis ir Molėtų kelių tarnybos viršininkas Marius Paulauskas. Susisiekimo ministerija dėl padarytos materialinės žalos įmonei ir valstybei kreipsis į teisėsaugos institucijas. „Pradėję auditą Utenoje aptikome itin blogą situaciją. Giminystės ryšiais susiję darbuotojai, konkrečių įmonių protegavimas, netoleruotinas aplaidumas, valstybės pinigų švaistymas – buvo tiesiog įprasta praktika šioje įmonėje. Tokia padėtis tęstis

D.Kepenis. Ginče tarp aplinkosaugos ir naudotų automobilių importuotojų reikia ieškoti kompromiso

Dainius  Kepenis, Seimo narys Šių metų liepą pradėjus taikyti 2016 metais aplinkos ministro Kęstučio Trečioko patvirtintą tvarką kyla ginčas dėl galimai perteklinių ir griežtų Europos Sąjungos teisės aplinkosaugos principų aiškinimo Lietuvoje. Inicijuoju diskusiją tarp aplinkos apsaugos specialistų ir naudotų automobilių importuotojų verslo atstovų ir kviečiu ieškoti kompromiso. Kiekvieną mėnesį vien per Klaipėdos uostą į Lietuvą įvežama daugiau nei pusė tūkstančio naudotų automobilių iš JAV ir kitų šalių. Šie automobiliai remontuojami, tvarkomi ir parduodami Lietuvoje arba eksportuojami į kaimynines valstybes – tai didelė Lietuvos automobilių verslo šaka, kurioje dirba tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Pastarosiomis savaitėmis

Įmonių grupę DOJUS papildys dvi naujos įmonės

Tarptautinė žemės ūkio technikos pardavimo ir aptarnavimo įmonių grupė DOJUS, siekdama efektyvinti ir intensyviau plėtoti šiuo metu vykdomas veiklas, imasi esamų veiklų atskyrimo. Po pertvarkos DOJUS grupę papildys dvi naujos įmonės. „DOJUS rental“ teiks ilgalaikės ir trumpalaikės žemės ūkio technikos nuomos paslaugas, o įmonėje „DOJUS invest“ bus sutelktas turimo įmonės nekilnojamojo turto valdymas ir investicinių nekilnojamojo turto projektų plėtojimas Lietuvoje. Pasak Donato Dailidės, įmonių grupės DOJUS vadovo, šiuo metu grupė vykdo daug veiklų, tokių kaip žemės ūkio, vejų ir komunalinės, kelių priežiūros, miškų technikos pardavimas, jos aptarnavimas, žemės ūkio technikos nuoma.

Lietuviai, lyginant su kaimynais, geriausiai vertina savo verslumą ir verslininkus

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją (76 proc.), latviai – kad svarbiausia yra žinios (73 proc.), o estams svarbiausia idėja ir žinios (79 proc.). Tai rodo DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Baltijos šalių gyventojų verslumo tyrimas. „Visose trijose Baltijos šalyse žinios, idėja ir santaupos yra vertinamos kaip trys svarbiausi dalykai norint pradėti verslą. Bendrame kontekste labiausiai išsiskiria estai, aukščiausiai įvertindami žinių ir idėjų svarbą verslo startui. Tai, iš tiesų, ir yra pamatas verslui pradėti, o toks estų pasirinkimas greičiausiai rodo, kad šalyje švietimui

K. Masiulis prašo tirti situaciją Valstybės saugumo departamente

Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką prašydamas sušaukti neeilinį komiteto posėdį ir apsvarstyti situaciją Valstybės saugumo departamente. Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Valstybės saugumo departamento darbuotojas Tomas Jakučionis turi interesų energetikoje, juos aktyviai įgyvendina, o per tai turi sąsajų su prieštaringos reputacijos verslininkais bei organizacijomis. „Vadovybė arba nesurenka informacijos apie savo darbuotojų veiklą, arba tai toleruoja. Ar galime pasitikėti, kad Lietuva yra saugi, jeigu pareigūnai labiau rūpinasi ne šalies interesais, o savo asmeniniais turtiniais reikalais? Tai rodo rimtas problemas svarbioje mūsų šalies saugumui

Afrikinis kiaulių maras grėsmingai plinta. Ar tik ūkininkai kalti?

