Jūs esate
Pagrindinis > Interviu

Ministrą sužavėjo Alytaus rajono savivaldybės pagalba žmonėms

Alytaus rajono savivaldybėje lankėsi socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Savivaldybė sulaukė pagyrų už socialinių problemų sprendimą. Ministras liko sužavėtas savivaldybės teikiama pagalba priklausomybę alkoholiui turintiems asmenims, asmens higienos paslaugomis ir kitomis socialinėmis iniciatyvomis. Vizitas – pažintinis Ministras pažymėjo, kad Alytaus rajono meras A. Vrubliauskas pirmasis meras, kuris socialinius klausimus pristatė pats, o ne specialistai. „Tai rodo jūsų santykį į socialinius klausimus. Tada ir specialistai, ir darbuotojai jaučiasi kitaip, kai meras išmano dalykus“, – pažymėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis. Ministras sakė, kad lankymasis savivaldybėse yra pažintinis, tačiau išvažiuoja iš

KTU absolventas pakistanietis: kelionės išmoko pasitikėti savimi

„KTU siūlo tiek daug inžinerinių specialybių anglų kalba, lyginant su kitais Baltijos šalių universitetais. Be to, Lietuvoje internetas – vienas iš greičiausių pasaulyje“, – teigia pakistanietis elektronikos inžinierius Muhammadas Rohanas, paklaustas dėl ko pasirinko studijas Kauno technologijos universitete (KTU). KTU Elektros ir elektronikos fakulteto studentas, galimybes keliauti, studijuodamas universitete, išnaudojo visapusiškai. Vaikinas pagal „Erasmus+“ mainų programą studijavo Lenkijoje, o 4-ame kurse rudens semestrą praleido Pekino technologijų institute (BIT), į kurį KTU studentai gali išvažiuoti pagal turimą dvišalę sutartį. Birželį atsiėmęs KTU diplomą, Muhammadas išvyko į absolvento praktiką Belgijoje pagal „Erasmus+“ mainų programą. „Man

Baltijos šalių tyrimas: Lietuvos verslininkams svarbiausia greitis ir išmokų dydis

Lietuvos verslininkai iš paslaugas jiems teikiančių bendrovių tikisi ne nuolaidų, o greito ir operatyvaus reagavimo įvykus nenumatytoms aplinkybėms. Atliktas tyrimas parodė, kad mūsų šalies įmonių vadovų pagrindiniai lūkesčiai draudimo bendrovėms yra greitas reagavimas nelaimės atveju ir kuo didesnės išmokos. Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta verslo atstovų nuomonės apklausa. Tyrimo duomenimis, 77 proc. Lietuvos verslininkų iš draudikų tikisi greito reagavimo įvykus nelaimei, o 72 proc. mūsų šalies verslo atstovų išreiškė lūkestį sulaukti kuo didesnės išmokos ir kuo geresnio jų poreikių supratimo. Šiuos prioritetus dažniausiai minėjo Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių

Viena iš nesutarimo koalicijoje priežasčių – kairiosios politikos trūkumas?

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, koalicijos partnerių kritikuojamas dėl kairiosios politikos trūkumo, tvirtina, kad Sauliaus Skvernelio vyriausybės spendimas „vien šiais metais skirti 0,5 mlrd. eurų vien socialinei atskirčiai mažinti tikrai yra kairioji politika“. Tačiau, kaip pažymi ekonomistas Tadas Povilauskas, ne visi į minėtus mažiau kaip 0,5 mlrd. eurų įtraukti finansiniai instrumentai yra priskirtini socialinės atskirties mažinimui. Be to, kaip teigia ir jis, ir buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, tolesniam jų tvarumui stinga finansinio pagrindo. Netylant kalboms apie Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) galimą pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos, partijos primininko pavaduotoja Rasa Budbergytė

Laikraštis ,,ŠIANDIEN“: Ar tik Europos Sąjunga išgujo liną iš Lietuvos laukų?

Straipsnyje rašoma, kad šiandien Lietuvoje nebeauginami linai, nors linų auginimui tinkamų plotų Lietuvoje yra apie 1 mln. ha. Sugriuvo pirminio perdirbimo fabrikai, tūkstančiai žmonių neteko darbo. Tarkim, 2003 m. linų plotai užėmė 9,8 tūkst. ha, o perdirbimo įmonės nesiskundė šiaudelių stoka ir jų kokybe, vidutiniškai iš hektaro linų buvo gauta po 823 Lt pelno. Kodėl Lietuvoje nebeliko nei linų augintojų, nei perdirbimo fabrikų? Atsakymus rasite laikraštyje ,,ŠIANDIEN“. Laikraštyje rašoma, kad jau daugybę metų stabdyti bandomos emigracijos iš Lietuvos mastai ne tik nemažėja, bet ir auga – pernai šalį paliko daugiau kaip 50

