Jūs esate
Pagrindinis > Investuotojams

Ar reikėtų baimintis sumažėjusio ekonominio vertinimų rodiklio šalyje?

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Nors kai kurių Lietuvos verslo sektorių lūkesčiai suprastėjo, kol kas dėl to pernelyg nereikėtų nuogąstauti, sako „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas. Tačiau rizika, nors ir maža, kad verslas gali susilaikyti nuo investicijų ir plėtros, pasak ekonomisto, gali rastis dėl augančių atlyginimų ir mažėjančių pelnų bei neapibrėžtų geopolitinių aplinkybių. Ekonominių vertinimų rodiklis spalį, palyginti su rugsėjo mėnesiu, sumažėjo dviem procentiniais punktais iki minus 3, pranešė Statistikos departamentas. Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 7, prekybos – 6, pramonės – 4, paslaugų sektoriaus – 2 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2 procentiniais punktais. „Nors spalį, palyginti su rugsėju, visi rodikliai pablogėjo, tačiau lyginant su praėjusiais metais, tas rodiklis – aukštesnis. Jei pašalintume sezono įtaką, rodiklis atrodytų dar geriau. Taigi, nors stebimas nedidelis kritimas, išlieka augimo tendencija, o rodiklis yra beveik aukščiausiame lygyje pokriziniu laikotarpiu. Optimizmo verslo sektoriuose yra nemažai. Žemiausias pasitikėjimo rodiklis yra statybos sektoriuje ir taip yra ne be pagrindo – šiais metais statybų sektorius traukėsi labiausiai iš visų. Tačiau bendros tendencijos yra geros ir šio rodiklio sumažėjimo net netraktuočiau kaip kritimo“, – teigia R. Grajauskas. Riziką didina augantys atlyginimai ir tarptautinė aplinka R. Grajauskas aiškina, kad kiek sumažėjęs rodiklis atskleidžia verslo lūkesčius, parodo, kaip situaciją vertina skirtingi verslo sektoriai. „Tai labai svarbu, nes kuo geresni lūkesčiai, tuo verslas labiau linkęs investuoti į savo veiklą, ją plėsti, skolintis. Skolinimosi rodikliai rodo, kad ne finansinės įmonės savo skolinimąsi šiemet didina daugiau kaip 8 proc. Tai – gera žinia, nes rodo gerus lūkesčius, norą prisiimti riziką“, – kalba R. Grajauskas. Šio rodiklio mažėjimas reikštų dar didesnį verslo pesimizmą ir, pasak ekonomisto, esama keletas rizikos faktorių, kurie tą mažėjimą galėtų lemti. Vienas jų – augantys atlyginimai. „Nors atlyginimai auga ir tai yra paskata vidaus vartojimui, tai labai didina įmonių sąnaudas. Vis didesnė sukurtos pridėtinės vertės dalis keliauja atlyginimams, o ne įmonių pelnams. Tai reiškia, kad jų pelno dalis mažėja ir, jei ta tendencija ilgai tęsiasi, įmonės ima stabdyti investicijas. Taigi matyčiau riziką dėl augančių atlyginimų ir prastėjančios tarptautinės situacijos. Tačiau kol kas tokios tendencijos nematau“, – pažymi ekonomistas.

Premjeras ir JAV ambasadorė: šalių santykiai – tvirti, produktyvūs ir abipusiškai naudingi 

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, pirmadienį Vyriausybės rūmuose priėmęs naująją JAV ambasadorę Anne Hall, pažymėjo puikius valstybių dvišalių santykius ir pabrėžė transatlantinio ryšio svarbą bei poreikį toliau stiprinti JAV lyderystę Europoje. „Nėra abejonių, kad santykiai su Jungtinėmis Valstijomis Lietuvai turi strateginę svarbą, – sakė premjeras. – Esame dėkingi JAV vyriausybei už indėlį į saugumą Lietuvoje ir visame regione“. Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad per pastaruosius metus Lietuva pasiekė didelių laimėjimų: tai ir gynybai skirtų išlaidų padvigubėjima s iki 1,79 procento nuo BVP 2017 metais, NATO pajėgų buvimas regione, suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, tiesioginių užsienio investicijų augimas, diegiamas naujas socialinis modelis. „Dvišaliai mūsų valstybių santykiai yra labai tvirti, produktyvūs ir naudingi abiem pusėms“, – teigė JAV ambasadorė, kartu palankiai vertindama Lietuvos sprendimus didinti gynybai skirtų išlaidų dalį. Vyriausybės vadovas taip pat paprašė JAV paramos Lietuvai stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją. Anne Hall yra keturioliktoji Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Lietuvoje nuo JAV ir Lietuvos diplomatinių santykių užmezgimo 1922 metų liepos 28 dieną. Ambasadorė A. Hall atvyko į Lietuvą rugsėjo 29 d. ambasadai minint 25-ąsias atidarymo metines. JAV ambasada Vilniuje duris atvėrė 1991 metų spalio 2 dieną. Ambasadorė A. Hall jau yra dirbusi Lietuvoje. 2010–2013 m. ji ėjo JAV ambasadorės Lietuvoje pavaduotojos pareigas, o vėliau kurį laiko atliko ir laikinosios reikalų patikėtinės funkcijas. Nuotr. Adomas Mickevičius | LRVK ...

Pasikeis papildomais leidimais su Uzbekistanu, „Rail Baltica“ pirmą etapą sėkmingai įgyvendinusi Lietuva imasi antro svarbaus žingsnio

Lietuva ir Uzbekistanas pasikeis papildomais leidimais, skirtais vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, stiprins dvišalę partnerystę transporto srityje ir kartu spręs vežėjams aktualius klausimus. Šie trys pagrindiniai susitarimai buvo priimti Susisiekimo ministerijoje įvykusiame bendrame Lietuvos ir Uzbekistano komisijos posėdyje dėl tarptautinio krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis. „Susitikime priimti dvišaliai sprendimai leis Lietuvos ir Uzbekistano vežėjams aktyviau plėtoti tarptautinius krovinių vežimus kelių transportu, sudarys palankesnes sąlygas abiejų valstybių prekybiniams ryšiams“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Susitarta, kad dar šiemet Lietuvai papildomai bus perduota 100 leidimų, skirtų tarptautiniam krovinių vežimui iš/į trečiųjų (-iąsias) šalių (-is), Uzbekistanui – 100 tranzitinių leidimų. Posėdyje aptartos ir preliminarios leidimų kvotos 2017 m. Komisija taip pat numatė dvišalės partnerystės transporto srityje perspektyvas, susitarė glaudžiai bendradarbiauti vežėjams aktualiais klausimais ir nuo šiol bendrus posėdžius rengti reguliariai. Šis posėdis – tai pirmasis oficialus susitikimas po to, kai 1997 m. Lietuvos ir Uzbekistano Vyriausybės pasirašė susitarimą dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežimų tarp Lietuvos ir Uzbekistano bei tarp Lietuvos, Uzbekistano ir trečiųjų šalių. Tuo tarpu projekto „Rail Baltica“ pirmą etapą sėkmingai įgyvendinusi Lietuva pirmoji iš trijų Baltijos šalių imasi ir antro svarbaus žingsnio – pradeda europinės vėžės geležinkelio linijos tiesimą nuo Kauno iki Lietuvos/Latvijos valstybių sienos. „Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdybai pritarus, pradedami rangos darbai „Rail Baltica“ ruože Jiesia–Rokai. Lapkričio mėnesį taip pat numatome skelbti rangos darbų konkursą europinei geležinkelio vėžei atkarpoje Rokai–Palemonas–Kaunas įrengti. Viešųjų pirkimų dokumentai parengti ir baigiami derinti su atsakingomis institucijomis“, – sako susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas. Projekto rangos darbams ir rangos darbų techninei priežiūrai atlikti iš viso numatyta skirti 88,27 mln. eurų. „Rail Baltica“ veiklas numatoma iš dalies finansuoti Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) transporto sektoriuje lėšomis (85 proc.). Kitą finansavimo dalį (15 proc.) planuoja skirti AB „Lietuvos geležinkeliai“. Iš pradžių bus atliekami esamo geležinkelio ruožo Rokai–Palemonas–Kaunas rekonstrukcijos darbai geležinkelio atkarpoje Kaunas–Palemonas. Po to planuojama rekonstruoti geležinkelio ruožą Palemonas–Rokai. Čia rangos darbai vyks keliais etapais – ruožuose Palemono stotis–Kauno hidroelektrinė (HE), Kauno HE ribose ir geležinkelio atkarpoje Kauno HE–Rokai. 2015 m. Lietuvoje buvo baigta 1435 mm geležinkelio vėžės statyba nuo Lenkijos/Lietuvos valstybių sienos iki Kauno centrinės stoties ir pradėti parengiamieji „Rail Baltica“ antrojo etapo darbai. Buvo pradėtas rengti europinės geležinkelio vėžės nuo Kauno iki Lietuvos/Latvijos valstybių sienos specialusis planas, strateginis poveikio aplinkai ir poveikio aplinkai šioje atkarpoje vertinimas. Šią veiklą numatoma baigti iki šių metų pabaigos. Susisiekimo ministerijos ir www.verslaspolitika.lt inf.

D. Budrys :„Rail Baltica“ projektas pajudėjo – sutarta dėl konkursų skelbimo tvarkos

Smagi žinia atskriejo iš Briuselio – Baltijos šalių atstovai po metus trukusių derybų Belgijos sostinėje susitarė dėl daug ginčų kėlusio europinio geležinkelių projekto „Rail Baltica“ konkursų skelbimo tvarkos.

Projektą kuruojančios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės „RB Rail“ stebėtojų tarybos pirmininkas Dainius Budrys „Verslui ir politikai“ pranešė, kad pasiektas principinis susitarimas, o sutartį galbūt pavyks pasirašyti rugsėjo 30 dieną.

