Jūs esate
Pagrindinis > Interviu

R. Shilleris: Geriausias reguliavimas yra tas, kurį kuria patys verslininkai

  Edmundas Jakilaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Lietuvių kilmės ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Robertas Shilleris penktadienį pristato savo knygą „Phishing for Phools“ (liet. „Kvailių žvejonė“). Kartu su kolega, taip pat Nobelio premijos laureatu George`u A. Akerlofu knygoje analizuoja ne tik laisvosios rinkos suteikiamą naudą, bet ir tam tikrą žalą. Knygoje paaiškinamas paradoksas: kodėl šiais laikais, kai gyvename kaip niekad gerai, labai didelė dalis žmonių gyvena tylioje neviltyje. Apie įvairiausių manipuliacijų ir apgaulių svarbą ekonomikoje, politikoje ir kitose gyvenimo srityse, laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su knygos autoriumi. – Trečiadienį jūs pristatysite savo knygą „Phishing for Phools“ (liet. „Kvailių žvejonė“). Sunku suprasti pavadinimą, praktiškai neįmanoma jo išversti į lietuvių kalbą. Ką jūs turite omenyje sakydamas „Phishing for phools“? – Mes su G. A. Akerlofu tikrai tikime, kad yra labai daug apgavystės ir manipuliavimo mūsų gyvenime. „Phishing“ yra visiškai naujas žodis. Mes jį naudojame platesne prasme daugelyje sričių. Žodžiu „phool“ mes vadiname žmogų, kuris nesupranta. Esmė yra išvengti, kad nebūtum pagautas. – Jūs Lietuvoje lankotės pačiu intensyviausiu „kvailių žvejonės“ metu. Kaip tik šiomis savaitėmis vyksta Seimo rinkimų kampanija. Ar galėtumėte paaiškinti, kokia yra „kvailių žvejonės“ strategija? – Pirmiausia reikia sukurti pasakojimą. Nežinau, kaip daroma čia, bet žinau, kaip tai daroma JAV. Nesvarbu, ar pasakojama istorija yra teisinga – kartais ji gali būti puikiai sufalsifikuota. Svarbu, kad kitas nepasiūlytų geresnės istorijos. Labai svarbu paliesti žmones, jų istorijas, sužadinti jų jausmus. – Savo knygoje rinkėjus skirstote į dvi grupes – informuotus ir neinformuotus rinkėjus. Kokie yra skirtumai „žvejojant“ skirtingus rinkėjus? – Jei žmonės nežino faktų, tai galima žaisti žaidimą tiesiog pasinaudojant savo pasakojimais. Galima gana agresyviai tą daryti. Pasitelkiant jausmus, tas pasakojamas istorijas galima paversti realybe. Todėl yra labai svarbu šviesti žmones, svarbu, kad žmonės išgirstų visas istorijos puses. Tai labai sunku rinkėjus „žvejoti“, jei žmonės yra informuoti. – Kas yra geresnis žvejys – Hillary Clinton ar Donaldas Trumpas? – Visų laikų geriausio žvejo apdovanojimą įteikčiau D. Trumpui. Jis labai gerai žino, kaip sukurti istorijas. Net nesvarbu, kokia tai yra istorija, apie ką ji, svarbu būti išgirstam. Mes matome, kas vyksta Amerikoje. Jis yra puikus atlikėjas – jo šou galima žiūrėti su malonumu. Visa strategija yra skirta pritraukti dėmesį, kalbėti apie tai, kas bus nuolat kartojama. – Jo istorijos išgalvotos? – Taip, yra svetainė, kurioje labai daug D. Trumpo išgalvotų istorijų. Kai žmonės nustoja viena istorija tikėti, jis paskelbia kitą. – Jūsų knygoje rašoma, kad laisvos rinkos ekonomika yra tik manipuliavimas, tiesiog stengiamasi pasinaudoti žmonių silpnybėmis. Ar tai reiškia, kad reikėtų daugiau reguliavimo iš valstybės? Sutiktumėte su tokia interpretacija? – Mes savo knygoje rašome apie tai, kad reguliavimas yra reikalingas, kuris vyksta nuo Antikinės Romos laikų. Verslas be reguliavimo atsiduria tokiose varžybose, kuriose nieko nepaisoma, kur žaidžiami labai nešvarūs žaidimai. Reguliavimas nebūtinai turi būti tik valstybinis. Geriausias reguliavimas yra tas, kurį kuria patys verslininkai. – Savo knygoje daug dėmesio skiriate lobizmui. Lietuvoje lobizmas, žinoma, gerokai mažesnis. – Tikiuosi, kad ne. Kita vertus, yra ir geroji lobizmo pusė. Nereikia verslininkų laikyti blogiečiais, jie turi būti gerbiami, jie daro savo indėlį. – Visgi jūs tikite laisvos rinkos ekonomika? – Aš nežinau geresnės alternatyvos. Mūsų siunčiama žinutė yra ta, kad laisva rinka yra geras dalykas. Ekonomikos sistema turi būti tokia, kuri skatintų žmones būti kūrybingais, kai nereikia prašyti leidimų ir t.t. Žinoma, jei elgsiesi nesąžiningai ir nesilaikysi reglamento, tai jau visai kas kita. Svarbu būti sąžiningu, dirbti, prisiimti atsakomybę už pasekmes. Aš esu laisvos rinkos ekonomikos entuziastas. – Kokia pagrindinė knygos mintis? – Tai yra subtili mintis. Laisva rinka mums patinka, tačiau nereguliuojama laisva rinka nėra sėkminga. Mes turime herojus, kurie tiek versle, tiek ne pelno siekiančiose organizacijose, tiek vyriausybinėse institucijose pasisako prieš blogą verslo praktiką. Jie yra didvyriai, tik nepakankamai pagerbiami, negauna prizų ar apdovanojimų. Jie tik jaučia pasitenkinimą savimi, jie dirba sąžiningai, bet jiems nėra niekaip atlyginama. – Jūs turite lietuviško kraujo, ir ne šiaip bet kokio, o didikų Radvilų? – Visi keturi mano seneliai išvyko iš Lietuvos prieš 110 metų. Amerikoje yra lietuvių bendruomenė, gyvenu ten bendraudamas su jais. Mes su lietuviais turime daug ryšių su Lietuva. – Ar jau turėjote galimybių šiek tiek pasivažinėti po Lietuvą, pasižvalgyti, pamatyti tas vietas, kurios šiek tiek susijusios su Radvilomis? – Aš čia turiu daug giminių, nors praėjo 110 metų. Nuostabu, kad išliko ryšiai, mes turime vieni kitų adresus, bendraujame. Prieš 30 metų man parašė tolimas pusbrolis, tad mes vėl susitiksime. Kalbu apie šeimos jausmą, kuris yra labai stiprus mumyse, net praėjus tokiai daugybei metų. – Ar suprantate kažkiek lietuviškų žodžių? Girdžiu, kad sakote „ačiū“. Ar dar ką atsimenate? – Truputį atsimenu lietuviškai. „Virė, virė košę, vaikai atsilošę...“ – Tai vienas populiariausių vaikiškų žaidimų Lietuvoje. – Taip, aš ir buvau vaikas, kai lietuvių kalbos mokiausi ir ja kalbėjau. – Ačiū už pokalbį....

VMVT vadovas prašo, kad slapta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pažyma būtų paviešinta

„Ką reiškia ta ypač slapta STT pažyma? Ar VMVT yra koks nors strateginis objektas? Juk slaptumas kaip tik gimdo korupciją, nepasitikėjimą valstybe. Todėl aš labai norėčiau, kad tie pažymoje neva esantys mano pokalbiai būtų paviešinti. Tikiu, kad tie žmonės, su kuriais esu bendravęs, sutiktų“, - interviu dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė J. Milius. Jis teigė planavęs nuo Naujųjų metų išvažiuoti ir imtis darbo tarptautinėje organizacijoje, tačiau kaltinimai korupcija šiems planams labai pakenkė. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Jonas Milius sako norintis, kad slapta Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pažyma, kuri turėjo įtakos Vyriausybės sprendimui nepritarti jo veiklos ataskaita, būtų paviešinta. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius LR Vyriausybėje pristatė 2015 – 2016 m. (01-08 mėn.) savo veiklos ataskaitą. Vyriausybė  ją įvertino neigiamai. Iš pareigų atleidžiamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius nebuvo supažindintas su papildoma teisėsaugos medžiaga, kurią Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) perdavė Ministrų Kabinetui. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė yra įpareigota parengti Vyriausybės nutarimą dėl J. Miliaus atleidimo bei pateikti jį kitam Ministrų Kabineto posėdžiui. Premjero teigimu, atleisti J. Milių nuspręsta ne tik įvertinus jo ataskaitą, bet ir gavus papildomų duomenų iš teisėsaugos. VMVT – viena pirmųjų ES valstybinės kontrolės institucijų, reorganizuotų ir pertvarkytų taip, kad visą maisto gamybos ir tiekimo vartotojams procesą būtų galima kontroliuoti efektyviai, išvengiant ilgai trunkančio biurokratinio kelių kontrolės institucijų bendravimo. Tokį kontrolės modelį pavyzdiniu pripažino Pasaulio bankas, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija, Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. VMVT buvo pirmoji ES maisto ir veterinarinės kontrolės institucija, 2006 m. įdiegusi bei Vokietijos akreditacijos biure akreditavusi tarptautinio ISO kokybės vadybos standarto reikalavimus atitinkančią kokybės vadybos sistemą. 2015 m. VMVT veiklą vertinę Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, ekspertai pabrėžė, kad VMVT savo integracijos lygiu ir taikomomis veiklos praktikomis lenkia ne tik kitas kontrolės institucijas šalyje, bet yra gerokai aukščiau bendro kitų ES valstybių analogiškų institucijų lygio. VMVT – trečia pagal dydį Lietuvoje ūkio subjektų priežiūrą vykdanti institucija, valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę atliekanti daugiau kaip 200 tūkst. ūkio subjektų (prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse, gyvūninio ir negyvūninio maisto gamybos įmonėse, pienininkystės ūkiuose, gyvūnų laikymo vietose, pašarų, veterinarinių vaistų gamybos įmonėse ir kt.). Kasmet VMVT inspektoriai atlieka apie 70 tūkst. patikrinimų, ištiria per 2,5 tūkst. vartotojų skundų ir suteikia daugiau kaip 4 tūkst. konsultacijų verslui. Be to, kasmet atliekama daugiau 1 mln. laboratorinių tyrimų, patikrinama apie 90 tūkst. siuntų, importuojamų į ES teritoriją, vežamų tranzitu ir laikomų muitinės sandėliuose. Pasak direktoriaus, Lietuvoje pagal atliktus laboratorinius tyrimus net 99 % maisto produktų yra saugūs, šis rodiklis 2 % aukštesnis už ES valstybių vidurkį (97 %). VMVT kontrolė organizuojama ir atliekama pagal principą, kad maisto sauga žmonių sveikatai – besąlygiškas prioritetas. Per kelerius metus pavyko lietuviškiems maisto produktams atverti net 170 pasaulio rinkų. 2015 m. suderinta 14, šiais metais – 6 veterinarijos sertifikatai. VMVT vykdo efektyvias afrikinio kiaulių maro (AKM) prevencijos ir kontrolės programas, dėl to pasiektas geografinis užkrato zonos stabilumas, t. y. nuo 2015 m. šalyje AKM neišplito nei į vieną naują rajoną. 2015-2016 m. protrūkių stambiuose komerciniuose ūkiuose pavyko išvengti ir iki minimumo sumažinti nuostolius, patiriamus dėl AKM židinių likvidavimo. J.Milius pabrėžė, kad per ataskaitinį laikotarpį derybose su EK pasiekti svarbūs susitarimai – priklausomai nuo AKM situacijos Lietuvos regionams leidžiama taikyti skirtingo griežtumo apribojimus, padidintas AKM prevencijos ir likvidavimo priemonėms finansavimas, nustatytos išmokos už priverstinį kiaulių išskerdimą, šernų gaišenų surinkimą ir jų populiacijos mažinimą priežiūros zonose. 2015 m. VMVT gautas patvirtinimas, kad Lietuvoje nėra galvijų tuberkuliozės, leukozės ir bruceliozės, o 2016 metų I pusmetį – pripažinimas dėl gyvūnų spongiforminės encefalopatijos nebuvimo. Šių pasiekimų dėka sumažintas privalomų tyrimų skaičius ir kasmet sutaupoma daugiau kaip 1 mln. eurų biudžeto lėšų. Didelis dėmesys 2015 – 2016 m. skiriamas vaikų maitinimo kokybei ugdymo įstaigose, efektyviai tiriami maisto klastočių, kontrabandos ir nelegalios maisto tvarkymo veiklos atvejai. 2015 m. uždrausta realizuoti 1 735 t, 2016 m. sausio – rugpjūčio mėn. – per 119 t įvairių maisto produktų. Direktoriaus teigimu, nuolat tobulinami vidaus ir valstybinės ūkio subjektų kontrolės metodai. 2015 m. pradėta taikyti viena iš efektyviausių priemonių kovojant su korupcijos pasireiškimo rizikomis – kryžminių ir rotacinių ūkio subjektų patikrinimų tvarka, kuriai įsigaliojus atlikti 155 tokie patikrinimai. Dėl jų rezultatų atlikti 24 tarnybiniai tyrimai, 13 atvejų darbuotojams paskirtos tarnybinės ar drausminės nuobaudos. 2016 m. VMVT pirmoji Lietuvoje ėmė taikyti naujovę ¬– ūkio subjekto patikrinimo klausimynai pildomi planšetiniuose kompiuteriuose su į diegta specialia mobiliąja aplikacija. VMVT – tarptautiniu lygiu vertinama organizacija. 2014 -2016 m. VMVT įgyvendino 8 tarptautinius projektus, iš viso yra laimėjusi 14 tarptautinių projektų. VMVT veiklą nuolat vertina nepriklausomi išorės auditai: 2015–2016 m. jų VMVT atlikta net 17. 2015 Europos Komisijos Maisto ir veterinarijos tarnybos (FVO) auditoriai vertinę ekologiškų produktų rinkos valstybinę kontrolę, pripažino, kad kontrolė vykdoma tinkamai. Be to, 2016 m. STT korupcijos prevencijos valdybos patikrinimo išvadose teigiama, kad VMVT įtvirtintas reglamentavimas dera su Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais ūkio subjektų veiklos priežiūros principais, rizikos vertinimu pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiūros gairėse įtvirtintais bendraisiais reikalavimais ir rekomendacijomis. Pabrėžta ir tai, kad VMVT taikomas teisinis reglamentavimas sukuria tinkamas teisines prielaidas priežiūros proceso skaidrumui užtikrinti, taikyti vienodus priežiūros standartus ir veiksmus atskirų ūkio subjektų atžvilgiu, mažina prielaidas korupcijai pasireikšti. Direktorius akcentavo, kad VMVT patikrinimų vykdymo ir poveikio priemonių taikymo funkcijos yra aiškiai atskirtos, kas leidžia teikti kontroliuojamiems ūkio subjektams konsultacijas, išaiškinti reikalavimus ar organizuoti mokymus. Dėl šios priežasties VMVT Ūkio ministerijos įvardijama kaip viena pažangiausių valstybinę kontrolę vykdančių institucijų, kurios įdiegta ūkio subjektų tikrinimo ir rizikos vertinimo sistema pateikiama gerosios praktikos pavyzdžiu. www.verslaspolitika.lt...

M. Molleris: Lietuvą ryškiai mato tarptautinėje arenoje

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius  Vyriausybės rūmuose priėmė Jungtinių Tautų (JT) biuro Ženevoje generalinį direktorių Michaelį Mollerį, atvykusį į mūsų šalį Lietuvos narystės Jungtinėse Tautose 25-mečio proga. „1991 metų rugsėjo 17 dieną tapdama Jungtinių Tautų nare, Lietuva sugrįžo į nepriklausomų valstybių tarptautinę bendruomenę. Per tuos 25-erius metus, sėkmingai užbaigusi valstybės kūrimo procesą ir vykdydama reformas, Lietuva tapo stipresnė ir ryžtingesnė“, – sakė Ministras Pirmininkas. M. Molleris pažymėjo, kad Lietuva yra ryškiai matoma tarptautinėje arenoje – kaip NATO, Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų narė, veikianti pagal teisingumo, demokratijos ir pagarbos pagrindinėms žmogaus teisėms principus. Vyriausybės vadovas patikino, kad Lietuva visada liks ištikima JT chartijos principams tarptautinės taikos ir saugumo, nusiginklavimo, žmogaus teisių apsaugos, skurdo mažinimo, darnios plėtros ir skubios humanitarinės pagalbos teikimo krizių atvejais srityse. Susitikime premjeras taip pat trumpai pristatė Darnaus vystymosi tikslų iki 2030 metų įgyvendinimą Lietuvoje, nacionalinį koordinavimo mechanizmą, taip pat Lietuvos veiklą vystomojo bendradarbiavimo, akcentuojant Rytų partnerystę, ir humanitarinės pagalbos teikimo srityse. „Siekiame būti atsakingi donorai ir turimą humanitarinį biudžetą naudoti pagal humanitarinės pagalbos principus. 2015 metais Lietuva humanitarinei pagalbai skyrė 611 tūkst. eurų, o šiemet jau yra skyrusi 711,5 tūkst. eurų, žymiąją dalį iš jų Ukrainai“, – teigė Vyriausybės vadovas.¬ Jungtinių Tautų biuras Ženevoje yra JT Generaliniam sekretoriui atstovaujantis, antras pagal dydį JT biuras pasaulyje (po JT būstinės Niujorke). Biuras yra pagrindinis JT daugiašalės diplomatijos taškas, informacijos apsikeitimo centras, kuriame dirba apie 1 600 darbuotojų, kasmet įvyksta apie 10 000 dvišalių ir tarpvyriausybinių susitikimų, konferencijų ir kitų renginių. Biuras teikia finansinės ir administracinės paramos paslaugas apie 20 Ženevoje esančių JT organizacijų ir agentūrų. Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sveikino Mindaugą Bilių, Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse iškovojusį aukso medalį rutulio stūmimo rungtyje, atsakė į klausimus apie savaitės aktualijas. Premjeras pažymi, kad vakar Seimo priimtas sprendimas dėl Darbo kodekso yra investicija į našesnį ir geriau atlyginamą darbą, į naujas darbo vietas, tarptautinį pripažinimą, siekiant išvengti atsilikimo šioje srityje. Ministras Pirmininkas pabrėžia, kad kai kurios naujojo Darbo kodekso nuostatos bus taisomos, kad atitiktų visų suinteresuotų šalių lūkesčius, pavyzdžiui, vadinamosios nulinės darbo sutartys bus paliktos tik socialiai apdraustiesiems. Atsakydamas į klausimą dėl KAM vykdytų viešųjų pirkimų, premjeras teigia, kad ministro klaida buvo ta, kad jis viešai neinformavo apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą. Ministras Pirmininkas, komentuodamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą neleisti dalyvauti LRT laidoje, sako, kad jis jam nesuprantamas ir tikrai nustebino. „Man tai buvo, jei galima pavadinti, staigmena. (...) Net nebuvo tokių minčių, kad galėčiau politikuoti ir kalbėti apie Seimo rinkimus“, – sako Vyriausybės vadovas, pridurdamas, kad taip ribojama ir žurnalistų teisė gauti informaciją. Ministro Pirmininko kanceliarijos nuotrauka, www.verslaspolitika.lt...

