Jūs esate
Pagrindinis > Savaitė

R. Dargis. Lietuvos demografiniai iššūkiai – vieni didžiausių Senajame žemyne

Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vakarų pasaulyje augusios nacionalizmo ir populizmo nuotaikos pristabdytos Prancūzijoje. Prezidento ir parlamento rinkimus laimėję Emmanuelis Macronas žada reformas savo šaliai ir Europos Sąjungai. Tačiau ar po penkerių metų nepatirsime to paties nerimo, priklauso kaip laimėtą laiką išnaudosime. Lietuva sprendžia tuos pačius iššūkius kaip Europa. Demografija. Visame pasaulyje savo ekonomika konkuruojanti Europa nerimauja dėl mažėjančios viduriniosios klasės ir atskirose šalyse svarsto 35 valandų darbo savaitę, kuomet pigios darbo jėgos šaltiniu laikyta Azija augina vidutines pajamas gaunantį sluoksnį, neskaičiuoja darbo valandų ir vis daugiau pinigų skiria investicijoms ir inovacijoms konkuruoti su Vakarų pasauliu. Lietuvos demografiniai iššūkiai – vieni didžiausių Senajame žemyne. Bet ne tik pas mus, bet ir visoje Europoje greičiausiai didėjanti amžiaus grupė yra vyresnio amžiaus žmonės. Lietuvio amžiaus mediana šiandien yra maždaug 44 metai, netrukus bus 50 ir daugiau. Tai neišvengiamai reiškia, kad iššūkių darbo rinkai tik daugės ir mokymasis visą gyvenimą taps dar svarbesnis. Bet nusiteikimo ir pasiruošimo tokiems pokyčiams stoka gali būti dar vienu populizmo trigeriu po kelerių metų. Skaitmenizacija. Technologijų šuolis, pramonės robotizacija, dar greičiau senstančios darbuotojų žinios iš darbo rinkos išmetė dalį Vidurio Amerikos piliečių, kurie smarkiai prisidėjo prie Donaldo Trumpo pergalės prezidento rinkimuose ir sukūrė socialinio nesaugumo jausmą Vakarų Europoje. Tokiame kontekste senstančiai ir inertiškai Europai nesunku prarasti ramybę. Bet nei durų, nei sienų uždarymas vykstančios skaitmeninės revoliucijos nesustabdys. 2020 m. devynios iš dešimties darbo vietų Vakarų pasaulyje reikalaus skaitmeninių žinių. Turint minty greitai senstančią visuomenę, visų sektorių robotizaciją, keisis ne tik darbo rinka, turėsime keisti socialinės ir sveikatos apsaugos sistemas. Ir kaip ketiname gyventi tokiam pasaulyje, turime pradėti kalbėti jau šiandien, o švietimo sistemos ne kosmetinė reforma turi būti pats svarbiausias prioritetas. Konkuruoti talentais. Dar prieš dešimtmetį energiniai resursai buvo viena svarbiausių geopolitikos dedamųjų, šiandien situacija visiškai kitokia: testuojami savaeigiai elektromobiliai ir viso gyvenimo garantiją turintys saulės energiją surenkantys stogai. Per paskutinius porą metų matėme, kaip viena didelė įmonė ar būrelis programišių per kelis mėnesius gali pakeisti jėgų pusiausvyrą pasaulyje. Prognozuojama, kad 2020 m. tarp 500 galingiausių pasaulio įmonių daugiau nei pusė bus įsikūrusios ne vėliau nei 2015 m. Naujausios žinios ir jauni talentai netrukus taps pagrindine pasaulinės ekonominės galios dedamąja. Nieko nuostabaus, kad tokiu greičiu vykstančiu pokyčių nespėja sugromuluoti ir mūsų švietimo sistema. Naujausio tyrimo duomenimis, beveik pusė penkiolikmečių galvoja apie emigraciją ir tai nei kiek nestebina pasivažinėjus po mokyklas. Mes neišmokėme savo vaikų galvoti kaip kūrėjų, būti savo valstybės dalimi, suvokiančių savo vietą joje ir savo galimą įtaką pokyčiams. Tik 7 proc. Y kartos profesionalų tvirtina, kad pinigai yra svarbiausias motyvas renkantis darbą. Ši karta nori kitokių iššūkių ir matydami, kad šiandienos vaikų pasaulis globalus, mes taip pat turime apie tai galvoti. Lietuva neišvengiamai turi galvoti ir apie imigracijos politiką. Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs buvęs Švedijos finansų ministras Päras Nuderis lietuvams sakė tą patį: su mažėjančiu jaunų gyventojų skaičiumi mes tampame nelanksčia, reiklia ir įnoringa visuomene, mažiau patrauklia investicijoms ir sunkiai prisitaikančia prie ateities pokyčių. Traukos centrai-miestai, nebe valstybės. Žmonių judėjimas neišvengiamas. Pagal paskutines prognozes, po dešimtmečio pasaulyje bus apie keturiasdešimt super miestų - pagrindinių traukos centrų. Miestas, ne valstybė tampa traukos magnetu. Talentai renkasi miestus pagal kultūrą, klimatą, infrastruktūrą ir verslo ekosistemą. Vienos investicijos ir talentai pritraukia kitus. Todėl merų, kaip miestų vadovų vaidmuo tampa dar svarbesnis, nei buvo kada iki šiol. Nuo vieno miesto gali prasidėti didesni pokyčiai visoje valstybėje. Visi šie klausimai jau ne kartą buvo gvildenti viešojoje erdvėje. Verslo keliamų klausimų ir problemų ratas yra labai platus ir orientuotas ne tik į mūsų įmonių, bet ir į visos valstybės ekonomikos stiprinimą bei jos konkurencingumo didinimą. Struktūrinėms reformoms reikalinga politinė valia ir visų visuomenės grupių parama. Mes pasirengę dirbti kartu, jeigu tik mūsų pagalba bus reikalinga ir priimta.  

Ž. Pavilionis: ,,Norint užkirsti kelią nesaugios Astravo branduolinės elektrinės statyboms, atėjo metas sutelkti visas diplomatines pastangas“

Seimo narių grupė Seime įregistravo rezoliuciją, kviečiančią Estijos, Latvijos ir Lenkijos parlamentarus priimti teisės aktus, neleisiančius nesaugių branduolinių elektrinių vystytojų tiekiamai elektrai patekti į Baltijos šalių ir Lenkijos elektros sistemas. Pasak vieno iš rezoliucijos autorių, Seimo nario Žygimanto Pavilionio, norint užkirsti kelią nesaugios Astravo branduolinės elektrinės statyboms, atėjo metas sutelkti visas diplomatines pastangas: „Praėjusių metų vasarą surinkome piliečių parašus įstatymo, draudžiančio tiekti Astravo ir kitų nesaugių elektrinių gaminamą elektrą į Lietuvos rinką, iniciatyvai. Neseniai ši iniciatyva virto įstatymu, kuriam buvo pritarta Seime. Šiandien privalome žengti dar vieną žingsnį ir visomis diplomatinėmis priemonėmis sutelkti mūsų artimiausius sąjungininkus kovai prieš šias, grėsmę viso regiono saugumui keliančias, statybas. Seimui tenka ypatingas vaidmuo kelti Astravo klausimą tarptautiniu lygiu, tiesiai bendrauti su kitų šalių parlamentarais, kurie nulemia savo šalies užsienio politikos trajektoriją ir balsuoja už panašius įstatymus“, – rezoliucijos projektą komentavo Ž. Pavilionis. Rezoliucija taip pat kviečiama palaikyti Lietuvos tarptautines iniciatyvas, nukreiptas prieš nesaugių branduolinių elektrinių statybas, primenant, kad energetinio saugumo trūkumas yra esminis veiksnys išlaikantis Baltijos valstybes ir Europą Rusijos įtakos sferoje. Anot kito prie rezoliucijos projekto prisidėjusio Seimo nario, Lauryno Kasčiūno, būtina numatyti priemones, kuriomis pasiektume išsikeltus tikslus: „Rezoliucijoje siūlome partneriams kartu kreiptis į Europos Sąjungos institucijas siekiant formuoti bendrą ES politiką, kuri užtikrintų tarptautinių reikalavimų taikymą visiems elektrinių projektams, padėtų apsisaugoti nuo nesaugių trečiųjų šalių elektrinių vystymo ES kaimynystėje, uždraustų nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagamintos elektros patekimą į ES rinką. Bendra pozicija su artimiausiais kaimynais svarbi, nes tokios šalys, kaip Baltarusija ar Rusija privalo suprasti, kad tai yra ne vien Lietuvos problema, o viso regiono ir visos Europos rūpestis“, – teigė L. Kasčiūnas. Seimo nariai viliasi, kad į šią rezoliuciją bus atsižvelgta tiek Seime, tiek kaimyninių šalių parlamentuose. Seimo narys Vytautas Bakas sako: „Branduolinė sauga neturi sienų ir galiojantys tarptautiniai susitarimai įpareigoja visus. Deja, susidariusi padėtis nepalieka kitos išeities kaip patiems imtis griežtų priemonių ir bandyti mobilizuoti artimiausius sąjungininkus bei visą tarptautinę bendruomenę“. Rezoliucijos projektą pasirašė Seimo nariai: Žygimantas Pavilionis, Laurynas Kasčiūnas, Virginijus Sinkevičius, Gabrielius Landsbergis, Dainius Kreivys, Virgilijus Poderys, Vytautas Bakas. 

Apklausa atskleidė nacionalinius eismo kultūros ypatumus

Raimonda Mailaitė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje Komunikacijos projektų vadovė Stereotipiniai streso keliuose faktoriai atrodo labai paprasti: nesidairantys pėstieji erzina vairuotojus, nepraleidžiantys automobilių vairuotojai nervina praeivius, o visur lakstantys dviratininkai – visus. Tačiau visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo ką kita – ne tik pėstiesiems bei dviratininkams, bet ir automobilių vairuotojams daugiausia streso kelia ir saugią kelių atmosferą griauna neatsakingas kitų sutinkamų vairuotojų elgesys. Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, jog šie rezultatai puikiai iliustruoja, su kokiomis eismo kultūros problemomis Lietuvoje susiduriama dažniausiai. „Kažkiek nesusikalbėjimo ir streso kelyje bus visada, tačiau tyrimas rodo, kad svarbiausios jo priežastys dažniausiai yra būtent tos, kurias pašalinti lengviausia. Streso lygis keliuose nuslūgtų laikantis korektiško atstumo, laiku perspėjant apie planuojamą manevrą, o jei kyla nesusipratimas – reaguojant draugiškai, o ne, grubiai tariant, pakeltu tonu vertinant kito eismo dalyvio protinius sugebėjimus, rodant įvairius gestus, bandant trukdyti kelyje“, – sako A. Žiukelis. Automobilių vairuotojai pasigenda erdvės Apklausos metu automobilių vairuotojai minėjo, kad juos labiausiai iš vėžių išmuša posūkių nerodantys kiti automobilių vairuotojai, į gatvę netikėtai išbėgantys ar pažymėtas perėjas apskritai ignoruojantys pėstieji. „64,4 proc. automobilių vairuotojų išskyrė, jog jiems daugiausia streso sukelia manevrų metu posūkių nerodantys kiti automobilių vairuotojai. Netikėtai į perėją išeinantys pėstieji bei gatvę neleistinoje vietoje kertantys praeiviai stresą kelia atitinkamai 57 ir 53,8 proc. vairuotojų. Kiek mažesnei vairuotojų daliai nepasitenkinimą kelia staigiai manevruojantys tarp eismo juostų (51,4 proc.), agresyviai iš galo privažiuojantys (50,5 proc.) ir kitų automobilius parkavimo vietose užstatantys (41,4 proc.) vairuotojai“, – apklausos duomenis komentuoja BTA specialistas. Pasak jo, vairuotojų vardinami dirgikliai tiesiogiai susiję su eismo saugumu, nes įvardijamos situacijos iki minimumo sumažina laiką, skirtą sureaguoti, suvaldyti savo automobilį ir išvengti skaudaus eismo įvykio. Pėstieji nori būti matomi Jei automobilių vairuotojams vieną didžiausių stresų kelia pėstieji, tai pastarieji pirmą vietą stresorių sąraše skiria automobilių vairuotojams. „Pėsčiųjų atsakymai sufleruoja, kad ši eismo dalyvių grupė kelyje nori būti geriau matoma. Apskritai pėstieji kalba apie elementarią eismo kultūros stoką, nepagarbos kitiems eismo dalyviams apraiškas, kurių galima išvengti neužmirštant, kad sėdintieji prie automobilio vairo nėra vieninteliai, dalyvaujantys eisme“, – sako A. Žiukelis. Didžiausiai daliai, arba 61,6 proc., pėsčiųjų stresą kelia per perėją nepraleidžiantys vairuotojai. Kiek daugiau nei pusė jų (50,8 proc.) kaip problemą išskiria vandeniu ar purvu aptaškančius automobilius, o žemiau stresorių sąraše rikiuojasi ant šaligatvių pastatyti automobiliai (38,6 proc.) ir pėsčiųjų takais važinėjantys dviratininkai. Savo vietą dviratininkai dar tik bando išsikovoti Tyrimo duomenimis, 56,9 proc. dviratininkų nepatogumų sukelia pavojingai manevruojančios motorinės transporto priemonės. Antrą ir trečią vietas tarp didžiausių dirgiklių dalinasi dviračių takus užimantys pėstieji (52,8 proc.) ir automobiliai (38 proc.). „Dviračių takai dažniausiai įsiterpia arba į pėsčiųjų erdvę, kur užima dalį šaligatvio, arba į automobilių vairuotojų teritoriją, pasiimdami dalį kelkraščio. Akivaizdu, kad kol susiformuos nauji įpročiai ir bus priimtos žaidimo taisyklės, tarp eismo dalyvių gali vykti nesusipratimų. Nors labiausiai dviratininkus gąsdina nepraleidžiantys ar pavojingai priartėjantys automobiliai, ne ką mažiau ir jie patys bijo sužaloti į dviračių taką išėjusį pėsčiąjį“, – teigia BTA ekspertas. Jo žodžiais, nepagarbus, kitus eismo dalyvius ignoruojantis elgesys kelia daugiausiai streso, o tai labai daug pasako apie nemandagaus elgesio paplitimą ir mastą. „Lietuvoje jau ima prigyti nauja kultūra, kuri efektyviai mažina prarają tarp skirtingų eismo dalyvių ir yra puikus draugiško kontakto pavyzdys. Gatvę kertantis pėsčiasis šypsena, linktelėjimu ar rankos mostu padėkoja sustojusiam automobilio vairuotojui, net jei jis ir taip privalo sustoti prieš perėją. Jei panašiai vienas į kitą reaguotume vairuojant automobilį, didelė dalis konfliktinių situacijų net neprasidėtų. Labai svarbu ir patiems sekti savo elgesį: ar visuomet rodome posūkius, ar nepuolame netikėtai persirikiuoti į kitą juostą, trukdydami kitiems, ar vietoje ir saugiai žengiame į gatvę kaip pėstieji“, – tvirtina BTA atstovas. 77,3 proc. respondentų bent dalį laiko teigė laikantys save pėsčiaisiais, 45,1 proc. automobilių vairuotojais ir 21,5 proc. dviratininkais. Tyrimą, kurio metu apklausti 1005 žmonės, birželio 2-10 d. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“, draudimo bendrovės BTA užsakymu. Draudimo bendrovė BTA yra viena iš didžiausių ne gyvybės draudimo bendrovių Lietuvoje, Baltijos šalių draudimo rinkos lyderės „Vienna Insurance Group AG“ narė. 2016 m. BTA užregistravo beveik 50 000 žalų, klientams atlygino nuostolių už 36,4 mln. eurų. Ilgametę draudimo veiklos patirtį turinti bendrovė savo klientams siūlo vieną plačiausių draudimo produktų pasirinkimą rinkoje. Pernai BTA savo draudimo partneriu pasirinko daugiau nei 500 000 privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 000 000 draudimo sutarčių už 67,7 milijonus eurų.  ...

Valstybinių miškų valdymo reforma atidedama iki Seimo rudens sesijos

Prie Seimo  į piketą dėl  valstybinių miškų valdymo reformos susirinkę žmonės išgirdo, kad  reformos priėmimas atidedamas iki rudens sesijos. Tai sakė su piketuotojais susitikęs  Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Jis teigė pirmą kartą girdintis miškininkų pageidavimą sėsti prie derybų stalo , tačiau p. V. Pranckietis profsąjungų federacijos vadovei Ingai Ruginienei pažadėjo susitikti ir aptarti reformos klausimus. I. Ruginienė ,,Verslui ir politikai" ne kartą sakė, kad Vyriausybė per pusę metų taip ir nesugebėjo atsakyti, kokią naudą valstybei ir piliečiams duos planuojama reforma. Ji tikisi, kad Seimo nariai išgirs žmonių  nerimą ir reformą numatančius įstatymus nagrinės ne skubotai ir kokybiškai. Protestuotojų plakatai  skelbė : „Urėdijas uždarysim ir į Airiją varysim“, „Reikia tikro, apskaičiuoto projekto, o ne vizijos!“, „Nevažinėkit „buldozeriais“ po miškus“ ar „Negalima taip elgtis su Lietuvos turtu“. www.verslaspolitika.lt...

