Jūs esate
Pagrindinis > Politika

„Žmogiškai pasakysiu – po E. Masiulio situacijos aš niekuo nebenoriu tikėti“

Nemira Pumprickaitė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, www.lrt.lt ,,Ateis diena, kai liberalams morališkai bus dar sunkiau",- sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.   Taip jis sako komentuodamas partijos nario Šarūno Gustainio, turinčio specialiojo liudytojo statusą, situaciją. „Ten gali būti klampesnė situacija. Š. Gustainis yra registravęs kažkokią pataisą, kuri galėtų būti traktuojama kaip naudinga „MG Baltic“ koncernui“, – sako E. Gentvilas ir priduria tikįs, kad pati partija neturėjo nelegalaus finansavimo. Liberalų sąjūdžio politinės korupcijos istorija, prasidėjusi pernai gegužę, kai su didele pinigų suma įkliuvo tuometis partijos vadovas Eligijus Masiulis, regis, galėjo suduoti partijos prestižui negrįžtamai skaudų smūgį, kuris pirmiausia turėjo pasimatyti rudenį laukusiuose rinkimuose. Bet to neatsitiko, liberalai ne tik atsitiesė, jie iškovojo 14 mandatų – o tai net daugiau nei 2012-ųjų rinkimuose. Tačiau ir tuomet netilo kalbos, kad liberalų istorija su „MG Baltic“ nesibaigė. Šią savaitę teisinę neliečiamybę Seimo sprendimu prarado liberalų frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius, taip pat prokurorų siejamas su neteisėtu „MG Baltic“ finansavimu. Kol kas neaiškus lieka dar vieno liberalo – Š. Gustainio – likimas. Jis turi specialiojo liudytojo statusą, tokį patį, kokį turėjo ir G. Steponavičius. Nemažiau įdomus klausimas, ar visam Liberalų sąjūdžiui bus pateikti įtarimai. E. Gentvilas sako kol kas tam pagrindo nematąs. Nepaisant to, priduria: „Sąžiningai pasakysiu – na, neramu, velnias. Puoselėjome tiek metų visokias liberalias idėjas, liberalius dalykus. Viena partija – susijungėme, [...] išsivalėme, prisisiekėme vieni kitiems... Ir nerimu.“ – Jūsų nerėmė „MG Baltic“ savo pinigais? – Niekada neturėjau jokių finansinių santykių su „MG Baltic“. Galų gale taip pat buvau pakviestas kaip paprastas liudytojas, taip juo ir likau, toje E. Masiulio byloje. Ten pateikiau duomenis, kad aš paskutinį kartą su „MG Baltic“ vadovais Dariumi Mockumi ir Raimondu Kurlianskiu esu susitikęs turbūt 2001 metais. Tai vienintelis toks dalykinis pokalbis, o daugiau – furšetuose kas kelerius metus teko susitikti. – Kažkaip nebuvote įdomus „MG Baltic`ui“? – Nebuvau įdomus. – Bet kažkodėl visi šitie reikalai susiję „MG Baltic“, ne su kažkokiu kitu koncernu, organizacija, įmone ar dar kažkuo, bet būtent su „MG Baltic“. Kaip jūs šitą paaiškintumėte? – Na, aš neatmetu galimybės, kad kai kurie mūsų partijos žmonės, įtakingi žmonės, turėjo labai gerus asmeninius santykius, neformalius, familiarius, galbūt ir per neatsargumą per daug gali būti prisišnekėję, kad galėtų (galėtų! aš nežinau pokalbių turinio) leisti prokurorams daryti štai tokias išvadas. Žiūrint į man ir visuomenei žinomas faktines aplinkybes, aš tokių išvadų apie partijos vaidmenį čia negalėčiau daryti. Ir labai noriu atskirti E. Masiulio situaciją – jis, mano manymu, buvo perkamas, papirkinėjamas. Mano vertinimas G. Steponavičiaus atžvilgiu yra kitas. Ką matau dabar, yra teisėta nevyriausybinių organizacijų veikla. Labai noriu atskirti E. Masiulio situaciją – jis, mano manymu, buvo perkamas, papirkinėjamas. Mano vertinimas G. Steponavičiaus atžvilgiu yra kitas. Ką matau dabar, yra teisėta nevyriausybinių organizacijų veikla. – Bet prokurorai sako, kad gali būti, jog už tuos pinigus, kurie buvo pervesti į tas dvi įstaigas, siejamas su juo, buvo finansuojami partijos įsiskolinimai už kažkokius renginius. – Politinė partija niekada nematė jokių šitų neteisėtų pinigų pervedimo. Iš „MG Baltic“ gautos lėšos iš dalies buvo panaudotos apmokėti įsiskolinimą direktoriui Rimantui Mikaičiui. Tai, anot G. Steponavičiaus, vienintelis žinomas dalykas, kokias skolas padenginėjo. Bet tai ne partijos skolos, o fondo, t. y., darbdavio skola savo darbuotojui. – Kitaip sakant, jūs linkęs tikėti G. Steponavičiumi? – Žinote, aš taip žmogiškai pasakysiu – po E. Masiulio situacijos aš niekuo nebenoriu tikėti. Bet, na, negali gyventi apimtas paranojos ir panašių dalykų. Pagal tai, ką aš matau, aš tikiu G. Steponavičiumi. Ar aš viską matau, ar aš viską žinau, velnias žino... – O jums nekyla įtarimų dėl to, kad G. Steponavičius tik po rinkimų pasisakė, kad jis, ko gero, turėjo specialaus liudytojo statusą ir prieš rinkimus? Partija ir rinkėjas tą turėjo žinoti, jis tą nuslėpė? Dar vienas dalykas – „MG Baltic“ koncerne buvo įdarbinta jo buvusi sutuoktinė. Ne kur kitur, o kažkodėl tame pačiam koncerne. Ar jums nekyla minčių, kad jis vis dėlto gali turėti kažkokių neleistinų, pernelyg artimų santykių su tuo koncernu, kas nedera politikui? – Žinote, kalbant apie tai, kad „gali“, aš turiu pripažinti, kad visada gali būti visko. Aš nežinau jo išsiskyrimo su buvusia sutuoktine aplinkybių, aš čia tikrai negalėčiau komentuoti. Dėl specialaus liudytojo statuso, na, man irgi keistai atrodo, kad žmogus nesuprato, kokiu statusu jis buvo liudytojas. – Ar jūs šiandien galite garantuoti, kad neįklimpsite dar aukščiau kelių, nes dar atviras klausimas dėl Š. Gustainio, kuris dabar nėra Seimo nariu? – Matydamas tą medžiagą, aš galėčiau pasakyti, kad ten gali būti klampesnė situacija. Š. Gustainis yra registravęs kažkokią pataisą, kuri galėtų būti traktuojama kaip naudinga „MG Baltic“ koncernui. Pats mūsų balsavimas už visą įstatymą tikrai negalėtų būti traktuojamas kaip naudingas „MG Baltic“. Bet ten yra tam tikras niuansėlis, aš manau, ateis diena X, kai mums morališkai bus dar sunkiau. Aš tikiu, kad mes, kaip partija, neturėjome nelegalaus finansavimo, galbūt kas nors dėl to tarėsi, tačiau faktas neįvyko. Matydamas tą medžiagą, aš galėčiau pasakyti, kad ten gali būti klampesnė situacija. Š. Gustainis yra registravęs kažkokią pataisą, kuri galėtų būti traktuojama kaip naudinga „MG Baltic“ koncernui. – O ar jūs leidžiate sau galvoti, kad visai partijai (prokurorai apie tai užsiminė puse lūpų, dabar tas klausimas nėra nukeltas iš darbotvarkės) bus pateikti įtarimai? Ar tai gali atsitikti? – Ir vėlgi – į klausimą „ar gali“, aš turiu atsakyti „gali“. Bet aš tikrai nežinau, šiandien aš pagrindo nematau. Prokurorai turi matyti, ar yra pagrindo, ar nėra. Sąžiningai pasakysiu – na, neramu, velnias. Puoselėjome tiek metų visokias liberalias idėjas, liberalius dalykus. Viena partija – susijungėme, [...] išsivalėme, prisisiekėme vieni kitiems... Ir nerimu. – Ar gali taip atsitikti, kad jūsų partija, kaip jau pradėjau skaityti viešoje erdvėje, iš viso gali išsivaikščioti? Bus paleista, kad atsikurtų iš naujo, jau be tų susikompromitavusių žmonių? – Na, mes nesvarstome to varianto. Visų pirma, išsivaikščiojimas juridiškai – tai turėtų būti pateikti įtarimai, paskelbta bankroto procedūra, finansinis nepajėgumas, viskas – juridinis asmuo dingsta. Tai, manau, taip nebus. Yra kitas kelias – supanikuoja žmonės, išsilaksto ir kuria kažką kitą. Aš matau šiuo atveju situaciją kaip tokią, kur partija nėra susijusi, bet kas už mus tariasi ir ką susitaria... Tie dalykai tikrai neramina. Tai aš noriu ir partijos žmonėms arba liberaliems rinkėjams pasakyti – gal galima dar kartą patikėti, kol mes nematome juridinių dalykų? – Prašote dar kartą jumis patikėti... – Kol nėra juridinių faktų ant stalo. – Bet ar galima galvoti apie dar vieną dalyką – kad, tarkime, esant jau visiškai prastai situacijai, visi veidai, t. y., jūs, G. Steponavičius, tie, kurie kūrė tą partiją, pasitrauks? Pasitrauks pirmiausia iš valdančių postų, galbūt ir iš partijos tam, kad partija galėtų gyvuoti ir turėti švaresnį savo vardą? – Jeigu nutarsime reformuotis, matyt, logika tokia – reikia trauktis. Kitas dalykas, mes ką tik pasitikrinome. R. Šimašius ir aš atėjome kaip tandemas po E. Masiulio katastrofos, rinkėjai mumis patikėjo. Tai šiandien aš prašau netikėti antraštėmis, o palaukti teisinio vertinimo, ir tada nusivilti mumis arba pasakyti – ne, šitie vaikinai nieko bloga nėra padarę. Jeigu paaiškės kitaip, žinoma, mes turime dingti į krūmus ir nebesirodyti. – Kaip jūs pavadintumėte dabartinę situaciją – ar tai krizė, ar katastrofa, ar tiesiog prasta situacija? Koks žodis labiausiai tiktų šiandieniniams liberalams? – Viešųjų ryšių požiūriu – katastrofa, mūsų partijos vidinės situacijos požiūriu – krizė. Mes gi buvome tokią viltį, man atrodo, įžiebę – čia yra gerai! Ir dabar per tas viltis, per pakinklius su pjautuvu. – Jūs turėtumėte netgi jaustis šiek tiek visos mūsų politinės sistemos duobkasiais, nes partijų reitingai ir taip žemi, o dabar jūsų tie pinigai ir „MG Baltic“ dar labiau juos sodina. – Aš daug kartų esu tą kalbėjęs viešuose susitikimuose. Man gėda, kad šitaip atsitiko, ir aš bijau ne mūsų pralaimėjimo, kada nors kokie nors liberalai atsigaus, o visiško visuomenės nusivylimo. Tai būtų baisiausia....

Seimo nariai suabejojo sveikatos apsaugos viceministrės galimybėmis toliau užimti pareigas

lrs, verslaspolitika.lt Po viešumoje pasirodžiusios informacijos, kad sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė, atsakinga už farmacijos politikos formavimą ministerijoje, yra giminaitė su vaistus gaminančios pasaulinės bendrovės „Johnson & Johnson“ vienu iš vadovaujančių darbuotoju ir giminiuojasi su farmacijos bendrovės „Olainfarma“ darbuotoja, Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė ir Sveikatos apsaugos komiteto narys Antanas Matulas kelia klausimą dėl viceministrės galimybės toliau užimti šias pareigas. „Informacija apie viceministrės giminystės ryšius su farmacijos kompanijų atstovais iš esmės keičia požiūrį į K. Garuolienės objektyvumo galimybę priimant sprendimus, susijusius su jos kuruojama sritimi, turint omenyje, kad iki tol K. Garuolienė Valstybinėje ligonių kasoje užėmė Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjos, atsakingos už kompensuojamųjų vaistų pirkimą, pareigas, – sako A. Matulas. – Paradoksalu, kad ministerija dabar kalba apie kompensuojamųjų vaistų kainų sumažinimą, nors susiklosčiusią situaciją galėtume įvardyti kaip Valstybinėje ligonių kasoje dirbusios K. Garuolienės darbo broką, galbūt net ne atsitiktinį.“ Kaip skelbiama žiniasklaidoje, pati K. Garuolienė kreipėsi į Valstybinę tarnybinės etikos komisiją, prašydama atsakymo, ar ji privalėjo deklaruoti giminystę su pusbroliu, tačiau Seimo Antikorupcijos komisijos narė A. Bilotaitė siūlo pažvelgti giliau, ne tik į formaliąją istorijos pusę. „Visuomenės dėmesį dabar bandoma nukreipti į tai, ar viceministrė formaliai pažeidė įstatymo reikalavimus, ar ne, nuslėpusi giminystę su pasaulinės farmacijos kompanijos atstovu, giminaičiu, kaip skelbiama, užsiimančiu vaistų patekimu į Baltijos šalių rinką. Tačiau aš labiausiai akcentuočiau jos darbą ankstesnėse pareigose, Valstybinėje ligonių kasoje, kur K. Garuolienė turėjo galimybę tiesiogiai paveikti sprendimus, susijusius su farmacijos įmonėms pelningu kompensuojamųjų vaistų pirkimu, arba netgi tam tikrais atvejais pati tokius sprendimus priiminėjo. Todėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos prašau atlikti ypač išsamų tyrimą, ar tuo metu nebuvo piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi priimant galbūt netgi korupcinio pobūdžio sprendimus“, – sakė A. Bilotaitė. A. Bilotaitė Seimo Antikorupcijos komisijos sveikatos grupėje kels klausimą dėl neproporcingai aukštų vaistų kainų Lietuvoje ir galimų korupcinių ryšių tarp valstybės institucijų ir farmacijos kompanijų. Parlamentarai į susidariusį kontekstą atkreipė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos dėmesį, viešai klausdami, ar ministras toliau pasitiki savo politinio pasitikėjimo pavaldine K. Garuoliene ir jos galimybe užimti sveikatos apsaugos viceministrės pareigas.

Socialdemokratai išrinko naują lyderį. Juo tapo Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas

Balsavimas vyko tris dienas, nuo ketvirtadienio iki šeštadienio. Rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvauja ne mažiau nei trečdalis partijos narių. Iš viso partijoje yra 20 388 nariai. Gintautas Paluckas surinko 5107, o Mindaugas Sinkevičius 4680 balsų. G. Paluckas  ketina įveikti partijos kolegų susiskaldymą, sakė , kad į partijų skyrius grįš demokratija, taip pat pabrėžia,  kad nori šiek tiek performuoti santykius su partneriais. Gintautas Paluckui  - 37 metai, neseniai išrinktas socialdemokratų Vilniaus skyriaus pirmininku, šiuo metu dirba Vilniaus vicemeru. www.verslaspolitika.lt

Pramonininkai: politinė situacija akivaizdžiai įtakoja verslo sąlygas

Pramonininkai susitiko su Vyriausybės nariais ir pateikė savo matymą, kokius sprendimus reikia priimti artimiausiu metu, siekiant užtikrinti valstybės konkurencingumą. Bendrame Vyriausybės kabineto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdyje atkreiptas dėmesys į regioninės politikos, verslo aplinkos, aplinkosaugos, energetikos, švietimo, eksporto, valstybės modernizavimo, transporto ir kt. sektoriuose kylančius opiausius klausimus ir pateikė konkrečius pasiūlymus, įgyvendinus kuriuos būtų užtikrinta Lietuvos valstybės tvari ateitis. „Lietuvos pramonininkų konfederacija yra vienas didžiausių socialinių partnerių, kuris jau ne vienerius metus kartu su Vyriausybe siekia spręsti ne tik verslui, bet ir valstybės tvariai ateičiai svarbius klausimus. Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovaujami sektoriai sukuria 64 proc. Lietuvos ekonomikos, o 79 proc. Lietuvos prekių eksporto sudaro LPK atstovaujami sektoriai, todėl LPK keliamų klausimų ir problemų ratas yra labai platus ir orientuotas ne tik į mūsų įmonių, bet ir į visos valstybės ekonomikos stiprinimą bei jos konkurencingumo didinimą. Pasak pramonininkų, aktualiausia sritis, kurioje būtini pokyčiai, yra švietimas, todėl būtina inicijuoti pokyčius mokykloje ir mokytojų rengime. Reikia spręsti profesinio orientavimo klausimus ir efektyviai įgyvendinti sumanios specializacijos strategiją. Kalbėdamas apie regioninę politiką LPK prezidentas pabrėžė, kad regionų ateitis yra pačių regiono lyderių rankose, tačiau norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų yra būtina užtikrint, kad savivalda būtų stipri, savarankiška ir atsakinga. LPK siūlo parengti motyvacinę savivaldybių biudžeto sudarymo metodiką, suteikti savivaldybėms teisę disponuoti valstybine žeme ir įgyvendinti kitas būtinas priemones. LPK viceprezidentas Daliaus Gedvilas akcentavo mokestinės aplinkos gerinimo svarbą - mažinti darbo jėgos apmokestinimą, didinti motyvaciją dirbti, subalansuojant paramos sistemą ir mokestinę aplinką, užtikrinti mokesčių stabilumą, tobulinti pelno mokesčio sistemą, supaprastinti mokesčių administravimą. Jis pažymėjo, kad politinė situacija akivaizdžiai įtakoja verslo sąlygas, todėl yra būtina dirbti kartu, siekiant Lietuvos kaip prekinio ženklo žinomumo. Kalbėta apie valstybės modernizavimo svarbą ir pristatyti pramonininkų pasiūlymai įkurti IRT koordinacinę tarybą, reformuoti viešąjį administravimą, taikant skaitmenines technologijas, naudoti didelių duomenų (ang. Big data) analitines programas valstybės valdymo srityje ir visomis priemonėmis skatinti Pramonės 4.0 koncepcijos įgyvendinimą. LPK viceprezidentas Erlandas Mikėnas pabrėžė, kad transporto verslo indėlis į šalies ekonomiką yra daugiau nei dvigubai didesnis už ES vidurkį, bet didėjanti konkurencija tarptautinėje erdvėje mažina šalies transporto sektoriaus konkurencingumą. Siūloma skatinti tranzitą, tinkamai ginti Lietuvos vežėjų interesus, atlikti Lietuvos kelių transporto sektoriaus konkurencingumo tyrimą. Dar kartą buvo pabrėžta būtinybė kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti skirti 80 proc. akcizo pajamų, gautų už realizuotus degalus bei kelių fondo lėšų nenaudoti bendroms valstybės reikmėms. Pramonininkai Vyriausybei išsakė pastabų dėl VIAP, pabrėžiant, kad yra būtina užtikrinti VIAP aiškumą ir skaidrumą, VIAP dydžio ir nomenklatūros stabilumą ir lankstumą, aiškiai apibrėžti VIAP nustatymo principus ir netaikyti VIAP už nuosavos gamybos elektros energiją. LPK siūlo sudaryti sąlygas privačių investicijų atėjimui į elektros energijos gamybos sektorių, užtikrinti konkurencingas energijos išteklių kainas (regiono kainų vidurkį) pramonės vartotojams ir verslui, nes tik taip Lietuvos pramonei bus sudarytos galimybės konkuruoti su kitų Europos šalių pramonės bendrovėmis. Diskutuojant apie būtinybę kovoti su šešėliu ir priemones užtikrinant verslo skaidrumą, pramonininkai pabrėžė, kad remia veiksmus, užtinkrinančius šešėlio mažinimą ir skaidrumą, bet yra būtina susitarti dėl kompleksinių priemonių, kurios padėtų surinkti mokesčius ir neįtakotų ekonomikos. Svarbu, kad būtų priimami ne politiniai, o subalansuoti sprendimai. LPK, verslaspolitika.lt...

Seimą siūbuojantys skandalai: savi dangsto savus?

Birutė Vyšniauskaitė, LRT.lt Partijų atstovai energingai ragina tirti įtarimų keliančią savo oponentų veiklą, bet kai jų pačių bendražygiai klimpsta įtarimuose ir skandaluose, ima svarstyti, kad oponentai galbūt mėgina svetimomis problemomis bei jų tyrimais Seime dangstyti nuosavas problemas ir įtartiną veiklą. „Pastaruoju metu Seime susidaro daugumos tam tikrais klausimais ir juos eskaluoja. Kas galėtų paneigti, kad liberalai nesiekia triukšmų, kuriais būtų pridengtas jų teisinis procesas? Man keistokai atrodo, kai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas balsuoja dėl Mindaugo Basčio ryšių su nusikalstamo pasaulio atstovais, o tų partijų atstovai, kurių buvusiems vadovams ar frakcijų nariams reiškiami įtarimai, balsuoja drąsiai lyg niekur nieko“, – piktinasi Seimo narys socialdemokratas Juozas Olekas. Tuo metu vienas iš liberalų lyderių – Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas Vitalijus Gailius klausia – gal jo kolegai liberalui Gintarui Steponavičiui mestais kaltinimais dėl esą neteisėtai gauto finansavimo su juo susijusioms įstaigoms bandoma pridengti valdančiųjų problemas? J. Olekas taip pat pastebi, kad, inicijuojant apkaltą jo bičiuliui partijoje M. Basčiui, itin aktyviai reiškėsi ne tik liberalų ir konservatorių atstovai, bet ir valdančiosios koalicijos partneriai „valstiečiai“. Maža to, po to, kai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, turėjęs specialiosios komisijos statusą, pritarė M. Basčiui pateiktiems kaltinimams dėl pavojingų valstybei ryšių su Rusijos energetikos atstovais bei nusikalstamo pasaulio veikėjais, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pasiūlė, kad tyrimas būtų tęsiamas ir būtų pasiaiškinta dėl kitų socialdemokratų veiklos. Į tai atsakydami, socialdemokratai pasiūlė tirti ir konservatorių atstovų, bendravusių ar turėjusių ryšių su įtakingais Rusijos energetikos įmonių asmenimis, veiklą. Socialdemokratai sieks tiesos Paklaustas, ar Seimo LSDP frakcija nusiteikusi ginti M. Bastį, J. Olekas tvirtino, kad pirmiausia siekiama teisybės. „Mes jį raginome, kad, jei kaltas, tegul prisiima atsakomybę. Bet iš tų faktų, kurie buvo pateikti komitetui, galima būtų daryti išvadą, kad tam tikri jo ryšiai kelia abejonių, tačiau jie neprilygsta veikimui prieš valstybės interesus“, – teigė J. Olekas. Jis kritikavo V. Pranckiečio iniciatyvą tęsti tyrimą – gal net kuriant dar vieną komisiją – dėl kitų socialdemokratų atstovų veiklos. J. Olekas įsitikinęs, kad panašius tyrimus galima būtų inicijuoti ir kitų parlamentinių partijų atžvilgiu: „Tačiau ar tuo turėtų užsiimti Seimas? Jeigu yra kokių nors įtarimų dėl neleistinų partijų atstovų ryšių ar veikų, tai tokiais dalykais turėtų domėtis teisėsauga, bet ne parlamentarai.“ Skandalais dangstomi kiti skandalai? Parlamentaras, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, liudijęs Kęstučio Pūko veiklą tiriančioje Seimo komisijoje, stebėjosi, kad privalėjo kalbėti apie tai, ko nėra matęs ar girdėjęs. „Kai kilo triukšmas dėl K. Pūko elgesio su moterimis, jam pasiūliau pasitraukti iš frakcijos ir pagalvoti, ar nevertėtų trauktis ir iš Seimo. Jis man aiškino, esą nepriekabiavęs, o tik moterų akivaizdoje blevyzgojęs. Tai ir galėjau papasakoti komisijai, tik nesuprantu, kodėl buvau klausinėjamas apie tai, kas man nėra žinoma. Kodėl tuomet į apklausą komisija nekviečia Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, kuris darė griežtus pareiškimus K. Pūko atžvilgiu ir davė suprasti turįs kažkokios informacijos apie jį? Kodėl nekviečiamos žurnalistės, dariusios tyrimus apie jo elgesį?“ – svarstė R. Žemaitaitis. Jis piktinosi, kad Seimas, užuot sprendęs opias šaliais problemas ir priiminėjęs svarbius teisės aktus, užsiima begaliniais tyrimais, kurie neturi nieko bendro su tuo, ką esančios valdžioje partijos žadėjo prieš rinkimus. „Kodėl niekam nerūpi ugniagesių problemos? Niekas nesiaiškina, kodėl nevykdomas 2013 m. Konstitucinio Teismo sprendimas dėl medikų atlyginimų kėlimo. Niekas nekalba, kad šiandien jau uždaromos rajoninės ligoninės arba kaip bus ateityje skaičiuojamos ir išmokamos pensijos. Susidaro įspūdis, kad M. Basčio ir K. Pūko išpūsti skandalai kažkam labai reikalingi. Jais remiantis, reikėtų inicijuoti apkaltą ir Andriui Kubiliui, ir Ramūnui Karbauskiui už tai, kad neteisingai deklaravo, kokiais automobiliais naudojasi“, – kalbėjo R. Žemaitaitis. Jis taip pat tvirtino turįs įtarimų, esą liberalai siekia įsiūbuoti su M. Basčiu ir K. Pūku susijusius skandalus, kad pridengtų savas problemas, susijusias su įtarimais kyšininkavimu buvusiam jų lyderiui Eligijui Masiuliui ir šiuo metu viešumon iškilusį skandalą dėl G. Steponavičiaus ir su juo susijusių įmonių veiklos. „Man taip pat labai keista, kad komisija išvadas dėl K. Pūko veiklos privalo pateikti Seimui jau iki gegužės 1 d. Juk net prokurorai taip greitai bylų neištiria“, – svarstė R. Žemaitaitis. „Valstiečiai“ – niekuo dėti „Informaciją apie K. Pūko elgesį moterų atžvilgiu paviešino su „MG Baltic“ koncernu susijusi televizija. Tai gal ir galima būtų daryti prielaidą, esą taip bandoma pridengti liberalus? Tačiau prie ko čia „valstiečiai?“ – stebėjosi „valstiečių“ Seime atstovas Povilas Urbšys. Jis sakė linkęs manyti, kad įvairios sąmokslo teorijos kuriamos absoliučiai nelogiškai ir nepagrįstai. Pasak P. Urbšio, išeitų taip, kad Valstybės saugumo departamentas neišdavė M. Basčiui leidimo dirbti su slapta informacija, kad pridengtų krečiamus skandalų liberalus, o koncernas „MG Baltic“ pasiuntė žurnalistus, kurie sukurtų reportažus, naudingus liberalams ir net „valstiečiams“. Liberalai turi savų įtarimų „O mes kaip tik galvojome, kad G. Steponavičiaus skandalas išmestas tam, kad juo būtų pridengti tyrimai M. Basčio ir K. Pūko atžvilgiu. Nebesuprantu aš tų sąmokslo teorijų“, – teigė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas. Jo kolega V. Gailius priminė, kad tyrimą dėl M. Basčio veiklos inicijavo Seimo vadovas, „valstiečių“ atstovas V. Pranckietis, ir liberalai jokios iniciatyvos šiuo klausimu neturėję. „O gal, vertinant, kada koks skandalas iškilo, viskas – atvirkščiai? Gal G. Steponavičiaus skandalas reikalingas tam, kad M. Basčio ir K. Pūko istorijos būtų nustumtos į užribį? Bet aš su visomis tomis istorijomis neturiu nieko bendro ir tiesiog stengiuosi rimtai atlikti savus darbus“, – patikino V. Gailius.  

