Jūs esate
Pagrindinis > Interviu > Premjeras – apie ekonomikos augimą ir kaistančią politinę atmosferą

Premjeras – apie ekonomikos augimą ir kaistančią politinę atmosferą

Algirdas-Butkevicius-Adomo-Mickeviciaus-nuotr_MG_7003-1024x682
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Adomo Mickevičiaus nuotrauka

Į ,,Verslo ir politikos“ klausimus apie šalies ekonominę ir politinę situaciją ir perspektyvą atsakė Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas BUTKEVIČIUS. Jis pabrėžė, kad 2015–ieji metai – rekordiniai pagal užsienio investicijų srautą į Lietuvą. Naują valstybės biudžetą Premjeras vadina socialiai orientuotu, bet kartu skatinančiu ekonomikos augimą.

Prieš rinkimus į Seimą Lietuvoje kaistant politinei atmosferai, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius teigia: ,,Mano gyvenimo taisyklė – sau ir savo komandos nariams, partijos bičiuliams taikyti tuos pačius skaidrumo, viešumo, atsakingumo principus.“

 Kokios į Lietuvą pritraukiamos investicijos teikia daug vilčių naujiems metams? Kaip komentuotumėte 2016 metų valstybės biudžetą? Kokie nauji ekonominiai metai laukia šalies gyventojų?

Šiemet stebime rekordinį  užsienio  investicijų srautą į Lietuvą. Svarbiausia, kad šie srautai jau pasiekia regionus. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, užsienio kapitalo investicinių projektų už Vilniaus ribų vertė šiemet sudaro  250 mln. eurų.

Kalbant apie 2016 metų biudžetą, jame įkomponuotos fiskalinės politikos priemonės, skatinančios ūkio augimą. Veikiama ne tik per įvairios veiklos finansavimą – investicijas į transporto, energetikos infrastruktūrą – be Europos fondų pinigų, tam numatoma skirti ir 1,230 mlrd. eurų valstybės lėšų. Kartu numatomos priemonės vidaus pramonės gyvybingumui didinti – kaip atsvara  sumažėjusiam eksportui. Taigi stiprinsime vidaus rinką, auginsime vidaus  paklausą.  

Siekiant mažinti  mokestinę  naštą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims ir formuoti apmokestinimo progresyvumą, nuo 2016 metų  34 eurais  (nuo 166 iki  200 eurų) didinamas  maksimalus mėnesinis neapmokestinamųjų pajamų dydis.  O fiksuotas papildomas neapmokestinamųjų pajamų dydis už kiekvieną vaiką  šeimoje išaugs dvigubai – nuo 60 eurų iki 120 eurų.

Kitų metų biudžeto projekte numatytos nemažos sumos darbo užmokesčiui didinti.  Kaip  jau buvo skelbta, nuo metų pradžios minimali mėnesinė alga augs iki 350 eurų, o nuo liepos 1 dienos – padidės iki 380 eurų. Taip pat vidutiniškai 71 euru padidinsime kultūros  ir meno darbuotojų  atlyginimus. Dar 9 mln. eurų skirsime   mokytojų algoms didinti. Tad šį biudžetą pavadinčiau socialiai orientuotu, bet kartu skatinančiu ekonomikos augimą.

Kai kurios šalys po teroro siautulio Paryžiuje gerokai apkarpė pabėgėlių priėmimo planus. Kiek tie kruvini išpuoliai paveikė Lietuvos gailestingumą? Kiek galima tikėtis tikslumo renkant duomenis apie kiekvieną pabėgėlį, žengiantį per mūsų šalies sieną? Kaip pasirengta įkurdinti atvykėlius iš svetur?

Lietuva laikysis duoto  žodžio priimti 1 105  pabėgėlius. Esame Europos Sąjungos bendruomenės nariai ir privalome būti solidarūs, dalydamiesi Europai tekusią  naštą – iš karo nuniokotų regionų pasitraukusiais pabėgėliais.

Lietuva labai atidžiai  rengiasi priimti atvykėlius. Mūsų pareigūnai vieni pirmųjų  nuvyko į Graikiją susipažinti su pabėgėlių problemomis. Noriu užtikrinti, atsakingos  tarnybos yra įpareigotos atlikti kruopščią patikrą, kad į Lietuvą atvyktų tie  žmonės, kurie nori čia pradėti naują  gyvenimą, kurie neturėjo nė menkiausios dėmės savo gyvenimo istorijoje.