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, afrikinis kiaulių maras (AKM) grėsmingai plinta ir apima vis naujus Europos regionus. Ligos protrūkiai nuolat fiksuojami ir viruso jau apimtose teritorijose. Dažniausia viruso plitimo priežastis – žmogiškasis faktorius. 2017 m. birželis 30 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Lietuvoje nustatytas penktas afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys kiaulių laikymo vietoje. AKM protrūkis užfiksuotas Miežiškių seniūnijos (Panevėžio r.) teritorijoje, kuri įeina į prieš savaitę tame pačiame rajone nustatyto AKM atvejo priežiūros (10 km) zoną. Ūkyje savo reikmėms buvo laikomos keturios nedeklaruotos kiaulės. Šeimininkė, pastebėjusi, kad kiaulės

Lietuvos maisto pramonės gamintojai per mažai dėmesio skiria JAV ir Kinijos rinkoms

Lietuvos maisto pramonės gamintojai per mažai dėmesio skiria Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kinijos rinkoms, kur ekologiški maisto produktai iš Europos Sąjungos (ES) šalių yra itin vertinami, tikina VšĮ Baltijos maisto organizacijos direktorė Rima Pozingė. Anot jos, pasirinkus ekologišką produkciją eksportui, nemažus kaštus labai greitai atsvertų gaunamas uždarbis. „JAV labai smarkiai domisi ekologiška produkcija. Jiems aktualūs kone visi produktai –amerikiečiams ekologija tiesiog šiuo metu yra labai įdomi tema. Žinoma, lietuvių įmonėms pagaminti ekologiškus gaminius kainuoja brangiau, tačiau gaunamas uždarbis tai gali greitai atsverti“, – trečiadienį vykusioje konferencijoje „Lietuvos maisto pramonės eksportas:

„Google“ dirbantis lietuvis – apie darbo prestižinėje kompanijoje užkulisius

Mantas Lapinskas, Kauno technologijos universitetas „Nebuvau tikras tuo, kaip seksis dirbti tokioje kompanijoje kaip „Google“. Prisimenu, galvojau, kad nepasisekus, bent jau galėsiu pasigirti solidžiu įrašu CV, tačiau šioje įmonėje dirbu jau 6 metus ir esu labai patenkintas“, – sako Aleksėjus Viktorčik, Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventas, 2010 metais baigęs Taikomąją matematiką. Programinės įrangos inžinieriumi (angl. Software Engineer) didžiausioje pasaulyje kompanijoje „Google“, teikiančioje interneto paslaugas ir gaminančioje su jomis susijusius produktus, dirbantis A. Viktorčik šiuo metu kartu su komanda užsiima projektu, susijusiu su e-komercijos reklama. Ši komanda KTU absolventui – jau trečioji, dirbant „Google“.

Savaitgalis Ignalinoje: emigrantai vis dažniau stabteli ties ramiai tyvuliuojančiu ežeru, apkabina šimtametę pušį….

Pasiblaškę po pasaulį, šiltuosius kraštus lietuviai vis dažniau renkasi poilsį arčiau namų, savam krašte. Ne paslaptis, kad ir sugrįžę emigrantai vis dažniau stabteli ties ramiai tyvuliuojančiu ežeru, apkabina šimtametę pušį ar semiasi jėgų ir stiprybės iš girių karaliaus ąžuolo. Ignalinos  krašte 1974-aisiais įkurtas pirmasis Lietuvoje nacionalinis Aukštaitijos parkas, čia dar gyvi senieji Šuminų, Strazdų kaimai, čia Piliakalnių metus pasitinka išdidus Ginučių piliakalnis, vandens malūnas, bitininkystės muziejus su seniausiu girių verslu – drevine bitininkyste. Mėgėjai keliauti Žeimena ir upeliais sujungtais Aukštaitijos ežerais valtimis bei baidarėmis šiame krašte pradeda, kiti baigia žygius, ant

