Jūs esate
Pagrindinis > Politika

Žemės ūkio ministerijai vadovaus nepriklausomos Lietuvos ūkininkas

Gintautas Kniukšta   Į „Verslo ir politikos“ klausimus atsako Bronius Markauskas, paskirtasis žemės ūkio ministras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) tarybos narys, ūkininkas, LR žemės ūkio rūmų vicepirmininkas. Agroeta.lt nuotr. 56-erių metų B. Markauskas 1985 m. baigė tuometinį Kauno politechnikos institutą, kur įgijo inžinieriaus elektriko specialybę. Vėliau 5 metus jis dirbo Kauno gelžbetoninių konstrukcijų gamybos bendrovėje „Aksa“, o nuo 2000 m. ūkininkauja gimtajame kaime. 2003 m. jo pienininkystės ūkiui išduotas Europos Sąjungos sertifikatas. Prieš įkurdamas savo ūkį, 1999 m. B. Markauskas buvo išrinktas Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos, 2006 m. – Žemės ūkio rūmų pirmininku, o po trejų metų perrinktas antrajai kadencijai. Pastaruoju metu B. Markauskas buvo šios organizacijos vicepirmininkas. Keturis kartus buvo rinktas į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą. 2006 m. jis turėjo galimybę tapti Seimo nariu, kai mandato atsisakė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys Kazys Bobelis. *** Gerbiamasis ministre, kokių darbų pirmiausiai imsitės pradėjęs vadovauti vienai pagrindinių šalies ministerijų? Ką daryti, kad šią ministeriją aplenktų skandalai, kurių pastaraisiais metais buvo ypač gausu? Pradėsiu nuo audito reikalų. Visuomenei būtina pasakyti, kokį palikimą gavome, ką reikia nedelsiant taisyti, kaip gyvensime ateityje, kaip spręsime finansinius reikalus, kaip kalbėsimės su Briuseliu dėl paramos žemės ūkiui, – juk jau ne pirmus metus užsimenama, kad žemdirbiams ji bus mažinama. Kita vertus, turi ateiti laikas, kai parama turi būti vienoda tiek senbuvėms, tiek naujoms ES šalims narėms. Klaipėdos rajone, gimtajame Trušelių kaime, ūkininkaujate jau 16 metų. Tai privalumas ar trūkumas – juk neatsiginsite draugų ūkininkų patarimų? Pasakysiu tiesiai – esu labai gerai į žemės ūkio problemas įsigilinęs žmogus, turiu daug patirties atstovaudamas žemdirbių interesams ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, manau, kad tai bus labai naudinga ministro poste. Darysiu viską, kad socialinis dialogas tarp ministerijos ir žemdirbių organizacijų būtų labai stiprus, kad valdininkai girdėtų kaimo žmonių nuomonę, žinotų jų skaudulius. Pastaraisiais metais jų nuomonė nelabai buvo girdima, gal tik dešimtadalį problemų ministerija išgirsdavo. Dėl ko labiausiai nerimaujate? Pats esu ūkininkas ir labai gerai išmanau ūkininkavimo srities įstatymų bazę. Atstovavau „Copa Cogeca“ posėdžiuose, taigi turiu tarptautinio darbo patirties. Laukia labai daug iššūkių. Bus sunku dirbti, siekiant suderinti perdirbėjų ir žemdirbių pozicijas. Matau reikalo esmę, nežadu veltis į smulkmenas. Esu racionalus, vadovaujuosi sveika logika, o ne emocijomis. Žemės ūkio darbo patirtis bus vienareikšmiškai labai naudinga ministro darbe. Kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas BNS teigė, kad bendras darbas su B. Markausku kooperatyvo valdyboje vyko konstruktyviai, o jo ūkininkavimo ir atstovavimo ūkininkams patirtis bus labai naudinga, dirbant ministru. Vadinasi, sėkmė jau garantuota? Nuoseklumas, geras situacijos suvokimas – stipriosios mano savybės. Žemdirbių bendruomenė yra labai įvairi – teks dirbti ne tik su Lietuvos, bet ir užsienio įmonėmis. Tikiuosi ūkininkų palaikymo sudėtingose situacijose. Kodėl, Jūsų nuomone, žmonės balsavo už LVŽS? Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos žemės ūkio politikos programa tapo Vyriausybės programos pagrindu. Tai reiškia, kad žemės ūkio politikoje atsiras nuoseklumo, ryžtingo noro kontroliuoti maisto kainos grandinę, didinti gamintojų derybinę galią, realiomis priemonėmis skatinti kooperaciją, riboti prekybininkų oligopolijas. Turime konkrečių pasiūlymų, kaip patobulinti neseniai priimtą Pieno rinkos reguliavimo įstatymą, kad jis taptų realia ūkininkų pajamų didinimo priemone. Puikus kaimo žmonių valios atstovavimo įrodymas – 2014 m. įvykę rinkimai į Europos Parlamentą, kurių metu rinkėjai suteikė Broniui Ropei įgaliojimus ginti jų interesus EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete. Iki šiol Lietuva neturėjo tokio atstovo, nors Žemės ūkio politikai skiriama beveik pusė ES biudžeto. Niekada nebrėžėme takoskyros tarp kaimo ir miesto. Šią prarają sukūrė valdantieji, įskaitant ES politikos formuotojus, nesugebėję tinkamai pasirūpinti Lietuvos kaimo dabartimi ir ateitimi. Pieno rinkos krizė, nesuvaldytos maisto kainos, regioninės politikos imitacija, socialinių, medicinos paslaugų, švietimo infrastruktūros nykimas – tai tik dalis iššūkių, kurių nesugebėjo suvaldyti buvusios valdžios, o žmonės ir toliau masiškai emigruoja. Ši situacija primena 2003 metus, kai už savo išlikimą kovoję žemdirbiai blokavo kelius. Tada vieningumu ir atkaklumu pasiekėme labai daug. Bet keršydama valdžia mus asmeniškai nubaudė, nors net Strasbūro teismas pripažino, jog tąsyk protestuodami žemdirbiai naudojosi savo pilietine teise, o ūkininkų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn ir jų nuteisimas nebuvo proporcinga ir būtina priemonė. LVŽS nuolat pabrėžia, kaip svarbu išsaugoti gyvybingumą tiek miestuose, tiek kaimo regionuose. Kaip žadate tą gyvybingumą suaktyvinti? Tai reiškia, kad tinkama žemės ūkio politika turi eiti išvien su regionų plėtros, švietimo, sveikatos apsaugos politikos pokyčiais. Lietuvos kaimuose gyvena apie 30 proc. žmonių, todėl turime mąstyti strategiškai ir privalome spręsti, ar galime sau leisti žlugdyti tokį svarbų sektorių ir dar labiau paskatinti emigraciją. Gyvybingas ir stabilus žemės ūkis yra esminė prielaida kaimiškoms vietovėms klestėti. Bankrutuojantys ūkininkai (per pastaruosius metus iš gamybos pasitraukė beveik 3000 ūkių), galvijų bandų naikinimas patvirtina galimą pieno sektoriaus žlugimą Lietuvoje. Vis gilėjanti pieno sektoriaus krizė jau kelia grėsmę valstybės savarankiškumui. To pasekmės bus katastrofiškos ir kaimui, ir visam šalies ūkiui. Pieno gamyba – vienas pagrindinių Lietuvos realios ekonomikos ramsčių, sukuriantis apie 5 proc. BVP.

A. Abromavičius: politikai su verslininkais nebendrauja dėl nekompetencijos

Mindaugas Aušra, LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt Lietuvos įvaizdis pasaulyje nėra negatyvus, to įvaizdžio nėra, LRT RADIJUI sako buvęs Ukrainos ekonominės plėtros ir ūkio ministras Aivaras Abromavičius. Jo teigimu, norint sukurti teigiamą šalies įvaizdį derėtų išmokti pateikti Lietuvą pozityviai, o politikams reikėtų pradėti bendrauti su verslininkais, kurių, kaip teigia A. Abromavičius, valstybės vadovai paprastai vengia dėl nekompetencijos ir dėl to, kad patys kuria verslą. Reuters/Scanpix nuotr. Mėnesio pradžioje buvęs Ukrainos ekonominės plėtros ir ūkio ministras Aivaras Abromavičius dalyvaudamas Pasaulio lietuvių ekonomikos forume pateikė penkis pasiūlymus, kuriuos įgyvendinus Lietuvoje gyventi taptų geriau. Tai verslo sąlygų gerinimas, migracijos politikos keitimas, šalies įvaizdžio sukūrimas, valstybės aparato mažinimas ir viešųjų pirkimų skaidrinimas. – Kodėl jūsų šie penki pasiūlymai yra labiau susiję su valstybės valdymu nei su struktūrinėmis reformomis švietime, sveikatos sistemoje? – Nesu sveikatos apsaugos ar švietimo specialistas. Aš – verslininkas, investuotojas, kuriuo buvau 19 metų, todėl tai [šie pasiūlymai] yra daugiau mano „parapija“, bet visų problemos Lietuvoje ir Ukrainoje prasideda nuo švietimo, nuo mokyklos suolo, nuo darželio ir t. t. Jeigu mes norime sulaikyti mūsų tautiečius nuo išvykimo į užsienį, reikia, žinoma, pradėti nuo švietimo. Neseniai pusryčiavau su buvusia Estijos užsienio reikalų ministre Marina Kaljurand. Ji pasakė, kad estai labai didžiuojasi savo švietimu. Jie patenka į geriausiųjų penketuką pasaulyje. Sakydami ir įrodydami visiems piliečiams, kad auginti vaikus jų šalyje, kur graži gamta, kur aukštas išsilavinimo lygis, yra geriausia, jie sulaiko emigraciją iš Estijos. Manau, kad Lietuva būtent nuo to ir turėtų pradėti. – Vienas iš jūsų pirmų pasiūlymų, kad Lietuvoje būtų geriau gyventi, – gerinti verslo sąlygas ir skatinti investicijas. Tarsi potemė – keisti visuomenės požiūrį į verslą, nes esą verslas dabar matomas kaip blogis. Kaip tai reikėtų daryti? – Visų pirma, aš, tapęs Ukrainos ekonomikos ministru, iš savo patirties kaip verslininkas, investuotojas žinojau, kad valdžia labai vengia susitikimo su verslininkais. Valdžia nenori girdėti verslininkų problemų dėl dviejų priežasčių. Pirma, valdžia dažnai yra nekompetentinga, nenori susitikti, kad neišryškėtų jos nekompetencija, nes ji nesigaudo, kai kalbama apie mokesčių surinkimo klausimus. Antra, būna, kad valdžia turi savo kažkokį interesą, todėl nesutinka, nenori padėti, nes patys politikai užsiima kažkokiu verslu. Dėl to iš pat pradžių pasakiau – kad paprastas žmogus pajustų teigiamą poveikį, reikia, kad ekonomika pradėtų judėti teigiama linkme, stiprėti, augti. Tai gali padaryti tik verslininkai, ne valdžios vyrai. Verslininkai kuria darbo vietas, kelia atlyginimus, investuoja, rizikuoja. Dėl to pasakiau, kad mes būsime verslo advokatai, ginsime verslą ir verslininkus prieš valstybės kontroliuojančių įstaigų piktnaudžiavimą, savivaliavimą. Surinkdavome daugybę verslų (prancūziškų, ukrainietiškų, vokiškų, žemdirbių atstovų), mokesčių inspekcijos vadovus, muitines, prokuratūrą, specialiąsias tarnybas ir spręsdavome problemas. Kur išeidavo, tai darydavome kompleksiniu būdu, kur neišeidavo, tekdavo ir rankiniu būdu. Tokios pačios problemos tik mažesniais masteliais, manau, yra Lietuvoje. Verslininko profesija, man kažkokiu nesuprantamu būdu, visuomenės ir valdžios požiūriu nėra prestižinė. Verslas, verslumas yra iniciatyva, tu kažką darai, prisiimi atsakomybę, prisiimi riziką ir t. t. Turėtume tai skatinti, kurti teigiamą ekosistemą, kad verslai kurtųsi, kad būtų rodoma privati iniciatyva. Dėl tos privačios iniciatyvos turėtume klestinčią ekonomiką, mažėjančią migraciją ir t. t. Dabar, manau, verslininkai užguiti. Jie yra tie, kurie neva moka tik minimalų atlyginimą. Reikia kalbėtis, tartis, galbūt pasirašyti kažkokį verslo, valdžios ir visuomenės paktą toje diskusijoje, kas pirmas – ar višta, ar kiaušinis. Manau, kad vis dėlto valdžia turėtų pirma ištiesti ranką. – Jūs sakote, kad būtent valdžios baimė susitikti su verslu arba viešai tai deklaruoti sukėlė tarsi verslininko, kaip nuolatinės malonės prašytojo, įspūdį? – Taip, aš daug bendravau su verslininkai ir visi yra ypač nusiminę. Jie juk neprašo iš valstybės kažkokios ypatingos pagalbos. Jie nenori, kad būtų kažkaip demonizuojami. – Antra jūsų siūloma priemonė – keisti migracijos politiką. Jūs sakėte, kad Lietuva gali išnaudoti gerą savo įvaizdį, tapti vieta regione dirbti ir gyventi aukštos kvalifikacijos darbuotojams. Iš tikrųjų tokia idėja Lietuvoje vyrauja jau gana ilgai, bet kažkaip nepavyksta. Kas trukdo? Kaip tai reikėtų įgyvendinti? – Manau, kad reikia kažkaip plačiau diskutuoti, keisti visuomenės nuomonę. Manau, Lietuvoje yra ir ksenofobijos apraiškų. Su tuo reikia kažkaip kovoti. Jeigu mes esame pasaulietiški, jeigu esame atviri, turėti nebūti pusiau viduramžiškų pažiūrų ir mąstyti, kad bet kuris čia atvažiavęs pagrobs kažkokią darbo vietą. Lietuviai yra išdidi tauta. Tai yra galimybė parodyti visą mūsų atvirumą ir potencialią galybę taip pat ir imigracijos politikoje, esant sunkiai situacijai kai kuriose kaimyninėse šalyse. Jų gyventojai galbūt kultūriškai visiškai artimi mums, kad truputį atsivertume, pasiimtume gerus specialistus. Daugelis iš jų netgi nori atvažiuoti su savo pinigais, įkurti verslus. Turėtume būti vieni atviriausių, vieni pažangiausių, nes kitos kaimyninės šalys jau yra padariusios daug daugiau. Kol mes šnekame, jie jau tai daro. Praktiškai šalis nyksta, ji sunaikinama – 20–30 proc. gyventojų, nesant karo padėčiai emigruoja. Tai yra tragedija. Už tai politikai turėtų atsakyti. – Ar manote, kad ksenofobinės apraiškos, kurios galbūt ir trukdo keisti migracijos politiką, taip pat trukdo ir „pardavinėti“ Lietuvą užsienyje? – Negatyvaus Lietuvos įvaizdžio pasaulyje nematau. Matau jokį įvaizdį, todėl norėtųsi iš nulio sukurti pozityvų įvaizdį. Turime, kuo pasididžiuoti, turime visai neblogų pasiekimų, bet nemokame jų pardavinėti. – Kokią žinutę reikėtų siųsti apie Lietuvą? Koks yra Lietuvos pasiekimas, kuriuo būtų galima sužaisti tarptautinėje rinkoje? – Geriausiai suveikiančios žinutės turi būti susijusios su greitumu, atvirumu, paprastumu, saugumu. Derėtų parodyti, kad Vilnius yra laimingiausias, saugiausias miestas. Kol kas jis dar yra pigiausias, jame yra greičiausias internetas, lengviausiai gaunamos įvairios pažymos, vyriausybė – be popierių, viskas elektroninėje erdvėje ir t. t. Ši niša daugeliui biurokratizuotų šalių (netgi ES, pavyzdžiui, Italijai), tai visiškai nauja, bet turime kelti aukštus standartus visose srityse patys sau. Tu negali būti greičiausiai pasaulyje išduodantis vairuotojo teises, bet lėčiausiai išduodantis pasą. Mes esame ant ribos. Daugelis investuotojų galbūt nenori rimtai diskutuoti apie naujas investicijas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, nes nežinia, ką rusai darys per kelerius kitus metus. Dėl to mes turime stengtis dvigubai daugiau. Ant rankų sėdėti arba sėdėti ant tvoros, kaip yra tokie išsireiškimai, mes neturime nei laiko, nei galimybių. Paprasčiausiai reikia ryžtingai veikti. – Tai, ką jūs sakote dabar, derinasi su ketvirtu jūsų siūlymu – aparato mažinimas. Jūs sakote, kad tai padarėte Ukrainoje būdamas ministru. Valstybės tarnautojų skaičių sumažinote 50 proc. Kaip tai reikia padaryti? Ateini vieną dieną, pasiimi departamentų sąrašą ir kai kuriuos išbraukti ar išbraukti žmones? – Lietuvoje, ne paslaptis, kai kuriose įmonėse, ministerijose yra visokie giminių, draugų klanai. Tie visi valdininkai atitrūkę nuo paprastų žmonių, nuo verslo, nesprendžia jokių problemų, neatstovauja šaliai. Daugelį žmonių reikia keisti, kelti atlyginimus, pritraukti naujus žmones. Žinoma, yra ir gerų specialistų, negalima sakyti kitaip, bet reikia mažinti funkcijas. Turėtų būti kuo mažiau valstybės kišimosi į kasdienius žmonių, verslo reikalus. Viskas, ką galima išduoti, atsakyti, paaiškinti, turi būti elektroninėje erdvėje, neturėtų būti jokio popierizmo. Nenormalu, kad mažėjant gyventojų skaičiui, keičiantis technologijoms pas mus biurokratų skaičius per paskutinius metus išaugo. Tai nenormalu. Kad gautume aukštos kokybės specialistus, mano manymu, pas mus valdžioje moka per mažus pinigus. Paskutiniu metu pašnekėjus su daugeliu žmonių, nuomonių lyderių, susidaro įspūdis, kad netgi yra intelektualinis skirtumas tarp valdžios ir, tarkime, žmonių iš privataus sektoriaus. Tas skirtumas pastaruoju metu toks didžiulis, kokio galbūt net nebuvo nuo nepriklausomybės laikų. – Kalbėdami apie valstybinį aparatą negalime nepaminėti ir viešųjų pirkimų temos. Jūs tarsi sakote, kad reikia skaidrinti viešųjų pirkimų politiką. Kaip ją reikėtų skaidrinti, kai Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri pastaruoju metu gana daug atskleidė prasižengimų, net ketvirtadalio viešųjų pirkimų negali patikrinti per metus? – Yra nedaug sričių, kur Ukraina pasivijo ir aplenkė daugelį. Viena jų – viešųjų pirkimo sistemą, kurią sukūrėme nuo nulio tik per pusantrų metų. Londono pasaulinėje viešųjų pirkimų konferencijoje ją pripažino kaip geriausią viešųjų pirkimų sistemą pasaulyje. Čia galime netgi pasidalinti savo patirtimi. – Tai kokie stebuklai yra toje sistemoje? – Viskas elektroninėje erdvėje. Tai vadinamasis „open source“. Jis [viešųjų pirkimų dalyvis – LRT.lt] gali bet kuriuo metu stebėti pirkimus, prisijungti. Surengėme valstybinį bendrąjį portalą su privačiomis aukcionų aikštelėmis. Taip pat pagerinome prieinamumą prie viešųjų pirkimų, skaidrumą, konkurencingumą ir taupome milijardus grivinų. Nereikia išradinėti dviračio. Paprasčiausiai reikia stebėti, kas pasaulyje labiausiai pažengę technologiniu atžvilgiu ir stengtis pritaikyti.

V. Savukynas. Geresnė ar blogesnė ši vyriausybė?

Ramūnas Karbauskis genialiai išsprendė ministrų kabineto sudarymo klausimą. Paskelbus ministrų pavardes net konservatoriai ne tik kad nekritikavo, bet ir atvirai džiaugėsi tokia vyriausybe. Dar prieš kelias savaites buvo gąsdinama kone pasaulio pabaiga, o dabar turime vyriausybę, kurios net opozicija nekritikuoja. Sutikite, pokytis yra milžiniškas. Kodėl R. Karbauskiui tai pavyko? Pirmiausia atkreipkite dėmesį, kad jo partiečių ne tiek ir daug tapo ministrais. Tik keturi ministrai yra Seimo nariai (neskaičiuojant premjero Sauliaus Skvernelio). Daugelio iš jų pavardes plačioji visuomenė sužinojo pirmą kartą. Tad ką galime pasakyti apie tuos, apie kuriuos nežinome? Nieko blogo. Be to, kadangi dauguma nėra politikai, jie nėra konkurentai politiniame lauke. Tad kodėl juos reikėtų kritikuoti. Štai iš kur kyla visuotinė euforija. Tiesa, ji yra pavojinga S. Skvernelio kabinetui. Kodėl? Ogi todėl, kad viltys ir lūkesčiai yra labai dideli. Ir labai lengva juos nuvilti. Tačiau ši vyriausybė rodo, kad įvyko lūžis. Jei anksčiau ministrai buvo politikai (tik su retomis išimtimis), tai dabar parodyta, kad politikai nebūtinai privalo vadovauti ministerijoms. Ar tai bus tik šios vyriausybės bruožas? O gal taip atveriama nauja tradicija? Ką reiškia ministrai, kurie nėra politikai? Kam jie bus atskaitingi? Mes įpratome, kad ministras yra politikas. Ir praėjus ketveriems metams jo darbą vertina rinkėjai. Štai Audronė Pitrėnienė nepatiko – už ją nebalsavo žmonės. Nebalsavo ir už Darbo partiją. Nepatiko Juozo Oleko ar Juozo Bernatonio veikla, už juos taip pat mažiau balsavo žmonės nei prieš ketverius metus. Politikai, kad ir kaip juos keiktume, vis tiek reaguoja į žmonių nuomonę. Pagaliau jie jaučia pareigą aiškinti žmonėms, ką jie daro ir kodėl daro. O ar tokią pareigą jaus žmogus, kuris nėra politikas? Prisiminkime ūkio ministrą Evaldą Gustą. Jis nesiveržė į žiniasklaidą ir neaiškino, ką daro ir kodėl daro. Gal ir geras ministras buvo, tačiau jis save greičiau laikė administratoriumi, vadybininku, bet tikrai ne politiku. Ar nėra taip, kad ir šios vyriausybės nariai tikrai nejaus jokios atsakomybės prieš rinkėjus. Juk jų niekas nerinko ir tikriausiai jie net neplanuoja tapti politikais. Tad kodėl save turėtų varginti, ieškodami kontakto su visuomene? Juk būti viešumoje yra labai pavojinga: gali suklysti, tada iš tavęs tyčiosis. Pasakysi, ką veiki, atsiras kritikų. Kam šis vargas reikalingas? Ministerijos ir taip buvo biurokratų, kurių niekas nerenka, kuriuos saugo Valstybės tarnybos įstatymas, tvirtovės. Daugelio politikų, tapusių ministrais, nesėkmių priežastys nėra dėl to, kad jie buvo blogi vadybininkai, neturėjo idėjų. Priežastis – tai nuo senų laikų įsigalėjęs ministerijose valdininkų sluoksnis, susijęs nematomais ryšiais. Ir būtent biurokratai dažnai yra pats didžiausias iššūkis politikui, kuris siekia permainų. Tad dabar net ir ministrai bus žmonės, kurie save greičiau laiko vadybininkais, administratoriais ir biurokratais, bet jokiu būdu ne politikais. Ir čia yra didelis pavojus, nes tokiu būdu atstovaujama valdžia perduodama į nerenkamų biurokratų rankas. Valdžia dar toliau nutolsta nuo piliečių: kad ir kas bus išrinktas, tačiau vis tiek biurokratai valdys. Ar tai reiškia, kad S. Skvernelio vyriausybė yra Trojos arklys. Nebūtinai. R. Karbauskis ne kartą yra sakęs, jog Seimas privalo susigrąžinti kontroliuojančias funkcijas. Ir gali būti, kad pirmiausiai jis omenyje turėjo, kad bus kontroliuojami ministrai. Tai reiškia, kad dabartinės vyriausybės nariai turės žymiai dažniau lankytis Seime ir aiškinti tai, ką jie daro. Arba ko nedaro. Gali būti, kad toks modelis suveiks. Juk R. Karbauskiui nereikia bijoti, kad dėl blogo darbo savo posto neteks daugiau kaip pusė ministrų kabineto narių. Jis Seime turi pakankamai žmonių, kad iš naujo galėtų paskirti naują vyriausybę. Tikėkimės, kad parlamentinė kontrolė bus labai stipri. Tik tokiu atveju mes galime tikėtis realių permainų. Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ....