Miškininkų piketas prie Lietuvos Respublikos Seimo

Gintautas Kniukšta, www.verslaspolitika.lt Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF) pranešė, kad , birželio 21 d., posėdžiaujant LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, miškų urėdijų profesinės sąjungos surengs atskirus piketus. Piketai prieš skubotą ir neskaidrią valstybinių miškų valdymo reformą vyks nuo 10 val. Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo (Gedimino pr. 53). Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija, remdama savo narius, taip pat surengs atskirą piketą. www.verslaspolitika.lt piketo išvakarėse kalbėjosi su federacijos pirmininke Inga Ruginiene.  Kodėl rengiate šiuos piketus? Siekiame atkreipti dėmesį į chaosą ir politikų savivaliavimą, įgyvendinant valstybinių miškų reformą. Pavyzdžiui, ką tik visiškai netikėtai sužinojome, kad  LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl valstybinių miškų reformos. Piketus žadėjome surengti jau birželio 7 d., tačiau tuomet Seimo Etikos ir procedūrų komisija pateikė išvadas, kad Seimo valdyba pažeidė Seimo statutą ir privalo pakartoti ekspertizės viešąjį pirkimą. Po pirmąkart skelbto ir neįvykusio konkurso Seimo vadovybė bandė iš viso jo išvengti – nesiėmė pakartotinų procedūrų. Dabar pagal Seimo valdybos reikalavimus nepriklausomi ekspertai turi motyvuotai atsakyti, ar teikiamas Miškų įstatymo straipsnių pakeitimo projektas atitinka teisėkūros principus, yra tinkamai integruotas į nacionalinę teisės sistemą ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams? Ankstesni klausimai, į kuriuos atsakymus iš nepriklausomų ekspertų tikėjosi gauti skirtingoms Seimo frakcijoms priklausantys parlamentarai, buvo kitokie. Ekspertai turėjo atsakyti, koks valstybinių miškų valdymo modelis taikomas kitose Europos Sąjungos valstybėse, koks valstybinių miškų ūkio valdymo reformos kaštų ir naudos santykis bei ekonominis pagrįstumas, ar siūlomas valstybinės įmonės statusas geriausiai atitinka valstybės strateginius poreikius valdant, tvarkant ir naudojant vieną svarbiausių šalies turtų, ar siūlomas centralizavimas sumažins korupciją ir didins skaidrumą, o medienos pramonei bus sudarytos palankesnės sąlygos apsirūpinti žaliava, kiek miškų ūkio valdymo pertvarka pareikalaus išlaidų iš biudžeto, kokia reformos įtaka bus darbo vietų kūrimui ir išlaikymui? Tuomet, beje, miškininkai sakė, kad ekspertizės techninės sąlygos paruoštos labai kvalifikuotai, tačiau Seimo valdyba su 100 eurų užmokesčiu iš ekspertizės tiesiog pasityčiojo. Kas dabar pasikeitė? Seimo valdyba birželio 13 d. nutarimu pritarė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto siūlymams dėl reikalavimų nepriklausomiems ekspertams, kurie turės įvertinti Miškų įstatymo pakeitimo projektą bei Seimo narių siūlymus dėl urėdijų reformos. Pagal minėtus reikalavimus ekspertais gali būti ir miškininkystės specialistai, turintys aukštąjį žemės ūkio mokslų studijų srities miškotyros mokslo krypties išsilavinimą ir ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį miškų ūkio tvarkymo srityje. Taip pat patvirtinta nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo techninė specifikacija bei pavesta Seimo kanceliarijai vykdyti nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešąjį pirkimą. Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos turi būti suteiktos ir išsami ekspertų išvada pateikta per 7 kalendorines dienas nuo nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties sudarymo dienos. Birželio 20 d. buvo  paskutinė diena, kai baigiasi viešasis pirkimas valstybinių miškų reformos ekspertizei atlikti,tačiau LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas jau įtraukia Miškų įstatymo projekto svarstymą į šios dienos darbotvarkę, neabejodamas jog ekspertizę bus spėta atlikti mažiau nei per dieną. Tokie veiksmai sudaro prielaidas manyti, kad ekspertizė galbūt atlikta dar nepasibaigus viešajam pirkimui, o ir jis pats buvo tik formalumas. LMPF stipriai abejoja tokios „ekspertizės“ kokybe. Tenka apgailestauti, kad valdantieji, mūsų tariami socialiniai partneriai, nuolat slapukauja ir neatsakingai skubina procesus, nepaisydami ne tik elementarios etikos, bet ir teisės aktų. Jei viskas daroma skubotai, „po kilimu“, o visuomenė tik pastatoma prieš faktą, kokios reformos kokybės galime tikėtis? Ar su jumis diskutavo Aplinkos ministerija, jos vadovai dėl numatomos reformos, ar radote atsakymus, kodėl ketinama sukurti vieną valstybės įmonę, atleisti 400 administracijos darbuotojų? Ne, tikrai ne. Mums, kaip sakoma, šioje reformoje net kablelio ar dvitaškio neleido padėti. Miškininkus gąsdina tai, kad norima itin sparčiai įgyvendinti reformą, bet realiai niekas beveik nesitaria, nesikonsultuoja, kaip geriausia tai padaryti. Viską išdraskyti lengva, bet ar tikrai pakeisime dabartinę sistemą kažkuo geresniu? Niekas mums nepateikė pakankamai informacijos, daugiau sužinome apie reformą iš žiniasklaidos, o ne iš pačių reformos iniciatorių. Ar taip turi atrodyti dialogas? Jau anksčiau esu sakiusi, kad dėl valstybinių miškų ūkio reformos iki 3000 šioje sistemoje dirbančių žmonių gali netekti darbo. Sunku paaiškinti, kodėl net kojų nespėjęs sušilti naujose pareigose aplinkos ministras Kęstutis Navickas pradėjo projektuoti itin sparčiai norimą įgyvendinti valstybinių miškų reformą. Jos tikslas – sujungti dabar veikiančias 42 urėdijas į vieną valstybės valdomą įmonę. Girdi, reikia optimizuoti procesus, padaryti miškų ūkį pelningesniu ir efektyviau dirbančiu... Ar tikrai, ministre? Nuo 1990 metų, įgyvendinant vidines pertvarkas, miškų sektoriaus darbuotojų sumažėjo daugiau kaip 3,3 karto – nuo 12,5 tūkst. iki 3,8 tūkst. Kuri dar Aplinkos ministerijos valdoma institucija susitraukė daugiau kaip 3 kartus? Ši reforma labai svarbi ir savivaldybėms, nes tai ir darbo vietos, ir mokesčiai į vietos biudžetą. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas taip pat įspėjo Seimą dėl numatomų reformų. Anot jo, dėl valstybinių miškų valdymo ietis sukryžiavome visai be reikalo, rimti politikai rimtų reformų taip nedaro. Norint daryti reformas, privalai žinoti esamas problemas, jas išanalizuoti, žinoti galutinio tikslo siekiamus rezultatus, o tik tada priimti sprendimą. O tam būtinos diskusijos ir įsiklausymas. Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijai didelį nerimą kelia tai, kad darbo neteks net apie 2-3 tūkstančius žmonių. Jei taip iš tiesų nutiks, liūdna pagalvoti, kas laukia šio sektoriaus. Blogiausia tai, kad reforma stipriausiai paveiks ir taip sudėtingoje padėtyje esančius regionus. Šiuo metu 1000 hektarų miško tenka 3,6 darbuotojo. Aplinkos ministras K. Navickas aiškiai pasakė, kad po reformos tokį plotą turėtų aptarnauti tik vienas žmogus. Keistokai nuteikia tai, kad pabrėžiamas efektyvumo, didesnio pelningumo siekis, tačiau nutarta įkurti valstybės valdomą įmonę. Koks tada reformos tikslas? Pakeisti statusą, valdymo modelį ir vadovus ar didinti gaunamą naudą valstybei? Keista logika: dabar regionams smogsime stiprų smūgį, o tada investuosime dar didesnes sumas, dėsime dar daugiau pastangų, kad tik sušvelnintume situaciją? Keistas būdas siekti optimizavimo. Miškininkai neįsivaizduoja savo gyvenimo Lietuvoje, jei bus išvaryti iš miško. Darbuotojai nuliūdę klausia: ar sukauptą ilgametę patirtį ir žinias teks pakeisti pigiai apmokamais darbais užsienio valstybėse? Tikrai ne tokią regionų skatinimo ir emigracijos stabdymo politiką Lietuvos žmonėms žadėjo naujoji valdžia. Jeigu dialogas nevyksta, ar tokiomis reformomis siekiama naudos mūsų miškų sektoriui ir valstybei, jos piliečiams? Tai reiškia ne reformos modelio pristatymą darbuotojams. Ignoruodama kolektyvinę sutartį valstybė savo pavyzdžiu visiems darbdaviams duoda aiškią žinią - susitarimai su profesinėmis sąjungomis yra niekiniai. Ar reformų iniciatoriai susimąstė, kas nutiks su atleistais žmonėmis, su jų šeimomis? Ar ne politikų abejingumas atvėrė kelius milžiniškai emigracijai? Valdžios atstovai privalo pagrįsti pasirinkto reformos varianto visuotinę naudą valstybei ir jos piliečiams, atsakingai įvertinti regionų atskirties mažinimo prioritetą, socialines pasekmes, bedarbių didėjimą, su tuo susijusias socialines išmokas ir emigraciją. P.S. LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetas birželio 21 d. iš  darbotvarkės išbraukė  klausimą dėl valstybinių miškų reformos, tačiau piketai buvo surengti, siekiant  atkreipti dėmesį į chaotišką ir neskaidrią reformos įgyvendinimą. *** LMPF jungia 37 baldų, popieriaus bei miško pramonės imonių profesines sąjungas ir vienija apie 1700 narių. Federacijos istorijos ištakos prasideda nuo 1919 metų, kai Kaune buvo įkurtos pirmosios profesinės sąjungos. 1956 m. prie medienos apdirbimo pramonės profesinių sąjungų prisijungė miškininkai ir tapo Miško, popieriaus ir medžio apdirbimo pramonės profesinė sąjunga. 1990 m. vasario 8 d. kai dar Lietuva nebuvo paskelbusi Nepriklausomybės Akto, Vilniuje įvykusiame šakos suvažiavime atsiskiriama nuo sovietinių profsąjungų ir keičiamas pavadinimas į Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federaciją –LMPF.

Ūkio ministras M. Sinkevičius JAV susitiko su didžiausios pasaulyje biotechnologijų asociacijos viceprezidentu

Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius vizito JAV metu susitiko su Biotechnologijų inovacijų organizacijos  viceprezidentu Josephu Damondu, su kuriuo aptarė Lietuvos siekį stiprinti bendradarbiavimą gyvybės mokslų srityje su JAV ir padėkojo už šiemet Lietuvai skiriamą ypatingą dėmesį forume „BIO International Convention 2017“. Ministro susitikimas su BIO viceprezidentu – pirmasis dviejų šalių bendradarbiavimo istorijoje. Taip pat šiemet „BIO International Convention 2017“ dalyvaujantiems Lietuvos atstovams suteikta galimybė prisistatyti net du kartus: ūkio ministras birželio 21 d. dalyvaus viename iš atidarymo renginių ir pristatys Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus potencialą, o „Verslios Lietuvos“ atstovai forume „Innovation Hubs“ – Vilniuje vyksiantį „Life Sciences Baltics 2018“ forumą. Susitikime su BIO viceprezidentu ūkio ministras M. Sinkevičius pažymėjo, kad Lietuva jau yra viena pirmaujančių šalių Europoje gyvybės mokslų srityje, todėl atsiveriančios galimybės JAV, ypač bendradarbiaujant su „Biotechnology Innovation Orgzanization“, tik sustiprins šį šalies ekonomikos sektorių. „Lietuva aktyviai plečia savo gyvybės mokslų pramonę Europoje, tačiau taip pat žvelgiame plačiau ir matome dideles perspektyvas JAV – tiek skatinant tiesiogines užsienio investicijas į Lietuvą, tiek lietuviškos produkcijos eksportą“, – akcentavo M. Sinkevičius. J. Damondas patikino, kad Lietuva gyvybės mokslų sektoriuje vis labiau pastebima pasauliniu mastu, o tai atveria galimybes partnerystei su JAV mokslo ir verslo atstovais. Ministro M. Sinkevičiaus pakviestas dalyvauti „Life Science Baltics“, BIO viceprezidentas teigė, kad tai bus puiki galimybė JAV atstovams pažinti Lietuvos gyvybės mokslų sektorių ir suteiks impulsą bendradarbiauti. Lietuva BIO organizuojamame tarptautiniame forume „BIO International Convention“ dalyvauja nuo 2013 metų. Lietuvai šiemet skirtas ypatingas dėmesys – ji pirmą kartą pristatyta didžiausiame pasaulyje gyvybės mokslų forume „BIO International Convention 2017“, kur turi galimybę esamiems ir potencialiems mokslo ir verslo partneriams pristatyti Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus potencialą ir jo plėtrą. BIO yra didžiausia pasaulyje asociacija, atstovaujanti biotechnologijų įmonėms, akademinėms institucijoms, valstybės technologijų centrams ir susijusioms organizacijoms JAV bei daugiau kaip 30 kitų šalių. Organizacijos nariai dalyvauja moksliniuose tyrimuose ir kuria novatoriškus sveikatos, žemės ūkio, pramonės ir biotechnologijų produktus. Vizitą JAV ūkio ministras pradėjo sekmadienį – susitiko su Los Angelo lietuvių bendruomene LABA LA.  M. Sinkevičius taip pat dalyvavo susitikimuose su Indijos švietimo ir technologijų ministru, Japonijos gyvybės mokslų asociacijos  prezidentu Osamu Naygayama, AUTM  atstovais. Ūkio ministerija, verslaspolitika.lt...

V. Janulis. Tikras ūkininkas keliasi kartu su saule

Fotomenininkas Vytautas Janulis švenčia  60 -ies metų jubiliejų, jis  gimė Smėlynėje, Anykščių rajone, šiuo metu gyvena Vilniuje, vasaras leidžia Utenos rajone, Kirdeikiuose. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1990, meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. 1988–90 Anglijos Karališkosios fotografijos meno draugijos narys. Nuo 1988 iki 2012 metų surengė 25 individualias parodas Lietuvoje (Vilniuje, Anykščiuose, Utenoje, Molėtuose, Kupiškyje, Ukmergėje,, Zarasuose, Troškūnuose, Šiauliuose ir kitur bei užsienyje (Prancūzijoje 1990, Vokietijoje 1991). Menininkas parodas demonstruja ne tik parodų salėse, bet yra surengęs parodas ir bažnyčios šventoriuje, ant trovų, ant namų sienų. V. Janulis  yra Lietuvos sunkiosios atletikos sporto meistras, jis pažymėjo  geografinio Europos centro vietą (1990 m.). ,,Verslas ir politika" nuoširdžiai sveikina jubiliatą, linki jam kūrybinės sėkmės, dar kartą iš naujo  atrasti savo tėviškę, mylimą šalį.  ...

Trys ministrai nebeturi visuomenės palaikymo

„Lietuvos rytas“ paskelbė  „Vilmorus“ apklausą: Prezidentę Dalią Grybauskaitę palankiai vertina 66,6 proc. apklaustųjų, o premjerą – 54,1 proc. Vyriausybės vadovą  palankiai jį vertinančių per mėnesį sumažėjo nuo 63,2 iki 54,1 proc. Trys šios Vyriausybės ministrai – švietimo ir mokslo sveikatos apsaugos bei žemės ūkio – nebeturi visuomenės palaikymo - teigiamai vertinančių yra mažiau nei galvojančių priešingai. Pavyzdžiui, švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę palankiai vertina 18,6 proc., nepalankiai – 28,1 proc. respondentų. verslaspolitika.lt...

