Jūs esate
Pagrindinis > Interviu

Pasirašytas Vyriausybės, verslo atstovų ir socialinių partnerių Nacionalinis susitarimas dėl Lietuvos pažangos

Spalio 16 d.  pasirašytas Nacionalinis susitarimas dėl Lietuvos pažangos reformų. Susitarime, kurį pasirašė LR Vyriausybės Ministras Pirmininkas, verslo konfederacijų vadovai, profesinių sąjungų vadovai, įtvirtinamas siekis kelti gyvenimo lygį, didinti darbo rinkos patrauklumą, kurti konkurencingą ekonomiką. Ilgalaikę pažangą pasieksime, jei didinsime viešojo sektoriaus efektyvumą, gerinsime viešąsias paslaugas, įtvirtinsime socialinį dialogą, užtikrinsime švietimo ir mokslo kokybę, sukursime sąlygas mokytis visą gyvenimą, sukursime suderintą ir stabilią mokesčių sistemą, didinsime šalies konkurencigumą. Nacionalinis susitarimas – tai bendra visų pasirašančiųjų šalių deklaracija ir įsipareigojimas dirbti vardan bendro tikslo, remiantis sutartais principais ir priemonėmis. Susitarime teigiama, kad būtina didinti viešojo

V. Adamkus: didžiuojuosi, kad JAV prezidentas į mane kreipdavosi „Pone Lietuva“

Vytautas Markevičius, LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt Iki šiol savotiškai didžiuojuosi, kad JAV prezidentas į mane kreipdavosi „Mister Lithuania“ („Pone Lietuva“), LRT RADIJUI sako prezidentas Valdas Adamkus. Anot jo, toks kreipinys buvo pastangų dėl gimtojo krašto pripažinimas. „Plečiant pažintis ir ypač patekus į Amerikos valstybinę tarnybą, atsidarė pačių Baltųjų rūmų durys, galėjau tiesiogiai prieiti prie valstybės prezidento ir nuolat kelti Lietuvos klausimą“, – prisimena V. Adamkus. – Prezidente, prieš 73 metus, spalį, buvote priverstas pasitraukti iš Lietuvos. Tuomet jums buvo 18 metų. 1949 m. atvykote į JAV. Kaip įsijungėte į kovą

Klausas Schwabas pasaulį sudrebino savo knyga, tarptautiniu bestseleriu “Ketvirtoji pramonės revoliucija”.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos rengiamas „Metų ekonomikos forumas 2017“ spalio 12 d. Vilniaus Rotušėje sukvietė šalies verslo, moklso, politikos, visuomenės, nevyriausybinio sektoriaus lyderius dalyvauti diskusijoje, kurios centre – „Ketvirtoji pramonės revoliucija“. Technologinių inovacijų proveržis kelia esminius klausimus ateities visuomenei, ekonomikai, žmonijai. Ar suvokiame pokyčių gylį ir mastą? Ar gebėsime derinti socialinę įtrauktį ir ekonominį augimą? Kokią visuomenę siekiame kurti? Ar mūsų lyderiai pasiruošę būti atskaitingais ir atsakingais? Koks Lietuvos ir kitų nacionalinių valstybių vaidmuo globalioje ekonomikoje. Tai tik dalis klausimų, kurie buvo analizuojami forume. Ypatingas renginio svečias – Lietuvos pramonininkų konfederacijos kvietimu pirmą kartą

Liberalo logika: privalėdami vairuoti absoliučiai blaivūs lietuviai bus daug nelaimingesni

Edmundas Jakilaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Automobilis, vairavimas ir alkoholis – nesuderinami dalykai. Nori važiuoti – negerk, nori gerti – nevažiuok. Viskas. Daugiau diskusijų šiuo klausimu būti negali. Dabar, kai keli Seimo nariai kalba apie galimybę didinti toleruotiną vairuotojams ribą, iš esmės jie siunčia labai blogą žinutę. Juk tas ribos paslinkimas situacijos greičiausiai nepakeis nei į gerą, nei į blogą pusę, bet siunčiame žinutę visuomenei, kad galite dar trupučiuką šiek tiek išgerti“, – taip kelių parlamentarų iniciatyvą didinti leistinų promilių skaičių vertina L. Pernavas. Apie dviprasmiškus kelių Seimo narių siūlymus