„Turėtume pasirašyti dar šį mėnesį“, – sakė stebėtojų tarybos pirmininkas. Anot D.Budrio, pagrindiniai pirkimai, kuriuos Lietuva skelbs per bendrą įmonę, yra konkursai dėl 85 mln. eurų vertės geležinkelio ruožo Lenkijos siena – Kaunas signalizacijos įrengimo bei 14,5 mln. eurų vertės geležinkelio ruožo Kaunas – Latvijos siena projektavimo.

Veikiančioms įmonėms reikšmingą pagalbą gali suteikti papildomos investicijos

Lietuvos regionai vis dažniau susiduria su ekonomikos lėtėjimu, kvalifikuotų darbo rankų trūkumu ir verslo plėtros problemomis, todėl ten veikiančioms įmonėms reikšmingą pagalbą gali suteikti papildomos investicijos ir gilesnės žinios apie globalėjančią rinką bei pramonę keičiančias technologijas. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje   Marijampolėje pradėjo renginių Lietuvos regionuose ciklą, kurio metu pristatytos pasaulinės ketvirtosios pramonės revoliucijos tendencijos ir su tuo susijusios galimybės, taip pat nauji investicijų šaltiniai ir platformos, galintys pritraukti investuotojus, padėti parengti investicinius projektus. Tokie seminarai taip pat vyks ir Panevėžyje, Kaune, Mažeikiuose bei Klaipėdoje. „Daugėja statistikos, rodančios, kaip sparčiai vis daugiau įrenginių yra sujungiami tarpusavyje, o tai leidžia dalyje sektorių atsisakyti žmogaus kaip darbo jėgos. Galbūt tai ir baugina, tačiau daug kas priklauso nuo požiūrio taško. Nekvalifikuotų darbuotojų ateitis išties atrodo niūri, bet įmonėms, kurios negailės investicijų, šios tendencijos žada neregėtas produktyvumo ir pelno aukštumas. O įvairių sričių specialistai, ypač turintys techninių, skaitmeninių ir inžinerinių gebėjimų, dar ilgai bus reikalingi“, – sako LPK prezidentas Robertas Dargis. Kaip pastebėjo R.Dargis, įmonėms būtina investuoti ne tik į technologijas, bet ir į darbuotojus – jų žinių gilinimą, kūrybingumo ir papildomų kompetencijų ugdymą. Tik investuodamos į tai įmonės tiek dideliuose, tiek mažesniuose miestuose galės susidoroti su ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiais. Tomas Jaskelevičius, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidiumo narys teigia, kad skaitmeninės technologijos iki 2025 metų pakeis gamybos sektorių neatpažįstamai, todėl jau dabar turime galvoti apie įmonių našumo ir konkurencingumo didinimo galimybes, naujausius IT, robotizacijos ir automatizacijos sprendimus gamybos našumui ir efektyvumui padidinti. Advokato Mariaus Grajausko nuomone, ketvirtoji pramonės revoliucija atneš daug teigiamų rezultatų tiek įvairiuose įmonių gamybos procesuose, tiek vartotojų kasdieniame gyvenime, tačiau tai kels ir nemažai iššūkių: „Įstatymų leidėjai turi rasti tinkamą pusiausvyrą tarp naujojo teisinio reguliavimo, kuriuo būtų užtikrintas tinkamas IT saugumas, įskaitant ir duomenų apsaugą, ir galimybių įmonėms nebijoti naudotis ketvirtosios pramonės revoliucijos siūlomomis naujovėmis“. Net ir įsitikinus ketvirtosios pramonės revoliucijos nešama nauda, Lietuvos regionų verslininkai vis dar nedrąsiai investuoja į gamybą keičiančias technologijas, o nauji investicijų šaltiniai ir platformos, galinčios pritraukti investuotojus ar padėti parengti investicinius projektus, Lietuvoje kol kas naudojamos vangiai. „Europos Komisijai svarbi kiekvienos šalies ekonominė gerovė, o jai užtikrinti būtinos investicijos. Todėl papildomai prie Lietuvai įprastesnių struktūrinių fondų Europos Komisija inicijavo Europos strateginių investicijų fondą, kuris jau pritraukė virš 100 mlrd. eurų naujų investicijų visoje Europoje. Lietuvos geografija diktuoja, kad regionai bei investicijos juose yra ypač svarbios visos Lietuvos gerovei“, – kalba Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje atstovas Marius Vaščega. Strateginių investicijų fonde numatytas finansavimas projektams, kurių finansavimas rinkos sąlygomis būtų neįmanomas ar labai apsunkintas, numatytos galimybės derinti Strateginių investicijų fondo ir Lietuvai įprastesnių struktūrinių fondų finansavimą. Iš Europos strateginių investicijų fondo jau buvo patvirtintas finansavimas ir Lietuvos įmonėms. Savo pagalbą regionuose jau veikiantiems verslams siūlo ir INVEGA, kuri aktyviai prisideda prie verslumo skatinimo ir jo aplinkos gerinimo tiek su naujomis, atnaujintomis, tiek ir su verslui jau žinomomis finansinėmis priemonėmis, tokiomis kaip garantijos, lengvatinės paskolos, negrąžinamosios subsidijos ir investicijos į įmonių rizikos kapitalą. Pasak INVEGA Verslo finansavimo vertinimo skyriaus vedėjos Aušros Černienės, Lietuvos verslininkai per INVEGĄ gali kreiptis dėl konsultacijų ir paramos savo investicinių projektų įgyvendinimui gavimo iš Europos Investicijų banko bei Europos Investicijų Konsultavimo centro, kiek tai susiję su Europos Komisijos parengto Investicijų plano vykdymo tikslais ir numatytomis galimybėmis. Kaip pastebi renginyje dalyvavę ir privačiam verslui Lietuvoje bankų teikiamas galimybes pristatę Europos investicijų banko ir „Swedbank“ atstovai, Lietuvos viešasis sektorius ir verslas jau dabar vėluoja, todėl turi stipriai pasitempti, jeigu nori suspėti su pasaulyje sparčiai vykstančiais pokyčiais. Pramonininkų konfederacijos imformacija ir nuotrauka....

Pirmojoje bendruomenių mugėje – dėmesys socialinio verslo galimybėms

Saulius Šimkevičius, Ūkio ministerija  „Litexpo“ parodų ir kongresų centre šiandien vyksta pirmoji tarptautinė vietos bendruomenių šventė – mugė, kurią kartu rengia Ūkio ministerija ir Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga. Renginio tikslas – pristatyti vietos bendruomeninių organizacijų ir vietos veiklos grupių veiklą, regionų vietos produktus, verslus, turistinius maršrutus, edukacines programas Lietuvoje ir užsienio valstybėse. „Pastaraisiais metais vietos bendruomenės ne tik tampa stipria šerdimi, skatinančia sutelktumą ir pilietiškumą, bet ir kuria tvirtą pagrindą vietos ekonominei, socialinei bei kultūrinei plėtrai. Neatsitiktinai šie metai yra paskelbti vietos bendruomenių metais – jos, vykdydamos veiklą ir numatydamos ateities planus, kuria modernią ir aktyvią šiandieninės Lietuvos visuomenę“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas. Tarptautinės vietos bendruomenių mugės metu vyks konferencija, kurioje mokslo, bendruomenių ir valstybės institucijų atstovai diskutuos apie bendruomenės, miesto ir kaimo integracinių ryšių stiprinimą, dalinsis Lietuvos ir užsienio šalių pilietinės visuomenės ugdymo patirtimi pasitelkiant bendruomenines organizacijas. Daug dėmesio bus skiriama socialinio verslo plėtros galimybėms vietos bendruomenėse. „Bręstant pačioms bendruomenėms, atsiranda naujų veiklos formų, kurios padeda dar efektyviau realizuoti tiek tradicines, tiek ir pačias inovatyviausias jūsų idėjas. Viena iš tokių veiklos formų yra socialinis verslas. Šis renginys yra reikšminga platforma socialiniam verslui populiarinti ir padėti žengti svarbius žingsnius plėtojant socialinio verslo sektorių, aktyviai į šį procesą įtraukiant būtent vietos bendruomenes“, – teigia ūkio ministras Evaldas Gustas. Per socialinį verslą gali būti įgyvendinta daugybė idėjų, populiarinamos vietos tradicijos, papročiai, amatai, kultūra, plėtojama ir gerinama socialinė veikla. Lietuvoje jau vykdomi įvairūs pavieniai socialiniai projektai, tačiau ši verslo rūšis dar nėra labai populiari. Kas ketvirta Europos Sąjungoje (ES) įsteigiama nauja įmonė yra socialinė įmonė. Socialinė ekonomika sudaro apie 10 proc. ES bendrojo vidaus produkto. Socialinės ekonomikos srityje ES dirba daugiau kaip 11 mln. darbuotojų (6 proc. dirbančių ES gyventojų). Augantis bendras Lietuvos verslumo lygis kuria tinkamą terpę socialinio verslo plėtrai, todėl tolesni žingsniai yra labai svarbūs socialinio verslo sektoriui sėkmingai augti. Konferencijoje mokslo, bendruomenių ir valstybės institucijų atstovai taip pat diskutuos apie miesto ir kaimo integracinių ryšių stiprinimą, dalinsis Lietuvos ir užsienio šalių pilietinės visuomenės ugdymo pasitelkiant bendruomenines organizacijas patirtimi. Per 1-ąją tarptautinę vietos bendruomenių mugę bus išrinktos ir apdovanotos kūrybiškiausios, iniciatyviausios, patriotiškiausios ir labiausiai lyderiaujančios vietos bendruomenės bei vietos veiklos grupės iš visų Lietuvos apskričių. Renginį globoja Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.  