Pradedamos jungti biudžetinių įstaigų bendrosios funkcijos

Vyriausybė nusprendė pradėti valstybės įstaigų buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijų konsolidavimą. Taip siekiama didinti viešojo sektoriaus efektyvumą bei taupyti valstybės biudžeto lėšas. Vyriausybės kanclerės Mildos Dargužaitės teigimu, daugeliu atveju valstybės institucijų veikla neefektyvi, funkcijos dubliuojamos, orientuojamasi į procesą, ne į rezultatą, todėl neišvengiamai būtina reformuoti ir efektyvinti viešąjį sektorių. Visose biudžetinėse įstaigose šių funkcijų paskirtis yra tokia pati, tačiau jos valdomos ir atliekamos skirtingais būdais, pasitelkus atskiras informacines sistemas. Dėl šios priežasties valstybės lėšos naudojamos nepakankamai racionaliai, funkcijos atliekamos neefektyviai, veiklos neretai dubliuojamos. „Buhalterinę apskaitą ir personalo administravimo funkcijas skirtingais lygiais yra

I. Šimonytė: ,,Nekurkime iliuzijos apie mūsų laukiančią esminę mokesčių reformą“

.Milda Vilikanskytė, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“. Lrt.lt Žurnalistės Mildos Vilikanskytės pokalbis su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nare Ingrida Šimonyte ir SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda. – Lietuvos banko valdybos primininkas Vyriausybės pristatytą mokesčių pertvarką pavadino gera įžanga, nes kol kas ji nesprendžia esminių problemų. Pone Nausėda, kaip jūs vertinate šiandien pristatytą mokesčių planą? G.Nausėda: Jei sakoma, kad čia įžanga, baugina tas niekada nesibaigiantis procesas. Galima suprasti, kad reforma bus kažkada vėliau. Reiškia, mūsų verslas turi būti pasiruošęs ir 2019, ir 2020 metais kažko laukti. Klausimas – ko laukti

Klimato kaita ir lietuvių kuriamas anglies dioksido dujų žemėlapis 

Klimatas šyla ir šyla labai sparčiai. Per pastarąjį šimtmetį oro temperatūra pakilo 1 laipsniu. Kaip skaičiuoja klimatologai, hidrometeorologinių reiškinių – audrų, sausrų, karščio bangų bei potvynių – skaičius, lyginant su XX a. viduriu, išaugo 3,5 karto. Lietuva nėra šių reiškinių nuošalyje. Kas vyksta visoje žemėje, vienokiu ar kitokiu pavidalu pasireiškia ir Lietuvoje, kuri yra neatsiejama visos klimato sistemos dalis. Ekstremalių reiškinių – vis daugiau „Ekstremalių reiškinių visame žemės rutulyje pastebima vis daugiau. Tai ir stiprios liūtys, ir sausros, ir neregėti karščiai šiuo metu kankinantys Vakarų Europą. Lietuvoje taip pat fiksuojame ir pastebime dažnesnes

Mažiau specialistų žemės ūkio sektoriuje. Ar tikrai to reikia Lietuvai?

Laura Žemaitienė, Aleksandro Stulginskio universitetas Simbolinis sutapimas, kad tuo pačiu metu, kai šalies žemdirbiai laukuose pradeda šiųmetę javapjūtę, savajam „grūdų“ derliui, t.y. būsimiesiems pirmakursiams duris atvėrė ir žemės ūkio sektoriui specialistus rengiantis Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) – čia šią savaitę vyksta pirmasis su pakviestaisiais mokytis studijų sutarčių pasirašymo turas. Tačiau kartu faktas ir tai, kad po kelerių metų šalies agroverslo sektorius neišvengiamai pajus intelektinio potencialo duobę, nes šiemet iš viso ASU pirmakursių lietuvių bus mažiau nei ankstesniais metais dėl nepaskirto Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) finansavimo žemės ūkio studijoms ir smarkiai sumažėjusio mokančiųjų

Lietuvos žuvivaisos modelį nori perimti ir kaimyninės valstybės

Margarita Pelenytė, Kęstutis Didžiulis Laikraštis ,,ŠIANDIEN" Žuvų ištekliais natūraliuose vandenyse Lietuvoje imta rūpintis dar devynioliktajame amžiuje – 1873 metais Verkiuose buvo įrengta pirmoji žuvivaisos ir žuvų auginimo įmonė. 1881-1885 metais Trakų Vokėje pagal žymaus ichtiologo M. Girdvainio projektą buvo įrengti tvenkiniai, kuriuose dirbtiniu būdu buvo išperinami sykai ir įveisiami Trakų ežeruose. Šiemet į Lietuvos upes ir ežerus bus paleista daugiau kaip 23 milijonai žuvų jauniklių. Vykdant Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2017 metų planą, rengiamasi įžuvinti Neries, Šventosios, Žeimenos, Dubysos, Jūros, Bartuvos, Šventosios pajūrio ir Ventos upių baseinus, 125 valstybinius

