Jūs esate
Pagrindinis > Politika

R. Dargis. Lietuvos demografiniai iššūkiai – vieni didžiausių Senajame žemyne

Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vakarų pasaulyje augusios nacionalizmo ir populizmo nuotaikos pristabdytos Prancūzijoje. Prezidento ir parlamento rinkimus laimėję Emmanuelis Macronas žada reformas savo šaliai ir Europos Sąjungai. Tačiau ar po penkerių metų nepatirsime to paties nerimo, priklauso kaip laimėtą laiką išnaudosime. Lietuva sprendžia tuos pačius iššūkius kaip Europa. Demografija. Visame pasaulyje savo ekonomika konkuruojanti Europa nerimauja dėl mažėjančios viduriniosios klasės ir atskirose šalyse svarsto 35 valandų darbo savaitę, kuomet pigios darbo jėgos šaltiniu laikyta Azija augina vidutines pajamas gaunantį sluoksnį, neskaičiuoja darbo valandų ir vis daugiau pinigų skiria investicijoms ir inovacijoms konkuruoti su Vakarų pasauliu. Lietuvos demografiniai iššūkiai – vieni didžiausių Senajame žemyne. Bet ne tik pas mus, bet ir visoje Europoje greičiausiai didėjanti amžiaus grupė yra vyresnio amžiaus žmonės. Lietuvio amžiaus mediana šiandien yra maždaug 44 metai, netrukus bus 50 ir daugiau. Tai neišvengiamai reiškia, kad iššūkių darbo rinkai tik daugės ir mokymasis visą gyvenimą taps dar svarbesnis. Bet nusiteikimo ir pasiruošimo tokiems pokyčiams stoka gali būti dar vienu populizmo trigeriu po kelerių metų. Skaitmenizacija. Technologijų šuolis, pramonės robotizacija, dar greičiau senstančios darbuotojų žinios iš darbo rinkos išmetė dalį Vidurio Amerikos piliečių, kurie smarkiai prisidėjo prie Donaldo Trumpo pergalės prezidento rinkimuose ir sukūrė socialinio nesaugumo jausmą Vakarų Europoje. Tokiame kontekste senstančiai ir inertiškai Europai nesunku prarasti ramybę. Bet nei durų, nei sienų uždarymas vykstančios skaitmeninės revoliucijos nesustabdys. 2020 m. devynios iš dešimties darbo vietų Vakarų pasaulyje reikalaus skaitmeninių žinių. Turint minty greitai senstančią visuomenę, visų sektorių robotizaciją, keisis ne tik darbo rinka, turėsime keisti socialinės ir sveikatos apsaugos sistemas. Ir kaip ketiname gyventi tokiam pasaulyje, turime pradėti kalbėti jau šiandien, o švietimo sistemos ne kosmetinė reforma turi būti pats svarbiausias prioritetas. Konkuruoti talentais. Dar prieš dešimtmetį energiniai resursai buvo viena svarbiausių geopolitikos dedamųjų, šiandien situacija visiškai kitokia: testuojami savaeigiai elektromobiliai ir viso gyvenimo garantiją turintys saulės energiją surenkantys stogai. Per paskutinius porą metų matėme, kaip viena didelė įmonė ar būrelis programišių per kelis mėnesius gali pakeisti jėgų pusiausvyrą pasaulyje. Prognozuojama, kad 2020 m. tarp 500 galingiausių pasaulio įmonių daugiau nei pusė bus įsikūrusios ne vėliau nei 2015 m. Naujausios žinios ir jauni talentai netrukus taps pagrindine pasaulinės ekonominės galios dedamąja. Nieko nuostabaus, kad tokiu greičiu vykstančiu pokyčių nespėja sugromuluoti ir mūsų švietimo sistema. Naujausio tyrimo duomenimis, beveik pusė penkiolikmečių galvoja apie emigraciją ir tai nei kiek nestebina pasivažinėjus po mokyklas. Mes neišmokėme savo vaikų galvoti kaip kūrėjų, būti savo valstybės dalimi, suvokiančių savo vietą joje ir savo galimą įtaką pokyčiams. Tik 7 proc. Y kartos profesionalų tvirtina, kad pinigai yra svarbiausias motyvas renkantis darbą. Ši karta nori kitokių iššūkių ir matydami, kad šiandienos vaikų pasaulis globalus, mes taip pat turime apie tai galvoti. Lietuva neišvengiamai turi galvoti ir apie imigracijos politiką. Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs buvęs Švedijos finansų ministras Päras Nuderis lietuvams sakė tą patį: su mažėjančiu jaunų gyventojų skaičiumi mes tampame nelanksčia, reiklia ir įnoringa visuomene, mažiau patrauklia investicijoms ir sunkiai prisitaikančia prie ateities pokyčių. Traukos centrai-miestai, nebe valstybės. Žmonių judėjimas neišvengiamas. Pagal paskutines prognozes, po dešimtmečio pasaulyje bus apie keturiasdešimt super miestų - pagrindinių traukos centrų. Miestas, ne valstybė tampa traukos magnetu. Talentai renkasi miestus pagal kultūrą, klimatą, infrastruktūrą ir verslo ekosistemą. Vienos investicijos ir talentai pritraukia kitus. Todėl merų, kaip miestų vadovų vaidmuo tampa dar svarbesnis, nei buvo kada iki šiol. Nuo vieno miesto gali prasidėti didesni pokyčiai visoje valstybėje. Visi šie klausimai jau ne kartą buvo gvildenti viešojoje erdvėje. Verslo keliamų klausimų ir problemų ratas yra labai platus ir orientuotas ne tik į mūsų įmonių, bet ir į visos valstybės ekonomikos stiprinimą bei jos konkurencingumo didinimą. Struktūrinėms reformoms reikalinga politinė valia ir visų visuomenės grupių parama. Mes pasirengę dirbti kartu, jeigu tik mūsų pagalba bus reikalinga ir priimta.  

Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo atgaivinti linų auginimą Lietuvoje

Romaldas Abugelis, Seimo Kaimo reikalų komiteto biuro vedėjas Seimo Kaimo reikalų komitetas nusprendė pasiūlyti Vyriausybei parengti nacionalinę ilgalaikę linų ūkių plėtros programą. Tikimasi, kad tokia programa padėtų išsaugoti linų auginimą mūsų šalyje ir užtikrintų kompleksišką šios unikalios kultūros plėtrą. Lietuvoje yra palankios sąlygos linų auginimui, ši ūkio šaka turi itin gilias ir turtingas tradicijas, tačiau dabar šios kultūros auginama tik apie 300 hektarų. Linų produktai itin naudingi sveikatai yra ir daug kitų jų pritaikymo galimybių. Apie priimtus sprendimus Vyriausybė paprašyta informuoti Kaimo reikalų komitetą iki 2017 m. gruodžio 1 dienos.  *** Skaitytojams siūlome ,,Verslo ir politikos" straipsnį, spausdintą 2013 m. birželio mėn. Ar sugrįš linas į Lietuvą? Interviu Gintautas KNIUKŠTA 2013 metų birželio 29 dieną Kelmės rajono Tytuvėnų seniūnijos Budraičių kaime dešimtą kartą surengta tradicinė Lino šventė. Joje puoselėtos šimtametės tradicijos. Deja, Lietuvoje nebeliko nei linų augintojų, nei perdirbimo fabrikų. „Verslas ir politika“ kalbina pagrindinį šios šventės iniciatorių ir pradininką – ilgametį Kelmės rajono vadovą Zenoną MAČERNIŲ. Jis tikisi, jog ši Vyriausybė žengs didelius žingsnius, kad į Lietuvą sugrįžtų linai. Gerbiamas Zenonai, Jus galima vadinti Lino šventės „krikštatėviu“. Kaip gimė idėja rengti šią šventę? Dirbdamas Seimo Kaimo reikalų komitete buvau atsakingas už linininkystę. Iš tikrųjų tuometiniam Seimui pavyko nuveikti daug gerų darbų linų augintojams – parlamentarų iniciatyva linams paremti buvo skirta 12 mln. litų. O šiemet rengti šią šventę buvo du kandidatai – Upytė ir Tytuvėnai. Upytei atsisakius, nuspręsta šventę organizuoti Tytuvėnuose, kur prieš šimtą metų žemdirbių konferenciją-parodą surengė dvarininkas Riomeris. Pirmasis renginys prieš dešimt metų tikrai pavyko, sugužėjo daug svečių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Daug čia prisidėjo renginių organizatorė Janina Laniauskienė. Dabar į šventę suvažiuoja ir vyksta susitikimai su tekstilinkais, kaimo bendruomenių atstovais, tautodailinkais. Visa tai daroma tam, kad ši šventė pritrauktų kuo daugiau žiūrovų ir būtų propaguojama linininkystė. Man labai skaudu, kad šiandien Lietuvoje nebeauginami linai, nors linų auginimui tinkamų plotų Lietuvoje yra apie 1 mln. ha. Sugriuvo pirminio perdirbimo fabrikai, tūkstančiai žmonių neteko darbo. Praėjusiais metais buvo deklaruoti tik 8 ha pluoštinių linų pasėlių, tuo tarpu 2003 m. linų plotai užėmė 9,8 tūkst. ha, o perdirbimo įmonės nesiskundė šiaudelių stoka ir jų kokybe. Tais metais, pavyzdžiui, vidutiniškai iš hektaro linų, skaičiuojant su valstybės parama, buvo gauta po 823 Lt pelno, tuo tarpu 2005 m. – apie 200 Lt nuostolio. Mažėja ir sėmeninių linų, auginamų maistui – sėkloms ar aliejui iš jų spausti. Kodėl linų augintojai pamažu atsisakė šio verslo? Šiemet linų juk nepasėta nė hektaro? Dėl ko taip atsitiko? Kodėl lengva ranka leidžiame griauti seną Lietuvos tradiciją? Kodėl nustojome auginti linus? Po 2004 metų Seimo rinkimų Vyriausybės programoje linininkystė paskelbta prioritetine sritimi, tačiau į Žemės ūkio ministeriją atėjo nauji vadovai, kurie ėmėsi rengti linininkystės programą. Deja, programa paskendo valdininkų stalčiuose, ir šiandien, deja, kaip minėjau, linų Lietuvoje niekas nebeaugina. Pavyzdžiui, Biržuose yra linų perdirbimo įmonė, dirba keli šimtai žmonių, tačiau žaliavą atsiveža iš Kinijos, Prancūzijos, Baltarusijos. Ir nė vieno kilogramo – iš Lietuvos. Linai – sudėtingas gamybos kompleksas: auginimas, prekinis paruošimas, pirminis perdirbimas ir tekstilės gaminiai. Šiame komplekse dirbo daug žmonių, tačiau dabar turime dar vieną skaudų pavyzdį, kai Lietuvoje buvo sunaikinta perspektyvi verslo šaka. O juk gerai žinome, kokios linininkystės tradicijos buvo anksčiau. Net trečdalis kaimo žmonių turėjo darbą – augino linus. Kitas dalykas – kad dabar vaikomasi tik pelno, o negalvojama, kaip įdarbinti kaimo žmones. Kai dirbau Seime, mes priėmėme įstatymą, kad ūkio plotas negali būti didesnis kaip 500 hektarų. Šiandien tokios nuostatos nėra, o naujieji žemvaldžiai galvoja ne kaip įdarbinti žmones, o tik kaip daugiau uždirbti. Yra tokių, kurie valdo net pusę rajono žemių. Dabar šią padėtį bandoma taisyti, tačiau prisiminkime krikščionio Krupavičiaus žemės reformą, kai buvo stengtasi kaime kuo daugiau įdarbinti žmonių. Esate sakęs, kad tikite, jog tikrai atgims linininkystė, nes linai – ne tik maistas ir vaistas, bet ir rūbas. Kada Lietuva daugiausia augino linų? Lietuva – maža valstybė, tačiau pagal linų auginimą iki 1940 metų ji užėmė trečiąją vietą pasaulyje po Rusijos ir Lenkijos. 1939 m. linų plotai siekė beveik 100 tūkst. ha. Sovietmečiu linininkystė buvo laikoma prestižine Lietuvos žemės ūkio šaka, buvo auginama 50–70 tūkst. ha linų. Tarpukario Lietuvoje daug linų buvo eksportuojama. Lietuvos linas labai vertintas netgi Prancūzijoje, kuri iki šiol tebėra laikoma Europos linininkystės lydere. Deja, įstojus į ES šie plotai ėmė mažėti. Iš grūdinių kultūrų auginimo šiandien galima uždirbti kur kas lengviau ir daugiau. Tuo tarpu linai Lietuvoje auginami jau apie 4 tūkstančius metų, juos vartodavo valgiui, nes linų sėklos yra skanios ir maistingos, iš linų pluošto buvo gaminami tinklai žvejybai, vejamos virvės. Lietuvoje, galima sakyti, visai neblogos klimato sąlygos linams auginti, tačiau šiandien padėtis yra tokia, kokia yra. Lietuviui linai yra šventi. Ar čia kalta tik Europos Sąjunga, kad nuosmukį lėmė sumažintos išmokos? Taip, išmokos buvo sumažintos, tačiau įstojus į ES, tuometinės Žemės ūkio ministerijos vadovams niekas nedraudė ieškoti būdų, kaip paremti linininkystę. Šimtai žmonių liko be darbo, o atskiruose rajonuose, tarkim, Šakių rajono Kudirkos Naumiesčio linų perdirbimo fabrike, linai jiems buvo vienintelis pragyvenimo šaltinis. Įstojus į ES, pradėta taikyti vieninga linų sektoriaus paramos politika, tiesioginės išmokos už pluoštinių linų pasėlių hektarą tapo vidutiniškai 413 Lt, tuo tarpu anksčiau ūkininkams buvo mokamos iki 1 500 Lt išmokos už hektarą, didėjo linų plotai, derlingumas, pluošto kokybė. Manau, kad ši Vyriausybė turi žengti didelius žingsnius, kad į Lietuvą sugrįžtų linai. Tuo labiau, kad prasideda naujasis ES 2014 – 2020 metų finansinis laikotarpis – reikia ieškoti būdų, kaip spręsti šią problemą. Kodėl baltarusiams, olandams linus auginti apsimoka, o lietuviams – ne? Suprantama, kad daug lėmė ir išmokų dydis. Grūdų auginimas Lietuvoje sukuria nedaug darbo vietų, tuo tarpu lininkystė gali iš esmės spręsti nedarbo problemą. Neprisidėjo prie lininkystės auginimo nė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas – jis suskaičiavo taip, kaip norėjo Žemės ūkio ministerija – linų auginti ūkininkams neapsimoka. Dėl sumažėjusių išmokų linų augintojams tuometiniai Žemės ūkio ministerijos vadovai kaltino Europos Sąjungą ir buvusius derybininkus, tačiau ką Žemės ūkio ministerija padarė, kad padėtis nors truputėlį keistųsi? Kai kas, tiesa, pradėjo aiškinti, kad pigiau linų pluoštą vežtis iš svetur ir nebereikia linų auginti. Taip samprotaujant galima pridurti, kad grūdų dar lengviau atsivežti, – tai gal ir jų neauginkime? Vienoje Lino šventėje buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pasidžiaugė darbščiais Jūsų krašto ūkininkais, tačiau paklaustas apie lininkystės viziją, atsakė, jog lietuviai išsaugojo meilę linui, bet jų nebeaugino dėl visiems žinomų priežasčių – nebeliko paklausos. Ar tikrai viską diktuoja rinka? Ką daryti, kad linai vėl pradėtų žydėti Lietuvoje? Gerbiu Kazimierą Starkevičių, sakyčiau, jis buvo vienas geriausių Žemės ūkio ministerijos vadovų, tačiau vienas žmogus juk nepadarys to, ko nepadarė visa valdžia. Pirmiausia ji turėtų atsiprašyti žemdirbių už tai, kad nesugebėjo remti prioritetinio linų sektoriaus, ir pradėti rimtai dirbti su ES institucijomis. Šia linkme per pastaruosius dešimt metų Briuselyje nebuvo vykdoma jokio protekcionistinio darbo, siekiant palengvinti mūsų linų augintojų gyvenimą. Tą darbą reikia dirbti kantriai ir nuoširdžiai, suprantama, ir be televizijos kamerų, ir be viešųjų ryšių specialistų. Manau, kai bus įrodyta, kad linų sektorius žlugo dėl nevienodų skatinimo sąlygų kitų ES šalių žemdirbių atžvilgiu, liko neįvykdyta išsiderėta su ES linų pluošto gamybos kvota, žlugo pirminio linų perdirbimo įmonės, tai supras ir Europos Komisija, ir kitos kompetentingos Briuselio institucijos. Kaip tai padaryti – Vyriausybės rūpestis, tačiau aišku viena: nebuvo galima taip drastiškai mažinti išmokas linų augintojams. Mūsų ūkininkai negali konkuruoti su pagrindinėmis linų auginimo ir perdirbimo srityje ES šalimis – Prancūzija, Olandija, Belgija, todėl ūkininkai ir renkasi pelningesnes kultūras – javus ir rapsus. Visų linų augintojų nuomonė viena: be išmokų grąžinimo iki ankstesnio lygio linų auginimo atkurti nepavyks.Kaip mūsų žemdirbiui, tarkime, konkuruoti su prancūzais, kurie gauna 1800 Lt/ha išmokų, juolab, kad Prancūzijoje ir klimatas šiltesnis, ir derlius gausesnis? Ironiška – linų nebeauginame, tačiau linų šventė į Tytuvėnus sugrįžta kasmet… Ar dar rei­ka­lin­ga Li­no šven­tė, jei jau Lie­tu­vo­je ne­be­li­ko li­nų? Su lininiais audiniais, siūlais dirba nemažai Lietuvos tautodailininkų, rūbų dizainerių, bet jie naudoja nelietuvišką produkciją – žaliavos atkeliauja iš Kinijos, Olandijos ir kitų šalių. Senos linininkystės tradicijos liko gyvos tik etnografiniuose pasakojimuose ir liaudies dainose. Skaičiau spaudoje, kad lietuviškų veislių linai parūpo kinams, jie išsivežė Panevėžio rajone, Upytės bandymų stotyje, išvestų veislių pavyzdžių. Iš Kinijos mokslų akademijos Pluoštinių augalų instituto atvykę mokslininkai domėjosi pluoštinių linų auginimo technologijomis, stoties mokslininkų išvestomis naujausiomis veislėmis ‘Kastyčiai‘, ‘Dangiai‘, ‘Sartai‘, ‘Snaigiai‘. Kinai išsivežė po 3–5 g šių veislių sėklų, kad galėtų papildyti savo turimų veislių kolekcijas. Šventės kritikų netrūks

Ž. Pavilionis: ,,Norint užkirsti kelią nesaugios Astravo branduolinės elektrinės statyboms, atėjo metas sutelkti visas diplomatines pastangas“

Seimo narių grupė Seime įregistravo rezoliuciją, kviečiančią Estijos, Latvijos ir Lenkijos parlamentarus priimti teisės aktus, neleisiančius nesaugių branduolinių elektrinių vystytojų tiekiamai elektrai patekti į Baltijos šalių ir Lenkijos elektros sistemas. Pasak vieno iš rezoliucijos autorių, Seimo nario Žygimanto Pavilionio, norint užkirsti kelią nesaugios Astravo branduolinės elektrinės statyboms, atėjo metas sutelkti visas diplomatines pastangas: „Praėjusių metų vasarą surinkome piliečių parašus įstatymo, draudžiančio tiekti Astravo ir kitų nesaugių elektrinių gaminamą elektrą į Lietuvos rinką, iniciatyvai. Neseniai ši iniciatyva virto įstatymu, kuriam buvo pritarta Seime. Šiandien privalome žengti dar vieną žingsnį ir visomis diplomatinėmis priemonėmis sutelkti mūsų artimiausius sąjungininkus kovai prieš šias, grėsmę viso regiono saugumui keliančias, statybas. Seimui tenka ypatingas vaidmuo kelti Astravo klausimą tarptautiniu lygiu, tiesiai bendrauti su kitų šalių parlamentarais, kurie nulemia savo šalies užsienio politikos trajektoriją ir balsuoja už panašius įstatymus“, – rezoliucijos projektą komentavo Ž. Pavilionis. Rezoliucija taip pat kviečiama palaikyti Lietuvos tarptautines iniciatyvas, nukreiptas prieš nesaugių branduolinių elektrinių statybas, primenant, kad energetinio saugumo trūkumas yra esminis veiksnys išlaikantis Baltijos valstybes ir Europą Rusijos įtakos sferoje. Anot kito prie rezoliucijos projekto prisidėjusio Seimo nario, Lauryno Kasčiūno, būtina numatyti priemones, kuriomis pasiektume išsikeltus tikslus: „Rezoliucijoje siūlome partneriams kartu kreiptis į Europos Sąjungos institucijas siekiant formuoti bendrą ES politiką, kuri užtikrintų tarptautinių reikalavimų taikymą visiems elektrinių projektams, padėtų apsisaugoti nuo nesaugių trečiųjų šalių elektrinių vystymo ES kaimynystėje, uždraustų nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagamintos elektros patekimą į ES rinką. Bendra pozicija su artimiausiais kaimynais svarbi, nes tokios šalys, kaip Baltarusija ar Rusija privalo suprasti, kad tai yra ne vien Lietuvos problema, o viso regiono ir visos Europos rūpestis“, – teigė L. Kasčiūnas. Seimo nariai viliasi, kad į šią rezoliuciją bus atsižvelgta tiek Seime, tiek kaimyninių šalių parlamentuose. Seimo narys Vytautas Bakas sako: „Branduolinė sauga neturi sienų ir galiojantys tarptautiniai susitarimai įpareigoja visus. Deja, susidariusi padėtis nepalieka kitos išeities kaip patiems imtis griežtų priemonių ir bandyti mobilizuoti artimiausius sąjungininkus bei visą tarptautinę bendruomenę“. Rezoliucijos projektą pasirašė Seimo nariai: Žygimantas Pavilionis, Laurynas Kasčiūnas, Virginijus Sinkevičius, Gabrielius Landsbergis, Dainius Kreivys, Virgilijus Poderys, Vytautas Bakas. 