Konservatoriai vėl siekia Lietuvos komunistų partiją įvardinti nusikalstama organizacija

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių Audroniaus Ažubalio ir Lauryno Kasčiūno iniciatyva pateiktas rezoliucijos projektas, kuriuo siekiama Lietuvos komunistų partiją (LKP) įvardinti nusikalstama organizacija. Sovietinės okupacijos laikotarpių 1940–1941 ir 1944–1990 m. Lietuvos komunistų partija buvo sudėtinė Sovietų Sąjungos Komunistų partijos dalis ir atliko pagrindinį vaidmenį Lietuvoje įtvirtinant diktatūrą bei represinį režimą, todėl yra atsakinga už okupacijos metu padarytą žalą ir nusikaltimus. Paradoksalu, kad nors 1998 m. Seime buvo priimtas įstatymas, kuriuo sovietinės valdžios jėgos ir saugumo struktūros (NKVD, NKGB, MGB, KGB) buvo pripažintos nusikalstamomis organizacijomis, vykdžiusiomis genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą okupuotoje Lietuvos Respublika, pagrindinis okupacinės valdžios organas LKP tokio įvertinimo nesulaukia iki šiol. „Toks skaudaus ir sudėtingo Lietuvos istorijos etapo nenuoseklus vertinimas yra viena iš istorinės atminties politikos trūkumo šalyje pasekmių, leidžiantis įvairiems okupaciniu laikotarpiu LKP ir jos struktūros veikloje aktyviai dalyvavusiems veikėjams šiandien kalbėti, jog „ir tada dirbome Lietuvai“ ar „istoriją palikime istorikams“. Todėl šia rezoliucija, kuri teikiama pakartotinai, siekiame ištaisyti šią iki šiol egzistuojančią istorinio vertinimo spragą ir pagrindinę okupacinį represinį režimą kontroliavusią organizaciją įvardinti nusikalstama struktūra“, – rezoliucijos projekto parengimo motyvus aiškina vienas iš dokumento rengėjų, konservatorius A. Ažubalis. „Panašaus pobūdžio nacių įvykdyti nusikaltimai tarptautinės bendruomenės buvo teisiškai įvertinti Niurnbergo Tribunolo, kur ir pati nacionalsocialistų partija buvo pripažinta nusikalstama organizacija. Tai tapo vienu pagrindinių pokario Europos istorinės atminties naratyvų. Deja, tačiau iki šiol Europoje sovietinių nusikaltimų vertinimas nesusilaukia lygiaverčio ir atitinkamo įvertinimo, o ir sovietinį, ir nacistinį terorą patyrusių Vidurio ir Rytų Europos valstybių istorinė atmintis gerokai skiriasi nuo tik nacistinį režimą išgyvenusių Vakarų Europos šalių. Todėl, siekdami bendro istorinio raudonojo teroro vertinimo, turime padaryti viską, kad pirmiausia patys sau išdrįstume aukščiausiu lygiu įvardinti daiktus tikrais vardais“, – apie poreikį įvertinti nusikalstamą LKP veiklą kalbėjo kitas rezoliucijos projekto rengėjas, konservatorius L. Kasčiūnas. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad ja yra sprendžiama LKP kaip juridinio asmens nusikalstamos veiklos vertinimo problema, o konkrečių asmenų, vykdžiusių ar dalyvavusių vykdant okupacinio režimo nusikaltimus, baudžiamosios atsakomybės klausimas yra sprendžiamas šiuo metu galiojančiais, baudžiamąją atsakomybę realizuojančiais įstatymais. Šis rezoliucijos projektas, atsiliepiant į Lietuvos patriotinių nevyriausybinių organizacijų kvietimą, Seime buvo įregistruotas dar praėjusią kadenciją, tačiau socialdemokratų frakcijos atstovų Seime pastangomis projektas buvo atmestas ir išimtas iš darbotvarkės jo net nesvarsčius. Projekto rengėjai, pakartotinai teigdami rezoliuciją svarstyti Seimui, tikisi, kad naujos kadencijos sudėtis suteikia unikalų šansą žengti šį istoriškai svarbų žingsnį. lrs.lt

Prancūzai tiki prezidento partija, Britanijos išstojimas iš ES niekam nebus naudingas

Prancūzijos prezidento E. Macrono partija laimėjo absoliučią daugumą parlamente. Prancūzijos parlamento rinkimuose prezidento Emmanuelio Macrono įkurta partija gavo absoliučią daugumą. Kiek daugiau nei metus gyvuojantis judėjimas „Respublika, pirmyn“ turės per tris su puse šimto vietų iš 577. T E. Macronas yra žadėjęs įgyvendinti pažadus per artimiausius penkerius metus: 60 milijardų eurų sumažinti biudžeto išlaidas, atleisti per šimtą tūkstančių viešojo sektoriaus darbuotojų bei reformuoti darbo rinką.   Ultradešinysis Nacionalinis frontas (FN) turės aštuonis deputatus, o jo lyderė Marine Le Pen pirmąkart išrinkta į šalies parlamentą. Briuselyje prasideda derybos dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos sąlygų. Prie derybų stalo sės vadinamojo „Brexito“ sekretorius Davidas Davisas ir vyriausiasis Europos Sąjungos derybininkas Michelis Barnier. Pirmiausiai derybininkai turėtų aptarti Jungtinėje Karalystėje gyvenančių Europos Sąjungos piliečių Nors konservatoriai prarado daugumą parlamente po neseniai vykusių rinkimų, šalies premjerė Theresa May sieks visiško atsiskyrimo nuo Europos Sąjungos. Konservatoriai nori pasitraukti iš bendrosios rinkos bei atsisakyti laisvo asmenų judėjimo. Ekspertai abejoja, ar mažumos vyriausybei pavyks įvykdyti šį planą, nes jis pakenktų šalies ekonominei situacijai. teises, bei britų teisę pasilikti kitose Bendrijos šalyse. Tikimasi, kad pirmo susitikimo metu taip pat bus bandoma susitarti, kokią sumą į Europos Sąjungos biudžetą už išstojimą turės sumokėti Britanija. Vokietijos užsienio reikalų viceministras Michaelis Rothas radijui „RBB Inforadio“ sakė, kad „tikrai privalome apsaugoti savo interesus kaip 27 ES valstybės, tačiau nenorime bausti Britanijos“. M. Rotho teigimu, „Brexit“ yra labai, labai sudėtinga operacija“, dėl kurios susitarti reikia per šiek tiek daugiau kaip metus. LRT RADIJAS, verslaspolitika.lt, Prezidentūros nuotr. Autorius - R. Dačkus.

Mirė buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis

Eidamas 88-uosius metus mirė buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis, skelbia BBC.„Bild“ pranešė, kad politikas mirė savo namuose Liudvigshafene. H.Kohlis Vokietijai vadovavo 16 metų, nuo 1982-ųjų iki 1998-ųjų, ir buvo ilgiausiai valdęs šalies kancleris nuo Otto von Bismarcko. Helmutas Kohlis, kurio pilnas vardas yra Helmutas Jozefas Michaelis Kohlis, gimė 1930 metų balandžio 3-iąją Liudvigshafeno finansų tarnautojo Hanso Kohlio šeimoje. Būsimąjį legendinį Vokietijos politiką augino konservatyvių katalikiškų pažiūrų tėvai. Be Helmuto, šeimoje augo jo sesuo Hildegard ir brolis Walteris. H.Kohlis buvo trečiasis, jauniausiasis, vaikas. Politikas vadovavo šaliai per Vokietijos susivienijimą, kuris įvyko 1990-aisiais, praėjus vieneriems metams nuo Berlyno sienos griuvimo. verslaspolitika.lt

Miškų reforma: išbraukė esminius klausimus ir pridėjo 100 eurų

Seimo valdyba birželio 13 d. nutarimu pritarė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto siūlymams dėl reikalavimų nepriklausomiems ekspertams, kurie turės įvertinti Miškų įstatymo pakeitimo projektą bei Seimo narių siūlymus dėl urėdijų reformos. Pagal minėtus reikalavimus ekspertais galės būti ir miškininkystės specialistai, turintys aukštąjį žemės ūkio mokslų studijų srities miškotyros mokslo krypties išsilavinimą ir ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį miškų ūkio tvarkymo srityje. Taip pat patvirtinta nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo techninė specifikacija bei pavesta Seimo kanceliarijai vykdyti nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešąjį pirkimą. Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos turi būti suteiktos ir išsami ekspertų išvada pateikta per 7 kalendorines dienas nuo nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties sudarymo dienos. Išbraukė esminius klausimus ir pridėjo 100 eurų Po Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvados, kad Seimo valdyba pažeidė Seimo statutą ir privalo pakartoti ekspertizės viešąjį pirkimą, kito pasirinkimo tiesiog neliko. Po pirmąkart skelbto ir neįvykusio konkurso Seimo vadovybė bandė iš viso jo išvengti – nesiėmė pakartotinų procedūrų, tačiau dėl to tik prarado laiką. Tiesa, per tokį politinį manevravimą viešojo konkurso sąlygos ir klausimai, į kuriuos privalės atsakyti ekspertai, labai pasikeitė. Dabar pagal Seimo valdybos reikalavimus nepriklausomi ekspertai turi motyvuotai atsakyti, ar teikiamas Miškų įstatymo straipsnių pakeitimo projektas atitinka teisėkūros principus, yra tinkamai integruotas į nacionalinę teisės sistemą ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams? Antra – ar įstatymo projektu siekiama įgyvendinti reforma teigiamai vertintina vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu? Be to, priduriama – jeigu šioje išvadoje siūloma, kad šiame punkte nurodytas įstatymo projektas ar Seimo narių pasiūlymai tikslintini, turi būti suformuluotas konkretus siūlymas (įstatymo projekto tekstas) ir pateiktas šio siūlymo pagrindimas. Ankstesni klausimai, į kuriuos atsakymus iš nepriklausomų ekspertų tikėjosi gauti skirtingoms Seimo frakcijoms priklausantys parlamentarai, buvo kitokio pobūdžio. Jie prašymą Seimo valdybai dėl privalomo nepriklausomo ekspertinio teisės akto projekto įvertinimo net 46 narių vardu pateikė dar kovo 20 d. Po to sąlygas ir klausimus viešajam konkursui rengė, o po apskundimo STT patikslino Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (AAK). Tuomet ekspertizė turėjo atsakyti į 10 klausimų – koks valstybinių miškų valdymo modelis taikomas kitose Europos Sąjungos valstybėse, koks valstybinių miškų ūkio valdymo reformos kaštų ir naudos santykis bei ekonominis pagrįstumas, ar siūlomas valstybinės įmonės statusas geriausiai atitinka valstybės strateginius poreikius valdant, tvarkant ir naudojant vieną svarbiausių šalies turtų, ar siūlomas centralizavimas sumažins korupciją ir didins skaidrumą, o medienos pramonei bus sudarytos palankesnės sąlygos apsirūpinti žaliava, kiek miškų ūkio valdymo pertvarka pareikalaus išlaidų iš biudžeto, kokia reformos įtaka bus darbo vietų kūrimui ir išlaikymui bei pan. „Ekspertizės techninės sąlygos paruoštos labai kvalifikuotai, išdėstyta dešimt klausimų, į ką turi būti atsakyta, tačiau reikalavimai ekspertams pernelyg aukšti. Seimo valdyba su 100 eurų užmokesčiu iš ekspertizės tiesiog pasityčiojo“,- tuomet sakė Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas, prof. dr. Edmundas Bartkevičius. Kad už tokį atlyginimą neatsiras kvalifikuotų ekspertų, teigė ir kiti miškininkystės specialistai bei politikai. „Aš Seimo pirmininkui sakiau, kad už tokius pinigus tikrai neatsiras, kas to imtųsi ir tai tik nereikalingas laiko gaišinimas“, – kalbėjo AAK pirmininkas Kęstutis Mažeika. Net urėdijų reformos projektą rengusios Aplinkos ministerijos viceministras Martynas Norbutas teigė, kad tokio darbo niekas negali atlikti nei už šimtą, nei už tūkstantį eurų. Už tokios apimties įvertinimą, anot jo, vidutiniškai reikėtų 10–15 tūkst. eurų arba gerokai sumažinti reikalavimų apimtį. Būtent pastarasis variantas dabar ir pasirinktas, tiesa, Seimo vadovybė konkursui papildomai pridėjo dar 100 eurų – iš viso ekspertams už išvadą būtų sumokėta 200 eurų. Siūlo ieškoti kompromiso Pagal Seimo statuto 145 straipsnį, jeigu įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti teisinį reglamentavimą (nustatyti, pakeisti arba panaikinti teisės subjektų teises arba pareigas, formuluoti tam tikrų sričių reformos kryptis arba raidos strategiją) ir pagrindinis komitetas arba ne mažiau kaip vienas penktadalis Seimo narių paremia ekspertizės iniciatyvą, Seimo valdyba turi užsakyti nepriklausomą ekspertinį teisės akto projekto įvertinimą. Ekspertinė išvada yra teisės aktą lydintis dokumentas, pristatomas per svarstymus komitetuose ir Seimo posėdyje. Buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas priminė, jog galioja bendra taisyklė, kad Seimo narys balsuodamas ir išreikšdamas savo valią turi būti sąmoningas ir tą klausimą gerai išmanyti. „Jeigu kyla abejonių, yra daug būdų jas pašalinti ir išsiaiškinti esmę, o vienas iš jų – Seimo narių prašymas skelbti ekspertizę. Tai teisėtas prašymas ir Seimo valdyba, matydama, kad parlamentarams reikia tokio atsakymo, turi per daug nesvarstyti, o tiesiog skirti tokią ekspertizę ir padaryti viską, kad Seimo nariai galėtų susipažinti su jos išvadomis ir atitinkamai balsuoti“, – sakė A. Paulauskas. Jam atrodo, kad dabartiniu atveju Seimo valdyba tiesiog bijo ekspertizės, kad ji nepateiktų kitokios išvados nei teikia Vyriausybė. „Jei yra tokia baimė, man atrodo, kad reikia susėsti ir galvoti, kaip pašalinti tuos prieštaravimus ir ieškoti kompromiso, o ne „buldozeriu“ važiuoti. Toks jautrus klausimas, kaip urėdijų naikinimas ar apjungimas, reikalauja didesnio sutarimo. Geriau išklausyti įvairių nuomonių ir pabandyti surasti bendrą vardiklį“, – patarė politikas. Jo nuomone, Seimo valdyba elgiasi neteisingai, jei Seimo nariams kilusius klausimus pakeičia kitais. Balsuojant už įstatymą parlamentarams geriau turėti atsakymus – Seimo vadovybė ir pirmininkas turi to siekti. Be to, skirti didesnę sumą ekspertams galimybių tikrai yra. „Mes skirdavome ir didesnes sumas. Jei klausimas svarbus ir reikalinga atitinkama ekspertų kvalifikacija, lėšų visada galima rasti. Už 200 eurų rimtų ekspertų nepakviesi ir rimtų klausimų neišspręsi“, – mano buvęs Seimo vadovas. Miškininkų bendruomenė urėdijų veiklos optimizavimo gaires yra išsamiai išnagrinėjusi ir pasiūliusi priimtinus variantus. Lietuvos miškininkų sąjungos suvažiavimas bei Urėdų taryba patvirtino, kad reforma reikalinga. Urėdijos turėtų būti stambinamos jas apjungiant, galbūt ir iki 25 valstybinių įmonių, o jų valdomų miškų plotas turėtų būti ne mažesnis kaip 30 tūkst. ha bei apvaliosios medienos metinės gamybos apimtys – ne mažesnės nei 100 tūkst. kubinių metrų. miškininkas.eu

A. Bilotaitė siūlo griežtinti prekybos alkoholiu licencijų išdavimo tvarką

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Agnė Bilotaitė įregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo griežtinama prekybos alkoholiu licencijų išdavimo tvarka, o savivaldybėms suteikiama daugiau galių riboti alkoholio prekybą tam tikrose teritorijose. Įstatymo projekto tikslas – suvienodinti alkoholiu prekiaujančių juridinių asmenų steigimosi sąlygas daugiabučių gyvenamųjų namų patalpose, tuo pačiu suteikiant teisę namo gyventojams spręsti, ar jų kaimynystėje turėtų veikti alkoholinių gėrimų parduotuvė. Įsigaliojus pataisoms, daugiabučio gyventojų sutikimą reikėtų gauti kaskart, kai tuo pačiu adresu būtų steigiamas naujas ūkio subjektas. Pasak projekto rengėjos A. Bilotaitės, keisti dabar galiojančias įstatymo nuostatas paskatino problemos, su kuriomis jau ne vienerius metus susiduria daugelis šalies savivaldybių. „Įsigalėjo ydinga praktika, kai sustabdžius daugiabučiame gyvenamajame name įsteigto juridinio asmens alkoholio prekybos licenciją, jo vietoje įsteigta nauja įmonė pradeda verstis analogiška veikla, dėl kurios prieš tai buvusiai įmonei buvo sustabdyta licencija ir uždrausta prekyba. Naujajam juridiniam asmeniui yra palengvinti steigimosi reikalavimai, o tai leidžia, neatsižvelgiant į butų savininkų nuomonę, toliau vykdyti veiklą, dėl kurios sulaukta neigiamos aplinkinių gyventojų reakcijos. Tokie veiksmai pažeidžia gyventojų interesus ir tikrai nepadeda užtikrinti saugumo ir sveikos gyvenamosios aplinkos“, – teigė A. Bilotaitė. Siekiant griežtesnės alkoholiu prekiaujančių juridinių asmenų kontrolės, siūloma įvesti alkoholio licencijos galiojimo 5 metų terminą. Įtvirtinus numatytą reguliavimą savivaldybių biudžetai gautų daugiau pajamų. Būtų renkamas ne vienkartinis 490 EUR mokestis už licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, o daugkartinis mokestis, mokamas kas 5 metus. Įstatymo pataisų iniciatorė – Klaipėdos miesto savivaldybė, o šį pataisų projektą palaiko Seimo narių grupė, kurios pagrindą sudaro klaipėdiečiai bei keletas kitų Seimo narių. lrs.lt, verslaspolitika.lt

,,Birželio 14-ąją mūsų tauta susidūrė su kryptingai suplanuotu genocidu“

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimuose pagerbė sovietmečio aukų ir pasipriešinimo kovų dalyvių atminimą. Šalies vadovė dalyvavo iškilmingame Seimo posėdyje ir vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje, vėliau prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti pasakė kalbą. Pasak Prezidentės, birželio 14-ąją mūsų tauta susidūrė su kryptingai suplanuotu genocidu. Tai žaizda, kuriai nelemta užgyti. Ją visiems primena ir kasmet į Sibirą keliaujantis jaunimas, šiandien liudijantis istorinę atmintį. Valstybės vadovė pabrėžė, kad šiandienos Lietuvą įkvepia tremtinių neapsakoma vidinė jėga ir tikėjimas laisva Lietuva, troškimas sugrįžti iš lagerių į Tėvynę, į prarastą žemę ir namus. Todėl prasmingiausias paminklas visoms okupacijos aukoms yra laisva, žmogiškumą ir teisingumą ginanti Lietuva. Prezidentės teigimu, birželio 14-oji – ne tik gedulo, bet ir vilties diena. Tos vilties, kuri net sunkiausiomis akimirkomis padeda išgyventi. Kai turime tokią praeitį ir tokią patirtį, labai gerai suvokiame, kokios ateities norime Lietuvai. Šalies vadovė palinkėjo visai Lietuvai išlikti vieningai, stipriai ir nepalaužiamai.   Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonijoje Gerbiami ceremonijos dalyviai, šią dieną atmintimi ir jausmais kalbamės su ta Lietuva, kurios netekome prasidėjus sovietinei okupacijai. Šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių – žmonių, be galo mylėjusių savo Tėvynę, buvo jėga atplėšti, ištremti ir sunaikinti. Didžiulė Lietuvos dalis, didžiulė Lietuvos ateities dalis. Taip atrodė XX amžiaus terorizmas. Jo mastą pasauliui ir šiandien dar sunku suvokti. Mūsų tauta Birželio 14-osios rytą susidūrė su kryptingai suplanuotu genocidu, iš esmės trukusiu visą sovietmetį. Šiai žaizdai niekada nelemta užgyti. Jis liks mūsų širdyse ir prisiminimuose. Kasmet atsiranda vis naujų atminties ženklų. Kasmet į naujus „Misijos Sibiras“ žygius veržiasi daugybė gražaus pilietinio jaunimo. Būtent jaunimas pradėjo labai prasmingą iniciatyvą šią dieną balsu skaityti tremčiai ir kančioms pasmerktų žmonių vardus bei likimus – kad juos visus vėl jaustume šalia, kad niekada nemirštume. Mus įkvepia jų neapsakoma vidinė jėga ir tikėjimas laisva Lietuva, troškimas sugrįžti iš lagerių į Tėvynę, į prarastą žemę ir savo namus. Todėl prasmingiausias paminklas visoms okupacijos aukoms yra laisva, žmogiškumą ir teisingumą ginanti Lietuva. Ši diena – ne tik gedulo, bet ir vilties diena. Tos vilties, kuri net sunkiausiomis akimirkomis padeda išgyventi. Kai turime tokią praeitį ir tokią patirtį, labai gerai suvokiame, kokios ateities norime Lietuvai. Mylėkime ją taip, kaip mylėjo tie, kuriuos šiandien prisimename. Mylėkime taip, kaip kiekvienas sugebame. Išlikime vieningi, stiprūs ir nepalaužiami! Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prez Prezidentės spaudos tarnyba, Prezidentūros nuotrauka....