R. Vainienė. Kuo baigsis svieto lygintojų pižamų vakarėlis?

Rūta Vainienė, lrt.lt Pažadėjusi visus sprendimus priiminėti tik pasitarusi su visuomene, pažadėjusi nedaryti jokių naktinių Seimo pižamų vakarėlių, pažadėjusi teisėkūroje nenaudoti buldozerio, naujoji valdžia jau parengė kai kurių nemalonių siurprizų Lietuvos gyventojams. Pagal Seime užregistruotą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą, numatoma naikinti lengvatą gyventojų mokamoms ilgalaikio gyvybės draudimo įmokoms. Ši tvarka buvo keista kelis kartus, visą laiką – lengvatos mažinimo kryptimi. Paskutinį kartą apmokestinimas buvo pakeistas 2013 metais. Dar kojų nespėjusią apšilti tvarką ketinama vėl keisti, ir ji įsigaliotų jau po trijų savaičių, nuo Naujųjų metų! Kodėl tokie pakeitimai ir tokia skuba? Aiškinamajame rašte – keli argumentai. Pirmasis – lengvata veikia neefektyviai. Yra sudaryta apie 400 tūkstančių gyvybės draudimo sutarčių, ir tai kaip tik byloja priešingai – kad tai yra viena populiariausių gyventojų taupymo formų. Vadinasi, lengvata kaip tik – efektyvi. O jei ji neefektyvi – tai kokia prasmė ją naikinti? Antras argumentas – lengvata daugiausia naudojasi turtingieji. Oho, jei jau turime kone pusę milijono turčių, tai tikrai labai gerai gyvename! O juk tiesa yra ta, kad ilgalaikis investicinis draudimas yra pagrindinis taupymo būdas kaip tik „ne milijonieriams“, o vidurinei klasei. Tai yra tiems, kurie nori sukaupti vaikų mokslams, svarbesniam pirkiniui ar įvykiui, ir nenori pernelyg rizikuoti. Trečias rengėjų argumentas, – nes taip sako Lietuvos bankas, priežiūros institucija, savotiškas autoritetas. Įdomiausia, kad pats Lietuvos bankas dar nieko konkrečiai nesako ir nesiūlo! Savotiškas déjà vu kita aktualia naujosios valdžios nagrinėta – embrionų šaldymo – tema, kuri užsibaigė per vieną naktį, po žmonėms palankaus pižamų vakarėlio. Dar argumentuojama, kad pagrindinė nauda investiciniame gyvybės draudime gaunama būtent mokesčių lengvatos dėka. Čia taip ir norisi visai ne juokais pasakyti: kai mokesčiai yra dideli, didesni už investicijų grąžą, žinoma, kad mokesčių lengvata tada tampa svari. Juk jei gyventojų pajamų mokestis būtų du procentai nuo pajamų, jokių mokesčių lengvatų niekas niekada ir neprašytų! Kodėl tokia skuba – visai neaišku. Lengvata jau taip „nususinta“, kad ir be pakeitimų yra praradusi savo svorį. Juk tai nebėra visiškas draudimo įmokų ir gautų išmokų atleidimas nuo gyventojų pajamų mokesčio, kaip tai buvo iki 2003 metų. Dabar tai, kas neapmokestinta įmokų mokėjimo metu, bus apmokestinta išmokos gavimo metu. Visiškas atleidimas nuo mokesčio dabar galioja tik tuo atveju, jei žmogus gaus išmoką likus iki pensijos penkeriems metams, arba jam bus nustatytas ribotas darbingumas, arba išmoką gaus jaunuolis iki 26 metų, išlaikęs sutartį 5 arba 10 metų. Negana to, ne visos gyventojo mokamos įmokos patenka po šia „lengvata“. Patenka tik tos, kurios kartu su kitomis lengvatomis neviršija 25 procentų gyventojo pajamų. Ir tai – ne visų, o tik tam tikrų pajamų! Tik tų, kurios apmokestinamos 15 procentų tarifu, iš kurių atimti visi NPD ir PNPD ir visi kiti atskaitymai. Į šias pajamas nepatenka pajamos, gautos pagal verslo liudijimus ir visos neapmokestinamos pajamos! Suskaičiavo, kad biudžetas netenka kokių 24 milijonų eurų. Akivaizdžiai negerai suskaičiavo, nes nepaisė visų šių jau nustatytų apribojimų! Darosi baugu ir įdomu, o kuo šį kartą baigsis svieto lygintojų pižamų vakarėlis: mokesčiais ar vis tik – praregėjimu? Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Seimui pristatyta XVII Vyriausybės programa

Rimas Rudaitis Paskirtasis Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis parlamentui pristatė paskirtuosius ministrus ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų partijos koalicijos parengtą XVII Vyriausybės programą. „Vyriausybės tikslas – pasiekti, kad Lietuvoje būtų gera gyventi, kai įsisenėję skauduliai nebealina Lietuvos žmonių, mūsų valstybės Nepriklausomybę stiprina ne tik narystė transatlantinėse organizacijose, bet ir visų Lietuvos piliečių meilė Tėvynei, noras dėl jos dirbti, kurti ir aukotis“, – teigiama Vyriausybės programoje. Kaip pabrėžiama šiame dokumente, valstybės raidos vizija ir siūlomi sprendimai paremti penkių darnų – darnaus žmogaus, darnios visuomenės, darnaus švietimo ir kultūros, darnios ekonomikos bei darnaus valstybės valdymo – principu. Pristatydamas Vyriausybės 2016–2020 m. darbus S. Skvernelis pabrėžė, kad programa yra nuosekli ir pasižyminti tuo, kad esminės problemos ir klausimais sprendžiami horizontaliuoju bendradarbiavimo principu, neišskiriant atskiros vienos ar kitos ministerijos veiklos srities, nes problemos matomos kaip visa visuma ir sritys labai dažnai yra persidengiančios, koreguojančios, pildančios viena kitą. Programos socialinės apsaugos srityje įsipareigojama kurti palankią šeimai aplinką, kompleksiškai spręsti vaikų globos ir įvaikinimo problemas, remti paslaugas šeimoms teikiančias nevyriausybines organizacijas ir bendruomenes, mažinti smurtą ir kovoti su patyčiomis. Sveikatos apsaugos sistemoje bus siekiama veiksmingos ir skaidrios sveikatos apsaugos sistemos, gerinti darbo sąlygas medikams, užtikrinti efektyvią ligų prevenciją ir ankstyvąją diagnostiką, veiksmingą kovą su žalingais įpročiais, teikti realią pagalbą neįgaliems vaikams ir jų šeimoms, pritaikyti aplinką ir paslaugas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Vyriausybė aktyviai kovos su žalingais įpročiais ir sieks, kad prekiauti alkoholiniais gėrimais būtų galima tik specializuotose parduotuvėse, leisti stiprų alkoholį įsigyti ir vartoti nuo 20 metų, didinti alkoholinių gėrimų ir tabako akcizus ir kt. Pristatytu dokumentu numatoma skatinti savarankišką ir už savo sprendimus atsakingą vietos savivaldą, įgyvendinti efektyvią regionų politiką, pasirengti regioninio valdymo reformai. „Ateities Lietuvos regioninė politika turi įtraukti ir suteikti galią vietos partneriams, bendruomenėms, verslui, nevyriausybinėms organizacijoms“, – rašoma programoje. Vyriausybės ilgalaikis tikslas yra suderinti sąlygas ekonomikos vystymuisi, gyventojų gerovei ir aukštiems aplinkos kokybės standartams. Tam pasiekti numatomos keturios veiksmų grupės: darnaus gamtos ir žmogaus sambūvio skatinimas, rūpinimasis biologinės įvairovės išsaugojimu, aplinkosauginis visuomenės sąmoningumo skatinimas, darnios, atsakingos ir konkurencingos ūkio politikos formavimas. Būsimoji Vyriausybė numato užtikrinti tinkamą atliekų tvarkymą, palankią oro kokybę, darnią vandens politiką, biologinės įvairovės išsaugojimą, žmogui ir gamtai draugišką žaliąją infrastruktūrą, darnią miškų politiką, maisto ir žemės ūkio politiką, aplinkai draugišką išmaniąją energetiką. Programos energetikos srityje pagrindiniai prioritetai skirti atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa. „Lietuvos kaime gyvena beveik trečdalis šalies gyventojų, todėl gyvybingo kaimo, tvarių jo bendruomenių išsaugojimas yra kertinis bet kurios atsakingos šalies likimą lemiantis vyriausybės uždavinys“, – tvirtinama dokumente. Pagal jos nuostatas numatoma užtikrinti konkurencingą ir pelningą žemės ūkį, ūkininkų rinkos padėties stiprinimą, žemės ūkio sektoriaus valdymo efektyvumo didinimą, konkurencingą kaimiškųjų vietovių ekonomiką, įgyvendinti žuvininkystės sektoriaus pertvarką. Vyriausybės programoje – skurdo ir regioninės atskirties įveikimas: investicijos į darbo vietų kūrimą regionuose, regionų patrauklumas ir verslumas, kompleksinės paslaugos ir užimtumo galimybės pagyvenusiems žmonėms. „Lietuvoje susiklostė padėtis, kai turtingiausios šalies apskrities gyventojo vidutinės pajamos beveik tris kartus viršija atitinkamą skurdžiausios šalies apskrities rodiklį. <...> Skurdas tiesiogiai susijęs su darbo pajamomis ir darbo santykiais. Mūsų tikslas yra sukurti darbo santykius, kurie skatintų žmones pasirinkti darbą ir gyvenimą Lietuvoje“, – pabrėžiama programoje. Būsimoji Vyriausybės sieks visiems prieinamo kokybiško švietimo, vientisos mokytojų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos. Įgyvendinant švietimo finansavimo reformą bendrajame ugdyme numatoma pertvarkyti mokyklų finansavimo metodiką. Vyriausybė planuoja atsisakyti „mokinio krepšelio“ principo ir siekdama efektyvaus lėšų paskirstymo diegs „klasių komplektų“ modelį, nustatys pedagogų etatinio apmokėjimo tvarką. Bus skiriamas dėmesys mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtrai. Nemažas dėmesys bus skiriamas kultūros sričiai – Vyriausybė planuoja tobulinti paramos kultūrai sistemą, siekti visiems prieinamos ir įtraukiančio kultūros. Bus siekiama, kad stiprėtų regioniniai švietimo ir kultūros centrai – bibliotekos, jaunimo centrai ir kitos įstaigos, taip pat kaimo bendruomenės. Finansų srityje Vyriausybė sieks užtikrinti skaidrią viešųjų finansų politiką, įtvirtinti paprastesnę ir teisingesnę mokesčių politiką, subalansuotą pensijų sistemą, mažinti šešėlinę ekonomiką. Vyriausybė planuoja nustatyti keturių pakopų pensijų sistemą, nuo 2017 m. liepos 1 d. padidinti vidutinę senatvės pensiją iki 40 eurų, baigti pensijų kompensavimo procesą, riboti naujų PVM lengvatų atsiradimą, persvarstyti GPM lengvatas, analizuoti galimybę sujungti darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius ir kt. Būsimoji Vyriausybė sieks didesnio pasitikėjimo teismais ir prokuratūra, teisinės sistemos atvirumo ir skaidrumo, taip pat ketina užtikrinti aukštą viešųjų paslaugų kokybę ir pasitikėjimą valstybės ir savivaldybių institucijomis, mažinti valstybės įstaigų skaičių, siūlyti Seimo rinkimus organizuoti metų pradžioje, neleisti parlamentarams eiti ministrų pareigų. Stiprinant regioninę politiką bus analizuojamos galimybės perkelti į Kauną dvi ministerijas: Aplinkos ir Žemės ūkio. Vyriausybės programoje įsipareigojama stiprinti efektyvią visuotinę kovą su korupcija – už korupcinius nusikaltimus nuteistiems asmenims siūloma bent dešimt metų drausti eiti bet kokias viešai renkamas pareigas. Vyriausybė sieks užtikrinti veiksmingą užsienio politiką, viešojo saugumo politiką, geopolitinius iššūkius atitinkančią gynybos politiką, taip pat įsipareigoja bendrų saugumo bei ekonominių interesų ir abipusės pagarbos pagrindu siekti atviro dvišalio dialogo ir bendradarbiavimo su Lenkija sprendžiant esamas problemas. Posėdyje taip pat dalyvavo ir į Seimo narių klausimus atsakė paskirtieji ministrai: aplinkos ministras Kęstutis Navickas, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, finansų ministras Vilius Šapoka, krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, susisiekimo ministras Rokas Masiulis, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Po pristatymo Vyriausybės programą (projektas Nr. XIIP-174) Seimo statuto nustatyto tvarka svarstys Seimo frakcijos ir komitetai, kurie turi teisę pakviesti Ministrą Pirmininką ar ministrą su jais suderintu laiku atsakyti į klausimus. Vyriausybės programos svarstymas ir tvirtinimas Seimo posėdyje numatomas gruodžio 13 d., antradienį. Iš karto po programos patvirtinimo planuojamas Vyriausybės narių prisaikdinimas. Pagal Seimo statutą ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pateikimo Seimas posėdyje turi apsvarstyti Vyriausybės programą. Šiame posėdyje pirmiausia išklausoma Seimo opozicijos lyderio pranešimas, frakcijų, pradedant opozicinėmis, ir komitetų išvados. Po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje suteikiamas žodis Ministrui Pirmininkui, taip pat galimybė jam ir ministrams dar kartą atsakyti į Seimo narių klausimus. Kai Ministras Pirmininkas ir ministrai baigia atsakinėti į Seimo narių klausimus, Seimas turi priimti sprendimą dėl Vyriausybės programos. Jeigu Vyriausybės programai nepritarta arba ji grąžinta Vyriausybei patobulinti, nauja Vyriausybės programos redakcija Seimui turi būti pateikta per 10 dienų, o jos svarstymo procedūra kartojama iš naujo šio statuto 194–196 straipsniuose nustatyta tvarka. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai. Vyriausybės nariai prisiekia Seime Vyriausybės įstatymo nustatyta tvarka. Kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.    

„Kas performuos ES – Briuselis ar valstybės narės“

Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas ir Seimo nariai Audronius Ažubalis, Stasys Šedbaras ir Rimas Andrikis 2016 m. lapkričio 29 dieną lankėsi Briuselyje (Belgijos Karalystė), kur dalyvavo Europos Parlamento Konstitucinių reikalų komiteto (AFCO) organizuotame tarpparlamentiniame susitikime su ES nacionalinių parlamentų komitetų atstovais. Susitikime buvo aptarti Europos Parlamento tyrimo teisės, Europos Sąjungos rinkimų teisės peržiūros bei Europos Sąjungos institucijų raidos ateityje klausimai. Europos Parlamento Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkė Danuta Maria Hubner, pasveikinusi posėdžio dalyvius pažymėjo, kad pasaulyje vyksta didžiulė ekonominė ir socialinė transformacija – sumažėjęs skurdas, gyvenimo sąlygos yra pagerėję ir neturtingose pasaulio šalyse, padidėjęs žmonių judumas. Tačiau deja, yra ir negatyvioji pusė – terorizmas, įvairūs valstybių vidiniai sukrėtimai, pakilusi populizmo banga, tam tikras netikrumo laikotarpis. Tačiau ES turi tapti atspari prasidėjusiems smūgiams ir šis laikotarpis turi tapti ne netikrumo, o drąsos laikotarpiu. Todėl Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų atstovai sprendė, kaip ES galėtų efektyviausiai susidoroti su iškilusiais iššūkiais ir išspręsti iškilusias problemas. Paminėtina, kad šiame susitikime didžiausias dėmesys buvo skirtas ir daugiausia diskusijų sukėlė ES rinkimų teisės peržiūros ir ES institucijų raidos ateityje klausimai. Posėdžio metu Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų atstovai diskutavo dėl Europos Parlamento pateiktos iniciatyvos, kuria siūloma reformuoti Europos Parlamento rinkimų sistemą, keičiant 1976 m. priimtą Aktą dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise. Vienas iš pagrindinių šios iniciatyvos tikslų – padidinti ES piliečių susidomėjimą rinkimais į Europos Parlamentą ir paskatinti juos aktyviau dalyvauti šiuose rinkimuose. Pažymėtina, kad ši iniciatyva buvo svarstyta Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetuose, Seimo Europos reikalų komitetas 2016 m. balandžio mėn. buvo priėmęs politinę nuomonę. Nacionalinių parlamentų atstovai, diskutuodami dėl rinkimų teisės peržiūros, kėlė klausimą, ar rinkimų teisės suvienodinimas padės išspręsti pasitikėjimo ES institucijomis klausimą, ar tai turės pridedamąją vertę siekiant sumažinti netikrumą ir legitimumo stoką. Posėdyje dalyvavęs Seimo Europos reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis, pristatydamas, kaip jis pažymėjo „ne tik atsargią, bet ir neigiamą Seimo poziciją aptariamu klausimu, posėdžio dalyvius paragino atidžiai įvertinti iniciatyvos turinį. Jis pažymėjo, kad: „ES vienybė yra skirtingume. Rinkimų tvarkos visose ES valstybėse narėse suvienodinimas prieštarautų šiam šūkiui ir valstybių narių kultūrinėms tradicijoms, o svarbiausia, keltų grėsmę mažosioms ES valstybėms narėms“. A. Ažubalis pabrėžė, kad „negalime sumažinti atskirų valstybių narių galių ir negalime diskutuoti apie rinkimų reformą, negirdėdami piliečių“. Aptardami ES institucijų raidos ateityje klausimus posėdžio dalyviai diskutavo apie iššūkius, su kuriais pastaruoju metu susiduria ES ir, kaip juos efektyviai reikėtų spręsti. Pasisakydamas tarpparlamentiniame posėdyje A. Ažubalis iškėlė retorinį klausimą: „kas performuos ES – Briuselis, ar valstybės narės“? Jis kvietė ES atsikratyti sąstingio, nes valstybėms narėms reikia efektyvios ir veiksmingos Europos Sąjungos. A. Ažubalis pažymėjo, kad: „negalime leisti, kad susidarytų daugiagreitė ES, nes tai ją sugriautų. Valstybės narės yra demokratijos garantas, o piliečiai nori ir turi būti girdimi. Todėl ES integracijos gilinimas gali tik pagreitinti skilimą“.

Seimo Pirmininko vizitas Latvijoje

Jolanta Anskaitienė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis ir jo vadovaujama delegacija Rygoje susitiko su Latvijos vadovais, aptarė Lietuvos ir Latvijos pasirengimą valstybių Šimtmečio minėjimui 2018 metais, regiono saugumo, Rytų partnerystės ir branduolinės saugos klausimus. „Su Latvijos vadovais aptarėme mūsų valstybėms svarbiausius klausimus. Viena pagrindinių temų – kaip užtikrinsime mūsų regiono visapusišką saugumą, kritinės infrastruktūros atsparumą galimiems iššūkiams“, – sakė Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Susitikime su Latvijos Respublikos Prezidentu Raimondu Vėjuoniu (Raimonds Vējonis) aptarti dvišaliai Lietuvos ir Latvijos santykiai, bendri infrastruktūriniai projektai, Klaipėdos SGD terminalo galimybių išnaudojimas, daug dėmesio skirta Rytų partnerystės klausimams ir situacijai Ukrainoje aptarti. V. Pranckiečio ir Saeimos Pirmininkės Inaros Mūrniecės (Ināra Mūrniece) dėmesio centre buvo parlamentinio bendradarbiavimo stiprinimas, Baltijos Asamblėjos veikla, regioninės integracijos gilinimas. Lietuvos ir Latvijos parlamentų vadovai taip pat aptarė Baltijos šalių saugumo stiprinimo, padėties Ukrainoje klausimus, pasirengimą atremti hibridines grėsmes. Susitikimų metu buvo pabrėžta, kad Baltijos šalių energetinio saugumo stiprinimui svarbu sukurti vieningas Baltijos šalių elektros ir dujų rinkas, pažymėtas teigiamas Klaipėdos SGD terminalo vaidmuo visam Baltijos regionui ir tokių strateginių infrastruktūros projektų kaip Rail Baltica svarba gilinant Baltijos ir Centrinės Europos šalių integraciją. Susitikime su Latvijos Ministru Pirmininku Mariu Kučinskiu (Māris Kučinskis) aptarti dvišaliai ekonominiai santykiai, regioninių infrastruktūros projektų svarba. Darbo vizito Latvijoje pabaigoje Seimo Pirmininkas ir jo vadovaujama delegacija apsilankė Lietuvos Respublikos ambasadoje. Latvijos Saeimos kanceliarijos nuotraukos (aut. – Ernests Dinka)    

V. Savukynas. Kaip elitas pakėlė „valstiečių“ reitingus?

V. Savukynas Tie, kas konsultuoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, gali kelti šampano taurę. Nors būtų geriau, kad ta taurė būtų pripildyta lietuviškų obuolių sulčių. Tačiau mes kalbame ne apie formą, o esmę. O esmė tokia: jie pasiekė tai, apie ką svajoja kiekvienas viešųjų ryšių guru – kad kritika virstų populiarumą garantuojančiu veiksniu. Apie ką aš? Ogi apie tai, kad „valstiečių“ puolimas šiuo metu tėra stipri vandens srovė ant jų populiarumo malūno. Pirmiausia, nėra politiškai apdairu pulti laimėjusius iš karto po rinkimų. Taip puoli ne tik tuos žmones, kurie balsavo, bet ir tuos, kurie norėjo, bet nebalsavo, arba tuos, kurie visada šliejasi prie stipresnių. Šiandien stipriausi yra „valstiečiai“. Prezidentė Dalia Grybauskaitė puikiai išmoko šią pamoką. Ar prisimenate, ji labai aršiai bandė suardyti susiformavusią koaliciją po 2012 metų rinkimų. Ir koks rezultatas? Jos reitingai smuko. Todėl dabar ji apdairiai tyli. Ir teisingai daro. Reikia palaukti realių šios vyriausybės sprendimų, o tada jau kritikuoti. Tačiau konservatoriai iš tos istorijos nepadarė jokių sprendimų. Kritikuodami pirma laiko, mušdami socialiniuose tinkluose visus, kurie nepritaria jų nuomonei, jie tik patvirtina savo kaip arogantiškų politikų įvaizdį. Apie savo aroganciją prabilo net patys konservatoriai. Tad panašu, kad ir dabar taip su kritikais nutiks. Juk kol kas „valstiečiai“ dar nieko neapdarė, už ką juos būtų galima labai kritikuoti ar girti. Todėl kritika neatrodo įtikinama. Dar daugiau, gąsdinimai, jog „valstiečiai“ yra kaip tie Apokalipsės raiteliai, pranašaujantys pasaulio pabaigą, tik prisideda prie dūmų uždangos, kuri vėliau bus reikalinga valdžiai. Ką aš turiu omenyje? Juk visi žinome, kad nebus taip blogai. Ir pagalvos žmogus, kuris tikėjosi blogiausio: „o gal ir nebloga ta nauja valdžia, jei galėjo padaryti blogai, bet nepadarė.“ Kai nieko nesitiki, tai net menkiausias darbas atrodo kaip žygdarbis. Tad ar verta naujai vyriausybei suteikti tokį žemą vertinimo atskaitos tašką? Manau, kad tiek politiniai oponentai, tiek visuomenės gyvenimo kritikai, tiek ir pati visuomenė turi kelti ambicingus tikslus vyriausybei. Privalu iš jos tikėtis Lietuvai svarbių ir reikalingų darbų. Naujasis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis neturi politinės patirties, nežino, kur Seimo posėdžių salė, nėra iš elito? Tai dar geriau – vadinasi, jis yra vienas iš mūsų. O jei elitas šaiposi, tai tuo blogiau elitui. Lietuvoje vėl atgijo elito ir „neelito“ priešstata. Ir tai yra nenaudingiausia tiems, kurie save priskiria elitui. Tai iš anksto pralaimėti užprogramuota pozicija. Demokratinėje sistemoje, kai lemia daugumos balsai, yra neišmintinga erzinti daugumą. Be to, tikrojo elito užduotis yra lavinti visuomenę, kelti jos lygį, o ne ją žeminti ir niekinti. Naujoji koalicija yra nauja tiesiogine šio žodžio prasme. Atėjo daug naujų žmonių. Ir labai svarbu atidžiai žiūrėti, kaip jie dirbs. Ir reikia palaukti labai mažai: bus darbai, tuomet reikia juos ir vertinti. Ir labai griežtai. Tačiau išankstinė kritika jiems tik suteiks papildomų populiarumo balų. O juk rinkimai pasibaigė. Virginijaus Savukyno komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ....

Donaldas Trumpas paskelbtas 2016 metų leidinio „Time“ metų žmogumi

www.delfi.lt Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbtas 2016 metų leidinio „Time“ metų žmogumi. Įtakingas amerikiečių žurnalas šį apdovanojimą skiria už didžiausią teigiamą ar neigiamą įtaką naujienoms ar žmonių gyvenimams. Anot Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Donaldas Trumpas yra protingas žmogus, tad netruks supras savo, kaip JAV prezidento, įsipareigojimų ir atsakomybės, rašo „The Independent“. Kaip pareiškė V. Putinas, Vakarų bandymai sukurti pasaulį, kuriame dominuotų vienos krypties politinės jėgos, pasirodė nesėkmingi ir galių pusiausvyra pamažu grįžta. Kai D. Trumpas nugalėjo savo varžovę Hillary Clinton, V. Putinas aiškiai leido suprasti, kad nori, jog Rusijos ir JAV santykiai būtų atkurti. Išrinktasis JAV prezidentas taip pat jau anksčiau yra reiškęs savo susižavėjimą Rusijos lyderiu. Jis pabrėžė savo nusiteikimą kartu su Kremliumi siekti bendrų tikslų. Rusijos prezidentas sakė nenorįs jokio priešiškumo su Baltaisiais rūmais ir sieksiąs, kad bendromis pastangomis pagaliau pavyktų įveikti tarptautiniu mastu besireiškiantį terorizmą. Kremliuje kalbėdamas aukšto rango šalies vadovams ir politikams V. Putinas minėjo: „Nenorime konfrontacijos nė su viena šalimi. Rusija, kitaip nei mano priešu ją laikantys kolegos iš užsienio, niekada neieškojo priešų. Mums reikia draugų. Esame pasirengę bendradarbiauti su JAV administracija. Užtikrinti tarptautinį saugumą yra mūsų bendras įsipareigojimas.“ V. Putinas aiškiai pasakė, kad santykiai su Vašingtonu turėtų būti naudingi abiem pusėms ir Rusija kaipmat sureaguotų, jei šis abipusiškumo principas būtų pažeistas. Kalbėdamas jis pridūrė: „Neleisime, kad būtų pažeidžiami mūsų interesai ar jų būtų nepaisoma.“ Po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir įsitraukimo į karą Sirijoje, Kremliaus ir Vakarų santykiai grįžo į laikotarpio po Šaltojo karo lygį. JAV prezidento Baracko Obamos administracija pareiškė, kad per neseniai vykusius prezidento rinkimus Kremliaus remiami programišiai įsilaužė į JAV politinių partijų svetaines ir el. pašto paskyras, taip mėgindami paveikti įvykių eigą. Praėjus kelioms dienoms po kontraversiško telefoninio pokalbio su Taivano prezidente, išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažėrė priekaištų Kinijai, praneša CNN. Dviejose socialinio tinklo „Twitter“ žinutėse D. Trumpas apkaltino Kiniją dėl dirbtinai žemo valiutos kurso ir karinės laikysenos Pietų Kinijos jūroje, kur verda įtempti teritoriniai ginčai. „Ar Kinija atsiklausė mūsų, ar gerai devalvuoti valiutą (dėl ko mūsų kompanijoms tapo sunkiau konkuruoti), didelių mokesčių mūsų produktams, patenkantiems į jų šalį (JAV jų neapmokestina), ar kurti didelį karinį kompleksą Pietų Kinijos jūros viduryje? Aš taip nemanau!“, – rašė D. Trumpas savo socialinio tinklo paskyroje. D. Trumpo kritikai sako, kad toks išrinktojo JAV prezidento diplomatinis stilius gresia konfrontacija su Kinija. Praėjusią savaitę D. Trumpas telefonu 10 minučių kalbėjosi su Taivano prezidente Tsai Ing-wen. Tai pirmasis JAV prezidento pokalbis su Taivano vadovu nuo 1979 metų, kai Vašingtonas atkūrė diplomatinius santykius su Pekinu. Taivaną, į kurį po pralaimėjimo komunistams pilietiniame kare 1949 metais pasitraukė Kinijos nacionalistai, Kinija laiko savo teritorijos dalimi ir siekia suvienijimo valdant Pekinui. Neaišku, kaip naujausi D. Trumpo komentarai bus sutikti Pekine. Dėl jo pokalbio su Taivano lydere Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškė protestą JAV. Pirmadienį pasirodžiusiame oficialiame Komunistų partijos ruporu laikomame tarptautiniame leidinyje „People`s Daily“ sakoma, kad telefoninis pokalbis buvo blogas precedentas. „Nekonvencinis D. Trumpo žingsnis dėl Taivano buvo perspėjimo skambutis Kinijos-JAV santykių krypčiai. Kinija nežiūrės į tai nerimtai“, – sakoma laikraštyje. Kinijos užsienio ryšių ekspertas ir buvęs Kinijos lyderio Deng Xiaopingo vertėjas Victoras Gao sako, kad kaip išrinktasis prezidentas D. Trumpas gali sakyti, ką nori, bet jo komentarai turės didžiules tarptautines pasekmes, kai tik jis oficialiai pradės eiti pareigas. „Tikimės, kad išrinktasis prezidentas D. Trumpas, kuris greitai įžengs į Baltuosius Rūmus, elgsis pagarbiai, atsakingai ir taps taikos bei stabilumo jėga vietoj to, kad darytų įnoringas ir kaprizingas pastabas, skirtas nustebinti pasaulį“, – sako jis. DELFI

