Jūs esate
Pagrindinis > Politika

Prezidentei įteiktas „Metų žmogaus“ apdovanojimas

Penktadienis, rugsėjo 23 d. (Niujorkas). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė darbo vizito Niujorke metu atsiėmė Lietuvių kultūros muziejaus įsteigtą „Metų žmogaus“ apdovanojimą. Šis prizas šalies vadovei įteiktas už ženklų jos indėlį į lietuvių tautos bei kultūros puoselėjimą. „Metų žmogaus“ apdovanojimas buvo įsteigtas dar 1969 metais. Kasmet jis teikiamas Lietuvai, jos kultūrai ir pažangai nusipelniusiems žmonėms. „Kad ir kur begyventume, mus visus jungia stiprūs jausmai Tėvynei, skatinantys galvoti, ką dar bendromis jėgomis turėtume nuveikti dėl šiandieninės ir būsimos Lietuvos. Ją ateityje turėsime perduoti augančiomis kartoms taip, kaip mums perdavė mūsų tėvai“, – atsiimdama apdovanojimą sakė Prezidentė. Pasak valstybės vadovės, Lietuva labai vertina tai, kad gali pasikliauti JAV lietuvių bendruomenės parama. Prezidentė teigimu, būtent čia susibūrusi mūsų tautiečių bendruomenė daug prisidėjo Lietuvai kovojant dėl nepriklausomybės praėjusio amžiaus pabaigoje. Ji taip pat prisideda įtvirtinant mūsų valstybės saugumui ypatingai svarbią Lietuvos ir JAV partnerystę. Lietuvių kultūros muziejų Čikagoje dar 1966 m. savomis lėšomis įkūrė mūsų šalies garbės konsulas Stanley Balzekas. Muziejuje pristatoma Lietuvos kultūra ir istorija, vyksta įvairūs koncertai, kino peržiūros bei seminarai. Pirmaisiais jo veikimo dešimtmečiais muziejaus tikslas buvo nuolat lankytojams teikti neginčijamus dokumentinius įrodymus, kad Lietuva turi teisę egzistuoti kaip nepriklausoma šalis ir skatinti šioje Atlanto pusėje gyvenančius lietuvius visais įmanomais būdais kovoti dėl valstybės nepriklausomybės atkūrimo. Prezidentės spaudos tarnyba

Numatoma skatinti Lietuvos ir Kubos politinį dialogą

Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke dalyvaujantis Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodríguezas Parrilla pasirašė susitarimo memorandumą dėl dvišalių konsultacijų mechanizmo įsteigimo. Susitarimu numatoma skatinti Lietuvos ir Kubos politinį dialogą ir abipusį bendradarbiavimą. Abi šalys pagal poreikį rengs konsultacijas dvišaliams, regioniniams ir daugiašaliams klausimams aptarti. Susitikimo metu Lietuvos diplomatijos vadovas Kubos kolegai pristatė Lietuvos ekonomikos galimybes, pasiūlė stiprinti bendradarbiavimą kultūros srityje bei skatinti studentų mainus. L. Linkevičius pakvietė Kubos diplomatijos vadovą apsilankyti Lietuvoje, o pastarasis – Lietuvos užsienio reikalų ministrą – Kuboje. Susitikimo metu aptarti Kubos ir Europos Sąjungos bei Kubos ir JAV santykiai. L. Linkevičius susitiko su Etiopijos užsienio ministru Tedrosu Adhanomu Ghebreyesusu, su kuriuo aptarė dvišalio bendradarbiavimo perspektyvas bei veiksmus dvišaliams santykiams stiprinti. L. Linkevičius pabrėžė, kad Lietuva suinteresuota oficialių, verslo bei žmogiškųjų ryšių su Etiopija plėtra ir pakvietė Etiopijos užsienio reikalų ministrą apsilankyti Lietuvoje. Ministrai aptarė Afrikos ir Europos iššūkius, tarp jų – neteisėtos migracijos keliamas problemas. Etiopijos ministras pristatė savo kandidatūrą į Pasaulio sveikatos organizacijos generalinio direktoriaus postą ir paprašė Lietuvos paramos. Užsienio reikalų ministerijos inf....

L. Kojala. Rusijos užsienio politiką diktuoja ne ideologija

www.lrt.lt Kas paskatino Krymo aneksiją? Kodėl Kremlius naudoja karinę agresiją Donbase? Kitaip tariant, kokia logika diktuoja Rusijos užsienio politikos sprendimus? Svarstydami tokius klausimus retai apsieiname be ideologinių paaiškinimų. Pavyzdžiui, Kremliaus karą Rytų Ukrainoje galima grįsti „Rusiškojo pasaulio“ koncepcija, kuri akcentuoja Rusijos valstybės ribas peržengiančią civilizacinę kultūrinę erdvę; kadangi ji savo esme rusiška, Kremliaus lyderiai tarsi užprogramuoti sukurti tokį pasaulį praktikoje. Kitu pavyzdžiu galėtų būti nuolatos cituojamas Vladimiro Putino teiginys, kad „Sovietų Sąjungos žlugimas buvo didžiausia geopolitinė katastrofa“; jeigu tai įvardijama kaip katastrofa, tuomet logiška manyti, kad yra dedamos pastangos žlugusiai imperijai atkurti. Tokį vaizdinį stiprina karingos Rusijos televizijos laidos; taip pat ir šios valstybės lyderiai, nevengiantys emocinių argumentų tam, kad paaiškintų užsienio politikos sprendimus. Visgi realybėje į Rusijos užsienio politiką galima bandyti interpretuoti ir be ideologinio užtaiso. Tuomet paaiškėtų, jog ji – gana pragmatiška ir, Kremliaus supratimu, racionali; emocijos ar idėjiniai naratyvai pasitelkiami tik tam ir tik tada, kai reikia viešai paaiškinti politikos kryptį; bet tokie argumentai tėra fonas, o ne realioji sprendimų priežastis. Politikos šaknys slypi ne Rusiškajame pasaulyje ar sovietinėje nostalgijoje; Kremliaus veiksmus diktuoja siekis išsaugoti esamą Rusijos valdžios vertikalę ir jį sudarančio elito ekonominį klestėjimą. Pabandykime panagrinėti kelis konkrečius pavyzdžius. Kai praėjusių metų lapkričio mėnesį Turkijos kariuomenė numušė į šalies oro erdvę įskriejusį rusų naikintuvą, emocijos virė per kraštus. Putinas kalbėjo apie „dūrį į nugarą“; netrūko balsų, teigiančių, jog Kremlius nenurims tol, kol neatsakys turkams tuo pačiu. Juk Putinas negali pasirodyti silpnas, nes tai paneigtų daugelį jo kalbų apie Rusijos didybę. Tačiau koks buvo rezultatas realybėje? Ugninga retorika, bet viso labo – ribotos ekonominės sankcijos, be jokių intencijų tęsti karinę konfrontaciją. Kaip tą paaiškinti? Kremlius visiškai racionaliai suvokė, jog atsakas jėga prieš NATO valstybę, kuri be kita ko turi aštuntą galingiausią pasaulio kariuomenę, būtų nepamatuotai rizikingas. Rusija įsiveltų į konfliktą, kurio nekontroliuotų; ideologiškai pagrįsti tokį karą nebūtų sunku, bet praktiškai Kremliaus ateitis pakibtų ant plauko ir priklausytų nuo išorės faktorių. Šiandien, pasikeitus aplinkybėms, Turkijos bei Rusijos prezidentai apskritai tapo kone bičiuliais. Kitas pavyzdys galėtų būti karinė operacija Ukrainoje. Kodėl jos prireikė? Akivaizdu, jog Kremlius baiminasi skaidrios demokratijos plėtros, kuri suardo gyvybiškai reikalingus posovietinių oligarchų ir politinių veikėjų ekonominius saitus. Jei labiausiai korumpuota Europos valstybė Ukraina sugebėtų žengti Vakarų link, natūralu, jog ši pokyčių banga pasiektų ir Rusiją. Praktiškai veikianti, o ne butaforinė demokratija, realios rinkos ekonomikos sąlygos, skaidrumas taptų didžiule problema dabartiniam elito sluoksniui. Karinės jėgos panaudojimas buvo pasirinktas kaip priemonė stabdyti šį demokratizacijos ir skaidrėjimo procesą. Tai nebuvo pernelyg rizikinga, nes niekam nekilo abejonių, jog Vakarų valstybės nesiryš kariniais būdais ginti Ukrainos – nei dėl Krymo, nei Donbase. Tačiau Kremlius nelaukė, jog Europos Sąjunga parodys vienybę bei pritaikys plačias ekonomines sankcijas, kurios tapo našta ir elitui, ir visos Rusijos ekonomikai. Todėl kone tą pačią akimirką, kai sankcijos buvo paskelbtos, separatistų ekspansija Ukrainoje sustojo; teritorija nebebuvo plečiama. Rusijos vertinimu, Vakarų pasaulis tapo mažiau nuspėjamas, nes pasiryžo tam, ko nebuvo laukiama. Pakeitus strateginę kryptį, iš esmės buvo palaidoti ir ideologiniai postulatai apie Rusiškąjį pasaulį – jie paprasčiausiai nebeatitiko pragmatiškų siekių. Žinoma, pagrindinis tikslas – stabdyti Ukrainos vidaus reformas – išliko, bet užimtos teritorijos plėtra tapo pernelyg rizikinga. Todėl dabar palaikomas nuolatinis konflikto pulsavimas, o ne imamasi radikalios eskalacijos. Tad Putinas gali baksnoti į Baltijos valstybes, bet čia pat turi net ir viešai pripažinti, jog jos – NATO narės, taigi esančios už „raudonosios linijos“. Žinoma, tai netrukdo dezinformacijos kampanijoms, ekonominiam spaudimui, karinėms provokacijoms, kuriomis siekiama įbauginti ir silpninti Vakarus, o tuo pačiu – keisti jėgų pusiausvyrą. Jei tik yra pajuntama, kad Vakarų ima stokoti ryžto į tai atsakyti vieningai bei principingai, kuriasi palanki dirva didesnei agresijai. Tad jei NATO nestiprintų Baltijos valstybių karinėmis priemonėmis, tai būtų Kremliuje suprasta kaip nuolaidžiavimas, o kartu – silpnumo parodymas. Ir tikrai Kremlius to netraktuotų kaip Vakarų ištiestos draugiškos rankos, ar juo labiau bandymo atkurti regioninį stabilumą, kaip naiviai tikina kai kurie NATO „militarizacijos“ kritikai. Tad Kremliaus veiksmų logika – elito išlikimo ir klestėjimo siekiamybe grįstas racionalumas, o ne emocingi ideologiniai pareiškimai. Rusija gina savo apylinkes ne dėl ideologinių, vertybinių ar į kitas aukštąsias materijas pretenduojančių priežasčių. Tai tėra bandymas apsaugoti sistemą, kuri yra palanki elitui, bet palieka nuošalyje masių interesus. Todėl galiausiai už emocingas, ideologiškai apvainikuotas užsienio politikos „pergales“ iš savo kišenės sumoka kiekvienas Rusijos gyventojas. Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Prezidentė Niujorke dalyvaus JT Generalinės Asamblėjos debatuose

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien išvyksta darbo vizito į Niujorką, kur dalyvaus 71-ojoje Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos sesijoje. Aukšto lygio debatuose valstybių vadovai diskutuos, kaip paskatinti darnaus pasaulio vystymosi darbotvarkės įgyvendinimą. Pernai šalių lyderiai nubrėžė 17 darnaus vystymosi tikslų, kuriais iki 2030 m. siekiama įveikti skurdą ir badą pasaulyje, užtikrinti kokybišką švietimą ir sveikatos apsaugą, pasiekti lyčių lygybę, kovoti su klimato kaita, skatinti ekonomikos augimą, užtikrinti prieigą prie modernios ir patikimos energijos visiems pasaulio žmonėms. Prezidentės teigimu, skurdas, žmogaus teisių pažeidimai, ekonominių ir švietimo galimybių trūkumas – tai iššūkiai, peržengiantys valstybių sienas. Jų pasekmes – plintantį radikalizmą, augančias terorizmo grėsmes, migracijos krizę jaučia visos pasaulio šalys. Užtikrindami darnų pasaulio vystymąsi ir padėdami sunkiausiai besiverčiantiems, stiprindami žmogaus teisių apsaugą, mažindami nelygybę, kuriame ir saugesnę ateitį sau. Šalies vadovė kalboje JT Generalinei Asamblėjai pabrėš, kad darnaus pasaulio vystymosi sėkmė neatsiejama nuo moterų padėties gerinimo visame pasaulyje. Prezidentė atkreips pasaulio lyderių dėmesį, jog skurdas ir badas labiausiai paveikia moteris, kalbės apie būtinybę apsaugoti moteris nuo smurto, sudaryti sąlygas joms įgyti išsilavinimą, užtikrinti moterų dalyvavimą priimant svarbiausius politinius ir ekonominius sprendimus. Niujorke Moterų pasaulio lyderių tarybai vadovaujanti Prezidentė taip pat surengs aukšto lygio diskusiją „Ekonominė smurto prieš moteris kaina“. Renginio tikslas – atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į kaštus, kuriuos visi sumokame dėl nesiliaujančio smurto prieš moteris. Renginyje dalyvaus Čilės, Kroatijos, Maltos prezidentės, Pasaulio Banko prezidentas, Pasaulio sveikatos organizacijos generalinė direktorė, Europos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius, kitų tarptautinių organizacijų vadovai, akademinės bendruomenės atstovai bei kiti aukšti svečiai. Įvairiais skaičiavimais, smurtą patyrusios moterys uždirba iki 35 proc. mažiau, o dėl suluošintos moterų sveikatos, prarastų galimybių mokytis ir dirbti, teisinių, socialinių ir medicininių išlaidų pasaulio ekonomika kasmet netenka iki 2 proc. BVP. Niujorke šalies vadovei taip pat bus įteiktas Balzeko lietuvių kultūros muziejaus įsteigtas metų žmogaus apdovanojimas už šalies vadovės indėlį į lietuvių tautos bei kultūros puoselėjimą. Prezidentės spaudos tarnyba, Prezidento kanceliarijos nuotrauka....

,,Vilmorus“: Antikorupcinė Kristupo Krivicko ir Naglio Puteikio koalicija kyla į viršų

Reprezentatyvią apklausą visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atliko rugsėjo 2-10 dienomis. Apklausti 1035 gyventojai. Už socialdemokratus balsuotų 16 proc., už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą - 12,6 proc,, už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus - 9,2 proc. rinkėjų. Po korupcijos skandalo vasarą kiek atsitiesusio Liberalų sąjūdžio populiarumas vėl krinta - už jį balsuotų 2,7 proc. (liepą - 5,9 proc.) rinkėjų. Valdančiųjų Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ pasitikėjimas smuko, tačiau išlieka arti reikiamos 5 proc. ribos, norint patekti į Seimą. Jei rinkimai vyktų sekmadienį, už „darbiečius“ balsuotų 5,1 proc. rinkėjų (liepą - 7 proc.), už „tvarkiečius“ - 4,8 proc. respondentų (5,5 proc. liepą). Arti šių partijų pagal populiarumą atsidūrė ir Antikorupcinė Kristupo Krivicko ir Naglio Puteikio koaliciją - už ją balsuotų 4,7 proc. respondentų. Kaip ir kitoms koalicijoms, norint patekti į Seimą, jiems būtina peržengti 7 proc. ribą. Prezidentę palankiai vertina 52,9 proc. respondentų, liepą tokių buvo 58,6 procento.Į antrąjį vietą pakilo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, verslininkas Ramūnas Karbauskis - jį palankiai vertina 39,4 proc. respondentų, arba 0,2 punkto mažiau nei liepą (39,6 proc.).  

Bratislavoje – kertinės diskusijos dėl ES ateities

 Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Bratislavoje dalyvavo ES 27 šalių viršūnių susitikime. Šio susitikimo tikslas – aptarti po „Brexit“ balsavimo susiklosčiusią situaciją Europoje, nustatyti ES piliečiams aktualiausius klausimus ir pradėti konsultacijų procesą, kokia Bendrija turėtų būti ateityje, iš jos pasitraukus Jungtinei Karalystei. Prezidentės kanceliarijos nuotrauka. ES Tarybai pirmininkaujančios Slovakijos sostinėje surengtas susitikimas vyksta jau nedalyvaujant Jungtinei Karalystei. Prezidentė pabrėžė, kad Europos Sąjunga atsidūrė lūžio taške, kai būtina labai rimtai apsispręsti dėl Bendrijos ateities vizijos, diagnozuoti problemines sritis, jas taisyti ir tobulinti, o pasitikėjimas ES bus atkurtas tik tuomet, kai Europos žmonės supras, kad įsiklausoma į jų lūkesčius, ir pamatys labai konkrečius rezultatus įveikiant migracijos krizę, veiksmingai kovojant su terorizmu, stiprinant Bendrijos vidinį ir išorinį saugumą, sėkmingai skatinant ekonomiką. Šalies vadovės teigimu, šiuo kertiniu ES momentu valstybės narės privalo išlaikyti vienybę, ieškoti to, kas jas jungia, nepasiduoti skirtingų takoskyrų įtakai. Susitikime trumpai aptartas pernai Paryžiuje pasiekto susitarimo dėl Klimato kaitos ratifikavimo procesas, kalbėta apie sudėtingą padėtį Bulgarijoje prie ES išorinės sienos su Turkija, kur šiuo metu susiduriama su padidėjusiu migrantų srautu. Valstybės narės atsiliepė į Bulgarijos pagalbos prašymą ir ketina prisidėti užtikrinant minėtos sienos apsaugą. Lietuva planuoja į Bulgariją siųsti apie 10 pasieniečių ir skirti 41 tūkst. eurų. Prezidentės spaudos tarnyba.

,,Šiandienos politikų kalbėsenos tikslas – įsiteikti nusivylusiam rinkėjui. Rytoj jis  greičiausiai bus pamirštas“

Dalia Rauktytė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos ir politikos studijų programos vadovas doc. dr. Vincentas Vobolevičius sako, kad rinkėjai neabejingi charizmatiškoms, spalvingoms, kūno kalbą ir retoriką gerai įvaldžiusioms asmenybėms, tačiau dėmesį labiausiai reiktų kreipti į tai, ar už ugningos retorikos slypi racionalūs sprendimai ir įgyvendinami darbai. Apie tai, kaip rinkėjui išmokti kritiškai vertinti politikų pasisakymus, JAV ir Lietuvos politikų kalbėsenos panašumus ir skirtumus bei į ISM universitetą atvykstantį išskirtinį svečią – asmeninį Prezidento Ronaldo Reagano kalbų rašytoją Clark S. Judge, – įžvalgomis dalijosi V.Vobolevičius. Pakalbėkime apie šiuo metu JAV vykstančius politikų debatus. Spaudoje dažnai pažymima, kad šių rinkimų metu retorika neįprastai tulžinga ir ugninga. Jei pažvelgtume į laikotarpį nuo Ronaldo Reagano iki Baracko Obamos, kaip keitėsi politikų retorika ir kodėl? Kaip teisingai pastebėjote, retorika išties ilgainiui darėsi vis ugningesnė. Tai ganėtinai tiksliai atspindėjo pokyčius tarp Amerikos rinkėjų ir taip pat politikų balsavimo pokyčius. Ronaldo Reagano laikais JAV politikoje egzistavo ganėtinai ryškus centras, politikos apžvalgininkų vadintas “Blue dog democrats”. Tai buvo daugiausia socialiai konservatyvūs, baltaodžių darbininkų interesus atstovavę politikai, kurie buvo suinteresuoti, kad klestėtų ir išloštų tie fabrikai ir verslai, su kuriais jų rinkėjai buvo susiję. Juos galima prieš pastatyti dabartiniam JAV demokratų partijos marksistinės pakraipos flangui, kuris palaikė ir rėmė Bernie Sandersą. Viena iš priežasčių, kodėl R. Reaganas gan įtikinamai laimėjo rinkimus, buvo ta, kad jam į savo pusę pavyko patraukti didžiąją dalį šių “blue dog” demokratų. Šios pakraipos demokratai buvo suinteresuoti balsuoti už R. Reaganą (kaip ir jų pačių rinkėjai), nes vienas pagrindinių jų požymių buvo draugiškumas privačiam verslui, kuris savo ruožtu kūrė darbo vietas paprastiems darbininkams. Dabar turime kitokią situaciją – kalbu apie pakitusią demografinę, ekonominę, technologinę ir kultūrinę aplinką. Vienas įdomus pastebėjimas – praėjusiuose JAV prezidento rinkimuose pralaimėjęs respublikonų partijos kandidatas Mittas Romney iš baltaodžių rinkėjų gavo tiek pat paramos, kaip ir triuškinamai laimėdavęs Ronaldas Reaganas, tačiau vis dėlto nesugebėjo laimėti rinkimų. Taip nutiko dėl pakitusios JAV demografinės situacijos – baltaodžiai JAV vis dar tebėra dauguma, tačiau jau nebe tokia ryški, kaip Reagano laikais. Kitas pokytis, šįkart iš respublikonų pusės, yra tai, kad jie ne taip uoliai kaip anksčiau naudojasi palankiomis demografinėmis aplinkybėmis. Kokios tai aplinkybės? Pastebėtinas reiškinys, kad neturtingi į JAV atvykę emigrantai ilgainiui prasigyvenę pradėdavo balsuoti už respublikonus ir jų propaguojamas politines idėjas, nors iš pat pradžių, tik atvykę į šalį savo balsą atiduodavo demokratams. Tad dabartiniai respublikonai, demonizuojantys ir pasisakantys prieš imigrantus, iš esmės atsisako vieno iš patikimiausių sąjungininkų rinkimų kovoje prieš demokratus. Praėjusiuose rinkimuose Mittas Romney yra aštriau pasisakęs apie imigrantus, dabar šią žalingą respublikonų tradiciją perėmė ir išplėtojo skandalingasis respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas. Mano manymu, šis faktorius itin sumažina respublikonų galimybes laimėti šiuose rinkimuose, be to, toks respublikonų požiūris didina šių rinkimų tulžingumą – galima paminėti vien tik D. Trumpo siūlymą pastatyti sieną tarp Meksikos ir JAV, ir demokratų gerai apgalvotą politinį žingsnį tokio pobūdžio pasisakymus tapatinti su visais respublikonais. Kitas svarbus dalykas – ir respublikonai, ir demokratai periodiškai pakeičia savo rinkimų apygardų ribas tam, kad būtų lengviau laimėti, t.y. rinkimų apygardas apibrėžia taip, kad ten gyventų kuo daugiau respublikonų ar demokratų. Bėda yra ta, kad tose apygardose gyvenantys rinkėjai yra labai specifiški, tad politikui nėra galimybės kalbėti subalansuotai, reikia pataikauti arba vienai, arba kitai kraštutinei pozicijai. Tad natūralu, kad respublikonams griežčiau pasisakant agituojant savo būsimiems rinkėjams, panašiu tulžingumu atsako ir demokratų kandidatai. Panašu, kad ugningą retoriką skleisti ir sukelti naudingus skandalus padeda ir įsigalėjusios socialinės medijos vaidmuo? Taip. Socialinių medijų platformose žmonės yra linkę bendrauti su panašiais į save, tad ilgainiui susikuria taip vadinami rezonanso efektai – tie patys argumentai, faktai nuolat pateikiami iš naujo, tik kiekvieną kartą vis labiau sutirštinamos spalvos, tad kalbėjimas apie politinius oponentus tampa labai ugningas. Taip pat reikėtų paminėti, kad JAV ir visame pasaulyje palyginti visai neseniai (2008 m.) vyko didelė ekonominė recesija, ir nors palyginus su dauguma kitų šalių JAV ekonomika laikosi gerai, vis dėlto dauguma žmonių nusivylę, jų manymu, pernelyg lėtu, lūkesčių neatitinkančiu gyvenimo ekonomikos atsigavimu ir augančia nelygybe. Tokius jausmus perleidus per socialinių tikslų „megafonus“, per poliarizuotas kandidatų iš homogeniškų apygardų kampanijas kyla daug susipriešinimo. Paskutinis tulžingo kalbėjimo veiksnys yra JAV politinės partijos, kurios žymiai mažiau disciplinuotos nei Europos valstybių – partijų lyderiai dažniausiai nebūna pažaboję savo pačių kolegų toje pačioje partijoje. Jei paklaustume, kas yra respublikonų ar demokratų partijų primininkai, greičiausiai atsakytų nedaug kas, na nebent politologai, kurie tuos dalykus akylai stebi. Pirmininkai nėra prezidentai – tai mažai kam žinomi biurokratai. Žinoma, jie įtakingi, tačiau ne tokie įtakingi, kad galėtų efektyviai kontroliuoti savo bendrapartiečius kaip, pavyzdžiui, Anglijoje partijos primininkas kontroliuoja žemesnio rango politikus. JAV norint tapti vykdomosios valdžios galva nebūtina, kad už tave vienabalsiai prabalsuotų pati partija. Galima sekti Trumpo keliu ir apeliuoti į pačias įvairiausias pozicijas, kurios nebūtinai sutinka su tavo partija. Tuo tarpu Europoje vykdomosios valdžios vadovu neįmanoma tapti be vienbalsio partijos palaikymo. Trumpo pavyzdys puikiai įrodo šią JAV politinės sistemos ypatybę – tai taip pat parodo, kad į politiką gali eiti patys įvairiausi ir spalvingiausi žmonės, ir rinkimams suteikti daugiau tulžingumo ar tiesiog ekscentriškumo. Ar galima įžvelgti dėsningumų tarp JAV ir Lietuvos politikų vartojamos retorikos? Kokie pagrindiniai skirtumai ar panašumai? Reikia turėti omenyje, kad didele dalimi JAV debatų specifika lemia unikali šalies politinė sistema – šalis didelė, konkurencija partijų viduje dėl teisės susigrumti nacionaliniuose rinkimuose taip pat didelė, be to, debatuose gali dalyvauti tik vienas partijos atstovas. Tad natūralu, kad JAV debatuose matome charizmatiškas, spalvingas, kūno kalbą ir iškalbą gerai įvaldžiusias asmenybes. Amerikiečiai turi daug žmonių ir į aukščiausio lygio politines kovas „prasibrauna“ įspūdingiausi – charizmos, jei ne idėjų prasme. Lietuva turi daug mažesnę populiaciją nei JAV, be to, reikalavimai norint patekti į debatus nėra tokie griežti. Taip pat nepamirškime, kad šiuo metu kalbame apie Seimo, o ne prezidento rinkimus, tad kalbančiųjų debatuose ratas neišvengiamai bus daug platesnis. Be to didžiųjų partijų lyderiai, kaip ir kitur Europoje, bet skirtingai nuo JAV, yra partijų funkcionieriai, o ne spalvingi autsaideriai. Dėl to Lietuvoje nematysime tokių charizmatiškų asmenybių, tiek šou elementų ir tokių įspūdingų debatų dėl gyventojų skaičiaus, dėl plataus debatuojančių rato ir dėl sistemos uždarumo neprofesionaliems politikams (bent jau lyginant su JAV). Žvelgiant į argumentavimą debatų metu, tarp Lietuvos ir JAV vis dėlto yra ir panašumų, ypač šių rinkimų metu. Pavyzdžiui, vienas iš Donaldo Trumpo strateginių žingsnių – mėginti patraukti į savo pusę tuos piliečius, kurie įprastai apskritai nebalsuoja, nes dėl vienos ar kitos priežasties yra nusivylę valdžia (tiek Baracko Obamos, tiek ir Džordžo Busho valdymu bei jų sprendimais). Tad Trumpas siūlydamas, atrodytų, sistemą griaunančius problemų sprendimo būdus bando prisivilioti būtent tokius sistema nusivylusius rinkėjus. Esate LRT Seimo rinkimų debatų laidos ekspertų komisijoje. Tad akylai stebite kandidatų į LR Seimą pasisakymus. Galbūt galėtumėte pasidalyti savo įžvalgomis, ką manote apie pirmuosius debatus? Galima sakyti, Lietuvoje situacija panaši. Yra labai daug nusivylusių rinkėjų, ir kiekvienas turi savo priežastis būti nusivylęs valdžia – ar tai būtų pragyvenimo lygis, biurokratijos požiūris į žmogų, aukštas korupcijos lygis ir t.t. Tad natūralu, kad atsiranda tokių politikų, besinaudojančių faktu, kad dauguma žmonių politikos subtilybėmis nesidomi ir jų nežino (visai kaip Trumpas), ir siūlo rinkėjams ilgai besitęsiančias problemas spręsti iš pažiūros patraukliais, bet ilgainiui neveiksniais metodais. Lietuvoje yra kelios partijos, kurios savo strategiją grindžia būtent retorika, nukreipta į nusivylusiuosius. Pagrindinė bėda yra jų siūlomų sprendimų paprastumas ir kartu paviršutiniškumas (pvz. įsteigsime nacionalinį banką, kuris vystys šalies ekonomiką (kas jam duos paskatą efektyviai dirbti, kas jį valdys, kaip bus apsisaugoma nuo korupcijos?) ir t.t.). Kaip rinkėjui išmokti kritiškai reaguoti į politikų pasisakymus ir jų kalbėseną. Galbūt yra tam tikrų retorinių subtilybių, dėl kurių rinkėjas gali aiškiai identifikuoti politiką, pavyzdžiui, meluojant? Yra tam tikri dalykai, kuriais remiantis politiką „pagauti” galima gana lengvai. Galima pamėginti tiesiog ant rankos pirštų suskaičiuoti, kiek kartų politikas pakeitė pokalbio temą, išsisuko nuo klausimo. Tai yra labai lengva pastebėti, pavyzdžiui, užduodamas koks nors techninis klausimas, reikalaujantis kompetencijos, į kurį politikas atsako nukreipdamas temą į savo oponentus, kokie jie vagys ir t.t. Galiausiai į klausimą net neatsakoma. Galima nesunkiai paskaičiuoti, kas dažniau taip nukreipia temą. Kita vertus, jei kandidatas vieną ar du kartus atvir

