Jūs esate
Pagrindinis > Politika > Kaip keičiasi Jonavos miesto veidas

Kaip keičiasi Jonavos miesto veidas

Geriausias ,,masalas“ rinkėjams – įgyvendinti pažadai

Mindaugas Sinkevičius.
Mindaugas Sinkevičius.

Antrai kadencijai iš eilės išrinktam Jonavos rajono merui Mindaugui SINKEVIČIUI politikos virtuvės pažinimo durys ėmė vertis nuo vaikystės, nes užaugo jis politiko, dabartinio susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus šeimoje.

Kodėl atnaujintame ir vis modernėjančiame Jonavos mieste galima jaustis oriai, o kariškių kaimynystėje – saugiai, kokias regi savo krašto, jo gyventojų problemas ir perspektyvas, į ,,Verslo ir politikos“ klausimus atsako jaunas Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.

Esate susisiekimo ministro sūnus. Kiek tai svarbu dirbant mero kėdėje? Kokios įtakos Jūsų tėtis politikas turėjo kylant karjeros laiptais? Kas padeda antrą kadenciją išsilaikyti Jonavos rajono savivaldybės viršukalnėje – jos mero poste? Kaip vėl pavyko pavilioti rinkėjus?

Jonavos dviračių takus mielai išbando ir rajono meras Mindaugas Sinkevičius (dešinėje), ir jo tėvas susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Jonavos dviračių takus mielai išbando ir rajono meras Mindaugas Sinkevičius (dešinėje), ir jo tėvas susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Meluočiau, jei teigčiau, kad tėvas neturėjo jokios įtakos mano pasirinkimui eiti politikos keliu. Jis buvo man pavyzdys, autoritetas, iš jo mokiausi – tai natūralu darniuose tėvo ir sūnaus santykiuose. Turėjau puikią galimybę ir anksti, ir iš arti pažinti politikos virtuvę. Tačiau, kad pelnytum tokį žmonių pasitikėjimą, koks buvo parodytas man nebe pirmus rinkimus, vien politiko sūnumi būti nepakanka. Žmonės nėra kvaili – jie mato, stebi, analizuoja, vertina, galų gale – sprendžia.

Šiemet jonaviečiai nusprendė rajono vadovo vairą patikėti man. Tiesioginiuose mero rinkimuose neprireikė antrojo turo. Prisipažinsiu, buvo netikėta, bet tikrai malonu. Tai – pats geriausias viso politinio darbo įvertinimas. Vadinasi, savo veikla, darbais, sprendimais, dirbdamas su stipria komanda, ėjau teisinga kryptimi. Geriausias „masalas“ rinkėjams – įgyvendinti pažadai.

Ką ruošiatės nuveikti Jonavos krašto žmonių gerovės labui naujos kadencijos laikotarpiu? Kuo nustebinsite juos galbūt dar šiais metais? Kokios permainos laukia?

Tradicinio mero Padėkos vakaro metu apdovanojamos labiausiai rajonui nusipelniusios įmonės, bendrovės. M. Sinkevičiaus rankose – garbingiausias apdovanojimas – Krištolinė gulbė.
Tradicinio mero Padėkos vakaro metu apdovanojamos labiausiai rajonui nusipelniusios įmonės, bendrovės. M. Sinkevičiaus rankose – garbingiausias apdovanojimas – Krištolinė gulbė.

Drauge su kolegomis rajono Taryboje ketiname tęsti jau pradėtus ir inicijuoti nemažai naujų darbų. Rajono Taryba – tai ne pramogų centro kompleksas, todėl mums rūpi ne stebinti ir vilioti, o siekti, kad Jonavos gyventojų poreikiai būtų tenkinami, kad bendruomeninė gerovė būtų nuolat plėtojama.

Šiemet pabaigsime Joninių slėnio statybą, jau šią vasarą čia ketinama suorganizuoti aibę nemokamų įvairaus pobūdžio renginių skirtingoms amžiaus grupėms. Ir toliau bus tęsiama daugiabučių namų renovacija, statoma ir, tikėtina, jau kitais metais duris atvers Jonavos sporto, sveikatingumo ir pramogų kompleksui priklausanti Sporto arena. Kad gyventojai ją galėtų pasiekti saugiau, bus statomas pėsčiųjų tiltas.