Valstybei žalos padarę tarnautojai neturi išvengti asmeninės atsakomybės

Seimo narė Agnė Bilotaitė pateikė Seimui Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis griežtinama asmeninė atsakomybė valstybės tarnautojams, savo veiksmais padariusiems žalos valstybei. Pataisomis siekiama įteisinti prievolę reikalauti valstybės tarnautoją atlyginti žalą, kai ši padaryta tyčiniais veiksmais. Po pateikimo Seimo nariai vienbalsiai pritarė pataisoms. Šiuo metu valstybės ir savivaldybių institucijų kontrolę prižiūrinčios institucijos bei teismai negali efektyviai išieškoti valstybės tarnautojų veiksmais padarytos žalos, nes esamas valstybės tarnautojų atsakomybės teisinis reguliavimas turi esminių spragų, leidžiančių valstybės tarnautojams likti nenubaustiems. „Taip sudaromos neskaidrios ir korupcinės sąlygos valstybės tarnautojams išvengti realios asmeninės atsakomybės. Dabar galiojantis įstatymas suteikia institucijoms teisę regreso tvarka išieškoti žalą iš asmens, bet šia teise ne itin dažnai naudojamasi, todėl tai turi tapti prievole. Matome daug pavyzdžių, kaip savo sprendimais žalos pridarę valstybės tarnautojai ir pareigūnai išsisuka tik tuo, kad yra atleidžiami iš darbo. Tokia praktika tikrai nedrausmina ir negąsdina, o be to, valstybei brangiai kainuoja“, – teigia pataisų iniciatorė A. Bilotaitė. Pataisoms įsigaliojus, valstybės tarnautojas turėtų atlyginti visą padarytą žalą, jeigu jo veiksmai buvo pripažinti tyčiniais. Taip pat siekiama padidinti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo atlyginimo kas mėnesį išieškomų sumų procentą – nuo 20 iki 40 ir padidinti bei suvienodinti viršutinę žalos atlyginimo ribą, jei asmenų veikose nėra tyčios. Valstybės tarnybos įstatymo pataisos, nustatančios griežtesnę tarnautojų asmeninę atsakomybę, jau teikiamos trečią kartą. „Tai nuteikia pozityviai, nes iki šiol šios pataisos nepasiekdavo svarstymo stadijos. Tikiuosi, kad Seimui užteks politinės valios jas priimti“, – sakė A. Bilotaitė. Kartu su šiomis pataisomis Seimui pateiktas ir Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo numatoma, kad valstybė, atlyginusi dėl pareigūno ar valstybės tarnautojo tyčinių veiksmų atsiradusią žalą, įgyja regreso teisę ir turi teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 12 vidutinių jų darbo užmokesčių. Šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta riba – 9 vidutiniai atlyginimai. Priėmus siūlomas abiejų įstatymų pataisas, būtų padidinta ir suvienodinta viršutinė žalos atlyginimo riba ( iki 12 vidutinių mėnesio atlyginimų), kai valstybės tarnautojo veiksmai pripažinti netyčiniais. lrs.lt  

EK skatina dėmesį skirti investicijoms, struktūrinėms reformoms ir atsakingai fiskalinei politikai

Liucija Vervečkienė Seimo Europos reikalų komiteto biuro patarėja 2016 m. Europos Sąjungoje įvyko nemažai teigiamų pokyčių, rodančių Europos ekonomikos atsparumą ir atsigavimą: augo aktyvumo lygis, nedarbo lygis mažėja, nuo 2013 m. sukurta 8 mln. naujų darbo vietų, mažėja vidutinis valdžios sektoriaus deficito lygis euro zonoje, bendros investicijos 2014 m. pradėjo augti ir prognozuojama, kad augs toliau. Tačiau, kaip Seimo Europos reikalų komitete (ERK) pristatydamas 2017 m. Metinę augimo apžvalgą pabrėžė Europos Komisijos (EK) narys Vytenis Povilas Andriukaitis, augimą stabdo po krizės likę padariniai ir dar prieš krizę buvę struktūriniai trūkumai. EK parengtoje 2017 m. Metinėje augimo apžvalgoje, kuria pradedamas Europos semestro ciklas ir įvardijami svarbiausi ekonomikos ir socialinės politikos prioritetai, akcentuojamas socialinės atskirties ir skurdo mažinimo ES poreikis. Valstybės narės skatinamos dėti daugiau pastangų trims prioritetams įgyvendinti: investicijoms skatinti, struktūrinėms reformoms įgyvendinti ir tvariai fiskalinei politikai užtikrinti. Ypač didelis dėmesys skiriamas atskirties mažinimo, įgūdžių darbo rinkoje stiprinimo, tvarių viešųjų finansų klausimams. EK taip pat ragina valstybes nares nuosekliai įgyvendinti joms kasmet teikiamas Tarybos rekomendacijas. 2017 m. Metinės augimo apžvalgos pristatyme taip pat dalyvavo ir pasisakė Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Ūkio ministerijos atstovai. Komiteto nariai domėjosi Žiedinės ekonomikos paketo pasiūlymų įgyvendinimo eiga, ES Rytų Partnerystės politikos perspektyvomis, ES energetikos politikos ir maisto saugos klausimais. Posėdžio dalyviai pritarė, kad būtina stiprinti kovos su skurdu ir atskirtimi priemones, gerinti investicinį klimatą ir skatinti darbo vietų kūrimą. 2017 m. Metinę augimo apžvalgą toliau svarstys atsakingi Seimo specializuoti komitetai. Europos reikalų komitetas prie šio klausimo grįš svarstydamas Europos Komisijos rengiamą Šalies ataskaitą. ERK vykdo dalyvavimo Europos semestre parlamentinę kontrolę: nagrinėja Europos semestro dokumentus, svarsto Vyriausybės parengtas programas, Lietuvai skirtas Tarybos rekomendacijas ir prireikus priima sprendimus dėl jų. Stengdamasis plėtoti Seimo ir EK dialogą, ERK kiekvienais metais kviečia EK narį pristatyti Metinę augimo apžvalgą ir Lietuvai skirtas rekomendacijas tam, kad Komisija dalyvautų betarpiškoje diskusijoje su Seimu. Metinę augimo apžvalgą ERK ją svarstyti perduoda ir Seimo specializuotiems komitetams.  

Išskirtos pagrindinės sritys, kurioms naujai išrinktas Seimas ir Vyriausybė turėtų skirti daugiausiai dėmesio

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) narės aktyviai seka Seimo ir Vyriausybės posėdžių salėse priimamus sprendimus, kurie labai dažnai turi įtakos verslo raidai ir šalies konkurencingumo rodikliams. LPK apklausus 120 aukščiausio lygio Lietuvos įmonių vadovų, išskirtos pagrindinės sritys, kurioms naujai išrinktas Seimas ir Vyriausybė turėtų skirti daugiausiai dėmesio. Kaip svarbiausią prioritetą įmonių vadovai įvardino šalies švietimo sistemos pertvarką. Beveik ketvirtadalis (23,3 proc.) verslo atstovų, dalyvavusių PLI apklausoje, teigė, jog susiduria su didėjančia darbuotojų kvalifikacijos trūkumo problema. Nors universitetų ir kolegijų studentų skaičius Lietuvoje yra pakankamai didelis, tačiau per mažas profesinių mokyklų prestižas – studentai dažniausiai mieliau siekia išsilavinimo universitetuose ir kolegijose. Taip pat verslo atstovai pasigenda aktyvesnio verslo ir mokslo įstaigų bendradarbiavimo, kuriant tinkamas ir aktualias mokymo programas verslui. Daugelis apklaustųjų akcentavo kompleksinių pokyčių švietimo politikos srityje poreikį. Antruoju prioritetu verslininkai įvardino santykių su užsienio partneriais stiprinimą ir naujų darbo rinkų paiešką. Šį prioritetą rinkosi penktadalis visų respondentų (20 proc.). Pasikeitus eksporto kryptims ir didėjant neapibrėžtumui Europos Sąjungoje, Didžiojoje Britanijoje, daugelis verslo atstovų vis dar neranda jų lūkesčius atitinkančių rinkų ir viliasi, jog išrinkta naujoji valdžia gebės pratęsti sėkmingą bendradarbiavimą su užsienio partneriais. Tikimasi, kad naujoji valdžia konkretizuos prioritetines eksporto sritis, sudarys galimybes palengvinti eksporto draudimą ir aktyviai dalyvaus formuojant Transatlantinės prekybos sutarties nuostatas bei jas išaiškinant Lietuvoje. 2012 m. atliktame PLI 54 proc. respondentų teigė, jog darbo santykių gerinimas yra pagrindinis prioritetas, į kurio keitimą turėtų atsižvelgti tuomet naujai išrinkti valdžios atstovai. Galima pasidžiaugti, jog šiais metais, nusprendus priimti naująjį Darbo kodeksą, šis prioritetas jau nukrito į ketvirtąją vietą – tik 16,7 proc. respondentų teigia, jog darbo santykiai yra pirminis prioritetas. Kiti verslo atstovų minėti prioritetai: inovacijų diegimo gerinimas (17,5 proc.) ir finansavimo gerinimas (13,3% proc.). Remiantis „Eurostat“ duomenimis, produktyvios investicijos sudaro 6,7 proc. Lietuvos BVP, pagal šį rodiklį Lietuvai tenka 10 vieta tarp ES valstybių. Nors socialiniai rodikliai byloja apie mažėjantį nedarbą Lietuvoje, tačiau darbo rinkoje dėl esamo struktūrinio nedarbo susiformavo aukšto ilgalaikio nedarbo tendencija. Augant emigracijai ir negerėjant demografinei padėčiai, kai kuriuose Lietuvos regionuose ima vis labiau trūkti kvalifikuotų ir motyvuotų mokytis darbuotojų. Didėjantis aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų trūkumas skatina įmones svarstyti apie specialistų paiešką užsienio šalyse. Lietuvos pramonininkų konfederacijai (LPK) apklausus 120 aukščiausio lygio Lietuvos įmonių vadovų, beveik du iš trijų darbdavių teigia, jog jaučia darbuotojų trūkumą. Labiausiai trūksta vidutinės kvalifikacijos darbuotojų. 5-ios iš 10-ies apklaustų įmonių teigė, jog joms trūksta gamybinės įrangos operatorių. 4-ios iš 10-ies įmonių, jog trūkstą įvairių gamybos vadovų ir inžinierių bei įrangos mechanikų-prižiūrėtojų. 3 iš 10-ies įmonių sakė, jog trūksta programuotojų ar kitų IT specialistų, taip pat prekybos vadybininkų. Daugiau nei pusė (64,2 proc.) apklaustų įmonių atstovų teigė, jog darbuotojų trūkumą būtų linkusios pakeisti specialistais iš užsienio. Tik 19,2 proc. įmonių vadovų įvardino, kad šiuo metu nėra linkę įdarbinti užsieniečių. Apie 16,7 proc. apklaustųjų teigė, jog nesvarstė priimti specialistų iš užsienio, nors dalis jų pripažino, jog periodiškai priima darbuotojus iš užsienio, tačiau dėl griežtos įdarbinimo tvarkos nemato galimybės darbuotojų iš užsienio skaičiaus sieti su ilgalaikės plėtros strategija. Taip pat, įmonių vadovų teigimu, galimybė rasti ir gebėti pritraukti būtinų įmonei specialistų darbui Lietuvoje būtų tik pozityvus impulsas įmonių veiklai. ` 30,8 proc. atstovų teigė, jog susidūrė su situacijomis, kai biurokratiniai ar teisiniai trukdžiai kliudė užsieniečių įdarbinimui. Visos įmonės vienareikšmiškai sutiko, jog procedūros trunka per ilgai, atsakingos institucijos Lietuvoje ne visada geranoriškai bendradarbiauja, dėl perteklinių apribojimų darbuotojai praranda suinteresuotumą dirbti įmonėje ilgesniam nei pusės metų ar metų laikotarpiui. Dalis įmonių pripažino, jog tenka naudotis kitais būtais įsivežti darbuotojų darbui Lietuvoje. Pavyzdžiui, samdomi dirbti Lenkijoje priimti darbuotojai, taip apeinant Lietuvos migracijos reikalavimus. ` LPK vienintelė šalyje kas ketvirtį atlieka ir pristato aukščiausio lygio 120 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – Pramonės lūkesčių indeksą (PLI).

M. Drunga. Socializmas arba mirtis

Dažniausiai žmonės turi savyje ir blogo, ir gero. Retas žmogus – kiaurai blogas, be mažiausio dorybės krislelio. Net ir diktatoriai ne visi vienodai šėtoniški. Jeigu tokiais ir buvo Stalinas bei Hitleris, o jų būta išties perdėm nuožmių budelių, to taip tiesmukai nepasakysi apie Fidelį Castro. Kaip sekmadienį rašė „Frankfurter Allgemeine“, šis „vienas iš ilgiausiai tarnavusių valstybės ir vyriausybės vadovų pasaulyje, padėjęs formuoti antrąją XX-ojo amžiaus pusę, buvo ypač giriamas dėl pavyzdingų Kubos sveikatos apsaugos ir švietimo sistemos laimėjimų. Vis dėlto darbštiesiems šios šalies medikams jau seniai pritrūko medikamentų, o gerai išmokytiems abiturientams – darbo vietų. Suvargusiame Kubos ūkyje, kur gabalėlis muilo virto brangia deficitine gėrybe, vešėjo korupcija, ištvirkimas, inercija“. O tas Castro, kuris kelis dešimtmečius iš eilės leisdavo savo priešininkus persekioti, suiminėti, kartais net nuteisti myriop, savo paskutiniaisiais gyvenimo metais dar pats išraudavo vieną kitą atsargiai auginamą laisvesnio privataus ūkininkavimo gėlelę. „Vis dėlto tą iš vargo gimusį priartėjimą prie Vakarų, kurį jo brolis Raulas pradėjo vykdyti, visa tai įdėmiai stebėjęs Fidelis galų gale, atrodo, priėmė. Nes kraupiu leitomityvu tapusi alternatyva „socializmas arba mirtis“ net ir šioje Karibų jūros saloje nebebuvo vienintelis pasirinkimas“, – rašė Frankfurto dešiniųjų liberalų dienraštis. Kad „Kubos švietimo ir sveikatos apsaugos sistema visada tarnavo kaip argumentas už komunistinę diktatūrą Kuboje“, pripažino ir pietų Švedijos dienraštis „Sydsvenskan“. „Tačiau, – tęsė jis, – argi šiais laimėjimais iš tiesų buvo galima ilgam pateisinti kasdieninę priespaudą ir masyvius nusižengimus žmogaus teisėms? Juk kitos šalys sugeba žemą kūdikių mirtingumą gražiai sujungti su laisve, demokratija ir gerove – visai kitaip negu socialistiniame elgetyne, kurį paliko F. Castro. Šiandien Kuba pradeda keistis, ir tai suartėjimo tarp Havanos ir Vašingtono dėka. Tačiau iki demokratijos kelias dar ilgas, ir pačiu paskutiniuoju metu padėtis vėl pablogėjo. Kuboje kaip nebuvo, taip vis dar nėra jokios nuomonių laisvės, jokios teisės susirinkti, jokių nepriklausomų teismų“. Savotiškai keista tai, jog daugiau nei 50 metų po revoliucijos Kuba kai kur vis dar tarnauja įkvėpimo šaltiniu ir kad dar ne visi supranta, jog F. Castro tebuvo vienas iš daugelio Lotynų Amerikos diktatorių. „Kai kurios diktatūros baigiasi tik tirono mirtimi, ypač jeigu jis, kaip F. Castro, savo pozicijas ramsto prievartos ir asmenybės kulto mišiniu“, – teigė Malmėje išeinantis pietų Švedijos dienraštis. Vašingtono priemiestyje leidžiamas nacionalinis dienraštis „USA Today“ pažymėjo, kad nors F. Castro, švelniai tariant, nebuvo JAV draugas, jis mirė „ligos ir senatvės palaužtas“ sava mirtimi – „nei CŽV, nei jo priešai, pvz., daugybė pabėgėlių iš Kubos, jo nenužudė“, nors Ekvadoro laikraštis „Telegrafo“ ir tikino, kad mėginimų, laimei, nesėkmingų, buvo labai daug. Kur kas pozityviau jį vertino Šveicarijos dienraštis „Neue Zurcher“ straipsniu „Ilga patriarcho mirtis“, rašydamas, jog „istorinėje perspektyvoje nebus galima ginčyti, kad šitas F. Castro buvo galutinai tauta virtusios moderniosios Kubos kūrėjas“. Deja, tai pareikalavo sumokėti „gilių susiskaldymų ir sunkių nuostolių kainą. [...] Gal ir turėjo išnirti tokia „stipraus vyro su pautais“ figūra kaip F. Castro, idant postkolonijinėje Kubos visuomenėje išaugtų kažkas panašaus į kad ir hibridinį, bet vis dėlto nacionalinį jausmą“. Jei Ciuricho dienraštis iškėlė F. Castro kaip moderniosios Kubos kūrėją, tai Belgrado laikraštis „Politika“ pabrėžė, kad „Fidelio Castro dėka Kuba tapo svarbiu Neprisijungusių valstybių sąjūdžio nare, o šis sąjūdis Šaltojo karo laikais turėjo didžiulį pripažinimą ypač tarp Trečiojo pasaulio šalių“. Anot Bolivijos dienraščio „Prensa“, „jau pirmosiomis valandomis po jo mirties tapo akivaizdu, kaip labai nuomonės dėl jo išsiskyrė. Vieni tiesiog jį dievino, kiti prakeikė žemę, kuri jį nešiojo. Patys kubiečiai turės ištarti jo atžvilgiu nuosprendį, tačiau tam, kad jie galėtų tai padaryti, reikia jiems laisvės pasikeisti nuomonėmis, bet tai jų šalyje dar vis draudžiama“. „Jau vien tai daug ką pasako apie F. Castro ir jo sėdėjimo valdžioje laikus“, – brėžė išvadą La Paso laikraštis. Besąlygiškai jį pasmerkė Floridos dienraščio „Sun Sentinel“ redakcinis straipsnis, džiaugdamasis, jog „pagaliau tirono būsime atsikratę“. Anot laikraščio, „užtenka žvilgtelėti į tūkstančius džiūgaujančių kubiečių pietų Floridos gatvėse. Jų laisvė šitaip švęsti ilgai Kubą engusiojo mirtį pasako begalę apie priežastis, kurios vedė daugelį jų rizikuoti savo gyvybėmis kelyje į Floridos pakrantę–. „O pačioje Kuboje žmonės pastatyti prieš valstybės sureguliuotą gedėjimo fazę“, – rašė Fort Loderdeilo laikraštis. Net ir Maskvos dienraštis „Vedomosti“ nemanė nutylėti, kad „politinių Fidelio Castro ambicijų dėka dešimtys tūkstančių kubiečių politiniais sumetimais nubausti mirtimi arba įkalinti, apie milijoną pasirinko egzilį, ekonomika sužlugdyta, likę žmonės korumpavosi tam, kad įstengtų išgyventi – būtent tokie yra Fidelio ištikimybės revoliucijos idealams rezultatai“. Niujorko dienraščio „Wall Street Journal“ bendradarbio James‘o Taranto žodžiais, „dauguma viešųjų reakcijų į F. Castro mirtį sekė įprastinį pavyzdį. Dešinieji pagrįstai apraudojo jo gyvenimą, ne jo mirtį. Kairieji reiškė jam pagyrimus ar bent laikėsi neutraliai, abiem atvejais numodami ranka į tuos siaubus, kuriuos jis skleidė Kuboje daugiau nei pusšimtį metų“. Šveicarijos dienraštis „Neue Zurcher“ kitame savo straipsnyje suabejojo, ar greit matysime Kuboje pokyčių. Kodėl? Ogi todėl, kad „Raulas Castro ir kariškiai šalį bei jos vargo ekonomiką tvirtai kontroliuoja, opozicios daigai minimalūs, į juos dėmesį kreipia tik tarptautinė bendrija, o pačioje Kuboje režimas juos neproporcingai šiurkščiai užslopina“. „R. Castro yra pakartotinai pareiškęs, kad jo mažytės reformos taikomos tik antrinėms ūkio sritims ir jokiu būdu nepalies komunistų partijos galios monopolio ar šalį valdančios vyriausybės viršūnių“, – teigė Ciuricho dienraštis. Anot Vienos dienraščio „Standard“, „F. Castro mirtis – pirmasis būsimojo JAV prezidento D. Trumpo išbandymas. Nuo jo priklausys, ar jis diktatūrą Kuboje savo priešiška laikysena sustiprins, ar jis toliau skatins šalį atsiverti, kaip tą pagaliau pradėjo daryti B. Obamos vyriausybė“. Pasak kito jau minėto JAV dienraščio „USA Today“ vedamojo, „aišku, yra dar vietos padidinti spaudimą Kubos valdžiai, kad ji bent kiek gerbtų žmogaus teises. Tačiau būtų klaida manyti, kad sankcijų tęsimas pagreitins sistemos žlugimą ir taip įgalins kubiečius greitai pradėti gyventi geriau“. „Ekonominės sankcijos neprivertė kubiečių sukilti prieš valdžią. O valdžios jos irgi neprivertė toleruoti jai nepatinkančių nuomonių. Išties broliams Castro sankcijos buvo parankus pasiteisinimas jų pačių prastos ūkio politikos pasekmėms maskuoti“, – rašė netoli Amerikos sostinės leidžiamas nacionalinis laikraštis. „Jei D. Trumpas iš tikrųjų nori kelti „Ameriką į pirmąją vietą“, jis su Havana ims bendradarbiauti, o ne nuo jos nusisuks“, – teigė Londono laikraštis „Financial Times“ ir davė tokius argumentus: Pirma, „Jungtinėms Valstijoms būtų naudinga Karibų jūros areale konkuruoti su Rusija bei Kinija ir duoti amerikiečių bendrovėms laisvą prieigą prie Kubos“. Antra, „Kuba, kuri stipriai priešinasi narkotikų kontrabandai ir suvaidino esminį vaidmenį įtikinant Kolumbijos marksistinius sukilėlius sudėti ginklus, yra natūrali sąjungininkė kovoje su terorizmu“, – rašė Britanijos sostinės verslo dienraštis. Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Seimas: JAV lyderystė Europoje yra žemyno saugumo ir klestėjimo pamatas

Seimas posėdyje priėmė rezoliuciją dėl strateginės Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų partnerystės. Priimtame dokumente pažymima, kad Lietuva įsipareigoja atsakingai narystei NATO, stiprindama savo gynybą, didindama jos finansavimą, kad jau 2018 metais būtų pasiekta mažiausiai 2 proc. BVP. Seimas atkreipia dėmesį į tai, kad JAV lyderystė ir įsitraukimas Europoje yra žemyno saugumo ir klestėjimo pamatas, todėl Lietuva kartu su JAV yra pasirengusi toliau stiprinti transatlantinius ryšius, įskaitant laisvės ir demokratijos principų puoselėjimą, NATO matomumo ir karinio atgrasymo priemonių Vidurio ir Rytų Europoje stiprinimą, abipusiškai naudingos laisvosios prekybos erdvės sukūrimą, strateginių projektų ekonomikos, energetikos, saugumo bei kitose srityse vystymą. Rezoliucijoje akcentuojama, kad Seimas yra pasirengęs skatinti glaudesnį Lietuvos ir JAV dvišalį bendradarbiavimą politinių partijų, taip pat verslo, akademiniu, įvairių sričių ekspertiniu lygmenimis. Seimas pabrėžia, kad Lietuva buvo, yra ir išliks patikima JAV partnerė Europoje ir Baltijos jūros regione. Už tai numatančią Seimo rezoliuciją balsavo 116 Seimo narių, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo. Seimas taip pat  priėmė rezoliuciją dėl padėties Ukrainoje ir sankcijų Rusijos Federacijai. Priimtu dokumentu Seimas tvirtai remia Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir jos teritorijos vientisumą ir ragina ES valstybes nares pratęsti sankcijas Rusijos Federacijai tol, kol bus visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad esminė sąlyga atkurti taiką ir stabilumą rytinėje Ukrainos dalyje yra visiškas Minsko susitarimų įgyvendinimas, pirmiausia užtikrinant realias paliaubas ir nevalstybinių pajėgų išvedimą iš Ukrainos teritorijos, taip pat pripažįstama, kad bet kokie bandymai šiuo metu švelninti ar panaikinti sankcijas Rusijos Federacijai paskatintų agresyvią Rusijos politiką ir padidintų grėsmę Ukrainos, Lietuvos ir visos Europos saugumui. Seimas pakvietė ES kaip galima greičiau nustatyti bevizį režimą Ukrainai ir Gruzijai ir skatina Ukrainą ryžtingai kovoti su korupcija, tęsti demokratijos plėtros, teisinės valstybės kūrimo ir kitas šaliai modernizuoti būtinas reformas. 2016 m. gruodžio 15–16 dienomis vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje bus keliamas sankcijų Rusijai pratęsimo klausimas. Seimo priimtame dokumente pabrėžiama Ukrainos ir kitų ES Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių valstybių strateginė svarba Europos Sąjungai ir poreikis užtikrinti šios programos tęstinumą, stiprinimą ir tolesnį įgyvendinimą. lrs.lt