VMVT vadovas prašo, kad slapta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pažyma būtų paviešinta

„Ką reiškia ta ypač slapta STT pažyma? Ar VMVT yra koks nors strateginis objektas? Juk slaptumas kaip tik gimdo korupciją, nepasitikėjimą valstybe. Todėl aš labai norėčiau, kad tie pažymoje neva esantys mano pokalbiai būtų paviešinti. Tikiu, kad tie žmonės, su kuriais esu bendravęs, sutiktų“, - interviu dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė J. Milius. Jis teigė planavęs nuo Naujųjų metų išvažiuoti ir imtis darbo tarptautinėje organizacijoje, tačiau kaltinimai korupcija šiems planams labai pakenkė. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Jonas Milius sako norintis, kad slapta Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pažyma, kuri turėjo įtakos Vyriausybės sprendimui nepritarti jo veiklos ataskaita, būtų paviešinta. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius LR Vyriausybėje pristatė 2015 – 2016 m. (01-08 mėn.) savo veiklos ataskaitą. Vyriausybė  ją įvertino neigiamai. Iš pareigų atleidžiamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius nebuvo supažindintas su papildoma teisėsaugos medžiaga, kurią Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) perdavė Ministrų Kabinetui. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė yra įpareigota parengti Vyriausybės nutarimą dėl J. Miliaus atleidimo bei pateikti jį kitam Ministrų Kabineto posėdžiui. Premjero teigimu, atleisti J. Milių nuspręsta ne tik įvertinus jo ataskaitą, bet ir gavus papildomų duomenų iš teisėsaugos. VMVT – viena pirmųjų ES valstybinės kontrolės institucijų, reorganizuotų ir pertvarkytų taip, kad visą maisto gamybos ir tiekimo vartotojams procesą būtų galima kontroliuoti efektyviai, išvengiant ilgai trunkančio biurokratinio kelių kontrolės institucijų bendravimo. Tokį kontrolės modelį pavyzdiniu pripažino Pasaulio bankas, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija, Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. VMVT buvo pirmoji ES maisto ir veterinarinės kontrolės institucija, 2006 m. įdiegusi bei Vokietijos akreditacijos biure akreditavusi tarptautinio ISO kokybės vadybos standarto reikalavimus atitinkančią kokybės vadybos sistemą. 2015 m. VMVT veiklą vertinę Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, ekspertai pabrėžė, kad VMVT savo integracijos lygiu ir taikomomis veiklos praktikomis lenkia ne tik kitas kontrolės institucijas šalyje, bet yra gerokai aukščiau bendro kitų ES valstybių analogiškų institucijų lygio. VMVT – trečia pagal dydį Lietuvoje ūkio subjektų priežiūrą vykdanti institucija, valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę atliekanti daugiau kaip 200 tūkst. ūkio subjektų (prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse, gyvūninio ir negyvūninio maisto gamybos įmonėse, pienininkystės ūkiuose, gyvūnų laikymo vietose, pašarų, veterinarinių vaistų gamybos įmonėse ir kt.). Kasmet VMVT inspektoriai atlieka apie 70 tūkst. patikrinimų, ištiria per 2,5 tūkst. vartotojų skundų ir suteikia daugiau kaip 4 tūkst. konsultacijų verslui. Be to, kasmet atliekama daugiau 1 mln. laboratorinių tyrimų, patikrinama apie 90 tūkst. siuntų, importuojamų į ES teritoriją, vežamų tranzitu ir laikomų muitinės sandėliuose. Pasak direktoriaus, Lietuvoje pagal atliktus laboratorinius tyrimus net 99 % maisto produktų yra saugūs, šis rodiklis 2 % aukštesnis už ES valstybių vidurkį (97 %). VMVT kontrolė organizuojama ir atliekama pagal principą, kad maisto sauga žmonių sveikatai – besąlygiškas prioritetas. Per kelerius metus pavyko lietuviškiems maisto produktams atverti net 170 pasaulio rinkų. 2015 m. suderinta 14, šiais metais – 6 veterinarijos sertifikatai. VMVT vykdo efektyvias afrikinio kiaulių maro (AKM) prevencijos ir kontrolės programas, dėl to pasiektas geografinis užkrato zonos stabilumas, t. y. nuo 2015 m. šalyje AKM neišplito nei į vieną naują rajoną. 2015-2016 m. protrūkių stambiuose komerciniuose ūkiuose pavyko išvengti ir iki minimumo sumažinti nuostolius, patiriamus dėl AKM židinių likvidavimo. J.Milius pabrėžė, kad per ataskaitinį laikotarpį derybose su EK pasiekti svarbūs susitarimai – priklausomai nuo AKM situacijos Lietuvos regionams leidžiama taikyti skirtingo griežtumo apribojimus, padidintas AKM prevencijos ir likvidavimo priemonėms finansavimas, nustatytos išmokos už priverstinį kiaulių išskerdimą, šernų gaišenų surinkimą ir jų populiacijos mažinimą priežiūros zonose. 2015 m. VMVT gautas patvirtinimas, kad Lietuvoje nėra galvijų tuberkuliozės, leukozės ir bruceliozės, o 2016 metų I pusmetį – pripažinimas dėl gyvūnų spongiforminės encefalopatijos nebuvimo. Šių pasiekimų dėka sumažintas privalomų tyrimų skaičius ir kasmet sutaupoma daugiau kaip 1 mln. eurų biudžeto lėšų. Didelis dėmesys 2015 – 2016 m. skiriamas vaikų maitinimo kokybei ugdymo įstaigose, efektyviai tiriami maisto klastočių, kontrabandos ir nelegalios maisto tvarkymo veiklos atvejai. 2015 m. uždrausta realizuoti 1 735 t, 2016 m. sausio – rugpjūčio mėn. – per 119 t įvairių maisto produktų. Direktoriaus teigimu, nuolat tobulinami vidaus ir valstybinės ūkio subjektų kontrolės metodai. 2015 m. pradėta taikyti viena iš efektyviausių priemonių kovojant su korupcijos pasireiškimo rizikomis – kryžminių ir rotacinių ūkio subjektų patikrinimų tvarka, kuriai įsigaliojus atlikti 155 tokie patikrinimai. Dėl jų rezultatų atlikti 24 tarnybiniai tyrimai, 13 atvejų darbuotojams paskirtos tarnybinės ar drausminės nuobaudos. 2016 m. VMVT pirmoji Lietuvoje ėmė taikyti naujovę ¬– ūkio subjekto patikrinimo klausimynai pildomi planšetiniuose kompiuteriuose su į diegta specialia mobiliąja aplikacija. VMVT – tarptautiniu lygiu vertinama organizacija. 2014 -2016 m. VMVT įgyvendino 8 tarptautinius projektus, iš viso yra laimėjusi 14 tarptautinių projektų. VMVT veiklą nuolat vertina nepriklausomi išorės auditai: 2015–2016 m. jų VMVT atlikta net 17. 2015 Europos Komisijos Maisto ir veterinarijos tarnybos (FVO) auditoriai vertinę ekologiškų produktų rinkos valstybinę kontrolę, pripažino, kad kontrolė vykdoma tinkamai. Be to, 2016 m. STT korupcijos prevencijos valdybos patikrinimo išvadose teigiama, kad VMVT įtvirtintas reglamentavimas dera su Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais ūkio subjektų veiklos priežiūros principais, rizikos vertinimu pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiūros gairėse įtvirtintais bendraisiais reikalavimais ir rekomendacijomis. Pabrėžta ir tai, kad VMVT taikomas teisinis reglamentavimas sukuria tinkamas teisines prielaidas priežiūros proceso skaidrumui užtikrinti, taikyti vienodus priežiūros standartus ir veiksmus atskirų ūkio subjektų atžvilgiu, mažina prielaidas korupcijai pasireikšti. Direktorius akcentavo, kad VMVT patikrinimų vykdymo ir poveikio priemonių taikymo funkcijos yra aiškiai atskirtos, kas leidžia teikti kontroliuojamiems ūkio subjektams konsultacijas, išaiškinti reikalavimus ar organizuoti mokymus. Dėl šios priežasties VMVT Ūkio ministerijos įvardijama kaip viena pažangiausių valstybinę kontrolę vykdančių institucijų, kurios įdiegta ūkio subjektų tikrinimo ir rizikos vertinimo sistema pateikiama gerosios praktikos pavyzdžiu. www.verslaspolitika.lt...

M. Molleris: Lietuvą ryškiai mato tarptautinėje arenoje

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius  Vyriausybės rūmuose priėmė Jungtinių Tautų (JT) biuro Ženevoje generalinį direktorių Michaelį Mollerį, atvykusį į mūsų šalį Lietuvos narystės Jungtinėse Tautose 25-mečio proga. „1991 metų rugsėjo 17 dieną tapdama Jungtinių Tautų nare, Lietuva sugrįžo į nepriklausomų valstybių tarptautinę bendruomenę. Per tuos 25-erius metus, sėkmingai užbaigusi valstybės kūrimo procesą ir vykdydama reformas, Lietuva tapo stipresnė ir ryžtingesnė“, – sakė Ministras Pirmininkas. M. Molleris pažymėjo, kad Lietuva yra ryškiai matoma tarptautinėje arenoje – kaip NATO, Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų narė, veikianti pagal teisingumo, demokratijos ir pagarbos pagrindinėms žmogaus teisėms principus. Vyriausybės vadovas patikino, kad Lietuva visada liks ištikima JT chartijos principams tarptautinės taikos ir saugumo, nusiginklavimo, žmogaus teisių apsaugos, skurdo mažinimo, darnios plėtros ir skubios humanitarinės pagalbos teikimo krizių atvejais srityse. Susitikime premjeras taip pat trumpai pristatė Darnaus vystymosi tikslų iki 2030 metų įgyvendinimą Lietuvoje, nacionalinį koordinavimo mechanizmą, taip pat Lietuvos veiklą vystomojo bendradarbiavimo, akcentuojant Rytų partnerystę, ir humanitarinės pagalbos teikimo srityse. „Siekiame būti atsakingi donorai ir turimą humanitarinį biudžetą naudoti pagal humanitarinės pagalbos principus. 2015 metais Lietuva humanitarinei pagalbai skyrė 611 tūkst. eurų, o šiemet jau yra skyrusi 711,5 tūkst. eurų, žymiąją dalį iš jų Ukrainai“, – teigė Vyriausybės vadovas.¬ Jungtinių Tautų biuras Ženevoje yra JT Generaliniam sekretoriui atstovaujantis, antras pagal dydį JT biuras pasaulyje (po JT būstinės Niujorke). Biuras yra pagrindinis JT daugiašalės diplomatijos taškas, informacijos apsikeitimo centras, kuriame dirba apie 1 600 darbuotojų, kasmet įvyksta apie 10 000 dvišalių ir tarpvyriausybinių susitikimų, konferencijų ir kitų renginių. Biuras teikia finansinės ir administracinės paramos paslaugas apie 20 Ženevoje esančių JT organizacijų ir agentūrų. Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sveikino Mindaugą Bilių, Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse iškovojusį aukso medalį rutulio stūmimo rungtyje, atsakė į klausimus apie savaitės aktualijas. Premjeras pažymi, kad vakar Seimo priimtas sprendimas dėl Darbo kodekso yra investicija į našesnį ir geriau atlyginamą darbą, į naujas darbo vietas, tarptautinį pripažinimą, siekiant išvengti atsilikimo šioje srityje. Ministras Pirmininkas pabrėžia, kad kai kurios naujojo Darbo kodekso nuostatos bus taisomos, kad atitiktų visų suinteresuotų šalių lūkesčius, pavyzdžiui, vadinamosios nulinės darbo sutartys bus paliktos tik socialiai apdraustiesiems. Atsakydamas į klausimą dėl KAM vykdytų viešųjų pirkimų, premjeras teigia, kad ministro klaida buvo ta, kad jis viešai neinformavo apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą. Ministras Pirmininkas, komentuodamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą neleisti dalyvauti LRT laidoje, sako, kad jis jam nesuprantamas ir tikrai nustebino. „Man tai buvo, jei galima pavadinti, staigmena. (...) Net nebuvo tokių minčių, kad galėčiau politikuoti ir kalbėti apie Seimo rinkimus“, – sako Vyriausybės vadovas, pridurdamas, kad taip ribojama ir žurnalistų teisė gauti informaciją. Ministro Pirmininko kanceliarijos nuotrauka, www.verslaspolitika.lt...

Prezidentė pasirašė darbo santykius liberalizuojantį naująjį Darbo kodeksą

www.verslaspolitika.lt Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien pasirašė darbo santykius liberalizuojantį naująjį Darbo kodeksą ir jį lydinčių įstatymų pataisas. Už tai, kad įstatymas būtų priimtas be Respublikos Prezidentės teiktų pataisų, balsavo 74 Seimo nariai, prieš – 39, susilaikė 10 parlamentarų. Seimas naująjį Darbo kodeksą priėmė birželio 21 d. Jis kartu su lydimaisiais teisės aktų pakeitimais yra vienas iš septynių naujojo socialinio modelio sukūrimo paketų, kuriuo numatoma tobulinti darbo santykių reglamentavimą . Prezidentė siūlė pataisyti 22 nuostatas iš 260 Darbo kodekso straipsnių, kad balansas tarp darbdavio interesų ir darbuotojų apsaugos būtų atkurtas, išsaugant esmines darbo santykių reformai būtinas nuostatas. Naujasis Darbo kodeksas įsigalios 2017 m. sausio 1 d. „Šį Seimo sprendimą įvertins rinkėjai“, – trumpą D.Grybauskaitės poziciją portalui lrytas.lt perdavė Prezidentūros spaudos tarnyba. Naujasis darbo kodeksas laimėjo nemažu skirtumu. A.Butkevičius prezidentę ragina sėsti prie stalo Premjeras po balsavimo Seime aiškino, kad tikėjosi prezidentės veto atmetimo, tačiau to nereikėjo sukurti. „Manau, kad tokie įstatymai ir projektai labai reikalingi Lietuvai, kad būtų konkurencinga ir tokioje valstybėje žmonės galėtų būti laimingi. Čia mano, kaip ekonomisto, nuostata, kad žmogus būtų laisvas ir galėtų darbą pasirinkti ten, kur nori. Reikia sudaryti sąlygas, kad jis galėtų konkuruoti“, – sakė premjeras. Pasiteiravus, ar tai nepablogins santykių su prezidente, premjeras teigė, kad yra pasiruošęs rasti kompromisą. „Esu nusiteikęs visas problemas spręsti susėdus už stalo. Tikrai, niekada nesu tas žmogus, kuris norėčiau kovoti. Aišku, niekada neleisiu, kad būčiau menkinamas kaip žmogus arba pašiepiamas. Kai aiškinama, kad Vyriausybė yra neįgali, kai kada man būna gėda, susitikus su kitais ministrais iš kitų valstybių. Mes matome, kad TVF vertinimas, jei kalbėtume apie ekonominį tvarumą Lietuvoje yra teigiamas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vertinimas yra analogiškas. Taip pat ES komisijos vertinimas yra analogiškas. Tai kodėl mes kai kada patys menkiname savo šalį, kai turėtume parodyti pranašumus ir pasiekimus?“, – klausė premjeras. Premjeras kalbėjo, kad ruošiant tokį didžiulį socialinį modelį su 44 įstatymo projektais tikrai neišvengta ir klaidų. Premjeras teigė, kad tokių klaidų yra apie dvyliką ir jis gali jas išvardinti. Ką taisysite? „Abejojame dėl darbo sutarties sąlygų. Jos aiškinamos darbuotojų naudai. Po to dėl pensijinio amžiaus žmonių, kad per mažai išeitinių kompensacijų atleidžiamiems iš darbo. Išeitinių kompensacijų dydis yra prailgintas. Nenustatytos apimties darbo sutartis galima sudaryti tik su apdraustaisiais socialiniu draudimu asmenimis. Jei atsiras dar kažkokių pasiūlymų – esame atviri ir pasiruošę apie tai diskutuoti. Svarbiausia, kad mes pasiūsime signalą, kad mes einame ta linkme ir darbo santykius darome lanksčiais. Darbo užmokestis vien per antrąjį ketvirtį pakilo 8,1 proc. Tai reikalauja naujų iššūkių“, – sakė A.Butkevičius. Pasiteiravus, kada bus taisoma, ar šis Seimas dar spės, premjeras sakė: „Šios pataisos jau rytoj bus registruotos. Viską darysime kad suspėtume, nes kitu atveju, procedūriškai viskas būtų labai ilgai užsitęsę“. Pasak premjero, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė kalbėjo apie galimybę pataisas dėl DK būtų galima priimti dar spalio pabaigoje....

Mažosios partijos debatams tinkamai nepasiruošusios?

www. LRT.lt LRT stop kadras. Pirmuosiuose Seimo rinkimų debatuose, transliuotuose per LRT TELEVIZIJĄ, geriausiai pasirodė Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRI), o prasčiausiai „Tvarka ir teisingumas“, sako viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas. Vertindamas debatus bendrai, komunikacijos specialistas pažymi, kad mažosios partijos diskutuoti rimtais klausimais nėra tinkamai pasirengusios. „Debatų formatas tinkamas: didelis tempas, gerai paskirstytas laikas, todėl valanda praėjo labai greitai. Žinoma, šiuose debatuose turėjome mažesnes politines jėgas, tačiau ir tarp jų buvo patyrusių politikų, kurie galėjo patiems debatams suteikti įdomumo. Deja...“, – įspūdžiu apie pirmuosius debatus dalijasi A. Katauskas. Viešųjų ryšių eksperto teigimu, aiškiai matėsi, kad mažosios politinės partijos ir jų atstovai nėra pasiruošę tinkamai ir plačiai diskutuoti rimtais klausimais: „Dažnai nuklydo į populizmą ar, vietoje atsakymo į klausimus, suko aplink tas pačias žinutes, tinkamas diskutuojant visais klausimais. Taip pat aiškiai buvo vengiama stipriau diskutuoti tarpusavyje ar atakuoti oponentus, nors debatuose dalyvavo ir viena iš valdančiųjų partijų.“ A. Katausko nuomone, geriausiai pasirodė ir labiausiai pasiruošusi buvo Lenkų rinkimų akcija-Krikščionių šeimų sąjunga. „Atsiribojant nuo to, kad dažnai neatsakė į klausimus arba nukrypdavo ne į tą pusę, labiausiai akcentuotai, taikydami į labai konkrečius taikinius (pvz., pasakymais, kad apmokestins bankus ir prekybos centrus), imdamiesi karingos retorikos ir aiškiai apeliuodami į nusivylusius, piktus žmones, debatuose dalyvavo Lenkų rinkimų akcijos atstovai. Savo pasisakymuose jie akcentavo, kad jau turi paruošę įstatymo projektus, jau daug dalykų daro ir dar darys, rodė dokumentus ir panašiai. Taip kuriamas žinančių, ką kalba, įvaizdis. Partijos atstovai labai aiškiai įvardino, kokios pozicijos laikosi dėl Darbo kodekso, siūlė mažinti Seimo narių skaičių, valdžios aparatą, kalbėjo apie simbolinius mokesčius mažai uždirbantiems ir t.t.“, – Lenkų rinkimų akcijos pasirodymą komentuoja A. Katauskas. Jo manymu, partija laikėsi strategijos nediskutuoti, o pasinaudoti gautu eteriu ir pasakyti savo esmines nuostatas. „Esu tikras, žinutės buvo „nutransliuotos“ tikslinėms auditorijoms sėkmingai, todėl šiuose debatuose jiems skirčiau pirmą vietą.“ A.Katausko vertinimu, gerai pasirodė ir A. Zuoko vadovauja Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai): „Minėjo konkrečius skaičius, demonstravo pasitikėjimą savimi. Buvo maksimaliai susikoncentruota į minimalios, vidutinės algos ir neapmokestinamo pajamų dydžio akcentavimą, sėkmingai atlaikyti išpuoliai dėl „Rubikono“. Mano nuomone, pritrūko koncentracijos ir per dažnai buvo užsižaista terminais.“ Lietuvos žaliųjų partijos, vadovaujamos Lino Balsio, pasirodymą A. Katauskas vertina kaip vidutinišką. „Juos vertinčiau pakankamai neblogai, tačiau daugiausia dėl paties kalbėtojo [L. Balsio] patirties. Jo retorikos gebėjimai pakankamai gerai slėpė tai, kad šių debatų tema nebuvo jų stiprus „arkliukas“, tarsi iš reikalo buvo dėliojamos esminės „žaliosios“ nuostatos. Stebino į nepasitikėjimą savimi ir net bailumą virstantys „mes nežadėsime“, „mes nekalbėsime“, – teigia viešųjų ryšių specialistas. Stanislovo Buškevičiaus pasirodymą A. Katauskas įvardino vienu žodžiu – „rėksnys“. „Akivaizdu, kad tokia buvo strategija ir jam tai pavyko. Tačiau visiškai neargumentuota diskusija, aiškių pozicijų neturėjimas, nesusijusių pavyzdžių naudojimas, manau, daugeliui žiūrovų (išskyrus agresyviuosius) buvo nepriimtina“, – apie S. Buškevičiaus ir Tautininkų koalicijos pasirodymą „Prieš korupciją ir skurdą“ kalba A. Katauskas. O „Tvarka ir teisingumas“ su Remigijumi Žemaitaičiu priešakyje, A. Katausko manymu, patyrė visišką fiasko. „Labiausiai nusivyliau R. Žemaitaičio pasirodymu. Buvo bandoma kalbėti itin greitai, kalbama labai ilgais sakiniais, naudojami sudėtingi, ne visiems suprantami terminai, pritrūko koncentracijos, akcentų. Šie debatai pagal susirinkusius dalyvius potencialiai galėjo būti labai sėkmingai nukreipti nepatenkintųjų balsams rinkti, tačiau politikas net pabrėžė, kad jo partija yra valdančiosios koalicijos dalis. Manau, tik dėl sėkmingo atsitiktinumo ir kitų partijų nepasiruošimo „tvarkiečiai“ netapo tiesioginiu kitų debatų dalyvių taikiniu kaip dabartinės valdžios atstovai“, – sako viešųjų ryšių specialistas.

Liberalai siūlo depolitizuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją

Seimo liberalai siūlo keisti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sudarymo tvarką, kad šios institucijos veikla būtų depolitizuota, o pati komisija veiktų šiuolaikiškai, nešališkai ir profesionaliai. Seime įregistruotos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisos (projekto Nr. XIIP-4707), kurios panaikina politinių partijų teisę deleguoti savo atstovus į Vyriausiąją rinkimų komisiją, tokios pat teisės netenka ir šalies Prezidentas. Liberalai siūlo, kad pagal naują tvarką VRK būtų formuojama iš komisijos pirmininko ir dar 9 narių, turinčių aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kuriuos teisę deleguoti turėtų Teisėjų taryba, Lietuvos teisininkų draugija ir Lietuvos teisingumo ministras. „Akivaizdu, kad Vyriausioje rinkimų komisijoje būtinos permainos ir artėjantys Seimo rinkimai bus geriausia proga tuos pokyčius įgyvendinti, nes VRK sudėtis neišvengiamai keisis. Liberalai siūlo, kad iš esmės keistųsi ir komisijos sudarymo principai. Reikia panaikinti visas prielaidas spekuliacijoms, kad vienas ar kitas VRK sprendimas galimai palankus kokiai nors politinei jėgai. Lengviausia tų prielaidų išvengti, kai tiesioginė ir netiesioginė partijų įtaka VRK bus sumažinta iki minimumo. Tą tikrai galima padaryti, pirmiausia eliminuojant partijas iš VRK narius deleguojančių atstovų“, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas. Jo teigimu, turi būti užtikrintas nešališkas ir profesionalus Vyriausiosios rinkimų komisijos darbas, o tai įmanoma tada, kai komisija bus sudaroma iš teisininkų profesionalų, neturinčių politinio atspalvio. „Nėra gerai, kai kompetencija ir nešališkumas atsiduria antrame plane, o pirmame lieka partinė priklausomybė. Tai ydinga praktika, kurią reikia išgyvendinti. Visuomenei dėl VRK sprendimų negali kilti jokių abejonių, nes tai yra aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo institucija, kurios nepriklausomumas numatytas ir garantuojamas įstatymo“, – teigia E. Gentvilas. lrs.lt

Kas rytoj laimėtų Seimo rinkimus?

Premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujami socialdemokratai galėtų tikėtis 17,2 proc.  rinkėjų balsų. Remiantis naujausiais visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ duomenimis, kuriuos paskelbė www.delfi.lt ,daugiamandatėje apygardoje antrą vietą užimtų 12,4 proc. reitingą turinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), o Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) liktų trečia (10,5 proc.). Remiantis gyventojų nuomonės apklausa, Darbo partija sulauktų 6,6 proc. rinkėjų palaikymo, Remigijaus Šimašiaus vadovaujamo Liberalų sąjūdžio reitingas siekia 6,3 proc. Daugiamandatėje apygardoje būtiną 5 proc. barjerą peržengtų ir į parlamentą taip pat patektų Rolando Pakso vadovaujama partija „Tvarka ir teisingumas“. „Tvarkiečių“ reitingas siekia 5,1 proc. Kitos partijos liktų už slenksčio į Seimą ribos. Prieš rinkimus suburta Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija sulauktų 3,3 proc. respondentų palaikymo.