Pramonininkų konfederacija: eksportas auga, šalį vis dažniau atranda tolimiausi Europos kaimynai

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atliktas detalus Lietuvos eksporto 2016 m. pirmojo pusmečio būklės tyrimas rodo, kad šiemet eksportas išlaiko augimo trajektoriją, pastebimos naujos ryškiausios tendencijos Lietuvos turizmo sektoriuje. Lietuviškos kilmės prekių (be naftos produktų) eksportas pirmąjį šių metų pusmetį išaugo 3,9 proc., kai 2015 metais eksporto plėtra siekė 2,6 proc. Nominalus eksporto prieaugis šiemet siekia 194 mln. eurų – tai reiškia, kad per pirmus šešis šių metų mėnesius eksporto augimas sudarė daugiau nei 70 proc. viso 2015 m. prieaugio. Lietuvos eksportuotojai šiemet ir toliau didina pardavimų apimtis išorės rinkose. ES rinkoje vis didesnį dėmesį šalies verslas skiria Skandinavijos regionui, tuo tarpu didėjantis spaudimas konkurencingumui jau pradėjo kenkti eksporto į Centrinę Europą rezultatams. Dėl ekonominių sankcijų, vyraujančių recesinių tendencijų ir pardavimų perskirstymo į kitas rinkas ir toliau matome ženklų eksporto srautų mažėjimą į NVS regioną. Eksportas į naujas rinkas laipsniškai didėja, tačiau nemaža dalimi tai vis dar galima paaiškinti tik atskirų segmentų sėkme, bet ne tvaria eksporto plėtra“, – sako Aleksandras Izgorodinas, LPK Užsienio ryšių ir paslaugų verslui departamento direktorius. Lyginant su 2015 m. eksporto rodikliais, šiemet matomos kelios pagrindinės tendencijos. Pirma, neigiamai nustebino eksporto rodikliai „namų“ laikoma ES rinkoje – pirmąjį šių metų pusmetį eksportas į ES rinką visiškai neišaugo, o priešingai – susitraukė 0,5 proc. arba 21 mln. eurų. Didžiausios įtakos tokiam rezultatui turėjo itin prasti eksporto rodikliai centrinėse ES rinkose – Vokietijoje ir Prancūzijoje, kur eksportas sumažėjo atitinkamai 10,5 ir 3,7 proc. arba iš viso 84 mln. eurų. Tačiau eksporto nuosmukį į Vokietijos ir Prancūzijos rinkas kompensavo ženklus – 88 mln. eurų – eksporto prieaugis į Skandinavijos regioną. Pasak A.Izgorodino, pastarųjų kelerių metų eksporto rodikliai rodo, kad net ir ES regione vyksta tam tikra Lietuvos eksporto srautų diversifikacija, o Lietuvos verslas deda vis daugiau pastangų didinti pardavimus Skandinavijos valstybėse. Tikėtina, kad tam tikros įtakos tokiai diversifikacijai turi ir didėjantis spaudimas Lietuvos verslo konkurencingumui, ypač dėl per sparčiai kylančių darbo kaštų, dėl ko mūsų verslas vis labiau fokusuojasi į aukštesnės perkamosios galios valstybes. „Visgi aštrėjanti įtampa darbo rinkoje, spartus darbo užmokesčio augimas ir stagnuojančios investicijos kelia grėsmę šalies verslo konkurencingumui ir jau netolimoje ateityje gali riboti tolesnę eksporto plėtrą į ES rinką. Pavyzdžiui, šių metų pirmąjį pusmetį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, investicijos pramonėje sumažėjo 11 proc., kai vidutinis darbo užmokestis gamyboje šiemet išaugo beveik dešimtadaliu, – teigia LPK atstovas. – Šie skaičiai puikiai iliustruoja didėjantį konkurencingumo spaudimą šalies eksportuotojams. Jeigu investicijos nepradės vytis kylančių darbo kaštų, gauti naujus užsakymus ES rinkoje Lietuvos verslui bus vis sunkiau“. Visgi aštrėjanti įtampa darbo rinkoje, spartus darbo užmokesčio augimas ir stagnuojančios investicijos kelia grėsmę šalies verslo konkurencingumui ir jau netolimoje ateityje gali riboti tolesnę eksporto plėtrą į ES rinką. Šiemet ir toliau matomas eksporto srautų mažėjimas į NVS rinką – pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas į NVS regioną susitraukė 17,3 proc. ir vien per pirmąjį šių metų pusmetį eksporto netekimai NVS regione sudarė apie 50 mln. eurų. Dėl makroekonominių ir geopolitinių priežasčių eksportas į Rusiją šiemet sumažėjo 15 proc. arba 20 mln. eurų. „Turint galvoje itin prastus praėjusių metų eksporto rezultatus, kai eksportas į NVS šalis susitraukė 36 proc., tolesnis ženklus eksporto srautų mažėjimas šiek tiek stebina. Tokie rezultatai gali būti ne tik sankcijų ir recesijos daugelyje NVS valstybių pasekmė, bet ir pardavimų perskirstymo į kitas eksporto rinkas rezultatas,“ – svarsto A.Izgorodinas. Iš pagrindinių eksporto rinkų NVS regione pasidžiaugti galima nebent eksporto rezultatais Baltarusijoje, kur eksporto apimtys, lyginant su praėjusiais metais, liko nepakitusios. Eksporto rodikliai į naujas rinkas kol kas vertintini skirtingai. Eksporto apimtys į Aziją išaugo penktadaliu, o į Šiaurės Amerikos regioną padidėjo 14 proc. Bendrai Azijos ir Šiaurės Amerikos rinkos prisidėjo 40 mln. eurų prie bendro eksporto augimo, kas yra išties neblogas rezultatas. Tačiau detaliau analizuojant eksporto rodiklius į naujas rinkas, ryškaus eksporto proveržio nematyti, tai galima laikyti atskirų pramonės segmentų sėkme. Pavyzdžiui, šiemet eksporto apimtys į JAV išaugo 43,8 mln. eurų, tačiau tokį prieaugį lėmė daugiausia chemijos pramonės segmentas (49 mln. eurų prieaugis, ypač ryškus – trąšų, neorganinių chemikalų ir įvairių chemijos produktų kategorijose). Tuo tarpu kitose segmentuose matomas tik labai nežymus prieaugis. Panašios tendencijos vyrauja ir Azijos regione – nors eksportas į Aziją šiemet padidėjo 27 mln. eurų, daugiausia tokį prieaugį lėmė puikūs eksporto rezultatai Japonijos rinkoje, kur eksportas augo 33 mln. eurų, o dalį kitų Azijos valstybių eksporto apimtys nežymiai mažėjo. Japonijos atveju tokį eksporto prieaugį lėmė ženkliai padidėjęs tabako gaminių eksportas (+32,5 mln. eurų). Panašias tendencijas galima įžvelgti ir eksporto į Kiniją rezultatuose: šiemet eksporto apimtys į Kiniją padidėjo 16 proc. arba 6,2 mln. eurų. Ypač geri rezultatai matomi maisto produktų segmente (+1,5 mln. eurų), tačiau prieaugį šiame segmente vėlgi lėmė vienos kategorijos – vaisių ir riešutų – 1,47 mln. eurų siekęs prieaugis. „Galima tikėtis, kad artimiausiu metu matysime labiau diversifikuotą maisto produktų eksporto proveržį į Kinijos rinką, kadangi visai neseniai Kinijos akreditavimo ir sertifikavimo administracija suteikė teisę Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms pradėti pieno produktų eksportą į Kiniją“, – sako A.Izgorodinas. Užsieniečių susidomėjimas Lietuva ir toliau auga – tai rodo Statistikos departamento duomenys ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atlikta analizė. Pastebimos naujos ryškiausios tendencijos Lietuvos turizmo sektoriuje: mūsų šalį vis dažniau atranda tolimiausi Europos kaimynai – portugalai, ispanai, italai, tebesitęsia ir neįtikėtinas svečių iš Japonijos skaičiaus augimas, o pastaruosius dvejus metus mažėjęs turistų iš Rusijos skaičius Lietuvoje buvo pradėjęs vėl augti. „Baigiantis vasarai – aktyviausiam turizmo laikotarpiui – norisi „suskaičiuoti viščiukus“. Nors einamojo mėnesio statistika dar nepateikta, tačiau pirmų dviejų ketvirčių statistikos rezultatai patvirtina augantį į Lietuvą atvykstančių turistų skaičių. Matome, kad be turistų iš kaimyninių ir Lietuvą jau ne pirmus metus mėgstančių šalių, vis daugiau keliautojų atvyksta iš Japonijos, Portugalijos, Ispanijos, Italijos. Taigi keletą metų nuosekliai mažėjusį turistų srautą iš Rusijos su kaupu kompensuoja kitų šalių keliautojai“, – sako Ugnė Radžiūnaitė, LPK Ekonominės ir socialinės verslo aplinkos skyriaus ekspertė. Statistikos departamento duomenimis, I-ąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje apsistojusių užsieniečių skaičius nuosekliai didėjo, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Per pirmus tris šių metų mėnesius šis skaičius išaugo 11,5 proc. Turizmo informacijos centrai taip pat džiaugiasi lankytojų iš užsienio gausėjimu: šių metų balandžio–birželio mėnesiais juos aplankė 14,5 proc. daugiau užsieniečių nei 2015 m. antrąjį ketvirtį. Lietuvą vis dažniau atranda tolimiausi Europos kaimynai – portugalai, ispanai, italai. Pastaraisiais metais atvykstančiųjų iš šių šalių skaičius nuosekliai ir ženkliai didėjo: portugalų turistų skaičiaus augimas per pastaruosius dvejus metus siekė net 127 proc., ispanų turistų skaičius nuo 2013 m. išaugo 37 proc., o italų 2015 m. atvyko 41 proc. daugiau, lyginant su 2013 m. duomenimis. Tebesitęsia neįtikėtinas svečių iš Japonijos skaičiaus augimas. 2015 m. į Lietuvą atvykusių japonų skaičius (21 tūkst. turistų) sudarė panašiai tiek, kiek sulaukėme svečių iš šių artimų Europos šalių kartu sudėjus: Airijos, Austrijos, Slovakijos ir Slovėnijos. 2016 m. pirmąjį ketvirtį ši tendencija išlieka. Jei Japonijos turistų skaičius ir toliau panašiai augs, tuomet 2020 m. sulauksime jų apie 135 tūkst., t. y. kiek daugiau nei šiuo metu sulaukiame iš kaimyninės Lenkijos. Kaip rodo statistika, lankytojų iš Rusijos Lietuva 2015 m. sulaukė 72,5 tūkst. mažiau nei metais anksčiau, tačiau beveik tris kartus daugiau nei šis netekimas sulaukėme turistų iš kitų šalių. Pastebėta, kad per dvejus pastaruosius metus 39 proc. sumažėjęs turistų iš Rusijos skaičius Lietuvoje buvo pradėjęs vėl augti: 2016 m. I-ąjį ketvirtį Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsigyveno 0,7 proc. daugiau rusų lankytojų nei tą patį ketvirtį prieš metus. Pasak U. Radžiūnaitės, tokią situaciją galėjo lemti tai, kad Rusijos rublio vertei kylant iš neregėtų žemumų ir didėjant jos gyventojų perkamajai galiai, rusai įgavo pasitikėjimo ekonomika bei optimistiškiau planavo savo išlaidas. Tačiau šių metų antrąjį ketvirtį rusų turistų srautas vėl buvo mažesnis nei 2015 m. antrąjį ketvirtį. Bendrai per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos apgyvendinimo įstaigos sulaukė 1,9 proc. mažau rusų turistų nei 2015 m. pirmąjį pusmetį. 2016 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos apgyvendinimo įstaigos jau priėmė 652,67 tūkst. užsieniečių. Tai yra 11 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Lietuvos pramoninkų konfederacijos ir www.verslaspolitika.lt inf. Gintauto Kniukštos nuotrauka.