Vilniaus išorinio pietinio aplinkkelio trasa pailgės beveik 10 kilometrų

Audronė Filimanavičienė, LR Susisiekimo ministerija Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos parengtam nutarimo projektui, kurio tikslas – visuomenės reikmėms išpirkti žemę, kurioje bus tiesiamas valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 – Vilniaus pietinio aplinkkelio – 7,9–17,4 km ruožas. Tai antrasis sostinės pietinio aplinkkelio tiesimo darbų etapas. Jis turėtų būti baigtas ne vėliau kaip iki 2025 m. pabaigos. „Šį ypatingos valstybinės svarbos projektą planuojama įgyvendinti trimis etapais. Aplinkkelis taps jungtimi tarp Vilniaus–Kauno ir Vilniaus–Minsko magistralių. Naujas kelias pagerins šalies ir tarptautinį susisiekimą, ypač sunkiasvorių transporto priemonių eismą sostinės prieigose, bus sprendžiama transporto spūsčių problema“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Vilniaus miesto išorinio pietinio aplinkkelio tiesimo darbai buvo pradėti 2011-ųjų pavasarį. Pirmojo darbų etapo metu buvo rekonstruota Kirtimų gatvė nuo magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda iki miesto ribos. Nuolat didelio transporto srauto sulaukiantis kelias buvo visiškai atnaujintas. 7,85 km ilgio aplinkkelio ruožas tapo 4 eismo juostų keliu su skiriamąja juosta viduryje ir dviejų lygių sankryžomis. Būtent dėl tokių sankryžų vairuotojams nebereikia sukti į kairę, kertant priešpriešinio eismo juostą. Antrajame etape bus rekonstruotas krašto kelias Nr. 202 Vaidotai–Baltoji Vokė ir nutiestas naujas dviejų eismo juostų kelias iki magistralinio kelio A15 Vilnius–Lyda. Aplinkkelio trasa iki maždaug 9 km turėtų sutapti su krašto keliu Nr. 202 Vaidotai–Baltoji Vokė, o nuo šio kelio sankryžos su įvažiavimo keliu į Vaidotų geležinkelio stotį bus tiesiamas visiškai naujas kelias. Ties Valčiūnų gyvenviete naujas kelias kirs geležinkelį ir rajoninį kelią Nr. 5203 Ąžuolijai–Juodšiliai–Jašiūnai, toliau eis per Dusinėnų mišką, kol pasieks magistralinį kelią A15 Vilnius–Lyda ir taps tarptautinės magistralės E85 Lyda–Vilnius–Kaunas–Klaipėda dalimi. Visuomenės reikmėms numatoma išpirkti apie 100 privačių žemės sklypų, kurių bendras plotas – beveik 30 ha. Valstybinė žemė, būtina aplinkkelio II etapo tiesimo darbams atlikti, sudaro 0,85 ha. Trečiajame darbų etape aplinkkelis turėtų būti tiesiamas daugiausia neapgyvendinta teritorija, dirbamomis žemėmis, kirsti kelis miškus ir prisijungti prie magistralinio kelio A3 Vilnius–Minskas.

„Kauno grūdams“ skirta 947 700 Eur bauda

Ieva Račickaitė, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba Konkurencijos taryba priėmė nutarimą, kad „Kauno grūdai“, įsigijusi apie 51 proc. Vievio paukštyno akcijų, įgijo pastarosios bendrovės kontrolę ir tokiu būdu įgyvendino koncentraciją, apie kurią nepranešė Konkurencijos tarybai bei negavo jos leidimo. Už šį Konkurencijos įstatymo pažeidimą „Kauno grūdams“ skirta 947 700 Eur bauda. Konkurencijos taryba tyrimą pradėjo 2014 m. spalio 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties pagrindu. Teismas nustatė, kad „Kauno grūdai“ apsimestiniais sandoriais, per statytinius 2011 m. balandžio 12 d. įgijo apie 51 proc. Vievio paukštyno akcijų. Tokiais sandoriais tikroji sandorio šalis – „Kauno grūdai“ – buvo nuslėpta, siekiant išvengti Konkurencijos įstatymu nustatytos koncentracijų priežiūros procedūros. Konkurencijos taryba atliko tyrimą ir nustatė, kad bendrovė „Kauno grūdai“, įsigijusi apie 51 proc. Vievio paukštyno akcijų, kurios suteikė teisę paskirti daugumą Vievio paukštyno valdybos narių, įgijo galimybę įgyvendinti strateginius sprendimus dėl šios įmonės ūkinės veiklos, valdymo organų sprendimų ir personalo sudėties. „Kauno grūdai“ įgytą kontrolę išlaikė ir Vievio paukštyno bankroto proceso metu – Kauno įmonė, pasinaudodama Įmonių bankroto įstatyme numatytomis galimybėmis nutraukti bankroto bylą, galėjo atsiskaityti su kreditoriais arba su jais sudaryti taikos sutartį ir atstatyti Vievio bendrovės mokumą bei atnaujinti jos veiklą. Šarūno Keserausko, Konkurencijos tarybos pirmininko, teigimu, skirdama baudą, Konkurencijos taryba atsižvelgė ir į sunkinančią aplinkybę, kad „Kauno grūdai“ slėpė padarytą pažeidimą. „Teismai konstatavo, kad bendrovė „Kauno grūdai“, sudarydama apsimestinius sandorius, siekė išvengti Konkurencijos įstatyme numatytos koncentracijų priežiūros. Statytiniai asmenys tik formaliai pasirašė akcijų įsigijimo sutartis, tačiau tikroji akcininkų teisių ir pareigų įgijėja tapo „Kauno grūdai“, – aiškino Konkurencijos tarybos vadovas. Jis apgailestavo, kad kai kurie verslo atstovai pranešimus apie koncentracijas vis dar vertina kaip formalumą: „Tai nėra formalumas, net jeigu sandoris, verslo požiūriu, nebūtų daręs didelės įtakos rinkai arba, kaip Vievio paukštyno atveju, įsigytai įmonei vėliau iškeliama bankroto byla. Kartais verslas tikisi išvengti Konkurencijos tarybos priežiūros ir nepraneša apie koncentraciją, tačiau Lietuvoje stiprėjant konkurencijos kultūrai, tokius faktus nuslėpti tampa vis sunkiau. Nepranešimas apie koncentraciją yra pavojingas pažeidimas, nepriklausomai nuo to, ar laiku kreipiantis į Konkurencijos tarybą leidimas būtų duotas, ar ne.“ Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Apie numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu 14,5 mln. Eur ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu 1,45 mln. Eur. Pranešimas apie koncentraciją turi būti pateiktas Konkurencijos tarybai iki koncentracijos įgyvendinimo. Koncentracija negali būti įgyvendinta tol, kol nėra gautas Konkurencijos tarybos leidimas. *** Koncentracijos – tai atvejai, kuomet jungiasi savarankiškos įmonės arba viena įmonė įgyja kitos įmonės kontrolę. Kadangi dėl šių pokyčių rinkoje gali būti itin apribota veiksminga konkurencija, kontrolę įgyjantys asmenys ar besijungiančios įmonės, kurių apyvartos viršija Konkurencijos įstatyme nustatytas ribas, privalo gauti Konkurencijos tarybos leidimą. Konkurencijos taryba atsisako duoti leidimą vykdyti koncentracijas, jeigu dėl jų bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje. ---...

VDU Kauno botanikos sodas skelbia bijūnų žydėjimo savaitę

Indrė Sekevičienė, VDU Kauno botanikos sodas Žydi nuo gegužės pradžios iki birželio pabaigos VDU Kauno botanikos sodas kviečia pasigrožėti įspūdingu reginiu – sprogstančiais įvairių spalvų ir atspalvių sodriais ir išraiškingais bijūnų žiedais. Aplankyti žiedų jūrą lankytojai kviečiami nuo birželio 15 d. VDU Kauno botanikos sode sukaupta didžiulė bijūnų kolekcija. Kolekciją sudaro žoliniai, sumedėję ir tarpsekcijiniai (žolinių ir sumedėjusių bijūnų hibridai) bijūnai. Laukinės rūšys, sumedėję ir tarpsekcijiniai bijūnai sudaro mažą kolekcijos dalį. Kolekcijos pagrindą sudaro žolinių bijūnų veislės – nuo seniausių, išvestų 1846 metais ('Reine des Roses'), iki moderniausių veislių. Išskirtinės yra lietuviškos selekcijos veislės. Šiemet pavasaris vėlyvas, trūksta drėgmės, šilumos, naktys vėsios. Pastebime, kad šiemet užsitęsė žiedpumpurių vystymasis, dėl to ankstyvesnės veislės žydės vėliau. „Bijūnų auginimo istorija siekia kelis šimtus metų prieš mūsų erą, jie turi ypatingą kultūrinę vertę. Bijūnai įdomūs selekcininkams, augalų augintojams. VDU Kauno botanikos sode bijūnai eksponuojami 20 arų plote pagal veislės šalies kilmę: įrengtos lietuviškos selekcijos, lenkiškų, kitų užsienio šalių ekspozicijos. Lietuviškos veislės pasodintos atskirai, atsižvelgiant į veislės autorių, o užsienio veislės – atsižvelgiant į žydėjimo laiką ir žiedų spalvą“, – sakė vyresn. botaninių kolekcijų kuratorė Žibutė Baškienė. „Žoliniai bijūnai plačiai auginami vidutinio klimato regionuose, didžioji dalis bijūnų paplitę alpiniuose Azijos ir Europos regionuose. Skirtinguose regionuose šie augalai paprastai žydi nuo gegužės pradžios iki birželio pabaigos. Vienos veislės žydėjimas paprastai trunka 5–7 dienas“, – apie bijūnų paplitimą ir žydėjimo ypatumus pasakojo Ž. Baškienė. Šiuo metu VDU Kauno botanikos sode auginama 11 rūšių ir vidurūšinių taksonų, 48 lietuviškos veislės ir 200 kitose šalyse išvestos veislės. Lietuviškų bijūnų kolekcija yra sudaryta iš Paeonia lactiflora, Paeonia x hybrida ir Paeonia peregrina veislių. Didžiąją dalį kolekcijos sudaro Paeonia lactiflora veislės. VDU Kauno botanikos sode saugomos augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams (ANGI) priskirtos 25 Jono ir Emilijos Tarvidų sukurtos veislės ir 19 Onos Skeivienės išvestos veislės. Tinka ir sausoms puokštėms kurti Anot VDU Kauno botanikos sodo vyresn. botaninių kolekcijų kuratorės Žibutės Baškienės, veislę 'Profesorius K. Grybauskas' galima būtų vadinti VDU Kauno botanikos sodo bijūnyno vizitine kortele. „Šis bijūnas ypatingas tuo, kad jis yra vėlyviausias – žydi per Jonines. Jo žiedai – ne tik nuostabiai gražūs, bet ir tinkami naudoti sausoms puokštėms. O tai – retenybė tarp bijūnų“, – pasakojo Ž. Baškienė. ---

Lietuvos pažangos premija įteikta profesoriui Liudui Mažyliui

Vyriausybės rūmuose Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis įteikė Lietuvos pažangos premiją Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriui Liudui Mažyliui. Premijos įteikimo ceremonijoje dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė bei Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas, profesorius Valdemaras Razumas. „Ši premija Lietuvoje teikiama pirmą kartą ir labai simboliška, jog ji paskirta mokslininkui, kuris atrado unikalų dokumentą – Vasario 16-osios Aktą. Tada buvo ne tik didelis džiaugsmas, tačiau ir tam tikri įsipareigojimai iš mūsų pusės, kuriuos šiandien pildome. Dar kartą sveikinu profesorių ir džiaugiuosi, kad jis savo pavyzdžiu įrodė, jog žmonės, pasitelkę entuziazmą ir ryžtą, gali pasiekti bet kokius tikslus“, – sakė premjeras S. Skvernelis. Lietuvos pažangos premijos dydis – 10 tūkst. eurų, lėšos bus skirtos iš Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) skirtų asignavimų. „Jūs radote dokumentą, kuris oficialiai vadinamas Vasario 16-osios Aktu, tačiau taip pat buvo pavadintas ir Lietuvos gimimo liudijimu – tai labai simboliška ir svarbu. Ačiū jums už Lietuvos istoriją, kurią kuriame visi kartu“, – kalbėjo Seimo pirmininkas V. Pranckietis. „Labai džiugu, kai mokslas eina koja kojon su pažinimo galia. Tai dar vienas įrodymas, kad mokslinių tyrimų finansavimas yra prioritetinė sritis, kuri teikia naudą ne tik tyrėjams, tačiau ir plačiajai visuomenei“, – džiaugėsi ministrė J. Petrauskienė. Lietuvos pažangos premiją inicijavo LMA, ji bus skiriama už išskirtinės reikšmės mokslo ar mokslo taikomosios veiklos rezultatus (gamtos ir kitų mokslų sričių, kultūros, valstybingumo stiprinimo pasiekimus, inovacijas, proveržius ir pan.), plačiai žinomus Lietuvos visuomenei. Darbus premijai gauti gali siūlyti valstybės institucijos, visuomeninės organizacijos, įstaigos, įmonės, asociacijos, kiti juridiniai asmenys. ŠMM taip pat yra pateikusi paraišką Lietuvos mokslo tarybai dėl tolesnių profesoriaus L. Mažylio tyrimų finansavimo. Kol kas vyksta temų atranka, o jas atrinkus bus skelbiamas konkursas ir mokslininkai teiks paraiškas tyrimams atlikti. Konkurso nugalėtojai turėtų paaiškėti vasaros pabaigoje–rudens pradžioje, finansuojamų tyrimų trukmė – 1-1,5 m. Manoma, kad profesorius L. Mažylis toliau nagrinės aktualią temą: „Lietuvos valstybės kūrimas ir pripažinimas 1917-1918 metais“. Žinia, jog Vokietijos diplomatiniame archyve Vytauto Didžiojo universiteto prof. L. Mažylis surado Nepriklausomybės Akto originalą su signatarų parašais, buvo paskelbta šių metų kovo 29 d. VERSLASPOLITIKA.LT,LRT.LT NUOTR....