Nutyli mokesčių politiką, bet žada gyvenimą kaip Airijoje

LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos planas, nors parašytas romanų mėgėjams, yra pats ambicingiausias ir skatina kalbėti, kaip siekti valstybės gerovės tikslų, LRT RADIJUI sako politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas. Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka mano, kad plane remiamasi kai kuriais senais ir nevykusiais konservatorių „arkliukais“, o pažadą gyventi kaip Airijoje reikia keisti lygiavimusi į artimesnes, pavyzdžiui, Skandinavijos, šalis. Siūlo vytis ne Airiją, o Suomiją Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) planas, nors parašytas romanų mėgėjams, yra pats ambicingiausias, sako politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas. Konservatorių programa, anot jo, išsiskiria tuo, kad pasako ne tik tai, ką norima pasiekti, bet ir tai, ko trūksta daugelyje kitų, – kaip galima tai pasiekti. Tai, pasak apžvalgininko, labai svarbu, nes tuomet galima ginčytis: „Kai kas gali sakyti, kad toks būdas nerealus, kitiems atrodys, kad bus per dideli socialiniai nuostoliai, kiti manys, kad tai ekonomiškai nepagrįsta. Atsiranda kalbėjimo tema, kaip galima pasiekti valstybės gerovės tikslų.“ Socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka mano, kad TS-LKD pažadas 2021 m. gyventi kaip Airijoje – senas, nelabai vykęs konservatorių „arkliukas“. „Mažai informuotiems pasakysiu, kad Airijos BVP vienam gyventojui sudaro 140 proc. ES vidurkio, o tai beveik du kartus daugiau nei Lietuvos“, – aiškina Vilniaus universiteto profesorius. Jo teigimu, į Airiją atėjo daug investuotojų, kurie organizuoja gamybą, paslaugas, tad ir didelę pelno dalį išsiveža, todėl šis modelis nėra toks geras, kuriuo būtinai reikia sekti. Kitas svarbus dalykas, kaip teigia R. Lazutka, Airijos modelio sekimas: „Tai buvusi britų kolonijos dalis, ten išsivystę ryšiai su anglų kalba, britiška mokymo sistema, paveldėta daug kitų dalykų. Siūlau pažvelgti arčiau – į šalis, kurios tarpukariu buvo panašaus lygio kaip Lietuva, bet padarė itin didelį šuolį, pavyzdžiui, Suomija.“ R. Lazutka pabrėžia, kad Airijos situacija visiškai kitokia nei Lietuvos. „Ten proveržis įvyko maždaug 1990-aisiais, kai buvo pasiektas nacionalinis susitarimas tarp darbdavių organizacijų ir profsąjungų, dėl darbo užmokesčio, ekonominės politikos. Tai yra gerai. Bet negerai į planą įrašyti skaičius, kad mes vejamės Airiją“, – įsitikinęs profesorius. Jis priduria, kad tai nėra stipriausia konservatorių plano dalis. Investuotojų forumo mokesčių grupės vadovas ir profesinių paslaugų bendrovės „Ernst & Young“ partneris Kęstutis Lisauskas tvirtina, kad šis, nepaprastai didelės apimties, programinis dokumentas išsiskiria tuo, kad jame aiškiai nurodyti svarbūs dalykai: „Įvardyta centrinė tema ir kryptis, nustatyti prioritetai, kaip link jos eiti. Toji centrinė tema – didinti darbo našumą Lietuvoje. Įvardytos prioritetinės sritys, kur turime investuoti, kokie užsienio investuotojai turi būti pritraukti, kokiomis priemonėmis tai padaryti.“ Be to, K. Lisauskas pabrėžia, kad TS-LKD plane nurodyta, kuriuose miestuose ir kodėl reikia investuoti, apibūdinta reikalinga papildoma infrastruktūra. „Tai susieta su švietimo reforma, taip pat pasakyta, ko reikia šioje srityje. Prisiminkime, kada pas mus atėjo pirmieji paslaugų centrai ir kas dėjo didžiausias pastangas jiems pritraukti – tai konservatoriai“, – aiškina ekspertas. Anot K. Lisausko, dabar konservatoriai ketina toliau eiti tuo pačiu keliu, o tai tikrai gerai. Jo manymu, papildomos darbo vietos gali padidinti ir vidutinį darbo užmokestį. Visgi, per kiek laiko tai bus padaryta, svarsto jis, yra kitas klausimas. Partijos lenktyniauja pažadais R. Lazutka įsitikinęs, kad metodai, kuriais planuojama paskatinti ekonomikos augimą ir darbo našumą, yra gerai, tačiau šiuose rinkimuose partijos pasileido į lenktynes skaičiais: „Tos lenktynės dėl užmokesčio, darbo vietų skaičiaus ir pan. gali būti reakcija į žmonių kritiką. Anksčiau buvo sakoma, kad partijų programos – abstrakčios. Dabar vien skaičiai, o tai kitas kraštutinumas.“ Specialisto nuomone, partijos negali sakyti, kad atlyginimas bus vienoks ar kitoks, verčiau yra įsipareigoti ir paskelbti, koks darbo užmokestis bus skirtas mokytojams, koks gydytojams, policininkams ir t. t. „Vidutinis darbo užmokestis dažniausiai susiklosto privačiame sektoriuje keičiantis atlyginimams. Politikai to užtikrinti negali. O jeigu jie tokie įsitikinę, tegul pažada tai ne po ketverių, o po metų. Jei tai bus neįgyvendinta – tegul atsistatydina. Deja, tai populizmas, ir ne vien šios partijos“, – aiškina R. Lazutka. R. Bogdanas tvirtina, kad rinkiminiai pažadai yra nulemti iš anksto šiais laikais egzistuojančios rinkimų sistemos: „Mes turime visuotinę rinkimų teisę, balsuoja absoliučiai visi ir didžiajai daliai žmonių reikia duoti saldainį, kad jie nubalsuotų.“ Kalbėdamas apie partijų programose išdėstytus skaičius, R. Bogdanas teigia, kad šį pavyzdį davė Darbo partija, o kitos pamatė to rezultatą. „Partijos tikslas – kuo didesnės gyventojų pajamos, nors iš tikrųjų valstybė nėra kažkokia firma, siekianti vien tik pelno. Yra daug kitų dalykų, valstybė – sudėtingesnis mechanizmas nei UAB, matuojama ne vien tik pelnu“, – pasakoja apžvalgininkas. R. Bogdanas aiškina, kad visi politikai pamatė, kokį puikų rezultatą žada tai, kad paskelbiamas tam tikras skaičius, tad dabar tuo susigundė visi. Specialisto teigimu, gerai tai, kad konservatoriai, taip pat tai darydami, nepamiršta, kad yra kita pusė: „Rimtoji dalis yra tai, kad laimėjus rinkimus reikia valdyti ir būti atsakingiems už valstybę.“ Politikos apžvalgininkas sako, kad įspūdį sukelia ir konservatorių plane pažymėti ir išskirti du aspektai – ekonominis ir švietimo. „Švietimo blokas TS-LKD plane man padarė didelį įspūdį. Labiau tai, kad jis yra prioritetas. Tai reiškia, kad ir ateitis, jaunoji karta ir jos švietimas – prioritetas. Tai labai svarbu, nes be švietimo valstybė ateities neturės.“ K. Lisauskas tiki, kad konservatoriams vykdant plane siūlomus veiksmus, galima pritraukti tikrai dideles investicijas. Jo nuomone, sunku pasakyti, ar tam užteks ketverių metų, ar reikės daugiau, bet kryptis – teisinga: „Tam, kad greičiau padidintume darbo našumą Lietuvoje, privalome iš užsienio pritraukti investicijų, kapitalo, žinių. Taip sukurti tokias darbo vietas, kurių mūsų verslas dar nėra pajėgus sukurti.“ Kaip pastebi K. Lisauskas, gerai tai, kad ekonominio proveržio planas susietas su pokyčiais švietimo sistemoje. „Tai būtina. Puiku, kad įvardyta, kokių specialistų reikia, kokios kryptys yra prioritetinės, o tai – bioinžinerija, informacinės technologijos, užsienio, ypač skandinavų, kalbų mokymas.“ Visgi, specialisto nuomone, nors konservatoriai, palyginti su kitų partijų programomis, užkėlė nemažą kartelę, tobulėti taip pat yra kur. R. Lazutka teigia, kad TS-LKD pareiškimas, jog per 10 metų turime priartėti prie turtingiausių ES valstybių, yra gana reikšmingas. Visgi jis tikina, kad neįvertinama, kokia turtinga Lietuva: „Pagal BVP, o ypač nesumuojamas pajamas, Lietuva lenkia Lenkiją, Vengriją, Latviją, jau nekalbant apie Bulgariją ar Rumuniją. Esame priartėję prie Estijos ir Slovakijos, tačiau nėra tokios emigracijos iš tų šalių. Todėl svarbu ne tik ekonominiai pasiekimai, bet ir tai, kaip žmonės gali jais naudotis.“ R. Lazutkos manymu, pagrindinė Lietuvos problema – emigracija tokia didelė, kad daliai žmonių ekonominis augimas nieko neduoda. „Žmonėms lieka trupiniai, todėl jie išvažiuoja. Svarbu kalbėti ne tik apie augimą, bet ir tai, ką galima žmonėms dalinti. Tačiau prisiminkime tai, kad Lietuvos ekonomika dabar sudaro 75 proc. ES BVP vidurkio, o prieš dešimt metų jis siekė vos 50 proc.“, – pasakoja ekspertas. Verta paminėti, anot R. Lazutkos, ir tai, ko nėra programose: „Lietuvoje nekalbama apie tai, apie ką kalba šiuolaikinis pasaulis, – pajamų ir turtinę nelygybę. Tai pagrindinės ekonomistų, sociologų ir kt. temos. Šnekama, kad pasaulis kenčia dėl didelės ir vis augančios nelygybės, o Lietuvoje tai pasakyti bijoma.“ Klausimų kelia mokesčių sistemos ignoravimas K. Lisausko teigimu, konservatorių plane apie mokesčių politiką neužsimenama dėl dviejų dalykų. Vienas jų – labai geras: „Tai gali reikšti, kad neplanuojami jokie drastiški pakeitimai mokesčių sistemoje, o tai, be abejonės, palanku verslui. Juk verslas mėgsta stabilumą ir galimybę, stengiasi išvengti staigmenų. Taip pat tai geras būdas pritraukti investicijų – tiek vidaus, tiek užsienio.“ Kitas dalykas, anot K. Lisausko, kurį gali reikšti mokesčių politikos nepaminėjimas, – tai, kad norint įsukti tokią mašiną, kokia yra numatyta ekonomikos proveržiui pasiekti, pradžioje reikės investicijų. „Jie kalba ir apie tam tikrų naujų agentūrų kūrimą, mokesčių lengvatas pradedantiesiems. Visa tai – papildomos išlaidos, iš kažkur tie pinigai turi ateiti“, – aiškina specialistas. Galbūt konservatoriai svarsto papildomai pasiskolinti, mano K. Lisauskas. Jo nuomone, skolintis ir investuoti yra protinga, bet tik kol investicijos atsiperka: „Visgi programoje tai nėra aiškiai aptarta ir aš pasigedau analizės ir argumentų, kaip jie tvarkytųsi su valstybės biudžeto pajamomis.“ R. Lazutka tvirtina, kad nutylėti pokyčiai plane išties galėtų reikšti tai, kad jokia kaita nenumatyta. „Tačiau dalyje apie socialinę apsaugą rašoma, kad bus keičiama socialinio draudimo sistema, pensijos bus finansuojamos iš valstybės biudžeto. Tam reikia pinigų valstybės biudžete. Tikint, kad tai bus pasiekta tik iš augimo, galima daryti išvadą, jog pertvarka vyks labai lėtai, dešimtmetį, o gal daugiau“, – svarsto specialistas.

R. Budbergytė. Valstybės turto vertė siekia beveik 50 mlrd. eurų

Valstybė yra didžiausias turto savininkas šalyje. Skaičiuojama, kad valstybės turto vertė siekia beveik 50 mlrd. eurų. Deja, valstybės institucijų, įstaigų ir įmonių rankose sutelkto visiems Lietuvos gyventojams priklausančio turto grąža valstybės ižde kol kas tik smulkiais skatikais žvanga. Valstybės turtas – tai žemė ir jos gelmės, miškai ir vidaus vandenys, pastatai, infrastruktūros ir kiti statiniai, kultūros vertybės, vertybiniai popieriai ir valstybės piniginiai ištekliai. Viena iš opiausių šiuo metu valstybės valdomo turto rūšių – nekilnojamasis turtas (NT). Įvairius statinius, pastatus ir administracines patalpas valdo bemaž visos Lietuvoje veikiančios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos. NT išlaikymas atsieina nemažą dalį valstybės biudžeto lėšų – vien pernai mokesčių mokėtojams tai kainavo beveik 162 mln. eurų. Iš viso valstybės institucijos turi NT objektų, kurių bendras plotas siekia per 20 mln. kv. m. Įsivaizduokime: tai – Marijampolės miesto dydis! Visgi išnaudojamos toli gražu ne visos turimos valdos. Apie 336 tūkst. kv. m užimančių įvairių NT objektų yra perduota naudotis neatlygintinai (panaudai). Dar apie 280 tūkst. kv. m. įvairios paskirties valstybės NT yra išnuomotas. Dalis valstybės institucijų ir įstaigų, kurios neišsitenka esamose valdose, nuomojasi per 61 tūkst. kv. m. ploto iš privačių asmenų. Nuomai per metus išleidžiama apie 4 mln. eurų. Tuo tarpu iš nenaudojamo valstybės NT nuomos pernai gauta vos daugiau nei 600 tūkst. eurų. Palyginkime: nuomai per metus sumokame 6,5 karto daugiau nei patys uždirbame iš nuomininkų, kai nuomojamos patalpos yra 4,5 karto mažesnio ploto nei išnuomotos. Valstybės institucijų neūkiškumas jau ne pirmi metai bado akis, todėl kalbų apie efektyvesnį valstybei priklausantį NT nebeužtenka – laikas konkretiems veiksmams. Prieš kelias savaites, susitikusi su Turto banko atstovais ir susipažinusi su esama situacija, įpareigojau visas institucijas pagrįsti, ar patikėtas valdyti NT, kuris šiuo metu stovi laisvas arba yra nuomojamas, joms išties yra reikalingas. Per kelis ateinančius mėnesius nustačius nepagrįstus poreikius bus imamasi priemonių NT objektus iš jų perimti, perduodant naudotis kitoms biudžetinėms institucijoms arba parduoti. Valstybės institucijos ir įstaigos privalo suprasti, kad valdo ne niekieno, o mūsų – mokesčių mokėtojų – jiems patikėtą turtą. Kitu atveju neracionaliai valdomam valstybės NT bus surasti nauji šeimininkai. Šiemet Turto bankas jau surengė 172 aukcionus ir pardavė 182 NT objektus už 23,5 mln. eurų. Pernai NT buvo parduota vos už 2 mln. eurų (surengti 143 aukcionai, parduoti 34 NT objektai). Svarbu pažymėti, kad šiemet pradėjusi veikti valstybės turto informacinė paieškos sistema (VTIPS) yra vienas pagrindinių įrankių, siekiant efektyvinti valstybės NT valdymą. Metų pradžioje Finansų ministerija kartu su Turto banku inicijavo duomenų apie valstybės NT pateikimą į centralizuotą VTIPS sistemą, t. y. visos valstybės institucijos, naudojančios NT, privalėjo identifikuoti valdomą turtą, sandorius dėl šio turto bei jo išlaikymo kaštus. Pirminis duomenų pateikimas yra prilygintinas valstybės NT inventorizacijai. Deja, atskleisti duomenis apie NT panoro ne visi jo valdytojai – iš 859 įvairių valstybės institucijų net dešimtadalis vis dar nėra pateikę informacijos apie valdomus NT objektus. Valstybės institucijų nenoras susiskaičiuoti joms patikėtą valdyti NT rodo, kad siekiant kuo efektyviau centralizuotai valdyti valstybės turtą, būtina stiprinti Turto banko galias. Akivaizdu, kad Turto bankui reikia „atrišti rankas“ ir suteikti imperatyvius įgaliojimus perimti valstybės turtą, nes dalis valstybės institucijų piktavališkai nenori skirtis su turimais NT objektais. Pasižvalgius į kaimyninių šalių patirtį, galime tik pavydėti, kaip valdomas valstybės NT. Pavyzdžiui, Latvijoje pernai iš valstybės turto nuomos uždirbta 31 mln. eurų, o Estijoje – 35 mln. eurų. Tiesa, šiose šalyse, lyginant su Lietuvoje veikiančiu Turto banku, centralizuotą valstybės turto valdymą padeda užtikrinti net kelissyk gausesnės darbuotojų pajėgos (Lietuvoje Turto banke dirba 134 asmenys, Latvijoje – 598, Estijoje – 246). Tad be įgaliojimų didinimo Turto bankui taip pat būtina stiprinti ir administracinius gebėjimus bei kompetenciją. Reikia nepamiršti, kad efektyvus ir racionalus valstybės turto valdymas yra vienas iš būdų papildyti valstybės iždą. Tam, kad valstybės turtas būtų valdomas pelningai, duotų ženklią grąžą valstybei ir jos žmonėms, būtinas ne tik visų valstybės institucijų atsakingas požiūris į valstybės turto valdymą, bet ir konkretūs sprendimai valstybės turto valdymo srityje. Visų pirma, turime inventorizuoti visą valstybės turtą, kad galėtume pradėti planuoti, kaip jį ūkiškai valdyti. Laisvas, nuomotinas ar nenaudojamas NT turi pereiti iš jo dabartinių valdytojų rankų. Taip pat būtina įdiegti atlygintiną naudojimąsi (nuomą) valstybės turtu. Siekiant jau dabar mažinti valstybės NT valdymo ir priežiūros išlaidas, Vyriausybei šiuo metu yra pateiktas sprendimo projektas dėl centralizuotai valdomo valstybės turto apimčių padidinimo 2017 metais daugiau kaip 30 tūkst. kv. metro ploto. Taip pat Turto bankas įpareigotas pradėti parengiamuosius darbus, kad 2018 metais centralizuotai valdomo turto plotas būtų išplėstas dar 100 tūkst. kvadratinių metrų. Administracinės paskirties nekilnojamojo turto centralizavimas neturi būti atidėliojamas. Valstybės institucijos neturi valdyti laisvo, nuomotino ar nenaudojamo turto, jos turi koncentruotis į savo tiesioginių funkcijų vykdymą, o ne rūpintis NT priežiūra. Žinoma, vien valstybės NT valdymo centralizavimo nepakaks – administracinės patalpos turi būti išnaudojamos efektyviau. Todėl dar šiemet ruošiamasi patvirtinti pastatų naudojimo vertinimo rodiklius ir normatyvus, kurie leis griežčiau kontroliuoti valstybės NT valdymą bei naudojimąsi juo. Be to, inventorizavus visą turtą ir įvertinus jo išlaikymo kaštus, ateityje turi būti siekiama dalies valstybinių institucijų iškėlimo iš prestižinėse miesto vietose esančių brangių patalpų....

R. Abugelis. Žemės ūkio politika: EBPO valstybės mažina paramą žemdirbiams

Romaldas ABUGELIS Neseniai EBPO šalių narių žemės ūkio ministrai priėmė deklaraciją, kuria raginama gerinti žemės ūkio politiką, kad pasaulio maisto sistema būtų produktyvesnė, tvaresnė ir lankstesnė. Rekomenduojama itin racionaliai naudoti vandenį, dirvožemį, miškus, energetinius išteklius ir bioįvairovę, daugiau dėmesio skirti inovacijoms, ūkininkų švietimui ir mokymui, kaimo infrastruktūros gerinimui. Taip pat siūloma palaipsniui atsisakyti rinkos santykius iškreipiančios paramos, siekti didesnio skaidrumo tarptautinėje prekyboje ir konkurencijoje, skatinama įgyvendinti veiksmingas rizikos valdymo. Pastaraisiais metais žemės ūkio politika įgauna vis naujų bruožų. Vienas jų – pasiekti kuo didesnį apsirūpinimą savo gamybos maisto produktais. Pavyzdžiui, Kinija išsikėlė tikslą pasiekti 95 proc. apsirūpinimą kviečiais ir ryžiais. Indonezija siekia savarankiškai apsirūpinti šiais penkiais produktais: ryžiais, kukurūzais, soja, cukrumi ir jautiena. Rusija siekia 80-95 proc. apsirūpinimo grūdais, cukrumi, augaliniu aliejumi, mėsa, pienu ir žuvies produktais. Panašius tikslus sau kelia ir Japonija, Korėja, Meksika, Šveicarija, Turkija. Be lokalių tikslų, žemės ūkį slegia didžiuliai globalūs iššūkiai. Visų pirma, atsakomybė sumažinti badaujančių žmonių kančias ir išmaitinti vis didėjantį mūsų planetos gyventojų skaičių, mažinant ūkininkavimo daromą žalą mus supančiai aplinkai. Pasaulio vidutinė temperatūra kyla daug sparčiau, nei buvo prognozuota. Dėl to vis labiau dažnėja nepalankios oro sąlygos, pakrančių užliejimai, plinta ligos, nyksta augalų ir gyvūnų rūšys. Šiltėjantis klimatas neabejotinai koreguoja žemės ūkio politiką. Iki šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama anglies dvideginio (CO2) išskyrimo mažinimui. Tačiau NASA Goddart instituto direktoriaus J. Hanseno ir kai kurių kitų mokslininkų tyrimai parodė, kad CO2 nėra pagrindinė atšilimo priežastis. Labiausiai atšilimą sukeliančios dujos yra metanas. Palyginus su CO2, metanas apie 20 kartų stipriau sukelia šiltnamio efektą. Metaną išskiria angliakasyba, sąvartynai, bet didžiausias jo šaltinis yra gyvulininkystė. Mėsos suvartojimas per paskutinius 50 metų išaugo penkis kartus ir vis auga. 85 proc. metano gyvulininkystėje išskiria atrajotojai o likusią dalį – mėšlo rezervuarai. Štai kodėl gyvūninių produktų vartojimo mažinimas yra geriausias būdas mažinti rimčiausią grėsmę Žemei ir apie tai vis garsiau kalba pasaulio politikai. 1961 m. įkurta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) vienija 34 ekonomiškai stiprias valstybes. 2015 m. stojimo į šią organizaciją procedūrą pradėjo ir Lietuva. EBPO įtaka globaliems procesams yra nuolat didėjanti, todėl dalyvavimas šio tarptautinio forumo veikloje suteiktų mūsų šalies ekonomikai naujų galimybių. Neseniai paskelbti net 50 - ies pasaulio šalių duomenys apie paramą žemės ūkiui. Tyrimas apėmė EBPO priklausančias valstybes, septynias Europos Sąjungos (ES) nares, kurios dar nepriklauso “turtingųjų klubui” ir devynias ekonomiškai silpnesnes šalis. Tokias kaip Brazilija, Indonezija, Kazachstanas, Kinija, Kolumbija, Pietų Afrika, Rusija, Ukraina ir Vietnamas. Naujausi duomenys rodo, kad tiesioginės paramos žemės ūkio produkcijos gamintojams intensyvumas per pastaruosius 30 metų sumažėjo maždaug dvigubai. Pernai ji sudarė tik 17 procentų visų ūkių pajamų. Parama žemdirbiams labiausiai sumažėjo Kanadoje, Japonijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Įdomu pažymėti, kad kol turtingosios šalys palaipsniui mažino paramą, besivystančios ją nuolat didino ir vidutinis paramos lygis šiose šalyse nuo keleto procentinių punktų jau pasiekė EBPO šalių vidurkį. Suprantama, vidurkis apima labai didelius paramos lygių skirtumus tarp atskirų valstybių. Štai Norvegijoje ir Šveicarijoje GPĮ siekia 62 proc., o Naujojoje Zelandijoje – 0,7 procento. Solidžią paramą gauna Japonijos, Korėjos ir Islandijos ūkininkai. Šiose šalyse GPĮ sudaro 43 – 56 procentus. Žemės ūkio produkcijos gamintojai ES, Rusijoje ir Turkijoje remiami tokiu pat lygiu, kaip ir vidutiniškai EBPO šalys. Kinijoje šiek tiek daugiau - 21 procentas. Beje, Turkija vienintelė valstybė, kurioje per tris dešimtmečius neįvyko jokių esminių paramos lygio pokyčių. EBPO garsėja atliekant ekonominę analizę ir yra sukaupusi labai išsamius statistinius duomenis apie valstybių politiką įvairiose srityse, įskaitant ir žemės ūkį. Pavyzdžiui, paramos žemės ūkiui rodikliai yra kaupiami nuo 1986 metų. Žemės ūkio produkcijos gamintojų paramos lygiui nustatyti EBPO naudoja gamintojų paramos įverčio (GPĮ) rodiklį. Jis parodo, kokią bendrųjų ūkio pajamų dalį sudaro valstybinė parama (kainų palaikymas, tiesioginės išmokos žemės ūkio naudmenų ir gyvulių skaičiui, materialinių išteklių atpiginimas, taip pat kai kuri kita parama). Australijos ūkininkai sulaukia labai panašios paramos kaip ir jų kaimynai naujazelandiečiai. Parama nelepinami ir Čilės, Brazilijos, Kanados, JAV ir Ukrainos žemdirbiai. Valstybinės valdžios jiems skirta parama sudaro mažiau kaip dešimtadalį jų bendrųjų pajamų. Izraelyje ir Kolumbijoje GPĮ pastaraisiais metais svyruoja tarp 10 – 15 procentų. Nepaisant žymaus paramos žemės ūkiui sumažėjimo, šio daugiafunkcinio ekonomikos sektoriaus rėmimui vis dar išleidžiamos solidžios pinigų sumos. Kartu paėmus visose 50 valstybių 2013-2015 metų laikotarpiu vidutiniškai kasmet buvo išleista 470 mlrd. Eurų. Parama žemės ūkiui susideda ne tik iš minėtos tiesioginės paramos gamintojams, kurią jie pajunta savo “kišene”, bet ir iš netiesioginio rėmimo, teikiant bendrąsias paslaugas žemės ūkiui. Tai šios šakos mokslo ir švietimo, infrastruktūros, rinkodaros, valstybės maisto atsargų, gyvūnų gerovės, augalų apsaugos, maisto saugos ir kokybės rėmimas (inspektavimo funkcija) bei kai kurių kitų panašaus pobūdžio priemonių įgyvendinimas. Pirmasis paramos būdas iškreipia rinkos santykius, todėl dėl jos sumažinimo vyksta aštrios diskusijos Pasaulio prekybos organizacijoje. Tuo tarpu žemės ūkio rėmimas bendrosiomis paslaugomis yra toleruojamas. Tokiam rėmimui minėtos 50 valstybių pastaraisiais metais kasmet skyrė vidutiniškai 70 mlrd. Eurų. Turtingiausių pasaulio valstybių žemės ūkiui suteikta tiesioginė ir netiesioginė parama kartu sudėjus prieš tris dešimtmečius siekė vidutiniškai net 2,5 proc. šių šalių bendrojo vidinio produkto. Pastaraisiais metais visuminė parama sudarė jau tik 0,7 procento. Tuo tarpu Turkijoje, Korėjoje, Kinijoje ir Indonezijoje šis rodiklis siekė 2 - 4 procentus. Nepaisant to, kad tiesioginė parama tyrime dalyvavusiose valstybėse kartu paėmus yra maždaug septynis kartus didesnė nei parama bendrosioms paslaugoms, yra ir išimčių. Antai Australijoje, Čilėje, Naujojoje Zelandijoje, Pietų Afrikoje ir Vietname parama bendrosioms paslaugoms žemės ūkiui yra kur kas didesnė, negu tiesioginė parama gamintojams. Parama bendrosioms paslaugoms sudaro beveik pusę visuminės paramos JAV žemės ūkiui. Beje, JAV ir Kanada daugiausia dėmesio skiria rizikų, kurios turi didžiausią įtaką ūkininkų pajamoms, valdymo priemonių įgyvendinimui, o ES ir Šveicarijos žemės ūkio politikoje didžiausias dėmesys skiriamas tiesioginėms išmokoms....

