Jūs esate
Pagrindinis > Investuotojams

Verslo atstovai apie unikalų KTU magistrantūros modelį: tai yra tai, ko labai reikia ir trūksta šiuo metu

Verslo atstovai apie unikalų KTU magistrantūros modelį MA+: tai yra tai, ko labai reikia ir trūksta šiuo metu. 80 proc. kandidatuojančių į darbą asmenų trūksta „minkštųjų“ įgūdžių: mokėjimo sklandžiai komunikuoti raštu ir žodžiu, gebėjimo bendradarbiauti ir netgi punktualumo. Tokios išvados prieita apklausus daugiau nei 40 tūkst. darbdavių visame pasaulyje. Be to, pasak tyrėjų, net 90 proc. darbdavių mano, kad didžiausias globalios darbo rinkos iššūkis yra ne techninių, o būtent „minkštųjų“ įgūdžių trūkumas. Be to, nors apie lyderystę, komunikaciją ir bendradarbiavimą kaip esminius „minkštuosius“ įgūdžius kalbama jau gerą dešimtmetį, šiandien darbo rinką pasiekiančiam jaunimui

Naujos galimybės tvariosios energetikos projektams gauti investicijų

Agentūra 1323  pranešė, kad „InnoEnergy”, kuri šiuo metu Lietuvoje organizuoja PowerUp! konkursą pradedantiesiems verslininkams ir startuoliams, siekiantiems įgyvendinti tvariosios energetikos sprendimus, skelbia dar vieną iniciatyvą jau veikiančioms įmonėms ir organizacijoms. Startuoja 2017 m. investicijų etapas novatoriškiems projektams, kuriais siekiama skatinti tvariąją energetiką ir į rinką įvesti perspektyvius produktus ar paslaugas. „InnoEnergy“ žada iki 5 milijonų eurų siekiančias investicijas, taip pat dalinimąsi savo tarptautinės rinkos žiniomis, turimu klientų tinklu ir galimu bendradarbiavimu su 160 partnerių Europoje. Įmonės kviečiamos pildyti paraiškas iki 2017 m. spalio 23 d. Pirmaujanti Europoje tvariosios energetikos kompanija „InnoEnergy“ kviečia pildyti

Užsieniečiai renkasi studijas KTU: sulaukta 30 proc. daugiau prašymų

Mantas Lapinskas, Kauno technologijos universitetas Rugpjūčio 3 d. baigėsi antrasis bendrojo priėmimo į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas etapas, po kurio paaiškėjo, kad studijų sutartis su aukštosiomis mokyklomis sudarė dar 676 stojantieji. Paraleliai vyksta ir institucinis užsienio šalių piliečių priėmimas į visų pakopų studijų programas. Šiemet Kauno technologijos universitete (KTU) jau sulaukta daugiau nei 800 paraiškų, o tai yra beveik 30 proc. daugiau, lyginant su praėjusiais metais. Populiariausios programos užsienio piliečių tarpe: Mechanikos inžinerijos, Mechatronikos, Informatikos bakalauro, Architektūros vientisosios studijos bei Tarptautinio verslo, Pramonės inžinerijos ir vadybos, Apskaitos ir audito, Informatikos, Transporto

Lietuviai, lyginant su kaimynais, geriausiai vertina savo verslumą ir verslininkus

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją (76 proc.), latviai – kad svarbiausia yra žinios (73 proc.), o estams svarbiausia idėja ir žinios (79 proc.). Tai rodo DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Baltijos šalių gyventojų verslumo tyrimas. „Visose trijose Baltijos šalyse žinios, idėja ir santaupos yra vertinamos kaip trys svarbiausi dalykai norint pradėti verslą. Bendrame kontekste labiausiai išsiskiria estai, aukščiausiai įvertindami žinių ir idėjų svarbą verslo startui. Tai, iš tiesų, ir yra pamatas verslui pradėti, o toks estų pasirinkimas greičiausiai rodo, kad šalyje švietimui

Ūkio ministras M. Sinkevičius JAV susitiko su didžiausios pasaulyje biotechnologijų asociacijos viceprezidentu

Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius vizito JAV metu susitiko su Biotechnologijų inovacijų organizacijos  viceprezidentu Josephu Damondu, su kuriuo aptarė Lietuvos siekį stiprinti bendradarbiavimą gyvybės mokslų srityje su JAV ir padėkojo už šiemet Lietuvai skiriamą ypatingą dėmesį forume „BIO International Convention 2017“. Ministro susitikimas su BIO viceprezidentu – pirmasis dviejų šalių bendradarbiavimo istorijoje. Taip pat šiemet „BIO International Convention 2017“ dalyvaujantiems Lietuvos atstovams suteikta galimybė prisistatyti net du kartus: ūkio ministras birželio 21 d. dalyvaus viename iš atidarymo renginių ir pristatys Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus potencialą, o „Verslios Lietuvos“ atstovai forume „Innovation Hubs“

5 ir 100 proc. mokesčių paskata, užsienio investuotojų pritraukimui – Sodros „lubos“

Siekdama nukreipti šalį inovacijų linkme ir užsitikrinti kvalifikuotų, gerai apmokamų ir ilgalaikių darbo vietų kūrimąsi, 17-oji Vyriausybė siūlo palankiausią visoje Europos Sąjungoje (ES) mokestinį režimą įmonėms, investuojančioms į mokslinius tyrimus, išradimų komercializavimą, naujas technologijas. Taip pat, siekiant paspartinti užsienio investicijų pritraukimą, jau kitąmet siūloma įvesti „lubas“ Sodros įmokoms. „Siūlome tokius mokestinius patobulinimus, kurie leistų stabdyti protų nutekėjimą ir iniciatyvius, turinčius idėjų ir žinančius, kaip jas realizuoti, žmones paskatintų tai daryti ne kažkur svetur, o būtent čia – Lietuvoje. Taip pat privalome užsitikrinti šalies patrauklumą užsienio investuotojams, galintiems kurti aukštos kvalifikacijos darbo

Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimas

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius gegužės 9 dieną pokalbiuose su Japonijos viešojo ir privataus sektoriaus atstovais akcentavo mūsų šalies informacijos ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus pasiekimus bei išreiškė įsitikinimą, jog netrukus ir šioje srityje Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimas įgaus pagreitį. Ministras susitiko su Lietuvos ir Japonijos parlamentinės draugystės lygos pirmininku Hirofumi Nakasone bei jos nariais, Kanagavos prefektūros gubernatoriumi Yuji Kuroiva, šios prefektūros Hiracukos miesto, kuriame Lietuvos nacionalinė rinktinė ruošis Tokijo 2020 m. olimpinėms žaidynėms, meru Katsuhiro Ochiai, „NTT docomo“ vykdančiuoju vyresniuoju viceprezidentu Toshiki Nakayama. Susitikimuose buvo aptartos dvišalio bendradarbiavimo plėtros galimybės

„Nameja Balva“ apdovanojimų ceremonija pradėjo Latvijos dienas Vilniuje

Moderniame verslo centre „Quadrum” Vilniuje išdalinti kasmetiniai „Nameja Balva“ apdovanojimai. Keturiose nominacijose apdovanojimus pelnė šešios Latvijos ir Lietuvos įmonės. „Nameja Balva“ apdovanojimus nuo 2006-ųjų metų organizuoja Latvijos investicijų ir plėtros agentūra, Latvijos Įmonių rūmai Lietuvoje ir Latvijos Respublikos ambasada Lietuvoje, siekiant skatinti Latvijos ir Lietuvos įmonių bendradarbiavimą. Susirinkusiems sveikinimo žodį tarė Latvijos ekonomikos ministras Arvils Ašeradens, Lietuvos ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius ir Latvijos investicijų ir plėtros agentūros vadovas Andris Ozols. Garbūs svečiai paskelbė oficialią Latvijos dienų Vilniuje pradžią, pakvietė dalyvauti organizuojamuose renginiuose bei pasidžiaugė glaudžiais, verslo ir strateginės partnerystės santykiais, puoselėjamais kaimyninių