Žmonės nežino, iš ko pragyvens senatvėje, bet nori išlikti savarankiški

Šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų bijo skursti senatvėje ir nuogąstauja, ar tapus senjorais užteks pinigų svarbiausiems jų poreikiams. Tyrimas parodė, kad darbingo amžiaus žmonės nerimauja dėl pragyvenimo senatvėje, tačiau planuoja išgyventi savarankiškai – atskirai nuo artimųjų. Tik 3 proc. Lietuvos gyventojų teigė norėsiantys senatvę praleisti pas vaikus. Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų apklausa. Tyrimas parodė, kad 67 proc. Lietuvos gyventojų vienas arba su partneriu senatvę norėtų praleisti savo namuose. Tik penktadalis žmonių pageidautų brandžiame amžiuje savo namuose gyventi su vaikais ar kitais artimaisiais ir

,,Iš Lietuvos bėga pabėgėliai – nesame pakankamai solidarūs“

Eglė Gibavičiūtė Seimo Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Seime vyko konferencija „Pabėgėliai Šiaurės Europos ir Baltijos šalyse: integracija savivaldybėse”. Renginio tikslas – identifikuoti problemas, kylančias integruojant pabėgėlius bei rasti optimalius šių problemų sprendimo būdus. Sveikindamas konferenciją, Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Valerijus Simulikas pažymėjo, kad apsauga nuo kankinimų ir nežmoniško elgesio – prigimtinė žmogaus teisė. Valstybės ir jos piliečių požiūris į pažeidžiamus asmenis yra visuomenės brandos atspindys. O pabėgėliai, pasak Seimo nario, yra viena pažeidžiamiausių asmenų grupių. „Nors iš esmės pabėgėlių krizė Lietuvą palietė minimaliai, tačiau tai tapo nemažu iššūkiu mūsų valstybei ir

S. Skvernelis dar nenori būti prezidentu

Edmundas Jakilaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Premjero pozicija irgi yra ta, apie kurią kažkada net negalvojau, negalvojau, kad gali tekti tokią poziciją užimti. Šis darbas tikrai yra sunkus, atsakingas, bet įdomus. Labai įdomus. Todėl kol kas aš save pozicionuoju čia, o toliau – laikas parodys. Daug kas priklauso nuo situacijos. Kol kas galiu patvirtinti tik tiek, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turės savo kandidatą Prezidento rinkimuose. Ar tai bus partinis, ar nepartinis kandidatas dar negaliu pasakyti“ – apie Prezidento rinkimus sako premjeras. Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su Ministru

SOCIALINĖ NELYGYBĖ ir politinių partijų krizė 

Socialinių mokslų daktarui Algimantui Valentinui Indriūnui jau 92 metai. Tačiau jis prieš metus išleido knygą „Atsakingos demokratijos valstybės kūrimas“ , o prieš keletą metų baigė anglų kalbos kursus. Duodamas interviu laikraščiui „ŠIANDIEN“ jis pažymėjo, kad Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, nyksta kairiosios partijos, o atotrūkis tarp turtingųjų ir nepriteklių kenčiančių žmonių vis didėja. Jo nuomone, daug ką išspręstų mokesčių politika, tačiau Lietuvoje nė viena partija nesiryžta įvesti progresinių mokesčių. ,,Girdžiu sakant - turtuolių Lietuvoje yra mažai, tai ir apmokestinti jų neverta. Bet turtuolių visame pasaulyje yra mažai, tačiau turto

Darbuotojų Lietuvoje trūksta ne tik dėl emigracijos

Gabija Narušytė, Artūras Matusas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Tai, kad Lietuvos įmonės sunkiai randa darbuotojų, lemia ne viena priežastis, nors emigracija ir demografinė padėtis tikrai svarbu, LRT RADIJUI sako premjeras Saulius Skvernelis. „Įmonėse, [...] kuriose vidutinis darbo užmokestis ne minimalus, o 700, 800 arba 1200 eurų, darbuotojų stygius nejaučiamas. [...] Be abejo, įmonės, kurios moka minimalų atlyginimą, o ypač tos, kurios moka minimalų atlyginimą ir dalį jo – vokelyje, darbuotojų trūkumą tikrai jaučia“, – pabrėžia S. Skvernelis. – Nuo spalio didėja pensijos. Kas ir kiek gaus didesnes pensijas? – Pirmiausia –

Brangiausia Lietuvos vieta – Pasvalio kraštas

,,Pasvaliečius garsina sūriai ir Daujėnų duona, smegduobės ir krepšinis. Alus - taip pat,  tačiau vykdant naująją valstiečių politiką to gal ir nereikėtų sakyti“, - juokavo laikraščiui ,,ŠIANDIEN“ šeštą kadenciją rajono meru dirbantis Gintautas Gegužinskas. Gintautas Kniukšta Rugsėjo viduryje Pasvalio senamiestyje, Vytauto Didžiojo aikštėje, pirmąkart Pasvalyje buvo surengta „Baltoji vakarienė“, skirta Pasvalio miesto 520 metų jubiliejui ir Pasvalio taikos 460 metinėms paminėti. Organizatoriai kvietė į Pasvalio miesto šventę kraštiečius ir užsieniečius susirinkti, paminėti, pasilinksminti, tiesiog pabūti kartu, susėsti drauge prie bendro stalo – pabendrauti bei dar geriau pažinti gimtąjį kraštą. Šeštą kadenciją Pasvalio rajonui