L. Balsys: „Ekspertizę dėl miškų valdymo reformos atliks ekspertai, nieko neišmanantys apie miškus?“

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė Seimo nario Lino Balsio siūlymui, kad valstybinių miškų ūkio valdymo reformos nepriklausomą ekspertinį vertinimą atliktų ne tik Aplinkos ministerijos ir komiteto vadovybės siūlomi teisės, verslo ir vadybos srities išsilavinimą turintys specialistai, bet ir miškotyros srities mokslininkai. Pasak parlamentaro, skelbiant ekspertų atrankos konkursą ir į miškų ūkio valdymo reformos ekspertinį įvertinimą neįtraukus miškotyros srities mokslininkų, studija gali būti atlikta nepakankamai kvalifikuotai ir šališkai, „pritempiant“ išvadas prie ministerijos itin stumiamo vienos valstybinės miškų valdymo įmonės modelio. „Manęs jau nebestebina tai, kaip kelią skinasi valstybinių miškų ūkio valdymo reforma.  Miškotyros srities mokslininkų eliminavimas iš studijos rengimo tik patvirtina, kad už vadinamosios reformos gali slypėti stambiojo medienos verslo interesai, o  valdančioji Seimo  dauguma jiems pataikauja“, – sakė L. Balsys. Aplinkos apsaugos komiteto nario L. Balsio manymu, nors komitetas ir pritarė jo pasiūlytiems klausimams, į kuriuos turės atsakyti nepriklausomi ekspertai, tačiau, atsisakius į grupę įtraukti miškotyros mokslo atstovus, tikėtis kvalifikuotų atsakymų sunku. Ekspertai turės atlikti analizę, koks valstybinių miškų valdymo modelis dažniausiai taikomas kitose Europos valstybės, atlikti valstybinių miškų ūkio valdymo reformos kaštų ir naudos analizę bei ekonominį pagrįstumą, įvertinti siūlomos vienos valstybinės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ statusą, funkcijas, poveikį korupcijos lygiui, kiek ši reforma pareikalaus išlaidų iš valstybės biudžeto, kokį efektą turės darbo vietų kūrimui ir išlaikymui. Siūlymas atlikti reformos ekspertinį įvertinimą motyvuojamas tuo, kad miškų ūkio valdymo reforma pradedama skubotai, be kaštų ir naudos analizės bei išsamaus jos poveikio įvertinimo, galimai korupcinių interesų. www.verslaspolitika.lt

V. Keršanskas. Amerikos sugrįžimas?

Vytautas  Keršanskas Viena balandžio savaitė pasaulį, atrodo, pasuko nauja kryptimi. Kai Rusijos remiamas Sirijos diktatorius Basharas al Assadas zarino dujomis išnuodijo beveik šimtą civilių, kraupių vaizdų, kuriuose kankindamiesi žūsta nekalti vaikai, sukrėstas Donaldas Trumpas įsakė atakuoti Sirijos valdžios kontroliuojamą oro bazę, iš kurios kilo lėktuvai su mirtinu ginklu. O B. al Assado pasitraukimas tapo esmine sąlyga Sirijos konfliktui išspręsti. Tačiau ne vien Sirijos klausimas žymi pokyčius, mat D. Trumpas pasiuntė dar bent kelis signalus ir persigalvojo dėl prieš tai kontroversiškai vertintų savo pozicijų svarbiausiais pasaulio politikos klausimais. Baigėsi bet kokios iliuzijos apie galimą bičiulystę su Rusija, kai iš pirmojo vizito Maskvoje grįžęs valstybės sekretorius Rexas Tillersonas parsivežė „šaltus jausmus“. Po susitikimo su Kinijos vadovu Xi Jinpingu D. Trumpas vis dėlto pareiškė, jog tikisi abipusiai naudingų santykių su valstybe, kurią rinkimų kampanijos metu kaltino manipuliavimu valiuta, amerikiečių darbų grobimu ir ruošėsi skelbti prekybos karą. Taip pat po susitikimo su NATO vadovu Jansu Stoltenbergu JAV prezidentas išsižadėjo rinkimų kampanijos metu išsakytos pozicijos dėl „pasenusio“ Aljanso ir nedviprasmiškai pasakė, kad šiandien NATO aktualumas neabejotinas. Galiausiai, vyšnia ant torto – Amerikos kariniams laivams artėjant prie Korėjos pusiasalio, Afganistane ant „Islamo valstybės“ kovotojų slėptuvių numesta didžiausia nebranduolinė bomba, kada nors Vašingtono panaudota koviniams veiksmams. „Visų bombų motina“ vadinamas sprogmuo atliko ir islamo radikalų bazės sunaikinimo užduotį, ir simbolinį vaidmenį, parodantį apie Vašingtono intencijas griežtai atsakyti į priešiškų jėgų iškilimą. Visi šie vos per savaitę nutikę įvykiai – galvos skausmas Maskvai, kuri pastaruosius penkerius metus bandė įsitvirtinti tarptautinėje politikoje kaip ta didžioji galia, be kurios negali būti priimti jokie svarbiausi sprendimai. Kyla grėsmė daugeliui geopolitinių projektų, kuriuos ji galėjo konstruoti dėl Baracko Obamos vykdytos politikos globalioje arenoje atsiradusio galios vakuumo. Nors Kremlius griežtai pasmerkė Vašingtono sprendimą atakuoti Sirijos teritoriją sparnuotosiomis raketomis, grasino situacijos eskalacija ir atsakomaisiais veiksmais, vis dėlto šiandien koziriai yra ne Rusijos rankose. Didysis septynetukas, nors ir nesutarė dėl sankcijų Rusijai praplėtimo, brėžė aiškią liniją – Sirijos ateitis su B. al Assadu nesiejama. Iranas, tradicinis Rusijos ir Sirijos partneris, nebus linkęs rizikuoti vėl susilaukti naujų sankcijų, tad yra pažeidžiamas žaidėjas geopolitinėse varžytuvėse. Galimai matome užsimezgančią partnerystę tarp Vašingtono ir Pekino, kuriam šiuo metu gali būti naudinga pozicionuoti save draugiškam Vakarų atžvilgiu: mainais už paramą tramdant vis agresyvesnį Šiaurės Korėjos režimą, Pekinas gali tikėtis palankesnių prekybinių susitarimų su JAV. Kinija į Ameriką eksportuoja už beveik 500 mlrd. JAV dolerių, į Rusiją – vos 35 mlrd. Tad Kinijos ekonomikai neišgyvenant geriausių savo laikų, geri prekybiniai santykiai su Vašingtonu yra kur kas svarbesni nei partnerystė su Rusija. Tad visoje geopolitinėje dėlionėje tradicinių partnerių santykis tampa dar vienu veiksniu pokyčiams. Šioje situacijoje Kremliui galimybių veikti tampa vis mažiau: atsitraukti ir nustoti remti B. al Assadą reikštų pralaimėjimą visomis prasmėmis. Tačiau nei ekonominiai, nei diplomatiniai, nei kariniai svertai vis labiau ne Rusijos rankose. Todėl praktiškai neturint pasirinkimų, Kremliui liko veikti per instituciją, kurią daugelį metų ciniškai ignoruoja – Jungtines Tautas. Vos JAV paleido savo raketas, Rusija apkaltino Vašingtoną pažeidžiant Sirijos suverenitetą ir tarptautinę teisę. Taigi valstybė, okupavusi ir aneksavusi Krymą, kalba apie suverenitetą ir tarptautinę teisę. Galiausiai praėjusią savaitę sušauktoje Saugumo Taryboje ji eilinį, aštuntąjį kartą vetavo rezoliuciją, kuria tarptautinė bendruomenė įgytų instrumentus tirti cheminio ginklo panaudojimo faktą ir aplinkybes. Tuo pačiu Maskva moralizavo, kad Vakarai baudžia B. al Assadą neturėdami faktų. Kaip kitaip pavadinti tokią strategiją, jei ne į įspaustos į kampą, savo sudėtingą ir prastą situaciją matančios valstybės veikimą? Kas įvyko per pastarąsias porą savaičių, visų pirma Amerikos prezidento retorikoje ir veiksmuose, dar toli gražu neleidžia kalbėti apie susiformavusią ir nusistovėjusią Vašingtono politiką. Tačiau 59 „tomahaukai“ ir „visų bombų motina“ tapo galimos naujos eros, kur į savo, nebijokime pavadinti, tradicinę rolę grįžta JAV, užgimimo simboliu. Vytauto Keršansko, kuris yra VU TSPMI Rytų Europos studijų centro politologas, komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

M. Drunga. Ar Turkija su Europa atsisveikino?

M. Drunga  Dar prieš sekmadienį vykusį Turkijos referendumą JAV nevyriausybinio strateginių studijų centro „Stratfor“ analitikai rašė, jog bet kuriuo atveju - priims ar atmes rinkėjai prezidento R. T. Erdogano siūlymą sustiprinti jo įgaliojimus - jis vis tiek tęs savo pastangas reformuoti Turkijos valdymą ir užsitikrinti didesnę valdžią sau. Pirmadienį jau buvo aišku, kad referendumas praėjo, bet tik „mažesne balsų dauguma, nei tikėtasi“. Kaip „Narsi mažuma“ pavadintame savo komentare Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ svetainėje rašė žurnalistė Sabine Adler, „tie, kurie referendume pasakė „taip“, galų gale persvėrė, tačiau stebina tų Turkijos piliečių, kurie ginčytinam konstitucijos pakeitimui tarė „ne“, drąsa. Juk daug kas juto baimę, bet vis tiek rizikavo, kad apsaugotų savo šalį nuo sunkių pasekmių turėsiančio žingsnio neteisinga kryptimi“. Toliau žurnalistė, nors aiškiai simpatizuoja referendumo priešininkams, nešališkai išdėstė ir balsavusiųjų „taip“ motyvus. Ji rašė: „Ar galima savanoriškai suteikti kone beribę valdžią vyrui, kuriam kelyje į viršūnę jau dabar beveik kiekviena priemonė buvo teisėta, kuris apie savo tautą kalba kaip apie masę, o ne kaip individualius piliečius? Na, 51 nuošimtis rinkėjų tai galėjo. Tarp jų ta mažuma žmonių, kurie R. T. Erdoganui turi už daug ką dėkoti, už artumą prie valdžios, už įtaką, už valstybinius užsakymus, iš kurių jie tapo turtingi, kaip ir jis pats, per visą jo valdžios laikotarpį, prasidėjusį jam tapus charizmatišku Stambulo meru 1994 m. Kiti, o jų tiesiog milijonai, atsidėkojo prezidentui už tai, kad jis jiems suteikė kuklią, tačiau anksčiau visiškai neįsivaizduojamą, gerovę. Jis leido statyti socialinius būstus ir pasirūpino, kad būtų įvestas įmanomas apsimokėti draudimas nuo ligos. Užtat jie R. T. Erdoganą besąlygiškai palaikė ir neklausinėjo, ką jis su savo naujomis galiomis ketina daryti. Jis jiems pasaulį išaiškino taip, kad jie jį suprastų. O kiti, kurie mąsto kiek daugiau, teigiamai vertino faktą, kad būtent R. T. Erdoganas pradėjo ir vedė slaptas derybas su teroristų organizacija PKK (Kurdistano darbininkų partija) tam, kad pagaliau būtų taika po dešimtmečius trukusio karo, pareikalavusio daugelio kareivių, policininkų ir civilinių žmonių gyvybės. Kurdai buvo dėkingi už šį drąsų, iki šiol visiems Turkijos prezidentams ir ministrams pirmininkams neįsivaizduojamą poslinkį. Ypač tie, kurie nesvajojo apie sekuliarią, socialistinę visuomenę, laikė R. T. Erdoganą bei jo Teisingumo ir plėtros partiją žmonėmis, kuriuos galima rinkimuose palaikyti.“ „Juk ir daugelis kurdų – tokie pat konservatyvūs bei religingi kaip ir Erdoganas. Tik kai jis pats taikos procesą sustabdė, tai galėjo jam kainuoti ne vieno kurdo balsą“, – rašė Sabine Adler ir toliau apžvelgė motyvus, skatinusius referendume balsuoti „ne“. Juk R. T. Erdoganas „skaldo tautą, priešu, netgi teroristu išvadina be teisminio įrodymo kiekvieną, kas jo nuomonei nepritaria, ir koneveikia bei įžeidinėja užsienio partnerius NATO aljanse bei Europos Sąjungoje ir tuo rizikuoja nutraukti bet kokį su jais bendradarbiavimą“. O kur dar faktas, „jog su konstitucijos pakeitimu bus tik tęsiama toliau, kas jau seniai vyksta ir taip? Jau dabar R. T. Erdoganas save kelia aukščiau įstatymų, žmones mesdamas į kalėjimą be teismo, nusavindamas įmones, firmas, vien įtarimo pagrindu uždarydamas universitetus ir institutus, taip atimdamas iš dešimčių tūkstančių žmonių pajamas ir duoną kasdieninę“. „O kur dar rinkimų kovos svetimose šalyse vedimas ir ta proga ne tik užsienio šeimininkų šiurkštus įžeidinėjimas, bet ir pačių turkų įstatymo, draudžiančio tokius mitingus rengti už Turkijos ribų, nepaisymas. O kur dar agitavimas už save mokesčių mokėtojų sąskaita?“ – klausė Vokietijos radijo komentatorė S. Adler pirmadienį, antrąją Velykų dieną, kada tik internetiniai portalai veikia, bet laikraščiai Vokietijoje neišeina. Tad antradienį nacionalinis Pietų Vokietijos dienraštis „Süddeutsche“ ir rašė, jog nors „Recepas Tayyipas Erdoganas šiaip taip išsiplėšė pergalę ir tauta jam suteikė tiek galios kaip jokiam kitam turkui nuo Kemalio Atatürko laikų, jis yra apipešiotas laimėtojas, sultonas suplyšusiuose apdaruose“. „Juk beveik kas antras turkas jo pradėtam konservatyviam ir autoritariškam valstybės pertvarkymui pasakė „ne“, – rašė Miunchene išeinantis laikraštis. Pasak dienraščio „Frankfurter Rundschau“, „savo referendumo pergale R. T. Erdoganas su Europa atsisveikino“. Kotbuso dienraštis „Lausitzer Rundschau“ pasisakė dar griežčiau: „labai abejotinas referendumas panaikino respubliką, įvedė beveik visagalę prezidentinę sistemą, o šalį giliai suskaldė, valstiečius nustatė prieš miestiečius, sekuliarizuotus prieš tikinčiuosius, jaunus prieš senus“. Tą patį, tik dar vaizdingiau, teigė ir nacionalinis dienraštis „Welt“: „Turkija, sudieu. Kaimas ir provincija laimėjo prieš miestą ir didmiestį. „Tikrieji žmonės“ įveikė elitą, konservatoriai – pažangiuosius, tikntieji – laicistus, fanatikai – mąstančiuosius, neprotingi – išmaniuosius.“ „Polemiškiau suformulavus, atsilikėliai nurungė avangardą, neproduktyvieji – produktyviuosius“, – brėžė išvadą Berlyne ir Hamburge leidžiamas konservatyvus Vokietijos laikraštis. Regioninis Bavarijos miesto dienraštis „Nürnberger Nachrichten“ pažymėjo, kad nors „R. T. Erdoganas laimėjo referendumą, jis ko gero pralaimėjo ateitį. Tik pasitelkdamas nedemokratiškus metodus jis sugebėjo išpešti plonytę daugumą savo sumanymams“. „Ypač didėjantis miestiečių sluoksnis 80 milijonų gyventojų turinčioje šalyje R. T. Erdoganą palaikyti atsisakė, o tai ir gali turėti nemalonių jam pasekmių būsimuose rinkimuose“, – rašė Niurnbergo laikraštis. O šiaip Vokietijos laikraščiai dalijasi tarp tų, kurie akcentavo referendumo ir E. T. Erdogano pergalės jame neigiamas pasekmes Turkijos santykiams su Europos Sąjunga ir su Vakarais apskritai, ir tų, kurie kaip Osnabriuko dienraštis įspėjo šit kaip: „Tikrai, tas, kas vyksta Turkijoje, neteisinga. Tačiau jeigu ES dabar baiminasi, kad referendumas gali vesti prie autoritarinio režimo, ji ir vėl neįvertina realybės. Juk galia jau ir prieš referendumą glūdėjo ne kitur, o R. T. Erdogano rankose“. „Bet pačiai Europai Turkijos reikia ne tik kaip Šiaurės Atlanto Santarvės partnerio NATO, bet ir dėl to, kad Europos Sąjunga nieko geresnio nesugalvoja bėglių klausimu. Ir kai dabar aukščiausieji Europos Sąjungos pareigūnai iš Turkijos reikalauja atsižvelgti į europiečių rūpesčius, skamba tai nerealiai ir bejėgiškai. O vietoj to būtų pats laikas nūnai permąstyti, ko Europos Sąjunga iš už jos ribų esančių valstybių iš tiesų nori. Tada realios politikos sumišimas turėtų galų gale baigtis. Tai reikštų ir tam tikrą su R. T. Erdoganu bendradarbiavimą“, – teigė laikraštis „Neue Osnabrücker“. Mykolo Drungos spaudos apžvaga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Seimas pritarė tyrimo išvadai dėl M. Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui

  Seimas pritarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą išvadai. Už tai numatantį Seimo nutarimą  balsavo 93 Seimo nariai, prieš – 6, susilaikė 16 parlamentarų. Pristatydamas atlikto parlamentinio tyrimo išvadą Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas informavo, kad buvo surengti aštuoni posėdžiai, apklausta 14 žmonių. „Iš esmės tyrėme daugiau nei 13 metų laikotarpį t. y. nuo 2000 metų, kada M. Bastys pirmą kartą buvo išrinktas į parlamentą. Komitetui buvo svarbu nustatyti, kokio pobūdžio buvo tie ryšiai, koks jų turinys, kokią įtaką buvo siekiama daryti Lietuvai svarbiems sprendimams, kokių tikslų apskritai buvo siekiama“, – sakė V. Bakas. Pasak komiteto vadovo, parlamentinio tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad pagrindinis žmonių, su kuriais palaikė artimus ryšius M. Bastys, veiklos tikslas buvo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir veikti prieš mūsų interesus energetinio saugumo srityje. „Komitetui pavyko nustatyti, kad jau nuo savo pirmosios kadencijos palaikė artimus ir sisteminius ryšius su Rusijos ambasados darbuotojais. Konkrečiai su aukštais Rusijos FSB ir GRU pareigūnais“, – kalbėjo V. Bakas. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko tvirtinimu, yra akivaizdu, kad M. Basčio vaidmuo buvo ne vienkartinis, jis buvo sisteminis. „Sisteminis tai reiškia du ar daugiau kartų. Buvo siekiama organizuoti „Rosatom“ aukščiausiųjų vadovų susitikimus su mūsų tuo metu buvusiu premjeru, taip pat Seimo Pirmininku. Prisidengiant „Nukem“ klausimu, t. y. Ignalinos uždarymo klausimu, buvo siekiama kelti tuos pagrindinius klausimus, susijusius su „Baltijskoje“ atominės elektrinės statyba ir tiltais į Lietuvą“, – atkreipė dėmesį Seimo komiteto vadovas V. Bakas. Seimo narys M. Bastys paneigė Seimo komiteto mestus kaltinimus. „Aš neveikiau prieš Lietuvos valstybę ir nepadėjau veikti jokiai kitai valstybei prieš Lietuvos Respubliką. Aš nekenkiau savo valstybei Lietuvai ir aš neišdaviau savo tėvynės Lietuvos. Aš nekeliu grėsmės Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui ar Lietuvos Respublikos piliečių teisėms ar interesams. Aš nesulaužiau priesaikos Lietuvos Respublikai“, – tvirtino M. Bastys. Jo įsitikinimu, Seimo komitetas neatliko objektyvaus ir visapusiško tyrimo bei sąžiningų aplinkybių vertinimo. lrs.lt, verslaspolitika.lt...

Verslas sveikina ketinimus pertvarkyti mokesčių sistemą ir viešąjį sektorių

Daiva Rimašauskaitė, lpk.lt Verslas sveikina ketinimus pertvarkyti mokesčių sistemą ir viešąjį sektorių. Premjerui Sauliui Skverneliui pristatant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 metų veiklos ataskaitą didelis dėmesys buvo skirtas būsimiems ir jau vykdomiems Vyriausybės darbams. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sveikina ketinimus pertvarkyti mokesčių sistemą ir viešąjį sektorių, kas prisidėtų prie Lietuvos konkurencingumo pritraukiant investicijas. „Nors Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo tyrimo duomenimis, Lietuva pakilo viena pakopa ir 2016 m. užėmė 35 vietą, tačiau pastebimas lėtėjantis augimas. Siekiant didinti Lietuvos konkurencingumą, būtina atkreipti dėmesį į daugiausia sunkumų verslui sukeliančius faktorius: mokesčių dydis, ribojantys darbo reglamentai ir neefektyviai dirbantis valstybės biurokratinis aparatas. Vyriausybės ataskaitoje pabrėžiama, kad „mokesčių mokėjimo procedūros vis dar ganėtinai sudėtingos, neišnaudotos mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir paprastesnio sumokėjimo galimybės. Sudėtingas mokesčių deklaravimo ir mokėjimo mechanizmas sukelia verslui papildomą administracinę naštą, mažina paskatas savanoriškai mokėti mokesčius“. Tačiau šiandien neišgirdome kaip šios problemos bus sprendžiamos,“ – sako LPK patarėjas ekonomikai Jonas Vadapalas. Verslas teigiamai vertina tai, kad švietimo reforma išlieka vienu pagrindinių šios Vyriausybės darbų. Švietimo reforma yra ir vienas svarbiausių pramonininkų lūkesčių, ką parodė Lietuvos pramonininkų konfederacijos atlikta 150 didžiausių Lietuvos įmonių vadovų apklausa – 23,3 proc. apklaustųjų nurodė, jog kvalifikacijai ir švietimui LR Seimas ir Vyriausybė turėtų skirti daugiausia dėmesio. Teigiamas ketinimas didesnį dėmesį skirti ne tik jau prasidėjusiam aukštojo mokslo tinklo optimizavimui, bet ir profesinio mokymo tinklo pertvarkai, kurią ketinama pradėti jau 2017 metais. Lietuvos demografinė padėtis buvo įvardinta kaip „labai sudėtinga“, todėl tikimasi, kad konkretūs žingsniai, sprendžiant demografijos ir emigracijos klausimus, bus žengti dar šiais metais. Jau ne vienerius metus verslas kalba apie prastėjančią demografinę situaciją ir ragina vyriausybę imtis konkrečių veiksmų, nes prastėjanti demografinė padėtis paveiks įmonių konkurencingumą ir visos valstybės gyvavimą. Pramonininkai susitikimuose su valdžios atstovais nuolat kelia šį klausimą ir pabrėžia, kad ateinatys ketveri metai bus labai svarbūs, užtikrinant tvarų šalies ekonomikos augimą ir reikia galvoti ne tik apie gimstamumo skatinimą, verslo sąlygų gerinimą, bet ir apie tokius būdus, kaip žmonių pritraukimą iš kitų šalių. Vyriausybės ataskaitoje pabrėžiama, kad pagrindinis Lietuvos ekonomikos augimo variklis išlieka vartojimas ir atsigaunantis eksportas. Lietuviškos kilmės prekių eksportas, neskaitant naftos, 2016 m. didėjo 2,7 procento, o eksportas į naujas rinkas – JAV, Švediją, Norvegiją – stipriai išaugo. Vis dėlto pramonininkai pastebi, kad siekiant padėti verslui atrasti naujas rinkas ir tęsti sėkmingą persiorientavimą iš ekonominių sunkumų patiriančių NVS rinkų, svarbu užtikrinti bendrą eksporto koordinavimo strategiją, kurioje būtų numatyta kaip turėtų būti vykdomas finansinis ir diplomatinis palaikymas įeinant į naujas rinkas. „Dėl darbo jėgos trūkumo pastaruoju metu darbo užmokestis Lietuvoje kilo ir prognozuojamas kilimas ateityje, bet įmonių produktyvumo lygis kilo ne taip sparčiai kaip atlyginimai, todėl pradeda kilti grėsmė šalies įmonių konkurencigumui, o tai neigiamai veiks eksporto plėtrą. Todėl ypatingai svarbu, kad valstybė prisidėtų prie įmonių produktyvumo augimo skatinimo. Jeigu bus įdiegtos kompleksinės priemonės, tai kartu su numatomu reinvestuoto pelno nuo investicijų į technologinį atsinaujinimą apmokestinimo mažėjimu šios priemonės gali duoti teigiamų rezultatų,“- pažymi J.Vadapalas. LPK atstovo teigimu, sveikintina, kad tarp prioritetinių darbų įvardinta ir Nacionalinė energetikos strategija ir tikimės, kad ji bus patvirtinta artimiausiu metu ir bus atsižvelgta į LPK siūlymus užtikrinti konkurencingas elektros kainas pramonės vartotojams bei įvertinti kiti siūlymai. Verslas atkreipia dėmesį į Vyriausybės ketinimus įgyvendinti permainas viešojo valdymo srityje, skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, inovacijomis pagrįstos ekonomikos vystymąsi.  

Kinijos investicijos Lietuvoje

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Kinijos Parlamento pirmininku Zhang Dejiang. Susitikime aptartas dvišalis bendradarbiavimas, Europos Sąjungos ir Kinijos santykiai, tarptautinė saugumo situacija. Viena pagrindinių susitikimo temų – saugumo užtikrinimas globalioje erdvėje. Šiaurės Korėjos vykdomi branduolinių ginklų ir balistinių raketų bandymai, besikartojančios cheminio ginklo atakos Sirijoje kelią didelę tarptautinę įtampą ir grėsmę taikai pasaulyje. Lietuva ir Kinija remia JT Saugumo tarybos rezoliuciją, kuri griežtai smerkia Šiaurės Korėjos branduolinius bandymus ir taiko sankcijas šiai valstybei. Ši Prezidentės su Parlamento vadovu Zhang Dejiang kalbėjo ir apie ES ir Kinijos bendradarbiavimo stiprinimą. Glaudus ES dialogas su antra didžiausio pasaulio ekonomika ir antraja pagal dydį Europos prekybos partnere yra Lietuvos interesas. Susitikime aptarta derybų eiga dėl ES ir Kinijos investicijų sutarties, perspektyvos sudaryti ES ir Kinijos laisvosios prekybos sutartį. Aptariant dvišalius santykius, šalies vadovė pabrėžė, jog Lietuvos ir Kinijos ekonominio bendradarbiavimas stiprėja. Per šešerius metus 4 kartus išaugo mūsų valstybės eksportas į Kiniją. Milijardinę šios valstybės rinką vis labiau atranda ir Lietuvos maisto gamintojai. Atsakingos Kinijos institucijos 17 Lietuvos pieno perdirbimo įmonių suteikė teisę įvežti savo gaminius į Kiniją. Pirmieji lietuviški pieno produktai šiais metais jau pasiekė Kiniją. Gegužę 16 lietuviškų įmonių ir asociacijų dalyvaus Šanchajaus maisto prekių parodoje „SIAL China 2017“. Savo produkciją į Kiniją taip pat eksportuoja Lietuvos lazerių gamintojai. Kompanijos „Šviesos konversija“ ir „Eksma“ yra įsteigusios savo atstovybes šios šalies miestuose Šendžene ir Šanchajuje. Smarkiai didėja į Lietuvą atvykstančių Kinijos turistų srautai. Pernai kinų turistų skaičius pasiekė 12000 ir per trejus metus išaugo dvigubai. Taip pat svarstoma tiesioginio skrydžio iš Lietuvos į Kiniją galimybė. Dar viena perspektyvi bendradarbiavimo sritis – logistika ir krovinių pervežimas. Lietuva domisi galimybėmis dalyvauti Kinijos „Vienos juostos, vieno kelio“ strategijoje, kuri sujungtų Kiniją su Šiaurės Europos ir Baltijos jūros regionu. Šiuo metu pagal dvišalės prekybos apimtis Kinija yra 18-a Lietuvos prekybos partnerė. Tiesioginės šios šalies investicijos Lietuvoje 2016 m. viršijo 21 milijoną eurų. Prezidentės spaudos tarnyba

Seimo narys M. Bastys nesutinka, kad jis kenkė Lietuvos interesams

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nusprendė, kad  Socialdemokratų partijos frakcijos narys Mindaugas Bastys veikė prieš Lietuvos valstybę. Tuo tarpu pats  M.Bastys kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką. „Prašau pradėti ikiteisminį tyrimą mano atžvilgiu pagal nusikaltimo, numatyto BK 118 straipsnyje, požymius“, – rašoma Seimo nario prašyme. Premjeras S. Skvernelis suskubo pranešti, kad balsuotų už M. Basčio apkaltą , tuo tarpu M. Bastys tikina nepamenantis įspėjimo nebendrauti su rusų saugumo atstovais . Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas  konstatavo, kad šis parlamentaras, palaikydamas artimus ir nuolatinius ryšius su Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus. ,,Artimi Seimo nario M.Basčio ryšiai su buvusiais ir esamais Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais bei esamais nusikalstamo pasaulio atstovais kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, - teigiama komiteto išvadose. verslaspolitika.lt inf....

Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo G. Steponavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn

Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį G. Steponavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Seimas, išklausęs generalinio prokuroro Evaldo Pašilio pranešimą ir vadovaudamasis Seimo statutu, sudarė Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį Gintarą Steponavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Už Seimo nutarimą balsavo 105 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras. Komisiją nutarta sudaryti iš 12 Seimo narių: Vidos Ačienės, Juozo Varžgalio, Petro Valiūno, Virginijaus Poderio, Valerijus Simuliko (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija), Ričardo Juškos (Liberalų sąjūdžio frakcija), Vytauto Kamblevičiaus (frakcija „Tvarka ir teisingumas“), Dainiaus Kreivio, Žygimanto Pavilionio, Jurgio Razmos (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Michalo Mackevičiaus (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija), Andriaus Palionio (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija). Komisijai, kuriai vadovaus Seimo narys V. Poderys, tyrimą atlikti pavesta iki balandžio 20 d. Kaip informavo generalinis prokuroras E. Pašilis, ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys, parlamentinės politinės partijos „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis“ pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius, priešingais Seimo nario tarnybos interesais, piktnaudžiaudamas Seimo nario tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais įgaliojimais, asmeniškai ne kartą bendraudamas su vieno verslo koncerno vienu iš vadovų, tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuota G. Steponavičiaus atstovaujama politinė partija, viena viešoji įstaiga, Gintaro Steponavičiaus paramos fondas bei šio Seimo nario rinkimų kampanija. Anot Generalinės prokuratūros, turimi duomenys taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad šis Seimo narys yra balsavęs dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo. Seimo statutas numato, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą (in flagranti). Šiais atvejais generalinis prokuroras apie tai nedelsdamas praneša Seimui. Generalinis prokuroras paprašė Seimo  panaikinti Seimo nario G. Steponavičiaus teisinę neliečiamybę praėjusią savaitę.  Vykstant praėjusių metų gegužės 11 d. pradėtam ikiteisminiam tyrimui dėl korupcinių veikų, tarp kurių tiriamas ir itin stambaus masto kyšininkavimas, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pasirašė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį Gintarą Steponavičių baudžiamojon atsakomybėn.   Dėl šioje byloje tiriamų nusikalstamų veiksmų pranešimai apie įtarimus yra įteikti dar trims asmenims, kurie neturėjo ar šiuo metu nebeturi imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat vienam juridiniam asmeniui. Kreipimesi į LR Seimą nurodoma, kad tokie veiksmai vertintini kaip 2012 - 2016 m. kadencijos Seimo nario Gintaro Steponavičiaus piktnaudžiavimas konstituciniais Seimo nario įgaliojimais, Seimo nario priesaikos sulaužymas, Seimo Statuto, Politinių partijų įstatymo bei Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimai. Baudžiamoji atsakomybė už tokią galimai padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio „Piktnaudžiavimas“ 2 dalyje. Šis tyčinis nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimo kategorijai. Gintaras Steponavičius nuo 2016 m. lapkričio 14 d. yra 2016 - 2020 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys ir turi imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas. Siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes,G. Steponavičius buvo apklaustas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Šiuo metu visi galimi ir nedraudžiami atlikti proceso veiksmai su Lietuvos Respublikos Seimo nariu Gintaru Steponavičiumi yra atlikti. Įvertinus nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimo statuto ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad tolesnis baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos Seimo nario Gintaro Steponavičiaus atžvilgiu negalimas negavus Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Parengta pagal Generalinės prokuratūros, lrs.lt  pranešimus....

Vyriausybė pritarė iniciatyvai sumažinti Seimo narių skaičių

Vyriausybė iš esmės pritarė 42 parlamentarų iniciatyvai sumažinti Seimo narių skaičių bei perkelti eilinių Seimo rinkimų datą. 42 Seimo nariai siūlo keisti Konstituciją ir Seimo narių skaičių sumažinti nuo 141 iki 101. Taip pat siūloma eilinius Seimo rinkimus perkelti iš spalio mėnesio antrojo sekmadienio į kovo mėnesio antrąjį sekmadienį. „ Surengus Seimo rinkimus kalendorinių metų pradžioje būtų nutraukta ydinga praktikos, kai naujai išrinktam Seimui tenka priimti ankstesnės kadencijos Seimo suformuotos Vyriausybės parengtą biudžetą“, - sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. www.verslaspolitika.lt

R. Karbauskis į  koaliciją konservatorių nekvies…

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt Apie tai, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai anksčiau ar vėliau teks išsiaiškinti ir apsispręsti, kas yra jų tikrasis lyderis - premjeras Saulius Skvernelis ar partijos pirmininkas ir Seimo frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis - kalbos prasidėjo iškart po rinkimų. Pamažu tai tampa tikrove, nes dviejų lyderių nuomonių skirtumai tarsi dalija ir Seimo frakciją į dvi dalis. Negana to, toli gražu ne visiems frakcijos nariams priimtini premjero pokalbiai su konservatorių partijos pirmininku, esą šis tik ir laukia, kad kas nors suskaldys partiją ir sužlugdys koaliciją su socialdemokratais. Apie tai pokalbis laidoje „Savaitė“ su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku Ramūnu Karbauskiu. – Ar sutinkate su savo frakcijos narių, politikos apžvalgininkų, kai kurių politikų, dabar jau ir prezidentės nuomone, kad vis dėlto yra lyderystės problema jūsų frakcijoje? R. Karbauskis: Nesutinku. Tiesiog gal prezidentei reikėtų paaiškinti, komentare ji šneka, kad atsakomybė tenka visiems. Ji šnekėjo apie tris lyderius - Seimo pirmininką, frakcijos vadovą ir vyriausybės vadovą. – Ne, ji sakė, kad jau nemalonu žiūrėti į tai, kokia retorika yra viešoje erdvėje, o rinkėjai tuo metu nori darbų. Be abejonių. Aš manau, kad mes sutarėme dėl to, kad reikia darbus padaryti kuo skubiau. Ir šiuo atveju galiu užtikrinti, kad jie bus padaryti. O dėl vienokių ar kitokių abejonių, manau, kad jas kurstė tie žmonės, kurie visaip ieško būdų mus suskaldyti. – Kas tie „tie“, kurie taip svajoja? Pasak jūsų frakcijos nario P. Urbšio, tai yra konservatoriai? Taip, Gabrielius Landsbergis labai daug stengiasi - ir „Facebook“, ir savo pareiškimais - daryti, sakyčiau, dirbtinę įtampą ir kurti situaciją, kai jis tikisi, jog aš kažkaip reaguosiu į tuos jo pareiškimus. O aš niekaip nereaguosiu. – Premjeras neskelbdamas ima ir priima G. Landsbergį vyriausybėje, ir jie vis pasišneka. Galiu pakomentuoti. Tie susitikimai premjero, nors ir neskelbti, su G. Landsbergiu, jie vis dėlto nėra slapti. Jie vyksta oficialiai, G. Landsbergis eina per pagrindines duris, jis išeina per jas. – Bet oficialiai darbotvarkėse nebūna. Negaliu paaiškinti šito, kodėl nėra darbotvarkėse. Aš žinau apie tuos susitikimus, aš žinau apie klausimus, kuriais šnekama, mes iš tikrųjų bendraujame, nėra taip, kad jie slapti nuo mūsų. – Kažkaip kai klausai jūsų, visada viskas labai gerai būna, bet, kai prabyla jūsų frakcijos nariai, kaip ir ne viskas gerai: ir jau minėtas P. Urbšys, ir premjeras yra užsiminęs, kad jam ne viskas patinka ir kad rinkimų pažadai galbūt nebus įgyvendinti. Žinote, sakoma, galva nežino, kuo gyvena ir minta masės, gal nuo jūsų ką nors slepia? Aš tik pasakysiu, iš kur gimsta interpretacijos. Interpretacijos atsiranda tada, kai, pavyzdžiui, komentuojamas balsavimas arba parašų rinkimas dėl trijų lotynų alfabeto raidžių pavardėse. Tai klausimas, kur mes iš anksto sutarę, kad jis nebus privalomas visiems, yra laisvas balsavimas, ir, jeigu kažkas pasirašo už vieną sprendimą ar už kitą, tai yra normalus procesas. Bet tie, kas nežino šito fakto, interpretuoja, kad tie parašai reiškia skilimą. Tai yra nesąmonė. – Jūs kaip balsuosite – kaip premjeras nori ar atvirkščiai? Mes rinkome parašus, kad tos trys raidės būtų galimos rašyti antrame puslapyje, kaip yra Latvijoje. Tam yra surinkta beveik 70 tūkst. parašų. – Tai jūs balsuosite ne už tą, kurį teikia premjeras su A. Kubiliumi? Bet čia ir jūs turite suprasti, ir visuomenė turi suprasti, čia nėra ginčas, tai yra skirtingi požiūriai, tai yra vertybinis klausimas, kuris nė kiek neskaldo mūsų frakcijos, nė kiek neskaldo mūsų koalicijos. – Gerai, tai tada dar pakalbėkime apie emigraciją ir demografiją. Jūs norite nacionalinio susitarimo, o premjeras sako, kad nereikia jokio susitarimo, viskas yra vyriausybės programoje, balsavote už vyriausybės programą - viskas ten sudėta. Tai bus tas nacionalinis susitarimas, jūs vis tiek jį inicijuosite? Mes tiesiog kalbame, kad visuomenė mažai žino apie tuos tikslus ir darbus, kuriuos įrašėme vyriausybės priemonių plane. Vienas iš dalykų, kuris galėtų įtraukti visuomenę, yra nacionalinis susitarimas. Ne partijų, noriu pabrėžti, o bendras, kuriame dalyvautų visuomeninės organizacijos. Tie komentarai buvo galbūt premjero dėl to, kad tiesiog viskas vyko labai greitai, čia galima prisiimti atsakomybę, kad labai greitai, ir premjeras iškart nesuprato, kad čia ne partijų susitarimas. – Jis jau dabar sutinka, norite pasakyti, premjeras sutinka? Aš nežinau, su kuo sutinka premjeras, jis atsakys į tą klausimą pats. Aš tik noriu pasakyti, kad mūsų tikslas yra padėti vyriausybei šiuo atveju taip pat. Ir nėra jokio tikslo kažkaip abejoti, nes tai mūsų pačių programa, tai mūsų pačių formuota vyriausybė. – Klausykite, gal jūs nesusitariate tarpusavyje, prastai komunikuojate, jeigu sakote, kad premjeras kažko galėjo nežinoti, dabar jūs sakote, kad nežinote, ar jis jau pritaria? Ne. Manau, kad čia yra smulkmena. Galbūt jūs teisi esate. Jeigu mes būtume turėję šiek tiek daugiau laiko, vieną dieną plius, tai tokio komentaro tiesiog nebūtų buvę, nes tada jis būtų informuotas, ir tada būtų visai kita reakcija. – Labai daug chaoso jūsų toje veikloje. Jūs sakėte: turime daug nuveikti, mūsų laukia dideli darbai. O prasidėjo viskas nuo tautinio kostiumo, bet ta idėja žlugo, nuo jūsų skandalo su jūsų globotine, eikime toliau - ir vėl daug nesusikalbėjimo. Ar ne per daug yra tokio chaoso ir nėra konkrečių darbų? Aš noriu pasakyti viena, jeigu kas nors tikėjosi kompleksinių sprendimų įvairiomis temomis - ir farmacijos, ir alkoholio, ir kitais klausimais, mokesčių reformos per 100 dienų, tai, tikriausiai, būtų naivu manyti. Mes ne konservatoriai, naktimis nedirbame ir nepriiminėjame sprendimų visiškai neskaičiuodami. – Ar jūs turite vis dėlto viziją, kaip jūs norite, kad Lietuva atrodytų artimiausiu metu? Yra pateikiamas paketas įstatymų ir bus artimiausiu metu pateikiama dar papildomai dėl farmacijos. Daromi sprendimai, kurie turėtų gerokai sumažinti vaistų kainas vaistinėse. Šiuo atveju šnekama ir apie tai, kad nereceptinius vaistus bus galima įsigyti ir parduotuvėse bei mažinti jų kainas. Aš tikiuosi efekto - maždaug 30 proc. turėtų mažėti vaistų kainos. – Ir čia kada jūs norite tą pasiekti? Aš manau, kad žmonės tą pajus per artimiausius du mėnesius. Toliau mes galime šnekėti - alkoholio kontrolės klausimai. Paketas yra vyriausybėje, man atrodo, artimiausią trečiadienį tą paketą vyriausybė tvirtins. Ir mes jį gausime po Velykų. – Švietimas toli? Švietimas labai netoli. Šnekant apie aukštojo mokslo reformą, tai mes turėtume gauti vyriausybės planą šio mėnesio pabaigoje. Jokio prieštaravimo nėra niekam, nes nėra plano. – Bet yra Švietimo komiteto sprendimas leisti susijungti LEU ir VDU, jis sustabdytas kol kas? Švietimo komitetas priėmė sprendimą, kuris nieko nereiškia, nes jis nėra Seimo sprendimas. – Premjerą nemenkai suerzino šitas sprendimas ir jis ganėtinai piktai pasisakė, nors jūs sakote, kad viskas čia gerai. Na, galėjo komitetas to sprendimo ir nedaryti bei palaukti, bet aš nematau čia jokios didelės problemos. O kad premjeras taip sureagavo, tai jo teisė taip reaguoti. – Ar jūs įsivaizduojate, kad galėtų koalicijoje atsidurti konservatoriai? Aš tokios minties neleidžiu sau, nes ateinančius 3,5 metų dirbsime su socialdemokratais vienoje koalicijoje. – Ačiū jums, už šitą pokalbį ir už visus jūsų atsakymus.

LSDP pirmininkas: Gintautas Paluckas ar Mindaugas Sinkevičius?

verslaspolitika.lt Kas taps LSDP pirmininku?  Į antrąjį turą pateko daugiausia balsų gavę Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas ir ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. Dėl partijos pirmininko posto taip pat kovojo Seimo nariai Andrius Palionis, Artūras Skardžius, Mantas Varaška. A.Palionis surinko 1166 balsus, A.Skardžius – 608, M.Varaška – 252 balsus. Antrasis rinkimų turas numatytas balandžio 28–29 dienomis. Supažindiname su kandidato į LSDP pirmininkus Mindaugo Sinkevičiaus laišku bičiuliams: ,,Mieli bičiuliai, praėjo beveik trys mėnesiai, kai kreipiausi į Jus oficialiai pranešdamas, kad esu apsisprendęs kandidatuoti į mūsų partijos – Lietuvos socialdemokratų partijos – pirmininkus. Per šį laikotarpį aplankiau daugelį skyrių ir išgirdau Jūsų, brangūs kolegos, lūkesčius. Džiaugiuosi suteiktomis galimybės pasikalbėti akis į akį ir kartu su kitais kandidatais atvirai išdiskutuoti mūsų bendruomenei šiandien rūpimus klausimus. Tiesa, neretai itin skaudžius, tačiau tikiu, kad būtent atviros diskusijos jautriausiais klausimais šiuo laikotarpiu mums suteikė galimybę rasti sprendimus, kaip atsispirti ir judėti pirmyn. Jūsų palaikymas dar labiau sustiprino mano troškimą sugrąžinti visuomenės pasitikėjimą socialdemokratais. Esu nepaprastai dėkingas už išreikštą pasitikėjimą manimi ir už skatinančius žodžius nesustoti šioje kovoje. Visi suprantame, kad pribrendome permainoms. Kokios jos bus – priklausys nuo Jūsų jau balandžio 6-8 dienomis, kai eisite prie urnų ir rinksitės savo kandidatą. Asmeniškai noriu Jus dar kartą patikinti, kad esu pasiruošęs prisiimti atsakomybę už jau 120 metų skaičiuojančios Lietuvoje politinės organizacijos ateitį, už mūsų visų ateitį! Todėl dar kartą kreipiuosi į Jus, gerbiami bendrapartiečiai, kviesdamas kartu pasitikti naujus iššūkius ir galimybes. Kreipiuosi į Jus ir prašau palaikymo vesti Lietuvos socialdemokratų partiją pasitikėjimo keliu ir visus mus jungiančiu tikslu – tikėjimu gerovės valstybe. Nepamirškime ir nesileiskime apgaunami, kad esame nebereikalingi. Didėjant socialinei atskirčiai visuomenėje, šiandien kaip niekada privalome išlikti ta ašimi, kuri užtikrintų socialinio teisingumo, laisvės ir lygybės principų įgyvendinimą mūsų demokratinėje valstybėje. Šių kertinių socialdemokratijos idėjų įgyvendinimo laukia ir visos Lietuvos piliečiai. Nukreipkime savo žvilgsnius į priekį ir imkimės darbų!"...

J. Budrevičius. Kas finansavo Valstiečių ir žaliųjų sąjungą?

Jonas Budrevičius, LSDP Finansų komisijos pirmininkas Toks klausimas iškyla atidžiau pažvelgus į Vyriausiosios rinkimų komisijos paskelbtą Seimo rinkimų kampanijos finansavimo ataskaitų suvestinę. Visi rinkimų kampanijos dalyviai rinkimams išleido 6,6 milijono eurų. Absoliuti dauguma iš 21 rinkimuose dalyvavusių partijų turėjo pakankamai lėšų išlaidoms padengti, išskyrus Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, kuri teturėjo vos 24 proc. reikiamos sumos. Ne naivuoliams kyla klausimas, kaip galima triuškinamai laimėti rinkimus neturint tam lėšų? Oficialiai jie nuosavų partijos lėšų rinkimams ir negalėjo turėti, nes partijoms pajamų šaltiniai griežtai riboti. Tuo tarpu kitos penkios Seime atstovaujamos partijos rinkimams ruošėsi iš anksto ir galėjo rinkimams skirti nuo 100 tūkst. iki 494 tūkst. eurų nuosavų lėšų. Tai, kad valstiečių iždas buvo tuščias, visai nestebina, nes vienas iš partijos pajamų šaltinių – nario mokestis – apgailėtinas: vos 7 tūkst. eurų per metus, ir tai tikėtinai suneštas jau po įvykusių Seimo rinkimų, užėmus vadovaujančius postus. Palyginimui – LSDP per metus nario mokesčio surenka 323 tūkst. eurų, o vien du socialdemokratai, europarlamentarai, nario mokesčio sumoka pusę tos sumos, kurią suneša visi virš 4 tūkstančių Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių. Nedaug teparėmė valstiečius ir gyventojai, skirdami partijoms 1 procento dydžio paramą nuo sumokėto metinio pajamų mokesčio. Šis pajamų šaltinis valstiečių kasą papildė 44 tūkst. eurų, kai kitas partijas žmonės parėmė net po 200 tūkst. eurų. Neturėdami pakankamo politinio įdirbio, negalėjo valstiečiai tikėtis ir gausesnio valstybės skiriamų asignavimo iš biudžeto, kurių rinkimams jie tegalėjo skirti 30 tūkst.eurų, kai jų oponentinės partijos šių lėšų skyrė nuo 219 tūkst. iki 787 tūkst. eurų. Taip eidami į rinkimus valstiečiai viso labo tesukrapštė 270 tūkst. eurų, kuriuos sunešė patys kandidatai ir paaukojo juos remiantys fiziniai asmenys. O kaip su išlaidomis, kurių pareikalavo rinkimų reklama? Čia valstiečiai vieni iš lyderių, nes sugebėjo išleisti net 1 mln. 245 tūkst. eurų, o tai 4,6 karto daugiau negu turėjo išteklių. Kaip galima išleisti daugiau kaip milijoną, visai jo neturint? Stebuklų nebūna, nes pasibaigus rinkimams valstiečiai iš tos milijoninės išlaidų sumos paslaugų tiekėjams liko skolingi 974 tūkst. eurų. Tik dar dvi partijos apsiskaičiavo ir natūraliai sukaupė virš 100 tūkst.eurų skolų, bet jų deficitas buvo net 8 kartus mažesnis už valstiečių. Tad kas buvo tie geradariai, kurie teikė reklamines paslaugas be jokio atlygio? Didžiąją dalį sudarė reklama televizijoje – 232 tūkst. eurų, spaudos reklamos paslaugos – 339 tūkst. eurų, internetinė reklama – 161 tūkst. eurų ir paslaptingai įvardijama „kita politinė reklama“ – 238 tūkst.eurų. Vadinasi, visi šie reklamos subjektai finansiškai rėmė Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, nes jų sąnaudas kažkas turėjo padengti. Tačiau jie yra juridiniai asmenys, o pagal Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymą, partijas finansuoti draudžiama. Be to, sudarant paslaugų sutartį rengėjas paprastai prašo avansinio mokėjimo, o galutiniam atsiskaitymui skiriamos 3-5 dienos. Bet tai turbūt negalioja Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atžvilgiu. Ar Vyriausioji rinkimų komisija to nematė, toleravo draudžiamą rinkimų kampanijos dalyvio finansavimą, o rinkimų rezultatus patvirtino, nors jie pasiekti akivaizdžiai pažeidžiant galiojančius įstatymų reikalavimus? Iš to iškyla ir rinkimų legitimumo klausimas. Pripažinus, kad politinės kampanijos dalyvis pažeidė minėtą įstatymą, jam valstybės biudžeto asignavimai neskiriami. Ar taip ir bus, greit pamatysime.  ...

Ką reiškia VTEK aptikti galimi pažeidimai Seimo narių privačių interesų deklaracijose?

Eglė Ivanauskaitė, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) savo iniciatyva atliko pirminį Seimo narių privačių interesų deklaracijų patikrinimą ir jo metu nustatė penkiolika galimai deklaravimo tvarką pažeidusių politikų. Šią analizę VTEK atliko atsižvelgdama į žiniasklaidoje šių metų sausį ir vasarį pasirodžiusią informaciją apie Seimo narių galimai nedeklaruotus automobilių nuomos sandorius. VTEK patikrino šias aplinkybes, tačiau atkreipė dėmesį ir į tai, kaip politikai laikosi privačių interesų deklaravimo terminų. Analizė rodo, jog dalis Seimo narių duomenis apie sudarytus automobilių nuomos ar pirkimo sandorius deklaracijose nurodė netiksliai, neišsamiai, pavėluotai arba šios informacijos visai nepateikė. Taip pat paaiškėjo, kad, pradėję eiti naujos kadencijos Seimo nario pareigas, kai kurie politikai deklaruoti privačius interesus pavėlavo, o aštuoni iš jų iki šiol nėra atnaujinę savo privačių interesų deklaracijų kaip perrinkti Seimo nariai. Pažeidimus galimai padarė Seimo nariai Mantas Adomėnas, Rimas Andrikis, Arvydas Anušauskas, Linas Balsys, Algirdas Butkevičius, Algimantas Dumbrava, Rasa Juknevičienė, Vytautas Kamblevičius, Dainius Kreivys, Kęstutis Masiulis, Antanas Matulas, Julius Sabatauskas, Artūras Skardžius, Gintaras Steponavičius bei Irena Šiaulienė. Savo iniciatyva atliktos analizės metu surinktus duomenis VTEK perdavė savireguliacijos principu veikiančiai Seimo etikos ir procedūrų komisijai (SEPK). Šis sprendimas priimtas vadovaujantis Valstybės politikų elgesio kodeksu, Seimo statutu bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymu. Pagal pastarąjį, sekdama visuomenės informavimo priemonių skelbiamą informaciją apie valstybės politikų elgesį ir turėdama pagrįstų duomenų apie galimai padarytus pažeidimus, VTEK šią informaciją perduoda ištirti atitinkamiems valstybės politikų elgesio kontrolės subjektams. VTEK žiniomis, SEPK šiuo metu jau atlieka tyrimus dėl kai kurių minėtų Seimo narių. VTEK yra Seimui atskaitinga institucija, kurios pirmininką bei narius į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Seimas. Todėl, VTEK pradėjus tyrimus dėl didesnio skaičiaus Seimo narių elgesio, visuomenei galėtų kilti pagrįstų abejonių dėl šių Seimo narių nešališkumo bei objektyvumo svarstant su VTEK susijusius klausimus – pavyzdžiui, metinę VTEK veiklos ataskaitą, VTEK biudžetą, skiriant ar atleidžiant VTEK narius ir panašius klausimus. VTEK siūlo Seimui įvertinti galimybę keisti esamą teisinį reglamentavimą ir išspręsti problemą dėl VTEK ir SEPK funkcijų dubliavimosi atliekant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo įgyvendinimo kontrolę.  ...

B. Matelis. Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija išgyvena politinio lyderio krizę

Bronislovas Matelis, Seimo narys Pastaruoju metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime nariai viešai daug komentuoja savo santykius su Sauliaus Skvernelio Vyriausybe. Pagrindinė išsakoma mintis ta pati – kalčiausias Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos lyderis Gabrielius Landsbergis, kalantis pleištą tarp frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio ir S. Skvernelio. Pasitraukdamas iš LVŽS frakcijos kalbėjau, kad neadekvatus šios frakcijos seniūno elgesys kenkia visai valdančiajai daugumai ir tai ateityje gali neigiamai atsiliepti siekiant įgyvendinti žadėtas permainas. Tada niekaip negalėjau suprasti, kodėl frakcijos seniūnas, nenorėdamas komentuoti kai kurių asmeninio gyvenimo peripetijų, beveik dirbtinai kuria įtampas ir silpnina frakciją. Dabar vėl kalbama apie išorės priešus, kurie trukdo dirbti LVŽS frakcijai, nors tokių santykių ir įtampų priežastys yra visai kitokios. Niekas ir niekada neįkals pleišto į stiprų ir vieningą monolito paviršių, jeigu jame nebus plyšio. Opozicija demokratinėje visuomenėje visuomet ieškos to plyšio ir kals pleištą. Vyriausybės vadovo S. Skvernelio ir frakcijos seniūno R. Karbauskio nesutarimų priežastis nulėmė anksčiau vykę įvykiai. Reikia pripažinti, kad šiuo metu frakcijos seniūno autoritetas yra stipriai susvyravęs, tai mato LVŽS frakcijos nariai, jie gali šimtą kartų balsuoti dėl pasitikėjimo savo lyderiu, žodžiu jį parems, tačiau proto juk neapgausi. Kai lyderis ima prarasti savo grupėje autoritetą, paprastai į viešumą pradeda lįsti antro ir net trečio plano lyderiai. Jie glosto nominalų lyderį, jį ramina, tačiau tuo pačiu buriasi į atskiras grupeles ir imasi spręsti savo reikalų. Tai yra ženklas, kad santykiai toje grupėje vystosi nenormaliai ir viskas gali baigtis skyrybomis, nes ilguoju laikotarpiu nepavyks suderinti mažų lyderių interesų. Švietimo reikalų komitetas neleistinomis priemonėmis griebėsi gelbėti jo vadovo universiteto, frakcijos nariai ūkininkai pradėjo teikti pataisas, kad išskirtinai jiems būtų galima prie parlamentarų algos gauti pajamas ir iš žemdirbystės, nemažai „valstiečių“, kai reikėjo balsuoti už urėdijų reformą, vaikščiojo po plenarinių posėdžių salę ir nebalsavo. Tiesiog reikėtų pripažinti, kad toje frakcijoje dažnas jau imasi spręsti asmenines problemas, dar bando kažkiek ir kažko nugriebti sau, o kai stogai „važiuoja“, tai tada ir informaciją visuomenei užsigeidžia teikti pagal formulę „50x50“. Dažnai klausiu savęs, ar tai aš, pasitraukęs iš LVŽS frakcijos ir tuo pačiu remdamas reformas, išdaviau permainų idėjas, ar tie, kurie liko frakcijoje ir visomis jėgomis taranuoja permainas valstybėje? Ir dar dėl lyderio. Kai LVŽS frakcijos nariai savo veiksmais nuolat ėmė žeminti premjerą ir pačią Vyriausybę, laukiau frakcijos seniūno, grupės lyderio, tinkamos reakcijos. Tačiau atsitiko taip, kad tuo metu lyderio savybes pademonstravo S. Skvernelis, metęs iššūkį kai kuriems į paviršių lendantiems trečios eilės lyderiams. Kai kurie LVŽS nariai piktinasi, kad pats R. Karbauskis nebekomentuoja svarbių politinių sprendimų, apsiriboja tik tuo, kad diagnozuoja S. Skvernelio nuovargio ir nervinės įtampos lygį. Tai dar vienas ženklas, kad LVŽS frakcija išgyvena politinio lyderio krizę ir dėl to kaltinti išorės priešų nereikėtų.