Nutyli mokesčių politiką, bet žada gyvenimą kaip Airijoje

LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos planas, nors parašytas romanų mėgėjams, yra pats ambicingiausias ir skatina kalbėti, kaip siekti valstybės gerovės tikslų, LRT RADIJUI sako politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas. Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka mano, kad plane remiamasi kai kuriais senais ir nevykusiais konservatorių „arkliukais“, o pažadą gyventi kaip Airijoje reikia keisti lygiavimusi į artimesnes, pavyzdžiui, Skandinavijos, šalis. Siūlo vytis ne Airiją, o Suomiją Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) planas, nors parašytas romanų mėgėjams, yra pats ambicingiausias, sako politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas. Konservatorių programa, anot jo, išsiskiria tuo, kad pasako ne tik tai, ką norima pasiekti, bet ir tai, ko trūksta daugelyje kitų, – kaip galima tai pasiekti. Tai, pasak apžvalgininko, labai svarbu, nes tuomet galima ginčytis: „Kai kas gali sakyti, kad toks būdas nerealus, kitiems atrodys, kad bus per dideli socialiniai nuostoliai, kiti manys, kad tai ekonomiškai nepagrįsta. Atsiranda kalbėjimo tema, kaip galima pasiekti valstybės gerovės tikslų.“ Socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka mano, kad TS-LKD pažadas 2021 m. gyventi kaip Airijoje – senas, nelabai vykęs konservatorių „arkliukas“. „Mažai informuotiems pasakysiu, kad Airijos BVP vienam gyventojui sudaro 140 proc. ES vidurkio, o tai beveik du kartus daugiau nei Lietuvos“, – aiškina Vilniaus universiteto profesorius. Jo teigimu, į Airiją atėjo daug investuotojų, kurie organizuoja gamybą, paslaugas, tad ir didelę pelno dalį išsiveža, todėl šis modelis nėra toks geras, kuriuo būtinai reikia sekti. Kitas svarbus dalykas, kaip teigia R. Lazutka, Airijos modelio sekimas: „Tai buvusi britų kolonijos dalis, ten išsivystę ryšiai su anglų kalba, britiška mokymo sistema, paveldėta daug kitų dalykų. Siūlau pažvelgti arčiau – į šalis, kurios tarpukariu buvo panašaus lygio kaip Lietuva, bet padarė itin didelį šuolį, pavyzdžiui, Suomija.“ R. Lazutka pabrėžia, kad Airijos situacija visiškai kitokia nei Lietuvos. „Ten proveržis įvyko maždaug 1990-aisiais, kai buvo pasiektas nacionalinis susitarimas tarp darbdavių organizacijų ir profsąjungų, dėl darbo užmokesčio, ekonominės politikos. Tai yra gerai. Bet negerai į planą įrašyti skaičius, kad mes vejamės Airiją“, – įsitikinęs profesorius. Jis priduria, kad tai nėra stipriausia konservatorių plano dalis. Investuotojų forumo mokesčių grupės vadovas ir profesinių paslaugų bendrovės „Ernst & Young“ partneris Kęstutis Lisauskas tvirtina, kad šis, nepaprastai didelės apimties, programinis dokumentas išsiskiria tuo, kad jame aiškiai nurodyti svarbūs dalykai: „Įvardyta centrinė tema ir kryptis, nustatyti prioritetai, kaip link jos eiti. Toji centrinė tema – didinti darbo našumą Lietuvoje. Įvardytos prioritetinės sritys, kur turime investuoti, kokie užsienio investuotojai turi būti pritraukti, kokiomis priemonėmis tai padaryti.“ Be to, K. Lisauskas pabrėžia, kad TS-LKD plane nurodyta, kuriuose miestuose ir kodėl reikia investuoti, apibūdinta reikalinga papildoma infrastruktūra. „Tai susieta su švietimo reforma, taip pat pasakyta, ko reikia šioje srityje. Prisiminkime, kada pas mus atėjo pirmieji paslaugų centrai ir kas dėjo didžiausias pastangas jiems pritraukti – tai konservatoriai“, – aiškina ekspertas. Anot K. Lisausko, dabar konservatoriai ketina toliau eiti tuo pačiu keliu, o tai tikrai gerai. Jo manymu, papildomos darbo vietos gali padidinti ir vidutinį darbo užmokestį. Visgi, per kiek laiko tai bus padaryta, svarsto jis, yra kitas klausimas. Partijos lenktyniauja pažadais R. Lazutka įsitikinęs, kad metodai, kuriais planuojama paskatinti ekonomikos augimą ir darbo našumą, yra gerai, tačiau šiuose rinkimuose partijos pasileido į lenktynes skaičiais: „Tos lenktynės dėl užmokesčio, darbo vietų skaičiaus ir pan. gali būti reakcija į žmonių kritiką. Anksčiau buvo sakoma, kad partijų programos – abstrakčios. Dabar vien skaičiai, o tai kitas kraštutinumas.“ Specialisto nuomone, partijos negali sakyti, kad atlyginimas bus vienoks ar kitoks, verčiau yra įsipareigoti ir paskelbti, koks darbo užmokestis bus skirtas mokytojams, koks gydytojams, policininkams ir t. t. „Vidutinis darbo užmokestis dažniausiai susiklosto privačiame sektoriuje keičiantis atlyginimams. Politikai to užtikrinti negali. O jeigu jie tokie įsitikinę, tegul pažada tai ne po ketverių, o po metų. Jei tai bus neįgyvendinta – tegul atsistatydina. Deja, tai populizmas, ir ne vien šios partijos“, – aiškina R. Lazutka. R. Bogdanas tvirtina, kad rinkiminiai pažadai yra nulemti iš anksto šiais laikais egzistuojančios rinkimų sistemos: „Mes turime visuotinę rinkimų teisę, balsuoja absoliučiai visi ir didžiajai daliai žmonių reikia duoti saldainį, kad jie nubalsuotų.“ Kalbėdamas apie partijų programose išdėstytus skaičius, R. Bogdanas teigia, kad šį pavyzdį davė Darbo partija, o kitos pamatė to rezultatą. „Partijos tikslas – kuo didesnės gyventojų pajamos, nors iš tikrųjų valstybė nėra kažkokia firma, siekianti vien tik pelno. Yra daug kitų dalykų, valstybė – sudėtingesnis mechanizmas nei UAB, matuojama ne vien tik pelnu“, – pasakoja apžvalgininkas. R. Bogdanas aiškina, kad visi politikai pamatė, kokį puikų rezultatą žada tai, kad paskelbiamas tam tikras skaičius, tad dabar tuo susigundė visi. Specialisto teigimu, gerai tai, kad konservatoriai, taip pat tai darydami, nepamiršta, kad yra kita pusė: „Rimtoji dalis yra tai, kad laimėjus rinkimus reikia valdyti ir būti atsakingiems už valstybę.“ Politikos apžvalgininkas sako, kad įspūdį sukelia ir konservatorių plane pažymėti ir išskirti du aspektai – ekonominis ir švietimo. „Švietimo blokas TS-LKD plane man padarė didelį įspūdį. Labiau tai, kad jis yra prioritetas. Tai reiškia, kad ir ateitis, jaunoji karta ir jos švietimas – prioritetas. Tai labai svarbu, nes be švietimo valstybė ateities neturės.“ K. Lisauskas tiki, kad konservatoriams vykdant plane siūlomus veiksmus, galima pritraukti tikrai dideles investicijas. Jo nuomone, sunku pasakyti, ar tam užteks ketverių metų, ar reikės daugiau, bet kryptis – teisinga: „Tam, kad greičiau padidintume darbo našumą Lietuvoje, privalome iš užsienio pritraukti investicijų, kapitalo, žinių. Taip sukurti tokias darbo vietas, kurių mūsų verslas dar nėra pajėgus sukurti.“ Kaip pastebi K. Lisauskas, gerai tai, kad ekonominio proveržio planas susietas su pokyčiais švietimo sistemoje. „Tai būtina. Puiku, kad įvardyta, kokių specialistų reikia, kokios kryptys yra prioritetinės, o tai – bioinžinerija, informacinės technologijos, užsienio, ypač skandinavų, kalbų mokymas.“ Visgi, specialisto nuomone, nors konservatoriai, palyginti su kitų partijų programomis, užkėlė nemažą kartelę, tobulėti taip pat yra kur. R. Lazutka teigia, kad TS-LKD pareiškimas, jog per 10 metų turime priartėti prie turtingiausių ES valstybių, yra gana reikšmingas. Visgi jis tikina, kad neįvertinama, kokia turtinga Lietuva: „Pagal BVP, o ypač nesumuojamas pajamas, Lietuva lenkia Lenkiją, Vengriją, Latviją, jau nekalbant apie Bulgariją ar Rumuniją. Esame priartėję prie Estijos ir Slovakijos, tačiau nėra tokios emigracijos iš tų šalių. Todėl svarbu ne tik ekonominiai pasiekimai, bet ir tai, kaip žmonės gali jais naudotis.“ R. Lazutkos manymu, pagrindinė Lietuvos problema – emigracija tokia didelė, kad daliai žmonių ekonominis augimas nieko neduoda. „Žmonėms lieka trupiniai, todėl jie išvažiuoja. Svarbu kalbėti ne tik apie augimą, bet ir tai, ką galima žmonėms dalinti. Tačiau prisiminkime tai, kad Lietuvos ekonomika dabar sudaro 75 proc. ES BVP vidurkio, o prieš dešimt metų jis siekė vos 50 proc.“, – pasakoja ekspertas. Verta paminėti, anot R. Lazutkos, ir tai, ko nėra programose: „Lietuvoje nekalbama apie tai, apie ką kalba šiuolaikinis pasaulis, – pajamų ir turtinę nelygybę. Tai pagrindinės ekonomistų, sociologų ir kt. temos. Šnekama, kad pasaulis kenčia dėl didelės ir vis augančios nelygybės, o Lietuvoje tai pasakyti bijoma.“ Klausimų kelia mokesčių sistemos ignoravimas K. Lisausko teigimu, konservatorių plane apie mokesčių politiką neužsimenama dėl dviejų dalykų. Vienas jų – labai geras: „Tai gali reikšti, kad neplanuojami jokie drastiški pakeitimai mokesčių sistemoje, o tai, be abejonės, palanku verslui. Juk verslas mėgsta stabilumą ir galimybę, stengiasi išvengti staigmenų. Taip pat tai geras būdas pritraukti investicijų – tiek vidaus, tiek užsienio.“ Kitas dalykas, anot K. Lisausko, kurį gali reikšti mokesčių politikos nepaminėjimas, – tai, kad norint įsukti tokią mašiną, kokia yra numatyta ekonomikos proveržiui pasiekti, pradžioje reikės investicijų. „Jie kalba ir apie tam tikrų naujų agentūrų kūrimą, mokesčių lengvatas pradedantiesiems. Visa tai – papildomos išlaidos, iš kažkur tie pinigai turi ateiti“, – aiškina specialistas. Galbūt konservatoriai svarsto papildomai pasiskolinti, mano K. Lisauskas. Jo nuomone, skolintis ir investuoti yra protinga, bet tik kol investicijos atsiperka: „Visgi programoje tai nėra aiškiai aptarta ir aš pasigedau analizės ir argumentų, kaip jie tvarkytųsi su valstybės biudžeto pajamomis.“ R. Lazutka tvirtina, kad nutylėti pokyčiai plane išties galėtų reikšti tai, kad jokia kaita nenumatyta. „Tačiau dalyje apie socialinę apsaugą rašoma, kad bus keičiama socialinio draudimo sistema, pensijos bus finansuojamos iš valstybės biudžeto. Tam reikia pinigų valstybės biudžete. Tikint, kad tai bus pasiekta tik iš augimo, galima daryti išvadą, jog pertvarka vyks labai lėtai, dešimtmetį, o gal daugiau“, – svarsto specialistas.

D. Budrys :„Rail Baltica“ projektas pajudėjo – sutarta dėl konkursų skelbimo tvarkos

Smagi žinia atskriejo iš Briuselio – Baltijos šalių atstovai po metus trukusių derybų Belgijos sostinėje susitarė dėl daug ginčų kėlusio europinio geležinkelių projekto „Rail Baltica“ konkursų skelbimo tvarkos.

Projektą kuruojančios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės „RB Rail“ stebėtojų tarybos pirmininkas Dainius Budrys „Verslui ir politikai“ pranešė, kad pasiektas principinis susitarimas, o sutartį galbūt pavyks pasirašyti rugsėjo 30 dieną.

„Turėtume pasirašyti dar šį mėnesį“, – sakė stebėtojų tarybos pirmininkas. Anot D.Budrio, pagrindiniai pirkimai, kuriuos Lietuva skelbs per bendrą įmonę, yra konkursai dėl 85 mln. eurų vertės geležinkelio ruožo Lenkijos siena – Kaunas signalizacijos įrengimo bei 14,5 mln. eurų vertės geležinkelio ruožo Kaunas – Latvijos siena projektavimo.