Valstybės institucijos pasirūpins jų apgyvendinimu ir integracija, bet ne mažiau svarbu, kad mūsų žmonės atvykėlius priimtų į savo bendruomenę ir jų neizoliuotų. Nėra taip paprasta įsikurti svetimoje  šalyje,  kurioje kitokie papročiai  ir tradicijos, kai sugriuvo tavo gyvenimas, kai esi įbaugintas dėl savo ateities. Tikiu, kad mūsų   žmonių gerumas, užuojauta padės atvykėliams pritapti visuomenėje.

Už didesnę erdvę Lietuvoje pabėgėliai turėtų dėkoti ir mūsų šalies emigrantams. Kas daroma, kad gyvenimą Lietuvoje labiau brangintų savi žmonės, kad sumažėtų emigracijos srautas?

Negalime smerkti mūsų emigrantų. Prisiminkime ekonominį sunkmetį, kai jo problemas konservatoriai ir liberalai sprendė eilinių gyventojų sąskaita, mažindami atlyginimus ir pensijas. Ėmė didėti nedarbas, o Vilniaus ir Kauno oro uostų išvykimo salės būdavo pilnos išvykstančio jaunimo.

Žmonėms reikia turėti darbą ir padoriai uždirbti, kad sau ir savo šeimai galėtų   garantuoti  orų gyvenimą. Tokias sąlygas suteikia auganti ekonomika. Todėl  mūsų  Vyriausybės tikslas – visais būdais skatinti ekonomikos augimą, nors tai ir nelengvas  uždavinys. Pasikeitusi  geopolitinė padėtis, Rusijos prekybos  draudimų  politika ir jos ekonominis  nuosmukis turėjo įtakos Lietuvai. Tačiau skatindami eksportą į naujas rinkas, palaikydami vidaus vartojimą, atlaikėme šį smūgį. Ekonomikos augimas – lėtesnis, bet tikimės, kad netolimoje ateityje pasieksime  didesnį greitį.

O išvykusiųjų visada laukiame. Kad tautiečiai neatitrūktų nuo Lietuvos, Vyriausybės užsakymu yra sukurtas specialus interneto portalas „Renkuosi Lietuvą“, kuriame suteikiama visa reikalinga socialinė ir teisinė informacija besiruošiantiems grįžti į Lietuvą.

Kiek Lietuvos gyventojai šiandien gali jaustis saugiai? Dėl kokių išorinių grėsmių labiausiai verta nerimauti? Kaip Lietuva pasirengusi įvairiems netikėtiems išpuoliams?

Teroro aktai Paryžiuje sukrėtė pasaulį ir daugelio  žmonių  širdyse pasėjo nerimą. Mes neturime  leistis įbauginami, nes to ir siekė šiuolaikiniai barbarai  – teroristai. Esame  stipresni  ir pasirengimu kovoti, ir civilizuoto pasaulio vienybe sustabdyti šio blogio plitimą.

Lietuvoje imtasi visų reikalingų priemonių, kad šalyje būtų daugiau dėmesio skiriama saugumui. Uždarame Vyriausybės posėdyje buvo aptarta pasikeitusi padėtis Europoje ir sudarytas aiškus planas, kaip sustiprinti įvairias apsaugos  priemones Lietuvoje, nors terorizmo grėsmė išlieka maža. Valstybės saugumo departamente atkuriamas kovos su terorizmu padalinys, departamentas  koordinuos  terorizmo prevencijos veiklą.

Kas atveria naujų galimybių darbo vietas kurti Lietuvoje? Kaip galima būtų vertinti tendencijas, perspektyvą? Kokie žingsniai liudija valstybės rūpestį jaunimo užimtumu?

Jaunimo (iki 29 metų) nedarbas mažėja, pavyzdžiui, 2015 metų spalį, lyginant su 2014 metų spaliu, sumažėjo 5,8 proc. Tam įtakos turėjo ir mūsų Vyriausybės įgyvendinamos jaunimo garantijų iniciatyvos veiklos, vykdomi projektai, buvo įsteigti 6 nauji jaunimo darbo centrai.