Seimas patvirtino Seimo komitetų sudėtis

Seimas plenariniame posėdyje patvirtino penkiolikos Seimo komitetų sudėtis. Už Seimo nutarimą „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“  balsavo 116 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 9 parlamentarai. Pagal priimtą nutarimą Aplinkos apsaugos komitete dirbs dešimt Seimo narių: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Juozas Imbrasas, Kęstutis Mažeika, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė. Audito komitetą sudarys parlamentarai Agnė Bilotaitė, Rasa Budbergytė, Rūta Miliūtė, Aurelijus Veryga, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Naglis Puteikis, Ingrida Šimonytė, Gintaras Vaičekauskas – iš viso devyni Seimo nariai. Trylika Seimo narių Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Kęstutis Bartkevičius, Algirdas Butkevičius, Kęstutis Glaveckas, Stasys Jakeliūnas, Andrius Kubilius, Mykolas Majauskas, Aušra Maldeikienė, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys dirbs Biudžeto ir finansų komitete. A. Butkevičius komiteto nario pareigas pradės eiti nuo gruodžio 15 d. Šiuo metu Seimo narys A. Butkevičius laikinai eina Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Ekonomikos komitete dirbs dvylika Seimo narių: Zbignevas Jedinskis, Eugenijus Gentvilas, Virginijus Sinkevičius, Virgilijus Poderys, Bronislovas Matelis, Raimundas Martinėlis, Dainius Kreivys, Gabrielius Landsbergis, Jurgis Razma, Tadas Langaitis, Mindaugas Bastys, Artūras Skardžius. Seimas patvirtino didžiausio Europos reikalų komiteto sudėtį. Šiame komitete dirbs 25 Seimo nariai: Jaroslavas Narkevičius, Rimas Andrikis, Aušrinė Armonaitė, Arūnas Gelūnas, Mindaugas Puidokas, Virginija Vingrienė, Agnė Širinskienė, Egidijus Vareikis, Rūta Miliūtė, Viktoras Rinkevičius, Bronius Markauskas, Virgilijus Poderys, Dovilė Šakalienė, Linas Balsys, Aušra Maldeikienė, Andrius Kubilius, Dainius Kreivys, Ingrida Šimonytė, Audronius Ažubalis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Kęstutis Masiulis, Rasa Budbergytė, Juozas Bernatonis, Gediminas Kirkilas, Viktorija Čmilytė-Nielsen. Kaimo reikalų komitetą sudarys dešimt Seimo narių: Vytautas Kamblevičius, Juozas Baublys, Andriejus Stančikas, Bronius Markauskas, Juozas Rimkus, Alfredas Stasys Nausėda, Vytautas Rastenis, Aurimas Gaidžiūnas, Kazys Starkevičius, Petras Čimbaras. Šioje kadencijoje įkurtame Kultūros komitete dirbs Seimo nariai Arūnas Gelūnas, Ramūnas Karbauskis, Greta Kildišienė, Robertas Šarknickas, Vytautas Juozapaitis, Vytautas Kernagis, Gediminas Kirkilas – iš viso 7 parlamentarai. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą sudarys dešimt parlamentarų: Michalas Mackevičius, Virgilijus Alekna, Vytautas Bakas, Jonas Jarutis, Dainius Gaižauskas, Audrys Šimas, Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė, Laurynas Kasčiūnas, Juozas Olekas. Socialinių reikalų ir darbo komitete dirbs parlamentarai Algimantas Dumbrava, Jonas Varkalys, Tomas Tomilinas, Justas Džiugelis, Rima Baškienė, Gediminas Vasiliauskas, Laimutė Matkevičienė, Rimantas Jonas Dagys, Monika Navickienė, Gintarė Skaistė, Algirdas Sysas – iš viso 11 Seimo narių. Patvirtinta ši Sveikatos reikalų komiteto sudėtis: Irina Rozova, Remigijus Žemaitaitis, Jonas Liesys, Agnė Širinskienė, Darius Kaminskas, Dainius Kepenis, Algimantas Kirkutis, Asta Kubilienė, Antanas Matulas, Irena Degutienė, Antanas Vinkus. Dešimt Seimo narių sudarys Švietimo ir mokslo komitetą. Jame dirbs Jaroslavas Narkevičius, Gintaras Steponavičius, Eugenijus Jovaiša, Aušra Papirtienė, Arūnas Gumuliauskas, Kęstutis Smirnovas, Levutė Staniuvienė, Mantas Adomėnas, Edmundas Pupinis, Raminta Popovienė. Devyni Seimo nariai Česlavas Olševskis, Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Petras Valiūnas, Lauras Stacevičius, Stasys Šedbaras, Kęstutis Masiulis, Julius Sabatauskas, Rimantė Šalaševičiūtė dirbs Teisės ir teisėtvarkos komitete. Užsienio reikalų komitetą sudarys parlamentarai Petras Gražulis, Aušrinė Armonaitė, Egidijus Vareikis, Mindaugas Puidokas, Dovilė Šakalienė, Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis, Emanuelis Zingeris, Juozas Bernatonis, Linas Antanas Linkevičius – iš viso 10 Seimo narių. Sudarytas šios sudėties Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas: Vanda Kravčionok, Kęstutis Pūkas, Ričardas Juška, Povilas Urbšys, Gintautas Kindurys, Zenonas Streikus, Guoda Burokienė, Valentinas Bukauskas, Irena Šiaulienė, Algis Strelčiūnas. Iš viso šiame komitete dirbs dešimt parlamentarų. Žmogaus teisių komitete dirbs septyni Seimo nariai: Leonardas Talmontas, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Algimantas Salamakinas, Sergejus Jovaiša, Rokas Žilinskas, Valerijus Simulikas, Stasys Tumėnas.   Kas vadovaus komitetams: 1. Aplinkos apsaugos komitetas: pirmininkas Kęstutis Mažeika (valstietis), pavaduotojas Simonas Gentvilas (liberalas); 2. Audito komitetas: pirmininkė Ingrida Šimonytė (konservatorė), pavaduotojas Naglis Puteikis (valstietis); 3. Biudžeto ir finansų komitetas: pirmininkas Viktoras Rinkevičius (valstietis), pavaduotojas Andrius Palionis (socialdemokratas), pavaduotojas Kęstutis Glaveckas (liberalas); 4. Ekonomikos komitetas: pirmininkas Virginijus Sinkevičius (valstietis), pavaduotojas Dainius Kreivys (konservatorius); 5. Kaimo reikalų komitetas: pirmininkas Andriejus Stančikas (valstietis), pavaduotojas Kazys Starkevičius (konservatorius); 6. Kultūros komitetas: pirmininkas Ramūnas Karbauskis (valstietis), pavaduotojas Arūnas Gelūnas (liberalas); 7. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas: pirmininkas Vytautas Bakas (valstietis), pavaduotoja Rasa Juknevičienė (konservatorė); 8. Socialinių reikalų ir darbo komitetas: pirmininkas Algirdas Sysas (socialdemokratas), pavaduotojas Tomas Tomilinas (valstietis); 9. Sveikatos reikalų komitetas: pirmininkė Agnė Širinskienė (valstietė), pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis (tvarkietis); 10. Švietimo ir mokslo komitetas: pirmininkas Eugenijus Jovaiša (valstietis), pavaduotojas Mantas Adomėnas (konservatorius); 11. Teisės ir teisėtvarkos komitetas: pirmininkas Julius Sabatauskas (socialdemokratas), pavaduotojas Stasys Šedbaras (konservatorius); 12. Užsienio reikalų komitetas: pirmininkas Juozas Bernatonis (socialdemokratas), pavaduotojas Egidijus Vareikis (valstietis); 13. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas: pirmininkas Povilas Urbšys (valstietis), pavaduotojas Algis Strelčiūnas (konservatorius); 14. Žmogaus teisių komitetas: pirmininkas Valerijus Simulik (valstietis), pavaduotoja Rita Tamašunienė (LLRA). lrs.lt...

Pateikė Seimui Sauliaus Skvernelio kandidatūrą premjero pareigoms

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pateikė Seimui Sauliaus Skvernelio kandidatūrą premjero pareigoms. Remiantis Konstitucija, premjerą Seimo pritarimu tvirtina prezidentas ir paveda suformuoti jam Vyriausybę. „Tikiuosi Seimo pritarimo S. Skvernelio kandidatūrai į ministro pirmininko pareigas", - sakė D. Grybauskaitė. Sakydamas sako kalbą S. Skvernelis pabrėžė Lietuvos pasiekimus, bet sakė, kad, nepaisant jų, nemaža dalis Lietuvos gyventojų savoje šalyje nesijaučia laimingi. Kandidato į Ministrus Pirmininkus Sauliaus Skvernelio kalba Seimo plenariniame posėdyje: ,,Per 26 metus Lietuva pasiekė įspūdingų laimėjimų: atkūrėme valstybės Nepriklausomybę; įtvirtinome gyvybiškai svarbią Lietuvos narystę NATO bei Europos Sąjungoje ir Lietuvos, kaip Vakarų demokratinio pasaulio dalies, statusą; įveikėme pereinamojo laikotarpio, o vėliau – netvarios ūkio plėtros ir globalios ekonomikos svyravimų sukeltus išbandymus. Nepaisant pasiekimų nemaža dalis Lietuvos gyventojų savo šalyje nesijaučia laimingi. Tą liudija ir savižudybių, priklausomybių, smurto bei skurdo mastai. Grėsmingiausia nepasitenkinimo gyvenimu Lietuvoje išraiška – nedidelis gimstamumas bei masinė emigracija. Ši situacija, šiandienių geopolitinių grėsmių, kylančių iš demokratijos standartų ir tarptautinės teisės principų nesilaikančių kaimynų fone, reikalauja pasvertų ir atsakingų sprendimų mūsų valstybės valdyme. Koalicija yra tvirtai įsitikinusi, kad žmogus jaustųsi laimingas ir orus, kad valstybė būtų stipri, bendro gyvenimo rūmas turi būti renčiamas įtvirtinant pamatinį gėrį: saugant valstybės Nepriklausomybę, individo gyvybę ir sveikatą, puoselėjant darnią šeimą ir bendruomenę, kuriant darnią ekonominę ir politinę aplinką. Šie pamatiniai gėriai neatsiranda savaime: jų nekuria nematoma rinkos ranka nei viską kontroliuojanti valstybė. Juos kuria asmenų ir bendruomenių sąmoningi veiksmai, kylantys iš bendrų vertybių bei valios pastangų. Valstybės vaidmuo – įgalinti asmenis ir bendruomenes spręsti savo ir aplinkos problemas, įstatymais skatinti rinktis tokį elgesį. Atsižvelgdami į kylančius iššūkius, kursime šeimoms palankią aplinką ir sudarysime galimybę derinti darbo ir šeimos pareigas. Parengsime ir įgyvendinsime kompleksinę demografinę programą, kuri skatintų gimstamumą bei pailgintų žmonių gyvenimo trukmę. Lietuva negali toliau tylomis nykti. Sieksime, kad būtų pradėta vystyti lanksti mokestinė sistema šeimoms, turinčioms vaikų, kai mokamų gyventojo pajamų mokesčio dydis yra susiejamas su šeimoje auginamų vaikų skaičiumi, taip skatinant darbo rinkoje dalyvaujančius žmones susilaukti daugiau vaikų. Savivaldybėse bus išplėsti socialinių paslaugų šeimai centrai, teiksiantys pagalbą socialinės rizikos šeimoms. Kiekvienoje savivaldybėje bus įsteigti dienos užimtumo centrai socialinės rizikos ir skurstančių šeimų vaikams. Didinsime neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) šeimoms, auginančioms du ir daugiau vaikų. Siekdami padėti gausioms šeimoms ir paskatinti gimstamumą, nustatysime sulig kiekvienu kitu šeimoje augančiu nepilnamečiu vaiku didėjantį neapmokestinamų pajamų dydį; Skatinsime lanksčių darbo formų prieinamumą, jei norime turėti vakarietišką darbo rinką, turime suteikti galimybę dirbti lanksčiu grafiku ar dalį darbo laiko dirbti namuose. Palaikome Prezidentės iniciatyvą kompleksiškai spręsti vaikų globos ir įvaikinimo problemas. Prioritetą skirsime vaikų įvaikinimui ir vaiko ugdymui šeimoje, supaprastinsime įvaikinimo sąlygas, peržiūrėsime Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei kitų įvaikinimo procese dalyvaujančių institucijų funkcijas; Atėjo laikas peržiūrėti įvaikinimo procedūras užtikrinant, kad atsirastų aiškūs saugikliai, skirti apsaugoti vaikus nuo netinkamų asmenų, o kandidatų tapti įtėviais įvertinimas ir vaiko patekimas į šeimą būtų tvarkomas ne maksimaliais, o minimaliais laiko terminais. Privalome pirmaisiais mėnesiais po įvaikinimo, šeimai skirti finansinę paramą, tolygią sumai, kuri buvo skiriama vaiko išlaikymui vaikų namuose ar šeimynoje. Jei norime matyti daugiau sėkmės istorijų, įsivaikinus ir vyresnio nei trejų metų amžiaus vaikus, abu tėvai turi gauti teisę į mėnesio trukmės valstybės apmokamas vaiko priežiūros atostogas, o vienas iš tėvų – šešių mėnesių atostogas. Socialiniams darbuotojams turime suteikti papildomų įgaliojimų, didinant jo savarankiškumą, skatinant analizuoti bendruomenės aplinką, ieškoti papildomų pagalbos galimybių telkiant bendruomenę, suteikiant inicijuoti savanorystės principu pagrįstos pagalbos ir palaikymo tinklus. Žengę šiuos žingsnius po ketverių metų net nenorėsime prisiminti šiandieninės vaikų globos ir įsivaikinimo biurokratijos raizgalynių. Šie – 2016 metai prasidėjo siaubinga smurto apraiška. Esame pasirengę spręsti šią problemą iš esmės. Stiprinsime krizių centrų vaidmenį. Vienodai svarbiomis laikysime tiek informacines, tiek ir kompleksinės pagalbos aukoms bei agresorių reabilitacijos ir pagalbos atkuriant santykius funkcijas, pagalbą pozityvios tėvystės įgūdžiams bei pykčio valdymo gebėjimams formuoti. Deramą dėmesį skirsime itin paplitusio reiškinio – patyčių – prevencijai. Tam naudosime gerąją Vakarų Europos patirtį, patyčių prevencijos, socialinių įgūdžių ugdymo programų įgyvendinimą nuo pat ankstyvaus vaiko amžiaus. Šią problemą turime įveikti vardan sveikesnės rytojaus visuomenės. Atėjo laikas suformuoti veiksmingą reagavimo į smurtą prieš vaikus mechanizmą. Šis mechanizmas turi apimti visų suinteresuotų institucijų bei nevalstybinių partnerių bendradarbiavimą užtikrinant veiksmingą smurto atpažinimą, operatyvų reagavimą, aiškias kiekvienos tarnybos funkcijas bei tarpusavio sąveikos taisykles, tęstinio probleminės šeimos stebėjimo priemones. Sukursime „vieno langelio“ principu veikiančią kovos su smurtu artimoje aplinkoje ir smurto prevencijos sistemą. Negalime užsimerkti prieš karą, vykstantį Lietuvos šeimose. Turime ir galime joms pradėti. Kviečiu Jus visus prisijungti. Pagrindiniu savo sveikatos politikos tikslu įvardijame tiek siekį prailginti gyvenimo trukmę, tiek ir gerinti gyvenimo kokybę bei didinti sveikų gyvenimo metų skaičių. To sieksime penkiomis kryptimis: Formuosime efektyvią ir skaidrią sveikatos apsaugos sistemą; Plėtosime efektyvią ligų prevenciją, ankstyvąją diagnostiką ir šeimos mediciną; Įgyvendinsime aktyvią kovos su žalingais įpročiais programą; Stiprinsime psichikos sveikatos paslaugas; Sieksime sveikatos aspekto visose politikose. Požiūris į silpniausius visuomenės narius apibūdina visuomenės brandą. Pasieksime, kad vyresnio amžiaus asmenys bei neįgalieji nesijaustų atskirti dėl savo amžiaus ar negalios. Tuo tikslu sieksime taikyti įtraukias socialines paslaugas, plėtoti universalaus dizaino principų taikymą fizinei aplinkai, prieinamam būstui ir transportui tiek miesto, tiek kaimo vietovėse, tuo numatant prieinamumą visiems neįgaliems asmenims. Šiandienis Seimas rodo istorinį pavyzdį, manau, kad kolega Justas Džiugelis tai patvirtintų. Pastarųjų poros dešimtmečių laikotarpiu vykstantys Lietuvos regionų depopuliacijos ir netolygaus ekonominės gerovės persiskirstymo procesai kelia rimtą grėsmę pakankamai tolygiai Lietuvos demografinei ir ekonominei pusiausvyrai. Atsakydama į šias grėsmes bei iššūkius, Koalicija regioninės politikos srityje kelia tris tikslus: Sukurti efektyvią regioninės politikos sistemą Užtikrinti Lietuvos regionų konkurencingumą (investicijų pritraukimas) Užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę regionuose (darbo vietos ir infrastruktūra) Mūsų ilgalaikė vizija – Lietuva, kurios regionuose yra patogios gyvenimo sąlygos, aukštą gyvenimo kokybę užtikrinanti infrastruktūra, teikiamos aukštos kokybės socialinės paslaugos, veikia gyvybinga, vietines ir tarptautines galimybes išnaudojanti bei orų gyvenimą kurianti ekonomika, o patys regionai yra patrauklūs investuoti vietos ir užsienio verslui, siūlantys kompetentingą darbo jėgą, išplėtotą šiuolaikišką infrastruktūrą, kuriuose veikia kompetentingos vietos, o ilguoju laikotarpiu – ir regionų valdžios institucijos. Šiandieninėje aplinkoje privalome užtikrinti aiškius, suprantamus ir prasmingus aplinkosauginius reikalavimus. Keliame tikslą, kad aplinkos apsaugos politika netaptų biurokratizmo šaltiniu, o taptų darnios aplinkos formavimo priemone, palankia ir darnaus ūkio plėtrai. Tuo tikslu siekiame mažinti perteklinius reikalavimus verslui bei gyventojams.. Pastaraisiais metais Lietuva įgyvendino daugybę stambių strateginių energetikos projektų. Tai Klaipėdos suskystintųjų dujų terminalas, elektros jungtis į Švediją ir Lenkiją. Už tai turime padėkoti dviem buvusioms Vyriausybėms. Plėtojamas dujų jungties su Lenkija projektas. Visi šie projektai didina mūsų šalies energetinę nepriklausomybę. Jais pagrįstai didžiuojamės. Šiandien atėjo laikas žengti kitus žingsnius – modernizuoti energetines sistemas bei patenkinti vartotojų lūkesčius, suteikiant daugiau sprendimo galių vartotojams, kurie taptų aktyviu sisteminės energetinės pertvarkos dalyviu. Lietuvos energetinio saugumo ir konkurencingumo pagrindas - darnus vystymasis, paremta taupiu energijos išteklių vartojimu, bei vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimu. Tai naujos Energetikos politikos pamatas, siekiant ilgalaikių Europos Sąjungos ir tarptautinių klimato kaitos mažinimo tikslų. Šalia strateginių valstybės projektų įgyvendinimo, negalime pamiršti kaimo gyvybingumo. Tvarių jo bendruomenių išsaugojimas yra kertinis bet kurios atsakingos šalies likimą lemiantis vyriausybės uždavinys. Gyvybingo kaimo egzistavimas neįmanomas be šių trijų pagrindinių sąlygų: Konkurencingo ir pelningo žemės bei kito kaimo ūkio, Deramos infrastruktūros, Tinkamų socialinių, sveikatos bei kultūrinių paslaugų. Dažnas įvaizdis, kad išskirtinai kaimas skęsta skurde. Visgi, skurdas egzistoja visoje Lietuvoje ir jis tiesiogiai susijęs su darbo pajamomis ir darbo santykiais. Mūsų tikslas sukurti darbo santykius, kurie skatintų žmo

Globalus pasaulis darosi vis mažiau nuspėjamas

Andrius Kubilius „Baigdamas 6-tąją kadenciją ir žengdamas į 7-tąją, deja, turiu konstatuoti, jog iš jų nuo pat 1992-ųjų tik du kartus mes buvome valdantieji. Kaip Jūs žinote, geri dalykai, kuriuos Lietuvai per šį laikotarpį pavyko pasiekti yra konservatorių nuopelnas, o visos neišspręstos problemos yra per ilgo socialdemokratų būvimo įvairiose valdžiose pasėkmė. Šiame 6+ klube mes su Gediminu Kirkilu esame ne tik „2K“ projekto realizatoriai, bet ir tokio „Patitrties Klubo“ steigėjai. Manau, kad jo veikla turetų būti žymiai aktyvesnė. O jeigu rimtai, paskutiniai ketveri metai svarbūs ne tik tuo, ką pavyko Lietuvoje padaryti, bet ir tuo, kokie globalūs pokyčiai įvyko aplink Lietuvą. Rusijos agresija Ukrainoje, pabėgėlių krizė, Brexit, Amerikos Prezidento rinkimai daro pasaulį visai kitokį, nei mes jį matėme 2012 metais, kuomet pradėjome šią Seimo kadenciją. Globalus pasaulis darosi vis mažiau nuspėjamas ir šiandien galime tik spėlioti apie ką kalbėsime 2020 metais. Šiuos ketverius metus mes buvome konstruktyvia opozicija – rėmėme reikalingus sprendimus ir kritikavome valdžią už klaidas ar netinkamą veikimą. Svarbiausiuose šių 4 metų darbuose buvome konstruktyvūs partneriai: nuo nepagrįstos kritikos gynėme svarbiausių energetinių projektų testinumą, rėmėme fiskalinės politikos testinę drausmę ir sėkmingą finišą įvedant eurą, bendromis pastangomis rūpinomės geopolitiniu Lietuvos saugumu, europinių reformų plėtra į Rytų Kaimynystės šalis. Ypač rūpinomės Ukraina, rėmėme susitarimą radikaliai didinti krašto apsaugos finansavimą ir sugrąžinti šauktinių kariuomenę. Džiaugiamės tuo, kad nuo kitų metų Lietuvoje bus dislokuotos NATO pajėgos, didesne dalimi rėmėme ir naujo Darbo kodekso priėmimą. Sutinku, jog galima buvo padaryti daugiau, bet ir valdžioje ir opozicijoje esame tokie kokie esame. Visiems dekoju: su kuriais buvo smagu dirbti ir racionaliai diskutuoti, nepaisant skirtingų partijų ir požiūrių; dėkoju ir tiems, su kuriais bendrauti buvo sunkiau, kurie net ir būdami valdžioje rūpinosi, visų pirma, kaip sukurti eilinę tyrimo komisiją Kubiliaus veiklai tirti, sudarymu. Galima būtų padaryti daugiau, jeigu dar aiškiau matytume svarbiausias problemas ir imtumėmės jas efektyviai spręsti. Deja, mūsų politikoje vis dar perdaug politikavimo ir per mažai atsakingos valstybės politikos. Dėl to, kai kurios problemos, nesulaukdamos tinkamo valstybės politikos dėmesio, kaupiasi metai iš metų ir tampa grėsmingomis. Viena tokių grėsmingų, neišspręstų problemų – skurdas ir socialinė atskirtis. Drįstu tvirtinti, kad skurdas tampa vienu iš svarbiausių iššūkiu nacionaliniam saugumui. Kažkada tokiu iššūkiu buvo mūsų energetinė priklausomybė ar per mažas krašto apsaugos finansavimas, dabar tokiu iššūkiu tampa žmonių skurdas. Ir 2012 metais, ir dabar, skurdas, socialine atskirtis, regionų ekonominis ir socialinis atsilikimas lėmė vis labiau plintantį žmonių nusivylimą, netikėjimą ateitimi, balsavimą prieš sistemines partijas ir rinkimų rezultatus. Tokių žmonių nusivylimu lengva manipuliuoti, jį lengva įtakoti ivariomis „minkštosiomis galiomis“ ir ne tik. Turime suprasti, kad tai sukuria terpę dideliems iššūkiams nacionaliniam saugumui. Galime pasiguosti tuo, kad lygiai toks pat žmonių nusivylimas lėmė Brexit ir Amerikos Prezidento rinkimų rezultatus. Lietuvoje ateina metas, kai mes turime suprasti, kad skurdo ir socialines atskirties neįveiksime vien tik kartodami populiarų šūkį: „mums rūpi kiekvienas žmogus“, nesiimdami konkrečių sisteminių darbų socialineje srityje ir sudarydami galimybes kurtis naujoms darbo vietoms. To iki šiol, per paskutinius ketverius metus labiausiai ir trūko, nors valdžioje eilinį kartą buvo socialdemokratai, kuriems pagal apibrėžimą ir partijos pavadinimą skurdo ir socialinės atskirties problemos turetų būti ypaę svarbios. To nematėme visus 4 metus, nematome ir šiandien. Problemų sprendimui reikia stiprių ir efektyvių valstybės institucijų, reikia politinės patirties tokiose institucijose. Pastaruoju metu populiaru kalbėti priešingai: kad politinis profesionalumas yra nesvarbus. Su tuo kategoriškai nesutinku. Mums, čia susirinkusiems, ypač svarbi dviejų institucijų – Vyriausybės ir Seimo veikla. Norint stiprių institucijų reikia, kad jos būtų gerbiamos. Pagarba priklauso nuo to, kaip jos dirba, bet ir nuo to, ar savo ir visuomenės požiūryje sugebame atskirti institucijos svarbą ir joje dirbancčus asmenis, kurių konkretų darbą kartais giriame, kartais kritikuojame. Kartais kritikuojame ir smarkiai, nes mūsų manymu yra už ką kritikuoti. Seimo ir Vyriausybės veikla labai stipriai lemiama ir vertinama pagal jų vadovų – Seimo Pirminko ir Premjero veiklą. Vėl gi, labai dažnai mes neįvertiname kokios svarbios yra šios institucijos. Mes su Irena Degutiene zinome, koks tai sunkus ir atsakingas darbas. Per paskutinius ketverius metus dažnai kritikavome Algirdo Butkevičiaus ir Loretos Graužinienės veiklą, nes buvo už ką.  