R. Vainienė. Kas gadina Seimo reputaciją?

R. Vainienė. Kas gadina Seimo reputaciją? Seimo pirmininkas atskleidė, kad labiausiai norėtų pagerinti Seimo reputaciją. Rimtas, visos kadencijos vertas Seimo vadovo siekis ir – nelengva užduotis. Mat Seimo reputaciją gadina ne tik skandalingas jo narių elgesys ar iš kojų verčiantys pareiškimai, bet ir jų registruojami teisės aktų projektai. Pamename, Seime buvo registruotas pasiūlymas reguliuoti visų maisto produktų kainas. Niekas rimtai tokio projekto net nevertino, o Seimas ėmė ir nubalsavo UŽ. Laimei, klaida buvo pripažinta ir ištaisyta. Tačiau pamoka liko neišmokta. Pavyzdžiui, šiemet balsuodami kad reikia nukelti socialinio modelio, Darbo kodekso įsigaliojimą, Seimo nariai nesuprato, kad palaimino „Sodros“ įmokų padidinimą. O kur dar sumaištis, kol išsiaiškino, kokį pagalbinio apvaisinimo įstatymą priėmė. O kur dar pasiūlymas žiniasklaidoje subalansuoti gerų ir blogų žinių santykį. Taigi, teisėkūra – ne toks jau solidus bei rimtas žanras, kaip pagrįstai tikimės. Joje nutinka įvairių dalykų. Kartas nuo karto užregistruojami tokie teisės aktų projektai, kad skaitant plaukai pasišiaušia. Lyg ir turėtum juoktis, bet įvertinant turimas kvailų įstatymų priėmimo patirtis – nebeišeina. Naujausiu Seimo atsparumo kvailumui testu taps užregistruotas siūlymas visiškai uždrausti vaistų ir net maisto papildų reklamą. Nes Seimo narys, sveikatos komiteto pirmininko pavaduotojas kažkur nugirdo, kad žmonės prisipirkę pilnus stalčius gal vaistų, gal – maisto papildų. Norėdamas įsitikinti, pats asmeniškai patikrino draugų spinteles – apie tai prisipažino socialiniame tinkle. Ir nusprendė – gana. Žmonės geria ne pieną, o kalcį, valgo ne mėsą, o geležį, ne žuvį, o žuvies taukus. Tvarka bus! Pasakė „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas ir užregistravo visų vaistų ir maisto papildų reklamą visiškai draudžiantį įstatymo projektą. O juk reikėjo ne po draugų spinteles landžioti, o bent jau išsiaiškinti, kuo maisto papildai skiriasi nuo vaistų, ir kokie yra reglamentavimo skirtumai, pasidomėti Lietuvoje atliktais tyrimais, susirinkti statistiką, pasidomėti šių sričių reguliavimu kitose šalyse. Štai, profesorius Rimantas Stukas noriai dalijasi 2013 m. atlikto Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimo rezultatais. Jis parodė, kad tik 6 proc. lietuvių reguliariai vartoja maisto papildus, kai tuo tarpu Vakarų Europoje šis skaičius siekia 60 proc., JAV – 80 proc. Profesorius Seimo nariui galėtų paaiškinti, kodėl taip yra. Bet Seimo nariui neįdomu. Jis savo veiklą, matyt, vertins pagal užregistruotų teisės aktų skaičių, o ne pagal jų kokybę. Nes kokybės rodiklis būtų itin prastas. Teisės akto projektą jau įvertino Seimo teisės komitetas ir Europos teisės departamentas. Išvados – siūlomas teisinis reguliavimas prieštarautų Konstitucijos 25 ir 46 straipsniams bei teisinės valstybės principui. Laimei, kad sustyguota teisės aktų projektų vertinimo sistema veikia ir iš anksto įspėja apie galimus teisinius absurdus. Beje, reklamos ribojimas nežinia kodėl įrašytas Farmacijos įstatymo pakeitimo projekte – matyt rengėjas nežino, kad maisto papildai yra ne vaistas, o maistas, ir juos reglamentuoja Maisto įstatymas bei Reklamos įstatymas. Teisėkūra, tikėtina, vyko buitiniu keliu. Užėjo Seimo narys į vaistinę, pamatė vitaminą C ir nusprendė, kad reikia maisto papildo reklamą drausti Farmacijos įstatyme. Nes juk vaistinėje matė. Ir draugų spintelėje. Gerinti Seimo reputaciją, sakote? Apie ką jūs čia, Seimo primininke? Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ....

Ramunė Sotvarė-Šemetienė. Emigracija: kai svajones nužudo realybė

Ramunė Sotvarė-Šemetienė. Emigracija: kai svajones nužudo realybė www.lrt.lt Buvo gabus chemikas – tapo eiliniu apsaugos darbuotoju. Mokėsi Jungtinės Karalystės universitete – sugrįžo atgal į varganą lūšną be vandens ir tualeto. Buvo geriausias mokykloje, o dabar – savos šeimos skerdikas. Tokią atomazgą nulėmė viso gyvenimo vilčių žlugimas. Duodama interviu portalui „15min.lt“ taip mananti sakė Egidijaus Anupraičio, įtariamo artimiausių žmonių sušaudymu, chemijos ir biologijos mokytoja Kunigunda Vrubliauskaitė. Niekas kol kas nežino, kas iš tiesų ką nulėmė, tačiau prakalbusi apie tai mokytoja palietė dar vieną reiškinį, kurį nujaučiame, bet dar daug nekalbame, kurį taip pat galime vadinti uždelsto veikimo bomba arba dar viena emigracijos puse. Visi tie 50 tūkst. žmonių, palikę Lietuvą pernai, 14 tūkst., kurie susipakavo lagaminus šį sausį ir vasarį, taip pat ir visi kiti išvyko gaudydami savo didesnę ar mažesnę svajonę. Kažkam ta svajonė pinigai, kažkam – įdomesnis darbas, gabiam jaunimui – studijos. Svajonės skirtingos, bet lūkesčiai ir nuostatos iš esmės tokie pat. Kiekvienas keliantis sparnus tiki, jog ten bus kitaip, jog ten jis kažką pasieks, jog ten jis parodys ir įrodys. Negana to, kiekvienas emigrantas įkūnija ne tik savo, bet ir artimų žmonių svajonę. O kaip yra, kai jis tampa parvykstančiu, sugrįžtančiu emigrantu? Tuo, kurio taip šaukiasi tėvynė, vis kurdama sugrąžinimo planus ir vadinanti tai vienu iš savo prioritetų? Nemaža dalis pasukusių atgal atsiduria prie sudužusios geldos. Oro uoste jiems orkestras negroja. Darbo niekas nesiūlo, nes ir savų bedarbių per akis. Tokių kaip Seimo narys konservatorius Mykolas Majauskas, iš Londono persikėlęs į vyriausybės rūmus, ar dabartinė vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė, kadaise palikusi karjerą Niujorke dėl „Investuok Lietuvoje“ vadovės kėdės, yra vienetai. Kiti parvyksta tyliai. Kas nepritapęs, kas tiesiog atsikandęs gyvenimo svetur ir nebenorintis daugiau būti svetimu net ir puikiausiame krašte. Nesvarbu dėl kokių priežasčių parvyko namo, vertinimas toks pat. Nepavyko. Nesugebėjo. Taip sakant, jeigu neuždirbo bent namui ar neturi gero darbo pasiūlymo, tai yra dar didesnis nevykėlis, nei buvo iki emigracijos ar yra visi likę čia. Tiesa yra ta, jog artimiausia aplinka tokį sugrįžimą suvokia kaip asmeninį vilčių, sietų su tokiu savu emigrantu, subyrėjimą, o visuomenėje iš principo vyrauja priešiškos nuostatos. Iš dalies dėl pavydo, iš dalies dėl to, jog išvykstantieji laikomi bėgliais ar net išdavikais. Pagaliau, kiekvienas toks parvykėlis yra konkurentas, turintis bent jau teorinių pranašumų, mat yra daugiau matęs. Ir kol didelė visuomenės dalis kapanojasi varge, tol požiūris nesikeis. Kone kiekvienas, nusprendęs sukti atgal, turi ne tik susitarti pats su savimi, bet patiria vienokį ar kitokį psichologinį spaudimą iš aplinkos, tegu ir tylų. Turi perlipti per išankstines nuostatas. Kitaip sakant, namie jo laukia nelengvas adaptacinis periodas, kai pagalbos tikėtis nelabai yra iš kur, o nevykėlio etiketė jau paruošta. Emigrantų patirtis labai skirtinga. Ši problema tikriausiai mažiau aktuali juodadarbiams ir visai neaktuali per pasaulio laboratorijas keliaujantiems mokslininkams. Sudėtingiausia turėtų būti jauniems žmonėms, kurie rinkosi studijas užsienyje, tikėdami, jog šis laivas išplukdys juos į kitokį gyvenimą. Nejauku net galvoti, kaip turėtų jaustis jaunuolis, neseniai pasakojęs mokykloje savo sėkmės istoriją, buvęs savotiška vietos legenda ir pavyzdys, bet dabar turintis ieškoti bet kokio darbo ir kasdien klausytis tėvų ar giminaičių aiškinimų, koks jis asilas, nes sugrįžo nuogas basas į šitą ašarų pakalnę ir dar tapo išlaikytiniu, kišenėje gal turinčiu tik diplomą, kurio čia nelabai kam reikia. Sunku tiksliai pasakyti, kiek tokių jaunuolių yra. Statistika fragmentiška. Palyginus įvairius šaltinius, galima sakyti, jog kasmet mokytis išvažiuoja vidutiniškai 2,5 tūkst., o maždaug pusė jų po kelerių metų sugrįžta namo. Nėra žinoma, kokia jų dalis suranda lūkesčius atitinkantį darbą. Juo labiau nėra žinoma, kokioje aplinkoje jie atsiduria. Kuo ji nykesnė, tuo didesnė tikimybė, jog psichologinis spaudimas ir graužatis dėl žlugusių vilčių gali tapti nepakeliami, peraugti į depresiją. Bet faktas, jog jų yra. Gal keli šimtai per metus, gal kelis kartus daugiau. Pirmieji šeši mėnesiai jiems yra sunkiausi. Ir kažkas turėtų pradėti juos skaičiuoti ir matyti. Keturguba žmogžudystė Gaižėnų kaime tuo pat metu yra ir perspėjimas, jog atsiranda dar viena savita rizikos grupė, kuri didės, nelygu kokia bus padėtis Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Tai žmonės, kurie gali būti naudingi, normaliai integruotis, bet lygiai taip pat gali nesusidoroti su tokia tikrove, kokia ji yra. Ir vis dažniau nesusidoros, jeigu liks vieni menko emocinio intelekto aplinkoje. Kai politikai eilinį kartą prabils apie emigrantų sugrąžinimą, jie turės nepamirštamą pavyzdį, koks tas sugrįžimas gali būti.

Kas Seime laimės mūšį dėl miškų valdymo pertvarkos?

Birutė Vyšniauskaitė, LRT.lt Kas Seime laimės mūšį dėl miškų valdymo pertvarkos? Kaip pastebi Seimo senbuviai, nuo 2004 m. kiekvienos kadencijos Seimas savo darbą pradeda nuo Miškų įstatymo pataisų. Ir kiekvieną kartą dėl jų parlamentarai stoja į mūšį – vieni būna už tai, kad miškų valdymą reikėtų pertvarkyti, kiti – palikti dar nuo nepriklausomybės atkūrimo veikiančias 42 urėdijas. Dabartinėje valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje taip pat nėra sutarimo, ar reikia ir kaip pertvarkyti miškų valdymą. Valdantieji „valstiečiai“ laiko kone savo garbės reikalu panaikinti dabartines urėdijas, nors Miškų įstatymo pataisos nenumatytos nei koalicijos su socialdemokratais sutartyje, nei vyriausybės programoje. Balandžio pradžioje Miškų įstatymo pataisos bus svarstomos antrą kartą. Kaip LRT.lt sakė Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstiečių“ atstovė Rima Baškienė, valdančiosios koalicijos sutartyje nėra numatyti su miškų pertvarka ar kitomis sritimis susijusių įstatymų projektai. Joje apibrėžti tik bendrieji valdymo principai ir kaip partijos pasidalija valdžios postus. Atskirosios nuomonės, kurių, kaip buvo planuota prieš koalicinės sutarties pasirašymą, galėtų laikytis „valstiečiai“ ir socialdemokratai, numatytos šeimos politikos ir vardų ir pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis klausimais. Šios atskirosios nuomonės surašytos priede prie koalicinės sutarties. Apie miškų pertvarką, pasak R. Baškienės, tame priede nekalbama. Panašiai, bendraudamas su LRT.lt, kalbėjo ir socialdemokratas Juozas Olekas, pastaruoju metu daug bendraujantis su miškininkų bendruomene ir urėdais: „Nei vyriausybės programoje, nei koalicinėje sutartyje miškų pertvarka nenumatyta“. Vyriausybė planuoja įgyvendinti darnią miškų politiką „Miškai (...) yra valstybės ir tautos turtas su formaliąja nuosavybės įvairove. Dėl šių priežasčių atskiri visuomenės sluoksniai skirtingai mato miškų vertę ir naudojimo tikslingumą. Lietuvos miškų ūkio daugiafunkciškumas istoriškai buvo sėkmingos ir darnios miškininkystės pavyzdys daugeliui šalių. Deja, pastaruoju metu ryškėja tendencija mišką vertinti tik kaip medienos išteklių, pamirštant kitas miško funkcijas: rekreacinę, buveinių, miško gėrybių. Todėl sieksime sprendimo suderinant ekonominius interesus, teisę į nuosavybę ir gamtosauginius, kraštovaizdžio apsaugos reikalavimus“, – nurodyta Sauliaus Skvernelio vyriausybės programoje. Apie tai, kad miškų valdymą planuojama pertvarkyti taip, kad atsirastų viena valstybinė įmonė su 25 jai pavaldžiais padaliniais.  vietoj dabar Miškų įstatyme numatytų 42 urėdijų, vyriausybės programoje neužsimenama. Joje įsipareigota nuosekliai vykdyti tvarią ir subalansuotą miškų ūkio politiką, vienodą dėmesį, skiriant ekologinių, ekonominių ir socialinių miškų funkcijų užtikrinimui ir suderinamumui, o „miškus vertinti kaip valstybės turtą ir išteklių, kuris privalo būti nuolat gausinamas ir racionaliai naudojamas“. Ministrų kabineto programoje taip pat minima, kad bus tobulinama miškininkystę ir miškotvarką reglamentuojanti teisinė bazė: „Svarbiausiais darbais šioje srityje laikome miškų ūkio valstybinio reguliavimo sistemos institucinės struktūros, funkcijų ir apimties, ekonominio bei aplinkosauginio veiklos reguliavimo peržiūrą, administracinės naštos mažinimą, aiškų atskirų įstaigų kompetencijos ribų apibrėžimą, dubliuojančių funkcijų ir veiklų miškų sistemoje panaikinimą, miškų politikos, aplinkosauginių ir gamybinių funkcijų atskyrimą (...). Sieksime išsaugoti ir skatinti kurti darbo vietas miškininkystėje ir medienos pramonėje (...). Sieksime, kad valstybinės reikšmės miškai būtų naudojami tik tiek, kiek yra reikalinga vietinei medienos pramonei. Dėl valstybinių miškų naudojimo būdo ir apimties svarus žodis turi tekti savivaldybėms ir bendruomenėms, kurių gyvenamojoje aplinkoje yra konkretūs miškai (...)“. Apie tai, kad miškų valdymą planuojama pertvarkyti taip, kad atsirastų viena valstybinė įmonė su 25 jai pavaldžiais padaliniais vietoj dabar Miškų įstatyme numatytų 42 urėdijų, vyriausybės programoje neužsimenama. Ministras savo nuomonės nekeičia Kai prieš kelias savaites Seime aplinkos ministras K. Navickas bandė pristatyti Miškų įstatymo pataisas, partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Remigijus Žemaitaitis ir „žaliųjų“ atstovas Linas Balsys jį nutraukė, reikalaudami padaryti pertrauką. Taip ir atsitiko, tačiau įstatymo pakeitimai Seime buvo užregistruoti. „Per tą laiką niekas nepasikeitė ir tebesilaikau nuostatos, kad turėtų būti įkurta viena valstybės įmonė, kuri valdytų miškus. Kiek ji turės padalinių, nustatys Aplinkos ministerija. Buvo pažadėta, kad bus 25 padaliniai. To pažado ir laikysiuosi“, – sakė LRT.lt K. Navickas. Ministras patikino, kad miškų reformos reikia imtis pirmiausia dėl to, kad būtų užtikrinti Lietuvos visuomenės poreikiai, o ne kad būtų atleidžiami iš darbo miškų ūkyje dirbantys žmonės. Miškininkų ir urėdų priekaištus, esą reforma pareikalaus iš darbo atleisti ne 400, kaip buvo skelbta anksčiau, o galbūt net kelis tūkstančius miškuose ir juos aptarnaujančiose įmonėse dirbančių žmonių, K. Navickas laiko nepagrįstais: „Esame dabartinės miškų valdymo sistemos įkaitai. Jei jie (miškininkai ir urėdai – LRT.lt) žino, kaip galima būtų iš darbo atleisti daugiau žmonių, tai mes jų pasiūlymais mielai pasinaudotume. Kita vertus, reformos reikia ne tam, kad iš darbo būtų atleista 400 žmonių, o tam, kad trys milijonai Lietuvos gyventojų iš miškų gautų didesnę pridėtinę vertę“. Ministras tvirtino, kad, įsteigus valstybinę įmonę, kuri valdytų visą šalies miškų ūkį, pelnas kiekvienais metais būtų 13 mln. eurų didesnis. Socialdemokratai teiks pasiūlymus Valdančiajai daugumai priklausantys socialdemokratai nepalaikė Seime K. Navicko teikiamų Miškų įstatymo pataisų. Jas užregistruoti pavyko dėl opozicijoje esančių konservatorių balsų. J. Olekas planuoja pateikti dar ir savas pataisas, kuriose būtų numatyta, kad 25 atsirasiantys miškus valdančios valstybinės įmonės padaliniai turėtų juridinio asmens statusą, kad bent porą dešimtmečių turėtų apibrėžtus plotus ir medžių kirtimo apimtis ir kad regionuose būtų išlaikytos miškuose dirbančių žmonių darbo vietos. „Medienos tvarkymas ir pardavimas galėtų būti centralizuoti. Ar tokie ir kiti pasiūlymai bus įtraukti į Miškų įstatymo pataisas, dar spręs ir Seimo komitetai, kuriuose diskusijos apie tai šiuo metu ir vyksta“, – kalbėjo J. Olekas. Jis prisiminė, kad ir ankstesnių Seimo kadencijų metu būta siūlymų įsteigti vieną valstybinę įmonę, kuriai būtų patikėtas šalies miškų valdymas. „To siekė kai kurios stambios Lietuvos medžio perdirbimo įmonės. Jas palaikė ir švedų kompanija „Ikea“. Jos aiškindavo, esą, atsiradus vienai valstybės įmonei, galima būtų įsigyti medienos mažesnėmis kainomis. Planus sukurti vieną įmonę palaiko prezidentė Dalia Grybauskaitę. Tokios pozicijos ji laikėsi ir dirbant praėjusios kadencijos Seimui“, – teigė J. Olekas. Įstatymo pataisos – žabangai kvailiams? „Jeigu bus įkurta valstybinė įmonė, valdanti visus miškus, jokių jai pavaldžių 25 padalinių nebus. Toks pažadas – žabangai kvailiams. Juk tie padaliniai pagal dabartinį vyriausybės planą neturės nei teisių, nei galių. Tiesiog bus elementarūs skyreliai“, – įsitikinęs buvęs ilgametis Seimo Aplinkos komiteto vadovas Algimantas Salamakinas. Jis tvirtino turįs žinių, kad vyriausybė, siekdama miškų valdymą patikėti vienai valstybinei įmonei, vadovaujasi kaimynų latvių pavyzdžiu, kur miškus taip pat valdo viena įmonė: „Todėl Latvijoje ir pelnai iš miškų ūkio sumažėjo, ir daugiau nei trys tūkstančiai žmonių neteko darbo. Dabar latvių miškus valdo vadinamasis 20-ies privačių įmonių klubas, kuris kiek nori medienos pasilieka sau, kiek nori – parduoda užsieniečiams. Lietuvoje po pertvarkos, ko gero, miškus valdytų 4-rių klubas, o darbo neteks keli tūkstančiai, bet ne 400 žmonių, kaip dabar žadama.“ A.Salamakinui antrino ir R. Žemaitaitis. Jis įsitikinęs, kad Miškų įstatymo pataisas kai kurie valdantieji „valstiečiai“ ir vyriausybė skuba priimti tam, kad nebūtų didesnio pasipriešinimo Seime: „Viskas daroma be jokių diskusijų, buldozerio principu. Kai Seime buvo suorganizuota speciali konferencija apie Miškų reformą, ministras K. Navickas nesiteikė joje dalyvauti, nors buvo Seime. Esu tikras, kad darbo miškuose, atsiradus vienai juos valdančiai įmonei, netektų apie 1300 žmonių“ Nenormalu, kad veikia 42 urėdijos? Seimo kuluaruose jau seniai kalbama, kad tarp tų verslininkų, kurie pritaria, kad šalies miškus valdytų viena valstybinė įmonė, yra ir įmonės „Grigeo Grigiškės“ vadovas, Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ prezidentas Gintautas Pangonis. Jis to ir neslėpė. „Mūsų įmonė medienos naudoja nelabai daug. Tačiau visur kalbu kaip asociacijos vadovas. Mes, kaip pramoninkai, sveikinsime valstybės sprendimus, efektyvinant miškų ūkio valdymą. Nenormalu, kad dabar miškuose veikia 42 urėdijos ir tai net įrašyta įstatyme“, – bendraudamas su LRT.lt, teigė G. Pangonis. Jis pritarė ministro K. Navicko nuomonei, kad miškų valdymas ir medienos įsigijimas turėtų būti efektyvesni. Pasak verslininko, ir jis pats, ir jo kolegos norėtų, kad mediena Lietuvoje visiems būtų parduodama vienodomis sąlygomis: „Jei Latvijoje ir Estijoje mediena parduodama tik toms įmonėms, kurios veikia tose šalyse, tai Lietuvoje yra tokia tvarka, kad medienos gali įsigyti tie, kas per medienos pardavimo aukcionus pasiūlo bent centu didesnę kainą. Tuomet parduota mediena važiuoja per Lietuvos sieną, o vietinės įmonės stovi be darbo“. G. Pangonis tvirtino, kad lietuviai medienos negali įsigyti nei Lenkijoje, nei Latvijoje, nei Estijoje, nes šiose šalyse apie 80 proc. medienos parduodama tik ten savo veiklą vystančioms įmonėms. Baltarusijoje, anot G. Pangonio, medieną pirkti per brangu dėl ten galiojančios muitų sistemos. Pasak verslininko, Lietuvoje mediena, priklausomai nuo rūšies, 5–15 proc. brangesnės, nei kaimyninėse šalyse. „Kaip tvarkyti ir valdyti

Kodėl A. Butkevičiui buvo toks svarbus Darbo kodeksas, o S. Skverneliui – urėdijų reforma

