Jūs esate
Pagrindinis > Verslas

„Nameja Balva“ apdovanojimų ceremonija pradėjo Latvijos dienas Vilniuje

Moderniame verslo centre „Quadrum” Vilniuje išdalinti kasmetiniai „Nameja Balva“ apdovanojimai. Keturiose nominacijose apdovanojimus pelnė šešios Latvijos ir Lietuvos įmonės. „Nameja Balva“ apdovanojimus nuo 2006-ųjų metų organizuoja Latvijos investicijų ir plėtros agentūra, Latvijos Įmonių rūmai Lietuvoje ir Latvijos Respublikos ambasada Lietuvoje, siekiant skatinti Latvijos ir Lietuvos įmonių bendradarbiavimą. Susirinkusiems sveikinimo žodį tarė Latvijos ekonomikos ministras Arvils Ašeradens, Lietuvos ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius ir Latvijos investicijų ir plėtros agentūros vadovas Andris Ozols. Garbūs svečiai paskelbė oficialią Latvijos dienų Vilniuje pradžią, pakvietė dalyvauti organizuojamuose renginiuose bei pasidžiaugė glaudžiais, verslo ir strateginės partnerystės santykiais, puoselėjamais kaimyninių valstybių. Į sceną apdovanojimo iš Latvijos ekonomikos ministro Arvils Ašeradens rankų atsiimti pirmasis kopė „Balticovo“atstovas. Įmonė, tiekianti vištų kiaušinius ir gaminimui paruoštus jų produktus, garbingu apdovanojimu įvertinta už „Didžiausią eksporto augimą į Lietuvą 2016 metais”. Šioje nominacijoje „Balticovo“ nurungė tokias įmones kaip „Brain Games“, „Lat Eko Food“, „Linum Colour“. Apdovanojimą už „Didžiausią paslaugų eksporto į Lietuvą augimą 2016” pelnė „A.C.B.“, nurungusi vienintelį konkurentą nominacijoje – saugos kompaniją „Grifs AG“, kuris prieš metus pelnė geriausio darbdavio apdovanojimą. „A.C.B.“ – kelių statybos bendrovė, kuri kartu su partneriais Lietuvoje šiuo metu įgyvendina kelis projektus. „Socialiai atsakingos įmonės“ nominacijoje vyko įnirtinga kova tarp „Baltic Travel Group“, „Citadele“ banko ir „Grifs AG“. Šioje nominacijoje sėkmė šypsojosi puikiai žinomam „Citadele“ bankui, kuris praėjusiais metais ne tik įgyvendino įvairius socialinius projektus, parėmė Parolimpinį judėjimą, bet ir aktyviai rūpinosi savo daugiau nei 200 darbuotojų. Apdovanojimų ceremonijoje neliko nepastebėtos ir 3 Lietuvos įmonės, glaudžiai bendradarbiaujančios su bendrovėmis iš Latvijos, įteikti „Geriausio partnerio“ nominacijos apdovanojimai. Parodų centras „Litexpo“, komunikacijos agentūra „inSpotlight“ bei viešbutis „Comfort hotel“ paskelbti „Geriausiais partneriais“. „Nameja Balva“ apdovanojimai – pirmasis „Atrask Latviją“ dienų renginys Vilniuje. Organizatoriai kviečia aktyviai dalyvauti renginiuose ir pažinti kaimyninę Latviją. Andris Ozols, Latvijos investicijų ir plėtros agentūros vadovas, pristatė iki gegužės 5 dienos vyksiančių „Atrask Latviją“ dienų renginius: „Šiemet renginiuose pristatysime Latviją per maistą, kultūrą, dizainą, muziką, verslą. Jau šiandien lietuviško dizaino namuose LOCALS.LT bus atidaryta Latvijos mados ir dizaino pop-up. Savo kūrybą pristatys kaip niekad daug – 20 stipriausių Latvijos dizainerių ir mados prekės ženklų”. Ketvirtadienio vakarą vilniečiai pakviesti į išsirtinę vakarienę „Latvijos pojūčiai“, kur „3 pavaru restorans” šefo Juris Dukalskis ruošta vakarienė svečiams pristatyta neeiliniu gastronominiu performansu. Šiame renginyje pristatyta moderni Latvijos virtuvė bei „Europos gastronomijos sostine 2017” tapęs Rygos – Gaujos regionas. Latvijos virtuvės temą Vilniuje pratęs akcija „Paragauk Latvijos“, kuri startuos jau nuo pirmadienio, balandžio 24 d. įvairiuose Vilniaus restoranuose, baruose ir kavinėse. Vilniečiai turės progą paragauti pagal Latvijoje garsaus šefo Raimunds Zommers receptus ruoštus patiekalus. „Balandžio 22 d. – šeimos diena „Pegaso“ knygyne Akropolyje. Čia jau nuo 12 val. vaikų ir jų tėvelių laukia žaidimai ir pramogos visai šeimai, vyks Laimės rato loterija be pralaimėjimo, o kartu su Jokūbu Bareikiu skaitysime Juris Žvirgždings knygelę „Liūto riaumojimas“, kurią iliustravo dailininkė iš Lietuvos – Lina Dūdaitė“, - pasakojo J. Markūne. Anot „Atrask Latviją“ dienų organizatorių, pirmadienį, balandžio 24 d. vilniečių ir miesto svečių laukia Tautinio kostiumo parodos atidarymas Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (pradžia 16 val.). Ten pat vyks ir karūnų gaminimo pamoka (balandžio 24 d. 18 val.). Trečiadienis ypatingas mados ir dizaino gerbėjams, kurie turėtų paskubėti registruotis į Dizainerės Baibos Ladigos paskaitą ir mados iliustracijos meistro klasę, kuri vyks LOCALS.LT nuo 18 val. „Atrask Latviją“ dienas vainikuos labdaros koncertas Vilniaus pranciškonų bažnyčioje gegužės 5 dieną, pradžia 20 val.. Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami pasiklausyti Ineses Šulžanokos, Maris Treijs ir Dariaus Mažinto atliekamų kūrinių. Bilietas į koncertą – auka Krizinio nėštumo centrui. Koncerto metu bažnyčioje veiks krizinio nėštumo centro fotografijų paroda „Kaip gerai, kad tu gimei“. Visa „Atrask Latviją“ dienų programa skelbiama tinklapyje atrasklatvija.lt. www.verslaspolitika.lt...

Pramonininkai: politinė situacija akivaizdžiai įtakoja verslo sąlygas

Pramonininkai susitiko su Vyriausybės nariais ir pateikė savo matymą, kokius sprendimus reikia priimti artimiausiu metu, siekiant užtikrinti valstybės konkurencingumą. Bendrame Vyriausybės kabineto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdyje atkreiptas dėmesys į regioninės politikos, verslo aplinkos, aplinkosaugos, energetikos, švietimo, eksporto, valstybės modernizavimo, transporto ir kt. sektoriuose kylančius opiausius klausimus ir pateikė konkrečius pasiūlymus, įgyvendinus kuriuos būtų užtikrinta Lietuvos valstybės tvari ateitis. „Lietuvos pramonininkų konfederacija yra vienas didžiausių socialinių partnerių, kuris jau ne vienerius metus kartu su Vyriausybe siekia spręsti ne tik verslui, bet ir valstybės tvariai ateičiai svarbius klausimus. Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovaujami sektoriai sukuria 64 proc. Lietuvos ekonomikos, o 79 proc. Lietuvos prekių eksporto sudaro LPK atstovaujami sektoriai, todėl LPK keliamų klausimų ir problemų ratas yra labai platus ir orientuotas ne tik į mūsų įmonių, bet ir į visos valstybės ekonomikos stiprinimą bei jos konkurencingumo didinimą. Pasak pramonininkų, aktualiausia sritis, kurioje būtini pokyčiai, yra švietimas, todėl būtina inicijuoti pokyčius mokykloje ir mokytojų rengime. Reikia spręsti profesinio orientavimo klausimus ir efektyviai įgyvendinti sumanios specializacijos strategiją. Kalbėdamas apie regioninę politiką LPK prezidentas pabrėžė, kad regionų ateitis yra pačių regiono lyderių rankose, tačiau norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų yra būtina užtikrint, kad savivalda būtų stipri, savarankiška ir atsakinga. LPK siūlo parengti motyvacinę savivaldybių biudžeto sudarymo metodiką, suteikti savivaldybėms teisę disponuoti valstybine žeme ir įgyvendinti kitas būtinas priemones. LPK viceprezidentas Daliaus Gedvilas akcentavo mokestinės aplinkos gerinimo svarbą - mažinti darbo jėgos apmokestinimą, didinti motyvaciją dirbti, subalansuojant paramos sistemą ir mokestinę aplinką, užtikrinti mokesčių stabilumą, tobulinti pelno mokesčio sistemą, supaprastinti mokesčių administravimą. Jis pažymėjo, kad politinė situacija akivaizdžiai įtakoja verslo sąlygas, todėl yra būtina dirbti kartu, siekiant Lietuvos kaip prekinio ženklo žinomumo. Kalbėta apie valstybės modernizavimo svarbą ir pristatyti pramonininkų pasiūlymai įkurti IRT koordinacinę tarybą, reformuoti viešąjį administravimą, taikant skaitmenines technologijas, naudoti didelių duomenų (ang. Big data) analitines programas valstybės valdymo srityje ir visomis priemonėmis skatinti Pramonės 4.0 koncepcijos įgyvendinimą. LPK viceprezidentas Erlandas Mikėnas pabrėžė, kad transporto verslo indėlis į šalies ekonomiką yra daugiau nei dvigubai didesnis už ES vidurkį, bet didėjanti konkurencija tarptautinėje erdvėje mažina šalies transporto sektoriaus konkurencingumą. Siūloma skatinti tranzitą, tinkamai ginti Lietuvos vežėjų interesus, atlikti Lietuvos kelių transporto sektoriaus konkurencingumo tyrimą. Dar kartą buvo pabrėžta būtinybė kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti skirti 80 proc. akcizo pajamų, gautų už realizuotus degalus bei kelių fondo lėšų nenaudoti bendroms valstybės reikmėms. Pramonininkai Vyriausybei išsakė pastabų dėl VIAP, pabrėžiant, kad yra būtina užtikrinti VIAP aiškumą ir skaidrumą, VIAP dydžio ir nomenklatūros stabilumą ir lankstumą, aiškiai apibrėžti VIAP nustatymo principus ir netaikyti VIAP už nuosavos gamybos elektros energiją. LPK siūlo sudaryti sąlygas privačių investicijų atėjimui į elektros energijos gamybos sektorių, užtikrinti konkurencingas energijos išteklių kainas (regiono kainų vidurkį) pramonės vartotojams ir verslui, nes tik taip Lietuvos pramonei bus sudarytos galimybės konkuruoti su kitų Europos šalių pramonės bendrovėmis. Diskutuojant apie būtinybę kovoti su šešėliu ir priemones užtikrinant verslo skaidrumą, pramonininkai pabrėžė, kad remia veiksmus, užtinkrinančius šešėlio mažinimą ir skaidrumą, bet yra būtina susitarti dėl kompleksinių priemonių, kurios padėtų surinkti mokesčius ir neįtakotų ekonomikos. Svarbu, kad būtų priimami ne politiniai, o subalansuoti sprendimai. LPK, verslaspolitika.lt...

L. Balsys: „Ekspertizę dėl miškų valdymo reformos atliks ekspertai, nieko neišmanantys apie miškus?“

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė Seimo nario Lino Balsio siūlymui, kad valstybinių miškų ūkio valdymo reformos nepriklausomą ekspertinį vertinimą atliktų ne tik Aplinkos ministerijos ir komiteto vadovybės siūlomi teisės, verslo ir vadybos srities išsilavinimą turintys specialistai, bet ir miškotyros srities mokslininkai. Pasak parlamentaro, skelbiant ekspertų atrankos konkursą ir į miškų ūkio valdymo reformos ekspertinį įvertinimą neįtraukus miškotyros srities mokslininkų, studija gali būti atlikta nepakankamai kvalifikuotai ir šališkai, „pritempiant“ išvadas prie ministerijos itin stumiamo vienos valstybinės miškų valdymo įmonės modelio. „Manęs jau nebestebina tai, kaip kelią skinasi valstybinių miškų ūkio valdymo reforma.  Miškotyros srities mokslininkų eliminavimas iš studijos rengimo tik patvirtina, kad už vadinamosios reformos gali slypėti stambiojo medienos verslo interesai, o  valdančioji Seimo  dauguma jiems pataikauja“, – sakė L. Balsys. Aplinkos apsaugos komiteto nario L. Balsio manymu, nors komitetas ir pritarė jo pasiūlytiems klausimams, į kuriuos turės atsakyti nepriklausomi ekspertai, tačiau, atsisakius į grupę įtraukti miškotyros mokslo atstovus, tikėtis kvalifikuotų atsakymų sunku. Ekspertai turės atlikti analizę, koks valstybinių miškų valdymo modelis dažniausiai taikomas kitose Europos valstybės, atlikti valstybinių miškų ūkio valdymo reformos kaštų ir naudos analizę bei ekonominį pagrįstumą, įvertinti siūlomos vienos valstybinės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ statusą, funkcijas, poveikį korupcijos lygiui, kiek ši reforma pareikalaus išlaidų iš valstybės biudžeto, kokį efektą turės darbo vietų kūrimui ir išlaikymui. Siūlymas atlikti reformos ekspertinį įvertinimą motyvuojamas tuo, kad miškų ūkio valdymo reforma pradedama skubotai, be kaštų ir naudos analizės bei išsamaus jos poveikio įvertinimo, galimai korupcinių interesų. www.verslaspolitika.lt

Apsipirkimas internete: ką perka ir kiek išleidžia lietuviai?

LRT.lt Lietuvos gyventojai vis labiau įpranta pirkti internete ir čia išleidžia vis daugiau pinigų. Tačiau ką perkame dažniausiai ir kiek vidutiniškai sumokame už savo pirkinius? Į šiuos klausimus padėjo atsakyti atlikto tyrimo rezultatai. Ką lietuviai dažniausiai perka internete? Atsakymas paprastas – drabužius, papuošalus ir aksesuarus – visą tai, ką apima kategorija „mada“. Daugiau nei pusė (51 proc.) internetu perkančių lietuvių yra įsigiję šios kategorijos prekių. O 16 proc. iš jų tokias prekes perka bent kartą per mėnesį, rašoma pranešime žiniasklaidai. Grožio ir sveikatos priežiūros prekės – antroje vietoje. Jas elektroniniu būdu įsigyja daugiau nei trečdalis (38 proc.) internetu perkančių lietuvių. O populiariausiųjų trejetuką užbaigia keliais procentais atsiliekančios elektronikos prekės (35 proc.). Žvelgiant į Europos vidurkį matyti, kad ryškiausiai atsiliekame pagal įprotį internetu pirkti knygas bei avalynę. „Šie skaičiai susiję ne tik su Lietuvos gyventojų įpročiais, bet ir valstybės bei elektroninių parduotuvių politika. Pavyzdžiui, vaistų galėtų būti įsigyjama daugiau, tačiau ne visus preparatus galima pirkti internetu. Tad čia yra galimybė verslo iniciatyvai, kuri leistų suderinti elektroninius receptus, kompensuojamų vaistų pasus bei receptinių vaistų įsigijimą internetu. Avalynės taip pat galėtų būti perkama daugiau, tačiau čia esminis dalykas yra kuo paprastesnės grąžinimo procedūros. Juk tik pasimatavę nusprendžiame, ar mums tinka išsirinkta pora, o jeigu abejojama, kad pavyks greitai ir patogiai grąžinti netikusią avalynę, pirkimas tiesiog neįvyksta“, – duomenis komentuoja „DPD Lietuva“ Pardavimų ir rinkodaros direktorius Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius. Šie skaičiai skelbiami „DPD Group“ užsakymu atliktame, 21 Europos valstybę apimančiame tyrime „E-shopper barometer Global report“. Drabužių ir aksesuarų pirkimai artėja prie „lubų“ „Didesnio asortimento bei geresnės kainos paieškos lietuvius dažniausiai atveda į interneto parduotuves. O nuolatinius pirkėjus čia išlaiko gera apsipirkimo patirtis bei galimybė sutaupyti tiek pinigų, tiek apsipirkimui skiriamo laiko. Nors drabužiai ir aksesuarai – populiariausi, tačiau šios kategorijos augimas jau beveik pasiekė piką ir greitai gali atsiremti į „lubas“. Nepaisant to, artimiausiu metu mados prekės turėtų išlaikyti pirmaujančią poziciją“, – sako G. Bilevičius. Tyrimo metu paaiškėjo, kad, planuodami ateities pirkinius elektroninėje erdvėje, Lietuvos gyventojai mados kategorijos prekių įsigytų vos pora procentų daugiau. O štai potencialus kitų kategorijų augimas – kur kas didesnis. Pavyzdžiui, grožio ir sveikatos priežiūros prekes pirkti ketina 8 proc. daugiau apklaustų Lietuvos gyventojų, elektronikos prekių augimo potencialas – 12 proc., knygų – 17 proc. Išsiskiriame pagal išlaidas buitinei technikai „Palyginus su kitomis Europos valstybėmis, elektroninėje erdvėje išleidžiame mažiau pinigų. Tai nėra keista – elektroninio verslo plėtra Lietuvoje dar tik įgauna pagreitį, o mūsų pajamos nėra pačios aukščiausios. Tačiau, jeigu į save žiūrėtume Baltijos valstybių kontekste, ryškių skirtumų nepamatytume“, – teigia G. Bilevičius. Lyginant su latviais ir estais, lietuviai internete daugiau pinigų išleidžia avalynei bei buitinei technikai, tačiau likusios dvi Baltijos šalys daugiau skiria elektronikai. Vidutiniškai vieno apsipirkimo metu mados pirkiniams Lietuvos pirkėjai išleidžia 46 eurus, už elektroniką atseikėjame 161 eurą, už grožio ir sveikatos priežiūros priemones – 44 eurus. Šie rodikliai žemesni nei Europos vidurkis. Ryškią išimtį čia sudaro buitinė technika – jai vidutinis europietis vieno apsipirkimo metu išleidžia 271 eurą, t. y. net 45 proc. mažiau nei 490 eurų išleidžiantis vidutinis pirkėjas Lietuvoje.  

Verslas sveikina ketinimus pertvarkyti mokesčių sistemą ir viešąjį sektorių

Daiva Rimašauskaitė, lpk.lt Verslas sveikina ketinimus pertvarkyti mokesčių sistemą ir viešąjį sektorių. Premjerui Sauliui Skverneliui pristatant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 metų veiklos ataskaitą didelis dėmesys buvo skirtas būsimiems ir jau vykdomiems Vyriausybės darbams. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sveikina ketinimus pertvarkyti mokesčių sistemą ir viešąjį sektorių, kas prisidėtų prie Lietuvos konkurencingumo pritraukiant investicijas. „Nors Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo tyrimo duomenimis, Lietuva pakilo viena pakopa ir 2016 m. užėmė 35 vietą, tačiau pastebimas lėtėjantis augimas. Siekiant didinti Lietuvos konkurencingumą, būtina atkreipti dėmesį į daugiausia sunkumų verslui sukeliančius faktorius: mokesčių dydis, ribojantys darbo reglamentai ir neefektyviai dirbantis valstybės biurokratinis aparatas. Vyriausybės ataskaitoje pabrėžiama, kad „mokesčių mokėjimo procedūros vis dar ganėtinai sudėtingos, neišnaudotos mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir paprastesnio sumokėjimo galimybės. Sudėtingas mokesčių deklaravimo ir mokėjimo mechanizmas sukelia verslui papildomą administracinę naštą, mažina paskatas savanoriškai mokėti mokesčius“. Tačiau šiandien neišgirdome kaip šios problemos bus sprendžiamos,“ – sako LPK patarėjas ekonomikai Jonas Vadapalas. Verslas teigiamai vertina tai, kad švietimo reforma išlieka vienu pagrindinių šios Vyriausybės darbų. Švietimo reforma yra ir vienas svarbiausių pramonininkų lūkesčių, ką parodė Lietuvos pramonininkų konfederacijos atlikta 150 didžiausių Lietuvos įmonių vadovų apklausa – 23,3 proc. apklaustųjų nurodė, jog kvalifikacijai ir švietimui LR Seimas ir Vyriausybė turėtų skirti daugiausia dėmesio. Teigiamas ketinimas didesnį dėmesį skirti ne tik jau prasidėjusiam aukštojo mokslo tinklo optimizavimui, bet ir profesinio mokymo tinklo pertvarkai, kurią ketinama pradėti jau 2017 metais. Lietuvos demografinė padėtis buvo įvardinta kaip „labai sudėtinga“, todėl tikimasi, kad konkretūs žingsniai, sprendžiant demografijos ir emigracijos klausimus, bus žengti dar šiais metais. Jau ne vienerius metus verslas kalba apie prastėjančią demografinę situaciją ir ragina vyriausybę imtis konkrečių veiksmų, nes prastėjanti demografinė padėtis paveiks įmonių konkurencingumą ir visos valstybės gyvavimą. Pramonininkai susitikimuose su valdžios atstovais nuolat kelia šį klausimą ir pabrėžia, kad ateinatys ketveri metai bus labai svarbūs, užtikrinant tvarų šalies ekonomikos augimą ir reikia galvoti ne tik apie gimstamumo skatinimą, verslo sąlygų gerinimą, bet ir apie tokius būdus, kaip žmonių pritraukimą iš kitų šalių. Vyriausybės ataskaitoje pabrėžiama, kad pagrindinis Lietuvos ekonomikos augimo variklis išlieka vartojimas ir atsigaunantis eksportas. Lietuviškos kilmės prekių eksportas, neskaitant naftos, 2016 m. didėjo 2,7 procento, o eksportas į naujas rinkas – JAV, Švediją, Norvegiją – stipriai išaugo. Vis dėlto pramonininkai pastebi, kad siekiant padėti verslui atrasti naujas rinkas ir tęsti sėkmingą persiorientavimą iš ekonominių sunkumų patiriančių NVS rinkų, svarbu užtikrinti bendrą eksporto koordinavimo strategiją, kurioje būtų numatyta kaip turėtų būti vykdomas finansinis ir diplomatinis palaikymas įeinant į naujas rinkas. „Dėl darbo jėgos trūkumo pastaruoju metu darbo užmokestis Lietuvoje kilo ir prognozuojamas kilimas ateityje, bet įmonių produktyvumo lygis kilo ne taip sparčiai kaip atlyginimai, todėl pradeda kilti grėsmė šalies įmonių konkurencigumui, o tai neigiamai veiks eksporto plėtrą. Todėl ypatingai svarbu, kad valstybė prisidėtų prie įmonių produktyvumo augimo skatinimo. Jeigu bus įdiegtos kompleksinės priemonės, tai kartu su numatomu reinvestuoto pelno nuo investicijų į technologinį atsinaujinimą apmokestinimo mažėjimu šios priemonės gali duoti teigiamų rezultatų,“- pažymi J.Vadapalas. LPK atstovo teigimu, sveikintina, kad tarp prioritetinių darbų įvardinta ir Nacionalinė energetikos strategija ir tikimės, kad ji bus patvirtinta artimiausiu metu ir bus atsižvelgta į LPK siūlymus užtikrinti konkurencingas elektros kainas pramonės vartotojams bei įvertinti kiti siūlymai. Verslas atkreipia dėmesį į Vyriausybės ketinimus įgyvendinti permainas viešojo valdymo srityje, skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, inovacijomis pagrįstos ekonomikos vystymąsi.  

Pienininkystės sektorių gelbės augantis eksportas

Lietuvoje primelžiama ir perdirbama dukart daugiau pieno, nei šalies gyventojai suvartoja. Likusią pagamintą produkciją, sudarančią iki 60 proc., perdirbimo įmonės turi realizuoti eksporto rinkose. Pieno produktai yra strateginė Lietuvos eksporto prekė, o prognozuojamas pasaulinės pieno gaminių paklausos augimas ilgalaikėje perspektyvoje sudaro palankias sąlygas sektoriaus plėtrai. „Pienininkystė yra viena perspektyviausių ūkinių veiklų, galinčių stipriai prisidėti prie ekonomikos augimo. Dabar Lietuvos pieno produktų vartojimas vidaus rinkoje yra gana pastovus, pieno pramonės augimą užtikrinti gali tik pieno gaminių eksporto didinimas. Valstybės indėlis, stiprinant viso pieno sektoriaus konkurencingumą bei kuriant palankias sąlygas eksporto plėtrai, – kaip niekada svarbus“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė. Pernai, palyginti su 2015 metais, Lietuvoje perdirbti pieno produkcijos kiekiai šiek tiek mažėjo. Svarbiausia priežastis – 2014–2015 m. smarkiai smukusi pieno gaminių paklausa pagrindinėse eksporto rinkose bei pieno gamybos perprodukcija Europoje, Naujoje Zelandijoje bei JAV. Tai sukėlė daugiau kaip dvejų metų pieno sektoriaus krizę globaliu mastu. „Nuo 2016 metų vidurio padėtis pieno gaminių eksporto rinkose smarkiai pasitaisė – pasiūlos ir paklausos svarstyklės susibalansavo, o pieno kainų indeksai tarptautinėse biržose ryžtingai šovė į viršų. Mes, Lietuvos pieno pramonininkai, kaip ir kiti smarkiai nuo eksporto priklausantys šalių gamintojai, krizės padarinius visu pajėgumu pajutome 2015 metais, kai pajamos iš eksporto smuko beveik trečdaliu“, – teigia Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis. Po didžiausios lietuviškų pieno gaminių eksporto rinkos Rusijoje praradimo 2014 metais mūsų šalies perdirbėjams prireikė laiko perorientuoti užsienio pardavimus. Su šiuo iššūkiu verslas sėkmingai susidorojo – pagrindinės rinkos keitusios Rusiją buvo Europos Sąjungos šalys bei JAV. Pasak E. Simonio, iš potencialių rinkų, į kurias norėtų įeiti mūsų šalies perdirbėjai taip pat minimos Persijos įlankos šalys: Jungtiniai Arabų Emyratai, Saudo Arabija, Omanas. Pienininkai eksportą taip pat norėtų plėsti į Šiaurės Afriką, Pietų Amerikos valstybes bei Azijos šalis. Eksportas atsigauna „Galima konstatuoti, kad pasaulio mastu sąlyginai nedidelės Lietuvos pieno perdirbimo įmonės sugebėjo efektyviai išnaudoti svarbiausią privalumą – pasinaudoti lankstumu ir greita reakcija į besikeičiančius vartojimo poreikius eksporto rinkose. Ši savybė lietuviškam verslui padėjo sėkmingai atlaikyti konkurenciją prieš pasaulinius pieno gamybos milžinus“, – sako G. Švedienė. Apie tai liudija pernai vėl pradėjęs augti lietuviškų pieno gaminių eksportas pinigine verte – produkcijos užsienyje realizuota už 445 mln. eurų, arba 4 proc. daugiau nei 2015 metais. Šių metų kovą visuomenei pristatytoje Lietuvos pieno sektoriaus plėtros galimybių studija, kurią savo iniciatyva atliko konsultacinė bendrovė „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“, parodė, kad perskaičiavus eksportuotos produkcijos kiekį į pieno ekvivalentą (PE) pernai išvežtos produkcijos kiekis sumažėjo 3 proc. nuo 836 tūkst. iki 810 tūkst. tonų PE. Tai susiję su tuo, kad 2016 m. Lietuvoje brandintų sūrių – vienų svarbiausių eksporto prekių – buvo pagaminta 21 proc. mažiau. Iš visų pieno produktų brandintiems sūriams pagaminti sunaudojamas didžiausias žalio pieno kiekis – apie 20 litrų vienam kilogramui sūrio subrandinti. „Pagyvėjimas eksporto rinkose netruko atsiliepti Lietuvos pieno perdirbimo pramonei – pernai gruodį ir šįmet sausį perdirbto pieno kiekiai įmonėse atitinkamai ūgtelėjo 1 bei 3 proc. Tai teikia vilties, kad šįmet pieno pramonė grįš į augimo vėžes“, – kalba E. Simonis. Perdirbama daugiau nei ūkininkai parduoda Lietuvos pieno perdirbimo pramonė kasmet perdirba daugiau pieno, nei šalies ūkininkai jo primelžia ūkiuose pardavimui. Iš Lietuvos pieno ūkių supirktas pienas užtikrina tik 80 proc. viso perdirbimui reikalingo žaliavinio pieno poreikio. Trūkstama dalis yra importuojama iš Latvijos ir Estijos. „Lietuvos ekonomika bei visas šalies pieno sektorius laimėtų, jeigu valstybinės ir privačios investicijos būtų nukreiptos į stiprius, pridėtinę vertę kuriančius ūkius, siekiant juos ne tik kooperuoti, bet ir sustambinti. Tik stiprūs pieno ūkiai gali priartinti lietuviškos žaliavos supirkimo kainą prie ES vidurkio ir taip užtikrinti lygiavertes pieno ūkių pajamas“, – teigia G. Švedienė. Pasak jos, stiprūs lietuviški ūkiai be vargo galėtų užtikrinti perdirbimui trūkstamą kiekį, o valstybė turėtų aktyviai prisidėti prie lietuviškos produkcijos eksporto plėtros: „Tikslingos valstybės investicijos į tvarų ir konkurencingą pieno sektorių su kaupu sugrįžtų per papildomai sukurtą pridėtinę vertę ekonomikai bei naujas geriau apmokamas darbo vietas“, – apibendrina LPK vykdomoji direktorė. lpk, verslaspolitika.lt inf....