Lietuvą pamėgo kinai

Žemės ūkio ministerija džiaugiasi stabiliais ir vis intensyvėjančiais dvišaliais santykiais su Kinija bei atskiromis jos provincijomis. Ministerijoje lankėsi jau trijų šios šalies provincijų delegacijos, o šią savaitę viešėjo svečiai iš Henanio provincijos. Kinija yra viena iš prioritetinių Lietuvos maisto pramonės eksporto rinkų, kuri vertinama kaip ilgalaikė ir patikima prekybos partnerė. „Siekiame ir toliau gilinti prekybinius ir ekonominius santykius su Jūsų šalimi, ypač pieno ir mėsos produktų srityje. Tikimės, kad galėsime išplėsti savo eksportuojamų produktų sąrašą“, – susitikimo metu su Kinijos liaudies politinės patariamosios konferencijos Henanio provincijos komiteto vicepirmininko Jin Kewen vadovaujama

Pakruojo verslininkė: prasigėrusio kaimo įvaizdis – skaudus

LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Aplink Lietuvą keliaujantys LRT RADIJO žurnalistai Edvardas Kubilius ir Rūta Kupetytė artėja prie kelionės pabaigos ir šiuo metu lankosi šiaurinėje Lietuvos dalyje. Čia sutikti žmonės palietė opią temą – alkoholizmą. Žagarėje sutikta Jelena turėjo darbą, gyveno, kaip pati sako, labai gerai, tačiau šiandien moteris registruota darbo biržoje ir gauna 102 eurus. Ji pasakoja, kad kartais paravi darželius, taip užsidirba vieną kitą eurą ir sunkiai suduria galą su galu. Tačiau, kaip teigia žurnalistas E. Kubilius, moteris nusiteikusi optimistiškai, nepaisant to, kad gyvenimas sunkus. Be to, Jelena nesutinka su prasigėrusio

Rasa Tapinienė: „Netikrų naujienų fenomenas baugina savo mastais“

„Kiekvieną mėnesį „Facebook'u“ vidutiniškai naudojasi 2 milijardai žmonių. Tad sukurtos istorijos bei sąmokslo teorijos plinta žaibišku greičiu ir yra neišnaikinamos kaip tarakonai“, – teigia televizijos žurnalistė Rasa Tapinienė. Pasak jos, šiandien, kaip niekada, svarbus tampa gebėjimas atsirinkti informaciją ir tikrinti jos šaltinius. „Jeigu tai puslapis, kokia jo misija? Jeigu autorius – ar jis patikimas? Ar skelbiamą informaciją patvirtina kiti solidūs šaltiniai ir tos srities specialistai? Ar skelbiama žinia nėra dešimtmečio senumo ir šiandieninė situacija visiškai kitokia? Kitaip tariant, jei internetas yra informacijos rinka, turime būti išrankūs ir sąmoningi klientai“, – pataria

V. Landsbergis: mes pametame pačią didžiausią gėrybę

Richardas Jonaitis, LRT RADIJO laida „Švelnūs tardymai“, LRT.lt Mažai kas galvoja, kad didžiausia dovana – Lietuva, todėl ji iškeičiama į materialią gerovę ir tiesioginę naudą. Iš tikrųjų, taip pametama didžiausia gėrybė, LRT RADIJUI sako profesorius Vytautas Landsbergis. Anot jo, žiauriai besielgiantys žmonės tokiu būdu keršija aplinkai, nes patys yra pasiklydę, nelaimingi. – Kaip atrodo jūsų dienos – ką jūs veikiate, kas jus domina? O gal susikaupęs ruošiatės M. K. Čiurlionio koncertui? Ar sekate naujienas, aktualijas ir politinius klausimus? – Šiek tiek domiuosi, bet turėčiau būti susikaupęs koncertui. Kaip gali būti nesvarbu? Tai visiems

,,Man gaila, kad mes susirenkame kalbėtis tokiomis temomis, kai valstybėje yra daug daugiau svarbių klausimų“

Edmundas Jakilaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Kaip suprasti pastarojo meto Ramūno Karbauskio nuotykius ir viešus pasisakymus? Kaip įtakingiausi „valstiečių“ frakcijos nariai vertina savo vado žygius? Apie tai – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūno pavaduotoju Virginijumi Sinkevičiumi ir frakcijos nariu Povilu Urbšiu. – Pone Sinkevičiau, kaip jūs vertinate pastarojo meto viešą turinį, susijusį su ponia Kildišiene ir Ramūnu Karbauskiu? V. Sinkevičius: Pirmiausiai, aš norėčiau atskirti du dalykus. Labai daug kalbama yra apie G. Kildišienės knygą. Nei frakcija, nei partija nėra susijusi su knyga. Pirmininkas tvirtina,