2016 metais Latvija tarp 204 Lietuvos užsienio prekybos partnerių užėmė 2-ąją vietą pagal eksportą

verslaspolitika.lt, Ūkio ministerijos inf. Šių metų balandžio 20 d. ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius per susitikimą su Latvijos ekonomikos ministru Arvilu Ašeradenu aptarė Lietuvos ir Latvijos ekonominį bendradarbiavimą ir jo plėtros perspektyvas, turizmo vystymo galimybes, investicijų pritraukimą ir pradedančiųjų įmonių (startuolių) plėtrą, dalijosi patirtimi, kaip modernizuoti šalies ūkį. Per susitikimą taip pat kalbėta apie Lietuvos Vyriausybės programoje numatytus Ūkio ministerijos darbus bei Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) pažangą. Pasak ūkio ministro, Lietuva ir Latvija jau daug metų yra vienos pagrindinių ekonomikos partnerių. Lietuvių verslininkai palyginti gerai įsitvirtinę Latvijos rinkoje,

Verslas ir savivalda vienija jėgas atgaivinti Lietuvos regionus

Ieva Petuškaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacija Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) šiandien, kovo 28 d., pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir numatė priemones, kuriomis bus siekiama atgaivinti regionus, mažinti socialinę atskirtį ir nedarbo lygį, suvaldyti migracijos ir demografines problemas. „Dažnai girdime, kad geriausia užkalti langus ir išvažiuoti, tačiau manau, kad Lietuvai tiesiog trūksta aiškios programos ir gero koordinavimo. Norint, kad regionai taptų gyvybingi, reikalinga trijų polių – švietimo, verslo ir administracijos – sąveika. Tai yra pagrindas, ant kurio statoma regionų ateitis. Šiuo metu daugelis savivaldybių neturi investicijų pritraukimo skyrių – jeigu

Svarbiausi Ūkio ministerijos darbai

Mindaugas Janulionis Svarbiausi Ūkio ministerijos darbai susiję su šiais išsikeltais prioritetais: patrauklios investicinės aplinkos, verslui palankios aplinkos ir regionų pažangos, efektyvaus ir skaidraus turto valdymo, inovatyvios pramonės. „Vyriausybės programoje numatyti darbai yra neatidėliotini, juos įgyvendinti svarbu, kad pajustume didesnį investuotojų susidomėjimą ir norą steigti šalyje įmones, kad verslas turėtų galimybę dirbti ir rasti kvalifikuotų darbuotojų, paprasčiau įdarbinti specialistus. Todėl turime dėti daug pastangų kurdami verslui aplinką palankią, mažindami biurokratiją, kurdami įvairius paskatos mechanizmus įmonių produktyvumui ir inovatyvumui didinti, kad šalis būtų patraukli steigti ir vystyti verslą bei išsiskirtų iš kitų šalių“, – sako

Patvirtintas profesijų, kurių darbuotojų trūksta šalyje, sąrašas

 Mindaugas Janulionis  Vyriausybė  patvirtino Ūkio ministerijos parengtą sąrašą profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta šalyje. Šiame sąraše esančių profesijų atstovai iš trečiųjų šalių galės lengviau įsidarbinti Lietuvoje. „Keičiantis darbo rinkai pastebime, kad sparčiai ima trūkti aukštos kvalifikacijos specialistų. Pavyzdžiui, galime prognozuoti, kad 2020 metais šalyje reikės 10 tūkst. informacinių technologijų specialistų, o bendrai visose ES valstybėse IT specialistų poreikis išaugs iki 900 tūkst. Poreikis augs ir kitose srityje, ypač pramonės sektoriuje. Todėl jau dabar imamės priemonių, kaip galėtume paskatinti aukštos kvalifikacijos specialistus įsidarbinti Lietuvoje. Lengvesnės įsidarbinimo procedūros – viena