Lietuvą ispanai mato kaip itin savo žemės ūkį mylinčią šalį

Žemės ūkio ministerijoje nuolat vykstančiuose susitikimuose su įvairiomis užsienio delegacijomis Lietuvos žemės ūkio produktai labai dažnai sulaukia pagyrų, tačiau tokio komplimento, koks nuskambėjo  susitikimo su Ispanijos delegacija metu, dar nėra buvę. Pasak Kanarų autonominio regiono ekonomikos ir santykių su Europa viceministro Ildefonso Socorro, vadovaujančio delegacijai, Lietuvą jie mato kaip itin savo žemės ūkį mylinčią šalį. Tokia nuotaikinga nata prasidėjusiame susitikime, kuriam vadovavo žemės ūkio viceministras Saulius Savickis, buvo aptarta ne tik lietuvių meilė žemės ūkiui, bet ir situacija pieno rinkoje, prekybos bei bendradarbiavimo klausimai. Pasak žemės ūkio viceministro S. Savickio, šis susitikimas yra puiki galimybė aptarti bendradarbiavimo perspektyvas, siekiant patenkinti abiejų šalių interesus. „Man labai malonu, kad Lietuvos ir Ispanijos pareigūnai sėkmingai bendradarbiauja žuvininkystės kontrolės srityje. Turime tikslą toliau gilinti bei plėtoti bendradarbiavimą su Kanarų autonominiu regionu ir kituose žemės ūkio sektoriuose“, – teigė žemės ūkio viceministras. Ispanijos atstovai pabrėžė, kad bendradarbiavimas su Lietuva juos labai domina, nes mūsų šalis pasižymi savo aukštos kokybės pieno produktais. Žemės ūkio viceministras S. Savickis pabrėžė, kad vartai bendram darbui jau atidaryti, o ministerija padarys viską, kas nuo jos priklauso, kad bendradarbiavimas būtų sklandus ir rezultatyvus. Ispanija yra reikšminga prekybos žemės ūkio ir maisto produktais partnerė. 2016 m. žemės ūkio ir maisto prekių eksportas iš Lietuvos į Ispaniją sudarė 109 mln. eurų (2,5 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto), eksporto struktūroje pagal šalis Ispanija buvo 12 vietoje iš 141 šalies. 2012-2016 metais (išskyrus 2013-tuosius metus) iš lietuviškos kilmės produktų daugiausia eksportuota javų (kviečių ir meslino). 2013 metais už 17 mln. eurų buvo išvežta pieno ir pieno produktų, tačiau jų eksportas 2016 metais tesudarė 4,3 mln. eurų, palyginti su 2012-aisiais, lietuviškos kilmės produktų eksportas išaugo 2,4 karto. Lietuviškos kilmės produktai sudarė 94 proc. Importas iš Ispanijos siekė 180 mln. eurų (atitinkamai 5,3 proc.), importo struktūroje pagal šalis Ispanija buvo 6 vietoje tarp 113 šalių. verslaspolitika, zum.lt...

Kauno „Žalgirio“ komanda dar kartą laimėjo Lietuvos krepšinio lygos aukso medalius

Kauno „Žalgirio“ komanda sezoną vainikavo dar kartą laimėdama Lietuvos krepšinio lygos („Tete-a-Tete Casino“ LKL) aukso medalius.Vyriausiasis treneris Šarūnas Jasikevičius teigė, kad sezonas buvo nuostabus. Strategas kalbėjo apie „Žalgirio“ ateitį ir leido suprasti, jog liks klube, nors tiesioginio atsakymo ir nedavė – jo reikės šiek tiek palaukti. „Nėra malonesnio jausmo nei tapti čempionais. Rungtynės turbūt neįdomios, nes iš mūsų pusės jos buvo labai prastos. Noriu pasveikinti sirgalius su titulu. Šiek tiek gaila, kad Javtokas negavo daugiau žaisti. Ačiū ir Maksvyčiui, jog jis leido paimti paskutinę minutės pertraukėlę ir taip gavosi nors šiek tiek laiko žiūrovams paploti ir padėkoti Robertui už įspūdingą karjerą. Reikia jį pasveikinti su tuo, ką jis pasiekė. Jis didžiulis pavyzdys vaikams, kaip nepalūžti, tęsti toliau ir kabintis. Manau, kad tai visų laikų geriausiai besiginantis „centras“. Jam būnant komandoje jautiesi ramus dėl rūbinės. Sveikiname jį. Galima eiti švęsti labai gerą sezoną“, – kalbėjo specialistas. – Kas lėmė tokias prastas rungtynes? – Šis mačas buvo vienas prasčiausių sezone, jis buvo nerealiai prastas. Atsirado trys žaidėjai, kurie tempė komandą. Labai svarbu, jog komandoje yra tokie stiprūs lietuviai su tokiu stipriu charakteriu ir supranta šio titulo svarbą. Nesakau, kad užsieniečiai to nežino, bet Lukas, Paulius ir Edgaras šiandien traukė komandą. Užbaigėme nuostabų sezoną, kurio metu daugelis žaidėjų dėjo didelius žingsnius į priekį. Nėra lengva, kai ateini žaisti ir turi pasiimti taurę. Galbūt tai pakišo koją. Visko būna. – Ką rinktumėte finalo serijos MVP? – Net neįsivaizduoju. Žinau, kad Lekavičius sužaidė tris gerus mačus. Gerai, kad man nereikia rinkti (šypsosi). Net neįsivaizduočiau, kurį rinkti. – Ką jums davė šis sezonas? – Davė daug ką, nes visada stengiesi tikrinti savo idėjas. Daugiau mažiau likau patenkintas, kaip vyrai progresavo. Man davė labai daug, nes pamatai, jog svarbiausia yra charakteris, žaidėjų užsivedimas, jų atsidavimas komandos labui. Tai visada duoda daugiau rezultatų nei talentas. Tą matėme ir iš „Lietkabelio“ pusės. Sunku greitai apibendrinti, bet, tikiuosi, kad davė patirties. Ateičiai tai buvo fantastiškas dalykas. – Likote patenkintas energija, kurią šiandien parodė tribūnos? – Daugumoje situacijų sirgaliai serga, kaip žaidžia komanda, o ji nežaidė šiandien gerai. Kartais nesuprantu, kodėl taip mažai renkasi, nes sezonas geras buvo, turėtų lyg daugiau ateiti. Ateina birželis, labai daug priklauso nuo oro. Galbūt visi supras, kaip sunku laimėti LKL, kai tu pralaimėsi kartą. – Ką klubui reikėtų padaryti vasarą, jog išlaikytų tokius rezultatus? – Jau darbai komplektacijos kažkokie juda. Stengsimės eiti į priekį, stengsimės būti atletiškesniais, nes turime jauną komandą. Visi žaidėjai gali eiti į priekį. Turime jauną trenerių štabą – jis gali eiti į priekį. Nelabai mes gausime pirmų opcijų turguje. Stengsimės dirbti. Daug kur darbas prasidėjo labai seniai ir bandysime, jog jis toliau vyktų. Dabar atvykti į 10 Eurolygos komandą yra lengviau nei prieš šį sezoną, kai buvo kalbama apie 16-ą vietą. – Jūs prisidėsite prie komandos augimo? – Artimiausiomis dienomis nuspręsime ir viskas bus aiškiau. krepsinis.net, Gintauto Kniukštos nuotrauka...

5 ir 100 proc. mokesčių paskata, užsienio investuotojų pritraukimui – Sodros „lubos“

Siekdama nukreipti šalį inovacijų linkme ir užsitikrinti kvalifikuotų, gerai apmokamų ir ilgalaikių darbo vietų kūrimąsi, 17-oji Vyriausybė siūlo palankiausią visoje Europos Sąjungoje (ES) mokestinį režimą įmonėms, investuojančioms į mokslinius tyrimus, išradimų komercializavimą, naujas technologijas. Taip pat, siekiant paspartinti užsienio investicijų pritraukimą, jau kitąmet siūloma įvesti „lubas“ Sodros įmokoms. „Siūlome tokius mokestinius patobulinimus, kurie leistų stabdyti protų nutekėjimą ir iniciatyvius, turinčius idėjų ir žinančius, kaip jas realizuoti, žmones paskatintų tai daryti ne kažkur svetur, o būtent čia – Lietuvoje. Taip pat privalome užsitikrinti šalies patrauklumą užsienio investuotojams, galintiems kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas. Vienas iš mūsų sisteminių siūlymų – Sodros įmokų „lubos“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka. Siūloma nustatyti, kad iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestintas taikant itin palankų 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai šiuo metu šalyje tokiam pelnui taikomas standartinis – 15 proc. – pelno mokesčio tarifas. Siekiant didinti produktyvumą, siūloma leisti įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis susimažinti iki 100 procentų. Šiuo metu tokios įmonės apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis gali susimažinti perpus mažiau – iki 50 procentų. Be to, numatyta, kad Sodros įmokų „lubos“ turėtų siekti 120 vidutinių darbo užmokesčio dydžių (VDU) per metus. Tai reiškia, kad nuo jas viršijančios atlyginimo dalies socialinio draudimo įmoka nebus mokama. verslaspolitika, lrv.lt

Finansų viceministrei įteiktas Lietuvos verslo konfederacijos apdovanojimas

Finansų viceministrei Loretai Maskaliovienei įteiktas Lietuvos verslo konfederacijos „Garbės ženklas“. Apdovanojimas skirtas už kryptingas Europos Sąjungos investicijas į inovacijas, indėlį į verslo konkurencingumo, produktyvumo didinimą bei verslo ir mokslo bendradarbiavimo puoselėjimą. L. Maskaliovienė finansų viceministre dirba nuo 2016-ųjų pabaigos, iki tol pastaruosius 6 metus – Finansų ministerijos Europos Sąjungos investicijų departamento direktore. Lietuvos verslo konfederacijos garbės ženklas gali būti skirtas asmeniui, kuris pasižymėjo propaguojant Lietuvos verslo konfederacijos veiklą, kuriant teigiamą įvaizdį Lietuvos verslo visuomenėje ir už kitus nuopelnus. „Investicijos į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančius produktus yra ekonomikos augimo pagrindas. Šį įvertinimą priimu kaip ženklą, kad verslas pasirengęs diegti inovacijas, kad kiekvienas Europos Sąjungos investuotas euras teiktų kuo didesnį postūmį ne tik ekonomikos augimui, bet tuo pačiu ir socialinei darnai. Investuoti į priemones, mažinančias tokias problemas kaip emigracija, visuomenės senėjimas, nedarbas, mažas verslo produktyvumas, turime visi kartu“, – sakė finansų viceministrė L. Maskaliovienė. 2014–2020 m. į inovacijų kūrimą, diegimą, komercinimą ir taikymą numatyta investuoti apie 1 mlrd. eurų ES lėšų. Be to siekiant nukreipti šalį inovacijų linkme ir užtikrinti kvalifikuotų, gerai apmokamų ir ilgalaikių darbo vietų kūrimąsi, siūloma palankiausias visoje ES mokestinis režimas įmonėms, investuojančioms į mokslinius tyrimus, išradimų komercializavimą, naujas technologijas. verslaspolitka.lt, Finansų ministerijos inf. ir nuotr.  

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas

Mieli Lietuvos žmonės, gerbiamieji Seimo nariai, gyvename tokiu nepaprastu laiku, kai į mūsų dabartį atkakliai beldžiasi ir istorija, ir viso šiuolaikinio pasaulio globalūs iššūkiai. Artėjantis valstybės atkūrimo 100-metis praplečia įprastą matymo lauką, sustiprina įžvalgas apie valstybingumą, apie tikslus, kurių siekiame, apie atsakomybę. Vasario 16-osios karta išplėšė mūsų valstybę iš nebūties ir ėmė kurti naują, modernią Lietuvą. Minėdama 20-metį šalis buvo pažengusi stebėtinai toli. Jeigu nebūtų anuomet brutaliai sustabdyta ir naikinta, šiandien gyventume valstybėje, kuriai nereikia vytis prarasto laiko. Jubiliejiniai metai mus įpareigoja ypač realiai ir reikliai pažiūrėti į svarbiausius savo uždavinius. Nėra kitos jėgos, galinčios paspartinti šalies pažangą, kaip tik mes patys. Nėra ir kito laiko, kaip tik tas, kuriame gyvename. Pernai per šalį nuvilnijo teisingumo, perspektyvų, ekonominės gerovės, drąsių ir lauktų permainų viltis. Kartu su rinkimais. Ją tauta siejo su atsinaujinusiu Seimu, su profesionalų Vyriausybe. Pasikeitė daugumos partijų vadovybės per paskutinius metus. Tai kėlė sėkmingesnio ir saugesnio gyvenimo lūkestį. Taip pat ir skaidresnio: jau per pirmąjį naujos valdžios šimtadienį pasibaigė kai kurių amžinų vadovų era „Lietuvos geležinkeliuose“ ir dar dešimtyje įstaigų. Atrastas Nepriklausomybės atkūrimo akto originalas dar labiau pakurstė valstybinį pasididžiavimą. O profesoriaus Liudo Mažylio atkaklumas visiems priminė apie asmeninio apsisprendimo ir iniciatyvos galią. Šimtmetį išsaugoti signatarų parašai įkvepia ir skatina veikti. Šiais parašais prikelta Lietuvos valstybė, nors ir išgrobstyta, suskaldyta ir nuniokota, priėmė bebaimius sprendimus dėl žemės, švietimo, gamybos ir gynybos reformų. Visuotinį žmonių raštingumą užtikrinusi švietimo reforma, Gustaičio lėktuvai, lietuviškas sviestas ir krepšinis tapo to laikotarpio išsivysčiusios Europos šalies vizitine kortele. Bet talentingų reformatorių reikia ir šiandien. Strateginės reformos gali ištisiems dešimtmečiams nulemti valstybės valdymo kokybę. Iš viešojo sektoriaus reformos žmonės laukia nomenklatūrinio valdymo pabaigos ir tikisi, kad nauja valdžia neapsistatys tik savais, bus atspari siaurų interesų grupių lobizmui. Kad pertvarka nesibaigs keliais sumažintais etatais ar šimtaprocentiniais priedais prie kai kurių pareigūnų atlyginimų. Tačiau užsitęsusi valstybės valdymo sumaištis ir kai kurių reformų neapibrėžtumas jau kelia nerimą. Stringa urėdijų pertvarka, Seimas ir savivaldybės saistosi įtartinais vidaus sandoriais, švietimo reformos pradžia primena nekilnojamojo turto dalybas. Politinė atsakomybė – tai ne atskiri sektoriniai perstumdymai, o koordinuotas darbas ir solidarus apsisprendimas už šalies gyventojams būtinų strateginių sprendimų visumą. Jiems priimti reikalinga politinė valia, bet jos nepridės nei Trišalė taryba, nei buldozerinė pseudodemokratija. Rimtoms permainoms ir generaliniam apsivalymui reikia ne tik jėgos ir drąsos, bet ir proto. Visi vienu balsu kartojame – nekokybiškas švietimas tampa nacionalinio saugumo klausimu. Tai – emigracijos, socialinės atskirties, mažėjančių investicijų, ūkio stagnacijos ir svarbiausia – korupcijos priežastis. Visose rinkimų programose ir Vyriausybės veiksmų plane švietimo sistemos pertvarka įvardinta kaip prioritetų prioritetas. Atrodė, dėl to jau pasiektas ir platus politinis supratimas ir sutarimas. Turime skubiai keisti mokytojų rengimo sistemą, peržiūrėti vaikų ugdymo ir besidubliuojančias studijų programas, finansavimo modelius. Švietimo įstaigų tinklą sutvarkyti taip, kad kokybiškas išsilavinimas būtų prieinamas visiems. Kad baigtųsi vaikų segregacija ir šešėlinės pamokos, profesinis mokslas atitiktų šalies ekonominius poreikius, o universiteto diplomas atgautų savo vertę. Tuo tarpu ką pirmiausia girdime ir matome: vietoj kokybinių pertvarkų – dešimčia dienų pailginti mokslo metai, kurpiami pastatų perskirstymo ir parceliavimo planai. Panašu į reformos imitaciją. Neapibrėžtumas ir chaosas, koks yra dabar, pasmerkia reformą jai net neprasidėjus. Politinės valios stoka dėl gyvybiškai svarbių sprendimų ir murkdymasis smulkmenose tampa rimta problema. Bebaimius sprendimus gali daryti tik laisva, nesusisaisčiusi ranka. Kai ją vedžioja nematomi interesai, net ir vieno direktoriaus pakeitimas tampa sudėtingesnis nei visa šimtmečio kultūrinė programa. Tarnavimas valstybei ir tuo pačiu metu koncernui irgi kai kam atrodė visiškai suderinami dalykai, kol atsirado valios nenumarinti tyrimo ir priimti sprendimą. Principingi ir aiškūs veiksmai, iki galo atlikta reforma grąžina pasitikėjimą ir teismais. Tai ne atsitiktinė tendencija, nes žmonės mato įdirbį ir realius pokyčius. Įteisinę individualų konstitucinį skundą, suteiktume galimybę žmonėms ir patiems aktyviau ginti savo konstitucines teises. Teisingumo jausmas sustiprėtų, jeigu nustotų buksuoti ir neteisėto praturtėjimo tyrimai. Konstitucinio Teismo sprendimas išsklaidė abejones – gyvenimas ne pagal pajamas nusipelno baudžiamosios atsakomybės. Taigi policijai, mokesčių inspektoriams ir prokurorams nėra priežasčių delsti. Laikas taip pat didinti ir mokestines baudas už neaiškios kilmės turtą ar pajamas bei milijoninių mokesčių vengimą. Jos negali būti tokios pat kaip už smulkią vagystę. Nes mes visi norime būti tikri, kad teisingumas Lietuvoje – galingesnis už nusikaltėlį. Sąžiningai dirbantys ir gyvenantys žmonės turi jausti valstybės palaikymą. Tvirtos laikysenos reikia ir jau prasidėjusiam perversmui vaistų rinkoje. Ji dešimtmečius balansuoja tarp farmacininkų godumo ir vaistų neįperkančio žmogaus. Jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos stuburas atlaikys spaudimą, o Konkurencijos tarybos bei Valstybės kontrolės rekomendacijos bus įgyvendintos, kainų svertai pagaliau tikrai pakryps žmogaus naudai. Ir korupcijos šioje gyvybiškai svarbioje srityje liks mažiau. Nors ekonomikos šešėlis ir korupcija apvagia kiekvieną – nuo kūdikio iki pensininko, vis dar trūksta sąmoningumo ir pilietinės drąsos. Kovai su korupcija reikia kur kas daugiau pastangų, tačiau pranešėjų apsaugos idėja marinama jau trečią Seimo kadenciją. Visuotinis nepakantumas korupcijai būtų geriausia dovana valstybės atkūrimo šimtmečiui. Kad niekas neduotų ir neimtų kyšių, kad viešieji pirkimai vyktų pagal skaidrias taisykles, o ne pagal vienintelio tiekėjo pageidavimus, kad specialistai būtų įdarbinami ne pagal pažintis, o pagal gebėjimus, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami svarbiems valstybės tikslams, o ne „auksiniams“ šaukštams įsigyti. Paverskime užsibrėžtą tikslą garbės reikalu – tuomet visiems atsiras ir valios, ir galimybių. Suprasdami, kokią grėsmę valstybės stabilumui kelia socialinė atskirtis, prieš metus visi susitelkėme žygiui „Už saugią Lietuvą“. Kad ir kokius skaudulius atvėrėme, viskas pamažu krypsta į gera – mažiau abejingumo, daugiau dėmesio ir kontrolės. Vaikų apklausos vyks su psichologais, žmonės ryžtasi tapti globėjais, kuriasi nauji dienos centrai, vis daugiau įdomių ir išradingų projektų, kurie gelbsti nuo pražūtingų priklausomybių. Sunkiai išspaustas parašas po pasižadėjimu – „vaikų mušti negalima“ – tik patvirtino, kad smurtas nėra vien asocialių šeimų problema, kad egzistuoja šimtai jo rūšių. Pernai nuo smurto nukentėjo beveik 3000 vaikų. Daugiau kaip pusė jų – nuo artimųjų rankos. Apginti juos – mūsų pareiga. Todėl būtų gerai, kad neeilinėje Seimo sesijoje palaiminta vaikų teisių apsaugos sistemos pertvarka jau įgautų realų pagreitį. Matome ir daug gerų pokyčių – vien Kaune jau darbuojasi dešimtys profesionalių globėjų. „Tai – Kauno vaikai ir juos augins kauniečiai“, – taip nusprendė miestas, paskelbęs 2017-uosius Vaikų gerovės metais. Tai galėtų būti šimtmečio šūkis ir Varėnoje, ir Kėdainiuose ar Skuode – visoje Lietuvoje. Kova su alkoholizmu taip pat yra mūsų garbės reikalas ir turi telkti, o ne skaldyti visuomenę. Nacionalinis žygis prieš girtuoklystę nėra tik nuostatos, kurios įsigalios po 2020-ųjų. Neleisti, uždrausti, atimti, aptverti, apmokestinti – tai primityvus ir paprastas kelias, tačiau jis veda tik į šešėlį ir pogrindį. Mūsų užduotis - ugdyti, padėti, suteikti šansą, parodyti kitokį gyvenimą – štai mūsų atsakomybė. Jeigu jos kratysimės, problemos nesispręs ir tik gilės. Kaip nutiko ir su Darbo kodeksu. Rinkimų įsipareigojimas subalansuoti darbo santykius taip, kad nenukentėtų darbuotojo saugumas, buvo deleguotas Trišalei tarybai, permetant politinę atsakomybę kitiems. Nors galiausiai, po didelių diskusijų ir vargų, kodeksas dalinai buvo pataisytas. Į jį įtraukta dauguma mano vetuotų nuostatų. Kodeksas buvo priimtas, bet nukentėjo visi – ir žmonių supratimas apie kodeksą, ir pats procesas, ir politinės atsakomybės supratimas. Žmonių gyvenimo nepagerins ir PVM lengvatos šildymui naikinimas. Daug šalies gyventojų ir taip neišgali susimokėti komunalinių mokesčių. Sulig šildymo sezonu šiluminis skurdas dar padidės, kelis kartus išplėsdamas potencialių pašalpų gavėjų ratą. Ar esame krizinėje situacijoje, kad reikia tokių priemonių? Mokesčių perstumdymas, iš vienų atimant ir dovanojant kitiems, socialinio teisingumo tikrai nepridės. Todėl neparuoštų reformų manija, kuri matoma dabar, gali virsti išsiilgtų pokyčių parodija. Stumdoma atsakomybė prognozuoja netesėtų politinių pažadų sezoną ir tik veiklos imitaciją. Pirmieji lūkesčių metai eina į pabaigą – ir politikos naujokas jau nėra pasiteisinimas. Mažareikšmiai sprendimai vietoj solidžių ir efektingų pertvarkų demotyvuoja ir augina žmonių nusivylimą bei nepasitenkinimą. O nuvilti žmonių dar kartą niekas negali. Tokios teisės neturime mes visi. Nes jie ir toliau balsuos kojomis. Stabiliai demokratinei valstybei reikia skaidrios, brandžios ir stiprios partinės sistemos. Išplauta partinė atsakomybė ir atskaitomybė leidžia suvešėti įvairioms populizmo atmainoms. Tradicinių partijų uždarumas, savanaudiškumas ar net kriminalizacijos atvejai at...