Ar taps Šventoji žvejų rojumi? Biurokratinių kliūčių dar daug, į uostą žvalgosi ir latviai

Žuvininkystė Lietuvoje – senas tradicijas turinti veikla. Išsaugoti ir plėsti žuvininkystės sektorių uždavinys yra ne iš lengvųjų, nes šis sektorius visada buvo sudėtinga sritis, reikalaujanti didelio dėmesio. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė  lankėsi  UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcione“, apžiūrėjo Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratoriją Kopgalyje, Šventosios uosto teritoriją, įvertino esamą situaciją ir perspektyvas bei susitiko su žvejais aptarti jiems rūpimų klausimų. Pirmiausiai ministrė ir kartu su ja į Klaipėdą atvykę žuvininkystės institucijų specialistai apžiūrėjo uoste įsikūrusio Žuvininkystės produktų aukciono patalpas, kuriose sumontuota moderni žuvų perdirbimo, filetavimo, šaldymo, pakavimo, fasavimo, saugojimo įranga. Žvejų iš Baltijos atgabentos žuvys čia rūšiuojamos ir perdirbamos – pagal užsakovų skonį ir pageidavimus žuvys filetuojamos, glazūruojamos, iš to kas lieka nuo file gaminamas aukščiausios rūšies žuvų faršas. Patalpas aprodęs, atliktus darbus pristatęs ir ateities planais pasidalijęs l. e. p. direktorius Artūras Sabaliauskas neslėpė – jiems išgyventi šiuo metu nėra lengva, nes naują veiklą pradėjusiai įmonei reikia laiko pelnyti potencialių klientų pasitikėjimą. Kartu su specialistais iš Vilniaus buvo aptartos įvairios aukciono veiklos efektyvinimo galimybės. Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorija Kopgalyje – vienintelė Pietryčių Baltijos šalyse moderni eksperimentinė laboratorija, atvira mokslininkams, studentams, verslui. Aplankiusi laboratoriją, ministrė susipažino su jos veikla, planais ir perspektyvomis, pamatė ypatinguosius mezokosmus, srovės kanalą, molekulinės biologijos ir ichtiologijos laboratorijose stebėjo atliekamus tyrimus, apžiūrėjo žuvims veisti skirtas sistemas, eksperimentinėse uždarosiose vandens apytakos sistemose augančias žuvis, jūrinio ir gėlo vandens tiekimo, paruošimo, filtravimo, valymo bei kitas efektyviam laboratorijos darbui užtikrinti reikalingas sistemas. „Jau šiuo metu aktyviai tariamasi dėl bendradarbiavimo galimybių ir bendrų projektų su vokiečiais, latviais, baltarusiais ir kitų šalių atsakingų institucijų atstovais“, – papasakojo Žuvininkystės tarnybos prie ŽŪM, kuriai priklauso ši laboratorija, direktorė Indrė Šidlauskienė. Ar taps Šventoji žvejų rojumi? Šis klausimas jau ne vienerius metus neramina priekrantės žvejus, norinčius atgaivinti Šventosios valstybinį jūrų uostą, tačiau tam trukdo nemažai biurokratinių kliūčių. Svarbiausias klausimas – kas turėtų rūpintis visais uosto statybos reikalais. Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos mokslų akademijos darbo grupės nuomone, atsižvelgiant į įvairiapusę Šventosios valstybinio jūrų uosto paskirtį, jį administruoti turėtų Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcija – savarankiškai veikianti valstybės įmonė (šiuo metu minėtos direkcijos funkcijas pavesta vykdyti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai), kuri ir rūpintųsi visos reikalingos infrastruktūros atkūrimu, pasinaudojant atskirų ES fondų parama. „Dėl ateities perspektyvų, pripažįstant Šventosios valstybinį jūrų uostą strateginiu valstybės objektu bei finansavimo šaltinių, reikia kreiptis į Vyriausybės strateginį komitetą“, – susitikime su priekrantės žvejais kalbėjo žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė. Pasak Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininko Mindaugo Rimeikio, jau pernai buvo parengti ir patvirtinti visi reikalingi techniniai projektai, išduotas leidimas uosto statybai. Pagal techninį projektą uoste galėtų bazuotis net 537 laivai, į šį uostą žvalgosi ir latviai. „Kaip matome, nueita pakankamai toli, dabar svarbiausia, kad Vyriausybė Šventosios uostą pripažintų valstybinės reikšmės objektu. Visos suinteresuotos šalies ministerijos turi susivienyti ir kartu investuoti“, – pabrėžė ministrė. Pasak jos, Žemės ūkio ministerija yra pasiruošusi prisidėti savo valdomų ES fondų lėšomis uosto rekonstrukcijai. Susitikime su žvejais aptartos ir kompensacijos dėl ruonių daromos žalos, žvejybos kvotų skyrimas aukciono būdu, invazinių rūšių žuvų naikinimas, žvejybos kvotų skirstymo pakeitimai vidaus vandenyse ir kiti aktualūs klausimai. www.zum lt ir verslaspolitika.lt inf. Žemės ūkio ministerijos nuotraukos....