R. Sotvarė-Šemetienė. Lietuvos kurortai nėra tobula vieta ilsėtis, bet kitokie jie nebus

R. Sotvarė-Šemetienė Vasaros ateina ir praeina, o melodija – ta pati. Po kiekvienos, nebūtinai ekstremalios, liūties verslininkai praneša, jog Lietuvos kurortuose verslui jokių sąlygų nėra. Kai nušvinta saulė, prabyla tauta. Važiuos į Bulgariją, Turkiją ar net dar toliau. Nes čia neįmanoma. Kainos raižo dangų, o kokybė, lyg čebureko, pakaitinto ketvirtos dienos taukuose. Čia kaip su emigracija. Kas nors nepatiko, emigruosiu. Tokia nauja emocinio šantažo rūšis. Skirta specialiai Sauliui Skverneliui, Seimui ir dar truputį prezidentei Daliai Grybauskaitei. Veikia, kartais net ministrai užmezga tiesioginį dialogą, gelbėdami valstybę nuo dar vienos potencialios aukos. Laiminga šalis, kurios vyriausybė

Kęstutis Bacvinka buvo teisus: Vyriausybė pralaimėjo kovą dėl urėdijų reformos, aplinkos ministras teisinasi

Gintautas Kniukšta Seimo Aplinkos apsaugos komitetas kirto Vyriausybei - jos pateiktas Miškų ūkio įstatymo projektas patyrė fiasko po to, kai Seimo nariai pritarė liberalo Simono Gentvilo bei konservatoriaus Pauliaus Saudargo pataisai, o tai reiškia, kad Vyriausybės sumanymo jau nuo ateinančių metų sujungti visas šiuo metu veikiančias 42 urėdijas į vieną įmonę atsisakoma, šį variantą nukeliant iki 2020-ųjų – jeigu, žinoma, bus toks poreikis.     S. Gentvilo bei P. Saudargo pataisos, kurioms pritarė 6 Aplinkos apsaugos komiteto nariai, o prieš balsavo keturi, numato, kad sprendimo teisė, tvarkant urėdijas, Vyriausybei būtų perduota tik nuo 2020

Gamtos turtus saugo darbščios rankos

www.verslaspolitika.lt Vasarą miškus užplūsta ne tik poilsiautojai, bet ir uogautojai, grybautojai. Sūduvos krašte žmonės labai laukiami, čia galima ne tik gerai pailsėti, bet ir daug ką pamatyti, tačiau pasak Marijampolės miškų urėdijos inžinieriaus R. Mažėčio, miškininkams padaugėja rūpesčių ne tik dėl gaisrų pavojaus, bet ir dėl poilsiaviečių priežiūros, paliktų šiukšlių. Kartais tenka tvarkyti lankytojų nusiaubtas poilsio vietas, rinkti paliktas šiukšles – ir butelius, ir senas automobilių padangas, ir maisto pakuočių likučius... Medienos ruoša – labai svarbus miškininkų darbas, tačiau daug pastangų ir darbčių rankų reikalauja miškų atkūrimas, rekreacinių objektų, miško kelių priežiūra

Medžioklė su varovais Aplinkos ministerijoje

Karolis Trečiokas Laikraštis ,,ŠIANDIEN“, 2017 m. gegužė Kanclerio ir departamento direktoriaus draugystė peržengė ribas. Artimiausiu metu gali kilti medžiotojų korupcijos skandalas Aplinkos ministerijoje, kai bus išsiaiškinta, kaip į darbą priimami ministerijos vadovams lojalūs asmenys. Departamento vadovas D. Dudutis ir ministerijos kancleris R. Klovas medžioja viename medžiotojų būrelyje, bet tai nesutrukdė D. Dudučiui tapti Departamento direktoriumi. Aplinkos ministerijoje buvo surengtas konkursas Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pareigoms užimti. Šio konkurso komisijai pirmininkavo ministerijos kancleris Robertas Klovas, o konkursą laimėjo Donatas Dudutis. Seimo Antikorupcijos komisija nusprendė prašyti Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikti galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių

Parlamentinės partijos išsako savo poziciją dėl miškų reformos

Kestutis Didžiulis Pasak „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio , partijos pozicija dėl urėdijų reformos nesikeičia, partiečiai nepritariai šiai miškų pertvarkai. „Manome, kad tai yra labai bloga iniciatyva, turėsianti daugiau neigiamų pasekmių nei teigiamų. Kažkuria prasme, urėdijų konsolidacija man primena liūdnai pagarsėjusį LEO projektą“, – teigia R. Žemaitaitis. Tuo tarpu Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis Seimo VTEK ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijai adresuotame kreipimesi teigė, kad R. Žemaitaitis savo privačių interesų deklaracijoje nenurodė duomenų apie tai, jog jo tėvai verčiasi kavinių verslu ir statybinių medžiagų prekyba (taip pat ir

Vedybų sutartys: mitai ir tikrovė

Nuo 2002 m. Lietuvoje veikia Vedybų sutarčių registras, kuriame besiruošiantys tuoktis ar jau susituokę gali registruoti tarpusavyje pasirašytą ir notaro patvirtintą vedybų sutartį. Kas mėnesį Lietuvoje sudaroma apie 100 tokių sutarčių, o iš viso nuo 2002 m. jų yra registruota virš 9 tūkst. Du kartus  dažniau tokias sutartis sudaro jau gyvenantys santuokoje sutuoktiniai, nei sužadėtiniai. Į klausimus apie šias sutartis, jas gaubiančius mitus ir nuogąstavimus atsako advokatė dr. Eglė Mauricė. Kas yra vedybų sutartis, dėl ko joje galima, o dėl ko negalima susitarti? Vedybų sutartis yra instrumentas, skirtas sutuoktinių turtinėms teisėms ir

Miškų reforma įsisiūbavo: Seimo nariai praranda atmintį, ignoruoja kraštiečių nuomonę

Gintautas Kniukšta Vilniuje prie Seimo rūmų prasidėjo visuotinis šalies miškininkų protesto mitingas. Miškininkai juokavo, kad ir gamta juos girdi – pasiuntė į šalies sostinę galingą vėją ir liūtį. Iš visos Lietuvos suvažiavę miškininkai skandavo: „Oligarchams – mediena pusmečiui“ , „Ar emigracija tapo norma?“ , „Reforma =miškų privatizavimas“,„Miškai visų, o ne kelių“... Anot Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinės sąjungos vadovės Ingos Ruginienės, jeigu Seimas iki atostogų patvirtins reformą, bus tariamasi dėl neterminuoto streiko paskelbimo - ,,dabar valdžia pamins miškininkus ir paskui eis per kitas sritis“. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas taip

Menininkai ir leidėjai prašo Seimo nenumarinti lietuviškos kultūros

Seimo Kultūros komitetas ketina svarstyti savarankiškai dirbančių asmenų socialinių įmokų dydžio tvarkos pakeitimus. Praėjusią savaitę Seimui perdavus šį klausimą svarstyti Kultūros komitetui, menininkai ragina sumažinti nuo šių metų pradžios dvigubai išaugusius „Sodros“ mokesčius teigdami, kad toks mokesčių šuolis gali numarinti Lietuvos kultūrą. Nuo sausio 1 dienos gyventojams, dirbantiems pagal autorinę sutartį ir neturintiems darbo sutarčių (pavyzdžiui, niekur nedirbantiems rašytojams, atlikėjams ar sportininkams), „Sodros“ mokesčiai padidėjo dvigubai. Nuo šių metų jie turi mokėti mokesčius ne nuo 50 proc., o nuo 100 proc. gautų pajamų. Metų pradžioje Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis registravo

Lietuvos ūkininkų ryžtas davė vaisių – kooperacijos pavyzdys ir Europos valstybėms