Tėvas ir sūnus pasuko skirtingais keliais

Mindaugas Sinkevičius pakluso Socialdemokratų partijos valiai trauktis iš valdžios ir palieka ūkio ministro postą, o jo tėvas Rimantas Sinkevičius pasirašė susitarimą su „valstiečiais“. – Vieni sako, kad jūs šioje situacijoje pasielgėte sąžiningai, o kiti – kad gudriai. Ką apie tai pasakytumėte jūs pats? – M.Sinkevičiaus paklausė žurnalistė Daiva Žeimytė „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“. – Mano elgesį galima vertinti skirtingai. Aš manau, kad elgiuosi kaip šiuolaikiškas politikas. Partija mane delegavo, partija išėjo ir aš, partijos narys, išeinu kartu. Natūralu, jog galėjau sakyti: manimi pasitiki, premjeras sako, kad turėčiau likti, norėjau

Ž. Pavilionis. Kodėl vidaus reikalų ministras tik dabar imasi tyrimo, kai ima degti padai?

LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt Migracijos departamentas, prieš priimdamas savo „unikalius“ sprendimus, turi pasitarti su labiau patyrusiais žmonėmis ir turėti daugiau nuovokos, LRT RADIJUI sako Seimo narys Žygimantas Pavilionis. Kita vertus, pastebi jis, ir Užsienio reikalų ministerija nesistengia departamentui labai aktyviai patarti: „Kodėl vidaus reikalų ministras tik dabar imasi tyrimo, kai ima degti padai? Akivaizdu, kad daromos nesąmonės, laisvi žmonės nėra ginami, o nusikaltėliai – įleidžiami. Tam, kad būtų pradėta mąstyti, reikės Seimo bizūno arba įstatymo.“ D. Žalimas: skirtingai nei Rusijos teisėjai, buvau informuotas abstrakčiai Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas teigia negalintis

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Rita Simanavičiūtė Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. Tokią tendenciją atskleidė „Citadele“ banko inicijuotas „Spinter Research“ tyrimas, kuriame savo nuomonę išsakė 505 įmonių vadovai. Apklausos duomenimis, 55 proc. Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių įmonių negali pasakyti, ką reiškia ketvirtoji pramonės revoliucija, kuri gali lemti ir esminius pokyčius gamyboje, ir visose kitose gyvenimo srityse, kurias jau iš esmės keičia ar dar keis technologijos. „Nerimą kelia tokia didelė Lietuvos verslininkų dalis, kuri nieko nežino apie

D. Katkus: turiu optimizmo kibiriuką

Rūta Kupetytė, Deividas Jursevičius, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Niekada nereikia sakyti sau „ne“, reikia gyventi. Jei kokia nors idėja šaus esant 99 metų, vis tiek reikia ją realizuoti, LRT RADIJUI sakė 75-metį švenčiantis dirigentas Donatas Katkus. Anot jo, reikia būti gyvam, bet žmonės dažnai prisigalvoja įvairiausių apribojimų, kurių su metais tik daugėja. – Gimtadienį pasitinkate daug repetuodamas su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru. Gal ir švęsite kartu? – Taip,  bus koncertas rotušėje. Pagrosime, bet daugiau nesakysiu. – Esate priekabus vadovas? – Kai yra gerai, nori dar geriau. Tai ne priekabumas, o noras, kad būtų labai

Premjeras S. Skvernelis: ,,Korupcijos byla yra didžiulis smūgis mūsų politinei partinei sistemai“

Edmundas Jakilaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt  Tiesioginėje LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“ Liberalų sąjūdžio pirmininkas Remigijus Šimašius, premjeras Saulius Skvernelis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis, Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Povilas Urbšys diskutavo apie dvi parlamentines partijas sukrėtusį korupcinį skandalą. Politinės korupcijos byloje teisėsauga  pareiškė įtarimus dviem parlamentinėms partijoms – Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai dėl stambaus masto prekybos poveikiu ir kyšininkavimo. Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis telefonu sakė, kad per 1 metus ir 4 mėnesius naujų faktų nėra nustatyta. „Kyla klausimas,