M. Katkus: E. Masiulis neturi jokių šansų atsigauti

Edmundas Jakilaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Kaip vertinti Eligijaus Masiulio pasirinktą gynybos taktiką? Kaip vieši jo pasisakymai paveiks Liberalų sąjūdžio galimybes Seimo rinkimuose patekti į parlamentą? Apie visa tai – laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su komunikacijos konsultantu Mykolu Katkumi, „Lietuvos ryto“ apžvalgininku Vytautu Bruveriu ir VU Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentu Remigijumi Merkevičiumi. -Pone Merkevičiau, jūs esate baudžiamosios teisės specialistas. Kaip jūs vertintumėte tokią gynybinę taktiką, kai įtariamas kyšis aiškinamas kaip paskola? Tai tipinė gynybinė taktika, kuri yra įprasta tokio pobūdžio bylose. – Visada taip daroma? R. Merkevičius: Ne visada, tačiau dažniausiai. Ir, beje, dažniausiai nesėkmingai. – Kodėl nesėkmingai? R. Merkevičius: Greičiausiai specialiosioms tarnyboms ir teismams jau atsibodo toks paaiškinimas ir jais jau nelabai kas tiki. Juolab pasirinktas atsakymas po keturių ar daugiau mėnesių, taip pat neprideda patikimumo. – Jūs sakote, jei tai iš tiesų būtų paskola ir dokumentas būtų egzistavęs jau realiai kratų dieną, apie tai neabejotinai jau būtų pasisakiusi viena ar kita šalis? R. Merkevičius: Jei konstruoti gynybos taktiką šituo argumentu, tai greičiausiai taip, tuo metu būtų reikėję pilna burna šaukti, kad aš turiu paskolą. – Ką jūs pats manote, ar gali atsitikti taip, kad E. Masiuliui bus pareikštas ir ketvirtas įtarimas, pavyzdžiui, dokumentų klastojimu? R. Merkevičius: Teoriškai toks sprendimas gal būtų nuoseklus, bet įrodymumo prasme greičiausiai nelabai racionalus, nes, matyt, ir laikas išlauktas tam, kad tas įrodymumas susilpnėtų dokumento autentiškumu ir panašiais dalykais. – Jūs sakote, kad tas susitarimas buvo pasirašytas vėliau ir sąmoningai pateiktas vėliau, apklausų metu, tik tam, kad teismo ekspertai negalėtų nustatyti, ar jis pasirašytas gegužės 8 d., ar gegužės 15 d.? R. Merkevičius: Hipotetiškai galime kelti tokį klausimą. – Pone Bruveri, kaip E. Masiulio pasakojimas atsilieps Liberalų sąjūdžiui? Jau dabar akivaizdu, kad atsilieps negerai. Įdomiausia bus pamatyti sociologines apklausas, kurios kaip tik daromos šiomis dienomis. Bet tokiame buitiniame, mikrosociologiniame lygmenyje, socialiniuose tinkluose, kur gyvena liberalioji elektorato dalis, ten niekas netiki, visi juokiasi. Aš abejoju, kad tai bus naujas triuškinantis smūgis reitingams, bet kad situacijos nepagerins ir gali tik dar šiek tiek pasmukdyti, ar dar tiksliau suvesti į nulį visas ligšiolines pastangas įgauti kažkokį naują pagreitį, atsigauti, tai labai tikėtina. Kiek teko girdėti, aukščiausia liberalų vadovybė, suprasdama, kad apskritai E. Masiulio rodymasis televizijos ekrane, vėl grįžimas tarsi iš užmaršties yra savaime kenksmingas partijai, net nesvarbu, ką jis bekalbėtų. – Partijos kolegų buvo bandoma atkalbėti, kad jis neitų viešai kalbėti? V. Bruveris: Aš tokias kalbas girdėjau, politikos kuluaruose yra šnekama. Bet šita versija yra labai tikėtina. Mano nuomone, E. Masiulio grįžimas į dėmesio centrą ir dar būtent toks grįžimas yra juokinantis, net ir liberaliąją elektorato dalį. – Remigijus Šimašius pareiškė viešai atsiribojęs nuo E. Masiulio, pasakė, kad taip besielgiantys žmonės neturėtų būti politikoje ir t.t. Tai kažkiek gelbėja liberalus, pone Katkau? Anksčiau visas pasipiktinimas buvo nukreiptas į partiją, o dabar jis labai aiškiai nusikreipė į E. Masiulio asmenį. Liberalai dėjo visas pastangas, ir Vitalijus Gailius, kuris staiga atsirado eteryje, tiek R. Šimašius dėjo visas pastangas, kad atsiribotų nuo E. Masiulio. Mano asmeniniu vertinimu, tas smūgis, kurį E. Masiulis sudavė liberalų reitingams, yra jau padarytas ir dabar už liberalus balsuoja tik tie, kurie tikrai negali balsuoti už ką nors kita. Ir tie, kuriems patinka R. Šimašius, kurio reitingas ne taip stipriai nukentėjo. Aš sakyčiau, kad tas liberalų atsiribojimas buvo pakankamai sėkmingas. Be to, E. Masiulis nesakė, kad tuos pinigus ėmė partijos finansavimui, jis nesakė, kad jam talkino dar 4–5 asmenys, jis sugebėjo visa tai izoliuoti. Manau, kad liberalioji auditorija, kuri nelabai turi pasirinkimo už ką kitą balsuoti, nesusies E. Masiulio su partija, bet sies su pačiu E. Masiuliu. Ir dar norėčiau pasakyti, kad tai nebuvo grįžimas į dėmesio centrą, tai buvo pasirodymų dėmesio centre finalas. Pagrindinėje politikos arenoje mes matėme paskutinį politiko pasirodymą, bent jau kokiems 3–4 metams, kol nepasibaigs teisminiai procesai. – Nedaugelis turbūt atsimena R. Šimašiaus, tik išrinkto Vilniaus mero, kreipimąsi į Centrinį banką dėl raginimo sušvelninti kredito institucijų vartotojams teikiamų paskolų sąlygas. Labai keistas kreipimasis iš Vilniaus mero, kuris dar nebuvo partijos pirmininku. Ir staiga sužinome, kad įtarimuose yra minimos įstatymo pataisos, susijusios su greitųjų kreditų išdavimu. Tai tas atsiribojimas nėra visiškai nuoširdus, kaip manote? V. Bruveris: Gal čia viskas ir tvarkoje, bet kyla įvairių minčių. Tos mintys nėra labai geros ir teigiamos. Bet reikia grįžti prie reikalo esmės, jei mes kartu su liberaliąja inteligentija ar didžiąja dalimi dešiniojo „Facebook‘o“ taip pat netikime, kad visi pinigai, ir tie, kurie buvo rasti automobilyje, ir tie, kurie buvo rasti namuose, buvo paskola, dovana, rasti pinigai ant troleibuso galinės sėdynės, tai natūraliai kyla klausimas, kas tai buvo? Teisėsauga bando įrodyti, kad tai buvo kyšis ir ne šiaip kyšis, o partijos juodoji kasa, skirta rinkimų reikalams ir pan. Šitie abu klausimai labai susiję ir partijai dar ilgai nepavyks atsikabinti nuo šito reikalo. – Pone Merkevičiau, kas iš tų faktų, ką mes žinome, viešai rodytų, kad tai yra kyšis? Gryni pinigai? Jų perdavimas automobilyje? Prie viso to galime pridėti nevisiškai logišką paaiškinimą, pateisinimą tų pinigų ir panašius dalykus. Jie leidžia kelti versiją, kad tai yra kyšis. Kitokio įtikinamo, pagrįsto, žmogiškai suvokiamo šitos istorijos vingio niekas nepasako. – Net ir logiškai galvojant, jei vykdomi aiškiai skaidrūs veiksmai, juk nereikia, pavyzdžiui, susitikinėti automobiliuose. Juk viskas vyktų kažkaip kitaip, čia net nereikia būti teisininku, pone Katkau? Manau, kad visuomenės nuomonės akyse E. Masiulis yra nuteistas. Jis neturi absoliučiai jokių šansų atsigauti. Ar jis nusitemps kartu partiją? Aš būčiau šiek tiek skeptiškas. Nesu girdėjęs apie tai, kad yra juodoji kasa. Partija yra pakankamai didelė struktūra, turinti ne vieną lyderį. Taip pat noriu pastebėti, kad liberalų tolimesnis skandinimas, kuris priklausys nuo politikų, šiuo metu yra niekam nenaudingas. Konservatoriai, kiek balsų buvo praradę iš liberalų, atsiėmė, socialdemokratai tų balsų nepaims, valstiečiams taip pat spėju, kad nėra didžiulio noro skandinti. Tai manau, kad kur kas įdomiau dabar yra skandinti socialdemokratus, konservatorius arba valstiečius, nes tai yra tos vietos, iš kur galima pasiimti balsų. Nepamirškime, kad E. Masiulis išėjo tuo laiku, kai mes apie jį kalbėsime iki sekmadienio. Po sekmadienio jau neišvengiamai kalbėsime ne apie jį. Dabar yra politinis rinkiminis sezonas. Politikai iš paskutiniųjų stengiasi rasti tą naują temą, kuri jiems leistų išvengti politinės užmaršties ir ateiti į Seimą. V. Bruveris: Aš irgi nebandau pasakyti, kad čia bus naujas mirtinas smūgis liberalams. Noriu akcentuoti, kad jei pastaruoju metu liberalų atsigavimas rodė kažkokius ženklus, kad jie rimtai gali kovoti dėl 5 proc. barjero ir net daugiau mažiau užsitikrinti pergalę. Tai manau, kad naujas šitos istorijos posūkis tuos šansus gerokai mažina. Kad liberalų nenaudinga skandinti, tai nežinau, nes, pavyzdžiui, socialdemokratams tai naudinga jau vien tuo, kad nukreipia dėmesį nuo jų problemų. Stebint Gabrieliaus Landsbergio entuziazmą, tai jis viską komentuoja ne ką švelniau nei valdančiųjų partijų atstovai. Tai, matyt, konservatoriai, ar bent jų dalis, labiau seka ta pačia logika, jog liberalus kuo labiau apkapojus, tuo labiau įtvirtinamas G. Landsbergio, kaip viso dešiniojo flango kandidato į premjerus, vaidmuo. Neteisinga, primityvi logika, bet, mano nuomone, ji akivaizdi. Šiais visuotino rinkėjų balso deficito laikais ką nors paskandinamo, prieš tai iškrausčius daiktus ir rinkėjų balsus iš kišenių, visiems yra naudinga turėti. – Žinoma, tam tikri dalykai dar galėtų paaiškėti paviešinus pokalbius. Bet be teismo proceso pradžios tai neturėtų būti paviešinta. Ten gi gali būti pokalbių ir apie partijos sprendimus, gal net ir tą patį R. Šimašiaus laišką Centriniam bankui ir kt. Tačiau turbūt naivu tikėtis, kad tokia byla pasieks teismą iki Seimo rinkimų? R. Merkevičius: Ir iki Seimo rinkimų neįmanoma, ir žiūrint buvusias partijas liečiančias baudžiamąsias bylas tikėtis bent jau tiek, kiek mes dabar žinome, tokioje fabuloje, manau, kad nerealu tikėtis, kad partija bus patraukta atsakomybėn. – Rinkimai rinkimais, bet, aišku, daugiau patikimo turinio turėtų atsirasti bylai pasiekus teismą? V. Bruveris: Ne vienos mūsų teisėsaugos institucijos sienos yra skylėtos, pro jas dažnai daug ko prateka, ypač tokiais neramiais laikais, kaip prieš rinkimus. Aš neatmenu tikimybės, kad gali atsirasti tų visų detalių iš tos įrodomosios bazės, kuri turėtų būti prokurorų rankose. Dabar kamuoliukas yra jų pusėje. Viskas priklauso nuo labai paprasto dalyko, ką rankose turi prokurorai ir STT. Nemanau, kad tą žino E. Masiulis. Kai matome tiek daug viešųjų ryšių kovų, kuriose dalyvauja ir ta pati teisėsauga dėl savo politinių ir viešųjų ryšių interesų, tai neatmetu tikimybės, kad tos faktinės medžiagos pasirodys dar daugiau. – Kiek viešasis laukas yra svarbus teismo procesui? Pone Merkevičiau? Taip, tikrai svarbu. Visi kriminaliniai procesai yra iš dviejų dalių. T. y. tas, kas tikrai vyksta kriminalinėje erdvėje, baudžiamajame procese, ir tai, kas persikelia į viešą erdvę. Toje viešoje erdvėje kariauja abi pusės, ir prokurorai su specialiosiomis tarnybomis, teikdami informaciją, dozuodam

Kodėl užsienio investuotojai bėga iš Lietuvos?

„Estrella Baltics“ traškučių gamybą perkėlė į Lenkiją. „Coca-cola“ iš Alytaus gamybą taip pat kelia į kaimyninę šalį. Kodėl? Kodėl užsienio investuotojai bėga iš Lietuvos? Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentu Žilvinu Šilėnu. – Anksčiau buvo pranešta, kad pasitraukia „Estrella“ traškučius gaminanti įmonė, o šiandien – „Coca-cola“. Kaip tai aiškinti? – Viena vertus, tai normalus procesas. Lygiai taip pat į Lietuvą atsikelia įmonės iš Švedijos, Jungtinės Karalystės – tai normalu, mes jas prisiviliojame ir tuo labai džiaugiamės. Kitos šalys daro lygiai tą patį – vilioja vieni iš kitų įmones, kad įsikurtų pas jas. Matyt, visų tų veiksnių pasekoje šios įmonės, ypatingai „Coca-cola“, nusprendė, kad jiems gaminti, pilstyti savo gėrimą žymiai patogiau yra Lenkijoje. – Yra posakis „Bėga kaip žiurkės iš skęstančio laivo“. Neįmanoma jo taikyti šiuo atveju? – Yra pasakymas „Viena kregždė – ne pavasaris“. Dėl vienos kregždės ar kito gyvūno nerimauti nereikėtų. Klausimas, ar tai didesnės tendencijos atspindys, ar galima sakyti, kad įmonės masiškai bėga iš Lietuvos. Nesakyčiau, kad čia žiurkių bėgimas iš laivo, bet tai yra dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį. Daug kas sako, kad Lenkija tiesiog didesnė ir su ja nepakonkuruosi. Konkuruoti reikia, nes Lenkija niekur nedings, visada bus šalia mūsų. Suveikia panašus principas, kaip krepšinyje – arba esi labai aukštas ir didelis, arba mažiukas ir turi būti greitas, šoklus, taiklus. Lietuva yra mažojo žaidėjo vaidmenyje. Įmanoma, kad pas mus gamintų, čia stovėtų gamyklos, bet viską reikia daryti labai greitai, tiksliai, efektyviai ir žinoti, kad didžiosios šalys irgi užsiima investicijų perviliojimu. Per pastarąją savaitę nuskambėjo ši žinia – tai, kad susijungia du bankai, o centrinę būstinę įsteigs Estijoje. Būstinės steigimas Estijoje rodo vieną iš sisteminių problemų – finansinių paslaugų apmokestinimas kai kuriose vietose Estijoje yra palankesnis. Bankų, finansiniame sektoriuje mes Estijai pralaimime. Čia yra tendencija, dėl kurios reiktų sunerimti. - Ką investuotojas gauna Estijoje, bet negauna Lietuvoje? Pavyzdžiui, „Vilniaus prekyba“ užsiregistravusi Olandijoje. Ko bandoma išvengti? – Estai turi palankesnį pelno apmokestinimą nei Lietuva. Jei pinigai paliekami įmonėje ar investuojami, Estijoje jie neapmokestinami, o pas mus neapmokestinamas tik gabaliukas. Yra kelios šalys, kuriose Lietuvos įmonės daro specifines investicijas – „būstinės perkėlimą“. Tos šalys nėra natūralios mūsų prekybos partnerės – Estija dar yra netoli, su ja daug prekiaujam, toliau Olandija ir Kipras. Kipras nėra šalis, su kuria Lietuvą sietų glaudūs ekonominiai ryšiai, bet pažiūrėjus į tam tikras finansines investicijas, jų į Kiprą iš Lietuvos yra išėję nemažai. Pralošėme mokestinėje ar kitoje teisinėje bazėje. – Kiek tokių tarptautinių kompanijų, kaip „Estrella“ ir „Coca-cola“ pasitraukimas gali pridaryti žalos? Kiek tokios įmonės Lietuvoje sumoka mokesčių? – „Coca-cola“ šnekėjo, kad apie 80 žmonių neteks darbo. Jeigu jie uždirbo daugiau nei vidurkį, 80 žmonių vien per darbo mokesčius per metus sumokėdavo apie 0,5 mln. eurų. Tai suma, už kurią galima išlaikyti vieną nedidelę mokyklą. Antra – tų žmonių emocinis gerbūvis, nes dažnai nuo vieno iš dirbančiųjų priklauso ir visos šeimos gerovė, kiek jie gali leisti išleisti. Vienintelė Saulė pro debesis šioje situacijoje yra tai, kad kai bankrutavo Panevėžio „Ekranas“, buvo atleista žymiai daugiau žmonių ir dalis jų susirado darbus. Tai aukštos kvalifikacijos darbuotojai, gali būti, kad kitos įmonės juos persamdys, juolab, kad yra pasiruošimo laikas, žmonės gaus išeitines išmokas, viskas labai gražiai tvarkoma. Galbūt tie žmonės įsidarbins kitur ir ekonominę gerovę kurs kitose vietose. – Alytaus regionui tokio darbdavio netekimas – labai didelis smūgis. – Alytaus regione dirba apie 26 tūkst. žmonių. Viena vertus galima sakyti, kad 100 žmonių nėra didelis kiekis, kita vertus, pasitikėjimui, tradicijai tai yra psichologinis smūgis. Kai kalbame apie pasitikėjimą, kokioje šalyje ar mieste jie nori gyventi, tai yra svarbu. – O netiesioginė žala? Tai gali būti žinutė kitiems investuotojams, kad kažkas Lietuvoje yra negerai. – Netiesioginių žinučių ir be „Coca-cola“ Lietuva daug išsiuntinėjo. Man labiausiai įsiminė „Chevron“ pavyzdys, kai turtinga įmonė dėjo apie 160 mln. litų ant stalo vien už galimybę ten ieškoti, o už kiekvieną barelį būtų mokėjusi papildomai. Visi sutarė, kad tai yra geras dalykas tiek nacionalinio saugumo požiūriu – tai amerikiečiai, tiek energetinio saugumo – mūsų pačių dujos ar nafta, bet užteko parėkauti ir kompanija pasitraukė užtrenkusi duris. Kitos šio sektoriaus įmonės irgi traukiasi ir tai sukelia grandininę reakciją. Investuotojų akyse „Chevron“ istorija nenuskambėjo gražiai. Šis įvykis šiek tiek kitoks, pati įmonė sako, kad tai tik komercija, verslas, niekam priekaištų neturi. Gal tos žalos tiek daug nebus. – Ko nepadaro Lietuvos valdžia? Lenkija sugebėjo prisivilioti, o ko mes nepadarom, kur pagrindinės kliūtys, kodėl pas mus nelieka įmonės? – Yra dvi Lietuvos. Viena vertus, valdžioje yra žmonių, kurie puikiai supranta, ką reikia daryti, net ir daro, turim ir sėkmės istorijų, esame prisitraukę paslaugų centrus, kitas įmones. Nepieškime visko juodomis kreidelėmis. Kita vertus, žinau kuriozinių situacijų. Įsivaizduokite: stovi įmonė, jei neklystu, Panevėžio rajone, gerai veikia, gamina gerą produkciją, tiesiog jai reikia prasiplėsti ir šalia pastatyti sandėlį. Šalia yra gabaliukas nenaudojamos, brūzgynais apaugusios žemės, sako, išnuomoti ar parduoti, nes apsimoka sandėlį statyti prie fabriko. Valdiškos institucijos nesusišnekėjo, jie to gabaliuko negavo iki šiol ir, jei neklystu, statyti nusprendė Lenkijoje. Kartais suveikia elementarus nesusišnekėjimas ar kompetencijos trūkumas – tas įmones reikia ne tik prisitraukti, bet ir išlaikyti. Geriausia žinutė, kurią iš šios situacijos politikai galėtų pasiimti yra tai, kad įmonės atėjo, įmonės gali ir išeiti. Paslaugų centrai, kuriais džiaugiamės, kur žmonės daug uždirba, kas 5 metus peržiūri savo veiklos strategiją – ar laikyti 1000 žmonių, atsakinėjančius į skambučius Lietuvoje, ar persikelti kitur. Įmonė atėjo ir amžiams čia pasiliks, galima versti didesnius atlyginimus mokėti ir daugiau reikalavimų kelti – žinutė ta, kad jos gali ir išeiti. Reikia siekti to, kad daryti verslą Lietuvoje būtų taip pat paprasta, kaip nueiti į parduotuvę ir nusipirkti bandelę. – Turbūt reikia ir stabilios mokestinės aplinkos? Investuotojas turėtų žinoti, kad įstatymai nepasikeis per vieną naktį. – Verslininkai tai vadina „reguliaciniu stabilumu“. Sako: gerai, pakelkit mokesčius, bet prižadėkit, kad artimiausius 5 metus nekelsit, mes prisitaikysim. Verslas bijo nežinomybės, mūsų politikai mėgsta pažadėti dalykų, pagrasinti, pasakyti, kad įves mokesčius, išvarys įmones. – Ar prezidentės vetuotas Darbo kodeksas galėjo atitolinti tokius pasitraukimus? – Sunku pasakyti. Darbo kodekso vetavimas turi didesnės žalos. Jis buvo kurtas 1,5 metų, tada metus aptarinėjamas, galų gale visi sutarė, kad tai dalykas, kurio reikia, nors neidealus, netobulas, nėra labai laisvas ar liberalizuojantis, bet bent jau Lietuvą pastumiantis į XXI amžių. Nutiko tai, kas Lietuvoje nutinka labai retai – netgi partijos susitarė, kad to reikia. Buvo vilties kibirkštėlė, bet staigia užgeso. Į vetuotą variantą su visomis pataisomis dar vis žiūrime, koks būtų poveikis, bet girdėjau ne vieną verslininką sakantį, kad geriau palikti seną, blogą dabartinį, negu naują. Manau, yra nemažas nusivylimas Lietuvoje veikiančių žmonių, tų, kurie tikėjo geresne ateitimi. – Reikėtų sugrįžti į racionalią diskusiją, atsiversti ir paskaityti, kas buvo vetuota, ką jis leidžia ar draudžia. Per pastaruosius kelis mėnesius diskusija buvo paversta isterija, piketais, streikais, svaičiojimais apie vergovę 21 amžiuje, dabar, kai iki rinkimų liko labai mažai laiko, labai abejoju, kad galime sugrįžti į racionalią diskusiją. Ar Seimas vetuos, ar ne, bus politinės valios dalykas. Yra variantas palikti kitam Seimui. – Lietuvoje buvo vilionių užsienio investuotojams – garsaus banko atveju pasiūlytos mokestinės lengvatos. Atrodytų, kad yra galimybių. Nežinau, ar čia patys teisingiausi įrankiai prisivilioti investuotojus ir juos bandyti išlaikyti. – Čia yra didysis klausimas, kuris yra labai smagus. Sakoma kurti prie miestų laisvąsias ekonomikos zonas ir ten pritrauksime daug investicijų. Jeigu sutinkame, kad mažesni mokesčiai yra geras dalykas, tai kodėl juos taikome tik vienoje mažoje teritorijoje, kodėl negali visa Lietuva būti kaip laisvoji ekonomikos zona? Jeigu pripažįstame, kad mažesni mokesčiai padeda pritraukti įmonių, sukurti daugiau gerai apmokamų darbo vietų, kodėl politikai nori pasirinkti ir sakyti, kad šitam duosiu, šitam ne? – Nes tas, kuriam duoda – labai garsus. Politikas užsideda pliusą, kad pritraukė tokio lygio kompaniją. – Čia yra didysis paradoksas. Pritraukti kompaniją yra gerai, dėl to dalis verslininkų sąžiningai pyko, nes lengvatos buvo dalinamos po krizės, kai visiems vietiniams verslininkams buvo pakelti mokesčiai, buvo sakoma, kad reikia susiveržti diržus ir gelbėti valstybę, o kai kam buvo padalinta lengvatų. Manau, jei lengvatų, mažesnių mokesčių būtų davę visiems, niekas nebūtų per daug pykę. Lygiai taip pat, kai kalbam apie mažesnį PVM mėsai, pienui ar kėdėms – taip, tai būtų naudinga ir įmonėms, ir vartotojams. Tas argumentas yra teisingas, bet kodėl apibrėžti, kad tik mėsai, pienui ar kėdėms? Kodėl negalima mažesnio PVM taikyti visoms prekėms?