R. Budbergytė. Nuo eksporto garantijų iki apsisaugojimo nuo galimų „Brexit“ padarinių finansų rinkoje

R.Budbergytė: ,,Šią savaitę baigiau jau antrąjį darbo Ministrų kabinete mėnesį. Siekdama atskaitingumo prieš visuomenę už Vyriausybės darbą, pristatau savo, kaip finansų ministrės, per praėjusį mėnesį nuveiktus reikšmingiausius darbus". Vidurvasarį darbų tempas Vyriausybėje sulėtėja, bet Finansų ministerijai, ruošiančiai 2017 metų valstybės biudžetą, tai – pats darbų įkarštis. Be to, rugpjūtis buvo turtingas darbinių susitikimų. Tiek Ministrų kabinete, tiek su Finansų ministerijos tarnautojais bei kitomis žinybomis sprendėme pačius įvairiausius klausimus: nuo eksporto garantijų Lietuvos pramonei, apsisaugojimo nuo galimų „Brexit“ padarinių Lietuvos finansų rinkoje, valstybės turto ir valstybės valdomų įmonių (VVĮ) efektyvumo didinimo iki vartotojų apsaugos, naudojantis būsto kreditu, daugiabučių namų renovacijos. Šią savaitę baigiau dalyvaudama didžiausios šalyje energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ vėjo jėgainių parko Jurbarko rajone, Rotuliuose, oficialiame atidaryme. Man, atstovaujant Finansų ministerijai, kaip „Lietuvos energijos“ įmonių grupės pagrindinę akcininkę, yra svarbu, kad be ES lėšų daromos „žaliosios investicijos“ naudą pajus visi šalies gyventojai. Tai ne tik išplės atsinaujinančių energetikos šaltinių rinką, bet ir padidins bendrovės gaunamą pelną, kuris dividendų pavidalu pagausins ir valstybės biudžetą. Mūsų valstybinių įmonių sėkmė yra ir mūsų visų sėkmė! Noriu apžvelgti kelis svarbiausius kartu su Finansų ministerijos komanda pasiektus rezultatus: 1. Pakeisti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) dividendų mokėjimo principai Ministrų kabinetas pritartė Finansų ministerijos siūlymui VVĮ dividendus susieti su bendrovių nuosavo kapitalo grąžos rodikliu ir nustatyti visoms bendrovėms vienodą jų apskaičiavimo bazę – paskirstytinąjį pelną. Naujoji tvarka numato, kad dividendams įmonės turės skirti nuo 60 proc. iki 85 proc. paskirstytino pelno. Bendrovės, kurios pasieks didesnę nuosavo kapitalo grąžą, mokės mažesnius dividendus ir likusią pelno dalį galės skirti investicijoms bei tolesnei įmonės plėtrai. Tai žingsnis, kuris skatins valstybės valdomas įmones siekti didesnio pelno tiek didinant apyvartą, tiek mažinant sąnaudas, taip pat – efektyviau investuoti lėšas, kritiškiau vertinti investicijų atsiperkamumą. 2. Plečiamos garantijos būsto kredito gavėjams Kartu su Lietuvos bankų asociacijos atstovais aptarėme siūlomo įvesti specialaus kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, reguliavimą. Manau, kad tinkamas teisinis reguliavimas atvers kelią ir užtikrintai vartotojų apsaugai, ir paskatins kredito paslaugų rinkos plėtrą. Siūlomu Kredito, susijusio su nekilnojamuoju turto, įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad griežtesnės nei ligi šiol nuostatos būtų taikomos ne tik gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintoms kredito sutartims, sudaromoms su vartotojais (būsto kreditai), bet ir kitoms su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito sutartims, užtikrintoms nekilnojamojo turto įkeitimu, nepriklausomai nuo įkeisto nekilnojamojo turto paskirties. Be to, plečiant finansavimo nekilnojamam turtui įgyti galimybes, siūloma leisti fiziniams asmenims, skolinantiems asmenines lėšas per tarpusavio skolinimo platformas, per šias platformas teikti ir su nekilnojamuoju turtu susijusius kreditus. Tobulinant šį Įstatymo projektą, esu tvirtai įsitikinusi, kad pagrindiniu tikslu turi išlikti vartotojų apsauga, todėl siūliau atskirus reputacijos, žinių, taip pat įstatinio kapitalo reikalavimus tarpusavio skolinimo operatoriams bei apriboti skolinamų lėšų dydžius. 3. Vizitai į šalies regionus – Alytus, Ukmergė, Jurbarkas Šį mėnesį lankiausi Alytuje, Ukmergėje ir Jurbarke, kur susitikusi su savivaldybės vadovais bei vietos verslininkais diskutavome, kaip šalies regionuose reiktų efektyviau investuoti Europos Sąjungos (ES) pinigus. Pažymėtina, kad šiuo metu ES fondų lėšos Lietuvoje sudaro apie 70 proc. visų viešųjų investicijų. ES pinigai yra pagrindinis investicijų šaltinis į Lietuvos ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą, regionuose, tačiau „liūto dalis“ jų vis dar „įsisavinama“ ir tik apie 12 proc. investuojama į ekonominę infrastruktūrą bei verslo sąlygų gerinimą. Susitikimų metu svarstėme, kokią pagalbą galėtų suteikti Finansų ministerija ir Vyriausybė. Regionams būtina kuo skubiau keisti supratimą apie ES pinigus, nes dėl kylančio Lietuvos BVP vienam gyventojui lygio bei ES viduje išgyvenamų iššūkių, tokios ES fondų lėšų apimties po 2020 m. Lietuva, neturėtų tikėtis. Tai reiškia, kad jau dabar turime ruoštis ekonomikos augimą ir darbų vietų kūrimą užtikrinti nuosavais finansiniais ištekliais. Todėl siekiant, kad šio 2014-2020 m. periodo ES fondų lėšos būtų panaudotos efektyviai, būtina investuoti į socialinės atskirties mažinimą bei užimtumą ir verslumą skatinančius projektus, kūrybiškai pasižiūrėti kaip būtų galima įkvėpti gyvybės į jau sukurtą infrastruktūrą. 4. Valstybės nekilnojamojo turto (NT) valdymo efektyvinimas Įpareigojome valstybės institucijas, įstaigas ir įmones iki rugsėjo Turto bankui įrodyti, ar patikėjimo teise valdomas išnuomotas ar laisvas turtas joms iš tikrųjų yra reikalingas. Esant nepagrįstam NT poreikiui, jis bus perduodamas Turto bankui, kad nebenaudojami pastatai ir patalpos būtų parduoti. Institucijos ir įstaigos privalo suprasti, kad valdo ne niekieno, o mokesčių mokėtojų jiems patikėtą turtą ir tą turi daryti racionaliai ir skaidriai. Kitu atveju, neracionaliai valdomas turtas atras naujus šeimininkus, kurie užtikrins maksimalią grąžą. Pasitelkus, šiemet pradėjusią veikti informacinę valstybės turto valdymo kontrolės sistemą, atlikta analizė parodė, kad per valstybės institucijos nuomai išleido apie 4 mln. eurų, o pajamų iš savo esamų ir nenaudojamų NT objektų gavo 6,5 karto mažiau – vos 0,6 mln. eurų. Tai darsyk įrodo, kad valstybės turtas nėra valdomas ūkiškai! Finansų ministerija dės didžiules pastangas, kad visos valstybei priklausančios administracinės patalpos ar pastatai būtų valdomi centralizuotai, o institucijos neturėtų laisvo, nuomotino ar nenaudojamo turto. Siekiant kuo efektyviau centralizuotai valdyti valstybės turtą, būtina Turto bankui suteikti imperatyvius įgaliojimus perimti ir centralizuotai valdyti valstybės turtą. Šiuo metu Turto bankas susiduria su dideliu pasipriešinimu iš nenorinčių su šiuo turtu skirtis institucijų, o dėl tokio neūkiškumo, valstybės biudžetas praranda šimtatūkstantines pajamas. 5. Pasiektas ilgai lauktas susitarimas dėl daugiabučių namų renovacijos Siekiant sklandžiai įgyvendinti vieną iš Vyriausybės prioritetinių darbų didinti daugiabučių namų renovacijos 2016-2017 metais apimtis ir užtikrinti reikiamą finansavimą bendromis Finansų ir Aplinkos ministerijų bei Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus pastangomis radome kompromisą dėl 520 namų renovavimo. Tai puiki žinia gyventojams ir statybų sektoriui. Nuotrauka:Finansų ministrė R. Budbergytė ir Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. www.budbergyte.lt...

„Lietuvos geležinkelių“ ir kinų logistikos bendrovės „China Merchants Logistics“ įmonės kontūrai

2015 m. lapkričio 23 d. nutarta kurti bendrą įmonę, teiksiančią ekspedijavimo ir logistikos paslaugas tarp Lietuvos, Baltarusijos ir Kinijos. „China Merchants Logistics" - Kinijos valstybinė korporacija, veikianti uostų ir terminalų valdymo, transporto ir logistikos, bankininkystės ir finansų, nekilnojamojo turto valdymo sektoriuose. Didžiausia mokesčių mokėtoja Kinijoje „China Merchants Logistics" buvo įkurta 1872 metais. Pagrindinė grupės būstinė įsikūrusi Hong Konge. 2014 metais jos pelnas pasiekė rekordines aukštumas – korporacija gavo beveik 28 mlrd. juanių grynojo pelno (3,9 mlrd. eurų). Jos bendro valdomo turto vertė siekia 5,35 trilijonus juanių (apie 745 mlrd. eurų). AB „Lietuvos geležinkeliai" ir „China Merchants Logistics Holding" suinteresuotos, kad kuriama bendra įmonė dirbtų pelningai, turėtų platų klientų ir verslo partnerių ratą. „China Merchants Logistics Holding" generalinis direktorius Zhang Rui vertina ilgametę „Lietuvos geležinkelių" patirtį. „Tikimės, kad bendradarbiaudami galėsime visapusiškai išnaudoti rinkos išmanymą bei puikią šalies geležinkelių infrastruktūrą", – sakė Zhang Rui. Jis atkreipė dėmesį, kad reikia galvoti apie kompleksines logistikos paslaugas, taip pat būtų naudinga, jei bendra įmonė veiklą vykdytų ne tik Baltarusijoje, bet ir Baltijos jūros regione bei Skandinavijoje. AB „Lietuvos geležinkeliai" generalinis direktorius Stasys Dailydka pabrėžė, kad ekonominė aplinka bendros įmonės veiklai yra palanki, o darniai dirbant galima išspręsti visas kylančias problemas. „AB „Lietuvos geležinkeliai" savo klientams ir partneriams siūlo aukštos kokybės paslaugas ir naujausias technologijas. Be to, „Lietuvos geležinkeliai" palaiko labai glaudžius ryšius su kaimyninių šalių geležinkelių įmonėmis. Prie to prisideda Baltarusijoje, Kinijoje ir netrukus veiklą Lenkijoje pradėsianti  bendrovės atstovybės, kurios nuolat rūpinasi naujų klientų ir partnerių paieška. „Lietuvos geležinkelių" ir kinų „China Merchants Logistics Holding" požiūris į darbą yra labai panašus ir abi įmonės pasirengusios daryti viską, kad bendros įmonės tikslai taptų tikrove. www.verslaspolitika.lt...