Seimo opozicijos kritika dėl regionų ligoninių

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Antanas Matulas pažymi, kad sulaukęs kritikos iš opozicijos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga iš Seimo sveikatos reikalų komiteto darbotvarkės atsiėmė įstatymo projektą, kuriuo buvo siūloma padidinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) finansavimą universitetinėms gydymo įstaigoms ir savaime sumažinti rajonų ligoninėms. Ministras pateikė Sveikatos priežiūros įstaigų pakeitimo įstatymo projektą, kuriame įtvirtina, kad ministerija turi teisę nustatyti atskirų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų universitetinių, respublikos, regionų ar rajonų gydymo įstaigoms, bazinių kainų indeksavimą. „Nors ministro pasiūlytam įstatymo projektui Seimas po pateikimo pritarė, tačiau Sveikatos reikalų komitete pavyko įrodyti, kad toks sprendimas pasmerktų žlugimui rajonų ligonines. Tai buvo paslėptas planas, kaip ekonominėmis priemonėmis sunaikinti ligonines rajonuose, kuriam mes, bent jau laikinai, užkirtome kelią“, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys A. Matulas. Gegužės pabaigoje Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdyje Tarybos pirmininkė sveikatos apsaugos viceministrė Gintarė Šakalytė pasiūlė Vilniaus universiteto (VU) „Santaros“ klinikoms, VU Nacionaliniam vėžio institutui, VU ligoninės „Žalgirio“ klinikoms ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikoms nuo 2017 m. indeksuoti paslaugų kainas 1,1 koeficientu. Tokiu atveju šių įstaigų asmens stacionarinės sveikatos priežiūros bazinės kainos (baziniai dydžiai) būtų papildomai padidinti 10 proc. Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Dalis Vaiginas atkreipė dėmesį, kad toks pasiūlymas sudarytų galimai neteisėtas sąlygas siekti išskirtinio apmokėjimo universitetų ligoninėms už visas jų suteiktas stacionarines (aktyviojo gydymo) paslaugas. Asociacija daro prielaidą, kad tokiu būdu Sveikatos apsaugos ministerija, būdama didžiųjų respublikinių ligoninių steigėja, bando grįžti prie buvusios diskriminacinės tvarkos, kai apmokama už paslaugas pagal įstaigų, o ne paslaugų lygius. lrs.lt

Helmutas Kolis buvo dešiniosios politikos lyderio etalonu

Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas  vizito Berlyne metu Vokietijos Vyriausybės kanceliarijoje pasirašė užuojautą dėl buvusio ilgamečio Vokietijos federalinio kanclerio Helmuto Kolio (Helmut Kohl) mirties. „Helmutas Kolis buvo dešiniosios politikos lyderio etalonu, suvaidinusiu lemiamą vaidmenį Vokietijos ir Europos susivienijime. Jis kalbėjo paprastai ir neretai tiesmukai, bet buvo ypač įžvalgiu valstybininku ir sumaniu diplomatu. Jam svarbiausia buvo taika, vienybė ir gerovė Vokietijoje bei Europoje“, – tvirtina G. Kirkilas. H. Kolis vadovavo Vokietijai 16 metų (1982–1998), per kuriuos jis suvienijo Rytų ir Vakarų Vokietiją bei pasiūlė vieningos Europos viziją. Jo vyriausybės dėka buvo užmegzti ir normalizuoti santykiai su Vokietija, o Lietuva buvo pripažinta su tokiomis sienomis, kokias ji turėjo iki 1937 m., t. y. su Klaipėdos kraštu ir su sostine Vilniuje. H. Kolis buvo krikščioniu demokratu, kuris vadovavo Krikščionių demokratų sąjungai nuo 1973 iki 1998 metų. H. Kolio valstybinės laidotuvės planuojamos liepos 1 dieną. Jis bus palaidotas Vokietijos pietvakariuose, Špejerio mieste, netoliese kurio jis užaugo, šalia Špejerio katedros, savo vaikystės katedros, į kurią vaikystėje 20 km važiuodavo dviračiu, kaip jis rašė savo dienoraščiuose. Buvusiam Vokietijos kancleriui Špejeris turi ir kitą simbolinę prasmę: miestas yra netoli Prancūzijos sienos, o H. Koliui Vokietijos ir Prancūzijos santykiai visada buvo svarbiausi. Viešėdamas Vokietijoje, G. Kirkilas susitiko su Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago Užsienio reikalų komiteto, Vokietijos socialdemokratų partijos frakcijos vadovybe ir kitais Vokietijos pareigūnais. lrs.lt, verslaspolitika.lt

Rūta Vainienė. Ir vėl de javu kaip prieš dešimtmetį, kai po nakties pabudome su naujais mokesčiais

Ilgai lauktas mokesčių pertvarkymo planas – jau ant stalo. Kaip ir galima buvo tikėtis – iš valdžios gerų naujienų verčiau nelauk. Ir jei bus viena kita geresnė žinia, jas būtinai nusvers mokesčių kėlimo planai. Tai štai, gerosios žinios skirtos mažas pajamas gaunantiems asmenims. Jiems didės nepamokestinamasis pajamų dydis. Mažesnį gyventojų pajamų mokesčio tarifą mokės ir mažesnes nei 30 tūkst. eurų per metus gaunantys asmenys, kurie užsiima individualia veikla ir priklauso taip vadinamoms „laisvosioms profesijos“. Mokesčių atostogos metams bus suteiktos tiems, kurie pirmą kartą gyvenime pradėjo verslą. Tačiau čia gerosios naujienos ir baigiasi. Toliau rikiuojasi švelniai sakant – vulgarusis mokesčių kėlimas. Kam kils mokesčiai, jei vyriausybės parengtas planas būtų įgyvendintas? Jie didės tiems asmenims, kurie užsiima individualia veikla ir lig šiol moka 5 proc. gyventojų pajamų mokestį. Jiems mokestis didės progresyviai, iki 15 proc. Negana to, pagal Finansų ministerijos pateiktus efektyvaus mokesčio tarifo skaičiavimus, kyla įtarimas, kad progresinį tarifą individualiai veiklai žadama taikyti itin inovatyviai, švelniai pasakius. Mokesčiai yra žmonių kūrinys, tad nenuostabu, kad nauji žmonės gali sukurti naujų schemų. Tačiau pasaulyje įprasta, kad esant progresiniam apmokestinimui, didesnis apmokestinimo tarifas taikomas tik pajamoms, kurios viršija nustatytą laiptelį. O toms, kurios iki jo – taikomas mažesnis tarifas. Jei, kaip siūlo ministerija, iki 10 tūkst. eurų pelnui būtų taikomas 5 proc. tarifas, tai net ir 50 tūkst. gaunantis asmuo turėtų nuo pirmųjų 10 tūkst. mokėti tuos pačius 5 proc. Finansų ministerijos pateikti skaičiai apie efektyviuosius tarifus kelia pagrįstų įtarimų, kad gali būti kitaip. Kad didesnis tarifas bus skaičiuojamas nuo visų pajamų, jei jos viršija nustatytą ribą. Koks tai yra absurdas, bus verta pakalbėti tada, kai matysime ne reformos skaidres, o parengtus teisės aktus. Mokesčių kėlimui turi būti pasirengę ir nekilnojamojo turto savininkai. Čia irgi siūlomas progresinis tarifas, ir dar kokio dydžio – 2 proc. nuo mokestinės turto vertės! Šis mokestis klastingas tuo, kad kyla ne tik tada, kai pakelia tarifą. Jis kyla ir tada, kai Registrų centras pakeičia mokestinę vertę. Kitas mokestinės vertės perskaičiavimas – 2021 metais. Jokio poilsio turintiems nekilnojamojo turto – vien pamąstymai, ar neperrašius jo juridinio asmens vardu – juk jiems mokestis mažesnis, štai Vilniuje – vienas procentas. Tie, kas gauna mažiau nei minimalią algą, irgi turi įtempti ausis. Mat siūloma, kad „Sodra“ būtų skaičiuojama nuo minimalios algos, nepaisant, kokia etato dalimi žmogus dirba. Kai kuriais atvejais gali nutikti taip, kad „Sodrai“ darbdavys turės atseikėti daugiau nei sumokės darbuotojui! Ministras žadėjo išimtis tiems, kurie objektyviai dirba maža etato dalimi, pavyzdžiui, yra kokios nors nedidelės garažų bendrijos primininkas. Bet visų tokių atvejų – neaprašysi. Kita vertus, o kur gi žadėtas mokesčių sistemos paprastumas? Nežinia kodėl pasiūlyta pakelti PVM viešbučiams. Čia irgi keista mokesčių kūrėjų inovacija, juk viešbučiai didžiąja dalimi apgyvendina užsieniečius, ir tai reiškia paslaugos eksportą. PVM eksportui įprasta – nulinis tarifas. Vis tik mokesčių reformas mūsuose lydi ir dar vienas užkeikimas – niekaip nepavyksta jų įgyvendinti taip, kad viskas būtų laiku, kad mokesčių pakeitimai būtų priimti likus pusei metų iki jų įsigaliojimo. Štai ir dabar turime tik skaidres, o Finansų ministerija iki liepos 1d. vykdo konsultaciją su gyventojais. O kur dar visa procedūra Seime. Ir vėl de javu kaip prieš dešimtmetį, kai po nakties pabudome su naujais mokesčiais. Rūtos Vainienės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ....

Valstybinių miškų valdymo reforma atidedama iki Seimo rudens sesijos

Prie Seimo  į piketą dėl  valstybinių miškų valdymo reformos susirinkę žmonės išgirdo, kad  reformos priėmimas atidedamas iki rudens sesijos. Tai sakė su piketuotojais susitikęs  Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Jis teigė pirmą kartą girdintis miškininkų pageidavimą sėsti prie derybų stalo , tačiau p. V. Pranckietis profsąjungų federacijos vadovei Ingai Ruginienei pažadėjo susitikti ir aptarti reformos klausimus. I. Ruginienė ,,Verslui ir politikai" ne kartą sakė, kad Vyriausybė per pusę metų taip ir nesugebėjo atsakyti, kokią naudą valstybei ir piliečiams duos planuojama reforma. Ji tikisi, kad Seimo nariai išgirs žmonių  nerimą ir reformą numatančius įstatymus nagrinės ne skubotai ir kokybiškai. Protestuotojų plakatai  skelbė : „Urėdijas uždarysim ir į Airiją varysim“, „Reikia tikro, apskaičiuoto projekto, o ne vizijos!“, „Nevažinėkit „buldozeriais“ po miškus“ ar „Negalima taip elgtis su Lietuvos turtu“. www.verslaspolitika.lt...

Planus drastiškai mažinti lėšas kultūrai R. Karbauskis aiškina galima nauja krize

Birutė Vyšniauskaitė, LRT.lt Kultūros įstaigų vadovai skambina pavojaus varpais dėl vyriausybės planų kitais metais kultūros finansavimą sumažinti beveik 18 mln. eurų. Trečiadienį Seimo Kultūros komiteto posėdyje jo vadovas Ramūnas Karbauskis aiškino, kad lėšas mažinti siekiama dėl neva galimos naujos ekonominės krizės, bet kartu ramino, kad sprendimo dėl 18 mln. eurų atėmimo dar nėra. Kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson interviu LRT.lt taip pat tikina, kad galutinis skaičius nebus toks drastiškas. Vyriausybė siekia, kad visos ministerijos, išskyrus Krašto apsaugos, kitų metų biudžetus bendrai susimažintų 616 mln. eurų ir juos sumestų į bendrą „pokyčių krepšelį“. Kultūros ministerijos biudžetą norima nurėžti beveik 18 mln. eurų. Visų Lietuvos teatrų, koncertinių įstaigų ir muziejų vadovai Kultūros komiteto posėdyje prašė L. Ruokytės-Jonsson ir R. Karbauskio paaiškinti, kokiais kriterijais remiantis kitų metų šalies kultūros biudžetas galėtų sumažėti tokia didele suma, kai kultūros darbuotojai ir taip nesuduria galo su galu. Kultūros srityje dirbantys finansininkai įsitikinę, kad kitais metais dėl vyriausybės paskelbto taupymo vajaus gali būti mažinami kultūros darbuotojų atlyginimai, nes daugiau nėra ką mažinti. „Vyriausybė kalba apie socialinės atskirties mažinimą, tačiau, jeigu tiems kultūros darbuotojams, kurie šiuo metu, atskaičius mokesčius, gauna 500 eurų, alga sumažėtų iki 300 eurų, tuomet atsirastų dar keli tūkstančiai pašalpų iš valstybės prašytojų. Ar tokiu keliu reikėtų eiti?“ – klausė Kinematografininkų sąjungos vadovas Arūnas Matelis. Jam antrino Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius Martynas Budraitis: „Sumažinę ir taip varganą kultūros finansavimą, po kelerių metų žiūrėsim, kaip sugrįžti prie šiandieninio finansavimo lygio.“ R. Karbauskis, kalbėdamas apie finansavimą kultūrai, visus susirinkusiuosius įspėjo, esą diržus reikia veržtis daugelyje sričių, nes neva ekonomika vėl kaista ir Lietuvą gali ištikti nauja finansinė krizė. Kartu komiteto pirmininkas kultūrininkams žadėjo, kad nebeilgai kalbėsime, jog turime dirbti iš idėjos. Visų kultūros įstaigų vadovams prieštaraujant, kad taip drastiškai būtų mažinamas finansavimas kultūrai, R. Karbauskis aiškino, kad „tas mechaninis paskaičiavimas būtinas tam, kad prasidėtų reforma, bet sprendimo iš kultūros atimti 18 milijonų dar nėra.“ „Valstiečių“ lyderis pažadėjo dalyvauti kitą savaitę vyksiančiame vyriausybės posėdyje, kurio metu turėtų būti nuspręsta, kiek kiekviena ministerija privalės kitais metais sumažinti savo biudžetą. Dėl kultūros finansavimo turėtų būti posėdžiaujama birželio 30 dieną. – Kodėl iš Užsienio reikalų ministerijos biudžeto kitais metais planuojama atimti 6 mln. eurų, o iš Kultūros ministerijos net 18 mln.? – LRT.lt paklausė kultūros ministrės L. Ruokytės-Jonsson. – Manau, kad į kultūrą buvo pasižiūrėta iš paukščio skrydžio, giliau neanalizuojant, kokia jos finansinė padėtis yra šiuo metu. Kol kas tie 18 mln. – tik rekomendacija, o ne – griežtas reikalavimas. Mes atsakėme, kad galime maždaug 2,8 mln. eurų sumažinti tik vadinamąsias VIP lėšas. Dėl to nukentėtų visos savivaldybės, nes nebegautų finansavimo atnaujinti savo kultūros centrus ir įstaigas. – Tačiau juk Finansų ministerija siūlo derybas su Kultūros ministerija pradėti nuo 18 mln. eurų. – Ant stalo dar nieko nepadėta. Manau, kad birželio 30 d. kalbą pradėsime nuo kitų skaičių. – Jeigu kitais metais taip stipriai vyriausybė nori sumažinti finansavimą kultūrai, iš kur prasimanysite pinigų griūvančiam Gedimino kalnui gelbėti? – Tam, kad būtų pabaigti šiuo metu pradėti kalno šlaito tvarkymo darbai, papildomai reikia 1,5 mln. eurų. Kitam šlaitui sutvarkyti reikėtų daugiau nei 5 mln. eurų. Darbai turėtų prasidėti iki šių metų rugsėjo. Mums sutiko padėti Lenkijos specialistai. Tačiau kalno tvarkymo finansavimo problemos dar neišspręstos, bet, manau, premjeras Saulius Skvernelis jų nuošalyje nepaliks ir spręs valstybiniu lygiu.

Praėjusią savaitę LRT žiūrovams įdomiausia – E. Jakilaičio pokalbis su A. Skardžiumi

LRT.lt Pateikiame LRT mediatekos įrašų penketuką. Šie įrašai praėjusią savaitę LRT mediatekos lankytojų buvo žiūrimiausi. Itin didelio žiūrovų susidomėjimo praėjusią savaitę sulaukė žurnalisto Edmundo Jakilaičio vedama laida „Dėmesio centre“, kurioje dalyvavo Seimo narys Artūras Skardžius, žurnalistas Dovydas Pancerovas ir Seimo antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius. Laidoje diskutuota apie pasklidusią informaciją, jog socialdemokratas A. Skardžius Seimo nario pareigas naudoja siekdamas finansinės naudos sau: jis gauna pajamas iš vėjo energetikų ir aktyviai dalyvauja vėjo energiją reguliuojančių įstatymų rengime. LRT TELEVIZIJOS žiūrovų pamėgtoje laidoje „Gyvenimas“ pasakota apie porą, kurią suvedė du baisūs ir labai panašūs atsitikimai, stipriai pakeitę jaunų žmonių gyvenimus. Beveik tuo pačiu metu skirtingose šalyse per šiurpias nelaimes Roberta ir Edvardas neteko kojų. Tačiau skaudi patirtis jų nesužlugdė, o tik sustiprino ir suteikė galimybę ta stiprybe dalintis su kitais. Antroji tema – atostogos Turkijoje. Ši šalis jau daugybę metų yra populiariausia lietuvių atostogų kryptis, tačiau apie ją iki šiol sklando daugybė mitų. Beveik du dešimtmečius čia praleidęs lietuvis Margiris Klenavičius tikina, kad žino tobulų atostogų Turkijoje receptą, o viena svarbiausių jo dalių – atsisakyti stereotipų. LRT TELEVIZIJOS laida „Svarbios detalės“ savo svečius pakvietė į diskusiją, kaip neperžengti ribų su kitokią maitinimosi filosofiją turinčiais asmenimis. „Pagalvojau, kad 30 metų valgau mėsą, bet manęs niekas nepaklausė, ar galiu gyventi be jos“, – laidoje pasakoja mėsos dėl eksperimento atsisakęs Simonas Urbonas. Savo mintimis dalijosi ir šešerius metus mėsos nevalgantis Mykolas Simutis, gyvūnų teisių aktyvistė Gabija Enciūtė, vienas garsaus sostinės restorano savininkų Dominykas Čečkauskas, virtuvės šefas Liutauras Čeprackas ir sveikos gyvensenos tyrinėtoja Vaiva Nepaitė. Nemažo susidomėjimo sulaukė ir E. Jakilaičio pokalbis su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu laidoje „Dėmesio centre“. Krašto apsaugos ministras išsakė savo abejones dėl planuojamų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad“. „Mes tikrai negalime jaustis absoliučiai ramūs, kai nebesilaikoma tarptautinių susitarimų, aneksuojamos teritorijos, Rusijos kaimynystėje tęsiama agresija ir žūsta žmonės“, – laidoje kalbėjo ministras. Ryto naujienų laida „Labas rytas, Lietuva“ savo žiūrovams šįkart pasakojo, ką daryti, kad grįžus iš kelionės su draudimo kompanijomis netektų aiškintis dėl kelionėje įvykusių nelaimingų atsitikimų. Sporto entuziastams pristatyta informacija apie FIFA konfederacijų taurę, o muzikos mėgėjai buvo supažindinti su dviem premjeromis – studijoje viešėjo jaunosios atlikėjos Paula ir Kotryna Juodzevičiūtė....