Kalbant apskritai apie darbo rinką – ekonomikos augimas, verslo skatinimas lengvinant jam sąlygas lemia didesnį darbo vietų kūrimą. Pateiksiu pavyzdį. Jeigu  sudėtume visas regionams prieinamas Europos Sąjungos paramos programas, pamatytume, kad susidaro keli milijardai eurų investicijų į kaimo plėtrą ir atskirai gyvulininkystės skatinimą, smulkiojo, vidutiniojo verslo  plėtrą, renovaciją ir kitas  sritis, kuriose buvo kuriamos naujos darbo vietos.

Tačiau svarbu  ne tik  naujos darbo vietos, bet ir gaunamas  atlyginimas. Todėl  džiugina darbo užmokesčio  didėjimo  tendencija  visose apskrityse. Kitas dalykas – sąlygos verslui, investuotojams pritraukti. Daugiau darbo vietų tikimės priėmus naują socialinį modelį.

Kokie pastaruoju metu suaktyvėję tarptautiniai ekonominiai ryšiai ypač perspektyvūs Lietuvai?      

Šis klausimas aprėpia  labai plačią  sritį, todėl noriu paminėti tai, kas ypač  svarbu – ekonominės diplomatijos plėtrą. Užsidarius Rusijos rinkai, mums teko nelengvas  uždavinys pasukti  gana inertišką  eksporto laivą kita  kryptimi, surasti naujų rinkų uostus. Tam skyrėme ir lėšų, ir politinį dėmesį – aukščiausiu lygiu.

Šiandien galime pasidžiaugti, kad lietuviškiems maisto produktams atsiveria didžiulė Kinijos rinka, kad mėsos gaminius jau galime eksportuoti į JAV, kad žengiame  į augančių ekonomikų  Azijos ir Afrikos šalių  rinkas. Mes patys sau įrodėme, kiek daug  galime  pasiekti, kai  sutelkiame visą valią ir  visas jėgas, kai   dirbame kryptingai.

Artėjant rinkimams Lietuvoje kaista politinė atmosfera. Kaip ją galėtumėte vertinti?

Ateinančių Seimo rinkimų kampanija prasidėjo neįprastai anksti. Politiniai oponentai į apyvartą jau paleido įvairias sąmokslų teorijas, pradėjo žarstytis nebūtais kaltinimais. Galiu tik apgailestauti, nes tai reiškia, kad beveik metus bus  siekiama ne kartu dirbti, o reklamuotis rinkėjams.

Kaip prieš rinkimus atpažinti, kad partija iš anksto mulkina rinkėją pažadais?

Nėra tokio lakmuso popierėlio pažadams tikrinti. Reikia  neprarasti  sveiko proto, kai politikai nuo rytojaus ima žadėti aukso kalnus, svarbu atsižvelgti į nuveiktus darbus.

Kaip patartumėte atskirti konstruktyvią kritiką nuo nepagrįsto politinio pykčio oponentams?

Konstruktyvia kritika laikau tokią, kai kritikuojantis turi idėjų, pasiūlymų, kaip pakeisti padėtį, kai yra dėl ko padiskutuoti. Bet kai svaidomasi purvo gniūžtėmis, gėda dėl mūsų politinės kultūros.

Ar Jums – Premjerui – tam tikri reagavimai į oponentų pareiškimus, paaiškinimai dėl vienokios ar kitokios kritikos netrukdo dirbti kitų darbų?  

Žinoma, kad trukdo. Manau, kad įvairios sąmokslo teorijos tam ir skirtos, kad atitrauktų  žmonių dėmesį  nuo gerųjų  permainų, kad  sėtų nepasitikėjimą valdžia.

Mano gyvenimo taisyklė – sau ir savo komandos nariams, partijos bičiuliams taikyti tuos pačius skaidrumo, viešumo, atsakingumo principus.

Nuo ko priklauso politikų atsparumas, sugebėjimas neįsivelti į skandalus? Kokie principai, vertybės ar gudrybės padeda politikams išlikti teisiems ir skaidriems?

Abiem atvejais galioja tas pats vaistas –  skaidrumas ir viešumas. Politikai nėra kažkokia  ypatinga visuomenės grupė. Kokie esame privačiame gyvenime, tokie   ir politikoje.

Padorumas, sąžiningumas  yra  universalios vertybės, būtinos  tiek politikui, tiek ir bet kuriam kitam žmogui. Kiekvienas rinkėjas turi privilegiją ir atsakomybę įvertinti, kam jis skiria savo balsą.

Parašykite komentarą

Top