Jūs esate
Pagrindinis > Politika

Siūlo Seimui imtis iniciatyvos formuojant strateginius valstybės tikslus

Vis labiau ryškėjant tendencijoms, kad Lietuvoje įvairioms valdžioms sunkiai sekasi įgyvendinti esmines valstybės gyvenimo reformas, apie kurių būtinybę ne pirmus metus kalba Lietuvos ekspertai, Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas, iniciatyvos imasi konservatorių ir socialdemokratų Seimo nariai Gabrielius Landsbergis, Andrius Kubilius, Gediminas Kirkilas. Parlamentarai Seimui teikia deklaraciją „Dėl 10 prioritetinių valstybės tvarkymo darbų, pasitinkant valstybės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį“, kuria siekiama išgryninti esminius darbus ir strateginius tikslus, kurių bendromis pastangomis turėtų būti siekiama iki 2020 metų. „Šiandien Lietuvos politiniame gyvenime matome vis labiau ryškėjantį chaosą. Vyriausybės ir Seimo daugumos, koalicijos partnerių idėjų takoskyros, nesutarimai bandant įgyvendinti Lietuvai esmines pertvarkas – nuo aukštojo mokslo iki valstybės valdomų įmonių reformos – jau pradeda kelti realią grėsmę, kad pagal žmonių pragyvenimo lygį, socialinę gerovę, šalies ekonominio augimo tendencijas, emigracijos mastus ir kitus svarbius parametrus smuksime į ES valstybių sąrašo pabaigą. Todėl, nors ir būdami opozicijoje, formuluojame aiškius tikslus, kuriuos Lietuvos Seimas turėtų užsibrėžti iki 2020 metų ir kurių būtų galima siekti bendromis pastangomis“, – sako vienas iš deklaracijos iniciatorių Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas, TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Deklaracijoje pabrėžiama, kad XVII Vyriausybė rodo pastangas įgyvendinti reikšmingas permainas valstybės reikaluose, tačiau tam reikia aiškiai apibrėžtų, visuomenei ir politinei bendruomenei gerai suprantamų valstybės reikalų pertvarkos prioritetų ir tokiai pertvarkai sutelktos intelektualios politinės valios. Šiuo metu Lietuvoje nėra sutarta dėl tokio pobūdžio svarbiausių Lietuvos ekonominių iššūkių ir esminių, aiškių valstybės reikalų pertvarkos prioritetų, todėl įgyvendinamas permainas visuomenei yra sunku suprasti arba jų įgyvendinimas, nepajėgiant sutelkti intelektualios politinės valios, tampa fragmentišku bei stringančiu. „Teikdami strateginius Lietuvai pasiūlymus remiamės 2017 metų Europos Komisijos (EK) paskelbta Lietuvos situacijos analize. EK jau ne pirmus metus pastebėtos sisteminės problemos ir jų sprendimo būdai tik patvirtina, kad valstybė, neturėdama aiškių tikslų ir prioritetų, turėdama valdančiąją daugumą, paskendusią tarpusavio santykių aiškinimosi reikaluose bei neturinčią aiškaus užsibrėžtų reformų įgyvendinimo plano, sėjančią chaoso ir nestabilumo atmosferą, negali tikėtis gerovės augimo ateityje. Priešingai – esame pasmerkti stagnacijai arba netgi degradacijai. Remdamiesi EK rekomendacijomis, įvardijame sau 10 svarbiausių Lietuvos problemų ir keliame 10 svarbiausių ilgalaikių valstybės tvarkymo tikslų, kuriems prioritetinį dėmesį turėtų skirti šios kadencijos Seimas“, – sako vienas iš šios deklaracijos autorių Seimo narys Andrius Kubilius. Deklaracijoje keliamas tikslas, kad 2020 m. pabaigoje Lietuva pagal BVP vienam gyventojui santykį (palyginamosiomis kainomis) atsidurtų tarp ES stipriausių ekonomikų 15-tuko, o 2025 m. – patektų į 10-tuką. Demografijos srityje siekiama, kad 2020 metais emigracijos ir reemigracijos srautai susibalansuotų: Lietuvoje gimstamumas 2020 metais būtų 1,8 vaiko (vietoje 1,7 vaiko 2015 m.), o 2025 m. – 1,9 vaiko. Per artimiausius trejus metus ketinama pasiekti, kad Lietuvos 2 nacionaliniai universitetai būtų pasirengę globaliai konkurencijai, o likę 3 – konkurencijai Baltijos regione. Deklaracijos autorių vizijose – Lietuva, esanti ne tik informacinių technologijų, bet ir biotechnologijų bei fotonikos regioniniu Nordic-Baltic centru, į kurį gausiai investuoja globalios didelės multinacionalinės kompanijos. Numatoma siekti, kad į Lietuvos 7 pramoninius centrus provincijoje ateitų 5 kartus daugiau gamybinių investicijų (taip pat iš užsienio), nei ateina dabar; 2020 m. pagal minimalios socialinės apsaugos adekvatumo parametrą, Lietuva iš ES atsilikėlės taptų ES vidutinioke; 2020 m. vaikų smurto atvejų turi būti dvigubai mažiau nei yra dabar. Organizuojant darbuotojų rengimą ir persikvalifikavimą, būtų mažinamas nedarbas ir tenkinami vis labiau išryškėjantys darbo rinkos poreikiai. Atskira dalis skirta ir šešėlinei ekonomikai, siekiant, kad jos mastai sumažėtų iki 20 proc.; o pagal „Transparency International“ korupcijos tyrimo indeksus Lietuva būtų „švariausių“ pasaulio šalių 20-tuke (pernai iš 32 vietos nukritome į 38). Užsibrėžtas tikslas, kad 2020 m. PVM surinkimo skirtumas tarp galimo surinkti ir faktiškai surenkamo PVM nukristų iki 10 proc.; perskirstymas per biudžetą padidėtų 4 proc. ir siektų 32 proc. BVP. Per ateinančius 3 metus alkoholio suvartojimas turėtų sumažėti 30 proc. nei yra dabar. Įvykdžius reikiamas pertvarkas sveikatos apsaugos srityje, pagal darbingo amžiaus asmenų (20–64 metų) mirtingumo parametrus Lietuva susilygintų su Estija. lrs.lt, verslaspolitika.lt...

Kodėl Seimas nenori girdėti miškininkų

Mantvydas Maciukevičius, Šakių girininkijos girininkas Vienu metu visa Lietuva pajuto, kad įsilingavo, galima sakyti, įsisiūbavo ne miškininkų pradėta reforma. Aplinkos ministerija (tarsi svetimos valstybės ruporas) skelbė, kad urėdijų nebereikia, reikia iš miškų paimti daugiau pinigo, užtat visus išgelbės vienos įmonės „Lietuvos miškai“ įkūrimas. Mes, girininkai, (taip, tie patys, kurių žada neišvaryti iš darbo ir didinti atlyginimus) svarstome visus šios reformos pliusus ir minusus. Kam kurti naują įmonę, jei bus atleista apie 1000 specialistų bei 2000 darbininkų? ,,Sodros‘ biudžetas negaus apie 7,5 mln eurų įmokų. Miestų ir rajonų savivaldybės negaus 70 proc. gyventojų pajamų mokesčio, valstybės biudžetas - 3o proc. Miškų urėdijų administracijų darbuotojai liks be darbo, padidės girininkijų plotai, dalis girininkijų darbuotojų liks bedarbiai. Sumažės miško apsauga, padidės apvaliosios medienos vagystės. Gali būti, kad medienos ruošos, miško ūkinių darbų konkursai bus nukreipti į didžiąsias įmones, tuo tarpu mažosios neturės galimybių juose dalyvauti, išaugs susitarimų dėl kainų galimybė darbams atlikti, padidės korupcijos apraiškos, miškų sektoriaus išlaidos tik padidės. Šiuo metu per AMEPS prekiaujama su maždaug 900 pirkėjų.Visko gali būti ir ,žinoma, gali atsitikti taip, kad prekyba mediena per elektroninę pardavimų sistemą bus peržiūrėta suteikiant pirmenybę didiesiems pirkėjams, sumažės konkurencija, atsiras galimybės tartis dėl siūlomų kainų (kainas diktuos keli didžiausi medienos pirkėjai), sumažės pardavimo kaina. Sumažės miškų sektoriaus pajamos, o mažosios perdirbimo įmonės, lentpjūvės rajonuose nunyks. Rajonuose atsiras dar didesnė bedarbystė, didės emigracija. Tarkime, mano gimtajame Šakių rajone žmonės gyvena iš žemės ūkio, rajone veikia keletas lentpjūvių, apie didesnes įmones tik pasvajoti galima. Įstatymo projektui po pateikimo Seimas pritarė, tačiau, joks ekonominis efektas neskaičiuotas, realiai gali jo ir nebūti dėl savikainos padidėjimo ir pajamų sumažėjimo. Ministerijos sudarytoje darbo grupėje įstatymo projektui dalyvavo didesnė dalis žmonių nedirbę miškų urėdijose ar girininkijose, neįsigilinę į darbo organizavimą miške ir šių darbų specifiką. Iš ministro pasisakymų galima daryti prielaidą, kad vykdoma politiniai pavedimai ir nurodymai, neturintys aiškių ekonominių, gamybos efektyvumo užtikrinimo ar tuo labiau socialinių sprendimų regionuose analizės. Ačiū Dievui, Seime atsirado protingų žmonių, kurie paprašė atlikti įstatymo projekto ekspertinį vertinimą. Žlugus skelbtam valstybinių miškų valdymo modelio ekspertizės konkursui, kuriame už 100 eurų užmokestį nepanoro dalyvauti nė vienas nepriklausomas konsultantas, procedūra buvo pradėta iš naujo, tačiau 2017 m. gegužės 12 d. Seimo valdyba nutarė šio įstatymo projekto nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo nevykdyti. Kodėl Seimas nenori atsakyti į svarbius visuomenei klausimus dėl ekonominio ir socialinio valstybinių miškų valdymo reformos pagrįstumo, kurių Vyriausybė iki šiol nesugebėjo pateikti. Neaišku, kiek išlaidų ši reforma pareikalaus iš biudžeto, kokį efektą turės darbo vietų kūrimui ir išlaikymui regionuose, koks bus jos poveikis korupcijos lygiu. Ar bus grįžta prie pataisų ekspertinio vertinimo? Aš jaunesnės kartos miškininkas, mokslus baigiau prieš aštuonerius metus, tačiau atvirai pasakysiu – žemė po kojomis susvyravo nuo naujųjų metų, vos tik pradėjus kalbėti apie reformą, o kai kurie pasisakymai tarsi pribloškė – miškininkai tapo kone tautos priešai, niekam nereikalingi. Aš - miškininko vaikas, skaičiau spaudoje, kad profesorius, habilituotas biomedicinos ir miškotyros mokslų daktaras, pirmasis atkurtosios nepriklausomos Lietuvos ministras Vaidotas Antanaitis visada pasikliovė savo mokiniais. Daugelis jo buvusių studentų dirbo miškuose, atkūrus nepriklausomybę ir pertvarkius miškų ūkį, tapo valstybinių miškų puoselėtojais, mes iš jų mokėmės, nuoširdžiai dirbome savo valstybei. O kas dabar mūsų laukia? Nors girininkams žadami aukso kalnai, aš nejaučiu jokio stabilumo, dingo saugumo jausmas, bijau pagalvoti apie ateitį... Anot profesoriaus, valdžia nuo Dievo duota. Sutinku, tačiau kodėl mums, miškininkams, reformos organizatoriai atsuko nugarą, nenori mūsų nei girdėti nei klausyti? Sėkmingiausios reformos būna tada, kai jos deramai išanalizuojamos, labai kvalifikuotai paruošiamos, kai jas vykdo tikri specialybės žinovai. Deja, apie šią valstybinių miškų reformą taip kalbėti be galo sunku. Kita vertus, juk palyginti su kaimynais, našesnius miškus turi tik vokiečiai. Dėl saikingų kirtimų ir gero ūkininkavimo Lietuvos miškininkai jau keletą dešimtmečių sparčiai didina išteklių vertę. P. S. Šakių girininkija yra Šakių miškų urėdijos centrinėje dalyje. Girininkijos teritorija užima 2948 ha plotą, tame tarpe valstybiniai miškai - 2695 ha plotą, o tai sudaro 91 proc. girininkijos teritorijos....

G. Kniukšta. Atsiliepkite, Marijonai, valdžia jau pasikeitė

Apžvalgininko pastabos Gintautas KNIUKŠTA Sutikime, kad kalafiorų skandalas prieš metus sukrėtė Lietuvą. O juk brango ne tik daržovės. Net šaltibarčių lėkštė eilinėje kavinėje jau tapo prabanga. Kokio sukrėtimo šiandien reikia valdžiai, kad veidu atsisuktų į mūsų gyvenimo pūlinius? „Buvau žvejoti, tad neturėjau laiko suvokti, kokią Pandoros skrynią netyčia atidariau. Jei būčiau žinojęs, kad tos mintys sulauks tokio entuziazmo, būčiau gal parašęs tobuliau. Arba nerašęs visai. Dabar jaučiuosi atsakingas pateikti kai kurias pastabas“, – taip prieš metus žurnalistas ir garsus dainininkas Marijonas Mikutavičius reagavo į pasipiktinimo bangą dėl jo pastabų apie kylančias kainas. Socialiniuose tinkluose ėmė plisti akcija „Neikim į parduotuves 3 dienas“, kurioje dalyvauti žadėjo tūkstančiai maisto kainomis nepatenkintų Lietuvos gyventojų. Ką gi tuomet rašė Marijonas Mikutavičius? Atrodo, nieko tokio, kas mūsų valstybės piliečiui būtų nežinoma, tačiau tada į tai sureagavo net pats šalies premjeras. „Žinot, kai dalis mūsų piliečių daužė Seimo langus, mąsčiau, kad tai išpuolis prieš savo valstybę. Bet taip pat mąsčiau, kad gal to nebūtų, jei ta Valstybė nors truputį bandytų su žmogumi kalbėtis. Gal jis jos nepaliktų taip lengvai, jeigu tas mitinis darinys Valstybė, jei tas abstraktus šaltas cementinis dramblys kartais pabandytų prisėsti šalia ir kaip vaikui daug ką paaiškintų ir papasakotų. Bet ji to nedaro... . Kitiems apsipirkimas kaimyninėje šalyje net kelia piktdžiugišką pasitenkinimą, tarsi savotiška rezistencija dabartinei valdžiai. Aš jaučiu įtampą. Bet Valstybė su visomis jos gerovės palaikymo ir demokratijos institucijomis – ne. Ji įtampos nejaučia ir šalia neprisėda... Ekonomistams čia, matyt, nuobodu – nei nafta, nei energetika. Kažkokie kiaušiniai ir varškė. Jokių diskusijų, išskyrus retus siūlymus mažinti PVM maistui. A-ū! Ūkio ministerija! Dar yra prekybos politika? A-ū! Konkurencijos tarnyba! Dar gyvi? Ar yra kokių nors naujienų? Nenorite sakyti?.. Iš viso nenorite kalbėti? Aš nesitikiu, kad sumažinsite kainas ar pakelsite atlyginimus. Man tiesiog norisi žinoti, kodėl nesumažinsite ir kodėl nepakelsite. Kodėl tas pats PVM Vokietijoje yra mažesnis, bet jų kainos irgi mažesnės? Kodėl mano mėgstamos Vičiūnų krevetės per metus pabrango dvigubai? Kodėl pienas per akcijas kainuoja tiek, kiek prieš metus ne per akcijas? Gal kas nors atpigo? Gal ko nors nežinome ir be reikalo čia stūgaujame?.. Aš buvau tarp tų įsitikinusių, kad euras didelės įtakos kainoms nepadarys. Gal tiksliau būtų pasakyti – nemaniau, kad po euro įvedimo kainos kils taip smarkiai. Bet nė kiek ne gėda pripažinti – klydau. Ir vaikščiodamas tarp prekystalių vis dažniau pradėjau stebėtis. Ne piktintis, o stebėtis tuo, kaip greitai tos kainos kyla. Ir jeigu tuo stebiuosi aš, kuris, kaip ir dažnas pasiturintis žmogus, tų kainų niekada nepastebėdavau, tai kaip turėtų jų nekęsti tas, kuriam dabar visai lūdnas finansinis etapas? Aš juos matau tarp savo pažįstamų, matau giminėje ar ,,Feisbuke“. Jie turi absoliučią priežastį piktintis. Kodėl su jais niekas nekalba? Su mumis niekas nekalba?“ Į šias pastabas sureagavo ne tik visuomenė. Tuometinis premjeras Algirdas Butkevičius net surengė pasitarimą dėl maisto produktų kainų pokyčių parduotuvėse. Buvo jame ir ūkio ministras, atvyko Lietuvos prekybininkų asociacijos, Statistikos departamento, Konkurencijos tarybos vadovai. Kas pasikeitė per metus? Kodėl taip niekas ir neatpigo, o atvirkščiai – daugelis maisto produktų dar labiau pabrango? Ar tik rinkimų metais valdžiai rūpi, kad eilinis žmogus galėtų nusipirkti bent būtiniausių maisto produktų? Kodėl taip ir nesulaukėme išsamesnių diskusijų ar pasiūlymų mažinti pridėtinės vertės mokestį būtiniausiems maisto produktams? Nebuvo laiko, nebuvo noro domėtis, už kiek ir ką perkame? Tiesa, žmonės pastebėjo premjerą Saulių Skvernelį apsiperkant Lenkijoje, vėl kilo nemenkas visuomenės ažiotažas, vadinasi, Ministrui Pirmininkui žino ir supranta, ką reiškia pirkti pigesnius maisto produktus. Vis tik šaunuolis tas Marijonas. Keista, kad valdžiai reikia pamokų, kurių politikai net rinkimų metais neišmoko. Prisiminkime, ką tuomet skelbė valdančiosios koalicijos atstovai miesto gatvėse? Jie ,girdi, stabdys pabėgėlių antplūdį. Ar mums tada tai labai rūpėjo? Atrodo, kad Lietuvos pasienį užgulė pulkai sirų ar piliečių iš Irako, jie laukia nesulaukia įvažiavimo į mūsų šalį… Marijonas Mikutavičius ir čia nesusilaikė nepasišaipęs iš valdžios: ,,Jeigu jūs pakabinsit plakatą „Sustabdysime kainų antplūdį“ (o tikiu, kad labai galite), kaip Dievą myliu – pareikalausiu autorinių . Tai bene geriausiai atspindi, kaip valdžia supranta mūsų problemas. Žvelgiant į Lietuvą pro Seimo ar Vyriausybės langus, gyvenimas Lietuvoje tikrai kitoks: gražesnis, sotesnis, ramesnis. Tik nebūkime abejingi. Atsiliepkite, Marijonai, valdžia jau pasikeitė....

L. Bielinis. Nauja politinė vadovybė: kas laukia LSDP?

Lauras Bielinis

Lauras Bielinis Specialiai žurnalo www.verslaspolitika.lt leidiniui ,,ŠIANDIEN“ Iš tikrųjų daugelis partijos narių bei politines Lietuvos aktualijas stebinčiųjų atidžiai seka naujo LSDP lyderio Gintauto Palucko atėjimą į partijos vadovo postą. Dalis partiečių, kaip ir įprasta, laukia sumaišties ir skilimų. Tokie lūkesčiai neišvengiami, jie būdingi tiems, kurie tenkinasi įprastu ir bijo pokyčių. Nesakau, kad pokyčiai bus tik geri ar tik blogi, bet jie bus, tad inertiškai mąstantiems bus nejauku. Dalis partiečių savo nepasitenkinimą reiškia politiškai, jie balsavo už kitus, antrajame ture savo balsą atidavė už Mindaugą Sinkevičių. Jiems politiniai pokyčiai LSDP siejasi su galimais pasitraukimais iš užimamų pozicijų, su savo pozicijos koregavimu ir konkurencija ten, kur viskas buvo kontroliuojama. Kiti džiūgauja, nes jų lyderis dabar yra ir partijos vadovas. Tačiau realiai visi supranta, kad viskas keisis: partijos vadovybėje bus kitaip renkami ir skiriami partijos vadovo pavaduotojai, juos turės teikti partijos skyriai; kitaip bus dirbama regionuose, nes nekūrybiškas inertiškimas nedavė laukiamų rezultatų. Visi žiūrėjo į burną A.Butkevičiui ir laukė, kada jis padės, parems, pastums ar inicijuos. Aišku, kad vienas lyderis mažai ką gali padaryti. G.Paluckas turi ambicijų priversti partiją inicijuoti pokyčius ne iš viršaus, o iš apačios, bent taip buvo kalbama rinkiminėse diskusijose. Toks siekis tikrai naudingas ir jei jis bus realizuotas, partiečiai patirs pakankamai didelį stresą, nes jau nebus galima lūkuriuoti savo politinės naudos stovint už vadovo nugaros ir manyti, kad vadovas geras, jei jis padėjo padaryti karjerą ir, žinoma, blogas, jei jam nepasisekė ar nepadėjo daryti karjeros. G.Paluckas-naujos kartos politikas neragavęs sovietinio gyvenimo malonumų ir neturintis jau nusistovėjusių ryšių partijos viršūnėje. Aišku jis suformavo tam tikrą komandą Vilniuje, sukūrė tam tikrus kontaktus su regionais, tačiau didžiajai daliai "senųjų" partiečių jis lieka dar jaunu ir ne iki galo žinomas Šiandien situaciją partijoje galima vertinti kaip tylaus laukimo situaciją, kuomet visi mąsto, strateguoja ir derina galimus savo veiksmus, pozicijas ir galimybes prie naujo vadovo. Suprantama, kad bus problemų. O jos matomos plika akimi: Pirma. G.Paluckas nėra Seimo narys ir jo vadovavimui iškyla papildomas uždavinys susikalbėti ir suderinti pozicijas bei veiksmus su LSDP frakcija Seime. Frakcijos nariai yra patyrę taktikai ir veiks taip, kad G.Paluckas pajustų, kad ne jis vienas turi galią. Taigi Socialdemokratų partijoje gali susiformuoti keletas galios centrų. Diskusijos tarp jų gali būti karštos, tokios jos ir turėtų būti. Antra. Jaunumas bei patirties stoka yra ir savotiškas pliusas bei minusas vienu ir tuo pačiu metu. G.Palucko patirtis ribojasi Vilniumi ir miesto taryba, taigi veikimas visos šalies mastu tampa sudėtinga problema.  Jau vien tik dėl to, kad reikęs aplankyti ir susitarti su visais, o tam laiko duota labai nedaug. Trečia. Partijos struktūra nėra paprasta, čia galime atrasti ir partiečių, kurie visiškai rimtai žvelgia į buvusį socializmo laikotarpį kaip į pozityvų ir pageidaujamą, čia yra ir valdininkiškai-nomenklatūriškai nusiteikusių, kurių buvimas partijoje tėra karjeros reikalas, o su tokiais bendradarbiauti ir keisti partines veiklas bei struktūras bus labai sudėtinga. Čia yra ir normalių kairės politinės partijos išpažinėjų, norinčių normalios, europinės kairės, juos reiks identifikuoti ir surasti abipusio pasitikėjimo bei bendradarbiavimo galimybes. Partijoje yra ir radikalių kairuolių, artėjančių prie anarchizmo ar trockizmo pozicijų. Yra ir kitokių modernių -izmų atstovų, kurie kartais labai liguistai gina specifinius interesus bei pozicijas. Su visais reiks atrasti kalbą ir suteikti jiems šansą realizuoti save. Kita vertus, G.Palucko politinės raidos istorija nėra iki galo tvarkinga, jis turi silpnybių, kurios  tampa jam papildoma problema tiek partijoje, tiek ir viešumoje, visų pirma  -  teistumo klausimas, kuris  jam bus primetamas kaip argumentum ad hominem. Vis tik  vieną savybę tikrai verta paminėti ir ją būtina vertinti kaip stipriąją šio jaunojo lyderio savybę - jis stiprus ir lankstus komunikatorius. O tai reiškia, kad matysime ne dar vieną nuobodžiai kalbantį politiką, o įdomų oratorių, sugebantį vaizdingai kalbėti ir atsikirsti - ir oponentams, ir žurnalistams. Taigi LSDP laukia pokyčiai ir jie, matyt, neišvengiami.    ...

G. Kirkilas. Terorizmas veda į asmenines tragedijas, o ne į teroristų pergales

Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkas Gediminas Kirkilas ir Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Juozas Bernatonis reiškia nuoširdžią užuojautą dėl žiauraus teroro akto Mančesteryje Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Parlamentui, šios valstybės piliečiams ir žuvusiųjų artimiesiems. Ekstremalaus islamo terorizmas tapo bene esminiu iššūkiu tarptautiniam saugumui trečiajame žmonijos tūkstantmetyje. „Tokie žiaurumu nesuvokiami teroro aktai kaip Mančesteryje veda į asmenines nepamatuojamo skausmo tragedijas, griauna ir negrįžtamai pakeičia daugybės žmonių gyvenimus. Reiškiame gilią užuojautą mūsų kolegoms Jungtinės Karalystės parlamente ir pirmiausia – žuvusiųjų artimiesiems, kurie šiuo metu išgyvena neįsivaizduojamą kančią. Bet kuris teroristinis aktas yra absoliučiai beprasmis ir neveda į jokias pačių teroristų įsivaizduojamas pergales ar jų deklaruojamus tikslus. Tai yra tik pralaimėjimas pačioms teroristų organizacijoms, kurios manipuliuoja eiliniais savo nariais, kad šie vykdytų tokius baisius veiksmus prieš nekaltus ir visiškai niekuo dėtus žmones. Ekstremalaus islamo terorizmas tapo bene esminiu iššūkiu tarptautiniam saugumui trečiajame žmonijos tūkstantmetyje. Jis žeidžia Islamą išpažįstančius žmones visame pasaulyje ir kuria įtampą daugelyje pasaulio visuomenių. Dažniausiai eiliniai teroristai tampa savo lyderių manipuliacijų ir savo pačių įgyvendinamų teroro aktų aukomis bei atneša daug skausmo ir savo artimiesiems. Demokratinių visuomenių uždavinys kovoje su terorizmu yra užtikrinti fizinį savo piliečių saugumą, taip pat sunaikinti bet kokią musulmonų socialinę atskirtį ir diskriminaciją“, – teigia G. Kirkilas ir J. Bernatonis. Parengta pagal lrs.lt pranešimą.