Miškininkų piketas prie Lietuvos Respublikos Seimo

Gintautas Kniukšta, www.verslaspolitika.lt Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF) pranešė, kad , birželio 21 d., posėdžiaujant LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, miškų urėdijų profesinės sąjungos surengs atskirus piketus. Piketai prieš skubotą ir neskaidrią valstybinių miškų valdymo reformą vyks nuo 10 val. Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo (Gedimino pr. 53). Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija, remdama savo narius, taip pat surengs atskirą piketą. www.verslaspolitika.lt piketo išvakarėse kalbėjosi su federacijos pirmininke Inga Ruginiene.  Kodėl rengiate šiuos piketus? Siekiame atkreipti dėmesį į chaosą ir politikų savivaliavimą, įgyvendinant valstybinių miškų reformą. Pavyzdžiui, ką tik visiškai netikėtai sužinojome, kad  LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl valstybinių miškų reformos. Piketus žadėjome surengti jau birželio 7 d., tačiau tuomet Seimo Etikos ir procedūrų komisija pateikė išvadas, kad Seimo valdyba pažeidė Seimo statutą ir privalo pakartoti ekspertizės viešąjį pirkimą. Po pirmąkart skelbto ir neįvykusio konkurso Seimo vadovybė bandė iš viso jo išvengti – nesiėmė pakartotinų procedūrų. Dabar pagal Seimo valdybos reikalavimus nepriklausomi ekspertai turi motyvuotai atsakyti, ar teikiamas Miškų įstatymo straipsnių pakeitimo projektas atitinka teisėkūros principus, yra tinkamai integruotas į nacionalinę teisės sistemą ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams? Ankstesni klausimai, į kuriuos atsakymus iš nepriklausomų ekspertų tikėjosi gauti skirtingoms Seimo frakcijoms priklausantys parlamentarai, buvo kitokie. Ekspertai turėjo atsakyti, koks valstybinių miškų valdymo modelis taikomas kitose Europos Sąjungos valstybėse, koks valstybinių miškų ūkio valdymo reformos kaštų ir naudos santykis bei ekonominis pagrįstumas, ar siūlomas valstybinės įmonės statusas geriausiai atitinka valstybės strateginius poreikius valdant, tvarkant ir naudojant vieną svarbiausių šalies turtų, ar siūlomas centralizavimas sumažins korupciją ir didins skaidrumą, o medienos pramonei bus sudarytos palankesnės sąlygos apsirūpinti žaliava, kiek miškų ūkio valdymo pertvarka pareikalaus išlaidų iš biudžeto, kokia reformos įtaka bus darbo vietų kūrimui ir išlaikymui? Tuomet, beje, miškininkai sakė, kad ekspertizės techninės sąlygos paruoštos labai kvalifikuotai, tačiau Seimo valdyba su 100 eurų užmokesčiu iš ekspertizės tiesiog pasityčiojo. Kas dabar pasikeitė? Seimo valdyba birželio 13 d. nutarimu pritarė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto siūlymams dėl reikalavimų nepriklausomiems ekspertams, kurie turės įvertinti Miškų įstatymo pakeitimo projektą bei Seimo narių siūlymus dėl urėdijų reformos. Pagal minėtus reikalavimus ekspertais gali būti ir miškininkystės specialistai, turintys aukštąjį žemės ūkio mokslų studijų srities miškotyros mokslo krypties išsilavinimą ir ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį miškų ūkio tvarkymo srityje. Taip pat patvirtinta nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo techninė specifikacija bei pavesta Seimo kanceliarijai vykdyti nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešąjį pirkimą. Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos turi būti suteiktos ir išsami ekspertų išvada pateikta per 7 kalendorines dienas nuo nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties sudarymo dienos. Birželio 20 d. buvo  paskutinė diena, kai baigiasi viešasis pirkimas valstybinių miškų reformos ekspertizei atlikti,tačiau LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas jau įtraukia Miškų įstatymo projekto svarstymą į šios dienos darbotvarkę, neabejodamas jog ekspertizę bus spėta atlikti mažiau nei per dieną. Tokie veiksmai sudaro prielaidas manyti, kad ekspertizė galbūt atlikta dar nepasibaigus viešajam pirkimui, o ir jis pats buvo tik formalumas. LMPF stipriai abejoja tokios „ekspertizės“ kokybe. Tenka apgailestauti, kad valdantieji, mūsų tariami socialiniai partneriai, nuolat slapukauja ir neatsakingai skubina procesus, nepaisydami ne tik elementarios etikos, bet ir teisės aktų. Jei viskas daroma skubotai, „po kilimu“, o visuomenė tik pastatoma prieš faktą, kokios reformos kokybės galime tikėtis? Ar su jumis diskutavo Aplinkos ministerija, jos vadovai dėl numatomos reformos, ar radote atsakymus, kodėl ketinama sukurti vieną valstybės įmonę, atleisti 400 administracijos darbuotojų? Ne, tikrai ne. Mums, kaip sakoma, šioje reformoje net kablelio ar dvitaškio neleido padėti. Miškininkus gąsdina tai, kad norima itin sparčiai įgyvendinti reformą, bet realiai niekas beveik nesitaria, nesikonsultuoja, kaip geriausia tai padaryti. Viską išdraskyti lengva, bet ar tikrai pakeisime dabartinę sistemą kažkuo geresniu? Niekas mums nepateikė pakankamai informacijos, daugiau sužinome apie reformą iš žiniasklaidos, o ne iš pačių reformos iniciatorių. Ar taip turi atrodyti dialogas? Jau anksčiau esu sakiusi, kad dėl valstybinių miškų ūkio reformos iki 3000 šioje sistemoje dirbančių žmonių gali netekti darbo. Sunku paaiškinti, kodėl net kojų nespėjęs sušilti naujose pareigose aplinkos ministras Kęstutis Navickas pradėjo projektuoti itin sparčiai norimą įgyvendinti valstybinių miškų reformą. Jos tikslas – sujungti dabar veikiančias 42 urėdijas į vieną valstybės valdomą įmonę. Girdi, reikia optimizuoti procesus, padaryti miškų ūkį pelningesniu ir efektyviau dirbančiu... Ar tikrai, ministre? Nuo 1990 metų, įgyvendinant vidines pertvarkas, miškų sektoriaus darbuotojų sumažėjo daugiau kaip 3,3 karto – nuo 12,5 tūkst. iki 3,8 tūkst. Kuri dar Aplinkos ministerijos valdoma institucija susitraukė daugiau kaip 3 kartus? Ši reforma labai svarbi ir savivaldybėms, nes tai ir darbo vietos, ir mokesčiai į vietos biudžetą. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas taip pat įspėjo Seimą dėl numatomų reformų. Anot jo, dėl valstybinių miškų valdymo ietis sukryžiavome visai be reikalo, rimti politikai rimtų reformų taip nedaro. Norint daryti reformas, privalai žinoti esamas problemas, jas išanalizuoti, žinoti galutinio tikslo siekiamus rezultatus, o tik tada priimti sprendimą. O tam būtinos diskusijos ir įsiklausymas. Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijai didelį nerimą kelia tai, kad darbo neteks net apie 2-3 tūkstančius žmonių. Jei taip iš tiesų nutiks, liūdna pagalvoti, kas laukia šio sektoriaus. Blogiausia tai, kad reforma stipriausiai paveiks ir taip sudėtingoje padėtyje esančius regionus. Šiuo metu 1000 hektarų miško tenka 3,6 darbuotojo. Aplinkos ministras K. Navickas aiškiai pasakė, kad po reformos tokį plotą turėtų aptarnauti tik vienas žmogus. Keistokai nuteikia tai, kad pabrėžiamas efektyvumo, didesnio pelningumo siekis, tačiau nutarta įkurti valstybės valdomą įmonę. Koks tada reformos tikslas? Pakeisti statusą, valdymo modelį ir vadovus ar didinti gaunamą naudą valstybei? Keista logika: dabar regionams smogsime stiprų smūgį, o tada investuosime dar didesnes sumas, dėsime dar daugiau pastangų, kad tik sušvelnintume situaciją? Keistas būdas siekti optimizavimo. Miškininkai neįsivaizduoja savo gyvenimo Lietuvoje, jei bus išvaryti iš miško. Darbuotojai nuliūdę klausia: ar sukauptą ilgametę patirtį ir žinias teks pakeisti pigiai apmokamais darbais užsienio valstybėse? Tikrai ne tokią regionų skatinimo ir emigracijos stabdymo politiką Lietuvos žmonėms žadėjo naujoji valdžia. Jeigu dialogas nevyksta, ar tokiomis reformomis siekiama naudos mūsų miškų sektoriui ir valstybei, jos piliečiams? Tai reiškia ne reformos modelio pristatymą darbuotojams. Ignoruodama kolektyvinę sutartį valstybė savo pavyzdžiu visiems darbdaviams duoda aiškią žinią - susitarimai su profesinėmis sąjungomis yra niekiniai. Ar reformų iniciatoriai susimąstė, kas nutiks su atleistais žmonėmis, su jų šeimomis? Ar ne politikų abejingumas atvėrė kelius milžiniškai emigracijai? Valdžios atstovai privalo pagrįsti pasirinkto reformos varianto visuotinę naudą valstybei ir jos piliečiams, atsakingai įvertinti regionų atskirties mažinimo prioritetą, socialines pasekmes, bedarbių didėjimą, su tuo susijusias socialines išmokas ir emigraciją. P.S. LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetas birželio 21 d. iš  darbotvarkės išbraukė  klausimą dėl valstybinių miškų reformos, tačiau piketai buvo surengti, siekiant  atkreipti dėmesį į chaotišką ir neskaidrią reformos įgyvendinimą. *** LMPF jungia 37 baldų, popieriaus bei miško pramonės imonių profesines sąjungas ir vienija apie 1700 narių. Federacijos istorijos ištakos prasideda nuo 1919 metų, kai Kaune buvo įkurtos pirmosios profesinės sąjungos. 1956 m. prie medienos apdirbimo pramonės profesinių sąjungų prisijungė miškininkai ir tapo Miško, popieriaus ir medžio apdirbimo pramonės profesinė sąjunga. 1990 m. vasario 8 d. kai dar Lietuva nebuvo paskelbusi Nepriklausomybės Akto, Vilniuje įvykusiame šakos suvažiavime atsiskiriama nuo sovietinių profsąjungų ir keičiamas pavadinimas į Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federaciją –LMPF.

Ūkio ministras M. Sinkevičius JAV susitiko su didžiausios pasaulyje biotechnologijų asociacijos viceprezidentu

Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius vizito JAV metu susitiko su Biotechnologijų inovacijų organizacijos  viceprezidentu Josephu Damondu, su kuriuo aptarė Lietuvos siekį stiprinti bendradarbiavimą gyvybės mokslų srityje su JAV ir padėkojo už šiemet Lietuvai skiriamą ypatingą dėmesį forume „BIO International Convention 2017“. Ministro susitikimas su BIO viceprezidentu – pirmasis dviejų šalių bendradarbiavimo istorijoje. Taip pat šiemet „BIO International Convention 2017“ dalyvaujantiems Lietuvos atstovams suteikta galimybė prisistatyti net du kartus: ūkio ministras birželio 21 d. dalyvaus viename iš atidarymo renginių ir pristatys Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus potencialą, o „Verslios Lietuvos“ atstovai forume „Innovation Hubs“ – Vilniuje vyksiantį „Life Sciences Baltics 2018“ forumą. Susitikime su BIO viceprezidentu ūkio ministras M. Sinkevičius pažymėjo, kad Lietuva jau yra viena pirmaujančių šalių Europoje gyvybės mokslų srityje, todėl atsiveriančios galimybės JAV, ypač bendradarbiaujant su „Biotechnology Innovation Orgzanization“, tik sustiprins šį šalies ekonomikos sektorių. „Lietuva aktyviai plečia savo gyvybės mokslų pramonę Europoje, tačiau taip pat žvelgiame plačiau ir matome dideles perspektyvas JAV – tiek skatinant tiesiogines užsienio investicijas į Lietuvą, tiek lietuviškos produkcijos eksportą“, – akcentavo M. Sinkevičius. J. Damondas patikino, kad Lietuva gyvybės mokslų sektoriuje vis labiau pastebima pasauliniu mastu, o tai atveria galimybes partnerystei su JAV mokslo ir verslo atstovais. Ministro M. Sinkevičiaus pakviestas dalyvauti „Life Science Baltics“, BIO viceprezidentas teigė, kad tai bus puiki galimybė JAV atstovams pažinti Lietuvos gyvybės mokslų sektorių ir suteiks impulsą bendradarbiauti. Lietuva BIO organizuojamame tarptautiniame forume „BIO International Convention“ dalyvauja nuo 2013 metų. Lietuvai šiemet skirtas ypatingas dėmesys – ji pirmą kartą pristatyta didžiausiame pasaulyje gyvybės mokslų forume „BIO International Convention 2017“, kur turi galimybę esamiems ir potencialiems mokslo ir verslo partneriams pristatyti Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus potencialą ir jo plėtrą. BIO yra didžiausia pasaulyje asociacija, atstovaujanti biotechnologijų įmonėms, akademinėms institucijoms, valstybės technologijų centrams ir susijusioms organizacijoms JAV bei daugiau kaip 30 kitų šalių. Organizacijos nariai dalyvauja moksliniuose tyrimuose ir kuria novatoriškus sveikatos, žemės ūkio, pramonės ir biotechnologijų produktus. Vizitą JAV ūkio ministras pradėjo sekmadienį – susitiko su Los Angelo lietuvių bendruomene LABA LA.  M. Sinkevičius taip pat dalyvavo susitikimuose su Indijos švietimo ir technologijų ministru, Japonijos gyvybės mokslų asociacijos  prezidentu Osamu Naygayama, AUTM  atstovais. Ūkio ministerija, verslaspolitika.lt...

Socialdemokratai dėl A. Skardžiaus kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją

Socialdemokratų frakcija, reaguodami į žiniasklaidoje iškeltas abejones dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus viešų ir privačių interesų derinimo, kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją. "Vertiname partijos reputaciją, todėl, siekdami objektyviai ir skaidriai išsiaiškinti visus A.Skardžiui mestus įtarimus, kreipėmės į Seimo Antikorupcinę komisiją. Tikimės viešo ir skaidraus tyrimo," – sako LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas. Socialdemokratų Etikos ir procedūrų komisija įvertino A.Skardžiaus raštu pateiktus paaiškinimus. Naujienų portalas 15min.lt pirmasis pranešė, kad parlamentaro A.Skardžiaus šeima gauna pajamų iš vėjo energetikos vystytojų, o politikas rengia įstatymų pataisas, susijusias su atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Parlamentaras tikina, kad jo veikla Seime niekaip nesikerta su iš vėjo jėgainių vystytojų per tarpininkus gaunamomis pajamomis, nes jis tik nuomoja žemę. Dėl šios informacijos parlamente inicijuojamas specialus tyrimas. Verslas ir politika, lsdp.lt ...

Jungtinė Karalystė turi toliau išlikti strategine Lietuvos partnere

Lietuva nori, kad ir po išstojimo iš Europos Sąjungos Jungtinė Karalystė išliktų strategine mūsų šalies partnere, o Lietuvoje gyvenantys britai bei Didžiojoje Britanijoje gyvenantys lietuviai išlaikytų esamas teises. Tai sakoma Lietuvos Seimo  priimtoje rezoliucijoje, kurią inicijavo Liberalų sąjūdžio frakcijos ir Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Aušrinė Armonaitė. Seimas rezoliucijoje taip pat pabrėžė, kad Jungtinės Karalystės vaidmuo yra svarbus geopolitinio saugumo garantas, todėl jos dalyvavimas formuojant Europos saugumo ir gynybos politiką bei užtikrinant Baltijos šalių saugumą ir toliau išlieka esminis ir nepamainomas. Lietuva ir toliau laikys Jungtinę Karalystę strategine savo partnere. Lietuva sieks, kad iš Europos Sąjungos besitraukianti Jungtinė Karalystė užtikrintų mūsų šalies piliečių, dirbančių, studijuojančių ir kuriančių savo gyvenimą Didžiojoje Britanijoje, teisių tęstinumą ir apsaugą. Savo ruožtu Lietuva pasirengusi dėti visas pastangas, jog Jungtinės Karalystės piliečių teisės Europos Sąjungoje ir Lietuvoje būtų tinkamai apsaugotos ir britai galėtų toliau nevaržomai gyventi ir dirbti mūsų šalyje. ,,Mūsų ir kitų Europos Sąjungos valstybių piliečių teisės ir interesai turi būti centrinė derybų dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Bendrijos ašis. Britanijoje gyvena didelė lietuvių bendruomenė, todėl mums labai svarbus jos likimas, kad lietuviai artimiausiu metu dėl „Brexit“ proceso nepatirtų jokių nepatogumų ir suvaržymų“, – sakė A.Armonaitė. Jungtinės Karalystės įmonės yra vienos didžiausių investuotojų Lietuvoje, o šalies rinka yra ypatingai svarbi Lietuvos eksportui. Dėl šios priežasties Lietuvos interesas yra abipusiai naudingų ekonominių bei politinių Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos ryšių plėtra. „Gerbiame Jungtinės Karalystės piliečių valią. Šį sprendimą vertiname kaip paskatą Europos Sąjungos šalims dar labiau susitelkti siekiant stiprios ir klestinčios Europos Sąjungos, kurios raida užtikrintų visų Europos Sąjungos šalių ir jų piliečių saugumą ir gerovę“, – sakė A.Armonaitė. Liberalai.lt  

Trys ministrai nebeturi visuomenės palaikymo

„Lietuvos rytas“ paskelbė  „Vilmorus“ apklausą: Prezidentę Dalią Grybauskaitę palankiai vertina 66,6 proc. apklaustųjų, o premjerą – 54,1 proc. Vyriausybės vadovą  palankiai jį vertinančių per mėnesį sumažėjo nuo 63,2 iki 54,1 proc. Trys šios Vyriausybės ministrai – švietimo ir mokslo sveikatos apsaugos bei žemės ūkio – nebeturi visuomenės palaikymo - teigiamai vertinančių yra mažiau nei galvojančių priešingai. Pavyzdžiui, švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę palankiai vertina 18,6 proc., nepalankiai – 28,1 proc. respondentų. verslaspolitika.lt...