Po 2020 metų šalies ekonomika susidurs su rimtomis problemomis

Šiuo metu stiprų Lietuvos ekonomikos pulsą padeda palaikyti Europos Sąjungos (ES) investicinių fondų parama, tačiau po 2020 metų ji ženkliai sumažės. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio teigimu, pasiruošti savarankiškai auginti savo ekonomiką galime tik susidoroję su šiuo metu opiausiomis valstybės problemomis demografijos ir švietimo srityse. Vasario 2 d. vykusioje konferencijoje jis atkreipė dėmesį į blogėjančią Lietuvos demografijos situaciją: „Lietuva dar prieš atgaunant Nepriklausomybę per metus turėdavo apie 59 tūkst. gimimų, o dabar per metus gimsta vos 31 tūkst. vaikų. Ką tai rodo? Kad mes traukiamės ir kad mūsų gyventojų

Ūkio ministras: „Stiprinamas pasitikėjimas rizikos kapitalo fondais Lietuvoje“

Mindaugas Janulionis Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius per susitikimą su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) atstovais – vyresniuoju bankininku Troyʼumi Weeksʼu ir investuotoju Michaelʼiu Parryʼiu – aptarė ERPB bendradarbiavimą su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), rengiantis įgyvendinti keturis naujus rizikos kapitalo fondus, kurių valdytojų atrankos procesą Ūkio ministerija paskelbė 2017 m. sausio 25 d. Pasak ūkio ministro, ERPB, kaip tarptautinės institucijos, turinčios didelę patirtį ir kompetenciją rizikos kapitalo investicijų srityje, bendradarbiavimas su „Invega“, atrenkant keturis naujų rizikos kapitalo fondų valdytojus, užtikrins didesnį privačių investuotojų pasitikėjimą būsimais fondais. Rizikos kapitalo fondas „Bendrai su

R. Dargis: Ar esame pasiruošę pokyčiams po 2020 metų?

lpk.lt Didėjant neapibrėžtumui pasaulyje, daugės ekonominių iššūkių, kurie neišvengiamai palies mažą ir atvirą Lietuvos ekonomiką. Nors šiuo metu stiprų mūsų ekonomikos pulsą padeda palaikyti Europos Sąjungos (ES) investicinių fondų parama, ne paslaptis, kad po 2020 metų ji ženkliai sumažės. Ar esame tam pasiruošę? Apie tai diskutuoti ir išeičių ieškoti kviečia Lietuvos pramonininkų konfederacija, vasario 2 d. organizuojanti tarptautinę konferenciją-diskusiją „Lietuva po 2020 m. be Europos pinigų – kokie iššūkiai laukia?“. „Dabartinė situacija pasaulyje išties neramina: matome stiprėjančias dezintegracijos idėjas, susijusias su „Brexit“ Jungtinėje Karalystėje, rinkimais JAV, laukiančiais rinkimais Prancūzijoje, Vokietijoje ir Olandijoje, referendumu

Ar reikėtų baimintis sumažėjusio ekonominio vertinimų rodiklio šalyje?

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Nors kai kurių Lietuvos verslo sektorių lūkesčiai suprastėjo, kol kas dėl to pernelyg nereikėtų nuogąstauti, sako „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas. Tačiau rizika, nors ir maža, kad verslas gali susilaikyti nuo investicijų ir plėtros, pasak ekonomisto, gali rastis dėl augančių atlyginimų ir mažėjančių pelnų bei neapibrėžtų geopolitinių aplinkybių. Ekonominių vertinimų rodiklis spalį, palyginti su rugsėjo mėnesiu, sumažėjo dviem procentiniais punktais iki minus 3, pranešė Statistikos departamentas. Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 7, prekybos – 6, pramonės – 4, paslaugų sektoriaus – 2 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo

Premjeras ir JAV ambasadorė: šalių santykiai – tvirti, produktyvūs ir abipusiškai naudingi 

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, pirmadienį Vyriausybės rūmuose priėmęs naująją JAV ambasadorę Anne Hall, pažymėjo puikius valstybių dvišalių santykius ir pabrėžė transatlantinio ryšio svarbą bei poreikį toliau stiprinti JAV lyderystę Europoje. „Nėra abejonių, kad santykiai su Jungtinėmis Valstijomis Lietuvai turi strateginę svarbą, – sakė premjeras. – Esame dėkingi JAV vyriausybei už indėlį į saugumą Lietuvoje ir visame regione“. Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad per pastaruosius metus Lietuva pasiekė didelių laimėjimų: tai ir gynybai skirtų išlaidų padvigubėjima s iki 1,79 procento nuo BVP 2017 metais, NATO pajėgų buvimas regione, suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, elektros jungtys su