,,Lietuva nevadindama savęs jūrine valstybe – baustų save“

,,Lietuva nevadindama savęs jūrine valstybe – baustų save“,- sako Klaipėdos jūrų uosto ekonominę – socialinę reikšmę miestui, regionui, valstybei laikraščiui ,,ŠIANDIEN“ pristatantis uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas. Klaipėdos uostas – labiausiai į šiaurę nutolęs neužšąlantis rytinės Baltijos jūros uostas. Tai svarbiausias ir didžiausias Lietuvos Respublikos transporto centras, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai iš rytų bei vakarų. Per Klaipėdos uostą eina pagrindinės laivybos linijos į Vakarų Europos, Pietryčių Azijos ir Amerikos žemynų uostus. Pokalbio metu direktorius Artūras Drungilas pažymėjo, kad uostas yra didžiulė varomoji jėga visai Lietuvos ekonomikai. Nė viena

Laikraštis „ŠIANDIEN“: Penkeri metai be Seimo skambučio

ŠIANDIEN – laikraštis - verslo, politikos ir kultūros žinių iš Lietuvos ir viso pasaulio skleidėjas. Mes gvildename istorijos ir dabarties, miesto ir kaimo, atskirų regionų ir bendruomenių gyvenimo aktualijas, nepamiršdami ir mūsų tautiečių išeivijoje. Mūsų vertybės – objektyvumas ir pozityvumas. Nuoširdžiai kviečiame bendradarbiauti ir prisidėti prie leidinio sklaidos. Pagarbiai vyr.redaktorius Gintautas Kniukšta Verslo, politikos ir kultūros laikraštis „Šiandien“ Nr.6: Penkeri metai be Seimo skambučio Prieš penkerius metus, daugiau nei dvidešimt savo gyvenimo metų paskyręs didžiajai politikai, Česlovas Juršėnas pareiškė, kad daugiau nekandidatuos į Lietuvos Respublikos Seimą. Jis – vienintelis parlamentaras, dirbęs Seime šešias kadencijas

Vokiečiai Lietuvai bruka prastesnius maisto produktus

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad iš 33 rūšių maisto prekių net 23 skiriasi sudėtimi, skoniu, spalva ar konsistencija. Pagrindinis skirtumas, pasak VMVT Maisto skyriaus vedėjos pavaduotojos Loretos Mačytės, yra tas, kad Vokietijoje produktai mažiau chemizuoti, mažiau dažiklių, naudojamas cukrus, o ne saldikliai, vietoj pigaus palmių aliejaus bulvių traškučiams skrudinti – saulėgrąžų aliejus. Šiuos skirtumus galima pastebėti ne tik laboratorijos tyrimų metu, bet ir skaitant produktų sudėtis smulkiu šriftu ant pakuočių. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, pristatydamas tyrimą, atskleidusį žinomų gamintojų maisto prekių, pirktų Lietuvoje ir Vokietijoje, sudėties

Trečią rugsėjo šeštadienį minima Miškininkų diena. Kodėl pralaimėjo valstybė

Valstybės turtas Miškai – ne tik medienos šaltinis. Miškai liko neišdraskytu didžiuliu Lietuvos turtu. Ne kartą aukščiausieji valstybės pareigūnai deklaravo, kad miškų išsaugojimas yra ir valstybės politikos dalis. Naujoji politinė jėga taip pat deklaravo, kad jai rūpi regionai, kalbėjo apie darbo vietų kūrimą. ,, Kasmet trečią rugsėjo šeštadienį minima Miškininkų diena šiemet tapo gėdingiausia diena miškininkų istorijoje. Miškininkų bendruomenė neišsaugojo pasaulyje geriausiai veikiančios sistemos.  Lietuvos  miškai  2012 metais buvo pripažinti geriausiai tvarkomais pasaulyje. Daugybę metų, su kolaboruojančių miškininkų palaikymu, buvo siekiama išdraskyti valstybinius miškus, bet ankstesni Seimai suprato valstybinių miškų svarbą ir

V. P. Andriukaitis apie M. Basčio apkaltos procesą 

Lietuvos politiniame gyvenime pastaruoju metu netrūksta politinių skandalų. Deja, kai kurie iš jų, atveriantys šalies politinės ir teisinės sistemos ydas, patyrusius šalies politikus itin neramina. Ryškus to pavyzdys, – Seimo nariui Mindaugui Basčiui inicijuotas apkaltos procesas. Kalbiname Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarą, vieną iš aktyviausių LR Konstitucijos autorių ir Konstitucinio teismo doktrinos ugdytojų Vytenį Povilą Andriukaitį. Jūs esate daugelio Konstitucinio teismo procesų bei apkaltų Lietuvoje organizavimo dalyvis. Beje, iš visų Seimo narių laimėjote daugiausia Konstitucinio teismo bylų. Kaip gi Jūs, konstitucinės teisės žinovas, vertinate Seimo nariui Mindaugui Basčiui inicijuotą apkaltos