Gintautas Kniukšta, laikraštis ,,ŠIANDIEN" Žemdirbių kooperacijos flagmanas – kooperatyvas „Pienas LT“ vienija daugiau kaip 220 šalies pieno gamintojų, o jų pastatyta gamykla jau garsi ir ES valstybėse. Kiek kartų politikai šluostė ūkinininkų ašaras dėl žemų pieno supirkimo kainų? Kiek kartų jie mušėsi į krūtinę, kad kainos didės? Prisiminkime: iš pradžių rudenį, vėliau įstojus į ES, po to dar ir dar: lukterėkime mėnesį ar iki kitų rinkimų. O ką į tai atsakė žemdirbiai? Jie tikėjo, streikavo, blokavo pasienio kelius, vaikščiojo po teismus ir vis klausė: kada pieno perdirbėjai kilstelės kainas? O jos nekilo, nesvarbu,

Mokslininkų žodis: dar turime neišnaudotų galimybių, bet urėdijų draskyti nereikia

Buvęs ilgametis Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovas dr. Albinas Tebėra atsako į laikraščio ,,Šiandien“ klausimus. Seimas po pateikimo pritarė LR Vyriausybės pateiktam Miškų įstatymo pakeitimo projektui, kuris iš esmės keistų valstybinių miškų ūkio valdymą. Kaip miškininkystės mokslininkai vertina šį įstatymo projektą. ? Ką jūs galėtumėte patarti Seimo nariams? Vyriausybės idėja steigti vieną miškų įmonę, reorganizuojant 42 miškų urėdijas tikrai naudos neduotų. Miško ūkio valdymo centralizavimas ir monopolistinės įmonės įkūrimas sutrikdytų pakankamai stabiliai funkcionuojantį valstybinį miško ūkį ir neišvengiamai sukeltų neigiamas socialines, ekonomines bei aplinkosaugines pasekmes. Esu ir Seime vykusioje konferencijoje sakęs,

Seimas įtvirtino efektyvesnes pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones

Seimas priėmė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus , kuriais siekiama sudaryti teisines prielaidas efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, formuoti nepakantumą ir nepalankią erdvę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atsiradimo aplinkybėms. Priimtomis pataisomis nutarta išplėsti subjektų, kuriems bus taikomos įstatymo nuostatos, sąrašas. Pagal naujas nuostatas įstatymas bus taikomos asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė viršija 10 tūkst. eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma

Rinkėjai budina Seimo narių sąžinę dėl miškų reformos

Birželio 29 d. Seimui turėjo būti pateikta nepriklausoma valstybinių miškų valdymo reformos ekspertizė, kuri padėtų parlamentarams apsipręsti priimti sprendimą dėl valstybinių miškų valdymo reformos. Vyriausybės urėdijų pertvarkos planas numato, kad vietoj 42 urėdijų bus įsteigta valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. www.verslaspolitika.lt pokalbis su buvusiu girininku, Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariu Kęstučiu Bacvinka. Kalbėjosi Gintautas Kniukšta. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis miškininkams tvirtai pažadėjo, kad urėdijų reformos ir su ja susijusių Miškų įstatymo pakeitimų svarstymas Seime atidedamas iki rudens. Tuo tarpu kitą dieną premjeras Saulius Skvernelis pasiūlė šaukti neeilinę sesiją. Kaip

Miškininkai rinksis į mitingą prie Seimo ir prezidentūros

Miškininkai ketvirtadienį planuoja rinktis į mitingą prie Seimo ir prezidentūros. Pasak Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos, šiame mitinge ketina dalyvauti daugiau nei 2 tūkstančiai žmonių. Federacijų pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, Aplinkos ministerijai pavaldi Generalinė miškų urėdija su profesinėmis sąjungomis yra pasirašiusi šakinę kolektyvinę sutartį, kurioje nustatyta, kad reformos negali būti įgyvendinamos prieš tai neinformavus darbuotojų ir su jais nesikonsultavus. Pasak pirmininkės, derybų tenka reikalauti ketvirtadienį rengiamu mitingu ir penktadienį žadamu dar didesniu streiku. Miškininkų teigimu, reformos reikia, tačiau ji turi būti suderinta su visomis pusėmis, o ne peršama aklai,

Top