J. Milius: ,,Didžiausi priešai nepadarys tiek problemų, kiek patys padarėme dėl savo maisto“

Žurnalistės Daivos Žeimytės ir  Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jono Miliaus pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“. – Pone Miliau, tiek prezidentė, tiek premjeras senokai ragino jus atsistatydinti, bet jūs delsiate. Kodėl? – Kai buvo mano kadencijos pratęsimas, buvau pasakęs tiek premjerui, tiek ministrei, jeigu netenkina mano darbo rezultatai, pats darbas, tikrai parašau prašymą tą pačią dieną. Turiu pripažinimą tarptautiniu mastu, esu tarptautinis ekspertas, virš 15 valstybių mokėme apie Maisto ir veterinarijos tarnybą, jos kontrolę. Šiandien visi tai sužino, aš noriu išeiti pasibaigus tam procesui. Tikiu, kad justitia est fundamentum regnorum ir to laukiu. – Sakėte, kad nesitraukiate dėl to, kad neva tuomet pripažintumėte, kad esate kaltas. Nemanote, kad būtų garbinga pasitraukti? Atstovaujate ne tik save, bet ir valstybę. Tokios institucijos vadovas, turintis įtarimus piktnaudžiavimu tarnyba, turbūt garbės nedaro. – Aš labai stengiausi netrukdyti tam procesui. Atidaviau viską darbui, beveik 35 metus, Maisto ir veterinarijos tarnyboje. Manau, kad kolektyvas, kurį turiu, manimi pasitiki. Visgi, su institutu yra 1700 žmonių, tai yra didelė įstaiga. – Bet aukščiausi vadovai nepasitiki. O tai nesvarbu? –Įsivaizduokite, man šiandien pasitraukti ir pripažinti savo kaltę. – Nebūtinai, pasielgti garbingai, kol baigsis procesas nusišalinti laikinai. – Nėra galimo nusišalinimo. Aš stengiausi, turiu atostogų beveik 200 dienų, beveik 100 išnaudojau, dar liko 90. Tačiau jūs man neleidžiat nusišalinti, kviečia mane ataskaitą rašyti. Norėjau netrukdyti, tokiu būdu nusišalinau – išėjau atostogų. – Išėjimas atostogauti nėra tas pats, kas nusišalinimas. – O koks skirtumas? Aš nedalyvauju darbe, nepriimu sprendimų, nesikišu į tyrimus. Galvoju, kad tai yra nusišalinimas. Greitai bus 5 savaitės, nebuvo tokios dienos, kai nebūtų mano nuotraukos, nebūčiau ištisai puolamas. Yra labai daug neteisybės. – Pone Miliau, jums pareikšti rimti įtarimai. Sakote, kad tai juokai, bet man visai nejuokinga, kai paskaitau, kuo jūs įtariamas. – Jūs gi nežinote. Aš pasirašiau, apie įtarimus kalbėti negaliu. Jei tokie dalykai, tada aš tokių nusikaltimų į dieną padarydavau apie 200. – Turite omenyje bendravimą su politikais? – Ir su politikais, ir su verslu, padėjimu išvežti produkciją į kitas šalis. Kaip žinote, atidaryta 170 valstybių. – Esate sakęs, kad bendravote su P. Gražuliu, jis klausdavo kažkokių patarimų. Pažiūrėjau, kaip P. Gražulis, kaip parlamentaras, yra susijęs su maistu ar veterinarija. Niekaip. Tai kokių jis patarimų klausdavo? – P. Gražulis visose įstaigose dažnai būna, tarp jų ir mūsų tarnyboje. Man teko daug bendrauti ne vien dėl koldūnų. Kai buvo priimta dėl šunų ženklinimo, jis kelis kartus važiavo pas mus, dėl įvairių savo darbuotojų, kodėl mes skriaudžiame. Jis buvo įvairiais klausimais, tarp jų ir eksporto. Kai vyko pokalbiai, niekada vienas nekalbėjau, visada mano kabinete būdavo atsakingi žmonės – pavaduotojas, skyrių vedėjai. Kartais juos net palikdavau vienus. Nėra taip buvę, kad būčiau vienas su juo. – Tai, kad šalia buvo žmonės, esmės nekeičia, jei jūsų darbuotojai buvo jums lojalūs asmenys. – Mano darbuotojai lojalūs, jei tai yra įstatymų ribose. Jei pasakyčiau savo darbuotojui elgtis ne įstatymo ribose, jis tikrai to nedarytų, kadangi yra atsakomybė. Bendrai niekam dideliame kolektyve nesu sakęs nusižengti Lietuvos, Europos įstatymams ar taisyti dokumentus. Nesu gyvenime to pasakęs. Mes įstaiga, kuri atrodė daugiausia kovojanti su korupcija, mūsų įstaigoje nuolat darome apie 170 tarnybinių tyrimų, darbuotojai gauna 50-70 nuobaudų, darome kryžminius patikrinimus, vienas rajonas tikrina kitą, turime sudarę grupę, panašiai, kaip policijoje Imuniteto. Mus per 10 minučių turi informuoti, kad patikrino, tada važiuojame pertikrinti. Nežinau, ar yra tokia įstaiga, kuri tiek padariusi dėl antikorupcinių dalykų. – Ar jūs sutiktumėte pasitikrinti melo detektoriumi? – Laisvai. Sutinku pasitikrinti. Nežinau, ką galiu meluoti. – Jūs nesikreipėte ir neprašėte, kad jus patikrintų? – Ne, kol kas nesikreipiau, bet galėsiu kreiptis, jei kas pareikalaus. – Žemės ūkio ministrės palaikymą turite? –Žemės ūkio ministrė viešai yra išsakiusi, kad jokių priekaištų mūsų tarnybai neturi. Kai būname Europos Komisijoje, tarptautiniuose lygiuose, apie tą tarnybą gerai atsiliepiama, tačiau ji pasakė: dėl širdies ramumos, Jonai, gal turėtum atsistatydinti. – O kodėl jos nepaklausėte? – Aš turiu daug pasiūlymų dirbti tarptautinėse organizacijose. Kaip dabar išeisiu su tokiu statusu? Kaip jums atrodo, ar galiu išeiti dirbti į tarptautinę organizaciją, turėdamas įtariamojo statusą? Aš tikrai nuo naujų metų jau buvau netgi susitaręs. – O valstybės tarnyboje su įtariamojo statusu dirbti galite? – Aš bandau nusišalinti, kiek galima. Nežinau, kaip baigsis ataskaitos gynimas ir vėl bandysiu nusišalinti, kol vyksta tyrimas. – Papasakokite apie medžioklę su vakariene. Panevėžio Veterinarijos tarnybos vadovas sakė, kad jūs viską organizavote. Dabar ir ministrė turi aiškintis, kokia proga ji buvo surengta. – Sėdint konferencijoje prisiminiau J. Marcinkevičiaus eilėraštį: „Ašara Dievo aky, Lietuva, ką tu veiki?“ Man teko dalyvauti labai daug tarptautinių medžioklių Norvegijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse. – Kas už tai mokėjo? – Komercinėje medžioklėje kiekvienas mokėjo už save. – Latvijos ministras turbūt už save nemokėjo? – Jis nemedžiojo, buvo su mumis kartu, mes kalbėjomės, jie neturėjo šautuvų, valgė. Mano kolega dar buvo suorganizavęs prieš tai vakarienę, kurios atsisakė, matyt, nujausdami tokią mūsų svetingą šalį, kurioje dabar puolami už mus, jis pavalgė kažkur Latvijos pasienyje. Buvau suorganizavęs viešbutyje prie autostrados pietus, ministrei pasakiau, kad moku už tą vakarienę, kadangi ten mano kolega buvo, ministras, o ministrė žadėjo mokėti už vakarienę. Tačiau tai yra medžioklė, kiekvienas medžiotojas turi kuprinę ir į medžioklę niekada neina į ją neįsidėjęs kažko valgyti, atsigerti. – Ministrė atsivežė savo sumuštinius ir jūs taip pat? – Aš žinojau, kad bus svečių, kurie neatsiveš ir atsivežiau tiek, kad septyniems žmonėms užteko. Buvo vėlyvas vakaras, aš asmeniškai nuo 18 val. nevalgau. Tas valgymas padaryta didžiausia problema. – Aš irgi nesuprantu, ar gamino vakarienę ar sudėtinis balius buvo, prieš tai sakėte, kad viešbutyje užsakėte vakarienę. – Aš ilgai buvau medžioklėje, kai kurie žmonės ten liko, nemedžiojo, sėdėjo. Kažkur pasirodė cepelinai, kurių tikrai nevalgiau. Tada atsikeldama ministrė pasakė, kad būtinai už tą dalyką, cepelinus, būtų sąskaita. Žinot – išėjau priverstinų atostogų. Pasakėm jiems, jie visi irgi atostogose, bet galvoju, kad ministrė dar kreipėsi raštu ir ta sąskaita tikrai bus. – Latvijos ministro ir Lietuvos ministrės nuomonės dėl šios medžioklės ir vakarienės išsiskiria. Gal galite paaiškinti, kodėl? – Mes patys padarome skandalus. Padarėme dėl mūsų maisto, dėl kurio tiek kovota, tiek atidaryta rinkų. Didžiausi priešai nepadarys tiek problemų, kiek patys padarėme dėl savo maisto – menkindami, neatskirdami, kur yra gatavas maistas, kur paruoštas. Jau mano močiutė žinojo, kad žalios vištos negalima dėti prie paruošto produkto. Skaitau straipsnius ir matau, kad aš ir gimtadienyje buvęs, kuriame nebuvęs. Ministras atsakė labai protingai: „Į kvailus klausimus neatsakinėju“. Susitikome, neformalus susitikimas gamtoje, pažiūrėjome stumbryną, suvalgėme sumuštinius, kavą išgėrėme ir kai ką daugiau ir išsiskirstėme. – Jūs dažnai tokius neformalius susitikimus inicijuojate? – Man įstaigoje tenka dirbti labai daug. Atvažiuosiu į medžioklę, ten yra benzino kolonėlės savininkas, tada aš per laukus turiu bėgti nuo to savininko, kadangi jis turi maitinimą kolonėlėje? Medžioklėje yra ūkininkas, nuo jo turiu bėgti, nes jis augina produkciją, gali ją per daug tręšti, naudoti antibiotikų? Pagal kokius mes standartus dirbam? – Aišku, kad neturite bėgti nuo kiekvieno, kuris bent kiek susijęs su tarnybą.Tai, kad dalyvauja įmonės, kurias tarnyba po to tikrina, natūralu, kad sukelia abejonių. Kartu medžiojate, vakarieniaujate, dar kažką veikiate, o po to tikrinate tas įmones. – Kalbėkime apie „Žaliąją savaitę“ Vokietijoje, į kurią apie 15 metų važiuoju. Ten sėdi verslo atstovai, kartu cepelinus valgo su kitų šalių ministrais. Tai čia baisu? Nueinam į kitą stendą, ten sėdi verslo atstovai, jų ministrai, mūsų ministrai. – Pone Miliau, prezidentė labai norėtų, kad jūs pasitrauktumėte. Ar iš Prezidentūros esate sulaukęs paraginimų? – Per spaudą – taip, skaičiau, tačiau savo nuomonę pasakiau. Man išeiti, turint tokį tarptautinį pripažinimą, yra labai sudėtinga. Mes paskutiniu metu esame sulaikę labai daug kontrabandos, ypatingai mėsos, daržovių, aliejaus – labai dideli kiekiai, nesumokėti mokesčiai. Tos pačios pavardės, už jų dar kai kas slypi. Turiu tas pavardes, bet už jų slypi dar didesni magnatai. Šis dalykas irgi turi labai daug įtakos. – Kodėl jūs, žinodamas tokius dalykus, nesikreipėte į teisėsaugos institucijas? – Mes esame parašę, kol kas atsakymo nesulaukėme. Dabar negaliu įvardinti, bet su tų didelių kontrabandų sulaikymais labai sutapo mano puolimas. – Įtarimus neigiate, kodėl tuomet įkliuvote į šią istoriją? – Tai yra gyvenimas. Netikėjau, iki šiol netikiu. Atsibundu ryte ir galvoju: aš, apkaltintas tuo ir tuo? Netikiu. Lietuva, pagal Europos Komisiją, praktiškai 2 proc. lenkia Europos Sąjungos vidurkį pagal maisto saugą. Norint tai pasiekti, reikia užgniaužti ir nelegalius prekiautojus, ir tuos, kurie prekiauja be mokesčių, kontrabanda. Iki šiol buvome reikli įstaiga. – Ir jūsų reiklumas prieš jus atsisuko? – Manau.  