Kaip ir anksčiau, drauge su koalicijos partneriais laikysimės nuostatos įgyvendinti rinkimų programą maksimalia apimtimi. Mūsų planuose – didžiųjų degalinių tinklų operatorių pritraukimas, miesto gatvių apšvietimo sistemų atnaujinimas, pagrindinių rajono žvyrkelių asfaltavimas, taip pat gatvių tvarkymas pačiame mieste.

Aišku, mums rūpi, liaudiškai tariant, ne tik šaligatvio plytelės. Svarbūs ir socialiniai, ne vien infrastruktūros dalykai. Užsibrėžėme  uždavinį sudaryti sąlygas visiems norintiems lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, įsteigti Švietimo pagalbos tarnybą, remti bei finansuoti įvairių nevyriausybinių, taip pat jaunimo, katalikiškų organizacijų veiklą. Rajone neturime gyvūnų prieglaudos. Šis klausimas taip pat svarbus, ketiname jį išspręsti.

Kodėl žmonėms gera gyventi Jonavoje? Kokios miesto tradicijos suartina gyventojus? Kas daroma, kad Jonava taptų  jaukesnė? Ar jaučiasi namų renovacijos žingsniai?

Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius (kairėje) Joninių šventėje 2014 m.
Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius (kairėje) Joninių šventėje 2014 m.

Kodėl žmonėms Jonavoje gyventi gera, reikėtų klausti jų pačių. Ne kaip miesto vadovas, bet kaip paprastas Jonavos gyventojas galiu pasakyti, kad tvarkingame, atnaujintame mieste jaučiuosi oriai. Puoselėjama aplinka, gerinama infrastruktūra žmonėms daro teigiamą įtaką. Tuomet ir patys nori kažką daryti, savo miestą puoselėti.

Pro Jonavą pravažiuojantys žmonės viešojoje erdvėje reiškia nuostabą, susižavėjimą  dėl pasikeitusio miesto veido. Didelės įtakos miesto gražėjimui turi ir daugiabučių renovacija. Ir toliau ją plėtosime ne tik dėl estetinio, bet labiau dėl ekonomiškumo principo.

Žinoma, vien išpuoselėta aplinka nesukurs šilto bendruomenės santykio. Stengiamės suburti žmones minint tradicines miesto šventes – Jonines bei Jonavos miesto įkūrimo šventę. Į šių švenčių organizavimą įsitraukia įvairios bendruomenės, įmonių kolektyvai, organizuojamos eisenos, kur jonaviečiai gali vieni su kitais pasidalinti bendruomeniškumu.

Pats taip pat stengiuosi su gyventojais bendrauti, neužsidaryti tarp keturių kabineto sienų. Kiekvieną savaitę vyksta gyventojų priėmimai, žmonės ateina, išsako probemas, ieškome sprendimų. Bent kartą per mėnesį vyksta miesto apžiūra – su atsakingais savivaldybės specialistais ir kolegomis politikais apvažiuojame miestą, apžiūrime problemines vietas, prašome ir pačių gyventojų bendradarbiauti – kiekvieno miesto kampelio fiziškai neįmanoma apeiti, todėl svarbu, kad gyventojai informuotų apie vietas, kuriose reikia tvarkytis.

Kaip vertinate miesto, rajono pramoninę ir ekologinę situaciją, tendencijas?

Bendrąja prasme pramoninė miesto situacija yra stabili. Mūsų tikslas – plėsti pramoninius verslus, nes nuo to priklauso ir paties miesto ateitis. Turime pašonėje „Achemą“, šiemet 50-metį minėsiančią didžiausią Baltijos šalyse trąšų gamyklą. Turime ir UAB „Baldai Jums“. Yra ir kitokių, mažesnių pramonės subjektų.

Ekologinė situacija rajone yra nuolat stebima, gamyklos taršos normų paprastai neviršija.  Manyčiau, įmonės pačios suinteresuotos diegti įvairias taršos mažinimo sistemas.

Kas galėtų pagyvinti rajono verslą? Kokias viltis siejate su jaunąja jūsų krašto karta?

Jau tradicinėmis tapo mero M. Sinkevičiaus organizuojamos miesto apžiūros.
Jau tradicinėmis tapo mero M. Sinkevičiaus organizuojamos miesto apžiūros.