Kauno technologijos universiteto mokslininkų atradimu susidomėjo Japonijos kompanija

Paulina Kuzmickaitė, Kauno technologijos universitetas Bendradarbiaudama su Šveicarijos fizikais Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų komanda susintetino medžiagą, skirtą naujos kartos saulės baterijų elementams. Atradimu susidomėjo Japonijos kompanija „Tokyo Chemical Industry“, kuri įsigijo patento licenciją. Pasak KTU chemijos tyrėjų grupės vadovo Vytauto Getaučio, šie organiniai puslaidininkiai yra pigesni, bet savybėmis nenusileidžia žinomoms alternatyvoms. Jų kūrimo procesas prasidėjo 2014 m. spalį, kai drauge su partneriais KTU mokslininkai ėmėsi Europos sąjungos 7-ojo bendrosios programos projekto. Procesas truko apie keturis mėnesius, o komandoje dirbo daktaro laipsnius turintys mokslininkai Marytė Daškevičienė ir Tadas Malinauskas, bei doktorantas Artiomas Magomedovas. Pagrindiniai lietuvių partneriai buvo mokslininkai iš Šveicarijos, Lozanos federalinio politechnikos instituto (LFPI). Garsių profesorių Michaelio Grätzelio ir Mohammedo Khaja Nazeerudino vadovaujama komanda yra tarp pasaulio lyderių, kuriančių naujas fotovoltines technologijas. „Mes sugalvojome, susintetinome ir charakterizavome naują medžiagą, o kolegos išbandė šiuos organinius puslaidininkius saulės baterijų elementuose ir taip prisidėjo prie kūrimo proceso“, – sakė V. Getautis. Šis mokslinis tyrimas buvo finansuojamas ES 7-osios programos (projekto Nr. 604032, MESO). „Tiesiogiai finansinio palaikymo iš įmonių nebuvo, bet pravertė žinios, įgytos anksčiau bendradarbiaujant su didele chemijos kompanija „BASF SE“, – teigė KTU mokslininkas. Paklaustas, kaip kaip pavyko rasti pirkėjus, V. Getautis pasakojo: „T. Malinauskas šią naują organinių puslaidininkių klasę pristatė tarptautinėje konferencijoje Lozanoje. Iš karto išradimu susidomėjo „Tokyo Chemical Industry“. Jos atstovai jau po kelių dienų susisiekė dėl patento licencijos įsigijimo ir inicijavo derybas“. Plačiau apie patento licenciją pasakojo KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) Intelektinės nuosavybės valdymo projektų vadovė Greta Žėkienė. „Licencija – tai lyg nuoma su tam tikromis sąlygomis ir apimtimi, kai patentą eksploatuoja ne jo savininkas, o kitas komercializavimu suinteresuotas asmuo. Tai yra laikinas teisių į patentą perdavimas, paprastai mainais imant procentinį mokestį nuo patentuotos technologijos. Licencinės sutartys gali būti sudaromos tiek dėl paskelbtos paraiškos, tiek dėl išduoto patento. Jo licenciją įsigyti gali visi asmenys, kurių komercinei veiklai aktualūs patentuojami sprendimai“. Pasak G. Žėkienės, tai yra didelė KTU sėkmės istorija, įrodanti, kad Universitetas juda teisinga kryptimi technologijų perdavimo procese. „Per metus pasaulyje pateikiama apie 3 mln. patentų paraiškų. Jeigu iš tokios gausos japonų kompanija išsirenka būtent tavo išradimą licencijavimui, tokios žinios labai džiugina. Tai paskata ir mokslininkams, ir visai Universiteto bendruomenei. Taipogi gaunamos licencijavimo pajamos“. G. Žėkienė pridūrė, jog 2016 metais įvyko sėkmingos derybos dėl keturių KTU išradimų licencijavimo. Turime licencinių sutarčių ir dėl mūsų mokslininkų „know-how“ (specialiosios praktinės žinios, – red. past.). Visa tai rodo, kad kuriame verslui reikalingas inovacijas, sėkmingai įgyvendinamas rinkoje“, – teigė NIVC projektų vadovė....

Aptarė ES prekybos apsaugos priemones

Ieva Petuškaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacija Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (URM), surengė diskusiją, kurioje su Europos Komisijos Prekybos apsaugos direktorato direktoriumi Leopoldo Rubinacci ir URM viceministru Albinu Zananavičiumi  aptarė ES prekybos apsaugos priemones ir planuojamus antidempingo metodikos pakeitimus. LPK viceprezidento Arūno Laurinaičio teigimu, Konfederacija visada pasisakė už paramą sąžiningai prekybai, tačiau tai įmanoma tik sukūrus visiems vienodas konkurencines sąlygas. „Lietuvos pramonininkai teigiamai vertina ir palaiko EK iniciatyvas dėl prekybos priemonių apsaugos. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad yra būtina užtikrinti visų šių procesų prognozuojamumą, ypatingai įgyvendinimo etape. Labai svarbūs yra ir metodologijos objektyvumo klausimai - metodologija turi remtis techniniais, o ne politiniais kriterijais. Būtina užtikrinti instrumentų efektyvumą ir vengti papildomų kaštų sukūrimo“- sakė LPK viceprezidentas. Diskusijoje dalyvavęs URM viceministras A.Zananavičius pabrėžė, kad derybose bus siekiama konstruktyvumo ir pragmatiškumo. Jo teigimu, labai svarbu iš pirmų lūpų išgirsti pramonininkų nuomonę. Šiuo metu ES institucijose ir ES valstybių narių sostinėse aktyviai svarstomi klausimai, susiję su Prekybos apsaugos priemonių reforma – reglamentai dėl modernizavimo, antidempingo ir antisubsidijų skaičiavimo metodologijos bei kti. Šiuos klausimus pristatęs EK Prekybos apsaugos direktorato direktorius L.Rubinacci konstatavo, kad Europos Komisija siūlo reformą, kuria siekiama aprūpinti ES pramonę veiksmingomis prekybos apsaugos priemonėmis prieš nesąžiningą konkurenciją. Toks poreikis atsirado atsižvelgiant į dalies Kinijos stojimo į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) protokolo nuostatų galiojimo pabaigą. “Dabar esame teisinio netikrumo sąlygose. Patikimiausias sprendimas tokioje situacijoje yra keisti skaičiavimo metodologiją, įvertinant ateities perspektyvas. Ir pagrindinis tikslas, kurio siekiame yra išsaugoti stiprius apsaugos instrumentus, kurie neprieštarautų ES tarptautiniams teisiniams įsipareigojimams,” – sakė EK atstovas. 2016 m. lapkričio 9 d. Europos Komisija (EK) paskelbė reglamentų pakeitimų projektą, kuriame siūloma keisti dempingo maržos (normaliosios vertės) apskaičiavimo metodiką importui iš šalių, kuriose nustatomi dideli rinkos iškraipymai dėl valstybės kišimosi į ekonomiką. EK siūlo naudoti lyginamuosius standartus arba atitinkamas gamybos ir pardavimo sąnaudas, įskaitant taikomas tinkamoje tipiškoje šalyje, kurios ekonominis išsivystymas panašaus lygio kaip ir eksportuojančios šalies. Nustatant iškraipymus siūloma atsižvelgti į kriterijus (pvz. valstybės politiką ir įtaką, didelį valstybės valdomų įmonių skaičių, diskriminaciją, dėl kurios pranašumas teikiamas vietos bendrovėms, ir finansų sektoriaus nepriklausomumą). Konkretūs iškraipymai bus nurodyti EK rengiamose specialiose rinkos iškraipymo ataskaitose apie šalis ar sektorius. Europos Sąjungos (ES) pramonės subjektai galės naudotis šiomis ataskaitomis teikdami skundus. Naujoji metodika bus neutrali, t.y. vienodai taikoma visoms PPO šalims narėms. LPK ragina ES institucijas priimti teisės aktus tobulinančius pakeitimus, kurie visiškai atitiktų šiuos pamatinius principus, užtikrintų sąvokų ir procedūrų aiškumą bei įmonėms gyvybiškai svarbų teisinį tikrumą: • Metodika turi atitikti PPO ir ES teisę, taip užtikrinant ES pramonei reikalingą teisinį tikrumą ir prognozuojamumą; • ES pramonei neturi būti užkrauta jokia papildoma našta (įrodymo našta, administracinė našta) lyginant su dabartine metodika, kuri galėtų apsunkinti ES pramonės pastangas teikti skundus ir EK galias inicijuoti tyrimus. Skundų procedūra privalo būti veiksminga, realistiška ir įgyvendinama; • Naujai siūloma antidempingo metodika turi išlaikyti galimybę taikyti efektyvias prekybos apsaugos priemones, griežtai nemažinant esamo priemonių lygio; • Metodika turi būti objektyvi, t.y. rinkos iškraipymai turi būti nustatomi remiantis objektyviais techniniais, ne politiniais kriterijais; • Turi būti užtikrintas EK įsipareigojimas pateikti rinkos iškraipymo trečiosiose šalyse ataskaitas, apimant visus sektorius, kuriuose gali egzistuoti rinkos iškraipymai.

Vilniaus meras nori atnaujinti viešojo transporto parką

LRT.lt Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, vicemeras Linas Kvedaravičius ir savivaldybės įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ direktorius Gintaras Maželis susitiko su didžiausių Olandijos elektrinių autobusų gamintojų, kompanijų „Ebusco“ ir VDL atstovais. Susitikime dalyvavę verslininkai pristatė galimybes Vilniui įsigyti naujos kartos elektrinius autobusus. Meras susitikime pabrėžė, kad Vilnius domisi galimybėmis atnaujinti savo viešojo transporto parką moderniausiomis ir aukščiausius ekologijos standartus atitinkančiomis transporto priemonėmis, tačiau netrukus planuojamas skelbti konkursas neužkerta kelio jame dalyvauti ir kitų, ne tik elektrinių transporto priemonių gamintojams, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Miesto taryba praėjusią savaitę palaimino 150 naujų autobusų techninę specifikaciją, o tai reiškia, kad mes dar vienu žingsniu priartėjome prie didžiausio miesto istorijoje viešojo transporto atnaujinimo. Kartu su privačių vežėjų konkursu miesto viešojo transporto parkas per artimiausius dvejus metus bus atnaujintas daugiau nei 50 procentų – vilniečiai netrukus galės naudotis modernesniu ir ekologiškai švaresniu viešuoju transportu”, – susitikime kalbėjo Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Šiuo metu miesto gatvėmis važiuoja 308 autobusai ir 188 troleibusai. Autobusų parke bus atnaujinta net 250 autobusų. Dar keliasdešimt naujų troleibusų bus įsigyta iš ES fondų lėšų. Šiais metais VVT kvietimu Vilniuje jau lankėsi elektrinių autobusų gamintojai – Lenkijos „Salaris“ ir Kinijos BYD atstovai. Vilniečiai turėjo galimybę kelias savaites pasivažinėti lenkų gamintojų „Solaris“ elektrobusu. Gegužės mėnesį planuojamas testuoti Volvo 7900 Electric Hybrid elektrobusas. Vykusiame susitikime dalyvavo VDL atstovai Bas Gielen, Siebren de Boer, „Ebusco“ atstovai Walter Luijten ir Jean-Luc Deflandre ir Olandijos ambasadorius Bert van der Lingen. VDL Grupė, kurios pagrindinė buveinė Eindhovene (Olandija), yra tarptautinė pramonės gamybos bendrovė, 2016 m. daugiausiai elektrinių autobusų Europoje pardavusi įmonė (daugiau kaip 100 vnt.). Autobusų gamybą sudaro tolimųjų maršrutų autobusai, viešojo transporto autobusai, mini ir midi autobusai, taip pat elektriniai autobusai. VDL Grupė nuo įkūrimo 1953 metais išaugo iki 90 bendrovių, įsikūrusių 19 šalių su daugiau nei 13 tūkst. darbuotojų, o metinė apyvarta 3,2 milijardo eurų. „Ebusco“ bendrovės pagrindinė buveinė yra Helmonde (Olandijoje). Įmonė pagal originalų „Ebusco“ dizainą surenka elektrinius autobusus Kinijoje ir platina juose Europoje. Įmonę iš dalies finansuoja Nyderlandų finansų ministerjia (4,5 mln. Eur). Šiais metais pasirašė sutartis su Paryžiaus viešojo transporto kompanija „Transdev“ dėl 8 elektrinių autobusų pardavimo....

FNTT nusitaikė į mėsos perdirbėjus

,,Juodoji rinka: bendrovė 220 tonų kiaulienos pardavė šešėlyje – į turgavietę be dokumentų pateko produkcijos už pusę milijono eurų", - pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Šešėlinė prekyba mėsa ir jos gaminiais FNTT Kauno valdybos akiratyje atsiduria ne pirmą kartą. Pavyzdžiui, pernai metų pabaigoje FNTT išsiaiškino, kad Kaune įsikūrusi viena stambiausių Lietuvos mėsos perdirbimo bendrovių daliai savo klientų pusę pagamintos rūkytos ir kitokios produkcijos realizuodavo be apskaitos dokumentų. Tyrimo duomenys parodė, kad mėsos perdirbimo įmonės atsakingi darbuotojai susitarė su mėsos produkciją perkančiomis Kauno, Klaipėdos bendrovėmis ir asmenimis, prekiaujančiais mėsos produkcija turgavietėse. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl 19 asmenų, šešėlyje pardavusių 220 tonų kiaulienos skerdienos, kuri buvo paruošta Kaišiadorių rajone veikiančioje žemės ūkio bendrovėje. Tarp įtariamųjų – pati aukščiausia žemės ūkio bendrovės vadovybė: bendrovės direktorė, vyriausioji buhalterė, pardavimų skyriaus vadovė. Įtarimai pareikšti ir bendrovės vadybininkui, dviem bendrovės vyriausiesiems sandėlininkams ir dvylikai skerdieną be apskaitos dokumentų pardavusių prekeivių. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad Kaišiadorių rajone veikianti bendrovė per trumpesnį nei pusantrų metų laikotarpį pardavė beveik 220 tonų kiaulienos skerdienos – kiaulių pusių ir žalios mėsos. Paskaičiuota, kad Kaišiadorių žemės ūkio bendrovė, neišrašydama būtinų apskaitos dokumentų, skerdienos pardavė už beveik 0,5 mln. eurų. Nustatyta, kad žalią kiaulieną šešėlyje realizuodavo Alytaus regiono turgaviečių prekeiviai. Paaiškėjo, kad skerdieną be apskaitos dokumentų įsigijo 17 asmenų: tarp jų – viena bendrovė ir 13 asmenų, dirbančių pagal verslo liudijimus. Produkciją turgaus prekeiviai užsakydavo per bendrovės vadybininką telefonu, gavėjams ji buvo pristatoma pagal krovinio važtaraščius. Šešėlyje pardavus produkciją, nesumokėta per 170 tūkst. eurų pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių. FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai išaiškino, kad šalia tokios šešėlinės prekybos skerdiena žemės ūkio bendrovėje dirbantis vadybininkas su pagalbininkais vykdė ir dar vieną neteisėtą verslą. Iš skerdienos, įsigytos be jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, įtariamieji gamindavo įvairią mėsos produkciją, kurią nelegaliai parduodavo tose pačiose Alytaus regiono turgavietėse. Vadybininkas, kaip rodo ikiteisminio tyrimo duomenys, pats sau užsakydavo produkciją iš bendrovės. Kelis šimtus tonų šešėlyje pardavusios Kaišiadorių bendrovės vadovybės ir turgaus prekeivių byla perduota nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui.   www.verslaspolitika.lt

Lietuvos kelių tinklo plėtrai ir priežiūrai bus skirta beveik 500 milijonai eurų

Audronė Filimanavičienė, LR Susisiekimo ministerija Lietuvos kelių tinklo plėtrai ir priežiūrai šiemet iš Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirtų lėšų planuojama paskirstyti per 499 mln. eurų. Tai sudaro 10 proc. daugiau lėšų nei 2016 m. Ši pinigų suma numatyta Susisiekimo ministerijos parengtoje 2017 m. KPPP finansavimo sąmatoje, kuri pateikta Vyriausybei tvirtinti. „Šiemet didesnį dėmesį skirsime transeuropiniam kelių tinklui ir valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo darbams. Dalis lėšų atiteks ir su strateginio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimu susijusiems vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektams finansuoti“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Transeuropinio kelių tinklo kelio E67 („Via Baltica“) plėtrai planuojama skirti 24 mln. eurų, o valstybinės reikšmės žvyrkelių atkarpoms, jungiančioms asfaltuotus kelių ruožus, numatyta per 83 mln. eurų. Su „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimu susijusiems vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektams finansuoti – 13 mln. eurų. Kita programai skiriamų lėšų dalis – daugiau nei 361 mln. eurų – bus paskirstyta pagal proporcijas, numatytas KPPP įstatyme. Valstybinės reikšmės keliams plėtoti ir prižiūrėti, saugaus eismo priemonėms diegti numatoma skirti daugiau nei 234 mln. eurų (65 proc.), vietinės reikšmės keliams ir gatvėms teks per 108 mln. eurų (30 proc.). Likusieji 5 proc. lėšų (per 18 mln. eurų) – tai programos lėšų rezervas su keliais susijusioms valstybės reikmėms finansuoti. 2016 metais į KPPP surinkta 19,7 mln. eurų daugiau nei buvo planuota.

Siūlo priimti rezoliuciją „Dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos“

Liberalė Aušrinė Armonaitė ir grupė parlamentarų Seimui siūlo priimti rezoliuciją „Dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos“, kuria raginama užtikrinti Lietuvos ir Jungtinės Karalystės piliečių teises bei naudingą ekonominį, saugumo ir gynybos bendradarbiavimą. Rezoliucijoje pažymima, kad Jungtinė Karalystė, nepaisant savo sprendimo išstoti iš ES, išlieka strateginė Lietuvos partnerė. „Piliečių teisės ir interesai turi būti centrine ašimi, planuojant Jungtinės Karalystės pasitraukimą ir naujus ES ir Jungtinės Karalystės santykius. Žinoma, pirmiausia Lietuva yra suinteresuota mažiausiai 170 tūkst. savo piliečių teisių apsauga Jungtinėje Karalystėje. Lietuva savo ruožtu turi dėti visas pastangas tam, kad Jungtinės Karalystės piliečių, gyvenančių mūsų šalyje ir kitur ES, teisės būtų užtikrintos. Esame suinteresuoti, kad Didžioji Britanija būtų kuo arčiau Europos ir Lietuvos – tiek ekonomiškai, tiek saugumo ir gynybos prasme. Norime pakviesti nepasiduoti pagundai bausti Britaniją, priešingai – visi laimės daugiau, jeigu ji išliks kuo arčiau ES“, – sako rezoliucijos iniciatorė Seimo narė A. Armonaitė. Statistika rodo, kad 2016 m. už Jungtinės Karalystės ribų ES šalyse gyveno 1,2 mln. britų. Seimui teikiamoje rezoliucijoje pažymima, kad derybų dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES procese svarbiausia – piliečių teisės ir interesai. Dėl šios priežasties Lietuva kviečia Jungtinę Karalystę užtikrinti Lietuvos piliečių, gyvenančių, dirbančių, studijuojančių ir kuriančių savo gyvenimą Jungtinėje Karalystėje, teisių apsaugą ir užtikrina, kad dės visas pastangas, jog Jungtinės Karalystės piliečių teisės Lietuvoje ir ES būtų tinkamai apsaugotos. Rezoliucijoje projekte taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ES ir Jungtinės Karalystės ekonominiai bei politiniai santykiai turi tiesioginę įtaką Lietuvos ekonomikai. Jungtinės Karalystės įmonės yra vienos didžiausių investuotojų Lietuvoje, o Didžiosios Britanijos rinka yra gyvybiškai svarbi Lietuvos eksportui. Dėl šios priežasties Lietuvos interesas yra išlaikyti bei stiprinti sukurtus ekonominius Jungtinės Karalystės ir ES ryšius. „Jungtinės Karalystės prekybos, paslaugų bei pramonės įmonės yra ir toliau laukiamos Lietuvoje. Taip pat tikimės, kad Jungtinės Karalystės, septintos pagal dydį Lietuvos eksporto rinka, išliks atvira ir prieinama mūsų verslui“, – pabrėžia liberalė A. Armonaitė. Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. paskutiniame ketvirtyje Jungtinės Karalystės investicijos Lietuvoje siekė 213,48 mln. eurų. Rezoliucijoje pažymima, kad Jungtinės Karalystės vaidmuo yra svarbus geopolitinio saugumo garantas, todėl jos dalyvavimas formuojant Europos saugumo ir gynybos politiką bei užtikrinant Baltijos šalių saugumą yra esminis ir nepamainomas. lrs.lt ir verslaspolitika.lt inf.

Lietuvos biudžetas gauna daug pajamų, bet vis tiek keliama revoliucija

Prof. Edmundas Bartkevičius Negalima pradėti reformos be aiškių tikslų ir vizijos. Man, kaip ir daugeliui, ypač rūpi likimas žmonių, kurie vykdant pertvarką bus atleisti. Šeimos neteks pajamų, o valstybei reikės išmokėti dideles sumas išmokų. Kalbame apie bedarbystės mažinimą, apie regioninę politiką, bet paleidžiame šimtus žmonių į gatvę? Ir dar tas supriešinimas – neva miškų urėdai blogi, miškų urėdijose dirbantys miškininkai – biurokratai, o girininkai, eiguliai – geri. Miškų urėdijas galima vienaip ar kitaip pertvarkyti, bet pirmiausia reikėtų atlikti jų veiklos vertinimą, miškų urėdus pirmiau reikėtų atestuoti, o ne kaltinti vien tuo, kad per ilgai dirba. Seniau apie tokis miškininkus knygas rašė, o dabar, pasirodo, didžiausia blogybė – kad žmogus gražiai ir ilgai dirba. Iš piršto laužti yra į viešą erdvę paleisti argumentai, neva, valstybinio miškų ūkio veikla neskaidri ir neefektyvi. Prekyba mediena vykdoma elektroniniu būdu –žmogiškasis faktorius eliminuotas, o atlikti skaičiavimai pagal pajamas vienam hektarui rodo, kad mūsų miškų urėdijos dirba žymiai pelningiau nei miškininkai tose šalyse, kuriose ūkį valdo viena įmonė, pavyzdžiui, Latvijoje, Švedijoje, Suomijoje., Reikalavimai miškų ūkio pelningumui Lietuvoje iškelti didesni nei, pavyzdžiui susisiekimo ar energetikos sektorių įmonėms. Miškininkai dirba tikrai efektyviai, sumoka visus mokesčius valstybei. Pastaraisiais dešimtmečiais žymiai padidėjo Lietuvos miškingumas, padidėjo medienos tūris viename hektare. Reikėtų aiškiai pasakyti, ko siekiama naująja pertvarka – ar daugiau pinigų, ar daugiau dėmesio gamtosaugai, ar dar ko nors. Dabar – tik kaltinimai... Pavyzdžiui, Vokietijoje pertvarkos vykdomos vienu tikslu – kad kuo mažiau reikėtų remti miškų ūkį iš biudžeto, o Lietuvos biudžetas gauna daug pajamų, bet vis tiek keliama revoliucija. Jeigu medienos pardavimą iš valstybinių miškų vykdys vienas pardavėjas (viena įmonė), medienos kiekis dėl to nepadidės. Akivaizdu, kad pertvarkos siekia stambieji medienos perdirbėjai, turėdami viltį, kad įsteigus vieną įmonę jiems bus sudarytos lengvatinės sąlygos įsigyjant medieną. Turime visi galvoti, kaip pasiekti, kad mediena būtų perdirbama Lietuvoje, bet išimtinių sąlygų sudarymas atskiriems pirkėjams prieštarauja ES galiojantiems teisės aktams. Pakeitus valdymo struktūrą (įsteigus vieną įmonę) didelio efekto nebus pasiekta, juo labiau, kad valdymo sąnaudos bendroje išlaidų dalyje sudaro tik nedidelę dalį. Aplinkos ministro pasiūlyto projekto vienoje vietoje kalbama, jog neturėtų būti mažinamos įplaukos į biudžetą, bet kitoje eilutėje rašoma, kad reikia didinti gamtosaugai skiriamų lėšų kiekį. Mes, miškininkų bendruomenės atstovai, kreipėmės  į LR Seimo LVŽS frakcijos narius, rašėme jiems, kad visuose susitikimuose Aplinkos ministras K.Navickas nevienareikšmiškai pasisakė už savarankiškų įmonių, miškų urėdijų naikinimą ir vienos įmonės įkūrimą, motyvuodamas, kad tokia politinė valia. Labiausiai mus neramina, kad žiniasklaidoje liejasi dezinformacija, klaidinama visuomenė, juodinama miškų bendruomenė, bandoma sukiršinti miškų urėdijų administracijų ir girininkijų specialistus. Sunkiai suprantame politinės valios prasmingumą vienu rankos mostu sugriauti gerai ir pelningai dirbančią sistemą, nežinant pasekmių, neturint ekonominio pagrindo. Siūlomas vienos įmonės variantas neskatina siekti maksimalaus rezultato, mažina motyvaciją, iniciatyvas, laisvę, atsakomybę, ir mažina veiklos efektyvumą. Su visa atsakomybe pareiškiame, kad pagal visus rodiklius (taip pat ir ekonominius) Lietuvos 42 urėdijos dirba efektyviau, negu viena įmonė Latvijoje ar panašios įmonės Estijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Geriausiai Latvijos įmonės ūkininkavimą atskleidžia tas faktas, kad 2010 metais Latvijos valstybiniams miškams buvo panaikintas tarptautinis FSC sertifikatas. Sertifikatas buvo atimtas, kai šeimininko netekusiuose valstybiniuose miškuose įsivyravo verslininkų savivalė: miškai kertami intensyviai, nesaugoma bioįvairovė ir pan. Latvijoje, monopolizavus medienos rinką, užsidarė mažosios lentpjūvės. Vis dar kalbama apie neskaidrią prekybą apvaliąja mediena, nors tokios skaidrios sistemos nėra jokioje kaimyninėje valstybėje. Kaip visada prabilo stambieji medienos perdirbėjai. Pagal juos , įkūrus vieną įmonę apvaliąja mediena būtų galima apsirūpinti „paprasčiau“. Taip siekiama išskirtinių sąlygų. Jei ES, Lietuvos teisės aktai leidžia, prekybos taisykles galima keisti, tačiau tai nepriklauso nuo mūsų valios. Miškininkų bendruomenė siūlo nuosaikesnę valstybinių miškų valdymo pertvarką optimizuojant miškų urėdijų skaičių, išsaugant jų ekonominį savarankiškumą. Tai įgalins dar padidinti miškų urėdijų veiklos efektyvumą, turto grąžą su minimaliomis socialinėmis pasekmėmis.