Vis daugiau užsieniečių, atvykstančių į Lietuvą, draudimo kreipiasi į mūsų šalies draudimo bendroves

„Atvykdami į Lietuvą užsieniečiai dažniausiai renkasi kelionių medicininių išlaidų draudimą. Viena vertus, toks draudimas dažnai yra reikalingas gauti leidimą gyventi mūsų šalyje. Kita vertus, jis užtikrina, kad susirgęs užsienietis Lietuvoje nemokamai gaus būtinąją medicininę pagalbą. Tiek pernai, tiek ir šiemet beveik 30 proc. tokių kitų valstybių piliečių dalį mūsų draudimo bendrovėje sudarė ukrainiečiai, po 10 proc. – baltarusiai ir rusai, po 5 proc. – gruzinai ir izraeliečiai. Apie 40 proc. visų besidraudžiančių užsieniečių yra atvykėliai iš kitų užsienio šalių, kurie dažniausiai nėra nei turistai, nei mūsų šalyje dirbantys asmenys. Didžiąją šios

Įmonių grupę DOJUS papildys dvi naujos įmonės

Tarptautinė žemės ūkio technikos pardavimo ir aptarnavimo įmonių grupė DOJUS, siekdama efektyvinti ir intensyviau plėtoti šiuo metu vykdomas veiklas, imasi esamų veiklų atskyrimo. Po pertvarkos DOJUS grupę papildys dvi naujos įmonės. „DOJUS rental“ teiks ilgalaikės ir trumpalaikės žemės ūkio technikos nuomos paslaugas, o įmonėje „DOJUS invest“ bus sutelktas turimo įmonės nekilnojamojo turto valdymas ir investicinių nekilnojamojo turto projektų plėtojimas Lietuvoje. Pasak Donato Dailidės, įmonių grupės DOJUS vadovo, šiuo metu grupė vykdo daug veiklų, tokių kaip žemės ūkio, vejų ir komunalinės, kelių priežiūros, miškų technikos pardavimas, jos aptarnavimas, žemės ūkio technikos nuoma.

Afrikinis kiaulių maras grėsmingai plinta. Ar tik ūkininkai kalti?

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, afrikinis kiaulių maras (AKM) grėsmingai plinta ir apima vis naujus Europos regionus. Ligos protrūkiai nuolat fiksuojami ir viruso jau apimtose teritorijose. Dažniausia viruso plitimo priežastis – žmogiškasis faktorius. 2017 m. birželis 30 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Lietuvoje nustatytas penktas afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys kiaulių laikymo vietoje. AKM protrūkis užfiksuotas Miežiškių seniūnijos (Panevėžio r.) teritorijoje, kuri įeina į prieš savaitę tame pačiame rajone nustatyto AKM atvejo priežiūros (10 km) zoną. Ūkyje savo reikmėms buvo laikomos keturios nedeklaruotos kiaulės. Šeimininkė, pastebėjusi, kad kiaulės

A. Knystautas apie kovą dėl miškų: stipriai rizikuojame

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje nėra jokių žaliųjų, o apie „žalias problemas“ apskritai nekalbama, sako gamtos mokslų daktaras, pasaulinį pripažinimą pelnęs gamtininkas ir ornitologas Algirdas Knystautas. „Aš ten jokių žaliųjų niekada nemačiau ir nematau. Visiškai neliečiama gamtosauga. Ten yra valstiečių oligarchinė partija“, – apibendrino A. Knystautas. Interviu LRT.lt gamtininkas teigia pasisakantis prieš urėdijų reformą, nors urėdijų darbą tobulinti esą būtina. „Bet padaryti monopolį su 25 filialais, neturint juridinio statuso, yra tas pats, kaip karvės fermoje, kai kiekviena karvė statuso neturi ir nieko savarankiškai daryti negali. Pavyzdžių turime kiek nori

Miškų reforma : kas tam pasitarnavo? E. Gentvilui – Trojos arklio vaidmuo?

Birutė Vyšniauskaitė, LRT.lt Jau niekas nebegalės sutrukdyti „valstiečių“ siekiams centralizuoti šalies miškų valdymą ir praktiškai panaikinti šiuo metu veikiančių urėdijų savarankiškumą. Šį planą galima būtų pakoreguoti arba papildyti tik simboliškai, nes, kaip LRT.lt tvirtino partijos lyderis Ramūnas Karbauskis, – tokia Seimo politinė valia. Paklaustas, kaip vertina, kad itin svarbiame balsavime dėl Miškų įstatymo pataisų nedalyvavo „valstiečių“ į premjero postą deleguotas Saulius Skvernelis, R. Karbauskis stojo jį ginti. „Jis seniai buvo suplanavęs atostogas su šeima, todėl jam buvo būtina išvykti. Kita vertus, jo vieno balsas nieko nebūtų lėmęs ar pakeitęs, nes dėl miškų pertvarkos