Žmonės pavargo nuo tų pačių veidų

Indrė Vainalavičiūtė, lrytas.lt Viešųjų ryšių ekspertas, „VRP Hill Knowlton“ valdybos pirmininkas Mykolas Katkus teigė, kad nuspėti, kaip atrodys politinis gyvenimas Lietuvoje artėjančius ketverius metus, ne taip jau sunku. Po rinkimų dirbti opozicijoje likusio Lietuvos liberalų sąjūdžio surengtoje diskusijoje dalyvavęs svečias pasidalijo kritiškomis įžvalgomis. „Kadangi artimiausius trejus metus Lietuvoje nebus jokių rinkimų, tai visas jūsų darbas bus nuobodus, nesvarbus ir niekam nesuprantamas“, – į liberalus kreipėsi M.Katkus. Anot jo, jau šiandien akivaizdžiai matomos kelios tendencijos ir viena jų yra tai, kad reikia kartų kaitos. Rinkėjas E.Masiulį pamiršo, liko S.Skvernelis „Turiu puikų bičiulį iš Vidurio Lietuvos kaimo, kurio klausiau, kas laimės rinkimus, už ką jis ketina balsuoti. Metų pradžioje jis sakė, kad balsuos už Eligijų Masiulį, juk reikia naujų veidų, kiek čia tie seniai gali būti. Metų viduryje jis jau nelabai prisiminė, kad sakė balsuosiąs už E.Masiulį: „Ne, Saulius Skvernelis – vienintelė viltis“, – bičiulio žodžius pacitavo viešųjų ryšių specialistas ir patikino, kad šis pavyzdys puikiai atspindi, kaip kito rinkėjų nuostatos liberalų atžvilgiu artėjant rinkimams. Anot M.Katkaus, žmonės pavargo nuo tų pačių veidų ir tikisi tam tikro modernumo ir naujumo. „Žmonėms atsibodo matyti nekompetenciją, anglų kalbos nemokėjimą ir kitus dalykus. Tai labai ryški tendencija, kuri išgelbėjo jus ir padėjo konservatoriams surinkti maksimalų rinkėjų skaičių. Ateityje ši tendencija stiprės dar labiau, nes Lietuvoje balsuoti pradeda gausiausia Y karta – 1980–2000 metais gimę žmonės. Ankstesniuose rinkimuose jų balsavo nedaug, bet šis skaičius auga. Karta balsuoti pradeda tada, kai šeimose atsiranda vaikų, tad būtent dabar yra tas laikas, kai šie žmonės pradeda galvoti, ką dabar daryti“, – kalbėjo jis. „Valstiečių“ lyderis: Ramūnas Karbauskis nieko nebijo. Nerimą kelia klausimas: kas bus? Jaunosios kartos rinkėjų aktyvesnis ėjimas į rinkimus, anot specialisto, neabejotinai naudingas jaunai politinei partijai. „Galime sėdėti opozicijoje, nieko neveikti ir vis tiek pavyks išlaikyti rinkėjų dėmesį, jie sakys: „Gal čia tie liberalai ką nors...“ Kita liberalams labai naudinga tendencija yra kalbėjimas apie vertybinius dalykus. Lygiateisiškumo, lygiavertiškumo, tam tikro jautrumo ir kitų skirtumo pripažinimo vertybės ir toliau populiarėja“, – įžvalgomis dalijosi M.Katkus ir pateikė pavyzdį, kaip keitėsi gėjų parado aprašymas Lietuvos žiniasklaidoje. „Nuo pasidygėjimo prieš penkerius metus iki „Gėjai – jėga!“. Bendra liberalėjimo tendencija yra teigiama, bet kita tendencija – neigiama, mat „valstiečiai“ yra visomis prasmėmis neliberalūs. Jų darbas sugalvoti, kaip pagerinti žmogaus gyvenimą iš valstybės perspektyvos, tai daroma nuosekliai, sistemiškai, bet ekonomine prasme liberalizmas dar nebuvo toks nepatrauklus kaip dabar. Vertybine prasme liberalas yra gerai ir būti liberaliam yra „faina“, bet ekonomine prasme liberalizmas išgyvena krizę“, – kalbėjo M.Katkus ir pridūrė, kad tokią tendenciją atskleidė ir tai, kaip viešojoje erdvėje buvo pateikiama informacija apie socialinį modelį. Anot jo, ateityje mūsų laukia daug ekonominių suvaržymų: „Kiek man tenka bendrauti su verslu, nepamenu nė vienos valdžios, kad verslas būtų toks persigandęs, nes visi įtaria, kad turbūt R.Karbauskis nejuokauja, ir visiems nerimą kelia klausimas, kad dabar bus.“ M.Katkus pabrėžė, kad šiuo metu liberalams būti opozicijoje yra itin palankus metas, tačiau reikia kompetencijos: „Pirmiausia ekonominės kompetencijos, reikia surasti tam tikras nuskriaustas grupes, kurių bus tiek versle, tiek tarp žmonių, kurie nori uždirbti patys. Nors tokių žmonių balsą girdėti šiandien nėra madinga, juos reikia telkti.“

P. Auštrevičius: Lietuva į savo saugumą turi investuoti ne mažiau nei 1 mlrd. eurų

Nemira Pumprickaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt Išrinktasis JAV prezidentas sako, kad Europa nebegali slėptis po Amerikos saugumo skėčiu – pasak Donaldo Trumpo, JAV į pagalbą ateis tik tuo atveju, jei Europos valstybės užtektinai investuos į savo saugumą. Negana to, D. Trumpas ne kartą giedojo ditirambus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kurį jis vadino geresniu lyderiu nei Barackas Obama. Visą tai negali būti neišgirsta Lietuvoje, tačiau, regis, mes neturime nei strategijos, nei vizijos, kaip veikti su išrinktuoju prezidentu ir jo administracija. Pokalbis su europarlamentaru Petru Auštrevičiumi. – Ar mūsų politikai tinkamai reagavo į D. Trumpą dar rinkimų kampanijos metu? – Mes netikėjome, kad D. Trumpas gali laimėti rinkimus. Mes netikėjome, kad D. Trumpo standartas – jis įtvirtino tam tikrą politinio kalbėjimo standartą Amerikos viešoje erdvėje – gali nusverti. Be to, man atrodo, mes pramiegojome viešosios nuomonės ir tam tikros politinės nuomonės kaitą JAV. Mes pramiegojome kalbas apie Europą, kaip išlaikytinę saugumo prasme, kaip tą, kuri naudojasi ekonominėmis gėrybėmis, bet nepakankamai investuoja į savo saugumą. Mums sugrįžti pas Ameriką ir pasiūlyti jiems, aš pasakyčiau, įdomią ir juos įtraukiančią partnerystę, be jokios abejonės, reikės. Todėl mūsų kalbėjimas su amerikiečiais turi būti toks, kad mes juos suinteresuotume būti pakankamai įsitraukusiems į Europos saugumą, į mūsų bendradarbiavimą, į mūsų bendros ekonominės erdvės kūrimą per laisvą prekybą. Bet tai reikės padaryti iš naujo ir surasti tuos žodžius, tuos pasiūlymus mums reikia jau dabar. – Ir vienas iš tų pasiūlymų, greičiausiai, turėtų būti susijęs su mūsų gynyba, ką išrinktasis prezidentas yra ir kalbėjęs. Bet jis daug kartų keitė savo poziciją, tad ar šiuo klausimu galima tikėtis, kad jis pakeis savo poziciją? Ar mes galime turėti tokių vilčių? – Ne, nebus tokio kardinalaus pasikeitimo. D. Trumpo užsienio doktrina remiasi trimis pagrindiniais dalykais, o vadinamasis „saugumo išlaikytiniai Europos pusėje“ yra kertinis. Neabejoju, kad šiuo keliu ir bus einama. Jau dabar pasigirdo kalbų, kad JAV nori sumažinti savo indėlį NATO biudžete nuo 45 iki 37–38 procentų. 8 procentai yra labai daug, ką mums reikės kompensuoti, jeigu mes norėsime išlaikyti transatlantinę partnerystę tokią, kokios mes tikimės. Bet, žinoma, be didesnio Europos įnašo, be didesnio įsipareigojimo jokių kalbų, matyt, nebus. Kitas dalykas – ką patys europiečiai turi padaryti, kad tai atsirastų ne skatinant JAV, bet patiems suprantant, kad patys europiečiai turi rūpintis daugiau. Mes investuojame į Europos saugumą ir gynybą nepakankamai, mes esame padarę nepakankamai, kad Europos Sąjungoje atsirastų saugumo ir gynybos sąjunga. Tik iniciatyvos į tai veda, bet jos galų gale lieka nesuprastos Lietuvoje. Aš nesuprantu, kodėl Lietuva oponuoja ES gynybos ir saugumo sąjungos kūrimui. Tai galbūt yra viena iš išeičių pasitinkant besikeičiančią Amerikos poziciją. Bet be to tikėtis, kad bus gražus rytojus, aš tikrai neturiu pagrindo. Lietuvai taip pat turi skatinti regioninį bendradarbiavimą. Mums reikia su artimiausiais kaimynais, su tais, su kuriais mes galime ir turime sutarti, vystyti bendrus gynybinius pajėgumus, vystyti daugiau pasitikėjimu pagrįstą darbo pasidalijimą gynybos ir saugumo srityje. Manyti, kad mes viską padarėme, yra iš tikrųjų neteisinga. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Baltijos valstybės taip ir nesudarė gynybinės sąjungos, kas buvo vienas iš pralaimėjimo šaltinių. Nejaugi mes lauksime kitos tokios situacijos? Mes turime žengti žingsnį, mes turime parodyti iniciatyvą. Tada, matydama ES pasikeitusią atsakomybę ir tikrą judėjimą, investicijas, JAV negalės to ignoruoti. – Kai kalbame apie investicijas, tai minimi 2 procentai bendrojo vidaus produkto. Kitų metų biudžete jau yra artėjama prie 1,8 procento BVP. Ar, jūsų manymu, mes turėtume paskubėti ir jau kitais metais bandyti pasiekti 2 procentus? – Dabartinių investicijų nepakanka. Mes matome, kad mums trūksta gynybinės ginkluotės, patirties, profesionalų, tad investicijas reikia tęsti. Manau, 2 procentai nėra riba. Šiuo metu Lenkija investuoja jau daugiau nei 2 procentus. Lenkai elgiasi neatsakingai? Tuo metu 71 procentas Lenkijos piliečių pasiruošę ginti Lietuvą. Tai jie savo lėšomis gins Lietuvą, o mes neginsime savęs? Visiškai būtų pagrįsta, kad Lietuva artimiausiais metais į savo saugumą ir į savo užtikrintą ateitį investuotų ne mažiau nei 1 milijardą eurų. – Dabar yra numatyta virš 700 milijonų? – Gynybai skirti virš 700 milijonų yra planuojama kitąmet. Simboliški skaičiai kitąkart irgi veikia. Izraelis investuoja 10 milijardų, todėl jis yra „atsipūtęs“ ir žino, kad jis turi pakankamai gynybinio potencialo ne tik atbaidyti galimus priešus, bet ir apsiginti, jeigu to reikės. Imkime pavyzdžius. – O kaip jūs visame šitame fone vertinate planus kitais metais biudžete sumažinti pinigus žvalgybai? – Yra labai keista girdėti tokius pasiūlymus. Man atrodo, tai rodo tam tikrą pasimetimą arba bandymą politiškai žongliruoti skaičiais – iš vienų atimti, kitiems pridėti. Valstybės saugumas yra visuma, tad negalima to medžio naikinti dalimis, manant, kad jis išgyvens. – Ačiū jums už pokalbį.  

„Valstiečiai“ dėl savo vertybių socialdemokratams nenusileis

Birutė Vyšniauskaitė, LRT.lt Valdančiąją koaliciją sudarę „valstiečiai“ ir socialdemokratai ne vienu klausimu bus priversti prašyti opozicijoje nusprendusių dirbti partijų pagalbos. Asmenvardžių rašymas ne lietuviškais rašmenimis, šeimos sąvoka Konstitucijoje, partnerystės įteisinimas, pagalbinis apvaisinimas. Bent jau dėl šių problemų įtvirtinimo teisės aktuose neketina nusileisti nei „valstiečiai“, nei socialdemokratai. Dalis socialdemokratų derybininkų prieš pasirašant koalicijos sutartį išplatino pareiškimą, kuriame nurodyta, kad pozicija dėl minėtų problemų yra tvirta ir partija jos keisti neketina. „Valstiečiai“ taip pat nežada leistis į diskusijas dėl savo pamatinių vertybių. Jei Seimo opozicijoje apsisprendę dirbti konservatoriai, liberalai ir „tvarkiečiai“ bei kol kas aiškios pozicijos nepareiškę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai neparemtų valdančiųjų, tuomet jau ne vienerius metus sprendžiamos problemos ir vėl nepajudėtų iš vietos. Jau žino, kad nesutars „Su „valstiečiais“ mums susitarti nepavyks. Jie tokiais klausimais, kaip šeimos apibrėžimas ar partnerystės įteisinimas, kurie jiems – šventi, bandys ieškoti susitarimų su konservatoriais ar kitomis opozicijoje esančiomis partijomis. Todėl, išsiskyrus nuomonėms, mes liksime „valstiečių“ opozicijoje“, – teigė vienas iš socialdemokratų derybininkų Algirdas Sysas. Pasak jo, koalicijos sutartyje buvo bandoma įtvirtinti skirtumus tarp „valstiečių“ ir socialdemokratų programinių nuostatų, tačiau žodis „skirtumai“ kai kuriems derybininkams nepatikęs: „Todėl tos mūsų takoskyros buvo apibūdintos labai grakščiai.“ „Valstiečiai“, kaip teigė A. Sysas, derėdamiesi dėl koalicinės sutarties, piestu stojo prieš partnerystės įteisinimą, dėl „w“ ir kitų nelietuviškų rašmenų atsiradimo asmens dokumentuose bei kitų problemų, susijusių su žmogaus teisėmis. Savo vertybių iš programos nebrauks Kaip teigė „valstiečių“ senbuvė ir derybininkė Rima Baškienė, partijos vertybinės nuostatos yra įtrauktos į jos programą, todėl jų atsisakyti arba leistis į kompromisus su koalicijos partneriais neketinama. „Neatsižadame savo deklaruotų pozicijų prieš rinkimus, nes jos mums – svarbios. Šeimos vertybių puoselėjimas, pagarba gyvybei, lietuvių kalbos išsaugojimas yra mūsų pamatinės vertybės. Gerbdami kolegų socialdemokratų nuomonę, bendraminčių ieškosime tiek Lenkų rinkimų akcijos, tiek konservatorių frakcijose. Manau, kad naujajame Seime galėsime dirbti sutelktai, nepaisant to, ar svarbius sprendimus priims valdančioji dauguma, ar sutartinai visi parlamentarai“, – kalbėjo R. Baškienė. Palaikys naudingus valstybei sprendimus Krikščioniškajam konservatorių sparnui priklausantis Laurynas Kasčiūnas įsitikinęs, kad tiek jo bendrapartiečiai, tiek kitos opozicinės frakcijos palaikys svarbius valstybei valdančiosios koalicijos sprendimus. „Bet jau šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad aš tikrai nepalaikysiu partnerystės įteisinimo, o pagalbinis apvaisinimas – labai jautrus dalykas, ir reikės atidžiai paanalizuoti, kokie sprendimai bus siūlomi“, – teigė L. Kasčiūnas. Panašiai jis kalbėjo ir apie nelietuviškus rašmenis asmens dokumentuose. Jei būtų siūloma panaši tvarka, kokia galioja Latvijoje, kai kitataučių vardai ir pavardės ne latviškais rašmenimis įrašomi atskirame paso lape, L. Kasčiūnas tokį sprendimą palaikytų. Jei atsirastų kitokių pasiūlymų, pirmiausia kreiptų dėmesį, ar jais nebūtų pakenkiama lietuvių kalbai ir ar lenkų atstovai jų nenaudos politinei nesantaikai kurstyti. „Nebalsuotume „prieš“ vien dėl to, kad esame opozicijoje. Tačiau šeimos modelio, pagalbinio apvaisinimo ar monopolijų kūrimo klausimais tikrai balsuosime prieš“, – teigė kitos opozicinės partijos – Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas. Lenkai mato daug bendra Baigusio kadenciją Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė, dirbsianti ir naujos kadencijos Seime, teigė tarp savo atstovaujamos partijos ir „valstiečių“ programų matanti nemažai bendrumo. „Mes, kaip ir „valstiečiai“, tikrai nepalaikysime pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatų, kad būtų šaldomi embrionai. Taip pat nepritarsime, kad būtų įteisinta partnerystė, nes, atsiradus tokiam įstatymui, būtų atvertos galimybės įteisinti ir tos pačios lyties asmenų santuokas“, – tvirtino R. Tamašunienė. Tačiau ir ji pati, ir jos bendražygiai toliau sieks, kad būtų įteisintas asmenvardžių rašymas nelietuviškais rašmenimis asmens dokumentuose. „Vardas ir pavardė yra neliečiamos asmeninės kiekvieno žmogaus vertybės, ir turi būti pagaliau įteisinta Lietuvoje, kaip ir kitose užsienio šalyse, kad jie būtų rašomi kiekvienos tautos kalbos rašmenimis. Juolab kad Lietuvoje jau ne vienas asmuo teismuose to yra pasiekęs“, – kalbėjo R. Tamašunienė.

Energetikos ministerija: laikas naikinti?

Dainius Kreivys tsajunga.lt Naujoji valdančioji koalicija siūlo naikinti Energetikos ministeriją, tačiau nepaaiškina, kaip tuo atveju bus užtikrinti strateginiai šalies interesai. Naujoji valdančioji koalicija siūlo naikinti Energetikos ministeriją, tačiau nepaaiškina, kaip tuo atveju bus užtikrinti strateginiai šalies interesai, pavyzdžiui, Lietuvos elektros tinklų sinchronizavimas su Kontinentinės Europos tinklais. O gal persijungimas prie europietiškos sistemos jau nebelaikomas valstybės prioritetu ir naujai valdžiai visiškai priimtina esama padėtis, kai mūsų tinklai vis dar valdomi iš Maskvos? Gal sinchronizavimo klausimui spręsti išties užteks departamento kokioje nors Ūkio ar Susisiekimo ministerijoje, kaip yra tikinama? Esmė ta, kad jokių departamentų sinchronizavimui įgyvendinti apskritai nereikia. Sinchronizavimo planus rengia ir įgyvendina Lietuvos elektros energetikos perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“. Tačiau ši įmonė nelabai ką gali daryti, kol nėra priimti politiniai sprendimai tarpvalstybiniu lygiu. Norint pastūmėti sinchronizavimo klausimą į priekį, reikia kelių dalykų. Pirma – pasiekti politinį susitarimą su Lenkija dėl antros elektros perdavimo linijos su šia šalimi. Analogiškai reikalingas politinis susitarimas su Baltijos valstybėmis dėl bendros visų trijų šalių pozicijos šiuo klausimu. Taip pat būtina užsitikrinti tiek politinę, tiek finansinę Europos Sąjungos institucijų paramą. Negana to, teks spręsti jautrius atsiribojimo nuo Karaliaučius elektros energetikos sistemos bei BRELL žiedo klausimus su Rusija. Būtų labai sunku įsivaizduoti, kad tokiu lygiu galėtų ką nors nuveikti kad ir pats talentingiausias departamento direktorius. Neabejotina, kad tam reikia aukščiausio politinio lygio dėmesio. Ūkio ministras bent teoriškai tą vaidmenį gal ir galėtų atlikti, bet tik esant dviem sąlygoms: energetika jam turėtų būti prioritetinė sritis ir jai turėtų skirti išties daug brangaus ministro laiko bei dėmesio. Ar tai ir siūlo besiformuojanti naujoji Vyriausybė? Kokia bus Ūkio ministerija ir ar ji galės skirti užtektinai dėmesio strateginiams energetikos klausimams? Iš pirmo žvilgsnio pačiai Ūkio ministerijai veikiausiai bus keliams uždavinys būti viena ryškiausių permainas įgyvendinančių ministerijų. O ministrui šioje srityje bus keliami ypatingi uždaviniai – jam reikės atgaivinti ūkio plėtrą, užtikrinti investicijas ir darbo vietas regionuose bei pasiekti bendro atlyginimų lygio kilimą. Tai uždaviniai, kurie reikalaus ryškios valstybės lyderystės ir ministro dėmesio. Visiškai sutinku, kad Energetikos ministeriją išties būtų galima naikinti, jei didieji strateginiai energetikos projektai būtų įgyvendinti ar bent jau „užkelti ant bėgių“. Nes būtent tam tikslui ministerija ir buvo atskirta nuo Ūkio ministerijos. Atskira ministerija leido žymiai sparčiau ir kokybiškiau rengti bei patvirtinti visoms pertvarkoms – pradedant „Leo“ likvidavimu ir baigiant Nacionalinės nepriklausomybės energetikos strategijos patvirtinimu – būtinus teisės aktus. Taigi visiškai akivaizdu, kad jei išties norime rimto proveržio siekiant spartesnio mūsų tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa, Energetikos ministeriją privalome išlaikyti. Bent jau iki to laiko, kol bus pasiekti svarbiausi susitarimai su kaimyninėmis valstybėmis ir Europos Komisija. Yra ir daugiau Lietuvai ypač svarbių dalykų, dėl kurių Energetikos ministeriją naikinti nebūtų išmintinga. Pavyzdžiui, nuo 2020 metų prasidės naujas Europos sąjungos finansinis laikotarpis ir iš Briuselio jau girdėti signalų, kad ruošiamasi smarkiai apkarpyti Ignalinos uždarymui reikalingų lėšų skyrimą. Mūsų Vyriausybė turės spręsti, kaip reikiamą finansavimą užsitikrinti, nes kitaip mūsų biudžete atsivertų kelių milijardų dydžio skylė. Natūralu, kad šį klausimą taip pat turėtų prisiimti būsimasis Energetikos ministras. Astravo klausimas taip pat gula ant būsimojo energetikos ministro pečių. Iki 2019 metų Lietuva turės užtikrinti technines ir teisines priemones, kurios neleistų Astravo atominėje elektrinėje pagamintai elektrai patekti į mūsų elektros energetinę sistemą bei elektros rinką. Reikės parengti teisinį pagrindimą, kuris leistų kreiptis į tarptautines institucijas dėl šios jėgainės pripažinimo nesaugia. Tokiems projektams vykdyti reikalingi ministro antpečiai. Pavyzdžiui, ministro statusas leido A. Sekmokui palaikyti gerus dalykinius santykius su tuometiniu Europos komisijos energetikos komisaru Giunteriu Otingeriu bei jo pavaduotoju Filipu Lou įgyvendinant trečiąjį energetikos paketą Lietuvos dujų ūkyje bei „išrūkant“ iš jo „Gazprom“. Geri asmeniniai ryšiai su buvusiu Lenkijos ūkio ministru Valdemaru Pavlaku leido pasirašyti susitarimą dėl pirmosios elektros jungties į Lenkiją nepaisant aršaus užsienio reikalų ministro Radislavo Sikorskio pasipriešinimo bet kokiam bendradarbiavimui su Lietuva. Tai tik kelios pačios svarbiausios Lietuvai strateginės kryptys ir projektai, už kuriuos atsakinga Energetikos ministerija. Neišspręstų energetinių klausimų gausa tik patvirtina, kad ne tik būtina išlaikyti Energetikos ministeriją, bet ir paskirti jos ministru energetikos reikalus gerai išmanantį politiką, kuris kartu būtų ir viena stipriausių figūrų visame ministrų kabinete....

Ar naujoji valdžia išlaikys pirmąjį demokratijos egzaminą

Gabrielius Landsbergis tsajunga.lt Viliamės, jog pasirašius koalicijos sutartį nebebus koncentruojamasi į ministerijų kvotas ir postų pasidalinimą, tai pridengiant kalbėjimu apie vertybes. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) gerbia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sprendimą koalicijos partneriu pasirinkti Lietuvos socialdemokratų partiją. Iki šiol laukusi galutinio LVŽS apsisprendimo, TS-LKD yra pasirengusi dirbti opozicijoje. Kaip jau esame ne kartą minėję, būsime tvirta, reikli ir principinga, bet tuo pačiu ir konstruktyvi opozicija. Lietuvai svarbiausius darbus palaikysime nepaisant buvimo opozicijoje. Tokio pat konstruktyvaus požiūrio į mūsų teikiamus pasiūlymus tikimės ir iš valdančiųjų. Viliamės, jog pasirašius koalicijos sutartį nebebus koncentruojamasi į ministerijų kvotas ir postų pasidalinimą, tai pridengiant kalbėjimu apie vertybes. Kol kas girdime tik apie fragmentiškas ir gana populistiškai skambančias iniciatyvas, tačiau pasigendame aiškaus kalbėjimo apie naujų darbo vietų kūrimą bei esmines šiandien Lietuvai būtinas reformas, ypač tokiose srityse kaip švietimas, sveikatos ar socialinė apsauga. Negirdime ir siūlymų, kaip konkrečiai valdančioji koalicija ketina spręsti augančios socialinės atskirties, didėjančio skurdo lygio ir emigracijos problemas. Tikimės, kad jau artimiausiu metu pagaliau išgirsime apie pagrindinius naujosios koalicijos tikslus ir konkrečius darbus, kurių įgyvendinimo bus siekiama per ateinančius ketverius metus. Taip pat atidžiai stebėsime, ar naujoji valdžia išlaikys pirmąjį demokratijos egzaminą – ar opozicjai bus suteikti realūs parlamentinės kontrolės įrankiai, tokie kaip vadovavimas Seimo Audito komitetui bei Antikorupcijos komisijai.