Seimo valdyba neteisėtai nepaskelbė viešojo konkurso ekspertiniam vertinimui dėl Miškų įstatymo projekto

Vytautas Kamblevičius, Lietuvos Respublikos Seimo narys 2017 m. kovo 20 d Seimo valdybai 46 Seimo nariai, priklausantys skirtingoms frakcijos, pateikė prašymą dėl privalomo nepriklausomo ekspertinio teisės akto projekto įvertinimo, tačiau Seimo valdyba iš baimės neteisėtai nepaskelbė viešojo konkurso ekspertiniam vertinimui dėl Miškų įstatymo projekto Lietuvos Respublikos Seimo statuto 145 straipsnis, apibrėžiantis sąlygas privalomos išvados dėl įstatymo projekto, imperatyviai numato, jeigu įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti teisinį reglamentavimą (nustatyti, pakeisti arba panaikinti teisės subjektų teises arba pareigas, formuluoti tam tikrų sričių reformos kryptis arba raidos strategiją) ir pagrindinis komitetas arba ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių (bet ne vėliau kaip 72 valandos po svarstymo pagrindiniame komitete pabaigos) paremia tokią iniciatyvą, nutarus pradėti projekto svarstymo procedūrą Seimo valdybos nustatyta tvarka užsakomas nepriklausomas ekspertinis teisės akto projekto įvertinimas. Negana to, Ekspertinė išvada yra teisės aktą lydintis dokumentas, pristatomas svarstymų komitetuose ir Seimo posėdyje metu. 2016 metais urėdijos Lietuvos valstybei sumokėjo 68 mln. eurų mokesčių ir tai sudarė 42 proc. visų jų gautų pajamų, tačiau Seimo valdyba visai miškų ūkio reformos ekspertiniam vertinimui sugeba skirti 100 eurų. Teisiškai Seimo valdyba žengė labai neatsakingą ir įžūlų žingsnį, nes Aplinkos apsaugos komitetas patikslino naujas sąlygas privalomam ekspertiniam vertinimui, kurios atvertų kelią visiems asmenims dalyvauti viešajame konkurse dėl miškų reformos, tačiau Seimo valdyba nevykdė ne tik Seimo aplinkos apsaugos komiteto valios, bet ir trečdalio Seimo narių teisėto ir privalomo Statutinio reikalavimo. Seimo valdyba po Aplinkos komiteto patikslintų sąlygų negalėjo neskelbti viešojo konkurso ekspertiniam vertinimui dėl Miškų įstatymo projekto. Seimo statutas numato pareigą Seimo valdybai, tačiau istoriškai pirmą kartą atsisakė vykdyti Seimo statutinį privalomą reikalavimą. Pirmas žingsnis jau žengtas ir šis neteisėtas Seimo valdybos sprendimas jau bus nagrinėjamas Seimo etikos ir procedūrų komisijos posėdyje. Sunku suvokti, kodėl Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Seimo vadovybė, sugeba skirti tik 100 eurų vienai svarbiausių šios Vyriausybės siūlomų pertvarkų. Kodėl valstiečiai visais įmanomais būdais taip aršiai „stumdami“ reformą, vengia ekspertinio įvertinimo, nejaugi jiems nereikalingi reformos poreikį pagrindžiantys duomenys? Mes privalome pasimokyti iš Latvijos ar kitų valstybių klaidų ir pasistengti, kad mūsų reforma leistų atnešti didžiausią ekonominę naudą mūsų valstybei. Jei laiku nebus pakoreguotas neteisėtas Seimo valdybos sprendimas, tai bus pirmas toks įžūlus Seimo valdybos sprendimas, kuris atidurs teisme.  ...

Žmonės mažiau pasitiki partijomis, jų veikla

Alvyda Bajarūnaitė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, www.lrt.lt Kaip rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atlikta aklausa, gegužę už „valstiečius “ ketina balsuoti 17,2 proc. rinkėjų - keturiais procentiniais punktais mažiau nei balandį. O štai  Kauno meras V. Matojošaitis iš šeštos vietos pakilo į ketvirtą.  Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys LRT RADIJUI pakomentavo šias tendencijas.  – Kaip dėliojasi partijų reitingai? – Eiliškumas nepasikeitė. Pirmoje vietoje – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, antroje – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, paskui – Socialdemokratų partija, Liberalų sąjūdis, „Tvarka ir teisingumas“. Tos partijos įveikia 5 proc. barjerą. Sumažėjo žmonių, pasakančių, už ką jie balsuos, 6 procentiniais punktais. Tai reiškia, kad yra nusivylimas partijomis, jų veikla. Daugiausia reitingo taškų prarado „valstiečiai“ (3–4 proc.). Tai jau penktas mėnuo iš eilės, kai jie praranda savo reitingą. Tačiau jie turėjo tiek daug, kad ir toliau išlieka pirmi. Kitų partijų reitingas ne taip jau ir pasikeitė. – Kaip vertinami partijų pirmininkai? Kurių reitingas krito, o kurių pakilo? Kodėl keičiasi apklaustųjų nuomonė? – Apklaustųjų nuomonė keičiasi reaguojant į įvairius įvykius – tai, ką siūlo valdžia, kokios naujos formos atsiranda, kiti dalykai. Pirmoje vietoje ilgai buvo premjeras Saulius Skvernelis – reitingų karalius. Tačiau šį kartą, po ilgos pertraukos, pirmoje vietoje yra prezidentė Dalia Grybauskaitė. S. Skvernelis prarado maždaug septynis reitingo taškus. Daugiau prarado Ramūnas Karbauskis. Teigiamų vertinimų balandžio mėnesį buvo 39 proc., o dabar – 32 proc. Išaugo ir neigiamas R. Karbauskio reitingas. Sumažėjo sveikatos ministro Aurelijaus Verygos reitingas, taip pat ir vyriausybės. Galima matyti, kad reaguojama į naujoves. Mano nuomone, tai lėmė Darbo kodeksas, nes nebuvo pakankamai išaiškinta, o lankstūs darbo santykiai daliai žmonių skamba nelabai priimtinai. Galbūt šiek tiek prisidėjo ir diskusijos dėl moksleivių atostogų. Apklausa parodė, kad trumpesnių atostogų ypač nenori tie, kurie turi vaikų. – Matyt, kad apklausa vyko tuo metu, kai buvo daug diskutuota apie alkoholio vartojimo ribojimus? – Taip. Į anketą buvome įtraukę klausimų apie ribojimus. Kai kuriems dalykams žmonės pritaria, kai kuriems – ne. Galbūt pritartų reklamos draudimui, pardavimo laiko trumpinimui, didesniam amžiaus apribojimui. Išskyrus žmones, kuriuos tai tiesiogiai liečia (jie nepritaria, o vyresni – pritaria). Labai nepritariama kainų didinimui: 65 proc. nepritaria, 22 proc. pritaria. Nepritariama ir dėl specializuotų parduotuvių, ir dėl to, kad alkoholiu nebūtų prekiaujama renginiuose. – Tai reiškia, kad kai tik vyriausybė svarsto ir priima nepopuliarius sprendimus, žmonių nuomonė iš karto keičiasi? – Taip, žmonės seka, domisi, reaguoja. Į tai reikia atsižvelgti. – Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas pirmą kartą dalyvavo apklausose kaip partijos lyderis. Koks jo reitingas? – Jis ateina į reitingavimo sąrašą kaip Seimo partijos lyderis. Teigiamų vertinimų jis turi 18 proc., neigiamų – 16 proc. Tai nėra dideli skaičiai, nes pusė žmonių dar negali apie jį pasisakyti, dar neturi nuomonės. Jo reitingas kol kas blankus. Reikia manyti, kad jis taps ryškesnis netolimoje ateityje. – Kas dar stebina šioje apklausoje? – Malonus aspektas susijęs su institucijomis. Pasitikėjimas teismais pasiekė aukščiausią lygį nuo 1998 m. Šiuo metu teismais pasitiki 31 proc., nepasitiki 21 proc. Pastaruoju metu matomas teigiamas balansas. Pastebima tendencija, kad pasitikėjimas teismais kiekvienais metais auga, pradedant 2011 m. Matyt, kad tai neatsitiktinė tendencija. Visuomenė mano, kad institucijos tvarkosi. – Sakote, kad tai neatsitiktinė tendencija. Ar buvo konkrečių pokyčių teismuose? Kaip manote, kodėl kyla jų reitingai? – Mano atskaitos taškas – Vakarų demokratijos šalys, kuriose gyvenimas jau daug metų geresnis. Pasitikėjimas teismais ten daug didesnis. Matyt, į tai reikia orientuotis, jei einame į gerąją pusę, kažkas visuomenėje tvarkosi. Teismų vertinimo augimas buvo sustojęs per vadinamąją Garliavos istoriją, kuri truko daug metų. Teismai ir teisėjai tuomet minėti su neigiama konotacija. Įkurta partija taip pat davė ilgalaikį neigiamą poveikį. Tačiau šiuo metu viskas krypsta į gerąją pusę. – Esate užsiminęs ir apie Kauno mero Visvaldo Matijošaičio reitingo didėjimą. – Žvelgiant į visus reitinguojamus politikus, pirmoje vietoje yra D. Grybauskaitė, antroje – S. Skvernelis, trečioje – Viktoras Pranckietis. Ketvirtoje vietoje – V. Matijošaitis. 46 proc. Lietuvos gyventojų jį vertina teigiamai, 18 proc. – neigiamai. Kalbant apie Kauną, net 75 proc. apklaustųjų kauniečių jį vertina teigiamai. Tai labai aukštas rezultatas.

Indonezijos rinka atsiveria Lietuvai

Valstybinio vizito į Indoneziją išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su šios šalies Prezidentu Joko Widodo. Tai – pirmasis istorijoje aukščiausių Lietuvos ir Indonezijos vadovų susitikimas, kuriame aptartas dvišalių ryšių stiprinimas, ES ir Indonezijos bendradarbiavimas, globalaus saugumo klausimai. Prezidentė taip pat susitiks su Indonezijos Parlamento Pirmininku Setya Novanto. Indonezija yra didžiausia Pietryčių Azijos valstybė ir ekonominė galia, G20 klubo narė, kuri, Prezidentės teigimu, gali tapti svarbia Lietuvos ekonomine partnere. Pirmasis istorijoje valstybinis vizitas – tai galimybė paskatinti dvišalį bendradarbiavimą ir atverti Lietuvos verslui bei žmonėms šią sparčiai augančią rinką. Šalies vadovė su Indonezijos Prezidentu aptarė galimybes bendradarbiauti energetikos srityje. Lietuva – pažangi saulės baterijų, biokuro technologijų gamintoja, o mūsų šalyje veikianti biomasės birža „BALTPOOL“ neturi analogų pasaulyje. Indonezijai, kur beveik 50 mln. gyventojų neturi prieigos prie elektros tinklų, tokios technologijos labai reikalingos. Su Indonezija Lietuvai taip pat aktualu dalintis sukaupta SGD terminalų eksploatavimo patirtimi. Ši šalis yra 4-a didžiausia suskystintųjų gamtinių dujų eksportuotoja pasaulyje. Prezidentės vizito metu Lietuvos ir Indonezijos energetikos ministrai pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo atsinaujinančios energetikos srityje, o sostinėje Džakartoje surengtas pirmasis Lietuvos ir Indonezijos energetikos forumas paskatins dvišalius verslo kontaktus. Vizito metu taip pat sutarta supaprastinti sertifikavimo procedūras Lietuvos pieno, mėsos ir kitų maisto produktų eksportuotojams. Tai – naujos galimybės Lietuvos gamintojams įsitvirtinti milžiniškoje 250 mln. gyventojų turinčioje Indonezijos rinkoje. Lietuva taip pat pasisako už Indonezijos ir Europos Sąjungos laisvosios prekybos susitarimą, kuris paskatintų ir dvišalę prekybą. Kasdien pusė milijono Džakartos gyventojų naudojasi Lietuvos startuolio „Trafi“ sukurtais sprendimais viešajam transportui. Prezidentė su Indonezijos vadovu kalbėjosi apie galimybes dar labiau sustiprinti bendradarbiavimą susisiekimo ir transporto srityse. Lietuvos įmonės gali prisidėti prie sparčiai vykdomos Indonezijos oro bei jūrų uostų infrastruktūros plėtros. Klaipėdos uostas galėtų tapti partneriu Indonezijos eksportui į Europą. Naujų galimybių atvers vizito metu pasirašytas susitarimas dėl ateities bendradarbiavimo tarp Indonezijos ir Lietuvos Susisiekimo ministerijų. Susitikime aptartas ir mokslo ryšių stiprinimas, inovacijų bei pažangių technologijų skatinimas. Lietuvoje sukurti vaistai ir biotechnologijos jau eksportuojami į daugiau nei 100 pasaulio valstybių, todėl yra daug potencialo bendradarbiauti farmacijos sektoriuje, kuris Indonezijoje kasmet paauga 10 procentų. Šalies vadovė Indonezijos atstovus pakvietė į kitąmet Lietuvoje rengiamą didžiausią regione gyvybės mokslų forumą „Life Sciences Baltic“. Vis daugiau Lietuvos keliautojų atranda Indoneziją, tad Prezidentai apsvarstė, kaip užtikrinti geresnę teisinę apsaugą turistams iš Lietuvos ir greitesnę pagalbą ištikus nelaimei. Šalių vadovai taip pat aptarė ES ir Indonezijos bendradarbiavimą bei bevizio režimo galimybes, tarptautinio saugumo klausimus. Indonezija – viena daugiausiai taikdarių į JT taikos palaikymo misijas siunčiančių valstybių. Dalyje jų dalyvauja ir Lietuvos kariai. Indonezijos Prezidentui, kuris yra roko muzikos mylėtojas, šalies vadovė padovanojo Lietuvos atlikėjų albumų. Kitais metais Lietuva ir Indonezija minės 25-ąjį diplomatinių santykių jubiliejų. Prezidentės spaudos tarnyba, verslaspolitika.lt R. Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotrauka.

Kokia Lietuva bus po šimto metų?

,,Kokia Lietuva bus po šimto metų? Norėčiau, kad ji būtų pergalinga“, – tokiais Vygaudo Ušacko, Europos Sąjungos (ES) ambasadoriaus Rusijoje, žodžiais baigėsi KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (SHMMF) vykusi ekspertinė diskusija, skirta ES ir Lietuvos santykių ateičiai. Diskusijoje, kurią moderavo KTU SHMMF dekanas doc. Ainius Lašas, taip pat dalyvavo leidyklos „Oxford Business Group“ (Jungtinė Karalystė) atstovas Paulius Kunčinas. Diskutuota apie įvairias Lietuvai kylančias grėsmes, kaip jas atlaikyti ir kaip atvesti šalį į kitą saugų šimtmetį. Sutarta, kad emigracija yra viena didžiausių grėsmių Lietuvai. Tai pabrėžė abu dalyviai. „Tautos išsivaikščiojimas yra didelė problema ir tam yra reikalingi ryžtingi, nuoseklūs, ilgalaikiai sprendimai,“ – sakė V. Ušackas. P. Kunčinas aiškino, kad Lietuvoje verta pasilikti dėl daugybės atsiveriančių galimybių, tačiau pridūrė, kad tobulėti reikia: „Svarbiausia užduotis Lietuvai yra susilyginti su ES šalimis – tiek atlyginimų dydžiu, tiek ekonomiškai, tiek vertybėmis“. Dalyviai dalijosi galimais sprendimų būdais, teikė gerus kitų šalių pavyzdžius ir pabrėžė ryšių su užsienio partneriais palaikymo svarbą. „Nėra artimesnės, labiau strategiškai svarbesnės valstybės Lietuvai negu Lenkija. Ryšio su ja atkūrimas turi būti prioritetas numeris vienas“, – teigė V. Ušackas „Lietuvai būtų labai svarbu rasti susitarimą tarpusavyje. Mes praleidžiame daug laiko diskutuodami, kai mūsų kaimynai jau žengia tolyn“, – sakė P. Kunčinas, pabrėždamas, kaip svarbu pritraukti užsienio investuotojus, atrasti nišas rinkose, kad šalis galėtų išnaudoti savo galimybes ir talentus. P. Kunčinas teigė, jog Europa yra tvirta ir turime pasikliauti savo sąjungininkais. „Anksčiau išlaikėme viltį ir sugebėjome atsitiesti. Reikėtų aktyvesnių veiksmų iš valdžios, tačiau ir patys sąmoningai turime siekti, kad Lietuva būtų Europos saugumo ir stabilumo erdvė“, – sakė V. Ušackas. Parengta pagal KTU pranešimą....

Politinis susidorojimas ar tarnystė Maskvai?

Mėnesio tema Politinis susidorojimas ar tarnystė Maskvai? Kalbėjosi Gintautas Kniukšta Atsakymo kol kas nėra. Viešai skelbtame Valstybės saugumo departamento rašte pažymima, kad parlamentaras Mindaugas Bastys turėjo ryšių su atominės energetikos korporacijos "Rosatom" atstovu laikomu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, taip pat - buvusiu Kauno mafijos autoritetu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu. Speciali apkaltos komisija savo išvadą turi parengti iki birželio 1 –osios, o Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. Basčio padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą. Lietuvos Respublikos Seimo narys Mindaugas Bastys atsakė į žurnalo www.verslaspolitika.lt leidinio ,, Šiandien“ klausimus. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas teigia, kad jūs veikėte prieš Lietuvos valstybę. Kaip vertinate šias išvadas ir kodėl nusprendėte kreiptis į Generalinę prokuratūrą? Ką reiškia veikti prieš Lietuvos valstybę? Kaip neseniai apie mano atvejį viename iš savo interviu sakė buvęs VSD vadovas Jurgis Jurgelis, NSGK išvadose kalbama apie mano kontaktus, ryšius, bendravimą su žmonėmis, kurie atstovauja Rusijos bendrovėms ar saugumo struktūroms, tačiau pats bendravimas ar domėjimasis automatiškai nėra nusikaltimas ar Lietuvos išdavystė. Jis neįžvelgia mano kaltės, o įžvelgia VSD neprofesionalumą. Juo labiau, kad mano bendravimas su VSD pažymoje minimais asmenimis buvo sporadinis ir paviršutiniškas, o ne sisteminis ar nuolatinis. Gyvename demokratinėje ES valstybėje, o ne autoritarinėje šalyje, kur kaskart reikia žvalgytis per petį ir kažko bijoti. Toks radikalus NSGK sprendimas, kad neva veikiau prieš Lietuvos valstybę, yra grįstas grynai politiniais motyvais, o ne aiškiais, objektyviais ir konkrečiais įrodymais ar argumentais. Esmė yra tame, kad šiuo metu Lietuvoje įsivyravo tokia absoliuti antirusiška konjunktūra bei atmosfera ir valdžios sluoksniuose, ir visuomenėje, ir net mūsų žiniasklaidoje, kuomet visur ieškoma vidaus ir išorės priešų, dairomasi, kurie čia Lietuvos piliečiai yra už Rusiją ar prieš Lietuvą, kurie čia iš jų yra „vatnikai“. Atidžiai analizavau, kaip mūsų žiniasklaida vertina mano atvejį, ir pasigedau kritinio vertinimo, net elementaraus įsigilinimo į situaciją, – visi rašo vienodai, žodis žodin. Tai – 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos efektas, suveikęs, deja, vis dar buvusios sovietinės respublikos komplekso neatsikračiusioje Lietuvoje, kai į viską būtų galima pažvelgti racionaliau. Iš dalies šį efektą galima sulyginti su ekstremalaus islamo terorizmo efektu po 2001 m. rugsėjo 11 d. Niujorke, kai JAV ir D. Britanijos vyriausybės ir žvalgybos, deja, ėmėsi beveik beprecedentinių žmogaus teisių apribojimų ir pažeidimų vardan kovos su terorizmu, kuriuos vėliau turėjo pripažinti. Galime prisiminti ir senatoriaus Makarčio erą pačioje Šaltojo karo pradžioje (1950–1954), kai negailestingai buvo griaunami JAV politikų, intelektualų gyvenimai dėl neva jų palankumo SSRS ir sąmokslavimo prieš JAV. Įžvelgiu ir bendrą konservatorių kerštą prieš socialdemokratus bei senų sąskaitų suvedinėjimą dėl jų pačių nesėkmių rinkimuose ir beveik nuolatinį lindėjimą opozicijoje. Mūsų konservatoriai vis dar mąsto senomis dichotominėmis „juoda – balta“, „geras – blogas“, „išdavikas – patriotas“ sąvokomis, kurios veidmainiškai atsispindėjo R. Juknevičienės, A. Anušausko ir kt. kalbose parlamente. Tiesa ta, kad tie, kurie su aistra tarnavo okupaciniam režimui, dabar mėgina pasirodyti itin uoliais Lietuvos patriotais. Deja, mūsų konservatoriai iki šiol nesugeba pažvelgti į 27 metų Nepriklausomybės laikotarpį kritiškai, moksliškai. Jie vis dar dedasi šventaisiais patriotais, nors ne kartą dėl jų kaltės Lietuvos demokratijai buvo iškilusi grėsmė, kai jie prastūminėjo autoritarinę Konstituciją ar buvo siejami su teroristine veikla. Visi pamiršo 1992 m. birželio 2 dieną gerbiamo mūsų valstybės vadovo Vytauto Lansbergio pasirašytą Lietuvos Respublikos Konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į posovietines Rytų sąjungas“. Pagrindinė mūsų patriarcho mintis šiame akte yra puoselėti abipusiai naudingus ryšius su kiekviena valstybe, anksčiau buvusia SSSR sudėtyje. A. Kubilius net prisiminė R. Pakso apkaltą, kurios vienu iš iniciatorių buvo socialdemokratas A. Sakalas. Tarsi, žiūrėkite, jūs taip darėte, mes irgi taip dabar padarysime, nes tai tiesiog yra politinio žaidimo, neskrupulingos politinės kovos dalis, „nieko asmeniško“, tiesiog mums reikia suduoti kuo daugiau smūgių socialdemokratams, o žmogiškasis faktorius čia nesvarbus. Kreipiausi į prokuratūrą ir į teismą, nes esu kaltinamas siaubingu nusikaltimu – veikimu prieš savo valstybę, savo valstybės išdavimą. Pažeista mano nekaltumo prezumpcija, todėl tiesiog privalau apginti savo teises. Dabar vienintelė galimybė man tai padaryti yra teisme, kaip demokratinės valstybės piliečiui. Man nesuprantama, kaip galima veikti prieš valstybę, jeigu kalbama apie elektrinės uždarymą geriausiomis Lietuvai sąlygomis. Ar įsivaizduojate, kokias žmogiškas pasekmes turi visas šitas šmeižtas man ir mano šeimai? Nesvarbu dabar postai ar kėdė Seime – kalbama apie elementarų piliečio teisių gynimą. Deja, atsidūriau šitoje rusofobiškos konjunktūros mėsmalėje, o tai, kad esu ilgametis Seimo narys, dar nereiškia, kad man nereikia ginti savo teisių, kad viskas su mano teisėmis savaime yra gerai. Nuogąstauju, kad didėjant įtampai santykiuose su Rusija bei apskritai pasaulio ir mūsų regiono politikoje, ir daugiau mūsų piliečių gali atsidurti panašioje situacijoje ir būti apkaltinti veikimu prieš savo valstybę. Todėl savo teises ginu ne tik dėl savęs, bet ir dėl potencialių precedentų ateityje. Premjeras S. Skvernelis suskubo pranešti, kad balsuotų už jūsų apkaltą, tuo tarpu jūs pats prašote atlikti ikiteisminį tyrimą dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką. Kodėl reikalingas šis tyrimas? Ko jūs dar nepasakėte Seimo komitetui, kokia tiesa dar gali paaiškėti? Keista, kad taip kalba diplomuotas teisininkas, buvęs policininkas, vienas iš trijų valstybės vadovų, tvirtinantis, kad subūrė profesionalų vyriausybę. Norėčiau jo paklausti, kur jo profesionalumas, ar jis vadovaujasi tik emocijomis? Seimo komitetui pasakiau viską. Kaip jau minėjau, kreipiausi į teismą ir prašau ikiteisminio tyrimo, nes esu kaltinamas nusikaltimu, pažeista mano nekaltumo prezumpcija, esu apšmeižtas, pažeistos mano teisės. Privalau apginti save, savo vardą, savo teises. Tik tada paaiškėtų paprasta tiesa – buvo pažeistos mano teisės ir jos turi būti atstatytos, o VSD neprofesionalumas atskleistas ir atitinkamai įvertintas. Ir vėlgi, reikia užkirsti kelią panašiems precedentams ateityje. Lietuva nėra valstybė, neturinti jokių žmogaus teisių problemų. Privalome gerinti žmogaus teisių situaciją mūsų šalyje, o ne bloginti, aklai kovodami su Rusija. Jūs Seimo nario pareigas ėjote ne vieną kadenciją ir staiga ši žinia - kaip perkūnas iš giedro dangaus. Ar anksčiau iš Saugumo departamento buvote sulaukęs įspėjimų nebendrauti su Rusijos specialiosiomis tarnybomis? Pacituosiu tą patį J. Jurgelį: tai, kad VSD nesuteikė man teisės dirbti su slapta informacija, neįrodo, kad padariau nusikaltimą. Akivaizdu, kad grėsmės nemato ir pats saugumas, prieš savo pažymoje minimus asmenis VSD nesiimdami jokių veiksmų. O jei, pagal VSD, aš dariau blogus darbus, kad Lietuva dėl mano kaltės beveik atsidūrė Rytuose, saugumas privalėjo tam seniai užkirsti kelią. Įspėjimų iš VSD nesu gavęs – nebent jie man buvo perduoti taip subtiliai, kad to nesupratau. VSD dirba daug jaunų ir nepatyrusių pareigūnų, kuriems patikimos daugiau gyvenimo patirties ir išminties reikalaujančios užduotys. Situacija sudėtinga - Lietuvoje viešai niekur neparašyta, kas dirba užsienio žvalgybai,- ant kaktos juk žmogui neparašysi. Jeigu būtų nustatyti tokie laisvėje vaikščiojantys asmenys, kurie dirba užsienio žvalgyboje ar veikia prieš Lietuvos valstybę, tai tokiems asmenims nedelsiant turėtų būti uždėti antrankiai. Vienas iš jūsų artimų bičiulių – buvęs Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas. Prezidentė jam sukliudė tapti ministru, motyvuodama, jog turi specialią pažymą apie jo netinkamą veiklą. Gal tuomet D. Grybauskaitė siuntė signalą ir Jums? Nesiuntė. Su tokiomis specialiosiomis pažymomis Lietuvoje jau seniai turime daug problemų, ir tai pripažįsta ekspertai, teisininkai, patys žvalgybininkai. Jos per dažnai paviešinamos, nors jose paprastai yra operatyvinė medžiaga, kuri nėra iki galo įrodyta. O tada kažkas apie jas užsimena viešai, nutekina žiniasklaidai, ir žmogus jau apšmeižtas, o visuomenė vėliau nesigilins, ar išteisino jį teismas, ar ne, tik prisimins viešoje erdvėje paskleistą skandalingą informaciją, jog jis kažką kažkur padarė blogai. Reikia stiprinti specialiųjų, žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę. O pačiame Seime laikinųjų komisijų veiklos reglamentavimas turėtų būti patobulintas, panaudojant tos pačios JAV patirtį, kai pasitelkiama profesionalaus prokuroro pagalba, o ne remiamasi vien politiniais argumentais ir partiniais interesais. Tai turi būti ne politikų diletantų, o specialistų darbas. Komitetas teigia, kad palaikėte artimus ir nuolatinius ryšius su Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovais, veikėte prieš Lietuvos valstybės interesus. Ar galite plačiau papasakoti apie šiuos ryšius? Kaip jau minėjau, tie keli susitikimai, deja, įvardijami kaip kažkokie išskirtiniai ryšiai, buvo pavieniai, sporadiniai ir paviršutiniški. Kalba eina apie kelis trumpus susitikimus, daugiausia vykusius Seime, o ne kažkokius slaptus, pogrindinius susitikimus ar juo labiau nuolatinius ryšius, apie kuriuos VSD negali pateikti jokios konkrečios informacijos. Pagalvokite logiškai, jei peržvelgtumėte su kuo, kiek kartų ir kaip buvo susitikę kiti Seimo nariai, ...