Pristatytas 2017–2020 m. ekonominės raidos scenarijus

Renata Lygienė, Seimo Europos reikalų komiteto biuro patarėja Seimo Europos reikalų komitetui pristatytas 2017–2020 m. ekonominės raidos scenarijus, pagal kurį bus rengiamas kitų metų valstybės biudžeto projektas. Seimo Europos reikalų komitetas tęsia praėjusiais metais įtvirtintą praktiką – š. m. kovo 31 d. komitetui išsamiai pristatytas Finansų ministerijos parengtas 2017–2020 m. ekonominės raidos scenarijus ir Valstybės kontrolės išvada dėl jo tvirtinimo. Scenarijus, pagal kurį bus rengiamas ateinančių metų valstybės biudžeto projektas ir išvada dėl jo komitete svarstomi antrus metus iš eilės. Šių dokumentų atsiradimą komiteto darbotvarkėje nulėmė kryptingas komiteto siekis stiprinti ES ekonominės valdysenos klausimų parlamentinę kontrolę ir didinti parlamento įtrauktį į šių klausimų nagrinėjimą. Finansų ministerijos parengtame ekonominės raidos scenarijuje  prognozuojamas nuosaikus ekonomikos augimas, spartesnis, nei infliacija, atlyginimų augimas. Viena pagrindinių ekonomikos augimo prielaidų įvardijamas struktūrinių reformų įgyvendinimas. Scenarijuje nurodoma, kad vidutiniu laikotarpiu būtina vykdyti atsakingą fiskalinę politiką, siekti išlaidų efektyvumo, kaupti rezervą, siekti investuoti į projektus, duodančius investicinę grąžą, skatinančius ekonomikos augimą ir ilgalaikių darbo vietų kūrimą. Būtinas valstybės turto valdymo optimizavimas. Scenarijuje prognozuojamas vidutiniškai 2,5 proc. per metus BVP augimas. BVP augimo perspektyvas didžiąja dalimi įtakoja Lietuvos demografinės prognozės. Scenarijuje nurodoma, kad namų ūkių finansinė padėtis pastaraisiais metais gerėjo ir tai, kartu su gerais vartotojų lūkesčiais, skatino namų ūkių vartojimo išlaidų augimą, kuris praėjusiais metais siekė 5,6 proc. Prognozuojama, kad ir toliau išliks didelis namų ūkių vartojimas (vidutiniškai 3,6 proc. per metus), kadangi darbo užmokesčio augimo tempai bus spartesni, nei infliacijos. Tai turėtų reikšmingai prisidėti prie BVP augimo. Numatoma, kad namų ūkių vartojimo išlaidos 2017–2020 m. augs atitinkamai 3,9 proc., 3,6 proc., 3,5 proc. ir 3,5 proc. Ekonomikos augimą turėtų skatinti ir didėsiantis investicijų lygis šalyje, kurio prielaidomis vidutiniu laikotarpiu įvardijamos palankios bankų kreditavimo sąlygos, aktyvesnis Europos strateginių investicijų fondo lėšų bei ES investicijų panaudojimas. Finansų ministerija numato, kad prekių ir paslaugų eksportas 2017–2020 m. laikotarpiu augs atitinkamai 3,8 proc., 3,9 proc., 4 proc. ir 4 proc. Scenarijuje nurodoma, kad 2016 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis iki mokesčių išaugo 7,9 proc. (privačiame sektoriuje – 9 proc., valstybės sektoriuje – 6,1 proc.), ir tai yra sparčiausias augimas nuo 2009 m. Tam turėjo įtakos MMA augimas 2015–2016 m. Didžiausias darbo užmokesčio augimas buvo paslaugų sektoriuje. 2017–2020 m. darbo užmokesčio augimas prognozuojamas vidutiniu metiniu tempu, artimu 6 proc., ir sparčiausias bus privačiame sektoriuje. Prognozuojama, kad augant ekonomikai, nedarbo lygis mažės ir 2017–2020 m. sudarys atitinkamai 7 proc., 6,4 proc., 5,9 proc. ir 5,4 proc. Scenarijuje pažymimą, kad augant darbo užmokesčiui, verslas vis didesnę dalį padidėjusios darbo jėgos kainos perkelia į prekių ir paslaugų kainas. Augančios šios kainos, kartu su didėjančiomis pasaulinėmis žaliavų kainomis nuo antros 2016 m. pusės didina infliaciją šalyje. Šiais metais infliacija labiausiai augs dėl pasaulinėje rinkoje kylančių žaliavų kainų ir padidintų akcizų alkoholiui. Numatoma, kad 2017 m. vidutinė metinė infliacija sudarys 3,4 proc., o vėliau, pasibaigus vienkartinių veiksnių poveikiui, infliacijos lygis šiek tiek sumažės: 2018 m. – iki 2,7 proc., 2019 ir 2020 metais – iki 2,5 proc. Komiteto posėdyje dalyvavęs finansų ministras Vilius Šapoka išskyrė šiuos, scenarijuje įvardijamus išorės bei vidaus rizikos veiksnius: geopolitinė padėtis, euro zonos tvarumas, politinė įtampa ES, kylančių ekonomikų raidos pokyčiai, lėtas BVP augimas, santykinai maža investicijų dalis BVP, senstanti visuomenė, įtampa darbo rinkoje. Šias rizikas, anot ministro, galėtų amortizuoti tokie išorės ir vidaus veiksniai: narystė euro zonoje ir ES, konkurencinga darbo jėga, fiskalinės drausmės laikymasis, šalies energetinė nepriklausomybė, ekonomikos lankstumas, struktūrinių reformų įgyvendinimas. Komitete vykusioje diskusijoje domėtasi pagrindinius Scenarijuje prognozuojamus rodiklius lemiančiomis priežastimis, darbo našumo ir darbo užmokesčio santykio koreliacija, numatomomis šalies ūkio raidos tendencijomis, diskutuota apie struktūrinių reformų įgyvendinimo problematiką. Valstybės kontrolė, įvertinusi ekonominės raidos scenarijų, savo š. m. kovo 29 d. paskelbtoje išvadoje konstatuoja, kad Finansų ministerijos parengtas Scenarijus yra nulemtas pasirinktų ir įvardytų prielaidų, pagrįstas esamais statistiniais duomenimis ir neprieštarauja ekonomikos dėsningumams, todėl Fiskalinė institucija jį tvirtina ir pritaria Scenarijuje įvardytiems rizikos veiksniams ir siekiams juos suvaldyti ir minimizuoti. Ekonominės raidos scenarijus – Finansų ministerijos pasirinktų ir įvardytų prielaidų sąlygotas, esamais statistiniais duomenimis pagrįstas, nacionalinių sąskaitų duomenims ir ekonomikos dėsningumams neprieštaraujantis ekonominės raidos apibūdinimas, pagal kurį rengiamas Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Ekonominės raidos scenarijumi pradedamas ateinančių metų valstybės biudžeto planavimo ciklas. Pagal ES ekonominės valdysenos reikalavimus, visos euro zonos valstybės savo ateinančių metų biudžeto projektus turi rengti pagal nepriklausomą makroekonominį scenarijų. 2015 m. Lietuvai tapus euro zonos nare ir įsigaliojus Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniam įstatymui, Valstybės kontrolei priskirta biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcija, įgalinanti Valstybės kontrolę stebėti ekonominės ir pinigų sąjungos narėms taikomų fiskalinės drausmės taisyklių laikymąsi Lietuvoje ir teisės aktuose nustatytų užduočių vykdymą. Vykdydama biudžeto politikos stebėseną, Valstybės kontrolė rengia, teikia Seimui ir viešai skelbia išvadas dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo.  

,,DOJUS agro“ Lietuvos kaime sukūrė stebuklą

Karolis Didžiulis www.verslaspolitika.lt UAB „DOJUS agro“ – didžiausia vakarietiškos žemės ūkio technikos tiekėja Lietuvoje bei rinkos lyderė daugelyje pagrindinių mašinų kategorijų. Tai lietuviško kapitalo įmonė, jau 25 metus sėkmingai dirbanti žemės ūkio sektoriuje. Pagrindinė veikla – žemės ūkio bei vejų priežiūros technikos, atsarginių dalių prekyba ir techninis aptarnavimas. Stipriai vystomos sritys – naudotos technikos pardavimai bei technikos nuoma. Pagrindiniai atstovaujami prekės ženklai: „John Deere“, „KUHN“, „Koeckerling“ bei „Western Fabrication“. „Plimsoll“ pateiktais duomenimis, įmonė užima 98-ąją vietą pasaulyje iš 322 didžiausių žemės ūkio technikos pardavėjų. Pasak didžiausiam pasaulyje žemės ūkio technikos gamintojui „Deere&Co“ atstovaujančios bendrovės „DOJUS agro“ įkūrėjo Prano Dailidės, stiprus žemės ūkis – išskirtinė Lietuvos savybė. 2017-ieji metai įmonei taip pat išskirtiniai, nes sukanka 20 metų, kai bendrovė atstovauja didžiausiam žemės ūkio technikos gamintojui pasaulyje – „John Deere“. Reikšmingiausi pokyčiai įvyko būtent 1997 metais, kai „DOJUS agro“ tapo didžiausio pasaulyje žemės ūkio technikos gamintojo „John Deere“ atstovu Lietuvoje. Per 20 metų parduota daugiau kaip 4 tūkst. traktorių, virš 1000 kombainų, beveik 200 savaeigių pašarų smulkintuvų, daugybė ki¬tokios savaeigės ar prikabinamos technikos, o per visus veiklos metus parduota apie 6100 įvairių „John Deere“ mašinų. Netrukus atstovaujamų žemės ūkio technikos gamintojų gretas papildė garsi Prancūzijos įmonė „KUHN“, o vėliau ir kiti prekiniai ženklai. 2004 m. Kauno rajone pradėjo veikti naujas bendrovės prekybos ir aptarnavimo centras. Tai vienas didžiausių ir moderniausių tokios paskirties centrų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Rytų Europoje. Pagrindinis tikslas – įsitvirtinti ir sėkmingai dirbti tose rinkose, kurias šiandien turi. Pagal techninės priežiūros tinklo plėtrą „DOJUS agro“ neatsilieka nuo kitų „John Deere“ partnerių Europos šalyse, kai kam jau tapo ir pavyzdžiu. Atsakomybė didelė – jau pats „John Deere“ vardas siejasi su aukšta technikos kokybe, patikimumu, valdymo kokybe. Tačiau parduoti naują traktorių – tik pusė darbo. Kita pusė – garantuoti kliento ramybę ir pasitikėjimą, kad technika nestovės, kai ateis metas jai išvažiuoti į laukus. Pasitelkiant pažangiausias technologijas, kasmet šioje srityje ieškoma naujų sprendimų, kad paslaugos būtų atliekamos dar greičiau ir kokybiškiau. „John Deere“ vadovai Lietuvą apibūdino kaip vieną iš didžiausią pažangą padariusių šalių, o žemės ūkį – kaip vieną iš perspektyviausių verslų. Laikas parodė, kad žemės ūkis sugebėjo atlaikyti krizę. Kas yra moderniausia ir naujausia kitose pasaulio šalyse, visa tai turi ir Lietuvos ūkininkas. 2014 metais „DOJUS agro“ Lietuvos rinkai pristatė išmanaus ūkininkavimo strategiją „John Deere FarmSight“. Ji apima paslaugas, kurios suteikia galimybę į įprastą ūkininkavimo veiklą pažvelgti iš gaminamos produkcijos savikainos mažinimo pusės. Už „John Deere FarmSight“ paslaugas bei jų tiekimą į Lietuvos žemės ūkio sektorių, „DOJUS agro“ 2016 metais gavo Verslo konfederacijos apdovanojimą „Metų prekybos sprendimas 2016“. Tai tik parodo, kokios svarbios yra inovacijos ir kaip sparčiai jos plinta Lietuvos žemės ūkio sektoriuje. ,,DOJUS agro“ rinkai tiekia ne tik kokybiškas žemės ūkio mašinas, tačiau ir investuoja į savo serviso komandos plėtrą bei profesionalumą. Šiuo metu tai bene didžiausią serviso profesionalų komandą visoje Lietuvoje turinti įmonė. Ją sudaro 70 specialistų, kiekvieną dieną aptarnaujančių Lietuvos žemdirbių mašinų parką. Pradėjusi veiklą 1992 m. Lietuvoje, Šakių rajone, įmonė gana sparčiai plėtėsi ir šiuo metu visos Lietuvos ūkius aptarnauja savo prekybos ir techninės priežiūros centruose Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Šakiuose, o artimiausioje ateityje planuojamas nau¬jo filialo atidarymas Klaipėdoje. Plėtra vyko ne tik Lietuvoje – per 25 gyvavimo metus buvo atidarytos dukterinės kompanijos Baltarusijoje, Kaliningrado srityje, Latvijoje. 1999 metais bendrovė įžengė į Baltarusijos rinką, 2002 metais „DOJUS“ įmonių grupę papildė kaimyninėje šalyje įkurta bendrovė „DOJUS Latvija“. Pastaruosius dešimt metų bendrovė „DOJUS agro“ neužleidžia rinkos lyderių pozicijų, užimdama daugiau kaip pusę traktorių, savaeigių pašarų smulkintuvų rinkos. Dabar ūkininkai domisi ir naudojasi pažangiomis technologijomis, siekdami kiek įmanoma labiau padidinti ūkių produktyvumą. Todėl „DOJUS agro“ bendrovės specialistai visada turi būti pasiruošę jiems padėti siekti tokių tikslų. Sukurti visą tinklą, užtikrinti atsarginių detalių tiekimą, remontą reikalauja ne tik laiko, noro, bet ir materialinės bazės kūrimo, sistemingo darbo. Žemės ūkis labai smarkiai modernėja, anksčiau technologijos keisdavosi kas trejus–ketverius metus, dabar atskiri gamintojai per vienerius metus sugeba įdiegti revoliucinius sprendimus. Pažangus ūkininkas, kuris nori konkuruoti Europoje, negali pirkti atsilikusių ir šiuolaikinės rinkos neatitinkančių produktų. Konkurencija yra labai stipri ir pardavėjas turi įrodyti, kad jo pro¬duktas yra geriausias. Technikos nupirkimas ir jos ,,parvarymas“ į kiemą dar nieko nereiškia, jei neturėsi, kas ją paskui prižiūrės. ,,DOJUS agro“ yra vieni iš rinkos lyderių. Kartu su pardavimu sugebama plėtoti ir materialinę bei žmogiškųjų resursų bazę, investuojama į serviso tinklą. Tapti lyderiu nėra labai sunku, sudėtingiau yra išlaikyti lyderio pozicijas. Technikos patikimumas, komfortas yra labai reikšmingi, lemiantys ūkininkų pasirinkimą. Žemės ūkio technikos gamintojų sprendimai šiuo metu yra kai kuriais atvejais pažangesni už lengvųjų automobilių gamintojų sprendimus. Kelią skinasi tikslioji žemdirbystė, žmogaus poveikis technikai mažėja. ,,John Deere“ pirmoji atvėrė langą į tiksliųjų žemdirbystės technologijų pasaulį, suteikė galimybę kuo efektyviau naudoti techniką ir kontroliuoti sąnaudas. Pagal naują įmonės „John Deere“ strategiją „FarmSight“ tiksliųjų technologijų įranga tampa standartiniu elementu, integruojamu į naujos kar¬tos techniką. „DOJUS agro“ sėkmingą veiklą vykdo kelis dešimtmečius. Įmonės įkūrėjas Pranas Dailidė džiaugiasi, kad ne tik verslas sėkmingai plėtojasi, tačiau ir sūnus Donatas, pabaigęs INSEAD verslo mokyklą Singapūre, o Prancūzijoje - vadovų magistratūros studijas (MBA), grįžo į Lietuvą ir sėkmingai darbuojasi  bendrovėje, vadovauja ,,DOJUS" įmonių grupei.  Tai liudija, kad Lietuvos žemės ūkio verslas yra perspektyvus, nes prie jo kūrimo prisideda iš tikrųjų  išsilavinę žmonės. ...

Verslas ir savivalda vienija jėgas atgaivinti Lietuvos regionus

Ieva Petuškaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacija Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) šiandien, kovo 28 d., pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir numatė priemones, kuriomis bus siekiama atgaivinti regionus, mažinti socialinę atskirtį ir nedarbo lygį, suvaldyti migracijos ir demografines problemas. „Dažnai girdime, kad geriausia užkalti langus ir išvažiuoti, tačiau manau, kad Lietuvai tiesiog trūksta aiškios programos ir gero koordinavimo. Norint, kad regionai taptų gyvybingi, reikalinga trijų polių – švietimo, verslo ir administracijos – sąveika. Tai yra pagrindas, ant kurio statoma regionų ateitis. Šiuo metu daugelis savivaldybių neturi investicijų pritraukimo skyrių – jeigu savivaldai nerūpi regiono ateitis ir ji neturi vizijos, tuomet atgaivinti tokį regioną bus labai sunku“, – teigia LPK prezidentas Robertas Dargis. Pasak LSA prezidento Ričardo Malinausko, tik kryptinga ir subalansuota regionų politika gali užtikrinti ekonomikos augimą. „Neįsivaizduoju, kaip atotrūkis tarp regionų gali mažėti be įmonių, kurios kuria darbo vietas. Verslui reikalingos palankios sąlygos vystytis ir plėstis – ar kalbėtume apie kaštus, ar mokestinę sistemą – be to pritraukti investuotojus į regionus yra labai sunku. Kalbant apie infrastruktūrą, visi norėtume, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų sporto kompleksas, baseinas, kultūros namai, tačiau į plėtrą svarbu žiūrėti ne atskiros savivaldybės, bet regiono rėmuose“, – sako LSA prezidentas. LPK ir LSA siūlo tokias priemones, siekiant atgaivinti Lietuvos regionus: didinti įgaliojimus regiono plėtros taryboms ir įtraukti verslo atstovus, suteikiant jiems balsavimo teisę; sukurti savivaldybių motyvavimo sistemą, leidžiančią pritraukti investicijas ir kurti darbo vietas; gerinti verslo sąlygas ir kurti darbo vietas; suderinti strateginius plėtros planus su verslo bendruomenės poreikiais; perduoti valstybinę žemę savivaldybėms; vykdyti infrastruktūros nekuriančios pridėtinės vertės ir didinančios savivaldybių sąnaudas prevenciją. „Šiandien Vyriausybės deklaruojamas noras skirti daugiau dėmesio regioninei politikai verslą išties džiugina. Matome ir daugiau atvirumo tarp savivaldybių ir verslo partnerių, kurie labiau įsiklauso vienas į kitą ir ieško bendro sutarimo. Bendras verslo, savivaldybių bei vidaus reikalų, ūkio ir finansų ministerijų bendradarbiavimas nulems Lietuvos regionų sėkmę“, – pabrėžia Alvydas Stulpinas, LPK viceprezidentas regionų politikai ir Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas. R. Dargio teigimu, LPK pagaliau pavyko atkreipti Vyriausybės dėmesį į kryptingo darbo su regionais svarbą. Tačiau šiuo metu investicijų į regionus neigiamą vektorių būtina pakeisti į teigiamą: kurti klasterius pramonės srityse, spręsti demografijos ir migracijos problemas, stiprinti administracinius gebėjimus, užtikrinti, kad švietimo sistema regionuose rengtų kvalifikuotus ir darbo rinkai ypač reikalingus specialistus. Renginio metu Vytauto Didžiojo universiteto docentė Jurga Bučaitė-Vilkė pristatė atliktą tyrimą „Lietuvos gyventojų požiūris į savivaldą“, kuris parodė, kad šalies gyventojai yra aktyvūs sprendžiant savivaldos klausimus. Tyrimo rezultatai rodo, kad didžioji dalis gyventojų prioritetines savivaldybės atsakomybės sritis išskiria tokias, kurios susijusios su socialinės gerovės užtikrinimu (socialinėmis paslaugomis, švietimu, sveikatos apsaugos, būsto klausimais, gyventojų užimtumo didinimu), tačiau viešosios infrastruktūros ir viešojo transporto sistemos vystymas, lygių galimybių įvairioms bendruomeninėms grupėms užtikrinimas laikomi mažiau svarbiomis savivaldos funkcijomis. Net 82 proc. Lietuvos savivaldybių gyventojų tiesioginių mero rinkimų reformą įvertino kaip reikalingą pokytį. Svarbiausiomis savybėmis, kuriomis turėtų pasižymėti meras, 47 proc. gyventojų minėjo, kad meras turi būti kilęs iš tos pačios savivaldybės, turėtų turėti administracinio darbo ir darbo savivaldybės Taryboje patirties, o priklausymas politinei partijai nėra vertinamas kaip itin svarbus aspektas. „Po įvykusių tiesioginių merų rinkimų savivaldybės gavo galimybę savarankiškai vystyti regionus. Tik stipri savivalda, aktyvūs savivaldybių gyventojai, regionuose liekantis jaunimas ir jų visų bendrai kuriamas sociumas padės užtikrinti, kad regionuose būtų gera ne tik dirbti, bet ir gyventi“, – apibendrino R. Dargis.

„Kodėl vejame žmogų nuo žemės, nuo miško“…

Gintautas KNIUKŠTA www.verslaspolitika.lt „Kodėl vejame žmogų nuo žemės, nuo miško“, - šie žodžiai, prieš keletą metų ištarti žinomo šalies miškininko Viganto Kraujalio, šiandien kaip niekados veria širdį net tik jų autoriui. ,,Aš užaugau miške, taip jau lėmė, kad nuo miško nenutolau nė per žingsnį. Kai grįžtu iš užsienio namo, visada, turiu prisipažinti, širdis džiaugiasi, kad mūsų miškai tvarkomi tikrai ne blogiau“, - sako Vigantas. Iš Molėtų krašto kilęs miškininkas buvo pasukęs į verslą, tačiau nugalėjo meilė miškams, dirbo įvairiose pareigose, o nuo 2009 metų – Ukmergės miškų urėdu. Su Vigantu susipažinome prieš keturiolika metų Šalčininkuose, kur kartu sodinome Europos mišką. Jau tuomet jis stebino didžiule pagarba miškininko specialybei. Šis darbas Viganto niekada nenuvylė, visada jam buvo mielas. Dabar galvoju, ar galėjo būti kitaip, juk jis nuo mažens jau žinojo, kad suks girių takais. Su šypsena prisimenu jo žodžius: „Kai buvau mažas, labai patikdavo eigulio kepurė…“ Iš tikrųjų išskirtinis buvo ir jo tėvo eigulio vaidmuo, Vigantas užaugo miške, dviejų ežerų glėbyje, vienkiemyje. Kai tekdavo keletą kilometrų pėdinti iš mokyklos, ne juokais gąsdindavo briedžiai, dažnai užtverdavę kelią... Vigantas buvo ir kūrybinio konkurso „Mano pasaulis miške“ iniciatorius. Šis konkursas paneigė mitą, kad dabartinė jaunoji karta tolsta nuo gamtos, kad už viską labiau jai rūpi kompiuteriai ir išmanieji telefonai. Jaunų žmonių rašiniai liudija, kad Lietuvos miškai jiems yra tokie pat svarbūs kaip miškininkams. „Miške niekas nenori tavęs teisti, niekas nežemina, niekam nesvarbu, kaip tu atrodai“, „Miške nepajunti laiko tėkmės, atrodo, ištirpsti, mintys tampa lengvesnės už orą“, „Miško dvasią gali pamatyti tik tie, kurie myli mišką“, „Medžiai kalbasi nežinia apie ką, bet tikriausiai apie žmones“,– šios ir dar per šimtą sentencijų buvo išrinktos iš moksleivių rašinių. Vigantą giria ir miškininkai, ir politikai, ir paprasti kaimo žmonės – iniciatyvus, darbštus, patikimas, neapsakomai mylintis mišką žmogus. Prieš keletą metų su Vigantu Kraujaliu kalbėjomis apie politikų pagyras miškininkų darbui, nes kai kurie, rašydami gamtosaugos programą (dalį, skirtą bendrai Vyriausybės programai), siūlė miškų valdymo reformą laikyti baigta ir leisti miškininkams ramiai dirbti. Tuomet prisiminėme ir žemės reformą, miškų grąžinimą buvusiems savininkams. Reforma lėta, grąžintinų miškų priežiūra miškininakms apribota. „Iš tikrųjų ta reforma užsitęsė, miškų grąžinimą ar jų pardavimą, priskyrimą miškų urėdijoms svarbu spręsti kuo greičiau, naudos bus ir valstybei, ir žmonėms, šie miškai reikalauja elementariausios priežiūros. Juk nuo reformos pradžios, kai buvo atskirti valstybiniai ir privatūs miškai, tuose miškuose buvo palaikoma tik sanitarinė būklė. Tai tas pats, kaip apleisti sodą, – pažiūrėkit, kaip jis atrodys po dvidešimties metų…Tarkim, Ukmergės urėdijoje vienas kitas projektas paruošiamas, tačiau realaus miško pardavimo nėra“, kalbėjo V. Kraujalis. Prieš keletą metą urėdijoms buvo nurodyta organizuoti skiedrų gamybą iš miško kirtimo atliekų ir pagamintas skiedras pateikti rinkai konkurencingomis kainomis. Anot tuomečio aplinkos ministro Valentino Mazuronio, urėdijų dalyvavimas biokuro gamyboje turėjo užtikrinti, kad skiedros biržai bus tiekiamos konkurencinga kaina. Urėdijos žaliavas biokurui ruošia jau seniai – malkas, kurios jau nebe pirmą dešimtmetį laikomos biokuru, o dabar surenka ir miško kirtimo atliekas, daugiausia šakas, ir parduoda kaip žaliavą biokurui gaminti. Anot V. Kraujalio, visoje Lietuvoje, panaudojant ir privačių miškų išteklius, biokurui gaminti būtų galima panaudoti apie 800 tūkst. kub. metrų medienos. „Apskritai kyla prastos medienos kainos, kurios pamažu artės prie smulkios pjautinės medienos kainos. Vokietijoje, pavyzdžiui, skirtumas tarp medienos, skirtos biokuro gamybai, ir kitos smulkios medienos siekia tik 10 eurų. Atsargų dar turime, mes ir dabar paruošiame daugiau medienos negu jos reikia perdirbėjams. Manau, kad penketą metų į priekį drąsiai galime naudoti mišką biokuro reikmėms. Mes niekuo nesiskiriame nuo kitų šalių, į tai reikai žiūrėti labai paprastai, kainos skirtumas tarp medienos, skirtos malkoms ir pramonei, nėra didelis, todėl AB ,,Grigiškės“, ,,Ikea“, žinoma, nėra patenkintos, bet mums, miškininkams, rūpi medieną parduoti kuo brangiau“, - tuomet kalbėjo V. Kraujalis. Vigantą smagiai nuteikė žinia, kad Jeilio universitetas Lietuvą pripažino geriausiai miškus tvarkančia valstybe. Kai kas skeptiškai į tai pažiūrėjo, tačiau, tai buvo didelis ir svarus valstybinių miškų įvertinimas. Juolab, kad anapus ribos liko Skandinavijos miškai, į kuriuos mums kai kas pataria lygiuotis. Anot V. Kraujalio, nesame juk mes skandinavų pavaldiniai, mes juos patys galim pamokyti, kaip tvarkyti miškus. ,,Mūsų miškai tikrai yra kruopščiai prižiūrimi, aš ir anksčiau sakydavau, kad mes Europoje nenusileidžiame Šveicarijos miškininkams, iš dalies – vokiečiams. Skandinavijos miškininkystės tradicijos mums nepriimtinos: mes negalime taip intensyviai kirsti miškų“, - sako miškininkas. Skandinavai kišasi ne tik į miškų valdymą, bet ir į kitas mūsų gyvenimo sritis. ,,Gal čia kažkoks zonų padalijimas, gal aš ko nors nesuprantu, tačiau, pavyzdžiui, bankininkystė visa yra skandinaviška, nekilnojamojo turto rinka irgi linksta į tą pusę. Kokia mums iš to nauda? Skandinaviškų bankų pilna Lietuva, o koks jų indėlis į valstybės biudžetą? Tas skandinavų „rūpinimasis“ mumis man keistas atrodo. Jeigu norime lygiuotis į Vakarų Europą, mums, miškininkams, kur kas svarbesnė vokiečių, pagaliau – lenkų patirtis. Kartais man atrodo, kad skandinavų valdymas baigiasi ties Lietuvos ir Lenkijos siena, o kaip toliau Vakaruose žmonės gyvena, jiems nebeįdomu…“, - kalbėjo V.Kraujalis. Jau prieš keletą metų skambėjo pasiūlymas vietoj 42 miškų urėdijų įkurti vieną valstybinę miškų įmonę, nes dėl to, girdi, padidėtų miškų sektoriaus veiklos efektyvumas. Jau tuomet mokslininkai kalbėjo, kad tai akivaizdus įrodymas, kad 42 miškų urėdijų pertvarkymas į vieną įmonę Lietuvoje neduotų jokio ekonominio efekto. Šiemet vėl kartojasi ta pati istorija, tik šį kartą reformas nori daryti tie, kurie deklaruoja, kad myli gamtą ir Lietuvos kaimą. Kodėl taip norima pertvarkyti valstybinio turto valdymą? Medienos perdirbėjai nori atsiriekti riebų kasnį? Kodėl vis dar tebėra struktūrų, siekiančių užvaldyti valstybinių miškų sistemą? ,,Ne, medienos perdirbėjai, kaip sakoma, čia būtų mažiausia nuodėmė, pagrindinė priežastis – stabiliai dirbanti sistema … Taigi, ar reikia dar komentarų… Daug kam niežti nagus valstybinį turtą paveržti į savo rankas“, - dar prieš keletą metų kalbėjo Vigantas Kraujalis. Ar galima daugiau iš miško išspausti, negu jis įstengia duoti? Pinigais nuo medžių nelyja, miškai – tie patys. Lietuvos miškininkai gali neremontuoti kelių, negesinti gaisrų, neskirti lėšų poilsiaviečių tvarkymui, didinti kirtimų apimtis, tuomet pinigų būtų daugiau, tačiau kas liktų iš miškų? ,,Vokietijos žemėse miškus tvarko valstybės įmonės, tačiau jos dirba nuostolingai ir yra dotuojamos iš biudžeto, miškininkai atlieka daug valstybės deleguotų funkcijų, kurioms vykdyti už parduotą medieną gautų pinigų neužtenka, todėl jiems skiriamos dotacijos iš biudžeto. Vokiečiams net nurodytas darbo vietų skaičius, kurį jie turi išlaikyti. Dirba šimtas miškininkų, vadinasi, turi dirbti ir šimtas darbininkų. Daugelio funkcijų vokiečių miškininkai iš viso neatliktų, jei negautų kompensacijų iš biudžeto,,- sakė V. Kraujalis. O ką reiškia miškininkystėje žmogiškasis faktorius? Ukmergės miškininkai dirba savo darbą: sodina, kerta mišką, rūpinasi rekreaciniais darbais. Ukmergės miškų urėdija yra pirmajame didžiausių šalies urėdijų dešimtuke. Ukmergės urėdijos miškai – ne pušynai ir ne gryni eglynai. Tai – geros, derlingos žemės mišrūs miškai, kurie reikalauja nemažai žmogaus darbo. Miške rezultatus pamatai ne po metų, o po gero dešimtmečio, kai gali pasidžiaugti darbo vaisiais. Jeigu žmogus eina į darbą prievarta – nieko gero nelauk, jis turi gyventi mišku, jį mėgti nuo vaikystės. Niekas tau neparašys taisyklių, kaip elgtis miške, tu visą laiką privalai būti kūrimo procese, galima sakyti, pamišęs dėl savo darbų, gyventi savo darbu. Anot Viganto Kraujalio, verslas turi turėti moralę, o jeigu viskas daroma tik dėl pinigų, tai ką ir besakyti. Lietuvos verslas įprato prie europinės paramos, dotacijų. Žmogus šimtmečiais dirbo žemę, dėl jos kovojo, o dabar jam sako – pailsėk, imk saują pinigų už ačiū, tik nedirbk… Lietuvos valstybiniuose miškuose parduoti paruošiamos medienos kiekiai ir žaliavos kaina priklauso ne tik nuo mūsų šalies, bet ir visos pasaulio ekonomikos. Net ir šių metų aukcione pradinė vidutinė pardavimo kaina dar nėra pasiekusi 2014 metų lygio. Ukmergės miškų urėdija – viena didžiausių pagal plotą ir pagal medienos paruošimo apimtis, pernai ji pardavė 157 tūkst. kietmetrių medienos, gavo apie 507 mln. eurų pajamų, tiesa, parduoti buvo pasiruošusi 8 tūkst. kietmetrių žaliavos daugiau. Balandį prasidės pasirengimas antrojo pusmečio aukcionams, kurie vyks birželio pradžioje. Viganto Kraujalio nuomone, vidutinė medienos kaina aukcionuose po truputį kyla, o tai rodo, kad medienos pramonė atsigauna. Atskirų medienos rūšių ir kokybės klasės kaina tiesiogiai priklauso nuo iš jos gaminamos produkcijos paklausos. Lietuviškos medienos pardavimo aukcionuose gali dalyvauti pirkėjai iš visos ES. Daugiausia medienos nuperka latviai ir lenkai, lietuviška mediena pasiekia Kiniją, Australijos ir Amerikos žemynus. Tuo tarpu Lietuvos medienos perdirbimo įmonės įrodinėja, kad mūsų šalies įmonėms medienos žaliavos pritrūksta. V.Kraujalio nuomone, taip atsitinka dėl to, kad už medienos žaliavą aukcione daugiau gali mokėti tas, kuris iš jos gauna didesnę pridėtinę vertę. Lietuvos miškininkystė prasidėjo nuo Algirdo Matulionio išverstų vokiečių taisyklių. Medis tiek Vokietij...