Konservatoriai vėl siekia Lietuvos komunistų partiją įvardinti nusikalstama organizacija

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių Audroniaus Ažubalio ir Lauryno Kasčiūno iniciatyva pateiktas rezoliucijos projektas, kuriuo siekiama Lietuvos komunistų partiją (LKP) įvardinti nusikalstama organizacija. Sovietinės okupacijos laikotarpių 1940–1941 ir 1944–1990 m. Lietuvos komunistų partija buvo sudėtinė Sovietų Sąjungos Komunistų partijos dalis ir atliko pagrindinį vaidmenį Lietuvoje įtvirtinant diktatūrą bei represinį režimą, todėl yra atsakinga už okupacijos metu padarytą žalą ir nusikaltimus. Paradoksalu, kad nors 1998 m. Seime buvo priimtas įstatymas, kuriuo sovietinės valdžios jėgos ir saugumo struktūros (NKVD, NKGB, MGB, KGB) buvo pripažintos nusikalstamomis organizacijomis, vykdžiusiomis genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą okupuotoje Lietuvos Respublika, pagrindinis okupacinės valdžios organas LKP tokio įvertinimo nesulaukia iki šiol. „Toks skaudaus ir sudėtingo Lietuvos istorijos etapo nenuoseklus vertinimas yra viena iš istorinės atminties politikos trūkumo šalyje pasekmių, leidžiantis įvairiems okupaciniu laikotarpiu LKP ir jos struktūros veikloje aktyviai dalyvavusiems veikėjams šiandien kalbėti, jog „ir tada dirbome Lietuvai“ ar „istoriją palikime istorikams“. Todėl šia rezoliucija, kuri teikiama pakartotinai, siekiame ištaisyti šią iki šiol egzistuojančią istorinio vertinimo spragą ir pagrindinę okupacinį represinį režimą kontroliavusią organizaciją įvardinti nusikalstama struktūra“, – rezoliucijos projekto parengimo motyvus aiškina vienas iš dokumento rengėjų, konservatorius A. Ažubalis. „Panašaus pobūdžio nacių įvykdyti nusikaltimai tarptautinės bendruomenės buvo teisiškai įvertinti Niurnbergo Tribunolo, kur ir pati nacionalsocialistų partija buvo pripažinta nusikalstama organizacija. Tai tapo vienu pagrindinių pokario Europos istorinės atminties naratyvų. Deja, tačiau iki šiol Europoje sovietinių nusikaltimų vertinimas nesusilaukia lygiaverčio ir atitinkamo įvertinimo, o ir sovietinį, ir nacistinį terorą patyrusių Vidurio ir Rytų Europos valstybių istorinė atmintis gerokai skiriasi nuo tik nacistinį režimą išgyvenusių Vakarų Europos šalių. Todėl, siekdami bendro istorinio raudonojo teroro vertinimo, turime padaryti viską, kad pirmiausia patys sau išdrįstume aukščiausiu lygiu įvardinti daiktus tikrais vardais“, – apie poreikį įvertinti nusikalstamą LKP veiklą kalbėjo kitas rezoliucijos projekto rengėjas, konservatorius L. Kasčiūnas. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad ja yra sprendžiama LKP kaip juridinio asmens nusikalstamos veiklos vertinimo problema, o konkrečių asmenų, vykdžiusių ar dalyvavusių vykdant okupacinio režimo nusikaltimus, baudžiamosios atsakomybės klausimas yra sprendžiamas šiuo metu galiojančiais, baudžiamąją atsakomybę realizuojančiais įstatymais. Šis rezoliucijos projektas, atsiliepiant į Lietuvos patriotinių nevyriausybinių organizacijų kvietimą, Seime buvo įregistruotas dar praėjusią kadenciją, tačiau socialdemokratų frakcijos atstovų Seime pastangomis projektas buvo atmestas ir išimtas iš darbotvarkės jo net nesvarsčius. Projekto rengėjai, pakartotinai teigdami rezoliuciją svarstyti Seimui, tikisi, kad naujos kadencijos sudėtis suteikia unikalų šansą žengti šį istoriškai svarbų žingsnį. lrs.lt

Prancūzai tiki prezidento partija, Britanijos išstojimas iš ES niekam nebus naudingas

Prancūzijos prezidento E. Macrono partija laimėjo absoliučią daugumą parlamente. Prancūzijos parlamento rinkimuose prezidento Emmanuelio Macrono įkurta partija gavo absoliučią daugumą. Kiek daugiau nei metus gyvuojantis judėjimas „Respublika, pirmyn“ turės per tris su puse šimto vietų iš 577. T E. Macronas yra žadėjęs įgyvendinti pažadus per artimiausius penkerius metus: 60 milijardų eurų sumažinti biudžeto išlaidas, atleisti per šimtą tūkstančių viešojo sektoriaus darbuotojų bei reformuoti darbo rinką.   Ultradešinysis Nacionalinis frontas (FN) turės aštuonis deputatus, o jo lyderė Marine Le Pen pirmąkart išrinkta į šalies parlamentą. Briuselyje prasideda derybos dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos sąlygų. Prie derybų stalo sės vadinamojo „Brexito“ sekretorius Davidas Davisas ir vyriausiasis Europos Sąjungos derybininkas Michelis Barnier. Pirmiausiai derybininkai turėtų aptarti Jungtinėje Karalystėje gyvenančių Europos Sąjungos piliečių Nors konservatoriai prarado daugumą parlamente po neseniai vykusių rinkimų, šalies premjerė Theresa May sieks visiško atsiskyrimo nuo Europos Sąjungos. Konservatoriai nori pasitraukti iš bendrosios rinkos bei atsisakyti laisvo asmenų judėjimo. Ekspertai abejoja, ar mažumos vyriausybei pavyks įvykdyti šį planą, nes jis pakenktų šalies ekonominei situacijai. teises, bei britų teisę pasilikti kitose Bendrijos šalyse. Tikimasi, kad pirmo susitikimo metu taip pat bus bandoma susitarti, kokią sumą į Europos Sąjungos biudžetą už išstojimą turės sumokėti Britanija. Vokietijos užsienio reikalų viceministras Michaelis Rothas radijui „RBB Inforadio“ sakė, kad „tikrai privalome apsaugoti savo interesus kaip 27 ES valstybės, tačiau nenorime bausti Britanijos“. M. Rotho teigimu, „Brexit“ yra labai, labai sudėtinga operacija“, dėl kurios susitarti reikia per šiek tiek daugiau kaip metus. LRT RADIJAS, verslaspolitika.lt, Prezidentūros nuotr. Autorius - R. Dačkus.

Mirė buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis

Eidamas 88-uosius metus mirė buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis, skelbia BBC.„Bild“ pranešė, kad politikas mirė savo namuose Liudvigshafene. H.Kohlis Vokietijai vadovavo 16 metų, nuo 1982-ųjų iki 1998-ųjų, ir buvo ilgiausiai valdęs šalies kancleris nuo Otto von Bismarcko. Helmutas Kohlis, kurio pilnas vardas yra Helmutas Jozefas Michaelis Kohlis, gimė 1930 metų balandžio 3-iąją Liudvigshafeno finansų tarnautojo Hanso Kohlio šeimoje. Būsimąjį legendinį Vokietijos politiką augino konservatyvių katalikiškų pažiūrų tėvai. Be Helmuto, šeimoje augo jo sesuo Hildegard ir brolis Walteris. H.Kohlis buvo trečiasis, jauniausiasis, vaikas. Politikas vadovavo šaliai per Vokietijos susivienijimą, kuris įvyko 1990-aisiais, praėjus vieneriems metams nuo Berlyno sienos griuvimo. verslaspolitika.lt

Miškų reforma: išbraukė esminius klausimus ir pridėjo 100 eurų

Seimo valdyba birželio 13 d. nutarimu pritarė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto siūlymams dėl reikalavimų nepriklausomiems ekspertams, kurie turės įvertinti Miškų įstatymo pakeitimo projektą bei Seimo narių siūlymus dėl urėdijų reformos. Pagal minėtus reikalavimus ekspertais galės būti ir miškininkystės specialistai, turintys aukštąjį žemės ūkio mokslų studijų srities miškotyros mokslo krypties išsilavinimą ir ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį miškų ūkio tvarkymo srityje. Taip pat patvirtinta nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo techninė specifikacija bei pavesta Seimo kanceliarijai vykdyti nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešąjį pirkimą. Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos turi būti suteiktos ir išsami ekspertų išvada pateikta per 7 kalendorines dienas nuo nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties sudarymo dienos. Išbraukė esminius klausimus ir pridėjo 100 eurų Po Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvados, kad Seimo valdyba pažeidė Seimo statutą ir privalo pakartoti ekspertizės viešąjį pirkimą, kito pasirinkimo tiesiog neliko. Po pirmąkart skelbto ir neįvykusio konkurso Seimo vadovybė bandė iš viso jo išvengti – nesiėmė pakartotinų procedūrų, tačiau dėl to tik prarado laiką. Tiesa, per tokį politinį manevravimą viešojo konkurso sąlygos ir klausimai, į kuriuos privalės atsakyti ekspertai, labai pasikeitė. Dabar pagal Seimo valdybos reikalavimus nepriklausomi ekspertai turi motyvuotai atsakyti, ar teikiamas Miškų įstatymo straipsnių pakeitimo projektas atitinka teisėkūros principus, yra tinkamai integruotas į nacionalinę teisės sistemą ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams? Antra – ar įstatymo projektu siekiama įgyvendinti reforma teigiamai vertintina vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu? Be to, priduriama – jeigu šioje išvadoje siūloma, kad šiame punkte nurodytas įstatymo projektas ar Seimo narių pasiūlymai tikslintini, turi būti suformuluotas konkretus siūlymas (įstatymo projekto tekstas) ir pateiktas šio siūlymo pagrindimas. Ankstesni klausimai, į kuriuos atsakymus iš nepriklausomų ekspertų tikėjosi gauti skirtingoms Seimo frakcijoms priklausantys parlamentarai, buvo kitokio pobūdžio. Jie prašymą Seimo valdybai dėl privalomo nepriklausomo ekspertinio teisės akto projekto įvertinimo net 46 narių vardu pateikė dar kovo 20 d. Po to sąlygas ir klausimus viešajam konkursui rengė, o po apskundimo STT patikslino Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (AAK). Tuomet ekspertizė turėjo atsakyti į 10 klausimų – koks valstybinių miškų valdymo modelis taikomas kitose Europos Sąjungos valstybėse, koks valstybinių miškų ūkio valdymo reformos kaštų ir naudos santykis bei ekonominis pagrįstumas, ar siūlomas valstybinės įmonės statusas geriausiai atitinka valstybės strateginius poreikius valdant, tvarkant ir naudojant vieną svarbiausių šalies turtų, ar siūlomas centralizavimas sumažins korupciją ir didins skaidrumą, o medienos pramonei bus sudarytos palankesnės sąlygos apsirūpinti žaliava, kiek miškų ūkio valdymo pertvarka pareikalaus išlaidų iš biudžeto, kokia reformos įtaka bus darbo vietų kūrimui ir išlaikymui bei pan. „Ekspertizės techninės sąlygos paruoštos labai kvalifikuotai, išdėstyta dešimt klausimų, į ką turi būti atsakyta, tačiau reikalavimai ekspertams pernelyg aukšti. Seimo valdyba su 100 eurų užmokesčiu iš ekspertizės tiesiog pasityčiojo“,- tuomet sakė Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas, prof. dr. Edmundas Bartkevičius. Kad už tokį atlyginimą neatsiras kvalifikuotų ekspertų, teigė ir kiti miškininkystės specialistai bei politikai. „Aš Seimo pirmininkui sakiau, kad už tokius pinigus tikrai neatsiras, kas to imtųsi ir tai tik nereikalingas laiko gaišinimas“, – kalbėjo AAK pirmininkas Kęstutis Mažeika. Net urėdijų reformos projektą rengusios Aplinkos ministerijos viceministras Martynas Norbutas teigė, kad tokio darbo niekas negali atlikti nei už šimtą, nei už tūkstantį eurų. Už tokios apimties įvertinimą, anot jo, vidutiniškai reikėtų 10–15 tūkst. eurų arba gerokai sumažinti reikalavimų apimtį. Būtent pastarasis variantas dabar ir pasirinktas, tiesa, Seimo vadovybė konkursui papildomai pridėjo dar 100 eurų – iš viso ekspertams už išvadą būtų sumokėta 200 eurų. Siūlo ieškoti kompromiso Pagal Seimo statuto 145 straipsnį, jeigu įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti teisinį reglamentavimą (nustatyti, pakeisti arba panaikinti teisės subjektų teises arba pareigas, formuluoti tam tikrų sričių reformos kryptis arba raidos strategiją) ir pagrindinis komitetas arba ne mažiau kaip vienas penktadalis Seimo narių paremia ekspertizės iniciatyvą, Seimo valdyba turi užsakyti nepriklausomą ekspertinį teisės akto projekto įvertinimą. Ekspertinė išvada yra teisės aktą lydintis dokumentas, pristatomas per svarstymus komitetuose ir Seimo posėdyje. Buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas priminė, jog galioja bendra taisyklė, kad Seimo narys balsuodamas ir išreikšdamas savo valią turi būti sąmoningas ir tą klausimą gerai išmanyti. „Jeigu kyla abejonių, yra daug būdų jas pašalinti ir išsiaiškinti esmę, o vienas iš jų – Seimo narių prašymas skelbti ekspertizę. Tai teisėtas prašymas ir Seimo valdyba, matydama, kad parlamentarams reikia tokio atsakymo, turi per daug nesvarstyti, o tiesiog skirti tokią ekspertizę ir padaryti viską, kad Seimo nariai galėtų susipažinti su jos išvadomis ir atitinkamai balsuoti“, – sakė A. Paulauskas. Jam atrodo, kad dabartiniu atveju Seimo valdyba tiesiog bijo ekspertizės, kad ji nepateiktų kitokios išvados nei teikia Vyriausybė. „Jei yra tokia baimė, man atrodo, kad reikia susėsti ir galvoti, kaip pašalinti tuos prieštaravimus ir ieškoti kompromiso, o ne „buldozeriu“ važiuoti. Toks jautrus klausimas, kaip urėdijų naikinimas ar apjungimas, reikalauja didesnio sutarimo. Geriau išklausyti įvairių nuomonių ir pabandyti surasti bendrą vardiklį“, – patarė politikas. Jo nuomone, Seimo valdyba elgiasi neteisingai, jei Seimo nariams kilusius klausimus pakeičia kitais. Balsuojant už įstatymą parlamentarams geriau turėti atsakymus – Seimo vadovybė ir pirmininkas turi to siekti. Be to, skirti didesnę sumą ekspertams galimybių tikrai yra. „Mes skirdavome ir didesnes sumas. Jei klausimas svarbus ir reikalinga atitinkama ekspertų kvalifikacija, lėšų visada galima rasti. Už 200 eurų rimtų ekspertų nepakviesi ir rimtų klausimų neišspręsi“, – mano buvęs Seimo vadovas. Miškininkų bendruomenė urėdijų veiklos optimizavimo gaires yra išsamiai išnagrinėjusi ir pasiūliusi priimtinus variantus. Lietuvos miškininkų sąjungos suvažiavimas bei Urėdų taryba patvirtino, kad reforma reikalinga. Urėdijos turėtų būti stambinamos jas apjungiant, galbūt ir iki 25 valstybinių įmonių, o jų valdomų miškų plotas turėtų būti ne mažesnis kaip 30 tūkst. ha bei apvaliosios medienos metinės gamybos apimtys – ne mažesnės nei 100 tūkst. kubinių metrų. miškininkas.eu

R. Budbergytė. O kur didesni mokesčiai daug uždirbantiems ?

Labai skambiai, bet gana kukliu „Mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimu“ pavadintas praėjusią savaitę Vyriausybės pristatytas mokesčių pertvarkos planas jau sulaukė nemažai atgarsių. Daugiausia kritikos strėlių – dėl ambicingumo stokos. Pajamų nelygybė Lietuvoje jau kelerius metus išlieka viena didžiausių Europoje. Tai kenkia ne tik ekonomikos augimui, makroekonominiam stabilumui, bet ir ženkliai didina emigracijos mastus. Mokesčių pertvarka yra būtina, siekiant mažinti pajamų nelygybę bei socialinę atskirtį. Rūpestis mažiausiai uždirbančiais, šeimomis, auginančiomis vaikus, kompleksiškai mažinant jų apmokestinimą ir didinant socialines išmokas yra prioritetinis. Pasak mokesčių pertvarkos strategų, pritarus teiktiems siūlymams mažai uždirbančiųjų mokesčių našta bus artima Estijos mokesčių naštos lygiui ir ji bus mažesnė nei kaimyninėje Latvijoje. Planuojamos rekordinės papildomos 483 mln. eurų valstybės lėšos skurdui mažinti (šiuo metu beveik 30 proc. gyvena skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje). Pozityviai nuteikia tai, kad tolygiau paskirstomas smulkaus verslo apmokestinimas, siūlomos naikinti nepasiteisinusios ir labai brangiai mokesčių mokėtojams kainuojančios lengvatos. Nepamirštamos investicijos ir inovacijos. Nėra jokių abejonių, tai – labai svarbu. Tačiau verta atminti, kad neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) prilyginus minimaliai mėnesinei algai (MMA), nebelieka rezervo mažai uždirbantiems netolimoje ateityje tikėtis didesnių pajamų. Šiek tiek glumina siūlomas nedrąsus žingsnis šešėliui mažinti. Didesnių ambicijų pasigęsta ir kitose srityse. Tenka pripažinti, kad nepaisant to, jog pastaruoju metu darbo užmokestis augo gana neblogai, tačiau gerokai labiau didėjo pajamos iš kapitalo, kitaip tariant, gerėjantį gyvenimą labiau junta turtingesnieji. Šiuo metu Lietuvoje kapitalo mokesčiai yra penkti pagal mažumą ES ir beveik dvigubai mažesni nei Bendrijos šalių vidurkis. Pajamos iš nekilnojamojo turto apmokestinimo yra ženkliai mažesnės nei norėtųsi. Europos Komisija, pristačiusi rekomendacijas Lietuvai dėl didesnės pažangos, pastebėjo, kad mūsų šalyje yra poreikis didesniam kapitalo ir turto apmokestinimui. Tuo tarpu Finansų ministerijos technokratų parengtame mokesčių pertvarkos plane itin brangaus turto apmokestinimas labiau imitacinis, pamirštant brangaus kilnojamo turto apmokestinimą, ir tai, kad visų rūšių turto vertę reikėtų susumuoti, skaičiuojant jo mokesčio dydį. Mokestinės pertvarkos rengėjų akių nebado VU mokslininkų, vadovaujamų prof. Romo Lazutkos, atlikti tyrimai apie pajamų nelygybę, Lietuvoje pajamos, gautos iš kapitalo, yra ženkliai didesnės nei iš darbo. Ir dar yra svarbiau, kad pastaraisiais metais jos auga sparčiau, o ekonomikos augimo vaisiai atiteko turtingiausiam gyventojų sluoksniui: 15 procentų turtingiausių gavo 35 – 40 procentų visų pajamų prieaugio, o tuo tarpu 15 procentų neturtingiausių – vos 4-5 procentus. Pažymėtina, kad 20 proc. didžiausias algas gaunančių žmonių Baltijos šalyse uždirba 50 procentų visų išmokamų algų. Įdomu tai, kad pajamų nelygybė iki socialinių išmokų Lietuvoje yra gana panaši, kaip Švedijoje ir Danijoje, o mūsų valstybės perskirstomasis vaidmuo yra labai menkas. Tikėtis, kad mes esame atsakingi ir brandūs savo noru solidariai dalintis turtu ir pajamomis daugiau nei darome dabar, būtų naivu. Deja, Vyriausybės mokesčių pertvarkos planas nenumato pakankamo teisingesnio apmokestinimo, o apie progresinio tarifo įvedimą dideles pajamas uždirbantiems asmenims neužsimenama. Šiandien socialinė apsauga, o ypač skurdžios pensijos, mažai prisideda prie žmonių geresnio gyvenimo. Net ir šiuo metu planuojamos didesnės socialinės investicijos dar kol kas negarantuoja tvaraus geresnio gyvenimo ir ilgalaikės mažesnės pajamų nelygybės. Mažinant pajamų nelygybę, yra itin svarbu didinti mūsų visuomenės gebėjimus įsisavinti naujas žinias, kompetencijas, išmokti naujų įgūdžių, kad galėtume našiau dirbti, kurti didesnės pridėtinės vertės prekes, o originalios idėjos sąlygotų technologinius ir organizacinius pokyčius pažangioje ekonomikoje. Šiuo metu politikams būtų neatleistina neįžvelgti gana realios rizikos, kad gavę didesnes pensijas ir kitas socialines išmokas gyventojai (neabejotina, jie to nusipelnę), daugiau vartodami pagerins savo skurdų gyvenimą, o galiausiai per kainų padidinimą iš to vėl smarkiai uždirbs stambaus verslo atstovai. Todėl labai svarbu finansuojant socialinę ir sveikatos apsaugą, nepamiršti apgalvotai ir efektyviai investuoti į bendrąjį ugdymą, aukštąjį mokslą ir suaugusiųjų perkvalifikavimą (Europos Komisijos duomenimis lietuviai smarkiai atsilieka kompiuterinio raštingumo ir uždavinių sprendimo technologijų gausioje aplinkoje įgūdžiais). Tuomet bent jau ilgalaikėje perspektyvoje galėtume tikėtis teigiamų pokyčių darbo rinkoje. Akivaizdu, kad Finansų ministras Vilius Šapoka, pristatydamas mokesčių pertvarkos planą, neklydo, sakydamas, kad tai – tik didelių būsimų reformų pradžia. Laukia dar žymiai ambicingesni darbai - ištraukti iš milžiniško ekonominio šešėlio žadėtus šimtus milijonų ir imtis labai sunkaus neefektyvių viešųjų išlaidų peržiūrėjimo.  ...