Kodėl A. Butkevičiui buvo toks svarbus Darbo kodeksas, o S. Skverneliui – urėdijų reforma Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Vyriausybės vadovai kartais pernelyg sureikšmina kuriuos nors įstatymus ar projektus ir dėl jų įnirtingai kovoja su priešininkais, nes kitu atveju jų esą negerbs rinkėjai. Taip LRT.lt teigia politologas Tomas Janeliūnas ir viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas. Tačiau, pasak politologės Rimos Urbonaitės, „buldozeriniai“ būdai, pasitelkiami kai kurioms reformoms patvirtinti, politikų reitingus tik mažina. Visuomenei esą svarbu visų pirma paaiškinti, kam to apskritai reikia. Praėjusios kadencijos vyriausybėje buvęs premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius stojo į kovą dėl Darbo kodekso priėmimo, o dabartinis vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis kovoja dėl urėdijų reformos. „Natūralu, kad lengva nebus. Mums reikia daryti, kas buvo 25 metus nepataisyta arba atidėliojamos problemos, dabar yra galimybė realiai parodyti, ar tai yra tik žodžiai, ar darbai. Aš tikiuosi, kad vyriausybė ir dauguma Seimo narių tų realių pokyčių nori ir tą savo norą patvirtins priimdami atitinkamus įstatymus“, – kalbėjo S. Skvernelis. Tačiau ar tikrai karingi premjerai, bet kokia kaina norintys patvirtinti vieną ar kitą reformą, visuomet pelno rinkėjų palankumą ir pagarbą? A. Katauskas: politikai patys tampa įvykių vergais Viešųjų ryšių kompanijos „Nova Media“ vyresnysis partneris A. Katauskas sako, kad premjerai labai dažnai kai kurias reformas ar įstatymus pernelyg sureikšmina ir pateikia kaip mirtiną kovą su priešininkais. „Tai dažnai padaro patys politikai. [...] Neretai jie uždaro save į kampą ir neturi jokių galimybių iš ten išeiti. Jei A. Butkevičius nebūtų lietęs Darbo kodekso, o būtų daręs kitą dalyką, būtų panašus nusiteikimas. Faktiškai nesvarbu, koks klausimas – tau reikia priešininko, kurį galėtum nugalėti, nes rinkėjui reikia laiminčio politiko. Politikai, siekdami palaikymo, hiperbolizuoja dalykus ir tampa vergais paties įvykio. Jie jau nebegali pralaimėti, neturi kaip atsitraukti, nes staiga visuomenės dėmesys būna nukreiptas į tą klausimą. Nors neretai ji to klausimo apskritai nesupranta“, – LRT.lt aiškino A. Katauskas. Todėl, pasak viešųjų ryšių eksperto, nors daugelis rinkėjų nesupranta ar negalėtų paaiškinti urėdijų reformos esmės, žino, kad jei premjeras pralaimės dėl šio klausimo Seime, vadinasi, jis nesugebės įgyvendinti savo reformų ir bus pralaimėtojas. Pasak A. Katausko, urėdijoms buvo užklijuotas senos nomenklatūros atspalvis, kuris stabdo Lietuvos vystymąsi. Panašiai esą buvo ir su senuoju Darbo kodeksu, nors priešininkai, su kuriais teko kovoti A. Butkevičiui ir dabar tenka kovoti S. Skverneliui, visiškai skirtingi. „Kai A. Butkevičius pradėjo dvikovą, jis savo veiksmais sureikšmino įtakos prasme beveik mirusią Lietuvos profesinių sąjungų konfederaciją. Nutiko taip, kad jis pralaimėjo. Jis kovojo ne dėl Darbo kodekso, kuris bus geras, o dėl Darbo kodekso, kuris geras darbdaviams, bet blogas dirbantiesiems. Ką bando padaryti oponentai dėl miškų sistemos pertvarkos? Kalbama, kad bus parduoti miškai, bandoma nukreipti ugnį nuo savęs, aiškinant, kad premjeras kovoja prieš visuomenę ir Lietuvą. Tačiau urėdijų reforma, skirtingai nuo Darbo kodekso, yra kitoks žvėris, ir S. Skverneliui turėtų pasisekti bent jau viešojoje erdvėje, o kaip bus Seime – klausimas“, – lygino A. Katauskas. Kovoja, nes tai – pirma rimtesnė reforma? Urėdijų klausimas – gana specifinis, susijęs su interesų grupėmis, bet nelabai svarbus daugumai rinkėjų, LRT.lt teigia Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius T. Janeliūnas. „Todėl premjerui S. Skverneliui ir vyriausybei svarbu nebent simboliškai laimėti pirmą rimtesnį balsavimą Seime, nes iki šiol nebuvo kažkokių rimtų reformų, kurias tvirtintų Seimas ir kurioms reikėtų daugumos palaikymo. Toks pirmas darbas ir rezultatas yra svarbus psichologiškai“, – apie tai, kodėl S. Skvernelis kovoja dėl urėdijų reformos, kalbėjo T. Janeliūnas. Viešųjų ryšių eksperto A. Katausko teigimu, yra nerašyta taisyklė, kad rimtos reformos turi būti daromos kadencijos pradžioje, kad „būtų laiko užglaistyti kampus, jei bus kažkas ne taip“. „A. Butkevičiaus noras „pravažiuoti“ su Darbo kodeksu, likus mėnesiui [iki rinkimų] ir sulaukti piketų prieš save, turbūt buvo vienas „protingiausių“ žingsnių, kuriuos galima žengti“, – vertino pašnekovas. Anot politologo T. Janeliūno, visuomenės pasitikėjimui didesnę įtaką turės klausimai, susiję su darbo reglamentavimu, gyventojų pajamomis, emigraciją lemiančiais sprendimais. „Ekonominiai dalykai bus svarbesni ir jie nulems, kaip pasuks vyriausybės ir premjero populiarumo kreivė“, – kalbėjo T. Janeliūnas. Kategoriškas pozicijos užėmimas, pasak politologo, svarbus norint pademonstruoti lyderystę, ypač vyriausybės veiklos pradžioje: „Nes jei vyriausybė ir premjeras bus laikomi atsitraukiančiais, neužtikrintais ir galinčiais nuleisti rankas po pirmo pasipriešinimo, vėliau bus kur kas sunkiau parodyti lyderystę. Todėl pirmieji sprendimai kartais svarbūs psichologiškai, norint pažymėti savo teritoriją, galimybes ir valią, todėl siekiama bet kokiu būdu priimti sprendimą.“ Tačiau geriausi politikai, T. Janeliūno manymu, geba atrasti balansą ir prognozuoja, kaip vienas ar kitas sprendimas paveiks tiek konkrečios politikos sritį, tiek ir visuomenės nuotaikas. „Nors, žinoma, kartais galima daryti sprendimus, kurie nėra patogūs ar patinkantys daugumai gyventojų, bet yra būtini ir neišvengiami, nes be to negalima judėti į priekį“, – kalbėdamas su LRT.lt pridūrė TSPMI profesorius. R. Urbonaitė: S. Skvernelis reitingą gali pasikelti realiais darbais Mykolo Romerio universiteto politologė R. Urbonaitė teigia, jog lyderystė neapibrėžiama vien tuo, kaip politikas sugeba garsiai šaukti ir muštis į krūtinę, kad vienos ar kitos reformos būtinai reikia. „Tikroji lyderystė – ne skandalingi pareiškimai ar verkimas žiniasklaidoje, kaip tave Seimo nariai ignoruoja, bet būtent komandos, kuri parengtų labai profesionalų projektą, subūrimas. Be to, tuo svarbu įtikinti visuomenę. Kai įtikinsi ją, bus lengviau įtikinti ir Seimo narius, kuriems taip pat svarbūs reitingai. Matome, kaip jie sugeba susirinkti į neeilines sesijas, kai nutinka skubaus sprendimo reikalaujančios situacijos ir visuomenė to sprendimo laukia“, – aiškino R. Urbonaitė. Politologės manymu, „buldozeriniai“ būdai, pasitelkiami siekiant priimti kai kurias reformas, politikų reitingus tik mažina, o visuomenei esą svarbu visų pirma paaiškinti, kam to apskritai reikia. „Rinkėjams svarbu žinoti, ar tos reformos vyksta ir kokios jos yra. Kitaip tariant, premjeras gali puikiausiai pasikelti savo reitingą realiais darbais. Jei sulauki blokados iš Seimo, bet visuomenę sugebi įtikinti ir argumentuoti, gali eiti į viešumą ir sakyti, kad Seimas dėl užkulisinių kovų nesugeba priimti sprendimo. Manau, tai yra daug svarbiau nei bandymas muštis į krūtinę ir sakyti, kad guls kryžiumi, bet bandys viską padaryti, kad tik Seimas pritartų tam sprendimui“, – tęsė politologė. Jos žodžiais, kol kas ir urėdijų reformos buvo matyti tik apmatai, todėl esą ir Seimo nariai galėjo į tai žiūrėti kreivokai. „Žinoma, yra ir stipri interesų grupė – urėdai, kurie priešinasi reformai. Iš kitos pusės, argumentai už reformą buvo išdėstyti aptakiai, ir tai vyksta daugelyje sričių. Dėl Darbo kodekso visuomenės taip pat nesugebėjo įtikinti – matėme daugybę dalykų, kurie sukėlė žmonių nepasitenkinimą“, – LRT.lt pažymėjo R. Urbonaitė. Pasak MRU politologės, laikas yra šios vyriausybės nenaudai ir, jei vyriausybė ir toliau nepriims sprendimų, kurie turėtų realų rezultatą, rinkėjai gali nusivilti. „Rinkėjai viską vertina pagal tai, ką mato aplink save – kas vyksta poliklinikose ir ligoninėse, vaikų mokyklose, kokiomis gatvėmis jie vaikšto ir važinėja. Galiausiai turime priimti sprendimus, kurie turi realų rezultatą. Tai gali labiausiai veikti premjero reitingus“, – sakė R. Urbonaitė.

Trišalėje Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos asamblėjoje – Astravo AE pasmerkimas

Trišalėje Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos asamblėjoje –  Astravo AE pasmerkimas. Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Andrius Kubilius bei TS-LKD tarptautinis sekretorius Žygimantas Pavilionis dalyvauja VIII Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų bendroje asamblėjoje Varšuvoje, kurioje šiandien priimta bendra deklaracija. A. Kubilius vadovavo trišalės asamblėjos Europos reikalų komitetui, kuriame pristatyta Lietuvos Respublikos Seimo pozicija dėl paramos Ukrainai – trišalė asamblėja parėmė A.Kubiliaus siūlymą Maršalo plano pavyzdžiu sutelkti didesnes investicinės pagalbos galimybes Ukrainos ūkiui, siejant šią pagalbą su reformų pažanga Ukrainoje. Ambasadorius Ž. Pavilionis pristatė būtinybę koordinuoti bendrus veiksmus Vašingtone, kur lietuvių, lenkų ir ukrainiečių bendruomenės, ambasados bei atvykstantys parlamentarai iki šiol dirba daugiau individualiai. Šiaurės bei Baltijos šalių pavyzdžiu trišalė asamblėja pritarė Ž. Pavilionio siūlymui koordinuoti bendrus parlamentinius veiksmus Vašingtone, surengti pirmą istorinį bendrą trijų parlamentų vadovų vizitą į šią sostinę bei kreiptis laišku į ES valstybių parlamentus, taip pat ir JAV Kongresą kviečiant ieškoti Vakarų bendrijos iniciatyvų Ukrainai paremti. Trišalė asamblėja taip pat pabrėžė būtinybę tęsti sankcijas Rusijai, pasmerkė oficialaus Minsko represijas ir paragino Baltarusijos valdžią nedelsiant paleisti laisvėn visus sulaikytus asmenis. Pirmą kartą Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos asamblėja oficialiai pasmerkė Astravo atominę elektrinę, įvardydama ją kaip grėsmę viso regiono saugumu, kartu nuspręsdama energetinio saugumo klausimais susitikinėti dažniau. Asamblėja paragino šalių vyriausybės greičiau vystyti stringančius infrastruktūros projektus bei pasidžiaugė Lietuvos-Lenkijos-Ukrainos brigada (LITPOLUKRBRIG) pasiekusią galutinį operacinį pasirengimą ir pasisakė už Konstantino Ostrogiškio, laimėjusio Oršos mūšį prieš Maskvą, vėliavos šiai brigadai suteikimą. www.verslaspolitika.lt

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kelia pavojų tarptautiniam saugumui ir „turi planų dėl Baltijos šalių“

lrt.lt lrv.lt nuotr. Prieš 13 metų mūsų šalis įstojo į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją – NATO.Šia proga ministras pirmininkas Saulius Skvernelis  viešėjo Rukloje, kur susitiko su Lietuvos bei užsienio kariškiais, domėjosi jų turima technika, stebėjo karines pratybas. NATO nare Lietuva tapo 2004 m. kovo 29 d. Šiuo metu Aljansą sudaro 28 nepriklausomos valstybės, susijungusios tam, kad išsaugotų tarptautinę taiką bei saugumą. „Didžiuojuosi, kad Lietuva jau 13 metų yra stipriausio Aljanso dalimi. Narystė NATO yra mūsų saugumo garantas ir šalies pripažinimas. Vertiname visų draugų, kurie lydėjo Lietuvą integruojantis į NATO ir priimant svarbius sprendimus, indėlį. Tačiau svarbiausia grandis šioje eilėje esate Jūs – kariai, pasirinkę tarnauti Tėvynei ir ginti Aljanso interesus. Jūsų dėka galime jaustis saugūs“, – dėkodamas Lietuvos ir užsienio kariams už tarnybą kalbėjo premjeras S. Skvernelis. Vizito metu premjeras dalyvavo Lietuvos kariuomenės pristatyme, aplankė NATO priešakinių pajėgų karinio bataliono vadavietę. Vėliau vyriausybės vadovas apžiūrėjo ir karinę techniką bei ginkluotę. Premjeras pabrėžė, kad šalies gynybai reikalingų lėšų didinimas yra svarbus šios vyriausybės uždavinys. „Esame atsakingi nariai, investuojantys į savo saugumą ir kartu sprendžiantys bendrus iššūkius. Mūsų vyriausybė padarys viską, kad Lietuva tinkamai pasirengtų atsakyti į karines grėsmes, o NATO sąjungininkai Lietuvoje sulauktų deramo aprūpinimo. Džiugu, kad nuosekliai artėjame prie tikslo jau kitais metais pasiekti 2,07 proc. BVP išlaidų gynybai lygį. Šios lėšos yra būtinos mūsų saugumo užtikrinimui“, – teigė premjeras. Gaižiūnų poligone Rukloje ministrui pirmininkui buvo pademonstruotos ir NATO priešakinių pajėgų karinės grupės kartu su Lietuvos kariais pratybų epizodas. Vyriausybės vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad valstybės tikslas yra įtraukti kuo daugiau visuomenės į šalies gynybą. „Didžiuojuosi Lietuvos jaunaisiais piliečiais, kurie, 2015 m. atkūrus šauktinių tarnybą, savo noru nusprendė tapti kariuomenės dalimi. Džiaugiamės, kad didėja gyventojų įsitraukimas ir į kitas savanoriško karinio rengimo formas – Krašto apsaugos savanorių pajėgas, Lietuvos šaulių sąjungą. Tai parodo, kad mūsų visuomenė supranta galimas grėsmes ir nori joms turėti atsaką“, – sakė ministras pirmininkas. Tuo tarpu buvęs JAV viceprezidentas Dickas Cheney perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kelia pavojų tarptautiniam saugumui ir „turi planų dėl Baltijos šalių“. Pasak D. Cheney, Kremlius siekia susilpninti NATO, šiam tikslui telkiama ginkluotė Karaliaučiaus krašte tarp Lietuvos ir Lenkijos. Jis taip pat tikino, jog nėra jokių abejonių, kad V. Putinas bandė daryti įtaką pernai vykusiems JAV prezidento rinkimams. 76 metų D. Cheney buvo JAV viceprezidentas 2001–2009 metais. Jis laikomas vienu iš įtakingiausių „vanagų“ – griežtos linijos šalininkų – prezidento George`o W .Busho administracijoje....

Susirūpino dėl emigracijos – pasirašys dar vieną dokumentą?

Susirūpino dėl emigracijos - pasirašys dar vieną dokumentą? lrs.lt, verslaspolitika.lt Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kviečia atnaujinti nacionalinį parlamentinių partijų susitarimą dėl emigracijos ir inicijuoja naują šio dokumento pasirašymą. Nacionalinis parlamentinių partijų susitarimas dėl emigracijos buvo pasirašytas 2015 metais, tačiau, pasak LVŽS frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio, dabartiniai demografiniai iššūkiai reikalauja dar atsakingesnio požiūrio į šią problemą ir jos sprendimą. Kaip suvaldyti demografinę krizę turi būti numatyta ilgalaikėje valstybės vystymo strategijoje. Nors jau ne viena valdžia tai bandė padaryti, tačiau apčiuopiamų rezultatų vis dar nėra. Blogėjanti Lietuvos demografinė padėtis, nemažėjanti Lietuvos Respublikos piliečių emigracija daro neigiamą poveikį šalies ekonomikai ir socialinės apsaugos sistemai. Emigracija – nacionalinė lietuvių tautos problema, todėl būtina kurti sąlygas, skatinančias išvykusius sugrįžti, dirbti ir gyventi savoje šalyje. Šalies demografinės situacijos gerinimas ir emigracijos stabdymas buvo neatsiejama LVŽS rinkimų programos dalis, tam didelis dėmesys skiriamas ir patvirtintame Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane. Skaičiuojama, kad per metus iš Lietuvos išvyksta virš 40 tūkst. gyventojų. „Šią savaitę paskelbti naujausi „Eurostat“ skaičiai apie emigraciją ir galimą gyventojų skaičiaus sumažėjimą iki 1,65 mln. 2080 metais tiesiog pribloškė. Dabartiniai emigracijos mastai lietuvių tautai gali turėti negrįžtamų ir pražūtingų pasekmių. Dėl emigracijos lietuviai praranda tapatybę, nyksta žmonių santykis su Tėvyne. Dėl to visos parlamentinės partijos privalo prisiimti atsakomybę ir ryžtingai prisidėti prie šios skaudžios problemos sprendimo. Emigracija yra iššūkis, kurį, nepaisant politinių pažiūrų ar įsitikinimų, visi bendromis jėgomis turime įveikti. Kviečiu kolegas pasirašyti susitarimą ir aktyviai prisijungti prie mūsų iniciatyvos“, – sako R. Karbauskis. Siūlymus Vyriausybei, kaip suvaldyti demografines problemas, šią savaitę pateikė ir Seimo Migracijos komisija. Anot komisijos pirmininkės, LVŽS frakcijos narės Guodos Burokienės, konkretus veiksmų planas, kaip stabdyti emigraciją, yra, tik reikia nedelsiant jį įgyvendinti. „Demografinė Lietuvos situacija – ne tik Vyriausybės, bet ir Seimo prioritetas, todėl būtina sutelkti institucijas, mokslininkus, ekspertus, nevyriausybines organizacijas ir kuo skubiau imtis koordinuotų ir efektyvių priemonių, kurios paskatintų emigrantus sugrįžti į Lietuvą. LVŽS frakcijos iniciatyva atnaujinti parlamentinių partijų susitarimą dėl emigracijos būtų svarus indėlis ir instrumentas, prisidedantis prie šios problemos sprendimo. Turime priimti konkretų veiksmų planą ir jį vykdyti nedelsdami, nes tai turėjo būti padaryta jau vakar. Ir kalbėti turime taip garsiai, kad išgirstų po visą pasaulį išsivažinėję, bėgę nuo nedarbo, mažų atlyginimų, negirdėjimo, nesiskaitymo, biurokratizmo ir kitų negatyvių dalykų mūsų tautiečiai“, – teigia G. Burokienė. Parlamentinių partijų susitarime, kurį ketinama pasirašyti artimiausiu metu, bus siekiama sukurti ilgalaikę nacionalinę programą, siekiant emigracijos ir reemigracijos bei migracijos srautų teigiamo balanso bei vykdyti efektyvią demografinę politiką. Tikimasi, kad susitarimo iniciatyvą palaikys pasaulio lietuvių bendruomenės. Lygiagrečiai siekiama spręsti ir dvigubos pilietybės problemą, kuri labai aktuali mūsų mažai šaliai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Romoje dalyvauja Europos Sąjungos 60-mečio iškilmėse

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Romoje dalyvauja Europos Sąjungos 60-mečio iškilmėse. Kapitolijaus rūmuose, kur prieš 6 dešimtmečius buvo įsteigta Europos Bendrija, 27 ES šalių lyderiai pasirašė Romos deklaraciją ir nubrėžė gaires ES ateičiai. Šalies vadovė pabrėžė, jog Lietuva gerai žino, kokios Europos ji nori. Laisva šalių valia sukurta taikos sąjunga mūsų šaliai ir regionui reiškia saugumą bei gerovę. Žvelgdama į ateitį ES turės keistis, tapti dar modernesne. Todėl šiandien iš Romos siunčiama aiški žinia – 27 ES šalys sutaria dėl savo vertybių, tikslų ir toliau dirba kartu, kurdamos šią ateitį. Iškilmingos ceremonijos metu prisiminta 60 metų Europos Bendrijos istorija – taip pat ir Baltijos kelias, į laisvą Europos tautų šeimą sugrąžinęs Lietuvą bei kitas Baltijos šalis. ES lyderių pasirašytoje Romos deklaracijoje įtvirtintos 4 pagrindinės bendradarbiavimo kryptys – saugios, klestinčios, socialiai jautrios ir stiprų pasaulinį vaidmenį turinčios Europos link. Siekdami užtikrinti Europos saugumą, šalių lyderiai įsipareigojo stiprinti ES gynybą, bendradarbiavimą su NATO, gerinti ES išorės sienų apsaugą. Valstybių vadovai taip pat sutarė dirbti kartu užtikrinant Europos žmonių gerovę. Toliau bendromis 27 šalių pastangomis bus stiprinama bendra ES rinka, skatinama pažanga ir inovacijos, remiamas smulkusis ir vidutinis verslas, kovojama su skurdu ir socialine atskirtimi, užtikrinamas saugus energijos tiekimas. Visus 6 dešimtmečius buvusi taikos ir demokratijos simboliu pasaulyje, ES ir toliau padės užtikrinti stabilumą Rytų bei Pietų kaimynystėje. Bendrija išlieka atvira visoms Europos valstybėms, kurios gerbia pamatines ES vertybes ir yra pasirengusios jas ginti. Per 13 metų mūsų šalis tvirtai įsiliejo į Europos šalių šeimą. Narystės ES naudą asmeniškai jaučia net 81 proc. Lietuvos žmonių. Nuo 2004 m. Lietuva gavo 17 mlrd. eurų ES lėšų, o galimybėmis mokytis visoje Europoje pasinaudojo net 40 tūkst. jaunuolių. Penktadienį, kovo 24 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su kitų ES šalių lyderiais Siksto koplyčioje, Vatikane, susitiko su Popiežiumi Pranciškumi. Audiencijos metu Popiežius akcentavo, jog spręsdama šiandienos iššūkius Europa turi atsigręžti į savo praeitį ir pamatines vertybes. Būtina branginti taiką, nes be jos neįmanoma jokia ateitis. Šventasis Tėvas taip pat pabrėžė, jog Europa – tai ne tik reformos ir sutartys. Europa tai gyvenimas, tai būdas matyti žmogų, matyti jo orumą. Europa - tai pagarba žmogui ir žmonijai. Šalies vadovės teigimu, simboliška, kad susitikimas su Šventuoju Tėvu vyksta ES 60-mečio išvakarėse. Popiežius yra didysis europietis, kuriam rūpi Europos ateitis ir jos žmonės. Milijonams Europos gyventojų Popiežius yra moralinis autoritetas, ne kartą pasisakęs ES lyderystės stiprinimo ir vertybių klausimais. Jis tvirtai remia ES projektą, pabrėždamas europinę tapatybę, daugiakultūriškumą ir tautų tradicijų išsaugojimą. Pasisako už dialogo tarp skirtingų religijų stiprinimą. Šventasis Tėvas smerkia augantį vartotojiškumą, abejingumą ir susvetimėjimą. Ragina atsigręžti į žmogų, gerbti jo orumą ir teises, atsakingai plėtoti ekonomiką, saugoti aplinką ir skatinti lygias galimybes. Jis buvo vienas pirmųjų pasaulio autoritetų, kvietęs nuosekliai spręsti migracijos krizę, parodyti gailestingumą ir suteikti prieglobstį nuo karo bėgantiems žmonėms, kartu apsaugant ES piliečių teises. Už skleidžiamą vilties ir padrąsinimo žinią Europai Šventasis Tėvas 2016 m. apdovanotas garbingiausiu politiniu – Karolio Didžiojo – apdovanojimu. Audiencijos metu Prezidentė pakartojo, kad Popiežius Pranciškus yra labai laukiamas Lietuvoje. Prezidentės spaudos tarnyba, R. Dačkaus (Prezidentūros kanceliarija) nuotr....

G. Kirkilas: skirtingų greičių Europa Lietuvai – ne baubas

G. Kirkilas: skirtingų greičių Europa Lietuvai – ne baubas Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Europos Bendrijos įkūrimo sutarčiai kovo 25-ąją bus 60 metų. Ją tuomet pasirašė šešios valstybės. Šiandien Bendrija vienija 27 šalis, apie 500 milijonų gyventojų. Tačiau 60-metis nėra vien džiugus, vieninga Europa gyvuoja su ne viena problema: daugėja euroskeptiškų nuotaikų ir politinių jėgų, nesuvaldyta migracijos krizė, ekonominės problemos, padidėjusi terorizmo grėsmė, ir, žinoma, svarbiausia – D. Britanijos pasitraukimas. Apie Europos Sąjungos ateitį laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su Lietuvos ambasadore Jungtinėje Karalystėje Asta Skaisgiryte, Rytų Europos studijų centro direktoriumi Linu Kojala, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininku Gediminu Kirkilu ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovu Arnoldu Pranckevičiumi. – Taip jau sutapo, kad prieš pat britams pradedant pasitraukimo procesą, trečiadienį Londone įvykdytas teroro išpuolis. Kokia naujausia informacija? A. Skaisgirytė: Lietuva ir Jungtinė Karalystė gyvena ta pačia informacija. Mes girdime apie keturių žmonių žūtį, vienas iš jų yra žudikas [ketvirtadienio vakarą pranešta apie 5 auką – LRT.lt]. 40 žmonių sužeisti, kai kurie jų – sunkiai. Dabar jau yra nustatyta žudiko tapatybė, jis yra Jungtinės Karalystės pilietis, kuris tam tikru metu radikalizavosi. Policija visą rytą teikė informaciją, buvo atliktos kratos Londone ir Birmingame, kur gyvena labai didelė musulmonų bendruomenė. Kol kas yra manoma, kad tai yra pavienis žudikas, tačiau atsakomybę už išpuolį jau prisiėmė „Islamo valstybė“. – Ar yra kokių kitų įrodymų be to, kad „Islamo valstybė“ prisiėmė atsakomybę? A. Skaisgirytė: Policija nuo pat pradžių darė prielaidą, kad tai yra teroristinis išpuolis. Naudojantis nuomotu automobiliu važiuoti į žmonių minią – tai jau buvo padaryta ir Nicoje, ir Berlyne. Vėliau dar bandyta prasiveržti į parlamentą, žinant, kad parlamentas yra saugomas. Ar tas žmogus tikrai priklauso „Islamo valstybei“, tai, matyt, dar turėsime palaukti to patvirtinimo, tačiau, kad jis buvo radikalizavęsis, tą jau galima teigti dabar. – Ar tie aštuoni žmonės, kurie sulaikyti Birmingame, taip pat priklauso „Islamo valstybei“? A. Skaisgirytė: Policija kol kas neatskleidė jų tiesioginės priklausomybės. Pats žudikas buvo patekęs į kontržvalgybos akiratį, tik, matyt, pritrūko duomenų tam, kad jis būtų iš anksto suimtas. Ne paslaptis, kad Jungtinė Karalystė skaičiuoja apie 500 piliečių, kurie kovoja „Islamo valstybės“ gretose. – Britai garsėja savo antiteroristine strategija nuo 2005 m., kai teroro aktai vyko Londono metro. Rodos, per 14 metų 13 potencialių teroro aktų yra suvaldyti. Ar patys britai kaip nors komentuoja tai, kad jiems nepavyko numatyti šito įvykio? A. Skaisgirytė: Pateikti skaičiai yra visiškai teisingi. Yra nemažai informacijos apie tai, kiek nusikaltimų pavyko užkardyti dar prieš jiems įvykstant. Vis dėlto, matyt, buvo laiko klausimas, kada Britanijoje įvyks panašaus pobūdžio nusikaltimas. Po Briuselio, Paryžiaus, Nicos ir Berlyno Londonas yra pernelyg patrauktus taikinys. Ypač dėl to, kad Jungtinė Karalystė dalyvauja antiteroristinėje koalicijoje prieš „Islamo valstybę“. Apkritai, britai labai gerai tvarkėsi su šita problema. Kontržvalgybos informacija buvo labai išsami. Kai yra pavieniai radikalizuoti asmenys, juos suvaldyti yra sunkiau. Be to, Jungtinė Karalystė yra teisinė valstybė ir tol, kol nėra pakankamai įrodymų, kad žmogus dalyvauja tokio pobūdžio veikloje, nėra kaip jį sulaikyti. – Ar dabar yra suaktyvėjusios specialiosios pajėgos? Gatvėse daugiau policijos, kariškių? A. Skaisgirytė: Tikrai tas jaučiasi, gatvėse daugiau ginkluotos policijos, teritorija stebima malūnsparniais. Virš Vestminsterio šiandien sraigtasparnis suko ratus visą dieną. – Teroro aktas D. Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos išvakarėse tik dar kartą primena, kad terorizmas yra didelė Europos Sąjungos problema. Teroras, migrantai, ekonomika, būsimi rinkimai Prancūzijoje ir Vokietijoje – labai daug įvairių iššūkių ES 60 metų Romos sutarties išvakarėse. Jei palygintume ES dabar ir prieš 10 metų, ar dabar ES tapo pažeidžiamesnė? G. Kirkilas: Tam tikra prasme taip. Pirmiausia, tai prieš 10 metų ES nebuvo ekonominėje krizėje. Viena ir priežasčių, kodėl tiek daug problemų, tiek daug atsiradusių populistų įvairiose šalyse. Iš ekonominės krizės išeinama labai lėtai, na taip, praėjusių metų Vokietijos rezultatai labai geri, bet tikrai ne visų šalių. Ekonominio augimo metais visur buvo labai daug optimizmo. Beje, tada taip pat buvo teroro aktų, tačiau viskas atrodė kitaip. Aš beveik esu tikras, kad Vokietija išsilaikys, net jei Angela Merkel pralaimėtų, tai laimės Martinas Schulzas. Neabejoju jo nuostatomis, jis nespekuliuoja pabėgėlių temomis ir t. t. Marine Le Pen tikrai nelaimės Prancūzijoje, tik ką sėkmingai baigėsi rinkimai Nyderlanduose. „Brexit“ yra didžiausias galvos skausmas. Tačiau, jei kalbame terorizmo kontekste, tik būdamos kartu šalys gali padaryti daugiau. Dabar, net ir atsiskyrus Didžiajai Britanijai, manau, teks labai stipriai bendradarbiauti šitoje srityje. Pats savo akimis pernai mačiau viešą žvalgybos ataskaitą BBC, tai buvo užkardyta dešimtys teroro aktų. Prie viso to profesionalumo pasitaiko klaidų ir teroristai tuo pasinaudoja. Tačiau, manau, kad tokias problemas ES gali spręsti tik kartu, bet dabar jai reikia išspręsti ir savo pačios problemas. – Ar galime kalbėti apie ES ateitį nelaukdami Vokietijos ir Prancūzijos rinkimų? G. Kirkilas: Jau komisija pasiūlė penkis kelius. Visos šalys turės diskutuoti, mes tą jau pradėjome daryti Seime, kur buvo konferencija su Europos Komisijos atstovybe. Buvo labai daug idėjų, manau, kad ir kitose šalyse vyksta panaši diskusija. – Ar gali būti taip, kad iš tų penkių scenarijų, kuriuos siūlo EK, vienas konkretus nebus pasirinktas, o iš jų visų bus padarytas bendras? A. Pranckevičius: Be jokios abejonės, viskas yra įmanoma. Tie scenarijai pasiūlyti ne tam, kad vienas jų būtų pasirinktas, o tam, kad inicijuoti diskusiją visose 27 valstybėse narėse – parlamentuose, vyriausybėse, visuomenėse. Kaip sakė komisijos pirmininkas, šiandien išminčių ieškome visur, išeiname iš tradicinių diskusijų ribų ir bandome kalbėtis su visais žmonėmis. Po 60 metų atėjo laikas pasitikrinti pasitikėjimą ant žemės. Dėl to šis procesas, tikimės, truks iki gruodžio. Per tą laiką vyks Vokietijos ir Prancūzijos rinkimai, tas dar labiau įneš definiciją. Olandijos rinkimai jau suteikė naujo pasitikėjimo gūsį Europos ateitimi. Tačiau tai neturėtų mūsų sustabdyti diskusijose, nes šis laikotarpis apskritai yra definicijos laikotarpis. Negalime ignoruoti problemų, kaip migracijos krizė, „Brexit“ derybos, kaip Rusijos agresija Ukrainoje ar Sirijos konfliktas, teroro aktai. Vis daugėja jėgų, kurios bando užpulti atvirą pasaulį, atviras sienas, atvirą žmonių judėjimą, teisės viršenybę, demokratines vertybes, ir Europos Sąjunga tiesiog privalo reformuotis, keistis ir atsinaujinti. – Jei tikėti tuo, kad nutekėjo būsimos Romos deklaracijos tekstai ir jei ten tikrai bus pasakyta, kad „veikime kartu, kai tai įmanoma ir skirtingais greičiais ir intensyvumu, kai to reikia“, ar tai reiškia, kad ant darbotvarkės stalo yra labai realus punktas – kelių greičių Europa? L. Kojala: Tam pritaria didžiosios valstybės. Bent jau iš tų signalų, kuriuos mes gauname iš Berlyno ir Paryžiaus galime taip spręsti. Yra akivaizdžiai suvokiama, kad baigėsi vienas Europos integracijos etapas, kai buvo sukurta vieninga rinka, kai buvo integruota ekonomika ir dėl to nekilo problemų ir dabar, kai jau kalbame apie kitą etapą, atsiranda vis daugiau skirtumų. De facto kelių greičių Europą mes jau turime kurį laiką. Geriausia to iliustracija yra euro valiuta. Mes vis dar turime 28 valstybes ES, bet tik 19 jų turi eurą. Tikėtinas tas scenarijus, kad dalis šalių nuspręs, kad jie ir toliau gali gilinti integraciją, kad tam yra politinė valia, kad tam pritaria jų visuomenės. O kitos, nepaisant to, kad jos neišstos iš ES, galbūt eis šiek tiek lėčiau. Tai būtų tikėtinas kelias, bent jau žvelgiant iš dabartinės perspektyvos. – Bet tam labai priešinasi Višegrado šalys. G. Kirkilas: De facto taip yra, juk visos šalys yra skirtingai integruotos. Vienas iš britų nepasitenkinimų buvo tai, kad jie negalėdavo dalyvauti eurozonos valstybių finansų ministrų susitikimuose. Tiksliau, juos ten kviesdavo, nes viskas vyksta pakankamai atvirai, bet jie pagal įstatymus negali turėti balso teisės. Manau, kad su šita dogma, dviejų ar trijų greičių, tikrai kovoti nereikia. Reikia siūlyti tinkamas reformas. Visos šalys niekada nebus vienodos. Kitas klausimas yra tai, kad yra labai aiški nelygybė net tarp eurozonos narių. – Lietuvai šita kelių greičių Europa yra priimtina? A. Pranckevičius: Mūsų konferencijoje krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis išsakė mintį, kad Lietuva labai stipriai yra Europos branduolyje. Lietuva yra eurozonos, Šengeno narė ir tikslas yra tame branduolyje ir išlikti. Tik čia tu gali būti aktyvus ir keisti darbotvarkę, užtikrinti, kad ES išlieka stipri energetikos sąjungoje ar skaitmeninėje rinkoje, ten kur vyksta Lietuvai svarbūs procesai. Saugumo, gynybos srityse, daug geresnėje kibernetinėje apsaugoje, kovoje prieš informacinius karus, hibridines grėsmes ar geriau apsaugant išorės sienas ir geriau kontroliuojant migracijos srautus. Iš tiesų paveikti ES ateitį ir jos diskusiją geriau galima būnant viduje, o ne periferijoje politine prasme. G. Kirkilas: Skirtingų greičių Europa Lietuvai – ne baubas. Galima palaikyti prezidentės nuostatą, kad nereikėtų keisti sutarčių, nes tai yra labai sunkiai įvykdoma, kai yra tokia įtampa. Be to, Lisabonos sutartis tikrai suteikė plačia veikimo laisvę. Lisabonos sutarčių rėmuose daug ką galima keisti, ji dar visiškai neužpildyta. A. Pranckevičius: Sutarčių keitimas reikalingas tik 2 ir 5 scenarijų rėmuose, t. y. ES apsiribojant ti

Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija vienybe netrykšta

Vienybe netrykšta Gintautas Kniukšta, www.verslaspolitika.lt Aktyvėja diskusijos dėl valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarkos.Valstiečių ir žaliųjų sajungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir premjeras Saulius Skvernelis viešojoje erdvėje remia aplinkos ministro Kęstučio Navicko siūlomą miškų urėdijų reformą, tačiau šis rėmimas kol kas įtikina anaiptol ne visus Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narius Seime. Žiniasklaida nuolat praneša, kad Aplinkos ministerijos parengtam reformos projektui priešinasi miškininkai, mokslininkai, urėdijos, buldozeriu stumiamą reformą kritikuoja regionų savivaldybių vadovai ir ministrą delegavusios frakcijos (valstiečių ir žaliųjų sąjungos) Seimo nariai. Šiandien drąsiai galima sakyti, kad Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija dėl valstybinių miškų valdymo pertvarkos tikrai nėra vieninga. Antai Panevėžyje, kovo pradžioje, miškininkų, Seimo narių iš Valstiečių ir žaliųjų frakcijos susitikime su ministru Kęstučiu Navicku konstatuota: ministerijos parengtas projektas – be stuburo ir visiškai „žalias“, ministras neturi atsakymų į esminius reformos klausimus. Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija pareiškė, kad profesinės sąjungos į derybas neįtrauktos, mokslininkų pasiūlymai nesvarstyti, kaštų ir naudos analizės nėra. Ne vieną Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narį atbaido miškų reforma Latvijoje. ,,Su dideliu gailesčiu turiu pasakyti, kad po Latvijos valstybingumo atgavimo ir privačios nuosavybės grąžinimo, visas sovietmečiu sutaupytas miškas buvo iškirstas ir išgrobstytas per pirmuosius 20 metų... Miško teisės aktai buvo pritaikyti miško parceliuotojų interesams...“ – taip teigia miškininkas, knygų „Sprendimas neskundžiamas“ (2013) ir „Mano gyvenimo miškas“ (2016) autorius latvis Janis Počs. ,,Jei kritikuosi AB „Latvijos valstybiniai miškai“, tai visa miško pramonė susikibs rankomis ir rėks, kad esi prieš valstybę nusiteikęs nemokša. Kiti arba bijo kalbėti, arba jau po velėna“ - sako J. Počs. Dar didesnis nepasitikėjimo šešėlis krito ant stūmiamos reformos, kai aplinkos ministras Kęstutis Navickas paskelbė, kad jo pusbrolis Mindaugas Kasmauskis yra vienos žinomiausių Latvijos įmonių grupių, „Latvijas Finieris“, antrinės bendrovės Lietuvoje „Likmerė“ vadovas. Bendrovės interneto svetainėje skelbiama, kad šiuo metu įmonėje dirba 85 darbuotojai, jos metinė apyvarta viršija 12 mln. eurų. Patyręs miškininkas, Seimo narys, beje, tos pačios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Kęstutis Bacvinka viešai pareiškė, kad jis nepritaria radikaliai reformai, kokia šiuo metu siūloma: „Yra ženklų, kad būtent tokia reforma paranki stambiosioms medžio apdirbimo įmonėms. Labai nesinorėtų, kad mūsų miškus ištiktų Latvijos miškų likimas. Miškus iškirsti galima greitai, bet juos atsodinti ir užauginti juk reikia daugybės metų“. Paklaustas, kokiose miškų valdymo grandyse galima korupcija, K. Bacvinka, daugybę metų dirbęs girininkijoje, teigė manąs, kad tokios kalbos iš „įvairiausių bokštų“ yra nepagrįstos: „Visi rėkia – korupcija miškuose, bet nepateikia jokių įrodymų. Kertant mišką, dirba rangovinė įmonė. Jos vadybininkai suskaičiuoja, kiek iškirsta miško. Skaičiuoja ir kirtėjai, ir tie, kas medieną priima į sandėlius. Parduodant mediena, ji dar kartą perskaičiuojama, ir visi tie skaičiavimai turi sutapti“, - sakė Seimo narys Kęstutis Bacvinka. Jam antrina kolegė Virginija Vingrienė, ji įsitikinusi, kad dabartiniai pasiūlymai reformuoti urėdijas ir miškų valdymą – skuboti, apie juos per mažai diskutuota ir jiems būtinos alternatyvos - dabar pasiūlytos įstatymų pataisos kelia daugiau klausimų nei atsakymų. „Miškai – valstybės ištekliai, Seimo nariams labiausiai turi rūpėti, kad šis gamtos turtas tik didėtų. Nesu miškininkystės specialistas, tačiau savo nuomonę išsakiau, todėl kviečiu miškininkų visuomenę, Seimo narius, visus, kuriems rūpi Lietuvos miškų ateitis, pasisakyti, pareikšti savo nuomonę, pateikti pasiūlymus šiais mums visiems rūpimais klausimais. Išdavystės už pinigus mums niekas neatleis“, - „Verslui ir politikai“ sakė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Alfredas Stasys Nausėda Jo nuomone, miškininkų visuomenė ir Seimo nariai nepakankamai žino apie numatomą pertvarką, kuri vis koreguojama ir papildoma naujais aspektais. Lietuvos Respublikos Seimo narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Juozas Varžgalys pradėjęs kalbėti apie numatomą valstybinių miškų ūkio pertvarką be didelių užuolankų, nedvejodamas ,,Verslui ir politikai“ griežtai pasakė, kad jis nepritars šiuo metu Vyriausybės siūlomam urėdijų naikinimui. Kodėl? Juk aplinkos ministras yra įsitikinęs, kad ,,ilgalaikėje perspektyvoje struktūriniai pokyčiai duos visokeriopą naudą: miškininkams – padorų atlygį ir geresnes darbo sąlygas, miškui – mūsų visų turtui – tinkamą apsaugą ir didesnę vertę, o valstybei – solidesnę finansinę grąžą“. Man nesuprantama, kodėl ieškoma priežasčių sugriauti gerai veikiančią ir pasiteisinusią sistemą, juk miškų urėdijų pelno rodikliai yra gerokai aukštesni negu kitų ūkio sektorių valstybės įmonių. Kita vertus, neatmetu galimybės, jog tokią radikalią reformą paskatino stambieji medienos perdirbėjai. Jiems reikia palankesnės medienos kainos. Man keista girdėti, kad dabar miškų valdymas nėra skaidrus. Tai – visiškas absurdas, visi aukcionai vyksta tik elektroninėje erdvėje – ir ilgalaikiai, ir pusmetiniai, medienos pardavimo kainos skelbiamos internete, visi pardavimai vyksta viešai, sakykite, ar dar gali būti skaidriau? Tokiomis reformomis mes tik naikiname Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų į Seimą programą, argi jos tarnauja regionų politikai, kuria darbo vietas? Reformatoriai teigia, kad inicijuojama pertvarka jungia tris svarbius aspektus: ekonominį, socialinį ir gamtosauginį. Negi miškininkai dabar nėra suiteresuoti didinti ekologinę ir socialinę miškų vertę, racionaliai naudoti didžiulį gamtos turtą? Man gėda klausyti tokių šnekų, tie, kurie taip teigia, gal nė karto nebuvo valstybiniame miške, nematė kaip prižiūrimi miško keliai, kaip sutvarkomi gražūs gamtos kampeliai žmonių poilsiui, kiek miško kasmet atsodinama? Kažkaip keista, kad kai kas labai nori pertvarkyti ir sugriauti visų valstybės piliečių labui dirbančias valstybines įmones. Tarkim, puolė į ,,Lietuvos paštą“, tačiau pavyko sustabdyti ,,ateities laiškininką“ ir jo reformas kaime, dabar nusitaikyta į valstybinius miškus. Kodėl niekas nekalba, kaip prižiūrimi privatūs miškai? Aplinkos viceministras Martynas Norbutas suskaičiavo buhalterinės tarnybos darbuotojus urėdijose. Ar nešokiruoja jūsų toks faktas? Kodėl aplinkos ministerijos vadovai tuo užsiima? Juk galima įtarti, kad tokie pavyzdžiai kai ką pasako apie suinteresuotus asmenis dėl siūlomos reformos? Jau ne kartą sakyta, kad reformos šalininkai galimai atstovauja stambiosios medžio apdirbimo pramonės interesams ir atveria kelią nežabotam miškų kirtimui - kaip buvo Latvijoje. Jūsų minėtas aplinkos viceministras netgi siūlėsi paaiškinti ministerijos nuomonę mūsų frakcijos nariams, kurie kitaip supranta valstybinių miškų valdymo reformą... Dar keisčiau skamba, kad mes turime vykdyti tarptautinių organizacijų nurodymus. Paklauskime lenkų, kodėl jie nesiremia tokiais argumentais? Kalbate labai drąsiai, nebijote gauti pylos iš frakcijos vadovų? Už tokias šnekas gali ir pašalinti iš frakcijos... Tokiomis reformomis mes tik naikiname Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų į Seimą programą, argi jos tarnauja regionų politikai, kuria darbo vietas? Miškas man, kaip ir daugeliui Lietuvos žmonių, nėra tik lenta ar statybinė mediena - jo vertė nepamatuojama, ilgalaikė. Taip, mane į Seimą rinko ir miškininkai, tačiau aš juk atstovauju visus rinkėjus Ukmergės vienmandatėje apygardoje. Gavau beveik 60 procentų jų balsų. Žmonės nori žinoti miškų valdymo pertvarkos priežastis, juk netinkama reforma pakenks daugeliui. Ir ne tik dirbantiems urėdijose. Tūkstančiai žmonių dirba lentpjūvėse. Jie neteks darbų. Argi dėl to gali neskaudėti širdis, gali išlikti abejingu?...

Keturi valdančiosios koalicijos likimo scenarijai: kuris labiausiai tikėtinas

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Valdančiosios koalicijos partneriai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir Socialdemokratų partija – greičiausiai ir toliau liks dirbti kartu, nors jų santykiai banguos. Visi kiti scenarijai, pasak LRT.lt kalbintų politologų Mažvydo Jastramskio ir Rimos Urbonaitės, nors ir įmanomi, atneštų žalos LVŽS lyderiams Ramūnui Karbauskiui ir Sauliui Skverneliui, be to, ir kitoms politinėms jėgoms jie nebūtų naudingi. Nepasitenkinimą vieni kitais išsakę socialdemokratai ir „valstiečiai“ liko dirbti koalicijoje. Po šią savaitę įvykusio koordinacinės tarybos posėdžio premjeras S. Skvernelis teigė, jog valdančioji „valstiečių“ ir socialdemokratų koalicija dirbs toliau. „Darbas vyksta toliau, aptarta, kaip galima sklandžiau bendradarbiauti. Manau, kad galime konstatuoti, jog koalicija toliau dirba ir priiminės tuos sprendimus, kurių reikia“, – pirmadienio vakarą po abiejų partijų koordinacinės tarybos posėdžio sakė S. Skvernelis. LRT.lt kalbinti politologai – Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas M. Jastramskis ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja R. Urbonaitė – aptarė keturis galimus valdančiosios koalicijos likimo scenarijus. 1 scenarijus. LVŽS ir LSDP lieka dirbti kartu, „valstiečiai“ pradeda daugiau tartis su socialdemokratais Politologų teigimu, tokios sudėties koaliciją artimiausiu metu turėtume matyti ir toliau. „Kol kas tikėtinas status quo išlaikymas su tam tikromis bangomis. Nebent nutiktų koks nors force majore – stiprus sukrėtimas, kai S. Skvernelis statytų visus į kampą ir reikalautų koalicijos performavimo, tačiau tai būtų didelė destabilizacija. Taigi labiausiai tikėtina, kad šie koalicijos partneriai dirbs kartu ir toliau, nors neatmesčiau ir galimo koalicijos performavimo varianto. Tačiau čia svarbus laikas – kuo ilgiau dabartinė koalicija dirbs kartu, tuo didesnė tikimybė, kad ji išliks“, – LRT.lt teigė politologė R. Urbonaitė. Pasak politologo M. Jastramskio, urėdijų reforma buvo esminis lūžis, dėl kurio trūko kantrybė ir premjerui S. Skverneliui. „Galbūt bandoma apeiti socdemus su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) parama, todėl socdemai į tai žiūri nepalankiai. Bet kokiu atveju dabartinė koalicija yra minimaliai laiminti – jos persvara Seime yra nedidelė. Iš LVŽS netgi gali pasitraukti dalis žmonių – Bronislovas Matelis jau paliko „valstiečius“. Ši koalicija nėra stabili, bet koks užsienio apžvalgininkas, stebintis Lietuvą iš toliau, keistai žiūrėtų į tokią trapią persvarą“, – komentavo M. Jastramskis. Anot R. Urbonaitės, darnos šioje koalicijoje yra mažai – ji greičiausiai išliks tokios sudėties, tačiau tikrosios draugystės tarp šių partijų nedaug: „Socialdemokratai turi tam tikrus savo skaičiavimus ir priežastys, kodėl jie ėjo į koaliciją, nėra visai susijusios su noru daryti reformas ir pertvarkas. Todėl koalicijoje matysime tam tikrų susikirtimų, o ne labai gražų ir darnų bendravimą“, – prognozavo R. Urbonaitė. Politologė pažymi, kad vyriausybė yra tarsi izoliuota ir jai nelengva sulaukti palaikymo Seime. „Vyriausybė yra labai savarankiška dėl ministrų nepriklausomumo, bet papuola į spąstus, nes jai daug sudėtingiau gauti Seimo paramą. Patys ministrai – ne politikai, o vyriausybės depolitizacija atsisuka kitu kampu – matome ganėtinai neprofesionalų Seimą, kuriame dalis politikų galvoja apie reitingus ir savo asmeninį populiarumą ir jiems sudėtinga įvertinti reformas“, – aiškino R. Urbonaitė. 2 scenarijus. Mažumos vyriausybė Kaip teigia M. Jastramskis, mažumos vyriausybės gali norėti konservatoriai, tačiau ji esą reikštų, kad R. Karbauskis, S. Skvernelis ir kiti „valstiečiai“ nemaža dalimi taptų konservatorių įkaitais. „Mažumos vyriausybė reikštų du dalykus. Pirma – konservatoriai galėtų prisidėti prie valdžios darbo ir pasirodyti visuomenei. Jie galėtų likti opozicijoje ir toliau kaupti kapitalą ateinantiems rinkimams, kuriuos gali laimėti. Be to, jie įgytų tam tikrų įtakos svertų ir būtų svarbūs valdant valstybę. Galime prisiminti ir Seimo rinkimus, kuriuos laimėjo konservatoriai, ir jie prieš tai dvejus metus rėmė Gedimino Kirkilo [mažumos] vyriausybę, buvo 2K [G. Kirkilo ir Andriaus Kubiliaus ] projektas. Jie gali kažką panašaus siūlyti ir dabar“, – svarsto M. Jastramskis. Tačiau politologė R. Urbonaitė mano, jog susikurti mažumos vyriausybei galimybių nėra daug, o konservatoriams tai esą nebūtų naudinga. „Konservatoriai galėtų paremti atskirus projektus, bet jiems, būnant opozicijoje, tai būtų visiškai neracionalu. Jiems geriau sudaryti rimtą koaliciją ir gauti tam tikrus postus, realios galios. Kai gali sulipdyti koaliciją ir turėti daugumą, tik remti mažumos vyriausybę būtų neracionalu“, – tikina politologė. R. Urbonaitės teigimu, mažumos vyriausybės paprastai nepasižymi stabilumu ir esą reikia išskirtinių sąlygų, kad jos galėtų dirbti sklandžiai. „Tai reikalauja didelių pastangų, nes kiekvieną kartą, vyriausybei teikiant vieną ar kitą teisės akto projektą, tektų skirti daug energijos ir jėgų, siekiant palaikymo. Dažniausiai yra poreikis formuoti tokią koaliciją, kuri turėtų daugumą parlamente. Vyriausybei reikia užsitikrinti ir turėti bent aritmetinę daugumą, nors ir ją turint kyla daug klausimų“, – aiškino politologė. Jos žodžiais, jei vyriausybė būtų mažumos, būtų be galo sudėtinga dirbti – būtų stabdomos reformos ar ilginamas jų priėmimo laikas. 3 scenarijus. LVŽS koalicija su konservatoriais M. Jastramskio vertinimu, tokia koalicija keltų daug klausimų: „Tokia koalicija reikštų, kad LVŽS turėtų kažką atiduoti. Tokiu atveju vargu ar dirbtų tas pats premjeras ir Seimo pirmininkas. Vadinasi, reikėtų „nuimti“ Viktorą Pranckietį, o jis tikrai nenorės trauktis. Tikėtina, kad jis jau turi ir sąjungininkų, yra pademonstravęs savarankiškumą.“ Pasak politologo, tai reikštų, kad yra brėžiamos papildomos linijos LVŽS frakcijoje, ir esą neaišku, ar tai nesuskaldytų „valstiečių“. „Jei „valstiečiai“ iškart po rinkimų būtų buvę mažiau arogantiški ir pasakę, kad nori į valdžią eiti kartu su konservatoriais, duotų Seimo pirmininko postą ir ministerijų, būtų kitas reikalas. Dabar situacija iš esmės yra kitokia“ , – galimą naujos koalicijos variantą įvertino M. Jastramskis. Kaip teigia R. Urbonaitė, LSDP frakcija Seime turi 19 narių, o TS-LKD – 31. Tai, pasak politologės, reiškia, kad konservatoriai turėtų didesnę derybinę galią. „Klausimas, kaip į tai sureaguotų „valstiečiai“. Akivaizdu, kad jie turėtų kažką paaukoti. Nežinia, ar jie nori turėti stabilią ir kuo profesionalesnę valdančiąją daugumą, ar skaičiuoja, kiek prarastų postų. Konservatoriai galėtų labiau kištis į valdžios darbą ir norėti būti lygiaverčiais partneriais“, – dėstė R. Urbonaitė. Tokios koalicijos variantas esą galėtų būti priimtinas S. Skverneliui, tačiau jo gali nenorėti R. Karbauskis. „Jis gali atsidurti sudėtingesnėje situacijoje ir gali atsirasti trintys. Tokia koalicija turi ir pliusų, ir minusų. Bet su ja gali nesutikti LVŽS frakcija, kuri taip pat išsiskaidžiusi“, – tęsė R. Urbonaitė. Jos manymu, teorinės tokios koalicijos susikūrimo galimybės yra, tačiau tokią koaliciją esą reikėtų sudarinėti dabar arba artimiausiu metu. „Kadencijai persiritus į antrą pusę, patiems konservatoriams neapsimokės eiti į koaliciją. Taigi tai turėtų būti padaryta artimiausiu metu, nes ateiti į valdžią, kai iki rinkimų lieka dveji metai, nelabai racionalu. Jei nebus ryžto, vargu ar matysime tokią koaliciją“, – aiškino R. Urbonaitė. 4 scenarijus. LVŽS ir LSDP koalicija griūva kitąmet, kilus konfliktams tarp R. Karbauskio ir S. Skvernelio MRU politologės R. Urbonaitės teigimu, susilpnėjus R. Karbauskio pozicijoms tam tikros transformacijos valdančiojoje daugumoje gali kilti. „Nepaisant to, kad R. Karbauskis sukūrė šitą judėjimą ir labai daug padarė, kad rinkimai susiklostytų taip, kaip susiklostė, jo situacija yra gerokai susilpnėjusi. Vargu ar konfliktuodamas su S. Skverneliu, kurio reitingai labai aukšti, jis gali kažką laimėti“, – komentavo R. Urbonaitė. Vis dėlto politologė neatmetė varianto, kad jei artimiausiu metu matysime vyriausybės nesėkmes, priimant sprendimus, arba visuomenei nebus pristatyti darbai, R. Karbauskis gali perimti vadžias į savo rankas. „Bet jam tai padaryti nebus lengva, nes jo paties autoritetas gerokai sušlubavęs, ir nemanau, kad jis pajėgus artimiausiu metu jį susigrąžinti. Apskritai R. Karbauskiui ir S. Skverneliui geriau nesipykti. Jų pozicijos tvirtėtų, jei vienas kitą palaikytų. S. Skvernelis nėra nepajudinamas, jam lygiai taip pat reikia politinio užnugario, o konservatoriai nėra tokio užnugario garantas“, – aiškino R. Urbonaitė. M. Jastramskio manymu, toks scenarijus reikštų „valstiečių“ frakcijos skilimą. „Nemanau, kad jie galėtų skilti ir išlaikyti panašią įtaką bei reikšmę politiniame gyvenime. S. Skvernelis su prezidente Dalia Grybauskaite dalijasi aukštais reitingais. Tai būtų didžiulis smūgis frakcijai ir, manau, jos viduje niekas tiksliai nežino, kiek žmonių liktų su R. Karbauskiu, o kiek – su S. Skverneliu. Be to, ką tai reikštų? S. Skvernelis prarastų organizacinę atramą. Jis gali likti vyriausybėje, bet kaip toliau gali klostytis jo politinė karjera? Galbūt jis svarstytų apie prezidento rinkimus, tačiau bet koks konfliktas gali neigiamai atsiliepti abiem politikams“, – perspėjo M. Jastramskis.

N. Puteikis – palankiausiai vertinamas partijos lyderis Lietuvoje

Vadovaujantis naujausiais, kovo 8–12 dienomis „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos centro partijos pirmininkas, Seimo narys Naglis Puteikis tapo palankiausiai žmonių vertinamu partijos pirmininku Lietuvoje.Šiuos „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenis  paskelbė dienraštis „Lietuvos rytas“. Pačiame partijų pirmininkų rikiuotės gale atsidūrė „Lietuvos lenkų rinkimų akcijos“ vadovas V. Tomaševskis (7,8 proc.) ir mažiausiai pasitikėjimo pelniusi naujoji „Darbo partijos“ pirmininkė Ž. Pinskuvienė, kurią palankiai vertina tik 7,3 proc. gyventojų. Visų kitų Lietuvos partijų pirmininkus aplenkusį N. Puteikį palankiai vertina net 42,6 proc. šalies gyventojų. Per mėnesį nuo praėjusios apklausos jo populiarumas išaugo daugiau kaip 5 procentais, vasarį Lietuvos centro partijos pirmininką N. Puteikį palankiai vertino 37 procentai apklaustųjų. Paklaustas, kaip vertina tokį Lietuvos žmonių pasitikėjimą, Lietuvos centro partijos pirmininkas N. Puteikis sakė: „Toks augantis visuomenės palankumas Lietuvos centro partijai ir asmeniškai man akivaizdžiai įrodo, kad žmonės vertina ir palaiko mano pastangas Seime ginant teisingumą ir visuomenės interesą pačiose jautriausiose srityse – kovoje su valdininkų korupcija ir ginant labiausiai socialiai pažeidžiamus žmones“. Toliau Lietuvos partijų pirmininkų populiarumo lentelėje rikiuojasi Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas R. Šimašius (41,7 proc.), trečias – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis (38,8 proc.), ketvirtas – „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis R. Žemaitaitis (33,7 proc.), penktojoje vietoje – Tėvynės sąjungos vadovas G. Landsbergis (27,2 proc.), šeštasis –socialdemokratų pirmininkas A. Butkevičius (26,1 proc.), septintasis – „Lietuvos sąrašo“ lyderis D. Kuolys (19,4 proc.). verslaspolitika.lt inf.  