Regioninės politikos tikslai: daug šnekama, mažai daroma

Regionų sėkmė tiesiogiai priklauso nuo ten veikiančio verslo sėkmės bei jo konkurencingumo: užtikrinus palankias verslo sąlygas, aktyviau steigiamos įmonės, jos plečiasi, kuria naujas darbo vietas, didėja darbo užmokestis, mažinama pajamų nelygybė ir socialinė atskirtis. Tačiau verslo atstovai turi mažai įtakos sprendžiant su regiono plėtra susijusius strateginius klausimus, todėl dažnai investicijos planuojamos nepamatuotai, nesukuria norimos pridėtinės vertės, o emigracija iš regionų tik didėja. „Glaudi savivaldos ir verslo partnerystė yra būtina sąlyga siekiant bendrų regioninės politikos tikslų. Verslo atstovų įtraukimas į regionų plėtros tarybas, suteikiant jiems realų dalyvavimą ir galimybę priimti sprendimus, būtų didelis žingsnis pirmyn, jei norime išspręsti įsisenėjusias problemas, dėl kurių vis daugiau žmonių palieka Lietuvos savivaldybes“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Alvydas Stulpinas. Pagal dabar galiojančius įstatymus verslo atstovai, kaip socialiniai ir ekonominiai partneriai, regiono plėtros tarybos darbe dalyvauja patariamojo balso teise. Keletas verslo atstovų į tokias tarybas yra deleguoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, tačiau pagal galiojančią tvarką toks atstovas visos tarybos sudėtyje gali būti tik vienas. LPK siūlo, kad į regionų plėtros tarybas atskirai būtų įtraukti verslo asocijuotų struktūrų atstovai, suteikiant jiems balsavimo teisę. Apie tokią galimybę svarsto ir kai kurios ministerijos: „Akivaizdu, kad reikia naujo kokybės impulso. Regionų politika pagaliau turi būti paremta viešojo ir privataus sektoriaus partneryste ir tapti daugiau nei priemone panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas“, – akcentuoja vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Pasak A. Stulpino, nors Vyriausybės programos plane yra numatyta tobulinti regionų valdymą ir savivaldą bei įtraukti socialinius ir ekonominius partnerius bei bendruomenes į savivaldybių ir regionų investicijų planavimą, tačiau Seime jau pateiktas Regioninės plėtros įstatymo projektas, kuriame socialiniai ekonominiai partneriai yra paliekami be balsavimo teisės, o Vyriausybės deleguotų atstovų skaičius teoriškai didinamas, bet yra apribojamas iki ne daugiau kaip 20 proc. Verslo atstovai siūlo, kad šis procentas būtų didesnis, nes ekonominiai ir socialiniai partneriai yra tiek profsąjungos, tiek švietimo įstaigos ir kt. Įstatymo projekte nenumatomos garantijos, kad dalis tokių narių bus būtent verslo atstovai iš valstybėje pripažintų konfederacijų ir verslo asocijuotų struktūrų, o jiems bus suteiktos realios balsavimo teisės. „Tikiuosi, kad Vyriausybei ir Seimui užteks politinės valios regionų plėtros tarybas paversti atviresnėmis ir žengti šiuo metu taip reikalingą žingsnį tikros partnerystės link“, – viliasi A. Stulpinas. Per paskutinį dešimtmetį savivaldybės didelį dėmesį skyrė investicijoms į rekreacinę infrastruktūrą, statė arenas, kultūros objektus, trinkelėmis grindė šaligatvius. Nors dalis tokios infrastruktūros buvo būtina, tačiau kita dalis objektų buvo vystomi nepamatuotai, neatlikus kaštų naudos analizės, o šiuo metu yra neefektyviai išnaudojami ir sukuria papildomą finansinę naštą savivaldybėms. „Nors ši infrastruktūra sukūrė patrauklesnę aplinką rajonų gyventojams, tačiau neišsprendė ilgalaikių problemų. Verslo pritraukimui ir vystymui būtina infrastruktūra buvo vystoma fragmentiškai arba ne itin verslui patraukliose teritorijose. Todėl siekiant ES lėšas panaudoti kuo efektyviau būtina įsiklausyti į verslo bendruomenės poreikius“, – pabrėžia A. Stulpinas. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad savivaldybių ir regionų vystymo strategijų įgyvendinimo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo to, ar buvo atsižvelgta į verslo poreikius ir ar verslas dalyvavo, rengiant regiono plėtros strategiją. Dalyje tokių tarybų kitose ES šalyse verslo atstovai sudaro didžiąją dalį narių. „Verslo įtraukimas į regionines plėtros tarybas neabejotinai būtų svarbus postūmis efektyviau spręsti regionų problemas. Verslo atstovai prisidėtų savo kompetencijomis ir novatorišku požiūriu, įneštų daugiau skaidrumo priimamiems sprendimams, užkirstų kelią projektams ir investicijoms, kurie nesukuria didesnės pridėtinės vertės ir nesprendžia esminių rajono problemų, padėtų nukreipti investicijas į projektus, prisidedančius prie darbo vietų kūrimo“, – apibendrina pramonininkų atstovas. Šiuo metu Regionų plėtros tarybos sudaromos delegavimo būdu. Jose dirba savivaldybių merai, deleguoti savivaldybių tarybų nariai, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos paskirtas asmuo (galimas verslo atstovas). Socialiniai ir ekonominiai partneriai šių tarybų veikloje dalyvauja patariamojo balso teise. Regiono plėtros tarybos svarsto ir tvirtina regiono plėtros planą, teikia siūlymus dėl tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijų nustatymo ir tikslinių teritorijų išskyrimo, sudaro ir tvirtina siūlomų finansuoti projektų sąrašus, priima sprendimus dėl regioninės svarbos projektų rengimo ir šių projektų įgyvendinimo koordinavimo būdų, išskiria tikslines teritorijas. lpk.lt...

Miškasodis Druskininkų miškuose

Karolis Didžiulis www.verslaspolitika.lt Praėjusiais metais per visuotinę miškasodžio talką šalyje pasodinta beveik pusė milijono medelių. Druskininkų miškų urėdijos Druskininkų girininkijoje talkininkai 1,5 ha plote pasodino 11 tūkstančių pušų sodinukų. Lietuvos rekordus registruojanti agentūra „Factum“ oficialiai patvirtino, kad 2016 metų balandį rengtame nacionaliniame miškasodyje pasodintas iki šiol didžiausias miškų plotas – 80,53 hektaro. Prie šios iniciatyvos prisidėjo ir miškininkams talkino visi norintys šalies gyventojai, bendruomenės, organizacijos, įmonės. Jų iš viso suskaičiuota daugiau kaip 4 tūkstančiai. Gerai paplušėję talkininkai teigė, kad pirmasis visuotinis miškasodis jiems buvo šventė ir atgaiva, jis paliko daug gerų įspūdžių apie mišką ir miškininkus. Aplinkos ministerija tuomet pareiškė, kad kitą pavasarį šis rekordas galėtų būti pagerintas. Visoje Lietuvoje po talkos  sužaliavo apie 100 hektarų naujų miškų, buvo pasodinta beveik pusė milijono medelių. Druskininkų miškų urėdas Zenonas Naujokas sakė, kad miškininkai miškus sodina ne dėl rekordų. Čia regionas yra pats miškingiausias, tačiau miško plotų urėdija nemažina. Druskininkiečiai miškininkai jau pradėjo miškasodžio darbus, sodina pušis, kurias įsigyja iš gretimų urėdijų veikiančių medelynų. Vyrauja sausi pušynai, patrauklūs rekreacijai. Daug lankytojų pritraukia Druskininkų kurortas. Daugiau kaip trečdalis urėdijos teritorijos apima Dzūkijos nacionalinis parkas. Druskininkų krašto miškai vilioja ne tik grybautojus ar uogautojus, bet ir poilsautojus. Rūpestis miško svečiais, patraukliais rekreaciniais objektais Druskininkų girių šeimininkams – ne vienintelis. Anot Zenono Naujoko, per pastaruosius du dešimtmečius urėdijos smarkiai pasikeitė - didžioji dalis miško darbų nudirbama samdant rangovines įmones, maži miško daigynėliai pertvarkyti į modernius miško daigynus, įvairiose srityse diegiamos naujos technologijos – parduodant medieną, stebint miško gaisrus, medienos apskaitos sferoje ir kt. ,,Manau,  kad miškininkystė yra specifinė ūkio šaka todėl, kad tų darbų, kuriuos darome šiandien, rezultatus matysime tik po daugelio dešimtmečių, o padarius klaidų, jas ištaisyti bus galima tik per tą laikotarpį, per kurį užauga medis. Tad miškų sferoje dirbančių žmonių patirtis yra labai svarbi“, - sako urėdas. Druskininkų miškų urėdija valda 27 000 ha valstybinių miškų, suskirstytų į 7 girininkijas. Urėdijos teritorijoje plyti 2 rezervatai, apimantys 1 826 ha plotą, 27 draustiniai – 1 826 ha. 80 kertinių miško buveinių užima 370 ha plotą. 12 000 ha urėdijos miškų patenka į Dzūkijos nacionalinio parko ribas. Druskininkų miškų urėdija yra FSC sertifikuota nuo 2003 metų. FSC sertifikavimas yra nepriklausoma tarptautinė miškų ūkio vertinimo ir medienos gaminių kilmės žymėjimo sistema. Ji suteikia vartotojui garantijas, kad siūlomi produktai pagaminti griežtai laikantis tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principų. Didžiają dalį išlaidų urėdijoje sudaro miškų atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo išlaidos, apvaliosios medienos savikaina, mokesčiai, bendrosios administracinės išlaidos. Druskininkų miškų urėdija moka visus įstatymais nustatytus mokesčius- mokesčių našta sudaro apie 42 procentų pajamų. Didėjant Lietuvos vidutiniam darbo užmokesčiui ir gerėjant ekonominei situacijai, urėdijoje palaipsniui didinamas specialistų vidutinis darbo užmokestis. Lietuvoje miškai inventorizuojami kas 10 metų. Druskininkų urėdijos valdomų miškų inventorizavimas rodo, kad ūkininkauja darniau, miško resursai didėja, taikoma vis daugiau ekologiškų, natūraliai miško raidai artimų ūkinių priemonių, tokių kaip neplyni kirtimai, savaiminio miško žėlimo skatinimas ir panašiai. Druskininkų miškų urėdijos miškai priskirti aukščiausiam rekreacijos lygmeniui. Urėdijoje įrengti ir prižiūrimi 38 rekreaciniai objektai – stovyklavietės, poilsiavietės, atokvėpio vietos, pažintiniai takai. Visais rekreaciniais objektais visuomenė gali naudotis nemokamai. Vienas populiariausių objektų – miško muziejus-mokymo ir informacijos centras ,,Girios aidas“ - čia atnaujintos ekspozicijos, įrengta šildymo sistema leidžia muziejui dirbti ištisus metus, plačiai atverti duris įvairiems renginiams – pasitarimams, konferencijoms, jaunųjų miško bičiulių sambūrio renginiams. Druskininkų miškų urėdijos teritorijoje yra užregistruotos 53 retų ir saugomų paukščių lizdavietės, 29 perimvietės, 107 augalų radimvietė. Iš viso Lietuvos raudonosios knygos objektų urėdijos valstybinės reikšmės miškuose priskaičiuojama 230. Druskininkų miškininkai gali didžiuotis urėdijos miškuose gyvenančiais žalvarniais, kurtiniais, tetervinais....

Trakų urėdo išpažintis arba kodėl kartojasi Gedimino kalno istorija: medžius ėmė ir nupjovė…

Trakų urėdo išpažintis arba kodėl kartojasi Gedimino kalno istorija: medžius ėmė ir nupjovė, tada pasiūlė tautai – siūlykite idėjas, ką daryti toliau... Trakų miškų urėdas VYGANTAS MIERKIS baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją pradėjo dirbti gimtajame Zarasų miškų urėdijos Antazavės girininkijos girininku, vėliau perspektyvus miškininkas buvo paskirtas dirbti į Miškų ūkio ministeriją vyr. inžinieriumi, o atkūrus šalies nepriklausomybę darbo keliai vėl atvedė į Miškų ūkio ministeriją. Nuo 2002 m. jis vadovauja VĮ Trakų miškų urėdijai. Anot urėdo, lietuvio sąmonėje miškas, gamta nuo seno užėmė ypatingai svarbią vietą. Svarbiausioji šiandienos miškininkų pareiga yra išsaugoti Lietuvos girias našias ir gražias, ūkininkauti taip, kad miškas netaptų tik resursų šaltiniu, priemone vien materialiniams poreikiams tenkinti, o teiktų šalies žmonėms įvairiapusę naudą, mokytų meile ir pagarba pagrįstų santykių su gamta. To ir siekia Trakų miškų urėdijos miškuose ūkininkaujantys miškininkai. Urėdijos teritorijoje esantys miškai yra penkių savivaldybių teritorijose: Trakų rajono – 56069 ha, Vilniaus rajono – 334 ha, Prienų rajono – 85 ha, Elektrėnų – 5651 ha, Vilniaus miesto – 338 ha, be to, priskirta 10 girininkijų: Aukštadvario, Lentvario, Jagelonių, Onuškio, Paluknio, Ropėjų, Rūdiškių, Semeliškių, Trakų, Žeronių. Su Trakų miškų urėdu VYGANTU MIERKIU kalbėjosi Gintautas Kniukšta, www.verslaspolitika.lt Gerbiamas urėde, kam reikia valstybinių miškų valdymo reformos, kas jos iniciatoriai? Nežinau, tikrai nežinau. Ne tik man, bet ir kitiems miškininkams kyla tas pats klausimas, kodėl taip skubiai urėdijoms reikia reformuotis ir kas užsakė šią reformą. Aplinkos ministras neatsako, Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas taip pat neturi atsakymų, bet purvo ir nepagrįstų kaltinimų pylimui lėšų negaili. Labai keista, kad ministras pirmiausia imasi reformos toje srityje, kuri toli gražu nėra blogiausia. Apie „reformą“ jokio konkretumo: nei kur tas įmonės centras bus, nei kuriuose rajonuose tuos 25 padalinius įkurs. Pagaliau, kokie kriterijai darbuotojams bus keliami, kokio dydžio atlyginimai bus mokami? Jie kalba apie urėdijas tarsi apie sovietinių laikų palikimą, o tai yra visiška nesąmonė ir labai žeidžia visus šalies ilgaamžius nusipelniusius miškininkus. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos miškų ministras profesorius V. Antanaitis sugriovė buvusius sovietinius „susivienijimus“ ir sukūrė arba atkūrė urėdijas tokias, kokios buvo Antano Smetonos laikais. Prisimenu, tuomet viskas buvo daroma demokratiškai, žmonės balsavo, visi dalyvavę pasisakė dėl urėdijų atkūrimo. O kaip valdžia šneka su mumis šiandien? Taigi mes jau turėjome tarybiniais laikais įmones su savo padaliniais, todėl ši „reforma“ – didelis žingsnis atgal. Vyriausybės programoje nėra nei žodžio, kad miškų ūkis bus centralizuotas, o kalbama tik apie pertvarką ir darbo optimizavimą, pasitariant su vietinėmis bendruomenėmis ir regionais. Norėtųsi, kad reformos būtų daromos estišku pavyzdžiu, t. y. 9 kartus pamatavus, o ne politiniu buldozeriu, šimtus kartų reformuojant pačią reformą. Kartojasi Gedimino kalno algoritmas: medžius ėmė ir nupjovė, tada pasiūlė tautai – siūlykit idėjas, ką daryti toliau... Kokias Jūs įžvelgiate šios reformos pasekmes, dėl ko labiausiai skauda širdį – žmonės neteks darbo, padidės miško kirtimai, bus apleisti reakreacijos darbai? Istorija kartojasi – naujas Seimas, nauja Vyriausybė ir vėl eilinį kartą imtasi reformuoti valstybinių miškų valdymą. Šį kartą iniciatyvą parodė pats aplinkos ministras, pateikdamas patį radikaliausią valdymo pertvarkos variantą – 42 miškų urėdijas ir valstybinį miškotvarkos institutą sujungti į vieną valstybės įmonę. Idėjos reformuoti valstybinių miškų urėdijas, apeliuojant į jų neefektyvų valdymą, nors ir nepateikiant jokių faktų, sklando jau senokai. Tiesa, 2016 metų rezultatai vėl parodė, kad visos miškų urėdijos metus baigė pelningai. Be bendrųjų visoms įmonėms mokesčių, miškų urėdijos vien tiesioginių atskaitymų į šalies biudžetą nuo pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, sumokėjo 21.6 mln. eurų. Visi miškų urėdijų mokesčiai 2016 m. sudarė 64 mln. eurų arba beveik 41 proc. nuo visų gautų pajamų. Normalizuoto grynojo pelno marža siekia 17.7 proc. VĮ Trakų miškų urėdija 2016 m. pardavė 115.0 tūkst. ktm apvalios medienos, 9.3 tūkst. ktm kirtimo atliekų ir 3,1 tūkst. ktm nenukirstų miškų. Vidutinė apvalios medienos pardavimo kaina buvo 42.87 euro/m3. Urėdija gavo 5326.5 tūkst. eurų pajamų. Pelnas sudarė 471,6 tūkst. eurų arba 8.8 proc. Mokesčiams atseikėjo 2185 tūkst. eurų. Tai sudaro 41 procentą nuo visų gautų pajamų. Vidutinis darbuotojų atlyginimas 2016 metais buvo 1012 eurų. Trakų miškų urėdija savo jėgomis iškerta apie 40 procentų medienos. Likusi dalis kertama rangovų. Miškų urėdijos tiesioginės miško kirtimo išlaidos sudaro 10,5 euro/m3. Tuo tarpu įvykus rangos darbų konkursui, 2017 m. tiesioginės miško kirtimo išlaidos sudarys 13,45 euro/m3. Vykdydama miško kirtimą savo pajėgomis, urėdija sutaupo apie 2 eurus/m3. Trakų miškų urėdijoje šiuo metu dirba apie 100 darbuotojų. Kartu urėdija suteikia darbo vietas dar 8 rangovinėms įmonėms, kuriose dirba apie 50–70 darbuotojų. Numatoma reforma skaudžiai atsilieps Trakų rajonui, nes jame be miškų urėdijos, kuri yra trečia iš didžiausių mokesčių mokėtojų rajone, sumokėjusi daugiau kaip 880 tūkst. eurų mokesčių, yra labai daug su šia ūkio šaka susijusių įmonių ar atskirų žmonių. Centralizavus medienos prekybą, jos ruošą ir vykdant centralizuotus visų šių paslaugų pirkimus, mažesnės medienos perdirbimo, medienos ruošos įmonės bus išstumtos iš rinkos, neteks darbo, o savivaldybė neteks didelės dalies mokesčių. Be to, suvaldyti visą miškų ūkį iš vienos būstinės bus sunku, dėl biurokratinių derinimų gali strigti konkretūs darbai, be to, nuorodos tik iš viršaus ne kiekvienam regioniniam padaliniui gali būti priimtinos. Tad laukiamas ekonominis efektas ir grąža valstybei tik sumažėtų. Valstiečių ir žaliųjų sajungos lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad urėdijos dirba gerai, tačiau norėtų didesnės finansinės grąžos. Kaip jūs vertinate valstybinio miško ūkio ekonominį efektyvumą, miško išteklių naudojimą? Pagal miškų našumą pasaulyje esame 14, o Europoje – 10 vietoje. Šiuo metu Lietuvos miškai yra sukaupę 250 m3/ha medienos. Palyginus su kaimynais, našesnius miškus turi tik vokiečiai. Išgirtosios Latvijos miškų našumas nesiekia ir 200 m3/ha. Pagal miškų kirtimų intensyvumą Lietuva miškus naudoja labai saikingai. Lietuvoje kasmet kertama 1,5 proc. nuo medienos išteklių, tai yra dvigubai mažiau nei per metus užauga medienos. Tuo tarpu Švedijos ir Suomijos miškų kirtimai viršija 2 proc., o latvių ir estų artėja prie 2 proc. Dėl gero ūkininkavimo Lietuvos miškininkai keletą dešimtmečių sparčiai didina medienos išteklius. Pokariu šalies miškuose buvo 125 mln. m3 medienos, o šiuo metu – virš 500 mln. m3. Todėl ateities kartoms nėra ko nerimauti. Valstybinio miško ūkio ekonominį efektyvumą reiktų vertinti pagal bendrąsias pajamas ir grąžą valstybei. Grąža valstybei yra ne tik sumokėti visi mokesčiai bei sukurtos darbo vietos, bet ir investicijos į miškų infrastruktūrą, rekreaciją, gamtosaugines priemones ir kt. Pagal gaunamas pajamas iš vieno hektaro miško ploto, atitinkamai palyginus su miško kirtimo intensyvumu Lietuvoje, yra 25–30 proc. didesnės negu Latvijoje ar Estijoje. Be to, dar reikia įvertinti ir tai, kad Latvijoje, skirtingai negu Lietuvoje, į valstybinės miškų įmonės gautas pajamas įskaičiuotos lėšos, gautos iš durpynų, žvyro, smėlio. Gaila, bet šiandieninė reforma pradėta ne miškininkų. Jei kas nepavyks, tai tikrai kaltų nebus ir reformos sumanytojai greit tos reformos išsižadės. Blogina situaciją ir tai, kad miškininkystė – specifinė ir savita šaka, tikrai ne morkų laukas. Žemės ūkyje kasmet nuimame derlių ir matome rezultatą, o miškuose rezultato reikia laukti ir šimtą metų, jį pamatys ne mūsų vaikai, o tik anūkai. Mes visi žinome, kad tikrai ne visos reformos būna sėkmingos. Sėkmingiausios būna tada, kai jos deramai išanalizuojamos, labai kvalifikuotai paruošiamos ir kai jas vykdo tikri specialybės žinovai. Tuo tarpu ši planuojama reforma daroma visiškai priešingai. Kokias didžiausias problemas matote iš Aplinkos ministerijos siūlomos valstybinių miškų valdymo pertvarkos, naikinant esamas miškų urėdijas ir įsteigiant vieną įmonę? Pirmiausia regionų problemos – valstybinių miškų valdymo centralizavimas prieštarauja septynioliktos LR Vyriausybės programoje deklaruojamam regionų plėtros skatinimui. Skaudžiausias pasekmes pajus mažosios savivaldybės, kuriose neišvystyta pramonė, vyrauja tik biudžetinis sektorius. Jose miškų urėdijos yra vienos iš pagrindinių vietos biudžetą papildančių, gyventojų užimtumą užtikrinančių įmonių. Savivaldybėse miškų urėdijos vykdo švietėjiškas funkcijas, bendradarbiaudamos su švietimo įstaigomis, globodamos jaunųjų miško bičiulių būrelius, vykdydamos šviečiamąjį darbą gyventojų tarpe. Miškų urėdijos daug investuoja lėšų į rekreacinių objektų įrengimą, jų priežiūrą, atsižvelgdamos į vietos gyventojų poreikius. Centralizavus miškų valdymą per vieną įmonę, atsiras sąlygos monopolizuoti prekybą mediena, dėl to bus atimta konkurencinė galimybė smulkiesiems pirkėjams. To pasekmė – esančios regionuose smulkiosios medienos perdirbimo įmonės sužlugs, o savivaldybės praras mokesčių mokėtojus. Praras galimybę dalyvauti miško darbų pirkimuose smulkios miško darbų rangos įmonės. Jos taip pat žlugs. Tiek smulkių medienos apdirbimo įmonių, tiek miško darbų rangos įmonių, tiek atleisti miškų urėdijų darbuotojai papildys bedarbių regionuose gretas, tuo pačiu padidės emigracija. Miško ūkio valdymo centralizavimas ir monopolistinės įmonės įkūrimas sutrikdytų pakankamai stabiliai funkcionuojantį valstybinį miško ūkį ir neišvengiamai sukeltų neigiamų socialinių, ekonominių bei aplinkosauginių ...

Žemės ūkio bendroves papiktino dešimteriopai padidėjęs mokestis už komunalines atliekas

Salomėja Pranaitienė, Rūta Lankininkaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt Žemės ūkio bendrovės, kitos įmonės piktinasi dešimteriopai didesniais nei pernai pagal naujas taisykles suskaičiuotais mokesčiais už komunalines atliekas. Esą taip savivaldybės ir atliekų tvarkytojai nori pasipinigauti. Aplinkos ministerija rengiasi tobulinti nuo šių metų įsigaliojusias komunalinių atliekų tvarkymo taisykles. Marijampolės rajono Padovinio žemės ūkio bendrovėje daug fermų, garažų, sandėlių, daržinių, kitų ūkinių pastatų, o darbuotojų – 70. Būtent jų darbo vietoje paliekamos pakuotės ir kitos buitinės atliekos patenka į bendrovės konteinerius. Anksčiau už komunalines atliekas bendrovė mokėjo pagal išvežamą jų kiekį. Nuo šių metų įsigaliojus naujoms taisyklėms, iš Marijampolės atliekų tvarkymo centro gauta dešimteriopai didesnė sąskaita. „Išsigandom, kad reikia už mėnesį sumokėti beveik 370 eurų, kai anksčiau mokėdavom 36 eurus. Tai paskaičiavom, kad jie mums turėtų atvežti 60 konteinerių, iš jų gal 5 būtų tik užpildyti“, – stebėjosi Marijampolės rajono Padovinio žemės ūkio bendrovės vadovas Gintautas Gumauskas. Mokestis už komunalines atliekas ir kitoms bendrovėms pradėtas skaičiuoti pagal gamybinių patalpų plotą, kuris siekia dešimtis tūkstančių kvadratinių metrų. Nors numatyti ir kiti būdai – pagal darbuotojų skaičių ar pastatų paskirtį. „Savivaldybės ir komunalinių atliekų tvarkytojai taiko nuo gamybinių patalpų ploto mokestį, nes taip žymiai daugiau gali pasipinigauti. Ir pradėjome gauti sąskaitas, kad šiandien už tas atliekas mes turime mokėti 10 kartų daugiau o gal dar bus ir daugiau kartų, nei mokėjom iki šiol. Tai neteisinga, mes su tuo nesutinkame ir kviesime ūkius, kad tokių didelių įmokų mokesčių komunalinių atliekų tvarkytojams nemokėtų“, – teigė Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis. Aplinkos ministerijos atstovė sako, kad kokį mokesčių skaičiavimo būdą taikyti, pasirenka pačios savivaldybės. Tiesa, dar ne visos yra parengusios dokumentus. „Mes renkame informaciją, kaip savivaldybės taiko tas taisykles, analizuojame. Matant ūkio subjektų nerimą ir susipažįstant su savivaldybių įgyvendinimo problemomis, tikrai bus įvertinta ir peržiūrėtos šių taisyklių nuostatos“, – kalbėjo Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė. Pasak ministerijos atstovės, nepagrįstai dideliais mokesčiais šiemet skundžiasi ne tik ūkiai, bet ir kitos įmonės, bažnyčios, turinčios dideles patalpas, gyventojai. Tad ministerija rengiasi tobulinti komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, tik kiek tai užtruks kol kas negali pasakyti....