A. Armonaitė. Trys užmiršti dalykai svarbūs verslui

Garsių verslo vardų investicijų atitraukimas iš Lietuvos praėjusią savaitę sukėlė tikrą audrą viešojoje erdvėje. Kiekvienu atveju tokius įmonių strateginius sprendimus galėjo nulemti kiek skirtingas kompleksas priežasčių. Vis dėlto, akivaizdu, kad Lietuvos reguliavimo aplinka galėtų būti draugiškesnė tiek dideliems verslo vardams, tiek mažoms įmonėms. Šiandien populiaru kalbėti apie pasenusį darbo kodeksą ir neefektyvią socialinio draudimo sistemą, kurie apsunkina spartesnę verslo plėtrą, darbo vietų kūrimą ir atlyginimų augimą. Vis dėlto yra dar bent trys dalykai, kuriuos turėtume pasiekti verslo sąlygų gerinimo srityje. 1. Iš esmės keisti priežiūros institucijų požiūrį į verslą Šiandien Lietuvoje veikia 68 institucijos, kurios vienaip ar kitaip atlieka verslo priežiūrą. Tarp jų yra gerai žinomos didelės agentūros tokios, kaip Valstybinė mokesčių inspekcija, Maisto ir veterinarijos tarnyba ar Valstybinė darbo inspekcija, tačiau yra ir mažesnių agentūrų, reguliuojančių konkrečią verslo veiklos sritį. Liberalams dirbant Vyriausybėje buvo pradėta įgyvendinti verslo priežiūros institucijų pertvarka. Reforma siekė sumažinti naštą verslui ir žmonėms, buvo siekiama mažinti korupcijos prielaidas, užtikrinti, kad priežiūros reikalavimai būtų suprantami, lengvai ir patogiai prieinami. Priežiūros institucijos turėjo tapti verslo konsultantėmis, o ne baudėjomis. Dešiniuosius pakeitusi A. Butkevičiaus Vyriausybė taip pat nenubraukė šių tikslų, tačiau proveržio pertvarkoje jiems pasiekti nepavyko. Pradedantys verslininkai vis dar skundžiasi, kad užuot konsultuodami, kaip pažeidimų nepadaryti, priežiūros inspektoriai a priori ateina fiksuoti pažeidimų ir verslą vertina tik kaip pažeidimų šaltinį. Štai, pavyzdžiui, pirmaisiais verslo veiklos metais iš tiesų dalis institucijų pradedančio verslo nebaudžia. Tačiau jau antraisiais metais verslininkai yra nubaudžiami ir už pirmuosius. O tai juk yra tikra reformos keltų tikslų pornografija. Taigi turime grįžti prie verslo priežiūros institucijų pertvarkos, iš esmės keičiant požiūrį į verslą ir į institucijų veiklos misiją. Ne užfiksuotų pažeidimų skaičius, o pažeidimų sumažinimas bendromis jėgomis turi tapti visų priežiūros agentūrų veiklos standartu. Būtina sustiprinti institucijų tarpusavio bendravimo tinklą, pagaliau suformuoti vientisą požiūrį į verslą ir vieningas procedūras, sukurti atvirą bendravimą. Valdantieji turi prisiimti lyderystę ieškant politinio susitarimo dėl priežiūros institucijų ir jų funkcijų konsolidavimo, ko deja, per pastaruosius ketverius metus neišvydome. 2. Supaprastinti reikalavimus ir pagreitinti procedūras Net ir įgyvendinus pirmąjį punktą, verslininkams (ypač pradedantiems) gali būti sunku atitikti įvairius reikalavimus, kurių yra gerokai per daug. Visi, kurie, pavyzdžiui, bandė atidaryti lauko kavinę, gerai žino, kokį kryžiaus kelią reikia nueiti – tiek valstybės institucijose, tiek ir savivaldoje. Savo ruožtu Vilniaus savivaldybėje dirbame tam, kad paslaugos verslui ir gyventojams būtų greitesnės ir paprastesnės. Pavyzdžiui, praėjusiais metais savivaldybė savo paslaugas teikė vidutiniškai 7 dienomis greičiau nei metais prieš tai. Leidimai lauko reklamai 2015-aisiais išduoti vidutiniškai 15 dienų greičiau nei 2014 m. Teritorijų planavimo dokumentai 2015 m. buvo įregistruojami net 24 dienomis greičiau nei 2014 metais. O formalių leidimų renginiams, jeigu jais nestabdomas eismas ir neprekiaujama alkoholiu, išvis atsisakėme. Vis dėlto dar daug darbų reikia nuveikti čia, vietos lygmenyje. Tuo tarpu verslą prižiūrinčios nacionalinės agentūros yra pavaldžios skirtingoms ministerijoms, todėl ir situacija jose yra pakankamai skirtinga, nes priklauso nuo ministerijos vadovybės požiūrio. Pagaliau, kai kurios agentūros yra tokios stiprios, jog netgi sunku pasakyti, kokiam ministrui yra formaliai pavaldžios. Tai geriausiai išryškėjo ,,Judex“ koldūnų ir Maisto ir veterinarijos tarnybos atveju. Taigi norint pasiekti esminį pokytį supaprastinant verslo reguliavimą ir pagreitinant procedūras nacionaliniu mastu reikia aiškios Vyriausybės vadovo lyderystės reikalaujant kiekvienoje institucijoje peržiūrėti reikalavimus, juos paverčiant paprastesniais, labiau atitinkančiais XXI amžiaus realijas. Tai, kaip keičiasi institucijų veikla, geriausiai atskleistų grįžtamojo ryšio vertinimas – kai klientai, šiuo atveju verslas, būtų periodiškai apklausiami apie valstybės institucijų teikiamas paslaugas. 3. Neapmokestinti reinvestuojamo pelno Anksčiau įvardinti du punktai reikalauja didelio politikų ir tarnautojų įsitraukimo bei nuolatinio dėmesio reformos įgyvendinimui, tuo tarpu trečiasis gali būti įgyvendintas pakeitus įstatymą Seime ir gerai pasiruošus jo įgyvendinimui Finansų ministerijoje. Šiuo metu įmonės uždirbto pelno, nepaskirstytų lėšų panaudojimas įmonės veiklai plėtoti Lietuvoje yra apmokestinamas 15 proc. tarifu. Tuo tarpu Estijoje taikomas 0 tarifas. Tai reiškia, kad Lietuvos įmonėms yra sunkiau investuoti į plėtrą, tobulesnes technologijas nei kaimyninėje šalyje. Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktos apklausos duomenimis, apie 70 proc. rinkos dalyvių tvirtino, kad siekiant didinti įmonių investicijas, skatinti ekonomikos augimą ir užtikrinti naujas darbo vietas reikalinga atisakyti reinvestuojamo pelno apmokestinimo. Taigi turime pasiekti, kad įmonių pelnas apmokestinamas būtų tik jį išsimokant. Tokie Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai leistų lengviau pritraukti užsienio investicijas, diegti inovacijas, plėstis ir didinti atlyginimus. *** Lietuvoje gyvena daug iniciatyvių ir darbščių žmonių, kurie nebijo imtis verslo. Štai Eurostato duomenimis, Lietuvoje kasmet įsteigiama apie 40 tūkst. naujų įmonių. Tuo tarpu Latvijoje apie 15 tūkst. Estijoje – 8 tūkst. Iš tikrųjų Lietuvoje įsteigti įmonę nėra sunku. Turint elektroninį parašą, tai paprasta padaryti per keletą dienų keleto kompiuterio klavišų pagalba. Visai kas kita yra vystyti veiklą, kurti naujas darbo vietas, plėstis ar tiesiog išgyventi. Verslo sąlygų gerinimas turi tapti naujo Seimo ir Vyriausybės prioritetu. Suprantu, kad ,,Judex“ koldūnų fone apie verslo priežiūros supaprastinimą kalbėti yra nepopuliaru. Galbūt todėl nei viena kita partija apie tai ir nekalba. Vis dėlto valstybė neturėtų mušti sąžiningų darbščių žmonių dėl keleto galimai piktnaudžiaujančių. Politikų ir valstybės tarnautojų užduotis yra sukurti tokias taisykles, kurios būtų suprantamos, taikomos visiems vienodai ir paprasčiausiai netrukdytų įgyvendinti idėjų. www. liberalai.lt...

Lietuvos Prezidentė susitiko su Vokietijos Federaline Kanclere Angela Merkel

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vokietijos Kanclerės Angelos Merkel kvietimu Berlyne dalyvavo neformalioje darbo vakarienėje, kurios tikslas buvo aptarti pasirengimą artėjančiam Bratislavos viršūnių susitikimui dėl ES-27 ateities. Susitikimo, į kurį taip pat atvyko Latvijos, Portugalijos, Maltos premjerai ir Kipro vadovas, tikslas – surasti Europos Sąjungą vienijančias, o ne skaldančias sritis. Lietuvos vadovė pabrėžė, jog šiandien Europai vienybė reikalinga kaip niekada anksčiau. ES krečia tapatybės ir pasitikėjimo krizė. Nesulaukę greitų ir veiksmingų sprendimų dėl Europą krečiančių migracijos ir nedarbo problemų, vos ne kasdien gyvenant terorizmo baimėje, žmonės vis mažiau pasitiki Europos Sąjunga. Pasak Prezidentės, tai gali dar labiau Europoje sustiprinti populistines, euroskeptiškas ir radikalias jėgas, kurios norėtų, jog ir kitos ES valstybės narės pasektų Jungtinės Karalystės pavyzdžiu. Šalies vadovės teigimu, Lietuva griežtai pasisako prieš bet kokį atskirų blokų ES viduje kūrimą. Pasak Prezidentės, šiuo sudėtingu ES laikotarpiu būtina ieškoti būtent tų sričių, kurios vienija visas valstybes nares ir tinkamai atlieptų į Europos žmonių lūkesčius. Taip pat būtina imtis visų priemonių ES piliečių saugumui užtikrinti, gerinti ES išorinės sienos apsaugą, stiprinti bendradarbiavimą keičiantis žvalgybine informacija, apjungti duomenų bazes, geriau kovoti su hibridinėmis, kibernetinėmis ir energetinio saugumo grėsmėmis. Prezidentė taip pat pabrėžė, jog ekonominė gerovė – labai reikšmingas veiksnys užtikrinant stabilumą ir atkuriant žmonių pasitikėjimą ES. Todėl būtina veiksmingai kovoti su nedarbu, stiprinti vieningą ES rinką, skatinti skaitmeninę ekonomiką, mažinti skurdą. Šalies vadovė atkreipė dėmesį ir į pasikartojančius išpuolius prieš kitų ES šalių piliečius Jungtinėje Karalystėje ir paragino bendromis jėgomis siekti, kad būtų imtąsi visų reikalingų veiksmų jiems sustabdyti.   Birželį Jungtinės Karalystės žmonėms balsavus už pasitraukimą iš Europos Sąjungos, 27 valstybių bendrija siekia atsižvelgti į „Brexit“ referendumo pamokas, įvertinti sritis, kurias būtina reformuoti ir keisti, aptarti, kaip įveikti ES ištikusią pasitikėjimo krizę bei atremti sudėtingus migracijos, terorizmo, saugumo ir ekonominius iššūkius. Praėjusią savaitę  Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen. Susitikime kalbėta apie Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą stiprinant regiono saugumą ir Varšuvoje patvirtintų NATO gynybos bei atgrasymo priemonių įgyvendinimą. Pasak šalies vadovės, Vokietija yra galingiausia ekonominė ir politinė galia Europoje, todėl šios valstybės lyderystė užtikrinant NATO rytinio flango saugumą yra labai reikšminga Lietuvai bei kitoms Baltijos šalims. Atsižvelgdama į įtemptą saugumo situaciją NATO pasienyje, Vokietija ėmėsi vadovaujamo vaidmens formuojant tarptautinį NATO batalioną Lietuvoje. Prie šio bataliono taip pat prisijungs Belgijos, Olandijos, Liuksemburgo, Norvegijos ir Prancūzijos kariai. Planuojama, jog batalionas bus galutinai suformuotas ir pradės funkcionuoti pilna sudėtimi jau 2017 metais. Tarptautiniai NATO batalionai, vadovaujami Jungtinės Karalystės, Kanados ir JAV, bus atitinkamai dislokuoti Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje. Prezidentės teigimu, Vokietija yra mūsų partnerė ir modernizuojant Lietuvos karines pajėgas, ginkluotę bei kitą karinę techniką. Mūsų šalis jau įsigijo vokiškas haubicas „PZH2000". Pasirašytos sutartys su Vokietijos gamintojais dėl vienų moderniausių pasaulyje pėstininkų kovos mašinų „Boxer" ir automatų bei granatsvaidžių įsigijimo. Šiuo metu Vokietijos oro pajėgos kartu su Prancūzijos naikintuvais vykdo Baltijos šalių oro policijos misiją. Ministrė pasiūlė Lietuvai pasinaudoti Vokietijos gynybos ministerijos patirtimi kaip užtikrinti skaidrų lėšų panaudojimą vykdant viešuosius pirkimus ir pakvietė mūsų šalies atstovus atvykti susipažinti su savo sistema. Prezidentės spaudos tarnyba. R. Dačkaus nuotr. (Prezidentės kanceliarija)....

M. Drunga. Vokietija liks Vokietija. Bet ką tai reiškia?

„Trečiadienį kanclerė Angela Merkel padėjo kortas ant stalo ir Bundestage drožė gerą prakalbą, galbūt pačią geriausią savo politiniame gyvenime. Joje ji stojo ginti savo politiką dėl pabėgėlių ir pareiškė, jog 2017 m. dar kartą sieks kanclerystės“, – rašė Leipcigo „Volkszeitungas“. Regensburgo „Mittelbayerische“ irgi pavadino kanclerės kalbą „verčiančia labai gerai susimąstyti“ ir tęsė: „Po vienerių metų, kupinų jai tekusių išbandymų, į ją taikomų kritikos strėlių iš partijos draugų ir daugelio iškilusių abejonių ir patirtų smūgių, kaip antai krikščionių demokratų pralaimėjimas šalies šiaurės rytuose, per Meklenburgo-Pomeranijos žemės rinkimus, Angela Merkel kvietė Bundestago partijas vienytis prieš dešiniuosius populistus. Tai nebuvo joks desperacijos žingsnis iš kanclerės, pažiūrėjusios žemyn ir išvydusios prarają, pusės, tai buvo apeliavimas į nešališkumą, teisingumą, kartu ir nuolankumą piliečių atžvilgiu“, – pagyrė ją šiaurinės Bavarijos miesto Regensburgo laikraštis. Net ir Budapešto dienraštis „Nepszava“ liko maloniai nustebintas. Pasak jo, „kritikams, kurie dar vis jai prikaišioja jos kadaise ištartą šūkį: „mes tai įveiksime“, ir galvoja, jog per didelis pabėgėlių skaičius Vokietiją pakeis į blogąją pusę, A. Merkel atsakė nauju šūkiu: „Vokietija ir liks Vokietija!“ Kanclerė siekė skleisti optimizmą. Priešindamasi savo šalyje vyraujančiai nuomonei, ji tikino, kad pabėgėlių situacija Vokietijoje pasitaisė, ir kad į Vokietiją atvykstančių bėglių skaičius stipriai ir tvariai sumažėjo“, – dėstė Vengrijos sostinės dienraštis. Tai, kad A. Merkel nepasiduoda ir „siekia įžengti į naują fazę“, pastebėjo ir Austrijos sostinės dienraštis „Standard“. Jis atkreipė dėmesį, kad Vokietijos kanclerė „nebekartojo savo anksčiau veiksmingumą ir pasitikėjimą liudijančio, bet dabar lyg užstrigusi plokštelė skambančio sakinio „mes tai įveiksime“, o vietoje to labiau kliovėsi padėties aiškinimu. Tai jai išeis tik į naudą“, – rašė Vienos laikraštis. O pasak Berlyne ir Hamburge leidžiamo nacionalinio Vokietijos dienraščio „Welt“, „A. Merkel vėl apsireiškė kaip prezidentinė tautos kanclerė, stovinti virš visų partinių rietenų ir bandanti sulydyti visas respublikos jėgas į tikrai didelę koaliciją prieš „Alternatyvą Vokietijai“. Bet jei anksčiau tylėjimas apie šią dešiniųjų populistų partiją buvo laikomas paskutiniu išminties žodžiu, tai dabar sukilo padorieji ir žodžio pareikalavo jie. „Tačiau argi jau pats didelės padoriųjų koalicijos prieš ją sudarymas nereikš, kad „Alternatyva Vokietijai“ liks amžinai gyva?“ – klausė Šiaurės Vokietijos nacionalinis dienraštis. Kaip tik to ir prisibijojo Čilės dienraštis „Mostrador“: „tokios prieš užsieniečius, musulmonus ir A. Merkel programą nusistačiusios partijos iškilimas kelia pavojų A. Merkel vadovaujamos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) perrinkimui – ypač dėl to, kad kanclerę vis labiau spaudžia ir jos seseriškoji krikščionių socialų sąjunga (CSU) bei jų koalicijos partneriai socialdemokratai (SPD), jau besitaikantys laimėti 2017 m. rinkimus.“ Gali būti, kad Vokietijos partijoms iš tiesų pasiseks atimti iš A. Merkel valdžią. Tačiau tada gali greit ateiti diena, kuomet vokiečiai turės suvokti, ko jie neteko. „Juk nei CDU ir CSU, nei SPD neturi kitos tokios asmenybės kaip ji, šitaip sugebančios daug ką sujungti“, – teigė Čilės sostinės laikraštis. Maskvos dienraštis „Nezavisimaja gazeta“ pažymėjo, jog „kanclerė kvietė politikus rinktis nuosaikų kalbėjimo būdą. Tuo ji ragino nepasiduoti partijos „Alternatyva Vokietijai“ propagandai, bet taikė ir į kritikus savo pačios aplinkoje“. Nepriklausomas Maskvos laikraštis priminė, jog „visos parlamentinės partijos Meklenburge-Pomeranijoje prarado balsų, gal dėl to joms ir neatrodė tinkama ponios A. Merkel krikščionis demokratus per daug pliekti“. Kaip pranešė Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“, tai, kad „visos partijos aną savaitgalį pralošė“, – pripažino ir Vokietijos socialdemokratų frakcijos Bundestage vadovas Thomas Oppermannas. Pasak Šanchajaus dienraščio „Jiefang Ribao“, A. Merkel reikia ne tik „spręsti pabėgėlių problemą, bet užvis labiausiai struktūrines šalies problemas. Visų pirma piliečiams rytinėje Vokietijos dalyje trūksta ekonominio saugumo bei perspektyvų. Tik tuo atveju, jeigu A. Merkel pavyks visą Vokietiją stumtelėti į priekį ir įgyvendinti vidaus vienybę, ji turės geras galimybes būti perrinkta“, – rašė Kinijos regioninis laikraštis. Galop, Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ apžvalgininkas Stephanas Detjenas savo autoriniame komentare vis dėlto teigė, jog A. Merkel kalboje pasireiškė „neišsprendžiamas prieštaravimas“: Viena vertus, „sakydama, kad „pokyčiai – nieko blogo“, ji bandė, nurodydama ir į savo pačios gyvenimo kelią, žmones padrąsinti. Antra vertus, tuo pačiu atsikvėpimu ji pažadėjo: „Vokietija liks Vokietija, su viskuo, kas mums joje miela ir brangu“. „Tačiau Vokietija tos kanclerės, kuri aiškina, kad prie šios šalies priklauso ir islamas, labai jau toli nuo lūkesčių tų žmonių, kurie nuo A. Merkel nusisuka protestuodami ar net su neslepiama neapykanta. Todėl jos taikyti bandžiusios kalbos parlamente pabaiga yra tik pradžia to aiškinamojo darbo, kuris per būsimuosius rinkimų metus dar jos laukia“, – rašė Vokietijos radijo komentatorius. Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ....

A. Butkevičius. Būkime atviri : po Prezidentės veto darbo santykių reforma išsikvėpė

Pradedame paskutinę šios kadencijos Seimo sesiją. Vyriausybė labai atsakingai parengė ir peržiūrėjo teikiamų įstatymų projektų paketą. Ministerijoms buvo rekomenduota neteikti tų projektų, kurių akivaizdžiai nespės parengti ir kurie nesprendžia sisteminių problemų. Taip pat buvo rekomenduota apjungti panašias nuostatas reglamentuojančių įstatymų pataisas. Taigi siūlome svarstyti Seime jau registruotus ar grąžintus patobulinti teisės aktų projektus ir naujus, Seime dar neregistruotus, bet turinčius esminės įtakos valstybės politikai, ekonomikai, finansams ir socialinei raidai. Įstatymų leidybos prioritetai – įstatymai, susiję su ateinančių metų valstybės ir savivaldybių biudžetais bei Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetais, taip pat įstatymai, įgyvendinantys Vyriausybės programos nuostatas ir 2016-ųjų metų prioritetus. Ir trečioji grupė – įstatymai, įgyvendinantys arba perkeliantys Europos Sąjungos teisės aktus, dėl kurių pradėta Europos Sąjungos teisės pažeidimų procedūra. Seimo Sesijai teikiamų naujų įstatymų projektų pristatymą pradėsiu nuo teisės aktų, skatinančių stabilų ekonomikos augimą. Iš pradžių noriu priminti šią tendenciją patvirtinančius statistikos duomenis. Kaip rodo naujausia IBM  ataskaita apie tarptautinių investicijų plėtros tendencijas („Global Location trends 2016“), Lietuva užima 10 vietą pasaulyje pagal tiesioginių užsienio investicijų projektų planuojamas sukurti darbo vietas milijonui gyventojų ir pagal šį rodiklį pralenkė Baltijos kaimynes. Pernai buvome 18-oje to paties reitingo vietoje. Ataskaitos rengėjai teigia, kad planuojamos darbo vietos leidžia labai tiksliai įvertinti užsienio kapitalo investicijas. Be to, investuotojai mūsų šalyje planuoja steigti žinioms imlesnes ir aukštesnę vertę kuriančias darbo vietas. Šis rodiklis taip pat pakelia Lietuvą į tokių šalių dešimtuką. Tik dvi šalys patenka į abu dešimtukus – Lietuva ir Airija. Tai geras ženklas mūsų šaliai, nes aukštesnės kvalifikacijos ir gerai apmokamos darbo vietos garantuoja ekonomikos stabilumą ateities technologijų amžiuje. Praėjusį pusmetį sulaukėme didžiausios plyno lauko investicijos. Danijos bendrovė Marijampolės laisvojoje ekonomikos zonoje planuoja statyti langų ir durų gamyklą. Beveik 130 mln. eurų investicija sukurs daugiau kaip 1400 darbo vietų. Svarbus ir kitas ekonominis faktorius. Realus darbo užmokestis, kuris skaičiuojamas įvertinus kainų pokyčius, šiais metais viršijo prieškrizinį lygį ir yra didžiausias per visą nepriklausomybės laiką – 771,9 euro. Ekonomistai pripažįsta, kad atlyginimų augimą paskatino ir nuoseklus minimaliosios mėnesinės algos kėlimas. Per šią kadenciją ją didinome penkis kartus. Štai naujausi Statistikos departamento duomenys. Vidutinis darbo užmokestis per šių metų antrąjį ketvirtį išaugo 8,1 procento, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Privačiame sektoriuje atlyginimai išaugo net 9,4 procento, o viešajame sektoriuje – beveik 6 procentais. Seimui teiksime įstatymų projektus, kurie turės įtakos tolesniam atlyginimų didėjimui, sudarys palankesnes sąlygas verslui, ypač regionuose. Dabartinės darbo apmokėjimo sistemos trūkumai paskatino parengti „Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektą, sudarantį teisinį pagrindą pakelti atlyginimus mažas algas gaunantiems kvalifikuotiems darbuotojams, pavyzdžiui, kultūros ir meno, sveikatos priežiūros įstaigų specialistams, socialiniams darbuotojams, ugniagesiams gelbėtojams, darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Iš viso – beveik 100 tūkstančiui žmonių. Gerokai padidinus minimaliąją mėnesinę algą, jų atlyginimas beveik susilygino su nekvalifikuotą darbą dirbančiųjų algomis. Šis įstatymas padės ištaisyti ir kitus netolygumus, kaip antai – susidariusias didelius darbo užmokesčio skirtumus tarp atskirų sričių biudžetinių įstaigų. Naujos redakcijos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas suteiks daugiau finansinių galių smulkiajam ir vidutiniam verslui – didžiausiam darbdaviui ir svarbiam regionų ekonomikos varikliui. Dėl naujos įmonių finansinių duomenų apskaitos tvarkos padaugės šios kategorijos įmonių, kurios galės dalyvauti programose ir konkursuose, finansuojamuose Europos Sąjungos paramos lėšomis. Vyriausybėje kiekvieną mėnesį įvertiname, kaip rengiami ir įgyvendinami 2014–2020 metų Europos Sąjungos finansinės paramos investicijų projektai. Naujausiais (birželio 30 d.) Europos Komisijos duomenimis, Lietuva yra antra (po Estijos) tarp naujų ir penkta tarp visų Europos Sąjungos šalių pagal pripažintas deklaruotinomis, t.y. tikslingai investuotas paramos lėšas. Lietuva jau investavo 4 procentus lėšų, kai Europos Sąjungos vidurkis yra 1,6 procento. Kad išjudintume sustingusią valstybinės žemės nuomos rinką regionuose ir paskatintume savivaldybes sudaryti palankesnes ir objektyvesnes žemės nuomos sąlygas investuotojams, parengėme Žemės ūkio įstatymo pataisas. Dabar valstybinės žemės nuomos aukcionų dalyviai gana dažnai piktnaudžiauja procedūromis – labai padidina pradinę žemės nuomos kainą, o vėliau nepasirašo nuomos sutarties arba, įgiję teisę naudotis sklypu, jokios veiklos nevykdo. Įstatymo pakeitimai leistų savivaldybei pasirinkti iš trijų skirtingų žemės nuomos būdų, atsižvelgiant į tai, kokios naudos tikimasi gauti. Šio įstatymo projektas numato ir greitesnę nuomos procedūrą. Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pataisos taip pat sutrumpins būtinas biurokratines procedūras, kurios suteikia galimybę greičiau gauti mokesčių lengvatų. Tikimės, kad sudarytos palankesnės sąlygos sudomins investuotojus ir suaktyvins laisvųjų ekonominių zonų veiklą. Verslas mokesčių lengvatų galės gauti iškart po to, kai savivaldybė įmonei išnuomos sklypą. Dabar gi lengvatos įsigalioja tik po tam tikro laiko, sudarius sutartį su laisvąją ekonominę zoną valdančia bendrove. Kurdami palankesnę aplinką investicijų įvairovei, siūlome įteisinti alternatyvų skolinimąsi – sutelktinį finansavimą, kad verslas galėtų investuoti, pasidalydamas riziką ir taip apsaugodamas skolinančiųjų interesus. Parengtas Sutelktinio finansavimo įstatymo projektas leis fiziniams ir juridiniams asmenims per sutelktinio finansavimo platformas viešai skolintis profesinėms, mokslo, tiriamosioms ir kitoms reikmėms, išskyrus vartojimą. Verslą pradedantys arba jį plėtojantys asmenys galės greičiau ir palankesnėmis sąlygomis gauti reikalingų lėšų bei pasitikrinti verslo idėjos gyvybingumą. Tai ypač aktualu vykdant naujus perspektyvius projektus. Lietuva dar nepradėjo taikyti Europos Sąjungos direktyvos trečiųjų šalių piliečiams – aukštos kvalifikacijos specialistams nustatyti bendrą schemą atitinkančias palankesnes imigracijos taisykles. Šios tvarkos reikia tam, kad vadovus, specialistus, aukštąjį išsilavinimą turinčius stažuotojus būtų galima laikinai perkelti iš trečiosiose valstybėse įsisteigusių bendrovių į Lietuvoje įsteigtus jų filialus. Yra parengtos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisos, kurios sudarys palankesnes sąlygas bendrovių personalo politikai ir prisidės prie mūsų šalies ekonominės plėtros ir konkurencingumo didinimo. Seimui svarstyti pateiktas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo projektas, apibrėžiantis naują šių įmonių vadovų skyrimo tvarką ir pareigų ėjimo terminą. Numatyta, kad valstybės ar savivaldybės įmonių vadovu asmuo būtų skiriamas konkurso būdu ketverių metų kadencijai. Jeigu jo darbas pasibaigus kadencijai įvertinamas gerai ir labai gerai, tokio vadovo kadencija yra pratęsiama dar ketveriems metais. Panašius bendruosius principus siūlome įtvirtinti ir skiriant viešojo sektoriaus įstaigų vadovus. Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo projekte taip pat numatome priėmimą į pareigas konkurso būdu ketverių metų kadencijai, kasmetį įstaigos vadovų veiklos vertinimą ir galimybę dirbti dar vieną kadenciją. Pasibaigus dviem kadencijoms, buvusiems vadovams neatimama teisė vėl dalyvauti konkurse toms pačioms pareigoms eiti. Ši nuostata sulaukė nevienareikšmiško įvertinimo. Noriu priminti, kad iki šiol valstybės ir savivaldybės įmonių bei biudžetinių įstaigų vadovų darbo trukmė apskritai buvo neribojama – tik priklausė nuo valdžioje esančios partijos valios. Mes siūlome įvesti maksimalų dviejų kadencijų terminą ir neatimti iš žmogaus pilietinės teisės vėl pretenduoti į tas pačias pareigas. Atrankos skaidrumą ir pagrįstumą turi garantuoti atrankos komisija, kurios posėdžio eiga fiksuojama – daromas skaitmeninis garso arba vaizdo įrašas. Vienas svarbiausių mūsų Vyriausybės darbų – sudėtingo ir didžiulio energetikos sektoriaus modernizavimas, kuris yra gyvybiškai būtinas, nepaisant sėkmingai įgyvendinamų strateginių projektų. Iki šiol jokia Vyriausybė nedrįso imtis tokios reformos, nes reikėjo ardyti atskirose srityse įsitvirtinusias monopolijas. Mūsų pradėtų permainų strateginis tikslas – pertvarkyti ūkį, kuriam reikia didelių žaliavos sąnaudų, ir pradėti taikyti pažangias, energiją taupančias technologijas, vietoj importuojamo kuro plačiau naudoti konkurencingus vietinius ir atsinaujinančius išteklius. Tai – energetinio saugumo, konkurencingumo ir taupumo pagrindas ateities energetikai. Tokios pertvarkos svarbą įvertino Europos Komisija. Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas bus finansuojamas pagal vadinamąjį Junkerio planą. Jam Europos investicijų bankas skirs iki 190 mln. eurų paskolą 17-ai metų. Laikydamiesi energinio modernizavimo strategijos inicijuojame naują ilgalaikį projektą – vėjo elektrinių plėtrą jūroje. Siekiant pritraukti patikimus investuotojus į vėjo energetikos projektus Baltijos jūroje, valstybės lėšomis bus atlikti būtini geologiniai, hidrologiniai, poveikio aplinkai tyrimai, kurie padės įvertinti tokių projektų perspektyvas ir galimybes. Kitaip tariant, laisvosios ekonominės zonos veiklos modelio pagrindu bus kuriama laisvoji ekonominė zona jūroje vėjo jėgainėms statyti. Seimui jau pateiktas Atsinaujinančių išteklių energe...