L. Balsys.„Valstiečių siūlymai riboti žiniasklaidos laisvę – grynas idiotizmas“

Seimo narį Liną Balsį nustebino „valstiečių“ Dovilės Šakalienės, Zenono Streikaus ir Roberto Šarknicko įregistruotos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kuriomis žiniasklaida būtų įpareigota ne mažiau nei pusėje skelbiamo turinio nurodyti teigiamą informaciją. „Man, kaip buvusiam ilgamečiam žurnalistui, „valstiečių“ siūlymas yra grynas idiotizmas. Toks siūlymas ne tik prieštarauja sveikai nuovokai, bet yra antikonstitucinis. Lietuvos Respublikos Konstitucija aiškiai įtvirtina žiniasklaidos laisvę, o valstiečiai pasiryžo ją riboti? Man tai primena sovietinius laikus, kai viskas buvo cenzūruojama ir Lietuvoje nebuvo nei nužudymų, nei prievartavimų, nei vagysčių, nes visa informacija buvo cenzūruojama ir tokie įvykiai neturėjo pasiekti visuomenės. Tuomet buvo tik pozityvios naujienos. Kai 1991 m. sausio 13-tąją ir vėliau ištisas dienas su kamera ir mikrofonu dirbau prie Aukščiausios Tarybos, aš gyniau Lietuvos laisvę. Man tai – tas pats, kas žodžio laisvė. Mane stebina, kad tokius absurdiškus siūlymus registruoja žmonės, kurie deklaruoja ginantys žmogaus laisves ir teises“, – sakė L. Balsys. Seimo nario Lino Balsio nuomone, žiniasklaidos pašaukimas – objektyviai atspindėti įvykius, o ne juos pagražinti. „Galime diskutuoti apie žiniasklaidos etiką. Yra daug gerai ir profesionaliai dirbančių žurnalistų, kurių tyrimų dėka atskleidžiami nusikaltimai, įvairūs piktnaudžiavimai, tačiau egzistuoja ir neetiškai, subjektyviai įvykius nušviečiančių, atskiroms partijoms ar valdžiai pataikaujančių žurnalistų bei žiniasklaidos priemonių. Tačiau šiuo atveju reikia imtis visai kitų veiksmų. Ne riboti žiniasklaidos laisvę, o siekti aukštesnių žurnalistų profesionalumo ir etikos standartų, stiprinti savireguliacijos mechanizmą, bendradarbiavimą su žurnalistų etikos institucijomis. O jei naujai iškepti valdantieji politikai nori daugiau gerų naujienų, tegul priima daugiau gerų įstatymų ir sprendimų, kurie pagerins žmonių gyvenimą ir moralinį klimatą Lietuvoje“, – teigė L. Balsys. Tuo tarpu   Seimo narė Dovilė Šakalienė teigia, kad ,,mūsų Rytų kaimynas išleidžia didžiules sumas, kad įtikintų kaip blogai Lietuvoje ir kokie lietuviai nelaimingi – nedirbkime jiems. Kalbėkime atvirai ir nevyniodami į vatą apie savo problemas, bet kalbėkime ir apie sprendimus, apie teigiamus pokyčius, apie įkvepiančius darbus – įskaitant ir mūsų valstybės institucijas ir pareigūnus. Moksliniai tyrimai rodo ne tik tiesioginę koreliaciją tarp dominuojančios neigiamos informacijos žiniasklaidoje ir visuomenės psichikos sveikatos rodiklių, bet ir poveikį pasitikėjimui savo valstybe bei patriotiškumui. Neslėpkime blogų naujienų, bet neslėpkime ir gerų naujienų." ...

R. Karbauskis sako, kad miškų urėdijos daro daug gerų darbų, tačiau norėtų didesnės finansinės grąžos

Nuomonės Ketvirtadienį Seime pritarta Aplinkos ministerijos siūlomomų Miškų įstatymo pataisų pateikimui, kuris atvertų kelią miškų reformai ir išbrauktų iš įstatymo 42-ių urėdijų skaičių. Reformos metus bus atleidžiama iki 400 žmonių. Už balsavo - 72 Seimo nariai, prieš - 8, susilaikė - 30. Į ,,Verslo ir politikos“ klausimus atsako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas KARBAUSKIS Kalbėjosi Gintautas Kniukšta, www.verslaspolitika.lt Praėjusios kadencijos Seimas priėmė Miškų ūkio įstatymo pataisas dėl miškų urėdijų skaičiaus, tačiau reformų iniciatoriai netrukus pasiūlė panaikinti Generalinę urėdiją, o jos funkcijas perduoti Aplinkos ministerijos Miškų departamentui ir Valstybinei miškų tarnybai. Kodėl dabartinė valdančioji dauguma vėl atkakliai siekia reformuoti urėdijas, kodėl taip atkakliai užsimota sumažinti jų skaičių arba iš viso jas panaikinti? Pirma, siekį, kad urėdijos dirbtų efektyviau, pavadinti „naikinimu“ yra gerokai netikslu. Atvirkščiai – valstybinių miškų valdymą norima stiprinti sutelkiant visų išskaidytų institucijų išteklius į vieną valstybinių miškų valdymo įmonę. Diskusijos dėl valstybinių miškų efektyvesnio valdymo Lietuvoje tęsiasi jau daugiau nei penkiolika metų. Šiuo metu ES šalyse daugiau nei vieną valstybinių miškų įmonę turi tik Vengrija (22 įmonės) ir Lietuva (42 įmonės). Mūsų šalyje šį – vienos valstybinių miškų valdymo įmonės – modelį įdiegti per pastaruosius keliolika metų buvo bandoma bene keturis kartus. Atvirai ir nuolat buvo diskutuojama visais įmanomais viešais formatais. Svarus ir mokslininkų indėlis šiose diskusijose. Veikianti sistema didžiąja dalimi paveldėta iš sovietinių laikų. Keičiantis išorės veiksniams ir siekiant išlaikyti miškų ūkio ekonominį gyvybingumą, labiausiai nukentėjo socialinė darnaus miškų ūkio pusė – nevykdant jokių reformų miškų urėdijose drastiškai mažėja tiesiogiai miškuose dirbančių specialistų skaičius, jų atlyginimai tapo nekonkurencingi, o atlyginimų skirtumai tarp tas pačias funkcijas vykdančių specialistų – neadekvačiai dideli. Be to, dubliuojamos bendrosios funkcijos 42 miškų urėdijų administracijose neleidžia optimizuoti veiklos sąnaudų ir dėl to kenčia ne tik miškų ūkio veiklos efektyvumas, bet ir pačios investicijos į miškus bei jų auginimą. Todėl pertvarkai argumentų daugiau nei pakankamai. Europos Sąjungos šalių patirtis aiškiai rodo, kad racionaliausias valstybinių miškų valdymo modelis – viena įmonė arba jos atitikmuo pagal tų šalių nacionalinę teisę su teritoriniais ir/ar funkciniais padaliniais. Viena iš oficialių versijų dėl urėdijų naikinimo - tai rekomenduoja turtingiausias ir labiausiai pasaulyje išsivysčiusias valstybes vienijanti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, į kurią įstoti dabar siekia Lietuva. Ar turite savo viziją kuo baigsis urėdijų reorganizavimas? Kaip reaguojate į pareiškimus, kad labiausiai urėdijų reformomis yra suinteresuoti lobistai - prekeiviai mišku ir medienos perdirbėjai? Valstybės kontrolė valstybės valdomų įmonių veiklos ir grąžos valstybei vertinimo audite pabrėžė, kad valstybinis miškų ūkio sektorius Lietuvoje vis dar yra nepakankamai skaidrus ir efektyvus. Rekomendaciją dėl 42 miškų urėdijų, vykdančių tas pačias funkcijas, sujungimo Lietuvai yra pateikusi ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios ekspertai, atlikę Lietuvos valstybės valdomų įmonių valdymo apžvalgą, nurodė imtis priemonių užtikrinant, kad mažų valstybės valdomų įmonių grupės su tapačiomis funkcijomis veiksmingiau skirstytų išteklius ir būtų taikomi aukštesni valdymo ir skaidrumo standartai. Pagal siūlomą Miškų įstatymo projektą patikėjimo teise valdyti, naudoti valstybinius miškus ir jais disponuoti galės valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. Ši įmonė būtų įsteigta konsoliduojant šiuo metu veikiančių 42 VĮ miškų urėdijų, VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto ir Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos funkcijas. Įstatymo projekte siūloma, kad VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“ būtų suformuota įmonės valdyba iš 7 narių, iš kurių – 4 nepriklausomi, atstovaujantys visuomenės interesams. Naujos įmonės teisinė forma (valstybės įmonė) ir pagrindine funkcija – kompleksinė miškų ūkio veikla valstybiniuose miškuose – užtikrina visišką apsaugą nuo valstybinių miškų ar šios įmonės privatizavimo ateityje, o taip pat sukuria sąlygas vykdyti ir plėtoti visas valstybės deleguotas funkcijas. Kokių tikslų iš tiesų yra siekiama šia reforma, juk bandant gaivinti regionus, urėdijų skaičiaus mažinimas ar jų naikinimas Jūsų vadovaujamai partijai būtų nenaudingas, nes nevykdytumėte savo programos dėl regionų? Neskaidrios ir neefektyvios įmonės niekada nebus regionų gaivinimo varikliais. Atvirkščiai, potencialūs nepotizmo ar net korupcijos židiniai demotyvuoja gyventojus, kuria baimės ir nepasitikėjimo atmosferą. Pažymėtina, kad svarbiausi darbuotojai – miškininkai lieka ir toliau dirbs vietose, regionuose. Tiesiogiai miške, girininkijose dirbantys specialistai kaip dirbo, taip ir dirbs savo prasmingą darbą. Tarp centrinio biuro ir tiesiogiai miške dirbančiųjų neišvengiamai bus reikalinga tarpinė grandis – įmonės padaliniai, kuriuose ras savo vietą dabartinių miškų urėdijų miškininkai ir inžinieriai. Naujosios įmonės sudėtyje išliktų visi tiesiogiai miške dirbantieji specialistai (girininkai, eiguliai, medelynų specialistai ir kiti), atsirastų galimybės jiems žymiai padidinti atlyginimus – iki pusantro karto. Tuo pat metu miškų ūkio paslaugas gyventojai ir miško savininkai gautų kaip ir iki šiol – jiems artimiausioje girininkijoje ar įmonės regioniniame padalinyje. Dėl miškų ūkio pertvarkos nenukentės ir savivaldybių biudžetai: darbuotojų gyventojų pajamų mokestis (GPM) bus mokamas toje savivaldybėje, kurioje dirbama.Pertvarkos eigoje iš viso siūloma atleisti apytiksliai kas dešimtą darbuotoją (viso apie 400), daugelis jų – šiuo metu bendrąsias (ir, dažniausiai, besidubliuojančias) funkcijas vykdantys miškų urėdijų administracijų specialistai. Galima tik įsivaizduoti, kokio didžiulio masto užduotis turėtų spręsti šiuo metu šalies urėdijose dirbanti 156 buhalterių komanda, kai tikrovėje yra tiesiog nereikalingo biurokratizmo pavydys. Planuojama, kad dalis naikinamų pareigybių turės galimybę įsidarbinti Valstybinėje miškų tarnyboje ar aplinkos apsaugos kontrolę vykdančiose institucijose (numatoma stiprinti šių institucijų veiklą), kitiems planuojama pagal galimybes pasiūlyti jiems priimtiną perkvalifikavimą. Kodėl, Jūsų nuomone, visą valstybinių miškų valdymą reikia koncentruoti vienoje įmonėje, neatmetama galimybė, kad ji būtų įkurdinta ir Vilniuje? Planuojamos steigti valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ centras su maždaug 200-ais darbuotojų bus formuojamas viename iš Lietuvos regionų, tikrai ne Vilniuje. Visos reformos turi būti labai gerai apgalvotos ir pasvertos. Urėdijos dirba pelningai, moka didžiulius  mokesčius valstybei, miškai prižiūrimi gerai. Kam reformuoti pelningai dirbančias valstybines įmones, priverstinai atleisti žmones iš darbo? Urėdijos daro daug gerų darbų, tačiau minėtas Valstybės kontrolės auditas yra negailestingas –Lietuvos valstybiniai miškai valdomi neefektyviai, finansinė grąža valstybei iš miškų ūkio gali ir turi būti didesnė. Skaičiuojama, kad pertvarkius valstybinių miškų ūkio valdymą ir suformavus iki šiol didžiausią valstybinių miškų ūkinį vienetą Lietuvoje, vien finansinė grąža valstybei bus maždaug ketvirtadaliu didesnė. Vienoje įmonėje centralizuojant bendrąsias administracines funkcijas ir sumažinus teritorinių padalinių skaičių, kasmet būtų sutaupyta po 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų iš valstybės biudžeto. Tuo pat metu svarbu ir tai, kad įvykdžius pertvarką iš esmės sumažės korupcinių praktikų galimybė,

Socialdemokratai siūlo plačiau ištirti politikų galimai keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui

Seimo socialdemokratų partijos frakcija siūlo ne tik Seimo laikinajai tyrimo komisijai ištirti M. Basčio galimai keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui bei įvertinti galimybes inicijuoti parlamentinę apkaltos procedūrą, bet ir atsižvelgdama į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto veiklos kryptis, komitetui pavesti atlikti platesnį tyrimą dėl Seimo narių ir kitų aukšto rango politikų ryšių galimai keliamų grėsmių nacionaliniam saugumui. Klausimų ir abejonių dėl politikų ryšių, veiksmų bei jų pasekmių Lietuvos nacionaliniam saugumui yra kilę ne kartą ir įvairių. Todėl ėmęsis aiškintis Valstybės saugumo departamento pateiktą informaciją apie Seimo nario Mindaugo Basčio ryšius Seimas galėtų įpareigoti Nacionalinio saugumo komitetą ištirti ir kitus klausimus: 1) nustatyti, kokios partijos ir atskiri Seimo nariai 2008–2016 metais gavo tiek viešą, tiek neviešą finansinę paramą iš su Rusijos Federacijos siejamų įmonių ar per jų tarpininkus; įvertinti, ar nebuvo daroma įtaka politiniams procesams ir kokią įtaką bei žalą dėl to galėjo patirti Lietuvos valstybė; 2) nustatyti ir išsiaiškinti, kiek ir kokios Rusijos Federacijos įmonės tiesiogiai ar per tarpininkus įgyvendino ir šiuo metu vykdo Lietuvai svarbius strateginius objektus ir ar politikai, Vyriausybės atstovai įtakojo šių sandėrių priėmimą ir sutarčių pasirašymą; 3) Ištirti, ar buvęs IAE generalinis direktorius ir energetikos viceministras, tuomet ėjęs IAE valdybos pirmininko pareigas, pasirašydami 2011 m. gruodžio 21 d. Tolesnių veiksmų ir ketinimų protokolą ir de facto sukurdami nepakeičiamą precedentą derybose dėl 55 + 17,9 mln. eurų papildomo mokėjimo rangovui „NUKEM“, kurią 2009 m. gruodžio mėn. įsigijo Rusijos įmonė „Atomstroyexport“, priimdami šį sprendimą tuometinės Vyriausybės ir Energetikos ministerijos vadovai nebuvo įtakojami „NUKEM“ atstovų, ar negavo iš jų atlygio bet kokia forma, ar neviršijo savo įgaliojimų, nepažeidė įstatymų ir ar savo veiksmais nepadarė žalos valstybei dėl savanaudiškų ar kitų asmeninių paskatų; 4) ištirti, ar AB „Klaipėdos nafta“ sudarydama sutartį su Rusijos naftos koncerno „Lukoil“ įmone „LITASCO S.A.“ 2012-08-29, kuria perleido valdyti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės dalį netenkino Rusijos strateginių interesų; 5) išsiaiškinti ir įvertinti UAB „Žabolis ir partneriai“ atstovų galimus ryšius, susitikimus su „ROSATOM“ vadovais dėl bendros įmonės sukūrimo atominei elektrinei statyti Kaliningrade ir elektros energijos pirkimo iš šios AE bei pasekmes mūsų nacionaliniam saugumui; 6) išsiaiškinti atvejus, kai Rusijos Federacijos žvalgyba galėjo paveikti ir ar paveikė Lietuvos Respublikos Seimo narius ir kitus aukšto rango politikus ir ar sugebėjo gauti Lietuvos valstybės paslaptis sudarančią informaciją; 7) nustatyti, ar atitinkamų valstybės institucijų sukauptos ar tyrimo metu papildomai atskleistos informacijos apie Seimo narius, jų ryšius ir veiklą pakanka pradėti Seimo narių apkaltos procesą. www.verslaspolitika, lsdp.lt inf.

M. Drunga. Lenkija Europos Sąjungoje – juokai pro ašaras?

M. Drunga. Lenkija Europos Sąjungoje – juokai pro ašaras? Anos savaitės pabaigoje Briuselyje įvykusį Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą Italijos dienraštis „Corriere della sera“ pavadino „komišku“. Kodėl? Ogi todėl, kad „jis baigėsi susipykimu, baigėsi dokumentu, kurio net negalima viršūnių konferencijai oficialiai priskirti, nes Lenkija nesutiko jo pasirašyti. Nėra lengva pasakyti, kas čia laimėjo, tačiau ganėtinai aišku, kas iš to pralaimėjo. Ir pasidarė akivaizdu, jog bus labai drąsus sumanymas Europos Sąjungą prasmingai reformuoti. Juk dabar visi nejuokais susierzinę. Angela Merkel negali ir nenori Lenkijos prarasti: ji iš visų jėgų bandė Varšuvą įtikinti, o dabar ji tikriausia ir bus ta, kuri turės ginčą išspręsti“, – rašė Milane ir Romoje leidžiamas Italijos laikraštis. Neigiamai Lenkijos laikyseną viršūnių konferencijoje įvertino ir Varšuvos dienraštis „Gazeta Wyborcza“: juk Lenkija, girdi, save „pažemino“ ir „pati izoliavosi juokingumo pilnoje, bet užuojautos stokojančioje atmosferoje“. Vis dėlto „Lenkijos ministrės pirmininkės Beatos Szydlo groteskiški išpuoliai prieš Donaldą Tuską bent turėjo tą gerą šalutinį efektą, kad dabar pagaliau visi Europos valstybių ir vyriausybių vadovai savo pačių akimis galėjo įtikinamai pamatyti, kokia antieuropietiška ir antidemokratiška Lenkijos vyriausybė iš tiesų yra. Ji turi cinišką ir grynai merkantilišką požiūrį į Europos Sąjungą. Lenkijos vyriausybė nori bendros piniginės, bet nenori bendrų vertybių. Mes imame jūsų pinigus, tačiau atmetame jūsų demokratijos principus. Mūsų privalumai yra jūsų problemos. Deja, Lenkija savo ankstesnės geros reputacijos ir savo partnerių pasitikėjimo taip greitai nesusigrąžins“, – darė liūdną išvadą Lenkijos sostinės liberalusis dienraštis. Maskvos laikraštis „Gazeta“ taip pat rašė, jog „Lenkijos laikysena per paskutinį viršūnių susitikimą Briuselyje krizę Europos Sąjungoje tik pagilins. Žinoma, Lenkijos konservatyvieji politikai toli gražu ne vieninteliai, kurie kalba apie Europos vidaus krizę, ypač po „Brexito“. Kaip ten bebūtų, vis dėlto neatrodo, kad ir Lenkija dabar norėtų atsiskirti nuo Europos Sąjungos. Labiau panašu į tai, jog Lenkija nūnai sieks dar labiau priartėti prie Jungtinių Amerikos Valstijų.“ Pasak Vengrijos sostinės dienraščio „Magyar Idök“, „Europa dabar išgyvena ne pačius geriausius laikus. Per nepilnus dvejus metus senąjį žemyną užplūdo milijonai svetimšalių, patyrėme kruvinus teroro išpuolius ir išgyvenome, kaip viena šalis narė pirmą kartą pasisakė už narystės Europos Sąjungoje atsisakymą. Šiomis aplinkybėmis dabar ir turime nuspręsti, ar prisijungsime prie užgaidaus Vokietijos ir Prancūzijos tandemo, ar įjungsime staigiojo stabdymo stabdžius ir žiūrėsime, kaip Europos branduolys pro mus pralėks.“ „Tačiau dviejų greičių Europai jokios Europos Sąjungos išvis nereikia“, – teigė Kroatijos laikraštis „Jutarnji List“ ir paaiškino, „jog dar ir prieš sugalvojant Europos Sąjungos idėją žemyno valstybės jau buvo skirtingu lygiu išsivysčiusios ir jau turėjo skirtingo lygio ekonomikas.“ Zagrebo dienraštis taip pat suabejojo, ar „nors vienos šalies narės vyriausybė visa širdimi pritartų idėjai, kad Europos Sąjunga susidėtų iš skirtingais greičiais besiplėtojančių valstybių.“ Vienos dienraštis „Presse“ atkreipė dėmesį į 2017 m. įvyksiančius „ne vienus rinkimus, kurie šįkart tikrai nusipelno epiteto „istoriniai“ ir nuo kurių priklausys atsakymai į tokius klausimus kaip antai: kurios šalys palaiko tolesnę Europos Sąjungos plėtrą ir kurios nori ryškiau pabrėžti nacionalinį valstybingumą? Ar reikia Europos Sąjungos su dviem greičiais?“ Daug dėmesio ypač Europos, bet ir šiaip pasaulio spaudoje sulaukė ir tarp Turkijos ir kelių Europos šalių įsižiebusi įtampa. Padėtį gerai susumavo amerikiečių nevyriausybinio strateginių tyrimų centro „Stratfor“ analitikai. Anot jų, „Ankarai reikia milijonų Vakarų Europoje gyvenančių turkų rinkėjų paramos. Tačiau Europos politikai turi nepamiršti ir savo pačių rinkimų. Nors skirtumai tarp jų tikrai nemaži, nė viena kivirčo pusė negali paaukoti savo ryšių su kita vien tik dėl savo vidaus politikos interesų. Europos Sąjungos politikai negali rizikuoti susitarimo dėl bėglių žlugimu, ypač rinkimų metais. O Turkija savo ruožtu ketina susiderėti su Europos Sąjunga dėl platesnės muitų sąjungos ir labai priklauso nuo prekybos su tokiomis šalimis, kaip Nyderlandai ir Vokietija, ir nuo jų investicijų, idant Turkijos ūkis nežlugtų. Be to, abi šalys kasmet į Turkiją pasiunčia milijonus turistų. Turkijoje veikia per šešis tūkstančius Vokietijos bendrovių beveik visuose ūkio sektoriuose, o Nyderlandai yra didžiausias tiesioginių investicijų į Turkiją šaltinis, iš kurio trykšta 16 procentų visų Turkijos įplaukų. Žinoma, dalis šių pinigų atplaukia iš Nyderlanduose apsigyvenusių Turkijos migrantų, todėl prieš Nyderlandus skelbiamos Turkijos sankcijos gali pakenkti kaip tik tiems rinkėjams, kuriuos R. T. Erdogano partija nori prisivilioti. O jeigu Turkija taikytų sankcijas į Turkiją importuojamiems olandų gaminiams ar įplaukiančioms investicijoms, tai reikštų, kad Turkija kanda ją maitinančią ranką, o to Ankara tikrai neturėtų norėti.“ Užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Seime stringa miškų reformos pristatymas