Institucijų nepasirengimas ekstremalioms situacijoms – ekstremalus

Jevgenijus Bardauskas, Akvilė Naginionytė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt Kilus grėsmei, valstybė nesugebėtų pakankamai apsaugoti gyventojų nuo pavojaus – per trečdalį valstybės institucijų net trejus metus nėra organizavusios jokių pratybų. Be to, kaip teigia valstybės kontrolės atlikto audito išvados, ketvirtadalyje jų nevyko civilinės saugos mokymai, darbuotojams nesuteiktos net minimalios žinios, ką daryti ir kaip elgtis pavojaus atveju, į pasirengimą ekstremalioms situacijoms žiūrima formaliai, dalis institucijų net nėra parengusios tokių situacijų valdymo planų, nors tai turėjo būti padaryta dar prieš penkerius metus. Negana to, atsargos, tokios kaip maistas, vaistai, yra minimalios. Pasak vidaus reikalų ministro, tam dažniausiai neskiriama tiek lėšų, kiek reikia, todėl viso labo tepalaikomas minimalus rezervas. Na, o ir pats ministras, kuris yra Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas, mūsų laidai prisipažino, kad neišklausė civilinės saugos mokymo programos kurso. Tad Lietuva snaudžia, o gyventojai net nežino, ką jiems reikėtų daryti įvykus nelaimei. „Na, jei tu kasdien bėgioji, tai ar nubėgsi maratoną, turbūt nelabai? Ekstremalios situacijos likvidavimas greičiausiai užtruktų ir dėl to būtų neišvengta didelės žalos, o gal net ir žmonių aukų“, – laidai „SAVAITĖ“ sakė Valstybės kontrolės auditorius Gediminas Sungaila. Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas teigė, kad jam dažnai susidaro įspūdis, jog daugelis mano Lietuva esant oaze, kurią aplenks grėsmės, pavojai, incidentai, todėl į visus tuos raginimus turėti planus, daryti pratybas, ruoštis ekstremalioms situacijoms, švelniai tariant, žiūrima pro pirštus. Be to, net 90 proc. vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos su pirmininku priešakyje narių, kuriems pavesta priimti sprendimus ekstremaliosioms situacijoms valdyti, neišklausė civilinės saugos mokymo programos kurso. „Tenka pripažinti ir tikrai neslėpsiu, kad pats nesu tų kursų išklausęs ir tikrai 90 proc. [kursų neišklausiusių žmonių – LRT.lt] nėra gerai, tad bandysime tą situaciją keisti“, – aiškino vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas Tomas Žilinskas. Valstybės kontrolės auditoriaus G. Sungailos įsitikinimu, trūkumai yra sisteminiai, mat jeigu kelis metus iš eilės nedaroma, tai kas privalu daryti, tai jau nėra atsitiktinumas, tai jau yra sistema. Tačiau vidaus reikalų ministras nesutinka su Valstybės kontrolės kritika: trūkumų yra, tačiau institucijos pasiruošusios, o valstybė sugeba suvaldyti ekstremalias situacijas. Tiesa, jis, atsižvelgdamas į audito išvadas, įpareigojo iki spalio institucijas pašalinti įvardytus trūkumus, o jei tai nebus padaryta, žadamos piniginės baudos. Pasak vidaus reikalų ministro, gyventojų evakavimo mechanizmas aiškus, todėl nei problemų, nei chaoso neturėtų kilti. „Gyventojų evakavimo tvarka praėjusiais metais buvo atnaujinta, patikslinta, yra aiškiai sudėliota, kas ir kada priima sprendimus, kaip organizuojamas gyventojų evakavimas šalyje. Pavyzdžiui, jei savivaldybės teritorijoje tas įvyksta arba iš savivaldybės į savivaldybę yra atsakingi administracijos direktoriai, jei iš apskrities į apskritį arba gyventojų evakavimas į užsienį, tai tada atsakingas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas“, – teigė T. Žilinskas. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko nuomonė kitokia. Esą žmonės atsakingi už saugą turi daug kitų funkcijų ir dažniausiai jiems šios pareigos tik trečiaeilės. A.Paulausko manymu, kai šalia Lietuvos sienos statoma Baltarusijos atominė elektrinė, kurios saugumu jau dabar abejojama, kai Europoje daugėja teroristinių išpuolių, o Europos Sąjunga nesuvaldo pabėgėlių srautų, neleistina taip atsipalaidavus gyventi. Pirmininkas neabejoja, jei rytoj Lietuvoje kiltų epidemija, užkluptų gamtos stichija – gaisrai, liūtys – ar įvyktų teroristinis išpuolis, Lietuva nesusitvarkytų. „Nesinori gąsdinti žmonių, bet, aš manau, būtų visiškas chaosas, nes neveikia sistema, planų nėra, pratybų nėra, saugyklų nėra, perspėjimo sirenų yra ne visur, žmonės, na, tiesiog nepraktikuoja, nebando, neatlieka pratybų, o kaip galima be pratybų gerai reaguoti ir tinkamai apsaugoti žmones?“, – retoriškai klausė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Dar viena problema, kurią auditoriai mato, tai – perspėjimo sirenos. Teigiama, kad šia sistema galima įspėti tik kiek daugiau nei pusę Lietuvos gyventojų, o, pavyzdžiui, Vilniuje garsinis pavojus nepasiektų nė 8 proc. gyventojų. Tik dalis žmonių gautų ir perspėjimo pranešimus į mobiliuosius telefonus. Vidaus reikalų ministras sutinka, kad ši sistema turi trūkumų, tačiau esą už sirenų įrengimą atsakingos savivaldybės, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pradės projektą, pagal kurį bus pereinama į ketvirtosios kartos tinklą ir jau kitais metais perspėjimo pranešimai pasieks didžiąją dalį gyventojų, tiesa, ne šimtą procentų. Jau metų pabaigoje taip pat turėtų įsikurti valstybės ekstremalių situacijų operacijų centras. Į jį ir suplauks duomenys iš kitų operacijų centrų. Čia esantys žmonės kilus grėsmei planuos tolimesnius veiksmus. Po žeme įsikūrusi slėptuvė yra apsaugota ir nuo radiacijos, ir nuo cheminio pavojaus. O štai, pavyzdžiui, atsarginė slėptuvė, kaip skelbia išvados, neatitinka net įrenginio reikalavimų – įranga pasenusi, reikia keisti filtrus, atlikti kitus darbus. Tačiau tokių slėptuvių šalyje vienetai ir jos dažniausiai skirtos apsaugoti valstybėms pareigūnams, atsakingiems už valstybės valdymą, kariuomenės atstovams. Tiesa, daugiau kaip du trečdaliai už reagavimą ekstremaliu atveju atsakingų valstybės institucijų slėptuvių neturi. Gyventojams taip pat tektų glaustis mokyklose, darželiuose, nes per 26-erius metus slėptuvėms įrengti, tvarkyti neskirta nė cento. Todėl dalis sunyko, dalis – neįrengta, dalis – išparduotos. Taip atsitiko todėl, kad, pasak pareigūnų, nėra ir tikslo visus gyventojus paslėpti. „Jie turi būti laikinai apsaugoti kolektyvinės apsaugos statiniuose. Tokių statinių mes jau turime 1820 Lietuvoje, tai mes galėtumėme priglausti laikinai 41 proc. visų Lietuvos gyventojų. Kodėl laikinai? Kadangi tikslas yra, matyt, juos evakuoti į saugias zonas, neslėpti, bet evakuoti į saugias zonas“, – aiškino T. Žilinskas. A. Paulauskas įsitikinęs, kad po tokių valstybės kontrolės išvadų, vyriausybė turi rimtai peržiūrėti visą sistemą ir ją ne kosmetiškai remontuoti, bet keisti strategiškai ir radikaliai. Nes žmonės nežino, kaip elgtis, todėl reikia literatūros, mokymų, informavimo: „Vyriausybė, premjeras yra krizių komiteto pirmininkas turėtų aiškiai pasiųsti signalą, kad tai rimtas darbas, kad atsakingi žmonės turi turėti ne kokį penktadalį savo etato civilinei saugai, bet galbūt, visą etatą.“ Taip pat, anot A. Paulausko, būtinas ir krizių valdymo įstatymas, kurio projektas derinamas jau keletą metų, tačiau niekaip nepriimamas, būtinas ir krizių valdymo centras, kurį turi daugelis pasaulio valstybių.

A. Vinokuras: V. Mazuronis ir V. Tomaševskis nusispjovė į savo partijas ir rinkėjus

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt Lietuva – ne Jungtinės Valstijos, kurių prezidento rinkimų kampanija ryški, spalvinga ir matoma ne vien pačioje Amerikoje, ją stebi visas pasaulis. Lietuvoje lygiai po dviejų mėnesių įvyksiantys Seimo rinkimai, atrodo, neįdomūs ne tik rinkėjams, bet ir patiems politikams. Visi vasaroja. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimas dėl „Judex“ produkcijos, ir prekybos poveikiu, kuriame figūruoja Seimo narys Petras Gražulis, o įtarimai jau pareikšti Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovui Jonui Miliui, taip pat neprivertė politikų parodyti dėmesio. Tiesa, premjeras su žemės ūkio ministre apsižodžiavo, kuriam labiau rūpi, ką daryti su J. Miliumi, o sveikatos apsaugos ministras „Facebook“ paskyroje piktinosi tarnybos vadovu. Apžvalgininkas Arkadijus Vinokuras „Savaitėje“. – Jūs esate suskaičiavęs, kad socialdemokratai nuo 2014 m. balandžio iki 2016 m. liepos prarado nuo 27,5 proc. rinkėjų iki 14,2 proc. Bet panašu, kad jiems tai visiškai nerūpi? – Iš tiesų keistas štilis. Partija, kuri nukrito taip ženkliai, turėtų dėti visas pastangas, vos ne kiekvieną minutę, kiekvieną dieną skirti, kad būtų atkurtas pasitikėjimas partija. Akivaizdu, ką partija bedarė, [...] vis dėlto žmonės sukasi nuo partijos. Tai turėjo kelti nepaprastą susirūpinimą. – Socialdemokratai nėra vieninteliai, kurie per daug nereaguoja... – Žinote, peršasi tokia mintis, kad verkiančių po šių rinkimų nebus. Pagrindinės partijos - socialdemokratai, Tėvynės sąjunga, valstiečiai ir žalieji, liberalai ir net „Tvarka ir teisingumas“ ir Darbo partija - žino, kad į Seimą jie pateks. Vadinasi, pragyvenimo šaltinis neprarastas. Kaip atrodys ten viduje, nebeturi reikšmės, nes esminė varomoji jėga, pagrindiniai žmonės lieka tie patys. – Išeitų, kad tie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimai ir tie trys asmenys, kurie dabar yra patekę į STT rankas, - Eligijus Masiulis, Petras Gražulis ir Vytautas Gapšys - neveikia žmonių, jiems tas pats? – Esminis dalykas su kuo žmonės Lietuvoje susitaikė - nieko nepakeisi. Jie patys neprisideda prie to pakeitimo. Kad kažką rinktum, reikia turėti bent kažkokį suvokimą, elementarų valstybės sandaros suvokimą ir partijų pažinimą. Lietuvoje dar to nėra. Buvo didžiulė viltis dedama į liberalų sąjūdį, deja, tai buvo miražas. Ir vėl žmonės pasakė: „o ką aš sakiau, švogerizmas išplitęs, politinė korupcija egzistuoja“. Tas pasimetimas rodomas ne tik nežinojimu, už ką balsuoti, bet ir emigracija, kuri niekaip nesustoja. Emigrantą, žmogų, kuris mąsto palikti Lietuvą, jaudina du dalykai - gerovė ir pasitikėjimas. Pasitikėjimas tais, kurie tą gerovę siūlo. Abiem atvejais, matyt, to nėra, todėl turime nesustabdomą emigraciją. Tas pats „Judex“... Viskas užpildyta giminėmis, tetomis, broliais, seserimis, buvusiomis ir esamomis žmonomis. Emigruoja ypač jaunimas, kuris bėga iš kaimo, nes žino, kad jis negalės ten gauti darbo, nes ten jau sėdi teta, kuri apskritai neturi jokios kompetencijos. – Kalbate apie emigraciją, bedarbystę, kitaip sakant, apie darbo rinką, apie darbo rinkos priartinimą prie europietiškų standartų, darbo vietų kūrimą. Turėtume kalbėti apie švietimo ir mokesčių sistemą. Daugybė yra Lietuvoje problemų, bet, kai iki rinkimų liko du mėnesiai, negirdime partijų apie tai kalbant. Girdime apie kažkokius skandalus, susijusius su konkrečiais asmenimis tose partijose. Dar girdėjome, kad išeidami atostogauti jie garsiai kalbėjo apie minimalios mėnesinės algos (MMA) ir neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) kėlimą, tuo atveju, jeigu juos išrinksi, suprask. Bet apie jų programas mes kaip tik ir nekalbame, jų nėra. – Čia reikalinga be galo aktyvi rinkimų kampanija, kur pateikiamos tai partijai svarbiausios užduotys. Jos turi matytis ant kiekvieno stulpo, televizijose. Aš nežinau, gal jie pinigų neturi? Ar čia tokia politinė kultūra - dabar vasara, tai mes nusispjaunam į valstybę, į savo partiją, mums nesvarbu, mes pagulėsime pliaže. Paskui grįšime, likus vienam mėnesiui ir pradėsime vienas per kitą šaukti. – Ar per tą likusį laiką jie suspės ką nors rinkėjui pasakyti, kas ateitų iki rinkėjo? – Turėtų įvykti stebuklas. Kiekvienoje partijoje turėtų įvykti stebuklas, nes įdirbis per mažas. – O kaip vertinate tą faktą, kad dviejų partijų pirmininkai apskritai nedalyvaus rinkimuose į Seimą, vienos - negali dalyvauti, nes jam tas uždrausta, kitas - rado labiau blizgantį už save? Tik dviejų partijų pirmininkai patys ves savo partijas į rinkimus. – Manau, kad tai peiktinas, neatleistinas dalykas. Manau, kad tai afera. Tiesiai šviesiai, du žmonės – Valentinas Mazuronis ir Valdemaras Tomaševskis - paprasčiausiai nusispjovė į savo partiją ir savo rinkėjus. Šiuo atveju garbingai atrodo Tėvynės Sąjungos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Taip turėtų būti, bet matome, ką reiškia partijos, kurios neturi jokios ideologijos, kur svarbiausia yra vieta, pragyvenimo šaltinis, visa kita yra butaforija. Tai yra neatleistini dalykai. Tai menka.

Panika dėl listerijų maiste – iš piršto laužta

Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje kilus nerimui dėl galimo maisto produktų, užterštų listerijomis, patekimo į rinką, apie tai kalbamės su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotoju Vidmantu PAULAUSKU. Kiek pagrįstos pastarosiomis dienomis sklandančios nuomonės apie tai, kad nesaugi produkcija galėjo būti tiekiama rinkai? Neramina, kad keliama panika ir vartotojai gąsdinami visiškai be reikalo. Galiu tą drąsiai tvirtinti, remdamasis tiek Lietuvos, tiek ir Europos Sąjungos mokslininkų nuomone, bei teisės aktais. Listerijos – milijardus metų gyvuojantis mikroorganizmas. Gamtoje jo galime sutikti visur, jo faktiškai neįmanoma išvengti. Tam tikromis sąlygomis, patekusi į nusilpusio žmogaus organizmą, ši bakterija gali sukleti apsinuodijimo požymius. Tai tiesa, tačiau nereiktų pamiršti ir labai svarbaus fakto, kad bent kelias minutes po karštu tekančiu vandeniu palaikius daržovės šie mikrobai nuplaunami, tinkamai išvirtame ar iškeptame maiste jie žūva per keletą sekundžių. Tačiau ar listerijos maisto produktuose yra tiriama ir kontroliuojama? Be jokios abejonės. Lietuvoje vadovaujamės Europos Sąjungoje priimtais standartais ir saugumo garantijomis, kurios vienos griežčiausių pasaulyje. Vien maisto saugą reglamentuojančių reglamentų, direktyvų ar įstatymų yra per penkis šimtus. Reglamentas 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų, labai aiškiai sako, kad, pavyzdžiui, šaldytuose pusgaminiuose (koldūnuose, blyneliuose ir pan.) šio mikrobo koncentracija nėra apibrėžiama ir neturi būti tiriama ar kontroliuojama. Šios nuostatos laikomasi ne tik Lietuvoje, bet visoje Europos Sąjungoje ir daugelyje trečiųjų šalių. Bet ar tai nėra kontrolės trūkumas, keliantis grėsmę vartotojams? Tikrai ne. Atvirkščiai, mokslininkų manymu, tokiuose produktuose šis mikroorganizmas nekelia grėsmės sveikatai. Juk niekas nevirtų koldūnų nevalgo. O gamintojas ant kiekvieno gaminio pakuotės nurodo informaciją, kiek laiko pusgaminis turi būti verdamas, kad būtų paruoštas tinkamai. Žinoma, yra tokių produktų, kuriuose listerijos kiekiai, remiantis moksliniais tyrimais, yra griežtai kontroliuojami ir tiriami, pavyzdžiui mėsos ar žuvies gaminiuose. Svarbu pažymėti ir tai, kad žmogaus imuninė sistema yra įpratusi kovoti su aplinkoje esančiais įvairiausiais mikroorganizmais ir puikiai su šia užduotimi susidoroja. Ką galėtumėte pasakyti apie šiuo metu viešoje erdvėje kilusį nerimą susietą su listerija maisto produktuose? Labai apmaudu, kad visuomenė gąsdinama nepagrįstais „baubais“. Paprastas vartotojas juk nėra mikrobiologijos ekspertas, tad žinutės, kuriose pasakoma tik keli teisingi faktai, kurie „pagražinami“ įvairiais mitais ir gąsdinimais, iš tiesų kelia nerimą. Juk mes neizoliuoti ir mūsų skleidžiamos žinios pasiekia tolimiausiuose kraštuose esančius lietuviškų maisto gamintojų ir eksportuotojų prekybos partnerius. Tad ne tik nepagrįstai bauginami mūsų vartotojai, bet ir pakertamas užsienio partnerių pasitikėjimas Lietuvos maisto produktų eksportuotojais. Keliamas skandalas gali nubraukti kelerius metus intensyvaus darbo, derybų, naujų eksporto rinkų plėtros, ypač po Rusijos įvesto embargo maisto produktų eksportui. Tai ne tik apmaudu, bet ir neatsakinga. Juk šiuo metu maisto produktais galime prekiauti beveik su 170 pasaulio valstybių. www.vmvt.lt inf....