Prieš kelionę į Berlyną – susitikimas su Europos Vadovų Tarybos Pirmininku

Sekmadienį, rugsėjo 11 d., Prezidentė D. Grybauskaitė ES ateitį aptars su Vokietijos Federaline Kanclere Angela Merkel Berlyne. Prieš kelionę į Berlyną Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Europos Vadovų Tarybos Pirmininku Donaldu Tusku. Susitikime aptartas pasirengimas ES-27 valstybių vadovų susitikimui, kuris įvyks kitą savaitę Bratislavoje ir kuriame bus diskutuojama dėl Europos Sąjungos ateities. Šalies vadovė pabrėžė, jog „Brexit“ balsavimas atskleidė visos ES problemas. Susidūrus su šiandienos iššūkiais, tokiais kaip nestabili ekonominė situacija, nedarbas, masinė migracijos krizė, terorizmas, Europa nesugeba greitai ir veiksmingai jų atremti. O tai mažina žmonių pasitikėjimą visa ES ir skatina euroskeptikų bei populistinių jėgų sustiprėjimą. Prezidentės teigimu, būtina labai atsakingai atsižvelgti į „Brexito“ pamokas ir pateisinti ES piliečių lūkesčius. Šiuo metu vienas pagrindinių ES tikslų užtikrinti, kad visi ES piliečiai jaustųsi saugiai. Tai pasieksime veiksmingai stiprindami išorės sienų apsaugą, stiprindami ES pajėgumus efektyviai atremti hibridines, kibernetines ir energetinio saugumo grėsmes bei keisdamiesi informacija apie teroristus. Pasak Lietuvos vadovės, antrasis ES tikslas – auganti ir konkurencinga ekonomika. Todėl būtina nedelsiant kovoti su įsisenėjusiomis nedarbo problemomis, gerinti verslo sąlygas, mažinti biurokratinius suvaržymus, stiprinti skaitmeninę ekonomiką, įveikti skurdą bei socialinę atskirtį. Prezidentė taip pat pabrėžė, jog Jungtinė Karalystė buvo, yra ir išliks labai svarbi ES partnerė. Tačiau, šalies vadovės teigimu, ES visados ištikimai gins 4 pamatines savo laisves – laisvą asmenų, kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimą....

Konservatoriai jau raiko būsimos valdžios pyragą

Irena Degutienė

Birutė Vyšniauskaitė, www.lrt.lt Pastarosiomis dienomis buvęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas, opozicijos lyderis Andrius Kubilius prakalbo, esą po Seimo rinkimų naują vyriausybę formuos būtent konservatoriai, o kiti galimi valdančiosios koalicijos partneriai tik šliesis prie jų. LRT.lt šaltiniai TS-LKD partijoje neneigė, kad galimais valdžios postais konservatoriai jau dalijasi ir tarp partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio šalininkų ir senbuvių vyksta įnirtinga kova. Apie tai, kad partijos patriarcho Vytauto Landsbergio anūkui G. Landsbergiui siekiama atiduoti premjero postą, jau buvo kalbėta anksčiau. Greičiausiai tai bus patvirtinta ir šeštadienį vyksiančioje partijos taryboje. Planuojama paskelbti ir šešėlinį konservatorių ministrų kabinetą. Buvusiam premjerui – finansų ministro postas? Anksčiau politiniuose kuluaruose buvo kalbama, kad buvęs konservatorių lyderis A. Kubilius siekia išvykti iš Lietuvos ir dairosi kokio nors posto Europos Sąjungos (ES) struktūrose. „Nesiruošiu į Briuselį, nes kokio gi posto ten dabar tikėtis? Komisaro? Juk juo šiuo metu dirba Vytenis (socialdemokratas Vytenis Andriukaitis – LRT.lt). Jo ir Europos Parlamento kadencija truks iki 2019 m. Niekas gi komisaro kadencijos viduryje neatšauks“, – sakė A. Kubilius. Paklaustas, ar tiesa, kad sėkmės rinkimuose atveju jam iki 2019 m. konservatorių ministrų kabinete galėtų būti patikėtas finansų ministro portfelis, tiesaus atsakymo A. Kubilius vengė. „Nieko per daug nesitikiu, tik tikiu, kad mūsų partija dalyvaus sudarant valdančiąją koaliciją ir būsima vyriausybė bus stipri“, – teigė A. Kubilius. Prie vieno portfelio – po kelis kandidatus LRT.lt žiniomis, buvusiai finansų ministrei Ingridai Šimonytei, kuri su konservatoriais dalyvaus Seimo rinkimuose, šešėlinėje vyriausybėje gali būti patikėtas sveikatos apsaugos ministro postas. Bet neatmestina galimybė, kad I. Šimonytės pavardė gali atsidurti ir prie premjero posto. Greičiausiai tuo atveju, jei Seimo rinkimų rezultatai G. Landsbergiui būtų nepalankūs. A.Kubilius minėtas kaip galimas finansų ministras. Bet finansų ministro kėdės neatsisakytų ir buvęs jo patarėjas Mykolas Majauskas. Prie Švietimo ir mokslo ministerijos durų rikiuojasi parlamentarai Valentinas Stundys ir Mantas Adomėnas bei Kauto technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas. Ūkio ministro kėdę jau matuojasi Tomas Langaitis ir Adomas Audickas. Greičiausiai be ministro portfelio neliktų konservatorių rinkimų štabo vadovas, Seimo narys Dainius Kreivys, kurį iš ūkio ministro posto A. Kubiliaus vyriausybėje buvo išprašiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Dabar jau D. Kreivys dairosi į Energetikos ministeriją. Šešėliniu kultūros ministru išlieka parlamentaras, operos dainininkas Vytautas Juozapaitis. Bet jam į nugarą žiūri buvusi europarlamentarė, šiuo metu viena aktyviausių partijos lyderio G. Landsbergio komandos narių Radvilė Morkūnaitė. Jei nepavyktų nurungti V. Juozapaičio, kurio, kaip kalbama tarp konservatorių, santykiai su G. Landsbergiu – ne itin draugiški, tuomet R. Morkūnaitei galėtų būti patikėtas Aplinkos ministerijos vairas. Tačiau šešėliniame partijos ministrų kabinete ties šia ministerija minimas ir Seimo narys Pauliaus Saudargas. Vadovauti Krašto apsaugos ministerijai norėtų praėjusios kadencijos Seime Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) vadovavęs parlamentaras Arvydas Anušauskas, o jo kolegei buvusiai krašto apsaugos ministrei Rasai Juknevičienei sėkmės atveju per rinkimus gali tekti tenkintis NSGK pirmininko pareigomis. Kalbama, jog kol kas į žemės ūkio ministro postą konservatoriai, be jau kartą šias pareigas ėjusio Kazio Starkevičiaus, nelabai ką ir randa. Diplomatijos vadovo portfelio jau seniai siekia buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis. Jis jį ir gautų, nors šešėlinėje konservatorių vyriausybėje ties Užsienio reikalų ministerija su dideliu klaustuku įrašyta ir buvusio šios žinybos vadovo, parlamentaro Audroniaus Ažubalio pavardė. Tarp galimų Socialinių reikalų ir darbo ministerijos vadovų konservatoriai mini partijos vykdomąją sekretorę Moniką Navickienę ir Seimo narį Donatą Jankauską, jau turėjusį šį portfelį. Sėkmės rinkimuose atveju konservatoriai dairytųsi ir į Seimo pirmininko postą. Su LRT.lt bendravę partijos atstovai prasitarė, kad jis galėtų būti patikėtas konservatorių veteranei dabartinei Seimo vicepirmininkei Irenai Degutienei arba A. Kubiliui. Kokios buvusio Ukrainos ministro galimybės? Dar vasaros pradžioje konservatoriai džiaugėsi, kad su jais galimai formuojant valdžią sutiko dalyvauti buvęs Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius. Jis pats apie galimybę sugrįžti į Lietuvą ir siekti kokio nors posto, aiškaus atsakymo nebuvo davęs. Tačiau kai kurie Lietuvos konstitucinės teisės specialistai abejojo, ar šis žinomas lietuvis galėtų būti ministru, nes jis turi ir Lietuvos, ir Ukrainos pilietybes. Tampant ministru, reikia duoti priesaiką Lietuvos Respublikai, todėl jam tektų atsisakyti Ukrainos pilietybės. Iš viso šešėliniame konservatorių ministrų kabinete gali būti įrašyta apie keturiasdešimt kandidatų, tarp kurių, vis artėjant Seimo rinkimų dienai spalio 9-ąją, konkurencinė kova tik aštrės. Jau derasi su „valstiečiais“? Seime jau kurį laiką netyla kalbos, jog derybos dėl galimybės formuoti valdančiąją daugumą pastaruoju metu itin aktyviai vyksta tarp „valstiečių“ ir konservatorių. „Kalbasi partijų lyderiai“, – LRT.lt teigė A. Kubilius. Tačiau „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis kategoriškai neigė vedąs derybas dėl būsimos valdžios formavimo ar galimų postų dalybų: „Bendrauju su visais. Ir su socialdemokratų lyderiu Algirdu Butkevičiumi, ir su G. Landsbergiu. Bet derėtis dėl galimos koalicijos šiuo metu neprotinga. Žiūrint į reitingus, atrodo vienaip, o išėjus į gatvę – visai kitaip. Mano arba Sauliaus Skvernelio reitingai auga, partijos krenta. Viskas paaiškės po rinkimų. Jei konservatoriai teigia, kad jie jau beveik laimėjo rinkimus, tai jie sau tokiomis kalbomis tik kenkia.“ R. Karbauskis neneigė, kad jo partijos kandidatas į premjero postą yra buvęs vidaus reikalų ministras S. Skvernelis. Tačiau, anot „valstiečių“ lyderio, jeigu galimos koalicijos partnerius pavyktų įtinkinti, kad vyriausybei turėtų vadovauti ne kokios nors partijos atstovas, o profesionalas, tuomet partija atsisakytų pretenduoti į šį postą. R. Juknevičienė neturi jokių šansų laimėti? Paklaustas, ar jo reveransas nekandidatuoti vienoje Aukštaitijos vienmandatėje apygardoje su konservatore R. Juknevičiene nereiškia, jog vis dėlto kažkokių susitarimų su konservatoriais būta, R. Karbauskis pareiškė, jog ji neturi jokių šansų laimėti prieš „valstiečių“ atstovę Guodą Burokienę. „G. Burokienė yra Lietuvos kaimo bendruomenių asociacijos pirmininkė. Panevėžio kaimo bendruomenės – pačios stipriausios, todėl man net nekyla abejonių, kas ten laimės rinkimus. Bet apie tai galėsime pakalbėti irgi po rinkimų“, – teigė R. Karbauskis. Jis taip pat dar kartą patvirtino, jog „valstiečių“ nuostata nedalyvauti valdančiojoje koalicijoje su Darbo bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijų atstovais tebegalioja. Paaiškėjus, kad buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis 90 tūkst. ar 106 tūkst. eurų iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimundo Kurlianskio paėmė partijos reikalams, tuomet, pasak R. Karbauskio, tokia pati pozicija galiotų ir liberalų atžvilgiu. „Jeigu tokias žinias sužinotume jau susiformavus koalicijai, tai arba išeitume patys, arba turėtų pasitraukti liberalai“, – neabejojo „valstiečių“ lyderis.

Premjeras Algirdas Butkevičius neketina tikrintis pasitikėjimo Seime

Prasidėjo Seimo rudens sesija, tačiau premjeras A. Butkevičius nežada prašyti parlamentarų, kad šie  balsuotų už pasitikėjimą jo vadovaujama Vyriausybe. Tokį raginimą trečiadienį išsakė konservatorių ir liberalų partijų pirmininkai Gabrielius Landsbergis ir Remigijus Šimašius. Reaguodami į prezidentės raginimą atsistatydinti krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui, socialdemokratai antradienį pareiškė abejojantys dėl prezidentės gebėjimo vykdyti tiesiogines pareigas. Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio vadovai socialdemokratų pareiškimą pavadino „desperacijos ir žemos politinės kultūros demonstracija, kuri kenkia valstybės konstitucinės santvarkos autoritetui, žmonių pasitikėjimui konstitucinėmis Vyriausybės ir premjero institucijomis ir jų sugebėjimu veikti atsakingai“. „Žinote, ką kalba tie du ponai politikai, man tikrai nerūpi, ir ką mano kyšininkavimu stambiu mastu įtariamo E.Masiulio bendražygis ir privačių darželių tinklo savininkės A.Landsbergienės, dėl kurios verslo skaidrumo yra taip pat daug įtarimų, vyras. Man svarbus Lietuvos žmonių pasitikėjimas ir aš manau, kad jų turiu“, - ketvirtadienį Žinių radijui sakė premjeras. www.verslaspolitika.lt. tv3.lt  

„Baltijos tyrimai“: šalies gyventojai palankiausiai įvertino Prezidentą Valdą Adamkų

Naujienų agentūros ELTA užsakymu Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ rugpjūčio 20-30 dienomis atliktos apklausos duomenimis, nuosekliai nuo metų pradžios augęs valstiečių populiarumas tarp apsisprendusiųjų balsuoti Seimo rinkimuose smuko 5 proc., iki 14 proc. Tai yra pirmasis jų populiarumo susvyravimas nuo sausio, kai už juos buvo pasiryžę balsuoti 4,8 proc. rinkimuose ketinančių dalyvauti rinkėjų, jis beveik nuosekliai augo: vasarį jų populiarumas šioje grupėje siekė 7 proc., kovą – 8 proc., balandį – 12 proc., gegužę – beveik 18 proc., birželį – 17 proc., liepą – beveik 19 proc. „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė reitingo pasmukimą aiškina ir sezoniškumu, nes vasarą, kai yra atostogų metas, politinis gyvenimas aprimsta ir politikai mažiau rodosi viešojoje erdvėje, kita vertus, šios partijos patrauklumo nebepalaiko jos naujumo įvaizdis, kurį kūrė nauji veidai partijoje. Valstiečiams svarbu išsiskirti iš to bendro priešrinkiminio triukšmo ir atkreipti į save dėmesį, o socialdemokratams, pasak „Baltijos tyrimų“ vadovės, būtų geriau, jeigu būtų labiau triukšmaujama apie kitus, tokioje situacijoje juos vėl daugiau žmonių palaikytų.R. Ališauskienė pabrėžė, kad jų reitingų kritimas sustojo. Rugpjūtį jų populiarumas tarp apsisprendusių dalyvauti rinkimuose ūgtelėjo 5 proc., iki 23,9 proc.„Jeigu kalbame apie tuos, kas ketina dalyvauti Seimo rinkimuose, tai nuo metų pradžios jie pradėjo praradinėti balsus, nors iki tol labai stabiliai laikėsi, nes sausį buvo 33 proc., vasarį – 28 proc., kovą – 26 proc. , balandį – 25 proc., gegužę – 19 proc., birželį – 22 proc., liepą – 19 proc. , po to vėl – 24 proc. „Baltijos tyrimų“ duomenimis, tarp apsisprendusių dalyvauti rinkimuose didžiausią palaikymą pastaruoju metu turi Lietuvos socialdemokratų partija – 24 proc., o dar dvi partijas palaiko daugiau nei po dešimtadalį rinkimuose ketinančių dalyvauti rinkėjų – tai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – kiek daugiau nei 14 procentų ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 14 procentų. Po dešimtadalį rinkimuose ketinančių dalyvauti gyventojų nurodė, kad jie balsuotų už Darbo partiją – 10 procentų bei partiją Tvarka ir teisingumas – 10 procentų, kurios populiarumas per mėnesį išaugo 3 procentiniais punktais. Dar pakankamą rinkėjų palaikymą – daugiau nei 5 procentus, kad galėtų tikėtis patekti į Seimą turi LR liberalų sąjūdis – daugiau nei 7 procentai, o kiek mažesnį nei 5 procentų palaikymą kol kas turi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Už kitas partijas ketino balsuoti mažesnė dalis potencialių rinkėjų: už Lietuvos centro partiją – 3 procentai, už Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus) – 2 procentai, po vieną procentą už Lietuvos žaliųjų partiją, Lietuvos liaudies partiją bei partiją „Jaunoji Lietuva“, o už partiją „Lietuvos sąrašas“ ir partiją „Drąsos kelias“ mažiau nei 1 procentas ketinančių rinkimuose dalyvauti gyventojų. 7 procentai apklaustų gyventojų, nors ir ketina dalyvauti rinkimuose, bet dar neapsisprendė, už kurią partiją balsuoti.Tarp visų rinkėjų – ir apsisprendusių ateiti į Seimo rinkimus, ir likusiųjų, didesnį palaikymą turėjo Lietuvos socialdemokratų partija – už ją per rinkimus ketino balsuoti 18 proc. turinčių rinkimų teisę šalies gyventojų.Antroje ir trečioje vietose buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 12 proc. bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 11 proc. Daugiau nei 5 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų per Seimo rinkimus spalio 9 d. ketina balsuoti už Darbo partiją – 8 proc., už partiją Tvarka ir teisingumas – 8 proc. bei už Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį – 7 proc., o kiek mažesnį nei 5 proc. palaikymą turi 3 partijos – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 4 proc., Lietuvos centro partija – 3 proc. bei Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) – 2 proc. Kaip parodė apklausa, vieno procento gyventojų palaikymą turi Lietuvos žaliųjų partija, partija „Jaunoji Lietuva“ bei Lietuvos liaudies partija, o mažiau nei po pusę procento šalies gyventojų ketina balsuoti už partiją „Lietuvos sąrašas“ bei partiją „Drąsos kelias“.Lyginant su liepos mėnesį vykusia apklausa, 3 procentiniais punktais padidėjo Lietuvos socialdemokratų partijos palaikymas, o 2 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, kurie per spalio 9 dienos rinkimus ketina balsuoti už partiją Tvarka ir teisingumas bei LR liberalų sąjūdį. Per pastarąjį mėnesį 3 procentiniais punktais sumažėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos palaikymas.Ketvirtadalis – 24 proc. – respondentų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti. Vasaros pabaigoje vykusi apklausa parodė, kad mažiau nei pusė – 46 proc. 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų – ketina dalyvauti Seimo rinkimuose, o penktadalis – 21 proc. – nurodė, kad neketina dalyvauti rinkimuose. Valstiečių reitingams smunkant, jų lyderių populiarumas išlieka. Per mėnesį nežymiai smuktelėjus LVŽS reitingams jos partijos pirmininko R. Karbauskio ir „veido“ S. Skvernelio populiarumas išlieka. Šie politikai tebėra vieni populiariausių, rodo naujausia visuomenės nuomonės apklausa. Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 20-30 dienomis atliktos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ apklausos duomenimis, rugpjūtį šalies gyventojai palankiausiai įvertino Prezidentą Valdą Adamkų – jį palankiai įvertino 77 proc. apklaustųjų. Antroje pozicijoje pagal populiarumą – antrąją kadenciją šalį valdanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurią palankiai įvertino 69 proc. respondentų. Šalia buvusių ir esamų šalies vadovų populiarumu nedaug atsilieka LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis – jį palankiai vertina 60 proc. gyventojų. Įdomu, kad LVŽS reitingas šiuo metu siekia 11,5 proc. ir tai yra antra populiariausia partija po socialdemokratų. Tiesa, per mėnesį „valstiečių“ populiarumas, priešingai nei R. Karbauskio, smuktelėjo 3 procentiniais punktais.59 proc. respondentų nurodė palankiai vertiną SEB banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą. Populiarumu gali pasigirti ir kitas LVŽS atstovas, šios partijos vedlys spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose – buvęs vidaus reikalų ministras S. Skvernelis, kurį palankiai vertina 54 proc. respondentų. Ekonomistę, Vilniaus miesto tarybos narę Aušrą Maldeikienę palankiai vertiną nurodė 51 proc. gyventojų. Dar pusė, arba 50 proc., apklaustųjų simpatijas atidavė Vilniaus merui, Liberalų sąjūdžio pirmininkui Remigijui Šimašiui, neseniai stojusiam prie šios partijos vedlio vairo. Dar 8 visuomenės veikėjus šalies gyventojai dažniau įvertino palankiai nei nepalankiai – tai Europos Parlamento (EP) narė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė, užsienio reikalų ministras taip pat socialdemokratas Linas Antanas Linkevičius, Seimo narys „darbietis“, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, Kauno meras, visuomenininkų organizacijos „Vieningas Kaunas“ lyderis Visvaldas Matijošaitis, Premjeras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, europarlamentaras Antanas Guoga, parlamentaras Naglis Puteikis ir Liberalų sąjūdžio pirmininko pirmasis pavaduotojas Seimo narys Eugenijus Gentvilas. Nepalankiausiai šalies gyventojai įvertino Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininką europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį – šį politiką nepalankiai vertina 69 proc. gyventojų. 68 proc. teigė nepalankiai vertiną Seimo opozicijos lyderį, konservatorių Andrių Kubilių, 67 proc. – Seimo Pirmininkę „darbietę“ Loretą Graužinienę.    ...

G. Steponavičius. Švietimo sistemą ėda tuščio kalbėjimo, problemų pripažinimo ir baimės jas spręsti vėžys

Gintaras Steponavičius, www. liberalai.lt Kita vertus, valstybės švietimo politika pastaraisiais metais pagrindo optimizmui nesuteikia. Smulkmenose paskendę atsakingų valdančiųjų politikų žingsniai paženklinti netikėjimo, kad tai, kas buvo (jei buvo) daroma, būtų tęsiama. Švietimo ir mokslo ministrė kiekviena proga akcentuoja, kad po mėnesio kito bus kiti už švietimą atsakingi žmonės, taip tarsi nusimetama atsakomybė. Norėčiau trumpai aptarti, kas šiuo metu mus džiugina ir liūdina. Gerai, kad į priekį kelią skinasi liberalų inicijuotas naujas neformalaus ugdymo finansavimo modelis. Daugiau nei 73 tūkstančių vaikų gauna 15 eurų per mėnesį valstybės finansavimą prasmingoms popamokinėms veikloms. Tai yra penktadaliu daugiau nei prieš metus. Moksleiviai gali rintis iš daugiau nei 2200 naujų būrelių. Labai svarbu, kad šis modelis ne tik nesustotų ties šia riba, bet ir įtrauktų ikimokyklinio amžiaus vaikus bei būtų taikomas ir vasaros atostogų metu. Gerai, kad ir neformalaus ugdymo metu įgytų žinių pripažinimas stojant į aukštąsias mokyklas irgi pajudėjo iš mirties taško. Gerai, kad vis daugiau vaikų gali lankyti darželius. Tai atsitinka ne vien dėl privalomo priešmokyklinio ugdymo, labiau dėl dar praėjusios Vyriausybės kadencijos metu išlaisvintos privačios iniciatyvos įvedus ikimokyklinio ugdymo krepšelį ir supaprastinus higienos normas. Atskirų savivaldybių sprendimai papildomai finansuoti vieno vaiko vietą nevalstybiniuose darželiuose taip pat akivaizdžiai prisideda prie ikimokyklinio ugdymo prieinamumo, ypač miestuose. Šios Vyriausybės sprendimas šiek tiek padidinti darželių auklėtojų atlyginimus šios profesijos prestižui menkai atsiliepia, nes motyvuotos auklėtojos beregint „išgraibstomos“. Gerai, kad mokytojų atlyginimams po ilgų ieškojimų rasti papildomi 8 mln. eurų, bet blogai, kad ir toliau bendrajam ugdymui skiriami pinigai bus naudojami tuštiems pastatams išlaikyti. Valstybės investicijos į infrastruktūrą yra gerai, bet akivaizdu, kad ne tai yra švietimo kokybę lemiantis veiksnys. Dėmesį reikia sutelkti į ugdymą, o ne į radiatorių kaitinimą. Dėl neracionalaus išteklių naudojimo, apie ką kalba tiek žymūs ekonomistai, tiek pati ministrė, kenčia ne tik mokytojai, bet ir vaikai, nes ugdymo kokybė ir įvairovė tokiais atvejais tampa gerokai sunkiau pasiekiama. Blogiausia, kad mūsų švietimo sistemą metai iš metų ėda tuščio kalbėjimo, problemų pripažinimo ir baimės jas spręsti vėžys. Nesunku paskaičiuoti, kad nuosekliai sprendžiant mokyklų tinklo ir mokytojų skaičiaus optimizavimo klausimą vidutinis mokytojo atlyginimas per kelis metus pasiektų 1200 eurų į rankas, nedidinant bendrai švietimui skiriamų pinigų. Liūdna, kad dėmesys mokytojui yra nupigintas iki kelių papildomų milijonų „atrastų“ eurų, faktiškai imituojant rūpestį ugdytojais. Deramas atlygis yra tik viena iš sudedamųjų dalių tam, kad kiltų mokytojo profesijos prestižas. Turime sistemingai spręsti ir jų kokybiško parengimo, ir nuoseklaus tobulėjimo, ir geros atmosferos mokykloje užtikrinimo klausimus. Geriausi sprendimai atsiranda tada, kai remiamasi geriausiomis patirtimis ir veikiančiomis praktikomis. Dėl gerų ir prasmingų idėjų lengviau sutaria politikai, kaip tai atsitiko su neformalaus ugdymo krepšelio įvedimu visoje Lietuvoje. Dėl mokytojo profesijos prestižo stiprinimo – politikai ne tik gali, bet ir privalo sutarti bei imtis veiksmų. Esu įsitikinęs, kad vaikų ugdymo nepagerinsime iš esmės vien tik tobulindami ugdymo programas. Turime susitelkti, kad vaikus ugdytų geriausi mokytojai, o mokytojo profesija dėl atveriamų tobulėjimo galimybių, gerų darbo sąlygų ir deramo atlygio taptų itin patraukli. Jei pilotų pasirengimui, kad jie tinkamai valdytų lėktuvus, skiriamas toks didelis dėmesys, kodėl turėtume aplaidžiau žiūrėti į mokytoją, atsakingą už tinkamo mūsų vaikų pakilimą į gyvenimą?