S.Skvernelis: ,,Esu geras vairuotojas ir kodėl turiu važiuoti taip, kaip nustatyta visiems…“

Edmundas Jakilaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Vis dažnesni atvejai, kai verslininkams, turintiems visus reikiamus leidimus, tenka stabdyti pradėtų investicinių projektų statybas, valdininkams persigalvojus dėl anksčiau išduotų leidimų. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad tokių dalykų netoleruos ir atsakomybę skatins finansinėmis priemonėmis: „Jei valstybė dėl tokių institucijų veiksmų patiria žalą, tai tiesiog reikės peržiūrėti tų institucijų biudžetus. <...> Dabar kažkas pažiūrėjo ir nusprendė, kad objektas pusę metro išlenda virš pušies ir nusprendžia, kad čia jo būti nebegali.“ Apie statybas, paskutinius siekius griežtinti alkoholio prieinamumą, aukštojo mokslo pertvarką ir sprendimą dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose – pokalbis su premjeru LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“. – Premjere, ar jums neatrodo, kad dėl alkoholio ribojimų yra tiesiog persistengta, o kai kurie siūlymai tiesiog nelogiški? Vieniems renginiams galim, kitiems ne, stacionarioms kavinėms lauke prekiauti leidžiama, nestacionarioms – kita tvarka ir t. t. – Mes vyriausybėje teikėme savo išvadą dėl praeitos kadencijos Seimo narių –Andriaus Kubiliaus ir dar kelių parlamentarų – pasiūlymų Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms. Yra žinomos piliečių iniciatyvos, yra du įstatymo pataisų kompleksai. Manau, kad vyriausybėje iš daug kardinalių ir galbūt net su logika prasilenkiančių draudimų pateikėme subalansuotą. – Bet vartotojui gi jokio skirtumo – kavinė stacionari ar ne? – Vartotojui gal ir nėra didelio skirtumo, bet verslui skirtumas yra. Įmonės, kurios savo verslą vysto ištisus metus, kur išlaiko darbo vietas, moka mokesčius, jos vasarai gali gauti licenciją, kai kuriais atvejais atskiros net nereikia, priklauso nuo atstumo. Ir yra kitos, kurios sugalvoja du mėnesius padaryti prekybos vietą, orientuotą į prekybą silpnu alkoholiu, o po tų dviejų mėnesių iš rinkos vėl pasitraukia. – O kas čia blogo? Tos įmonės įdarbina studentus, jaunus žmones ir t. t. – Aš nematau nieko blogo. Tačiau sutikime, kad visos laikinos kavinės yra neatsiejamos nuo pagrindinės veiklos. Mes kalbame apie tokius paviljonus, kurie nėra būdingi ištisiems metams. Pavyzdžiui, tie patys kurortai – ar tikrai reikalinga Palangos pliaže turėti 7 ar 8 kavines, kurių pagrindinis akcentas yra prekyba alkoholiu. Gal alternatyva būtų ten prekiauti vaisvandeniais, užkandžiais ir kitokiais produktais. O už 50 metrų, kavinėje, kuri taip pat lauke turi terasą, ten vartoti alkoholį. Manau, priėmėme kompromisinį sprendimą, dabar yra svarstymai Seime. Džiaugiuosi, kad tai kelia ne tik aistras, bet ir pakankamai svarius argumentus, o kiekvienas Seimo narys, tarp jų ir aš, galėsime dar savo valią išreikšti plenarinių posėdžių salėje. – Vien Dzūkijoje per šį savaitgalį iš girtaujančių vaikų buvo atimta 14 mažamečių vaikų. Turbūt visi sutiks, kad tai nėra tie žmonės, kurie geria lauko kavinėse ar kurie lankosi kultūriniuose renginiuose. Tai visai kitas kontingentas. O valdžia dabar taikosi į tuos, kurie visai niekuo dėti ir su tomis problemomis nesusiduria. – Galima taip svarstyti, bet nesate visiškai teisus. Apie tą visuomenės dalį, kuri alkoholį vartoja atsakingai, diskusijų turbūt nekyla. Bet nesate teisus, kad smurtas artimoje aplinkoje yra tik tarp asocialių šeimų. Deja, ne. – Turiu omenyje girtaujančius tėvus, iš kurių atimti vaikai. Turbūt nė vienas jų alkoholio nenusipirko iš mugės ir neparsinešė namo. – Taip, jie galbūt mugėje nenusipirko, bet tai asmenys, kurie šiandien perkasi parduotuvėse, kurių laikas galbūt bus apribotas. O tie kurie ten nepirko, tai ir neperka. Jie randa kitų būdų, jei kalbame apie labiausiai paveiktą sluoksnį. Bet nė vienas negimė alkoholiku. Tos priemonės yra nukreiptos į prieinamumo mažinimą, kalbant apie jaunimą. Atrodo – mes kalbame apie visiška draudimą. Tikrai taip nėra. – O jums pačiam patinka tai, ką siūlo vyriausybė? Man atrodo, kai kurie sprendimai tikrai prasilenkia su logika. Pavyzdžiui, kodėl aš negaliu pliaže išgerti alaus? Kodėl turiu eiti kažkur toli, jei galiu nusipirkti arti? Jei tokias problemas sprendžiame kiekvienas, darydamas, ką nori, ir nematome bendros visuomenės problemos, tada galime pasakyti, kad taip, aš turiu saugų ir gerą automobilį, esu geras vairuotojas ir kodėl turiu važiuoti taip, kaip nustatyta visiems. – Bet tai ne tas pats. – Aš tikrai manau, kad vyriausybė priėmė kompromisinį variantą. Buvo daug griežtų ir radikalių pasiūlymų, piliečių iniciatyvų, praėjusios kadencijos Seimo narių siūlymai. Nereikia autorystės priskirti vienai ar kitai politinei jėgai. – Atsako tas, kas priima sprendimą. Be abejo. Seimas priims sprendimą ir atsakys. Aš, kaip Seimo narys, taip pat tame dalyvausiu. O vyriausybė savo poziciją išreiškė. Dar reikia nepamiršti, kad yra numatyti ir tam tikri pereinamieji laikotarpiai. Lygiagrečiai mes taip pat dirbame su Sveikatos apsaugos ministerija, su ilgalaike pasekmių mažinimo programa. \ Tai susiję ir su švietimu, edukacija, kultūra, vartojimo kultūra. Tačiau šiandien į tuos įstatymus, kurie pateikti, išvadą mes privalėjome pateikti ir manau, ji buvo kompromisinė. – Nemažai kalbama, kodėl sumažėjo jūsų reitingas. Nemanote, kad dėl tokių nelogiškų sprendimų? – Čia reikia visuomenės klausti. O aš pats į tuo skaičius žiūriu pakankamai rezervuotai. Jei žiūrėčiau tik į skaičiukus, tai vyriausybė jokio darbo nedirbtų. Bet aš atėjau nusiteikęs padaryti tuos darbus, įgyvendinti pokyčius. – Kol kas tų pokyčių nėra, yra tik pasiūlymai. Tiek dėl urėdijų, tiek dėl švietimo ir t. t. – Pokyčiai per 5 mėnesius nepasidaro, ypač kas susiję su struktūrinėmis reformomis. Tačiau tai, kas susiję su vyriausybės veikla, valstybės įmonėmis, tai, ką galima reguliuoti vyriausybės nutarimais, tai tie visi sprendimai yra padaryti. Kalbu apie valdybų depolitizavimą, formavimo principų pakeitimą ir t. t. – Bet tai nedaro įtakos reitingui neigiama prasme. Dėl tokių dalykų žmonės yra už. – Paimkime tą pačią miškų pertvarką. Pažiūrėkite, kokios aistros virė Seimo ir prie Seimo, dabar yra bandymas blokuoti užsakius ekspertizę. Sakoma, kad regionuose prarandamos darbo vietos, smulkios įmonės negalės nusipirkti medienos ir t. t. Apie efektyvumą niekas nekalba. Sunku tikėti, kad dirbant visada reitingas augs. – Kada apsispręsite, ar dalyvauti prezidento rinkimuose? – Sprendimą jau esu priėmęs, o jį paskelbsiu paskutinę dieną, kai bus galima tą padaryti. – Jei sprendimas būtų teigiamas, tai, matyt, dar būtų buvę ankstoka apsispręsti. Jūs nedalyvausite rinkimuose? – Visaip galime svarstyti. – Esate kažkam apie tai pasakęs? – Nesakysiu. – Kita tema – švietimo pertvarka. Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kategoriškai nesutinka su siūloma pertvarka. Universitetas turi aiškų identitetą, save suvokia kaip atskirą instituciją, savo vertybėmis netgi priešingą Kauno technologijos universitetui (KTU), kategoriškai nesutinka su pasiūlytu planu ir darys viską, kad nesijungtų. Ką jūs darysite? – Jau ir daro viską. Vyriausybė priiminėja ir toliau priiminės sprendimus, kurie bus susiję su labai aiškiais kriterijais, susijusiais su mokslo kokybe. Mes tikrai padarysime, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos keičiant finansavimą galėtume daryti įtaką ir reguliuoti, kad į universitetus būtų priimami tie abiturientai, kurie yra pasirengę ir turi tam tikrą žinių lygį. Reikalausime labai aiškios kokybės, labai aiškaus programų rentabilumo, nebus palaikoma po 5, 7 ar 12 studentų. Tikrai skatinsime, kad universitetai atitiktų universiteto dvasią, t. y. pirmiausia kalbu apie aukštos kokybės mokslinius tyrimus ir tik po to yra edukacinė, dėstomoji veikla. Lygiai taip pat su profesoriais ir dėstytojais. Mes taip pat skatinsime, kad tie profesoriai, dėstytojai ir docentai dirbtų pilnu etatu ir nelakstytų per visas aukštąsias mokyklas. Tą darysime padidindami jiems atlyginimą. Europos Sąjungos lėšos taip pat pirmiausia skirtos kokybės kėlimui, tyrimams. Tiesiog užsiimsime tuo, kuo ir turime užsiimti – kokybės ir kvalifikacijos kartelės pakėlimu. Tie universitetai, kurie sugebės tokiu būdu atitikti kriterijus, o bendruomenė turi labai kategorišką nuomonę, galės likti. Kaune gal bus ne vienas, o trys universitetai. Gali būti ir taip. – Kitaip tariant, tarkime, Kaune universitetai turi besidubliuojančias programas. Vienas universitetas vienose srityse yra aiškiai stipresnis nei kitas ir tas silpnesnes sutinka uždaryti. Ar jis gali likti? – Taip. Mes prieisime prie tų programų realaus kokybės vertinimo ir tos programos, kurios nesulauks aukšto ar aukščiausio kokybės vertinimo balo, jos tiesiog negalės toliau egzistuoti, mes neteiksime užsakymų į tas programas. Tos programos atsirado irgi dėl objektyvių priežasčių. Universitetų noras išlikti vertė gimdyti kuo daugiau programų nebūdingų tai aukštajai mokyklai. Turime pavyzdžių, kur 23 aukštosios mokyklos konkuruoja su 40 panašių programų. Studentų kiekis tai drastiškai mažėja, o pakėlus kartelę jis dar sumažės. Nebus kitos išeities. Apie procesus, kurie vyksta Kaune, mes kalbėjomės KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU). Beje, pavyzdys unikalus. Jie susijungė ir šiandien yra vienas labiausiai augančių universitetų, kuris pasakė, kad jei kiti universitetai padarytų tą patį, ką mes, tai būsime pirmieji, kurie ateis į aukštąją mokyklą. – Dar viena tema. Jau esame kalbėję apie „Hanner“ investicijas ir su tuo susijusias problemas. Dabar panašus atvejis Vilniuje – Subačiaus gatvėje – Misionierių sodai. Valstybė išdavė visus reikalingus leidimus, verslininkai su visomis institucijomis suderino visus reikalingus sprendimus. Panaši situacija Trakuose, kur vystomas investicinis projektas, perstatoma autobusų stotis ir t. t. Staiga atsiranda kažkoks viešasis interesas, prasideda skundai ir pan. ir valstybė apsigalvoja. O verslininkai jau pradėję daryti investicijas. Kaip tai suprasti? Čia gal kažkokia reketo forma? Korupcija? – Iš dali

Pensijos kaupimu siūlo rūpintis patiems: nusiteikite ilgiems darbo metams

LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Valstybėse, kuriose pensijos mokamos pagal pensijų kaupimo pakopų sistemą, kaupiamas gerokai didesnis procentas, LRT RADIJUI sako ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų studijų prodekanė Virginija Poškutė. „Tikėtis, kad toks kaupimo elementas, kokį turime šiandien, radikaliai ar bent kiek pagerins būsimų pensininkų pajamas senatvėje, turbūt būtų naivu“, – neslepia V. Poškutė. „Sodros“ direktoriaus patarėja Julita Varanauskienė sutinka, kad dabartinė sistema nėra palanki, todėl pensija reikėtų rūpintis ir patiems gyventojams. „Reikia pripažinti, kad tikrai didelė dalis pensinio amžiaus žmonių negali sau leisti oriai gyventi. Kita vertus, tie žmonės, kurie dabar jauni, kuriems ta pensija dar tik kada nors, žinodami ir matydami tokią situaciją, jau gali bandyti daryti kažkokius veiksmus, kad to nebūtų. Vienas iš tų veiksmų – nusiteikti ilgiems darbo metams“, – sako J. Varanauskienė. Didesnes pensijas lemia mažesnė šešėlinė ekonomika Pasak J. Varanauskienės, Lietuvoje sistema sukurta tokia, kad dirbančiųjų socialinio draudimo įmokos tampa išmokomis socialinių išmokų gavėjams. Specialistės aiškinimu, matematika šioje vietoje paprasta – kiek mokesčių surenka „Sodra“, tokią sumą pinigų ji gali ir išdalinti pensininkams, vaikus auginančioms mamoms ir kitiems išmokų gavėjams. „Tiesiog sugalvotos tam tikros formulės, kaip tuos pinigus padalinti. Jas kuriant buvo bandoma padaryti taip, kad kuo daugiau žmonių patirtų kuo daugiau gėrio, jeigu taip galima pasakyti“, – teigia J. Varanauskienė. Jos tvirtinimu, bandant suprasti, kodėl Lietuvoje mokamos pensijos mažos, lyginant su kitomis šalimis, galima atkreipti dėmesį į paprastą skirtumą – kitose šalyse didesnės ne tik pensijos, bet atlyginimai. „Tie didesni vidutiniai atlyginimai susidaro ne tik dėl didesnių atlyginimų darbo sutartyse, bet ir dėl mažesnės šešėlinės ekonomikos. Mažiau žmonių slepia pajamas ir bando išsisukti nuo mokesčių“, – akcentuoja J. Varanauskienė. Ji priduria, kad turtingesnėse šalyse dalis pensijų finansuojama ne tik iš surenkamų socialinio draudimo mokesčių – prie to prisideda ir pati valstybė. Be to, kai kuriose valstybėse įsitvirtinusi tradicija, kad darbuotojams pensiją kaupia ir darbdaviai. V. Poškutė antrina, kad paprastai lyginamės su valstybėmis, kuriose pensininkai gauna 70 proc. anksčiau turėtų pajamų, tačiau ši suma surenkama ne vien iš vienos pakopos pensijų. „Tie žmonės, kurie gauna apie 70 proc. turėtų pajamų, gauna tas pajamas iš skirtingų pensijų pakopų. Tai reiškia, kad schema gali būti panaši į mūsų „Sodros“ sistemą, bet pensijos ateina per perskirstymo mechanizmą. Dalis pensijų pajamų atkeliauja iš darbdavių sukauptų pensijų. Profesiniai pensijų fondai labai paplitę ir kontinentinėje Europoje, ir Skandinavijoje“, – sako V. Poškutė. Lietuvoje gaunama pensija sudaro apie 40 proc. turėtų pajamų, tačiau ji nėra kaupiama skirtingais būdais, todėl lygintis su šalimis, kuriose pensija sudaro 70 proc. turėtų pajamų, nėra visiškai sąžiningą, įsitikinusi V. Poškutė. 1000 eurų pensija – išimtis iš taisyklės Lietuvoje išdirbusiųjų reikiamą darbo stažą – 30 metų – pensija vidutiniškai siekia 287 eurus. Vis dėlto nemažai daliai žmonių pensija neviršija nė 250 eurų. „Nepasakysiu, kokia yra didžiausia ir mažiausia pensijos. Nedidelės dalies žmonių iš visos Lietuvos, kurie sutilptų į vieną troleibusą ir visi susėstų, pensija didesnė nei 1000 eurų. Tai labiau išimtys nei taisyklės. Kita vertus, 40 proc. pensijų gavėjų yra tokie, kurių pensija neviršija 250 eurų. 250 eurų – ties skurdo riba. Tų žmonių, kurių pensijos mažesnės nei 200 eurų, yra daug kartų daugiau, nei tų, kurių itin didelės“, – atkreipia dėmesį J. Varanauskienė. Vis dėlto pastebimas paradoksas – kai kurie į pensiją išėję tėvai džiaugiasi, kad jų vaikai dalį atlyginimo gauna vokeliuose, nes mano, kad tokiu būdu vaikai uždirba daugiau. Pasak J. Varanauskienės, neretai žmonės save tokiu būdu apgauna ir vengdami kitų mokesčių: „Tai tokia saviapgaulė. [...] Yra profesijų atstovų (tie patys įmonių vadovai), dėl kurių mes puikiai suprantame, kad draudžiamosios pajamos, nuo kurių mokamos „Sodros“ įmokos, yra gerokai mažesnės, nei jų realios pajamos.“ J. Varanauskienė priduria, kad pastebima ir kita tendencija – kas ketvirtas į pensiją išėjęs žmogus nebūna sukaupęs reikiamo darbo stažo. Specialistės teigimu, tai gali rodyti dar vieną bandymą slėpti mokesčius – žmonės oficialiai dirbo 0,5 etato, o už likusį darbą atlygį gaudavo vokeliuose. „Jeigu žmogus moka mokesčius tik nuo, pavyzdžiui, 190 eurų (pusės minimalios algos) ir taip dirba 12 mėnesių, tai jo sukauptas darbo stažas už tą laikotarpį bus tik šeši mėnesiai. Pilnas darbo stažo mėnuo skaičiuojamas tada, kai pajamos, nuo kurių „Sodrai“ sumokamos įmokos, yra ne mažesnės nei tuo metu galiojanti minimali mėnesio alga“, – aiškina J. Varanauskienė. Jos aiškinimu, jeigu žmogus didžiąją dalį laiko dirbo 0,5 etato, sulaukęs 60 metų, jis tiesiog nebeturi galimybės pasiekti reikiamo stažo. „Sutinku, kad yra žmonių, kurie iš tikrųjų dirbo pusę laiko, bet, manome, kad dalis yra tokių, kurie pusę laiko dirbo tik formaliai. Tokie žmonės ar jų darbdaviai bando sutaupyti nemokėdami mokesčių, bet tas sutaupymas tiesiog yra saviapgaulė, nes jie realiai susimažina savo pensijas“, – pabrėžia ekonomistė. Pensijų problemos paliekamos pensininkams V. Poškutė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje skirtingos visuomenės grupės neretai priešinamos: „Lyg priešiname tas visuomenės grupes, dirbančiuosius su pensininkais, mamomis, auginančiomis vaikus. Tai rodo tam tikrą visuomenės nebrandumą. Turbūt tuo neverta stebėtis. Brandžiose visuomenėse, kai reformuojamos tam tikros socialinės politikos sritys, visa visuomenė aktyviai dalyvauja.“ Ji pateikia pavyzdį – bandant reformuoti pensijų mokėjimą Prancūzijoje, aktyviausiai diskusijose dalyvavo studentai. Lietuvoje, akcentuoja V. Poškutė, pensijos laikomos pensininkų problema. „Turbūt tai vėl yra tam tikras nebrandumas, nesuvokimas, kad mes, visa visuomenė, susidedame iš labai skirtingų narių, ir vieno gerovė tiesiogiai priklauso nuo kito gerovės“, – sako V. Poškutė. Pašnekovė pastebi, kad skepticizmas pensijų kaupimo sistemos atžvilgiu kyla ne be reikalo. „Turbūt viena iš priežasčių yra tas nepastovumas, nuolatinės reformos. Tarkime, kai manęs paklausia studentai, ar aš kaupiu, aš sakau, kad kaupiu, bet nebetikiu ta sistema, ypač antrąja pakopa, nes niekuomet nežinai, ko gali laukti ir kaip po kelerių metų bus reformuojama, ar [apskritai] bus reformuojama“, – pripažįsta V. Poškutė. Jos teigimu, painiava atsiranda dėl to, kad pensijų kaupimo pakopų sistema nėra nei visiškai valstybinė, nei privati. „Toks procentas, kuris šiandien kaupiamas toje sistemoje, niekada nepagamins didesnės pensijos, – tęsia V. Poškutė. – Tose šalyse, kuriose pajamas pensininkai gauna iš kaupiamosios pakopos, kaupiamas gerokai didesnis procentas. Vėlgi tikėtis, kad toks kaupimo elementas, kokį turime šiandien, radikaliai ar bent kiek pagerins būsimų pensininkų pajamas senatvėje, turbūt būtų naivu.“ J. Varanauskienė pataria, kad žmonės savo pensija turėtų pasirūpinti dar dirbdami. „Reikia pripažinti, kad tikrai didelė dalis pensinio amžiaus žmonių negali sau leisti oriai gyventi. Kita vertus, tie žmonės, kurie dabar jauni, kuriems ta pensija dar tik kada nors, žinodami ir matydami tokią situaciją, jau gali bandyti daryti kažkokius veiksmus, kad to nebūtų. Vienas iš tų veiksmų – nusiteikti ilgiems darbo metams“, – sako J. Varanauskienė. Ji priduria, kad taip pat derėtų rinktis tą darbdavį, kuris jau taiko pensijų kaupimo programą. Nors nedaug, bet Lietuvoje tokių jau yra. „Manau, jeigu ateityje didės visuomenės išprusimas ir bus savotiškas spaudimas, situacija, tikėkimės, bus šiek tiek geresnė“, – viliasi J. Varanauskienė.

L. Kojala. Didžiųjų valstybių santykius formuoja ir prabangūs automobiliai

L. Kojala. Didžiųjų valstybių santykius formuoja ir prabangūs automobiliai Net galingiausių pasaulio valstybių vadovai yra visų pirma žmonės. Todėl ir šiais laikais politikų susitikimuose išlieka tradicija apsikeisti įspūdingomis dovanomis. Jomis siekiama ne tik pamaloninti, bet paskatinti priimti svarbius sprendimus. Tai vyksta nuo neatmenamų laikų, bet moderniaisiais amžiais įgauna naujas formas. Štai Šaltojo karo įkarštyje, 1972-aisiais, Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentas Richardas Nixonas viešėjo Maskvoje, kur susitiko su tuometiniu komunistų partijos lyderiu Leonidu Brežnevu. Nixonas puikiai žinojo, kad socializmo šaukliai Kremliuje turi labai žemiškų silpnybių. Pasirodo, Brežnevas buvo automobilių mylėtojas, savo kolekcijoje turėjęs tokias brangenybes kaip „RollsRoyce“. Nixonas stengėsi neatsilikti ir įteikė Brežnevui prabangų „Cadical“ automobilį. Beje, vėliau pats Komunistų partijos lyderis leisdavo užsienio vadovams suprasti, kad tikisi panašių dovanų, ypač - automobilių, kurie apdovanojami kaip metų geriausieji. Tuo metu Brežnevas Nixonui įteikė į katerį panašų laivą „Volga70“, kurį, beje, amerikiečiai Floridojoje naudojo praktiškai. Sutapimas ar ne, bet Brežnevo ir Nixono asmeniniai santykiai buvo stebėtinai šilti. Dovanos buvo svarbus Ronaldo Reagano ir Michailo Gorbačiovo santykių aspektas. Štai Reaganas perestroikos architektui įteikė geriausių Kalifornijos vynų rinkinį ir bronzinę skulptūrą, o mainais gavo miniatiūrinį Kremliaus modelį. Dovanos dovanomis, bet vėliau tas pats Reaganas viešai pareikalavo Gorbačiovo nugriauti Berlyno sieną. Tradicijos tikrai nedingo ir po Sovietų Sąjungos žlugimo, pavyzdžiui, diskusijų banga kilo po to, kai Vladimiras Putinas Amerikos prezidentui George‘ui Bushui jaunesniajam įteikė itin brangią, deimantais inkrustuotą knygą su 43 Amerikos lyderių atvaizdais. Amerikiečių dovanos Putinui buvo gerokai simboliškesnės. Tiesa, ne visada siekiama priblokšti dovanos verte. Pavyzdžiui, Tragiško likimo prezidentas Johnas Kennedy išsiskyrė tuo, kad valstybinėms dovanoms kaskart skirdavo išskirtinį dėmesį. Keliaudamas į Prancūziją jis šios šalies prezidentui Charlesui de Gaulle įteikė istoriškai neįkainojamos vertės Marquiso de Lafayette'o laišką George`ui Washingtonui. Tuo metu Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas Amerikos lyderiui Barackui Obamai 2012-aisiais padovanojo stalo teniso stalą su valstybių simbolika. Jis iškart buvo panaudotas praktiškai, bet politikų duetas triuškinamai pralaimėjo draugišką partiją studentams. Svarbu pažymėti, kad Amerikos prezidentas visas dovanas, viršijančias kelis šimtus dolerių, privalo perduoti Nacionaliniam archyvui. Bet kartais dėl to kyla rimtų dilemų, ypač, kai kalbame apie gyvūnus. Štai George`as Bushas jaunesnysis iš Bulgarijos prezidento 2006 metais gavo šunį, kurio archyvui perduoti, savaime suprantama, negalėjo. Todėl prezidentas jį formaliai išpirko iš archyvo ir įteikė šeimos draugams. Pažymima, jog jis pateko į mylinčias rankas. Beje, Lietuvos vadovai taip pat stengiasi pradžiuginti Amerikos lyderius. Dalia Grybauskaitė, lankydamasi pas Obamą, nepamiršo, jog šis Amerikos prezidentas garsėja kaip krepšinio mylėtojas. Todėl jis sulaukė žalių Lietuvos krepšinio rinktinės marškinėlių. Ant jų parašyta, kad Lietuva ir JAV – tai bendra komanda. Be to, marškinėliai pažymėti 44-uoju numeriu, mat Obama yra būtent 44-asis Amerikos prezidentas. Užsienyje ne kartą buvo pradžiuginta ir mūsų valstybės vadovė: pavyzdžiui, Kataro emyras šeichas Hamadas Bin Khalifa Al Thani D. Grybauskaitei padovanojo dviejų kupranugarių kompoziciją su laikrodžiu, o taip pat - retą Korano leidinį. Juo didžiuojasi Vilniaus universiteto biblioteka. Neturime abejoti, kad ir ateityje dovanos vaidins savotišką vaidmenį formuojant lyderių tarpusavio santykius. Žinoma, tai nėra lemiamas veiksnys, bet gali prisidėti kuriant geresnę arba prastesnę ypač pirmojo susitikimo atmosferą. Tad telieka stebėtis, kokiais būdais vienas kitą bandys pradžiuginti Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas. Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ....