Premjeras S. Skvernelis: nekilnojamojo turto išlaikymas valstybei kainuoja 180 mln. eurų kasmet

Pirmą kartą Lietuvoje suskaičiuota ir įvertinta, kiek valstybė valdo nekilnojamojo turto. „Stebėtina, kad per 27 metus nesugebėta šio turto inventorizuoti. Ne mažiau stebina ir neefektyvus turto naudojimas. Šią problemą pagaliau turime imti ir išspręsti“, - sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Premjero žodžiais,  ataskaitą ir siūlymus, kaip efektyviau valdyti valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą, Finansų ministerija pristatys Vyriausybės posėdyje. Tuomet ir bus priimti reikiami sprendimai. Pirmąją metinę valstybės turto valdymo ataskaitą už 2016 metus parengęs centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdytojas, valstybės įmonė Turto bankas, pateikia analizę, iš kurios matyti, kad dalis ministerijų valdo daugiau ploto, nei reikia tiesioginėms jų funkcijoms vykdyti. Valstybės nekilnojamąjį turtą sudaro daugiau nei 28 tūkst. objektų, kurių bendras plotas siekia 10,45 mln. kv. m. Šį, daugiau nei 3 mlrd. eurų likutinės vertės turtą, valdo 724 valstybės institucijos, įstaigos ir įmonės, o jo išlaikymas valstybei kasmet kainuoja apie 180 mln. eurų. Didžiausią valstybės nekilnojamojo turto dalį sudaro mokslo (beveik 19 proc.), administracinės (17 proc.) ir gamybos bei sandėliavimo paskirčių (11,5 proc.) objektai. Daugiausia turto sukoncentruota Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Ataskaita akivaizdžiai parodė, kad dalis administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto (kurį visą sudaro daugiau nei 2 tūkst. objektų, bendras jo plotas siekia 1,79 mln. kv. m, o likutinė vertė – 950 tūkst. eurų), valdomas ir naudojamas neefektyviai. „Dalis ministerijų valdo daugiau ploto nei reikia tiesioginėms jų funkcijoms vykdyti. Septyniose iš keturiolikos ministerijų vienam darbuotojui tenkantis bendras nekilnojamojo turto plotas yra didesnis nei nustatyti 28 kv. metrai, o aštuonių ministerijų išlaikymo sąnaudos viršija 36 eurų už kvadratinį metrą išlaikymo normatyvą“, - vardija S. Skvernelis. Daugiausia – virš 69 kv. metrų vienam darbuotojui tenka Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, taip pat Ūkio (42,45 kv.m), Švietimo ir mokslo (37 kv.m), Užsienio reikalų (36,05 kv.m), Žemės ūkio (33,63 kv.m), Teisingumo (32 kv.m), Kultūros (30,12 kv.m) ir Socialinės apsaugos ir darbo (28,34 kv.m) ministerijose. Didžiausios yra Vidaus reikalų ministerijos valdomo nekilnojamojo turto išlaikymo sąnaudos (64,27 euro už kv. m). Nustatytą 36 eurų už kv. m išlaikymo sąnaudų normą viršija Teisingumo (56,23 Eur), Švietimo ir mokslo (50,30 Eur), Užsienio reikalų (41,38 Eur), Aplinkos (38,59 Eur), Žemės ūkio (37,13 Eur), Socialinės apsaugos ir darbo (36,94 Eur) bei Kultūros (36,80 Eur) ministerijos. Be to, dalis nekilnojamojo turto yra išnuomotas (250 tūkst. kv.m,), perduotas ne viešajam sektoriui naudotis neatlygintinai panaudos pagrindais (238 tūkst. kv.m), yra laisvas ir nenaudojamas (196,8 tūkst. kv.m). Pats viešasis sektorius tuo metu rinkoje nuomojasi 71,7 tūkst. kv. m. ploto ir praėjusiais metais už jo nuomą sumokėjo 6,2 mln. eurų mokesčio. Už kitiems subjektams nuomojamą valstybės nekilnojamąjį turtą pernai gauta 7,4 mln. eurų nuomos mokesčio. Ataskaita taip pat atskleidė, kad Lietuvoje ir net užsienio šalyse valstybėse valstybės turto valdytojai vis dar disponuoja poilsio, gyvenamosios ir prekybinės paskirties objektais, nieko bendro neturinčiais su jų vykdomomis funkcijomis. Pavyzdžiui, turime objektų Papėje (Latvija), Nidoje, Juodkrantėje, Palangoje ir kitur. „Norėdami valstybės nekilnojamąjį turtą valdyti efektyviai privalome mažinti išlaikymo kaštus ir gauti grąžą. Privalome skatinti institucijas atsisakyti siauro žinybinio požiūrio, turto valdymo centralizavimą turime vykdyti ryžtingiau ir aktyviau. Turime atsisakyti valstybės funkcijoms vykdyti nereikalingo turto, o reikalingą naudoti už mažiausią kainą valstybės biudžetui. Tuo keliu ir eisime“, – teigia premjeras Saulius Skvernelis. verslaspolitika.lt, lrv.lt ---

V.Ušackas apie filmą B. Nemcovui: nuo aršių diskusijų iki besąlygiškos pagarbos

Tai nėra patogus filmas. Kaip ir pats Borisas Nemcovas. Jis iššaukė reakciją Kremliuje ir nepaliko abejingų tiesos, demokratijos ir laisvės siekiui atviriems žiūrovams. Tai ne eilinė premjera ir istorija, kuri vienintelį kartą Lietuvoje bus rodoma Kauno publikai, o su ja susitikti atvyksta ir filmo globėjai bei autoriai. Birželio 10 dieną Kauno kino centre „Romuva“. Lietuvos publikai bus pristatomas didžiulio susidomėjimo ir suvaržymų Rusijoje sulaukęs filmas „Pernelyg laisvas žmogus“ (angl. „The Man Who Was Too Free“). Apie filmą ir pažintį su pagrindiniu jo herojumi – Borisu Nemcovu, specialus interviu su filmo globėju Europos Sąjungos ambasadoriumi Rusijos Federacijoje Vygaudu Ušacku. Ši filmo premjera Kauno publikai pristatoma kaip išskirtinė, o į ją atvyksta ir vienas filmo autorių. Kuo ji turėtų nusipelnyti kauniečių dėmesio ir kodėl toks dėmesys skiriamas Kaunui? Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, kad pristatomas dokumentinis filmas nėra tik apie šviesaus atminimo spalvingą ir principingą asmenybę. Boriso Nemcovo gyvenimas neeilinis tuo, jog jis įkūnija šiuolaikinės Rusijos transformaciją ir tragišką likimą. Nuo daug žadėtos ir puoselėtos demokratijos ir liberalios ekonomikos, iki kryčio į apžvalgininkų taip vadinimą, „autoritarinę kleptokratiją“. Tai žmogus, kuris savo gyvenimą aukojo idealistiniam laisvės ir demokratijos siekiui. Kur dar geriau šios vertybės suprantamos, jei ne Kaune? Kalbama, jog šis kūrinys sulaukė antipatijų Kremliuje. Nuomonių laisvės ribojimai ir filmas apie vieną aršiausių V. Putino kritikų tuo nestebina. Tačiau kuo konkrečiai filmo turinys neramina režimą? Nieko nestebintų ir mano atsakymas, jog būtina atvykti į filmą ir tai išvysti patiems. O tai padaryti tikrai verta. Tačiau jei trumpai, tai pačiame filme rodomi ir kalbinami šiuolaikinės Rusijos politikos, verslo, žiniasklaidos ir meno atstovai, kurie buvo artimi Borisui Nemcovui. Tie, kuriuos turėsiu progos sutikti premjeroje, išvys interviu ir autentiška bei unikalia archyvine medžiaga praturtintą juostą, kuri perteiks visapusiška vaizdą apie viltis ir siekius, kuriuos puoselėjo B. Nemcovas. Taip pat tas svajones, kurioms kol kas nebuvo lemta išsipildyti. Nesutinku su tais, kurie B. Nemcovui jo Tėvynėje klijavo „užsienio agento“ ar „parsidavėlio Vakarams“ etiketę. Borisas buvo tikras savo šalies patriotas, demokratas, nors ne visada pritariantis mūsų integracijos į Vakarus siekiams. Nors interesai ne visada sutapdavo, išpažįstamų vertybių prasme jis buvo vienas iš mūsų. Jis įkūnijo Rusijos piliečių, kurių svajonės gyventi laisvoje ir demokratinėje šalyje, iki šiol nerealizuojamos. Apie kontraversišką jo asmenybę ypač po jo mirties kalbėta daug ir jai išties lipdyti skirtingi epitetai. Kokią ją pažinote Jūs? Su Borisu teko ne kartą bendrauti, diskutuoti, o kartais ir ginčytis. Ne visada mūsų nuomones sutapdavo. Pavyzdžiui, dėl NATO plėtros. 2000-aisiais kartu dalyvavome Gotlando saloje, Švedijos organizuotoje konferencijoje Baltijos valstybių saugumo tema. Smarkiai susikirtome. Po mano pasisakymo, kai argumentavau už Baltijos valstybių priėmimą į NATO, Borisas buvo kategoriškai prieš mūsų narystę. Jo nuomone, tai pakenktų Rusijos demokratijai, nes tokiu būdu komunistai ir nacionalistai įgytų progą dar labiau susitelkti prieš Vakarus. Tuomet Švedijos politikos autoritetui Carl Bildt’ui teko pademonstruoti savo diplomatinius gebėjimus mus raminant, nes ginčas nesiliovė ir prie pietų stalo. Tačiau tokios diskusijos suartina ir leidžia geriau pažinti abi puses. Dažnai bendraudavome renginiuose užsienyje, Maskvoje, Jaroslavlyje, kur jis didžiule balsų dauguma buvo išrinktas i vietinę Dūmą. Žmonės, turėję progos jį pažinti, jį mėgo ir tikėjo jo puoselėjamomis vertybėmis. Tai žmogus, nusipelnęs didžiulės pagarbos ir mūsų dėmesio net ir po mirties. B. Nemcovas taip pat įvardijamas Lietuvos draugu. Kuo jam artima buvo mūsų valstybė? Mūsų laisvės kova ir demokratijos puoselėjimas jį įkvėpdavo ir nepaleisdavo. Pamenu. 2013-aisiais, kai susitikome Taline, Borisas man piktinosi, jog prieš pusmetį jam lankantis Vilniuje, jį nuolat persekiojo keisti rusiškai kalbantys piliečiai su TV kamera. Nuo pat atvykimo į oro uostą, visas 3 buvimo Lietuvoje dienas. Jį ypač stebino, kad, jo nuomone, Rusijos specialiosios tarnybos „šeimininkauja“ Lietuvoje. Tai tik rodo, jog jis nuoširdžiai pergyveno dėl savo gimtojoje valstybėje vykstančių procesų, kurie daro neigiamą įtaką nuosaikioms, demokratiją ir laisvę puoselėjančioms tautoms. Tai buvo jo kova ir jo gyvenimas, apie kurį be jaudulio kalbėti nepavyksta. Tikiuosi, kad kauniečiai atras galimybę įsitikinti tuo betarpiškai tiek filmo metu, tiek ir po jo, kai atrasime laiko ir asmeniškiems pokalbiams bei prisiminimams. Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus informacija, verslaspolitika.lt

R. Vainienė. Lėšų ekonomija be vaistų sąrašo karpymo

„Valstiečių“ ribojimų ir kitų a la reformų buldozeris negailestingai rieda per Lietuvą. Jau prasieita per alkoholio prekybą ir reklamą. Vaistų kainų mažinimo tikslais pakeistas kompensuojamųjų vaistų sąrašas kai kuriuos vaistus atpigins, bet kone du šimtus vartotojams įprastų vaistų – labai stipriai pabrangins. Jau paskelbtas ir mokesčių pertvarkymo planas – kai kurie siūlymai kelia siaubą vidurinei klasei. Kas bus kitas taikinys „valstiečių“ medžioklės plotuose? Tradiciškai valdžios nusitaiko į tam tikras sritis, kuriose įžvelgia problemą. Ar ta problema tikra ar tariama, ar siūlomos priemonės padės ją spręsti, gilinamasi mažiausiai. Ekonominė politika – lyg koks eksperimentų laukas. Pabandysim apriboti – kainą, antkainį, prieinamumą, reklamą, o tada pažiūrėsim, ar veikia. O vis tik vertėtų – jei ne patiems gilesnes analizes atlikti, tai išsamiau pasidomėti, kokie tyrimai yra atliekami bent jau Europos Sąjungoje. Ir kokias ekonominės politikos priemones verta rinktis. Lietuvoje daug sričių yra apaugusios mitologija, sveikatos sritis – viena jų. Kai „valstiečiai“ ribojo alkoholio prieinamumą, jie teigė, kad dėl didelio šio produkto suvartojimo pirmaujame pagal širdies ir kraujagyslių ligas. Medikai sako – medikai žino. Tačiau Europos Sąjungoje yra atlikta ir kitokių studijų, būtent – finansinių, kuriose pateikta kaštų ir naudos analizė parodo, kokias sumas be jokių ribojimų ir draudimų galima sutaupyti sveikatos priežiūros srityje. Štai konsultacijų bendrovė „Frost&Sullivan“ visai nesenai atliko tris studijas, kuriose yra vertinamas maisto papildų vartojimas ir jo įtaka sveikatos priežiūros išlaidoms. Maisto papildai, kaip žinia, yra ta sritis, kuri dažnai nepatinka politikams. Tai jiems vaidenasi, kad papildų vartojama per daug, tai – kad nėra jokių mokslu pagrįstų įrodymų apie jų teikiamą naudą sveikatai. Tokių studijų ir įrodymų tikrai yra, ir būtent dėl to buvo pasistūmėta dar vienu žingsneliu toliau. Jei jau kai kurie papildai padeda sveikatai, kokie iš to tikėtini finansiniai sutaupymai? Dvi studijos turėtų būti itin aktualios Lietuvai, nes ten analizuojama lėšų ekonomija būtent širdies ir kraujagyslių ligų gydymo srityje. Tik keli skaičiai iš studijos. Jei ES gyventojai vartotų tinkamą omega 3 kiekį, tai ES mastu būtų galima sutaupyti 12,9 milijardus eurų per metus. Kadangi papildai irgi kainuoja, tai grynasis ekonominis efektas siektų 7,3 milijardus eurų. Arba 188 eurus vienam žmogui. Arba išleidus 1 eurą, būtų gautas 2,29 eurų efektas. Studija pateikia skaičius ir kiekvienai šaliai atskirai. Ji rodo, kad Lietuvoje būtų galima išvengti kone 6 tūkstančių gydymo atvejų bei sutaupyti daugiau nei dešimt milijonų eurų kasmet. Panašiai tokią sumą sveikatos biudžetas sutaupys, iš kompensuojamų vaistų sąrašo išmetus 169 vaistus. Kita studija rodo cholesterolį mažinančių papildų vartojimo finansines pasekmes. Lietuvos skaičius – daugiau nei 9 milijonų eurų grynoji sveikatos išlaidų ekonomija kasmet. Čia vienas išleistas euras duoda daugiau nei 4 eurų efektą. Trečioji studija – apie vitamino D ir kalcio naudojimo įtaką sveikatos išlaidoms. Čia Lietuvos potencialūs sutaupymai vertinami daugiau nei trimis milijonais eurų per metus. Prašom, 23 milijonai kasmet. Jokių draudimų, jokių ribojimų, jokių kompensuojamų vaistų sąrašų karpymų. Ir net jei būtų du kartus mažiau – štai apie ką gerbiamiems politikams reikėtų galvoti. Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas

Mieli Lietuvos žmonės, gerbiamieji Seimo nariai, gyvename tokiu nepaprastu laiku, kai į mūsų dabartį atkakliai beldžiasi ir istorija, ir viso šiuolaikinio pasaulio globalūs iššūkiai. Artėjantis valstybės atkūrimo 100-metis praplečia įprastą matymo lauką, sustiprina įžvalgas apie valstybingumą, apie tikslus, kurių siekiame, apie atsakomybę. Vasario 16-osios karta išplėšė mūsų valstybę iš nebūties ir ėmė kurti naują, modernią Lietuvą. Minėdama 20-metį šalis buvo pažengusi stebėtinai toli. Jeigu nebūtų anuomet brutaliai sustabdyta ir naikinta, šiandien gyventume valstybėje, kuriai nereikia vytis prarasto laiko. Jubiliejiniai metai mus įpareigoja ypač realiai ir reikliai pažiūrėti į svarbiausius savo uždavinius. Nėra kitos jėgos, galinčios paspartinti šalies pažangą, kaip tik mes patys. Nėra ir kito laiko, kaip tik tas, kuriame gyvename. Pernai per šalį nuvilnijo teisingumo, perspektyvų, ekonominės gerovės, drąsių ir lauktų permainų viltis. Kartu su rinkimais. Ją tauta siejo su atsinaujinusiu Seimu, su profesionalų Vyriausybe. Pasikeitė daugumos partijų vadovybės per paskutinius metus. Tai kėlė sėkmingesnio ir saugesnio gyvenimo lūkestį. Taip pat ir skaidresnio: jau per pirmąjį naujos valdžios šimtadienį pasibaigė kai kurių amžinų vadovų era „Lietuvos geležinkeliuose“ ir dar dešimtyje įstaigų. Atrastas Nepriklausomybės atkūrimo akto originalas dar labiau pakurstė valstybinį pasididžiavimą. O profesoriaus Liudo Mažylio atkaklumas visiems priminė apie asmeninio apsisprendimo ir iniciatyvos galią. Šimtmetį išsaugoti signatarų parašai įkvepia ir skatina veikti. Šiais parašais prikelta Lietuvos valstybė, nors ir išgrobstyta, suskaldyta ir nuniokota, priėmė bebaimius sprendimus dėl žemės, švietimo, gamybos ir gynybos reformų. Visuotinį žmonių raštingumą užtikrinusi švietimo reforma, Gustaičio lėktuvai, lietuviškas sviestas ir krepšinis tapo to laikotarpio išsivysčiusios Europos šalies vizitine kortele. Bet talentingų reformatorių reikia ir šiandien. Strateginės reformos gali ištisiems dešimtmečiams nulemti valstybės valdymo kokybę. Iš viešojo sektoriaus reformos žmonės laukia nomenklatūrinio valdymo pabaigos ir tikisi, kad nauja valdžia neapsistatys tik savais, bus atspari siaurų interesų grupių lobizmui. Kad pertvarka nesibaigs keliais sumažintais etatais ar šimtaprocentiniais priedais prie kai kurių pareigūnų atlyginimų. Tačiau užsitęsusi valstybės valdymo sumaištis ir kai kurių reformų neapibrėžtumas jau kelia nerimą. Stringa urėdijų pertvarka, Seimas ir savivaldybės saistosi įtartinais vidaus sandoriais, švietimo reformos pradžia primena nekilnojamojo turto dalybas. Politinė atsakomybė – tai ne atskiri sektoriniai perstumdymai, o koordinuotas darbas ir solidarus apsisprendimas už šalies gyventojams būtinų strateginių sprendimų visumą. Jiems priimti reikalinga politinė valia, bet jos nepridės nei Trišalė taryba, nei buldozerinė pseudodemokratija. Rimtoms permainoms ir generaliniam apsivalymui reikia ne tik jėgos ir drąsos, bet ir proto. Visi vienu balsu kartojame – nekokybiškas švietimas tampa nacionalinio saugumo klausimu. Tai – emigracijos, socialinės atskirties, mažėjančių investicijų, ūkio stagnacijos ir svarbiausia – korupcijos priežastis. Visose rinkimų programose ir Vyriausybės veiksmų plane švietimo sistemos pertvarka įvardinta kaip prioritetų prioritetas. Atrodė, dėl to jau pasiektas ir platus politinis supratimas ir sutarimas. Turime skubiai keisti mokytojų rengimo sistemą, peržiūrėti vaikų ugdymo ir besidubliuojančias studijų programas, finansavimo modelius. Švietimo įstaigų tinklą sutvarkyti taip, kad kokybiškas išsilavinimas būtų prieinamas visiems. Kad baigtųsi vaikų segregacija ir šešėlinės pamokos, profesinis mokslas atitiktų šalies ekonominius poreikius, o universiteto diplomas atgautų savo vertę. Tuo tarpu ką pirmiausia girdime ir matome: vietoj kokybinių pertvarkų – dešimčia dienų pailginti mokslo metai, kurpiami pastatų perskirstymo ir parceliavimo planai. Panašu į reformos imitaciją. Neapibrėžtumas ir chaosas, koks yra dabar, pasmerkia reformą jai net neprasidėjus. Politinės valios stoka dėl gyvybiškai svarbių sprendimų ir murkdymasis smulkmenose tampa rimta problema. Bebaimius sprendimus gali daryti tik laisva, nesusisaisčiusi ranka. Kai ją vedžioja nematomi interesai, net ir vieno direktoriaus pakeitimas tampa sudėtingesnis nei visa šimtmečio kultūrinė programa. Tarnavimas valstybei ir tuo pačiu metu koncernui irgi kai kam atrodė visiškai suderinami dalykai, kol atsirado valios nenumarinti tyrimo ir priimti sprendimą. Principingi ir aiškūs veiksmai, iki galo atlikta reforma grąžina pasitikėjimą ir teismais. Tai ne atsitiktinė tendencija, nes žmonės mato įdirbį ir realius pokyčius. Įteisinę individualų konstitucinį skundą, suteiktume galimybę žmonėms ir patiems aktyviau ginti savo konstitucines teises. Teisingumo jausmas sustiprėtų, jeigu nustotų buksuoti ir neteisėto praturtėjimo tyrimai. Konstitucinio Teismo sprendimas išsklaidė abejones – gyvenimas ne pagal pajamas nusipelno baudžiamosios atsakomybės. Taigi policijai, mokesčių inspektoriams ir prokurorams nėra priežasčių delsti. Laikas taip pat didinti ir mokestines baudas už neaiškios kilmės turtą ar pajamas bei milijoninių mokesčių vengimą. Jos negali būti tokios pat kaip už smulkią vagystę. Nes mes visi norime būti tikri, kad teisingumas Lietuvoje – galingesnis už nusikaltėlį. Sąžiningai dirbantys ir gyvenantys žmonės turi jausti valstybės palaikymą. Tvirtos laikysenos reikia ir jau prasidėjusiam perversmui vaistų rinkoje. Ji dešimtmečius balansuoja tarp farmacininkų godumo ir vaistų neįperkančio žmogaus. Jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos stuburas atlaikys spaudimą, o Konkurencijos tarybos bei Valstybės kontrolės rekomendacijos bus įgyvendintos, kainų svertai pagaliau tikrai pakryps žmogaus naudai. Ir korupcijos šioje gyvybiškai svarbioje srityje liks mažiau. Nors ekonomikos šešėlis ir korupcija apvagia kiekvieną – nuo kūdikio iki pensininko, vis dar trūksta sąmoningumo ir pilietinės drąsos. Kovai su korupcija reikia kur kas daugiau pastangų, tačiau pranešėjų apsaugos idėja marinama jau trečią Seimo kadenciją. Visuotinis nepakantumas korupcijai būtų geriausia dovana valstybės atkūrimo šimtmečiui. Kad niekas neduotų ir neimtų kyšių, kad viešieji pirkimai vyktų pagal skaidrias taisykles, o ne pagal vienintelio tiekėjo pageidavimus, kad specialistai būtų įdarbinami ne pagal pažintis, o pagal gebėjimus, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami svarbiems valstybės tikslams, o ne „auksiniams“ šaukštams įsigyti. Paverskime užsibrėžtą tikslą garbės reikalu – tuomet visiems atsiras ir valios, ir galimybių. Suprasdami, kokią grėsmę valstybės stabilumui kelia socialinė atskirtis, prieš metus visi susitelkėme žygiui „Už saugią Lietuvą“. Kad ir kokius skaudulius atvėrėme, viskas pamažu krypsta į gera – mažiau abejingumo, daugiau dėmesio ir kontrolės. Vaikų apklausos vyks su psichologais, žmonės ryžtasi tapti globėjais, kuriasi nauji dienos centrai, vis daugiau įdomių ir išradingų projektų, kurie gelbsti nuo pražūtingų priklausomybių. Sunkiai išspaustas parašas po pasižadėjimu – „vaikų mušti negalima“ – tik patvirtino, kad smurtas nėra vien asocialių šeimų problema, kad egzistuoja šimtai jo rūšių. Pernai nuo smurto nukentėjo beveik 3000 vaikų. Daugiau kaip pusė jų – nuo artimųjų rankos. Apginti juos – mūsų pareiga. Todėl būtų gerai, kad neeilinėje Seimo sesijoje palaiminta vaikų teisių apsaugos sistemos pertvarka jau įgautų realų pagreitį. Matome ir daug gerų pokyčių – vien Kaune jau darbuojasi dešimtys profesionalių globėjų. „Tai – Kauno vaikai ir juos augins kauniečiai“, – taip nusprendė miestas, paskelbęs 2017-uosius Vaikų gerovės metais. Tai galėtų būti šimtmečio šūkis ir Varėnoje, ir Kėdainiuose ar Skuode – visoje Lietuvoje. Kova su alkoholizmu taip pat yra mūsų garbės reikalas ir turi telkti, o ne skaldyti visuomenę. Nacionalinis žygis prieš girtuoklystę nėra tik nuostatos, kurios įsigalios po 2020-ųjų. Neleisti, uždrausti, atimti, aptverti, apmokestinti – tai primityvus ir paprastas kelias, tačiau jis veda tik į šešėlį ir pogrindį. Mūsų užduotis - ugdyti, padėti, suteikti šansą, parodyti kitokį gyvenimą – štai mūsų atsakomybė. Jeigu jos kratysimės, problemos nesispręs ir tik gilės. Kaip nutiko ir su Darbo kodeksu. Rinkimų įsipareigojimas subalansuoti darbo santykius taip, kad nenukentėtų darbuotojo saugumas, buvo deleguotas Trišalei tarybai, permetant politinę atsakomybę kitiems. Nors galiausiai, po didelių diskusijų ir vargų, kodeksas dalinai buvo pataisytas. Į jį įtraukta dauguma mano vetuotų nuostatų. Kodeksas buvo priimtas, bet nukentėjo visi – ir žmonių supratimas apie kodeksą, ir pats procesas, ir politinės atsakomybės supratimas. Žmonių gyvenimo nepagerins ir PVM lengvatos šildymui naikinimas. Daug šalies gyventojų ir taip neišgali susimokėti komunalinių mokesčių. Sulig šildymo sezonu šiluminis skurdas dar padidės, kelis kartus išplėsdamas potencialių pašalpų gavėjų ratą. Ar esame krizinėje situacijoje, kad reikia tokių priemonių? Mokesčių perstumdymas, iš vienų atimant ir dovanojant kitiems, socialinio teisingumo tikrai nepridės. Todėl neparuoštų reformų manija, kuri matoma dabar, gali virsti išsiilgtų pokyčių parodija. Stumdoma atsakomybė prognozuoja netesėtų politinių pažadų sezoną ir tik veiklos imitaciją. Pirmieji lūkesčių metai eina į pabaigą – ir politikos naujokas jau nėra pasiteisinimas. Mažareikšmiai sprendimai vietoj solidžių ir efektingų pertvarkų demotyvuoja ir augina žmonių nusivylimą bei nepasitenkinimą. O nuvilti žmonių dar kartą niekas negali. Tokios teisės neturime mes visi. Nes jie ir toliau balsuos kojomis. Stabiliai demokratinei valstybei reikia skaidrios, brandžios ir stiprios partinės sistemos. Išplauta partinė atsakomybė ir atskaitomybė leidžia suvešėti įvairioms populizmo atmainoms. Tradicinių partijų uždarumas, savanaudiškumas ar net kriminalizacijos atvejai at...