Rajono verslo situaciją pagyvintų naujų verslo įmonių steigimasis. Esame numatę įrengti Ruklos pramonės teritoriją, siekti pritraukti investuotojų. Turime puikaus, aktyvaus ir progresyvaus jaunimo, bėda ta, jog esame pernelyg arti didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus ir Kauno, kur ir „nuteka“ didžioji dalis potencialo. Tačiau yra ir po studijų grįžtančių, kuriančių šeimas, dirbančių Jonavoje.

Mieste netrūksta įvairių jaunimo organizacijų, dalis jų tikrai aktyvios, organizuotos, veiklios. Dalyvavimas jose padeda jaunam žmogui ugdyti pilietiškumą, suvokti, kad esi svarbus savo bendruomenės gerovės kūrėjas. Auganti sąmoninga jaunų žmonių bendruomenė iš tiesų yra mūsų miesto viltis. Štai ir šios kadencijos taryboje matome, kiek daug jaunų žmonių papildė politikų gretas. Manau, tai daug ką pasako ir apie pačių rajono gyventojų, t. y., rinkėjų, lūkesčius. Ir pats iš jaunų kolegų tikiuosi veiklumo, aktyvumo, svarbių iniciatyvų.

Kodėl nelabai seniai Jonavos rajone buvo užsimota panaikinti dešimt gyvenamųjų vietovių? Koks jų likimas? Kodėl tuštėja mūsų kaimai ir kaip tai galima būtų sustabdyti? Ar nekyla nerimo minčių dėl kaimo mokyklų likimo,  jų tinklo?

Meras M. Sinkevičius Medžiotojų šventėje.
Meras M. Sinkevičius Medžiotojų šventėje.

Gyvenamosios vietovės buvo panaikintos, nes tapo negyvenamos. Jose neliko žmonių. Tai nėra kažkokia išskirtinai Jonavai būdinga tendencija. Kaimai tuštėja visoje Lietuvoje, kaip ir daugelyje posovietinio režimo šalių.

Neturime tvirto kaimo, nes žmonės po kolūkių griūties tiesiog nebepersiorientavo. Valstybė taip pat padarė ne viską, kad žmonėms padėtų kaime įsitvirtinti. Atrodo, jau daugiau kaip 20 metų gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, bet tie metai daugeliui kaimų tapo regresiniais. Kai kur padėjo Europos Sąjungos parama, bet ji visos Lietuvos kaimų neišgelbės.

Mažėjantis gyventojų skaičius lemia ir tai, kad kaimo mokyklose ir darželiuose kasmet mažėja vaikų. Kad švietimo įstaigos išliktų ir nereikėtų jų uždaryti, ieškome įvairių sprendimo būdų, vykdome reorganizaciją. Nors pastarasis žodis skamba grėsmingai, iš tiesų tai yra būdas švietimo įstaigoms kaime išlikti.

Ką reiškia savivaldybei savo teritorijoje turėti tokius objektus, kuriuose vyksta karinės pratybos? Kaip Jonavos krašto gyventojai jaučiasi Ruklos, Gaižiūnų kaimynystėje?

Jonavos gyventojai prie kariškių, jų pratybų ir kitokių militaristinių dalykų pripratę dar nuo sovietinių laikų. Mūsų nestebina šarvuočiai, specialioji technika, kariškių būriai. Priešingai – be jų apsieina reta didelė šventė mieste. Turėdami pašonėje karinę bazę, ko gero, galime jaustis saugiau negu kiti Lietuvos gyventojai.

Su kokiais Lietuvos ir užsienio miestais ir kokiais saitais bendradarbiauja Jonavos rajono savivaldybė? Kokios patirties semiamasi iš jonaviečių?

Jonava užmezgusi bendradarbiavimo ryšius su Bagriatonovsko (Rusija), Dečyno (Čekija), Jogevos (Estija), Riihimaki (Suomija), Kendzežyno – Kozlės (Lenkija), Polocko (Baltarusija), Pučoasos (Rumunija), Smilos (Ukraina) miestais.

Draugaujame ir su kitomis Lietuvos savivaldybėmis. Dalijamės gerąja patirtimi arba patys jos semiamės iš kolegų. Mūsų dažnai prašoma patarimų dėl biokuro katilinių statybos, dėl plėtojamų dviračių ir pėsčiųjų takų, daugiabučių renovacijos.

,,Verslas ir politika“, 2015 m. balandis, Nr. 4 (65)

Parašykite komentarą

Top