„Prasikaltusi“ socialdemokratams VPT vadovė su viltimi laukia naujo finansų ministro

 Jurgita Lapienytė, 15min.lt Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) prašė Finansų ministerijos beveik 2,8 mln. eurų, tačiau gavo 400 tūkst. eurų mažiau. Lėšų trūkumas gali paralyžiuoti VPT darbą, 15min sakė jos vadovė Diana Vilytė, su dideliais lūkesčiais laukianti naujos valdžios, kurioje prezidentūra dabartinės finansų ministrės Rasos Budbergytės matyti nenori. Kitais metais VPT biudžetas, palyginti su šiais metais, didėja puse milijono eurų, tačiau vis dėlto gerokai mažiau, nei norėtų D. Vilytė. Ji 15min sakė, kad kitiems metams prašė skirti 2,783 mln. eurų, tačiau pavyko susitarti tik dėl 2,424 mln. eurų. Kam VPT reikia tų pinigų? Pasak D. Vilytės, pagrindinis kitąmet laukiantis darbas – su įstatymų pakeitimais susijusi informacinės sistemos pertvarka, kuri atsieis nepigiai. „Kadangi esame prisirišę prie tokio tiekėjo Švedijoje, ilgalaikė sutartis pasirašyta, sistemą administruoja švedų bendrovė ir mes gana brangiai jiems mokam, nes sisteminiai pakeitimai brangiai kainuoja. Išaugimas biudžeto susijęs su tuo“, – 15min pasakojo D. Vilytė. Be to, Vyriausybė netrukus spręs, ar perduoti dalį Koncesijos įstatymo priežiūros funkcijų VPT, dalį paliekant Centrinei projektų valdymo agentūrai. D. Vilytė nežino, ar tokiu atveju gautų papildomų asignavimų iš valstybės biudžeto. „Jeigu pridės koncesijų įstatymą, tai būsime paralyžiuoti. (...) Sudėtinga, mes ir taip mažai patikriname, mažai pažiūrime, mokymų reikia daugiau. Per metus prasisuka 4–5 mlrd. eurų per viešuosius pirkimus“, – sakė D. Vilytė. „Mes tikrai turime atsakingai žiūrėti į išlaidų didinimą, bet reikia savęs paklausti, kiek galima sutaupyti per viešuosius pirkimus. Čia, matyt, skaičiai irgi įspūdingi. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija sako, kad galima sutaupyti procentą nuo viešųjų pirkimų, kurie prasisuka jau truputį tvarkingesni. Šnekėsimės, nauja valdžia, matysime, kaip jie žiūrės“, – kalbėjo VPT vadovė. D. Vilytė socialdemokratams yra „prasikaltusi“ – rugpjūčio pabaigoje ji paskelbė, kad Lietuvos kariuomenė, pirkdama virtuvės įrankius, už juos permokėjo 8 kartus. Kilęs „auksinių šaukštų“ skandalas smarkiai sumažino socialdemokratų ir jų krašto apsaugos ministro Juozo Oleko reitingus. Po pralaimėjimo Seimo rinkimuose socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius viena priežasčių įvardijo agresyvią kitų partijų rinkimų kampaniją ir „dirbtinai eskaluojamus skandalus“. Ne tik VPT, bet ir kitoms institucijoms, tarp jų – Valstybės saugumo departamentui, kuriam finansavimas buvo net sumažintas, taip pat mokytojų algų didinimui, PVM lengvatai ir kitoms reikmėms pinigų nerandanti R. Budbergytė, Finansų ministerijai vadovaujanti nuo birželio, ministrės posto kitoje kadencijoje neturės. Finansų ministerija atiteko valstiečiams ir žaliesiems, kurie į šį postą siūlo Stasį Jakeliūną. Iki antradienio buvo svarstoma, kad R. Budbergytei gali būti siūlomas socialinės apsaugos ir darbo ministrės postas. Tačiau, pasak šaltinių, kai paaiškėjo, kad jos kandidatūra neigiamai vertinama prezidentūroje, socialdemokratai atidavė Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją valstiečiams ir žaliesiems, o iš jų išsiderėjo Ūkio ministeriją, kurios vadovu greičiausiai bus siūlomas Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.  

D. Trumpo politiką parodys jo veiksmai, o ne rinkimų kampanijos kalbos

Lietuvos žaliųjų partijos Seimo narys Linas Balsys, šiuo metu einantis ir Seimo parlamentinių ryšių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis grupės vicepirmininko pareigas, teigė, kad į JAV prezidento rinkimų rezultatus reikėtų reaguoti racionaliai ir nepasiduoti emocijoms. „Nors žinia apie JAV prezidento rinkimų rezultatus sukėlė daug ir įvairių emocijų, JAV politinė sistema sureguliuos Donaldo Trumpo veiksmus, nes jis bus priverstas laviruoti Kongrese ir turės atsižvelgti į įvairų agentūrų bei žvalgybos institucijų teikiamą informaciją, laikytis tarptautinių sutarčių ir JAV ilgalaikių įsipareigojimų" , – sakė L. Balsys. Seimo narys pabrėžė, kad naujosios Lietuvos Vyriausybės uždavinys – išlaikyti iki šiol buvusį Lietuvai naudingą bendradarbiavimą su JAV, ypač gynybos srityje. „Lietuvai labai svarbu, kad išliktų JAV karinis dalyvavimas Baltijos valstybėse ir Europoje, kuris įtvirtintas Šiaures Atlanto sutartyje bei naujausiuose NATO nutarimuose. Taip pat svarbu, kad nesutriktų JAV ir Europos ekonominiai santykiai, planuojamas rinkų atvėrimas nepažeistų nei JAV, nei ES aplinkosaugos bei socialinių standartų. Naujosios Lietuvos Vyriausybės programoje turėtų buti aiškiai suformuluoti ir ginami šie Lietuvos interesai bei deramai atstovaujami tarptautiniu lygiu“, – teigė L. Balsys. Lrs.lt...

Paskutinis skardus, bet gėdingas akordas

Seimo narys Povilas Gylys Paskutinė Seimo plenarinių posėdžių diena turėjo būti šventinė, gerais darbais pažymėta. Deja, ji liko su gėdos dėme. Seimo nariai yra prisiekę ginti žmonių, viešąjį interesą. Tačiau svarstydami Vartojimo kreditų įstatymo pataisas, jie priesaiką užmiršo ir priėmė sprendimą pagelbėti vartojimo kreditų bendrovėms, taip blogindami besiskolinančių padėtį. Tai akivaizdus viešojo intereso, turėti teisingą kreditavimo sistemą, pažeidimas. Pirmiausia, Seimas panaikino kreditus teikiančių bendrovių ir tarpininkų prievolę įsitikinti, kad kreditas nebūtų suteiktas asmeniui, kuris yra neveiksnus. Taigi bendrovėms dar kartą atsivėrė galimybės į skolinimą įtraukti neveiksnius žmones. Antra, vėl atveriama galimybė asmenis įsukti į vadinamą skolinimosi karuselę – negrąžinus prieš tai gauto kredito imti kitą, pavyzdžiui tam, kad būtų padengtas pirmasis ir t.t. Trečia, panaikinamas 5000 eurų dydžio skolinimosi limitas. Vadinasi, į skolų verpetą patekęs žmogus galės skolintis neribotai. Ketvirta, sušvelninama ir vartojimo kredito bendrovėms taikomų baudų už pažeidimus skyrimo tvarka. Beveik trejus metus dalyvavau Vartojimo kreditų įstatymo tobulinimo procese. Po dviejų su puse metų vilkinimo, o jis buvo naudingas vartojimo kreditų bendrovėms, kurios per tą laiką sugebėjo išsikeroti, sustiprėti, nuo 2010 metų galiojęs įstatymas buvo bent iš dalies pataisytas. Rodės, kad bus pristabdyta tūkstančių šeimų gyvenimus sugriovusi deramai nekontroliuojama vartojimo kreditų bendrovių veikla. Beje, buvo ir nusižudymo atvejų. Paskutinę savo darbo Seime dieną dešimtys Seimo narių, pasinaudodami parlamente tvyrančiomis demobilizacinėmis nuotaikomis, bent iš dalies mus grąžino į praeitį. Už gėdingą sprendimą balsavo 47 parlamentarai. 23-jų socialdemokratų, 15-os konservatorių, 15-os Darbo partijos frakcijos narių ir keleto kitų Seimo narių balsais jie palengvino daug bėdų pridariusių kredito bendrovių galimybes ir į pavojų pastūmėjo potencialius kreditų gavėjus. Kaip čia neprisiminsi vadinamųjų kairiųjų ir tariamų krikščionių kalbų apie paprasto žmogaus gynimą. Belieka tikėtis, kad bent žiniasklaida atliks savo darbą ir ištirs, kokie buvo balsavusių „už“ motyvai. Gal tai užsilikusių įsipareigojimų vykdymas? Manau, kad neturėtų tylėti ir nevyriausybinės organizacijos – šeimų, žmogaus teises ginančiųjų atstovai.

„Valstiečiai“ tvirtina jau turintys kandidatus į visas ministerijas

LRT RADIJAS, LRT.lt Valstiečių ir žaliųjų sąjunga tvirtina turinti kandidatus į visas ministerijas, tačiau pavardės bus atskleistos vėliau. LRT RADIJUI galimas kandidatas į premjerus Saulius Skvernelis teigia, kad partija kandidatūras rinkosi pagal kompetenciją, atsakingumą ir sąžiningumą. Daugiausiai mandatų gavusi ir valdančiąją koaliciją formuojanti partija vadovaus 11-ai ministerijų, socialdemokratai – trims. Tuo metu konservatoriai, liberalai ir „Tvarkos ir teisingumo“ partija apsisprendė dirbti opozicijoje. Tik Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga žada pirmadienį apsispręsti, ar palaikys valdančiuosius Seime, ar eis į opoziciją. Konservatoriai ir liberalai pareiškė, kad sieks jiems pagal Seimo statutą priklausančių vadovų postų Seimo Audito komitete bei Antikorupcijos komisijoje, taip pat galbūt Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje. Konservatoriai, liberalai ir „tvarkiečiai“ naujajame Seime apsisprendė dirbti opozicijoje ir žada būti reiklūs bei principingi valdantiesiems. Tik Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga žada pirmadienį apsispręsti, ar palaikys valdančiuosius Seime, ar eis į opoziciją. Didžiausios opozicinės frakcijos – konservatoriai ir liberalai – jau pareiškė, kad sieks jiems pagal Seimo statutą priklausančių vadovų postų Seimo Audito komitete bei Antikorupcijos komisijoje, taip pat galbūt Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje. Tačiau Seimo Audito komiteto pirmininko postą valdančiąją koaliciją formuojantys „valstiečiai“ linkę atiduoti Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjungai, taip siekiant užsitikrinti šios partijos atstovų, formaliai nesijungiančių į koaliciją, paramą tam tikrais klausimais. TS-LKD Seime frakcijos vadovybė nusprendė į Seimo Audito komiteto pirmininkes siūlyti buvusią finansų ministrę ir buvusią Lietuvos banko pirmininko pavaduotoją Ingridą Šimonytę. Liberalų sąrašo lyderis, būsimasis frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas sako, kad liberalai sieks, jog jiems atitektų Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko postas. Šią kadenciją minėtai komisijai vadovavo liberalų atstovas Vitalijus Gailius. Seimo statutas numato, kad Biudžeto ir finansų komiteto bei Audito komiteto pirmininku arba jo pavaduotoju renkamas opozicinės frakcijos arba frakcijų koalicijos, turinčios daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, atstovas.

R. Vainienė. Pakalbėkime apie kirpėją Liusią

Kol naujai išrinkti politikai buria koalicijas ir derina būsimos vyriausybės programos nuostatas, pakalbėkime apie kirpėją – kirpėją Liusią. Kaip suprantate, kirpėja Liusia nėra kokia verslo magnatė, oligarchinės struktūros savininkė ar vartotojus „drožianti“ monopolininkė. Tačiau nepaisant to, kad atstovauja smulkiajam verslui ir užsiima individualia veikla, kirpėja Liusia tapo kone valstybės biudžeto ir visos Lietuvos griovėja. Kodėl? Nes jai neva taikomas 30 procentų neapmokestinamas pajamų dydis. Visi kiti, dirbantys pagal darbo sutartis, suprask, tokios prabangos neturi. Ir tai nėra sąžininga mokslų daktarų, docentų atžvilgiu. Tokį paveikslą, kaip kirpėja Liusia išnaudoja Lietuvos valstybę, nupiešė ekonomistė, o dabar jau ir Seimo narė Aušra Maldeikienė. Ji niekaip negalėjo suprasti, kodėl individualia veikla užsiimantys asmenys gali neapmokestinti dalies savo pajamų. Pasirodo, net ir akivaizdūs dalykai ne visada būna tokie akivaizdūs, ir verta juos išsiaiškinti detaliau. Atsakymas dėl dalies pajamų neapmokestinimo glūdi tame, kad individualia veikla užsiimantis asmuo yra toks mažutis verslininkas. Jis net ne verslininkas, o žmogus, pats sau sukūręs darbo vietą. Kaip žinia, susikurti ir išlaikyti darbo vietą kainuoja. Kirpėja Liusia turi nuomotis patalpas, ji turi pati mokėti už tų patalpų apšvietimą ir šildymą. Jai reikia įsigyti kirpėjos kėdę ir žirkles, ir plaukų priežiūros priemones. Sakysite, mokslų daktarai perka knygas? Perka, žinoma, jei nenori naudotis universiteto biblioteka. O štai nemokamos kirpėjų kėdžių ir žirklių bibliotekos, deja, nėra. Docentas nemoka už auditorijos nuomą. Docentui nereikia rūpintis reklama ir pardavimais – studentus į universiteto auditoriją jam atveda tas pats universitetas. Jei studentas nelanko prastų docento paskaitų, docento alga nuo to nemažėja. Kirpėja Liusia gi viskuo rūpinasi pati. Taigi, sau darbo vietą sukūrusi kirpėja Liusia tiesiog minusuoja sąnaudas, kaip tai daro visos verslo bendrovės. Bet kadangi Liusia dirba viena, kad jai būtų paprasčiau, ji gali nevesti sąnaudų apskaitos, o tiesiog atimti 30 procentų hipotetinių sąnaudų iš savo pajamų. Neapmokestinamas pajamų dydis, kaip toks Liusiai visai nėra taikomas, net jei ji uždirba mažai. Tada, kai ji nori mokėti už vaikų mokslą, ar mokėti ilgalaikio draudimo įmokas, jai lengvata nuo šių pajamų taip pat netaikoma. Tuos trisdešimt procentų ji atima ne tik iš savo pajamų, bet ir iš savo valstybinio socialinio draudimo stažo, ir iš visų lengvatų. Beje, visas socialinio draudimo įmokas Liusia irgi susimoka pati. Ji neturi darbdavio, kuris už ją tai padarytų. Visas sveikatos draudimo įmokas, visus 9 procentus, Liusia irgi sumoka pati. Docentas iš savo algos moka šešis. Taip, Liusia moka 5 procentus gyventojų pajamų mokesčio, nes Liusia yra amatininkė. Jei Liusia būtų individualia veikla užsiimanti lektorė, kaip ir universiteto docentė, ji mokėtų 15 procentų GPM. Taigi, suskaičiavus visą mokesčių naštą, Liusia sumoka tokią pat savo pajamų dalį mokesčiais, kaip ir docentei išskaičiuojama iš jos algos. Skirtumas tik tas, kad Liusia pati susikuria sau darbo vietą ir nesėdi valstybei ant sprando. Jau girdžiu pasakymus, kad vis tik docentai Lietuvoje uždirba per mažai. Taip, per mažai. Tik ar dėl to kalta kirpėja Liusia? Ir jei susiruoši iš Liusios paimti ne 24 procentus pajamų, o visus 50, kad galėtum biudžetininkams mokėti didesnes algas, tai žiūrėk, ar iš tokio godumo, kaip ta senė, neliksi prie suskilusios geldos. Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ....

,,Kas yra tas Viešpats, kuris nusprendė, kiek yra „mažai“ ir kiek yra „daug“

lvzs.lt Ilgokai netilo diskusijos apie galimą rinkėjų papirkimą Šilutėje bei spėliojimai, kurios partijos naudai rinkėjai galėjo būti paperkami, kol pagaliau Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbė savo verdiktą – „tvarkietį“ Kęstą Komskį pašalino iš kandidatų sąrašo, panaikindama jo registraciją ir gautus pirmumo balsus. Panašu, kad VRK verdiktu ši p. Komskio istorija pasibaigė, nes „tvarkiečiai“ paskelbė, jog VRK sprendimo skųsti teismui neketinantys. Klausimas – o kaip gi kiti, šioje balsų pirkimo istorijoje minimi politikai – laikinasis PTT pirmininkas R.Žemaitaitis ir į K.Komskio vietą Seime ateinantis V.Kamblevičius? Apie pastarąjį VRK vadovas Z.Vaigauskas taip pasisakė: „Jam, ačiū Dievui, nusprendėme, kad ne tiek daug balsų pirkta, kad būtų proga išmesti.“ Įdomus p. Z.Vaigausko pasisakymas, keliantis tik dar daugiau klausimų, nes kas yra tas Viešpats, kuris nusprendė, kiek yra „mažai“ ir kiek yra „daug“, kai kalbama apie rinkėjų balsų pirkimą? Mano manymu ši situacija kelia įtarimus apie tylų VRK ir „tvarkiečių“ susitarimą: „mes neskųsime sprendimo dėl Komskio, o jūs netaršysite Kamblevičiaus ir Žemaitaičio“. Beje, vienas iš VRK sprendimo motyvų buvo tai, kad jau ir per ankstesnius rinkimus Šilutėje skandalų dėl balsų pirkimo būta. Todėl galima daryti išvada, kad tokie dalykai atskirose Lietuvos vietovėse tapo sisteminiai. Apgailėtina tai, kad pastarasis VRK sprendimas visuomenei vis dėl to palieka neatsakytų klausimų, į kuriuos VRK turėtų atsakyti. Tačiau apgailėtina ir tai, kad kalbama tik apie antraeilius dalykus, neatskleidžiant giluminių priežasčių, nes klausimas, kurios partijos - „Pakso“ ar „Zuoko“ naudai papirkinėjo rinkėjus yra aktualus tik konkrečių atsakomybės subjektų prasme. Daug svarbiau atsakyti į klausimą, kodėl rinkimai Lietuvoje ir po 26 metų nėra visiškai skaidrūs, kodėl susiformavo tokia sistema, kad rinkimai iš rinkimų papirkinėjami rinkėjai. Verta pagaliau rimtai susimąstyti, ką galima būtų pakeisti, kad rinkimų procesai maksimaliai išskaidrėtų. Kaip žinia, pagrindiniai politinių kampanijų „veikėjai“ (subjektai) yra politinės partijos, kurios registruojasi politinės kampanijos dalyviais Vyriausioje rinkimų komisijoje. Tad ne veltui VRK yra vadinama „rinkimų prievaizdu“, vykdančiu politinių kampanijų dalyvių veiklos priežiūrą tų kampanijų metu. Turint tai omeny, yra paradoksalu, kokią VRK ir apygardų rinkimų komisijų sudarymo tvarka nustato įstatymas. VRK Įstatymo 7 str. be kita ko numatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma iš partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo rinkimų komisijose patirties (5 punktas). Pastebėtina, kad partijų teisė siūlyti VRK ir žemesnių rinkimų komisijų narius išimtinai siejama ne su partijų dalyvavimu rinkimuose, o tik su partijų gautais mandatais Seime. Įvertinant pirmiau paminėtą – kad rinkimų (politinės kampanijos) dalyviu yra VRK įsiregistravusi politinė partija dalyvaujanti rinkimuose, tokiame reglamentavime trūksta ne tik teisinės logikos, bet galima įžvelgti ir parlamente neatstovaujamų partijų diskriminavimą, turint omeny, kad Seimo rinkimų įstatyme yra įtvirtintos visų kandidatų (taigi ir kampanijos dalyvių) lygios teisės. Šis klausimas yra svarbus, tačiau taip pat ne esminis. Minėjau, kad pagal įstatymą VRK plačiąją prasme vykdo politinių kampanijų dalyvių veiklos priežiūrą, tuo tarpu iš minėto VRK įstatymo 7 str. matyti, kad maždaug pusę VRK (taip pat ir apygardų rinkimų komisijų) narių sudaro partijų deleguoti atstovai. Tad turime akivaizdų interesų konfliktą, nes didesnį teisinį absurdą būtų sunku įsivaizduoti, kai partijų deleguoti atstovai VRK prižiūri juos delegavusių partijų veiklą... Nuo 2013 metų Seime buvo sudaryta darbo grupė, kuri rengė Rinkimų kodekso projektą. Iniciatyva kodifikuoti identiškus teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus yra gera ir teisinga. Tačiau apgailėtina tai, kad Rinkimų kodekso projekto rengėjai apsiribojo iš esmės kosmetiniu ir mechaniniu kelių įstatymų sujungimu į vieną kodeksą, nors buvo unikali galimybė rinkimams suteikti iš esmės daugiau skaidrumo ir sąžiningumo. Deja, Kodekse liko tos pačios nuostatos apie partijų atstovų dalyvavimą rinkimų komisijose, perkeltos iš dabar galiojančio Seimo rinkimų bei VRK įstatymų. Į minėtą darbo grupę buvau deleguotas Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos. Dar 2014 metų vasarą darbo grupei kėliau klausimą dėl minėto ydingo reglamentavimo partijoms deleguojant savo atstovus į rinkimų komisijas ir siūliau įtraukti vietos bendruomenių atstovus į rinkimų komisijas bent jau Savivaldybių tarybų rinkimuose, tačiau balsas liko tyruose, todėl supratau, kad tolimesnis aktyvus dalyvavimas darbo grupės veikloje yra tuščias laiko gaišinimas. Dabar jau yra parengta galutinė Rinkimų kodekso projekto redakcinė versija, tačiau sprendimus dėl Rinkimų kodekso jau turės priimti naujai išrinktas Seimas. Mano įsitikinimu, norint išskaidrinti rinkimus, reikia vieną kartą ir visiems laikams pabaigti tą absurdišką partijų atstovavimą rinkimų komisijose. Nemanau, kad nevyriausybinėms ir vietos bendruomenių organizacijoms būtų sunku rasti kvalifikuotų nepartinių rinkimų komisijų narių, juolab turint omeny, kad politinių partijų nariais yra tik apie 3 procentai Lietuvos piliečių. Dar viena problema, susijusi su rinkimų komisijų sudėtimi, tai jų narių rotacija, kurios kaip ir nėra. Tikrai neturiu nieko asmeniškai prieš p. Zenoną Vaigauską, tačiau situacija, kai 22 metus tas pats asmuo užima VRK pirmininko pareigas, demokratiniame kontekste atrodo kaip visiškas anachronizmas iš gilaus sovietmečio. Tuo tarpu, kai absoliuti dauguma valstybės institucijų skiriamų ar renkamų vadovų kadencijų skaičius yra ribotas (pvz., Respublikos Prezidento, Generalinio prokuroro, Teismų pirmininkų ir t.t.). Turbūt nereikia įrodinėti, kokias valstybei ir jos demokratinės santvarkos raidai bei stabilumui užtikrinti svarbias funkcijas atlieka VRK? Tačiau problema yra ne tik VRK pirmininko rotacija. Rotacijos būtinos ir apygardų bei apylinkių komisijose. Šiose komisijose, kurios betarpiškai dirba su rinkėjais būtinos pačios griežčiausios rotacijos, o komisijos pirmininkų bei narių paskyrimai į konkrečias rinkimų apylinkes vykdytini tokiu būdu, kad komisijų nariai iki paskutinės akimirkos nežinotų, kurioje rinkimų apylinkėje turės dirbti. Suprantama, tokiu atveju negalėtų būti net svarstymų, kad rinkimų komisijų nariams VRK galėtų „nusukti“ dalį atlygio, kaip tai įvyko šiemet...... Dabartinėje rinkimų tvarkoje daug klausimų kelia ir balsuojantys namuose ar gydymo įtaigose neįgalūs ir senyvo amžiaus piliečiai. Nors formaliuoju teisiniu požiūriu šie asmenys yra veiksnūs ir laikomi turinčiais rinkimų teisę, tačiau visiškai aišku, kad daugelis jų be kitų asmenų pagalbos paprasčiausiai neįstengia tinkamai išreikšti savo, kaip rinkėjų valios. Ir iš paskutinių rinkimų atėjo signalų, kad namuose ir ypač gydymo įstaigose balsuojantiems rinkėjams buvo ar galėjo būti daromas poveikis balsuoti už vieną ar už kitą kandidatų sąrašą ar kandidatą. Ta proga vienoje iš televizijos laidų jau buvo parodytas reportažas iš Antavilių globos namų Vilniuje. Visiškai akivaizdu, kad nemaža dalis tokių įstaigų pacientų negali susiorientuoti painiose balsavimo, juolab sąrašų reitingavimo peripetijose. Dar sudėtingiau tokiems rinkėjams suvokti antrojo rinkimų turo prasmę ir tikslą, vargu bau jie supranta, kuo skiriasi vienmandatė ir daugiamandatė apygardos bei kodėl rengiamas antras rinkimų turas. Manau, kad balsuojant tokiems asmenims turėtų dalyvauti socialinės rūpybos ir globos specialistai. Nenuostabu, kad šiemet vienos politinės partijos agitatoriai vaikštinėjo po namus ir pasimetusiems senoliams aiškino, kad šie pirmajame ture jau išsirinko daugiau balsų gavusį konkurentų kandidatą į Seimą, todėl esą dabar turintys balsuoti už agituojančiųjų kandidatą antrame ture. Akivaizdu, kad tokiai įžūliai apgaulei lengviau pasiduoda mažiau išprusęs rinkėjas, o ką jau kalbėti apie rinkėją, kuris turi vienokią ar kitokią intelekto negalią, nors formaliai teisiškai yra veiksnus. Tokių rinkėjų įtraukimas į rinkimus be papildomų saugiklių yra didelė problema ir rizika, nes nesąžiningiems rinkimų komisijų nariams atsiranda galimybės manipuliuoti tokių rinkėjų balsais ir rinkimų rezultatais už tai nesulaukiant jokios teisinės atsakomybės. Todėl natūralu, kad „nelaukti“ elektros energijos dingimai ir VRK elektroninių informacinių sistemų (kurioms buvo išleisti dideli pinigai) „nulūžimai“ rinkimų naktį visuomenei kelia pagrįstų abejonių ir daug daugiau klausimų, nei formaliai viešai atsakė p. Z.Vaigauskas. Kaip pasakytų vienas gyvasis politikos klasikas - kas galėtų paneigti, kad jei sistemos „nelūžinėtų“, tai Seimo klasikų partijos gal gautų tik kokius 10 mandatų vietoje 31, turint omeny totalų didelės dalies visuomenės nusivylimą 26 metus trukusia dviejų partijų švytuokle? Vyriausiajai rinkimų komisijai net ir formaliai patvirtinus eilinių Seimo rinkimų rezultatus, išlieka atviras klausimas, ar rinkimų sistema ir rinkimai Lietuvoje yra skaidrūs ir sąžiningi? Vis dėl to, paskutinių rinkimų rezultatai, sulaužę daugelį metų švytavusią LSDP- konservatorių švytuoklę, įžiebia viltį, kad pagaliau bus bent pradėta neformaliai diskutuoti ir imtis realių mūsų valstybės pertvarkos žingsnių. Esminiai klausimai išlieka aktualūs ir atviri – piliečių dalyvavimas sprendimų priėmime ir jų atstovavimas, šiuo aspektu būtina diskutuoti apie struktūrinę parlamento pertvarką ir apie vietos savivaldos bendruomenių atstovavimą Seime. Lieka atviras klausimas, kokios mes vietos savivaldos sistemos norime ir kaip esamą reikia keisti? Su tuo yra glaudžiai susiję rinkimų sistemos pertvarkos, rinkimų komisijų formavimo ir politinių kampanijų priežiūros klausimai. Tačiau net ir sukūrus demokratišką ir skaidrią rinkimų sistema, be skaidrios ir atviros visuomenei teisėsaugos sistem...