Mokesčių sistemos sutvarkymas ir efektyvesnis jų administravimas – vienas iš Vyriausybės veiklos prioritetų

Vyriausybė pritarė Baudžiamojo ir Administracinio nusižengimų kodeksų pataisoms, kuriomis siūloma diferencijuoti baudžiamąją atsakomybę už mokesčių vengimą, priklausomai nuo siekiamos išvengti mokesčių sumos dydžio ir nuo to, ar buvo veikiama organizuotoje grupėje. Taip pat nustatyta vienoda riba, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė už mokesčių vengimą nepriklausomai nuo mokesčių vengimo būdo – nepaisant to, ar siekiant išvengti mokesčių pateikiami žinomai neteisingi duomenys ar jokie duomenys nėra pateikiami. „Mokesčių sistemos sutvarkymas ir efektyvesnis jų administravimas – vienas iš Vyriausybės veiklos prioritetų. Bausmių už mokesčių vengimą sugriežtinimas turėtų pagerinti mokesčių surinkimą, sumažinti šešėlinės ekonomikos mastus“, – teigia premjeras Saulius Skvernelis. Dabar siūloma taikyti vienodas baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribas nepriklausomai nuo to ar mokesčių mokėtojas pateikė klaidingus duomenis, ar duomenų nepateikė apskritai. Už neteisingą duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, už deklaracijos ar kito dokumento nepateikimą, kai siekiama išvengti mokesčių, kurių sumą viršija 1 900 eurų būtų skiriama bauda arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki 4 metų bausmė. Kai siekiama išvengti mokesčių, kurių sumą viršija 19 000 eurų ar veikiama organizuotoje grupėje, būtų skiriama bauda arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki 8 metų bausmė. Šiuo metu stambaus masto mokesčių vengimas ar mokesčių vengimas veikiant organizuotoje grupėje laikomas nesunkiu nusikaltimu ir be baudos ar laisvės apribojimo bausmės gali užtraukti maksimalią iki 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Už neteisingą duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, kai siekiama išvengti mokesčių, kurių sumą viršija 380 eurų, baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Už deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą (kai valstybės institucija apie tai priminė raštu), kai siekiama išvengti mokesčių, kurių suma viršija 19 000 eurų, baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. verslaspolitika.lt

Lietuvos pozicija dėl Astravo branduolinės elektrinės yra aiški ir principinga

Vyriausybė pritarė Baltarusijoje, Astravo rajone, statomos branduolinės elektrinės (BE) vertinimo išvadoms. Seimui siūloma pripažinti Astravo BE nesaugia, kuri dėl geografinės padėties kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. „Nacionalinio saugumo ir žmonių interesai yra patys svarbiausi. Lietuvos pozicija dėl Astravo branduolinės elektrinės yra aiški ir principinga – Astravo BE statyba negali būti tęsiama. Nuo pat pradžios šias statybas lydi rimti pažeidimai ir incidentai, nebuvo ir iki šiol nėra laikomasi nei branduolinės saugos, nei tarptautinių aplinkosaugos reikalavimų“, – sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Vyriausybė vertinimą dėl Astravo AE atliko įgyvendindama Seimo priimtą Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymą. Nustatyta, kad Astravo BE pažeidžia nacionalinius ir saugumo interesus pagal visus įstatyme nustatytus kriterijus (geografinę padėtį ir statybos aikštelės parinkimo tinkamumą, technologinius ypatumus, branduolinės saugos užtikrinimą, tarptautinių saugos ir aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi, tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir kt.). Atliktame vertinime teigiama, kad Baltarusija nepateikė įrodymų, jog parenkant BE statybų aikštelę, kuri vos per 40 kilometrų nutolusi nuo Vilniaus, buvo tinkamai įvertintas Lietuvos gyventojų skaičius, jų pasiskirstymas ir kiti veiksniai, kurie yra reikšmingi branduolinės ar radiologinės avarijos Astravo BE atveju. Lietuvai nėra pateikta informacija dėl radiologinio poveikio nei normalaus BE eksploatavimo metu, nei avarijų atvejais. Astravo BE įvykus sunkiai branduolinei ar radiologinei avarijai, maždaug trečdalis Lietuvos gyventojų galėtų patirti žalingą radiacijos poveikį. Situaciją apsunkintų dar ir tai, kad į pavojaus zoną patektų sostinė Vilnius, kuriame dirba dauguma svarbiausių šalies valstybės institucijų. Parenkant branduolinės elektrinės statybų aikštelę, nebuvo atsižvelgta į galimus seisminius ir kitus gamtinius pavojus. Taip pat nepateikta įrodymų, kad aikštelė parinkta vadovaujantis Tarptautinės atominės energetikos agentūros saugos reikalavimais. Baltarusija nėra atlikusi BE rizikas ir atsparumą vertinančių testų (angl. „stress tests“). Vertinimo metu nustatyta, kad statant Astravo BE nėra laikomasi tarptautinių aplinkosaugos, branduolinės bei radiacinės saugos reikalavimų ir yra pažeistos tarptautinės – Branduolinės saugos, Espo bei Orhuso – konvencijos. Galiausiai, nepaisant aktyvių Lietuvos pastangų ir tarptautinių organizacijų raginimų laikytis skaidrumo ir atvirumo principų, Baltarusija neužtikrino, kad būtų greitai ir skaidriai pateikiama visa informacija apie Astravo BE statybų procesą. Vertinimą parengė Energetikos ministerija vadovaudamasi išvadomis, kurias pateikė Valstybės saugumo departamentas, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Radiacinės saugos centras, Užsienio reikalų ir Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūra, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba ir Lietuvos geologijos tarnyba. verslaspolitika.lt, Vyriausybės kanceliarijos inf.

Mirė Seimo narys Rokas Žilinskas

Eidamas 45-uosius birželio 6 d. mirė žurnalistas, X, XI, XII Seimo narys Rokas Žilinskas. „Mes gedime bičiulio, politinių kovų bendražygio drauge su visais kurie jį pažinojo, kurie su juo dalyvavo politikoje, kurie už jį balsavo, jį rinko, kurie pasitikėjo juo. Rokas buvo ir šaunus draugas, kuris nešykštėdavo patarimų, pagalbos politinėje kasdienybėje“, – sako Roko Žilinsko bendražygis, Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas ir partijos lyderis Gabrielius Landsbergis. „Roką Žilinską atsiminsime kaip nepaprastai gabų ir savo darbui atsidavusį žurnalistą, aktyvų parlamentarą. Labai liūdna, kad taip anksti tenka atsisveikinti su draugišku ir viskuo besidomėjusiu kolega, kurio visi svarbiausi darbai dar laukė priešakyje“, – užuojautą reiškia Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis. „Šviesios atminties Rokas buvo doras, sąžiningas ir širdį turintis žmogus. Ir kaip kolega darbe, frakcijoje, ir kaip žmogus, kuris kitų atžvilgiu buvo labai dėmesingas“, – prisiminimais dalijasi Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė. Rokas Žilinskas gimė 1972 m. liepos 20 d. Vilniuje. 1990 m. baigė Vilniaus 27-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Jono Basanavičiaus progimnazija), 1996 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Žurnalistikos katedroje (dabar – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institutas) įgijo žurnalisto diplomą. 1995–1996 metais stažavosi Indijos masinės komunikacijos institute, 1996 m. baigė kursus JAV informacijos tarnyboje, 2000–2008 m. lankė seminarus Europos žurnalistikos centre. 1991–1992 m. ėjo užsienio naujienų redaktoriaus pareigas „Vilniaus laikraštyje“, 1992–1993 m. – Lietuvos televizijos Ekonominių laidų redakcijos (TV-26) žinių vedėjas, reporteris, 1993–1998 m. – Lietuvos televizijos žinių vedėjas, reporteris, 1998–2008 m. – LNK Žinių tarnybos žinių vedėjas, užsienio naujienų redaktorius. 2008–2012, 2012–2016, 2016–2017 m. dirbo Seimo Ekonomikos, Europos reikalų, Užsienio reikalų, Žmogaus teisių komitetuose, ėjo Atominės energetikos komisijos pirmininko pareigas, priklausė Energetikos, Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos, Priklausomybių prevencijos komisijoms. Bendražygių teigimu, Rokas Žilinskas buvo gabus politikas, kuris rimtai ėmėsi naujų temų, bet įsigilinęs įrodė, kad puikiai gali su jomis tvarkytis. Beveik devynerius metu dirbdamas Seime Rokas Žilinskas aktyviai sprendė Lietuvos energetinio saugumo ir nepriklausomybės, elektros ir atominės energetikos, žmogaus teisių apsaugos, alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, vartotojų teisių apsaugos klausimus, domėjosi sodininkų bendrijų problemomis. Už aktyvią visuomeninę ir žurnalistinę veiklą Rokas Žilinskas apdovanotas labdaros fondo „Mūsų krantas“ auksinio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu „Visuomenės labui“, naujienų portalo DELFI „Titanu“ „Už drąsiausią metų straipsnį“, Respublikos Prezidento dekretu – atminimo ženklu „Už asmeninį indėlį prisidedant prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2013 metais“. „Rokas Žilinskas mums lieka pilietinės drąsos ir tikrojo solidarumo pavyzdžiu“ Netekome Roko Žilinsko. Darbštaus kolegos parlamentaro, talentingo žurnalisto, nuoširdaus bičiulio. Bet pirmiausia netekome iškirtinės dvasinės šilumos žmogaus. Asmenybės, kuri tiesiog spinduliavo pagarbą šalia esančiam, toleranciją kitaip galvojančiam, žmogiškąjį palaikymą sprendžiančiam problemas. Rokas Žilinskas buvo iš tų žmonių, kuris visada sugebėdavo išsaugoti dvasinę pusiausvyrą, žodį visada pasverdavo, o mintį apmąstydavo, ir tik tada kalbėdavo garsiai. Nieko neįžeisdamas, nemenkindamas, neversdamas jaustis blogai. O kartu Rokas Žilinskas mums lieka ir pilietinės drąsos bei tikrojo solidarumo pavyzdžiu. Jis visada kalbėjo, ką jautė, kalbėjo kaip gyveno, o gyveno kaip kalbėjo – atvirai, tiesiai, nuoširdžiai, nieko neslėpdamas, nenutylėdamas. Apie savo gyvenimą, savo problemas sąžiningai pasakodamas viešai, Jis tikėjo, kad kažkam tai gali tapti keliu į išsigelbėjimą, padėti, apsaugoti. Kad kažkas pasinaudos Jo išgyventa patirtimi. Taip ir buvo – Rokas Žilinskas ne vienam yra padėjęs, padrąsinęs, grąžinęs viltį. Už visa tai, už nuoširdžius žodžius ir visą gyvenimą skleistas šilčiausias emocijas, ramybę, išmintį, už spinduliuotą fizinę ir dvasinę eleganciją, Rokas Žilinskas šiandien daugybės pažįstamų ir nepažįstamų žmonių minimas su pačia didžiausia meile, o Jo išėjimas – su giliausiu liūdesiu ir skausmu. Nuoširdžiai užjaučiu visus, kuriems šiandien liūdna ir skaudu, visus, ką ši netektis sukrėtė ir prislėgė. Užjaučiu Velionio šeimą ir artimuosius, draugus ir kolegas, bendražygius, Lietuvos parlamento bendruomenę, žiniasklaidą. Šviesus atminimas, nuoširdi pagarba ir šilčiausi žodžiai telydi Roko Žilinsko vardą ir atminimą. Irena Degutienė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja Valstybinės laidojimo komisijos pirmininkė

V. Gapšiui praplėsti įtarimai dėl kyšininkavimo ir prekyba poveikiu

LRT.lt Ikiteisminiam tyrimui politinės korupcijos byloje artėjant į pabaigą, 2012–2016 m. kadencijos Seimo nariui, buvusiam Darbo partijios pirmininko pirmajam pavaduotojui Vytautui Gapšiui įteiktas praplėstas pranešimas apie įtarimus kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, rašoma prokuratūros pranešime spaudai. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad buvęs Seimo narys iš Raimondo Kurklianskio už koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą Seime, priėmė 27 100 eurų kyšį. Už dalį šios sumos padarytos nuolaidos už per koncernui priklausančią televiziją transliuotą Darbo partijos politinę reklamą, kita dalis lėšų buvo užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai. Praplėstame pranešime apie įtarimą nurodyta, kad šis kyšis V. Gapšiui buvo perduotas už įtaką 2012–2016 m. kadencijos partijos frakcijos Seime nariams ir asmenišką balsavimą „už“ svarstant ir priimant pelno mokesčio įstatymo nutarimą, taip pat už įtaką Darbo partijos frakcijos Seime nariams priimant Seimo nutarimą dėl 169 300 000 eurų viešojo ir privataus sektorių partnerystės kelio Vilnius–Utena projekto. Verslininkas taip pat atsidėkojo politikui už įtaką tuometinei Žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei, jog būtų priimti koncernui ir jo įmonėms finansiškai palankūs sprendimai; už įtaką paveikiant sprendimą dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus palikimo šiose pareigose dar vienai kadencijai; taip pat už įtaką nulemiant Ignalinos atominės elektrinės skelbiamų viešųjų pirkimų „Labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno statyba“ bei „Inžinerinių statinių atkarpų projektavimo, statybos ir prijungimo prie esamos IAE infrastruktūros darbų pirkimas“ rezultatus, palankius koncerno įmonei. V. Gapšys taip pat asmeniškai balsavo „prieš“ Seime svarstant ir priimant nutarimą dėl Editos Dambrauskienės skyrimo generaline prokurore. Turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad V. Gapšys yra balsavęs Seime dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo. Iš viso dėl šioje byloje tiriamų nusikaltimų pranešimai apie įtarimus yra įteikti penkiems asmenims, keturi iš kurių yra buvę ar esami Seimo nariai, taip pat vienam juridiniam asmeniui. Šį ikiteisminį tyrimą atlieka STT Vilniaus valdybos pareigūnai. Tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras.