Mažuosius aludarius nuo žemės šluoja ir jų pačių rinkta valdžia

Karolis Didžiulis Šiaurės Lietuva dažnai vadinama ietuviško alaus tradicijų lopšiu. Istorijos šaltiniai liudija, kad pirmosios alaus daryklos Aukštaitijoje kėlėsi greta dvarų, o XIX amžiuje kiekvienas dvaras turėjo savo alaus daryklą. Dėl gamtos sąlygų, gyventojų mentaliteto ir meistrystės šis kraštas pelnytai vadinamas aludarių kraštu. Alus - ir vaistas, ir maistas Iki šių laikų yra išlikę žmonių, kurie puoselėja senąsias krašto tradicijas, išlaiko jų tęstinumą ir gali didžiuodamiesi vadintis aludariais iš Aludarių krašto. Vienas iš jų – pasvalietis, UAB „Alsteka“ direktorius Audrius Gesevičius, šio amato paslaptis perėmęs iš savo tėvų ir senelių. Anot jo, kai reikėjo

Gyvūnų gerovė ir sveikata – sėkmingo verslo garantas

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Dariaus Remeikos išskirtinis interviu laikraščiui ,,ŠIANDIEN" Gerbiamas direktoriau, visuomenė jautriai reaguoja į viešumą iškylus gyvūnų gerovės pažeidimų faktams. Ko, Jūsų nuomone, labiausiai trūksta, kad savo augintinius prižiūrėtume geriau: teisės aktų, vieningos strategijos, bendro „gerosios praktikos“ susitarimo ar tiesiog mokymų.Ar tiesa, kad teisės aktai nustato tik minimalius reikalavimus? Žinoma, labai džiugu, kad visuomenė nėraabejinga, nuoširdžiai ir atyviai veikia gyvūnų globėjai. Mes reaguojame į kiekvieną skundą.Ir dėl galimai žiauraus elgesio, ir dėl gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimo. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme apibrėžtos gyvūnų laikytojų pareigos apima prievoles gyvūnų

Prognozuojamas transporto draudimo kainų augimas neturi pagrindo

Metų pradžioje sumažėjusios draudikų išlaidos nesustabdė privalomojo transporto priemonių draudimo kainų augimo. Maža to, pastaruoju metu Draudikų biuro atstovai teigia, kad artimiausioje ateityje draudimo įmokos gali brangti dėl galimai didėsiančių išlaidų, kurios atsiras padidinus neturtinės žalos atlyginimo ribas. Tačiau pateikti argumentai vežėjų neįtikina. Jei draudimo kainos ir didės, jos tik papildys draudikų kišenes, o realių padidėjusių išlaidų tikėtis sunku. „Eilinį kartą užsimenama apie ateityje didėsiančias draudimo kainas. Tačiau bent šiek tiek pasidomėjus rinkos specifika, darosi akivaizdu, kad skaičiais ir faktais yra manipuliuojama, tad draudimo kainos kilti neturėtų“, - teigia Lietuvos nacionalinės

Labdaros projektas „Meškiuko terapija“

Darius Gabrielius, VŠĮ ,,Saugus angelas' Dažname iškvietime, į kurį vyksta policijos pareigūnai, liudininkai ar nukentėjusieji yra mažamečiai ar nepilnamečiai vaikai. Lietuvoje prasidėjo kitose šalyse pripažintas projektas „Meškiuko terapija”, kurio tikslas – įvykio vietoje suteikti emocinę paramą įvairiuose incidentuose atsidūrusiems vaikams. Jau rugsėjo pirmosiomis savaitėmis organizuojamo labdaros projekto „Meškiuko terapija“ metu bus renkamos lėšos pliušinių meškiukų pirkimui į patruliuojančių policijos pareigūnų automobilius. Tai kitose šalyse jau patikrinta ir visuomenės teigiamai priimta akcija, kurios pagrindinis tikslas – nuraminti stresą ar šoką patyrusį vaiką. Policijos pareigūnas dažniausiai yra pirmas asmuo, kuriam įvykio vietoje tenka su vaiku

Seimui pristatyta rudens sesijos darbų programa

Seimo nariai susirinko į į eilinę Seimo III (rudens) sesiją. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis perskaitė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą. Pirmojo posėdžio metu svarbiausius sesijos darbus pristatė Seimo Pirmininkas V. Pranckietis, Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus – Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Sveikindamas su rudens darbų pradžia parlamento vadovas priminė, kad ši sesija prasideda iššūkių akivaizdoje, Lietuvos kaimynystėje vyksta „Zapad“ karinės pratybos, stiprėja nedraugiška propaganda, galimos įvairios provokacijos. „Turime būti pasirengę, todėl mūsų vienybė yra ypač reikalinga ir ją turi matyti visi Lietuvos žmonės“, – bendram darbui kvietė V. Pranckietis. Vardindamas prasidedančios sesijos darbus Seimo Pirmininkas