Šalies ekonomika laimėtų sustiprinus pieno rinkos konkurencingumą

Lietuvos pieno sektorius sukuria apie 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto ir yra viena perspektyviausių ūkinių veiklų, galinčių daryti stiprią įtaką ekonomikos augimui. Todėl valstybė turi stiprinti viso sektoriaus konkurencingumą ir didinti lietuviškų pieno gaminių eksportą. Taip teigiama  Žemės ūkio ministerijai ir Pieno tarybai pateiktoje Lietuvos pieno sektoriaus plėtros galimybių studijoje, kurią savo iniciatyva atliko konsultacinė bendrovė „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT). Ši studija nuo ketvirtadienio viešai prieinama EKT interneto svetainėje. Studiją pateikęs EKT partneris Darius Dulskis pabrėžė, kad dokumento pagrindą sudaro nepriklausomas pieno rinkos tyrimas pagal viešai prieinamą informaciją, įvertinus pieno sektoriaus svarbą šalies ekonomikai, eksportui ir užimtumui. „Turime didelės patirties, apibendrintų statistinių duomenų ir analitinių įžvalgų dirbant su žemės ūkio ir maisto pramonės sritimi ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje. Šią patirtį sudėjome į vieną išsamų dokumentą siekiant sistemiškai apžvelgti situaciją, esmines problemas ir plėtros tendencijas visose svarbiausiose pieno sektoriaus vertės kūrimo grandyse – nuo pieno gamybos ūkiuose, perdirbimo ir prekybos iki galutinio vartotojo ir eksporto“, - sako D. Dulskis. Pasak eksperto, Lietuvos pienininkystė yra viena labiausiai išvystytų maisto gamybos šakų - sektorius strategiškai svarbus aprūpinant vidaus rinką būtiniausiais pieno produktais, sprendžiant gyventojų užimtumo problemas bei konkuruojant eksporto rinkose. Be to, mūsų šalis orientuojasi ne į pieno žaliavos eksportą, kaip Latvija ir Estija, o į šalies ūkiuose pagaminą pieno žaliavą, jos perdirbimą vietos įmonėse bei pridėtinės vertės kūrimą per produkcijos realizaciją vidaus ir užsienio rinkose. EKT atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos pieno sektorius – gamybos ūkiai, žaliavos perdirbimo ir mažmeninės prekybos grandys kartu – sukuria apie 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Pieno sektorius ypatingai svarbus kaimo ir rajono gyventojų užimtumui - jame įdarbinta 65,3 tūkst. gyventojų, kurių vien darbo pajamos siekia apie 213 mln. eurų per metus. Ekspertų vertinimu, dirbančiųjų skaičiaus mažėjimas pieno sektoriuje yra neišvengiamas dėl struktūrinių pokyčių pirminės gamybos grandyje. Tačiau pabrėžiamos palankios perspektyvos ir būtinybė didinti konkurencingumą, skatinti kurti naujas geriau apmokamas darbo vietas. "Lietuvai naudinga didinti pieno sektoriaus konkurencingumą ir skatinti aktyvią plėtrą - tai yra viena iš perspektyviausių ekonominių veiklų, galinčių daryti stiprią įtaką šalies ekonomikai", - sako D. Dulskis. Jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos maža vidaus rinka nesuteikia galimybių augti ir pilnai išnaudoti pieno pramonės gamybinius pajėgumus, todėl būtina skatinti eksportą - svarbų šalies ekonomikos augimo šaltinį. "Pieno produktai jau dabar yra strateginė Lietuvos eksporto prekė. Prognozuojamas pasaulinės pieno gaminių paklausos augimas ilgalaikėje perspektyvoje sudaro palankias sąlygas sektoriaus plėtrai. Pieno gamyba ūkiuose ir žaliavos perdirbimas yra labai tampriai susijusios, todėl sektoriaus sėkmė priklauso nuo šių dviejų tiekimo grandžių konkurencingumo didinimo vidaus ir eksporto rinkose", - sako D. Dulskis. www.verslaspolitika.lt inf.

V. Mazuronis. Tikrieji reformos tikslai

Seime prieš pristatant planuojamą urėdijų reformą surengtoje spaudos konferencijoje valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis drauge su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku kalbėjo, kad „urėdijų skaičius bus sumažintas iki 25“ ir kad reforma nebus daroma skubiai. Tai akivaizdžiausias melas. Nežinau apie kokius sumažinimus kalba R. Karbauskis su ministru, bet akivaizdu buvo nuo pat pradžių, kad nežadama palikti nei vienos urėdijos – visos bus panaikintos. Be to, Vyriausybė siūlo reformai reikalingus įstatymus priimti skubos tvarka, tad tiek ir to neskubėjimo. Pamatę su kokiu pasipriešinimu reformos „stūmėjai“ susiduria, matyt nusprendė ir koreguoti retoriką: girdi, urėdijų nenaikinsime, o tik mažinsime. Nors abu patys puikiai supranta, kad taip kalbėdami tik klaidina visuomenę ir miškininkų bendruomenę. Tai, kad liks 25 regioniniai padaliniai jokiu būdu nereiškia, kad tai bus tas pats kas urėdijos. Urėdijos, kaip juridiniai vienetai bus panaikinti. Klausiate, o koks skirtumas? Neįsigilinus – jokio, o geriau suprantant miškų sistemą – skirtumas milžiniškas. Sutelkus tokį milžinišką valstybinį turtą vienose rankose gero negali tikėtis nei dabar urėdijų sistemoje dirbantys žmonės, nei jų šeimos, nei visa visuomenė. Grubiai reformai pagaliau pasiekus Seimą norėtųsi iš valdančiosios partijos ir ministro bent lašelio nuoširdumo, o ne vyniojimo į vatą. Imtų ir pasakytų, kokie gi tikslai iš tikrųjų. Man – daugiau nei akivaizdu, kad tikrieji reformos tikslai yra visai kiti nei skelbia ponai R. Karbauskis ir K. Navickas. Tikrasis ir pagrindinis reformos tikslas yra kuo greičiau koncentruoti medienos pardavimą bei kirtimų organizavimą valstybės valdomuose miškuose vienose rankose. To pirmiausia siekė ir siekia tikrieji šios reformos dirigentai. Neatmesčiau ir valstybės valdomų miškų privatizacijos idėjos: pradžioje atsargiai atsisakant plotų, kuriuos prižiūrėti ekonomiškai nenaudinga, o toliau – kaip Dievas duos. Abejojantiems dėl privatizacijos atsakysiu: niekada nepamirškite kokioje šalyje gyvename. Taip, šiandien neišgirsite apie tai nei žodžio, nes šiame etape to ir nereikia. Svarbiausias reformos sumanytojų tikslas šiandien – sutelkti visą miškų valdymą į vienas rankas, panaikinti urėdijas, kaip juridinius vienetus, paversti juos tik klusniai filialais vykdančiais „centriuko“ valią ir nurodymus. Toliau bus subtiliai einama privatizacijos keliu. Šiandien ministerijos valdžiai labiausiai kliūva buhalteriai ir tai, kad urėdijos nenaudoja automatizuotų buhalterijos sistemų. Nors šią problemą būtų galima išspręsti vienu ministro įsakymu – tas nedaroma, o situacija naudojama tik kaip pretekstu reformai stumti. Po reformos nenustebkite, užklius miškininkų skaičius kokiam vienam hektarui ar kvadratiniam kilometrui. Bus surasti užsienio skaičiai, neva įrodantys, kad mums turi pakakti dvigubai mažiau ir miškuose dirbančių. Tai bus smūgis miškų kontrolei, nes miškuose iš karto pasidarys „lengviau kvėpuoti“ nesąžiningiems veikėjams. Be to, sutaupius buhalterių algas, pasirodys, kad galima taupyti dar labiau. Pavyzdžiui, kam daug mokėti girininkams ir miškininkams, jeigu privatūs kirtėjai galės tą patį darbą padaryti už mažiau? Greitai po reformos matysime išaugusį paslaugų pirkimų skaičių: pjaus mūsų medžius latviai ar lenkai, gal dar kas nors. Ir vykdys jie plynus kirtimus, nes taip ekonomiškai naudingiausia, o jų kontrolė bus jų pačių reikalas, nes „centriukui“ rūpės tik galutinės eilutės buhalterinėse ataskaitose: kiek sutaupyta, kiek uždirbta. Visa kita – nesvarbu. Galbūt ir nesulauksime grubaus miškų išpardavimo (Konstitucijos taip lengvai nepakeisi), bet kai bus sunaikintos urėdijos, kontrolė ir pasipriešinimas: bus galima eiti toliau. Juk ir taip akivaizdu, kad būsimuose filialuose liks dirbti tik lojalūs ir žinantys savo vietą, bei nekeliantys bangų. Paklauskite savęs: kokioje Lietuvos valdžios įstaigoje buvo sukurta ši reforma. Jeigu manote, kad ji gimė ministro K. Navicko galvoje: jūs labai labai klystate. Naująjį įmonės vadovą skirs ministras ir naujasis vadovas galės su visa sistema elgtis kaip tinkamas: politinei paramai irba asmeninei gerovei kurti. Tai irgi neblogai reformos stūmėjams. Regioninė politika, tradicijos, visa teigiama patirtis, sukaupta per dešimtmečius tvarkant miškus (o jie buvo ir yra tvarkomi gerai), galų gale savo gyvenimus paaukoję miškininkai ir jų šeimos – R. Karbauskiui ir ministrui K. Navickui visa tai yra niekai. Svarbu tik burtažodžių kratinys, beje nepagrįstas jokiais rimtais argumentais ar skaičiavimais, ir tikslas kuo greičiau atiduoti valstybinius miškus į vienas rankas. Blizga R. Karbauskio ir K. Navicko akutės dėl reformos, nes mato jie tas milžiniškas galimybes veikti ateityje. Dėl to ir bus skubama Seime, dėl to ir meluojama apie neva išliksiančias urėdijas ar padidėsiančius atlyginimus....

Kauniečių pamėgtas poilsiavietes puoselėja miškininkai

www.verslaspolitika.lt Miškai, o ypač valstybinės reikšmės, visuomenės ir valstybės gyvenime atlieka įvairias funkcijas. Kauno miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškams parengtas specialus rekreacinio sutvarkymo projektas. Įrengti 59 rekreacijos objektai - poilsiavietės, atokvėpio vietos, pažintiniai takai, kurių dalį numatyta atnaujinti ar rekonstruoti. Kauno miškų urėdijos teritorijoje rekreaciniams miškams priskirta 3612 ha miškų arba 14 proc. viso miškų ploto, iš jų 2486 ha valstybinės reikšmės miškuose. Rekreaciniams miškams priskirti miško parkai, rekreaciniai miško sklypai, saugomų teritorijų rekreacinių zonų miškai, miestų miškai. Kauno urėdijos miškininkai poilsiautojams siūlo pailsėti 13 poilsiaviečių, 43 atokvėpio vietose, pakeliauti pažintiniu ir rekreaciniu takais. Kauniečiai ir jų svečiai dažnai lankosi poilsiavietėse, įkurtose Karmėlavos bei Raudondvario girininkijose. Ramiose samanų kilimo apklotose miško aikštelėse, kurias supa svyruokliai beržai, skarotašakės eglės ir storakamieniai ąžuolai, stūkso meniškos pavėsinės, patogūs miško baldai, įrengtos žaidimo aikštelės, supynės ir įvairi sporto įranga vaikams. Pavėsinėje „Grybai" (Raudondvario girininkija) ilsisi ne tik grybautojai: į grybus panašią poilsiavietę, esančią nusileidus į daubą vedančiais laipteliais, itin pamėgo vietiniai gyventojai ir kiti poilsiautojai. Kauno urėdijos miškininkų rūpestingų rankų globojamas Ringovės piliakalnis, kuris dar vadinamas Pilike arba Linksmuoju kalnu (Vilkijos girininkija), esantis maždaug 5 km nuo Vilkijos. Piliakalnis įrengtas Nemuno dešiniojo kranto kyšulyje, suformuotame Ringovės ir Krestinavos upelių daubų. Piliakalnis datuojamas II tūkstantmečio pradžia. Gamtos mylėtojus kviečia  Jaučiakių piliakalnis, Alkakalnis (Svirnakalnis), Antakių senkapiai, paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę ir Brolių kapai (Kulautuvos girininkija). Savo vandens vėsa atgaivins Palazdenio šaltinis (Vilkijos girininkija), nustebins Kernuvės mitologinis akmuo ir Karūnuotoji eglė. Kuriant rekreacinę infrastruktūrą miškuose, orientuojamasi į labiausiai pamėgtus ir lankomus miško sklypus, siekiant sureguliuoti miško lankytojų srautus, nukreipiant poilsiautojus į saugius priešgaisriniu požiūriu miško sklypus. Pažintinių ir mokomųjų objektų kūrimas leidžia visuomenei pažinti gamtos turtus, kultūros paveldo vertybes. Taip auklėjama visuomenė, ugdomas jos kultūrinis elgesys gamtoje. Rekreacinių priemonių dėka miškas mažiau šiukšlinamas, kraštovaizdžiui nepadaroma žala arba ji yra minimali, mažinamas miško gaisrų kilimo pavojus. Privačios žemės sklypų pirkimas naujiems miškams įveisti Beje, Kauno miškų urėdijoje pradedamos žemės pirkimo procedūros dėl žemės sklypų, kuriuose planuojama įveisti mišką. Dokumentus reikia pateikti iki 2017 m. balandžio mėn. 6 d. 10 val. 00 min. Kauno miškų urėdijai (Romainių g. 2, Kaunas). Perkami privačios žemės sklypai naujiems miškams įveisti Kauno rajono savivaldybės Babtų, Domeikavos, Bubių, Karmėlavos, Kulautuvos, Lapių, Liučiūnų, Padauguvos, Panevėžiuko, Pagynės, Vandžiogalos, Raudondvario, Saulėtekių, Užliedžių kadastrinėse vietovėse. Reikalaujami parduodamo turto duomenys (svarbesnieji): • ne mažesni kaip 0,5 ha ploto žemės sklypai, besiribojantys su valstybinės reikšmės miškais, kuriuos patikėjimo teise valdo VĮ Kauno miškų urėdija, arba to paties ploto sklypai, esantys ne toliau, kaip 1 km atstumu nuo tokių miškų, jeigu privažiavimui prie jų yra tinkamas ir servitutais įteisintas kelias; • atskiri, ne mažesni kaip 3 ha ploto žemės sklypai, nutolę nuo VĮ Kauno miškų urėdijos valdomų miškų ne daugiau, kaip 3 km, jeigu privažiavimui prie jų yra tinkamas ir servitutais įteisintas kelias; • atskiri, ne mažesni kaip 5 ha ploto žemės sklypai, nutolę nuo VĮ Kauno miškų urėdijos valdomų miškų daugiau, kaip 3 km, jeigu privažiavimui prie jų yra tinkamas ir servitutais įteisintas kelias; • žemės sklypas neturi būti priskirtas teritorijoms, kuriose veisti mišką draudžiama;. • žemės sklypai, kurie patenka į Kauno rajono savivaldybės teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemų prioritetinius plotus, kuriuose numatyta įveisti mišką; • žemės sklypai turi būti be melioracijos sistemų. Kandidatai turi pateikti nuosavybę patvirtinančių dokumentų kopijas, patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka, kadastrinių matavimų bylos kopiją su tiksliais kadastrinių matavimų duomenimis, nurodo nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kitus veiklos apribojimus ir kitus kadastro duomenis, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus veiklos prioritetus, tvarkymo režimą, nustatytus servitutus, kitus daiktinių teisių suvaržymus ir trečiųjų asmenų teises į siūlomą pirkti žemės sklypą, taip pat turto vertinimo ataskaitą....

Pieno supirkimo kainos Lietuvoje smuktelėjo žemyn

Stanislavas Likas, UAB "Publicum" Vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos Lietuvoje vasario mėnesį smuktelėjo žemyn 2 proc. iki 297 eurų už toną - tai pirmas kainos sumažėjimas po septynių mėnesių augimo. Ekspertų vertinimu, pieno supirkimo kainos Lietuvoje turėtų dar mažėti - įtakos tam turės sezoniškumas bei eksporto rinkose pingantys pieno produktai, kuriais prekiaujama tarptautinėse biržoje.  Pasak pienininkų asociacijos “Pieno centras” direktoriaus Egidijaus Simonio, Lietuvos pieno perdirbėjai eksporto rinkose daugiausiai parduoda sūrių, sviesto ir nugriebto pieno miltelių - visų šių biržinių prekių kainos šiemet krito iki 10 proc., atitinkamai sumažėjo eksportuojamos lietuviškos pieno produkcijos pardavimų vertė užsienyje. "Lietuvos pieno perdirbimo įmonės eksportuoja apie 60 proc. pagamintos produkcijos, todėl pieno gaminių paklausos ir kainų svyravimai eksporto rinkose tiesiogiai veikia superkamos žaliavos kainą mūsų šalyje", - sakė E. Simonis. - Pernai, kai tarptautinėse biržose gerokai išaugo pieno produktų kainos ir paklausa, drastiškai didėjo ir pieno žaliavos kaina. Dabar eksporto rinkose biržinių pieno produktų kainų augimas sustojo ir jos juda žemyn - atitinkamai koreguojasi ir superkamos žaliavos kaina Lietuvoje". Prekybos rezultatai pagrindinėse Europos pieno produktų biržose Hanoveryje ir Kemptene liudija, kad pernai sviesto kaina išaugo 47 proc., sūrio („Gouda“) - 36 proc., nugriebto pieno miltelių – 14 proc. Šių produktų kainos biržose liovėsi augti praėjusių metų pabaigoje, o kai kurių pagrindinių pieno produktų kainos pradėjo kristi. Per tris mėnesius iki kovo pradžios sviestas atpigo 6 proc., sūris – 10 proc., nugriebto pieno milteliai – 12 proc. Kaip keisis pieno supirkimo kainos ateinančiais mėnesiais E. Simonis nesiima prognozuoti - tai priklausys nuo to, kaip tarptautinėje prekyboje keisis pieno produktų pasiūla ir siūloma kaina už prekes biržoje. „Kol kas galima konstatuoti, kad šiuo metu mokama vidutinė pieno supirkimo kaina ūkiams yra pasiekusi prieškrizinį 2013 m. lygį. Tuo tarpu pieno gaminių, išskyrus sviestą, kainos Europos biržose nėra tiek atsistačiusios. Todėl pieno supirkimo kainos judėjimas žemyn – labai tikėtinas“, - sakė E.Simonis. Pieno žaliavos kainai Bendrijoje didelės įtakos turės ir tai, kaip keisis superkamos žaliavos kiekiai pagrindinėse pieną gaminančiose ES šalyse. Bendra pieno gamyba ūkiuose pernai Bendrijoje išaugo 0,4 proc. Iš pagrindinių pieno gamintojų pieno gamybą padidinto Vokietija (+0,3 proc.), Nyderlandai (+7,5 proc.), Italija (+2,8 proc.), Ispanija (+1,1, proc.), Lenkija (+2,4 proc.) ir Airija (+4,4 proc.). Gamyba mažėjo tik dvejose pagrindinėse pieną gaminančiose šalyse – Prancūzijoje (-2,5 proc.) ir Didžiojoje Britanijoje (-4,3 proc.). Pieno gamybos didėjimas ir žaliavos perteklius ES šalyse 2014-2015 m. buvo viena iš svarbiausių priežasčių, sukėlusių pasaulinę pieno rinkos krizę. Žaliavos supirkimo kainai įtakos taip pat turės sezoniškumas, nuo kurio Lietuva priklauso ypatingai. Pavasarį ir vasarą pieno kiekis didėja, o piene mažėja baltymų ir riebalų santykis, dėl ko atitinkamai mažėja žaliavos supirkimo kaina. "Iš stiprią pienininkystės pramonę turinčių Bendrijos šalių Lietuva yra vienintelė, kurioje dominuoja maži pieno ūkiai. Ši aplinkybė nulemia, kad Lietuvoje yra plačiausios pieno supirkimo kainų žirklės, palyginti su kitomis ES šalimis. Lietuvoje smulkūs ūkiai gauna mažesnę supirkimo kainą nei ES vidurkis, o dideli – tokią pat, ar net didesnę“, - sakė E. Simonis. Lietuvos stambiems pieno ūkiams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, Lietuvos pieno perdirbimo įmonės vasarį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 357 eurus už toną. ES šalyse, kuriose dominuoja dideli pieno ūkiai, vasarį mokėta  vidutinė kaina siekė 342 eurus už toną. Pasak E.Simonio, tokio paties dydžio pieno ūkiai Lietuvoje ir kitose ES šalyse už tokios pačios kokybės ir sudėties natūralų pieną gauna labai panašią kainą. Lietuvoje iki 5 karvių laikantys smulkiausi pieno ūkiai sudaro beveik 70 proc. visų ūkių skaičiaus, tačiau supirkimo rinkai tiekia vos 12 proc. viso kiekio. Daugiau nei 50 karvių laikančių ūkių skaičius nesiekia 4 proc., tačiau iš jų superkama 50 proc. viso pieno Lietuvoje.

Svarbiausi Ūkio ministerijos darbai

Mindaugas Janulionis Svarbiausi Ūkio ministerijos darbai susiję su šiais išsikeltais prioritetais: patrauklios investicinės aplinkos, verslui palankios aplinkos ir regionų pažangos, efektyvaus ir skaidraus turto valdymo, inovatyvios pramonės. „Vyriausybės programoje numatyti darbai yra neatidėliotini, juos įgyvendinti svarbu, kad pajustume didesnį investuotojų susidomėjimą ir norą steigti šalyje įmones, kad verslas turėtų galimybę dirbti ir rasti kvalifikuotų darbuotojų, paprasčiau įdarbinti specialistus. Todėl turime dėti daug pastangų kurdami verslui aplinką palankią, mažindami biurokratiją, kurdami įvairius paskatos mechanizmus įmonių produktyvumui ir inovatyvumui didinti, kad šalis būtų patraukli steigti ir vystyti verslą bei išsiskirtų iš kitų šalių“, – sako ūkio ministras M. Sinkevičius, pristatydamas Ūkio ministerijos prioritetinius darbus. Ūkio ministerija kurs patrauklią investicinę aplinką siekdama tapti investicijų lydere. To siekiant VšĮ „Investuok Lietuvoje“ bus suformuota speciali grupė, kurios svarbiausias tikslas – pritraukti stambių gamybinių projektų. Šiam tikslui pasiekti taip pat numatoma kurti specialias finansines ir mokestines paskatas. Planuojama taikyti didesnes pelno mokesčio lengvatas reinvesticijoms. Ūkio ministerija vykdys aktyvią talentų pritraukimo į Lietuvą politiką – įkurs talentų pritraukimo agentūrą arba talentų pritraukimo padalinį Ūkio ministerijos pavaldžioje įstaigoje, sukurs specialią paskatų sistemą talentingiems asmenims į Lietuvą pritraukti. Taip pat Ūkio ministerija lengvins sąlygas pritraukti trūkstamų aukštos kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių. Keičiami teisės aktai, siekiant sudaryti lengvesnes įsidarbinimo Lietuvoje sąlygas ir supaprastinti administracines procedūras. Siekiant pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, planuojama gerinti laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) reguliavimą: tobulinti žemėtvarkos procedūras, sudaryti sąlygas LEZ operatoriams paprastai ir greitai į LEZ įtraukti naujas ir pašalinti nekonkurencingas teritorijas. Ūkio ministerija sukurs palankesnį įmonių veiklos LEZ teritorijose reglamentavimą ir pagreitins teritorijų planavimo procedūras LEZ teritorijose. Siekiant pritraukti investicijų taip pat daug dėmesio bus skiriama administracinei naštai verslui mažinti ir nuolatinei administracinės naštos prevencijai vykdyti, akcinių bendrovių teisiniam reguliavimui tobulinti. Ūkio ministerija didins verslo priežiūros institucijų efektyvumą, kad verslo priežiūros funkcijos būtų atliekamos koordinuotai ir mažiausiomis sąnaudomis, kuo mažiau trikdant verslo subjektų veiklą ir kartu užtikrinant veiksmingą visuomenės interesų apsaugą. Kurdama verslui palankią aplinką, Ūkio ministerija sieks, kad Lietuva taptų startuolių rojumi. Šiais metais Ūkio ministerija visiškai įgyvendins metų pradžioje pradėtą vadinamąjį „Startup Visa“ projektą. Nuo 2017 m., įsigaliojus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms, startuolių vizas gali gauti užsieniečiai, ketinantys užsiimti naujų technologijų ar kitų Lietuvos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu. Prie inovacijų kūrimo mūsų šalyje norintys prisidėti startuoliai savo veiklą galės pradėti kur kas lengviau: iki antrojo 2018 m. ketvirčio ketinama įsteigti rizikos kapitalo fondą, kuris investuos į naujų perspektyvių idėjų įgyvendinimą. Taip pat ketinama sukurti akceleravimo, mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programas startuoliams. Tikimasi, kad minėtos priemonės padės padidinti startuolių skaičių nuo 315 startuolių 2016 m. iki 720 startuolių 2020 m. ir pritrauks nuo 16 mln. eurų 2016 m. iki 26 mln. eurų 2020 m. investicijų. Ūkio ministerija planuoja parengti Socialinio verslo įstatymą, kuris padės subalansuoti iškreiptą socialinių įmonių prilyginimo socialiniam verslui situaciją ir visapusiškai sureguliuoti socialinio verslo teisinę padėtį, nustatyti socialinio verslo skatinimo paramos formas. Tikimasi iki 2020 m. turėti Lietuvoje apie 150 socialinių verslų. Tarp Ūkio ministerijos išsikeltų tikslų – augantis eksporto mastas, todėl bus atnaujinta Lietuvos eksporto gairių 2014–2020 m. strategija ir peržiūrėtos prioritetinės rinkos, eksporto skatinimo prioritetai. Planuojama diegti vieno langelio elektroninę sistemą, kurioje bus sutelkta visa eksportuotojams aktuali informacija apie galimybes prioritetinėse rinkose. Informacija apims eksporto galimybių analitiką, verslo misijų ir tarptautinių parodų planus, naudingus kontaktus, kvietimus dalyvauti tarptautiniuose viešuosiuose pirkimuose. Ūkio ministerija yra numačiusi optimizuoti ir centralizuoti išteklius, siekdama sukurti sistemą, kuri sujungtų bendram darbui ambasadas, profesionalų tinklus, pasaulio lietuvius, kad jie prisidėtų tiek renkant visą informaciją apie galimybes eksportuoti, tiek ir skleidžiant informaciją užsienio rinkoms apie Lietuvą. Stiprinti verslo atstovų eksporto įgūdžius yra būtina, kad verslas būtų pasirengęs iššūkiams ir suprastų eksporto diversifikavimo svarbą. Todėl planuojama rengti naujas prekės ženklų ir eksporto kompetencijų vystymo mokymo programas, reikalingas eksporto srityje dirbantiems žmonėms ugdyti tiek regionuose, tiek didžiuosiuose miestuose. Šiomis priemonėmis planuojama pasiekti, kad lietuviškos kilmės prekių (be energetikos produktų) eksportas į tikslines eksporto rinkas 2017–2020 m. kasmet didės po 4 proc., palyginti su ankstesniais metais, o lietuviškos kilmės paslaugų eksportas į tikslines eksporto rinkas – po 6 procentus. Ūkio ministerija stiprins VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“: iškels joms didesnių tikslų, sieks didinti valstybės investicijų į šias institucijas grąžą. Taip pat bus aiškiai matuojama šių organizacijų pridėtinė vertė, kurią Lietuva gauna per pritrauktas investicijas, aukštesnės pridėtinės vertės eksporto masto didėjimą, startuolių ir verslumo rodiklių augimą. Regionų plėtros priemones numatyta tiesiogiai susieti su regiono ekonomikos stiprinimu – tam bus visapusiškai skatinama investicijų integracija – kad socialinė infrastruktūra būtų stiprinama atsižvelgiant į investuotojų ir verslų poreikius. Verslumui regionuose didinti bus siūlomos finansinės paskatos. Siekiant didesnės valstybės valdomų įmonių grąžos visuomenei ir Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), vienas iš svarbiausių darbų – efektyvus ir skaidrus valstybės turto valdymas. Tai bus daroma centralizuojant valstybės valdomų įmonių valdymą, atskiriant politikos formavimą nuo valstybės įmonių valdymo – į įmonių kolegialius organus pritraukiant daugiau nepriklausomų narių, kurie būtų išrinkti laikantis skaidrių procedūrų, ir į šiuos kolegialius organus nerenkant politikų. Siekiant įmonių valdymo efektyvumo ir skaidrumo, bus diegiama gerosios įmonių valdysenos praktika. Ūkio ministerija kartu su valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija į vieną įmonę konsoliduos tas pačias funkcijas atliekančias 42 miškų urėdijas. Reforma turėtų užtikrinti ilgalaikį šalies valstybinio miškų ūkio sektoriaus efektyvumą, didžiausią finansinę grąžą valstybei ir sumažins valdymo kaštus. Taip pat bus sujungiamos kelių priežiūrą vykdančios valstybės įmonės ir centralizuojamas jų valdymas. Pastaruoju metu mažėjant įmonių produktyvumui, labai svarbu skatinti inovatyvios pramonės kūrimą, todėl Ūkio ministerija gerins mokslo ir verslo bendradarbiavimą, skatins verslo investicijos į mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEP) ir inovatyvių produktų kūrimą. Didinant našumą įmonėse, naujų technologijų diegimą ir naudojimą, bus įgyvendinamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų priemonės „DPT pramonei LT“, Ecoinovacijos LT“, kuriomis skatinama tradicinės pramonės transformacija diegiant inovatyvias technologijas. Bus stiprinamas MTEPI politikos koordinavimas ir strateginis valdymas: atnaujinama MTEPI Strateginė taryba ir išplečiamos jos funkcijos. Panašias funkcijas atliekančios MTEPI srities institucijos bus konsoliduojamos. Inovacinių paslaugų verslui sutelkimas vienoje institucijoje užtikrins sistemos vientisumą, efektyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą, žinių ir technologijų perdavimą ir inovacijas. Tinkamai veikianti sistema sudarys sąlygas inovacijų plėtrai ir tradicinės pramonės transformacijai. Siekiant efektyvinti mokslo ir technologijų parkų ir atviros prieigos centrų veiklą, jiems bus nustatyti veiklos rodikliai, sukurta ir įdiegta virtuali inovacijų informacinė platforma, kuri užtikrins visapusiškos informacijos apie inovacijas suinteresuotiems asmenims pateikimą. Ūkio ministerija kurs motyvacinę sistemą, kuri skatins investuoti į MTEP – bus pradėtos teikti technologijų žvalgybos paslaugos, skatinančios verslą investuoti į naujų produktų kūrimą. Taip pat bus sukurtas finansavimo mechanizmas, užtikrinantis tarptautinėje programoje „Horizontas 2020“ labai gerai įvertintų, bet finansavimo negavusių projektų finansavimą nacionaliniu mastu. Lietuvai, kaip valstybei, kurios pramonės sektorius sukuria daugiau nei penktadalį viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto, svarbu neatsilikti ir imtis aktyvių veiksmų, siekiant pasinaudoti ketvirtosios pramonės revoliucijos suteikiamomis galimybėmis. Ūkio ministerija dalyvaus kuriant nacionalinę iniciatyvą „4-oji pramonės revoliucija“ ir prisidės prie bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo bei užtikrins Lietuvos dalyvavimą ketvirtojoje pramonės revoliucijoje. Taip tikimasi užmegzti pramonės, mokslo, švietimo, socialinės aplinkos ir valdžios atstovų dialogą, kad būtų surasti efektyviausi šalies bei pramonės konkurencingumo didinimo sprendimai. Kvalifikuotos darbo jėgos paieška taps vienu didžiausių 2017 m. iššūkių, todėl, siekdama patenkinti pramonės poreikius, Ūkio ministerija parengs pramoninės doktorantūros skatinimo koncepciją – įmonei bus skiriamas 50 proc. finansavimas doktoranto studijų krepšeliui, siekiant didinti tyrėjų įdarbinimą verslo sektoriuje ir skatinti taikomuosius mokslinius tyrimus aktualiom...