Jelenos Tulčinos mitybos revoliucija

Gintautas Kniukšta „Knygų mugę“ šiemet leidėjai įvardijo kaip rekordinę. Tarp populiariausių knygų ir E. Žičkaus - ,,Nepavaldi likimui“. Gydytoja Jelena Tulčina vadinama pirmąja medike Lietuvoje, pradėjusia garsiai kalbėti apie kokybišką gyvenimą be vaistų ir mitybos svarbą gerai savijautai. Laikraščio ,,ŠIANDIEN“ pokalbis su Vilniaus „Žvėryno natūralios medicinos centro“ įkūrėja Jelena Tulčina. Gerbiama daktare, Jūsų taikoma gydymo metodika padėjo tūkstančiams žmonių. Kokį receptą jiems siūlėte? Gyventi sveikai, keisti gyvenimo būdą. Ką tai reiškia? Nevalgyti cepelinų, riebios kiaulienos? Jeigu esate sveikas, valgykite į sveikatą. Dievas dovanoja sveikatą mums gimstant. Kitas klausimas, ar ilgai būsite sveikas? Pavyzdžiui, aš daug ko

Vedybų sutartys: mitai ir tikrovė

Nuo 2002 m. Lietuvoje veikia Vedybų sutarčių registras, kuriame besiruošiantys tuoktis ar jau susituokę gali registruoti tarpusavyje pasirašytą ir notaro patvirtintą vedybų sutartį. Kas mėnesį Lietuvoje sudaroma apie 100 tokių sutarčių, o iš viso nuo 2002 m. jų yra registruota virš 9 tūkst. Du kartus  dažniau tokias sutartis sudaro jau gyvenantys santuokoje sutuoktiniai, nei sužadėtiniai. Į klausimus apie šias sutartis, jas gaubiančius mitus ir nuogąstavimus atsako advokatė dr. Eglė Mauricė. Kas yra vedybų sutartis, dėl ko joje galima, o dėl ko negalima susitarti? Vedybų sutartis yra instrumentas, skirtas sutuoktinių turtinėms teisėms ir

Šešerius metus persekiojamas Druskininkų savivaldybės meras nepalūžo – kurorte toliau kuria rojų…

Valstybė ir piliečiai Šiandien Druskininkai - garsus ir žinomas kurortas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių. Tačiau dar prieš septyniolika metų realybė buvo kitokia: kurortas buvo apleistas, ties bankroto riba ... Kai 2000 metais meru druskininkiečiai išrinko Ričardą Malinauską, jam vadovaujant miestas neatpažįstamai pasikeitė: šiandien visus metus turistus traukia kokybiškos sveikatinimo paslaugos, gausus išskirtinių pramogų pasirinkimas, sutvarkyta miesto infrastruktūra. Žmonės ypač mėgsta Vandens parką, sniego areną, gydyklas, Druskininkuose yra gausybė kavinių ir restoranų, sutvarkyti ir išpuoselėti Vijūnėlės, Karolio Dineikos sveikatingumo, Centrinis gydyklų parkai. Druskininkų kurorto dalimi yra ir dvi

Lietuvos ūkininkų ryžtas davė vaisių – kooperacijos pavyzdys ir Europos valstybėms

Gintautas Kniukšta, laikraštis ,,ŠIANDIEN" Žemdirbių kooperacijos flagmanas – kooperatyvas „Pienas LT“ vienija daugiau kaip 220 šalies pieno gamintojų, o jų pastatyta gamykla jau garsi ir ES valstybėse. Kiek kartų politikai šluostė ūkinininkų ašaras dėl žemų pieno supirkimo kainų? Kiek kartų jie mušėsi į krūtinę, kad kainos didės? Prisiminkime: iš pradžių rudenį, vėliau įstojus į ES, po to dar ir dar: lukterėkime mėnesį ar iki kitų rinkimų. O ką į tai atsakė žemdirbiai? Jie tikėjo, streikavo, blokavo pasienio kelius, vaikščiojo po teismus ir vis klausė: kada pieno perdirbėjai kilstelės kainas? O jos nekilo, nesvarbu,

Mokslininkų žodis: dar turime neišnaudotų galimybių, bet urėdijų draskyti nereikia

Buvęs ilgametis Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovas dr. Albinas Tebėra atsako į laikraščio ,,Šiandien“ klausimus. Seimas po pateikimo pritarė LR Vyriausybės pateiktam Miškų įstatymo pakeitimo projektui, kuris iš esmės keistų valstybinių miškų ūkio valdymą. Kaip miškininkystės mokslininkai vertina šį įstatymo projektą. ? Ką jūs galėtumėte patarti Seimo nariams? Vyriausybės idėja steigti vieną miškų įmonę, reorganizuojant 42 miškų urėdijas tikrai naudos neduotų. Miško ūkio valdymo centralizavimas ir monopolistinės įmonės įkūrimas sutrikdytų pakankamai stabiliai funkcionuojantį valstybinį miško ūkį ir neišvengiamai sukeltų neigiamas socialines, ekonomines bei aplinkosaugines pasekmes. Esu ir Seime vykusioje konferencijoje sakęs,