Diskusijų festivalis„Būtent!“

Lietuvos lyderystė pasaulyje, tarptautinis konkurencingumas, žmonių gerovės kūrimas pačioje valstybėje bei daugelis kitų aktualių klausimų aptarti pirmąkart Lietuvoje surengtose diskusijų dienose Birštone. Savo įžvalgomis, ką ir kaip galima būtų pakeisti, dvi dienas dalinosi žinomi įvairių sričių Lietuvos ir užsienio ekspertai, politikai, verslininkai. Ilgametes tradicijas turintis diskusijų forumas Švedijoje ir kitose Skandinavijos šalyse kasmet pritraukia dešimtis tūkstančių žmonių. Kaip Lietuvą paversti gerovės valstybe, iš kurios nebėgtų baigęs aukštąsias ar įgijęs profesijas jaunimas, kaip į regionus pritraukti investicijas, kad mažėtų socialinė atskirtis, kokią atsakomybę privalo priimti valstybė, kad visuomenė būtų laiminga ir kaip

Afrikinis kiaulių maras:pavojinga liga neaplenkė ir Lietuvos

Karlis Didžiulis Afrikiniu kiaulių maru serga tik naminės ir laukinės kiaulės, šernai. Kitiems gyvūnams ir žmonėms šią ligą sukeliantis virusas nepavojingas. Užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus pavojingas virusas bus išplatintas už ligos židinio ribų. Afrikinis kiaulių maras yra žmonėms nepavojinga liga – jie nesusirgs, net jei suvalgytų užkrėstos mėsos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užtikrina gyventojus, jog Lietuvoje parduodama kiauliena yra saugi vartoti. Židinių geografija Europoje plečiasi Kiekvieną savaitę gaunami pranešimai apie vis naujus šios ligos židinius kiaulių laikymo

Eksperto įžvalgos PVM rizikų tema

LPK vyko mokymai įmonių vadovams, finansų vadovams, visiems, kuriems aktualūs prekių gabenimo į ES šalis klausimai. Su „Merits“ partneriu Gintaru Juškausku mokymų dalyviai aptarė itin aktualią PVM rizikų problematiką. Kadangi ne visi suinteresuoti įmonių atstovai galėjo dalyvauti, dalinamės eksperto įžvalgomis pokalbyje PVM rizikų tema, kurias aptarėme iš karto po mokymų. Kodėl ši tema tokia aktuali, nes sulaukėme rekordinio dalyvių mokymuose skaičiaus?Tai svarbi tema visoms, prekes į kitas ES valstybes nares tiekiančioms, LT įmonėms. Mokesčių administratoriui nuginčijus 0 proc. PVM tarifo pagrįstumą, LT įmonei „iš savo kišenės“ tenka sumokėti į biudžetą sumą

Prasideda didžiausias Vilniaus istorijoje viešojo transporto atnaujinimas

Vilnius mini tikrai istorinį įvykį – prasideda didžiausias, precedento neturintis Vilniaus viešojo transporto atnaujinimas. Į Vilnių atvažiuoja pirmas pusšimtis 250 naujų autobusų, kuriais nuo šiol kasdien po sostinę keliaus vilniečiai ir miesto svečiai. Paskutinis didesnis viešojo transporto atnaujinimas Vilniuje įvyko prieš dešimtmetį, kai autobusų parką papildė beveik 90 naujų autobusų. Pirmąjį iš 250 naujų autobusų, perrištą šventiniu kaspinu, Europos aikštėje vilniečiams šiandien pristatė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Rugsėjo 6 d. juos išbandys kiekvienas, važiuosiantis 11 Žvėrynas–Senamiestis–Užupis, 15 Žolyno g.–Antakalnis–Turniškės ir 114 Antakalnis–Mileišiškių–S. Kerbedžio g.–Dvarčionys–Vinciūniškės autobusų maršrutais. „Net 6 iš 10 Vilniaus gatvėmis

Lenkai neparduoda „Mažeikių naftos“?