Tautos meilė – geriausias įvertinimas

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Prezidentą Valdą Adamkų 90 metų jubiliejaus proga. Pasak Prezidentės, V. Adamkaus, kaip valstybės žmogaus, kaip intelektualo patirtis yra neįkainojama, o vadovavimo Lietuvai metai – svarbi mūsų naujausios istorijos dalis. V. Adamkaus asmenybėje matome ypatingą ryšį tarp šiandieninės Lietuvos ir tos, kuri buvo prarasta 1940-aisiais, kurios nepriklausomybės atgavimo su bendraminčiais buvo siekta daug dešimtmečių. Tautos meilė – geriausias įvertinimas tų pastangų, kurias V. Adamkus įdėjo dirbdamas dėl Lietuvos pažangos ir vienybės Valdas Adamkus stovėjo prie mūsų valstybinės aplinkosaugos sistemos kūrimo ištakų iš karto po Nepriklausomybės atgavimo. Kaip prisimena Aplinkos ministerijos senbuviai, su juo daug tartasi, kuriant ir pirminę ministerijos ląstelę – Aplinkos apsaugos departamentą prie Lietuvos Respublikos Seimo, ir visą sistemą. Tuomet itin pravertė Valdo Adamkaus patirtis vadovaujant JAV penktojo regiono Aplinkos apsaugos agentūrai. Per beveik tris dešimtmečius trukusią karjerą šioje agentūroje jis pelnė pasaulinį pripažinimą.Intensyviai domėtis Lietuvos aplinkosauga Valdas Adamkus pradėjo dar 1972 metais. Ir ne tik per atstumą. Su JAV delegacijomis jam pavykdavo atvykti ir į Lietuvą. Daugiausia nerimo ir tada, ir vėliau jam kėlė mūsų geriamojo vandens kokybė.Grįžęs į Lietuvą Valdas Adamkus dažnai lankydavosi Aplinkos ministerijoje. Čia nedideliame kambarėlyje antrame aukšte susirinkdavo jo bendražygiai ir bendraminčiai. Pokalbiai apie politinio gyvenimo verpetus persipindavo su aplinkosaugos realijomis. Viename interviu praėjusį gruodį į klausimą, kokie yra ryškiausi aplinkosauginiai laimėjimai po Nepriklausomybės atkūrimo, Valdas Adamkus atsakė, kad vienas didžiausių pasiekimų yra vandenvalos srityje, sustabdant vandens taršą ir užtikrinant geriamojo vandens kokybę. Išrinktas šalies Prezidentu jis jau mažiau laiko galėjo skirti aplinkosaugai, bet niekada nesiliovė ja domėjęsis. Už viso gyvenimo nuopelnus kuriant aplinkos apsaugos sistemą 2014 m. birželį Valdui Adamkui buvo įteiktas garbingiausias Aplinkos ministerijos apdovanojimas – garbės ženklas „Už visuomeninę veiklą" Paulius Kalmantas,Simona Liaudanskytė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus...

Apskaičiuoti preliminarūs išeitinių išmokų Seimo nariams dydžiai

Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenis, Seimą paliks 80 politikų. Preliminariais skaičiavimais jų išeitinėms išmokoms ir su jomis susijusiems mokesčiams reikės 1 392 tūkst. Eur, įskaitant darbdavio socialinio draudimo įmokas. Tikslūs skaičiavimai galimi tik pasibaigus šių Seimo narių įgaliojimams.  Seimą paliekančiųjų parlamentarų skaičius gali keistis, jeigu kuris nors iš išrinktųjų Seimo narių atsisakytų mandato ir jo vietą užimtų šios kadencijos Seimo narys. Numatoma, kad 2 vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio išeitines gaus 8 Seimo nariai (10 proc.), 4 vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio išeitines gaus 40 Seimo narių (50 proc.), 6 vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio išeitines gaus 32 Seimo nariai (40 proc.). Kaip skelbta, Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų (Seimo Pirmininko sekretoriato valstybės tarnautojų, Seimo Pirmininko pavaduotojų patarėjų, Seimo opozicijos lyderio patarėjo, Seimo frakcijų referentų ir Seimo narių padėjėjų-sekretorių) kompensacijoms už nepanaudotas kasmetines atostogas reikalinga tiksli suma bus apskaičiuota šiuos tarnautojus atleidžiant iš pareigų, o išeitinėms išmokoms – po mėnesio nuo jų atleidimo iš pareigų. Jeigu iki šios išmokos išmokėjimo (t.y., anksčiau nei po mėnesio) asmuo pradėtų eiti valstybės tarnautojo pareigas ar būtų priimtas į darbą (darbo užmokestį mokant iš valstybės ar savivaldybės lėšų), išeitinė išmoka jam būtų išmokėta tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į tarnybą (darbą) dienos. Seimo statuto 15(5) straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nutrūkus Seimo nario įgaliojimams Konstitucijos 63 straipsnio 1 ir 4 punktuose numatytais atvejais, jam išmokama išeitinė išmoka. Seimo nariui išmokama tiek vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija Seime, bet ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka. Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Seimo narys, kurio įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 1 punkte numatytu atveju, vėl išrenkamas Seimo nariu. lrs.lt

Ar konservatoriams gresia skilimas?

Lauras Bielinis

Rasuolė Bauraitė, Lietuvos ryto televizija Valstiečių ir žaliųjų sąjunga pradėjo derybas su Socialdemokratų partija dėl būsimos koalicijos. Konservatoriai yra pareiškę, kad derybose nedalyvaus, kol „valstiečiai“ derėsis su socialdemokratais. Tokios pozicijos laikosi konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, tačiau ne visi partijos nariai su tuo sutinka. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad jau kreipėsi į kai kuriuos konservatorius, ragindamas juos prisidėti formuojant būsimą valdžią. Apie tai, ar konservatoriams gresia skilimas „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su Daiva Žeimyte kalbėjosi politologas Lauras Bielinis bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai Paulius Saudargas bei Stanislavas Stavickis-Stano, kuris viešai kreipėsi į G. Landsbergį, sakydamas, kad partijos pirmininkas nebegina savo rinkėjų vertybių. – Stanislavai, Jūs socialiniame tinkle parašėte atvirą laišką Tėvynės sąjungos pirmininkui, sakėte, kad susirgote nuo tos politikos, kokią dabar vykdo partija. Kodėl nusprendėte kreiptis? – (S. Stavickis-Stano) Sulaukiau daug klausimų, kodėl viešai, kodėl partijos problemų nesprendžiame partijos viduje. Sako, kam tau reikalinga partija, jei ji negina tavo interesų. Partijoje yra 15 tūkst. žmonių, už ją balsavo virš 200 tūkst. žmonių. Neįsivaizduoju, kaip galima tokius reikalus spręsti partijos viduje. Nėra taip drastiška, kad partija negina interesų. – Kas Jus labiausiai papiktino, dėl ko nusprendėte kreiptis viešai? – (S. Stavickis-Stano) Pasigendu pozicijos. Nesuprantu, kokia mano partijos pirmininko pozicija dėl gyvybės apsaugos ar abortų, ji nėra viešai išsakyta. Taip pat nesuprantu, ką reiškia jo pareiškimai apie partnerystę. Buvau prisėdęs prie interneto, klausiau, ką jis sako, ir nesupratau, kokia jo oficiali pozicija. – Ką manote apie tai, kas vyksta, kai jau formuojama koalicija? G. Landsbergis šiandien socialiniame tinkle pasakė, kad partijoje, galbūt, esama atskalūnų, kuriuos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis R. Karbauskis vilioja siūlomais ministrų portfeliais ir dėl to, galbūt, atsiranda kritika partijos viduje. Reiktų suprasti, kad ir Jūs esate prie tų atskalūnų, kuris kritikuoja partijos poziciją nesiderėti su valstiečiais ir žaliaisiais. – (S. Stavickis-Stano) Ir dar tikriausiai Rusija įsikišo, papirko ir visaip daro įtaką. Tai yra absoliuti nesąmonė. Niekada gyvenime – nei su „žaliaisiais“ ar kiekvienais metais iškylančiais tautos gelbėtojais, aš esu TS-LKD narys, tikintis krikščionis, demokratas. Būtent šios partijos rėmuose aš kovosiu už savo teises, vertybes. Lygiai taip pat darys daugybė žmonių, kurie yra šioje partijoje. Galbūt yra tokių atskalūnų, apie kuriuos šneka Gabrielius. Būtų labai gaila, bet man kol kas tai panašu į keistą raganų medžioklę. – Pone Saudargai, kaip galėtumėte įvertinti tai, ką G. Landsbergis išdėstė apie galimus atskalūnus partijoje, apie tai, ką viešai pasakė R. Karbauskis, kad konservatoriai galėtų jungtis prie formuojamos koalicijos? – (P. Saudargas) Reiktų pasižiūrėti į šio klausimo genezę, nuo ko prasidėjo. Viešoje erdvėje pirmiausia pasirodė nemažai spekuliacijų, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga gali skilti, nes ten yra dvi nuomonės, du stiprūs lyderiai – R. Karbauskis ir S. Skvernelis, o jei jų nuomonės išsiskirtų, partija nebūtų tokia tvari ir vieninga. Galbūt todėl, vedamas tokių emocijų, R. Karbauskis išmeta tam tikras spekuliacijas, kad TS-LKD galimai nevieninga. – Ar čia tikrai spekuliacijos? Jūs gi nesutarėte dėl klausimo ar eiti į koaliciją, ar ne. Dabar net nežinia, ar kas besiderės, kai vysta derybos su socialdemokratais. – (P. Saudargas) Šiuo metu vyksta „valstiečių“ derybos su socialdemokratais. Visiems aišku, kad kol vyksta su socialdemokratais, derybos nevyksta su mumis. Jei ten kas nors atsitiktų tokio, kad jie nesusitartų, išsiskaidytų ir R. Karbauskis su visa partija ištiestų mums ranką, tokį sprendimą turėtų priimti prezidiumas ir taryba – kokiomis sąlygomis, kur galime nusileisti, kur negalime, kokios derybinės pozicijos. Niekas nėra mūsų partijoje pasakęs, kad mes jokiomis sąlygomis nesiderėsime su „valstiečiais“. Nėra susilietimo taško, diskusijų ir išsiskyrimo, dėl ko mes nesutartume. Jei bus tam tikros sąlygos, galime kalbėtis, tą yra visi pasakę – ir Gabrielius, ir A. Kubilius ir dauguma kolegų. Durys kalbėtis yra atviros. Kategoriškai norėčiau pabrėžti, kad bent jau krikščionių demokratų tarpe, mes šiandien išplatinom pareiškimą, kad jokių atskilimų negali būti. Griežtai vertiname ir pavienius, jei kas nors susigundytų postais ir perbėgtų. Politikoje tai trumparegiškas ėjimas. Tiems, pas ką perbėgai, tu būsi tik atėjūnas, o tiems, iš kurių išeisi – išdavikas. Tokių dalykų netoleruojam ir neskatinam taip daryti. -Pone Saudargai, tame pareiškime rašoma ir apie tai, kad krikdemiškasis sparnas sutiktų kalbėtis dėl koalicijos. Kodėl tai nebuvo padaryta penktadienį, kuomet valstiečiai-žalieji laukė atsakymo? – (P. Saudargas) Mūsų prezidiumo posėdis praeitą savaitę neįvyko, nors galėjo įvykti, mes galėjome diskutuoti. Nežinau, kokią poziciją turėjome ar galėtume priimti. Ji galėtų būti vienokia ar kitokia, bet susirinkti ir priimti tam tikrą sprendimą prezidiume, manau, galėjome. Trečiadienį turėsime prezidiumo posėdį, susirinksim, galbūt svarstysim scenarijus, kokie galėtų būti, nes šiuo metu valstiečiai derasi su socialdemokratais. Mes, dabartinėje situacijoje, matyt, ruošiamės opoziciniam būviui. – Pone Bielini, kaip Jums atrodo ši situacija? – (L. Bielinis) Man atrodo normali. Šioje dinamiškoje situacijoje partija, kuri yra paskelbusi apie savo galimus derybinius veiksmus, jei tik su ja būtų deramasi, yra tarsi atstumta. Akivaizdu, kad kaip ir kiekvienoje normalioje, gyvoje partijoje, viduje yra įvairios nuomonės, diskusijos, nesutarimai. Tai matome, kadangi į paviršių išplaukia akcentų skirtumai, kurie atrodo labai įdomiai. Oficialiai krikščionys demokratai paskelbė pareiškimą, kuriame aiškiai sako – jokių skilimų. Čia kaip šeimoje – žmonės riejasi, bet myli vienas kitą. – Klausimas, kiek ta meilė tikra. Turbūt nieko keisto, kad krikdemiškasis sparnas – P. Saudargas, I. Degutienė, A. Ažubalis nėra patenkinti tuo, kas vyksta, nes, turbūt, nebuvo patenkinti ir G. Landsbergio personalija pirmininko poste. – (L. Bielinis) Tai yra pliusas – partijoje yra labai aiškios, gana valingos pozicijos, kurios nesutampa su ta pozicija, kurią turi G. Landsbergis ar jo apsuptis. Labai ryškiai matomi poliai, kurie gana aštriai diskutuoja. Tos kibirkštys į paviršių išėjo, bet, organizaciškai nemanau, kad jie žlugs. – Kokią žinutę ir kam siunčia G. Landsbergis socialiniame tinkle pradėjęs kalbėti, kad partijoje, galbūt, yra atskalūnų, kurie už postus parsiduotų R. Karbauskiui? – (L. Bielinis) Nereikia taip skubėti ir kalbėti. Manyčiau, kad G. Landsbergis nekorektiškai pasakė nepagalvojęs, susinervinęs. Įvardinti atskalūnais tuos, kurie su tavimi nesutinka – taip negalima daryti. Tai ir gali būti ta priežastis, dėl kurios kai kurie gali išeiti. – (P. Saudargas) Nežinau, ką omeny turėjo G. Landsbergis, bet aš galiu skaityti tekstą ir iš jo išskaitau, kad galimais atskalūnais jis vadina tuos, kurie atskils. Jis nevadina konkrečių žmonių. Jei esi tikras politikas, postą pasiimi. Jei postą tau kas nors duoda – esi ne politikas, o prekė. – (S. Stavickis-Stano) Lauras gerai pasakė, kad Gabrielius labai emocionaliai, jautriai ir gal per daug reaguoja į situacijas. Aš esu ne politikas, o rinkėjas ir jo partijos narys. Aš jį gerbiu, myliu ir vertinu, tiesiog noriu atkreipti jo dėmesį, kad jis nėra 100 proc. teisus, jei ir kiti pastebi. Siūlyčiau jam ramiai pasėdėti savaitgalį, apsiraminti ir kibti su nauja jėga. Kai bus pirmininko rinkimai, savo balsą ir atiduosiu kažkam, kas bus geriausias pretendentas. Gabrielius yra ištikimas TS-LKD, stengiasi, dirba, tiesiog, yra bėda su tuo, kad jis nepastebi kitų nuomonių partijoje. Gal jis turi savo partijos viziją, tik spėju, kad ta vizija nelabai teisinga, jeigu joje nėra pamatinių vertybių ir krikščioniškosios pasaulėžiūros. – Pone Saudargai, R. Karbauskis šiandien minėjo, kad norėtų dalį konservatorių matyti koalicijoje. Šiandien po derybų su socialdemokratais viešoje erdvėje atsirado žinia, kad jis buria dvi koalicijas – formalią, kad turėtų daugumą ir galėtų dirbti, o kitą, prie kurios tam tikrais klausimais galėtų jungtis įvairių partijų atstovais. Jis sako, kad jau kvietė kai kuriuos konservatorius. Ar jūs žinote, kas jie tokie? – (P. Saudargas) Tikrai nežinau, manęs niekur nekvietė. Manau, kad tai yra butaforija, kabliukas, lygiai taip pat, kaip ir profesionalų vyriausybė – derybinė pozicija. Derybinė pozicija buvo skirta mums, o plačioji, vertybinė koalicija – socialdemokratams, parodyti, kad jūsų tik formali, o mes turėsime dar platesnę. Čia nėra nieko naujo, tai panašu į nacionalinį susitarimą, kai labai svarbiais klausimais partijos randa savyje jėgų susitarti ir pasirašyti bendrą sutarimą. Jei bus tokių klausimų, kur akivaizdu, kad to reikia Lietuvai, o sprendimai, kuriuos siūlys formalioji koalicija tenkins visą Seimą, kodėl ne? Šioje kadencijoje man teko būti opozicijoje, daugeliu klausimu balsavome taip, kaip balsavo valdantieji. Jei jie siūlo normalius projektus, jei tai naudinga Lietuvai, aišku, kad frakcija paremia. Opozicijoje nebūni vien tam, kad visada oponuotum, labai dažnai rasdavome bendrą sutarimą. – Pone Bielini, pradžioje buvo kalba apie skirtingų vertybių koaliciją, dabar kalbama apie formaliąją koaliciją ir neformaliąją. Kaip Jums tai atrodo? – (L. Bielinis) Sutikčiau su tuo, ką pasakė ponas Saudargas. Neformalioji koalicija – labai gražūs žodžiai. Galbūt, jais galima prisidengti ir kalbėti apie tarnavimą Lietuvai. Tačiau geras buvimas opozicijoje yra labai stiprus darbas valstybėje, tai privalu. Ir koalicijos formavime eina labai daug neaiškių žodžių iš R. Karbauskio lūpų, ir profesionalų vyriausybė – gal jis

H. Clinton vaikystės mieste – palaikymas ir D. Trumpui

Laura Tautvaišaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt Likus savaitei iki JAV prezidento rinkimų Hillary Clinton persvara prieš Donaldą Trumpą mažėja. Tačiau analitikai pabrėžia, kad apklausų duomenimis nereikėtų per daug pasitikėti, tad rezultatą prognozuoti sunku. Abu kandidatai amerikiečių nemėgstami kaip jokiuose ankstesniuose prezidento rinkimuose. Paradoksalu, bet net būdama viena iš dviejų visų laikų nepopuliariausių kandidatų į prezidentus, „nusileidžianti“ tik konkurentui D. Trumpui, H. Clinton gali pasiekti istorinę pergalę ir tapti pirmąja JAV prezidente moterimi. Nors net greta jos vaikystės namų Čikagos priemiestyje gyventojai pievelėse smaigsto ne tik H. Clinton, bet ir D. Trumpo kampanijos ženklus. Ir tai atspindi, kaip šie prezidento rinkimai padalijo šalį. Tame pačiame Park Ridžo priemiestyje, kur iki studijų buvo Hillary Diane Rodham namai, tebegyvenanti jos klasiokė pasakoja, kad nakčiai surenka draugės rinkimų kampanijos ženklus, nes jie vagiami. Ir greičiausiai ne dėl to, kad kažkas jų norėtų, priešingai – įtaria oponentus. Nors pasiturinčiame Park Ridže toks elgesys neįprastas. Rodhamų šeima į Park Ridžą atsikraustė, kai Hillary buvo vos dveji. Kaip daugelis XX a. viduryje, Rodhamai išsikraustė iš miesto ieškodami vietos, kur būtų saugu auginti vaikus, pakaktų gerų mokyklų. Ir pasirinko Park Ridžą – pasiturinčiųjų priemiestį už 20 kilometrų nuo Čikagos. Vaikystės namai ir šeima politikams itin svarbūs. Rinkėjams tai tarsi vizitinė kortelė, pasakanti, kas suformavo kandidato asmenybę. Hillary tėvas užsiėmė audinių verslu, mama augino vaikus ir buvo aktyvi Metodistų bažnyčios bendruomenės narė. Netoli namų esančioje bažnyčioje nuolat lankėsi ir Hillary. O gretimoje gatvėje – ir užkandinė, į kurią, sakoma, moksleivė Hillary taip pat dažnai užsukdavusi. Bet pakako vieno jos apsilankymo po kelių dešimčių metų ir suvalgyto mėsainio su alyvuogėmis, kad išgarsintų šią vietą. Tiesa, populiarumas nebuvo toks didelis, kad užkandinę apsaugotų nuo bankroto. Tačiau jau šį rudenį ją vėl atidarys naujas šeimininkas, tik nežinia, ar čia vėl bus tiekiami Hillary mėsainiai. Šeimininkams apsispręsti gali padėti ir rinkimų rezultatas.

Ar reikėtų baimintis sumažėjusio ekonominio vertinimų rodiklio šalyje?

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Nors kai kurių Lietuvos verslo sektorių lūkesčiai suprastėjo, kol kas dėl to pernelyg nereikėtų nuogąstauti, sako „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas. Tačiau rizika, nors ir maža, kad verslas gali susilaikyti nuo investicijų ir plėtros, pasak ekonomisto, gali rastis dėl augančių atlyginimų ir mažėjančių pelnų bei neapibrėžtų geopolitinių aplinkybių. Ekonominių vertinimų rodiklis spalį, palyginti su rugsėjo mėnesiu, sumažėjo dviem procentiniais punktais iki minus 3, pranešė Statistikos departamentas. Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 7, prekybos – 6, pramonės – 4, paslaugų sektoriaus – 2 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2 procentiniais punktais. „Nors spalį, palyginti su rugsėju, visi rodikliai pablogėjo, tačiau lyginant su praėjusiais metais, tas rodiklis – aukštesnis. Jei pašalintume sezono įtaką, rodiklis atrodytų dar geriau. Taigi, nors stebimas nedidelis kritimas, išlieka augimo tendencija, o rodiklis yra beveik aukščiausiame lygyje pokriziniu laikotarpiu. Optimizmo verslo sektoriuose yra nemažai. Žemiausias pasitikėjimo rodiklis yra statybos sektoriuje ir taip yra ne be pagrindo – šiais metais statybų sektorius traukėsi labiausiai iš visų. Tačiau bendros tendencijos yra geros ir šio rodiklio sumažėjimo net netraktuočiau kaip kritimo“, – teigia R. Grajauskas. Riziką didina augantys atlyginimai ir tarptautinė aplinka R. Grajauskas aiškina, kad kiek sumažėjęs rodiklis atskleidžia verslo lūkesčius, parodo, kaip situaciją vertina skirtingi verslo sektoriai. „Tai labai svarbu, nes kuo geresni lūkesčiai, tuo verslas labiau linkęs investuoti į savo veiklą, ją plėsti, skolintis. Skolinimosi rodikliai rodo, kad ne finansinės įmonės savo skolinimąsi šiemet didina daugiau kaip 8 proc. Tai – gera žinia, nes rodo gerus lūkesčius, norą prisiimti riziką“, – kalba R. Grajauskas. Šio rodiklio mažėjimas reikštų dar didesnį verslo pesimizmą ir, pasak ekonomisto, esama keletas rizikos faktorių, kurie tą mažėjimą galėtų lemti. Vienas jų – augantys atlyginimai. „Nors atlyginimai auga ir tai yra paskata vidaus vartojimui, tai labai didina įmonių sąnaudas. Vis didesnė sukurtos pridėtinės vertės dalis keliauja atlyginimams, o ne įmonių pelnams. Tai reiškia, kad jų pelno dalis mažėja ir, jei ta tendencija ilgai tęsiasi, įmonės ima stabdyti investicijas. Taigi matyčiau riziką dėl augančių atlyginimų ir prastėjančios tarptautinės situacijos. Tačiau kol kas tokios tendencijos nematau“, – pažymi ekonomistas.

Konservatorių maištininkai partijos palikti neplanuoja

Birutė Vyšniauskaitė, LRT.lt Konservatorių vadinamojo krikščioniškojo sparno atstovai toliau nerimsta – LRT.lt žiniomis, praėjusį savaitgalį jie važinėjo po partijos skyrius ir ragino, kad būtų palaikoma jų idėja kuo skubiau sušaukti prezidiumo posėdį, kuriame būtų oficialiai pareikšta partijos pozicija – ar derybos su „valstiečiais“ jau prarastos, ar vis dėlto jas būtų galima atnaujinti. O „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, pasinaudodamas tokia situacija, pasiūlė konservatorių maištininkams jungtis į jo partijos gretas. Tačiau pastarieji tvirtina, kad niekur bėgti neketina. R. Karbauskis viešai pareiškė, kad pasiuntė žinią konservatoriams, nesutinkantiems su partijos vadovybės pozicija dėl derybų su „valstiečiais“. Jis teigė, esą jie gali prisijungti prie jo partijos, gali sudaryti atskirą frakciją arba priklausyti „valstiečių“ frakcijai Seime. Praėjusią savaitę kreipimąsi partijos sekretoriate, kad būtų kuo greičiau sušauktas prezidiumo posėdis, užregistravo krikščioniškojo konservatorių sparno atstovai – Audronius Ažubalis, Paulius Saudargas, Vytautas Juozapaitis, Kazys Starkevičius, Valentinas Stundys, Žygimantas Pavilionis, Laurynas Kasčiūnas ir Agnė Bilotaitė. Žalingas kišimasis į partijos reikalus „Tai – klaida ir iš principo neigiamas, žalingas bei nekorektiškas kišimasis į kitos partijos reikalus“, – atkirto L. Kasčiūnas, vertindamas R. Karbauskio siūlymą perbėgti į jo partijos gretas. Tačiau L. Kasčiūnas teigė manąs, jog būtina sušaukti prezidiumo posėdį, kuriame būtų oficialiai pareikšta partijos pozicija dėl derybų su „valstiečiais“. „Derybos su „valstiečiais“ būtų įmanomos, jei jos nepavyktų su socialdemokratais. Tačiau mūsų partijai tuomet būtina laikytis konceptualios, aktyvios pozicijos nacionalinio saugumo ir geopolitiniais klausimais“, – teigė L. Kasčiūnas. Jis taip pat neslėpė, kad partijos viduje šiuo metu diskutuojama, kad vis dėlto galima buvo pabandyti derėtis su „valstiečiais“, bet neperžengiant raudonųjų savo vertybių linijų. Lagaminų krautis neketina Buvęs Andriaus Kubiliaus vyriausybės žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius teigė, kad kreipimasis į partijos vadovybę, reikalaujant sušaukti prezidiumo posėdį, buvo pasirašytas tada, kai derybos su „valstiečiais“ dar buvo įmanomos. Šiuo metu, pasak K. Starkevičiaus, vykstant vis didesniam apsišaudymui nuomonėmis tarp konservatorių ir „valstiečių“, galimybės derėtis blanksta, atsiranda vis daugiau takoskyrų: „Rinkėjai, ko gero, mūsų nesuprastų, jei po tokių apsižodžiavimų pradėtume derybas su „valstiečiais“, nors per pirmąjį rinkimų turą mes su jais bendravome kaip su būsimais koalicijos partneriais.“ Vertindamas „valstiečių“ lyderio kvietimą jungtis į jo partijos gretas ar frakciją Seime, K. Starkevičius šyptelėjo ir prisipažino, kad ir anksčiau, ir dabar yra sulaukęs ne vieno kvietimo prisijungti prie kitų partijų ar frakcijų, bet juos vertina kaip oponentų planus „paskaldyti konservatorius“. V. Stundys teigė pasirašęs kreipimąsi dėl prezidiumo posėdžio sušaukimo, nes laikosi nuomonės, kad klausimas dėl galimų arba jau nebegalimų derybų su „valstiečiais“ turėtų būti aptartas partijoje atvirai, turėtų vykti diskusija. „Valstiečių“ noras mus suskaldyti jaučiasi, tačiau tai – nerealu. Minties krautis lagaminus tikrai nėra, bet raginame, kad dėl derybų ir kitais su jomis susijusiais klausimais būtų partijos, o ne vien partijos pirmininko pozicija“, – kalbėjo V. Stundys. Posėdis gali įvykti šią savaitę Vienas iš kreipimosi į partijos vadovybę iniciatorių P. Saudargas teigė kol kas neturįs informacijos, ar jau nutarta ir kada sušaukti prezidiumo posėdį. Tačiau tikėtina, kad jis galėtų įvykti šią savaitę. Paklaustas, kaip vertina derybų su „valstiečiais“ galimybes, jis sakė, kad jos galėtų atsinaujinti, tačiau tik tuo atveju, jei nepavyktų susiderėti su socialdemokratais ir jei deryboms pritartų konservatorių taryba. Kad partijos prezidiumo posėdį būtina kuo skubiau organizuoti, įsitikinęs ir V. Juozapaitis: „Mūsų partija yra juridinis asmuo, vienijantis 16 tūkst. žmonių. Tai, ką pastaruoju metu kalba partijos pirmininkas, nėra partijos pozicija. Aš esu kalbėjimosi šalininkas, o vengimas kalbėtis su bendražygiais sudaro sąlygas įvairioms spekuliacijoms ir insinuacijoms.“ V. Juozapaitis patikino, kad apie galimybę trauktis iš partijos dėl kokių nors valdžios postų net minčių neturįs. Ir tokios kalbos jį mažų mažiausiai stebina: „Savo karjerą aš jau padariau, o dalyvavimas politikoje yra tik įrankis dirbti valstybei. Tuo tikslu aš prisijungiau prie konservatorių partijos.“...