Pasikeis papildomais leidimais su Uzbekistanu, „Rail Baltica“ pirmą etapą sėkmingai įgyvendinusi Lietuva imasi antro svarbaus žingsnio

Lietuva ir Uzbekistanas pasikeis papildomais leidimais, skirtais vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, stiprins dvišalę partnerystę transporto srityje ir kartu spręs vežėjams aktualius klausimus. Šie trys pagrindiniai susitarimai buvo priimti Susisiekimo ministerijoje įvykusiame bendrame Lietuvos ir Uzbekistano komisijos posėdyje dėl tarptautinio krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis. „Susitikime priimti dvišaliai sprendimai leis Lietuvos ir Uzbekistano vežėjams aktyviau plėtoti tarptautinius krovinių vežimus kelių transportu, sudarys palankesnes sąlygas abiejų valstybių prekybiniams ryšiams“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Susitarta, kad dar šiemet Lietuvai papildomai bus perduota 100 leidimų, skirtų tarptautiniam krovinių vežimui iš/į trečiųjų (-iąsias) šalių (-is), Uzbekistanui

D. Budrys :„Rail Baltica“ projektas pajudėjo – sutarta dėl konkursų skelbimo tvarkos

Smagi žinia atskriejo iš Briuselio – Baltijos šalių atstovai po metus trukusių derybų Belgijos sostinėje susitarė dėl daug ginčų kėlusio europinio geležinkelių projekto „Rail Baltica“ konkursų skelbimo tvarkos.

Projektą kuruojančios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės „RB Rail“ stebėtojų tarybos pirmininkas Dainius Budrys „Verslui ir politikai“ pranešė, kad pasiektas principinis susitarimas, o sutartį galbūt pavyks pasirašyti rugsėjo 30 dieną.

„Turėtume pasirašyti dar šį mėnesį“, – sakė stebėtojų tarybos pirmininkas. Anot D.Budrio, pagrindiniai pirkimai, kuriuos Lietuva skelbs per bendrą įmonę, yra konkursai dėl 85 mln. eurų vertės geležinkelio ruožo Lenkijos siena – Kaunas signalizacijos įrengimo bei 14,5 mln. eurų vertės geležinkelio ruožo Kaunas – Latvijos siena projektavimo.

Veikiančioms įmonėms reikšmingą pagalbą gali suteikti papildomos investicijos

Lietuvos regionai vis dažniau susiduria su ekonomikos lėtėjimu, kvalifikuotų darbo rankų trūkumu ir verslo plėtros problemomis, todėl ten veikiančioms įmonėms reikšmingą pagalbą gali suteikti papildomos investicijos ir gilesnės žinios apie globalėjančią rinką bei pramonę keičiančias technologijas. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje   Marijampolėje pradėjo renginių Lietuvos regionuose ciklą, kurio metu pristatytos pasaulinės ketvirtosios pramonės revoliucijos tendencijos ir su tuo susijusios galimybės, taip pat nauji investicijų šaltiniai ir platformos, galintys pritraukti investuotojus, padėti parengti investicinius projektus. Tokie seminarai taip pat vyks ir Panevėžyje, Kaune, Mažeikiuose bei Klaipėdoje. „Daugėja statistikos,

Pirmojoje bendruomenių mugėje – dėmesys socialinio verslo galimybėms

Saulius Šimkevičius, Ūkio ministerija  „Litexpo“ parodų ir kongresų centre šiandien vyksta pirmoji tarptautinė vietos bendruomenių šventė – mugė, kurią kartu rengia Ūkio ministerija ir Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga. Renginio tikslas – pristatyti vietos bendruomeninių organizacijų ir vietos veiklos grupių veiklą, regionų vietos produktus, verslus, turistinius maršrutus, edukacines programas Lietuvoje ir užsienio valstybėse. „Pastaraisiais metais vietos bendruomenės ne tik tampa stipria šerdimi, skatinančia sutelktumą ir pilietiškumą, bet ir kuria tvirtą pagrindą vietos ekonominei, socialinei bei kultūrinei plėtrai. Neatsitiktinai šie metai yra paskelbti vietos bendruomenių metais – jos, vykdydamos veiklą ir numatydamos ateities