V. Savukynas: Kodėl tapome valstybe be vilties?

29-asis Sąjūdžio gimtadienis praėjo beveik nepastebėtas. Tikriausiai logiška, nes dabartinei Lietuvai Sąjūdis yra neaktualus. Gyventojų Lietuvoje mažėja, bet eilės biurokratinėse įstaigose ilgėja, biurokratams reikia vis daugiau ir daugiau laiko išnagrinėti įvairiausius popierius. Netikite. Keli pavyzdžiai: jei nori, kad Registrų centras įtrauktų tavo elektroninį paštą, reikia atvykti asmeniškai ir parašyti popierinį prašymą. Nori elektroninio sertifikuoto rakto (tai kelių skaičių kombinacija) – lauk 5 darbo dienas. Ir taip yra kiekvienoje biurokratinėje įstaigoje. Mes pasiekėme kritinį tašką, – mūsų padėtis tragiška. Esame nykstanti tauta ir silpna valstybė. Ir tai niekaip nesusiję su pinigais. 1990 metais lietuviai pinigų turėjo žymiai mažiau, buitis buvo žymiai skurdesnė, galimybių buvo žymiai mažiau, tačiau ta Lietuva buvo nepalyginamai stipresnė nei dabartinė. Kur pagrindinis skirtumas? Viltis. Tuo metu Lietuva turėjo viltį, jog laukia naujas gyvenimas: teisingesnis, turtingesnis, kad mes sugebėsime sukurti gražią ir klestinčią valstybę. O kokia yra Lietuva 2017 metais? Ji, be jokios abejonės, yra turtingesnė, turinti milžiniškas galimybes, tačiau neturinti vilties. Nesenos moksleivių apklausos atskleidė, kad dauguma jų ruošiasi išvažiuoti iš Lietuvos. Jaunimas nesieja savo likimo su šia valstybe. Dauguma Lietuvos gyventojų neturi vilties, kad šioje valstybėje galima kurti savo vaikų ir anūkų ateitį. Priežasčių yra labai daug. Tačiau pati svarbiausia – biurokratai. Lietuvos viltį nužudė biurokratai su savo absurdiškais reikalavimais ir priekabėmis. Mūsų valstybėje biurokratas visada yra teisus. Jis yra arogantiškas, apsikrovęs įvairiausiomis taisyklėmis, kurias pats sugalvojo ir kurios yra jam pačiam tereikalingos. Jos jokios naudos neduoda. Ar kas paskaičiavo, kokią ekonominę žalą padaro perteklinės, niekam nereikalingos taisyklės ir įvairiausi reikalavimai? Tačiau biurokratai ne tik slopina ekonominį augimą. Biurokratai arogantiškai elgdamiesi su žmonėmis atima viltį. Negana to, žmonės mato, kad vieniems yra daugiau leista, nei kitiems. Jie mato prašmatnias įvairiausių pareigūnų ir biurokratų vilas gražiausiuose Lietuvos kampeliuose. Ir puikiai žino, kokie tų pareigūnų atlyginimai. Iš jų tokių dvarų nepasistatysi. Paradoksalu, tačiau viltį nužudė tie žmonės, kurie turėtų tarnauti Lietuvos valstybei. Panaši nomenklatūrinio tvaiko persunkta okupacinė biurokratija egzistavo ir 1987 metais. Tada buvo surasta jėgų išsivaduoti. Ar šiandien dar liko energijos, kad pajėgtume sudraskyti mus apraizgiusį biurokratijos voratinklį? Ar vienintelė kova – tai emigravimas iš šios valstybės? Virginijaus Savukyno komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ....

Seime – paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą. 1945–1948“

Birželio 7 d., trečiadienį, 13 val. Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) bus pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus parengta paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“. Parodą atvers Seimo narys dr. Arvydas Anušauskas ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, žodį tars Lietuvos garbės konsulas Vokietijos Federacinės Respublikos Badeno-Viurtembergo federalinėje žemėje prof. dr. Volfgangas Hermanas fon Štetenas (Wolfgang von Stetten), vokiečių bendrijos „Edelweiss“, vienijančios „vilko vaiko“ dalią patyrusius asmenis, pirmasis pirmininkas Olafas Pasenau (Olaf Pasenau), vokiečių bendrijos „Edelweiss – Wolfskinder“, vienijančios „vilko vaiko“ dalią patyrusius asmenis, pirmininkė Alfreda Kažukauskienė, Brandenburgo žemės parlamento deputatas, Krikščionių demokratų sąjungos pirmininko pavaduotojas Henrikas Vichmanas (Henryk Wichmann), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Peikštenis. Muzikinius kūrinius atliks Nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Agnė Stančikaitė ir pianistė Julija Sadaunykaitė. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas. Parodoje pristatoma istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapiai. Ekspozicijoje ir joje įrengtuose terminaluose bus galima pamatyti ir išgirsti autentiškus „vilko vaiko“ dalią patyrusių žmonių liudijimus. Paroda Vitražo galerijoje bus eksponuojama iki birželio 30 d. Ją apžiūrėti galima penktadieniais atvirų durų valandų metu nuo 11 iki 15 val. lrs.lt,verslaspolitika.lt

Naujo Maršalo plano reikia Ukrainai siekiant sustabdyti augantį Putino dominavimą

Seime vyko diskusija „Maršalo planui 70: 1947 m. Maršalo plano reikėjo Vakarų Europai, 2017 m. Maršalo plano reikia Ukrainai“. Šia diskusija paminėtas Maršalo plano 70-metis, kai 1947 m. birželio 5 d. kalbėdamas Harvardo universitete JAV valstybės sekretorius Džordžas Maršalas išdėstė savo idėją apie būtinybę Antrojo pasaulinio karo nuniokotai Vakarų Europai suteikti ilgalaikę ekonominę paramą, tam, kad Vakarų Europa atsilaikytų prieš Stalino bandymus išplėsti savo politinį dominavimą Europoje. „1947 m. Maršalo plano reikėjo Vakarų Europos atstatymui po karo, siekiant sustabdyti augantį Stalino dominavimą Europoje. 2017 m. Maršalo plano reikia Ukrainai atstatyti po Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos ir karo Donbase, siekiant sustabdyti augantį Putino dominavimą Ukrainoje ir visoje Europoje. Toks planas galėtų sukurti Ukrainos sėkmės istoriją, kuri būtų pavyzdys kitoms Rytų Europos valstybėms ir pačios Rusijos visuomenei. Putinas laukia, kol Ukrainos valdžios vykdomos skaudžios, bet sėkmei būtinos struktūrinės reformos sukels ukrainiečių nepasitenkinimą valdžia ir demokratinių rinkimų, kuriais jis geba gudriai manipuliuoti, keliu Ukrainoje suklestės populistinės politinės jėgos, kurios apleis vykdomas reformas, nusisuks nuo Vakarų ir vėl atsigręš į Rytus. Jeigu taip įvyks – tai bus skaudus Vakarų pralaimėjimas. Mes negalime to leisti ir turime padėti Ukrainai tęsti reformas, investuoti į jos sėkmę. Lietuvos tikslas – padėti Vakaruose telkiant plačią paramos Ukrainai koaliciją, kuri pajėgtų įgyvendinti ambicingą „Maršalo planą Ukrainai“, – teigė Seimo narių grupės „Pro-Ukraine“ vardu diskusiją inicijavęs Seimo narys Andrius Kubilius. Diskusijoje dalyvavo JAV ambasadorė Anė Hol (Anne Hall), Ukrainos ambasadorius Volodymyras Jacenkivskis (Volodymyr Yatsenkivskyi), Europos Komisijos atstovas Lietuvoje Arnoldas Pranckevičius, Užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius, Seimo nariai Andrius Kubilius, Gediminas Kirkilas, Emanuelis Zingeris, Žygimantas Pavilionis ir kiti. lrs.lt, verslaspolitika.lt

NPD prilyginus MMA bus gausinamos sunkiausiai besiverčiančių pajamos

Siekdama palengvinti mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, 17-oji Vyriausybė siūlo neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) jau nuo kitų metų prilyginti minimaliai mėnesiniai algai (MMA), siekiančiai 380 eurų. Tai reiškia, kad minimalų užmokestį gaunantys išvis nebemokės Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o tai, kartu su kitomis teikiamomis priemonėmis, jų atlygį, gaunamą į rankas, per mėnesį padidins 20 eurų. „Siekiame, kad ekonomikos variklį stabdanti pajamų nelygybė būtų ardoma gausinant skurdžiausiai besiverčiančių pajamas. NPD prilygindami MMA ir pridėję dar svaresnę paramą šeimoms, auginančioms vaikus, tam sukursime daugiau erdvės“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka. Šiuo metu mėnesio NPD siekia 310 eurų ir yra taikomas, jei gyventojo pajamos neviršija minimalios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų metų pradžioje, vieno dydžio. Finansų minsiterijos inf.

Prezidentė D. Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl išpuolių Londone

Sekmadienis, birželio 4 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nuoširdžią užuojautą Jos Didenybei Didžiosios Britanijos Karalienei Elžbietai II dėl teroristinių išpuolių Londone, pareikalavusių nekaltų žmonių gyvybių. Šalies vadovė pasmerkė šiuos barbariškus išpuolius ir niekuo nepateisinamą žiaurumą, bei išreiškė tvirtą Lietuvos solidarumą su Londono gyventojais ir visos Jungtinės Karalystės žmonėmis. Savo ir visos Lietuvos žmonių vardu Prezidentė palinkėjo stiprybės aukų šeimoms, vilties bei ištvermės visiems, kuriuos palietė šios siaubingos atakos. Šeštadienio naktį (apie vidurnaktį Lietuvos laiku) ant Londono tilto į praeivius įsirėžė ant šaligatvio užvažiavęs mikroautobusas, o išlipę peiliais ginkluoti užpuolikai užpuolė  žmones. Policija  praneša, kad žuvo šeši žmonės, dar mažiausiai 30 sužeistų. verslaspolitika, prezidentūra.lt

M. Drunga. Afganistaniečiai ir JAV prezidentas – vienui vieni?

Mykolas Drunga Savaitei einant į pabaigą, pasaulio dėmesį sukaustė šimtus žmonių pakirtę ar suluošinę sprogdinimai Kabule, taip pat ir Amerikos prezidento nutarimas pasitraukti iš Paryžiaus klimato sutarties. Kaip šie procesai susiję? Ogi taip, kad jau nebe pirmi teroristų smūgiai Kabule vėl priminė visiems jau beveik pamirštą, bet nepaliaujamai kraujuojančią šalį, kuriai padėti išbristi iš nesibaigiančių bėdų, kai kieno nuomone, turėtų daug labiau pasistengti Amerika. Tačiau užuot taip dariusi, Amerika imasi tik stipriau pasauliui užtraukti naują klimato šilimo bėdą, kurios pirmosios pasekmės juntamos jau dabar, tačiau dar tragiškiau pasireikš ateinančiais dešimtmečiais bei šimtmečiais iki, neduokdie, Žemės sudegimo. Pradėkime nuo Afganistano. Anot Londono „Times“, „JAV prezidento Trumpo laukia užduotis rasti karinį sprendimą, Afganistano vyriausybei suteiksiantį smogiamąją jėgą, kuri įgalintų ją su savo priešais kovoti.“ „D. Trumpas privalo pasirūpinti, kad Afganistanas dar sykį netaptų platforma išpuoliams prieš Ameriką ir jos sąjungininkus“, – rašė Jungtinės Karalystės sostinės dienraštis. Vienos dienraščio „Standard“ nuomone, „D. Trumpo vadovaujama JAV vyriausybė, kuri kol kas viešai nelabai daug dėmesio skyrė problemoms Afganistane, ten susitiktų su nauju ir kartu senu žaidėju. Jungtinių Amerikos Valstijų generolai teigia, jog Rusija palaiko kontaktus su Talibanu, jį gal palaiko net kariškai.“ „Rusai mato, kad tai būtent Talibanas, o ne JAV bombos, yra didžiausiass barjeras vadinamajai „Islamo valstybei“ išsiplėsti Afganistane“, – rašė Austrijos sopstinės dienraštis. Pasak Maskvos dienraščio „Nezavisimaja Gazeta“, „trečiadienį įvykęs sprogdinimas parodė, jog Afganistano vyriausybė nepajėgi šalies sostinėje garantuoti saugumo. Tai sunkus smūgis afganų tarnybų reputacijai.“ „Teroristų tikslas buvo pademonstruoti, kad Vakarų pagalba nepajėgi stabilizuoti Kabulo vyriausybės ir kad situacija regione po 15 vakarietiškų pajėgų buvimo metų ne pagerėjo, o greičiau pablogėjo“, – rašė nepriklausomas Rusijos dienraštis. Anot Stambulo dienraščio „Akzam“, „Vakaruose viršų ima įsitikinimas, jog Talibano neįmanoma nugalėti. Vienintelis pasiekiamas dalykas yra šiek tiek laimėti laiko.“ Šiaip juk aišku, ką reikia daryti. Afganistano valdžia turi susitarti su Talibanu, kito kelio nėra. JAV dalinių regione sustiprinimas galėtų ir Talibaną įtikinti šios idėjos naudingumu. „O net ir pasirašius kokią nors taikos sutartį, dar truks labai daug laiko, kol taika būtų realiai įgyvendinta“, – rašė Turkijos laikraštis. Kadangi per trečiadienio sprogdinimus labai nukentėjo Vokietijos ambasada Kabule, daug apie tai rašė tokie laikraščiai kaip Eseno „Neue Ruhr Zeiting“, anot kurio „subombarduotas ambasados fasadas puikiai simbolizuoja tarptautinės bendrijos politikos Afganistane krachą“, arba Roitlingeno „General-Anzeiger“, kuris irgi teigė, jog vadinamosios „Islamo valstybės“ teroristus gali įveikti tik Talibano suartėjimas su Afganistano vyriausybe, ir čia NATO karių skaičiaus padidinimas nieko nepadės.“ Kiti Vokietijos laikraščiai svarstė Vokietijos vidaus reikalų ministro siūlymą bent laikinai sustabdyti bėglių, prašiusių, bet negavusių, politinio prieglobsčio Vokietijoje statuso, prievartinį grąžinimą į Afganistaną. O nacionalinis dienraštis „Welt“ rašė, jog „karas Afganistane panašus į vėžio ligą. Tai, kad jo dar nemokame išgydyti, nereiškia, kad gydymo nėra. Ypač tai nereiškia, jog galime liautis ieškoję terapijos.“ „Juk pasekmės visada mus pasieks ir palies, – ar tai terororo išpuolių, ar tai bėglių srauto pavidalu. O vien tik Vakarų ginklais demokratinės taikos nepriartinsime. Tačiau, kita vertus, nėra ir alternatyvos sunkiam valstybės sukūrimo darbui, tokios valstybės, kuri visiems savo piliečiams laiduotų dalyvavimą bendrame darbe ir bendrą saugumą. Tai truks dešimtmečius, ir atsieis labai labai daug pinigų. Bet tai bus pigiau ir lengviau, nei amžinai dorotis su pasekmėmis tuo atveju, jeigu Afganistanas visiškasi žlugtų“, – rašė Berlyne ir Hamburge leidžiamas nacionalinis Vokietijos dienraštis. O dabar žvilgsnis į Ameriką, kur, kaip rašė dienraštis „Frankfurter Rundschau“, „prezidentas D. Trumpas nori Ameriką vėl padaryti didžią – tačiau su praėjusio šimtmečio metodais. Kad tai nesuveiks, jam tiesiog nerūpi. Atrodo, kad šis vyras gyvena kitoje planetoje.“ Pasak Amerikos sostinės dienraščio „Washington Post“, „savo nutarimu išstoti iš Paryžiaus klimato sutarties D. Trumpas pasiunčia kelis galingus signalus. Kaip klimato kaitos neigėjas, jis solidarizuojasi su savo dešiniausiais šalininkais, kurie laikomi moksliniais analfabetais.“ O elitą, akademikus, vyriausybės ir privačių institutų mokslininkus, jis pagaliau nuverčia nuo pjedestalo. Bet ir tarptautiškai jis siunčia stiprų ženklą. Tai kur kas simboliškiau, nei skubant patekti į grupinę nuotrauką pastumti Juodkalnijos ministrą pirmininką iš kelio. Savo priešininkams, kurie į šį Amerikos prezidentą jau ir taip žvelgia kaip į kenkėją, jis galėtų vieną kartą visam laikui kaip reikiant parodyti – toks D. Trumpas žengia savo keliu, kaip jam patinka, ir vienui vienas, – rašė pagrindinis Vašingtono dienraštis. Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ....