G. Kirkilas. Ar ne mes patys formuojam nihilistinę visko neigimo atmosferą?

Valdžią kritikuoti būtina – ir tai ne tik demokratijos aksioma, bet ir progreso variklis. Tačiau būtų gerai, kad kritika būtų bent kiek paremta faktais, o ne požiūriu „apskritai“ ar išankstiniu nusistatymu. Tai tiesiog būtų labiau praktiška ir naudinga visiems: ekonomikai, ūkiui, taip pat valdžiai, priimant sprendimus, – mes žinotume, kur iš tikrųjų šiuo klausimu esame. Jei remtumėmės mūsų lietuviškų analitikų bei ekspertų nuomone, tai, pavyzdžiui, užsienio investicijų aspektu Lietuva šiuo metu yra visiška atsilikėlė. O jau nuo estų atsilieka visuomet ir visais parametrais. Tiesą sakant, tie patys estai niekuomet taip apie savo šalį nekalbėtų. Nes jie supranta, jog tokia savinieka bent iš dalies nukreiptų galimas investicijas kitur. Net ir paskelbus reitingą, pagal kurį Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą praėjusiais metais aplenkė Estiją, mūsų kaimynai tikrai nepuolė pliekti savęs kaip, tokiu atveju, neabejotinai atsitiktų pas mus. Estai to nedaro ne tik dėl estiško charakterio bruožų, bet ir suprasdami, kad tokioje jautrioje srityje, kaip tiesioginės užsienio investicijos, o ypač mažoms Baltijos valstybėms, savo šalį reikia girti, reklamuoti kaip patrauklią, o ne menkinti. Reikia pasakyti, kad jiems, estams, tai pavyksta visai neblogai. Jie jau įtikino daugelį, jog Estija yra nors ir maža, tačiau moderni, ypač technologijų, IT bei kitose srityse pirmaujanti šalis. Net jei taip ir nėra, o ir vargu ar šiuo aspektu nuo estų labai skiriamės, mūsų kaimynai jau viešųjų ryšių konkurencinę kovą su Lietuva laimėjo. Ir kas juokingiausia, mūsų ekspertai jiems pritaria... Visame tokiame keistokame lietuviškame kontekste, lyg perkūnas iš giedro dangaus, pranešimas, (ypač bankų ekspertams), jog 2015 metais Lietuva tapo tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo lydere. Ir dar aplenkė ne bet ką, o pačią Estiją. Pasirodo, anot pasaulinės užsienio investicijų stebėsenos duomenų bazės "fDi Markets", Lietuva pirmauja pagal šį rodiklį ne tik tarp Baltijos valstybių, bet ir Rytų Vidurio Europoje. Tik antra yra Vengrija, trečia Čekija, ketvirta Estija, penkta – Latvija. Pernai 2015-aisiais milijonui Lietuvos gyventojų teko beveik 17 TUI arba 2,2 daugiau nei ES vidurkis. Kas ypač svarbu, jog buvo sukurta beveik 4 tūkstančiai darbo vietų ir dar per 1,5 tūkstančio per šių metų pirmąjį pusmetį. Kaip žinia, užsienio investuotojų įmonėse, o daugiausia buvo investuota į gamybą, dizainą, paslaugas, atlyginimai vidutiniškai beveik dusyk didesni. Priminsiu, kad prieš pora metų N. Mačiulis komentare tendencingai pavadintame „Lietuvos atsilikimas nuo Latvijos ir Estijos – tendencija“ teigė, jog „Lietuva yra mažiausiai patraukli užsienio investuotojams, palyginus su Estija ir Latvija“... Nemačiau kokio nors kito mūsų bankinių ekspertų komentaro po to, kai pasirodė "fDi Markets" vertinimas, kuriame Lietuva, priešingai nei buvo prognozuojama, aplenkė ne tik nuolat pavyzdžiu mums minimą Estiją, bet ir kitas RVE šalis. Nesistebiu, kad ši informacija nenudžiugino opozicinių konservatorių, nuolat menkinančių savo krašto pasiekimus. Juos dar gali kaip nors pateisinti – jie dalyvauja politinėje konkurencijoje ir kaip nors pozityviai įvertinti valdžios pasiekimus, jiems beveik neįveikiama užduotis. Bet, panašu, kad visuomet panašiais klausimais aktyvūs bankiniai ekspertai ir dešinieji komentatoriai mėgina tiesiog tylomis apeiti šį faktą. Kaip ir kitą panašų vertinimą. Pagal tiesioginių užsienio investicijų planuojamas sukurti darbo vietas milijonui gyventojų Lietuva užima 10 vietą pasaulyje. Taip teigia naujausia „IBM Global Locations Trends 2016“ ataskaita. Pagal ją Estija šiek tiek atsilieka – 12 vieta, Latvija – 17. Tai kuo gi buvo paremtos mūsų ekspertų jau minėtos ir neminėtos prognozės? O kodėl paprasčiausiai nepasidžiaugti ar bent jau konstatuoti esamą padėtį? Ar tik todėl, kad jų niekuo iš esmės neparemtos prognozės, dar ir užsidėjus vienspalvius dešiniųjų pažiūrų akinius, nepasitvirtino? Pagaliau tai – ne tik valdžios nuopelnas. Mūsų verslo, mūsų dirbančiųjų, nes vienas svarbiausių Lietuvos patrauklumo investicijoms aspektų yra gerai kvalifikuota darbo jėga, pasiekimas. Beje, tik dvi Europos šalys patenka į minėtą dešimtuką – Airija ir Lietuva. Lenkija nepatenka net į dvidešimtuką. Ir šiuo atveju kalbama apie aukštesnės vertės darbo vietas, gerai išvystytą skaitmeninę infrastruktūrą, aukštą mūsų žmonių kvalifikaciją. Beje, taip pat apie kylantį darbo našumą, ko niekaip nenori pripažinti jau minėti komentatoriai, mėgindami pateisinti akivaizdžiai per mažus lietuviškus atlyginimus. Tuo jie, mėgstantys samprotauti ypač apie minimalų atlyginimą ir jo „kenksmingumą ekonomikai“, tik suteikia savotišką ideologinį pagrindimą verslui nesidalinti pelnais su dirbančiaisiais. Kaip, beje, dažniausiai yra, visų pirma, Skandinavijos šalyse. O ar mūsų pačių nuolatinis niurzgėjimas, perdėtas kritiškumas, nesugebėjimas objektyviai įvertinti savo pačių pasiekimų nėra ta svarbiausioji emigracijos priežastis šalia atlyginimų? Ar ne mes patys formuojam nihilistinę visko neigimo atmosferą ir tuo būdu save įtikinam, jog nieko negalim, nieko nebus, nieko nesukursim ir pan. Gal vis tik iš tų pačių estų iš tiesų reikia pasimokyti savęs objektyvaus vertinimo, o ypač kalbėjimo į viešąją erdvę? Galėtumei per daug ir nekreipti dėmesio į bankinių ekspertų komentarus, tačiau juk tie bankai, kuriuose jie tarnauja, – užsienio. Tokia nuomonė apie Lietuvą neabejotinai pasiekia Skandinavijos šalis ir ne tik. Tiesioginės užsienio investicijos yra itin svarbus šalies ekonomikos, gerbūvio, naujų technologijų įdiegimo variklis. Todėl šie mano minėti „fDi Markets“ ir „IBM Global Locatios Trends 2016“ įvertinimai yra itin svarbūs. Be abejo, užsienio investuotojai pirmame etape ir remsis jomis, tačiau ar atvykę į Lietuvą nebus prigąsdinti vietinių ekspertų prognozių, kurios vis rečiau pasitvirtina? Valdžia visuomet kritikuotina. Jau minėjau. Būtų gerai, jog ši kritika būtų iš esmės, paremta faktais, kompetencija, bent šiokiu tokiu objektyvumu, nes mūsų ekspertai gali tapti tiesiog propagandininkais. O jei ir šį kartą estai būtų mus aplenkę... Tiesiog bandau įsivaizduoti jų komentarus. Ir didelės vaizduotės nereikia....

„Investuok Lietuvoje“ pritraukė 19 tiesioginių užsienio investicijų projektų

Užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ per pirmąjį šių metų pusmetį pritraukė 19 tiesioginių užsienio investicijų projektų, kurie per trejus metus planuoja sukurti apie 1800 naujų darbo vietų. Palyginimui, per pirmąjį 2015 metų pusmetį agentūra pritraukė 12 tiesioginių užsienio investicijų projektų, kurie planavo sukurti 1426 naujas darbo vietas. „Ūkio ministerija ir „Investuok Lietuvoje“ nuolat dirba kartu inicijuojant užsienio investuotojams svarbius teisės aktus ir gerinant investicinį klimatą šalyje. Šių metų pirmojo pusmečio pasiekimai yra konstruktyvaus dialogo ir bendro siekio vystyti ne tik sostinės, bet ir regionų ekonomiką rezultatas“, - teigia Ūkio ministras Evaldas Gustas. Pernai metais agentūra pasiekė geriausią rezultatą per visą veiklos istoriją. Užsienio bendrovės nusprendė Lietuvoje įgyvendinti 31 investicinį projektą, per artimiausius trejus metus tai leis sukurti 2647 darbo vietas. „Tiesioginių užsienio investicijų projektų prasme pirmąjį šių metų pusmetį galime laikyti klasterių kokybinio stiprėjimo laiku. Tai ypač ryšku paslaugų centrų ir kibernetinio saugumo klasteriuose. Šių sektorių bendrovės šalies specialistams patikėjo ne tik iki tol Lietuvos rinkoje naujas funkcijas, bet ir naujų produktų vystymą“, - teigia„Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas. Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Vilniuje kurtis nusprendė Suomijos plieno milžinės „Outokumpu“ ir „Swedbank“ paslaugų centrai, plėtėsi „Nasdaq“ paslaugų centras. Be to, Lietuvoje vystyti kibernetinio saugumo produktus nusprendė trys investuotojai: Vilniuje – Kanados bendrovė „Arc4dia“, Kaune – plėtrą vykdžiusi JAV kompanija „Zenedge“ ir vienas perspektyviausių pasaulio startuolių „Cujo“. „Šis pusmetis buvo sėkmingas ir gamybos investicijų aspektu. Marijampolėje kursis, ko gero, didžiausia plyno lauko investicija Lietuvos istorijoje. Marijampolės laisvojoje ekonominėje zonoje langų ir durų gamyklą statys Danijos bendrovė „Dovista Group“, planuojanti sukurti didžiausią gamybos bazę Lietuvoje. Taigi atrodo, kad pagaliau pavyko pasiekti ilgai lauktą proveržį gamybos investicijų srityje“, - pastebi M. Katinas. Prekės ženklus „Velfac“ ir „Rationel“ valdanti Danijos langų ir durų gamintoja „Dovista“ per artimiausius ketverius metus planuoja investuoti iki 50 mln. eurų ir sukurti apie 300 naujų darbo vietų, o iki 2026 metų – ne mažiau nei 100 mln. eurų ir sukurti bent 1000 darbo vietų. Skaičiuodama veiklos rezultatus „Investuok Lietuvoje“ įtraukia tik per pirmus trejus metus investuotojo planuojamų sukurti darbo vietų skaičių ir investicijų sumą. Ūkio ministerijos ir www.verslaspolitika.lt inf....