Pramonininkų konfederacija: eksportas auga, šalį vis dažniau atranda tolimiausi Europos kaimynai

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atliktas detalus Lietuvos eksporto 2016 m. pirmojo pusmečio būklės tyrimas rodo, kad šiemet eksportas išlaiko augimo trajektoriją, pastebimos naujos ryškiausios tendencijos Lietuvos turizmo sektoriuje. Lietuviškos kilmės prekių (be naftos produktų) eksportas pirmąjį šių metų pusmetį išaugo 3,9 proc., kai 2015 metais eksporto plėtra siekė 2,6 proc. Nominalus eksporto prieaugis šiemet siekia 194 mln. eurų – tai reiškia, kad per pirmus šešis šių metų mėnesius eksporto augimas sudarė daugiau nei 70 proc. viso 2015 m. prieaugio. Lietuvos eksportuotojai šiemet ir toliau didina pardavimų apimtis išorės rinkose. ES rinkoje vis

Ar taps Šventoji žvejų rojumi? Biurokratinių kliūčių dar daug, į uostą žvalgosi ir latviai

Žuvininkystė Lietuvoje – senas tradicijas turinti veikla. Išsaugoti ir plėsti žuvininkystės sektorių uždavinys yra ne iš lengvųjų, nes šis sektorius visada buvo sudėtinga sritis, reikalaujanti didelio dėmesio. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė  lankėsi  UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcione“, apžiūrėjo Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratoriją Kopgalyje, Šventosios uosto teritoriją, įvertino esamą situaciją ir perspektyvas bei susitiko su žvejais aptarti jiems rūpimų klausimų. Pirmiausiai ministrė ir kartu su ja į Klaipėdą atvykę žuvininkystės institucijų specialistai apžiūrėjo uoste įsikūrusio Žuvininkystės produktų aukciono patalpas, kuriose sumontuota moderni žuvų perdirbimo, filetavimo, šaldymo, pakavimo, fasavimo, saugojimo įranga. Žvejų iš

R. Budbergytė. Nuo eksporto garantijų iki apsisaugojimo nuo galimų „Brexit“ padarinių finansų rinkoje

R.Budbergytė: ,,Šią savaitę baigiau jau antrąjį darbo Ministrų kabinete mėnesį. Siekdama atskaitingumo prieš visuomenę už Vyriausybės darbą, pristatau savo, kaip finansų ministrės, per praėjusį mėnesį nuveiktus reikšmingiausius darbus". Vidurvasarį darbų tempas Vyriausybėje sulėtėja, bet Finansų ministerijai, ruošiančiai 2017 metų valstybės biudžetą, tai – pats darbų įkarštis. Be to, rugpjūtis buvo turtingas darbinių susitikimų. Tiek Ministrų kabinete, tiek su Finansų ministerijos tarnautojais bei kitomis žinybomis sprendėme pačius įvairiausius klausimus: nuo eksporto garantijų Lietuvos pramonei, apsisaugojimo nuo galimų „Brexit“ padarinių Lietuvos finansų rinkoje, valstybės turto ir valstybės valdomų įmonių (VVĮ) efektyvumo didinimo iki

„Lietuvos geležinkelių“ ir kinų logistikos bendrovės „China Merchants Logistics“ įmonės kontūrai