A. Skardžius. Prekybininkų memorandumas neturi tapti keršto akcija prieš rinkimus

Artūras Skardžius, Seimo narys Prekybos įmonių susitarimas prašyti asmens dokumentų iš visų perkančių alkoholinius gėrimus asmenų kelia vis didesnę įtampą ir diskredituoja pirkėjus.  Logiškai nepaaiškinamas prekybininkų žingsnis skatina kreiptis į konkurencijos tarnybą ir aiškintis, ar tai nėra kartelinis susitarimas. Nei dabartinė Vyriausybė, nei kitos valdžios institucijos jokiais įstatymais ar kitais teisės aktais šio prekybininkų žingsnio nereglamentavo. Todėl kreipiuosi į vartotojų teisių gynėjus, ar tokie veiksmai yra teisėti ir nepažeidžia vartotojų teisių? Kodėl dokumentų reikalavimas parduotuvėse prieštarauja sveikam protui? Socialdemokratai tvirtai pasisako už alkoholio vartojimo ir prieinamumo mažinimą. Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela, pasirašydamas memorandumą, išreiškė palaikymą prekybininkų iniciatyvai mažinti alkoholio vartojimą, tačiau sveiko proto rėmuose – nereikalauti asmens dokumentų iš visų pirkėjų, nekeliančių abejonių dėl pilnametystės. Asmens dokumentų reikalavimas prekybos centruose dėl memorandumo netapo privalomas. Įžvelgiu prekybininkų kerštavimą Seimui ir Vyriausybei už įstatymais nustatytus alkoholio pardavimo ribojimus prie įėjimų į prekybos centrus, alkoholio pardavimą degalinėse. Valstybė turi ginti vartotojo interesus, todėl manau, yra ir kitų priemonių, kurių gali imtis ir politikai, ir kiti piliečiai. Realų alkoholinių gėrimų vartojimo mažinimą galima siekti didinant alkoholinių gėrimų kainas, draudžiant alkoholio reklamą, pardavinėjant gėrimus specializuotose parduotuvėse, trumpinant gėrimų pardavimo laiką ir kt. Prekybininkų argumentas – siekiame apsaugoti kasininkes, kad jos neparduotų alkoholio nepilnamečiams – skamba absurdiškai. Ar paklausia prekybos centrų savininkai ir vadovai, pasirašę susitarimą, ką tenka dabar patirti jų kasininkėms, kokius pasipiktinimo žodžius turi išklausyti už savininkų prisiimtą neapgalvotą žingsnį? Jeigu prekybos centrai ir toliau aklai taikys savo susitarimus prieš pirkėjus, kreipsimės į vartotojų teises užtikrinančias tarnybas.

Lenkijoje ekonomikos forume – Lietuvos energetikos pasiekimai

Mantas Dubauskas El.p. mantas.dubauskas@enmin.lt Lenkijoje ekonomikos forume dalyvaujantis energetikos ministras Rokas Masiulis pristatė Lietuvos energetikos pasiekimus ir naujas dujų jungtis, diskutavo apie regiono energetikos ateitį. Lenkijos kurorte Krynica Zdrój vykstančiame ekonomikos forume R. Masiulis dalyvavo trijuose debatų posėdžiuose. Diskusijoje „Šiauriniai Vartai. Atsiveriančios galimybės naujoms gamtinių dujų rinkoms Europoje“ kalbėta apie integruotos dujų rinkos Vidurio ir Rytų Europoje kūrimą bei naujus dujų tiekimo šaltinius ir kryptis. R. Masiulis šioje diskusijoje pristatė Lietuvos situaciją iki suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo bei terminalo įtaką dujų rinkai. Pradėjus veikti SGD terminalui Klaipėdoje, padidėjo energetinis saugumas ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse, be to, sumažėjo dujų kaina. Energetikos ministras taip pat pabrėžė, kad šiuo metu visos planuojamos dujų jungtys – „Baltic Pipe“ (iš Lenkijos į Daniją), GIPL (iš Lenkijos į Lietuvą) ir „Baltic Connector“ (iš Suomijos į Estiją) – yra reikalingos, nes jos pavers regioną dujų centru, o atsiradę nauji tiekimo šaltiniai suteiks naudos vartotojams. Debatuose „Nauja elektros energijos rinkų architektūra“ apie ryškiausius pokyčius regiono elektros energijos rinkoje kartu su R. Masiuliu diskutavo ir Lenkijos energijos ministras Krzysztofas Tchorzewskis. Lietuvos ministras taip pat dalyvavo plenarinėje sesijoje „Naujų plėtros kelių paieška“, kurios dalyviai aptarė naujausias ekonomikos kaitos kryptis. Pastarojoje sesijoje R. Masiulis pristatė Lietuvos energetikos istoriją, kelią į energetinę nepriklausomybę bei įgyvendintų projektų naudą. Pasak energetikos ministro, visos investicijos davė teigiamą rezultatą: „Ir politiškai, ir ekonomiškai Lietuva tapo stipresne šalimi“. Energetikos ministerijos nuotrauka.

A. Zuokas: Trijų ministrų padaryta žala – didžiausia Lietuvos istorijoje

www.lls.lt Buvęs meras, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas Artūras Zuokas kreipiasi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl finansų ministrų Ingridos Šimonytės, Algirdo Gedimino Šemetos ir Rimanto Šadžiaus galimo neveikimo – dėl to Vyriausybė, atstovaujama Finansų ministerijos, turės atlyginti didžiausią Lietuvoje ministrų padarytą žalą – 55,8 milijonus eurų. "55,8 milijonų eurų suma taikos sutartimi su Finansų ministerija bus atlyginta Vilniui, kurio biudžetas buvo formuojamas politiniais principais, o valdžioje buvę ministrai nesiėmė veiksmų, kad tai pakeistų. Tai didžiausia kada nors Lietuvoje padaryta žala, kurią patyrė valstybė. Šiandien turime kalbėti apie atsakomybę, nes politikai, deja, dažnai neprisiima atsakomybės nei už savo veiksmus, nei už neveikimą ir to pasekmes. Tikiuosi, kad baigėsi laikotarpis, kai savivaldybių biudžetai buvo formuojami politiniais principais. Tai didelė savivaldos pergalė, įrodymas, jog savivalda irgi turi teises ir gali laimėti prieš Vyriausybę. Tačiau tenka apgailestauti, kad tam įrodyti reikėjo ketverių metų, per kuriuos Vilnius ir vilniečiai kentėjo finansiškai, – mes tai galime skaičiuoti nepastatytais darželiais, nesutvarkytomis gatvėmis, neįrengtais skverais ar nesukurtomis darbo vietomis”, - sakė Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas A. Zuokas. Vilniaus miestas yra didžiausias mokesčių donoras ir jam daugelį metų buvo neteisingai perskirstomas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Finansų ministrai tai žinojo, nes išvadas teikė ir pačių sudarytų darbo grupių, finansų ekspertai, Lietuvos savivaldybių asociacija bei Vilniaus miesto savivaldybė. Tačiau nė vienas iš ministrų nesiėmė reikiamų veiksmų, kad Vilnių finansiškai skandinanti GPM metodika būtų peržiūrėta ir neteikė siūlymų dėl GPM dalies, tenkančios Vilniui, padidinimo. Ministras R. Šadžius iki pat 2015 m. birželio 11 d. Konstitucinio teismo nutarimo, kuris pripažino, jog savivaldybių biudžeto formavimo metodika ir GPM paskirstymas prieštarauja Konstitucijai, nesiėmė veiksmų, kad būtų padidinta GPM dalis, tenkanti sostinei. Šiandien po Administracinio teismo sprendimo, kuris patvirtino taikos sutartį tarp LR Vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės, Finansų ministerija įpareigota atlyginti 55,8 mln. eurų žalą Vilniaus miesto savivaldybei. FAKTAI: 2009 metais Finansų ministerija padidino kitiems Lietuvos miestams tenkančią GMP dalį, išskyrus Vilnių. Kauno miestui vietoje 74 proc. - 94 proc., Klaipėdos miestui vietoje 64 proc. - 86 proc., Panevėžio miestui vietoje 84 proc. - 100 proc., Šiaulių miestui vietoje 96 proc. - 100 proc. Vilniui buvo palikta dar 2002 metais nustatyta GPM dalis – tik 40 proc. 2008 – 2012 metų laikotarpį dėl ydingos Vyriausybės finansų politikos, Vilniaus biudžeto deficitas kasmet sudarė apie 160 mln. litų (46 mln. eurų). Audito ir mokesčių konsultacijų bendrovių tinklo „PricewaterhouseCoopers“ auditoriai, atlikę Vilniaus miesto finansinių įsiskolinimų susidarymo priežasčių analizę, tuomet pateikė išvadą, kad „Vyriausybė netinkamai planavo Gyventojų pajamų mokesčio pajamas Savivaldybės biudžete ir dėl to miestas negavo 227 mln. litų. Ydingas planavimas buvo vienas iš svarbiausių veiksmų, nulėmusių ženklų skolų didėjimą 2007–2010 m.“ 2010 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO – OECD) parengtoje ataskaitoje „Biudžeto planavimas Lietuvoje“ teigiama, kad ekonominio sunkmečio metais Vyriausybė didelę dalį finansinės naštos permetė ant savivaldybių pečių. 2010 m., kai Vilniui trumpai vadovavo konservatorių meras Raimundas Alekna, Finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seime teigė, kad “„Taip, suprantame, kad Vilniaus finansinė situacija yra tokia, kad reikalauja skubių sprendimų, todėl siūlome Vilniaus miestui specifinį skolinimosi limitą, kad būtų galima priimti greito laikotarpio sprendimus. O toliau, manau, kad 2012 m., kai baigsis savivaldybių biudžetų pereinamosios nuostatos, kurios yra nustatytos 2010 ir 2011 metams, tada reikia susėsti su Asociacija ir rasti bendrą sprendimą.“ Visgi, nepaisant šių pažadų, Vilniui tenkanti GPM dalis nebuvo padidinta, o skolinimosi limitas sumažintas nuo 40 proc. iki 35 proc. GPM dalį, tenkančią savivaldybių biudžetams nuo įplaukų į nacionalinį biudžetą, kasmet tvirtinti Seimui teikia Vyriausybė, apsvarsčiusi su Lietuvos savivaldybių asociacija. GPM dalis sudaro didžiausią miesto surenkamų pajamų dalį. 2012 m. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaujama mero A. Zuoko, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir parengė kreipimąsi į KT, kurį parėmė Seimo narių grupė, prašydama iškelti bylą dėl Vilniui Vyriausybės veiksmais daromos finansinės žalos. Konstitucinis Teismas dar prieš metus patvirtino, jog Vyriausybė, norėdama subalansuoti nacionalinį biudžetą, finansinę naštą permetė ant vilniečių pečių, miestui skirdama vos 40 proc. GPM. Pripažinus, kad tai – neteisinga, Vyriausybė peržiūrėjo savivaldybių biudžeto formavimo metodiką, padidindama Vilniui ir kitoms šalies savivaldybėms tenkančią GPM dalį.

M. Katkus: E. Masiulis neturi jokių šansų atsigauti

Edmundas Jakilaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Kaip vertinti Eligijaus Masiulio pasirinktą gynybos taktiką? Kaip vieši jo pasisakymai paveiks Liberalų sąjūdžio galimybes Seimo rinkimuose patekti į parlamentą? Apie visa tai – laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su komunikacijos konsultantu Mykolu Katkumi, „Lietuvos ryto“ apžvalgininku Vytautu Bruveriu ir VU Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentu Remigijumi Merkevičiumi. -Pone Merkevičiau, jūs esate baudžiamosios teisės specialistas. Kaip jūs vertintumėte tokią gynybinę taktiką, kai įtariamas kyšis aiškinamas kaip paskola? Tai tipinė gynybinė taktika, kuri yra įprasta tokio pobūdžio bylose. – Visada taip daroma? R. Merkevičius: Ne visada, tačiau dažniausiai. Ir, beje, dažniausiai nesėkmingai. – Kodėl nesėkmingai? R. Merkevičius: Greičiausiai specialiosioms tarnyboms ir teismams jau atsibodo toks paaiškinimas ir jais jau nelabai kas tiki. Juolab pasirinktas atsakymas po keturių ar daugiau mėnesių, taip pat neprideda patikimumo. – Jūs sakote, jei tai iš tiesų būtų paskola ir dokumentas būtų egzistavęs jau realiai kratų dieną, apie tai neabejotinai jau būtų pasisakiusi viena ar kita šalis? R. Merkevičius: Jei konstruoti gynybos taktiką šituo argumentu, tai greičiausiai taip, tuo metu būtų reikėję pilna burna šaukti, kad aš turiu paskolą. – Ką jūs pats manote, ar gali atsitikti taip, kad E. Masiuliui bus pareikštas ir ketvirtas įtarimas, pavyzdžiui, dokumentų klastojimu? R. Merkevičius: Teoriškai toks sprendimas gal būtų nuoseklus, bet įrodymumo prasme greičiausiai nelabai racionalus, nes, matyt, ir laikas išlauktas tam, kad tas įrodymumas susilpnėtų dokumento autentiškumu ir panašiais dalykais. – Jūs sakote, kad tas susitarimas buvo pasirašytas vėliau ir sąmoningai pateiktas vėliau, apklausų metu, tik tam, kad teismo ekspertai negalėtų nustatyti, ar jis pasirašytas gegužės 8 d., ar gegužės 15 d.? R. Merkevičius: Hipotetiškai galime kelti tokį klausimą. – Pone Bruveri, kaip E. Masiulio pasakojimas atsilieps Liberalų sąjūdžiui? Jau dabar akivaizdu, kad atsilieps negerai. Įdomiausia bus pamatyti sociologines apklausas, kurios kaip tik daromos šiomis dienomis. Bet tokiame buitiniame, mikrosociologiniame lygmenyje, socialiniuose tinkluose, kur gyvena liberalioji elektorato dalis, ten niekas netiki, visi juokiasi. Aš abejoju, kad tai bus naujas triuškinantis smūgis reitingams, bet kad situacijos nepagerins ir gali tik dar šiek tiek pasmukdyti, ar dar tiksliau suvesti į nulį visas ligšiolines pastangas įgauti kažkokį naują pagreitį, atsigauti, tai labai tikėtina. Kiek teko girdėti, aukščiausia liberalų vadovybė, suprasdama, kad apskritai E. Masiulio rodymasis televizijos ekrane, vėl grįžimas tarsi iš užmaršties yra savaime kenksmingas partijai, net nesvarbu, ką jis bekalbėtų. – Partijos kolegų buvo bandoma atkalbėti, kad jis neitų viešai kalbėti? V. Bruveris: Aš tokias kalbas girdėjau, politikos kuluaruose yra šnekama. Bet šita versija yra labai tikėtina. Mano nuomone, E. Masiulio grįžimas į dėmesio centrą ir dar būtent toks grįžimas yra juokinantis, net ir liberaliąją elektorato dalį. – Remigijus Šimašius pareiškė viešai atsiribojęs nuo E. Masiulio, pasakė, kad taip besielgiantys žmonės neturėtų būti politikoje ir t.t. Tai kažkiek gelbėja liberalus, pone Katkau? Anksčiau visas pasipiktinimas buvo nukreiptas į partiją, o dabar jis labai aiškiai nusikreipė į E. Masiulio asmenį. Liberalai dėjo visas pastangas, ir Vitalijus Gailius, kuris staiga atsirado eteryje, tiek R. Šimašius dėjo visas pastangas, kad atsiribotų nuo E. Masiulio. Mano asmeniniu vertinimu, tas smūgis, kurį E. Masiulis sudavė liberalų reitingams, yra jau padarytas ir dabar už liberalus balsuoja tik tie, kurie tikrai negali balsuoti už ką nors kita. Ir tie, kuriems patinka R. Šimašius, kurio reitingas ne taip stipriai nukentėjo. Aš sakyčiau, kad tas liberalų atsiribojimas buvo pakankamai sėkmingas. Be to, E. Masiulis nesakė, kad tuos pinigus ėmė partijos finansavimui, jis nesakė, kad jam talkino dar 4–5 asmenys, jis sugebėjo visa tai izoliuoti. Manau, kad liberalioji auditorija, kuri nelabai turi pasirinkimo už ką kitą balsuoti, nesusies E. Masiulio su partija, bet sies su pačiu E. Masiuliu. Ir dar norėčiau pasakyti, kad tai nebuvo grįžimas į dėmesio centrą, tai buvo pasirodymų dėmesio centre finalas. Pagrindinėje politikos arenoje mes matėme paskutinį politiko pasirodymą, bent jau kokiems 3–4 metams, kol nepasibaigs teisminiai procesai. – Nedaugelis turbūt atsimena R. Šimašiaus, tik išrinkto Vilniaus mero, kreipimąsi į Centrinį banką dėl raginimo sušvelninti kredito institucijų vartotojams teikiamų paskolų sąlygas. Labai keistas kreipimasis iš Vilniaus mero, kuris dar nebuvo partijos pirmininku. Ir staiga sužinome, kad įtarimuose yra minimos įstatymo pataisos, susijusios su greitųjų kreditų išdavimu. Tai tas atsiribojimas nėra visiškai nuoširdus, kaip manote? V. Bruveris: Gal čia viskas ir tvarkoje, bet kyla įvairių minčių. Tos mintys nėra labai geros ir teigiamos. Bet reikia grįžti prie reikalo esmės, jei mes kartu su liberaliąja inteligentija ar didžiąja dalimi dešiniojo „Facebook‘o“ taip pat netikime, kad visi pinigai, ir tie, kurie buvo rasti automobilyje, ir tie, kurie buvo rasti namuose, buvo paskola, dovana, rasti pinigai ant troleibuso galinės sėdynės, tai natūraliai kyla klausimas, kas tai buvo? Teisėsauga bando įrodyti, kad tai buvo kyšis ir ne šiaip kyšis, o partijos juodoji kasa, skirta rinkimų reikalams ir pan. Šitie abu klausimai labai susiję ir partijai dar ilgai nepavyks atsikabinti nuo šito reikalo. – Pone Merkevičiau, kas iš tų faktų, ką mes žinome, viešai rodytų, kad tai yra kyšis? Gryni pinigai? Jų perdavimas automobilyje? Prie viso to galime pridėti nevisiškai logišką paaiškinimą, pateisinimą tų pinigų ir panašius dalykus. Jie leidžia kelti versiją, kad tai yra kyšis. Kitokio įtikinamo, pagrįsto, žmogiškai suvokiamo šitos istorijos vingio niekas nepasako. – Net ir logiškai galvojant, jei vykdomi aiškiai skaidrūs veiksmai, juk nereikia, pavyzdžiui, susitikinėti automobiliuose. Juk viskas vyktų kažkaip kitaip, čia net nereikia būti teisininku, pone Katkau? Manau, kad visuomenės nuomonės akyse E. Masiulis yra nuteistas. Jis neturi absoliučiai jokių šansų atsigauti. Ar jis nusitemps kartu partiją? Aš būčiau šiek tiek skeptiškas. Nesu girdėjęs apie tai, kad yra juodoji kasa. Partija yra pakankamai didelė struktūra, turinti ne vieną lyderį. Taip pat noriu pastebėti, kad liberalų tolimesnis skandinimas, kuris priklausys nuo politikų, šiuo metu yra niekam nenaudingas. Konservatoriai, kiek balsų buvo praradę iš liberalų, atsiėmė, socialdemokratai tų balsų nepaims, valstiečiams taip pat spėju, kad nėra didžiulio noro skandinti. Tai manau, kad kur kas įdomiau dabar yra skandinti socialdemokratus, konservatorius arba valstiečius, nes tai yra tos vietos, iš kur galima pasiimti balsų. Nepamirškime, kad E. Masiulis išėjo tuo laiku, kai mes apie jį kalbėsime iki sekmadienio. Po sekmadienio jau neišvengiamai kalbėsime ne apie jį. Dabar yra politinis rinkiminis sezonas. Politikai iš paskutiniųjų stengiasi rasti tą naują temą, kuri jiems leistų išvengti politinės užmaršties ir ateiti į Seimą. V. Bruveris: Aš irgi nebandau pasakyti, kad čia bus naujas mirtinas smūgis liberalams. Noriu akcentuoti, kad jei pastaruoju metu liberalų atsigavimas rodė kažkokius ženklus, kad jie rimtai gali kovoti dėl 5 proc. barjero ir net daugiau mažiau užsitikrinti pergalę. Tai manau, kad naujas šitos istorijos posūkis tuos šansus gerokai mažina. Kad liberalų nenaudinga skandinti, tai nežinau, nes, pavyzdžiui, socialdemokratams tai naudinga jau vien tuo, kad nukreipia dėmesį nuo jų problemų. Stebint Gabrieliaus Landsbergio entuziazmą, tai jis viską komentuoja ne ką švelniau nei valdančiųjų partijų atstovai. Tai, matyt, konservatoriai, ar bent jų dalis, labiau seka ta pačia logika, jog liberalus kuo labiau apkapojus, tuo labiau įtvirtinamas G. Landsbergio, kaip viso dešiniojo flango kandidato į premjerus, vaidmuo. Neteisinga, primityvi logika, bet, mano nuomone, ji akivaizdi. Šiais visuotino rinkėjų balso deficito laikais ką nors paskandinamo, prieš tai iškrausčius daiktus ir rinkėjų balsus iš kišenių, visiems yra naudinga turėti. – Žinoma, tam tikri dalykai dar galėtų paaiškėti paviešinus pokalbius. Bet be teismo proceso pradžios tai neturėtų būti paviešinta. Ten gi gali būti pokalbių ir apie partijos sprendimus, gal net ir tą patį R. Šimašiaus laišką Centriniam bankui ir kt. Tačiau turbūt naivu tikėtis, kad tokia byla pasieks teismą iki Seimo rinkimų? R. Merkevičius: Ir iki Seimo rinkimų neįmanoma, ir žiūrint buvusias partijas liečiančias baudžiamąsias bylas tikėtis bent jau tiek, kiek mes dabar žinome, tokioje fabuloje, manau, kad nerealu tikėtis, kad partija bus patraukta atsakomybėn. – Rinkimai rinkimais, bet, aišku, daugiau patikimo turinio turėtų atsirasti bylai pasiekus teismą? V. Bruveris: Ne vienos mūsų teisėsaugos institucijos sienos yra skylėtos, pro jas dažnai daug ko prateka, ypač tokiais neramiais laikais, kaip prieš rinkimus. Aš neatmenu tikimybės, kad gali atsirasti tų visų detalių iš tos įrodomosios bazės, kuri turėtų būti prokurorų rankose. Dabar kamuoliukas yra jų pusėje. Viskas priklauso nuo labai paprasto dalyko, ką rankose turi prokurorai ir STT. Nemanau, kad tą žino E. Masiulis. Kai matome tiek daug viešųjų ryšių kovų, kuriose dalyvauja ir ta pati teisėsauga dėl savo politinių ir viešųjų ryšių interesų, tai neatmetu tikimybės, kad tos faktinės medžiagos pasirodys dar daugiau. – Kiek viešasis laukas yra svarbus teismo procesui? Pone Merkevičiau? Taip, tikrai svarbu. Visi kriminaliniai procesai yra iš dviejų dalių. T. y. tas, kas tikrai vyksta kriminalinėje erdvėje, baudžiamajame procese, ir tai, kas persikelia į viešą erdvę. Toje viešoje erdvėje kariauja abi pusės, ir prokurorai su specialiosiomis tarnybomis, teikdami informaciją, dozuodam

Kviečia VTEK vadovą pokalbiui dėl siūlymo įteisinti „kyšius“ medikams

Pasirodžius informacijai, kad Vyriausios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) vadovas Romas Valentukevičius siekia įteisinti dovanas medikams, Seimo Pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, kuruojantis Seimui atskaitingas institucijas, susirūpino tokiu neatsakingu VTEK vadovo pareiškimu ir kviečia pastarąjį rugsėjo 14 dieną apsilankyti pokalbiui. Seimo vicepirmininkas K. Komskis teigia niekada tokiam žingsniui nepritarsiantis ir ragina R. Valentukevičių nekelti chaoso ne tik VTEK, bet ir visoje medikų bendruomenėje. „Man teko bendrauti su Jaunųjų medikų asociacijos nariais, kurie teigia, kad toks sprendimas, jei jis būtų priimtas, tikrai nebūtų jiems tinkamas ir pažemintų medikus. Mano nuomonė yra tokia pati. Tikrai nemanau, kad kyšių, liaudiškai tariant, įteisinimas, yra išeitis, padėsianti medikams daugiau uždirbti. Didesnių atlyginimų galima būtų siekti, pavyzdžiui, apmokestinus tam tikras ar visas papildomas paslaugas. O galbūt padidinus jau esamus paslaugų įkainius. Visuomet siekiau ir sieksiu kovoti su korupcija. O toks VTEK vadovo siūlymas korupcijos prevencija nė nekvepia. Sprendimu įteisinti dovanas mes nueitume visai ne tuo keliu – ne siektume išgyvendinti blogą tradiciją mokėti gydytojams papildomai, o tik dar labiau ją pagilintume. Negi ateityje sugalvosime ir policijos pareigūnų „pakišas“ įteisinti..?“, – teigė Seimo Pirmininko pavaduotojas K. Komskis. Seimo kanceliarijos inf.

Ministras Pirmininkas: matau galimybę Darbo kodeksą toliau tobulinti

Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė susitiko su asociacijos „Investors‘ Forum“ atstovais. Jie kartu su JAV, Didžiosios Britanijos, Norvegijos prekybos rūmų vadovais Seimo vadovei įteikė darbo vietų kūrėjų, verslo vadovų, darbuotojų, visuomenės atstovų kreipimąsi į Seimo narius. Šiuo kreipimusi prašoma palikti galioti Seimo 2016 m. birželio 21 d. priimtą naująjį Darbo kodeksą. Po susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė teigė, kad verslo atstovų pateikti argumentai yra svarūs. „Jeigu kalbėsime apie Lietuvos ateitį, verslo vystymosi galimybes, investicijų pritraukimą, ką tai reiškia paprastiems mūsų žmonėms ir ypač jaunimui – tai reiškia naujas gerai apmokamas darbo vietas. Mes turime įsiklausyti į verslo argumentus, net ir šiuo laikotarpiu, politikams labai sudėtingu – priešrinkiminiu“, – kalbėjo Seimo Pirmininkė L. Graužinienė. Paklausta, ar užteks Seime balsų atmesti Respublikos Prezidentės veto, Seimo Pirmininkė teigė, kad jeigu Seimo nariai balsuos taip, kaip balsavo birželį – už Darbo kodeksą, jų balsų turėtų pakakti atmesti šalies vadovės veto. „Priklausys kiek Seimo nariai išliks tvirti savo apsisprendime. Labai tikiu, kad Seimo narys, visada balsuodamas elgiasi atsakingai – reiškia, jau vieną kartą balsavęs, jis turėjo suprasti, už ką balsuoja. Jeigu Seimo nariai dažnai keičia nuomonę, tai reiškia, kad jie neturi savo nuomonės. Ir tai reiškia, kad jie ir kitais atvejais gali neatstovauti tinkamai mūsų rinkėjų, todėl Seimo narys, kada ateina į Seimą, jis prisiekia Seime ir savo priesaika jis įsipareigoja tarnauti valstybei, Lietuvos žmonėms, taigi ne vien tik profsąjungų reikalavimų pildymas yra tarnavimas Lietuvos žmonėms, reikia žvelgti plačiau“, – sakė Seimo Pirmininkė L. Graužinienė. Dėl Prezidentės grąžinto naujojo Darbo kodekso su pataisomis Seimas spręs šį šeštadienį, pirmąją šio Seimo kadencijos paskutinės sesijos dieną. Pagal Seimo statutą, gavęs prezidento vetuotą įstatymą, Seimas visų pirma balsuoja, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti jį nepriimtu. Prieš Darbo kodekso svarstymą Seime premjeras susitiko su profsąjungų atstovais . Susitikimo metu aptarta tolesnė naujojo Darbo kodekso priėmimo eiga. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pasisako už tą Darbo kodekso variantą, kurį jau yra patvirtinęs Seimas, tačiau mato galimybę toliau bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis ir įstatymą toliau tobulinti. Susitikime buvo išsakyta vieninga nuomonė, kad naujasis Darbo kodeksas turi būti priimtas. Nepriklausomai nuo to, koks bus Seimo sprendimas – Prezidentės veto bus pritarta ar jis bus atmestas – visą Socialinio modelio paketą reikės koreguoti. Kalbant apie Prezidentės veto priėmimą arba atmetimą, Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad Seimo nario mandatas yra laisvas, todėl kiekvienas Seimo narys turės apsispręsti pats. Profesinių sąjungų atstovai patikino, kad yra linkę siekti tolesnių kompromisų, priimant ir kai kuriuos Vyriausybės siūlymus. Seimo, Vyriausybės  kanceliarijos inf. ir nuotraukos....