Birutė Vyšniauskaitė, LRT.lt www.verslaspolitika.lt Seimas, planavęs skubos tvarka svarstyti miškų reformos įstatymą, pagal kurį vietoje 42 urėdijų būtų įsteigta viena įmonė su 25 filialais, nukėlė jį į popietinį posėdį. Piketą surengę Miško pramonės darbuotojai ragina parlamentarus neskubėti svarstyti šio klausimo, nes miškų valdymo pertvarka neparengta. Piketuotojai ketvirtadienį siūlė pirmiausia paskaičiuoti, ar pertvarka nepakenktų valstybei, smulkiajam verslui ir pačiai gamtai. Naujosios valdžios rengiamą valstybinę miškų ūkio sektoriaus pertvarką, pagal kurią ketinama naikinti šiuo metu egzistuojančias 42 urėdijas, kritikuoja net kai kurie valdantieji socialdemokratai ir „valstiečiai“. Kritikų nuomone, reformos šalininkai galimai atstovauja stambiosios medžio apdirbimo pramonės interesams ir atveria kelią nežabotam miškų kirtimui, kaip Latvijoje. Tuo metu aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas, kalbėdamas portalui LRT.lt, tokius priekaištus atremia ir žada, kad reforma pasitarnaus gamtos apsaugai. „Labai aiškiai matyti miško pramonės magnatų interesai. Dabartinė aplinkos ministro Kęstučio Navicko retorika primena tą, kurią ne kartą esame girdėję praėjusios kadencijos Seime, kai su parlamentarais bendraudavo medžio apdirbimo pramonės magnatai ir bandydavo juos apdoroti. Pastariesiems būtų labai naudinga, jei Lietuvos miškus valdytų viena įmonė, būtų viena medžio kaina ir jie galėtų visą medieną supirkti vieni“, – kalbėjo praėjusios ir šios kadencijos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys, buvęs „žaliųjų“ lyderis Linas Balsys, komentuodamas galimą urėdijų reformą. Praėjusios kadencijos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas socialdemokratas Algimantas Salamakinas taip pat nevyniojo žodžių į vatą ir neslėpė, kad už tam tikrus jo vadovauto komiteto sprendimus jis net neteko galimybės šios kadencijos Seime dirbti Aplinkos apsaugos komitete. „Užmyniau ant skaudamos vietos medžio apdirbimo pramonės banginiams. Jiems labai neparanku buvo tai, kad mes pasiekėme, jog įstatymais buvo įteisintos 42 Lietuvos urėdijos“, – teigė A. Salamakinas. Paklaustas, kas tie medžio apdirbimo pramonės magnatai, praėjusios kadencijos Seime mynę slenksčius siekdami, kad šalies urėdijas valdytų viena valstybės įmonė su 25 padaliniais, kurie praktiškai neurėtų jokių galių, A. Salamakinas paminėjo įmonės „Grigeo Grigiškės“ vadovą Gintautą Pangonį, bendrovės „Vakarų medienos grupė“ vadovą Sigitą Paulauską, įmonę „Juodeliai“, baldų pramonės banginį „IKEA“, kuri jau yra įsigijusi 10 tūkst. ha Lietuvos miškų. „Jei bus nutarta, kad Lietuvos miškus valdys viena įmonė su 25 padaliniais, kurie patys savarankiškai nieko spręsti negalės, tai sugrįšime prie sovietmečio planinės ekonomikos, kai su dešromis ir sūriais važiuodavome į Maskvą išsimušti pinigų. Tiems 25 urėdijų padaliniams lygiai taip pat tektų keliaklupsčiauti prieš valdytojus, pavyzdžiui, siekiant pasitvirtinti metų biudžetus ir tvarkant kitus reikalus“ – kalbėjo A. Salamakinas. Ir jis, ir L. Balsys teigė įžvelgią didžiųjų medžio apdirbimo pramonės įmonių siekius, kad miškai būtų tvarkomi kaip Latvijoje, kur didelė jų dalis dabar yra užsieniečių rankose. „Maža to, Latvijoje net priimtas įstatymas, kad galima dešimt metų neatsodinti iškirsto miško. Matau, kad ir Lietuvoje bandoma eiti tokiu pačiu keliu – bus įkurta viena miškus valdanti įmonė su 25 skyriais. Po kurio laiko bus apsižiūrėta, kad ji dirba neefektyviai, o štai yra investuotojas, kuris greičiausiai atstovaus tiems medžio apdirbimo pramonės magnatams. Kai yra viena miškus valdanti įmonė, ją kur kas lengviau išnuomoti arba parduoti nei 42 savarankiškas urėdijas“, – svarstė L. Balsys. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad 42 Lietuvos miškų urėdijos buvo sukurtos ne sovietmečiu, kaip daug kas pastaruoju metu aiškina, o jau po nepriklausomybės atkūrimo. Todėl jos tikrai nelaikytinos sovietinių laikų atgyvena. „Tai, kad urėdijose yra problemų ir korupcijos apraiškų – ne paslaptis. Tačiau ta korupcija – dažniausiai girininkų lygmenyje. Tam kelią galima būtų užkirsti sugriežtinant medienos apskaitą. Galima būtų pasimokyti iš Lenkijos, kur irgi yra urėdijų sistema. Ten girininkai specialia mobiliąja įranga suskaičiuoja medieną miškuose, suveda duomenis į kompiuterį, jie atsiranda bendroje informacinėje sistemoje, todėl pavogti medienos praktiškai neįmanoma“, – kalbėjo L. Balsys. „Valstiečiai“ dėl urėdijų reformos – nevieningi.Nors valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir premjeras Saulius Skvernelis palaiko aplinkos ministro K. Navicko siūlomą urėdijų reformą, „valstiečių“ frakcija Seime šiuo klausimu nėra vieninga. Patyręs miškininkas Kęstutis Bacvinka teigė manąs, kad reikėtų peržiūrėti kai kurių mažesnių urėdijų valdomus miškų plotus, gal reikėtų stambinti urėdijas ar pertvarkyti jų administracijas, tačiau jis nepritaria tokiai radikaliai reformai, kokia šiuo metu siūloma: „Yra ženklų, kad būtent tokia reforma paranki stambiosioms medžio apdirbimo įmonėms. Labai nesinorėtų, kad mūsų miškus ištiktų Latvijos miškų likimas. Miškus iškirsti galima greitai, bet juos atsodinti ir užauginti juk reikia daugybės metų“. Paklaustas, kokiose miškų valdymo grandyse galima korupcija, K. Bacvinka, daugybę metų dirbęs girininkijoje, teigė manąs, kad tokios kalbos iš „įvairiausių bokštų“ yra nepagrįstos: „Visi rėkia – korupcija miškuose, bet nepateikia jokių įrodymų. Kertant mišką, dirba rangovinė įmonė. Jos vadybininkai suskaičiuoja, kiek iškirsta miško. Skaičiuoja ir kirtėjai, ir tie, kas medieną priima į sandėlius. Parduodant mediena, ji dar kartą perskaičiuojama, ir visi tie skaičiavimai turi sutapti“. „Valstiečių“ atstovė Virginija Vingrienė įsitikinusi, kad dabartiniai pasiūlymai reformuoti urėdijas ir miškų valdymą – skuboti, apie juos per mažai diskutuota ir jiems būtinos alternatyvos. "Todėl aš kovo 20 d. organizuosiu konferenciją, į kurią bus sukviesti miškininkai, mokslininkai, profesinių sąjungų atstovai, visuomenininkai, nes dabar pasiūlytos įstatymų pataisos kelia daugiau klausimų, nei atsakymų“, – tvirtino V. Vingrienė. Pasak jos, prieš apsisprendžiant dėl šiuo metu siūlomos urėdijų reformos, pirmiausia reikėtų įvertinti galimą naudą ir grėsmes. „Valstietė“ įsitikinusi, kad 17 proc. Lietuvos teritorijos užimantys miškai turi būti pertvarkomi atsakingai ir apgalvotai. „Gal iš pradžių vertėtų apjungti neefektyviai dirbančias urėdijas. Tačiau iki šiol neatsakyta, kodėl turi atsirasti viena miškus valdanti įmonė su 25 juridinio asmens statuso neturinčiais padaliniais. Esą tokia pertvarka užtikrintų skaidrumą. Bet, jei yra kokių korupcijos apraiškų, kodėl nesikreipiama į teisėsaugą? Kažin, ar vienos įmonės įsteigimas užkirstų kelią korupcijai. Greičiau toks sprendimas vestų link miškų privatizavimo“, – kalbėjo V. Vingrienė. Ji įsitikinusi, kad, pertvarkant miškų valdymą, būtini saugikliai, kurie apsaugotų mažas miško pramonės įmones. Paklausta, kas labiausiai suinteresuotas kuo greičiau pertvarkyti miškų valdymą, V. Vingrienė prisipažino girdinti kalbas apie stambias medžio apdirbimo įmones, tačiau įrodymų, jog būtent joms būtų naudinga, kad miškus valdytų viena įmonė, neturinti: „Suprantama – verslininkams rūpi patys pelningiausi miškai ir pati geriausia mediena. Bet negalime leisti, kad valstybei liktų tik riestainio skylė.“ Generalinis miškų urėdas – prieš verslininkų diktatą. Kalbėdamas apie aplinkos ministro K. Navicko ir jam pritariančių šalies vadovų bei dalies politikų iniciatyvą įkurti vieną miškus valdančią įmonę, generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis nuogąstavo, kad toks sprendimas miškų sistemą gali įstumti į chaosą. „Juk įkūrus vieną įmonę, reikėtų, kad vieningai veiktų ir apskaita ir kitos programos. Dabar dalis ruošos darbų vienose urėdijose centralizuota, kita dalis – ne. Pagaliau miškus reikėtų perregistruoti. Prasidėjus pertvarkai, darbų lavina mus tiesiog užgriūtų, o jai pasiruošti norima duoti tik pusmetį“, – neslėpė nuostabos R. Prūsaitis. Jis neneigė, kad šalies miškų valdymui reikia reformos, tačiau – ne tokios, kokia dabar siūloma. Generalinis urėdas priminė, kad dar pernai buvo sudaręs komisiją iš įvairių institucijų atstovų. Ta komisija buvo nusprendusi, kad reikėtų konsoliduoti šiuo metu dirbančias urėdijas. „Aš tos urėdijų reformos laukiu dešimt metų ir esu už kalbas apie tai nukentėjęs, bet jai būtina tinkamai pasiruošti. Estai savo miškų reformą vykdė net ketverius metus“, – kalbėjo R. Prūsaitis. Jis įsitikinęs, kad urėdijas būtina stambinti, atsižvelgiant į jų valdomus miškų plotus ir kirtimo fondus. Po metų ar dviejų reikėtų reformą tęsti. Jeigu, pasak R. Prūsaičio, stambiems medienos perdirbėjams reikia naujų medienos pardavimo taisyklių, tai jiems reikėtų kreiptis į vyriausybė, į Aplinkos ministeriją, o ne domėtis, kaip bus vykdoma miškų reforma. „Mes ir dabar galėtume centralizuoti medienos pardavimo aukcionus, bet juk ir šiuo metu aukcionai vyksta tik elektroninėje erdvėje – ir ilgalaikiai, ir pusmetiniai. Tai ko dar trūksta? Esu už tai, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau apdirbama lietuviškos medienos ir to reikėtų siekti. O baimintis, kad bus privatizuoti valstybiniai miškai gal nereikėtų. Kažin, ar kas nors turi tiek pinigų, kiek jie verti“, – svarstė R. Prūsaitis. Jis tvirtino nepritariąs įmonės „Likmerė“ vadovui Mindaugui Kasmauskiui, kuris esą tvirtinęs, kad negali Lietuvoje skaidriai nusipirkti medienos. „Jei jis nori įsigyti beržo medienos 10 eurų pigiau, nei jos vidutinė kaina Lietuvoje, aiškindamas, kad tokia pati mediena Latvijoje 13–17 eurų pigesnė, todėl medžio perdirbėjai turėtų nustatyti pardavimo kainas, tai tokiai tvarkai aš tikrai nepritarsiu“, – tvirtino R. Prūsaitis. Seimo Aplinkos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika tvirtino, kad maždaug po savaitės bus apsispręsta dėl urėdijų reformos. Jis pats pritaria, kad atsirastų viena miškus valdanti įmonė su 25 padaliniais. „Mes sieksim miškuose dirbantiems žmonėms išaišk...

Prezidentė susitiko su vyriausiuoju NATO ginkluotųjų pajėgų vadu

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su vyriausiuoju NATO ginkluotųjų pajėgų vadu generolu Curtisu M. Scaparrotti, kuris taip pat yra Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgų Europoje vadas. Šalies vadovės teigimu, keičiantis geopolitinei dinamikai NATO yra per lėtas. Todėl reikalingi pokyčiai tiek reformuojant ir spartinant sprendimų priėmimą, tiek perkeliant karines vadavietes arčiau rytinių Aljanso sienų. Pasak Prezidentės, šiuo metu NATO vadovaujančios struktūros ir karinės pajėgos yra vis dar išdėstytos pagal Šaltojo karo laikų logiką – Europos Vakaruose ir Pietuose. Šiandien stiprėjant Rusijos grėsmei būtina Aljanso pajėgas perdislokuot į Rytinį flangą. Baltijos šalims taip pat reikalinga regioninė oro gynybą ir priemonės, kurios užkirstų kelią galimai Lietuvos, Latvijos ir Estijos karinei izoliacijai bei užtikrintų greitą sąjungininkų pastiprinimo atvykimą. Valstybės vadovė taip pat pabrėžė, jog vienas esminių atgrasymo elementų – nuolatiniu pagrindu Baltijos valstybėse sutelktos sąjungininkų pajėgos. Pasak Prezidentės, galingiausios Aljanso karinės jėgos – JAV karių buvimas regione yra stipri žinia, siekiant agrasyti bet kokią grėsmę. Prezidentės teigimu, šiuo metu sėkmingai įgyvendinamos Varšuvoje sutartos atgrasymo priemonės. Į Lietuvą jau atvyko NATO priešakinių pajėgų bataliono kariai iš Vokietijos ir Belgijos. Kovo pabaigoje laukiama Olandijos karių. Per šiuos ir kitus metus į bataliono sudėtį turėtų įsijungti dar 4 valstybės – Norvegija, Liuksemburgas, Kroatija ir Prancūzija. Šiuo metu Lietuvoje taip pat yra dislokuota rotacinė JAV karių kuopa ir sunkioji technika. Lietuva ir pati daug daro, kad užtikrintų savo saugumą. Sparčiai didinamas gynybos finansavimas – kitąmet viršysime 2 proc.  BVP. Sukurtos nuolatos budinčios nacionalinės greitojo reagavimo pajėgos. Atkurta šauktinių tarnyba, į kurią šalies jaunuoliai eina savanoriškai. Per trejus metus ketvirtadaliu padidintas karių skaičius. Lietuvos kariuomenėje įsteigta antroji „Žemaitijos brigada“. Lietuva yra NATO lyderė pagal karinių pajėgų ir technikos modernizavimo rodiklius. Stiprinami valstybės kibernetiniai ir strateginės komunikacijos pajėgumai. Prezidentės spaudos tarnybos, www.verslaspolitika.lt inf. Prezidento kanceliarijos nuotr....

Seimo pavasario sesijos darbų programoje – daugiau kaip 420 teisės aktų projektų

Įregistruotame pavasario sesijos darbų programos projekte – daugiau kaip 420 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 137, Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė – 10, Seimo nariai (frakcijos) – apie 200 įstatymų projektų. Be to, sesijoje bus išklausytas šalies vadovės D. Grybauskaitės metinis pranešimas, Vyriausybės metinė veiklos ataskaita. Pavasario sesijoje tarp pagrindinių prioritetinių Seimo darbų – užtikrinti konkurencingą ekonomikos plėtrą, saugią valstybę ir darnią, atsakingą ir sveiką visuomenę, taip pat didinti švietimo, kultūros ir mokslo kokybę, viešojo sektoriaus efektyvumą ir skaidrumą. „Prezidentės, Seimo ir Vyriausybės prioritetai sutampa. Planai ambicingi, todėl pavasario sesija bus įtempta, reikalaujanti susitelkimo ir atsakomybės pradedant įgyvendinti pokyčius valstybėje“, – sako Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis. Pasak Seimo vadovo, ypač daug dėmesio bus skiriama pokyčiams, siekiant skaidrumo ir efektyvumo. Bus svarstomas Seimo narių skaičiaus, jų atostogų reglamentavimo klausimas, bus siekiama depolitizuoti Vyriausiąją rinkimų ir Vyriausiąją tarnybinės etikos komisijas. Sesijoje Seimas didelį dėmesį planuoja skirti socialinės apsaugos ir sveikatos sričių klausimams. Teikiamais projektais numatoma tobulinti vaiko teisių ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje sistemą. Numatoma svarstyti Darbo kodeksą, kuris labiau atitiktų darbuotojų ir darbdavių interesus, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, skatinti užimtumą, užtikrinti veiksmingą valstybės pagalbą socialinėms įmonėms įdarbinant asmenis, tobulinti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teisinį reguliavimą, sudaryti prielaidas vaistų kainų mažėjimui. Į darbų programą įtrauktais pasiūlymais siekiama įtvirtinti kompleksines alkoholio prieinamumo ir vartojimo mažinimo priemones, t. y. įteisinti Lietuvoje specializuotas alkoholinių gėrimų parduotuves, apriboti alkoholio reklamą mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose, uždrausti parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, trumpinti alkoholio pardavimo laiką, padidinti akcizų tarifus iki 20 proc. visoms alkoholinių gėrimų grupėms ir kt. Pavasario sesijoje tarp pagrindinių Seimo darbų – viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas. Projektais siūloma naujai reglamentuoti reikalavimus valstybės tarnautojo kompetencijai, įtvirtinti įstaigų vadovų rotaciją ir kadencijas, nustatyti viešojo sektoriaus įstaigų vadovų priėmimą į pareigas konkurso būdu 4 metų kadencijai. Pasiūlymais planuojama šiuo metu veikiančias 42 valstybės įmones miškų urėdijas sujungti į vieną valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“, sumažinti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų skaičių ir įsteigti vieną instituciją – Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją – vietoj šiuo metu aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių 9 institucijų, optimizuoti saugomų teritorijų valdymą – pakeisti jų administravimo sistemą, sumažinti įstaigų skaičių ir bendrųjų jų atliekamų funkcijų ir kt. Švietimo, kultūros ir mokslo kokybės bei efektyvumo didinimas – vienas iš valstybės prioritetų. Teikiamais šios srities projektais numatoma tobulinti mokslo ir studijų finansavimo ir valdymo teisinį reglamentavimą, reglamentuoti mecenavimą, įtvirtinti skaidresnę ir nuoseklesnę kalbos politiką. Taip pat planuojama paankstinti vaiko mokymąsi pagal bendrojo ugdymo programas, t. y. pradinį ugdymą pradėti nuo 6 metų. Ekonomikos srities teikiamais projektais numatoma sustiprinti smulkiųjų investuotojų apsaugą, įvykdyti ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų veiklos pertvarką, įtvirtinti paprastesnį įmonių įsisteigimą laisvųjų ekonominių zonų teritorijoje, tobulinti koncesijų teisinį reguliavimą, nustatyti naujas sritis, kuriose valstybė, siekdama skatinti investicijas, galės skirti lėšų finansinėms priemonėms įgyvendinti ir (arba) fondų fondams valdyti. Siekiant užtikrinti saugią valstybę į darbų programą įtrauktais pasiūlymais siekiama nustatyti principinę kariuomenės struktūrą 2018 m., atnaujinti ilgalaikius krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetus ir Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, numatyti gynybos finansavimo didinimą, įtvirtinti prevencines priemenes, turinčias padėti žvalgybos institucijoms efektyviau šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. Pagal Seimo valdybos patvirtintą posėdžių grafiką sesijos metu, nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d., planuojama surengti daugiau kaip 50 posėdžių. lrs.lt

Juozas Olekas apie urėdijų reformą

J. Olekas. Dar kartą apie urėdijų reformą Kažkodėl mūsų dešinieji politikai niekaip negali palypėti laipteliu aukščiau vakarietiškos politinės kultūros linkme. Etikečių klijavimas ir teiginiai be faktų, atrodo, ir toliau išlieka jų politinės komunikacijos duona. Štai ir vėl, vos imamės svarstyti svarbų valstybei klausimą, mes, socialdemokratai, sulaukiame kaltinimų, neva esame prieš reformas. Nors mūsų „kaltė“ tik tokia, kad turime kitokį požiūrį ir matome kitokią reformos kryptį, nei politines virveles ir svirtis traukanti Daukanto aikštės šeimininkė bei kai kurie stambieji pramonininkai. Noriu dar kartą pakartoti, kad socialdemokratai pasisako už miškų sektoriaus pertvarką. LSDP yra bene vienintelė frakcija Seime, kuri turi aiškią urėdijų reformos viziją, besiremiančia mokslininkų ir specialistų skaičiavimais bei išvadomis. Siūlome pertvarkyti šią sritį taip, kad ji būtų ir ekonomiškai efektyvi, ir socialiai teisinga, ir, svarbiausia, kad nepakenktų Lietuvos gamtai. Jau ankščiau skaičiavome ir diskutavome, kad 42 urėdijos yra per daug, bet tuo metu neradus sutarimo, įstatyme laikinai buvo taip užfiksuota. Šiuo klausimu pasisakė ir Valstybės kontrolė ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EPBO), kurios nare siekiame tapti. Todėl buvo sudaryta mokslininkų, miškininkystės specialistų grupė, kuri išanalizavo situaciją ir pernai pateikė siūlymus. Remiantis moksliniais tyrimais ir išvadomis, socialdemokratai Seime užregistravo įstatymo pataisas, pagal kurias urėdijos būtų pertvarkytos taip, kad urėdijos būtų ekonomiškai rentabilios. Kiekvienoje jų turėtų būti ne mažiau 25 ir ne daugiau 60 tūkstančių hektarų miško. O, kirtimų apimtys turėtų būti ne mažesnės kaip 100 tūkst. kietmetrių per metus. Pagal socialdemokratų siūlymus, pertvarkant urėdijas, jų galėtų likti apie 25-30. Be to, socialdemokratai siūlo atkreipti dėmesį, kad svarbu ne tik pelningai iškirsti, bet atsodinti ir puoselėti mišką. Naujojo aplinkos ministro Kęstučio Navicko staiga pasiūlyta urėdijų reforma, atrodo, yra skubota ir nenuosekli. Suprantama, kad strimgalviais stumiami sumanymai gali sukelti priešpriešų ir įtarimų visuomenei. Atrodo, kad taip ir nutiko. Vos pasigirdus ministro siūlymams dėl urėdijų pertvarkos ir galimo jų centralizavimo, viešojoje erdvėje pasklido įvairiausių siūlymų, vertinimų, prieštaravimų ir net įtarimų. Nerimą kelia teiginiai, esą tokiu centralizuotu modeliu siekiama labai palankių verslo sąlygų daliai stambiosios medienos perdirbimo pramonės. O Seimo, ministerijų ir departamentų koridoriuose netyla kalbos, kad reforma skubinama būtent dėl stambių verslo grupių interesų. Ne kartą galėjome suprasti tarp eilučių pateikiamą kai kurių stambiųjų medienos perdirbėjų norą apriboti konkurenciją ir jiems leisti lietuvišką medieną pirkti mažesne nei rinkos kaina. Panašiai yra įsitikinęs ir Lietuvos miškininkų sąjungos pirmininkas, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas profesorius Edmundas Bartkevičiaus. Jo nuomone, siūloma pertvarka gali būti naudinga stambiesiems medienos perdirbėjams, kuriems atsivertų galimybės pigiau apsirūpinti žaliava. Statistiniai duomenys rodo, kad medienos produkciją gaminanti Lietuvos pramonė ne tik didina gamybą, bet tuo pat metu mažėja veikiančių įmonių skaičius. Tai reiškia, kad didėja gamybos koncentravimosi lygis ir didžiųjų įmonių vaidmuo. Susiformavo keturios pagrindinės medienos įmonių grupės. Tad kyla klausimas, ar darydami pertvarką mes norime gerovės valstybei ir visuomenei, ar tik patenkinti nepasotinamą dalies stambiosios medienos pramonės poreikį? O kaip miškininkų ir visuomenės nuomonė, regionų interesai? Dešinieji oponentai iš konservatorių, atrodo, net neįsigilinę garsiai pradėjo sveikinti aplinkos ministro reformą. Kita vertus, bepigu dešiniesiems nepritarti, kai jų politinės vertybės yra tokios – dirbti ir vykdyti politinius sprendimus stambiųjų naudai. Ir šis klausimas yra ne tik ekonominis, bet ir socialiai jautrus. Norėčiau priminti, kad prie kiekvienos urėdijos yra įsikūrusios smulkios įmonės, lentpjūvės, kuriose dažnai dirba net po kelias dešimtis žmonių. Jų išlikimas centralizuojant urėdijas taptų abejotinas. Vien skelbiant centralizavimo planus, šie žmonės vėl būtų paskatinti emigruoti. Šiandien rajonų ir miestų bendruomenės kelia šį klausimą labai skaudžiai ir mato dar vieną grėsmę gyventojų užimtumui. Mes, socialdemokratai laikomės kitokios nuomonės nei jaunasis konservatorių lyderis, rinkimų kampanijos metu arogantiškai pasisakęs apie lentpjūves regionuose. Norėtųsi priminti, kas Lietuvos miškų sektoriuje dirba apie 4 tūkstančius darbuotojų. Maža to, Lietuvos viešojoje erdvėje, pasak miškininkų, su lig reformos stūmimo pradžia prasidėjo jų profesijos juodinimas. Kaip pastebi profesorius E. Bartkevičiaus, esama keistų sutapimų, kad šių metų sausio 10-ąją aplinkos ministras Kęstutis Navickas susitiko su asociacijos „Lietuvos mediena“ atstovais ir tą pačią dieną viešojoje erdvėje prasidėjo šmeižto kampanija prieš miškininkus, o ministras netrukus paskelbė pertvarkos metmenis. Pasipylė pareiškimai apie urėdijose neva klestinčią korupcija, kai kurioms urėdijoms gresiantį bankrotą. Tikrovės visiškai neatitinka ir kalbos apie prastus finansinius rodiklius. Visos miškų urėdijos dirba pelningai, į valstybės biudžetą jos sumoka daugiau kaip 42 proc. visų gautų pajamų. 2016 metais urėdijų normalizuoto grynojo pelno marža siekė 17,7 proc. ir šis dydis yra ženkliai didesnis už Daukanto aikštės pavyzdžiais laikomus energetikos sektoriaus rodiklius. Miškininkų nuomone, šiuo metu Lietuvoje veikianti elektroninė aukcionų sistema yra viena šiuolaikiškiausių Europoje, jos gali pavydėti net kaimyninės šalys“, - įsitikinę Lietuvos miškininkai. Be to, pasak jų atstovų, dabar Lietuvoje kertama tausojant miškus, ne taip kaip, pavyzdžiui, Latvijoje, kurios pavyzdį dažnai ir pateikia centralizacijos šalininkai. Būtų labai apmaudu, jei reforma būtų įgyvendinta tik atsižvelgus į siaurus interesus ir virstų Lietuvos miškų išparceliavimu. Todėl tikiuosi, jog kartu su koalicijos partneriais Valstiečių ir žaliųjų frakcijos ir suprantančiais regionų bei miškų problemas kolegomis iš kitų Seimo frakcijų vykdysime darnias ir visuomenės lūkesčius atitinkančias miškų sektoriaus pertvarkas.  ...

Vyriausybės darbų plano pristatymas: ar pagaliau aišku, kas bus daroma

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Aiškumo vyriausybės programos įgyvendinimo plano pristatyme trūko, o iš premjero ir jo komandos norėjosi išgirsti penkis svarbiausius darbus. Taip vyriausybės darbų plano pristatymą LRT.lt komentuoja politologė Rima Urbonaitė. „Visuomenei reikia pristatyti, kaip pertvarka bus daroma, kokio rezultato tikimasi ir kada tai bus padaryta, o ne kalbų apie tai, ką reikėtų padaryti“, – sako ji. Savo ruožtu viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas pažymi, kad darbų pristatyme į daugelį klausimų buvo atsakyta aiškiai, tai liudija viena po kitos žiniasklaidoje pasirodžiusios žinutės. Agentūros „Nova Media“ vyresnysis partneris A. Katauskas sako, kad iš to, kokias žinutes perteikė žiniasklaida, galima pastebėti, į kokias sritis orientuojasi vyriausybė. „Vertinant tai, kokio atgarsio žiniasklaidoje susilaukė konferencija, galima suprasti, į kokias sritis orientuotas vyriausybės darbas. Akivaizdu, kad pagrindiniai punktai dėl pensijų, finansinių dalykų, reformų nuskambėjo pakankamai aiškiai ir žiniasklaida pasigavo tas žinutes“, – teigia A. Katauskas. Tačiau Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė R. Urbonaitė sako, kad pristatydami vyriausybės programos įgyvendinimo planą premjeras Saulius Skvernelis bei finansų ministras Vilius Šapoka nesugebėjo išskirti pagrindinių vyriausybės prioritetų. „Dar kartą pasakyta, kad prioritetais laikomas švietimas, kultūra, viešasis sektorius, ekonomika, saugumas, tačiau tai yra viskas, sunku įžvelgti prioretizuotas sritis“, – kalba R. Urbonaitė. Iki šiol rūpintis regionais itin dažnai žadėjusi vyriausybė jų, kaip prioriteto, taip pat neišskyrė – tam daug dėmesio neskirta nei pačiame plane, nei jo pristatyme. R. Urbonaitė: nusiteikimas gerai, bet atėjo laikas aiškesniam turiniui Sunku tikėtis, kad didelė dalis visuomenės ieškos ir gilinsis į vyriausybės programos įgyvendinimo plano subtilybes, todėl tai, kaip būsimi darbai buvo pristatyti spaudos konferencijoje ir atspindėti žiniasklaidoje, – būdas visuomenei sužinoti, ką darys vyriausybė. Pasak A. Katausko, šios vyriausybės plano pateikimas buvo išskirtinis, o į daugybę klausimų buvo atsakyta. „Premjeras ir vyriausybė iki šiol sulaukė kritikos, kad informacijos pateikia per mažai, tad darbų pristatymas buvo tarsi atsakymas visiems tiems kritikams ir patvirtinimas to, ką anksčiau sakė premjeras, kad, kai ateis laikas, bus patvirtintas planas, bus atskleista daugiau detalių. Priemonių plano pateikimas, palyginti su kitomis vyriausybėmis, buvo išskirtinis: jokia vyriausybė iki tol nebuvo sukūrusi tokio oficialumo, iškilmingumo – visa vyriausybė susirinko klausytis konferencijos. Informacijos buvo pateikta daug, atsakyta į daug klausimų, o kur klausimai buvo dar neaiškūs, premjeras nepabijojo to pasakyti“, – teigia A. Katauskas. Tačiau R. Urbonaitės teigimu, apie būsimus konkrečius vyriausybės darbus visuomenė išgirsti galėjo nedaug. „Aiškumo pritrūko, o iš premjero ir jo komandos norėjau išgirsti penkis svarbiausius darbus. Visuomenei reikia pristatyti, kaip pertvarka bus daroma, kokio rezultato tikimasi ir kada tai bus padaryta, o ne kalbų apie tai, ką reikėtų daryti. Premjeras įvardijo, kad plane yra 130 darbų ir 800 veiksmų, bet kas skaitė planą, gali pastebėti, kad daugeliu atvejų kyla klausimai, kaip tai bus padaryta, nes žodžių „sieksime“, „vertinsime“ – apstu, nors tų žodžių ten jau būti neturėtų. Mano požiūriu, pristatyme pritrūko kalbėjimo apie tai, kaip bus siekiama rezultatų, kaip bus sprendžiamos įvardytos problemos. Nusiteikimas, pozityvas yra gerai, bet atėjo laikas aiškesniam turiniui“, – tvirtina R. Urbonaitė. Gerins švietimo kokybę, mažins šešėlį, tik sunku suprasti, kaip Anot R. Urbonaitės, priemonių įgyvendinimo pristatyme daugiau buvo dar kartą įvardytos problemos, o ne jų sprendimo būdai. Taip pat įvardyti siektini rodikliai, kurių dalis kelia abejonių. „Premjeras pasisakymo pradžioje akcentavo, kad plane yra numatyti rodikliai, tačiau kaip jie bus pasiekti, dažnu atveju lieka neaišku, o kai kurie rodikliai apskritai kelia abejonių. Pavyzdžiui, kodėl mokytojų atlyginimų vidurkis įvardijamas labai tiksliai, o dalyje apie dėstytojų atlyginimus to nėra, kalbama tiesiog apie tai, kad juos reikia didinti“, – atkreipia dėmesį R. Urbonaitė. Pašnekovė taip pat pastebi, kad daugiau dėmesio buvo skiriama mokestinei sistemai, tačiau ir šiuo atveju konkrečių darbų pasigendama, buvo tik pasakyta, kad sprendimai bus įvardyti iki vasaros. „Buvo pateikti pasvarstymai, kad reikia sudaryti galimybes dirbti ir užsidirbti, bet kaip tai bus padaryta, liko klausimas. Netgi šešėlio mažinimas liko su klaustuku. Kol kas išgirdome, kad bus naikinama sistema, kai buvo skirstomi darbdavio ir darbuotojo mokesčiai, ir tai, vyriausybės manymu, turėtų mažinti šešėlį. Tačiau manau, kad daugybė žmonių puikiai suvokia, jog visa darbo vietos kaina ir yra visas jų uždirbtas atlyginimas, tiesiog darbdavys perveda mokesčius, o ne darbuotojas iš savo sąskaitos. Todėl nesu tikra, ar tai kažkaip esmingai gali pakeisti situaciją“, – komentuoja politologė. R. Urbonaitė pažymi ir tai, kad premjeras užsiminė apie švietimo sistemos kokybės gerinimą, bet kaip ta kokybė bus pasiekta – iš pristatymo liko neaišku. Politologė taip pat pastebi, kad kaip naujieną premjeras akcentavo užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo stebėseną, tačiau, pasak pašnekovės, tame nieko revoliucingo nėra – stebėsena yra privalomas politikos įgyvendinimo procesas.

Top