2015 m. lapkričio 23 d. nutarta kurti bendrą įmonę, teiksiančią ekspedijavimo ir logistikos paslaugas tarp Lietuvos, Baltarusijos ir Kinijos. „China Merchants Logistics" - Kinijos valstybinė korporacija, veikianti uostų ir terminalų valdymo, transporto ir logistikos, bankininkystės ir finansų, nekilnojamojo turto valdymo sektoriuose. Didžiausia mokesčių mokėtoja Kinijoje „China Merchants Logistics" buvo įkurta 1872 metais. Pagrindinė grupės būstinė įsikūrusi Hong Konge. 2014 metais jos pelnas pasiekė rekordines aukštumas – korporacija gavo beveik 28 mlrd. juanių grynojo pelno (3,9 mlrd. eurų). Jos bendro valdomo turto vertė siekia 5,35 trilijonus juanių (apie 745 mlrd. eurų). AB „Lietuvos geležinkeliai" ir

G. Kirkilas. Ar ne mes patys formuojam nihilistinę visko neigimo atmosferą?

Valdžią kritikuoti būtina – ir tai ne tik demokratijos aksioma, bet ir progreso variklis. Tačiau būtų gerai, kad kritika būtų bent kiek paremta faktais, o ne požiūriu „apskritai“ ar išankstiniu nusistatymu. Tai tiesiog būtų labiau praktiška ir naudinga visiems: ekonomikai, ūkiui, taip pat valdžiai, priimant sprendimus, – mes žinotume, kur iš tikrųjų šiuo klausimu esame. Jei remtumėmės mūsų lietuviškų analitikų bei ekspertų nuomone, tai, pavyzdžiui, užsienio investicijų aspektu Lietuva šiuo metu yra visiška atsilikėlė. O jau nuo estų atsilieka visuomet ir visais parametrais. Tiesą sakant, tie patys estai niekuomet taip apie savo

„Investuok Lietuvoje“ pritraukė 19 tiesioginių užsienio investicijų projektų

Užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ per pirmąjį šių metų pusmetį pritraukė 19 tiesioginių užsienio investicijų projektų, kurie per trejus metus planuoja sukurti apie 1800 naujų darbo vietų. Palyginimui, per pirmąjį 2015 metų pusmetį agentūra pritraukė 12 tiesioginių užsienio investicijų projektų, kurie planavo sukurti 1426 naujas darbo vietas. „Ūkio ministerija ir „Investuok Lietuvoje“ nuolat dirba kartu inicijuojant užsienio investuotojams svarbius teisės aktus ir gerinant investicinį klimatą šalyje. Šių metų pirmojo pusmečio pasiekimai yra konstruktyvaus dialogo ir bendro siekio vystyti ne tik sostinės, bet ir regionų ekonomiką rezultatas“, - teigia Ūkio ministras

Geriausias pusmetis Klaipėdos uosto istorijoje

Liepos 21 dieną, kasmetinio užsienio šalyse reziduojančių Lietuvos ambasadorių suvažiavimo metu, Užsienio reikalų ministerijoje buvo pristatyta jubiliejinė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto paroda „Uosto direkcijai 25-eri. Vakar, šiandien, rytoj“. Šio renginio tikslas – skatinti verslo ir diplomatinio korpuso bendradarbiavimą siekiant užtikrinti ekonomikos augimą visapusiškai išnaudojant Klaipėdos uosto infrastruktūros privalumus. Parodą atidarė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, susirinkusius svečius taip pat pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Parodoje eksponuojami plakatai paprastai ir suprantamai iliustruoja per ketvirtį amžiaus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuveiktus darbus, uosto

Danai statys gamyklą Marijampolėje

Danijos langų ir durų gamintoja „Dovista“ statys gamybos bazę Marijampolės Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Dovista“ – langų ir lauko durų gamybos lyderė Šiaurės Europoje, valdanti 10 gerai žinomų prekės ženklų, įskaitant „Velfac“ ir „Rational“. Šiuo metu bendrovėje ir jos padaliniuose Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Airijoje ir Lenkijoje dirba apie 4000 darbuotojų. „Dovista“ priklauso Danijos kapitalo įmonių grupei „VKR Holding“, kuriame dirba daugiau nei 13500 darbuotojų 40 pasaulio šalių. „Marijampolę pasirinkome dėl regione sukauptų inžinerinių kompetencijų ir puikiai įrengtos Marijampolės LEZ infrastruktūros. Be to, didelę reikšmę priimant sprendimą vykdyti projektą Marijampolėje turėjo profesionali