E. Masiulis: „Nieko nekaltinu ir nerezgu jokių sąmokslo teorijų“.

Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, vakar baigęs duoti išsamius parodymus politinės korupcijos byloje bei davęs interviu LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“, savo socialiniame tinkle paviešino atvirą laišką. Pateikiame jo kopiją (kalba netaisyta): ,,Atėjo diena, kada, papasakojęs prokurorui viską kaip buvo, galiu prabilti viešai. Aišku tiek, kiek leidžia mano įsipareigojimai ikiteisminiame tyrime. Tvirtai ir aiškiai sakau, kad niekada nesu gavęs jokio kyšio. Dar labiau glumina absurdiški įtarimai, jog „kyšį“ iš Raimondo Kurlianskio gavau: už Vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio pataisos svarstymą; už Seimo nutarimo „Dėl kelio Vilnius – Utena“ priėmimą; už patriarcho dr. Jono Basanavičiaus paminklo vietos parinkimo Vilniuje peripetijas. Karštos diskusijos visais šiais klausimais vyko praėjusių metų spalio – gruodžio mėnesiais. Nenoriu varginti išsamia šių projektų svarstymo analize (jeigu kam įdomu, visą šią informaciją galite rasti Lietuvos Respublikos Seimo bei Vilniaus m. savivaldybės svetainėse), tačiau nupūtus laiko dulkes yla lenda iš maišo. Dėl Vartojimo kreditų įstatymo pataisų, tai tie, kas jau spėjo giliau pasidomėti žino, kad aš nesu Vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio pataisos, dėl kurios esu įtariamas, autorius. Žino ir tai, kad nepritarus pataisai, priešingai nei to „taip reikėjo MG Baltic“, Seimo liberalai vieningai balsavo už greitųjų kreditų išdavimo sąlygų sugriežtinimą. Dėl LR Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės „Kelias Vilnius – Utena“ projekto Seimo liberalai ir aš niekada jo nepalaikėme ir jį kritikavome dėl per didelio valstybės finansinio įsipareigojimo. O šio nutarimo juk „taip reikėjo MG Baltic“? Na ir galiausiai, dėl Patriarcho įamžinimo kažkaip net nejauku...klausimas iš kitos Galaktikos. Esu įtariamas paėmęs didelės vertės kyšį už tai, kad Vilniaus miesto mero geranoriškai paprašiau nuraminti įsiplieskusias aistras dėl to, kurioje vietoje šis paminklas turėtų stovėti ir neskubėti priimti sprendimo. Taip, žinojau, kad MG Baltic koncernas viešai įsipareigojęs LR Premjerui mecenuoti paminklo statybą. Bet ar tai ką nors keičia? Priešingai, situaciją daro dar absurdiškesne. Finansiškai remia kilnią idėją ir tuo pačiu dar siūlo milžiniškus kyšius, kad leistų šią idėją realizuoti? Nepagailėjo prokurorai įtarimų man ir dėl to, kad minėtais klausimais aš neva dariau poveikį savo bendražygiams Seime ir Vilniaus savivaldybėje. Įtarimas skaudus, draskantis širdį. Visada buvau demokratiškas vadovas, įsiklausantis, ieškantis kompromisų, siekiantis komandinių sprendimų. Toks ir likau. Net mažiausiame smegenų vingyje niekada nėra kilę minčių kažkam daryti įtaką, paveikti, palaužti. Tiesiog tai ne aš. Gyvenimas man suteikė neapsakomą džiaugsmą sutikti daug nuostabių žmonių, asmenybių. Ir kiekvienam iš jų aš esu dėkingas už galimybę dirbti, kurti, svajoti, gyventi, tiesiog būti kartu! Kriminalinė logika aiški. Jeigu verslininkas politikui perduoda pinigus (ir visai ne butelyje), tai reiškia už kažką ir tai yra kyšis. Teisėsaugai papasakojau, kaip buvo iš tikrųjų. Taip, aš iš Raimondo Kurlianskio š. m. gegužės 10 d. pasiskolinau 90000 eurų vienerių metų terminui. Šią paskolą ketinau investuoti į nekilnojamąjį turtą Lietuvos pajūryje. Paskolos gavimo faktą patvirtinome dviem egzemplioriais susitarimo dėl paskolos. Paskolos susitarimo netvirtinome notariškai. Ir kaip dabar aiškėja, kad tai buvo Didžioji klaida, nubloškusi tiek Raimondą, tiek ir mane į gyvenimo nežinią. Toks paprastas klausimas, kodėl mes nenuėjome pas notarą? Atsakymo paprasto nėra. Vienas kitu pasitikėjome. Beprotiška gyvenimo skuba. Nebuvau tikras, ar investicinį projektą pavyks realizuoti, tokiu atveju pasiskolinti pinigai būtų grąžinti. Kitu atveju buvo aišku, kad įsigijus turtą būtume tinkamai įforminę. Mūsų šeima kartu su artimiausių giminaičių šeima iš banko paskolų jau buvo įsigijusi vieną butą pajūryje ir jis buvo sėkmingai nuomojamas. Norėjosi šią sėkmingą veiklą plėtoti. Kartu su artimiausių giminaičių šeimomis akumuliavome lėšas, kurias ketinome netrukus investuoti į nekilnojamo turto projektus. Būtent šios lėšos buvo rastos mūsų bute kratos metu. Jos absoliučiai legalios, pagrįstos finansiniais dokumentais. Kratos metu, deja, pareigūnai nesidomėjo ir nepaėmė nei vieno dokumento. Svarbu buvo, dar kratai nesibaigus pranešti, kad pas Masiulį rasti pažymėti eurai, kuriuos jis gavo iš R. Kurlianskio. Beje, patys šaltiniai teisėsaugoje praneša, kad paskolos pinigai pažymėti jau po to, kai aš gautą paskolą įsidėjau į savo automobilį. Slapta pateko ir pažymėjo. Aš tikiuosi, kad sekliai ir paskolos susitarimo dokumentą užfiksavo, nes jis buvo tame pačiame automobilyje tuo pačiu metu. Nieko nekaltinu ir nerezgu jokių sąmokslo teorijų. Tiesiog tikiu, kad teisinėje valstybėje tiesa anksčiau ar vėliau bus nustatyta, tik norėtųsi kuo greičiau. Noriu tikėti, kad šioje byloje bus pateikti visi sekimo metu surinkti duomenys. Ir nebus jokių bandymų šiuos duomenis kažkaip fragmentuoti ar falsifikuoti. Ilgai tylėjau. Pirmiausia reikėjo laiko susivokti kas atsitiko. Reikėjo suvokti ir pripažinti savo klaidas. Dėl savo neapgalvotų poelgių patekau į pilką zoną, kurioje politikui nedera būti. Nedvejodamas pasitraukiau iš visų pareigų. Tai tiesiog privaloma. Už savo poelgius reikia atsakyti. Man didžiausia bausmė yra jausmas, su kuriuo pabundu kiekvieną rytą. Jausmas, kad pavedžiau savo artimiausius bendražygius. Jausmas, kad susimoviau prieš tuos, kurie manimi tikėjo. Jausmas, kad nuvyliau tūkstančius žmonių. Jausmas, kad galėjo būti kitaip. Atsiprašau! Tariu Ačiū iš širdies gelmių, tiems, kurie nenusisuko sudėtingu man gyvenimo momentu! Tariu Ačiū už šypsenas gatvėse, padrąsinimus ir rankų paspaudimus! Tariu Ačiū už palaikančius sms, mesengerius ir skambučius! Gegužės 12-oji neatėmė iš manęs Šeimos, Tikrų Draugų, nenužudė Žmogiškumo, neišrovė mano Pažiūrų. Tai yra svarbiausi orientyrai, kuriais remsiuosi toliau kulniuodamas savo gyvenimo keliu!“  

,,Socialdemokratai kelia klausimą dėl Prezidentės atsakomybės, gebėjimo vykdyti tiesiogines pareigas“

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš artėjančią parlamento rudens sesiją tradiciškai susitiko su Seimo valdyba ir aptarė svarbiausius darbus valstybei ir žmonėms. Tai paskutinis Prezidentės susitikimas su šios kadencijos Seimo valdyba. Pasak Prezidentės, bendradarbiavimas su šios kadencijos Seimu buvo darbingas – priimti svarbūs sprendimai dėl gynybos stiprinimo, šauktinių grąžinimo, pensijų kompensavimo, euro įvedimo. Prezidentė pabrėžia, kad ir šiam, ir kitam Seimui būtina koncentruotis į socialinio saugumo didinimą, korupcijos naikinimą, sąžiningų rinkimų užtikrinimą. Šiam Seimui dar teks tvirtinti kitų metų valstybės biudžetą, todėl jis turi atspindėti socialinius poreikius ir nebūti švaistomas rinkiminiams pažadams. Taip pat Prezidentė pabrėžia, kad socialinei atskirčiai skirti pinigai turi būti panaudoti tikslingai ir pasiekti pagalbos stokojančius žmones, o ne lopyti savivaldybių biudžetus. Pernai savivaldybės sutaupė net 125 mln. eurų lėšų skirtų socialinei paramai. Kalbėdama apie Darbo kodeksą Prezidentė akcentavo, kad reformos būtinos ir paragino Seimą priimti Prezidentės pasiūlytą variantą, kuris yra kompromisas tarp verslo interesų ir žmonių socialinio saugumo. Siekiant įgyvendinti tikslą – Lietuva be vaikų globos namų, būtina didesnė valstybės pagalba žmonėms, norintiems įsivaikinti. Taip pat būtina skubiai priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kuris jau pusantrų metų yra užstrigęs Seime. Korupcijos naikinimas ir toliau išlieka vienu svarbiausių prioritetų. Prezidentė akcentuoja, kad būtina užtikrinti skaidrius viešuosius pirkimus, kuriuose per metus cirkuliuoja 4 mlrd. eurų – tai yra 13 proc. BVP. Siekiant sumažinti mokesčių vengimą ir pažaboti neteisėtą praturtėjimą, Prezidentė Seimo rudens sesijoje inicijuos įstatymų pataisas. Teisines iniciatyvas Prezidentė teiks ir dėl realios rotacijos valstybės institucijose. Dabar 14 ministerijų turi per 300 pavaldžių institucijų, kai kurių vadovai nėra keitęsi dar nuo sovietmečio. "Prezidentė palinkėjo Seimo valdybai sąžiningai ruoštis rinkimams – jausti atsakomybę Lietuvos žmonėms už žodžius ir pažadus bei garbingai pabaigti kadenciją", - pranešė Prezidentės spaudos tarnyba. Tuo tarpu socialdemokratai apgailestauja, kad Prezidentės patarėjas viešai kalbėdamas tarptautinių kompanijų pasitraukimą iš Lietuvos įvardija tai kaip skambutį Vyriausybei ir vykdomai politikai. "LSDP vadovaujama Vyriausybė pasiūlė naują – lankstesnį ir šiuos laikus labiau atitinkantį – Darbo kodeksą, kuris ne tik paskatintų investicijas į Lietuvą, bet ir galimai stabdytų jų pasitraukimą. Tuo tarpu Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo Darbo kodeksą, taip žengdama žingsnį ir siųsdama signalą toms pačioms tarptautinėms įmonėms, kad Lietuvoje pokyčiai sunkiai skinasi kelią. Prezidentės vykdoma politika ne pirmą prieštarauja jos pačios garsiai išsakomiems moraliniams reikalavimams. Reikalaudama Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko atsakomybės dėl jo paties sukontroliuoto ir teisėsaugai perduoto pernelyg brangaus viešojo pirkimo Prezidentė šioje istorijoje nemato savo atsakomybės dėl visiškai neatsakingo prokurorų darbo. Dvejus metus vilkinusi ir nutraukusi tyrimą prokuratūra Prezidentei įtiko leisdama paviešinti medžiagą kaip viešą kaltinimą. Kodėl įtarimai nebuvo pateikti teisėtu keliu? Kalbėdama apie korupcijos apraiškas, ydingą viešųjų pirkimų tvarką, Prezidentė nereikalauja atsakomybės ir darbo rezultatų iš tų institucijų, už kurias atsako ji pati. Prokuratūra viešųjų pirkimų istorijoje kažkodėl neliečiama ir dangstoma. Socialdemokratai kelia klausimą dėl pačios Prezidentės atsakomybės, gebėjimo vykdyti tiesiogines pareigas ir jos vykdomos politikos pasekmių šalies ir visų žmonių gyvenimui", - rašoma socialdemokratų pranešime. www.verslaspolitika".lt...

Memorandumai, kurie problemos nesprendžia

Seimo narys, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys įregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis pakeičiama nuostata, jog alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus prašyti asmens amžių patvirtinančių dokumentų tik tuo atveju, jei dėl jo pilnametystės kyla abejonių. Šiomis įstatymo pataisomis reaguojama į nuo rugsėjo 2-osios prekybos centruose įsigaliojantį susitarimą tarp prekybos centrų, kurio pagrindu visi, perkantys alkoholinius gėrimus, privalo rodyti asmens amžių patvirtinantį dokumentą. Jį turės pateikti net ir tie, kurie nekelia abejonių dėl savo amžiaus. „Mano manymu, prekybos centrų pasirašytas memorandumas yra skirtas tik imituoti kovą su alkoholizmu, nukreipti dėmesį nuo veiksmingesnių priemonių. Savo iniciatyva prekybininkai visuomenės akyse siekia tik reabilituoti alkoholinių gėrimų pardavėjus. Visuotinis asmens dokumentų rodymas tikrai nesumažins alkoholio vartojimo tarp nepilnamečių. Jei tikrai to būtų siekiama, kodėl asmens dokumentą turės rodyti ir pensinio amžiaus žmonės? Dažnas su savimi nešiojasi pensininko pažymėjimą, tačiau jis prekybos centrams netiks, nes jame nenurodoma asmens gimimo data. Vartotojams, kurie turi teisę įsigyti tam tikras prekes ir paslaugas, neturėtų būti sudaromi tokie absurdiški, dirbtiniai suvaržymai. Prekybos centrai turi gerbti pirkėjus, o ne iš jų tyčiotis“, – sakė L. Balsys. L. Balsio teigimu, Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos užtikrins, jog vartotojai, kurie turi teisę įsigyti tam tikras prekes ir paslaugas, nesusidurs su dirbtiniais suvaržymais, kurie nėra numatyti teisės aktuose ir užtikrins, jog dokumentų būtų prašomi tik tie asmenys, dėl kurių amžiaus kyla abejonės. Po šiandien, rugsėjo 5 d., įvykusio susitikimo su laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas einančiu Juozu Oleku ir sveikatos apsaugos viceministru Valentinu Gavrilovu Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys pabrėžė, kad alkoholizmas Lietuvoje yra pernelyg rimta problema, kad ją būtų galima išspręsti tokiais absurdiškais memorandumais, kurie reikalauja visiems perkantiems alkoholį pateikti asmens dokumentą. „Mes vienareikšmiškai už tai, kad su alkoholizmu Lietuvoje turi būti kovojama ir tam skiriama daugiau dėmesio ir, žinoma, lėšų. Bet tai turi būti daroma kompleksiškai ir iš esmės, sukuriant tokį priemonių planą, kuris galiotų ne savaitę ar mėnesį, o keletą metų ir kuris keistų žmonių mąstymą ir įpročius, o ne apsunkintų jų gyvenimus bereikalingais nepatogumais“, – po susitikimo su J. Oleku ir sveikatos apsaugos viceministru sakė K. Daukšys. Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas taip pat apgailestavo, kad susitikimo metu taip ir neišgirdo atsakymo, kaip reikalavimas iš pensininko pateikti asmens dokumentą kovoja su nepilnamečių alkoholizmu – nes kaip deklaruojama, toks yra pagrindinis memorandumo, kurį su didžiaisiais prekybos centrais pasirašė Sveikatos apsaugos ministerija, tikslas. „Didieji prekybos tinklai, sugalvoję tokią akciją, turi savo tikslų. Tačiau sunku suvokti, kaip prie tokio susitarimo sugalvoja prisijungti ir Sveikatos apsaugos ministerija? Užuot iš esmės sprendę nepilnamečių ir apskritai alkoholio vartojimo mažinimo klausimus, jie užsiima nesąmoningais dalykais ir diskredituoja visų mūsų pastangas kovoti su alkoholinių gėrimų vartojimu privesdami jas prie visiško absurdo. Tuo tarpu, kai būna reali galimybė kažką pakeisti, ja pasinaudoti neskubama. Pavyzdžiui, balsuojant už tai, kad 5 procentai nuo alkoholio akcizo būtų skiriama alkoholio antireklamai, sveikatos apsaugos ministro balso nesigirdėjo. Taigi, nereikia apsimetinėti, kad reikalavimas iš visų rodyti dokumentus yra kova su alkoholizmu. www.lrs.lt...

R.Šimašius: Susitaikome su godumu? To kaina per didelė

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius

Per nepriklausomybės metus valstybė, mes, jos žmonės, subrendome. Vieningi išeiname į Laisvės pikniką, pripažįstame, kad nusižengėme žmogiškumui Holokausto metu. Tą darome garsiai, palaikome vienas kitą, keičiamės, norime ištaisyti klaidas. Norime pasitikėti ne tik vieni kitais, valstybe, bet ir valdžia. Ir čia – sunkiai pavyksta. Tie statistiniai nepasitikėjimo, nusivylimo skaičiai ir elementarus jausmas aiškiai sako – skauda mums dėl tų pačių dalykų. Dėl esmės – nėra atsparumo godumui, asmeninės naudos siekimui. Ir valdžia, gauta galia, tą apnuogina labai greitai – pirtelių susitarimai, „auksinių” samčių pirkimai, draugiškumu grįsti sprendimai, net nesugebėjimas atskirti, kai supainiojami savi ir viešieji interesai. Suprantu, kad į valdžios (kaip ir į verslo vadovų) postus žmones dažnai atveda ambicija, noras pasiekti gerų pokyčių, priimti sprendimus, būti atsakingu, svarbiu. Bet ambicija yra viena, o godumas, noras pasipelnyti yra visai kas kita. Ambicija yra gerai, ji suka smagratį, gimdo idėjas. Noras dirbti, uždirbti daugiau, noras turėti geresnį gyvenimą yra tai, ką daugelis mūsų supranta. Tačiau godumas ir įsitikinimas, kad išaušo ta atpildo valanda, kuomet turi gauti „sėkmės“ mokestį – tai yra liga. Liga, pakertanti žmonių ambicijas auginti valstybę tokią, kokią norisi ją matyti. Vien mintis, kad kažkas turi teisę įvairiais būdais „pasiimti“ daugiau, nuodija visuomenę. Tai prasilenkia su ambicingos, perspektyvios Lietuvos, nepriklausomumo, orumo idėja. Didžiulė grėsmė yra patikėti, kad visa tai yra kažkur – ne tavo kieme, ne tavo aplinkoje. Tiesa skaudžiai kerta ir primena: visa tai arti. Nesąžiningai elgtis gali tavo draugas, bendradarbis, net šeimos narys. Tuomet dvigubai sunkiau suprasti, atleisti, patikėti. Ko gero, daugelis žinome tą jausmą. Tą jausmą, arba abejonės šešėlį, ne kartą yra tekę pajusti ir man. Negaliu apsimesti, kad man tai nerūpi, man tikrai skauda. Nes ir aš, ir partijos kolegos, ir daugybė žmonių laukiame atsakymų iš teisėsaugos ir iš Eligijaus Masiulio, kas ir kodėl iš tikrųjų atsitiko. Atvirų atsakymų ir aiškaus sprendimo. Sakoma, atėjęs į valdžią įgysi daug draugų. Aš asmeniškai, tapęs Vilniaus meru, prieš tai ministru, jų daugiau netekau. Nemaniau, kad tas įsivaizdavimas, kad pažįstamas valdžioje padės, toks gajus. Teko paaiškinti, kad tarnystė valstybei – ne šeimos verslas, sąlygos vienodos visiems. Yra kaip yra, lieka žmonės, kurie supranta, kurie nori vienos tiesos, sąžiningų sprendimų. Dėl jų reikia dirbti. Ir dėl savęs, dėl savo įsitikimų ir moralės. Kai kas kalba apie žmogišką faktorių, esą klysti žmogiška. Taip, ko gero, žmogiška, bet už klaidas reikia atsakyti, už savo veiksmus reikia prisiimti atsakomybę. Ir tai galioja visiems: man, mano šeimai, bendradarbiui, partijai. Tačiau mano, šios valstybės piliečio, pozicija nesikeičia – nesutinku taikstytis su bet kokiomis nesąžiningumo apraiškomis, kaip ir pakantumu, abejingumu, noru užmerkti akis. Negalima taikstytis su tuo, kas pamina pasitikėjimą valstybe. Kas stabdo mūsų šalį nuo ambicingo judėjimo į priekį, išsikeltų tikslų įgyvendinimo? Ar tik negebėjimas atsispirti „medžioklės“ trofėjams ir susitarimams, aptartiems už uždarų durų prie vaišių stalo? Manau, pirmiausia – susitaikymas. Tačiau vaistų yra. Visų pirma, reikia principingai veikti, jei paaiškėja, kad godumo problema iškilo. Nė kiek nesitaikstyti. Norint pasitikėjimo, svarbu turėti įrankius, kurie leistų žmonėms patikrinti, ar pasitikėti tikrai galima. Ką matau Vilniuje – visiškas duomenų atvirumas, skaidrumas ir standartų aiškumas leidžia priimti geresnius sprendimus, leidžia žmonėms pamatyti jų naudą ir ją patikrinti. Ir galiausiai – reikia pasitikėti ir padėti tiems, kas kovoja su godumu – ar tai būtų STT, Viešųjų pirkimų tarnyba ar savivaldybės kontrolierius. Šie žmonės dirba savo darbą ir jų rekomendacijų reikia tiesiog laikytis. Man pačiam rankos svyra, kai dalis žmonių meta paskutinę kortą – nebalsuosiu. Nepaisant to, kad daugeliui skauda, kad yra patriotai, kad kasdieniuose darbuose yra pasiryžę nuversti kalnus, kad apgintų savo tiesą ir orumą. Aš kviečiu balsuoti. Nes priešingu atveju, jausčiausi pasidavęs. Priešingu atveju, išduočiau tikėjimą savo šalies ateitimi. Žinau, kad esam stiprūs ir subrendę permainoms. Esu tikras, kad galim apginti tiesą. Martynas Čerkauskas. www.liberalai.lt...

L. Kojala. Politikai meluoja. Ir rinkėjai tuo mėgaujasi

www.lrt.lt Vakarų pasaulyje jau kurį laiką diskutuojama apie savotišką politinės realybės fenomeną, įvardytą kaip „netiesos politika“. Tai – perfrazuotas angliško termino post–truth, kuris tiesiogiai lietuviškai skambėtų kaip post–tiesa, vertinys. Tad kas yra netiesos politika? Jos esmė – nuolatinis neteisingų ar melagingų faktų kartojimas politiniame procese, ypač rinkimuose. Atrodytų, kas gi čia naujo, juk melas ir klasta neatsiejama socialinių santykių dalis nuo pat žmonijos pradžių pradžios. Štai iš istorijos žinome, kad Trojos arklys anaiptol nebuvo tik draugiška graikų dovana trojėnams, o dešimtajame dešimtmetyje JAV prezidento pareigas ėjusio Billo Clintono dievagojimasis neturėjus santykių su Baltųjų rūmų praktikante Monica Lewinsky šiandien atrodo mažų mažiausiai komiškai. Tačiau šiais laikais netiesa, ypač Vakarų demokratinėse valstybėse, susiduria su kontrolės mechanizmais – žiniasklaida, ekspertai, viešosios nuomonės lyderiai neleidžia, ar bent neturėtų, klaidinantiems argumentams prasprūsti pro akis. Ir jie tą sėkmingai daro – per pastaruosius dešimtmečius ne vienas lyderis buvo pričiuptas ir dėl to baigė savo politinę karjerą. Informacijos monopolio nėra, todėl manipuliacijas yra lengviau demaskuoti. Visgi pastaruoju metu daugėja politikų, kurie nepaiso kritikos iš šono; jie ir toliau tiesmukai kartoja melagingus argumentus tam, kad mobilizuotų tam tikrą elektorato dalį. Dar blogiau – jų įtaka sparčiai auga, nes racionalūs kontraargumentai nebesuveikia. Panašių atvejų toli dairytis nereikia. Štai Didžiosios Britanijos referendumo metu euroskeptikai nuolatos pabrėždavo, jog narystė ES britams kiekvieną savaitę kainuoja 350 mln. svaro sterlingų, nors tikroji suma – kone dvigubai mažesnė. Kad ir kiek kartų buvo apeliuojama į šį tyčinį klaidinantį faktą, „Brexit“ šalininkai sėkmingai jį skelbė iki kampanijos pabaigos. Kitoje Atlanto pusėje tendencijos panašios: Donaldas Trumpas kasdien aiškina, jog nuo pat pradžių prieštaravo amerikiečių invazijai į Iraką. Problema ta, kad jokių duomenų apie tokią D. Trumpo nuomonę nėra – netgi priešingai, netrūksta interviu, kur jis apie karą Irake atsiliepia palankiai. Visgi tai netampa kliūtimi D. Trumpui žaisti emocijomis ir kritikuoti konkurentę Hillary Clinton, kuri Senate balsavo už karo veiksmus. Tad kodėl tai vyksta? Kodėl racionalūs, faktiniai argumentai nebesuveikia? Kodėl visuomenė pasiduoda netiesą sakančių politikų vilionėms, nors neretai puikiai suvokia, kas vyksta iš tikrųjų? Priežasčių, ko gero, yra daug ir įvairių, tačiau reikėtų aptarti kelias pagrindines. Visų pirma, labiausiai išsivysčiusiose pasaulio valstybėse mažėja pasitikėjimas institucijomis. Tyrimai rodo, jog tų, kurie pasitiki valstybinėmis institucijomis, žiniasklaida, nevyriausybiniu sektoriumi ir verslu, yra vos ketvirtadalis; ir šis skaičius per pastarąjį dešimtmetį mažėja. Daugiau nei 60 proc. europiečių nepasitiki savo šalių vyriausybėmis. Kitaip tariant, auga bendras nusivylimas. Antra, yra klaidinga visus tuos, kurie balsuoja už atvirai populistinius argumentus pasitelkiančius politikus, vadinti tiesiog kvailiais ar skurdžiais. Tai neatitinka tikrovės – skaičiai rodo, jog, pavyzdžiui, D. Trumpą palaiko milijonai aukštesnes nei vidutines pajamas gaunančiųjų amerikiečių. Jiems tai – alternatyva tradiciniams politikams, kurie neatliepia visuomenės skaudulių, kalba nuobodžiai, abstrakčiai. Be to, dirbtinis visuomenės grupių skirstymas į „protingas“ ir „neprotingas“ yra mažų mažiausiai nedemokratiškas ir didina elito bei ne elito atotrūkį. Jei įprasti centro dešinės ir centro kairės politikai ima atrodyti visiškai vienodi, atitrūkę nuo gyvenimo realijų, nuobodūs, kodėl nebalsuoti už tiesmukai kalbantį žmogų iš šalies, net jei jis ir meluoja? Trečia, didelė dalis vakariečių apskritai nebesidomi politika. Pavyzdžiui, tik 4 proc. europiečių yra politinių partijų nariai; per kelis dešimtmečius nuo 1980 metų šis skaičius sumažėjo beveik perpus. Lietuvoje partijų veikloje bent formaliai taip pat dalyvauja tik apie 5 proc. pilnamečių. Tą didžiąja dalimi nulemia jaunesnių kartų apolitiškumas. Pavyzdžiui, po „Brexit“ rezultatų paskelbimo jauni žmonės protestavo Londone teigdami, jog sprendimą priėmė vyresnieji, kuriems nerūpi ilgalaikės neigiamos pasekmės. Tačiau paaiškėjo, kad jauniausių britų kategorijoje balsavusiųjų buvo gerokai mažiau, nei vyresniųjų – net jei teisingiausiais laikytume skaičius, kad referendume balsavo apie 60 proc. 18–24 metų asmenų, tai neatsveria 90 proc. pensinio amžiaus žmonių aktyvumo. Ir vargu, ar kone pusė jaunų žmonių galėtų paaiškinti, kodėl nebalsavo tokiame reikšmingame referendume, apie kurį buvo diskutuoja kasdien bent metus. Visgi tai atspindi platesnes tendencijas: jokioje Europos valstybėje jaunų balsuotojų skaičius rinkimų metu nepranoksta vyresniųjų, nors dažniausiai jaunesnės kartos yra geriau išsilavinusios, aktyviai besinaudojančiomis naujausiomis technologijomis, fiziškai mobilios. Tad panašu, jog tiesos ar faktų politikoje tiesiog nebereikia – nusivylimas institucijomis, augantis apolitiškumas, elito ir ne elito skirtis palieka viską emocijoms, o ne argumentams. Tai ir atveria duris post–tiesos politikos erai. Deja, tai pavojinga tendencija, kuri gali paversti politiką ir juokinga, ir pavojinga. Juk bet kurio asmens balsas rinkimuose, atiduotas patikėjus nepagrįsta emocija, yra bausmė sau pačiam, o ne kitiems. Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.  ...