Rinkėjai budina Seimo narių sąžinę dėl miškų reformos

Birželio 29 d. Seimui turėjo būti pateikta nepriklausoma valstybinių miškų valdymo reformos ekspertizė, kuri padėtų parlamentarams apsipręsti priimti sprendimą dėl valstybinių miškų valdymo reformos. Vyriausybės urėdijų pertvarkos planas numato, kad vietoj 42 urėdijų bus įsteigta valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. www.verslaspolitika.lt pokalbis su buvusiu girininku, Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariu Kęstučiu Bacvinka. Kalbėjosi Gintautas Kniukšta. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis miškininkams tvirtai pažadėjo, kad urėdijų reformos ir su ja susijusių Miškų įstatymo pakeitimų svarstymas Seime atidedamas iki rudens. Tuo tarpu kitą dieną premjeras Saulius Skvernelis pasiūlė šaukti neeilinę sesiją. Kaip

Alytaus rajono patirtimi, sprendžiant socialines problemas, nuolat domisi ir ją pritaiko kitos šalies savivaldybės

Patirtis Pokalbis su Alytaus rajono meru Algirdu Vrubliausku Gerbiamas mere, esate ilgametis Alytaus rajono savivaldybės vadovas, todėl pradėti darbai vieną kadenciją tęsiami ir kitą. Prie savivaldybės vairo esate šeštą kartą. Kokius svarbiausius darbus išskirtumėte? Labiausiai matomi darbai – tai nutiestas kelias, asfaltuota gatvė, įrengta aikštė, pastatyti treniruokliai, pakeistas stogas ir kiti komunaliniai, infrastruktūros darbai. Ir jie yra tikrai svarbūs. Tačiau labai svarbu spręsti socialines problemas - man išties rūpi kaimo žmonių atskirties mažinimas, vaikų ir vienišų senelių globa, pagalba įklimpusiems į priklausomybes. Dabar daug diskutuojama dėl to, kokios priemonės kovoje su alkoholizmu veikia, kokios

Permainos Nacionalinėje žemės tarnyboje: griežtinama teritorinių padalinių veiklos priežiūra, stiprinama kova su korupcija

Karolis Didžiulis 2017 m. gegužės 30 d. sukako metai, kaip Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) vadovauja Danielius Kuprys. Pasak tarnybos vadovo, profesine prasme jam tai buvo sunkiausi, bet kartu ir įdomiausi metai. „Prieš metus pasiryžau vadovauti visiškai žmonių pasitikėjimą praradusiai tarnybai. Tai labai didelis iššūkis. Sprendžiant įvairias įsisenėjusias problemas buvo būtina imtis kuo skubesnių veiksmų, užtikrinti, kad tarnyba pilnu pajėgumu galėtų tarnauti visuomenei ir sklandžiai įgyvendintų valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityje”, – sako direktorius D. Kuprys. Tolimesnės veiklos perspektyvos Anot NŽT vadovo, vienas iš svarbiausių uždavinių, padedančių pasiekti iškeltus tikslus – racionaliai

Apklausa atskleidė nacionalinius eismo kultūros ypatumus

Raimonda Mailaitė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje Komunikacijos projektų vadovė Stereotipiniai streso keliuose faktoriai atrodo labai paprasti: nesidairantys pėstieji erzina vairuotojus, nepraleidžiantys automobilių vairuotojai nervina praeivius, o visur lakstantys dviratininkai – visus. Tačiau visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo ką kita – ne tik pėstiesiems bei dviratininkams, bet ir automobilių vairuotojams daugiausia streso kelia ir saugią kelių atmosferą griauna neatsakingas kitų sutinkamų vairuotojų elgesys. Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, jog šie rezultatai puikiai iliustruoja, su kokiomis eismo kultūros problemomis Lietuvoje susiduriama dažniausiai. „Kažkiek nesusikalbėjimo

Miškininkų piketas prie Lietuvos Respublikos Seimo

Gintautas Kniukšta, www.verslaspolitika.lt Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF) pranešė, kad , birželio 21 d., posėdžiaujant LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, miškų urėdijų profesinės sąjungos surengs atskirus piketus. Piketai prieš skubotą ir neskaidrią valstybinių miškų valdymo reformą vyks nuo 10 val. Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo (Gedimino pr. 53). Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija, remdama savo narius, taip pat surengs atskirą piketą. www.verslaspolitika.lt piketo išvakarėse kalbėjosi su federacijos pirmininke Inga Ruginiene.  Kodėl rengiate šiuos piketus? Siekiame atkreipti dėmesį į chaosą ir politikų savivaliavimą, įgyvendinant valstybinių