Seimo atstovai Kijeve dalyvaus Gegužės 3-iosios Konstitucijos minėjimo iškilmėse

Seimo valdyba komandiravo Seimo narius Lauryną Kasčiūną, Juozą Oleką ir Viktorą Rinkevičių į Kijevą, kur gegužės 16–18 dienomis dalyvaus Gegužės 3-iosios Konstitucijos 226-ųjų metinių minėjimo iškilmėse. Renginį organizuoja Lietuvos ir Lenkijos ambasados Ukrainoje. Vizito metu taip pat numatomi susitikimai su aukštais Ukrainos politikais ir pareigūnais, su kuriais planuojama aptarti dvišalį bendradarbiavimą, reformų Ukrainoje ir tarptautinės politikos klausimus. Parlamentarai į Ukrainą vyks Ukrainos Aukščiausiosios Rados Tarpparlamentinių ryšių su Lietuva grupės pirmininko Ruslano Lukjančiuko kvietimu. Seimo narys J. Olekas yra Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Ukraina grupės pirmininkas, L. Kasčiūnas – pirmininko pavaduotojas, V. Rinkevičus – narys. lrs.lt  

Ignalinos atominės elektrinės uždarymas turi būti saugus

Dalia Vencevičienė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susipažino su Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimo nutraukimo projektų eiga. „Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbai turi vykti saugiai, pagal nustatytą grafiką, kad turimi ištekliai būtų naudojami taupiai ir būtų užtikrinamas veiklos skaidrumas. Svarbu įgyvendinti visas efektyvų IAE eksploatavimo nutraukimą užtikrinančias priemones. Tik taip pavyks sėkmingai įgyvendinti šį sudėtingą projektą“, – sako Seimo Pirmininkas. Pasak jo, stabiliam tolesniam progresui ir sėkmingam IAE eksploatavimo nutraukimui yra būtina, jog Europos Sąjungos (ES) finansinė parama būtų tęsiama ir po 2020 m. IAE eksploatavimo nutraukimo darbams užbaigti reikės dar apytiksliai 1,2 mlrd. eurų. Nuo 2014 m. Lietuva finansuoja apie 14 proc. IAE eksploatavimo nutraukimo išlaidų. Projekto darbus Lietuva privalo baigti 2038 m. „Tikimės, kad ES ir toliau vykdys savo įsipareigojimus – tinkamai finansuos darbus, o Lietuva tęs eksploatavimo nutraukimo procesą“, – sako V. Pranckietis. Ignalinos atominė elektrinė – vienintelė Baltijos šalyse buvusi Lietuvos energetinės sistemos branduolinė jėgainė, pastatyta šalia sienos su Baltarusija, turėjusi didžiausius pasaulyje reaktorius ir įrašyta į Gineso rekordų knygą. Jėgainėje buvo numatyti keturi reaktoriai, tačiau pastatyti ir paleisti tik du. Greta jėgainės darbuotojams pastatytas Visagino miestas. Lietuvai vykdant stojimo į Europos Sąjungą sutartyje numatytus įsipareigojimus, 2009 m. gruodžio 31 d. elektrinė visiškai nutraukė elektros energijos gamybą. Pirmasis blokas nebeveikia nuo 2004 m. gruodžio 31 d. 20 val. 2 min., o antrasis sustabdytas 2009 m. gruodžio 31 d. 22 val. 54 min. Ignalinos atominės elektrinės reaktoriai buvo vieni galingiausių pasaulyje. Kiekvieno jų instaliuota galia – 1500 MW. 2008 m. Elektrinė gamino apie 70 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos. Po apsilankymo Ignalinos atominėje elektrinėje, Seimo Pirmininkas susitiko su Visagino savivaldybės tarybos nariais ir miesto gyventojais. Seimo Pirmininkui nerimą kelia Visagine augantis nedarbas ir emigracija. Kreipdamasis į tarybos narius, Seimo Pirmininkas akcentavo, kad savivaldybė turi skirti daugiau dėmesio naujų darbo vietų kūrimui, stambių pramonės įmonių, didelių verslų atėjimui į Visaginą. Bendraudamas su bendruomenės nariais, parlamento vadovas padėkojo jiems už pilietiškumą, aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime ir Visagino puoselėjimą. „Visaginas buvo sukurtas kaip vienos įmonės miestas. Buvo sukelti žmonių lūkesčiai dėl naujo atominės elektrinės statybos, o dabar aišku, kad jos nebus, todėl savivaldybė turi skirti visus turimus resursus naujų darbo vietų kūrimui“, – sako parlamento vadovas. Pasak Viktoro Pranckiečio, smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumo didinimo, socialinės įtraukties didinimo ir kovos su skurdu priemonės finansuojamos ES struktūrinių fondų lėšomis. Visagino savivaldybės, kaip ir kitų Lietuvos regionų įmonės, gali dalyvauti įgyvendinant atitinkamus projektus. Seimo Pirmininko teigimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje daug dėmesio skiriama efektyviai regionų politikai kaip darnaus gyvenimo šalyje sąlygai. Numatoma stiprinti regionus, sudarant galimybes visiškai išnaudoti vietos savivaldos turimą potencialą, kartu suteikiant savivaldybių institucijoms pakankamas galias bei finansinius instrumentus. Siekiamas rezultatas – sukurtos prielaidos spartesnei regionų socialinei ir ekonominei plėtrai bei vystymosi skirtumų mažėjimui. Ministerijos ir savivaldybės bus įtrauktos į šį procesą, kurio metu turės parengti konkrečius ilgalaikius sprendimus. Vyriausybės programos įgyvendinimo plano projekte yra numatytas paskatų sistemos vietos ekonominiam potencialui didinti ir infrastruktūrai optimizuoti sukūrimas, taip pat numatomas regionų kryptingos plėtros principų suformavimas ir plėtros planavimo sistemos pertvarkymas. „Regionų savivaldybės turėtų aktyviai dalyvauti šiame procese, nes jos yra sukaupusios daugiausiai patirties ir žinių įvertinti regiono vidinius išteklius ir jų pasitelkimo regiono plėtrai galimybes, taip pat įvertinti ilgalaikes prognozes ir nustatyti strategines plėtros kryptis“, – sako Viktoras Pranckietis. Pirmininko nuomone, šiuo metu reikia paramos ir savivaldybės iniciatyvoms – SmartPark ir energetikos kompetencijos centro kūrimui, energetikos muziejaus kūrimui šalia IAE arba IAE informacinio centro pagrindu. Pasak jo, nenaudojamus IAE pastatus reikia ne griauti, o pritaikyti naujiems verslams. Kaip vieną iš minčių, Seimo Pirmininkas pateikė bendradarbiavimą su CERN - Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija, kuri šiuo metu ieško galimybių ir atitinkamą infrastruktūrą turinčių vietų steigiant duomenų saugojimo centrus. Viktoro Pranckiečio teigimu, toks centras galėtų atsirasti Visagine, būtų sukurtos naujos darbo vietos.    ...

Su D. Trumpu susijusių didelių ir mažų skandalų sąrašas tikrai ilgas…

Mykolas Drunga Savaitei baigiantis, pirmaujanti tema daugelyje užsienio laikraščių buvo klausimas, dėl ko JAV prezidentas Donaldas Trumpas staiga atleido FTB direktorių James`ą Comey. Beveik visi linko prie nuomonės, jog tai susiję su įtartinais Amerikos prezidento komandos ryšiais su Rusijos prezidento agentais. Nors pagrindinis JAV sostinės dienraštis „Washington Post“ šios nuomonės neatmetė, jis manė, kad „šuo gali būti pakastas giliau“. Jo požiūriu, „tik specialus prokuroras galėtų išaiškinti, kodėl D. Trumpas iš tiesų „pavarė“ J. Comey.“ „Po D. Trumpo begėdiško įsikišimo į FTB nepriklausomumą, – tęsė Vašingtono laikraštis, – šalies teisėsauga patiria pačią sunkiausią pasitikėjimo krizę per pastaruosius 40 metų. Greito atsakymo reikalauja daugelis nerimą keliančių klausimų. Po to, kai D. Trumpas J. Comey atleido, daugelis amerikiečių savęs klausia, ar už skandalo dėl manipuliacijos Amerikos rinkimais iš rusų pusės neslypi kažkas gerokai daugiau.“ Ir kai kurie Europos laikraščiai užsiminė hipotezę, kad D. Trumpo išrinkimas Amerikos prezidentu – tai Rusijoje sumąstytas ir įgyvendintas projektas, o kiti negailėjo kandžių replikų, kaip antai: „Trumpo cirkas vėl surengė spektaklį“, – rašė Pietų Švedijos dienraštis „Sydsvensksan“ ir klausė: „Kokia yra tikroji staigaus FTB viršininko išmetimo priežastis? D. Trumpas J. Comey galėjo atleisti ir anksčiau, tačiau sausį jis dar norėjo jį išlaikyti. Bet prieš beveik du mėnesius J. Comey Kongrese patvirtino, jog FTB tiria rusų įsivėlimą į JAV rinkimų kovą ir galimus kontaktus tarp D. Trumpo komandos ir Rusijos vadovybės narių. Tad ar gali šis tyrimas būti sustabdytas išmetant FTB direktorių iš posto? Juk tai tik davė garo gausėjantiems reikalavimams paskirti specialų prokurorą su plačiais įgaliojimais nustatyti šių priekaištų pagrįstumą. Jei D. Trumpas neturi ko slėpti, tai dabar jis kaip tik daro viską, kad savo buvimą „ne prie ko“, savo nekaltumą paneigtų“. Pasak Norvegijos dienraščio „Berlingske Tidende“, „neįmanoma neįžiūrėti ryšio tarp Comey atleidimo ir jo pradėto tyrimo dėl Rusijos įtakos. D. Trumpas atrodo norintis atsikratyti grėsmės sau pačiam, todėl ir meta iš darbo jo komandos elgesį tiriantį FTB direktorių. Tai skandalinga“. Rio de Žaneiro laikraštis „O Globo“, kaip ir daugelis kitų, pažymėjo, jog „tai pirmas kartas po Richardo M. Nixono sukelto „Watergate“ skandalo, kad prezidentas tokiu būdu atakuotų FTB. Šis poslinkis gali privesti prie bandymo surengti D. Trumpui apkaltą. Dėl to ypač svarbu, kad JAV institucijos ištirtų, ar Rusija vykdė kokias nors manipuliacijas Amerikos prezidento rinkimų atžvilgiu. Imtis šio tyrimo turėtų kokia nors nepriklausoma pusė.“ Vienos dienraštis „Standard“ teigė, jog „kaip anuomet Nixonui, taip ir Trumpui pašlijo nervai. Ir kaip per „Watergate“ skandalą Nixonas, taip dabar Trumpas padarė fatališką klaidą. Juk negalima išspirti nepriklausomos agentūros vadovą tik tam, kad išsaugotum savo paties sveiką kailį.“ „Gal tai vienu pykčio priepuoliu per daug“, klausė Paryžiaus dienraštis „Figaro“ ir atsakė: „Tai bent jau didelė klaida. Apkaltos šmėkla vėl sklando po Vašingtoną.“ Slovakijos sostinės Bratislavos dienraštis „Sme“ taip pat teigė, kad „jeigu D. Trumpas nebūtų turėjęs ko bijoti dėl savo pagalbininkų ryšių su rusais, jis nebūtų su tuos buvusius ar nebuvusius ryšius tiriančiu FTB direktoriumi pasielgęs taip brutaliai.“ Anot Amsterdamo laikraščio „Telegraf“, su D. Trumpu susijusių didelių ir mažų skandalų sąrašas tikrai ilgas, bet ar šis nekilnojamojo turto magnatas ir jo sėbrai iš tiesų nesileido į tamsius sandėrius su rusais? „Štai centrinis klausimas, kuris su J. Comey atleidimu iš pareigų tapo tik dar opesnis. Kvailiau D. Trumpas ir negalėjo pasielgti kaip FTB direktorių atleisti iš pareigų“, – tarė Nyderlandų dienraštis. Budapešto dienraštis „Nepszava“ taip pat teigė, kad „demokratų vadas Senate Chuckas Schumeris teisus: J. Comey atleistas, nes jis tirdamas rusų programišių atakas priartėjo per arti prie prezidento. Dėl to Ch. Schumeris ir reikalavo nedelsiant paskirti specialų prokurorą.“ Šanchajaus dienraštis „Jiefang Ribao“ abejojo, ar D. Trumpas įstengs savo sąsajų su Rusija skandalo taip greitai nusikratyti. „Juk jam turėtų būti aišku, kad ir po J. Comey atleidimo šie reikalai bus ne pamiršti, bet tiriami toliau. Nejaugi jis mano, kad naujas FTB direktorius, turintis D. Trumpo pasitikėjimą, galės viską sušluoti po kilimu“, – klausė Kinijos laikraštis. Madrido dešiniųjų pažiūrų dienraštis „Mundo“ rašė, kad „jeigu būsimasis, prezidento paskirtas FTB vadovas į archyvą padės ligi šiol pasiektus D. Trumpo komandos ryšių su rusais tyrimų rezultatus, bus tai pats didžiausias skandalas.“ Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ....

JAV kariai Lietuvoje – mūsų saugumo garantija

Trečiadienis, gegužės 10 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gynybos sekretoriumi Jamesu Mattisu, su kuriuo aptarė dvišalį bendradarbiavimą, regiono ir transatlantinį saugumo stiprinimą, atgrasymo priemonių įgyvendinimą. Šalies vadovė pabrėžė, kad JAV yra strateginė Lietuvos sąjungininkė, kurios vaidmuo regione – Baltijos šalių saugumo garantas ir patikimiausia atgrasymo priemonė. Pasak Prezidentės, gynybos sekretoriaus vizitas Lietuvoje siunčia labai aiškią žinią, kad Amerika ypatingą dėmesį skiria Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumui. Nuo pat pradžių užsimezgę artimi ir intensyvūs ryšiai su Prezidento Donaldo Trumpo administracija rodo, kad JAV gerai supranta ir identiškai kaip Baltijos valstybės vertina kylančias išorines grėsmes bei iššūkius. Šalies vadovės teigimu, Lietuva labai vertina nuolatinę ir tvirtą JAV paramą. Įgyvendinant saugumo užtikrinimo ir atgrasymo priemones, JAV dvišaliu pagrindu regione dislokavo brigadą karių ir sunkiosios technikos, kurie rotuojasi po visas 3 Baltijos šalis ir Lenkiją. Lietuvoje šiuo metu yra dislokuota JAV karių kuopa, „Abrams“ tankai ir „Bradley“ pėstininkų kovos mašinos. Pasak Prezidentės, Lietuvos ir Baltijos šalių saugumą dar labiau sustiprintų nuolatinis JAV karių buvimas, šios valstybės lyderystė užtikrinant regioninę oro gynybą ir bendri sprendimai atremti Kaliningrade esančias karines priemones, galinčias suvaržyti NATO pajėgų manevravimo laisvę. Susitikime taip pat aptartas pasirengimas artėjančiam NATO vadovų susitikimui, kuris įvyks gegužės pabaigoje Briuselyje. Jo tikslas – tolesnis Aljanso stiprinimas. Šalies vadovės teigimu, būtina greitinti NATO sprendimų priėmimą, nuolatos atnaujinti gynybos planus ir juos pagrįsti konkrečiais kariniais pajėgumais bei stiprinti kovą su tarptautiniu terorizmu. Prezidentė taip pat pabrėžė, kad tinkamas gynybos finansavimas yra investicija į taiką. Lietuva atsakingai vykdo savo įsipareigojimus ir nuosekliai didina gynybos išlaidas – jau kitąmet viršysime 2 proc. valstybės BVP. Parengta pagal Prezidentės spaudos pranešimus, www.verslaspolitika. Prezidentūros nuotrauka....

V. Ušackas : ,,Didžiausia grėsmė nacionaliniam saugumui yra emigracija“

Akvilė Sebežiova, Kauno technologijos universitetas „Iš savo patirties galiu teigti – Europos šalys visada susitaria, kad ir kiek tai užtruktų“, – teigia Europos Sąjungos ambasadorius Rusijos Federacijoje Vygaudas Ušackas. Pasak jo, grėsmių ES vienybei, tame tarpe ir susijusių su Rusijos veikla, nereikėtų nei pervertinti, nei nuvertinti – svarbu būti tinkamai pasirengusiems jas atremti. „Turime pasikliauti sąjungininkais, būti pasirengę ir turėti valios gintis patys. Be to, būtina atnaujinti gilesnį bendradarbiavimą su Lenkija. Ji yra stipriausia mūsų sąjungininkė gynybine prasme“, – įsitikinęs V. Ušackas. ES pareigūnas teigia Rusijoje bendraujantis su jaunais šios šalies žmonėmis, pastebintis jų norą išgirsti žinių ir naujienų, pateikiančių objektyvią informaciją, alternatyvią gaunamai per propagandinius valstybės kanalus. „Rusijoje televizijos populiarumas krenta – ją žiūri vis mažiau žmonių, ir vis daugiau jų ieško informacijos internete. Publikuodami objektyvias žinias rusiškai internete mes turime galimybę pasiekti pilietiškai nusiteikusią Rusijos visuomenės dalį“, – ragina politikas. Lietuva, ruošdamasi valstybingumo šimtmečiui, šiandien susiduria su kompleksiniais saugumo iššūkiais, susijusiais ir su geopolitine situacija, ir su aplinkosaugos problemomis bei energetiniais resursais. Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas (KTU SHMMF) pirmadienį, gegužės 15 dieną organizuoja ekspertinę diskusiją, skirtą ES ir Lietuvos santykių ateičiai. Siūlome  interviu su vienu iš jos dalyviu, Europos Sąjungos ambasadoriumi Rusijos Federacijoje V. Ušacku.   Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude‘as Junckeris pristatė penkis galimus Europos Sąjungos ateities scenarijus. Jos variantai – nuo „nedarykime nieko“ iki „kurkime federaciją“. Kuris scenarijus palankiausias Lietuvai?, – paklausėme V. Ušacko. Visų pirma, tie 5 scenarijai nėra à la carte meniu, kokį gaunate restorane – tai ne pagal tikslią receptūrą subalansuoti „patiekalai“. EK pirmininkas J. C. Junckeris pasiūlė juos siekdamas išprovokuoti diskusiją. Jis pats savo nuomonę išsakys rugsėjo mėnesį, o tam tikra Europos raidos kryptis greičiausiai bus numatyta gruodžio mėnesį, po visų 27 valstybių susitikimo. Europos Sąjunga Lietuvai – tai ne tik ekonominės gerovės, bet ir visuomenės modernizavimo pagrindas, o kartu – tiesioginis ir netiesioginis mūsų saugumo garantas. Net jeigu ES nėra karinė galia, buvimas tiek euro, tiek Sąjungos branduolio, tiek Šengeno erdvės dalimi, mums labai naudingas. Lietuvai naudinga likti Europoje, kuri, susivienijusi galėtų nuveikti daug daugiau. Nors nemažai europiečių mano, jog ES institucijos pernelyg reglamentuoja privatų ar korporatyvinį gyvenimą, Lietuvoje šios nuotaikos nėra labai stipriai išreikštos. – Kiek yra realu yra tai, kad Europos šalys narės sutars dėl vieningo ateities scenarijaus? – ES šalys visada susitaria, kad ir kiek laiko tai užimtų. Esu dalyvavęs daugybėje susitikimų, organizuoju ir vadovauju ES šalių ambasadorių susitikimams Maskvoje. Tad neabejoju, kad susitarimas bus pasiektas, ir Europa gyvuos dar ilgai. – Kas kelia didesnę grėsmę Europai – ar vidiniai valstybių nesutarimai ar išorinės jėgos? – Europos Sąjunga susiduria su įvairiomis grėsmėmis – tiek išorinėmis, tiek vidinėmis, tačiau įvertinti, kurios iš jų yra didžiausios, sudėtinga. Ar Rusijos agresyvi politika kelia didžiausią grėsmę ES, ar Europos šalių piliečių nepasitenkinimas ES institucijų veikla, ar atotrūkis tarp politikų Briuselyje ir eilinių piliečių – įvertinti sunku. – Kalbate apie vidines ir išorines grėsmes, tačiau tam tikrų antieuropietiškų partijų veikla neretai siejama su Rusija. Kiek išorinės jėgos turi įtakos procesams šalių viduje? – Mano nuomone, vien tik Rusijai ar kai kuriems jos veikėjams priskirti visus „nuopelnus“ dėl ES destabilizavimo būtų neteisinga. Antra vertus, žinoma, mes – ir aš, ir kiti Europos Sąjungos šalių ambasadoriai, kolegos Briuselyje ir specialiosios tarnybos – akylai stebime, kiek su Rusija siejamais resursais (tiek žmogiškaisiais, tiek finansiniais) yra palaikomi populistiniai, radikalūs nacionalistiniai judėjimai. Akivaizdžiausiai ši įtaka matyti Prancūzijos Nacionalinio fronto, kuriam vadovauja Marine Le Pen, veikloje – pavyzdžiui, prieš trejus metus Pirmasis Čekijos-Rusijos bankas šiai partijai suteikė 9,4 milijonų eurų paskolą. Stebime daugybę nacionalistiškai nusiteikusių populistinių partijų atstovų, kurie, finansuojami Rusijos nevyriausybinių organizacijų, dalyvavo vadinamaisiais „stebėtojais“ vadinamuosiuose „rinkimuose“ Kryme, stebėjo procesus Donetske ir Luhanske. Gerai prisimename, kaip praėjusių metų rugsėjį viename iš prabangių Maskvos viešbučių įvyko pasaulio separatistinių judėjimų suvažiavimas, kuriame dalyvavo tokių judėjimų atstovai iš Teksaso, Kalifornijos, Katalonijos, Puerto Riko, Italijos, Kalnų Karabacho, Padniestrės. Stebime ir antiglobalistinio judėjimo Rusijoje veiklą – šios jėgos skiria resursus įvairioms organizacijoms, renginiams ir iniciatyvoms, kas kelia ES valstybių narių susirūpinimą. – Kaip jūs pats, būdamas Lietuvos, ES pilietis, jaučiatės gyvendamas toje šalyje? – Aš jaučiuosi labai patogiai. Pažįstu tą šalį, jos žmones, kalbą, tradicijas, apkeliavau Rusiją nuo Karaliaučiaus iki Kamčiatkos, nuo Murmansko iki Čiukotkos. Esu labai gerbiamas – lietuviai turi aukštą reputaciją, ypač tarp išsilavinusių, verslo žmonių. Jie su pavydu žiūri į ekonomikos ir visuomenės progresą, kurį mes pasiekėm per 27 nepriklausomybės metus – turime veikiančią demokratiją, egzistuoja įstatymo viršenybė. Rusija sau to vis dar negali leisti. – Savo ankstesnėse publikacijose raginate stengtis bendrauti, pasiekti paprastus Rusijos piliečius – kiek tai yra realu, juk Rusija gyvena iškreiptos informacijos lauke? – Yra įvairių kelių. Pavyzdžiui, aš kaip ambasadorius, keliauju po Rusiją, nepaisydamas kartais pasitaikančių draudimų ar gąsdinimų – ką tik grįžau iš Krasnojarsko, greitai vyksiu į Jakutską ir Voronežą, birželio pradžioje lankysiuos Kaliningrade. Į susitikimus su manimi susirenka pilnos salės žmonių, labai daug studentijos. Būna ir taip, kad jaunimas sėdi ant grindų tam, kad išgirstų alternatyvų žodį, prieštaraujantį propagandai, vienai tiesai, kuri yra brukama per valstybės kontroliuojamus informacinius kanalus. Kita vertus, reikia pastebėti, kad Rusijoje televizijos populiarumas krenta: jeigu dar prieš trejus metus ją žiūrėdavo ir pagrindiniu žinių šaltiniu laikė 70 proc. žmonių, tai dabar jų yra 50 proc. Savo ruožtu, labai populiarėja internetas – jį savo pagrindinių žinių šaltiniu laiko net 32 proc. Rusijos gyventojų (tai – 10 proc. daugiau nei pernai). Komunikuodami rusiškai objektyvias žinias mes turime galimybę pasiekti tą auditoriją. Be to, Europos Sąjungoje turime didelį biudžetą studentų mainams: tam skiriama 26–30 milijonų eurų per metus. Taip sudaromos galimybės tiems universitetams, kurie turi pasirašę bendradarbiavimo sutartis, dalyvauti studentų mainų programose. Tai – puiki proga pasiekti jaunus žmones iš Rusijos, parodant jiems, kas yra tikroji demokratija ir laisvas pasaulis. Deja, Lietuva yra viena iš pasyviausių studentų mainų dalyvių. Galiausiai, ne viena dešimtis Rusijos pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių gynėjų jau persikėlė gyventi į Vilnių, nes Rusijoje nesijaučia saugūs. Lietuva yra tapusi jiems demokratijos prieglobsčiu. Tai – akivaizdūs pavyzdžiai, kaip galėtume palaikyti ryšius su Rusijos pilietine visuomene, ypatingai su jaunimu. – Kas kelia didžiausią grėsmę Lietuvos saugumui? – Esu minėjęs, jog didžiausia grėsmė nacionaliniam saugumui yra emigracija – kai nebeliks kam mokėti mokesčių, išlaikyti ligoninių, mokyklų ir universitetų, tada ir nebeliks mūsų valstybės. Bet apie tai reikėtų kalbėti atskirai. Žinoma, nelegalūs Rusijos veiksmai, tokie kaip Krymo aneksija, Ukrainos destabilizacija ir karinių pajėgų stiprinimas Lietuvos pasienyje kelia pagrįstą susirūpinimą, ir tai yra viena iš tų rizikų, kurias reikia nuosekliai, profesionaliai, tačiau nepanikuojant, valdyti. Mūsų šalyje yra labai silpnai išvystytas sisteminis krizių valdymas, būtina steigti krizių valdymo simuliacinius centrus, rengti profesionalus, gebančius dirbti komandoje. Atskirų žinybų atstovų gebėjimas bendradarbiauti valdant krizes, treniravimasis per pratybas, mokantis duoti atsaką į konkrečias grėsmes – kibernetines, fizines atakas, tarptautinio terorizmo išpuolius ar atomines, aplinkosaugines katastrofas – yra vienas iš svarbiausių uždavinių, stiprinant saugumą. Turime sukurti sistemą, turėti funkcionuojančias jos grandis, dirbančius profesionalus ir išugdytą patirtį. – Ką galime padaryti, kad jaustumėmės saugesni? – Pirmiausia, turime pasikliauti sąjungininkų parama – esame ES ir NATO nariai; žinoma, labai svarbūs mūsų santykiai su JAV. Antra, turime stiprinti savo pačių gebėjimą apsiginti – tikėti, pasitikėti, turėti valią gintis ir būti pasirengusiems. Džiugina visuomenės palaikymas šauktinių kariuomenei – po pirmųjų metų šauktinių gretoms užpildyti pakako savanorių. Trečiasis svarbus veiksnys yra regioninis bendradarbiavimas. Latvija ir Estija yra ne tik mūsų kaimynės, bet ir NATO sąjungininkės; manau, kad reikalingas gilesnis bendradarbiavimas su Suomija, Švedija, Norvegija, Danija ir ypatingai – su Lenkija. Būtina suderinti koordinacinius veiksmus, jei atsirastų tiesioginė karinė grėsmė. – Manote, kad Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas galėtų būti artimesnis? – Pastarieji metai rodo, kad tiek aukščiausių vadovų, tiek ir žemesniame lygmenyje mums trūksta kontakto su Lenkija. Tikiuosi, kad pavyks susigrąžinti strateginės partnerystės ryšius tiek veiksmais, tiek dvasiniu nusiteikimu. Gynybine prasme Lenkija yra svarbiausia mūsų sąjungininkė. – Kokia ateitis laukia Europos Sąjungos? – O, kad žinočiau – pasakyčiau. Žinoma, sekmadienio rinkimų Prancūzijoje rezultatai nuteikia optimistiškai – Prancūzija, kaip ir Vokietija

Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimas

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius gegužės 9 dieną pokalbiuose su Japonijos viešojo ir privataus sektoriaus atstovais akcentavo mūsų šalies informacijos ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus pasiekimus bei išreiškė įsitikinimą, jog netrukus ir šioje srityje Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimas įgaus pagreitį. Ministras susitiko su Lietuvos ir Japonijos parlamentinės draugystės lygos pirmininku Hirofumi Nakasone bei jos nariais, Kanagavos prefektūros gubernatoriumi Yuji Kuroiva, šios prefektūros Hiracukos miesto, kuriame Lietuvos nacionalinė rinktinė ruošis Tokijo 2020 m. olimpinėms žaidynėms, meru Katsuhiro Ochiai, „NTT docomo“ vykdančiuoju vyresniuoju viceprezidentu Toshiki Nakayama. Susitikimuose buvo aptartos dvišalio bendradarbiavimo plėtros galimybės verslo, kultūros, mokslo ir technologijų, sporto ir kitose srityse. Be to, ministras dalyvavo spaudos konferencijoje Japonijos nacionaliniame spaudos klube bei atsakė į gausiai susirinkusių žurnalistų klausimus. „Japonija yra pagrindinė Lietuvos partnerė Azijoje eksporto, turizmo ir mokslinio bendradarbiavimo aspektais. Naujos lietuvių sukurtos technologijos plinta visame pasaulyje, o dabar pradėjo dominti ir didžiąsias Japonijos korporacijas. Džiaugiamės Lietuvos bendrovių, tokių kaip „Widerfi“, atėjimu į trečią pagal dydį rinką su vienais iš išrankiausių vartotojų pasaulyje ir tikimės sėkmingos dvišalių ryšių IRT sektoriuje plėtros“, – kalbėjo ministras, pakviesdamas ir Japonijos IRT korporaciją „NTT docomo“ prisijungti prie tarptautinių Lietuvos partnerių. „NTT docomo“– didžiausias mobiliojo ryšio operatorius Japonijoje, turintis daugiau kaip 73 mln. naudotojų. Jo padaliniai veikia Kinijoje, Singapūre, Filipinuose, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Brazilijoje, JAV. 2016 m. Lietuvos eksportas į Japoniją sudarė 130 mln. eurų, šalyje lankėsi 22,7 tūkst. turistų iš Tekančios Saulės šalies. Per pastaruosius 5 metus šie skaičiai išaugo atitinkamai daugiau kaip 5 kartus ir dvigubai. Japonija yra viena iš prioritetinių Lietuvos eksporto rinkų. Pagrindinės Lietuvos į Japoniją eksportuojamų prekių grupės 2016 metais buvo tabako gaminiai (72%), medicinos, chirurgijos, stomatologijos arba veterinarijos aparatai ir instrumentai (3%), baldai ir jų dalys (3%), skystųjų kristalų įtaisai, lazeriai bei kiti optikos aparatai (2%). Japonija taip pat tapo pagrindinė mūsų šalies partnerė mokslo, technologijų ir inovacijų srityje Azijoje. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos ir pasaulio valstybių, pasirašiusių bendradarbiavimo sutartis su 3 pagrindinėmis Japonijos mokslo tyrimus remiančios agentūromis: Japonijos medicinos tyrimų ir plėtros agentūra (Japan Agency for Medical Research and Development, AMED), Japonijos mokslo ir technologijų agentūra (Japan Science and Technology Agency, JST) ir Japonijos mokslo skatinimo draugija (Japan Society for Promotion of Sciences, JSPS). Ypač didelį potencialą turi bendradarbiavimas gyvybės mokslų sektoriuje – per pastaruosius 2 metus įvyko 11 dvišalių simpoziumų, pritraukusių daugiau kaip 50 Lietuvos ir daugiau kaip 100 japonų mokslininkų bei verslininkų. Užsienio reikalų ministerijos, verslaspolitika.lt inf....

,,Pareigos mano gyvenimo būdo nepakeitė“

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko prof. Viktoro Pranckiečio išskirtinis interviu žurnalo www.verslaspolitika.lt leidiniui ,, Šiandien“. Gerbiamasis Pirmininke, kokius svarbiausius Seimo darbus išskirtumėte pavasario sesijoje? Vieni svarbiausių darbų pavasario sesijoje susiję su vaistų kainų mažinimu, pensijomis, nemokamomis studijomis, Darbo kodeksu, mokestinių lengvatų peržiūra ir mokesčių sistemos optimizavimu. Neatidėliotina viešojo sektoriaus pertvarka, kurioje numatytas įmonių veiklos skaidrinimas, taip pat – švietimo kokybės gerinimas, skatinant universitetų konkurencingumą. Žmonės iš naujų politikų paprastai tikisi apčiuopiamo gyvenimo pagerėjimo, kada, Jūsų nuomone, jo sulauksime? Ką atsakytumėte savo oponentams, kad ir šios kadencijos Seimas bėjėgis sugrąžinti žmonių tikėjimą valdžia? Žmonės pasitikėjimą išreiškė rinkimuose. Nepalaikomas tikėjimas išblėsta, todėl šios kadencijos Seimui suteikta istorinė galimybė kurti pasitikėjimą valdžia ir jos sprendimais. Labai tikiuosi kiekvieno Seimo nario asmeninės atsakomybės siūlant ir priimant sprendimus. Visuomenė pasitikės Seimu tuomet, kai matys, kad dedamos pastangos atvirai ir skaidriai kurti geresnį gyvenimą šalyje. Labai norėčiau, kad toks pasitikėjimas atsirastų būtent šios kadencijos metu, todėl mūsų Seime laukia nelengvi darbai ir sprendimai, užtikrinsiantys skaidrumą, taupumą ir bus grindžiami racionaliais argumentais. Vyriausybė perdavė Seimui svarstyti peržiūrėtą naująjį Darbo kodeksą. Tačiau iš karto pasigirdo nuomonių dėl darbdavių raštiško įsipareigojimo didinti atlyginimus. Keistai skamba šis pareiškimas, o apžvalgininkas V. Laučius prideda: „Kokia prasmė balsuoti už partiją, kuri žada daugiau socialinio teisingumo, o kai gauna valdžią, pareiškia, kad vykdys ne savo rinkėjų, o įtakingos interesų grupės valią? Čia akmenukai ir į Jūsų daržą. Kokio Darbo kodekso iš tikrųjų reikia Lietuvai? Svarbiausia, kad Darbo kodeksas atitiktų darbuotojų ir darbdavių lūkesčius. Šiems lūkesčiams suderinti įkurta Trišalė taryba, kuri susitikinėjo ir derino pozicijas, jas teikė Vyriausybei. Darbo kodeksas išdiskutuotas iki jam patenkant į Seimą, nekyla klausimų dėl bandymų įtakoti pakeitimus, kurie nėra išspręsti darbdavių su profesinėmis sąjungomis ir ministerijomis. Derybose nėra laimėtojų, o tai reiškia pasiekti kompromisai. Mums svarbu, kad Darbo kodeksas būtų priimtas, tačiau jeigu ateityje matysime, kad visuomenė turi pastebėjimų ir pasiūlymų – visada galime grįžti prie diskusijos ir geriausio sprendimo paieškų. Valstybės ekonomikai ir ypač regionams gyvybiškai svarbi moderni verslo aplinka. Ar galime šiandien kalbėti apie konkrečias priemones didinti investicijas ir mažinti biurokratinę naštą? Konkrečios priemonės paaiškės jas apsvarsčius komitetuose. Dabar dar anksti jas pateikti, kaip konkrečius sprendimus, kurie bus įgyvendinti. Mes stengiamės Lietuvoje sudaryti palankias sąlygas verslui, darbo vietų kūrimui. Pavyzdžiui, Lietuvoje esame išvystę interneto prieigas, todėl visiškai nesvarbu, kur dirbti: mieste ar kaime. Informacinės technologijos tampa ateities jungtimis, todėl turime jas tinkamai „įdarbinti“ regionuose. Labai lauksiu Seimo komitetų pasiūlymų. Būtų gerai, kad ilgai nedelstume ir sąlygų gerinimo klausimą laikytume vienu iš prioritetinių. Verslo atstovų manymu, naujasis Seimas kol kas nieko konkretaus nepasiūlė dėl mokesčių politikos, verslo plėtros, trūksta aktualių siūlymų, galinčių užtikrinti nuoseklų ekonomikos augimą? Šios kadencijos Seimas turi priimti tvarius sprendimus. Teikiamas naujas Darbo kodeksas, ruošiamas mokesčių politikos paketas, Vyriausybė visai neseniai pasiūlė priemonių planą. Šiuo metu Seime aktyviai dirbama – tai erdvė, kurioje kviečiu aktyviai reikštis ir verslą jungiančias nevyriausybines organizacijas. Žinią apie pokyčius turime nešti visi kartu. Tarsi ir didelis dėmesys skiriamas jautriems visuomenei klausimams, tačiau numatomos naujosios reformos supriešino, pavyzdžiui, ir pedagogus, ir miškininkus, ir blaivininkus. Gal pirmiausia reikėjo Vyriausybei viską sudėlioti į lentynėles, o tik tada siūlyti Seimui pradėti rimtas reformas, turiu omeny, švietimo, valstybinių miškų valdymo numatomas pertvarkas. Diskusijos padeda „sudėlioti į lentynėles“. Plenarinių posėdžių metu svarstoma daug klausimų, tik ne visi jie susilaukia žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio. Klausimai, kurie liečia daugumą arba aktyvias visuomenės dalis – visada susilaukia didesnio dėmesio, todėl tokio sudėliojimo į lentynėles, apie kurį kalbate, demokratinėje visuomenėje padaryti neįmanoma. Puiku, kad vyksta diskusijos - sveikintina, diskusijose gimsta sprendimai. Tik svarbu nepamiršti, kad svarstant bet kurį klausimą, yra pritariančių ir nepritariančių, tam ir yra Seimas, kad balsavimu priimtų sprendimus. Akis bado tuštėjanti Lietuva, daug iečių sulaužyta dėl emigracijos... Kaip, Jūsų nuomone, sugrąžinti tautiečius į gimtąjį kraštą? Kuriant pasitikėjimą, ne tik visuomenės ir valdžios, bet ir vienas kitu. Emigracijos priežasčių yra labai daug – tai ekonominės, kultūrinės, psichologinės ir kt. Mes kaip valstybė laimėsime tik tuomet, jei sugebėsime spręsti visumą priežasčių. Vieną iš sprendimų būdų jau esu pasiūlęs, kad Lietuvoje atlyginimai būtų ne mažesni nei 1000 eurų. Emigracija kyla iš nevilties, tad ją turime pakeisti viltimi. Prezidentė paragino Seimą prieš apsisprendžiant išplėsti dvigubos pilietybės suteikimą sužinoti Konstitucinio Teismo poziciją. Ar, Jūsų nuomone, ji būtina? Kaip siūlytumėte šią problemą spręsti? Manau, kad klausimai, kurie kyla, turi būti atsakyti ir tai kompetentingai padarys Konstitucinis Teismas. Jeigu yra galimybė padėti žmogui įstatymu, tuomet ir padėkime įstatymu. Nes tai ir kainuotų valstybei mažiau, o ir laiko prasme laimėtume. Esate aktyvus žmogus, turite savo nuomonę įvairiais verslo ir politikos klausimais. Kaip šios pareigos pakeitė Jūsų gyvenimą? Taip, dienos turinys labai pasikeitė, esu aktyvus ir toliau, nes pareigos mano gyvenimo būdo nepakeitė....

Apsižvalgė po Vilnių: R. Šimašiui liko tik pora metų

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius

Jevgenijus Bardauskas, www.lrt.lt Tiesiogiai išrinkti merai jau pradėjo skaičiuoti antrąją kadencijos dalį, taip pat ir sostinės meras liberalas Remigijus Šimašius. Tokiais atvejais įprasta mėginti įvertinti nuveiktus darbus, ir dažnokai iš vilniečių pasigirsta apmaudo gaidelių, kad Kaunas tvarkosi geriau, sprendimai priimami greičiau ir ryžtingiau. Savivaldybėje sprendimai lėtesni, o Taryboje netgi neretas atvejis, kai nesusirenka kvorumas, ir tenka skirstytis. Apskritai, R. Šimašiaus darbai vertinami nevienareikšmiškai, tačiau vienas jo trūkumas, akivaizdu, minimas kaip reikšmingas ir turintis įtakos visai jo veiklai. Vilniaus meras nėra lyderis ir idėjų generatorius, jis greičiau yra vykdytojas, tegu ir puikus, bet sostinės vadui to per mažai. Ir kaip sako vienas iš „Savaitės“ pašnekovų, jam teliko dveji metai, kad jiems praėjus „vilniečiai neišvoliotų Šimašiaus degute ir plunksnose ir neneštų jo Užupio kalnan kaip atsiprašymo prie Zuoko namų sudeginti“. Telekomunikacijų eksperto, apžvalgininko Liudviko Andriulio nuomone, R. Šimašius yra labiau prižiūrėtojas nei lyderis. „Galvojant apie R. Šimašių keista, kaip pats žmogus eidamas per miestą nesupyksta ir nepasako, kad šitaip negali būti. Čia lyg svetainėje būtų išdeginta grindų danga ir tu ramiai toliau gyventum. <...> R. Šimašius yra labiau prižiūrėtojas ir netrukdytojas negu lyderis ir darytojas. Jam trūksta gebėjimo sugalvoti paprastų ir aiškių dalykų, kuriais jis galėtų prisidėti prie miesto vystymosi“, – mano L. Andriulis. Laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno teigimu, Vilniaus meras stengiasi girtis paprastais, rutininiais darbais. „Įvykdžius rutininį darbą – kiemsargiui iššlavus kiemą tai įdėti į feisbuką ir sakyti, kad aš iššlaviau kiemą, na, tai nėra rimta“, – sako Ž. Šilėnas. Taip apie Vilniaus merą sako tiesiog vilniečiai, jokie pareigūnai ar politikai. Kone svarbiausias žmogus valstybėje – premjeras – dar kategoriškesinis: daug darbų vyksta tik iš inercijos, o per dvejus R. Šimašiaus kadencijos metus jokių kardinalių pokyčių sostinėje neįvyko. Vienintelis Vilniaus mero darbas – nupjauta tuja, sako Saulius Skvernelis. Buvęs miesto vadovas Artūras Zuokas taip pat nerodo džiaugsmo. „Miestui trūksta idėjų, miestui trūksta pagaliau paprasto normalaus ir ūkiško organizuotumo, pagal kurį tie darbai, kurie yra parengti, suplanuoti, na, nebūtų stabdomi“, – sako A. Zuokas. Pasak buvusio Vilniaus mero, miesto gyvenimas sustojo dvejiems metams. Dauguma projektų ar darbų, kurie turėjo būti padaryti iki šių metų, iš tikrųjų turėjo būti įvykdyti pernai ar užpernai. Pavyzdžiui, atnaujintas miesto autobusų parkas ir sostinės gatvėmis turėjo važinėti 100 naujų autobusų, ar Vilniaus gatvės rekonstrukcija, kuri vieną labiausiai klestėjusių sostinės vietų pavertė statybų aikštele. Čia įskūrusio salotų baro vadovė sako, kad per tą laikotarpį jų klientų sumažėjo perpus. Įstaiga – socialinis projektas, padedantis priklausomybių turintiems žmonėms, tačiau dėl užsitęsusio gatvės remonto jis atsidūrė prie prarajos krašto. „Kiek kalbėjomės, tai pas visus tas pats. Kaimynai užsidarė, keletas parduotuvių jau nebedirba, sustabdė veiklą“, – sako baro „Mano guru“ direktorė Reda Sutkuvienė. R. Šimašius dėl traukos centru buvusios centrinės gatvės nesibaigiančių statybų savo kaltės neįžvelgia – kaltas architektas, pridaręs rekonstrukcijos projekte klaidų, bei rangovai, atsainiai žiūrėję į darbus. Miestas yra išsiuntęs raštą rangovui su ultimatumu – arba kuo greičiau pabaigti darbus, arba sutartis su jais bus nutraukta. Apskritai meras su kritika nesutinka ir sako, kad beveik visus duotus vilniečiams pažadus įvykdęs: darželiuose sukurta apie pusketvirto tūkstančio naujų vietų, įsibėgėjo vaikų globos namų pertvarka, tvarkomi kiemai, šaligatviai, gatvės, sodinami medžiai, atidarytas vakarinis aplinkelis, sutvarkyta Neries krantinė, sumažėjo miesto skola, sukurta naujų darbo vietų, pritraukta investicijų. „Penkis pagrindinius pažadus, kuriuos lankstinukuose gavo visi vilniečiai, tai visus juos arba pavyko padaryti, arba aiškiai esame pusiaukelėje. Dar keletas dalykų, kurie viešosiose diskusijose buvo, kad ir apie finansus, tai su kaupu pavyko realizuoti. Arba [kalbant – LRT.lt] apie viešąjį transportą – tai judame. Tai iš tikro darau tai, ką žadėjau, ir esu visiškai tikras, kad tai pavyks padaryti“, – sako R. Šimašius. Ekspertai sako, kad mero pagyros apie sukurtas darbo vietas, pritrauktas užsienio investicijas yra perdėtos. Sostinė ir taip yra pasmerkta tokiai sėkmei, nes čia suvažiuoja ambicingiausi žmonės, o investicijos ateina dėl to, kad Vilnius yra didžiausias miestas Lietuvoje. Net ir koalicijos partneriai merą kritikuoja. Esą veiklos ataskaita – prasta, joje įvardyti dalykai tikrai nėra mero nuopelnai, o tiesiog įprasti ir kasdieniai dalykai, kurie – būtini. R. Šimašius kritikuojamas, kad išsikėlė neambicingus planus – šiek tiek patvarkomos gatvės, kiemai, darželiai, krantinės, tačiau nieko įsimintino. „Miesto proveržyje nėra tokių dalykų, kurie būtų tikrai apčiuopiami, būtų reikšmingi. Tai mes turim tuos klampius dalykus, kas liečia Nacionalionio stadiono statybą, kur savivaldybė ir nėra viena atsakinga, bet bet kokiu atveju stagnacija yra pakankamai didelė ir kituose grandioziniuose, masiniuose investiciniuose projektuose, kurie parodytų, kad Vilnius eina į kitą lygį. Per du metus to, deja, išjudinti nepavyko“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas. Sulaukęs pagyrų, kad panaikino savivaldybės taksi, R. Šimašius kritikuojamas, kad ėmėsi kurti kitus savivaldybės verslus. „Vienus valdiškus verslus meras numarinęs pats lyg ir imasi kitų valdiškų verslų. Ir gera iliustracija viso šito reikalo yra „Grinda“, kuri šiaip teikė kiemo valymo ir plytelių klojimo paslaugas, o nuo šiol teiks ir daugiabučių administravimo paslaugas“, – atkreipia dėmesį Laisvosios rinkos instituto prezidentas Ž. Šilėnas. Sostinėje apima jausmas, sako kritikai, lyg meras nemato, kad važiuojant Geležinio Vilko gatve dėl prastos dangos jautiesi tarsi dardėtum mediniais ratais, kad spūstyse tenka praleisti po valandą ir daugiau, kad viešasis transportas nė iš tolo neprimena modernaus vakarietiško, kad baseino ir toliau nebus. O vilniečiams norisi lyderio ir vadovo, kuris neieškotų kaltų, o spręstų. „Ko gero, bet koks didesnės įmonės vadovas jau būtų seniai ir skambiai išmestas iš darbo už tokį projektą kaip Vilniaus gatvė ar už Vilniaus taksi situaciją, kur mus gali pavežti už 20 eurų Valiera iki Seimo. Nes R. Šimašius nekalba apie tai, kaip jis tą padarys, jis kalba, kad susitiks, kad kalta ministerija, „ne mano atsakomybė“. Tai yra tikrai biurokratinis stumdymasis nuo savęs“, – teigia telekomunikacijų ekspertas, apžvalgininkas L. Andriulis. Didelio pasitikėjimo pirmuose tiesioginiuose mero rinkimuose sulaukęs R. Šimašius turi dar porą metų. Tada ir paaiškės, kaip jo darbus įvertins vilniečiai. Šiandien prognozė – nelabai guodžianti. „Jeigu toliau viskas vyks taip, kaip vyksta dabar, tai jo nenubaus, jį tiesiog pamirš“, – mano apžvalgininkas....

M. Basčio apkaltos komisijos darbas pratęstas iki birželio 1-osios

Seimas priėmė nutarimą, kuriuo Socialdemokratų frakcijos nario Mindaugo Basčio apkaltos komisijos darbą pratęsė iki birželio 1 dienos. Pratęsti komisijos darbą prašė komisijos pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė, nes užsitęsė liudininkų apklausos. Seimas yra patvirtinęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas, kad parlamentaras M. Bastys veikė prieš Lietuvos interesus, o jo ryšiai su Valstybės saugumo departamento medžiagoje įvardintais asmenimis kelia grėsmę šalies saugumui. Kiek anksčiau Seimo narys Mindaugas Bastys pakartotinai kreipėsi į Seimo Specialiąją tyrimo komisiją dėl komisijos pirmininkės Agnės Širinskienės nušalinimo. Abejonių dėl Komisijos pirmininkės A. Širinskienės tinkamumo vykdyti Apkaltos komisijos pirmininkės pareigas sukėlė eilė jos vadovaujamos komisijos veiksmų (procedūrinių pažeidimų), pateikti menami klausimai, atsižvelgiant į jų turinį, vertintini kaip išankstinės nuomonės išsakymas ir vienpusiškas faktų vertinimas. „Lietuvos teismų praktika suformuota taip, jog Apkaltos komisijos nariui nušalinti pakanka to, kad kaltinamasis nepasitiki šiuo Seimo nariu ir tokiam nepasitikėjimui kilti pakanka pagrindo. Nereikia įrodinėti, kad Seimo narys tikrai prie tam tikrų aplinkybių pasielgs netinkamai. Nušalinimui pakanka įtarimo. Europos Žmogaus teisių teismas priėmęs pamatinį išaiškinimą tuo pagrindu, kad žmogus turi tikėti teisėjais, o šiuo atveju Apkaltos komisijos nariais. Vadovaujantis BPK 58 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, reiškiu nušalinimą nuo darbo Apkaltos komisijos pirmininkei Agnei Širinskienei. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo plėtojama doktrina (tame tarpe ir 2016-04-27 Konstitucinio Teismo nutarimu) Baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio nuostatos taikomos ir Apkaltos komisijos nariams. Išdėstytos aplinkybės bei išankstinės nuomonės išsakymas ir vienpusiškas faktų vertinimas man kelia realų pagrindą abejoti pirmininkės nešališkumu ir kompetencija, galimybe priimti teisingą sprendimą ir tinkamai vadovauti Apkaltos komisijos darbui. Manau tai patvirtina ir mano išdėstyti įrodymai, kurie kelia man nepasitikėjimą komisijos pirmininke. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja man, kad mano byla būtų nagrinėjama nepriklausomos ir nešališkos komisijos ir jos narių“, – rašoma M. Basčio kreipimesi Seimo specialiajai tyrimo komisijai. Š.m. gegužės 3 d. posėdyje A. Širinskienė nepagrįstai menkino M. Basčio pateikto nušalinimo teisinius argumentus. Seimo narys mano, jog galima įžvelgti Apkaltos komisijos pirmininkės siekimą tendencingai išspręsti jo bylą. M. Basčio manymu, A. Širinskienės elgesys prieštarauja baudžiamojo proceso įstatyminėms normoms, nes, tik gavusi pareiškimą apie nušalinimą, ji privalėjo perduoti pirmininkavimą Komisijos posėdžiui kitam asmeniui, o balsuoti dėl nušalinimo turėjo tiktai asmenys, kuriems nepateiktas nušalinimas bei nedalyvaujant nušalintiems asmenims, ir tik po to paskelbti savo sprendimą. Taip pat buvo grubiai pažeistos baudžiamojo proceso nuostatos, nesilaikyta Seimo narių etikos reikalavimų ir to pasėkoje buvo netinkamai išspręstas nušalinimo klausimas. Morta Skomantienė, LSDP informacinis centras, verslaspolitika.lt...