Prezidentė D. Grybauskaitė: Atsakingas balsavimas rinkimuose – kelias į valstybės sėkmę

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė davė startą pilietinei iniciatyvai „Balsuok atsakingai“. Prie žurnalisto Andriaus Tapino idėjos, kurios tikslas skatinti žmones ateiti į rinkimus ir atsakingai pasirinkti, prisijungė Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, šalies skautija, Lietuvos moksleivių sąjunga, visuomeninė organizacija „Baltosios pirštinės“, „Europos namai“, šalies žiniasklaidos atstovai. Beveik mėnesį truksiančios kampanijos startas įvyko Valstybės pažinimo centre. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai. Pasak Prezidentės, tiek valstybės pažinimas, tiek atsakingas dalyvavimas rinkimuose yra neatsiejami nuo valstybės sėkmės. „Tik brandūs, atsakingi, reiklūs ir aktyvūs piliečiai gali išrinkti sąžiningą ir atsakingą valdžią. Rinkimai ir demokratija nėra eksperimentas, todėl neleiskime abejingumui eksperimentuoti su savo šalies ateitimi ir likimu“, – sakė Prezidentė. Kampanijos metu organizatoriai drauge su žurnalistais važiuos per šalies miestus ir vienmandatėse rinkimų apylinkėse organizuos diskusijas su kandidatais ir vietos gyventojais, suteiks informacijos apie rinkimuose dalyvaujančias partijas. Įgyvendinant iniciatyvą, šalies miestuose taip pat bus dalijamos atsakingo rinkėjo atmintinės. Šios atmintinės – trumpi pasirinkimo „paruoštukai“ – padės rinkėjui pateikti kandidatui reikiamus klausimus ir leis sužinoti svarbiausius su kandidatu ar jo atstovaujama partija susijusius faktus. Šalies vadovė palinkėjo, kad ši atmintinė pasiektų kaip įmanoma daugiau Lietuvos žmonių ir padėtų atsakingai pasirinkti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Planuojama, kad per visą rugsėjo mėnesį Lietuvos žmonėms bus išdalyta daugiau kaip 50 tūkstančių rinkėjo atmintinių. Prie kampanijos prisijungė ir įvairiuose šalies miestuose diskusijas su kandidatais ir rinkėjais moderuos 18 žiniasklaidos atstovų iš LRT ir „Info TV“ televizijų, radijo stoties „Žinių radijas“, interneto portalų „15min.lt“, DELFI, „Lrytas.lt“, „Alfa.lt“. Prezidentės spaudos tarnyba  ...

Kodėl užsienio investuotojai bėga iš Lietuvos?

„Estrella Baltics“ traškučių gamybą perkėlė į Lenkiją. „Coca-cola“ iš Alytaus gamybą taip pat kelia į kaimyninę šalį. Kodėl? Kodėl užsienio investuotojai bėga iš Lietuvos? Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentu Žilvinu Šilėnu. – Anksčiau buvo pranešta, kad pasitraukia „Estrella“ traškučius gaminanti įmonė, o šiandien – „Coca-cola“. Kaip tai aiškinti? – Viena vertus, tai normalus procesas. Lygiai taip pat į Lietuvą atsikelia įmonės iš Švedijos, Jungtinės Karalystės – tai normalu, mes jas prisiviliojame ir tuo labai džiaugiamės. Kitos šalys daro lygiai tą patį – vilioja vieni iš kitų įmones, kad įsikurtų pas jas. Matyt, visų tų veiksnių pasekoje šios įmonės, ypatingai „Coca-cola“, nusprendė, kad jiems gaminti, pilstyti savo gėrimą žymiai patogiau yra Lenkijoje. – Yra posakis „Bėga kaip žiurkės iš skęstančio laivo“. Neįmanoma jo taikyti šiuo atveju? – Yra pasakymas „Viena kregždė – ne pavasaris“. Dėl vienos kregždės ar kito gyvūno nerimauti nereikėtų. Klausimas, ar tai didesnės tendencijos atspindys, ar galima sakyti, kad įmonės masiškai bėga iš Lietuvos. Nesakyčiau, kad čia žiurkių bėgimas iš laivo, bet tai yra dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį. Daug kas sako, kad Lenkija tiesiog didesnė ir su ja nepakonkuruosi. Konkuruoti reikia, nes Lenkija niekur nedings, visada bus šalia mūsų. Suveikia panašus principas, kaip krepšinyje – arba esi labai aukštas ir didelis, arba mažiukas ir turi būti greitas, šoklus, taiklus. Lietuva yra mažojo žaidėjo vaidmenyje. Įmanoma, kad pas mus gamintų, čia stovėtų gamyklos, bet viską reikia daryti labai greitai, tiksliai, efektyviai ir žinoti, kad didžiosios šalys irgi užsiima investicijų perviliojimu. Per pastarąją savaitę nuskambėjo ši žinia – tai, kad susijungia du bankai, o centrinę būstinę įsteigs Estijoje. Būstinės steigimas Estijoje rodo vieną iš sisteminių problemų – finansinių paslaugų apmokestinimas kai kuriose vietose Estijoje yra palankesnis. Bankų, finansiniame sektoriuje mes Estijai pralaimime. Čia yra tendencija, dėl kurios reiktų sunerimti. - Ką investuotojas gauna Estijoje, bet negauna Lietuvoje? Pavyzdžiui, „Vilniaus prekyba“ užsiregistravusi Olandijoje. Ko bandoma išvengti? – Estai turi palankesnį pelno apmokestinimą nei Lietuva. Jei pinigai paliekami įmonėje ar investuojami, Estijoje jie neapmokestinami, o pas mus neapmokestinamas tik gabaliukas. Yra kelios šalys, kuriose Lietuvos įmonės daro specifines investicijas – „būstinės perkėlimą“. Tos šalys nėra natūralios mūsų prekybos partnerės – Estija dar yra netoli, su ja daug prekiaujam, toliau Olandija ir Kipras. Kipras nėra šalis, su kuria Lietuvą sietų glaudūs ekonominiai ryšiai, bet pažiūrėjus į tam tikras finansines investicijas, jų į Kiprą iš Lietuvos yra išėję nemažai. Pralošėme mokestinėje ar kitoje teisinėje bazėje. – Kiek tokių tarptautinių kompanijų, kaip „Estrella“ ir „Coca-cola“ pasitraukimas gali pridaryti žalos? Kiek tokios įmonės Lietuvoje sumoka mokesčių? – „Coca-cola“ šnekėjo, kad apie 80 žmonių neteks darbo. Jeigu jie uždirbo daugiau nei vidurkį, 80 žmonių vien per darbo mokesčius per metus sumokėdavo apie 0,5 mln. eurų. Tai suma, už kurią galima išlaikyti vieną nedidelę mokyklą. Antra – tų žmonių emocinis gerbūvis, nes dažnai nuo vieno iš dirbančiųjų priklauso ir visos šeimos gerovė, kiek jie gali leisti išleisti. Vienintelė Saulė pro debesis šioje situacijoje yra tai, kad kai bankrutavo Panevėžio „Ekranas“, buvo atleista žymiai daugiau žmonių ir dalis jų susirado darbus. Tai aukštos kvalifikacijos darbuotojai, gali būti, kad kitos įmonės juos persamdys, juolab, kad yra pasiruošimo laikas, žmonės gaus išeitines išmokas, viskas labai gražiai tvarkoma. Galbūt tie žmonės įsidarbins kitur ir ekonominę gerovę kurs kitose vietose. – Alytaus regionui tokio darbdavio netekimas – labai didelis smūgis. – Alytaus regione dirba apie 26 tūkst. žmonių. Viena vertus galima sakyti, kad 100 žmonių nėra didelis kiekis, kita vertus, pasitikėjimui, tradicijai tai yra psichologinis smūgis. Kai kalbame apie pasitikėjimą, kokioje šalyje ar mieste jie nori gyventi, tai yra svarbu. – O netiesioginė žala? Tai gali būti žinutė kitiems investuotojams, kad kažkas Lietuvoje yra negerai. – Netiesioginių žinučių ir be „Coca-cola“ Lietuva daug išsiuntinėjo. Man labiausiai įsiminė „Chevron“ pavyzdys, kai turtinga įmonė dėjo apie 160 mln. litų ant stalo vien už galimybę ten ieškoti, o už kiekvieną barelį būtų mokėjusi papildomai. Visi sutarė, kad tai yra geras dalykas tiek nacionalinio saugumo požiūriu – tai amerikiečiai, tiek energetinio saugumo – mūsų pačių dujos ar nafta, bet užteko parėkauti ir kompanija pasitraukė užtrenkusi duris. Kitos šio sektoriaus įmonės irgi traukiasi ir tai sukelia grandininę reakciją. Investuotojų akyse „Chevron“ istorija nenuskambėjo gražiai. Šis įvykis šiek tiek kitoks, pati įmonė sako, kad tai tik komercija, verslas, niekam priekaištų neturi. Gal tos žalos tiek daug nebus. – Ko nepadaro Lietuvos valdžia? Lenkija sugebėjo prisivilioti, o ko mes nepadarom, kur pagrindinės kliūtys, kodėl pas mus nelieka įmonės? – Yra dvi Lietuvos. Viena vertus, valdžioje yra žmonių, kurie puikiai supranta, ką reikia daryti, net ir daro, turim ir sėkmės istorijų, esame prisitraukę paslaugų centrus, kitas įmones. Nepieškime visko juodomis kreidelėmis. Kita vertus, žinau kuriozinių situacijų. Įsivaizduokite: stovi įmonė, jei neklystu, Panevėžio rajone, gerai veikia, gamina gerą produkciją, tiesiog jai reikia prasiplėsti ir šalia pastatyti sandėlį. Šalia yra gabaliukas nenaudojamos, brūzgynais apaugusios žemės, sako, išnuomoti ar parduoti, nes apsimoka sandėlį statyti prie fabriko. Valdiškos institucijos nesusišnekėjo, jie to gabaliuko negavo iki šiol ir, jei neklystu, statyti nusprendė Lenkijoje. Kartais suveikia elementarus nesusišnekėjimas ar kompetencijos trūkumas – tas įmones reikia ne tik prisitraukti, bet ir išlaikyti. Geriausia žinutė, kurią iš šios situacijos politikai galėtų pasiimti yra tai, kad įmonės atėjo, įmonės gali ir išeiti. Paslaugų centrai, kuriais džiaugiamės, kur žmonės daug uždirba, kas 5 metus peržiūri savo veiklos strategiją – ar laikyti 1000 žmonių, atsakinėjančius į skambučius Lietuvoje, ar persikelti kitur. Įmonė atėjo ir amžiams čia pasiliks, galima versti didesnius atlyginimus mokėti ir daugiau reikalavimų kelti – žinutė ta, kad jos gali ir išeiti. Reikia siekti to, kad daryti verslą Lietuvoje būtų taip pat paprasta, kaip nueiti į parduotuvę ir nusipirkti bandelę. – Turbūt reikia ir stabilios mokestinės aplinkos? Investuotojas turėtų žinoti, kad įstatymai nepasikeis per vieną naktį. – Verslininkai tai vadina „reguliaciniu stabilumu“. Sako: gerai, pakelkit mokesčius, bet prižadėkit, kad artimiausius 5 metus nekelsit, mes prisitaikysim. Verslas bijo nežinomybės, mūsų politikai mėgsta pažadėti dalykų, pagrasinti, pasakyti, kad įves mokesčius, išvarys įmones. – Ar prezidentės vetuotas Darbo kodeksas galėjo atitolinti tokius pasitraukimus? – Sunku pasakyti. Darbo kodekso vetavimas turi didesnės žalos. Jis buvo kurtas 1,5 metų, tada metus aptarinėjamas, galų gale visi sutarė, kad tai dalykas, kurio reikia, nors neidealus, netobulas, nėra labai laisvas ar liberalizuojantis, bet bent jau Lietuvą pastumiantis į XXI amžių. Nutiko tai, kas Lietuvoje nutinka labai retai – netgi partijos susitarė, kad to reikia. Buvo vilties kibirkštėlė, bet staigia užgeso. Į vetuotą variantą su visomis pataisomis dar vis žiūrime, koks būtų poveikis, bet girdėjau ne vieną verslininką sakantį, kad geriau palikti seną, blogą dabartinį, negu naują. Manau, yra nemažas nusivylimas Lietuvoje veikiančių žmonių, tų, kurie tikėjo geresne ateitimi. – Reikėtų sugrįžti į racionalią diskusiją, atsiversti ir paskaityti, kas buvo vetuota, ką jis leidžia ar draudžia. Per pastaruosius kelis mėnesius diskusija buvo paversta isterija, piketais, streikais, svaičiojimais apie vergovę 21 amžiuje, dabar, kai iki rinkimų liko labai mažai laiko, labai abejoju, kad galime sugrįžti į racionalią diskusiją. Ar Seimas vetuos, ar ne, bus politinės valios dalykas. Yra variantas palikti kitam Seimui. – Lietuvoje buvo vilionių užsienio investuotojams – garsaus banko atveju pasiūlytos mokestinės lengvatos. Atrodytų, kad yra galimybių. Nežinau, ar čia patys teisingiausi įrankiai prisivilioti investuotojus ir juos bandyti išlaikyti. – Čia yra didysis klausimas, kuris yra labai smagus. Sakoma kurti prie miestų laisvąsias ekonomikos zonas ir ten pritrauksime daug investicijų. Jeigu sutinkame, kad mažesni mokesčiai yra geras dalykas, tai kodėl juos taikome tik vienoje mažoje teritorijoje, kodėl negali visa Lietuva būti kaip laisvoji ekonomikos zona? Jeigu pripažįstame, kad mažesni mokesčiai padeda pritraukti įmonių, sukurti daugiau gerai apmokamų darbo vietų, kodėl politikai nori pasirinkti ir sakyti, kad šitam duosiu, šitam ne? – Nes tas, kuriam duoda – labai garsus. Politikas užsideda pliusą, kad pritraukė tokio lygio kompaniją. – Čia yra didysis paradoksas. Pritraukti kompaniją yra gerai, dėl to dalis verslininkų sąžiningai pyko, nes lengvatos buvo dalinamos po krizės, kai visiems vietiniams verslininkams buvo pakelti mokesčiai, buvo sakoma, kad reikia susiveržti diržus ir gelbėti valstybę, o kai kam buvo padalinta lengvatų. Manau, jei lengvatų, mažesnių mokesčių būtų davę visiems, niekas nebūtų per daug pykę. Lygiai taip pat, kai kalbam apie mažesnį PVM mėsai, pienui ar kėdėms – taip, tai būtų naudinga ir įmonėms, ir vartotojams. Tas argumentas yra teisingas, bet kodėl apibrėžti, kad tik mėsai, pienui ar kėdėms? Kodėl negalima mažesnio PVM taikyti visoms prekėms?

Socialdemokratų pozicija: „Dėl dvigubų Prezidentės standartų kalba ir faktai“

www.verslaspolitika.lt Rytas prasidėjo ramiai. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Viešųjų pirkimų tarnybos direktore Diana Vilyte ir Valstybės kontrolieriumi Arūnu Dulkiu aptarė priemones, kurios padėtų užkardyti sisteminius ir besikartojančius viešųjų pirkimų pažeidimus krašto apsaugos sistemoje. Prezidentės Spaudos tarnyba pranešė: pasak Prezidentės, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atlikti krašto apsaugos sistemos (KAS) viešųjų pirkimų 2006 – 2016 metais vertinimai atskleidė, kad Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) neveikia vidaus kontrolės mechanizmai, turintys užkirsti kelią viešųjų pirkimų pažeidimams, jų prevencija yra labiau teorinė nei reali. Valstybės kontrolė (VK) dar šių metų kovo mėnesį informavo krašto apsaugos ministrą apie stebimas rizikas – nepakankamą pasirengimą panaudoti didėjantį finansavimą, todėl prezidentė įsitikinusi, kad būtina peržiūrėti visą krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų organizavimą, sukurti veikiantį viešųjų pirkimų kontrolės, priežiūros ir pažeidimų prevencijos mechanizmą. Praėjusiais metais viešiesiems pirkimams Lietuvoje iš viso buvo išleista 4,26 mlrd. eurų. Iš jų gynybos ir saugumo srityje – 156, 7 mln. eurų (2014 m. – 135,9 mln. eurų). Tuo tarpu socialdemokratai nusprendė nebetylėti. ,,Nuolatiniai puolimai ir spaudimas dabartinei Vyriausybei verčia socialdemokratus viešai kelti klausimą dėl nesąžiningos rinkimų kampanijos. Iš oponentų ir Prezidentūros nuolat mėtomų įtarimų, kaltinimų valdančiosioms partijoms matosi, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė tiesiogiai dalyvauja šių rinkimų kampanijoje ir, akivaizdu, kurioje pusėje“, - rašoma socialdemokratų pranešime. Socialdemokratai svarsto, kad galbūt Prezidentė vietoje aktyvaus, bet nesąžiningo rinkimų žaidimo galėtų deklaruoti savo politinius interesus ir nesislapstydama agituotų už savo kitai kadencijai pasirinktą politinę partiją. Tuomet ir rinkėjams būtų aišku, dėl ko vienas po kito keliami klausimi ar netgi pučiami skandalai dėl vieno ar kito Vyriausybės nario. Šiuo atveju susivienijusių Prezidentūros ir opozicijos partijų taikiniu pasirinktas Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas kaltinamas tuo, dėl ko pats prieš dvejus metus kreipėsi į teisėsaugą. „Kodėl prokurorai nutraukė ikiteisminį tyrimą pagal J. Oleko kreipimąsi? Generalinis prokuroras kviečiamas į Seimo socialdemokratų frakciją, tačiau nesiteikė ateiti ir atsakyti, nors uoliai lankosi Prezidentūroje. Šioje pernelyg brangių įrankių istorijoje mįslingi ir konservatorių pėdsakai. Viešuosius pirkimus vykdžiusios „Nota bene“ kompanijos vadovo Andriaus Jazgevičiaus žmona Lina Jazgevičienė dirba TS-LKD pirmininko šeimos įmonės Karalienės Mortos mokyklos direktore. Prielaidų galima įžvelgti įvairių, bet dėl dvigubų Prezidentės standartų kalba ir faktai. D. Grybauskaitė viešai prabilusi apie savo kelionę į olimpiadą Rio de Žaneire, pranešė apie du ją lydinčius apsaugos darbuotojus. Kodėl nuslėpė, kad jų būta daugiau? Vien nuotraukose užfiksuoti bent trys. Rinkimų kampanijoje dalyvaujančioms politinėms jėgoms turėtų galioti vienodos taisyklės ir dėl interesų deklaravimo, ir dėl įtakos darymo pavaldžioms institucijoms ar pareigūnams, kad valdžia nebūtų vienašališkai formuojama vienos politinės jėgos ar asmens užmačias“, - rašoma socialdemokratų pranešime. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje aptarta ir šalies politinė padėtis bei pasirengimas artėjantiems Seimo rinkimams, iš esmės pritarta LSDP Seimo rinkimų programos projektui. LSDP pirmininkas, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius savo kalboje pabrėžė, kad Vyriausybei pavyko įveikti didžiausius išbandymus, dramatiškai sustiprinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę, nepateisinant blogiausiojo scenarijaus prognozių dėl Rusijos embargo lietuviškiems produktams pasekmių, o atveriant JAV ir daugelis kitų naujų rinkų pasaulyje; sumažinant šalyje skurdą, penkis kartus pakėlus minimalų mėnesio algą, nepriklausomą pajamų dydį nuo 200 iki 310 eurų, o už kiekvieną vaiką nepriklausomai nuo šeimos pajamų dydžio iki 200 eurų. Pasak A.Butkevičiaus, šie pasiekimai nėra savaiminiai, o sunkaus ir nuoseklaus darbo rezultatas. Ministras pirmininkas teigė, kad palaiko ir palaikys krašto apsaugos ministrą J.Oleką. „Aš turiu informacijos, kad krašto apsaugos ministras skambino prezidentei, apie tą įvykį informavo. Ji išėjusi davė interviu tarsi būtų su ja nekalbėjęs ir visai kita informacija buvo pasakyta“, – sakė premjeras. Pasak jo, partijos reitingai nekrenta, todėl kova stiprėja. „Kaip prezidentas Kenedis sakė: „Kuo aukščiau kilsi – tuo daugiau gausi“, – šyptelėjo premjeras.. Tuo tarpu krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, reaguodamas į viešai po susitikimo LR Prezidentūroje išsakytus siūlymus teikti Krašto apsaugos ministerijai metodinę ir ekspertinę pagalbą planuojant, organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus bei kontroliuojant skaidrų lėšų panaudojimą, pakvietė į susitikimą Valstybės kontrolierių Arūną Dulkį ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktorę Dianą Vilytę. „Didėjant finansavimui, atsirado galimybė ne tik geriau apginkluoti Lietuvos kariuomenę ir įsigyti ginklų bei karinės technikos, bet ir aprūpinti karius įvairiais ekipuotės elementais. Kariuomenė perka daug ir įvairių prekių, todėl skaidrus valstybės lėšų suplanavimas ir jų panaudojimas vykdant viešuosius pirkimus pastaraisiais metais yra viena iš prioritetinių temų. Prieš pusantrų metų padarėme struktūrinių pertvarkymų ir esame pasiruošę toliau tobulėti, todėl visa metodinė ir ekspertinė kitų institucijų pagalba yra labai naudinga“, – teigia J. Olekas. Siekiant sustiprinti krašto apsaugos sistemoje vykdomų pirkimų vidaus kontrolės sistemą, 2015 m. sausio 1 d. Krašto apsaugos ministerijos Įsigijimų departamente buvo įsteigtas naujas Įsigijimų valdymo ir priežiūros skyrius. Jo pagrindinis uždavinys yra prižiūrėti, kaip KAS perkančiosios organizacijos, atlikdamos viešuosius pirkimus, laikosi viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir vykdo kitas prevencinės kontrolės funkcijas. Lietuvos kariuomenės vadovybė, atsižvelgdama į 2016 m. rugpjūčio 31 d. gautą Viešųjų pirkimų tarnybos raštą, imasi ryžtingų veiksmų, susijusių su lauko virtuvės įrangos pirkimu iš UAB „Nota bene“. Minėtame Viešųjų pirkimų tarnybos rašte reikalaujama nutraukti niekine pripažintiną 2014 m. spalio 1 d. su UAB „Nota Bene“ sudarytą preliminariąją sutartį dėl lauko virtuvių atsarginių dalių ir agregatų įsigijimo. Nepaisant to, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas ketina imtis ir daugiau veiksmų. „Preliminariosios pirkimo sutarties nutraukimas įpareigoja spręsti ir restitucijos – šalių sugrąžinimo į pradinę padėtį – klausimus. Todėl nusprendžiau inicijuoti procedūras, kad negaliojančia būtų pripažinta ne tik 2014 m. spalio 1 d. su UAB „Nota bene“ sudaryta preliminarioji lauko virtuvės įrangos pirkimo sutartis už 1,6 mln. eurų, tačiau ir jos pagrindu 2014 m. spalio 8 d. sudaryta tikroji sutartis už 175 tūkst. eurų. Be to, sieksime grąžinti pardavėjui visas įsigytas prekes ir atgauti už jas sumokėtus pinigus“, - sakė Lietuvos kariuomenės vadas. Jei UAB „Nota Bene“ nesutiks su sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pasekmėmis ir nesugrąžins sumokėtų lėšų, Lietuvos kariuomenė ketina nedelsiant kreiptis į teismą dėl šių lėšų išieškojimo teismine tvarka. R. Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr....

„Kokia bendrosios žemės ūkio politikos ateitis?“

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė išvyko į Prancūzijoje rengiamą Europos Sąjungos žemės ūkio politikos formuotojų forumą „Kokia bendrosios žemės ūkio politikos ateitis?“, kuriame dalyvaus ES valstybių žemės ūkio ministrai ir Europos Parlamento žemės ūkio komiteto nariai. Politinį forumą inicijavo Prancūzija, o pradžią tokioms diskusijoms paskatino D. Britanijos pasitraukimo iš ES procesas. Politinio forumo darbotvarkėje numatytos diskusijos dėl bendrų Europos veiksmų globalizuotame pasaulyje, dėl bendrosios žemės ūkio politikos vaidmens ateityje ir jos galimybių užtikrinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, tvarumą, „atsparumą“ krizinėms situacijoms bei gebėjimą greitai atsitiesti. „Po Rusijos embargo Lietuvai teko išgyventi gilią pieno krizę. Kitos ES valstybės pastaruoju metu susidūrė ir su kitų maisto produktų realizacijos sunkumais, perprodukcija, naujų rinkų paieška ir žemės ūkio produkcijos gamintojų problemomis", – tvirtina V. Baltraitienė. Pasak ministrės, bendrosios žemės ūkio politikos veikiamo žemės ūkio sektoriaus vaidmuo yra neginčijamai svarbus ekonomikai ir visuomenei. Tai liudija jo kuriama BVP dalis ir darbo vietų skaičius daugelyje valstybių narių. Naudodami bendrosios politikos instrumentus sprendžiame ir visuomenei svarbius su aplinka susijusius klausimus, tokius kaip kraštovaizdžio išsaugojimas, tausus išteklių naudojimas, apsirūpinimas saugiu maistu, klimato kaitos švelninimas. Akivaizdu, kad dalis dabartinės politikos nuostatų turi būti adaptuotos, kad galėtume geriau atremti kylančius ateities iššūkius. „Manau, kad tokio formato diskusijos ir apsikeitimas nuomonėmis labai aktualios ir savalaikės. Pastaraisiais metais matėme ne vieną kritinę situaciją skirtingose ES valstybėse tam tikruose atskiruose sektoriuose, atskirose maisto tiekimo grandinių srityse", – sako V. Baltraitienė. Anot jos, jau dabar reikia diskutuoti apie šios politikos svarbą ir vaidmenį po 2020 metų“. Politinį žemės ūkio ministrų forumą inicijavęs Prancūzijos žemės ūkio ministras Stephane Le Foll savo kvietime pabrėžė, kad bendrosios žemės ūkio politikos svarbai skirtas politinis forumas yra rengiamas „gilios Europos žemės ūkio krizės kontekste“. „Britų visuomenė nusprendė palikti Europos Sąjungą ir tai dar sykį iškelia klausimus apie mūsų piliečių paramą šiam didžiam projektui bei kaip formuoti Europos ateitį likusioms 27 valstybėms narėms. Turime dirbti kartu ir suteikti Europos Sąjungai naują impulsą, kartu ir bendrajai žemės ūkio politikai", – pabrėžė S. Le Foll. www.zum.lt ir verslaspolitika.lt inf. Dalintis• •

Top