„Padovanok vaikui vasarą“

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vilniaus geležinkelio stotyje kartu su prie jūros vykstančiais vaikų dienos centrų auklėtiniais traukiniu važiavo maršrutu „Vilnius–Klaipėda“ ir paskelbė iniciatyvos „Padovanok vaikui vasarą“ pradžią. Antrą kartą vykstanti kampanijos „Už saugią Lietuvą“ iniciatyva „Padovanok vaikui vasarą“ kviečia įvairiais būdais prisidėti prie turiningo sunkumus patiriančių vaikų vasaros laisvalaikio, stiprinti vaikų socialinius įgūdžius ir sudaryti sąlygas dalyvauti vasaros stovyklose. Šiemet valstybės skirtų lėšų vaikų vasaros stovykloms finansuoti užteks tik 11 procentų visų Lietuvos mokinių. Didžioji dalis iš 19 tūkstančių socialinės rizikos šeimose gyvenančių vaikų neturės jokios galimybės vykti į vasaros stovyklas ar užsiimti kita turininga veikla bei bus priversti vasarą leisti žalingoje ir jiems netinkamoje aplinkoje. Šalies vadovės teigimu, turiningam vaikų vasaros poilsiui užtikrinti reikalingos ne tik atsakingų žmonių, verslo, bet ir visų savivaldybių pastangos. Šiemet dalis savivaldybių jau atkreipė dėmesį į vaikų poilsio problemą: keturis kartus daugiau lėšų vaikų vasaros atostogoms skyrė Vilnius, padvigubėjo Panevėžio, Šalčininkų, Tauragės skiriamos lėšos. Tačiau vis dar yra savivaldybių, kurios jau kelerius metus iš eilės vaikų vasaros stovykloms neskiria nei cento: tai Joniškio, Jurbarko rajonai, Neringa ir Plungė. Pasak Prezidentės, nors šiemet vaikų vasaros poilsiui skiriamos lėšos ir padidėjo, tačiau šalyje yra tūkstančiai vaikų, kurie nežino, ką reiškia prasmingos atostogos, vasaros stovyklos, nėra buvę prie jūros. Todėl tik susitelkę ir bendromis pastangomis galime pradėti keisti šią situaciją bei užtikrinti vaikams ne tik saugų, bet ir įdomų laisvalaikį. Kad vasaros laisvalaikis būtų tikrai saugus ir turiningas vargingiau gyvenantiems vaikams, „Padovanok vaikui vasarą“ kviečia aukojimo portale www.aukok.lt paremti vaikų išvykas į vasaros stovyklas, aplankyti artimiausią vaikų dienos centrą ir dovanoti savo laiką bei žinias arba pakviesti savaitgalio viešnagei globos namų auklėtinius. Įmonių „Lietuvos geležinkeliai“, „Smiltynės perkėla“ ir Lietuvos jūrų muziejaus dovana – kelione traukiniu ir pramogomis pajūryje pirmieji džiaugėsi 100 vaikų iš dienos centrų visoje šalyje. Prezidentės spaudos tarnyba, Prezidentūros nuotr. aut. R. Dačkus

Seimas priėmė pataisas dėl alkoholio vartojimo mažinimo

Seimas priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-4096(2), kuriomis siekiama sumažinti alkoholio vartojimą ir prieinamumą. Už naujus teisės akto pakeitimus balsavo 101 Seimo narys, prieš – 10, susilaikė 10 parlamentarų. Dalis nuostatų įsigalios nuo 2018-ųjų, kitos – nuo 2020 metų. Priimtais pakeitimais nutarta nuo 2018 metų leisti alkoholį įsigyti asmenims nuo 20 metų, t. y. jaunesniems asmenims bus draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų turėti. Draudimas turėti alkoholinių gėrimų nebus taikomas asmenims nuo 18 metų, jeigu alkoholinių gėrimų turėjimas bus tokių asmenų darbo veiklos (pobūdžio) dalis darbo vietoje ir darbo metu. Tačiau, pavyzdžiui, įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams bus draudžiama alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo veiklai pasitelkti asmenis iki 20 metų. Pakeitimais nuspręsta trumpinti alkoholio prekybos laiką – parduotuvėse ir viešojo maitinimo įstaigose prekiauti alkoholiu, jį išsinešti bus leidžiama darbo dienomis ir šeštadieniais nuo 10 iki 20 val., sekmadieniais – nuo 10 iki 15 val. Laiko ribojimas nebus taikomas viešojo maitinimo vietose parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Priėmimo metu Seimas pritarė Seimo nario Artūro Skardžiaus pasiūlymui ir nutarė atsisakyti alkoholio vartojimui skirtų specialių zonų, kur būtų neįleidžiami jaunuoliai iki 20 metų, įrengimo mugėse ir nemokamuose masiniuose renginiuose. Tačiau juose, kaip ir mokamuose masiniuose renginiuose ir mugėse, galės vykti prekyba tik silpnais alkoholiniais gėrimais iki 7,5 proc. etilo alkoholio koncentracijos. Alkoholio vartojimas uždraustas sporto varžybų metu salėse, kuriose jos vyksta. Be to, nutarta prekybą alkoholiniais gėrimais uždrausti paplūdimiuose. Nuo 2020 m. nebeliks nestacionarių alkoholio prekybos vietų, kurioms savivaldybės išduoda atskiras licencijas kurortinio sezono metu. Nuo tų pačių metų alkoholis nebegalės būti parduodamas paviljonuose – neregistruojamuose, į žemę įleistų pamatų neturinčiuose laikinuose statiniuose iš surenkamų konstrukcijų. Paviljonai apskritai bus išbraukiami iš prekybos alkoholiniais gėrimais vietų sąrašo. Seimo posėdyje taip pat nuspręsta pritarti Seimo narių Ramūno Karbauskio ir Andriaus Palionio pasiūlymui nustatyti, kad neterminuota mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencija suteiks teisę aptarnauti pirkėjus ir lauko sąlygomis ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo stacionariosios viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose (išskyrus atvejus, kai savivaldybės taryba nustatys mažesnį atstumą arba uždraudžia prekybą alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis), t. y. stacionarioms kavinėms ar restoranams bus leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais ir lauko sąlygomis ir tam nebus reikalinga papildoma licencija. Pagal priimtas naujas nuostatas alkoholinių gėrimų pardavėjai turės teisę iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų reikalauti, o kai kils abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalės iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Teisės akto pakeitimais taip pat nuspęsta uždrausti alkoholio reklamą, išskyrus vietas, kur yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais, kitus reklamos nelaikymo atvejus. Seimas atsisakė reikalavimo fiziniams asmenims drausti gabenti ir laikyti viešose vietose, išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietas, alkoholinius produktus viešai matomoje pakuotėje. Parengė Seimo Informacijos ir komunikacijos departamentas, verslaspolitika.lt  

Prastėjančios nuotaikos Kinijoje – pavojaus ženklas?

Povilas Stankevičius Analitikas Viso pasaulio investuotojų įdėmiai sekamas Kinijos Caixin gamybos lūkesčių indeksas gegužę nukrito iki 49,6. Toks indekso lygis parodo, jog gamybos apimtys Kinijoje mažėja, o šalies ekonomika artimuoju laikotarpiu gali dar labiau sulėtėti. Kinijai prarandant pagreitį, vėl gali pasirodyti investuotojų baimės dėl „sunkaus ekonomikos nusileidimo“ šalyje, beveik prieš dvejus metus sudrebinusios pasaulio finansų rinkas. Kinijos vyriausybė bando keisti ekonominės politikos kryptį. Šalies valdžios atstovai suprato, kad pernelyg dosni pinigų politika ir skola finansuojamos neefektyvios investicijos į infrastrūktūrą prives prie ateityje sprogsiančio ekonominio burbulo. Todėl šiuo metu Kinijos vyriausybė iš lėto suveržinėja pinigų politiką. Skolintis ir naujus verslo ir investicijų projektus finansuoti tampa sunkiau, o kartu prastėja lūkesčių indeksai, parodantys ekonominio augimo perspektyvas. Vis dėlto, ekonominės politikos sudarinėtojai turi būti labai atsargūs. Įsiskolinimo lygiui siekiant 260 proc. šalies BVP, pernelyg staigiai sulėtėjusi Kinijos ekonomika, išprovokuotų įmonių bankrotus ir sukeltų naują ekonominę krizę. Todėl Kinijos valdžia vis dar turi palaikyti aukštą investicijų į infrastruktūrą lygį, taip skatinant ekonominį augimą, nors dėl šios rūšies investicijų naudingumo kyla rimtos abejonės. Kitaip tariant, Kinijos valdžia vienu metu išleidžia karštą orą iš šalies ekonominio burbulo, ir įpučia naują, kiek gaivesnį orą. Belieka tik tikėtis, kad Kinijos burbulas besimaišant vyriausybės ekonominės politikos srovėms nesprogs, o tolygiai sumažės iki patvaraus lygio. Rinkų dalyviai, linkę jautriai reaguoti į prastus ekonominius ženklus, gali išsigąsti staigaus nuosmūkio Kinijoje. Investuotojai visame pasaulyje supranta, kad šalies ekonomika pereina iš investicijomis paremto spartaus augimo modelio į brandesnį, lėtesnio vystymosi etapą. Vis dėlto, itin staigus sulėtėjimas Kinijoje galėtų pažeisti vis dar trapų atsigavimą kitose šalyse. Todėl, ekonominių lūkesčių indeksams Kinijoje užfiksavus dar prastesnes nuotaikas, rinkose vėl galėtų pasirodyti investuotojų baimė. Kol kas investuotojai neužsikrečia „kinišku pesimizmu“, o akcijų kainos laikosi netoli rekordinių aukštumų. Vis dėlto, padidėjusi ekonominė rizika Kinijoje prisidėtų prie nuošalėje tūnančių geopolitinių rizikų, neužtikrintumo dėl JAV politikos ir baiminimosi dėl Italijos ekonominio tvarumo. O toks neužtikrintumo „komplektas“ galėtų pažeisti ir ekonominius lūkesčius JAV bei euro zonoje, ir turto kainas finansų rinkose....

Vyriausybė dar vienu sprendimu lengvina biurokratinius kelius verslui ir visuomenei

Vyriausybė nusprendė supaprastinti Geresnio reguliavimo priežiūros komisijos, vertinančios ir mažinančios valstybės bei savivaldybių institucijose esančią administracinę naštą, veiklos organizavimą. „Turime užtikrinti tokį viešąjį sektorių, kuris priimdamas ir įgyvendindamas savo sprendimus būtų kuo efektyvesnis. Atnaujinę ir supaprastinę šios komisijos sudėtį užtikrinsime, kad jos veikloje dalyvautų aktyvūs nariai, o sprendimai būtų priimami operatyviai. Tai duos didesnę naudą ir verslo sektoriui, ir plačiajai visuomenei“, – teigia premjeras Saulius Skvernelis. Nuo šiol Geresnio reguliavimo priežiūros komisijos (toliau Komisija) pirmininką pavaduos ne Vyriausybės kancleris, o Ministro Pirmininko patarėjas. Į Komisijos sudėtį bus įtraukti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos atstovai. Jie pakeis Komisijos veikloje aktyviai nedalyvavusių organizacijų narius. Komisijos sudėtį tvirtins ūkio ministras, nebe Ministras Pirmininkas. Komisijos posėdžius techniškai aptarnauja Ūkio ministerija ir mato nesklandumus, kylančius organizuojant Komisijos veiklą, todėl Komisijos personalinę sudėtį tvirtinant ir keičiant ministro įsakymais, kuriems parengti ir priimti prireikia mažiau laiko lyginant su Ministro Pirmininko potvarkiais, bus paprasčiau pakeičiami į Komisiją deleguoti asmenys, nedalyvaujantys jos veikloje. Be to, siekiant užtikrinti sklandų Komisijos darbą bus skiriami ir pakaitiniai jos nariai. Šiais pakeitimais norima užtikrinti, kad Komisiją sudarytų aktyvūs nariai, o nesant vieno ar kelių jų, pastaruosius galėtų pavaduoti kiti asmenys. Komisijos paskirtis – įvertinti teisės aktais ir jų projektais sukeliamą administracinę naštą valstybės bei savivaldybių institucijose, teikti pasiūlymus dėl jos mažinimo. Komisija yra svarsčiusi klausimus dėl verslo aplinkos gerinimo, supaprastinant reikalavimus, susijusius su informacijos teikimu Lietuvos statistikos departamentui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir kitoms valstybės institucijoms, ūkinės veiklos licencijavimu, vaistinių veiklos organizavimu. Vyriausybė Komisiją sudaro remiantis Administracinės naštos mažinimo įstatymu. Efektyviai veikianti Komisija prisidės prie Vyriausybės programos įgyvendinimo. Atsisakant perteklinio reglamentavimo, bus mažinama administracinė ir biurokratinė našta verslui bei visuomenei, gerinama teisės aktų kokybė. verslaspolitika.lt, Vyriausybės spaudos tarnyba

Seimo narys T. Langaitis kratosi UAB „Nortal“ akcijų

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Tadas Langaitis paneigė socialdemokratų paskleistą informaciją dėl dalyvavimo UAB „Nortal“ įmonės „E-sveikata“ projekte. T. Langaitis nieko bendro su UAB „Nortal“ neturi ir neturėjo. 2005–2010 m. laikotarpiu minėtas Seimo narys buvo vienas iš tarptautinės kompanijų grupės „Webmedia“ savininkų. Nei motininė įmonė „Webmedia Group“, nei dukterinė įmonė UAB „Webmedia“ Lietuvoje nevykdė jokių projektų, susijusių su „E-sveikata“. 2010 metais T. Langaitis pardavė visas „Webmedia“ turėtas akcijas. 2012 m. naujieji savininkai „Webmedia“ įmonės pavadinimą pakeitė į „Nortal“. T. Langaitis neturėjo jokių sąsajų su UAB „Nortal“. „Tikėtina, kad socialdemokratai skleidžia melą apie menamą mano dalyvavimą „E-sveikata“ projekte, desperatiškai siekdami nukreipti dėmesį nuo didelių tyrimų, siejamų su įtakingais socialdemokratais, kad Seime vykstanti Mindaugo Basčio apkalta, neskaidri, žiniasklaidoje paviešinta Artūro Skardžiaus šeimos veikla ir, žinoma, aiškėjantys faktai dėl „E-sveikatai“ skirtų lėšų iššvaistymo nenuvestų link pačių socialdemokratų. Valstybės kontrolė yra pasakiusi, kad abejotino skaidrumo projektai pradėti vykdyti būtent socialdemokratų vadovaujamos Vyriausybės laikotarpiu, nuo 2005 m. Jei jau nepaisoma elementarios politinės kultūros, tai bent jau melo cenzas politikams turėtų galioti, – pažymėjo T. Langaitis ir pridūrė: – Planavau tirti „E-sveikata“ projektus ir atrasti kaltuosius dėl pinigų švaistymo. Panašu, kad už „E-sveikata“ milijonų kyšo ūsuotų bebrų ausys ir dantys, ir dėl to patiriu šį puolimą“. lrs.lt, verslaspolitika.lt...

R. Pakso neliečiamybės svarstymas atidėtas

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas birželio pabaigai atidėjo svarstymą, ar leisti panaikinti buvusio „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininko Rolando Pakso teisinę neliečiamybę prekybos poveikiu byloje, nes tyrime politinio persekiojimo neįžvelgta. Teisės reikalų komiteto sprendimą vėliau tvirtins Europos Parlamentas. Lietuvos prokurorai į Europos Parlamentą dėl R. Pakso neliečiamybės panaikinimo kreipėsi pernai pavasarį, nes nori pateikti įtarimus dėl prekybos poveikiu. Teisėsauga įtaria, kad „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas sutarė su R. Paksu, kad šis už beveik 10 tūkst. eurų vertės kyšį paveiks statybų inspektorius, kad šie leistų naudoti naują „Norfos“ parduotuvę Prienuose. Paksas ir Vainauskas kaltę neigia ir bylą vadina politizuota.

V. Landsbergis: slapstymasis už turtingo dėdės tikintis, kad jis mus apgins, buvo gėdingas reikalas

Edmundas Jakilaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Pasibaigusio Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo rezultatus LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“ aptarė Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, profesorius Vytautas Landsbergis ir politologas Kęstutis Girnius. „Vyksta tai, ką buvome sutarę. Žiūrėkime, ką patys turime padaryti, kad išlaikytumėte Jungtinių Valstijų interesą,“ – sakė L. Linkevičius. Ministras prisiminė, kaip nelengva buvo pasiekti Lietuvos politinių partijų susitarimą siekti 2 procentų BVP finansavimą krašto apsaugai. „Slapstymasis už turtingo dėdės tikintis, kad jis mus apgins, buvo gėdingas reikalas. Vienas buvęs ministras sakydavo, kad mums nereikia rūpintis savo gynyba. Tokia galvosena egzistavo visose Europos sostinėse, kad taip galima sutaupyti“, – kalbėjo V. Landsbergis. Jo teigimu, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasisakymas apie glaudesnį Europos bendradarbiavimą gynybos srityje yra dar ir užuomina Donaldui Trumpui apie pasitikėjimo juo sumažėjimą dėl įtarimų ryšiais su Rusija. K. Girnius įsitikinęs, kad D. Trumpo kalbos Europoje buvo skirtos JAV vidaus auditorijai, siekiant parodyti, kad jis „kietas vyras“....

Top