Edmundas Jakilaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „2011 m. mūsų partneriai iš Lenkijos buvo apgauti, buvo pažadėta viena, o padaryta atvirkščiai. Negalėčiau to įvardinti, kaip nuoskaudos, bet tie momentai yra prisimenami“, – sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, grįžęs iš vizito Lenkijoje, kur susitikęs su šios šalies politikais be kitų aktualijų aptarė ir vis dar daug diskusijų keliantį asmenvardžių rašybos klausimą lietuviškuose dokumentuose. Apie net tris valandas trukusį neskelbtą susitikimą su Jeroslavu Kaczynskiu ir kitas abi šalis siejančias aktualijas laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su premjeru S. Skverneliu. – Susitikimas su J. Kaczynskiu,

Darbai Vilniuje: kuo gali pasigirti ir dėl ko nusipelnė kritikos

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Vilnius tapo miestu be ambicijos ir vizijos, ir neaišku, ar jo vadovui Remigijui Šimašiui užteks ryžto susitvarkyti su miesto problemomis, LRT.lt teigia parlamentarai, buvę Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai Mykolas Majauskas ir Aušra Maldeikienė. Savo ruožtu pats meras žada padaryti viską, ką žadėjo. Be to, R. Šimašius teigia, jog dirbti meru įdomu ir jis neatmeta galimybės kandidatuoti mero rinkimuose dar kartą. 2015-ųjų kovą tiesioginiuose mero rinkimuose gavęs beveik 63 proc. rinkėjų balsų, liberalas R. Šimašius tapo Vilniaus meru ir pakeitė ne vieną kadenciją sostinei vadovavusį Artūrą Zuoką. Ką šiam

Su KTU studentais patirtimi dalinsis žinomi žurnalistai

Įtakingiausias Lietuvos žurnalistas Edmundas Jakilaitis grįžta į KTU . „Aš tai matau kaip puikią galimybę sugrįžti į Kauną ir pasidalinti savo sukaupta patirtimi su Kauno studentais“, – apie bendradarbiavimą su Kauno technologijos universitetu (KTU) kalba žinomas Lietuvos žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Žurnalo „Reitingai“ atlikto Lietuvos elito nuomonės tyrimo rezultatai rodo, kad E. Jakilaitis yra laikomas įtakingiausiu žiniasklaidos atstovu. Tą patį sako ir visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. KTU studentai vėl turės galimybę semtis patirties iš nepralenkiamų savo srities ekspertų. Tik aktualūs pavyzdžiai ir tų dienų įvykiai „Nesu

Neišvengiamai į žmogaus kasdienybę besiveržiantys robotai vis plačiau naudojami ir ugdymo procese

Ar galite patikėti, jog kiekvieną dieną jus supančioje aplinkoje susiduriate su robotais patys to nežinodami? „Robotų panaudojimo galimybės vis labiau praplečiamos – pradedant buitimi, baigiant kosminių laivų pilotavimu“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) doc. dr. Gintaras Dervinis. Pasak jo, ir pačios visuomenės domėjimasis robotika pastarąjį dešimtmetį ženkliai išaugo. „Robotai būna labai skirtingi. Galime susidurti tiek su itin dideliais pramoniniais robotais, tiek su nano robotais, kurie naudojami medicinoje. Gali skirtis ir jų išvaizda: vieni būna gremėzdiški, apkrauti įvairiais techniniais elementais, kiti kuriami arti realios žmogaus ar gyvūno išvaizdos“, - teigia G.

Premjeras: nėra galimybės išvengti korupcijos nusikaltimų

Alvyda Bajarūnaitė, Artūras Matusas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Šiandien nėra galimybės išvengti rezonansinių politinės korupcijos nusikaltimų, nes, net ir skyrus laisvės atėmimo bausmę, ji atidedama. Taip LRT RADIJUI sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. „Tai reiškia, ypač kalbant apie politinės korupcijos bylas, toks asmuo, buvęs politikas, realiai išvengia atsakomybės ir dėl to baudžiamasis įstatymas kuris numato atsakomybę už korupcines veiklas, nepasiekia tikslų“, – tvirtina premjeras. – Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketina pateikti baudžiamojo kodekso pataisas – didinti baudas už visus nusikaltimus, o korupciniuose nusikaltimuose baudas susieti su žalos dydžiu, nusikaltėlių gauta nauda

Seimo nariai nenori įteisinti savo atostogų

LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt Dar 2005 metais gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad parlamentarams reikia įstatymu įteisinti atostogas, tačiau 13 metų viskas baigiasi tik pasvarstymais. Naujai atėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasiūlė įteisinti 40 dienų atostogas, tačiau didelės paramos nesulaukė net iš koalicijos partnerių. Problema ne trukmė, kodėl 40 dienų, jei eilinis pilietis jų gauna vos 20, problema ta, kad esą Seimo narys ir po palmėmis Seimo narys, ir net vandenyne gali rengti susitikimus su rinkėjais. Nors niekas to ir neginčija. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją „per kasmetines atostogas Seimo narys