LPK prezidentas: „Kodėl Lietuvai buvo patogi Rusijos rinka“?

2016-07-14 Po neplanuotų geopolitinių pasikeitimų kaimyninėse rinkose eksportuojančios Lietuvos įmonės gana sklandžiai pakeitė eksporto kryptis ir stabilizavo padėtį, praradimus pakeisdamos naujose rinkose išaugusiais pardavimų rodikliais. Ko išmoko Lietuvos verslas ir kokią pamoką apie ateities darbo rinką gavo darbuotojai – apie tai su į Lietuvą grįžusiais pasaulio lietuviais kalbėjosi Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas. „Kodėl Lietuvai buvo patogi Rusijos rinka? Todėl, kad eksportą sudarė ta pati varškė, grietinė, pienas, sviestas, sūriai. Tačiau staiga mums reikėjo persiorientuoti ir važiuoti, pavyzdžiui, į Artimųjų Rytų rinkas – Kuveitą, JAE, Omaną. Niekas negalėjo pasakyti, ką jie valgo, ką perka, kokie produktai galėtų ateiti į jų lentynas. Deja, didžioji dalis Lietuvos įmonių susidūrė su problemomis, nes nežinojo, kaip prisitaikyti prie naujų rinkų vartotojų skonių ir nerado tokių žmonių, kurie galėtų profesionaliai patarti, ką ir kaip daryti“, – sako LPK prezidentas. Pasak jo, daugelis įmonių ir dabar susiduria su rinkodaros problemomis bei yra pasiruošusios mokėti dideles sumas, tačiau neranda šios srities profesionalų. Todėl iš jaunų žmonių visose srityse dabar labiausiai tikimasi netradicinio mąstymo ir inovatyvumo: „Lietuvoje žmogus gali uždirbti tikrai daug, tačiau turi sugalvoti, ką rinkai būtų galima pasiūlyti kitaip. Laimės tie, kurie bus kūrybingesni ir sugalvos, kaip sukurti naują produktą ir paslaugas bei kaip tai įdomiai pristatyti. Technologijos ir su tuo susijusi ketvirtoji pramonės revoliucija radikaliai keičia supratimą apie gamybą. Lietuvoje jau dabar yra įmonių, kurios naktimis dirba trečią pamainą be žmonių: darbuotojai vakare išeina, o kai ryte sugrįžta – produktai jau būna pagaminti. Ir ateityje technologijos leis žmonėms dirbti vis mažiau rutininių darbų, vis labiau augs kūrybinės veiklos poreikis darbo rinkoje. LPK prezidento nuomone, žinių šiandien turime daug, tačiau nežinome, kaip jas panaudoti. Ko reikia, kad gebėjimų ir idėjų turintys žmonės galėtų jas paversti produktu, paslauga, daiktu? Apie 80 proc. naujai įkurtų įmonių bankrutuoja per pirmuosius 18 mėnesių – valstybė turėtų skirti pinigų idėjų bankui ir taip galėtų padėti jaunam žmogui ateiti į gamybos ar paslaugų rinkas. „Biurokratijos našta taip pat turėtų būti daug mažesnė. Iš politikų turėtume daugiau reikalauti kalbų ne apie tai, kaip sukurs darbo vietų ar sumokės atlyginimų, o ką konkrečiai padarys, kad žmonės galėtų lengviau kurti tai, kas reikalinga visuomenei“, – teigia LPK prezidentas. Naujasis darbo kodeksas, R.Dargio nuomone, taip pat labai reikalingas būtent jauniems žmonėms, kad jie drąsiau bandytų savo idėjas įgyvendinti, o pokyčiai švietimo sistemoje – mokyklose ir aukštajame moksle – leistų išugdyti naują kūrybingų profesionalų kartą. „Šiandien kaip niekada mums visiems reikalingas susitelkimas, atsakingas problemų sprendimas ir valstybinis požiūris priimant svarbius sprendimus, nes tik taip Lietuva pasirengs tam laikui, kai reikės parodyti, kokie mes esame konkurencingi ir stiprūs. Ir tam reikia mūsų visų bendro darbo. Vienas iš tokių sprendimų šiuo metu visų mūsų laukia – sprendimas dėl naujojo Darbo kodekso“, - sako LPK prezidentas R. Dargis. Naujasis Darbo kodeksas netaps panacėja nuo visų problemų Lietuvos Verslo tarybos nuomone (Tarybą sudaro Lietuvos pramonininkų konfederacija, asociacija „Investors‘ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija – www.verslaspolitika.lt ), Lietuvai reikalingas naujasis Darbo kodeksas, kuris sudarytų sąlygas pereiti prie lankstesnio ir saugesnio, verslo ir darbuotojų poreikius atitinkančio bei šalies konkurencingumą stiprinančio darbo santykių reguliavimo nuo 2017 m. sausio 1 d. „Turime pripažinti, kad naujas Darbo kodeksas netaps panacėja nuo visų problemų, nesukurs rojaus nei darbdaviui, nei darbuotojui, po jo priėmimo kitą dieną neatsiras dešimtys darbo vietų, o įmonių pelningumas nešoktels į kosmines aukštumas. Bet atsakingas apsisprendimas ir šio kodekso priėmimas bus žingsnis, liudijantis, kad mūsų valstybė yra brandi ir atvira, pasirengusi priimti atsakingus ir toliaregiškus sprendimus, formuojančius tvarią valstybės ateitį. ,Lietuvai reikalingas naujasis Darbo kodeksas, kuris sudarytų sąlygas pereiti prie lankstesnio ir saugesnio, verslo ir darbuotojų poreikius atitinkančio bei šalies konkurencingumą stiprinančio darbo santykių reguliavimo nuo 2017 m. sausio 1 d. Dabar bandoma supriešinti darbuotojus ir darbdavius, skelbiant kad šis kodeksas yra verslo lobizmo rezultatas, atstovauja ir gina vienos ar kitos pusės interesus. Skelbdami, kad šis kodeksas yra ginamas, kovojant už verslo geresnę ateitį, kažkodėl pamirštame paminėti, kad jau eilę metų tiek Europos Komisija, tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios nare Lietuva siekia tapti, labai aiškiai įvardina – Lietuvai reikalingas darbo santykių lankstumas, būtina didinti konkurencingumą ir produktyvumą. Lietuvai reikalingas pažangesnis ir lankstesnis darbo kodeksas ne tam, kad darbdaviai sau susikurtų geresnes darbo sąlygas, bet tam, kad daugiau žmonių turėtų pažangesnes sąlygas pradėti savo verslą ir tokiu būdu kurtų darbo vietas, kad žmonės, turintys idėjų, nebijotų jas realizuoti ir tokiu būdu prisidėtų prie mūsų ekonomikos stiprinimo. Kažkodėl pamirštame, kad pažangesnis reguliavimas yra vienas iš būdų skatinti emigrantų sugrįžimą į Lietuvą, nes ir jiems čia būtų sukurtos geresnės sąlygos savo verslo kūrimui ir idėjų realizavimui. Būtent dėl šios priežasties yra labai svarbu, kad šio įstatymo priėmimas netaptų priešrinkiminės karštinės ir bandymų susikrauti politinį kapitalą įkaitu. Reikalingas politinis brandumas ir valstybinis požiūris bei atsakingumas, realiai vertinant situaciją ir pripažįstant, kad dauguma kodekso nuostatų yra reikalingos ir turi būti kaip galima greičiau įgyvendintos, nes senasis kodeksas stabdo valstybės pažangą. Keičiantis ekonominei situacijai ir darbuotojų bei darbdavių poreikiams, išliekant aukštam šešėlinės ekonomikos lygiui ir augant tarptautinei konkurencijai dėl talentų ir investicijų, kyla poreikis prie besikeičiančios ekonominės tikrovės pritaikyti ir darbo santykius. Verslas daugeliu atveju jau prisitaikė – darbdaviams jau dabar didžiausias turtas yra aktyvūs, besidomintys, naujus ir netradicinius sprendimus siūlantys darbuotojai, nes tokie žmonės veda įmones į priekį. Šiandien mes turime galvoti ne apie vienadienius laimėjimus, politinius reitingus ir kapitalą, šiandien visi kartu turime prisiimti atsakomybę už tokius politinius sprendimus, kurie užtikrintų tvarią valstybės plėtrą, didintų šalies konkurencingumą ir skatintų ekonomikos augimą“,- sakoma Lietuvos Verslo tarybos pranešime Blogėjanti demografinė situacija riboja ūkio plėtrą Lietuvos ekonomika atsigauna, tačiau gilėjančios demografinės problemos verčia susirūpinti – naujausi Lietuvos statistikos departamento demografiniai kasmėnesiniai rodikliai rodo besitęsiančias populiacijos mažėjimo tendencijas. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonominės ir socialinės verslo aplinkos skyriaus eksperto Luko Gerybos, blogėjanti demografinė situacija yra vienas pagrindinių veiksnių, ribojančių Lietuvos ūkio plėtrą. Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos gyventojų skaičius liepos mėnesio pradžioje siekė 2 869 690. Palyginus su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu, demografinis rodiklis susitraukė 1,1798 proc. Nuo metų pradžios Lietuvoje sumažėjo 18 868 gyventojų. Liūdnas mažėjimo tendencijas patvirtina ir „Eurostat“ duomenys – 2015-2016 metais Lietuvoje fiksuotas neigiamas populiacijos pokytis yra didžiausias visoje Europoje. Remiantis „Eurostat“ atliktu populiacijos projekcijų tyrimu, Lietuvoje 2040 metais gyvens mažiau nei 2 milijonai gyventojų. Taip pat 2015 metais Pasaulio sveikatos organizacija užfiksavo, kad Lietuvoje sveiko gyvenimo trukmė yra 66 metai – tai yra žemiausias rodiklis Europoje. Šie duomenys signalizuoja, kad statistiškai garbaus amžiaus piliečiais turime pradėti rūpintis aksčiausiai. Populiacijos senėjimas, prasti sveikatos rezultatai bei reikšminga grynoji emigracija gali pakenkti Lietuvos ekonominiam konkurencingumui bei augimo potencialui. Nedarbo lygis Lietuvoje 2016 m. I ketvirtį siekė 8,3 proc. – tai rodo gana aukštą darbo jėgos įsitraukimą, tačiau ateityje rodiklis turėtų nusistovėti panašiame lygyje. Rodiklio „pozityvūs“ pokyčiai bus fiksuojami labiau dėl demografinių padarinių, o ne dėl pačios rinkos sąlygų. Pasak LPK atstovo, jau šiandien, esant žemam nedarbo lygiui ir aukštai darbingo amžiaus žmonių emigracijai, pramonės įmonėse jaučiamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Kasmet darbingo amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje vidutiniškai mažėja 2 proc. – tai gali sukelti rimtų bėdų tiek socialinėje sistemoje, tiek Lietuvos ekonomikoje, nes darbingo amžiaus žmonių mažėjimas dirbtinai kels darbo užmokesčio lygį ir taip atbaidys užsienio investuotojus ir sumažins santykinį produktyvumą. Tai gali turėti itin neigiamų pasekmių šalies konkurencingumui tarptautinėse rinkose bei eksportui į kitas šalis. LPK nuolat politikams primena, jog norint spręsti šias problemas reikia veikti nedelsiant. Rudenį naujai išrinkti politiniai atstovai bei vyriausybė turėtų numatyti ilgalaikes priemones, nukreiptas demografinėms problemoms – gimstamumo ir emigracijos – spręsti. Sprendžiant šias problemas turi būti atsižvelgta į jaunų šeimų poreikius (išmokos už vaikus ir jaunų šeimų būsto programa), užtikrinta lankstinga darbo santykių politika, numatytas kryptingas investicijų pritraukimas į regionus, būdai naujoms darbo vietoms kurti, didesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemų sprendimas: didinant švietimo sistemos atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinant mokymo kokybę, taikant aktyvesnę darbo rinkos politiką bei skatinant suaugu...

,,Žalesnė“ valstybės politika

Ką daryti, kad mūsų aplinka būtų švaresnė, saugesnė, darnesnė? Apie aktualias šalies aplinkosaugos problemas ir iniciatyvas, jų tarptautinį kontekstą www.verslaspolitika.lt teiravosi aplinkos ministro Kęstučio Trečioko, akcentavusio ,,žalesnės“ valstybės politikos siekius.

Zyplių dvaro šeimininkas gyvena Lukšiuose

Lukšių seniūnas Vidas CIKANA atgaivintą Zyplių dvarą pavertė traukos centru.
Nedideliame Lukšių miestelyje (Šakių r.) akis traukia Zyplių dvaro ansamblio centriniai rūmai, laikomi vertingu XIX a. architektūros paminklu. Per metus dvarą aplanko apie 10 tūkst. svečių.
Šių metų gegužės 3 d. Zyplių dvaro arklidėse atidaryta menininko Vido Cikanos jubiliejinė paroda. Tą dieną Lukšių seniūnas Vidas Cikana minėjo 60-ties metų jubiliejų. Kaip sakė pats autorius, paroda gimė labai spontaniškai: Verbų sekmadienį kilo noras į rankas paimti teptuką, ir nuo to viskas prasidėjo… Per mėnesį sukurta daugiau nei 20 paveikslų.

Petras Gražulis: ,,Buvau, esu ir liksiu kovotojas“

,,Nuo pat jaunystės esu kovotojas ir negaliu susitaikyti su vyraujančia neteisybe“, – prisipažįsta Seimo narys Petras Gražulis. Kaip jis teigė ,,Verslui ir politikai“, kartais ir pats nukentėdamas, stengiasi atkurti teisingumą visiems, o ne siaurai išrinktųjų ratui.

Nenuilstantis politikas Petras Gražulis, save vadinantis eurorealistu, mano, kad Europa turėtų atsigręžti į regionus, atsargiai vertina europines iniciatyvas.

Asociacija stiprina kovą už žemės ūkio bendrovių interesus

Birželio 30 dieną sukaks 24 metai, kai buvo įsteigta Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija. Liepos 1 d. numatytas 24-asis šios organizacijos narių atstovų suvažiavimas. Šis suvažiavimas – ataskaitinis rinkiminis.
Beveik du dešimtmečius asociacijai vadovaujančio jos prezidento Jeronimo Kraujelio ,,Verslas ir politika“ teiravosi, kodėl, nesulaukus gruodžio mėnesio, paankstintas šio suvažiavimo laikas. Kokias žemės ūkio bendrovių problemas gvildena ir kokiais rūpesčiais gyvena asociacija?
Akivaizdžios problemos – užsitęsęs pajamų mažėjimas, pieno krizė, ES ir Lietuvos struktūrų neįgalumas, priešiškumas bendrovėms ir kitiems stambesniems ūkiams, naudingiems žmonėms ir valstybei.

Ar reikia Lietuvos sostinei metropoliteno?

Vilnių kamuoja begalinės gatvių spūstys ir pasenęs, lėtas, nekomfortiškas visuomeninis transportas. Patiriama milijardinių nuostolių, o specialistai ir politikai vis dar diskutuoja, kokią susisiekimo sistemą pasirinkti. Asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus tvirtina, kad jeigu Lietuvoje aktyviai būtų vystoma viešojo ir privataus sektorių partnerystė kaip finansinė priemonė, Vilniaus gyventojai jau po 15 metų važinėtų metro.
Metropoliteno įdiegimo idėja analizuojama ir diskutuojama dar nuo sovietinių laikų. Prieš 30 metų buvo planuojamos trasos ir atlikti milijono litų vertės geologiniai tyrinėjimo darbai. Jau šiandien privalu ieškoti išeičių, kad automobilių spūstys valstybei ir žmonėms pridarytų kuo mažiau žalos ir nuostolių. Apie tai „Verslas ir politika“ kalbėjosi su asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininku Juozu ZYKUM.

Svetlana Kauzonienė: ,,Mokslas ir studijos turi būti konkurencingi“

Ką turėtų pakeisti naujasis Mokslo ir studijų įstatymas, į kokias viršukalnes stengiasi kopti mokslas ir su kokiomis kliūtimis susiduriama, kodėl tiek daug problemų šiuose švietimo baruose ir kokia vizija matyti? Kas daroma, kad labiau susidraugautų mokslas ir verslas, kad pakiltų inovacijų kultūros lygis? Žodis – švietimo ir mokslo viceministrei dr. Svetlanai KAUZONIENEI, kurios  akcentuojami reikalavimai studijoms ir mokslui – kokybė ir konkurencingumas. Kol kas Seimo nepatvirtintas naujasis Mokslo ir studijų įstatymas, atveriantis kelius ir sutartims, diskusijų estafetės dar neužbaigė. ,,Lietuvos mokslo sistemai būdinga fragmentacija ir dubliavimas, finansavimas principu ,,visiems po truputį“, – tai, anot viceministrės,  diktuoja pokyčių būtinybę. Viceministrė Svetlana Kauzonienė siūlo Lietuvoje steigti Mokslo ir technologijų centrą. Paraleliai galėtų būti kuriamas mokslo ir technikos centrų tinklas vaikams. Tai padėtų ugdyti naują novatorių kartą. 3895...