A. Butkevičiui – Seimo komiteto pirmininko pavaduotojo pareigos

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) nariai svarstė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos 2017 m. birželio 6 d. teikimą, kuriuo pasiūlyta komiteto pirmininko pavaduotoju vietoj LSDP frakcijos nario Andriaus Palionio skirti LSDP frakcijos narį Algirdą Butkevičių. Bendru BFK narių sutarimu komiteto pirmininko pavaduotoju išrinktas LSDP frakcijos narys Algirdas Butkevičius. Vadovaujantis Seimo statuto 46 straipsnio 4 dalimi, komiteto pirmininko pavaduotoją turės patvirtinti Seimas. Verslaspolitika.lt

Lietuvos pozicija dėl Astravo branduolinės elektrinės yra aiški ir principinga

Vyriausybė pritarė Baltarusijoje, Astravo rajone, statomos branduolinės elektrinės (BE) vertinimo išvadoms. Seimui siūloma pripažinti Astravo BE nesaugia, kuri dėl geografinės padėties kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. „Nacionalinio saugumo ir žmonių interesai yra patys svarbiausi. Lietuvos pozicija dėl Astravo branduolinės elektrinės yra aiški ir principinga – Astravo BE statyba negali būti tęsiama. Nuo pat pradžios šias statybas lydi rimti pažeidimai ir incidentai, nebuvo ir iki šiol nėra laikomasi nei branduolinės saugos, nei tarptautinių aplinkosaugos reikalavimų“, – sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Vyriausybė vertinimą dėl Astravo AE atliko įgyvendindama Seimo priimtą Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymą. Nustatyta, kad Astravo BE pažeidžia nacionalinius ir saugumo interesus pagal visus įstatyme nustatytus kriterijus (geografinę padėtį ir statybos aikštelės parinkimo tinkamumą, technologinius ypatumus, branduolinės saugos užtikrinimą, tarptautinių saugos ir aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi, tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir kt.). Atliktame vertinime teigiama, kad Baltarusija nepateikė įrodymų, jog parenkant BE statybų aikštelę, kuri vos per 40 kilometrų nutolusi nuo Vilniaus, buvo tinkamai įvertintas Lietuvos gyventojų skaičius, jų pasiskirstymas ir kiti veiksniai, kurie yra reikšmingi branduolinės ar radiologinės avarijos Astravo BE atveju. Lietuvai nėra pateikta informacija dėl radiologinio poveikio nei normalaus BE eksploatavimo metu, nei avarijų atvejais. Astravo BE įvykus sunkiai branduolinei ar radiologinei avarijai, maždaug trečdalis Lietuvos gyventojų galėtų patirti žalingą radiacijos poveikį. Situaciją apsunkintų dar ir tai, kad į pavojaus zoną patektų sostinė Vilnius, kuriame dirba dauguma svarbiausių šalies valstybės institucijų. Parenkant branduolinės elektrinės statybų aikštelę, nebuvo atsižvelgta į galimus seisminius ir kitus gamtinius pavojus. Taip pat nepateikta įrodymų, kad aikštelė parinkta vadovaujantis Tarptautinės atominės energetikos agentūros saugos reikalavimais. Baltarusija nėra atlikusi BE rizikas ir atsparumą vertinančių testų (angl. „stress tests“). Vertinimo metu nustatyta, kad statant Astravo BE nėra laikomasi tarptautinių aplinkosaugos, branduolinės bei radiacinės saugos reikalavimų ir yra pažeistos tarptautinės – Branduolinės saugos, Espo bei Orhuso – konvencijos. Galiausiai, nepaisant aktyvių Lietuvos pastangų ir tarptautinių organizacijų raginimų laikytis skaidrumo ir atvirumo principų, Baltarusija neužtikrino, kad būtų greitai ir skaidriai pateikiama visa informacija apie Astravo BE statybų procesą. Vertinimą parengė Energetikos ministerija vadovaudamasi išvadomis, kurias pateikė Valstybės saugumo departamentas, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Radiacinės saugos centras, Užsienio reikalų ir Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūra, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba ir Lietuvos geologijos tarnyba. verslaspolitika.lt, Vyriausybės kanceliarijos inf.

V. Savukynas: Kodėl tapome valstybe be vilties?

29-asis Sąjūdžio gimtadienis praėjo beveik nepastebėtas. Tikriausiai logiška, nes dabartinei Lietuvai Sąjūdis yra neaktualus. Gyventojų Lietuvoje mažėja, bet eilės biurokratinėse įstaigose ilgėja, biurokratams reikia vis daugiau ir daugiau laiko išnagrinėti įvairiausius popierius. Netikite. Keli pavyzdžiai: jei nori, kad Registrų centras įtrauktų tavo elektroninį paštą, reikia atvykti asmeniškai ir parašyti popierinį prašymą. Nori elektroninio sertifikuoto rakto (tai kelių skaičių kombinacija) – lauk 5 darbo dienas. Ir taip yra kiekvienoje biurokratinėje įstaigoje. Mes pasiekėme kritinį tašką, – mūsų padėtis tragiška. Esame nykstanti tauta ir silpna valstybė. Ir tai niekaip nesusiję su pinigais. 1990 metais lietuviai pinigų turėjo žymiai mažiau, buitis buvo žymiai skurdesnė, galimybių buvo žymiai mažiau, tačiau ta Lietuva buvo nepalyginamai stipresnė nei dabartinė. Kur pagrindinis skirtumas? Viltis. Tuo metu Lietuva turėjo viltį, jog laukia naujas gyvenimas: teisingesnis, turtingesnis, kad mes sugebėsime sukurti gražią ir klestinčią valstybę. O kokia yra Lietuva 2017 metais? Ji, be jokios abejonės, yra turtingesnė, turinti milžiniškas galimybes, tačiau neturinti vilties. Nesenos moksleivių apklausos atskleidė, kad dauguma jų ruošiasi išvažiuoti iš Lietuvos. Jaunimas nesieja savo likimo su šia valstybe. Dauguma Lietuvos gyventojų neturi vilties, kad šioje valstybėje galima kurti savo vaikų ir anūkų ateitį. Priežasčių yra labai daug. Tačiau pati svarbiausia – biurokratai. Lietuvos viltį nužudė biurokratai su savo absurdiškais reikalavimais ir priekabėmis. Mūsų valstybėje biurokratas visada yra teisus. Jis yra arogantiškas, apsikrovęs įvairiausiomis taisyklėmis, kurias pats sugalvojo ir kurios yra jam pačiam tereikalingos. Jos jokios naudos neduoda. Ar kas paskaičiavo, kokią ekonominę žalą padaro perteklinės, niekam nereikalingos taisyklės ir įvairiausi reikalavimai? Tačiau biurokratai ne tik slopina ekonominį augimą. Biurokratai arogantiškai elgdamiesi su žmonėmis atima viltį. Negana to, žmonės mato, kad vieniems yra daugiau leista, nei kitiems. Jie mato prašmatnias įvairiausių pareigūnų ir biurokratų vilas gražiausiuose Lietuvos kampeliuose. Ir puikiai žino, kokie tų pareigūnų atlyginimai. Iš jų tokių dvarų nepasistatysi. Paradoksalu, tačiau viltį nužudė tie žmonės, kurie turėtų tarnauti Lietuvos valstybei. Panaši nomenklatūrinio tvaiko persunkta okupacinė biurokratija egzistavo ir 1987 metais. Tada buvo surasta jėgų išsivaduoti. Ar šiandien dar liko energijos, kad pajėgtume sudraskyti mus apraizgiusį biurokratijos voratinklį? Ar vienintelė kova – tai emigravimas iš šios valstybės? Virginijaus Savukyno komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ....

NPD prilyginus MMA bus gausinamos sunkiausiai besiverčiančių pajamos

Siekdama palengvinti mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, 17-oji Vyriausybė siūlo neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) jau nuo kitų metų prilyginti minimaliai mėnesiniai algai (MMA), siekiančiai 380 eurų. Tai reiškia, kad minimalų užmokestį gaunantys išvis nebemokės Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o tai, kartu su kitomis teikiamomis priemonėmis, jų atlygį, gaunamą į rankas, per mėnesį padidins 20 eurų. „Siekiame, kad ekonomikos variklį stabdanti pajamų nelygybė būtų ardoma gausinant skurdžiausiai besiverčiančių pajamas. NPD prilygindami MMA ir pridėję dar svaresnę paramą šeimoms, auginančioms vaikus, tam sukursime daugiau erdvės“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka. Šiuo metu mėnesio NPD siekia 310 eurų ir yra taikomas, jei gyventojo pajamos neviršija minimalios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų metų pradžioje, vieno dydžio. Finansų minsiterijos inf.

Lietuvos saugumui JAV vaidmuo – kertinis

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso delegacijos nariais. Delegacijos, kurios daugumą sudarė JAV Senato rūmų asignavimų ir gynybos komitetų atstovai, apsilankymo Lietuvoje tikslas – tiesiogiai susipažinti su saugumo situacija rytiniame NATO pasienyje, įvertinti Baltijos valstybėms kylančias grėsmes. Šių komitetų rekomendacijos yra labai svarbios Kongresui priimant sprendimus dėl JAV karinės paramos Baltijos valstybėms. Prezidentės teigimu, JAV vaidmuo yra kertinis užtikrinant Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumą. Pasak šalies vadovės, Lietuva nuolatos jaučia tvirtą Jungtinių Valstijų paramą, kuri labai konkrečiai – savo kariais, karine technika ir finansais prisideda, kad Baltijos šalių žmonės gyventų saugiai. Kongreso delegacijos nariai pabrėžė tvirtą JAV įsipareigojimą NATO kolektyvinei gynybai. Kongrese šiuo metu pateiktas pasiūlymas trečdaliu didinti finansavimą Europos atgrasymo iniciatyvai, nuo kitų metų jai skiriant beveik 5 milijardus dolerių. Tai finansinė programa, kurios lėšomis užtikrinamas JAV karių ir technikos dislokavimas Europoje, tarp jų Baltijos valstybėse, vykdomos karinės pratybos ir gerinama Europos šalių karinė infrastruktūra. JAV vadovaujamas priešakinių pajėgų NATO batalionas yra dislokuotas Lenkijoje prie vadinamojo „Suvalkų koridoriaus“, o dvišaliu pagrindu – brigada karių ir sunkiosios technikos nuolatos rotuojasi po Baltijos šalis. Prezidentė taip pat aptarė NATO vadovų susitikimo, kuris įvyko praėjusią savaitę Briuselyje, rezultatus. Šalies vadovės teigimu, transatlantinis ir viso Aljanso saugumas prasideda Baltijos valstybėse. Kad būtų užtikrinta NATO gynyba rytiniame flange, reikalinga JAV lyderystė formuojant bendrą regioninę oro gynybą, iš anksto dislokuojant karinę techniką, rengiant plataus masto pratybas. Valstybės vadovė taip pat pabrėžė, jog NATO būtinas atsinaujinimas. Pasak Prezidentės, reikia perskirstyti karines pajėgas į Rytus, iš kur šiuo metu kyla didžiausia konvencinė grėsmė Aljansui, greičiau priimti sprendimus ir suteikti daugiau galių karinei vadovybei (SACEUR), pagal realias grėsmes parengti gynybos planus. Prezidentės teigimu, Lietuva puikiai supranta, kad viso Aljanso saugumas priklauso nuo kiekvienos jo narės indėlio. Todėl šalis nuosekliai didina gynybos finansavimą, modernizuoja karines pajėgas, stiprina priemones kovai su kibernetinėmis atakomis, užtikrina tinkamą priimančiosios šalies paramą atvykstantiems kariams. Lietuva taip pat yra JAV vadovaujamos „anti-ISIS“ koalicijos narė. Susitikime taip pat aptarta kova su priešiška propaganda ir melagingos informacijos skleidimu, paramos Ukrainai, sankcijų Rusijai ir energetinio saugumo klausimai. Prezidentės spaudos tarnyba

„Jubiliejinėje Maršalo plano diskusijoje – JAV ir Ukrainos ambasadoriai“

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Andrius Kubilius birželio 5 d. kviečia vieša diskusija paminėti Maršalo plano 70-mečio jubiliejų. Renginys „Maršalo plano 70-metis: 1947 m. jo reikėjo Vakarų Europai, 2017 m. – jo reikia Ukrainai“ vyks Lietuvos Tarybos salėje (Seimo I rūmai, 2 aukštas), pradžia – 9 val. Diskusijoje dalyvaus Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Anė Hol (Anne Hall), Ukrainos ambasadorius Volodymyras Jacenkivskis (Volodymyr Yatsenkivskyi), Europos Komisijos atstovas Lietuvoje Arnoldas Pranckevičius, užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas ir Užsienio reikalų komiteto narys Emanuelis Zingeris. Diskusiją moderuos Seimo narys Žygimantas Pavilionis. 1947 m. birželio 5 d. kalbėdamas Harvardo universitete JAV valstybės sekretorius Džordžas Maršalas išdėstė savo idėją apie būtinybę Antrojo pasaulinio karo nuniokotai Vakarų Europai suteikti ilgalaikę ekonominę paramą tam, kad Vakarų Europa atsilaikytų prieš Stalino bandymus išplėsti savo politinį dominavimą Europoje. „Šiandien vis garsiau ekspertų kalbama, o Seime ir Europos Sąjungos institucijose diskutuojama apie būtinybę kurti naują „Maršalo planą Ukrainai“, kuris padėtų porevoliucinei Ukrainai sustiprinti ekonomiką, atlaikyti Putino bandymus įtvirtinti savo politinį dominavimą visoje Ukrainoje ir tvirčiau susietų šią šalį su Europos ekonominėmis, politinėmis ir saugumo struktūromis. Minint Maršalo plano 70-metį, kviečiu prisiminti, kokią įtaką šis planas padarė Vakarų Europai, ir kaip galėtų atrodyti naujasis „Maršalo planas Ukrainai“, – teigė A. Kubilius. lrs.lt, verslaspolitika.lt