Geriausias pusmetis Klaipėdos uosto istorijoje

Liepos 21 dieną, kasmetinio užsienio šalyse reziduojančių Lietuvos ambasadorių suvažiavimo metu, Užsienio reikalų ministerijoje buvo pristatyta jubiliejinė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto paroda „Uosto direkcijai 25-eri. Vakar, šiandien, rytoj“. Šio renginio tikslas – skatinti verslo ir diplomatinio korpuso bendradarbiavimą siekiant užtikrinti ekonomikos augimą visapusiškai išnaudojant Klaipėdos uosto infrastruktūros privalumus. Parodą atidarė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, susirinkusius svečius taip pat pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Parodoje eksponuojami plakatai paprastai ir suprantamai iliustruoja per ketvirtį amžiaus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuveiktus darbus, uosto plėtrą, pokyčius ir perspektyvas. Rekordinė krovinių apyvarta, daug darbo vietų, didžiulis indėlis į šalies ekonomiką ir valstybės biudžetą – šie Klaipėdos jūrų uosto pasiekimai yra itin svarbūs Lietuvos ekonominei-socialinei plėtrai. Užsienio reikalų ministras akcentavo ir Klaipėdos uosto, kaip valstybės strateginio saugumo objekto, vaidmenį tiek transporto, tiek energetikos srityse. Klaipėdos uostas, įgijęs patirtį ir žinomumą 2011–2015 m. transportuojant NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijai Afganistane reikalingus nekarinius krovinius, ir šiandien sėkmingai tęsia bendradarbiavimą su NATO, aptarnaudamas į Lietuvą ir per šalį vežamus karinius krovinius. Be to, Klaipėdos uostas yra Lietuvos energetinės nepriklausomybės simbolio – Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo – buvimo vieta. Atsižvelgiant į nestabilią geopolitinę situaciją Rytų kaimynystėje, vidinius pokyčius pačioje Europos Sąjungoje ir Baltijos jūros uostų tarpusavio konkurenciją, svarbu padėti uostui ir toliau išlaikyti lyderio pozicijas regione. Todėl rinkų diversifikacija yra itin reikšminga, kaip ir naujų partnerių ir krovinių srautų paieška. Siekiant prisidėti prie Klaipėdos uosto augimo ir jo regioninio konkurencingumo didinimo, Užsienio reikalų ministerija ir diplomatinių atstovybių tinklas aktyviai pristato Klaipėdos uosto potencialą, kviečia užsienio šalių verslą išnaudoti Lietuvos transporto sistemos galimybes. 2016 m. sausio–birželio mėn. Klaipėdos uoste krauta 19,93 mln. t, t. y. 5,7 proc. arba 1 069,2 tūkst. t daugiau nei 2015 m. sausio–birželio mėn. Tai geriausias pusmetis Klaipėdos uosto istorijoje. Tai 1,4 proc. arba 274,7 tūkst. t daugiau nei 2015 m. II pusmetį (krauta 19,65 mln. t). Į Klaipėdos uostą atplaukė 3 460 laivų, 5,8 proc. arba 189 laivais daugiau, o keleivių apsilankė 131 359, t. y. 5,0 proc. arba 6 982 keleiviais mažiau nei 2015 m. sausio–birželio mėn. 2016 m. gegužės–birželio mėn. apsilankė 19 kruizinių laivų, kuriais atvyko 21 578 keleiviai. „Klaipėdos uosto apyvarta nuolat auga, vidutinis metinis augimas siekia 6,6 proc. Tokiu aukštu vidurkiu negali pasigirti nei vienas Baltijos jūros uostas. Uosto veikla bei čia sukurta infrastruktūra yra svarbi Lietuvos tranzito apimtims bei didelei Lietuvos eksportuotojų sektoriaus daliai“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas. Pernai Klaipėdos uostas pasiekė rekordinę krovinių apyvartą – 38,5 mln. t. Uosto veikla į valstybės ir savivaldybių biudžetus 2015 m. įnešė 684 mln. Eur, tai yra maždaug 92 mln. Eur daugiau, nei 2013 m. Uoste ir bendrai su uostu susijusiose įmonėse dirba apie 58 tūkstančiai darbuotojų. Norėdamas išlaikyti sėkmingas pozicijas tarp Baltijos jūros uostų Klaipėdos uostas dėmesį turi skirti gyliui ir naujiems žemės plotams. Šiuo metu rengiamas uosto bendrasis planas ir turėtų numatyti ilgalaikę uosto plėtrą. „Atstovaujame valstybės interesams, turime užtikrinti, kad uostas vystytųsi, būtų kuriamos naujos darbo vietos. Planuojame ne 5–10, o 50 metų į priekį. Šiandien sulaukiame investuotojų dėmesio, tačiau juos galime nukreipti tik į esamas uosto įmones, pasistatyti ir naudoti savo terminalų galimi investuotojai negali, nes nėra laisvos žemės“, – sakė A. Drungilas. Melnragės gyventojai Uosto direkcijos atstovams pateikė jiems rūpimus klausimus. Susitikime taip pat dalyvavo ir į klausimus atsakė melnragiškių kaimynystėje esančios AB „Klaipėdos nafta“ atstovai. „Jeigu uosto krova kasmet vidutiniškai auga 6,6 procento, tad po 10 metų turėtume krauti apie 70 mln. tonų krovinių per metus. Jei ir toliau bus išlaikyti tokie augimo tempai, 2026 metais mūsų pajėgumai bus išnaudoti, todėl turime ieškoti naujų plotų uosto reikmėms“, – sako Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas. Neseniai rekonstruotos trys krantinės, kuriomis naudojasi AB „Klaipėdos laivų remontas“. Jos ne tik pasitarnaus įmonės veiklai, bet ir pagerins kruizinių laivų terminalo teritorijos vaizdą. Per daugiau nei metus krantines Nr. 43–45, kurių būklė buvo itin prasta, rekonstravo konkursą laimėjusi Latvijos įmonė BMGS. Objekto rekonstravimo kaina buvo 1,034 mln. Eur be PVM, tačiau realiai darbai atlikti pigiau. „Krantinės buvo labai prastos būklės, įgriuvusios, senos atmušos, knechtai, reikalingi laivų švartavimui. Dabar krantinės yra visiškai sutvarkytos. Galiu pasidžiaugti, kad mums pavyko sutaupyti apie 141 tūkst. eurų. Yra suvarkyti pokraniniai keliai, sudėtos naujos dangos, atlikti kiti būtini darbai. Visa tai leidžia ne tik efektyviau darbuotis „Klaipėdos laivų remontui“, bet ir papuošia kruizinių laivų terminalo teritoriją. Tai gražus akcentas miestui, miestiečiams ir miesto svečiams“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Artimiausiu metu turėtų prasidėti krantinių Nr. 67–68, kuriomis naudojasi UAB „Bega“, rekonstravimo antro ir trečio etapo darbai. Juos atliks konkursą laimėjusi Latvijos įmonė BMGS pagal jungtinę veiklos sutartį kartu su UAB „Hidrostatyba“. Darbų vertė – 14,95 Eur su PVM. Beje, Klaipėdos uosto veikla, vykdomais plėtros projektais domisi ir didžiųjų Lietuvos įmonių finansų direktoriai. Į klubus susibūrę finansų vadovai lankėsi Uosto direkcijoje, uosto įmonėse, kur tiesiogiai susipažino su vykdoma veikla. Klubo nariams pristatyti vykdomi bei planuojami plėtros projektai. Svečiai domėjosi Klaipėdos uosto įtaka bei reikšme Lietuvos ekonomikai, jūrinių uostų veiklos ir valstybinio reguliavimo tendencijomis pasaulyje, taip pat jūrų pervežimo ir kitų logistikos sričių integracija. Finansų vadovų klubai yra sudėtinė Vadovų klubų tinklo, veikiančio jau 18 metų, dalis. Šiuo metu veikia 28 vadovų klubai, jungiantys aukščiausio lygio vadovų ir savininkų, jaunųjų vadovų, finansų, gamybos, logistikos, personalo vadovų grupes – daugiau kaip 460 vadovų visoje Lietuvoje. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir www.verslaspolitika.lt inf. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Gintauto Kniukštos nuotraukos...