Kaip keičiasi Jonavos miesto veidas

Geriausias ,,masalas“ rinkėjams – įgyvendinti pažadai Antrai kadencijai iš eilės išrinktam Jonavos rajono merui Mindaugui SINKEVIČIUI politikos virtuvės pažinimo durys ėmė vertis nuo vaikystės, nes užaugo jis politiko, dabartinio susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus šeimoje. Kodėl atnaujintame ir vis modernėjančiame Jonavos mieste galima jaustis oriai, o kariškių kaimynystėje – saugiai, kokias regi savo krašto, jo gyventojų problemas ir perspektyvas, į ,,Verslo ir politikos“ klausimus atsako jaunas Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius. Esate susisiekimo ministro sūnus. Kiek tai svarbu dirbant mero kėdėje? Kokios įtakos Jūsų tėtis politikas turėjo kylant karjeros laiptais? Kas padeda antrą kadenciją išsilaikyti Jonavos rajono savivaldybės viršukalnėje – jos mero poste? Kaip vėl pavyko pavilioti rinkėjus? Meluočiau, jei teigčiau, kad tėvas neturėjo jokios įtakos mano pasirinkimui eiti politikos keliu. Jis buvo man pavyzdys, autoritetas, iš jo mokiausi – tai natūralu darniuose tėvo ir sūnaus santykiuose. Turėjau puikią galimybę ir anksti, ir iš arti pažinti politikos virtuvę. Tačiau, kad pelnytum tokį žmonių pasitikėjimą, koks buvo parodytas man nebe pirmus rinkimus, vien politiko sūnumi būti nepakanka. Žmonės nėra kvaili – jie mato, stebi, analizuoja, vertina, galų gale – sprendžia. 2752

Prie Alytaus vairo – buvęs generalinis komisaras

Vytautas GRIGARAVIČIUS – naujai išrinktas Alytaus miesto meras, visuomeninio rinkimų komiteto ,,Alytaus piliečiai“ lyderis, buvęs Lietuvos generalinis komisaras, pastaruoju metu dirbęs verslo konsultavimo įmonėje.  ,,Verslas ir politika“ domėjosi, kokią šis iššūkių nepabūgęs žmogus mato savo gimtojo miesto viziją, kokiais prioritetais vadovausis valdydamas dzūkų sostinę, kokią gerovę kursiąs jos žmonėms.  ,,Alytus – gražus, patogus gyventi ir dirbti miestas. Tačiau jau daug metų jame kažkas negerai, tarsi liga būtų įsimetusi. Miestas traukiasi, mažėja, tampa kažkoks pilkas, nuobodus“,  – atkreipė dėmesį naujasis meras Vytautas Grigaravičius, pasirengęs ieškoti racionalių sprendimų miesto ir jų gyventojų labui. Visiems buvo netikėta, kad buvęs Lietuvos policijos generalinis komisaras stojo prie Alytaus miesto vairo. Kokias išvadas po savivaldos rinkimų Jūs padarėte pats sau?  Sutinku su Jumis. Tikrai nedažnai išgirsi, kad buvęs ilgametis policijos vadovas taptų vienu iš šalies miestų meru. Aš ilgai galvojau, praleidau keletą bemiegių naktų, kol ryžausi priimti naujus iššūkius. Neslėpsiu, mane nepaprastai sujaudino toks didelis rinkėjų pasitikėjimas. Tuo pačiu suprantu, kad tai įpareigoja. Neturiu teisės nuvilti manimi tikinčių alytiškių. Todėl belieka viena – maksimaliai išnaudoti tai, ką moku ir žinau, sutelkti įvairias savivaldybės tarybos narių bei administracijos tarnautojų kompetencijas skaidriam, viešam ir greitam susikaupusių problemų sprendimui. 2741...

Darius Ulickas: ,,Regionams – geresnes verslo sąlygas“

 Seimo narys Darius ULICKAS – aktyvus parlamento Aplinkos apsaugos komiteto, Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos narys, patyręs Raseinių krašto politikas. Tarp įdomių jo pasiūlymų, pristatytų svarstyti Seimui – ir naujas būdas, kaip Lietuvoje skatinti prekybą elektromobiliais, ir daugelis kitų. Kalbinamas ,,Verslo ir politikos“, į mūsų krašto kasdienybę, perspektyvą  politikas  žvelgia su naujomis idėjomis ir taikliais pastebėjimais. Jo įsitikinimu, būtina gerinti sąlygas regionų verslui, plačiau atverti vartus jaunimo idėjoms. O svarbiausias ginklas kovoje su korupcija, anot Seimo nario Dariaus Ulicko, esame mes patys. Kuris darbas įdomesnis, kūrybingesnis – Seime ar rajono vadovo kėdėje? Kokius svarbiausius žingsnius išskirtumėte apžvelgdamas savo kadenciją parlamente? Kiek teigiamų pokyčių pavyko pasiekti teisės aktų projektais, kuriuos esate pateikęs svarstyti ir įteisinti? Visi darbai, kuriuos darai įsigilinęs į jų esmę, problematiką, yra įdomūs ir atsakingi. Raseinių rajono savivaldybės meru pradėjau dirbti, kai meras turėjo vykdomąją valdžią, baigiau – kai meras tapo tik tarybos vadovu. Darbo pradžioje teko didesnė atsakomybė, pareigos buvo atsakingesnės. Darbas savivaldybėje ir Seime neatsiejamas nuo komandinio darbo. Stipri ir vieninga komanda gali daug nuveikti tiek Seime, tiek savivaldybės taryboje, tiek jos administracijoje. 2670...

Arūnas Valinskas: ,,Lietuvoje pareigūnų galvos lekia ne už penkiaženkles sumas“

Gintautas KNIUKŠTA Kaip teisingiausiai  pristatyti Arūną VALINSKĄ?  TV laidų prodiuseris? Humoristas? Ne visi turbūt žino, kad jis – dar ir buvęs LR Seimo narys, Seimo Pirmininkas, Tautos prisikėlimo partijos įkūrėjas. Dar daugiau. 1984 m.  jis aukso medaliu baigė Vilniaus 12-ąją vidurinę mokyklą ir buvo pirmasis šios mokyklos aukso medalininkas,  Vilniaus universiteto Teisės fakultete  įgijo teisės mokslų magistro laipsnį. Lietuviškos muzikos festivalio „Nida“ organizatorius. Pirmojo pasaulyje grožio konkurso „Mis nelaisvė“ sumanytojas ir rengėjas. Kartu su grupe „Dviratis“ yra surengęs apie 1 000 koncertų. Televizijos ir radijo laidų, koncertų vedėjas, populiarių televizijos programų autorius, prodiuseris ir kūrėjas: „Taip ir Ne“, „Šeši nuliai – milijonas“, realybės šou „Kelias į žvaigždes“, „Žodžių mūšis“, „Vakarėlis Jums“, „Dviračio šou“ bendraautoris. Iš viso dalyvavo daugiau nei 2 500 renginių, koncertų ir viktorinų, radijo ir televizijos programų. Scenoje ir televizijoje praleido dvidešimt dvejus metus. 2008 m. su bendraminčiais įsteigė Tautos prisikėlimo partiją. Šešiolika jos atstovų  buvo išrinkti į Lietuvos Respublikos Seimą, o  A. Valinskas išrinktas Seimo Pirmininku. Šiandien Arūnas Valinskas  – „Verslo ir politikos“ pašnekovas. 2485...

Lietuvos kaimas išsivaikščiojo, bet žemės ūkio dar negalime nurašyti

 Gintautas KNIUKŠTA Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, tobulinantis žemės ūkio informacijos sistemą, orientuojasi į geriausią informacinių technologijų patirtį ir siekia, kad visi registrai ir informacinės sistemos pirmiausia būtų naudingi žemdirbiams. Juk dinamiškai besikeičiant situacijai, būtent žemdirbiams ypač reikalinga informacija, kad galėtų įvertinti savo resursus ir galimybes. Pamatas, ant kurio stojosi įmonė, buvo padėtas 1998 metų rudenį, kai Žemės ūkio ministerija, Ūkininkų sąjunga, Žemės ūkio bendrovių asociacija ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba įsteigė viešąją įstaigą Kaimo verslo plėtros ir informacijos centrą (KVPIC). „Verslas ir politika“ kalbina Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vadovą Sigitą PUODŽIUKĄ, atskleidžiantį šios įmonės nūdienos rūpesčius, išsakantį dėmesio vertų minčių apie žemės ūkio problemas ir perspektyvą. Gerbiamas direktoriau, pagrindinis įmonės veiklos tikslas – įgyvendinti valstybės politikos priemones žemės ūkio informacinės sistemos srityje. Šiandien sunku pasakyti, ar Lietuvos ūkininkai liks patenkinti naujomis ES paramos schemomis, tačiau  kokias matote  tendencijas šalies žemės ūkyje?  Ūkiai Lietuvoje stambėja. Tai parodė pasėlių deklaravimas.  Faktas yra tas, kad ūkininkai, žemės ūkio bendrovės stambėja. Esama ženklų, kad gyvulinkystei pastaruoju metu skiriama daugiau dėmesio, bet akivaizdus ir tas faktas, kad melžiamų karvių skaičius Lietuvoje sumažėjo. Aišku, viskas priklausys nuo to, kaip bus dirbama, kokią poziciją užims asociacijos, su kuriomis pastaruoju  metu man daug teko kalbėtis. Prievarta mes nieko nepasieksime. Dabar, tarkim, Žemės ūkio ministerija imasi gaivinti gyvulininkystę. Manau, viskas priklausys nuo to, kiek bus subalansuoti prioritetai, t. y. galvijų veislininkystė ir gyvulininkystės produkcijos gamyba, ir kiek pati ministerija galės suteikti paramos iš nacionalinio biudžeto šioms dviems kryptims, nenusižengiant ES reikalavimams, skiriant papildomą paramą. Labai svarbu paremti veislinių bandų plėtrą, gerinti jų kokybę. Pastaruoju metu mažėja veislinių galvijų branduolys, ypač – vietinių veislių. 2006...

Valstybiniai miškai padeda išsaugoti pačią valstybę

Miškininkų bendruomenės atstovai, garsūs visuomenės veikėjai abejoja, ar pastangos nušalinti generalinį miškų urėdą Benjaminą Sakalauską nebuvo susijusios su norais išklibinti valstybinės miškų sistemos pamatus, uždegti ,,žalią šviesą“ miško nauda suinteresuotoms grupuotėms ir netgi privatizavimo kėslams, valstybinių miškų pardavinėjimui. Ar tai nedvelkia tam tikromis grėsmėmis pačiai valstybei? Kokia gi šiandien situacija valstybiniuose miškuose, dėl kurių vėl užkunkuliavo diskusijos? Savo komentarais, vertinimais žurnalo puslapiuose pasidalijo garsūs visuomenės atstovai, miškininkai. ,,Dokumentai, bendri veiklos rodikliai, konkretūs skaičiai rodo, kad Generalinė miškų urėdija – kompetentingose ir atsakingose rankose“, – pastebėjo LR Prezidentas, aplinkosaugininkas Valdas Adamkus. Kaip keitėsi valstybinių miškų, urėdijų veidas, pasidomėjome Druskininkų ir Valkininkų miškų urėdijose. 2381...

Būtina išsaugoti jūrinės valstybės statusą

Lietuvos Respublikos Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininko  Raimundo  PALIUKO išskirtinis interviu „Verslui ir politikai“ Žurnalas ,,Verslas ir politika“  pristato mūsų parlamento komisijų, komitetų darbą. Šiame numeryje atskleidžiami Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos nužengti žingsniai ir planai, gvildenamos aktualios problemos. ,,Verslo ir politikos“ pašnekovas – šios  komisijos pirmininkas Raimundas PALIUKAS, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys. Buvusiam Klaipėdos rajono vicemerui to krašto žmonių rūpesčiai ir lūkesčiai nuo seno gerai pažįstami, vien jau tai neleidžia suklysti, padeda rasti racionaliausias išeitis. Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisiją ir jos vadovą šiandien jaudina ne tik su šiomis sritimis susiję įstatymai, bet ir būtinybė išsaugoti jūrinės valstybės statusą, strategiškai svarbaus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto nūdiena, pajūrio verslinė žvejyba – su senomis tradicijomis ir naujais poreikiais, daugybė kitų šalies žuvininkystės aktualijų. Gerbiamas pirmininke, koks pagrindinis komisijos tikslas? Pirmiausia, žinoma, turime sudaryti palankias sąlygas Lietuvos, kaip jūrų valstybės, kūrimui ir stiprinimui, šioje srityje užtikrinti valstybės interesus,  stiprinti politinę ir ekonominę nepriklausomybę bei didinti jūrų ir vidaus vandenų ūkio komplekso indėlį į šalies ekonomiką. 2045

Sveikos gyvensenos ugdymas Lietuvoje patyrė fiasko

Svei­kos gy­ven­se­nos ug­dy­mas Lie­tu­vo­je pa­ty­rė fias­ko. Pa­gal ,,Eu­ro­ba­ro­met­ro“  ty­ri­mą, 44 procentai  lie­tu­vių nie­ka­da ne­si­mankš­ti­na, 14 procentų  lie­tu­vių ne­patiria  jo­kio fi­zi­nio ak­ty­vu­mo, tik 12 procentų –  fi­ziš­kai ak­ty­vūs, yra spor­to klu­bų na­riai. Tai paaiškėjo po Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos pir­minin­ko profesoriaus Juozo Pundziaus pranešimo Seime 2014 m.   Profesorius Juozas PUNDZIUS, Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos pir­minin­kas          Iššūkis – hipertenzijos plitimas Aktuali šian­die­nos te­ma – „Ar­te­ri­nės hi­per­ten­zi­jos ir ki­tų lė­ti­nių ne­in­fek­ci­nių li­gų kon­tro­lės ga­li­my­bės Lie­tu­vo­je“. Ši te­ma­ti­ka ati­tin­ka Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos me­ti­nį de­vi­zą, ra­gi­nan­tį ko­vo­ti su ci­vi­li­za­ci­jos rykš­te – hi­per­ten­zi­ja. Ji pri­me­na, kad hi­per­ten­zi­ja daž­niau­siai bū­na ne­by­li žu­di­kė, žmo­nės daž­nai ne­jau­čia, kad ser­ga ši­ta li­ga, bet kren­ta be są­mo­nės ir ne­re­tai mirš­ta. Kaip at­ro­do Lie­tu­va tarp ki­tų ša­lių? De­ja, ji už­ima tre­čią vie­tą pa­gal šios li­gos pa­pli­ti­mo daž­nį. Koks vi­du­ti­nis Lie­tu­vos žmo­nių ar­te­ri­nis spau­di­mas? Eu­ro­po­je – vie­nas iš di­džiau­sių. Kaip pa­vyks­ta su­kon­tro­liuo­ti jau ži­no­mą ar­te­ri­nį krau­jo spau­di­mą? Lietuva – ket­vir­ta nuo ga­lo. Ser­ga­mu­mas hi­per­ten­zi­ja kas­met Lie­tu­vo­je di­dė­ja ir per pas­taruosius de­vy­ne­rius me­tus iš­au­go net ke­liais pro­cen­tais. 4608...

Europos čempionas iš Luokės: ,,Nesveika konkurencija iškraipo bet kokius tikslus“

Prie Vilniaus „Siemens“ arenos esanti skulptūra, išaukštinanti Lietuvos krepšinį, pasipildo naujomis pavardėmis. Retai būna, kad ten atsirastų politikų pavardžių, tačiau  Lietuvos krepšinio federacijos metinėje ataskaitos konferencijoje prieš metus  buvo įtraukas klausimas dėl naujų pavardžių iškalimo ant skulptūros, kurioje įamžinti garsiausi mūsų šalies krepšininkai. Į papildomą sąrašą įtraukti jau visi 1937 ir 1939 metų Europos čempionai, aštuoni 2003 metų Europos čempionai, dar neįtraukti į garbės sąrašą 1997 metų moterų Europos čempionato nugalėtojos ir treneriai bei SSRS rinktinėse kovoję 8 mūsų šalies krepšininkai.  Pagarbos nusipelnė ir dabartinis Seimo vicepirmininkas Vydas GEDVILAS, kuris 1997 metais buvo moterų krepšinio rinktinės treneriu – jis įtrauktas į sąrašą. Vydas Gedvilas 2001–2004 metais  – Lietuvos kūno kultūros akademijos prorektorius, akademijos senato narys, Lietuvos rektorių konferencijos sporto komiteto pirmininkas. Nuo 2004 m. iki šiol yra Lietuvos Respublikos Seimo narys, penkiolikos mokslinių straipsnių, dviejų metodinių priemonių studentams autorius, daugelio tarptautinių ir Lietuvos mokslinių konferencijų dalyvis. Už sporto laimėjimus apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu, 1997 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas ir aukščiausia  trenerio eksperto kategorija, tais pačiais metais išrinktas geriausiu Lietuvos treneriu. Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos garbės prezidentas, Lietuvos krepšinio federacijos vykdomojo komiteto narys. Vydas Gedvilas atsako į „Verslo ir politikos“ klausimus.  2163...