Seimas priėmė pataisas dėl alkoholio vartojimo mažinimo

Seimas priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-4096(2), kuriomis siekiama sumažinti alkoholio vartojimą ir prieinamumą. Už naujus teisės akto pakeitimus balsavo 101 Seimo narys, prieš – 10, susilaikė 10 parlamentarų. Dalis nuostatų įsigalios nuo 2018-ųjų, kitos – nuo 2020 metų. Priimtais pakeitimais nutarta nuo 2018 metų leisti alkoholį įsigyti asmenims nuo 20 metų, t. y. jaunesniems asmenims bus draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų turėti. Draudimas turėti alkoholinių gėrimų nebus taikomas asmenims nuo 18 metų, jeigu alkoholinių gėrimų turėjimas bus tokių asmenų darbo veiklos (pobūdžio) dalis darbo vietoje ir darbo metu. Tačiau, pavyzdžiui, įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams bus draudžiama alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo veiklai pasitelkti asmenis iki 20 metų. Pakeitimais nuspręsta trumpinti alkoholio prekybos laiką – parduotuvėse ir viešojo maitinimo įstaigose prekiauti alkoholiu, jį išsinešti bus leidžiama darbo dienomis ir šeštadieniais nuo 10 iki 20 val., sekmadieniais – nuo 10 iki 15 val. Laiko ribojimas nebus taikomas viešojo maitinimo vietose parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Priėmimo metu Seimas pritarė Seimo nario Artūro Skardžiaus pasiūlymui ir nutarė atsisakyti alkoholio vartojimui skirtų specialių zonų, kur būtų neįleidžiami jaunuoliai iki 20 metų, įrengimo mugėse ir nemokamuose masiniuose renginiuose. Tačiau juose, kaip ir mokamuose masiniuose renginiuose ir mugėse, galės vykti prekyba tik silpnais alkoholiniais gėrimais iki 7,5 proc. etilo alkoholio koncentracijos. Alkoholio vartojimas uždraustas sporto varžybų metu salėse, kuriose jos vyksta. Be to, nutarta prekybą alkoholiniais gėrimais uždrausti paplūdimiuose. Nuo 2020 m. nebeliks nestacionarių alkoholio prekybos vietų, kurioms savivaldybės išduoda atskiras licencijas kurortinio sezono metu. Nuo tų pačių metų alkoholis nebegalės būti parduodamas paviljonuose – neregistruojamuose, į žemę įleistų pamatų neturinčiuose laikinuose statiniuose iš surenkamų konstrukcijų. Paviljonai apskritai bus išbraukiami iš prekybos alkoholiniais gėrimais vietų sąrašo. Seimo posėdyje taip pat nuspręsta pritarti Seimo narių Ramūno Karbauskio ir Andriaus Palionio pasiūlymui nustatyti, kad neterminuota mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencija suteiks teisę aptarnauti pirkėjus ir lauko sąlygomis ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo stacionariosios viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose (išskyrus atvejus, kai savivaldybės taryba nustatys mažesnį atstumą arba uždraudžia prekybą alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis), t. y. stacionarioms kavinėms ar restoranams bus leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais ir lauko sąlygomis ir tam nebus reikalinga papildoma licencija. Pagal priimtas naujas nuostatas alkoholinių gėrimų pardavėjai turės teisę iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų reikalauti, o kai kils abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalės iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Teisės akto pakeitimais taip pat nuspęsta uždrausti alkoholio reklamą, išskyrus vietas, kur yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais, kitus reklamos nelaikymo atvejus. Seimas atsisakė reikalavimo fiziniams asmenims drausti gabenti ir laikyti viešose vietose, išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietas, alkoholinius produktus viešai matomoje pakuotėje. Parengė Seimo Informacijos ir komunikacijos departamentas, verslaspolitika.lt  

Seimo narys T. Langaitis kratosi UAB „Nortal“ akcijų

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Tadas Langaitis paneigė socialdemokratų paskleistą informaciją dėl dalyvavimo UAB „Nortal“ įmonės „E-sveikata“ projekte. T. Langaitis nieko bendro su UAB „Nortal“ neturi ir neturėjo. 2005–2010 m. laikotarpiu minėtas Seimo narys buvo vienas iš tarptautinės kompanijų grupės „Webmedia“ savininkų. Nei motininė įmonė „Webmedia Group“, nei dukterinė įmonė UAB „Webmedia“ Lietuvoje nevykdė jokių projektų, susijusių su „E-sveikata“. 2010 metais T. Langaitis pardavė visas „Webmedia“ turėtas akcijas. 2012 m. naujieji savininkai „Webmedia“ įmonės pavadinimą pakeitė į „Nortal“. T. Langaitis neturėjo jokių sąsajų su UAB „Nortal“. „Tikėtina, kad socialdemokratai skleidžia melą apie menamą mano dalyvavimą „E-sveikata“ projekte, desperatiškai siekdami nukreipti dėmesį nuo didelių tyrimų, siejamų su įtakingais socialdemokratais, kad Seime vykstanti Mindaugo Basčio apkalta, neskaidri, žiniasklaidoje paviešinta Artūro Skardžiaus šeimos veikla ir, žinoma, aiškėjantys faktai dėl „E-sveikatai“ skirtų lėšų iššvaistymo nenuvestų link pačių socialdemokratų. Valstybės kontrolė yra pasakiusi, kad abejotino skaidrumo projektai pradėti vykdyti būtent socialdemokratų vadovaujamos Vyriausybės laikotarpiu, nuo 2005 m. Jei jau nepaisoma elementarios politinės kultūros, tai bent jau melo cenzas politikams turėtų galioti, – pažymėjo T. Langaitis ir pridūrė: – Planavau tirti „E-sveikata“ projektus ir atrasti kaltuosius dėl pinigų švaistymo. Panašu, kad už „E-sveikata“ milijonų kyšo ūsuotų bebrų ausys ir dantys, ir dėl to patiriu šį puolimą“. lrs.lt, verslaspolitika.lt...

Biudžetinių įstaigų vadovai negali būti amžini

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Biudžetinių įstaigų įstatymo pataisas. Seimo priimtos įstatymo pataisos numato, kad biudžetinių įstaigų vadovai į pareigas priimami konkurso būdu 4 metų kadencijai, neribojant kadencijų skaičiaus. Pasibaigus pirmajai kadencijai darbo sutartis pratęsiama antrajai, po kurios iš pareigų atleistas vadovas turi teisę iš karto vėl dalyvauti konkurse. Pasak Prezidentės, vadovų rotacijos principas jau pritaikytas daugelyje viešojo sektoriaus sričių, pradedant teisėsauga ir baigiant aukštojo mokslo sistema. Amžinų vadovų neturėtų būti ne tik švietimo įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse, bet ir biudžetinėse įstaigose. Šias įstaigas taip pat turėtų pasiekti valdymo reforma, reali, o ne parodomoji vadovų rotacija. Siekiant viešojo valdymo sistemos nuoseklumo, skaidrumo ir efektyvumo, šalies vadovė vetuoja įstatymo pataisas ir teikia Seimui principines nuostatas dėl biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų trukmės ir jų ribojimo, konkursų rengimo bei garantijų suteikimo. Vietoje 4 metų kadencijos Prezidentė siūlo biudžetinių įstaigų vadovams nustatyti 5 metų kadenciją. Tokios trukmės kadencijos yra numatytos teismų, prokuratūros ir įvairių kitų valstybės įstaigų bei institucijų vadovams. Taip pat siūloma įtvirtinti, kad tas pats asmuo biudžetinės įstaigos vadovu būtų skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pasibaigus pirmajai kadencijai buvęs vadovas, pretenduodamas toliau eiti tas pačias pareigas, privalėtų iš naujo dalyvauti konkurse. Jeigu konkurso rezultatai būtų nepalankūs arba pasikeitusios darbo sąlygos nepriimtinos, buvusiems gerai ir labai gerai vertintiems vadovams turėtų būti siūlomos iki paskyrimo eitos ankstesnės pareigos arba darbas valstybei ar savivaldybei priklausančio juridinio asmens pareigose. Konkurso į antrąją kadenciją nelaimėję arba konkurse nedalyvavę, bet sėkmingai kadencijas baigę vadovai būtų įtraukiami į biudžetinių įstaigų vadovų rezervą. Kadencijų skaičiavimą siūloma nustatyti tokį patį, kokiam, svarstant Prezidentės teiktą Švietimo įstatymo pataisų projektą dėl švietimo įstaigų vadovų, pritarė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Biudžetinių įstaigų vadovai, iki įstatymo įsigaliojimo dienos ėję pareigas 5 ar mažiau metų, toliau eitų šias pareigas dar 5 metus ir tai būtų laikoma pirmąja jų kadencija, kuriai pasibaigus galėtų dalyvauti konkurse į tą pačią poziciją antrajai kadencijai. Vadovai, ėję pareigas 5–10 metų, toliau eitų pareigas dar 5 metus ir tai būtų laikoma antrąja ir paskutine kadencija. Tie vadovai, kurie pareigas ėjo 10 ir daugiau metų, toliau eitų pareigas dar 1 metus ir turėtų galimybę vėl dalyvauti konkurse į tas pačias pareigas. Jį laimėję dirbtų dar vieną kadenciją, kuri būtų laikoma antrąja ir paskutine toje įstaigoje. Vadovams, kuriems iki pensijos yra likę ne daugiau nei 5 metai, turi būti leidžiama pabaigti darbą netaikant reikalavimų dėl kadencijų. Prezidentė siūlo atsisakyti nuostatos skirti išeitines išmokas nusikaltusiems vadovams, kaip nepateisinamas teisiškai, socialiai ir moraliai. Šios įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2018 m. sausio 1 dienos. verslaspolitika, prezidentūra.lt...

V. Landsbergis: slapstymasis už turtingo dėdės tikintis, kad jis mus apgins, buvo gėdingas reikalas

Edmundas Jakilaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Pasibaigusio Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo rezultatus LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“ aptarė Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, profesorius Vytautas Landsbergis ir politologas Kęstutis Girnius. „Vyksta tai, ką buvome sutarę. Žiūrėkime, ką patys turime padaryti, kad išlaikytumėte Jungtinių Valstijų interesą,“ – sakė L. Linkevičius. Ministras prisiminė, kaip nelengva buvo pasiekti Lietuvos politinių partijų susitarimą siekti 2 procentų BVP finansavimą krašto apsaugai. „Slapstymasis už turtingo dėdės tikintis, kad jis mus apgins, buvo gėdingas reikalas. Vienas buvęs ministras sakydavo, kad mums nereikia rūpintis savo gynyba. Tokia galvosena egzistavo visose Europos sostinėse, kad taip galima sutaupyti“, – kalbėjo V. Landsbergis. Jo teigimu, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasisakymas apie glaudesnį Europos bendradarbiavimą gynybos srityje yra dar ir užuomina Donaldui Trumpui apie pasitikėjimo juo sumažėjimą dėl įtarimų ryšiais su Rusija. K. Girnius įsitikinęs, kad D. Trumpo kalbos Europoje buvo skirtos JAV vidaus auditorijai, siekiant parodyti, kad jis „kietas vyras“....

R. Sotvarė-Šemetienė. Kai kurie gyvulių ūkio ir žmonių bendruomenės skirtumai

Norėtųsi apie tai nebekalbėti, net visai pamiršti. Bet kasdienės žinios dirgina jusles. Kažkam galima, o kai kam negalima. Kai kur galima, o kitur negalima. Tokios naujienos šią savaitę vėl sklido iš Seimo Sveikatos reikalų komiteto, svarsčiusio gėrimo Lietuvoje reikalus. Nėra jokios prasmės gilintis, kur galima arba ne ir kam galima arba ne. Nes tai iš esmės nieko nekeičia. Ir ne todėl, kad šį svaigiųjų upių tvenkimo ir perskirstymo planą ne kartą svarstė, „gerino” ir tvirtins Seimas. Tiesiog nebesvarbu, kas dar bus sugalvota, po to sumažinta, pertaisyta, nes tai nepakeičia esmės. Valdžioje įsivyravę „valstiečiai” taip ir nesuprato, kodėl jų tarsi geri norai pavirto neišsenkančiu pajuokų šaltiniu, atsimuša lyg į sieną ir, švelniai tariant, nesulaukia negeriančios arba mažai geriančios visuomenės dalies palaikymo. Ką galvoja prasigėrę, nėra žinoma, nes komunikuoja daugiausia savame rate. Be to, jiems tai visiškai neaktualu. Atrodo, valstiečiai vis dar yra toje pasaulio pažinimo stadijoje, kai nėra visiškai aišku, kuo gyvulių ūkis skiriasi nuo žmonių bendruomenės. Kuo botagas skiriasi nuo dirigento lazdelės. Nepaisant to, objektyvių skirtumų vis dar yra. Pradėti reikėtų nuo to, jog pirmasis yra šeimininko nuosavybė. Tuo tarpu pažengusioje visuomenėje jokia rinkta ar skirta valdžia nėra nei šeimininkas, nei savininkas, nei turi pagrindo kaip nors panašiai jaustis, nors dažnai spontaniškai to nori. Tame gyvulių ūkyje šeimininkas turi beveik laisvas rankas laikyti juos tvarte ar lauke, viename garde ar ne viename, gali reguliuoti, kiek ėsti, kiek gerti, kada ėsti, o kada gerti. Ir jeigu labai smarkiai nepažeis Europos Sąjungos nustatytų normų, tai viskas taip ir bus, kaip tas šeimininkas nori. Žmogus – ne karvė, kokia miela ji bebūtų. Kartą paragavęs laisvės, nebegali sustoti. Nori pats spręsti, kur jam gyventi, kur eiti, kaip gimdyti, ką valgyti ir ką gerti. Nori pats suklysti ir pats suprasti, kad klydo. Nori logiškų bendro gyvenimo susitarimų. Ir valdžios, kuri nepančioja kojų, netikrina skrandžio turinio ir nekankina savo piliečių, pusei dienos patiesdama ant žemės veidu į purvą, net jeigu tas pilietis kažkuo ir nusikalto. Kai tik valdžia pradeda manyti, jog ji gali ar turi teisę tyčiotis, keisti žmogaus įpročius, nurodyti, ką vartoti, kelintą valandą, kurioje vietoje stovint ar gulint galima tai padaryti, pasipriešinimas yra neišvengiamas. Žmogui būdingos dar ir tokios ypatybės kaip išradingumas, fantazija, todėl kiekvienas ant galvos numestas draudimas pažadina kūrybiškumą, kuris padeda apginti savo teisę spręsti pačiam. Šių pagrindinių prigimties skirtumų neįžvelgusi „valstiečių” valdžia nusprendė, jog visi, kas priešinasi jos dirvožemio mokesčiui, gėrimo reguliavimui ar dar kokiam planui, yra arba nupirkti, arba alkoholikai, arba ožiai, kurių suvarymui į gardą tinka net paklastota statistika. Kitaip būti ir negalėtų. Mat, nematant šių skirtumų, nėra galimybių suprasti, jog tokią nemielą valdžiai reakciją sukelia ne idėja. Pasipriešinimą ir patyčias sukelia tikslo siekimo metodas arba mąstymo būdas. Mūsų valdžia tiki, kad uždraudusi gerti tam tikru laiku ir tam tikrose vietose, jie gali išblaivinti tautą. Uždėjus mokesčių dirvožemiui tikriausiai bulvės geriau derės. Pagal šį tikėjimą, be vargo spręstume ir visus kitus reikalus. Jau buvo bandymas uždrausti mažas algas. Būtinai reikėtų uždrausti nedarbą. Dar geriau būtų uždrausti turtinę nelygybę ir emigraciją. Kol tie gyvulių ūkio ir žmonių bendruomenės skirtumai nebus pastebėti, tol ir nesupras, kad visi garsiai kalbantys botago politikos kritikai nori pasakyti tik vieną gana paprastą dalyką – mes renkame valdžią ne tam, kad ši sudarytų mums valgiaraštį ir dienotvarkę, o tam, kad kurtų sąlygas, kurioms gyvenant kiltų noras suteikti daugiau kokybės ir dienotvarkei, ir kasdieniam meniu. Po spermatozoidų ir kiaušialąsčių skandalo, kuriuo prasidėjo „valstiečių“ kadencija, lyg ir atrodė – pamoką išmoko ir net namų darbus padarė. Bet taip tik atrodė. Valdžia įvairiais būdais tyčiojasi iš normalių žmonių. Ir tai dar tik pradžia. Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ....

Naglio Puteikio tiesa apie korupciją subliuško?

Seimo narys Naglis Puteikis tvirtina, kad liudytojo statusą Prancūzijos koncerno „Alstom“ kyšininkavimo Lietuvoje byloje turintis verslininkas Pranciškus Jurgutis, dalyvavo korupcinėse schemose ir už valstybinius užsakymus jo valdomoms įmonėms nešdavo kyšius Socialdemokratų, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos atstovams. Šią žinią gana plačiai nušvietė žiniasklaida. Kokios reakcijos jis sulaukė iš teisėsaugos institucijų, Seimo Antikorupcinės komisijos? Kol kas Seimo narys dar neatsakė į ,,Šiandien“ klausimus, tačiau spaudos konferencijoje jis pasakojo, kad su P.Jurgučiu pažįstamas nuo vadovavimo tuometinei valstybės valdomai įmonei „Klaipėdos laivų remontas“ laikų, su juo buvo susitikęs 2014 metais ir tuomet verslininkas jam papasakojo apie korupcines schemas. Kodėl tiek ilgai tylėjo Naglis Puteikis. Seimo nario teigimu, P.Jurgutis anksčiau į teisėsaugą nesikreipė, nes dalyvaujant korupcinėje schemoje jo turtas didėjo, jo valdomos įmonės gaudavo užsakymus. Anot N. Puteikio, P.Jurgutis dalyvavo ir Prancūzijos koncerno „Alstom“ kyšininkavimo schemose Lietuvoje. Grupei „Alstom“ Jungtinėje Karalystėje prieš keletą metų pateikti kaltinimai dėl korupcijos Lietuvoje. Alstom“ byloje kaip specialusis liudytojas apklaustas ir europarlamentaras Viktoras Uspaskichas. Anot N. Puteikio, verslininkas P.Jurgutis buvo susitikęs Darbo partijos būstinėje su jos vadovu Viktoru Uspaskich ir jam padavė lagaminą grynų pinigų... Kodėl tyli po šio paviešinto N. Puteikio pasakojimo Darbo partijos įkūrėjas? ,,Didesne sumas nešė ir Liberalų sąjūdžiui, tik dalimis, dar didesnes sumas nešė socialdemokratams, bet neatskleidė iždininkų pavardžių. Sako, kad lengviausia buvo su liberalais, jiems buvo galima neatnešti visos sumos, jie mažiausiai spausdavo. Sako, kad Darbo partija yra mirtis - persekiodavo, pasigaudavo namuose, vakare privažiuodavo, liepdavo atvažiuoti naktį Kauno miesto centre“, - pasakojo N.Puteikis. Emocingai į jo pareiškimą pareiškimą sureagavo liberalas E. Gentvilas, kuris yra vadovavęs ir Klaipėdos jūrų uosto direkcijai. Anot jo, cituoju ,,2009 metais rugpjūčio 6 d., man dar dirbant Klaipėdos uosto vadovu, mano kabinete ant lapelio P.Jurgutis parašė tekstą, kuriuo pasiūlė 200 tūkst. litų už 12 mln. litų vertės konkursą dėl „Klaipėdos Smeltės“ kratinių statybos. Tada aš kreipiausi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, tolesni mūsų pokalbiai su P. Jurgučiu buvo filmuojami ir įrašinėjami. Byla nukeliavo į teismą ,,Kolegos man siūlo dėl N. Puteikio nusikalbėjimų kreiptis į teismą. Bet nematau prasmės su šiuo asmeniu bylinėtis. Nematau prasmės teisme ginčytis su žmogumi, kuris būdamas Seimo nariu viešai cituoja ir remiasi nusikaltėliais“, - tai citata iš E. Gentvilo pareiškimo. Įtarimų korupcija kratosi ir buvęs susisiekimo ministras, Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius. Kodėl šie politikai nesikreipė į tesimą dėl šmeižto? O gal N. Puteikis žengs dar vieną žingsnį ir visuomenė dar daugiau sužinos apie korupciją Lietuvoje? Tęsinys kitame "ŠIANDIEN" numeryje.