Merų rinkimai: Vidas Cikana pralaimėjo Šakių trečiojo amžiaus universiteto steigėjui

verslaspolitika, vrk.lt Gegužės 7 d., 20 val. baigėsi pakartotinis balsavimas Jonavos ir Šakių rajonų savivaldybių merų rinkimuose. 20 val. duomenimis, pakartotinio balsavimo metu balsuoti atvyko ir VRK informacinėje sistemoje buvo pažymėti kaip balsavę: Jonavos rajono savivaldybėje – 19,7 proc. (balandžio 23 d. balsavime – 26,7 proc.), Šakių rajono savivaldybėje – 37 proc. (balandžio 23 d. balsavime – 39,45 proc.). Šakių rajono mero rinkimus laimėjo mero pavaduotojas Edgaras Pilypaitis, Gelgaudiškio bendruomenės centro „Atgaiva“ steigėjas ir narys nuo 2002 m., Šakių trečiojo amžiaus universiteto steigėjas ir valdybos narys nuo 2016 m. Jonavos rajono meru  išrinktas socialdemokratas  Eugenijus Sabutis. Pakartotinio balsavimo metu aktyviausi buvo Jonavos rajono savivaldybės Lakštingalų (29,8 proc.) ir Bibliotekos (27,4 proc.) rinkimų apylinkių rinkėjai; Šakių rajono savivaldybėje – Gelgaudiškio (50,1 proc.), Paluobių (48,9 proc.) rinkimų apylinkėse. Palyginus š. m. gegužės 7 d., pakartotinio balsavimo, duomenis su š. m. balandžio 23 d. balsavimo duomenimis, matyti, kad pakartotinio balsavimo metu Jonavos ir Šakių rajonų savivaldybių merų  rinkėjai buvo pasyvesni. Galutinius rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus, tvirtina VRK ne vėliau kaip per 7 dienas po rinkimų (t. y. iki š. m. gegužės 14 d.) ir rinkimų rezultatus paskelbia VRK interneto svetainėje....

Anykštėnas Antanas Baura – ne tik savo srities profesionalas

www.verslaspolitika.lt Anykščiuose Seimo nario rinkimus laimėjo Antanas Baura. Laisva vieta Seime atsirado mandato atsisakius Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovei Gretai Kildišienei. Sekmadienį vykusiuose Seimo nario rinkimuose Anykščių-Panevėžio vienmandatėje rinkimų apygardoje laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Antanas Baura. ,,Rinkėjų valia ir sprendimas yra toks, kad nugalėjo A.Baura. Tai reikia pripažinti, pasveikinti jį ir padėkoti savo rinkėjams.Nesu anykštėnas, tad galima sakyti, kad rinkėjai pasirinko vietinį žmogų. Nemanau, kad rezultatui lemiamos įtakos turėjo partija, viską nulėmė žmogiškasis faktorius. Žmonės pasirinko nuosaikesnį kandidatą, o ne mane – nesusijusį su vietos valdžia. Šį kartą rinkėjai taip nusprendė, tai jų sprendimą gerbiu“, – sakė lrytas.lt K. Krivickas. Į Seimo narius išrinktas anykštėnas Antanas Baura – ne tik savo srities profesionalas, bet ir nuoširdžiai savo kraštu besirūpinantis pilietis. „Pažįstu Antaną ne vienerius metus. Laukiu, kol Antanas prisijungs ir kartu su 56 dabartiniais nariais imsis įgyvendinti rinkimų programoje numatytus darbus. Matau Antano užsidegimą dirbti ir siekti pokyčių kiekvieno rinkėjo labui, todėl labai džiaugiuosi tokiais rinkimų rezultatais“, – sako LVŽS frakcijos Seime  seniūnas Ramūnas Karbauskis. A. Baura yra politikos senbuvis. 2000–2004 m. jis buvo išrinktas Seimo nariu Anykščių–Kupiškio rinkimų apygardoje, dirbo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių ir Aplinkos apsaugos komitetuose. Pasibaigus Seimo kadencijai, dirbo UAB „Jaros agrokompleksas“ direktoriumi, 2007–2008 m. – Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi. 2008 m. antrą kartą buvo išrinktas Seimo nariu Anykščių–Kupiškio rinkimų apygardoje ir dirbo Seimo Kaimo reikalų komitete. 2013–2015 m. – Anykščių rajono savivaldybėje užėmė mero patarėjo pareigas.

Prancūzijos prezidento rinkimus laimėjo E. Macronas

LRT.lt, verslaspolitika.lt Išankstiniais duomenimis, naujuoju Prancūzijos prezidentu  tapo E. Macronas. Sekmadienį antrajame ture dėl Prancūzijos  prezidento posto varžėsi centristas Emmanuelis Macronas ir buvusi kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis frontas“ lyderė Marine Le Pen. Trumpame pranešime M. Le Pen nurodė, kad paskambino E. Macronui ir palinkėjo jam sėkmės. E. Macronas - jauniausias visų laikų Prancūzijos lyderis. E. Macroną su pergale jau pasveikino  Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May, Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Pasak LRT laidos „Panorama“ žurnalisto Igno Kinčino, Prancūzijoje prie scenos, kurioje prezidento rinkimų nugalėtojas sakys kalba tvyro geros nuotaikos, plevėsuoja šalies vėliavos. Iš pokalbių su balsavusiaisiais matyti, kad daugelis jų savo balsą atidavė už E. Marconą. Tiesa, I. Kinčino teigimu, rinkėjų aktyvumas šiuose Prancūzijos prezidento rinkimuose buvo mažiausias nuo 1969 m. „Le Suar“duomenimis, E. Macronas rinkimuose surinks nuo 62 proc. iki 65 proc., sutriuškindamas dešiniųjų lyderę Marine Le Pen....

JAV kuopos buvimas Lietuvoje neturi lygiavertės alternatyvos

Justas Valiuškevičius Seimo  Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas Seime priėmė Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorę Anę Hol (Anne Hall). Susitikimo metu buvo kalbama apie regiono saugumo situaciją, informacines grėsmės, NATO ir Europos Sąjungos išorinių sienų stiprinimą. „Saugumo aplinka regione vis dar įtempta. Rusija išlieka didžiausiu saugumo iššūkiu regionui, euroatlantinei bendruomenei, o jos agresyvumas ir karinis aktyvumas prie NATO sienų yra išaugęs. Turime saugoti NATO ir ES išorines sienas. Laikas veikti užtikrintai ir užtikrinti Lietuvos bei partnerių sienų apsaugą. Privalome kovoti su informacinėmis atakomis, Rusijos kibernetinį šnipinėjimą ir galimus išpuolius prieš Lietuvos informacines sistemas, kadangi tai daro didelę žalą šalies nacionalinio saugumo interesams“, – susitikimo metu teigė V. Bakas. NSGK vadovas atkreipė dėmesį į NATO Varšuvos susitikime priimtų sprendimų įgyvendinimą. Pasak V. Bako, priešakinės karinės pajėgos, kurios dislokuotos Baltijos šalyse ir Lenkijoje, turi būti pasirengusios, su atitinkamais pajėgumais ir ginkluote. „Turime nuosekliai įgyvendinti NATO Varšuvos susitikimo sprendimus. Turime pasirūpinti, kad regione dislokuojamos priešakinės pajėgos būtų pasirengusios, gebėtų atsižvelgti į specifinius saugumo ir gynybos iššūkius, turėtų nustatytas aiškias jėgos panaudojimo taisykles“, – sakė komiteto pirmininkas. V. Bakas pabrėžė, kad Lietuva ir toliau didina išlaidas gynybai, dalyvauja tarptautinėse operacijose: „Gynybos finansavimą didiname ir didinsime, savo karius siunčiame į Iraką, Afganistaną, teiksime pagalbą Ukrainai, siekdami užtikrinti atgrasymą sukūrėme greitojo reagavimo pajėgas“. NSGK vadovas padėkojo ambasadorei už tai, kad JAV jau daugiau nei dvejus metus Lietuvoje rotuoja savo kuopas. „Mes labai dėkingi Lietuvoje turėdami Jungtinių Valstijų karius. JAV karių buvimas Lietuvoje yra be galo svarbus, nes tai ne tik karinis veiksnys. Tai emocinė paskata mums ir psichologinis smūgis priešininkams. JAV buvimui Lietuvoje nėra lygiavertės alternatyvos“, – sakė Seimo narys. Olga Posaškovos nuotr....

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija priėmė septynias rezoliucijas

Balandžio 24–28 d. Seimo rūmuose posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija baigė posėdžių sesiją ir spaudos konferencijoje pristatė 7 rezoliucijas: „Dėl pilietybės išsaugojimo“,„Dėl Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos tobulinimo“,„Dėl renginio „Pasaulio lietuvių vienybės diena – sujunkime Lietuvą“,„Dėl migracijos procesų valdymo ir grįžti gyventi į Lietuvą sąlygų sudarymo“,„Dėl sveikos gyvensenos idėjų sklaidos“, „Dėl Lietuvos švietimo tarybos sudėties“,„Dėl Kultūros tarybos gairių“. Komisijos pirmininkas Antanas Vinkus spaudos konferencijoje pažymėjo: „Tikiu, kad posėdžiai, kurių metu vyko aktyvios diskusijos svarbiausiais Lietuvos ir užsienio lietuviams klausimais, buvo naudingi ir linkiu, kad šitos diskusijos duotų konkrečių rezultatų Lietuvai ir visiems pasaulio lietuviams“. Komisija ilgai diskutavo pilietybės išsaugojimo tema. Išklausiusi pranešimus, komisija atkreipė dėmesį į tai, kad yra pasiektas visuotinis politinis sutarimas, jog būtina teisiškai įtvirtinti gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą, kai yra įgyjama ir kitos valstybės pilietybė; Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 3 punkte jau yra įtvirtinta teisė asmenims, išvykusiems iš nepriklausomos Lietuvos tarpukario laikotarpiu būti kartu ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės piliečiais; nėra apsaugotos Lietuvos Respublikos nepilnamečių piliečių pilietinės teisės, jeigu jie išvyko (tai yra buvo išsivežti tėvų) į užsienio valstybes ir įgijo kitos valstybės pilietybę dar neturėdami teisinio veiksnumo, tai yra iki pilnametystės. Komisija palaiko Lietuvos Respublikos Seimo narių išreikštą politinę valią, priimant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama įtvirtinti teisę Lietuvos Respublikos piliečiams, išvykusiems po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijusiems Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę, išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę. Rezoliucijoje „Dėl pilietybės išsaugojimo“ komisija prašo Lietuvos Respublikos Seimą imtis visų galimų teisinių priemonių kuo įmanoma greičiau šį sutarimą įtvirtinti teisės aktuose. Komisija daug dėmesio skyrė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo pasirengimui. Po įvairių sričių specialistų pranešimų ir aktyvios diskusijos komisija rezoliucijoje „Dėl Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos tobulinimo“ pareiškė, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programoje nepakankamas dėmesys skirtas užsienyje gyvenančių lietuvių indėliui kuriant ir saugojant Lietuvos valstybingumą bei tautiškumą; pažymėjo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programoje pasigendama Vilniaus Lukiškių aikštės, kurioje pilietinės visuomenės, jungiančios viso pasaulio lietuvius, pastangomis ir lėšomis turėtų būti pastatytas atminimo paminklas visų laikų Lietuvos laisvės kovų dalyviams, atnaujinimo. Komisija rezoliucijoje prašo „Lietuvos Respublikos Vyriausybės atnaujinti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos rengimo darbo grupės, kurioje būtų atstovaujama ir Pasaulio lietuvių bendruomenei, darbą ir ištaisyti minėtus bei kitus trūkumus (pavyzdžiui, programoje vartojamas terminas „Lietuvos žmonės“, kurį derėtų pakeisti taip, kad būtų aiškiai įvardyti užsienyje gyvenantys lietuviai, taip pat nėra aiškiai įrašytų nuostatų dėl tautiškumo ir užsienio lietuvių nuopelnų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui ir išsaugojimui per pastaruosius šimtą metų), kurių pašalinimas padėtų viso pasaulio lietuviams vieną iškiliausių Lietuvos valstybės švenčių pasitikti darnoje ir meilėje“. Posėdžio metu taip pat buvo pristatyta labai graži Pasaulio lietuvių bendruomenės iniciatyva dėl Pasaulio lietuvių vienybės dienos. Rezoliucijoje „Dėl renginio „Pasaulio lietuvių vienybės diena – sujunkime Lietuvą“ pažymima, kad 2018 m. liepos 1 d. Vilniaus Rotušės aikštėje užsienio lietuvių bendruomenės ketina minėti Pasaulio lietuvių vienybės dieną ir prašoma Lietuvos Respublikos Vyriausybę įtraukti į Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginių programą renginį „Pasaulio lietuvių vienybės diena – sujunkime Lietuvą“ ir numatyti jo finansavimą. Komisija, išklausiusi ministerijų ir įvairių sričių atstovų pranešimus ir ilgai diskutavusi emigracijos mažinimo ir reemigracijos skatinimo klausimais, siekdama atsakyti į klausimą „Ar migruojanti Lietuva taps sugrįžtančia Lietuva?“, rezoliucijoje „Dėl migracijos procesų valdymo ir grįžti gyventi į Lietuvą sąlygų sudarymo“ kviečia Lietuvos Respublikos Vyriausybę kuo plačiau bendradarbiauti su užsienio lietuvių bendruomenėmis ir įtraukti jas į bendrus mokslo, verslo, kultūros, švietimo, bendruomenių stiprinimo ir kitus projektus bei iniciatyvas, skatinančias sugrįžti į Lietuvą ir emigracijos mažinimą. Taip pat komisija kviečia Lietuvos Respublikos Seimą siekti plataus nacionalinio susitarimo dėl emigracijos ir skatinimo grįžti į Lietuvą sąlygų sudarymo. Rezoliucijoje „Dėl sveikos gyvensenos idėjų sklaidos“ komisija, pažymėdama sveikos gyvensenos politikos formavimo svarbą ir sveikos gyvensenos plėtros tendencijas Lietuvoje ir užsienyje, ragina Lietuvos Respublikos Seimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę panaudoti sveikos gyvensenos idėjų sklaidą populiarinant Lietuvos vardą ir vienijant pasaulio lietuvius. Komisija, manydama, kad Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas galėtų teikti pasiūlymus dėl švietimo plėtotės krypčių, švietimo politikos ir lietuvių kalbos išsaugojimo strategijos, rezoliucijoje „Dėl Lietuvos švietimo tarybos sudėties“ prašo Lietuvos Respublikos Seimo įtraukti Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovą į Lietuvos švietimo tarybos sudėtį. Rezoliucijoje „Dėl Kultūros tarybos gairių“ komisija prašo Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją ieškoti būdų, kad užsienio lietuvių bendruomenės galėtų lygiomis teisėmis dalyvauti Lietuvos kultūros tarybos skelbiamuose projektų konkursuose. Į kitą posėdžių sesiją Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija planuoja susirinkti š.m. spalio mėnesį. lrs.ltSeimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – O. Posaškova)

Nepritarta politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pataisoms

Seimo posėdyje buvo balsuojama dėl Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Tado Langaičio pasiūlytų dviejų Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pataisų, kuriomis būtų didinamas politinių kampanijų skaidrumas. „Įstatymo pataisomis siūliau nustatyti, kad kiekvienas kandidatas Seimo rinkimų vienmandatėje apygardoje pateiktų atskirą finansinę ataskaitą, taip kaip absoliuti dauguma kandidatų Seimo rinkimuose ir daro, panaikinant išimtį, kuria pastaruosiuose Seimo rinkimuose plačiai pasinaudojo valstiečiai ir tvarkiečiai. Taip pat siūliau neleisti apgaudinėti rinkėjų naudojant nedeklaruojamas nemokamas verslo paskolas rinkimų kampanijai finansuoti. Verslo parama rinkimuose politikams yra uždrausta. Visiems rinkimų dalyviams leidžiama skolintis tik iš bankų, draudžiama skolintis iš verslo. Bet Ramūno Karbauskio vadovaujami valstiečiai pataisai nepritarė, nes nenori atsisakyti įstatyme atrastos landos, kaip pasitelkti verslo lėšas rinkimų kampanijai finansuoti?“, – pažymėjo T. Langaitis. Šiuo metu politinės partijos, pasinaudodamos įstatymo spraga dėl įstatyme nenumatyto mokėjimų atidėjimo termino apribojimo, sudaro paslaugų pirkimo sutartis su pernelyg ilgo laikotarpio mokėjimų atidėjimu, tokiu būdu apeidamos ribojimą, jog vieninteliai paskolų davėjai politinėms partijoms gali būti bankai. Įstatymo pataisomis T. Langaitis siūlo nustatyti, kad rinkimų kampanijos dalyviai negali sudaryti paslaugų sutarčių su ilgesniu nei 6 mėnesiai mokėjimų atidėjimo terminu. Dabartinis teisinis reglamentavimas leidžia vienmandatėje Seimo rinkimų apygardoje iškeltus kandidatus laikyti atstovaujamaisiais politinės kampanijos dalyviais ir kai kurios politinės partijos tuo pasinaudoja Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikdamos vieną bendrą politinės partijos ataskaitą vietoje kiekvieno vienmandatėje Seimo rinkimų apygardoje iškelto kandidato finansinės ataskaitos. To pasekmė yra ta, kad visuomenė negali matyti, kas tiksliai ir kaip remia konkretų vienmandatėje apygardoje iškeltą kandidatą. Parlamentaras siūlo nustatyti, jog vienmandatėje Seimo rinkimų apygardoje iškeltas kandidatas gali būti registruojamas tik savarankišku politinės kampanijos dalyviu. Tai sudarytų prielaidas didesniam politinių kampanijų finansavimo skaidrumui ir efektyvesniam darbui rinkimų finansavimo kontrolės srityje. T. Langaitis taip pat siūlo VRK interneto puslapyje viešai skelbti visas rinkimų kampanijos ataskaitas. lrs.lt, verslaspolitika.lt

Suniokojo valstiečių siūlomą susitarimą didinti atlyginimus

Algirdas Igorius, LRT Televizijos laida „Savaitė“, www.lrt.lt Vyriausybės priemonių plane yra punktas, kuriame iki šių metų 3 ketvirčio vyriausybė įsipareigoja pasiekti nacionalinį susitarimą dėl darbo užmokesčio. Į klausimą, kas jį turėtų pasirašyti, prieš porą mėnesių premjeras Saulius Skvernelis mūsų laidai yra sakęs: „Aš manau, tai turėtų apimti verslą, kaip pagrindinį darbdavį, politikus, kaip sprendimo priėmėjus, kurie gali įtakoti verslo sąlygas, investicinę aplinką, darbo jėgos apmokėjimo mažinimą, darbo vietų kūrimą. Ir trečia pusė – svarbiausi socialiniai partneriai – darbuotojų atstovai. Tai yra daugiau socialinis įsipareigojimas. Jis parodytų vien visų mūsų valią – tiek politikų, tiek verslo atstovų, tiek profesinių sąjungų, ar mes mokame tartis, ar mes tikrai matome tą patį strateginį tikslą“. Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad valdančiųjų pažadai pasirašyti su darbdaviais susitarimą dėl darbo užmokesčio didinimo yra neįgyvendinami, nes tokiam susitarimui įgyvendinti nėra instrumentų, ir pažadas iš esmės tuščias. Tos pačios nuomonės yra ir kitos valdančiosios partijos socialdemokratų, ir opozicijos atstovai, ir darbdavių, nors kai kurie tikino pasirengę pradėti dėl to dialogą, net profsąjungų lyderis susitarimą vadina tik deklaratyviu. Tačiau valstiečiai žalieji laikosi savo, jie net pareiškė, kad susitarimas – būtina sąlyga prieš įsigaliojant naujajam Darbo kodeksui. Tokius užmojus ėmus neigti premjerui, valstiečiai apsigalvojo – už Darbo kodeksą balsuos, bet darbdaviai mainais vis vien turės pasirašyti tokį susitarimą ir esą jie jam pritaria. Valdančiųjų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas pripažinęs, kad Darbo kodeksas parašytas verslo prašymu, sako, jog valdžia laikysis įsipareigojimo verslo atstovams – Darbo kodeksas bus patvirtintas Seime ir įsigalios nuo liepos. Tačiau prieš tai tie patys verslo atstovai privalės pasirašyti trišalę sutartį su Vyriausybe ir profsąjungomis, kuria, esą, įsipareigos darbuotojams didinti atlyginimus. „Verslui reikia liberalesnio Darbo kodekso, visuomenei gi, valstybei reikia didesnių algų. Tai yra normalūs mainai, normalus pokalbis. Tai yra sąžiningi mainai“, – kalbėjo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas T. Tomilinas. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, kad dabar yra tik pusantro procento įmonių, kuriose darbdaviai su darbuotojais yra sudarę kolektyvines sutartis. Jas esą įmonėse ir skatintų trišalis susitarimas tarp Vyriausybės, darbdavių atstovų ir profsąjungų. Jis sako tikintis, kad trišalė sutartis dėl atlyginimų didinimo bus efektyvi. „Man tai yra tam tikras simbolinis žingsnis, kuris skatintų susitarimą ir šakiniam lygmeny, šakos lygmenį ir įmonių lygmeny ir tą tikrai reikia daryti. Mūsų ministerija atsakinga už socialinį dialogo skatinimą“, – teigė L. Kukuraitis. Valdančiųjų koalicijos partnerių socialdemokratų atstovas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas mano priešingai – tokiais susitarimais atlyginimų nepadidinsi. Realiai tai pasiekti būtų galima pačiai valdžiai ėmus didinti per sunkmetį nurėžtus ir dešimtmečiui įšaldytus atlyginimus valstybiniame sektoriuje. Tik tada verslas būtų priverstas elgtis taip pat. O dialogas tarp darbdavių ir darbuotojų būtų galimas įteisinus darbuotojų atstovavimą įmonių valdybose. Kad jie disponuotų skaičiais visa situacija ir galėtų normaliai atstovauti savo darbuotojam ir normaliai derėtis dėl atlyginimų, dėl kitokių socialinių garantijų. Bet po tų derybų dar trišalėj taryboj dabar jau atidėjimo aš matau, kad šita nuostata dingsta ir iš valstybinių ir savivaldybinių įstaigų“, – sakė A. Sysas. Taip pat teigia ir opozicinės Tėvynės Sąjungos narė Ingrida Šimonytė, valdžios inicijuojamu tokiu susitarimu darbdavių neįmanoma įpareigoti didinti atlyginimus darbuotojams. Valstiečiams žaliesiems, esą, šis susitarimas reikalingas užmaskuoti nepavykusias derybas tarp darbdavių atstovų ir profsąjungų ir tik kosmetiškai pakeitus Darbo kodeksą. Nors per rinkimus valstiečiai žalieji žadėjo ginti darbuotojus, o vėliau net atidėjo kodekso įsigaliojimą.   „Tokio susitarimo tikslas yra deklaratyvus, nes tai apie ką kalbama tai yra kas ir taip pagal tos pačios Vyriausybės visiškai neseniai paskelbtas makroekonomines prognozes įvyks, tai yra vidutinis darbo užmokesčio augimo tempas. Vadinasi, čia nelabai verslas kuo įsipareigoja, na, o Vyriausybei čia turbūt yra toks būdas išsaugoti veidą“, – teigė I. Šimonytė. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tokį susitarimą vadina akių muilinimu, neužtikrinančiu atlyginimų didėjimo. „Reikia parodyti, kad kažką daro, tai vietoj to, kad pati valdžia kažką nors padarytų, sako, – mes pasiekėme susitarimą. Natūralu, profsąjungos ir net darbdaviai supranta tą dalyką, – ekonomika augs, algos didės ir suvaidinkime, kad tai, kas natūraliai įvyks mes pavadiname savo geros valios susitarimu ir niekam nieko nereikia daryti. Tai žinot tokia tinginio filosofija, ką aš vadinu akių muilinimu“, – sakė E. Gentvilas. Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas teigia, kad atskiruose sektoriuose susitarimai tarp darbdavių ir darbuotojų gali nulemti atlyginimų didėjimą. Šį inicijuojamą valdžios susitarimą vadina daugiau moraliniu, atlyginimų didėjimo neužtikrinančiu. Jis pripažįsta, kad po Darbo kodekso įsigaliojimo atidėjimo Trišalėje taryboje priimti pakeitimai - kosmetiniai. Esą, per derybas valdžia įspėjo, jei dėl kokių nors nuostatų nebus sutarta Trišalėje taryboje, liks ankstesnės, priimtos buvusio Seimo, todėl darbdavių atstovai nebuvę suinteresuoti iš esmės jų keisti. „Kai mes kalbam apie nacionalinio lygmens susitarimą, kuris yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio, tai, ir jis yra neprivalomas, tokių susitarimų mes esam turėję ne vieną. Bet kad jis realios naudos, kad realiai mes susitarėme ir po pusės metų visiems didėja darbo užmokestis ir mes gyvenam laimingi ir džiaugsmingi, tai maža vilties dėl šito“, – abejojo A. Černiauskas. Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos vadovas Rimantas Šidlauskas tokį susitarimą vadina populistiniu. Atlyginimai priklauso nuo ekonomikos būklės ir jokios darbdavių asociacijos negali prisiimti įsipareigojimų ir už pačius darbdavius nuspręsti didinti ar nedidinti atlyginimus įmonėse. „Kas gali šiandien priversti aludarius didinti atlyginimus, kai jie priversti mažinti darbuotojus dėl to, kad mes išsišokom regione su akcizais ir vis daugiau žmonių perka šituos produktus užsienyje. Yra daugybė kitų pavyzdžių, pavyzdžiui, valstybė nekontroliuoja baltarusiško cemento įvežimo. Akmenė dirba nuostolingai, virš šešių šimtų žmonių. Kas privers Akmenės cementą didinti atlyginimus? Niekas. Kaip aš galiu priimti įsipareigojimą, kad asociacijos nariai, rūmų nariai, reiškia, didins atlyginimus. Tam turi teisę tik įmonės savininkas ir akcininkai. Mano kolegos, kurie tą daro ir tvirtina, kad jie už tai galėtų atsakyti, padėję parašą, tai yra populizmas ir politika“, – sakė R. Šidlauskas.  ...