Danai statys gamyklą Marijampolėje

Danijos langų ir durų gamintoja „Dovista“ statys gamybos bazę Marijampolės Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Dovista“ – langų ir lauko durų gamybos lyderė Šiaurės Europoje, valdanti 10 gerai žinomų prekės ženklų, įskaitant „Velfac“ ir „Rational“. Šiuo metu bendrovėje ir jos padaliniuose Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Airijoje ir Lenkijoje dirba apie 4000 darbuotojų. „Dovista“ priklauso Danijos kapitalo įmonių grupei „VKR Holding“, kuriame dirba daugiau nei 13500 darbuotojų 40 pasaulio šalių. „Marijampolę pasirinkome dėl regione sukauptų inžinerinių kompetencijų ir puikiai įrengtos Marijampolės LEZ infrastruktūros. Be to, didelę reikšmę priimant sprendimą vykdyti projektą Marijampolėje turėjo profesionali Ūkio ministerijos ir „Investuok Lietuvoje“ pagalba bei kompetentinga ir į rezultatą orientuota Marijampolės LEZ valdymo bendrovės komanda. Gerą įspūdį paliko ir Marijampolės savivaldybės darbuotojai. Šie specialistai puikiai reprezentavo Lietuvą, su tokiais žmonėmis mes norime dirbti“, - teigia „Dovista“ gamybos vadovas Stig Romlund. Danijos statybinių konstrukcijų gamybos milžinė Lietuvoje pagamintą produkciją eksportuos į Jungtinę Karalystę ir Airiją. Per artimiausius ketverius metus bendrovė planuoja investuoti iki 50 milijonų eurų ir sukurti apie 300 naujų darbo vietų. Investuotojų teigimu, ilguoju laikotarpiu šis projektas gali tapti didžiausiu gamybos kompleksu Lietuvoje. Ūkio ministras Evaldas Gustas tvirtina, kad investuotojo sprendimą statyti gamyklą Lietuvoje lėmė gerėjanti verslo aplinka Lietuvoje. „Tarptautinės apklausos rodo, kad renkantis investicijų lokaciją investuotojams svarbiausia ne mažesni kaštai, bet daugelis kitų investicinės aplinkos aspektų. Tai, kad „Dovista“ pasirinko Lietuvą rodo, jog Vyriausybė ir Ūkio ministerija dirbo kryptingai ir teisingai gerinant sąlygas verslui“, - teigia E. Gustas. „Proveržio gamybos investicijų srityje siekėme jau ne vienerius metus ir Skandinavijos gamybos milžinės „Dovista Group“ sprendimas statyti gamybos kompleksą Lietuvoje yra geras ženklas. Tokio masto investicinis projektas aplink save iškart pradeda formuoti stiprų klasterį, ateityje galintį pritraukti ir daugiau panašaus kalibro investuotojų“, - teigia užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas. Bendrovės pasirinkimą svariai lėmė ne tik tradiciniai investuotojų keliami reikalavimai, bet ir socialiai svarbūs investicijų lokacijos kriterijai. „Tai yra nestandartinis investuotojas ne tik savo dydžiu, bet ir reikalavimais. Socialinė atsakomybė šiai bendrovei svarbi nemažiau nei pats verslas. Atstovai norėjo, kad gamyklai skirta vieta būtų ne industriniame rajone, o supama gamtos“, - sako „Investuok Lietuvoje“ gamybos grupės vadovas Gediminas Koryzna. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius teigia, kad siekis į regionus pritraukti didelių užsienio gamybos bendrovių yra neatsiejama šios Vyriausybės regioninės politikos dalis. „Didelės užsienio kapitalo bendrovės atlieka svarų vaidmenį ne tik plėtojant regionų ekonomiką, bet ir išlaikant aukštos kvalifikacijos specialistus gimtuosiuose miestuose. Tokios įmonės ne tik sukuria naujų darbo vietų, bet ir suteikia darbuotojams galimybę įgyti darbo įgūdžių tarptautinėse bendrovėse. Tai itin svarbu aukštesnės kvalifikacijos specialistams, kurie kitu atveju greičiausiai paliktų gimtuosius miestus ir įdomaus darbo ieškotų didmiesčiuose. Taigi tokios investicijos padeda išlaikyti bei stiprinti socialinę regionų sudėtį“, - sako premjeras A. Butkevičius. Ūkio ministerijos ir www.verslaspolitika.lt inf.

10 šalių verslininkai ir mokslo atstovai aptars bendradarbiavimo energetikos sektoriuje galimybes

  Liepos 21 d., ketvirtadienį, Vilniuje prasideda dvi dienas vyksiantis tarptautinis „Business Opportunities Gateway“ forumas, kuriame 10 šalių verslininkai ir mokslo atstovai aptars bendradarbiavimo energetikos sektoriuje galimybes. Į forumą atvyksta 30 Izraelio verslininkų ir mokslininkų delegacija, atstovaujanti energetikos, elektronikos, IT, inžinerinės pramonės ir kitiems į aukštąsias technologijas orientuotiems ekonomikos sektoriams. Izraelis – viena pirmaujančių pasaulio valstybių pagal pradedančiųjų įmonių skaičių, inovacijų ir aukštųjų technologijų taikymą. Forumo temos labiau susijusios su atsinaujinančiais energijos ištekliais, energijos vartojimo efektyvumu, išmaniosiomis energetikos sistemomis, kibernetine infrastruktūros sauga, inovacijomis energetikos srityje, pradedančiųjų įmonių (vadinamųjų startuolių) vaidmeniu. Tikimasi, kad didelio susidomėjimo sulauks sesija, skirta Izraelio patirties kuriant pradedančiųjų įmonių „tautą“ (start-up nation) bei skatinant verslininkystę pristatymui. „Tai, kad toks renginys vyksta Lietuvoje, tik dar kartą patvirtina, kad Lietuva tampa rimta žaidėja aukštųjų technologijų srityje. Tai puiki galimybė sujungti Izraelio, kaip pasaulinio technologijų centro, patirtį pasaulinėse rinkose su Lietuvos pramonės ir mokslo potencialu bei įgyvendinti bendrus projektus“, – sako forume dalyvausiantis ūkio ministras Evaldas Gustas. Pasak ministro, Izraelio atstovus domina ne tik dvišalis bendradarbiavimas su Lietuvos įmonėmis, mokslinių tyrimų organizacijomis bei technologinės pakraipos universitetais. Jie mato daug potencialo įgyvendinant bendrus projektus Europos Sąjungos ir kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Be to, Izraelį gali dominti Lietuvos inžinerinės, lazerių pramonės, inovatyvios energetikos, IT sektoriaus potencialas. Vizito metu Izraelio mokslininkų ir verslininkų delegacija lankysis „Saulėtekio slėnyje“, kur susitiks su mokslo ir technologijų parke įsikūrusiomis įmonėmis, susipažins su Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro veikla. Tikimasi, kad šis tarptautinis renginys, surengtas bendradarbiaujant Izraelio elektros ir elektronikos inžinierių sąjungai ir Lietuvos ambasadai Izraelyje, ateityje taps tradiciniu regioniniu inžinerinės pramonės renginiu bei paskatins dar glaudesnį Lietuvos ir Izraelio bendradarbiavimą. Pernai Tel Avive buvo surengtas Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas, šį pavasarį Lietuvoje vyko Izraelio maisto importuotojų vizitas, o šių metų rugsėjo 14–15 d. Vilniuje jau trečią kartą vyks „Life Science Baltics“, kuriame vėl laukiama didelės Izraelio delegacijos. Be to, Lietuvos ir Izraelio mokslininkai jau dabar kartu įgyvendina nemažai mokslinių tyrimų projektų, pradėtas bendradarbiavimas tarp abiejų šalių pradedančiųjų įmonių. Vien šiemet kelios Izraelio IT įmonės atidarė ar planuoja atidaryti savo biurus Lietuvoje, apie 100 Izraelio studentų studijuoja mediciną Kaune. Ūkio ministerijos ir www.verslaspolitika.lt inf. Gintauto Kniukštos nuotrauka

Kodėl užsienio investuotojas akcentuoja, kad Lietuvoje klesti biurokratizmas (I)

Darius ČAPAS, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas, patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais, Rimantas ČAPAS, UAB ,,Kvalitetas“ projektų koordinatorius Nepakankamai patraukli teisinė ir ekonominė aplinka, perteklinis biurokratizmas, korupcija turi įtakos tiesioginėms užsienio ir Lietuvos verslininkų investicijoms, technologijų perdavimui bei užsienio technologijų licencijavimui. Visa tai riboja ir Lietuvoje veikiančių verslo įmonių produktyvumą, visos šalies konkurencingumą. Perteklinio biurokratizmo apraiškos Valstybės valdžios ir valdymo institucijų bei politinių sprendimų socialinė atsakomybė glaudžiai susijusi ir su perteklinio biurokratizmo apraiškomis bei jų įvertinimu. Ne vienas užsienio investuotojas akcentuoja, kad Lietuvoje klesti biurokratizmas. Tačiau biurokratizmą išskiria ne gerąja jo prasme, nes be biurokratijos (teigiama šio žodžio prasme) neįmanomas šiuolaikinės valstybės funkcionavimas. Dauguma pasaulio šalių, spręsdamos pasaulinės finansų ir ekonomikos iššūkius, net didina valstybės reguliuojamąjį vaidmenį ir funkcijas. Kliūtis ir keliama problema yra perteklinis biurokratizmas. 1584

Gargždiečių pagaminti stogai papuoš Nigerijos ir Izraelio gyventojų namus

Klaipėdos rajone, Gargžduose, įsikūrusi UAB „Mida LT“ – vienintelė įmonė Baltijos šalyse, gaminanti polimerinio bitumo stogo dangas, kasmet  surandanti naujų rinkų.    UAB „Mida LT“ produkcija  – įvairių spalvų, modifikacijų, storio ir geometrinių formų lanksčiosios čerpės šlaitiniams stogams bei ritininės dangos plokštiems stogams – pirkėją randa ne tik Lietuvos,  bet ir didžiojoje dalyje Europos šalių – Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Ispanijoje. 539...

Privati bankininkystė leidžia lietuviškas šaknis

Ūkio banko Privačios bankininkystės departamento direktorė Živilė Geralavičiūtė

Tarptautinis bankininkystės, verslo ir investicijų žurnalas ,,EUROMONEY“ Ūkio banko privačios bankininkystės paslaugas  pripažino geriausiomis Lietuvoje Gintautas KNIUKŠTA „Vienokios ar kitokios formos asmeninę bankininkystę greičiausiai turi įdiegę visi bankai. Vadinamąją gerovės vadybą, arba tokio formato privačią bankininkystę, kokia yra mūsų banke, turi įdiegę nedaug bankų. Pasaulinės praktikos mastu tai galėtume vadinti atskiru, dukteriniu  banku. Čia vykdomos operacijos nebūtinai sutampa su standartinėje bankininkystėje atliekamomis operacijomis – jos aprėpia daug plačiau“,– „Verslui ir politikai“ sakė Ūkio banko  Privačios bankininkystės departamento direktorė Živilė Geralavičiūtė. 534...

Top