R. Dargis. Versle svarbiausia yra idėjos, kurių pasaulyje dabar labai trūksta

Ieva Petuškaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacija Pasaulio miestuose jau gyvena daugiau žmonių nei kaimuose, sparčiai tobulėjančios technologijos keičia ne tik logistikos bei gamybos grandines, bet ir darbuotojus gamyklose. Mintimis apie tai, į ką jau dabar reikėtų atkreipti dėmesį kiekvienam darbo rinkos dalyviui, o ypač jaunam žmogui, dalinasi Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis. „Pasaulis sparčiai keičiasi ir miestietiškėja: 2009 metais įvyko lūžis, kai pasaulio gyventojų skaičius miestuose pasiekė 51 proc., žmonės ir toliau keliasi į miestus, šie didėja, auga ir megamiestai. Tuo pat metu vyksta reikšmingi technologiniai pokyčiai, ypač pramonėje, kurie verčia darbo rinkas visame pasaulyje susidurti su rimtais iššūkiais“, – sako R.Dargis. Jo teigimu, jau vykstanti ketvirtoji pramonės revoliucija daro didžiulį poveikį visuomenei, valstybei, pasaulio vystymuisi. Technologijos – 3D spausdintuvai ir skaitytuvai – leidžia gaminti žymiai individualesnes prekes, greitai keisti produktų asortimentą. Gamyboje darbuotojus keičiantys robotai nepavargsta, tai leidžia įvykdyti didesnius užsakymus, gaminti daug tikslesnius produktus, kurių kokybė būna geresnė. Gamybos procesuose reikės vis mažiau žmonių, todėl daugeliui profesijų gresia išnykti. „Jau dabar turime galvoti apie tai, kokia bus žmogaus vieta prie technologijų, ką žmonės darys. Istorija ir trys jau įvykusios pramonės revoliucijos rodo, kad žmonės darbo tikrai turės, tačiau išlieka neaišku, ar visi ir kaip pasikeis jų darbas. Juk kiekvieną kartą, atsiradus naujoms technologijoms, į visai kitą kokybės lygį pakeliamas ir pats žmogaus darbas. Seniau neįsivaizdavome žmonių, kurie prižiūri IT sistemas, kai dabar tokių specialistų įmonėse dirba ne po vieną. Auga ir reikalavimai jiems: šie žmonės turi užtikrinti ne tik efektyvų sistemų veikimą, bet ir saugumą“, – teigia LPK prezidentas. Pokyčiai pasaulyje lemia ir žmogaus vietą darbo rinkoje: pasak R. Dargio, jau dabar matyti, kad rutininių darbų žmogui reikės atlikti mažiau, juos perims technologijos robotai, todėl žmogus darysis labiau žmogišku: „Nebeaišku, ką mokytis, nes niekas negali pasakyti ir garantuoti, kad tavo specialybė po 20 metų į priekį bus labai reikalinga. Aišku viena – žmonėms reikės būti žymiai lankstesniais, turėti puikius organizacinius gebėjimus, darniai dirbti komandoje. Ne tiek svarbios bus ir žinios, kurias šiandien turime, nes nuolat reikės mokytis iš naujo, o galimybės įgyti naujų žinių – tik plėsis“. Deja, dabartinėje švietimo sistemoje pramonininkų vadovas pasigenda, kad jauni žmonės būtų mokomi naudotis įgytomis žiniomis. Mokytojas ir dėstytojas seniai nebėra vienintelis žinių šaltinis, todėl jų vaidmuo neišvengiamai keičiasi – svarbu tampa ne atiduoti vaikui tai, ką mokytojas žino, ir paprašyti teisingai pakartoti, o išmokyti jaunus žmones, kaip įgytas žinias panaudoti, kaip dirbti kolektyve, sutarti, lavinti jų kūrybiškumą. Jis vardina ir kitus pagrindinius gebėjimus, kurių vis labiau reikia darbo rinkoje: gebėjimas spręsti problemas, kritiškas mąstymas, emocinis intelektas, patikimumas, mobilumas, tikslumas, derybiniai įgūdžiai, viešasis kalbėjimas. „Šie gebėjimai bus vis svarbesni, todėl į tai turime investuoti jau dabar, save tobulinti, galvodami, kas mūsų laukia ateityje“. Norintiems kurti verslą, R. Dargis pataria atidžiai sekti pokyčius, stengtis matyti truputį plačiau ir toliau už horizonto: „Turite pirmi pastebėti, kaip keičiasi pasaulis, ką galima pasiūlyti naujo ar kitokio, ko kitas rinkoje dar nesugalvojo pasiūlyti. Jei tik galvosite apie pinigus, nieko gero nesukursite, nes pinigai užblokuoja smegenis. Versle svarbiausia yra idėjos, kurių pasaulyje dabar labai trūksta. Turite galvoti, ką aš galiu kitam sukurti tai, kas jam bus naudinga. Tik tuomet atsiskleidžia žmogaus vertė“.

Sudaromos lengvesnės sąlygos darbuotojams suteikti bendrovės akcijų

Vyriausybė posėdyje pritarė Ūkio ministerijos siūlymui sudaryti sąlygas motyvuoti akcinių bendrovių darbuotojus ir didinti jų įsitraukimą į įmonės veiklą – neatlygintinai arba iš dalies neatlygintinai suteikti jiems bendrovės akcijų. Lengvesnis akcijų suteikimas darbuotojams, stebėtojų tarybai ir valdybai leis dar labiau įsitraukti į įmonės veiklą. „Siūlomais pakeitimais siekiame didinti akcinės bendrovės teisinės formos patrauklumą ir tikimės, kad ši forma taps priimtinesnė vidutiniam verslui. Be to, pakeitimai šalyje padės kurti patrauklią investicinę aplinką, nes kartu bus mažinama ir administracinė našta verslui“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. Vyriausybė taip pat pritarė kitiems Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimams – numatoma sumažinti minimalų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo dydį iki 25 tūkst. eurų (anksčiau – 40 tūkst. eurų). Taip pat atsisakoma maksimalaus uždarosios akcinės bendrovės (UAB) akcininkų skaičiaus ribojimo. Iki šiol maksimalus akcininkų skaičius buvo 250. Šis pakeitimas leis didinti akcininkų skaičių. Siekiant sukurti aiškias teisines sąlygas UAB santykinai nebrangiai pritraukti lėšų kapitalo forma, dalytis verslo rizika, gauti papildomos patirties vykdant planuojamą įmonės veiklą, bus nustatytos sąlygos, kada UAB galės siūlyti įgyti jos akcijų, ir tai nebus laikoma viešu vertybinių popierių siūlymu. Civiliniame kodekse ketinama nustatyti, kad notarinės sandorių formos nebus reikalaujama sudarant UAB akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kai UAB akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba kai UAB akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį. Vyriausybės patvirtintame projekte numatyta, kad bus įtvirtintos teisinės prielaidos bendrovėms pakeisti išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominaliąją vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio. Pakeitimai taip pat leis užtikrinti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) teikiamų duomenų apie UAB akcininkus teisėtumą bei išsamumą ir įtvirtins teisines prielaidas duomenis apie vienintelį UAB akcininką kaupti JADIS. Vyriausybės priimti Akcinių bendrovių įstatymo, Civilinio kodekso ir Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo pakeitimo projektai bus teikiami svarstyti Seimui. www.verslaspolitika.lt...

Vyriausybės planai pertvarkyti biudžeto formavimo sistemą džiugina verslą

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sveikina Vyriausybės planuojamą biudžeto formavimo sistemos pertvarką, tokiomis priemonėmis kaip viešųjų finansų planavimo susiejimas su Vyriausybės prioritetais, siekiamais rezultatais visuose biudžeto formavimo ir įgyvendinimo etapuose. „Vyriausybės laukia sunkūs 4 metai deklaruotiems tikslams įgyvendinti. Tikimės, kad Vyriausybės programos priemonių planas taps realiu kryptingo reformų ir užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo kalendoriumi“, – sako LPK prezidentas Robertas Dargis. Verslas teigiamai vertina tai, kad priemonių plane skirtas didelis dėmesys švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybei bei efektyvumui didinti. Mokesčių srityje Vyriausybė atsižvelgė į ilgametį pramonininkų siūlymą skatinti įmonių technologinį atsinaujinimą ir investicijas į MTEP, neapmokestinant jų pelno mokesčiu. Vyriausybė teigiamai atsižvelgė į jau ne kartą LPK teiktą siūlymą perkelti dalį darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų darbuotojui, taip pat sujungti gyventojų pajamų mokestį ir dalį valstybinio socialinio draudimo įmokų. „Palankiai vertiname planus pirmus veiklos metus atleisti verslą nuo mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo. Teigiamas ketinimas išanalizuoti galimybes taikyti socialinio draudimo įmokų „lubas“ (maksimalius dydžius) ir parengti atitinkamus teisės aktų pakeitimų projektus, tik žinoma, jei tai būtų įgyvendinta“, – teigia LPK prezidentas. Priemonių plane šiais metais numatoma siekti nacionalinio susitarimo dėl darbo užmokesčio kėlimo. LPK jau ne kartą yra pabrėžusi, kad valstybei reikia plataus nacionalinio susitarimo dėl svarbiausių šalies problemų sprendimų, kurį turėtų pasirašyti visos parlamentinės partijos ir svarbiausios verslo bendruomenės. „Visų pirma, reikia kalbėti apie susitarimą dėl švietimo, dėl regionų ir demografijos, dėl biurokratinio aparato peržiūrėjimo, valstybės sąnaudų valdymui peržiūrėjimo. Atlyginimai būtų tik viena iš bendro žmonių gerbūvio kėlimo dalių“, – pabrėžia R. Dargis. Dėl darbo jėgos trūkumo pastaruoju metu darbo užmokestis Lietuvoje kilo ir prognozuojamas kilimas ateityje, bet įmonių produktyvumo lygis kilo ne taip sparčiai kaip atlyginimai, todėl pradeda kilti grėsmė šalies įmonių konkurencigumui, o tai neigiamai veiks eksporto plėtrą. Todėl ypač svarbu, kad valstybė prisidėtų prie įmonių produktyvumo augimo skatinimo. Pasak LPK prezidento, šiam tikslui priemonių plane numatyta sukurti ir įdiegti kompleksines priemones tradicinės pramonės transformacijai paskatinti: „Ar jos bus efektyvios, priklausys nuo jų faktinio realizavimo, tačiau tikėtina, kad kartu su numatomu reinvestuoto pelno nuo investicijų į technologinį atsinaujinimą apmokestinimo mažėjimu šios priemonės gali duoti teigiamų rezultatų.“ Verslas atkreipia dėmesį į Vyriausybės pastangas konsoliduoti valstybės informacinių išteklių infrastruktūrą, modernizuoti valstybės informacines sistemas, paskatinti viešojo sektoriaus, taip pat vykdyti tradicinės pramonės skaitmenizaciją (e-resident, 3 D statybos sektoriuje). Tačiau pastebėta, kad kai kurios priemonės mažiau konkrečios nei išdėstyta Vyriausybės programoje. Pavyzdžiui, Vyriausybės priemonių plane nebelieka programoje numatyto tikslo įkurti koordinavimo tarybą, sudarytą iš suinteresuotų institucijų atstovų ir išorės ekspertų, kurios viena iš funkcijų būtų institucijų veiksmų koordinavimas ir Lietuvos galimybių pristatymo užsienyje klausimais. lpk.lt, verslaspolitika.lt...

Perversmas valstybinių miškų valdyme: skaičiai ir faktai

  „Verslas ir politika“  kreipėsi į Biržų miškų urėdijos darbuotojus ir paprašė jų išsakyti savo nuomonę dėl Aplinkos ministerijos kaltinimų bei  pateikti konkrečius skaičius ir faktus dėl urėdijos veiklos. www.verslaspolitika.lt Perversmas valstybinių miškų valdyme: skaičiai ir faktai  Aplinkos ministerijos vadovai negaili kritikos valstybės miškų urėdijoms, žada, kad pertvarkius jas bus sutaupoma milijonai eurų valstybės lėšų, teigia, kad vienas didžiausių valstybės turtų – miškai – valdomi ne itin racionaliai, netgi išvadino miškininkus nesąžiningais ir nekvalifikuotais, teigia, kad jie  neužtikrina deramos aplinkosaugos ir miškų ekologinių funkcijų palaikymo.  Nagrinėjant ministerijos paskelbtą reformos pristatymą, miškininkai pasigenda tikslų ir priemonių bei aiškių atsakymų, visų pirma, kaip valstybė pasirūpins atleistais iš darbo žmonėmis.  Valstybės valdomi ir prižiūrimi miškai yra milžiniškas turtas. Miškininkystės sektoriuje veikia 43 valstybės įmonės: 42 miškų urėdijos, patikėjimo teise valdančios ir naudojančios joms skirtus valstybinius miškus, jų veiklą prižiūrinti Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinis miškotvarkos institutas, atliekantis miškotvarkos darbus ir rengiantis žemės reformos žemėtvarkos projektus.  Didžiausios yra Švenčionėlių (42 tūkst. hektarų) ir Panevėžio (38 tūkst. hektarų) miškų urėdijos, o mažiau nei po 15 tūkst. hektarų valdo Dubravos, Kupiškio ir Zarasų miškų urėdijos.  „Verslas ir politika“  kreipėsi į Biržų miškų urėdijos darbuotojus ir paprašė jų išsakyti savo nuomonę dėl Aplinkos ministerijos kaltinimų bei  pateikti konkrečius skaičius ir faktus dėl urėdijos veiklos. Valstybės įmonės Biržų miškų urėdijos vyr. buhalterė Lina Žilienė:  ,,VĮ Biržų miškų urėdija administruoja Biržų ir Pasvalio rajono miškus. Urėdija vykdo visus GMU prie Aplinkos ministerijos nustatytus rodiklius, sumoka visus mokesčius. VĮ Biržų miškų urėdijos grynasis pelnas 2015 m. sudarė 230,4 tūkst. Eur, 2016 m. – 303,8 tūkst. Eur.   Pateikiami  VĮ Biržų miškų urėdijos valstybės turto (kapitalo) grąžos rodikliai   Rodiklio pavadinimas 2016 metai 2015 metai Pastabos Valstybės valdomo ilgalaikio turto grąža, proc. 20,8 18,7 Valstybės valdomo ilgalaikio turto grąža = grynasis pelnas (padidintas mokesčiais už patikėjimo teise valdomą valstybės turtą ir specialiaisiais mokesčiais, atskaičius pelno mokestį) / ilgalaikis turtas (padidintas metine faktiškai iškirsto miško verte nenukirsto valstybinio miško kainomis) Valstybės valdomo nuosavo kapitalo grąža, proc. 20,7 18,7 Valstybės valdomo nuosavo kapitalo grąža = grynasis pelnas (padidintas mokesčiais už patikėjimo teise valdomą valstybės turtą ir specialiaisiais mokesčiais, atskaičius pelno mokestį) / nuosavas kapitalas (padidintas metine faktiškai iškirsto miško verte nenukirsto valstybinio miško kainomis) ROA, proc. 7 5,6 Turto grąža = grynasis pelnas / visas turtas ROE, proc. 8,2 6,5 Nuosavo kapitalo grąža = grynasis pelnas / nuosavas kapitalas Pelningumo norma, proc. 8 5,6 Pelnas prieš apmokestinimą / pardavimo pajamos Grynoji marža (grynasis pelningumas) 6,7 5,1 Grynasis pelnas / Pajamos Pelnas ir mokesčiai, tūkst. Eur. Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas 2016 metai 2015 metai 1. Grynasis pelnas 303,8 230,4 2. Pelno mokestis 57,7 20,8 3. Turto mokestis už valstybės kapitalo naudojimą 54,5 53,1 4. Privalomieji atskaitymai nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą valstybinį mišką bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti (5 proc.) 221,8 217,5 5. Privalomieji atskaitymai nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą valstybinį mišką valstybės biudžeto reikmėms tenkinti 443,7 435,1 6. Kiti mokesčiai 11,3 18,9 7. Įmokama į valstybės biudžetą pelno įmoka (50 proc. grynojo pelno) 151,9 115,2 8. Privalomosios socialinio draudimo įmokos ir GPM 548,6 484,5 9. Sumokėtas PVM 493,7 457,5 Iš viso mokesčių (2-10 eil.): 1983,2 1802,6 Mokesčių procentas nuo visų pajamų, % 43,6 40,1 Mokesčių procentas nuo visų išlaidų, %   47,3 42,5 Išskirtinumai lyginant su kitomis Lietuvoje veikiančiomis valstybės įmonėmis: VĮ miškų urėdijos į valstybės biudžetą moka 15 proc. privalomuosius atskaitymus iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalis. Apskaičiuojami ir sumokami: - privalomieji 5 procentai bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti; - privalomieji 10 procentų valstybės biudžeto reikmėms tenkinti. Turto mokestis už valstybės kapitalo naudojimą sudaro 2 proc. nuo VĮ miškų urėdijos savininko kapitalo dydžio mokestinio laikotarpio pirmai dienai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 str., VĮ miškų urėdijos moka į valstybės biudžetą pelno įmoką, kuri sudaro 50 proc. grynojo pelno.Iš viso urėdija 2016 m. sumokėjo 47,3 proc. mokesčių nuo visų išlaidų. VĮ Biržų miškų urėdijos darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 920 eurų ir, manau, jis yra tikrai konkurencingas lyginant su šalies vidutiniu atlyginimu. VĮ Biržų miškų urėdijos Buhalterinės apskaitos ir ekonominės tarnybos sąnaudos sudaro 1,92 proc. nuo visų urėdijos sąnaudų. VĮ Biržų miškų urėdijos visa veikla, pradedant nuo pasiruošimo miško kirtimams, įveisimui ir t. t. iki finansinio balanso, visiškai automatizuota vieningoje informacinėje sistemoje „Eglutė” ir už jokius aptarnavimus papildomai nėra niekam mokama. Vieninga informacinė sistema „Eglutė” yra sukurta visų sričių VĮ Biržų miškų urėdijos specialistų pastangomis. Ar Buhalterinės apskaitos ir ekonominės tarnybos panaikinimas regione ir sukūrimas vienoje įmonėje pakels Lietuvos valstybės ekonomikos lygį iki aukštumų? Kaip tai pagerins regionų plėtrą ir socialinės atskirties mažinimą, lieka neaišku. Aišku tik tiek, kad nukentės kvalifikuoti šios srities regiono darbuotojai, o Vilniuje bus priimti nauji. Kodėl neįvardinama, kad dalis buhalterijos darbo krūvio bus perkeliama kitiems darbuotojams ir taip padidinamas jų darbo krūvis. Tai kuo pasireiškia ekonomija? Kodėl neįvardinami skaičiai, kiek kainuos ši reforma: naujų darbo vietų įkūrimas, kompiuterinės apskaitos sistemos sukūrimas ir įdiegimas.” Miškų urėdas Romanas Gaudiešius:„Urėdijoje tiesiogiai dirba 81 darbuotojas, iš jų 54 tarnautojai, 27 darbininkai. Urėdija valdo 31 tūkst. ha. valstybinių miškų. 2017 m. sausio mėn. valstybinių miškų reformos pristatyme Aplinkos ministras teigė, kad reforma prisidėtų prie regionų plėtros ir socialinės atskirties mažinimo, 1 tūkst. ha. liks 1 specialistas. Vadinasi, iš 54 tarnautojų liks 31, o 23 bus „išmesti“ į gatvę. Kaip teigiama pristatyme, tiesiogiai miške dirbančių specialistų skaičius išliks toks pat. Sudaromas įspūdis, kad girininkų, girininkų pavaduotojų ir eigulių reforma nepalies. Bet tai yra melas ir paslėptas noras suskaldyti miškininkų bendruomenę. Reforma palies visus. Urėdijų administracijose dirba specialistai su aukštuoju išsilavinimu: magistrai ir bakalaurai, baigę LŽŪA arba ASU. Girininkijose dauguma specialistų yra baigę Kauno miškų technikumą ar miškų kolegiją, kai kur eiguliai turi vidurinį išsilavinimą, baigę eigulių kursus. Negi grįšime į Stalino laikus ir kvalifikuočiausius darbuotojus „tremsime“ į gatvę, o miškų ūkiui paliksime vadovauti žemesnės kvalifikacijos žmones? Kas laukia tų darbuotojų, kurie liks be darbo, niekas nekalba.“ Vyr. inžinierius Alvidas Kurklietis : „Šiuo metu miškų urėdija miškų ūkio ir medienos ruošos paslaugų teikimui Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka yra sudariusi paslaugų teikimo sutartis su 12 vietinių smulkių įmonių ir 4 fiziniais asmenimis, miškų ūkio ir medienos ruošos paslaugas teikia ne mažiau kaip 100 darbuotojų. Urėdija turi medelyną. Jame nuolat dirba 3 žmonės. Balandžio–gegužės mėn. papildomai įdarbiname 48 žmones, o gegužės–spalio mėn. – 20 žmonių. Įsteigus vieną įmonę, medelynai taip pat bus centralizuoti ir tie žmonės liks be darbo. Urėdijos administruojamoje teritorijoje yra registruotos 9 nedidelės lentpjūvės, kurios perka medieną konkurso būdu per AMEPS sistemą. Jose dirba apie 118 darbuotojų. Įsteigus vieną įmonę, medienos pardavimas taip pat bus centralizuotas. Centralizavus visus darbus ir pardavimus, urėdijoje nebeliks darbo ir 27 darbininkams, nes urėdija dalį medienos ruošos ir medienos išvežimo darbų, kad rangovai, nesant konkurencijos, nepakeltų įkainių, atlieka savo jėgomis su moderniausia technika: 2 medvežėmis, 1 medkirte, 2 medienvežėmis. Centralizavus visų paslaugų pirkimus ir medienos pardavimą Latvijoje ir Suomijoje smulkiems rangovams, medienos vežėjams ir smulkioms lentpjūvėms neliko vietos, nes visos sąlygos yra sudaromos stambiesiems, o smulkieji arba užsidaro, arba priversti balansuoti ant bankroto ribos slėpdami mokesčius ir dirbdami kaip subrangovai su 15–20 proc. mažesniais įkainiais. Savo pasisakymuose ministras teigia, kad medienos pardavimą reikia centralizuoti, nes stambiosios medienos perdirbimo įmonės nesugeba sukaupti reikiamo medienos kiekio. Ir čia pat ramina, kad sukūrus vieną įmonę miškai nebus kertami labiau, nes kirtimo normą nustato Vyriausybė. Tai jei nebus didinama kirtimo norma, tai ir medienos nepadaugės. Jos bus tiek pat, kiek yra dabar. Kad stambieji perdirbėjai galėtų sukaupti reikiamą medienos kiekį, ją reikės iš kažko atimti. O tas kažkas, aišku, bus smulkusis verslas, kuris bus nuvarytas į bankrotą. Tai kam tarnaus ministro siūloma valstybinių miškų reforma? Smulkiojo verslo skatinimui ir regionų plėtrai ar stambiajam verslui? Ne paslaptis, kad vienos iš stambiausių medienos perdirbimo įmonių UAB „Likmerė“ („Latvijas Finieris“ padalinio Lietuvoje) vadovas yra ministro pusbrolis Mindaugas Kasmauskis, kuris skundžiasi medienos trūkumu ir kaltina urėdijas neskaidria prekyba. Iš viso vien