Premjeras ir JAV ambasadorė: šalių santykiai – tvirti, produktyvūs ir abipusiškai naudingi 

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, pirmadienį Vyriausybės rūmuose priėmęs naująją JAV ambasadorę Anne Hall, pažymėjo puikius valstybių dvišalių santykius ir pabrėžė transatlantinio ryšio svarbą bei poreikį toliau stiprinti JAV lyderystę Europoje. „Nėra abejonių, kad santykiai su Jungtinėmis Valstijomis Lietuvai turi strateginę svarbą, – sakė premjeras. – Esame dėkingi JAV vyriausybei už indėlį į saugumą Lietuvoje ir visame regione“. Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad per pastaruosius metus Lietuva pasiekė didelių laimėjimų: tai ir gynybai skirtų išlaidų padvigubėjima s iki 1,79 procento nuo BVP 2017 metais, NATO pajėgų buvimas regione, suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, tiesioginių užsienio investicijų augimas, diegiamas naujas socialinis modelis. „Dvišaliai mūsų valstybių santykiai yra labai tvirti, produktyvūs ir naudingi abiem pusėms“, – teigė JAV ambasadorė, kartu palankiai vertindama Lietuvos sprendimus didinti gynybai skirtų išlaidų dalį. Vyriausybės vadovas taip pat paprašė JAV paramos Lietuvai stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją. Anne Hall yra keturioliktoji Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Lietuvoje nuo JAV ir Lietuvos diplomatinių santykių užmezgimo 1922 metų liepos 28 dieną. Ambasadorė A. Hall atvyko į Lietuvą rugsėjo 29 d. ambasadai minint 25-ąsias atidarymo metines. JAV ambasada Vilniuje duris atvėrė 1991 metų spalio 2 dieną. Ambasadorė A. Hall jau yra dirbusi Lietuvoje. 2010–2013 m. ji ėjo JAV ambasadorės Lietuvoje pavaduotojos pareigas, o vėliau kurį laiko atliko ir laikinosios reikalų patikėtinės funkcijas. Nuotr. Adomas Mickevičius | LRVK ...

Prezidentei įteiktas „Metų žmogaus“ apdovanojimas

Penktadienis, rugsėjo 23 d. (Niujorkas). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė darbo vizito Niujorke metu atsiėmė Lietuvių kultūros muziejaus įsteigtą „Metų žmogaus“ apdovanojimą. Šis prizas šalies vadovei įteiktas už ženklų jos indėlį į lietuvių tautos bei kultūros puoselėjimą. „Metų žmogaus“ apdovanojimas buvo įsteigtas dar 1969 metais. Kasmet jis teikiamas Lietuvai, jos kultūrai ir pažangai nusipelniusiems žmonėms. „Kad ir kur begyventume, mus visus jungia stiprūs jausmai Tėvynei, skatinantys galvoti, ką dar bendromis jėgomis turėtume nuveikti dėl šiandieninės ir būsimos Lietuvos. Ją ateityje turėsime perduoti augančiomis kartoms taip, kaip mums perdavė mūsų tėvai“, – atsiimdama apdovanojimą sakė Prezidentė. Pasak valstybės vadovės, Lietuva labai vertina tai, kad gali pasikliauti JAV lietuvių bendruomenės parama. Prezidentė teigimu, būtent čia susibūrusi mūsų tautiečių bendruomenė daug prisidėjo Lietuvai kovojant dėl nepriklausomybės praėjusio amžiaus pabaigoje. Ji taip pat prisideda įtvirtinant mūsų valstybės saugumui ypatingai svarbią Lietuvos ir JAV partnerystę. Lietuvių kultūros muziejų Čikagoje dar 1966 m. savomis lėšomis įkūrė mūsų šalies garbės konsulas Stanley Balzekas. Muziejuje pristatoma Lietuvos kultūra ir istorija, vyksta įvairūs koncertai, kino peržiūros bei seminarai. Pirmaisiais jo veikimo dešimtmečiais muziejaus tikslas buvo nuolat lankytojams teikti neginčijamus dokumentinius įrodymus, kad Lietuva turi teisę egzistuoti kaip nepriklausoma šalis ir skatinti šioje Atlanto pusėje gyvenančius lietuvius visais įmanomais būdais kovoti dėl valstybės nepriklausomybės atkūrimo. Prezidentės spaudos tarnyba

Numatoma skatinti Lietuvos ir Kubos politinį dialogą

Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke dalyvaujantis Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodríguezas Parrilla pasirašė susitarimo memorandumą dėl dvišalių konsultacijų mechanizmo įsteigimo. Susitarimu numatoma skatinti Lietuvos ir Kubos politinį dialogą ir abipusį bendradarbiavimą. Abi šalys pagal poreikį rengs konsultacijas dvišaliams, regioniniams ir daugiašaliams klausimams aptarti. Susitikimo metu Lietuvos diplomatijos vadovas Kubos kolegai pristatė Lietuvos ekonomikos galimybes, pasiūlė stiprinti bendradarbiavimą kultūros srityje bei skatinti studentų mainus. L. Linkevičius pakvietė Kubos diplomatijos vadovą apsilankyti Lietuvoje, o pastarasis – Lietuvos užsienio reikalų ministrą – Kuboje. Susitikimo metu aptarti Kubos ir Europos Sąjungos bei Kubos ir JAV santykiai. L. Linkevičius susitiko su Etiopijos užsienio ministru Tedrosu Adhanomu Ghebreyesusu, su kuriuo aptarė dvišalio bendradarbiavimo perspektyvas bei veiksmus dvišaliams santykiams stiprinti. L. Linkevičius pabrėžė, kad Lietuva suinteresuota oficialių, verslo bei žmogiškųjų ryšių su Etiopija plėtra ir pakvietė Etiopijos užsienio reikalų ministrą apsilankyti Lietuvoje. Ministrai aptarė Afrikos ir Europos iššūkius, tarp jų – neteisėtos migracijos keliamas problemas. Etiopijos ministras pristatė savo kandidatūrą į Pasaulio sveikatos organizacijos generalinio direktoriaus postą ir paprašė Lietuvos paramos. Užsienio reikalų ministerijos inf....

L. Kojala. Rusijos užsienio politiką diktuoja ne ideologija

www.lrt.lt Kas paskatino Krymo aneksiją? Kodėl Kremlius naudoja karinę agresiją Donbase? Kitaip tariant, kokia logika diktuoja Rusijos užsienio politikos sprendimus? Svarstydami tokius klausimus retai apsieiname be ideologinių paaiškinimų. Pavyzdžiui, Kremliaus karą Rytų Ukrainoje galima grįsti „Rusiškojo pasaulio“ koncepcija, kuri akcentuoja Rusijos valstybės ribas peržengiančią civilizacinę kultūrinę erdvę; kadangi ji savo esme rusiška, Kremliaus lyderiai tarsi užprogramuoti sukurti tokį pasaulį praktikoje. Kitu pavyzdžiu galėtų būti nuolatos cituojamas Vladimiro Putino teiginys, kad „Sovietų Sąjungos žlugimas buvo didžiausia geopolitinė katastrofa“; jeigu tai įvardijama kaip katastrofa, tuomet logiška manyti, kad yra dedamos pastangos žlugusiai imperijai atkurti. Tokį vaizdinį stiprina karingos Rusijos televizijos laidos; taip pat ir šios valstybės lyderiai, nevengiantys emocinių argumentų tam, kad paaiškintų užsienio politikos sprendimus. Visgi realybėje į Rusijos užsienio politiką galima bandyti interpretuoti ir be ideologinio užtaiso. Tuomet paaiškėtų, jog ji – gana pragmatiška ir, Kremliaus supratimu, racionali; emocijos ar idėjiniai naratyvai pasitelkiami tik tam ir tik tada, kai reikia viešai paaiškinti politikos kryptį; bet tokie argumentai tėra fonas, o ne realioji sprendimų priežastis. Politikos šaknys slypi ne Rusiškajame pasaulyje ar sovietinėje nostalgijoje; Kremliaus veiksmus diktuoja siekis išsaugoti esamą Rusijos valdžios vertikalę ir jį sudarančio elito ekonominį klestėjimą. Pabandykime panagrinėti kelis konkrečius pavyzdžius. Kai praėjusių metų lapkričio mėnesį Turkijos kariuomenė numušė į šalies oro erdvę įskriejusį rusų naikintuvą, emocijos virė per kraštus. Putinas kalbėjo apie „dūrį į nugarą“; netrūko balsų, teigiančių, jog Kremlius nenurims tol, kol neatsakys turkams tuo pačiu. Juk Putinas negali pasirodyti silpnas, nes tai paneigtų daugelį jo kalbų apie Rusijos didybę. Tačiau koks buvo rezultatas realybėje? Ugninga retorika, bet viso labo – ribotos ekonominės sankcijos, be jokių intencijų tęsti karinę konfrontaciją. Kaip tą paaiškinti? Kremlius visiškai racionaliai suvokė, jog atsakas jėga prieš NATO valstybę, kuri be kita ko turi aštuntą galingiausią pasaulio kariuomenę, būtų nepamatuotai rizikingas. Rusija įsiveltų į konfliktą, kurio nekontroliuotų; ideologiškai pagrįsti tokį karą nebūtų sunku, bet praktiškai Kremliaus ateitis pakibtų ant plauko ir priklausytų nuo išorės faktorių. Šiandien, pasikeitus aplinkybėms, Turkijos bei Rusijos prezidentai apskritai tapo kone bičiuliais. Kitas pavyzdys galėtų būti karinė operacija Ukrainoje. Kodėl jos prireikė? Akivaizdu, jog Kremlius baiminasi skaidrios demokratijos plėtros, kuri suardo gyvybiškai reikalingus posovietinių oligarchų ir politinių veikėjų ekonominius saitus. Jei labiausiai korumpuota Europos valstybė Ukraina sugebėtų žengti Vakarų link, natūralu, jog ši pokyčių banga pasiektų ir Rusiją. Praktiškai veikianti, o ne butaforinė demokratija, realios rinkos ekonomikos sąlygos, skaidrumas taptų didžiule problema dabartiniam elito sluoksniui. Karinės jėgos panaudojimas buvo pasirinktas kaip priemonė stabdyti šį demokratizacijos ir skaidrėjimo procesą. Tai nebuvo pernelyg rizikinga, nes niekam nekilo abejonių, jog Vakarų valstybės nesiryš kariniais būdais ginti Ukrainos – nei dėl Krymo, nei Donbase. Tačiau Kremlius nelaukė, jog Europos Sąjunga parodys vienybę bei pritaikys plačias ekonomines sankcijas, kurios tapo našta ir elitui, ir visos Rusijos ekonomikai. Todėl kone tą pačią akimirką, kai sankcijos buvo paskelbtos, separatistų ekspansija Ukrainoje sustojo; teritorija nebebuvo plečiama. Rusijos vertinimu, Vakarų pasaulis tapo mažiau nuspėjamas, nes pasiryžo tam, ko nebuvo laukiama. Pakeitus strateginę kryptį, iš esmės buvo palaidoti ir ideologiniai postulatai apie Rusiškąjį pasaulį – jie paprasčiausiai nebeatitiko pragmatiškų siekių. Žinoma, pagrindinis tikslas – stabdyti Ukrainos vidaus reformas – išliko, bet užimtos teritorijos plėtra tapo pernelyg rizikinga. Todėl dabar palaikomas nuolatinis konflikto pulsavimas, o ne imamasi radikalios eskalacijos. Tad Putinas gali baksnoti į Baltijos valstybes, bet čia pat turi net ir viešai pripažinti, jog jos – NATO narės, taigi esančios už „raudonosios linijos“. Žinoma, tai netrukdo dezinformacijos kampanijoms, ekonominiam spaudimui, karinėms provokacijoms, kuriomis siekiama įbauginti ir silpninti Vakarus, o tuo pačiu – keisti jėgų pusiausvyrą. Jei tik yra pajuntama, kad Vakarų ima stokoti ryžto į tai atsakyti vieningai bei principingai, kuriasi palanki dirva didesnei agresijai. Tad jei NATO nestiprintų Baltijos valstybių karinėmis priemonėmis, tai būtų Kremliuje suprasta kaip nuolaidžiavimas, o kartu – silpnumo parodymas. Ir tikrai Kremlius to netraktuotų kaip Vakarų ištiestos draugiškos rankos, ar juo labiau bandymo atkurti regioninį stabilumą, kaip naiviai tikina kai kurie NATO „militarizacijos“ kritikai. Tad Kremliaus veiksmų logika – elito išlikimo ir klestėjimo siekiamybe grįstas racionalumas, o ne emocingi ideologiniai pareiškimai. Rusija gina savo apylinkes ne dėl ideologinių, vertybinių ar į kitas aukštąsias materijas pretenduojančių priežasčių. Tai tėra bandymas apsaugoti sistemą, kuri yra palanki elitui, bet palieka nuošalyje masių interesus. Todėl galiausiai už emocingas, ideologiškai apvainikuotas užsienio politikos „pergales“ iš savo kišenės sumoka kiekvienas Rusijos gyventojas. Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Prezidentė Niujorke dalyvaus JT Generalinės Asamblėjos debatuose

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien išvyksta darbo vizito į Niujorką, kur dalyvaus 71-ojoje Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos sesijoje. Aukšto lygio debatuose valstybių vadovai diskutuos, kaip paskatinti darnaus pasaulio vystymosi darbotvarkės įgyvendinimą. Pernai šalių lyderiai nubrėžė 17 darnaus vystymosi tikslų, kuriais iki 2030 m. siekiama įveikti skurdą ir badą pasaulyje, užtikrinti kokybišką švietimą ir sveikatos apsaugą, pasiekti lyčių lygybę, kovoti su klimato kaita, skatinti ekonomikos augimą, užtikrinti prieigą prie modernios ir patikimos energijos visiems pasaulio žmonėms. Prezidentės teigimu, skurdas, žmogaus teisių pažeidimai, ekonominių ir švietimo galimybių trūkumas – tai iššūkiai, peržengiantys valstybių sienas. Jų pasekmes – plintantį radikalizmą, augančias terorizmo grėsmes, migracijos krizę jaučia visos pasaulio šalys. Užtikrindami darnų pasaulio vystymąsi ir padėdami sunkiausiai besiverčiantiems, stiprindami žmogaus teisių apsaugą, mažindami nelygybę, kuriame ir saugesnę ateitį sau. Šalies vadovė kalboje JT Generalinei Asamblėjai pabrėš, kad darnaus pasaulio vystymosi sėkmė neatsiejama nuo moterų padėties gerinimo visame pasaulyje. Prezidentė atkreips pasaulio lyderių dėmesį, jog skurdas ir badas labiausiai paveikia moteris, kalbės apie būtinybę apsaugoti moteris nuo smurto, sudaryti sąlygas joms įgyti išsilavinimą, užtikrinti moterų dalyvavimą priimant svarbiausius politinius ir ekonominius sprendimus. Niujorke Moterų pasaulio lyderių tarybai vadovaujanti Prezidentė taip pat surengs aukšto lygio diskusiją „Ekonominė smurto prieš moteris kaina“. Renginio tikslas – atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į kaštus, kuriuos visi sumokame dėl nesiliaujančio smurto prieš moteris. Renginyje dalyvaus Čilės, Kroatijos, Maltos prezidentės, Pasaulio Banko prezidentas, Pasaulio sveikatos organizacijos generalinė direktorė, Europos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius, kitų tarptautinių organizacijų vadovai, akademinės bendruomenės atstovai bei kiti aukšti svečiai. Įvairiais skaičiavimais, smurtą patyrusios moterys uždirba iki 35 proc. mažiau, o dėl suluošintos moterų sveikatos, prarastų galimybių mokytis ir dirbti, teisinių, socialinių ir medicininių išlaidų pasaulio ekonomika kasmet netenka iki 2 proc. BVP. Niujorke šalies vadovei taip pat bus įteiktas Balzeko lietuvių kultūros muziejaus įsteigtas metų žmogaus apdovanojimas už šalies vadovės indėlį į lietuvių tautos bei kultūros puoselėjimą. Prezidentės spaudos tarnyba, Prezidento kanceliarijos nuotrauka....

Kunigas A. Narbekovas: „Bažnyčia nėra abejinga politikų darbams“

Gintautas KNIUKŠTA www.verslaspolitika.lt Apie Bažnyčios priedermes, jos santykį su valstybe ir politikais kalbamės su Andriumi Narbekovu – kunigu, gydytoju chirurgu, profesoriumi, humanitarinių mokslų daktaru. Gerbiamas kunige, ar Bažnyčia šiandien nėra per daug atitolusi nuo valstybės reikalų? Ir atvirkščiai – kai kas teigia, kad Bažnyčia per daug kišasi į valstybės gyvenimą, o gal mes ne visi vienodai suvokiame Bažnyčios misiją? Išsamų ir aiškų apibrėžimą mums pateikia Kirilas Jeruzalietis, vienas pirmųjų amžių Bažnyčios Tėvų, sakydamas: „Bažnyčią vadiname katalikiška, tai yra visuotine, pirmiausiai dėl to, kad ji, būdama paplitusi nuo vieno žemės pakraščio iki kito, visuotinai ir be klaidų skelbia visiems žmonės skirtas tiesas apie dangiškus ir žemiškus dalykus“. Bažnyčia negali būti abejinga tam, kas vyksta valstybėje. Bažnyčios priedermė yra pasisakyti apie tai, kas susiję su žmogaus orumu. Sutikime, kad pirminis Bažnyčios uždavinys yra skelbti ir kurti sielose dvasinį gyvenimą, tačiau bažnyčia negali būti abejinga politikų veiksmams, kurie gresia bendrajam visuomenės gėriui. O emigracija, nedarbas? Ar gali Bažnyčia dar labiau skatinti emigrantus sugrįžti į tėviškę, gimtąją šalį, priminti politikams apie išsivaikščiojusius Lietuvos kaimus? Bažnyčia nėra abejinga politikų darbams. Emigracija juk nėra vien ekonominiai dalykai. Išyra ištisos šeimos, kenčia vaikai. Lietuvos rinkėjai keiksnoja valdžią, bet retai pripažįsta, kad iš dalies ir jie yra atsakingi už nebeapgalvotą pasirinkimą, nes būtent jie patys išrinko jiems blogai atstovaujančius politikus. Sako – jie yra blogi, mus apgavo, anksčiau to nematėme. Tačiau kituose rinkimuose dažnas vėl užlipa ant to paties grėblio, renkamos populistinės grupuotės, kurios neturi aiškios vizijos, neturi politinių idėjų ir stokoja elementarios politinės kultūros, atsakomybės. Politinė retorika dažniau vertinama per emocijų, o ne per racionalaus proto prizmę. Kaip vertintumėte Bažnyčios draugystę su politikais? Bažnyčia visada pasisakė už dorybes. O politikai neretai tiesiog manipuliuoja – kalba vienaip, o gyvena kitaip – tada jie nėra tikintys. Bažnyčios pareiga rūpintis visuomenės morale, sielovada, tačiau tie, kurie kaltina Bažnyčią spaudimu, turėtų žinoti, kad Bažnyčios priedermė yra ginti gyvybę, o jos pasisakymai įvairiais socialinio gyvenimo klausimais skamba kasdien. Liūdna, labai liūdna, kai politikai meluoja patys sau. Netgi patys aukščiausi. Deklaruoja, kad yra tikintys, o daro tai, kas visiškai nesiderina su krikščionybe... Tai paprasčiausia žmonių apgavystė. Valstybė ir bažnyčia turėtų glaudžiau bendradarbiauti, ypač kai kalbama apie paprastą pilietį, apie jo orumą, valią, dalyvavimą priimant įstatymus. Ypač susijusius su gyvybe, šeima, alkoholio vartojimu. Skambių pasisakymų dėl alkoholio vartojimo netrūko, bet kalbos taip ir liko kalbomis. Matyt, tai susiję su rinkimais į Seimą, kurie vyksta šį rudenį. Suprantu, pagaliau tai ir akivaizdu, kad tokiems politikų sprendimams atsirasti leidžia alkoholio pramonės lobistai, jo gamintojai, kurių siekis tik vienas – uždirbti daugiau ir daugiau. Politikai, sutikite, taip pat neužmiršta Bažnyčios, ypač prieš rinkimus, net ir kalbas rėžia per šventas mišias. Čia gerai ar blogai? Bažnyčią mes pirmiausia suprantame kaip bendruomenę. Politikai taip pat yra tos bendruomenės nariai. Tik gaila, kad kartais tenka matyti ir girdėti visiškai nesuderinamus dalykus: viena, kai žmonėms peršama kardinaliai skirtinga nuomonė prieš rinkimus, o kita – kas kalbama po jų, kaip tie politikai elgiasi išrinkti į Seimą, kai išsidalijami postai, kai Vyriausybė priima sprendimus. Pasakysiu atvirai – politikai piktnaudžiauja žmonių pasitikėjimu. Jei deklaruojamos vienos vertybės, o per balsavimą Seime pasisakoma už visiškai priešingus dalykus, vadinasi, rinkėjai yra sąmoningai apgauti. Dviveidiškumo pasekmės paprastai būna sunkios. Pakalbėkime apie politikų reputaciją. Įsiminė kunigo Ričardo Doveikos žodžiai: „Iš nepriekaištingos žmonių reputacijos sąrašo aš išsibraukiu pirmas. O Jūs kaip norite – galite ir pasilikti“. Ar kartais mes nesureikšminame šių dalykų? Kodėl, tarkime, vienodai smerkiame žmogų, kuris vaikystėje valgė kaimyno braškes ir tą, kuris iššvaistė valstybės milijonus? Politikų reputacijos klausimas yra labai svarbus. Ypač jei jis susijęs su sukčiavimu, apgavystėmis. Kitas dalykas, kad atsiranda tokių, kurie kažką padaro ne iš blogos valios, o iš savo silpnumo, negebėjimo įveikti vieną ar kitą problemą. Tokiam žmogui turime suteikti šansą atsitiesti, išpirkti savo elgesį gerais darbais. Kartais visų politikų nuodėmės yra suplakamos į vieną krūvą: žmogus yra šmeižiamas, jam klijuojamos įvairios etiketės – vagis, tautos engėjas ir pan. Kol teisme neįrodyta, kad žmogus yra vagis ar ką nors grobstė neteisėtai, turime ir privalome būti tolerantiški, iš karto jo nepasmerkti. Beje, pastebėjau, kad dažniausiai puola tie, kurie patys dar blogesni už tuos pasmerktuosius. Čia juk paprasčiausias padorumas – nekaltinkime kito, nelinkėkime jam blogo, jis irgi tau nenorės tuo pačiu atsilyginti. Jeigu mes laikytumėmės tokios taisyklės, mums nereikėtų kalbėti apie nepriekaištingą reputaciją, blogus ar gerus žmones. Nė vienas žmogus nėra tobulas, nė vienas neturi teisės kalti kitą prie kryžiaus arba jį teisti. Jūs kilęs iš Gargždų. Ar grįžęs į tėviškę domitės vietos politikų darbais? Žinoma, domiuosi gimtojo krašto reikalais, o politikai yra labai skirtingi žmonės. Kiekvienas politikas savaip išreiškia savo nuomonę, poziciją. Jūsų brolis Arminas praeityje garsus futbolininkas, apie legendinį Lietuvos futbolininką, olimpinį čempioną sukurtas filmas, skirtas priminti apie primirštą futbolo legendą ir jo įspūdingą žygį nuo mažųjų Gargždų iki olimpinio aukso Seule. Jūs taip pat neabejingas sportui? Nesu toks futbolo aistruolis kaip mano brolis, tačiau neseniai vykusį Europos futbolo čempionato finalą žiūrėjome kartu su 92 metų mama. Žinoma, su broliu apie sportą, futbolą dažnai pasišnekame. Ne už kalnų Seimo rinkimai. Gal patartumėte už kurią partiją balsuoti? Visada sakiau ir sakysiu: rinkime ne partijas. Balsuokime už žmogų, kuris pateisintų jūsų lūkesčius, už orią ir savarankišką savo tautos ateitį.Tuomet mums visiems valstybėje gyventi bus geriau. Žmogus turi jausti atsakomybę. Ir tas kuris balsuoja, ir tas, kuris bus išrinktas.  ...

Top