ASU ir VDU pasirašė sutartį dėl universitetų integracijos

Aktyvias ir vis dar neaiškias diskusijas apie šalies aukštojo mokslo reformą ir universitetų susijungimą Vytauto Didžiojo (VDU) bei Aleksandro Stulginskio (ASU) universitetai nutarė keisti realiais darbais. Aleksandro Stulginskio universiteto Senato posėdžio metu buvo pasirašytas šių dviejų aukštųjų mokyklų integracijos susitarimas, kuriuo nutarta Kaune plėtoti klasikinį, plačios aprėpties, istorines tradicijas ir tarptautinį pripažinimą turintį Vytauto Didžiojo universitetą kartu su autonomiškomis specializuotomis akademijomis, tarp kurių - ASU pagrindu integruota žemės ūkio, miško ir kaimo plėtros specializuota akademija. Toks modelis laikomas perspektyviausiu Lietuvai ir aiškiausiu visai akademinei bendruomenei. „ASU yra specializuotas sektorinis universitetas, o vedant

Lietuvos žiniasklaidos padėtis nenuteikia pozityviai

Lietuvoje didžiausią žiniasklaidos rinkos dalį dalijasi vos dvi–trys organizacijos ir šie skaičiai tikrai nenuteikia pozityviai, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Žiniasklaidos instituto vadovas Deimantas Jastramskis. Anot jo, tai kelia pavojų žiniasklaidos įvairovei. „Šiuo atveju Lietuvoje skaičiai nenuteikia labai pozityviai, bet, kita vertus, tam tikras išorinis pliuralizmas visada egzistuoja“, – pastebi D. Jastramskis. D. Jastramskio su kolegomis iš Latvijos ir Estijos atliktas tyrimas rodo, kad Baltijos šalių žiniasklaida sutelkta keliose rankose, kitaip sakant, yra labai koncentruota. – Keliems veikėjams, vaizdžiai tariant, priklauso Lietuvos žiniasklaida? – Tai – keturios rinkos, praktiškai dvi–trys organizacijos, kurios ir

2050 m. maisto produktų poreikis pasaulyje išaugs beveik dvigubai, tačiau jau dabar dirvožemis dykumėja

Prognozuojama, kad iki 2050 m. maisto produktų poreikis pasaulyje išaugs beveik dvigubai. Vadinasi, intensyvės ir žemės ūkio sektoriaus veikla. Tačiau jau dabar visuotinai pripažįstamas faktas, kad dirvožemis pasaulyje dykumėja. Kitaip tariant, daugėja plotų, kuriuose be mineralinių trąšų jau neauga niekas. Lietuvos mokslininkai taip pat konstatuoja, kad dėl itin aktyvaus mineralinių trąšų propagavimo bei naudojimo ir pačių ūkininkų kompetencijos stokos dirvožemio kokybės problema mūsų šalyje nuolat aštrėja. Ir situaciją į gerą galėtų pakeisti nebent ateinanti nauja, atitinkamą žinių bagažą įgijusi jaunųjų ūkininkų karta bei valstybės dėmesys dirvožemio kaip nacionalinio turto apsaugai. Geros būklės

Kauno „Žalgirio“ komanda dar kartą laimėjo Lietuvos krepšinio lygos aukso medalius

Kauno „Žalgirio“ komanda sezoną vainikavo dar kartą laimėdama Lietuvos krepšinio lygos („Tete-a-Tete Casino“ LKL) aukso medalius.Vyriausiasis treneris Šarūnas Jasikevičius teigė, kad sezonas buvo nuostabus. Strategas kalbėjo apie „Žalgirio“ ateitį ir leido suprasti, jog liks klube, nors tiesioginio atsakymo ir nedavė – jo reikės šiek tiek palaukti. „Nėra malonesnio jausmo nei tapti čempionais. Rungtynės turbūt neįdomios, nes iš mūsų pusės jos buvo labai prastos. Noriu pasveikinti sirgalius su titulu. Šiek tiek gaila, kad Javtokas negavo daugiau žaisti. Ačiū ir Maksvyčiui, jog jis leido paimti paskutinę minutės pertraukėlę ir taip gavosi nors šiek tiek

Pakuojame lagaminą – ko nepamiršti?