S. Skvernelis: paviešinta „Žalgirio“ stadiono žemės nuomos istorija – milžiniškas smūgis investicinei aplinkai

Edmundas Jakilaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Vyriausybė mąsto, kaip padaryti investicijoms patrauklią aplinką, mažinti biurokratinius terminus, sudaryti galimybę greičiau prisijungti prie infrastruktūros, suteikti visokeriopą pagalbą. O štai pasakoma žinia verslui, kad įpusėjus projektui kažkas kažką ne taip pasirašė, bet visiems gerai, visi tie patys žmonės dirba. <...> Tokiu atveju mes darome net ne šūvį sau į koją, o į galvą“, – sakė premjeras Saulius Skvernelis, kalbėdamas apie investuotojams išsiųstą signalą, kilus skandalui dėl buvusio „Žalgirio“ stadiono žemės nuomos. Ministras pirmininkas užsiminė, kad ketinama žemės disponavimo teisę perduoti savivaldybėms, o Nacionalinės žemės tarnybos ir kitų „verslą smaugiančių“ institucijų laukia permainos. Apie tai ir kitas politines aktualijas, pokalbis su premjeru laidoje „Dėmesio centre“. – Praėjusį pirmadienį koalicijos partneriams pristatėte vyriausybės veiksmų planą. Tai geriausia, ką sugebate? – Tai nei geriausia, nei blogiausia. Tiesiog yra tokia įstatyminė nuostata, kad be programos dar reikia patvirtinti vyriausybės prioritetinių priemonių įgyvendinimo planą. Jis turi būti patvirtintas, kiekviena vyriausybė tą daro. Mes pabandėme jį padaryti kitokia filosofija, kad būtų labai aiškiai išmatuojami rodikliai. Pirmiausia, apibrėžiantys situaciją, kurioje mes esame ir ką norime pasiekti. Tai nebuvo lengvas procesas, buvo ir aistrų, ir nuomonių išsiskyrimo, ir įvairiausių peripetijų. Bet šiandien mes turime projektą ir jis yra toks, koks yra. Dar iki kovo 13 d. yra galimybė jį patobulinti. Toliau vyksta diskusijos su asocijuotomis struktūromis, vyriausybininkais, suinteresuotomis pusėmis. Pirmą kartą plano projektas buvo padalintas ir paprašyta Seimo narių teikti labai konkrečius, aiškius darbus ką įgyvendinat vyriausybės programą reikėtų padaryti. Kovo 13-ąją mes jį patvirtinsime ir tada beliks tuos įrašytus įgyvendinti. – Net kai kurie jūsų ministrai neoficialiai kalba, kad tai nelabai vykęs dokumentas. Esą jame trūksta strateginio požiūrio ir t. t. Ką jūs į tai? – Aš negaliu atsakyti į pasakymą „kai kurie ministrai“. Tikrai plane matau skirtingus ministerijų indėlius, vieniems sekėsi geriau, kitiems prasčiau. Galbūt tiems, kam prasčiau sekėsi tuos darbus sugalvoti, tai jie ir pasigenda kažkokio kokybiškesnio varianto. – O jums pačiam patinka? – Nėra taip, kad tas projektas man patiktų dėl įvairių priežasčių. Yra tokių darbų, kurių gal ir nevertėjo traukti, nes jie yra tokie rutininiai darbai. Tačiau ministerijoms buvo labai svarbu, kad tie darbai plane atsirastų, nes be to negalės parodyti, kad nori padaryti tam tikrą pokytį. Jau padariau daug pataisymų dėl rodiklių, patiems ministrams pasakiau, kad jie būtų realūs, bet ambicingesni. Tas projektas dar nėra išbaigtas ir aš manau, kad mes jį patobulinsime. Vyriausybės posėdyje dar bus galima pareikšti nuomonę, o tada ministrų kabinetas priims sprendimą ir prisiims visą kolegialią atsakomybę už šito plano įgyvendinimą. – Panašu, kad tas planas gali keistis, bet bent jau pristatytame dabartiniame plane jūs nekalbate apie aukštųjų mokyklų sujungimą konkrečiais skaičiais ar darbais. Tik vyriausybei prisiekus sakėte, kad aukštojo mokslo pertvarka yra vienas esminių jūsų tikslų. – Esate visiškai teisus, dar iki vyriausybės buvo rinkiminė programa. Ten buvo visų grandžių švietimo sistemos pertvarka. Dabar taip pat tai yra įtraukta ir niekur nedingo. Tikrai nemanau, kad šiandien turime pasakyti, jog šalyje bus 2 universitetai. Tą procesą mes esame seniai pradėję dar be plano patvirtinimo. Dabar gavome informaciją iš pačių aukštųjų mokyklų. Nors ir keista, bet darbo grupė yra, ji vertins šiuos pasiūlymus, o tada mes privalėsime atrasti kompromisą su universitetine, akademine bendruomene. Tikrai nenoriu pasakyti, kad liks 2 universitetai ir taškas. – Bet jūs jau pasakėte, kad 2–3. – Pasakėme iki 5 ir tas skaičius nėra galutinis. – Iš pradžių pasakėte 2–3, po to iki 5. – Niekada nepasakiau 2–3. Bet tai nėra svarbus dalykas. Manau, kad ta bendruomenė, kuri šiandien pati teikia siūlymus, tik įrodo, kiek jie yra įgalūs tokius pokyčius daryti. Jei mes matysime, kad visi nori likti prie status quo, arba daryti kosmetinius išlikimo susijungimus, tai vyriausybė tokiems planams niekada nepritars. Mes teiksime tokius įstatymo projektus, kurie atlieps tuos lūkesčius, kokius mes turime. Tam mus konsultuoja tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai ekspertai. Tikslas yra ne sujungti universitetus, o pakelti aukštojo mokslo kokybę, dėstytojų, profesorių savivertę. Galiausiai, kad universitetai taptų tuo, kuo turi būti. Tai nėra vien švietimo įstaiga, tai yra įstaiga, atliekanti mokslinius tiriamuosius darbus, duodančius pridėtinę vertę. Žmonės, baigę universitetus, turi tapti konkurencingais darbo rinkoje. – Ir visai nenorėjote to rašyti į vyriausybės darbų planą, nors tai yra svarbiausias jūsų darbas? – Manau, kad tai yra įrašyta – universitetų aukštojo mokslo struktūros, tinklo pertvarka. Bet, sakau, mechaniškai sujungti universitetus nėra savitikslis dalykas. Tikslas yra pradžioje turėti bent du universitetus, kurie galėtų būti kotiruojami geriausių universitetų 500-uke. – Per rinkimus daug kalbėjote apie žemės ūkio ir aplinkos ministerijų iškėlimą į Kauną. To taip pat nėra. Bet yra idėja visas ministerijas sukelti į vieną pastatą, išskyrus Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijas. Kodėl? – Tų pažadų nėra atsisakyta. Mes tuos sprendimus turime padaryti įvertinę naudos ir kaštų tam tikrus rodiklius. Šiandien negaliu pasakyti, kad štai mes atsisakėme tokios minties ir net nesvarstysime. Taip, svarstome dėl Žemės ūkio ministerijos. Bet turime įvertinti ir tam tikras pasekmes. Pačios ministerijos, ministrai ir ta pati Kauno bendruomenė savivaldybėje mato ir pliusų, ir minusų, alternatyvių dalykų. Mes kalbame apie regioninės politikos pokytį ir galimybę viešajam sektoriui atsidurti regionuose. Bet kuriuo atveju, tie sprendimai bus padaryti. – Ne tik ministerijos darbuotojai nepatenkinti. Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai taip pat nepatenkinti, rašo peticijas. Suprantu, kad nepatenkinti tuo, kad reikia daug dirbti, kai kuriais atvejais valstybės tarnautojams turbūt sunku suvokti tokius reikalavimus. Ar jūs ieškote naujos vyriausybės kanclerės? – Tikrai neieškau. Kanclerė dirba, ji yra įstaigos vadovė. Ji privalo užtikrinti kanceliarijos uždavinių įgyvendinimą ir tam tikrą mikroklimatą, nes tai susiję su kiekvieno vadovo tiesiogine misija. Tačiau supraskime, kad kai žmogui iškyla abejonių ar grėsmė netekti darbo, tai reikia užtikrinti, kad pats procesas būtų aiškus, skaidrus ir nepamiršti, kad už kiekvieno žmogaus yra šeimos, likimai ir t. t. Negalima pasakyti, kad tu esi nevykėlis ir rytoj būsi atleistas. – O taip buvo? – Nežinau, negaliu pasakyti. Bet taip panašiai darbuotojai rašė peticijoje. Aš pats su jais visais buvau susitikęs, dar išvakarėse, prieš atsirandant peticijai. Tikrai paaiškinome, kad nėra jokio išankstinio nusistatymo. Faktas, kad kanceliarijos struktūra nevykusi, tikrai dubliuojamos funkcijos, esame orientuoti ne į rezultatą, o procesą, kai kurių žmonių gebėjimų ir kompetencijų nebeužtenka dirbti toje srityje. Bet taip pat pasakėme, kad jūs turite galimybę atsiskleisti arba ateiti ir pasakyti, kad negaliu darbuotis su strateginiu planu, nes tai yra per sudėtinga. Tačiau būčiau labai puikus darbuotojas darbui su pareiškėjais, su interesantais vyriausybėje. Mes tikrai žiūrime į visumą ir tuos žmones, kurie gali ir nori, mes juos privalome integruoti į darbo rinką. Tiems, kuriems, nebebus galimybės darbuotis vyriausybės kanceliarijoje, tikrai telksime resursus tam, kad žmonės galėtų įgyti žinių ir būti integruoti į tuos darbo pasiūlymus, kurių Vilniuje yra apstu. Taip, aš suprantu, kad darbuotojams galbūt nepriimtina ir sudėtinga, kad reikėjo padirbėti ir savaitgalį, ir po darbo, tačiau mes susidūrėme su tuo pačiu. Kai paprašai, sumotyvuoji, pasakai tikslą ir pabrėži, kad jis yra labai svarbus ir jį reikia padaryti šiandien, o ne po savaitės, tai tikrai dauguma darbuotojų tą supranta. Po to tai yra kompensuojama, kaip numatyta įstatymuose, suteikiant papildomą poilsio dieną. Taip, dabar procesas yra dinamiškas ir sudėtingas, aštrus, bet tai natūralu. Esminis dalykas –žmonės neturi būti žeminami, neturi būti iš jų tyčiojamasi, neturi būti psichologinio smurto ar spaudimo. Turi būti labai aiškiai formuluojamos užduotys ir keliami tikslai. Ne visi gali visus darbus daryti, ką padarysi. – Jūs kalbate užuominomis. Yra neoficialių žinių, kad jūs svarstote galimybę keisti vyriausybės kanclerę. Šiek tiek pajuokausiu, kai tik atsiranda veržlesnė, protingesnė, reiklesnė moteris – ir štai daugumai vyrų tai nepakeliama? – Visada, kur darbavausi ir darbuojuosi, tai visada vertinu protingesnį, veržlesnį, motyvuotą darbuotoją, o ne tą, kuris bando į vieną vietą įlįsti. Aš visada skatinu turėti poziciją, sakyti savo nuomonę. Tačiau negalima perlenkti lazdos. Valstybės tarnyba nėra verslo įmonė. Versle gali pasakyti – laisvas, susirink savo dėžutę ir išeik. Tačiau gali tartis dėl išeitinių sąlygų. Valstybės tarnyboje mes turime labai aišku algoritmą, kokios yra darbuotojų teisės, pareigos. Tie procesai turi būti atlikti laikantis įstatymų. Kitaip mes turėsime kompensacijas ir teismus. – Pone Skverneli, jūs pasitikite vyriausybės kanclere? – Kol kas tikrai nematau jokių problemų, dėl ko ji negalėtų toliau dirbti. – Airinės Palšytės pergalė labai džiuginanti, nepaprastas įvykis. Tačiau jis vėl parodė šalies sporto skurdą, bent jau lengvosios atletikos. Maniežai, kurie paskutinį statybininką matė tik sovietmečiu, kai buvo statomi, akivaizdu, neatrodo nei patrauklūs, nei saugūs. Ką darysite? – Pirmiausia, kalbant apie infrastruktūrinius sporto objektus ir apskritai sporto finansavimą, tai turime visišką chaosą, neskaidrų mechanizmą, nesusikalbėjimą ir nesveiką konkurenciją. Tokiais

Laisvalaikio centre „Mega“ duris atveria ilgai laukta „Peek & Cloppenburg“

Milda Vaškelytė, UAB "Publicum" Prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ duris atvėrė ilgai laukta „Peek & Cloppenburg“ parduotuvė, kuri išsiskiria žinomų prekės ženklų gausa. Tarp jų bus galima rasti „Hugo Boss“, „Guess“, „Armani Jeans“, „Marccain“, „Tommy Hilfiger“, „Calvin Klein“ ir daugelį kitų. Tai yra didžiausias mados prekių operatorius visame prekybos centre. „Megą“ valdančios bendrovės „Baltic RED“ rinkodaros vadovė Rasa Vyšniauskienė sako, kad po aštuonerių veiklos Lietuvoje metų garsus mados prekių tinklas nusprendė plėstis, o savo naujai parduotuvei pasirinko prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega“ dėl strategiškai palankios vietos. „Prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ įsikūręs Kaune, todėl jame apsilanko tiek šio miesto, tiek ir vidurio Lietuvos gyventojai. Tai patogi vieta apsipirkti ir pro Kauną važiuojantiems žmonėms. Manome, jog Europoje pripažintą mados prekių operatorių „Peek & Cloppenburg“ įvertins mūsų pirkėjai, nes čia jie ras už patrauklias kainas itin platų moteriškų ir vyriškų drabužių bei aksesuarų asortimentą, kurį sudaro net 300 žinomų prekių ženklų “, – kalba R. Vyšniauskienė. 110 metų mados pasaulyje žinomas prekybininkas „Peek & Cloppenburg“ savo parduotuves valdo 15-oje šalių. Lietuvoje jų parduotuvė iki šiol veikė tik sostinėje. „Megoje“ kovo 8 dieną atsidaranti parduotuvė bus antroji šalyje. Pagal ilgai derintą ir pasirašytą nuomos sutartį, šiam operatoriui prekybos ir laisvalaikio centre yra numatyta plėtros galimybė. Dabar parduotuvė išsidėstė per 2 aukštus ir užima daugiau nei 3,4 tūkst. kv. metrų....

Socialdemokratai įspėja Vyriausybę apie ekonomines ir socialines urėdijų reformos pasekmes

Socialdemokratai už urėdijų reformą, bet prieš jų naikinimą www.verslaspolitika.lt Socialdemokratai įspėja Vyriausybę apie ekonomines ir socialines urėdijų reformos pasekmes. Seimo Socialdemokratų frakcijos nariai teigė, kad jau ne pirma Vyriausybė bando imtis miškų sektoriaus pertvarkos, jiems nesuprantama, kodėl nei didžiausios partijos, nei vyriausybės programoje nebuvo skelbta apie galimą urėdijų reformą. Socialdemokratai ragina Valstiečius žaliuosius įsiklausyti į miškininkų ir regionų bendruomenių lūkesčius dėl miškų ūkio ateities. Tuo tarpu S. Skvernelio vadovaujamas Ministrų kabinetas jau šią savaitę žada apsispręsti dėl miškų urėdijų valdymo reformos. Iš Vyriausybės pasigirdus siūlymams dėl urėdijų pertvarkos ir galimo jų centralizavimo pasipylė įvairiausi siūlymai, vertinimai ir prieštaravimai, nes valdžia nenori diskutuoti  nei su miškininkais nei su visuomene. Remdamiesi moksliniais tyrimais ir išvadomis, socialdemokratai Juozas Olekas ir Rimantas Sinkevičius Seime užregistravo įstatymo pataisas, pagal socialdemokratų siūlymus pertvarkant turėtų išlikti apie 25 urėdijos. Kaip „Verslui ir politikai“ sakė Seimo narys R. Sinkevičius, socialdemokratai pasisako už miškų sektoriaus pertvarką, buvo sudaryta mokslininkų, miškininkystės specialistų grupė, kuri išanalizavo situaciją ir pateikė siūlymus. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti Generalinės miškų urėdijos pareigą konsoliduoti miškų urėdijų veiklą, sudaryti nepriklausomą organą strateginiams valstybinio miškų ūkio klausimams spręsti ir finansinės-ekonominės veiklos tikslams nustatyti. Siūloma nustatyti miškų urėdijai pagrindinius kriterijus, užtikrinančius pelningą jos veiklą. Tai miškų urėdijos valdomas valstybinės reikšmės miškų plotas (nuo 25 iki 60 tūkst. ha priklausomai nuo ūkinių IV grupės miškų kiekio) ir metinė kirtimų apimtis (ne mažiau kaip 100 tūkst. kubinių metrų) Projekto autorių teigimu, priėmus įstatymo pataisas bus pradėta valstybinio miškų ūkio sektoriaus reforma, susijusi su garantuojamu miškų urėdijų veiklos ir skaičiaus optimizavimu, kuris leis sustiprinti objektyviai garantuojamą miškų urėdijų ekonominę galią, jų ekonominės naudos davimą valstybei, beveik nepatiriant neigiamų socialinių padarinių. Taip bus sudarytos, anot pataisų autorių, palankios sąlygos ilgalaikėje perspektyvoje reikšmingai padidinti valstybinių miškų valdymo efektyvumą ir ekonominį potencialą ir kartu užtikrinti tolimesnį darnaus miškų ūkio principų įgyvendinimą valstybiniuose miškuose. Tai prisidės prie regionų plėtros ir socialinės atskirties mažinimo. Miškuose dirbančių specialistų skaičius iš esmės nebus mažinamas. Siūlomi pakeitimai sudarys palankias sąlygas ne tik suvienodinti tas pačias funkcijas vykdančių specialistų atlyginimus, tačiau ir ilgalaikėje perspektyvoje reikšmingai juos padidinti. Siūlomas teisinis reguliavimas sudarys prielaidas sumažinti aplinkos veiksnių (skirtingų ūkininkavimo sąlygų) įtaką valstybinių miškų valdymo įmonės veiklai. Bus sudarytos galimybės efektyviai amortizuoti neigiamą ekonominį poveikį keičiantis rinkos situacijai (mažėjant medienos kainoms).. Siūlomas teisinis reguliavimas taip pat sudarys sąlygas įgyvendinti vieningą investicijų politiką, efektyviau naudoti turimą miškų ūkio techniką, informacines ir kitas technologijas, dėl bendrųjų (personalo valdymo, buhalterinės apskaitos, viešųjų pirkimų) reorganizavime dalyvausiančių miškų urėdijų funkcijų centralizavimo bus sumažinti administraciniai valstybinio miškų ūkio sektoriaus valdymo kaštai. Miškų įstatyme įtvirtinta nuostata, kad Lietuvoje veiklą vykdo 42 miškų urėdijos, kurios veikia pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą. Jos vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Miškų urėdijoms, be kompleksinės miškų ūkio veiklos vykdymo, pavestos ir kitos valstybinės funkcijos – bendros miško priešgaisrinių priemonių sistemos ir miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose įgyvendinimas. Anot Rimanto Sinkevičiaus, urėdijos nuosekliai įgyvendina valstybiniams miškams keliamus tikslus, be bendrųjų visoms įmonėms mokesčių, urėdijos vien tiesioginių atskaitymų į šalies biudžetą nuo pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, sumokėjo 21, 6 mln. eurų, o visi miškų urėdijų mokesčiai praėjusiais metais sudarė 64 mln. eurų arba beveik 41 proc. nuo visų gautų pajamų. Įdomu pastebėti, kad pastaraisiais metais miškininkystės sektoriaus normalizuotojo grynojo pelno marža gerokai didesnė negu, tarkim, energetikos sektoriaus. Seimo socialdemokratų partijos frakcijos posėdyje aplinkos ministras Kęstutis Navickas patikino, kad dabar dėl urėdijų reformos prasidės konsultacijos – tiek pačioje Valstiečių ir žaliųjų frakcijoje, tiek su koalicijos partneriais – socialdemokratais Kritikuojamas dėl miškų ūkio pertvarkos skubotumo ir galimo stambiosios pramonės intereso ministras K. Navickas užtikrino, kad reforma nebus daroma paskubomis, ji gali užtrukti iki 2 metų. „Reforma ir daroma tam, kad būtų išsaugotos darbo vietos, siekiant išvengti kuo mažiau atleidimo lapelių įteikimo,“ – sakė ministras. Socialdemokratas R. Sinkevičius siūlė aplinkos ministrui  ieškoti kompromiso: „Kodėl negalėtų būti kuriama holdingo kompanija ir paliekami dalinai savarankiški padaliniai. Reformuojant valstybinius miškus svarbiausia išvengti, kad pardavėjas netaptų monopolistu.“ „Tai būtų įtampos nuėmimas kalbantis su miškininkais ir rajonų žmonėmis,“ - sakė Seimo narys Juozas Olekas. Anot jo, centralizuotas urėdijų modelis palankus stambiajai medienos perdirbimo pramonei. „Ar darydami pertvarką mes norime patenkinti stambiosios pramonės poreikį? Kodėl politikai negirdi miškininkų nuomonės ?“ – klausia socialdemokratas. „Ar jūs vis dar galvojate apie regioninę politiką ir jos problemas?“ – klausė aplinkos ministro Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas. Lietuvos miškų sektoriuje dirba apie 4 tūkstančiai darbuotojų. be to, prie kiekvienos urėdijos yra įsikūrusios smulkios įmonės, lentpjūvės, kuriose dirba keli šimtai žmonių. Rajonų ir miestų tarybų nariai, bendruomenės  nerimauja dėl miškų valdymo reformos, įžvelgia didžiulę  grėsmę gyventojų užimtumui regionuose. ,,Miškininkai kalba ne tik apie savo darbo vietas, bet ir apie miškų išsaugojimą ateities kartoms, rūpinasi, kad reforma nevirstų miškų išparceliavimu", - ,,Verslui ir politikai" sakė socialdemokratas Rimantas Sinkevičius....

Ūkio ministras M. Sinkevičius kartu su EK vicepirmininku V. Dombrovskiu diskutavo apie numatomas struktūrines reformas

Rūta Serapinaitė-Audickė Šiandien ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius kartu su Europos Komisijos (EK) vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku Virginijumi Sinkevičiumi, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergyte, Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Projektas: sėkminga Lietuva“, kur diskutavo apie Lietuvos pažangą ir numatomas struktūrines reformas. Pasak ūkio ministro M. Sinkevičiaus, siekdama šalyje padidinti produktyvumą, Ūkio ministerija yra numačiusi prioritetinius darbus inovacijų, tiesioginių užsienio investicijų ir žmogiškųjų išteklių srityse. „Skatindama inovacijas Ūkio ministerija įgyvendins platų spektrą Europos Sąjungos (ES) paramos priemonių, skirtų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) bei privačioms investicijoms skatinti. Numatoma, kad, per įvairias ES investicijų priemones investavus 326 mln. eurų, bus pritraukta 260 mln. eurų privačių investicijų“, – sakė ūkio ministras M. Sinkevičius. M. Sinkevičius taip pat sakė, kad bus siekiama gerinti mokslo, technologijų ir inovacijų viešojo valdymo sistemą, užtikrinti politinį vientisumą ir veiksmingą institucijų bendradarbiavimą. Siekiant pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, planuojama gerinti laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) reguliavimą tobulinant žemėtvarkos procedūras, kuriant palankesnes sąlygas įmonėms veikti LEZ ir spartinant teritorijų planavimo procedūras. Toliau bus stiprinama investicijų pritraukimo veikla skiriant dėmesio gamybiniams projektams, kuriamos specialios finansinės ir mokestinės paskatos, vykdoma aktyvi talentų pritraukimo į Lietuvą politika. Pasak ūkio ministro, siekdami tenkinti darbo rinkos poreikius dėl trūkstamų kvalifikuotų specialistų, skatinsime verslą investuoti į darbuotojų kompetencijas, tobulinsime žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir prognozavimo priemones, taip pat lengviname sąlygas pritraukti trūkstamų aukštos kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių, keičiame teisės aktus, siekdami sudaryti lengvesnes sąlygas įsidarbinti aukštos kvalifikacijos specialistams. Šiandien taip pat įvyks dvišalis ūkio ministro M. Sinkevičiaus ir EK vicepirmininko V. Dombrovskio susitikimas. Europos Komisijos vicepirmininkas V. Dombrovskis vizito Lietuvoje metu taip pat susitiko su šalies vadove D. Grybauskaite, Seimo Pirmininku V. Pranckiečiu. Daugiau informacijos:...

A. Maldeikienė: ,, Už valstybinių miškų valdymo reformą nebalsuosiu“

Nuomonės Lietuvos Respublikos Seimo narė Aušra Maldeikienė atsako į ,,Verslo ir politikos“ klausimus.  Kalbėjosi Gintautas Kniukšta, www.verslaspolitika.lt Gerbiama Aušra, kalbamės tuo metu, kai premjeras valdančiajai koalicijai pristatinėja Vyriausybės programos įgyvendinimo darbus. Kaip Jūs vertinate  šią  programą?   Apie Vyriausybės programą kalbėjau Seimo plenariniame posėdyje ( 2016 m.  gruodžio mėn.13 d.), visi gali susipažinti su mano kalba, sakiau, kad iki rin­ki­mų vals­tie­čių ir ža­lių­jų pro­gra­mo­se ir kal­bo­se, o tai vis dėl­to yra tie, kas nu­ga­lė­jo rin­ki­muo­se, vy­ra­vo du žo­džiai – „po­ky­čiai“ ir „dar­na“. Da­bar ma­tau vie­ną – „dar­na“. Teks­te įvai­riuo­se kon­teks­tuo­se jis pa­mi­nė­tas 112 kar­tų, tad tam­pa sa­vo­tiš­ku rak­tu, ku­ris pri­va­lė­tų spręs­ti es­mi­nes Lie­tu­vos gy­ve­ni­mo pro­ble­mas. Vis dėl­to, jei šim­tą­kart pa­kar­to­siu žo­dį „šo­ko­la­das“, ar pa­si­da­rys iš tik­rų­jų sal­du ir gau­siu tą de­ra­mą kie­kį ka­lo­ri­jų? Ir ar kiek­vie­na­me pus­la­py­je mi­nėdami dar­ną šiuo, ma­tyt, gra­žiu žo­džiu iš­sprę­si­me es­mi­nes Lie­tu­vos pro­ble­mas? Ma­žai la­bai at­vi­rai eko­no­mi­kai, ko­kia yra Lie­tu­va, to­kios slė­py­nės ža­da di­de­les bė­das. Ir tik­rai mąs­tan­čios Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je pri­va­lo bū­ti bent po­rą al­ter­na­ty­vių veik­los stra­te­gi­jų, jei­gu po­ky­čiai pa­kryp­tų vie­na ar ki­ta lin­kme. Nu­ty­lė­tos iš­ori­nės ir vi­di­nės grės­mės yra di­džiau­sia pa­tei­kia­mos pro­gra­mos yda. Pro­gra­mo­je kal­ba­ma apie vis­ką, kal­ba­ma ap­ta­kiai, min­čių iš es­mės ne­sie­ja jo­kia vi­di­nė gi­ja, iš­sky­rus tą la­bai ne­kon­kre­tų,au­to­riams lyg ir ne­gin­či­ja­mą dar­nos troš­ki­mą. Paban­džius pa­žiū­rė­ti de­ta­liau, ap­tin­ka­me, kad kul­tū­ra mi­ni­ma 253 kar­tus, svei­ka­ta – 195 kar­tus, ver­slas – 167 kar­tus, eko­no­mi­ka – 152 kar­tus… Ga­liu tęs­ti. Ta­čiau dau­gy­bė ap­klau­sų ir mū­sų kas­die­nis gy­ve­ni­mas ro­do, kad ir svei­ka­tai, ir kul­tū­rai, ir eko­no­mi­kos at­ei­čiai pro­ble­mų ky­la iš ki­to šal­ti­nio. Be­je, tas šal­ti­nis yra ly­giai tas pats, kaip ir Eu­ro­po­je, Ame­ri­ko­je ir dau­ge­ly­je ki­tų pa­sau­lio vie­tų. Tas šal­ti­nis yra pa­ja­mų ne­ly­gy­bė. Apie ją kas­dien kal­ba pa­sau­lio mąs­ty­to­jai. Jos prie­žas­tis ana­li­zuo­ja vi­si rim­ti po­li­ti­kos cen­trai. Apie ją kas­dien kal­ba ir rim­ti Lie­tu­vos eko­no­mis­tai. Tik­riau­siai skai­to­te ir ži­no­te, ką tu­riu gal­vo­je. Ekonomistas  R. Kuodis teigia, kad Lietuvoje vyrauja net keletas labai didelių problemų, kurių politikai nesprendžia: susiformavo dvi ekonomikos, šalyje daug žmonių, kurie yra nepelnytai turtingi ir nepelnytai neturtingi, mat vieni moka 55 proc. mokesčių, kiti – apie 4 procentus. Solidarumo mokestis laikomas priemone, skirta pajamų nelygybei mažinti. Norėčiau suprasti, gal iki solidarumo mokesčio įvedimo reikėtų gyvulių ūkio lygiausias kiaules, kokie šiuo metu pasirodo esantys valstiečiai, paprašyti prisidėti nors tiek mokesčiais, kiek prisideda minimalią algą gaunantis žmogus? Tas tarifas didės dešimt kartų. O tie žmonės uždirba labai nemažas sumas. 2015 metais – per 1,1 mlrd. eurų gautos ūkininkų pajamos, o mokesčių beveik nerasta. Viso labo 60 tūkstančių. Kiek biudžetas gautų papildomų pajamų, jei valstiečiai mokės mokesčius, bent tokius, kokius moka minimalią algą gaunantis žmogus? Iš tikrųjų Vakaruose tokį didelį mokestį moka labai turtingi žmonės, kurie neturi problemų dėl elementarių sąskaitų apmokėjimo. Lietuvoje tokį mokestį moka žmogus, kurio pajamos – 900 eurų, kuris gali net nepragyventi iš tokių pinigų, jei jis turi vaikų ir būsto paskolą. Jam tai gali būti bado dieta. O jie įsivaizduoja jį kaip turtingą. O jei tai samdomi žmonės, tai galėtų būti tik tie žmonės, kurie per metus uždirba 150 tūkst. eurų. Ir tai turėtų galioti visiems, įskaitant kiaules iš gyvulių ūkio. Kiaulės irgi moka mokesčius. Beje, ne­ly­gy­bės klau­si­mas Vyriausybės pro­gra­mo­je pri­si­min­tas po­rą kar­tų – du – ir tai įdo­mia­me kon­teks­te. Dar­nios, taip, tik­rai dar­nios, kad ir ką tai reikš­tų, skur­do įvei­ki­mo po­li­ti­kos kon­teks­te. Trumpai tariant, ši Vyriausybės programa, Jūsų  galva,  – niekinė? Taip, niekinė. Kokia darna, tarkim, su miškų valdymo reforma? Visi susipyko, o  man didžiausią nuostabą kelia itin didelis susidomėjimas valstybiniais miškais, net giminės man skambina, klausia, domisi,  kaip aš balsuosiu. Atsakau:  aš balsavime nedalyvausiu. Nesu miškininkė, aš politikė, man šis klausimas labai sudėtingas. Abi pusės pateikia argumentų, jie gana globalūs ir emociški, daug faktų ir skaičių, tačiau išsamios analizės nėra. Nepasidomėjote, gal šia reforma yra labai suinteresuotos kai kurios  verslo įmonės? Tarkim, „Ikea Group“(Ingka Holding BV ir jos valdomi subjektai) skirs milijardą eurų užsitikrinti ilgalaikį tvarių žaliavų tiekimą, investuodama į miškininkystę, antrinių žaliavų perdirbimo, biožaliavų ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą. Lietuvoje ši bendrovė perka  miškus,  mūsų šalyje jos gaminami baldai parduodami visame pasaulyje.  Pigios darbo jėgos netrūksta, reikia tik pigios žaliavos. Įkūrus vieną įmonę pirkti medieną būtų paprasčiau... Pirmą kartą girdžiu, kad yra tokia situacija. Kas moka ir kas gauna naudą? Reikia pasidomėti. Dabar juk sakoma, kad miškininkai per mažai įneša mokesčių į biudžetą. Remiantis ekonomistų nuomone, pertvarkius urėdijas , teigiamo ekonominio efekto nebūtų, o metinės sąnaudos padidėtų iki 1 mln. eurų, tai neigiamai atsilieptų pelno ir grąžos rodikliams. Kodėl, Jūsų nuomone, taip skubama su miškų reforma, juk valstybės valdomo miškininkystės sektoriaus vertė siekia apie  1,2 mlrd. eurų? Aplinkos ministras ,,plaukioja skaičiuose“, nerado argumentų oponentams, manęs neįtikina kalbėjimas, kad taip yra visoje Europoje. Suprantu, kad  valstybės valdomi ir prižiūrimi miškai yra milžiniškas turtas, jie ir toliau turi būti išsaugoti, aš tikiu, kad taip ir bus. Man kiek keistai atrodo pareiškimai, kad Lietuva - be miškų, reiškia, šalis  -  be ateities.  Aš be žmonių nematau Lietuvos ateities. Prognozuojama, kad po miškų reformos darbo gali netekti 10 -15 tūkstančių žmonių, ypač tai skaudžiai smogs regionams. Ar Jūs pastebėjote ženklų, kad ši valdančioji dauguma rimtai svarsto kaip pažaboti emigraciją? Nepastebėjau, atvirkščiai – galvojama, kaip pritraukti pigios darbo jėgos iš trečiųjų šalių. Tuo tarpu Lietuvoje galima rasti žmonių, kurie turi būtiną kvalifikaciją ir tų, kurie turi potencialias galimybes persikvalifikuoti. Pigesnė darbo jėga iš trečiųjų šalių tampa dirbtiniu darbo užmokesčio stabdymo barjeru ir didina spaudimą viešajam sektoriui - švietimui, sveikatos priežiūrai. Darbdavių lobistams, pigios darbo jėgos verslininkų naudai atveriamos visos durys, kita visuomenės dalis lieka už užtrenktų durų. Imigracija iš trečiųjų šalių gali padidinti įtampą visuomenėje, kaip nutiko Didžiojoje Britanijoje. Ne kas ki­ta, o pa­ja­mų ne­ly­gy­bė ir  yra pa­grin­di­nė Lie­tu­vos emig­ra­ci­jos prie­žas­tis. Moks­lų dak­ta­rai, su ku­riais dir­bau, iš es­mės vi­si emig­ra­vo, nes, ži­no­te, 510 eu­rų to­kia tru­pu­tį juo­kin­ga al­ga už de­šim­ties me­tų sun­kias stu­di­jas ir ly­giai tiek pat, kiek už­dir­ba žmo­nės, ne­tu­rin­tys kva­li­fi­ka­ci­jos. Net Seimo nario padėjėjas negauna normalios algos. Būtina kuo greičiau panaikinti socialinių įmonių statusą, nes pinigus išgrobsto grupuotės, visiškai išnyksta neįgaliųjų integracijos siekis. Jūs  gana dažnai kritikuojate savo kolegas iš valdančiosios daugumos. Kodėl?  Aš kalbu tik apie tuos, kurie netinkamai dirba savo darbą. Tarkim, Seimo pirmininkas, kuris pasijuto genijumi. Jis, girdi, protingas žmogus, bet juk tai  - ne profesija. Aš keturiasdešimt metų mokausi  ekonomikos, o jis tiek pat metų genėjo medžių šakas. Tegul ir toliau jas geni, nes jis neįgalus organizuoti Seimo darbo. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sajungos frakcija atstovauja labiausiai priveligijuotai verslo grupei, kuri gyvena labai turtingai, sumoka valstybei labai mažai mokesčių. Žmonės į valdžią išsirenka labai daug tokių, kaip ponas Ramūnas Karbauskis ir jo bendražygiai... Verslininkai į Seimą eina, kad susitvarkytų savo verslo reikalus. Juos renkantys žmonės kažkodėl tiki, kad jeigu į valdžią ateis verslininkai, jie būtinai su jais pasidalys. Tačiau jeigu jie būtų tie, kurie dalijasi, būtų tą darę ir ligi tol. Seimas yra ne ta vieta, kurioje atstovaujama verslui. Jame atstovaujama visuomenei. Aš sąžiningai tarnauju savo rinkėjams, visada gyniau ir ginsiu jų interesus. Kodėl jūs pykstate ant Viktoro Pranskiečio? Aš nepykstu, tiesiog jis nėra Seimo vadovas, mes, Seimo nariai, patys sau esame vadovai, atsakome už savo veiksmus, tačiau, pavyzdžiui, jo pareiga yra pasirūpinti, kad Seimo nariui būtų sudaryta galimybė dalyvauti ir kituose parlamento komitetų  posėdžiuose. Pranskietis to neįstengia užtikrinti.  