A. Butkevičius. Jeigu jau prabilome apie ryšius ir žalą, tai apsidairykime

A. Butkevičius. Jeigu jau prabilome apie ryšius ir žalą, tai apsidairykime,lsdp.lt Po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio tyrimo išvadų apie politikų ryšius su Rusijos kompanijų atstovais bei veikimą prieš Lietuvos valstybės interesus verta plačiau pažvelgti į šį klausimą, t.y., kalbėti apie kur kas platesnį politikų, turėjusių ryšių su kitų valstybių atstovais, ratą bei kalbėti apie tų ryšių pasekmes, įvertinti padarytą žalą valstybei. Po daugybės komentarų Seime bei viešojoje erdvėje galėjo susidaryti toks įspūdis, kad kompanija „Rosatom“ buvo kažkoks labai galingas įrankis, paveikęs daugelį politikų. Galiu užtikrinti, kad mano vadovaujamai Vyriausybei „Rosatom“ nedarė jokios įtakos. Vis dėlto noriu, kad žinotumėte tikrą istoriją. Vokietijos „Nukem“ kompanija laimėjo konkursą 2005 metais. Vyriausybei pradėjus vadovauti Andriui Kubiliui 2009 metais Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbai buvo sustabdyti. Šio projekto finansavimo klausimai buvo sprendžiami per Europos Komisiją, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką bei Donorų asamblėją. Iš pradžių prasidėjo derybos tarp Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir „Nukem“. Po to, nuo 2010 m. pavasario iki 2011 m. vidurio, derybos su „Nukem“ visiškai nutrūko. Europos Komisija tuomet nusprendė pati įsikišti į derybas kartu su Energetikos ministerijos atstovais, nes Lietuva jau buvo įspėta, kad finansavimas, skirtas atominės elektrinės uždarymui, gali būti visiškai nutrauktas. Tokių perspėjimų buvo ir iš Europos Komisijos, ir iš Donorų asamblėjos, ir iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko. Į Lietuvą tuomet buvo atvykęs vienas Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko departamento vadovų. Būdamas opozicijoje kartu su kai kuriais kitais Seimo nariais dalyvavau susitikime, kur teko išgirsti labai griežtą jo perspėjimą Lietuvai: arba jūs sugebate išspręsti problemas, arba finansavimas bus nutrauktas. Vėliau ir man - tuomet ėjusiam Ministro Pirmininko pareigas - dvišaliame susitikime su Vokietijos kanclere Angela Merkel 2013 metų pavasarį (galima pasižiūrėti protokoluose) buvo aiškiai pabrėžta: gal galite pagaliau išspręsti „Nukem“ problemą dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, nes gali kilti problemų dėl 2014–2020 metų finansinei perspektyvai skiriamų lėšų. Sutartis buvo atnaujinta tik 2013 m. liepos 25 d., kai jau dirbo socialdemokratų vyriausybė, o visi konservatorių-liberalų vyriausybės „užstrigdymai“ valstybei papildomai kainavo 73 mln. eurų. Per tą uždelstą laiką vokiečių kompaniją „Nukem“ nupirko“ Rusijos kompanija „Rosatom“ ir pinigai už IAE uždarymą, o taip pat ir už delsimą sumokėti 73 mln. eurų papildė jau rusišką kapitalą. Štai ta tikroji, o ne menamoji žala, apie kurios padarymo kaltininkus turime kalbėti ir jų atsakomybės reikalauti. Kalbant apie grėsmes mūsų valstybei, kurias aš įžvelgiu, negaliu nepaminėti ir konservatorių vyriausybės uždegtos žalios šviesos Astravo atominės statybai, dėl kurios konservatoriai vis dar isteriškai bando badyti pirštais kitus. Juk dar būdamas premjeru Andrius Kubilius keliuose 2009-2010 metais vykusiuose susitikimuose su Baltarusijos premjeru ne tik neišreiškė neigiamos pozicijos kaimyninės šalies projekto atžvilgiu, bet netgi priešingai – kvietė pasinaudoti Lietuvos patirtimi: „Man atrodo, kad ir čia mes galime ieškoti bendresnių požiūrių ir sutarimo, kaip siekti intensyvesnio bendradarbiavimo atominėje energetikoje. Mes turime tokios patirties, kokios neturi mūsų kaimynai baltarusiai - kaip prižiūrėti, kad atominės elektrinės veiktų saugiai, turime visą išplėtotą infrastruktūrą, todėl man atrodo, kad tokia patirtis būtų naudinga ir Baltarusijai", - tuomet sakė premjeras [A. Kubilius].“ O 2010 metais susitikime su Baltarusijos Prezidentu A. Kubilius netgi aptarė galimybes Lietuvai importuoti elektros energiją iš Baltarusijos!!! Taip, tas pats A. Kubilius, šiandien garsiausiai šaukiantis neįsileisti elektros energijos iš Astravo elektrinės. Ar tai mano kolegos konservatoriaus politinė atmintis trumpa, ar visas ribas peržengianti veidmainystė? Tuo metu vienas iš visuomeninių A. Kubiliaus patarėjų susitiko su „Rosatom“ atstovais dėl Baltijos atominės elektrinės statybos Kaliningrade ir buvo pasiūlyta kurti bendrą įmonę, kad Astravo ir Baltijos jėgainės galėtų gaminti elektros energiją ir ją importuoti į Lietuvą, į Lenkiją ir netgi į kitas kaimynines šalis, kuriose išvystyta bendra infrastruktūra. Tačiau šių ryšių, išsiplėtojusių į realius veiksmus, keliančius grėsmę šalies nacionaliniam saugumui ir energetinės nepriklausomybės siekiams, konservatoriai nerodo iniciatyvos tirti. Konservatorių ryšiai, susitikimai, žala ir grėsmės akivaizdūs ir, manau, kad juos reikia įvertinti, jeigu jau prabilome apie politinę atsakomybę, tai pasakykime viską šia tema....

V. Plečkaitis. Dviguba pilietybė nesulaikys emigracijos iš Lietuvos

V. Plečkaitis. Dviguba pilietybė nesulaikys emigracijos iš Lietuvos,lsdp.lt Opozicinei konservatorių partijai vadovaujant surinkta daugiau kaip šimto Seimo narių parašų, kuriais siekiama, ignoruojant Lietuvos konstituciją, atskiru įstatymu pripažinti dvigubą pilietybę. Parašus padėjo ne tik eiliniai seimo nariai, bet ir premjeras S. Skvernelis bei Seimo pirmininkas V. Pranckietis, kurie, tikėtina, yra susipažinę su šalies pagrindiniu įstatymu ir žino, kad įteisinti dvigubą pilietybę teisiškai galima tik tautos referendumu? Tai yra patvirtinęs ir Lietuvos Konstitucinis teismas savo išaiškinime. Lietuvos Respublikos prezidentė D. Grybauskaitė tokį seimo narių ir premjero poelgį pasmerkė, nurodydama, kad dera gerbti Lietuvos konstituciją ir„ važiuoti buldozeriu per Konstituciją tikrai nereikėtų“. Tačiau šį kartą nei premjeras, nei Seimo pirmininkas, nei konservatorių lyderis G. Landsbergis prezidentės žodžio nepaklausė ir “ parodė drąsą“ ,tuo tarsi norėdami paliudyti, kad būtent jie yra patys tikriausi emigrantų gynėjai, kuriems žūt gyvent reikia bent dviejų pilietybių. Prezidentė teisingai reikalauja iš  Seimo narių laikytis konstitucijos, ant kurios jie patys prisiekė. Toks lengvabūdiškas ,neatsakingas ir net ciniškas seimo narių požiūris į konstituciją tikrai neskatina laikytis teisės viršenybės principo ir siunčia visuomenei žinią, kad seimui viskas leista. Nuo tokių ir panašių žinių seimo autoritetas neauga,nepaisant gana dažnų seimo pirmininko paraginimų nusidėjusiems seimo nariams kuo greičiau atsistatydinti. Kai vyrauja vos ne visuotinis teisinis nichilizmas, palaimintas seimo, niekas neskuba to daryti. Vienintelė Greta Kildišienė neatlaikė moralinio spaudimo ir pasitraukė. Dabar, tikriausiai gailisi. Juk juridinio pagrindo pašalinti ją iš seimo nebūta. Sunku pasakyti, ar didžioji Lietuvos gyventojų dalis yra už ar prieš dvigubą pilietybę. Nėra šiuo klausimu aktualių sociologų apklausų.Už dvigubą pilietybę yra užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, kurie nori ten įsitvirtinti ir priimti, jei tos šalies įstatymai leis, antrą pilietybę. Už tai pasisako ir Lietuvoje likę jų tėvai ir artimieji.Tačiau Lietuvos visuomenė šiuo klausimu yra tikrai nevieninga. Jei konstitucinės teisės profesionalai ir prezidentė ginčija tik pačio proceso dėl dvigubos pilietybės teisingumą , tai kaip rodo piliečių reakcija socialiniuose tinkluose, Lietuvoje yra gana daug žmonių, kurie pasisako apskritai prieš dvigubą piletybę. Seimo nariai užuot pasirinkę įstatymu įtvirtintą konstitucijos keitimo kelią ir argumentuotai bei aktyviai dalyvaudami diskusijose su kuo platesniais gyventojų sluoksniais, siekdami juos įtikinti dvigubos pilietybės reikalingumu, ne retai imasi populizmo ir demagogijos , gasdinandami Lietuvos žmones. Štai Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“Seimo narys Žygintas Pavilionis diskusijose su Konstitucinės teisės profesoriumi Vytautu Sinkevičiumi užuot pateikęs argumentus, kodėl reikėtų dvigubos pilietybės įteisinimą spręsti ne referendumu, o Seimo rengiamu įstatymu, papylė tiek daug pigios demagogijos apie tariamus pavojus, kad nemalonu buvo klausytis. Deja, ir pats laidos vedėjas buvo linkęs daugiau girdėti seimo nario žodžius ,o ne pagrįstus patyrusio teisininko argumentus. Referendumo Lietuvos politikai bijo. Tiksliau jie nepasitiki didžiąja Lietuvos gyventojų dauguma. Tai tik rodo, kaip toli yra mūsų valdžia nuo savo tautos. Gal būtent todėl ieškoma būdų , kaip spręsti esminius tautos ir valstybės klausimus išvengiant visos Lietuvos piliečių apklausos , t. y. referendumo. Atkuriamasis Lietuvos seimas savo tautos nebijojo ir 1992 m. pakvietė ją patvirtinti ne tik konstituciją, bet ir sovietų kariuomenės išvedimą. Tauta nenuvylė ir savo pareigą atliko. Nesu kategiškai nusistatęs prieš dvigubą pilietybę. Tačiau manau, kad jos pripažinimas turėtų būti susijęs ir su užsienyje gyvenančių mūsų piliečių pareigomis savo pirmajai tėvynei. Su pareigomis, kurias turi visi Lietuvoje gyvenantys piliečiai. Turiu galvoje pirmiausia karinės prievolės atlikimą savo kraštui , jei to krašto pilietybę esi išsaugojęs. Tokią prievolę, pavyzdžiui, turi turkai, gyvenantys Vokietijoje. Tiesa, labai nenorint tarnauti, galima išsipirkti už keletos tūkstančių eurų sumą, sumokant ją į Turkijos valstybės iždą. Matyt, teisus Vytautas Landsbergis labai atsargiai kalbėdamas apie dvigubą- trigubą pilietybę, teigdamas, kad „ prieš kerpant reikėtų dešimt kartų matuoti“. Mano galva, yra daug iliuzijų, kad įteisinus dvigubą pilietybę sugrąžinsime dalį emigrantų ar bent pristabdysime tokiu būdu emigracijos mastą. . Reikia tiesiai šviesiai pasakyti, kad dviguba pilietybė suteiks mūsų piliečiams užsienyje didesnį komfortą ir didesnį pasitikėjimą. Tai yra gerai, kad bent užsienyje gyvenantys tautiečiai jaus savo valstybės globą ir dėmesį, galės kreiptis į mūsų ambasadas užsienyje pagalbos, jei jos negaus iš naujos savo tėvynės. Tačiau dviguba ar triguba pilietybė tikrai nesumažins emigracijos. Atvirkščiai. Ji dėlto gali net padidėti, nes juk užsienyje gyvenantiems lietuviams bus ne tik geresnės gyvenimo sąlygos , bet ir dviejų valstybių globa. „Vietiniams“ lietuviams, likusiams Lietuvoje gyvenimo sąlygos vargu bau ar pagerės. Kaip ir nepadidės savo valstybės rūpesčio. Mūsų tautiečiai vyksta dirbti ir gyventi į užsienius ne todėl, kad savo tėvynėje miršta iš bado, kad vyksta karas,- o gal nuolatinai gasdinimai karu juos baugina ir verčia išvykti ? Jų niekas nepersekioja dėl religinių ar politinių pažiūrų. Jie važiuoja geriau, patogiau ir turtingiau gyventi, ieškoti savo laimės, kurios Lietuvoje neranda. To laisva bei demokratinė valstybė uždrausti negali. Bet ir skatinti emigracijos neapgalvotais sprendimais šalies valdžia neturėtų. Mūsų valstybė kol kas yra perdaug silpna, skurdi ir perdaug socialiai neteisinga, lyginant su tomis šalimis, į kurias traukia mūsų tautiečių pulkai. Kol ji tokia bus, emigracija nesumažės. Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas bei teisingumo didinimas turėtų būti kiekvienos valdžios pagrindinis prioritetas. Tai vienintelis kelias emigracijai sustabdyti, esant atviroms sienoms su išsivysčiusiomos Europos Sąjungos šalimis. Naujos valdžios prioritetai kol kas nukreipti į smulkmenas,  o ne į esminius žmogaus ir visos valstybės klausimų sprendimus, kurie yra susiję su nepopuliariais mokesčiais turtingiausiam sluoksniui ir socialiai atsakingu jų perskirstymu....

A. Čepukaitė. Valdžia pirmiausia pasirūpins savimi

Lietuvos žinios,llri.lt Lietuvos žmonės jau turėjo priprasti prie valdžios pažadų lyg prie metų laikų kaitos. Kaip kasmet laukiame pavasario, taip kas kelerius metus laukiame pokyčių. Skirtumas tas, kad pavasaris anksčiau ar vėliau ateina, o žadėti pokyčiai – nelabai. Tuo metu valdžia niekada nepamiršta pasirūpinti savimi. Apie viešojo sektoriaus reformas girdime jau seniai: esą gyventojų mažėja, viešąjį sektorių reikia pertvarkyti, nes per daug valdininkų, per mažai efektyvumo ir t. t. Nuo 2010 metų gyventojų skaičius šalyje sumažėjo 300 tūkstančių – tiek žmonių gyvena antrame pagal dydį mieste Kaune. Tačiau viešojo administravimo srities darbuotojų skaičius per tą laiką nepakito. Įdomu, kam tarnauja šis didelis būrys valdininkų? Lietuvos laisvosios rinkos institutas analizavo valdžios išlaikymo išlaidas, kitaip tariant, aiškinosi, kiek kainuoja parlamentarų, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų, savivaldybių administracijų darbas, mokesčių surinkimas, įmokos į Europos Sąjungos biudžetą ir t. t. – visa tai, ko reikia, kad valdžia egzistuotų. Paaiškėjo, kad mūsų šalyje tam išleidžiama „nekukliai“ – beveik 800 mln. eurų, t. y. daugiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Lietuvos valdžia nėra pigi, kaip mėgsta teisintis politikai. Tiesą pasakius, išleidžiame net daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos šalys. Jei už valdžią sumokame brangiai, natūralu, kad norėtume tikėtis kokybiškų paslaugų. Vis dėlto ir čia tenka nusivilti. Pagal tarptautinį Pasaulio banko tyrimą, Lietuvos valdžios darbo rezultato vertinimas yra prastesnis nei vidutinis Europos Sąjungoje. Tačiau net ir „neblizgant“ rezultatams valdžios rūpinimasis savo gerove neslūgsta metų metus. Pernai vien išlaidos valdininkų komandiruotėms, kvalifikacijai kelti, reprezentacijai bei transportui išaugo 6,5 mln. eurų ir sudarė daugiau kaip 75 mln. eurų. Išlaidavimas bado akis ne vien savo mastu, bet ir forma. Jau nebe pirmus metus valdžiai galima diagnozuoti „ketvirtojo ketvirčio sindromą“. Pastebimas pomėgis metų pabaigoje apdovanoti save ištaškant pinigus reprezentacijai, transportui, ekspertams, kvalifikacijai kelti ir, žinoma, premijoms. Ironiška, bet didžioji dalis premijų valdininkams skiriama už nepriekaištingą darbą. Premijoms skiriamų lėšų suma didėja, o vadovams skirtos premijos padidėjo daugiau kaip 4 kartus! Jeigu tiek daug lėšų išleidžiame viešajam sektoriui išlaikyti, kodėl gyventojai ir verslas nepatenkinti valdžios darbu? Juk paprastai pinigus, sumokėtus už nekokybišką prekę, atgauname. Deja, sumokėtų mokesčių mums niekas negrąžins. Netrukus pamatysime, ar naujoji valdžia pateisins mūsų lūkesčius dėl viešojo sektoriaus pertvarkos. Vyriausybės kanceliarija jau rengiasi reformai. Apie tai reikėtų pagalvoti ir kitoms valstybės bei savivaldybių institucijoms, nes mokesčių mokėtojų sunešti pinigai riboti, jų nepakaks visiems norintiems. Kol viešumoje netyla diskusijos, kaip būtų galima geriau pripildyti biudžetą, kuriuos dar mokesčius padidinti, valdžia pirmiausia galėtų suskaičiuoti, kiek būtų galima sutaupyti, jei jos atstovai pradėtų gyventi pagal išgales. Jei valdžiai išlaikyti mūsų valstybė skirtų tokią pat bendrojo vidaus produkto dalį, kokia vidutiniškai skiriama Europos Sąjungoje, vien per metus būtų galima sutaupyti mažiausiai 80 mln. eurų. Pažvelkime į užsienio valstybių pavyzdžius. Kai kuriose šalyse valdžiai išlaikyti skiriama panaši ar net mažesnė bendrojo vidaus produkto dalis, tačiau viešojo sektoriaus darbo rezultatai geresni. Tai – Airija, Estija, Belgija, Austrija, Olandija, Danija, Suomija ir dar kelios valstybės. Paprastai tariant, yra šalių, kuriose valdžia kainuoja pigiau, nors dirba geriau. Būtent į jas ir reikėtų lygiuotis. Taigi dar yra ką veikti. Jei valdininkai gyventojais rūpintųsi taip, kaip rūpinasi savimi, jie ne tik nešvaistytų žmonių suneštų pinigų, bet ir sudarytų sąlygas daugiau uždirbti. Dabar, regis, valdžia pjauna šaką, ant kurios pati sėdi – didina mokesčius, apribojimus, suvaržymus, kad tik žmonės mažiau dirbtų ir uždirbtų. Ar nenutiks taip, kad tuoj nebeliks iš ko išlaikyti valdžią?...

Liberalų sąjūdžio valdyba: pareikšti oficialūs įtarimai – pasitrauk

Liberalų sąjūdžio valdyba priėmė sprendimą, kad bet kuris partijos narys, kuriam yra pareikšti oficialūs įtarimai baudžiamojoje byloje, turi nedelsdami pasitraukti iš partijos ir einamų politinių pareigų. To nepadarius partijos nariai bus šalinami iš partijos. Ši nuostata galioja ir asmenims, kurie yra sustabdę savo narystę partijoje. Iš partijos traukiasi Seimo narys Gintaras Steponavičius. „Liberalų sąjūdžio valdyba  pašalino iš partijos narystę joje anksčiau sustabdžiusį buvusį Seimo narį Šarūną Gustainį. Toks sprendimas buvo priimtas paaiškėjus, kad buvusio Seimo nario veikla prasilenkė su partijos įstatais ir skaidrumo standartu", – skelbiama partijos „Facebook" puslapyje. verslaspolitika inf.

R. Sotvarė-Šemetienė. Drausti yra lengva, gali bet kas

R. Sotvarė-Šemetienė Pagaliau tai įvyko. Pagaliau mūsų naujai išrinktieji turi konkretų, apčiuopiamą ir, neslėpkim, įspūdingą savo veiklos rezultatą. Keturis mėnesius spurdėję ir dusę lyg žuvis, išmesta ant ledo, dabar bet kam gali pasakyti ir net parodyti: taip, mes tai padarėme. Praėjusį mėnesį prekyba degtine Lietuvoje beveik sustojo. Alaus pardavimai, palyginti su pernai kovu, krito ketvirtadaliu. Vyno – perpus. Taip atsitiko įspūdingai padidinus akcizus gėrimams. Kai kam net gali atrodyti, jog šis kovas tapo Aurelijaus Verygos, Dainiaus Kepenio ir visų blaivininkų svajonės išsipildymu. Bet neskubėkime. Čia dar ne ta pergalė, kurią vertėtų prisiminti. Vasarį, prieš pat įsigaliojant didesniems mokesčiams, viskas vyko atvirkščiai. Degtinės parduota maždaug 30 kartų daugiau, vyno – 17 kartų, alaus – maždaug dvigubai daugiau. Bet kas, pergyvenęs bent vieną akcizų alkoholiui didinimą, pasakys, jog taip būna visada. Tai – dėsnis. Teisybė. Toks dėsnis veikia. Bet tokių skaičių, kokius šįkart pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija, iki šiol dar neteko matyti. Bet ir tai dar ne viskas. Dėl objektyvumo imkime ne vieną, du, o tris mėnesius. Pridėkime sausį dėl balanso. Rezultatas – per tris šių metų mėnesius akcizų už parduotą alkoholį surinkta 69 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tai reiškia, kad maždaug tiek pat padidėjo ir oficialus alkoholio suvartojimas. Beje, labiausiai didėjo ne alaus ar vyno, o degtinės pardavimai. Su tuo ir derėtų pasveikinti visus kovotojus su girtavimu, kurie mano jog geriausias kovos būdas – riboti ir drausti. Per mažiau nei pusmetį taip pagerinti alkoholio pardavimų statistiką dar niekam nepavyko. Blaivinimo kampanija dar vos tik prasidėjo, o rezultatas – pusantro karto didesnė oficiali girtuoklystė. Tokio parankaus partnerio alkoholio importuotojai, gamintojai ir pardavėjai iki šiol dar neturėjo. Galima ilgai diskutuoti, jog tiksli yra tik kokių dvylikos mėnesių statistika, skaičiai galbūt išsilygins, kad dalis gėrybių sukaupta ateičiai ir ilsisi sandėliukuose. Bet šiandien nuogi faktai yra tokie ir jie siunčia pakankamai aiškius signalus. Visų pirma jie rodo, kad žmonės nėra avių banda, kaip galbūt įsivaizduoja kai kas netyčia atsidūręs ten, kur suteikiama teisė priimti sprendimus visų žmonių vardu. Vien todėl, kad piemuo pamojavo botagu, jie nekeičia savo požiūrio ir įpročių, o pritaiko paprastus būdus, kurie bent jau sumažina tikimybę gauti per sprandą. Tad galima numatyti, jog kuo didesnė bus draudimais ir ribojimais grįsta isterija, tuo daugiau lankstumo bus parodyta, nes normaliems, savo galva gyvenantiems žmonėms iš principo nepatinka, kai kas nors bando juos perdėtai reguliuoti, o ką jau bekalbėti, kai šio vaidmens imasi užsižaidusius fanatikus primenanti kompanija. Nėra jokio pagrindo manyti, jog normalų santykį su alkoholiu turintys nepraleis progos pasipildyti atsargas važiuodami pro kraštus, kur jis kainuoja gerokai mažiau. Tikriausiai draudimų fanatikai jau svajoja, kad ir tai būtų galima uždrausti, bet čia jiems skersai kelio stoja laisvą judėjimą ir prekybą ginanti Europos Sąjunga. Tada kils mintis didinti per sieną įvežamų kiekių kontrolę ir teks statyti vis daugiau prižiūrėtojų, kurie gaudys vėją laukuose, nes priežasčių to girtavimo, kuris iš tiesų yra problema, reikia ieškoti ne parduotuvėje, ne teatre ir ne lauko kavinėje. Nėra pagrindo abejoti, jog dalis renginių, jeigu įsigalios visiškas draudimas, persikels kitur – pasaulis tampa mažas, lengvai aprėpiamas ir jokia problema nuvažiuoti kiek toliau. Ir taip nutiks net ne todėl, kad negalima pasėdėti su alaus bokalu – kas nori, visada suras, o todėl, kad bandymai surišti rankas ar kojas normaliam šiuolaikiniam žmogui nepatinka iš principo. Nebebus galima pasėdėti su taure vyno mėgiamoje lauko kavinėje? Ką padarysi? Europoje yra daug puikių miestų, į kuriuos galima dažniau nuskristi arba persikelt į uždarą erdvę, kurios nepasiekia fanatiko ranka. Bet ką bendra visa tai turi su juodąja girtuoklyste? Beveik nieko. Šitie būdai nepaliečia tų sluoksnių, kurie prisiliuobę vartosi patvory, eina ieškoti kirvio ar šakių, o po to vėl eina liuobti. Tokia kova sukelia daug triukšmo ir sukuria kovos iliuziją. Drausti yra lengva, gali bet kas. Matyti gilias priežastis ir pakeisti motyvaciją – sunku, reikalauja sunkaus darbo, daug laiko, o rezultatai matosi labai negreitai. Bet kitaip nieko nebus, vien tik manipuliacijos skaičiais ir rodikliais, bandant pateisinti beprasmes, normalius žmones siutinančias ir atstumiančias kampanijas. Niekada nevėlu pripažinti, jog visuomenėje yra tam tikra dalis, kuriai jau niekas nebepadės. Nei už ausų, nei kojų nebeištempsi. Ją reikia apibrėžti ir tiesiog kontroliuoti, jog žalos daug nepridarytų. Galvoti pirmiausia reikėtų apie mažuosius piliečius arba kaip užsiauginti naujas blaivias kartas. Pradėti galima pagalvojant, kokią alternatyvą jie turi tuo momentu, kai ranka pirmą kartą išsitiesia link butelio ar skardinės. Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Seimo TS-LKD frakcija pasipiktino Aplinkos komiteto melaginga išvada

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Gabrielius Landsbergis ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydami į artimiausią komisijos posėdžio darbotvarkę įtraukti ir išnagrinėti klausimą dėl Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininko Kęstučio Mažeikos atsakomybės 2017 m. balandžio 27 d. Seimo plenarinio posėdžio metu pateikus suklastotą dokumentą. Balandžio 18 d. plenariniame posėdyje premjeras Saulius Skvernelis pateikė Vyriausybės ataskaitą, o Seimas pavedė ją iki balandžio 27 d. apsvarstyti Seimo komitetuose. Aplinkos apsaugos komitete ši ataskaita nebuvo apsvarstyta, tačiau komiteto pirmininkas K. Mažeika, pristatydamas posėdžio protokolo išvadą balandžio 27 d. Seimo rytiniame posėdyje, teigė: „Ačiū, gerbiama pirmininke. Išties komitetas išklausė ataskaitą ir balsavimo rezultatai buvo pritarti: 4 – už, prieš nebuvo, susilaikė 2. Ataskaitai pritarta. Ačiū“. TS-LKD frakcijos vardu pareiškus pasipiktinimą tokia melaginga išvada, komiteto pirmininkas K. Mažeika ir komiteto narė V. Vingrienė toliau klaidino kolegas, teigdami, kad Vyriausybės ataskaita svarstyta balandžio 26 d. AAK posėdyje. Paaiškėjus, kad išvakarėse joks Vyriausybės ataskaitos svarstymas Aplinkos apsaugos komitete nevyko, kai kuriems komiteto nariams buvo dėl Vyriausybės ataskaitos klausimo skambinta telefonu balandžio 27 d. ryte, o pateiktas protokolas – klastotė, buvo padaryta plenarinio posėdžio pertrauka ir Aplinkos apsaugos komitete skubiai apsvarstyta Vyriausybės ataskaita. „Dėl susidariusios situacijos, kai buvo padaryti rimti Seimo statuto pažeidimai, dėl netinkamo komiteto darbo organizavimo bei galimo dokumento klastojimo kreipėmės į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydami išnagrinėti šį atvejį“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. lrs.lt, verslaspolitika.lt