D. Grybauskaitė : NATO turi išlaikyti atvirų durų politiką

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su kitų 27 NATO valstybių vadovais Belgijos sostinėje aptarė tolesnį Aljanso gynybinių pajėgumų stiprinimą, adekvataus finansavimo gynybai užtikrinimą, kovą su augančiu terorizmu. Susitikimo pradžioje, dalyvaujant Belgų Karaliui Philippe‘ui, atidarytas naujasis NATO būstinės pastatas ir atidengti transatlantinę vienybę simbolizuojantys Berlyno sienos bei Rugsėjo 11-osios memorialai. Būtent per 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristines atakas Niujorke vienintelį kartą buvo aktyvuotas Vašingtono sutarties 5-asis straipsnis, kuris įtvirtina pagrindinį NATO kolektyvinės gynybos principą. NATO valstybių vadovai pritarė sprendimui, kad Aljansas kaip organizacija taptų su ISIS kovojančios koalicijos dalimi. Prezidentės teigimu, tragedijos Mančesteryje, Paryžiuje, Briuselyje ir kituose Europos miestuose labai aiškiai parodė, kad terorizmo grėsmė šiandien yra labai arti Europos žmonių. Todėl reikalingos sutelktos tiek NATO, tiek visos tarptautinės bendruomenės pastangos jai įveikti. Aptariant tolesnį Aljanso gynybos stiprinimą, šalies vadovė pabrėžė, kad bendras tikslas – stiprus, gerai pasirengęs ir maksimaliai greitas NATO. Rusija toliau tęsia intensyvią militarizaciją rytiniame Aljanso pasienyje, dislokuoja taktinius ginklus ir repetuoja prieš Vakarus nukreiptus scenarijus. Rudenį laukia plataus masto puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad 2017“. Toks agresyvus ir nenuspėjamas Rusijos elgesys verčia Aljansą adekvačiai reaguoti į kylančią grėsmę ir stiprinti savo kovinę parengtį bei gynybinius pajėgumus. Šalies vadovės teigimu, būtina parengti nuolatos atnaujinamus gynybos planus, numatyti karinius scenarijus ir reformuoti NATO sprendimų priėmimą, jį greitinant ir dalį galių perduodant NATO vyriausiajam karinių pajėgų vadui (SACEUR). Pasak Prezidentės, antrasis uždavinys – užtikrinti, kad prireikus Baltijos šalis pasiektų sąjungininkų pagalba. Tam būtina sukurti regioninę oro gynybą ir rasti sprendimus, kurie panaikintų galimą karinę regiono izoliaciją. Kadangi pagrindinė konvencinė grėsmė Aljanso saugumui kyla iš Rytų, Lietuvos vadovės teigimu, reikia atitinkamai geografiškai perdislokuoti NATO pajėgas ir sunkiąją techniką. Šiuo metu Aljanso daliniai yra išdėstyti pagal pasenusią Šaltojo karo logiką – daugiausia Europos Vakaruose ir Pietuose. Rytiniame flange taip pat būtina užtikrinti nuolatinį sąjungininkų karių ir išankstinį sunkiosios karinės techikos, kuria prireikus galėtų pasinaudoti NATO greitojo reagavimo pajėgos, dislokavimą. Pasak Prezidentės, Lietuva labai vertina JAV ir kitų NATO sąjungininkų solidarumą bei tiesioginį indėlį į mūsų valstybės saugumą. Lietuvoje baigiama formuoti pirmoji NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės pamaina. Regiono valstybėse nuolatos rotuojasi JAV kariai ir sunkioji technika. JAV taip pat trečdaliu didina finansavimą Europos atgrasymo iniciatyvai. Kitąmet jis sieks 4,8 mlrd. dolerių. Prezidentė susitikime pabrėžė, kad kiekvienos narės įsipareigojimas – įnešti savo indėlį į NATO stiprinimą: užtikrinti tinkamą gynybos finansavimą ir savo karinių pajėgų modernizavimą. Lietuvos gynybos išlaidos jau kitąmet viršys 2 proc. BVP. Karinių pajėgų modernizavimo srityje mūsų valstybė yra viena iš lyderių ir gerokai viršija NATO nubrėžtą standartą modernizavimui skirti 20 proc. gynybos lėšų. Lietuva tam skiria 30 proc. visų savo gynybos išlaidų. Šalies vadovės teigimu, būtina stiprinti ir NATO vaidmenį atremiant nekonvencines grėsmes, veiksmingai kovoti su kibernetinėmis ir informacinėmis atakomis. Prezidentė taip pat pabrėžė, kad NATO turi išlaikyti atvirų durų politiką narystės Aljanse siekiančioms ir jai pasirengusioms valstybėms. Šalies vadovė išsakė paramą Gruzijos ir Ukrainos siekiui tapti transatlantinės bendruomenės narėmis. Prezidentės spaudos tarnyba, R. Dačkaus nuotr.

J. Varkalys. Ugdyti ir šviesti!

Jono Varkalys, Lietuvos Respublikos Seimo narys Nūdienos realybė rūsčiai baksnoja, kad baltų ainiai turi rimtų problemų su velnio lašais. Tai – ne nuomonė. Tai – faktas! Ir interpretacijoms čia nėra vietos. Problemą spręsti privalu, neišvengiama, skubu. Situacija reikalauja ne garsių kalbų, o realių žingsnių, kad, nors ir mažėjanti, Lietuva būtų kasdien blaivesnė. Niekas šiandien nekalba apie vyno taurės ar alaus bokalo uždraudimą teatruose ir uždaruose renginiuose, kavinėse ar restoranuose. Bet sunku įsivaizduoti svaigalų platinimą ir pardavinėjimą paplūdimiuose, poilsio aikštelėse, kultūros ir sporto renginiuose, miestų, miestelių šventėse, kuriose dalyvauja šeimos su mažamečiais vaikais ir jaunuoliais. Verdiktas griežtas: alkoholio vartojimas tokiose vietose nepateisinamas! Jo reklama itin dažnu atveju amoraliai demonstruoja, kad aš „kietas“ su alaus ne pirmu bokalu ar degtinės buteliu rankoje. Daug įvairių nuomonių, aistrų, judėjimų dėl šiuo metu valdžios atstovų siūlomų prevencinių priemonių: prieigai prie alkoholio mažinimas, specializuotų alkoholinių gėrimų parduotuvių įrengimas, alkoholio pardavimo taškų ir prekybos laiko ribojimas, alkoholinių gėrimų įsigijimo amžiaus nuo 20 m. prailginimas, alkoholio reklamos uždraudimas, jų kainos (akcizo) didinimas ir kitos prevencinės priemonės, mažinančios alkoholio įsigijimo galimybes prie pirmo panorėjimo. Visos šios priemonės yra tikslingos, siekiant sumažinti alkoholio priklausomybės mastą. Jos orientuotos į tuos, kurie dar nesuvokia esą priklausomi ir dažnu atveju sako – „geriu kaip ir visi“ arba – „nuo rytojaus nebegersiu“. Visoms šioms prieigų prie alkoholio mažinimo strategijoms tikrai galima pritarti, tačiau... Kaip patirtis byloja, nuogos-plikos šios priemonės nėra veiksmingos. Perfrazuojant: vien draudimais tik kelias į pragarą grįstas... Ugdyti ir šviesti! Būtent šie svertai turėtų būti taikomi siekiant išblaivėti patiems ir blaivinti tautą. Viena prevencinių priemonių, atgrasanti nuo alkoholio, galėtų būti jo antireklama: apie daromą siaubingą ir kartais nepataisomą žalą sveikatai, šeimai, visuomenei. Niekaip negyjanti šių dienų mūsų šalies žaizda turėtų okupuoti pagrindinį televizijų, radijo, kitų žiniasklaidos priemonių eterį: rodyti, kalbėti, kaip ši priklausomybė griauna likimus ir ėda pačią valstybę iš vidaus. Savo ruožtu, mūsų visuomenėje bręstančiam jaunimui ir vyresnio amžiaus žmonėms kuo plačiau reikia skleisti žinias ir socialinę reklamą apie svaigalų nevartojantį žmogų, jo švarias, neužterštas mintis, sveikatą, jo sėkmes ir puikius pasiekimus visuomeniniame ir profesiniame gyvenime. Kovoje su žalingais įpročiais ir priklausomybėmis patys pirmieji prevenciniai žingsniai privalo būti žengiami dar darželių-lopšelių teritorijoje. Ir mūsų jaunąsias atžalas nuosekliai turi lydėti mokyklos suole, universitetų, kolegijų ar kitų ugdymo įstaigų koridoriuose. Būtina, kad ikimokyklinėse įstaigose, mokyklose dirbtų tam parengti psichologai, psichoterapeutai, kurie nuo mažens formuotų savarankiško gyvenimo įgūdžius, mokintų pažinti ir atskirti tikrąsias vertybes. Tik tuomet galime tikėtis realių pokyčių ateities visuomenėje, kurios atstovai tikrai nekels klausimų dėl alkoholio prieigos mažinimo priemonių įdiegimo, kurie sugebės pasiaukoti ir viešumoje nekelti taurės ten, kur tai gali nuskambėti kaip reklama priklausomam žmogui. Seimo pritarimą Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms vertėtų traktuoti dviem aspektais. Pirma. Dalis visuomenės, kuri gali vartoti alkoholį saikingai ir nėra priklausoma, kviečiama solidarizuotis kovoje su alkoholizmu. Kaip? Atsisakant komforto vaikščioti su svaigalų bokalais šventėse ir tokiu būdų neskatinant nuo priklausomybės kenčiančių žmonių dar labiau grimzti alkoholio pekloje. Ir antra. Atsirado galimybė judėti pirmyn tobulinant šį įstatymą. Motyvuokime ir ugdykime mūsų jaunus žmones nuo mažų dienų gyventi visavertį, nepriklausomą gyvenimą. Auginkime juose norą žavėtis švariu, laisvu nuo cheminių svaigalų žmogumi, jo gyvenimo principais ir siekiais. Tu kietas tada, kai nevartoji!

Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyko į Briuselį dalyvauti NATO vadovų susitikime

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyko į Briuselį, kur dalyvaus NATO vadovų susitikime. Šis susitikimas, į kurį atvyksta visų 28 Aljanso valstybių ir vyriausybių vadovai, yra pirmasis, kuriame dalyvaus JAV Prezidentas Donaldas Trumpas ir naujasis Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas. Jame taip pat pirmą kartą dalyvaus Juodkalnija, kuri visateise NATO nare taps birželio 7 dieną. Valstybių vadovai aptars NATO narių indėlio ir atsakomybės pasidalijimą, užtikrinant kolektyvinę gynybą, kovos su terorizmu stiprinimą, pernai Varšuvoje sutartų atgrasymo priemonių įgyvendinimą ir priešakinių batalionų Baltijos šalyse bei Lenkijoje dislokavimą, tolesnį Aljanso stiprinimą. Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų batalionai, vadovaujami Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir JAV, jau yra dislokuoti Lietuvoje, Estijoje ir Lenkijoje. Birželį Kanados vadovaujamas batalionas bus dislokuotas Latvijoje. Stiprinant NATO atgrasymą į Rusijos keliamą grėsmę dvišalių pagrindu regione taip pat nuolatos rotuojasi papildoma JAV karių brigada ir sunkioji technika. Susitikimo Briuselyje metu, dalyvaujant Belgų Karaliui Philippe’ui, bus atidarytas naujasis NATO būstinės pastatas. Tai vienas moderniausių statinių pasaulyje, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas ekologijai ir tvariam energijos naudojimui. Briuselyje taip pat bus atidengti 2 memorialai. Vienas jų, skirtas Berlyno sienai, simbolizuoja laisvės pergalę prieš priespaudą. Antrasis memorialas primena 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristines atakas Niujorke. Būtent tuo metu buvo pirmą kartą aktyvuotas Vašingtono sutarties 5-asis straipsnis, kuriame įtvirtinti esminiai NATO kolektyvinės gynybos principai. Per teroristines atakas Niujorke žuvo tūkstančiai žmonių ir buvo sugriauti Pasaulio prekybo centro dangoraižiai dvyniai. www.verslaspolitika.lt, Prezidentės spaudos tarnyba

Pritarta visoms Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos inicijuotoms alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms

Parengta pagal Seimo LVŽS frakcijos pranešimą. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Ketvirtadienį Seimo posėdyje pritarta visoms Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos inicijuotoms alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms. Svarstymo stadijoje palaikytos LVŽS inicijuotos pataisos, kurios leistų alkoholį vartoti nuo 20 metų, ribotų alkoholio prekybos laiką bei draustų visų formų alkoholio reklamą. Taip pat pritarta atskirų teritorijų alkoholinių gėrimų prekybos įrengimui viešuose nemokamuose renginiuose. Seime vyko ilgos diskusijos, tačiau priimti sprendimai leidžia tikėtis, kad einama teisingu keliu ir kad esminės reformos šalyje įmanomos. Diskusijų metu „valstiečiai“ atsakė į pagrindines oponentų dvejones. Liberalų atstovus neramino klausimas, kur tektų palikti vaikus, jei atėjus į renginį su mažamečiais norėtųsi išgerti. LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis atsakė į repliką, kad žmonės su mažais vaikais į tokius renginius visgi eina ne alkoholio vartoti. Oponentams taip pat atrodė, kad amžiaus, nuo kurio leidžiama vartoti alkoholį, didinimas reiškia nepasitikėjimą jaunais žmonėmis. Sveikatos apsaugos ministras, LVŽS frakcijos narys Aurelijus Veryga moksliniais argumentais paneigė pasitikėjimo žmogumi ir leidimo jam nuo ankstyvo amžiaus vartoti alkoholį sąsajas. „Pataisos, didinančios alkoholio vartojimo amžių, neturi nieko bendro su pasitikėjimu ar nepasitikėjimu šalies piliečiais. Priklausomybę alkoholiui sukelia ne gėrimo rūšis, o tas pats alkoholis, esantis visuose, tiek stipriuosiuose, tik silpnesniuose, gėrimuose. JAV riba, galiojanti ir alkoholiui, ir tabakui, yra 21 metai. Toks sprendimas priimtas ne todėl, kad nepasitikima žmonėmis, o dėl to, jog tai susiję su biologine branda. Moksliškai įrodyta, kad kuo anksčiau žmogus pradeda vartoti alkoholį, tuo didesnė tikimybė priklausomybei išsivystyti“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras. Vieningai balsavę LVŽS frakcijos nariai ne kartą paminėjo, kad alkoholio kontrolė – tema, kai verta aukoti dalį savo komforto dėl visuomenės gerovės. Pasak Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojo Tomo Tomilino, tai – solidarumą išreiškiantis balsavimas. „Oponentai bando pagauti visuomenės nuotaikas, tačiau šiandien kalbame apie teisę i gyvybę. 8 iš 10 žmonių Lietuvoje miršta nuo ligų, kurias sukelia alkoholis. Man, kaip keturių vaikų tėvui, tai ypač svarbu. Vilniuje liko vienintelė aikštė, kurioje nėra „girdyklos“ – Katedros aikštė. Lauko kavinės išliks, neklaidinkite visuomenės, mes kalbame tik apie papildomas girtavimo vietas aikštėse“, – teigė T. Tomilinas. T. Tomiliną papildė kitas LVŽS frakcijos atstovas Jonas Jarutis. „Palaikau šitą įstatymą dėl tūkstančių sužalotų vaikų. Šalyse, į kurias neretai lygiuojamės, alkoholio kontrolė – daug griežtesnė. Ir renginiai ten kuo puikiausiai vyksta be alkoholio“, – kalbėjo parlamentaras. Po Alkoholio įstatymo pataisų svarstymo LVŽS frakcijos seniūnas džiaugėsi, kad labai didelis LVŽS frakcijos tikslas jau pasiektas – įrodytas alkoholizmo šalyje problemos mastas. „Šiandieninis balsavimas, koalicijos partnerių, socialdemokratų, kaip ir kitų frakcijų arba atskirų jų narių solidarumas, ir visuotinis susikalbėjimas parodė, kad šalyje išties galima įvykdyti teigiamas reformas.“, – kalbėjo frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis. Po svarstymo už teisės akto pakeitimus balsavo 75 Seimo nariai, prieš – 6, susilaikė 25 parlamentarai. Galutinis balsavimas dėl naujų nuostatų priėmimo numatytas birželio 1 d....

Siūlo Seimui imtis iniciatyvos formuojant strateginius valstybės tikslus

Vis labiau ryškėjant tendencijoms, kad Lietuvoje įvairioms valdžioms sunkiai sekasi įgyvendinti esmines valstybės gyvenimo reformas, apie kurių būtinybę ne pirmus metus kalba Lietuvos ekspertai, Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas, iniciatyvos imasi konservatorių ir socialdemokratų Seimo nariai Gabrielius Landsbergis, Andrius Kubilius, Gediminas Kirkilas. Parlamentarai Seimui teikia deklaraciją „Dėl 10 prioritetinių valstybės tvarkymo darbų, pasitinkant valstybės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį“, kuria siekiama išgryninti esminius darbus ir strateginius tikslus, kurių bendromis pastangomis turėtų būti siekiama iki 2020 metų. „Šiandien Lietuvos politiniame gyvenime matome vis labiau ryškėjantį chaosą. Vyriausybės ir Seimo daugumos, koalicijos partnerių idėjų takoskyros, nesutarimai bandant įgyvendinti Lietuvai esmines pertvarkas – nuo aukštojo mokslo iki valstybės valdomų įmonių reformos – jau pradeda kelti realią grėsmę, kad pagal žmonių pragyvenimo lygį, socialinę gerovę, šalies ekonominio augimo tendencijas, emigracijos mastus ir kitus svarbius parametrus smuksime į ES valstybių sąrašo pabaigą. Todėl, nors ir būdami opozicijoje, formuluojame aiškius tikslus, kuriuos Lietuvos Seimas turėtų užsibrėžti iki 2020 metų ir kurių būtų galima siekti bendromis pastangomis“, – sako vienas iš deklaracijos iniciatorių Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas, TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Deklaracijoje pabrėžiama, kad XVII Vyriausybė rodo pastangas įgyvendinti reikšmingas permainas valstybės reikaluose, tačiau tam reikia aiškiai apibrėžtų, visuomenei ir politinei bendruomenei gerai suprantamų valstybės reikalų pertvarkos prioritetų ir tokiai pertvarkai sutelktos intelektualios politinės valios. Šiuo metu Lietuvoje nėra sutarta dėl tokio pobūdžio svarbiausių Lietuvos ekonominių iššūkių ir esminių, aiškių valstybės reikalų pertvarkos prioritetų, todėl įgyvendinamas permainas visuomenei yra sunku suprasti arba jų įgyvendinimas, nepajėgiant sutelkti intelektualios politinės valios, tampa fragmentišku bei stringančiu. „Teikdami strateginius Lietuvai pasiūlymus remiamės 2017 metų Europos Komisijos (EK) paskelbta Lietuvos situacijos analize. EK jau ne pirmus metus pastebėtos sisteminės problemos ir jų sprendimo būdai tik patvirtina, kad valstybė, neturėdama aiškių tikslų ir prioritetų, turėdama valdančiąją daugumą, paskendusią tarpusavio santykių aiškinimosi reikaluose bei neturinčią aiškaus užsibrėžtų reformų įgyvendinimo plano, sėjančią chaoso ir nestabilumo atmosferą, negali tikėtis gerovės augimo ateityje. Priešingai – esame pasmerkti stagnacijai arba netgi degradacijai. Remdamiesi EK rekomendacijomis, įvardijame sau 10 svarbiausių Lietuvos problemų ir keliame 10 svarbiausių ilgalaikių valstybės tvarkymo tikslų, kuriems prioritetinį dėmesį turėtų skirti šios kadencijos Seimas“, – sako vienas iš šios deklaracijos autorių Seimo narys Andrius Kubilius. Deklaracijoje keliamas tikslas, kad 2020 m. pabaigoje Lietuva pagal BVP vienam gyventojui santykį (palyginamosiomis kainomis) atsidurtų tarp ES stipriausių ekonomikų 15-tuko, o 2025 m. – patektų į 10-tuką. Demografijos srityje siekiama, kad 2020 metais emigracijos ir reemigracijos srautai susibalansuotų: Lietuvoje gimstamumas 2020 metais būtų 1,8 vaiko (vietoje 1,7 vaiko 2015 m.), o 2025 m. – 1,9 vaiko. Per artimiausius trejus metus ketinama pasiekti, kad Lietuvos 2 nacionaliniai universitetai būtų pasirengę globaliai konkurencijai, o likę 3 – konkurencijai Baltijos regione. Deklaracijos autorių vizijose – Lietuva, esanti ne tik informacinių technologijų, bet ir biotechnologijų bei fotonikos regioniniu Nordic-Baltic centru, į kurį gausiai investuoja globalios didelės multinacionalinės kompanijos. Numatoma siekti, kad į Lietuvos 7 pramoninius centrus provincijoje ateitų 5 kartus daugiau gamybinių investicijų (taip pat iš užsienio), nei ateina dabar; 2020 m. pagal minimalios socialinės apsaugos adekvatumo parametrą, Lietuva iš ES atsilikėlės taptų ES vidutinioke; 2020 m. vaikų smurto atvejų turi būti dvigubai mažiau nei yra dabar. Organizuojant darbuotojų rengimą ir persikvalifikavimą, būtų mažinamas nedarbas ir tenkinami vis labiau išryškėjantys darbo rinkos poreikiai. Atskira dalis skirta ir šešėlinei ekonomikai, siekiant, kad jos mastai sumažėtų iki 20 proc.; o pagal „Transparency International“ korupcijos tyrimo indeksus Lietuva būtų „švariausių“ pasaulio šalių 20-tuke (pernai iš 32 vietos nukritome į 38). Užsibrėžtas tikslas, kad 2020 m. PVM surinkimo skirtumas tarp galimo surinkti ir faktiškai surenkamo PVM nukristų iki 10 proc.; perskirstymas per biudžetą padidėtų 4 proc. ir siektų 32 proc. BVP. Per ateinančius 3 metus alkoholio suvartojimas turėtų sumažėti 30 proc. nei yra dabar. Įvykdžius reikiamas pertvarkas sveikatos apsaugos srityje, pagal darbingo amžiaus asmenų (20–64 metų) mirtingumo parametrus Lietuva susilygintų su Estija. lrs.lt, verslaspolitika.lt...

Top