Ministrą sužavėjo Alytaus rajono savivaldybės pagalba žmonėms

Alytaus rajono savivaldybėje lankėsi socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Savivaldybė sulaukė pagyrų už socialinių problemų sprendimą. Ministras liko sužavėtas savivaldybės teikiama pagalba priklausomybę alkoholiui turintiems asmenims, asmens higienos paslaugomis ir kitomis socialinėmis iniciatyvomis. Vizitas – pažintinis Ministras pažymėjo, kad Alytaus rajono meras A. Vrubliauskas pirmasis meras, kuris socialinius klausimus pristatė pats, o ne specialistai. „Tai rodo jūsų santykį į socialinius klausimus. Tada ir specialistai, ir darbuotojai jaučiasi kitaip, kai meras išmano dalykus“, – pažymėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis. Ministras sakė, kad lankymasis savivaldybėse yra pažintinis, tačiau išvažiuoja iš

Baltijos šalių tyrimas: Lietuvos verslininkams svarbiausia greitis ir išmokų dydis

Lietuvos verslininkai iš paslaugas jiems teikiančių bendrovių tikisi ne nuolaidų, o greito ir operatyvaus reagavimo įvykus nenumatytoms aplinkybėms. Atliktas tyrimas parodė, kad mūsų šalies įmonių vadovų pagrindiniai lūkesčiai draudimo bendrovėms yra greitas reagavimas nelaimės atveju ir kuo didesnės išmokos. Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta verslo atstovų nuomonės apklausa. Tyrimo duomenimis, 77 proc. Lietuvos verslininkų iš draudikų tikisi greito reagavimo įvykus nelaimei, o 72 proc. mūsų šalies verslo atstovų išreiškė lūkestį sulaukti kuo didesnės išmokos ir kuo geresnio jų poreikių supratimo. Šiuos prioritetus dažniausiai minėjo Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių

Viena iš nesutarimo koalicijoje priežasčių – kairiosios politikos trūkumas?

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, koalicijos partnerių kritikuojamas dėl kairiosios politikos trūkumo, tvirtina, kad Sauliaus Skvernelio vyriausybės spendimas „vien šiais metais skirti 0,5 mlrd. eurų vien socialinei atskirčiai mažinti tikrai yra kairioji politika“. Tačiau, kaip pažymi ekonomistas Tadas Povilauskas, ne visi į minėtus mažiau kaip 0,5 mlrd. eurų įtraukti finansiniai instrumentai yra priskirtini socialinės atskirties mažinimui. Be to, kaip teigia ir jis, ir buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, tolesniam jų tvarumui stinga finansinio pagrindo. Netylant kalboms apie Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) galimą pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos, partijos primininko pavaduotoja Rasa Budbergytė

Laikraštis ,,ŠIANDIEN“: Ar tik Europos Sąjunga išgujo liną iš Lietuvos laukų?

Straipsnyje rašoma, kad šiandien Lietuvoje nebeauginami linai, nors linų auginimui tinkamų plotų Lietuvoje yra apie 1 mln. ha. Sugriuvo pirminio perdirbimo fabrikai, tūkstančiai žmonių neteko darbo. Tarkim, 2003 m. linų plotai užėmė 9,8 tūkst. ha, o perdirbimo įmonės nesiskundė šiaudelių stoka ir jų kokybe, vidutiniškai iš hektaro linų buvo gauta po 823 Lt pelno. Kodėl Lietuvoje nebeliko nei linų augintojų, nei perdirbimo fabrikų? Atsakymus rasite laikraštyje ,,ŠIANDIEN“. Laikraštyje rašoma, kad jau daugybę metų stabdyti bandomos emigracijos iš Lietuvos mastai ne tik nemažėja, bet ir auga – pernai šalį paliko daugiau kaip 50

Pradedamos jungti biudžetinių įstaigų bendrosios funkcijos

Vyriausybė nusprendė pradėti valstybės įstaigų buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijų konsolidavimą. Taip siekiama didinti viešojo sektoriaus efektyvumą bei taupyti valstybės biudžeto lėšas. Vyriausybės kanclerės Mildos Dargužaitės teigimu, daugeliu atveju valstybės institucijų veikla neefektyvi, funkcijos dubliuojamos, orientuojamasi į procesą, ne į rezultatą, todėl neišvengiamai būtina reformuoti ir efektyvinti viešąjį sektorių. Visose biudžetinėse įstaigose šių funkcijų paskirtis yra tokia pati, tačiau jos valdomos ir atliekamos skirtingais būdais, pasitelkus atskiras informacines sistemas. Dėl šios priežasties valstybės lėšos naudojamos nepakankamai racionaliai, funkcijos atliekamos neefektyviai, veiklos neretai dubliuojamos. „Buhalterinę apskaitą ir personalo administravimo funkcijas skirtingais lygiais yra

Top