10 šalių verslininkai ir mokslo atstovai aptars bendradarbiavimo energetikos sektoriuje galimybes

  Liepos 21 d., ketvirtadienį, Vilniuje prasideda dvi dienas vyksiantis tarptautinis „Business Opportunities Gateway“ forumas, kuriame 10 šalių verslininkai ir mokslo atstovai aptars bendradarbiavimo energetikos sektoriuje galimybes. Į forumą atvyksta 30 Izraelio verslininkų ir mokslininkų delegacija, atstovaujanti energetikos, elektronikos, IT, inžinerinės pramonės ir kitiems į aukštąsias technologijas orientuotiems ekonomikos sektoriams. Izraelis – viena pirmaujančių pasaulio valstybių pagal pradedančiųjų įmonių skaičių, inovacijų ir aukštųjų technologijų taikymą. Forumo temos labiau susijusios su atsinaujinančiais energijos ištekliais, energijos vartojimo efektyvumu, išmaniosiomis energetikos sistemomis, kibernetine infrastruktūros sauga, inovacijomis energetikos srityje, pradedančiųjų įmonių (vadinamųjų startuolių) vaidmeniu. Tikimasi, kad didelio susidomėjimo

Kodėl užsienio investuotojas akcentuoja, kad Lietuvoje klesti biurokratizmas (I)

Darius ČAPAS, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas, patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais, Rimantas ČAPAS, UAB ,,Kvalitetas“ projektų koordinatorius Nepakankamai patraukli teisinė ir ekonominė aplinka, perteklinis biurokratizmas, korupcija turi įtakos tiesioginėms užsienio ir Lietuvos verslininkų investicijoms, technologijų perdavimui bei užsienio technologijų licencijavimui. Visa tai riboja ir Lietuvoje veikiančių verslo įmonių produktyvumą, visos šalies konkurencingumą. Perteklinio biurokratizmo apraiškos Valstybės valdžios ir valdymo institucijų bei politinių sprendimų socialinė atsakomybė glaudžiai susijusi ir su perteklinio biurokratizmo apraiškomis bei jų įvertinimu. Ne vienas užsienio investuotojas akcentuoja, kad Lietuvoje klesti biurokratizmas. Tačiau biurokratizmą išskiria ne gerąja jo prasme, nes be biurokratijos (teigiama šio

Gargždiečių pagaminti stogai papuoš Nigerijos ir Izraelio gyventojų namus

Klaipėdos rajone, Gargžduose, įsikūrusi UAB „Mida LT“ – vienintelė įmonė Baltijos šalyse, gaminanti polimerinio bitumo stogo dangas, kasmet  surandanti naujų rinkų.    UAB „Mida LT“ produkcija  – įvairių spalvų, modifikacijų, storio ir geometrinių formų lanksčiosios čerpės šlaitiniams stogams bei ritininės dangos plokštiems stogams – pirkėją randa ne tik Lietuvos,  bet ir didžiojoje dalyje Europos šalių – Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Ispanijoje. 539

Privati bankininkystė leidžia lietuviškas šaknis

Ūkio banko Privačios bankininkystės departamento direktorė Živilė Geralavičiūtė

Tarptautinis bankininkystės, verslo ir investicijų žurnalas ,,EUROMONEY“ Ūkio banko privačios bankininkystės paslaugas  pripažino geriausiomis Lietuvoje Gintautas KNIUKŠTA „Vienokios ar kitokios formos asmeninę bankininkystę greičiausiai turi įdiegę visi bankai. Vadinamąją gerovės vadybą, arba tokio formato privačią bankininkystę, kokia yra mūsų banke, turi įdiegę nedaug bankų. Pasaulinės praktikos mastu tai galėtume vadinti atskiru, dukteriniu  banku. Čia vykdomos operacijos nebūtinai sutampa su standartinėje bankininkystėje atliekamomis operacijomis – jos aprėpia daug plačiau“,– „Verslui ir politikai“ sakė Ūkio banko  Privačios bankininkystės departamento direktorė Živilė Geralavičiūtė. 534

Top