Prezidentas D.Trumpas: Lietuvą ir JAV sieja ypatingas ryšys

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė gavo Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Donaldo Trumpo laišką, kuriame pabrėžiama, kad Lietuva yra patikima Jungtinių Valstijų draugė ir sąjungininkė. Prezidento D.Trumpo teigimu, transatlantiniai santykiai yra gyvybiškai svarbūs, ir JAV išlieka tvirtai įsipareigojusi NATO bei dvišaliam saugumo bendradarbiavimui su Lietuva. JAV Prezidentas pabrėžė, kad labai vertina Lietuvos įsipareigojimą 2018 m. gynybai skirti 2 proc. nuo valstybės BVP. Todėl ir Lietuvos palaikymas stiprinant NATO vaidmenį kovoje su terorizmu yra svarus atsakomybės pasidalijimo tarp sąjungininkų pavyzdys. Savo laiške Prezidentei JAV vadovas taip pat akcentavo tvirtą savo šalies paramą Lietuvos laisvei, nepriklausomybei ir valstybingumui. Pasak Prezidento D.Trumpo, Jungtines Valstijas ir Lietuvos žmones sieja ypatingas ryšys, kurį dar labiau išryškino Lietuvos-Amerikos bendruomenė, raginusi kovoti už laisvę sovietinės okupacijos metais. Prezidentas D.Trumpas teigia, kad šiandien jis didžiuojasi, galėdamas dar kartą patvirtinti JAV įsipareigojimą kurti stiprią draugystę ir sąjungininkių saitus su Lietuva. JAV Prezidentas taip pat padėkojo už Lietuvos indėlį saugumo palaikymo operacijose Afganistane ir Irake. verslaspolitika.lt

R. Vainienė. Kas bendra tarp žirafos ir mokesčių mokėtojo?

Rūta Vainienė Gamtoje mažiausiai miega žirafa – vos dvi valandas per parą. Negana to, ji miega labai neramiai. Žirafa saugosi įvairių plėšriųjų žvėrių ir miega su pertraukomis, naktimis, dažniausiai po 5 minutes. Mokesčių mokėtojas gal miega ir ilgiau, bet kaip toji žirafa – niekada negali miegoti ramiai. Net jei laiku sumokėjo visus mokesčius, ir net jei jam tai pavyko padaryti teisingai. Mokesčių mokėtojas turi būdrauti, nes į jo uždirbtus pinigus nuolat kėsinasi „žvėryno“ prižiūrėtojai. Politikai, gausių valdiškų institucijų, ministerijų, mokesčių inspekcijos tarnautojai ir kartais net kolegos – kiti mokesčių mokėtojai, užsidėję mokesčių ekspertų antpečius, tik ir brazda – ką čia dar „teisingai“ apmokestinus. Vos tik mokesčių mokėtojas užsnūsta – žiūrėk – ir nubunda su naujais, padidintais mokesčiais. Su naujais „Sodros“ mokesčiais šiemet nubudo užsiimantys individualia veikla ir autoriai. Su naujais mokesčiais keliasi ir anksčiau mažesnius mokesčius mokėję įmonių valdybų nariai. Ir galo mokesčių mokėtojų nemigo naktims – nematyti. Mat valdžia ir vėl užgulusi mokesčių reformų stalą, kurpia naujas mokesčių taisykles. Daugiausia permainų, panašu, laukia gyventojų pajamų apmokestinimo srityje. Verta paminėti, kad valdžia gyventojų pajamas mato truputį keistai, savotišku „koridoriniu“ žvilgsniu – neva visos pajamos yra vienodos – vienodos prigimties, vienodo turinio. Ir dėl to turi būti vienodai apmokestintos. Negana to, jos turi būti apmokestintos taip, kaip dabar yra apmokestinami darbo santykiai, tai yra – maksimaliais „Sodros“ ir GPM tarifais. Valdžią apėmusi lygaus apmokestinimo idėja, nors iš pirmo žvilgsnio ir pagauli, nėra nei gera, nei teisinga. Tai nėra Orwello gyvulių ūkio naikinimo kelias, kaip bandoma argumentuoti. Tai kaip tik yra kelias į Orwello gyvulių ūkio pasaulį, kuriame žirafai nebus leista mylėti antilopės. Kodėl? Todėl, kad gyventojo gaunamos pajamos YRA skirtingos. Jas galima grubiai suskirstyti į dvi visiškai skirtingas grupes: pajamas iš darbo, t. y. nesavarankiškos veiklos, ir pajamas iš verslo, t. y. savarankiškos veiklos. Pirmuoju atveju tai – darbo užmokesčio pajamos. Antruoju atveju – tai įvairios kitos pajamos, kurias žmogus gauna pats save organizuodamas – iš investicijų ir kuo įvairiausios individualios veiklos. Dividendai, palūkanos, nuomos pajamos, turto prieaugio pajamos, individualios veiklos pajamos, autoriniai – šios pajamos yra kitokios, nei darbo pajamos. Jos kitokios tuo, kad šių pajamų gavimo niekas nesaugo. Jokie darbo kodeksai, seni ar nauji, jokios darbo inspekcijos, jokios garantijos, čia nėra atostoginių ir išeitinių, nebus ir bedarbio pašalpos, ir jokios kitos pašalpos. Šios pajamos yra žymiai artimesnės juridinių asmenų – įmonių – uždirbamoms pajamos, jų pelnui. Kaip žinia, juridiniai asmenys iš pajamų gali atimti sąnaudas ir nuo likusio pelno sumokės 15 procentų pelno mokestį. Taip ir gyventojų savarankiškoms pajamoms – 15 procentų yra absoliučiai maksimali pajamų apmokestinimo riba. Sakysite, įmonė neserga, ir į pensiją neina, tai dėl to „Sodros“ jai nereikia. O žmogui tai – reikia. Nieko panašaus! Čia ne žmogui reikia „Sodros“, o „Sodrai“ – žmogaus, kad kuo didesnes įmokas mokėtų! O kai ateina klausimas apie išmokas – tada ir išlenda visi darbo ir veiklos pajamų skirtumai. Ir lieka žmogus toks nei luptas, nei skustas – sumokėjęs mokesčius, bet be garantijų. Toje dainoje apie žirafą, ji su antilope išėjo gyventi pas bizonus. O kol dar neišėjote, visos žirafos, būdraukite – valdžia nerimsta. Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

55 procentai lietuvių gali siekti Jungtinės Karalystės pilietybės po BREXIT

verslaspolitika, lrs.lt Seimo Konstitucijos salėje vykusioje diskusijoje „BREXIT ir Lietuvos piliečių Jungtinėje Karalystėje interesai“ kalbėta apie Lietuvos piliečių interesus Jungtinėje Karalystėje, aptarta kaip BREXIT proceso pokyčius paversti privalumais ir naujomis galimybėmis, kaip sudaryti palankias sąlygas Lietuvos piliečiams sugrįžti į Tėvynę. „BREXIT – didžiulis iššūkis net tik Jungtinei Karalystei, Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai, kuris pareikalaus dar didesnio valstybių susitelkimo priimant sprendimus, glaudaus tarpusavio bendradarbiavimo ne tik ekonomikos, prekybos, saugumo bei kitose srityse, – pažymėjo Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas Antanas Vinkus. – Lietuva ir Jungtinė Karalystė yra svarbios strateginės partnerės viena kitai, todėl viliamasi, kad derybų metu bus apsaugoti abiejų šalių piliečių interesai ir teisės, derybos bus greitos ir sėkmingos“ Akcentuota, kad labai svarbu derybose panaikinti teisinę nežinomybę ir užtikrinti, kad Lietuvos piliečiai neprarastų įgytų socialinių garantijų Jungtinėje Karalystėje. Lietuvos piliečiai norėtų išlaikyti savo pilietybę, nors ir po BREXIT tikėtina, kad daugelis siektų rezidento statuso. Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė pabrėžė, kad labai svarbu išsaugoti pilietybę po BREXIT. Pasak pranešėjos, „net ketvirtadalis lietuvių gali prarasti savo pilietybę ir tai yra didžiulė prabanga Lietuvai. Todėl savo piliečių išsaugojimas yra svarbiausias valstybės reikalas“. Ji atkreipė dėmesį į šiuolaikinės vergystės problemą, su kuria susiduria Lietuvos piliečiai užsienyje. D. Asanavičiūtės teigimu, „lietuviai papuola į pirmą dešimtuką tarp išnaudojamų žmonių, todėl būtina juos apsaugoti ir su tuo kovoti, naikinti neteisybę ir nelygybę“. Pranešimo metu pabrėžta, kad svarbu gerinti situaciją Lietuvoje, lengvinti vaikų integraciją, kurti darbo vietas iš užsienio norintiems sugrįžti lietuviams. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius pristatė Europos Sąjungos poziciją BREXIT atžvilgiu ir kalbėjo apie svarbiausius principus Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės derybų metu: Europos Sąjungos vienybės išlaikymą, piliečių teisių apsaugą, finansinių įsipareigojimų vykdymą, vieningos pozicijos ir susitarimo siekimą, keturių laisvių nedalomumo išlaikymą. Tikimasi, kad derybos bus pradėtos šių metų birželio mėnesį. Seimo narė Aušrinė Armonaitė akcentavo, kad būtina sustiprinti diplomatines atstovybes, jų pajėgumus, gerinti dvišalį bendradarbiavimą atskirose srityse. Seimo narė Dovilė Šakalienė pabrėžė, kad „labai svarbu remti nevyriausybinių organizacijų darbą, gerinti teisinę pagalbą ir svarbiausia „sutvarkyti“ pilietybės klausimą". Londono Sičio lietuvių klubo prezidentas Marius Raugalas pristatė Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių apklausą, kurios rezultatai parodė, kad dauguma Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių labiausia nerimauja dėl savo teisių išsaugojimo. 55 proc.  jų gali siekti Jungtinės Karalystės pilietybės po BREXIT. Diskusiją vedęs Seimo Migracijos komisijos narys, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narys Žygimantas Pavilionis apibendrindamas teigė, kad „BREXIT derybos Lietuvai nėra tokios svarbios, kiek svarbios pačios derybos su savimi“. Labai svarbu problemas paversti galimybėmis ir spręsti Lietuvos piliečiams aktualius klausimus. Renginį organizavo Seimo Migracijos komisija, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija, Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biuras. Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotrauka

Premjeras: kai G. Paluckas grįš į realybę, tada ir kalbėsime

Artūras Matusas, Alvyda Bajarūnaitė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Naujajam socialdemokratų pirmininkui Gintautui Paluckui dar reikia susivokti, kuo jis tapo, grįžti į realybę, o tada bus galima kalbėtis. Taip LRT RADIJUI sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, pagal G. Palucko retoriką atrodo, kad įvyko nauji Seimo rinkimai, nors iš tiesų pokyčiai įvyko tik pačioje partijoje. „Retorika turėtų keistis. Mes skaitome apie kažkokių sąlygų reiškimą. Reikia suprasti ir vertinti situaciją adekvačiai, grįžti į realybę. Kai sugrįš, tada galėsime ir kalbėtis“, – tvirtina S. Skvernelis. – Toliau vyksta diskusijos dėl dvigubos pilietybės. Daug apie tai kalba ir Vilniuje posėdžiaujanti Pasaulio lietuvių bendruomenė ir Seimo komisija. Su atstovais susitikote pirmadienį. Komisijos posėdyje dalyvavęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius siūlo svarstyti galimybę sumažinti reikalavimus referendumui dėl dvigubos pilietybės. Ką galvojate apie tų reikalavimų mažinimą? Pripažinkime, pagal dabartinį įstatymą laimėti referendumą labai sudėtinga ir rizikinga. – Esate teisus, tikrai pagal galiojantį įstatymą laimėti referendumą dėl dvigubos pilietybės yra sudėtinga, tačiau mes ir turime išbandyti visus kitus, pabrėžiu, konstitucinius būdus. Tik neradus absoliučiai jokios galimybės konstituciškai reglamentuoti dvigubos pilietybės instituto galima rengti referendumą. Kadangi tai yra pirmas konstitucijos skirsnis, tai ir pačiam referendumui reikalavimai yra tokie, kurių pakeisti nelabai galime. – Kyla diskusijų ir dėl Seime svarstomos naujos Socialinių įmonių įstatymo redakcijos. Kai kurie verslininkai sako – nauja redakcija gali lemti, kad didelė dalis socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų praras darbo vietas, pablogės jų įdarbinimo galimybės. Sakoma, kad daugiau nei 7 tūkst. neįgalių darbuotojų gali atsidurti gatvėje. Kaip tik antradienį dėl to rengiamas mitingas prie Seimo. Jūs buvote tarp naujojo projekto rengėjų. Ar kyla grėsmė neįgaliųjų darbo vietoms? – Manau, kad ta praktika, kuri iki šios dienos buvo taikoma, suteikė gana daug galimybių piktnaudžiauti, iškreipiant pačią esmę. Dėl to ir vyriausybės programoje numatyta įtvirtinti socialines įmones ir socialines neįgaliųjų įmones. Dėl to reikia diskutuoti. Atvažiuoja žmonės, kurie reiškia savo poziciją. Seimo narių grupė užregistravo įstatymo projektus, bus vyriausybės sprendimai. Negalime leisti toleruoti tokios veiklos, kuri buvo vykdoma. Ji kirtosi su paties įstatymo principais. Buvo vykdomos nenumatytos veiklos, buvo tiesiog iškreipta socialinės neįgaliųjų įmonės koncepcija. Manau, kad nereikia baimintis, iš karto eiti į kraštutinumus ir sakyti – bus taip arba kitaip. Turime tuos trūkumus arba eilinę praktiką, kuri susidariusi, pašalinti teisėtu būdu, siekiant dialogo tarp suinteresuotų pusių. – Neįgaliųjų atstovas antradienį LRT RADIJUI sakė – jau įmonės vadovai tvirtina, kad įmonė turės būti uždaryta ir žmonės atsidurs gatvėje. – Visą laiką tokių kraštutinumų yra pasakoma. Jeigu tos įmonės neatitinka principo, statuso, tai vienas iš variantų toks ir yra. – Naujasis Socialdemokratų partijos pirmininkas G. Paluckas teigia, kad socialdemokratai nėra patenkinti savo vaidmeniu koalicijoje su „valstiečiais“ ir pasigenda nuolatinio bendravimo. Dar nesusitikote su naujuoju pirmininku. Kada žadate tai padaryti? Turbūt jau aišku, kad bus apie ką pasikalbėti. – Turbūt naujajam pirmininkui reikia susivokti, kuo jis tapo. Suprantu didžiulį džiaugsmą pagaliau laimėjus renkamas pareigas, bet tai Socialdemokratų partijos vidaus reikalas. Nacionaliniu mastu nieko neįvyko. Tai yra ne Seimo rinkimai, nors pagal išrinkto pirmininko retoriką atrodo, kad įvyko nauji Seimo rinkimai, susiformavo dauguma, socialdemokratai gavo daugumą rinkėjų. Turbūt reikia grįžti į realybę. Su Socialdemokratų partija ir dabartine vadovybe mes bendraujame nuolat. [...] Natūralu, kad Vilniaus vicemeras, kuris partijoje neužėmė jokių pareigų, tuose procesuose mažai dalyvavo. Galiausiai, kalbant apie koalicijos sutartį, tose derybose teko dalyvauti, ką susiderėjo, tą ir turi. Retorika turėtų keistis. Mes skaitome apie kažkokių sąlygų reiškimą. Reikia suprasti ir vertinti situaciją adekvačiai, grįžti į realybę. Kai sugrįš, tada galėsime ir kalbėtis. – Tai ar žadate susitikti su G. Palucku? – Artimiausiu metu ne.

„Žmogiškai pasakysiu – po E. Masiulio situacijos aš niekuo nebenoriu tikėti“

Nemira Pumprickaitė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, www.lrt.lt ,,Ateis diena, kai liberalams morališkai bus dar sunkiau",- sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.   Taip jis sako komentuodamas partijos nario Šarūno Gustainio, turinčio specialiojo liudytojo statusą, situaciją. „Ten gali būti klampesnė situacija. Š. Gustainis yra registravęs kažkokią pataisą, kuri galėtų būti traktuojama kaip naudinga „MG Baltic“ koncernui“, – sako E. Gentvilas ir priduria tikįs, kad pati partija neturėjo nelegalaus finansavimo. Liberalų sąjūdžio politinės korupcijos istorija, prasidėjusi pernai gegužę, kai su didele pinigų suma įkliuvo tuometis partijos vadovas Eligijus Masiulis, regis, galėjo suduoti partijos prestižui negrįžtamai skaudų smūgį, kuris pirmiausia turėjo pasimatyti rudenį laukusiuose rinkimuose. Bet to neatsitiko, liberalai ne tik atsitiesė, jie iškovojo 14 mandatų – o tai net daugiau nei 2012-ųjų rinkimuose. Tačiau ir tuomet netilo kalbos, kad liberalų istorija su „MG Baltic“ nesibaigė. Šią savaitę teisinę neliečiamybę Seimo sprendimu prarado liberalų frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius, taip pat prokurorų siejamas su neteisėtu „MG Baltic“ finansavimu. Kol kas neaiškus lieka dar vieno liberalo – Š. Gustainio – likimas. Jis turi specialiojo liudytojo statusą, tokį patį, kokį turėjo ir G. Steponavičius. Nemažiau įdomus klausimas, ar visam Liberalų sąjūdžiui bus pateikti įtarimai. E. Gentvilas sako kol kas tam pagrindo nematąs. Nepaisant to, priduria: „Sąžiningai pasakysiu – na, neramu, velnias. Puoselėjome tiek metų visokias liberalias idėjas, liberalius dalykus. Viena partija – susijungėme, [...] išsivalėme, prisisiekėme vieni kitiems... Ir nerimu.“ – Jūsų nerėmė „MG Baltic“ savo pinigais? – Niekada neturėjau jokių finansinių santykių su „MG Baltic“. Galų gale taip pat buvau pakviestas kaip paprastas liudytojas, taip juo ir likau, toje E. Masiulio byloje. Ten pateikiau duomenis, kad aš paskutinį kartą su „MG Baltic“ vadovais Dariumi Mockumi ir Raimondu Kurlianskiu esu susitikęs turbūt 2001 metais. Tai vienintelis toks dalykinis pokalbis, o daugiau – furšetuose kas kelerius metus teko susitikti. – Kažkaip nebuvote įdomus „MG Baltic`ui“? – Nebuvau įdomus. – Bet kažkodėl visi šitie reikalai susiję „MG Baltic“, ne su kažkokiu kitu koncernu, organizacija, įmone ar dar kažkuo, bet būtent su „MG Baltic“. Kaip jūs šitą paaiškintumėte? – Na, aš neatmetu galimybės, kad kai kurie mūsų partijos žmonės, įtakingi žmonės, turėjo labai gerus asmeninius santykius, neformalius, familiarius, galbūt ir per neatsargumą per daug gali būti prisišnekėję, kad galėtų (galėtų! aš nežinau pokalbių turinio) leisti prokurorams daryti štai tokias išvadas. Žiūrint į man ir visuomenei žinomas faktines aplinkybes, aš tokių išvadų apie partijos vaidmenį čia negalėčiau daryti. Ir labai noriu atskirti E. Masiulio situaciją – jis, mano manymu, buvo perkamas, papirkinėjamas. Mano vertinimas G. Steponavičiaus atžvilgiu yra kitas. Ką matau dabar, yra teisėta nevyriausybinių organizacijų veikla. Labai noriu atskirti E. Masiulio situaciją – jis, mano manymu, buvo perkamas, papirkinėjamas. Mano vertinimas G. Steponavičiaus atžvilgiu yra kitas. Ką matau dabar, yra teisėta nevyriausybinių organizacijų veikla. – Bet prokurorai sako, kad gali būti, jog už tuos pinigus, kurie buvo pervesti į tas dvi įstaigas, siejamas su juo, buvo finansuojami partijos įsiskolinimai už kažkokius renginius. – Politinė partija niekada nematė jokių šitų neteisėtų pinigų pervedimo. Iš „MG Baltic“ gautos lėšos iš dalies buvo panaudotos apmokėti įsiskolinimą direktoriui Rimantui Mikaičiui. Tai, anot G. Steponavičiaus, vienintelis žinomas dalykas, kokias skolas padenginėjo. Bet tai ne partijos skolos, o fondo, t. y., darbdavio skola savo darbuotojui. – Kitaip sakant, jūs linkęs tikėti G. Steponavičiumi? – Žinote, aš taip žmogiškai pasakysiu – po E. Masiulio situacijos aš niekuo nebenoriu tikėti. Bet, na, negali gyventi apimtas paranojos ir panašių dalykų. Pagal tai, ką aš matau, aš tikiu G. Steponavičiumi. Ar aš viską matau, ar aš viską žinau, velnias žino... – O jums nekyla įtarimų dėl to, kad G. Steponavičius tik po rinkimų pasisakė, kad jis, ko gero, turėjo specialaus liudytojo statusą ir prieš rinkimus? Partija ir rinkėjas tą turėjo žinoti, jis tą nuslėpė? Dar vienas dalykas – „MG Baltic“ koncerne buvo įdarbinta jo buvusi sutuoktinė. Ne kur kitur, o kažkodėl tame pačiam koncerne. Ar jums nekyla minčių, kad jis vis dėlto gali turėti kažkokių neleistinų, pernelyg artimų santykių su tuo koncernu, kas nedera politikui? – Žinote, kalbant apie tai, kad „gali“, aš turiu pripažinti, kad visada gali būti visko. Aš nežinau jo išsiskyrimo su buvusia sutuoktine aplinkybių, aš čia tikrai negalėčiau komentuoti. Dėl specialaus liudytojo statuso, na, man irgi keistai atrodo, kad žmogus nesuprato, kokiu statusu jis buvo liudytojas. – Ar jūs šiandien galite garantuoti, kad neįklimpsite dar aukščiau kelių, nes dar atviras klausimas dėl Š. Gustainio, kuris dabar nėra Seimo nariu? – Matydamas tą medžiagą, aš galėčiau pasakyti, kad ten gali būti klampesnė situacija. Š. Gustainis yra registravęs kažkokią pataisą, kuri galėtų būti traktuojama kaip naudinga „MG Baltic“ koncernui. Pats mūsų balsavimas už visą įstatymą tikrai negalėtų būti traktuojamas kaip naudingas „MG Baltic“. Bet ten yra tam tikras niuansėlis, aš manau, ateis diena X, kai mums morališkai bus dar sunkiau. Aš tikiu, kad mes, kaip partija, neturėjome nelegalaus finansavimo, galbūt kas nors dėl to tarėsi, tačiau faktas neįvyko. Matydamas tą medžiagą, aš galėčiau pasakyti, kad ten gali būti klampesnė situacija. Š. Gustainis yra registravęs kažkokią pataisą, kuri galėtų būti traktuojama kaip naudinga „MG Baltic“ koncernui. – O ar jūs leidžiate sau galvoti, kad visai partijai (prokurorai apie tai užsiminė puse lūpų, dabar tas klausimas nėra nukeltas iš darbotvarkės) bus pateikti įtarimai? Ar tai gali atsitikti? – Ir vėlgi – į klausimą „ar gali“, aš turiu atsakyti „gali“. Bet aš tikrai nežinau, šiandien aš pagrindo nematau. Prokurorai turi matyti, ar yra pagrindo, ar nėra. Sąžiningai pasakysiu – na, neramu, velnias. Puoselėjome tiek metų visokias liberalias idėjas, liberalius dalykus. Viena partija – susijungėme, [...] išsivalėme, prisisiekėme vieni kitiems... Ir nerimu. – Ar gali taip atsitikti, kad jūsų partija, kaip jau pradėjau skaityti viešoje erdvėje, iš viso gali išsivaikščioti? Bus paleista, kad atsikurtų iš naujo, jau be tų susikompromitavusių žmonių? – Na, mes nesvarstome to varianto. Visų pirma, išsivaikščiojimas juridiškai – tai turėtų būti pateikti įtarimai, paskelbta bankroto procedūra, finansinis nepajėgumas, viskas – juridinis asmuo dingsta. Tai, manau, taip nebus. Yra kitas kelias – supanikuoja žmonės, išsilaksto ir kuria kažką kitą. Aš matau šiuo atveju situaciją kaip tokią, kur partija nėra susijusi, bet kas už mus tariasi ir ką susitaria... Tie dalykai tikrai neramina. Tai aš noriu ir partijos žmonėms arba liberaliems rinkėjams pasakyti – gal galima dar kartą patikėti, kol mes nematome juridinių dalykų? – Prašote dar kartą jumis patikėti... – Kol nėra juridinių faktų ant stalo. – Bet ar galima galvoti apie dar vieną dalyką – kad, tarkime, esant jau visiškai prastai situacijai, visi veidai, t. y., jūs, G. Steponavičius, tie, kurie kūrė tą partiją, pasitrauks? Pasitrauks pirmiausia iš valdančių postų, galbūt ir iš partijos tam, kad partija galėtų gyvuoti ir turėti švaresnį savo vardą? – Jeigu nutarsime reformuotis, matyt, logika tokia – reikia trauktis. Kitas dalykas, mes ką tik pasitikrinome. R. Šimašius ir aš atėjome kaip tandemas po E. Masiulio katastrofos, rinkėjai mumis patikėjo. Tai šiandien aš prašau netikėti antraštėmis, o palaukti teisinio vertinimo, ir tada nusivilti mumis arba pasakyti – ne, šitie vaikinai nieko bloga nėra padarę. Jeigu paaiškės kitaip, žinoma, mes turime dingti į krūmus ir nebesirodyti. – Kaip jūs pavadintumėte dabartinę situaciją – ar tai krizė, ar katastrofa, ar tiesiog prasta situacija? Koks žodis labiausiai tiktų šiandieniniams liberalams? – Viešųjų ryšių požiūriu – katastrofa, mūsų partijos vidinės situacijos požiūriu – krizė. Mes gi buvome tokią viltį, man atrodo, įžiebę – čia yra gerai! Ir dabar per tas viltis, per pakinklius su pjautuvu. – Jūs turėtumėte netgi jaustis šiek tiek visos mūsų politinės sistemos duobkasiais, nes partijų reitingai ir taip žemi, o dabar jūsų tie pinigai ir „MG Baltic“ dar labiau juos sodina. – Aš daug kartų esu tą kalbėjęs viešuose susitikimuose. Man gėda, kad šitaip atsitiko, ir aš bijau ne mūsų pralaimėjimo, kada nors kokie nors liberalai atsigaus, o visiško visuomenės nusivylimo. Tai būtų baisiausia....

Top