Gyvenimas svetur: puiki Islandijos švietimo sistema ir kodėl danai skatina verslumą

Ką vertingo galima atrasti sau ir suteikti kitiems svečiose šalyse? Kodėl jos kaip magnetas traukia jaunus žmones? Ir nuo ko priklauso, grįžta tie svetimo oro gurkštelėję žmonės atgalios į mūsų Lietuvą ar ne?
Kai Viktorijos GORBATENKO rankose buvo dar šiltutėlis Vilniaus universiteto istorikės diplomas, ji jau traukė į Islandiją su kitu ,,kelialapiu“, skirtu misijai savanoriauti.
Dabar ji studijuoja religijos antropologiją Danijoje, o tuo pačiu, kaip ir daugelis studentų, randa laiko padirbėti.

Naujovės – sveikatos labui

Į ,,Verslo ir politikos“ klausimus atsako sveikatos apsaugos ministrė Rimantė ŠALAŠEVIČIŪTĖ. Atskleidžiama, kokios naujovės, permainos, pokyčiai padeda galynėtis su korupcija, mažinti biurokratizmo ir trumpinti eiles gydymo įstaigose, gerinti pacientų sąlygas, sutaupyti valstybės lėšų. Kokie pokyčiai pastaruoju metu vyksta ir numatomi vaistų rinkoje? Šiais, 2015-aisiais, metais bus įdiegta elektroninė paslauga „E. receptas“. Elektroninis receptas palengvins receptų išrašymą, receptai bus aiškesni, tikslesni, visada įskaitomi, dėl to farmacijos specialistams bus lengviau įvertinti išrašytus receptus ir išduoti pagal juos vaistus, o pacientas elektroninės sveikatos portale savo paskyroje galės visada matyti, kokie receptai išrašyti, kokius ir kaip vaistus turi vartoti. 5132...

Vigantas Kraujalis: ,,Kodėl aš nesižaviu skandinaviškais miškais“

       Gintautas KNIUKŠTA   Ukmergės miškų urėdas Vigantas KRAUJALIS, puoselėjantis ne tik  gamybines, bet ir kūrybines iniciatyvas, įsitikinęs, kad pati Lietuvos girių situacija mūsų miškininkams sufleruoja naujų ir įdomių, ekonomiškai patrauklių plėtros sričių. Reikia tik daugiau laisvės suteikti ūkiniams vadovams, išsivaduoti nuo perdėto reglamentavimo kiekviename žingsnyje. Visur savanaudiškai ir įkyriai besikišančius skandinavus lietuviai patys gali pamokyti, kaip tvarkyti miškus, verčiau mums paanalizuoti, kodėl taip darniai ūkininkauja, tarkim, vokiečiai. Su Vigantu Kraujaliu susipažinome prieš dešimt metų Šalčininkuose, kur kartu sodinome Europos mišką. Tuomet jis dirbo Šalčininkų miškų urėdu, vėliau  – Generalinėje miškų urėdijoje, o nuo 2009 metų – Ukmergės miškų urėdas. Vigantą šiandien vertina, giria ir miškininkai, ir politikai, ir paprasti kaimo žmonės –  iniciatyvus, darbštus, patikimas, neapsakomai mylintis mišką žmogus. Iš Molėtų krašto kilęs miškininkas prieš keletą metų  buvo pasukęs į verslą, dirbo įmonėje, kuri ruošė ir tiekė biokurą katilinėms, tačiau nugalėjo meilė miškams. Išskirtinis ir tėvo eigulio vaidmuo, ir užaugo Vigantas miške, dviejų ežerų glėbyje, vienkiemyje. Kai tekdavo keletą kilometrų pėdinti iš mokyklos, ne juokais gąsdindavo briedžiai, dažnai užtverdavę kelią. Sukdavo lankus, pūškuodavo miškais, kad tik jų nesutiktų. Miškininko specialybė Viganto niekada nenuvylė, šis darbas visada jam buvo mielas. Nuo mažens žinojo, kad suks girių takais. Ir šiandien vaikystę prisimena su šypsena: „Kai buvau mažas, labai patikdavo eigulio kepurė...“ 1937

Indijos išminties pamokos

Laimutė JANULIENĖ Individualiosios įmonės ,,Atkulos projektai“ savininkė Išminčius paklausė berniuko, sėdinčio pakrantėje: „Nejau tau užtems saulė, jeigu išvysi ją be Mokytojo?“ Berniukas nusišypsojo: „Saulė išliks saule, bet kai būnu šalia Mokytojo, man šviečia dvylika saulių“.     Agni joga                                                                                  Paviliojo piligriminė kelionė  Verslas sekasi neblogai. Įmonė veikia stabiliai ir rentabiliai... Bet vadovė 10 metų – be atostogų. Išleki savaitei į sodybą, į Egiptą ar Turkiją... Lietuvoje niekur nuo darbo nepasislėpsi. Skambina, rašo laiškus, suranda ir viduryje miško.  Egipto ar Turkijos kurortuose (viskas įskaičiuota) labai gražu, bet savaitės – per akis. Pasimėgauji ramybe, egzotiškais peizažais, valgiais, prabanga. Visi rūpesčiai lieka  už viešbučio sienų.  Vėl grįžti į darbą ir namų rūpesčių verpetą.  Pasimečiau, nežinau nei kas esu, nei ko noriu, nei kaip gyvenu, nei dėl ko gyvenu… Paskendau kasdienybėje. Pokyčiai mano gyvenime brendo lėtai ir nuosekliai. Pirmiausia pradėjau lankyti integralios jogos užsiėmimus, vėliau susižavėjau pranajama joga (vadinama sąmoningu kvėpavimu). Man pasisekė papulti pas meistriškumą pasiekusius jogos mokytojus. Žinoma, perskaičiau daug įvairių išmintingų knygų, kurios knygynuose paprastai sudėliotos į lentynas, pavadintas ,,Įdomioji psichologija“. Pamažu šiose knygose sudėti išminties krislai pasiekė mano protą. 2542...

Kristijono Donelaičio kūrybos eksportas

Jausmais sukurtas, širdimi perskaitomas raštas 2014 metai, paženklinti Kristijono Donelaičio tema, tapo vienu didžiausių kultūros renginiu Lietuvos istorijoje. Knygos, paskaitos, koncertai, moksliniai pranešimai, parodos paskatino mus prisiminti šį didį žmogų, talentingą mokslininką ir rašytoją, kuris lietuvių literatūroje iškilo pirmasis ir aktualus išliko iki šiol.    Lilija VALATKIENĖ            ,,Šimtmečio portretas“ – ir Baltarusijoje Lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio kūryba siejama su tautiškumu, nacionalinėmis vertybėmis, vertinama kaip svarbus lietuvių identiteto pamatas. Lietuvos dailininkai, pasitikdami  K.Donelaičio 300 metų jubiliejų, sukūrė „Šimtmečio portretą“.  Skulptoriai, tapytojai, grafikai ir medalininkai bene penketą metų simpoziumuose, diskusijose, pleneruose skaitė ir interpretavo Kristijoną Donelaitį. „Tai buvo proga suvienyti visas menininkų jėgas, ir mes ją puikiai išnaudojome, – džiaugėsi Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Utarienė. – Jungtinė „Šimtmečio portreto“ dailės paroda pasižymi originaliu požiūriu į istoriją ir tradicijas. Šiuolaikinio žmogaus žvilgsnis gali labai netikėtai atrasti bendrų sąsajų su kelių šimtų metų praeitimi ir priartinti ją prie šių dienų. Tai padaryti gali tik meninė kūryba“. „Šimtmečio portreto“ paroda keliauja per Lietuvos ir užsienio parodų sales. Kartu su menininkais į parodos atidarymo iškilmes Baltarusijoje vyko „Verslo ir politikos“ žurnalistė. Apie K. Donelaičio eksportą kalbėjomės su Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininke Edita UTARIENE. 4274

Audrius Siaurusevičius: ,,Visuomeninis transliuotojas privalo būti alternatyva masiniam skoniui“

Lilija VALATKIENĖ „Finansų krizės mano praėjusios kadencijos programoje nebuvo, tačiau gyvenimas – nenuspėjamas, teko su ja susigrumti ir išgyventi. Dabar esame teisingame kelyje – visuomeninis transliuotojas turi išlikti alternatyva masiniam skoniui. Mes privalome kurti produkciją, turinčią išliekamosios vertės, ir kartu tenka konkuruoti rinkoje“,– sakė LRT vadovas Audrius SIAURUSEVIČIUS. Jis tapo pirmuoju LRT generaliniu direktoriumi, kuris perrinktas antrai kadencijai.  Pasak LRT vadovo, rinkos ir konkurencinės aplinkos negalima ignoruoti, nes kol kas dalį pajamų LRT gauna iš reklamos. „Pagrindinis dalykas – penkerius metus buvusi kryptis, – kad kultūra yra prioritetas ir toliau išliks“, –  neabejojo Audrius Siaurusevičius.  Jo nuomone, LRT sunkiausi laikai – jau praeityje, tad galima drąsiau žvelgti į ateitį. A. Siaurusevičiaus teigimu, pagrindiniame LRT televizijos kanale reikia ambicingesnio, konkurencingesnio tinklelio, kad jis geriau atitiktų žmonių lūkesčius.  A. Siaurusevičius žadėjo toliau ieškoti būdų optimizuoti veiklą. „Priminsiu, kad nuo 2009 m. sausio 1-os iki 2010 m. gruodžio 31-os LRT sąnaudos buvo sumažintos 30 mln. litų. Tai rezultatas, kuriuo galiu didžiuotis, ir galiu didžiuotis žmonėmis, kurie tai atlaikė“, – tvirtino LRT vadovas. 1597...

Žmonėms reikia turėti savo globėją

LILIJA VALATKIENĖ Jauna menininkė Jolanta SNEŽKO savo tapybos parodoje, surengtoje galerijoje „Znad Wilii“, surinko Lietuvos šventuosius. Šventųjų akys nutapytos taip, tarytum sekiotų iš paskos, stebėtų, saugotų ir laimintų.  Kodėl Jums svarbi Lietuvos šventųjų tema?  Vartant meno albumus, kartą man užkliuvo Šv. Barboros atvaizdas. Pagalvojau, kokia miela, primityvi, bet nuoširdi ta liaudies tapyba. Antrą kartą man užkliuvo Šv. Ignoto gatvės pavadinimas. Ilgai stoviniavau gatvėje ir galvojau apie jį. Kas jis toks, kodėl jis čia, Vilniuje? Kodėl netoliese yra Benediktinių gatvė? Pradėjau skaityti biografijas, domėtis ikonografija. Smagiausia dalimi pasirodė simbolių kalba. Visų šventųjų  atvaizdai yra užkoduoti, kiekvienas rankose turi kažkokį tik jam būdingą daiktą. Pavyzdžiui, Šv. Petras – raktus, Šv. Agota – duoną. Būtent čia prasideda smagumas – kaip rebuso sprendimas: visi žino tai, kas yra akivaizdu (na, visi gi mato, pavyzdžiui, raktus, duoną, knygą), bet tik aš žinau, ką tai reiškia, kuo ypatingi tie simboliai ir kodėl jie neatsiejami nuo konkretaus asmens. 2120...

Už Lietuvos ribų įveikė nepriteklių ir atrado save mene

Nuo ūkanotosios Airijos iki saulėtosios Prancūzijos kurorto Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ  Ką gali duoti užsienio šalys gabiems svetimtaučiams, kad šie nenorėtų grįžti į savus kraštus?Kaip lietuviai priviliojami ir kuo ,,paperkami“ įsitvirtinti ir dirbti tokiose valstybėse, kaip Airija ir Prancūzija?Kokie tie pranašumai, kurie paryškina mūsų Lietuvos spragas?  Jolantai DIČIŪTEI, kaip ir dažnam lietuviui, emigracija padėjo iškopti iš nepriteklių duobės ir į savo gyvenimą įsileisti daugiau saulės,   spalvų. Ji ir vestuvines sukneles siuva ne baltas, o spalvotas. Kūryba visur keliauja kartu su Jolanta, nors darbų ūkanotoje Airijoje ir saulėtoje Prancūzijoje teko dirbti įvairių. 2175...

Apie kvalifikuotos darbo jėgos resursus, kurių nepanaudoja valstybė

Algimantas KIRKUTIS, Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentas, profesorius, habil. dr. Šiandien ypač svarbu, kad kvalifikuoti, sukaupę didelės patirties žmonės ilgiau išliktų sveiki ir darbingi. Aktyvių brandaus amžiaus žmonių sveikatos ir darbingumo palaikymo problema nusipelno ypatingo dėmesio. Būtų labai naudinga šioje srityje turėti aiškią valstybinę strateginę politiką, konkretų planą su išryškintomis prioritetinėmis kryptimis.                            Ką mums reiškia visuomenės branda? Labai skaudu matyti, kai užsienio kompanijų viliojami gerais uždarbiais ir socialinėmis garantijomis, šalį palieka jauni, gabūs ir išsilavinę žmones. Pokyčiai, įvykę Lietuvoje per pastaruosius keliolika metų, lėmė ryškų kvalifikuotos darbo jėgos resursų trūkumą. Mažėjantys studentų, moksleivių ir gimstančių vaikų skaičiai byloja apie tai, kad situacija šalyje ateityje tik blogės. Kita labai ryški demografinė tendencija  –  vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus augimas. Šiuo metu vyresni negu 60 metų žmones jau sudaro beveik ketvirtadalį visų Lietuvos gyventojų. Nors kol kas, lyginant Lietuvą pagal šį rodiklį su šalimis ES senbuvėmis, mes neatrodome tragiškai, tačiau neramina dinamika, su kuria ryškėja tokia tendencija. 1889...

Lietuvos Respublikos Konstitucijos gynėjas samdomų žudikų nebijo

Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo ANDRIUKAIČIO išskirtinis interviu „Verslui ir politikai“ Gintautas KNIUKŠTA Vytenio Povilo ANDRIUKAIČIO pilna visur, jis  savo kadenciją pradėjo kaip tikras reformatorius revoliucinierius. Kol kiti jo kolegos Vyriausybės nariai atsargiai rinko žodžius, ką žada nuveikti, jis iš karto pasiūlė Lietuvos sveikatos sistemą pertvarkyti iš esmės. V. P. Andriukaitis iškart pasiūlė Seimui svarstyti keletą Sveikatos draudimo įstatymo pataisų. Pagrindinė jo mintis buvo ta, kad privačioms medicinos įstaigoms suteiktos paslaugos būtų apmokamos iš PSDF tik tokiu atveju, jei tokių paslaugų toje teritorinių ligonių kasų zonoje būtų suteikiama bent 10 procentų mažiau nei vidutiniškai šalyje (be keleto išimčių).   „Kad nebūtų situacijų, kai į valstybinę įstaigą ateina žmogus, o gydytojas siūlo vėliau ateiti pas jį konsultuotis privačiai. Kodėl jis negali tos paslaugos suteikti valstybinėje įstaigoje? Reikalingas kontrolės mechanizmas, kad nebūtų schemų, kaip galima pinigus pernešti iš vienos vietos į kitą, keliskart paimti pinigus už tą patį“, –  aiškino V.  Andriukaitis. 1846

Lemtis – vis atsidurti ten, kur sprendžiamas Lietuvos likimas

                          Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ Apie svarbius politinius sprendimus ir gyvenimo atradimus, vertybes kalbėjomės su žinomu šalies teisininku, buvusiu LR generaliniu prokuroru, Seimo Pirmininku, laikinai ėjusiu Prezidento pareigas, buvusiu aplinkos ministru, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Artūru PAULAUSKU, kuris 2013 metų rugpjūčio 23 dieną šventė savo 60-ties metų jubiliejų. ,,Galiu tik pasidžiaugti, kad lemtis suteikė gerų galimybių vis atsidurti ten, kur buvo sprendžiamas Lietuvos likimas“, – savo jubiliejaus išvakarėse ,,Verslui ir politikai“ sakė parlamentaras Artūras Paulauskas.  Seimo nario Artūro Paulausko įsitikinimu, šiandien turime labiau pasitikėti žmonėmis, kad jie pasijustų savo žemės šeimininkais, suteikti žmonėms daugiau teisių, galimybių, finansų, kad  jaustųsi atsakingi už savo šalies kūrimą.  O nacionalinis, kibernetinis saugumas, energetinė vizija, suintensyvėjusi gamyba galėtų padėti atsitiesti ir Lietuvai, ir jos žmonėms. Bendravimas su jais politikui yra suteikęs daugybę atradimų. Kokie šios dienos Jūsų – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko – rūpesčiai? Pats komiteto pavadinimas įpareigoja rūpintis nacionaliniu saugumu. Svarbu suprasti, kad nacionalinis saugumas nėra tik karinė mūsų galia, vien specialiųjų tarnybų pajėgumai. Tai pirmiausia žmogus, kuris yra patriotas, tiki savo valstybe ir dėl jos gali paaukoti gyvybę. Bet žmogui reikia sudaryti sąlygas toje valstybėje augti, tobulėti, pagaliau – susikurti normalų gyvenimą, oriai pasenti. Tada toks žmogus tikrai yra didelė vertybė, ir nacionalinis saugumas nuo to tampa tik stipresnis. Taigi aš visada akcentuoju, kad ypač svarbūs yra socialiniai, ekonominiai ir kiti faktoriai, kurie stiprina žmogaus tikėjimą valstybe. 1682...

Top