Lina Dalmantaitė, Euro RSCG PR Ruošiantis kelionei, daugiausiai galvos skausmo sukelia daiktų pakavimas. Amžini klausimai – ko gali prireikti kelionėje, o ko verčiau neimti? Kelionės metu nesinori apsikrauti nereikalingais daiktais, tačiau yra tokių, be kurių vis sunkiau išsiversti. Ypač kalbant apie elektros prietaisus ir išmaniuosius įrenginius, kurie užima vis daugiau vietos ne tik mūsų kasdieniame gyvenime, bet ir lagamine. Pakuojant daiktus svarbiausia nepamiršti dokumentų, tinkamos aprangos ir... pakrovėjo! Juk visuomet norime būti pasiruošę įamžinti smagiausias kelionės akimirkas, nusiųsti nuotrauką draugui, įsijungti muzikos grotuvą sėdint lėktuve ar paskaityti skaityklę ilsintis prie baseino. Pakuojame lagaminą

Kategoriški pareiškimai dėl mokesčių supykdė ir suskaldė kaimo žmones

Atėjus į valdžią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, pasigirdo kategoriškų pareiškimų dėl žemdirbių mokamų mokesčių ir įmokų. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), jungianti apie 40 proc. potencialių žemės ūkio veikla užsiimančių bendrovių, pakankamai atspindi žemės ūkio juridinių asmenų ekonomikos apimtis, pokyčius bei tendencijas, nes LŽŪBA nariai naudoja per 60 proc. juridinių asmenų deklaruoto žemės ploto ir augina apie 2/3 šių ūkių galvijų. LŽŪBA prezidentas, Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis atsakė į žurnalo ww.verslaspolitika.lt klausimus. − Gerbiamas prezidente, kaip trumpai pristatytumėte Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociaciją? − Šių metų

Žmogus, kuris ,,tapo Lietuvos, iš kurios masiškai emigruoja žmonės, simboliu…“

Valstybė ir piliečiai Karolis DIDŽIULIS Per pirmąjį naujos valdžios šimtadienį – daugiau kaip 10 svarbių vadovų pasikeitimų, tačiau 62-ejų Gintautas Kėvišas, Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui vadovaujantis 15 metų ir dar galintis vadovauti penkerius metus, iš pareigų trauktis atsisakė... Negalėdama teatro vadovo atleisti įstatymų nustatyta tvarka, kultūros ministrė leido sau pasakyti, kad dėl tokių kaip Kėvišas žmonės emigruoja iš Lietuvos... Ar gyvename teisinėje valstybėje? Ar teisinėje valstybėje atleisti iš darbo žmogų užtenka politikų nuomonės? Žurnalo www.verslaspolitika.lt leidinys „ŠIANDIEN“ į šią istoriją pažvelgė kitu kampu: kada politikai imsis tvarkyti ne personalines, o sistemines

Politinis susidorojimas ar tarnystė Maskvai?

Mėnesio tema Politinis susidorojimas ar tarnystė Maskvai? Kalbėjosi Gintautas Kniukšta Atsakymo kol kas nėra. Viešai skelbtame Valstybės saugumo departamento rašte pažymima, kad parlamentaras Mindaugas Bastys turėjo ryšių su atominės energetikos korporacijos "Rosatom" atstovu laikomu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, taip pat - buvusiu Kauno mafijos autoritetu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu. Speciali apkaltos komisija savo išvadą turi parengti iki birželio 1 –osios, o Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. Basčio padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą. Lietuvos Respublikos Seimo narys

S.Skvernelis: ,,Esu geras vairuotojas ir kodėl turiu važiuoti taip, kaip nustatyta visiems…“

Edmundas Jakilaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Vis dažnesni atvejai, kai verslininkams, turintiems visus reikiamus leidimus, tenka stabdyti pradėtų investicinių projektų statybas, valdininkams persigalvojus dėl anksčiau išduotų leidimų. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad tokių dalykų netoleruos ir atsakomybę skatins finansinėmis priemonėmis: „Jei valstybė dėl tokių institucijų veiksmų patiria žalą, tai tiesiog reikės peržiūrėti tų institucijų biudžetus. <...> Dabar kažkas pažiūrėjo ir nusprendė, kad objektas pusę metro išlenda virš pušies ir nusprendžia, kad čia jo būti nebegali.“ Apie statybas, paskutinius siekius griežtinti alkoholio prieinamumą, aukštojo mokslo pertvarką ir sprendimą dėl

V. Ušackas : ,,Didžiausia grėsmė nacionaliniam saugumui yra emigracija“

Akvilė Sebežiova, Kauno technologijos universitetas „Iš savo patirties galiu teigti – Europos šalys visada susitaria, kad ir kiek tai užtruktų“, – teigia Europos Sąjungos ambasadorius Rusijos Federacijoje Vygaudas Ušackas. Pasak jo, grėsmių ES vienybei, tame tarpe ir susijusių su Rusijos veikla, nereikėtų nei pervertinti, nei nuvertinti – svarbu būti tinkamai pasirengusiems jas atremti. „Turime pasikliauti sąjungininkais, būti pasirengę ir turėti valios gintis patys. Be to, būtina atnaujinti gilesnį bendradarbiavimą su Lenkija. Ji yra stipriausia mūsų sąjungininkė gynybine prasme“, – įsitikinęs V. Ušackas. ES pareigūnas teigia Rusijoje bendraujantis su jaunais šios šalies žmonėmis, pastebintis

Top