A. Klerauskas: Verslininkai vis labiau pasitiki Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojais

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojas , atliekantis viršininko funkcijas Artūras Klerauskas atsako į „Verslo ir politikos“ klausimus. www.verslaspolitika.lt Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vizija - tapti ne tik kontroliuojančia, bet ir paslaugas mokesčių mokėtojams teikianti institucija. Ar galima šiandien sakyti, kad Jūsų vadovaujama institucija sąžiningai padeda mokesčių mokėtojams teisingai apskaičiuoti ir laiku sumokėti visus privalomus mokesčius, yra atsakinga mokesčių mokėtojų partnerė? Galime pastebėti tendenciją, kad VMI visų pirma yra kokybiškas paslaugas mokesčių mokėtojams teikianti institucija ir tik po to – griežta ir kontroliuojanti tuos, kurie vengia mokėti mokesčius. Dėl visuomenės nuomonių pokyčių, sąmoningumo didinimo atlikta nemažai tyrimų. Pagrindiniai akcentai aiškūs: viešai komunikuoti sumokamų mokesčių naudą, svarbą, teisingą mokesčių paskirstymą, kad visi žinotų, jog mokesčiai sugrįžta kiekvienam. Remiantis 2016 metų pabaigoje atliktu „Pasitikėjimo VMI ir jos reikiamomis paslaugomis“ tyrimu, pastebime, kad bendras vidutinių ir didžiųjų mokesčių mokėtojų pasitikėjimas VMI išaugo – 72,7 proc. Tendencingai pasitikėjimas VMI auga, tai įrodo kiekvienais metais didėjantis VMI rodiklis 2010 m. – 57,0 proc.  iki šių, 2016 m. – 72,7 proc. VMI visuomet siekė būti geru partneriu mokesčių mokėtojams, kurio tikslas padėti laiku ir sąžiningai sumokėti mokesčius. Trečdalis apklaustųjų visiškai sutiko su šiuo teiginiu. Tyrimo metu pačių respondentų buvo prašoma išsakyti savo subjektyvią nuomonę - kaip per paskutinius metus pasikeitė jų pasitikėjimas VMI? Tai, jog per pastaruosius metus jų pasitikėjimas VMI išaugo, nurodė 18,9 proc. respondentų. 98,7 proc. apklaustųjų teigė, kad su korupcijos apraiškomis 2015-2016 metais nesusidūrė VMI (2014 m. - 92 proc.) Vienas iš pagrindinių VMI veiklos principų yra kokybiškų paslaugų teikimas ir mokesčių administravimo aplinkos gerinimas. Atlikus tyrimą pastebėta jog dauguma didžiųjų įmonių atstovų (98,3 proc.) ir kitų įmonių atstovų (97,2 proc.) teigiamai vertina VMI konsultantų mandagumą bei dėmesingumą atsakant į pateiktus klausimus. Gauti rezultatai parodo, kad geriausiai yra vertinamas pasitikėjimas VMI darbuotojais ir tai, kad jie yra laikomi sąžiningais. 84 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių atstovų sutiko arba visiškai sutiko su teiginiu, kad jie pasitiki VMI darbuotojais. Mokesčių mokėtojai dažniausiai gauna informaciją paskambinę Mokesčių informacijos centro telefono numeriais. Tie respondentai, kurie informacijos ieško skambindami telefonu pažymi, kad jiems svarbiausia yra greita konsultacija. Nemažai respondentai informacijos ieško VMI tinklalapiuose arba siųsdami užklausas elektroniniu būdu. Didžioji dalis apklaustų įmonių atstovų informacijos apie mokesčius ieško VMI tinklalapyje - taip nurodė 90,0 prpoc. respondentų. Valstybinės mokesčių inspekcijos naujausi teisės aktai paprastai skelbiami interneto svetainėje, tačiau kokius iš jų norėtume pakomentuoti, kurie iš jų ypač svarbūs būtent verslininkams? Ar yra kokių naujovių šiemet reglamentuojant mokesčių mokėtojų aptarnavimo bei kontrolės procedūras, skatinant savanorišką mokesčių mokėjimą? 1. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2017-01-01: 1.1. Padidintas mėnesio NPD. Vietoj 200 eurų padidėja iki 310 eurų, jeigu gyventojo su darbo santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną (MMA nuo 2016-07-01 – 380 eurų). Metinis NPD yra 3720 eurų, jei pajamos neviršija 12 MMA. NPD apskaičiuojama pagal formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD 310 – 0,5 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis). Padidintas mėnesio NPD taikomas riboto darbingumo asmenims. Gyventojams, kuriems nustatytas 0 – 25 proc. darbingumo lygis, ar sunkus neįgalumo lygis, mėnesio NPD yra 380 eurų. Gyventojams, kuriems nustatytas 30 – 55 proc. darbingumo lygis, ar nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, mėnesio NPD yra 320 eurų. Padidintas papildomas NPD už vaikus. PNPD didėja nuo 120 eurų iki 200 eurų už kiekvieną vaiką tėvams (įtėviams), auginantiems: vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais. Metinis PNPD už vieną auginamą vaiką (įvaikį) 2017 m. sudarys 2400 eurų. 1.2. Nuo 2017 m. liepos 1 d. nedarbo socialinio draudimo išmokos apmokestinamos pajamų mokesčiu. Nedarbo draudimo išmokos bei dalinio darbo išmokos mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą. Šios išmokos priskiriamos su darbo santykiais susijusioms pajamoms ir apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu, taikomas NPD. 1.3. Nustatyti apribojimai įmokoms nuo kurių gyventojas gali susigrąžinti GPM pagal GPMĮ 21 str. Deklaruojant 2017 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, nuolatinių Lietuvos gyventojų iš metinių pajamų atimamos GPMĮ 21 str. 1 ir 2 punktuose nurodytas gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis ir pensijų įmokos į pensijų fondus negalės viršyti 2000 eurų per mokestinį laikotarpį. Nuo 2017-01-01 nustatytos lengvatos išmokoms pagal gyvybės draudimo sutartis, kurias gauna GPMĮ17 str. 1 d. 9, 9-1 ir 10 p. nurodyti asmenys (neįgalieji, sulaukę tam tikro pensinio amžiaus ar jaunesni, negu 26 metų) bus taikomos, jeigu draudimo sutartyje numatytas naudos gavėjas nesikeitė nuo draudimo sutarties sudarymo datos, išskyrus atvejus, kai naudos gavėjas buvo pakeistas dėl naudos gavėjo mirties ar dėl santuokos pabaigos, arba jeigu naudos gavėjas keitėsi iki 2016 m. gruodžio 31 d. 1.5. Verslo liudijimai Nuo 2017 m. didėja minimalus fiksuotas pajamų mokesčio dydis iki 684 Eur (12 x 380x15 proc.) už verslo liudijimus. Savivaldybių tarybos nustatydamos 2017 m. fiksuotus pajamų mokesčių dydžius veikloms, vykdomoms „neribojant veiklos teritorijos“, negalės nustatyti mažesnių fiksuotų pajamų mokesčio dydžių nei 684 eurai. Jei iš juridiniams asmenims parduotų prekių, suteiktų paslaugų gautos pajamos yra didesnės kaip 4 500 eurų per metus, tai: pajamų dalis iki 4500 Eur apmokestinama pajamų mokesčiu kaip su verslo liudijimu; pajamų dalis, viršijanti 4500 eurų sumą, apmokestinama kaip įregistruota individuali veikla su pažyma. Šios nuostatos taikomos deklaruojant 2016 ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas. Nuo 2017 m. padidėjo VSD įmokų tarifas. VSD įmokos skaičiuojamas nuo MMA, galiojančios laikotarpiu, už kurį mokamos įmokos. Pagal šiuo metu galiojančią MMA, VSD įmokos dydis – 380*26,3 % = 99,94 Eur, jei senatvės pensijai kaupiate papildomai II pakopos pensijų fonde: 380*28,3% = 107,54 Eur. 2. Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2017 m. sausio l dienos Įvedama pelno mokesčio sumokėjimo ir deklaravimo vienos datos (15 diena) taisyklė. Pakeista avansinio pelno mokesčio skaičiavimo pagal praėjusių metų veiklos rezultatus tvarka (2 avansiniai mokėjimai pagal užpraėjusių metų rezultatus ir 2 pagal praėjusių metų rezultatus). 3. Įmokos į Garantinį fondą Nuo 2017 m. sausio 1 d. Garantinį fondą administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Garantinio fondo įmokos apskaičiuojamos ir mokamos, duomenys apie apskaičiuotas įmokas teikiami laikantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų. 4. LR labdaros ir paramos įstatymo pakeitimai, taikomi nuo 2017 m. sausio 1 d: 1. Įteisinta galimybė nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams skirti iki 2 procentų pajamų mokesčio meno kūrėjo statusą turintiems fiziniams asmenims, t.y. paramos gavėjais tampa fiziniai asmenys, kuriems yra suteiktas meno kūrėjo statusas ir kurie yra gavę paramos gavėjo statusą. 2. Juridiniams asmenims teikiamos piniginės lėšos, sudarančios pajamų mokesčio dalį iki 2 procentų gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos laikoma parama, teikiama pagal LPĮ. 3. Įtvirtinta taisyklė, neleidžianti valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms, kuriose valstybei ir/ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų, teikti paramos, savo akcininkams ir su jais susijusiems kitiems juridiniams asmenims, išskyrus veikiančius švietimo, kultūros, sporto bei socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros srityse. Nustatytas įpareigojimas šioms įmonėms viešinti informaciją apie suteiktą paramą, t. y. informaciją apie paramos gavėją (gavėjus), paramos tikslą, paramos sumą, paramos teikimo laikotarpį, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paramos suteikimo privalo paskelbti savo interneto svetainėje. 4. Politinės partijos negali būti paramos gavėjomis. 5. Juridinių asmenų registro tvarkytojas savo iniciatyva panaikina paramos gavėjo statusą, kai juridiniam asmeniui, turinčiam paramos gavėjo statusą, inicijuojamas likvidavimas arba kai toks juridinis asmuo turi likviduojamo, bankrutuojančio ar bankrutavusio juridinio asmens statusą, taip pat, kai pasibaigia juridinio asmens pertvarkymo procedūros. 4.1. Nuo 2017 m. pagal LPĮ pakeitimą (2015-12-17 įstatymą Nr. XII-2202) paramos gavėjais (iki 2 proc. GPM dalies) gali būti ir fiziniai asmenys, turintys meno kūrėjo statusą, suteiktą LR meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo nustatyta tvarka. 2 proc. GPM dalis bus skiriama nuo gyventojų 2016 m. mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų. Atitinkamai pakeistas GPMĮ, nustatyta, kad meno kūrėjų gaunama parama pajamų mokesčiu neapmokestinama. Gyventojai gali skirti iki 2 proc.  pajamų mokesčio meno kūrėjo statusą turintiems fiziniams asmenims, kuri

Nacionalinė žemės tarnyba: Vilniaus miesto savivaldybė vilkina nuosavybės grąžinimo procesą

Aušrinė Lisauskienė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vadovaujantis Žemės įstatymo nuostatomis, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) yra pagrindinė Lietuvos valstybės institucija, kuri įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityje. Šiuo metu NŽT patikėjimo teise valdo per 1,05 mln. ha Lietuvos Respublikos valstybinės žemės ir užtikrina visapusišką šios žemės valstybinę kontrolę. Pavyzdžiui,  2016 m. NŽT atliko daugiau nei 10 000 žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimų visoje Lietuvoje. Šių patikrinimų metu buvo nustatyta 2 210 žemės naudojimo tvarkos pažeidimų. Atliekamų patikrinimų ir nustatomų įstatymų pažeidimų mastai rodo, kad privatūs asmenys su valstybei priklausančia žeme dažnai elgiasi kaip su savo nuosavybe ir sąmoningai ignoruoja valstybės bei visuomenės interesus. Esant tokiai situacijai yra akivaizdu, kad valstybė turėtų būti suinteresuota turėti stiprią ir efektyviai veikiančią instituciją, kuri, nepaisydama pavienių asmenų ar suinteresuotų grupių savanaudiškų interesų pelnytis valstybės sąskaita, užtikrintų didžiausio valstybės ir visuomenės turto – žemės – apsaugą. Pastaruoju metu vis dažniau pasirodantys kai kurių valstybės ir savivaldybių politikų siūlymai naikinti NŽT ir jos funkcijas pavesti savivaldybėms gali būti vertinami tik kaip siekis silpninti valstybinės žemės administravimą, jos naudojimo kontrolę ir priežiūrą ir tokiu būdu sukurti palankią terpę galimiems piktnaudžiavimams ir korupcijai. Be to, kai kurie politikai sąmoningai klaidina visuomenę teigdami, kad panaikinus NŽT paspartėtų žemės grąžinimo procesas. Ši problema ypač opi Vilniaus mieste. Teisinis pagrindas NŽT priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo miestuose yra savivaldybių rengiami miestų žemės sklypų detalieji planai arba žemės valdos projektai ir patvirtintos žemės sklypų kadastro duomenų bylos. Jeigu minėtų dokumentų savivaldybė nepateikia NŽT, ši neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į žemę. Taigi žemės grąžinimas miestų teritorijose priklauso nuo savivaldybių veiksmų – būtent jos yra teritorijų planavimo dokumentų iniciatorės, o savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Miestų savivaldybės yra vieninteliai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizatoriai, todėl visais atvejais, kuomet NŽT turi spręsti klausimus dėl valstybinės žemės nuomos, pardavimo ar perdavimo nuosavybėn, pagrindinę įtaką tokiems sprendimams turi savivaldybių atliekami veiksmai ir priimti sprendimai organizuojant ir tvirtinant žemės sklypų suprojektavimo dokumentus. Pavyzdžiui, Kauno mieste, kurio savivaldybė nėra suinteresuota dėl kokių nors politinių ar kitokių motyvų sąmoningai vilkinti žemės grąžinimo proceso, – jis baigtas 90 proc. Klaipėdos mieste nuosavybės atkūrimo procesas baigtas 100 proc. Panaši padėtis yra daugelyje kitų Lietuvos miestų. Tuo tarpu Vilniuje, vieninteliame visoje Lietuvoje, dėl pačios savivaldybės kaltės, tai yra, nenoro rengti teritorijų planavimo dokumentų, nuosavybė atkurta tik apie 54 proc. Vilniaus mieste 6,43 tūkst. piliečių pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 5,24 tūkst. ha žemės plotą. Tačiau dėl savivaldybės neveiklumo, iki 2017 m. sausio 1 d. Vilniaus mieste nuosavybės teisės atkurtos tik į 2,87 tūkst. ha žemės. NŽT ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydama nevilkinti nuosavybės grąžinimo proceso, tačiau savivaldybė iki šiol nesiima jokių konkrečių veiksmų šiai problemai spręsti. Todėl darytina pagrįsta prielaida, kad toks savivaldybės elgesys, prieštaraujantis žmonių lūkesčiams, galimai yra sąmoningai skatinamas. Taip pat pažymėtina, kad NŽT neslepia nuo visuomenės esamų veiklos problemų ar atskirų darbuotojų netinkamo pareigų atlikimo ar korupcijos atvejų. Siekiant, kad NŽT darbas visuomenės ir valstybės interesams būtų kuo efektyvesnis, Tarnybos ir Žemės ūkio misterijos vadovybė pradėjo NŽT struktūrinę pertvarką. Po šios reformos bus užtikrinta didesnė Tarnybos teritorinių skyrių veiklos kontrolė, racionaliau išnaudojami turimi žmogiškieji ir finansiniai resursai, pagerės bendradarbiavimas su visomis valstybės, savivaldybių ir teisėsaugos institucijomis.

Paskelbė pirmųjų Lietuvos-Amerikos inovacijos apdovanojimų nugalėtojus

Jurga Zelvarienė, JAV ambasada Amerikos-Lietuvos verslo taryba, Baltijos-Amerikos laisvės fondas ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Vilniuje paskelbė pirmųjų Lietuvos-Amerikos inovacijos apdovanojimų nugalėtojus. Pirmoji vieta ir 10 tūkstančių eurų vertės prizas atiteko dr. Linui Mažučiui, kuris kartu su Harvardo universiteto (JAV) mokslininkais plėtoja ląstelių tyrimų technologiją inDrops. Antroji vieta ir po 2,5 tūkstančio eurų atiteko Rimui Gulbinui ir technologiniam sprendimui „Maalka“, skirtam supaprastinti komercinių pastatų tvarumo programų valdymą bei Virginijaus Šikšnio vadovaujamai Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto komandai, plėtojančiai genų redagavimo technologiją CRISPR-Cas9. Į finalą taip pat pateko kompanijos Deeper sukurtas pirmasis išmanusis nešiojamas žuvų ieškiklis „Fishfinder“ bei Softra & Ričardas Čepas, sukūrę inovatyvią automobilių numerių nuskaitymo technologiją A.Lot Parking. „Šių apdovanojimų tikslas dvejopas – atkreipti dėmesį į aukšto lygio Lietuvos ir Amerikos partnerių bendradarbiavimą inovacijų srityje bei suteikti kuklią finansinę paskatą tokioms inovacijoms“, - apdovanojimų metu sakė JAV ambasadorė Anne Hall. „Abiejų mūsų šalių specialistai yra novatoriškų sprendimų kūrimo ir diegimo priešakyje. Šie apdovanojimai - tik vienas iš būdų paskleisti žinią apie tai. Partnerystės šioje srityje kuria darbo vietas ir skatina kurti ir plėtoti naujus produktus“. Naujojo apdovanojimo steigėjai – Amerikos-Lietuvos verslo taryba, Baltijos-Amerikos laisvės fondas ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Vilniuje. Apdovanojimas skiriamas individualiems asmenims, Lietuvos organizacijoms, švietimo įstaigoms ar įmonėms sukūrusiems novatorišką sprendimą bendradarbiaujant su JAV partneriu. ---

N. Puteikis kreipėsi dėl brutalių paveldo naikinimo atvejų įvertinimo ir tokios praktikos užkardymo

Rasa Kalinauskaitė Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Seimo Kultūros komitetą, prašydamas apsvarstyti aktualias paminklosaugos problemas ir priimti sprendimus, kuriais būtų apgintas kultūros paveldas. Dvi iš nurodytų penkių problemų – istorinį miestovaizdį galinčio sunaikinti prekybos centro, kurį planuojama statyti prie Trakų autobusų stoties ir Anykščių pilies „atstatymo“ – prašoma apsvarstyti kaip įmanoma greičiau. Naglis Puteikis pažymi, kad didžiulio, 2000 kvadratinių metrų, prekybos centro statyba Trakuose prie autobusų stoties gresia tapti dar vienu per amžius susiklosčiusio kultūrinio kraštovaizdžio darkymo projektu ir negrįžtamai sunaikinti unikalų šio istorinio miesto mastelį. „Sumanymą Trakų prieigose statyti tokio dydžio prekybos centrą pagal brutalumą lyginčiau su vieną iš gražiausių Kauno krantinių milžiniška automobilių stovėjimo aikštele sudarkiusiu ir Karmelitų bažnyčią užgožusiu „Akropoliu“, kurio pavyzdys puikiai iliustruoja liūdną faktą, kad atsakingų institucijų pareigūnai išduoda leidimus ir paveldo atžvilgiu nusikalstamiems projektams. Atkreipiu dėmesį, kad šis projektas sukėlė ir dėl paveldo likimo sunerimusios visuomenės protestą, yra paskelbta peticija“, – rašoma N. Puteikio kreipimesi. Antrasis iš prašomų įvertinti projektų – dailės ir architektūros istoriko Daliaus Baltrano straipsnyje „Barbariški žaidimai butaforinėmis pseudopilimis ant Vorutos piliakalnio“ (paskelbtame 2017 m. vasario 13 d. interneto portale Delfi.lt) aprašytas tarptautinei paminklosaugos praktikai prieštaraujantis buvusios pilies atstatymas. „Nesuprantama, kodėl buvo atsisakyta idėjos pilies simuliakrą kurti ant pakankamai toli esančiuos kalvos. Nesuprantama, kaip teoriškai gali egzistuoti neva pilnas piliakalnio archeologinis ištyrimas. Nesuprantama, kur dingo šio piliakalnio vertingoji savybė – istoriškai susiklostęs vaizdas“, – pažymi N. Puteikis. Trečiasis klausimas, kurį prašoma nagrinėti Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Seimo Kultūros komiteto – ar galima neįrašyti į saugomų kultūros vertybių sąrašą paveldo objektus, kurie ne iki galo ištirti. Kaip pavyzdį N. Puteikis nurodo ne iki galo ištirtą Obelių senkapį prie Obelių ežero Ukmergės rajone. „Po keliu Obeliai-Laičiai yra išlikę IV, V ir XIII amžių palaidojimai, taip pat greta šio kapinyno yra išlikę XVI–XVII amžių kapai. Kultūros vertybių registre jokių duomenų apie šiuos dalykus nėra, natūroje taip pat niekas nepažymėta. Tokia padėtis sukuria hipotetinę situaciją, kad galima visiškai legaliai rekonstruoti kelią, sunaikinant po juo išlikusius palaidojimus, arba, kasant kūdrą, sunaikinti XVI–XVIII amžių senkapius. Sprendžiant iš šio pavyzdžio, tokių atvejų turėtų būti daugybė.“, – rašoma kreipimesi. Be to, N. Puteikis prašo įvertinti, ar galima buvusių palaidojimų vietose statyti komercinius pastatus – viešbučius, butus pardavimui ir pan. „Pvz., Klaipėdos senamiestyje buvusio karamelės fabriko teritorijoje XVI–XVII amžiuje stovėjo šventų Jonų bažnyčia, kuri vėliau, statant gynybinius įrengimus, buvo nugriauta ir pastatyta kitoje vietoje. Šalia buvo kapinės, pažymėtos visų laikų visuose miesto planuose. Šiose kapinėse buvo palaidotas lietuvių-vokiečių kalbų žodyno autorius Frydrichas Pretorijus vyresnysis (1624–1695). Kapinės buvo iškastos, jose aptikti 182 žmonių palaikai iki šiol neperlaidoti, laikomi muziejaus techninėje patalpoje, o kapinių vietoje pastatytas viešbutis-daugiabutis. Tokių atvejų Lietuvoje daugybė. Ar komisija mano, kad ši praktika tinkama, jos nereikia keisti ir toliau galima taip elgtis?“, – klausia Seimo narys. Analogiška situacija, kaip nurodo N. Puteikis, šiuo metu klostosi ant Gedimino kalno. „Visuomenė praktiškai neinformuojama apie archeologinius tyrimus, vykstančius ant Gedimino kalno – šiek tiek informacijos paskelbta tik po to, kai kreipėmės į Kultūros ministeriją ir kitas atsakingas institucijas, bet po to ir vėl stojo tyla. Kiek galima suprasti iš informacijos nuotrupų, yra iškasami XIX amžiaus sukilėlių prieš carinę Rusiją palaikai, o į buvusias palaidojimų vietas pilamas betonas. Palaikai, spėjame, vėlgi saugomi kažkuriame muziejuje. Ar tokia praktika, komisijos manymu, yra normali, atsižvelgiant ir į tai, kad ji turi tendenciją kartotis ir dažnėti?“, – klausia Seimo narys.  

Ūkio ministras M. Sinkevičius susitiko su „Uber“ atstovais

Mindaugas Janulionis Ūkio ministras M. Sinkevičius susitiko su pavėžėjimo paslaugas Lietuvoje teikiančios įmonės „Uber“ vadovu Baltijos šalims E. Metsaru, su kuriuo aptarė keleivių vežimo reguliavimo klausimus ir būdus, kaip pagerinti investicinę aplinką, kad į Lietuvą būtų pritraukta dar daugiau užsienio investuotojų. Susitikimo metu ūkio ministras M. Sinkevičius išdėstė, kad Ūkio ministerijos požiūris nesikeičia – svarbu sudaryti inovatyviam verslui palankias sąlygas. „Pasisakome už tai, kad būtų mažinami biurokratiniai pavėžėjimo paslaugų reikalavimai. Esame pasirengę kalbėtis su Susisiekimo ministerija dėl Kelių transporto kodekso projekte išdėstytų papildomų reikalavimų, kurie, mūsų manymu, nėra būtini.“ Pasak ūkio ministro, kai įstatymo projektas, kuris padidins administracinę naštą verslui, bus svarstomas Vyriausybėje, Ūkio ministerija nerems papildomų „Uber“ veiklos apribojimų. „Lietuva turi būti atvira inovatyviems verslo modeliams, kurie garsina jos vardą pasaulyje“, – sako ministras M. Sinkevičius. Kai „Uber“ pradėjo veiklą Lietuvoje, tokių paslaugų reguliavimo šalyje nebuvo. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Kelių transporto kodeksas nustatė supaprastintas taisykles ir pavėžėjimo paslaugų reikalavimus, tačiau buvę rinkos dalyviai (tradicinės taksi įmonės) skundžiasi nesąžininga konkurencija ir jiems taikomais griežtesniais reikalavimais. Šiuo metu Susisiekimo ministerijos pateiktame Kelių transporto kodekso projekte siūloma nustatyti naujus reikalavimus – vairuotojai vežti keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais galės tik turėdami ne mažesnį kaip 3 metų vairavimo stažą, taip pat turės ženklinti automobilius specialiais ženklais ir kt.  ...

Top