Jūs esate
Pagrindinis > Interviu > Grandioziniai projektai – ministerijos išbandymas

Grandioziniai projektai – ministerijos išbandymas

Susisiekimo ministro Rimanto SINKEVIČIAUS išskirtinis interviu „Verslui ir politikai“

Rimantas Sinkevičius.
Rimantas Sinkevičius.

Susisiekimo ministerijos vykdomi grandioziniai projektai, tokie kaip ,,Rail Baltica“ geležinkelio statybos, europinės ir vietinės iniciatyvos, konkretūs žingsniai įvairių rūšių sausumos, vandens ir oro transporto sektoriuje tiesia vis daugiau tiltų ryšiams su kitomis šalimis, vis plačiau atveria Lietuvos vartus pasaulio visuomenei. 

Kuo dosnūs buvo 2014-ieji metai šalies transporto sektoriui? Kokie susisiekimo sektoriaus tikslai, galimybės naujuoju laikotarpiu iki 2020 metų?

2014-ieji Lietuvos transporto sistemai buvo dosnūs itin reikšmingais projektais ir svarbiais nuveiktais darbais.

Verta paminėti, kad be Europos Sąjungos paramos šalyje nebūtų įgyvendinti tokie grandioziniai projektai, kaip Vilniaus pietinio, Panemunės, Priekulės, Kairių aplinkkelių, Jakų sankryžos statyba, transeuropinių kelio tinklų (TEN-T) Vilnius–Lyda ir Vilnius–Minskas rekonstrukcija.

Praėjusių metų kovo 4-oji – dar viena istorinė mūsų šaliai data. Tądien sėkmingai pradėti Palangos aplinkkelio statybos darbai. Projektas pirmą kartą šalies istorijoje įgyvendinamas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu. Šiuo metu darbai jau baigiami. Naujasis aplinkkelis bus patogus ne tik vairuotojams, bet ir iš esmės pagerins ekologinę situaciją prie Palangos.

Geležinkelių srityje pernai pagrindinis dėmesys buvo skirtas IXB koridoriui, Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtrai, geležinkelio linijos Klaipėda–Pagėgiai modernizavimui. Vilniuje buvo įrengtas geležinkelių Eismo valdymo centras.

Taip pat minėtinas Klaipėdos jūrų uoste įgyvendintas reikšmingas projektas: birželio mėnesį atidarytas Centrinis Klaipėdos terminalas keleiviams ir kroviniams aptarnauti. Jo infrastruktūra įrengta ES lėšomis.

2014–2020 m. finansiniu periodu šalies transporto sektoriui europinės paramos šiek tiek mažėja, ji siekia apie 1,48 mlrd. eurų. Naujojo ES finansinio periodo investavimo į transporto sektorių prioritetai yra tęstiniai, jais atspindėtos visos pagrindinės transporto rūšys.

Daug dėmesio bus skiriama šalies susisiekimo sistemos sąveikai su transeuropiniais transporto tinklais, šalies regionų pasiekiamumui gerinti, vystant antrines ir tretines transporto jungtis, ekologiškų transporto sistemų plėtrai, saugiam eismui ir darniam judumui miestuose.

Bus siekiama išnaudoti skirtingų transporto rūšių ir esamos Lietuvos transporto infrastruktūros pajėgumus bei didinti krovinių intermodalumą ir vežimo efektyvumą.

Geležinkelių srityje svarbiausiaIXB koridoriaus geležinkelių infrastruktūros plėtra ir modernizavimas, Klaipėdos uosto geležinkelio mazgo plėtra, projektas „Rail Baltica“.

Vienas prioritetinių kelių infrastruktūros plėtros projektų naujuoju ES finansavimo laikotarpiu yra „Via Baltica“ kelias nuo Kauno iki Marijampolės ir nuo Marijampolės iki Kalvarijos, esančios Lenkijos pasienyje. Bus siekiama, kad šis kelias taptų automagistrale.

Ne mažiau svarbus ir „Via Baltica“ kelias nuo Panevėžio iki Latvijos sienos. Čia numatoma įrengti kelią 2+1 eismo juostų principu. Užsibrėžtas dar vienas svarbus darbas – sutvarkyti kelią Vilnius–Kaunas–Klaipėda.

Itin reikšmingi ir aplinkosaugos bei saugų eismą gerinantys projektai – aplinkkelių tiesimas, žiedinių ir skirtingų lygių sankryžų įrengimas. Visa tai – taip pat planuose.

Su kokiomis šalimis numatoma stiprinti transporto ryšius? Kokie bendradarbiavimo tiltai susisiekimo sektoriuje tiesiami su Ukraina?

Ministras R. Sinkevičius (pirmas iš kairės) derybose su Estijos ekonomikos ministru Juhanu Partsu (pirmas iš dešinės).
Ministras R. Sinkevičius (pirmas iš kairės) derybose su Estijos ekonomikos ministru Juhanu Partsu (pirmas iš dešinės).

Susisiekimo ministerija daug dėmesio skiria Lietuvos strateginių ryšių plėtrai, kuri įgyvendinama trimis kryptimis – Azijos, Europos ir Šiaurės Amerikos žemynuose. Pastaruoju metu intensyviai siekiama papildomų krovinių srautų ES–Kinija kryptimi, projekto „Vikingas“ plėtros iki Turkijos, prekybinių ir transporto ryšių stiprinimo su Švedija.

Balandžio 15 d. susitikime su Ukrainos ambasadoriumi Valerijumi Žovtenko (Valerii Zhovtenko) aptarėme galimą techninę paramą Ukrainai – perduoti nenaudojamų geležinkelio riedmenų: lokomotyvų, elektrinių traukinių ir vagonų.

Taip pat buvo aptarti IXB tarptautiniam transporto koridoriui priklausančios tranzitinės geležinkelių linijos elektrifikavimo klausimai, bendradarbiavimas siekiant tolesnės konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto plėtros.

Praktinius šalių bendradarbiavimo susisiekimo sektoriuje klausimus numatoma išsamiau aptarti birželio 2–3 d. Odesoje vyksiančiame Lietuvos ir Ukrainos tarpvyriausybinės komisijos posėdyje.

Kaip akcentuotumėte ,,Rail Baltica“projekto svarbą ir perspektyvą?

,,Rail Baltica“ statybų apžiūroje.
,,Rail Baltica“ statybų apžiūroje.

Turbūt niekas nepaneigs, kad 2014 m. spalio 28-oji visoms trims Baltijos šalims tapo istorine data, nes tądien buvo pasirašyta sutartis ir įsteigta bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos geležinkelių įmonė „RB Rail“, kuri bus atsakinga už tarptautinį projektą „Rail Baltica 2“. Įgyvendinus šį projektą, europinės vėžės geležinkelis sujungs Baltijos šalis ir Suomiją bei Lenkiją.

Kitaip tariant, trijų Baltijos šalių sutartimi įtvirtinome prioritetinio projekto įgyvendinimo pradžią ir pademonstravome savo valią, ryžtą ir realius žingsnius, siekdami visapusiškai integruotis į ES.

Ypač džiaugiuosi, kad Lietuvai pavyko pasiekti šalių susitarimą – į sutartį įrašyti nuostatą dėl Vilniaus jungties. Mums tai labai svarbi sąlyga, kuri leis padidinti projekto vertę ne tik Lietuvoje. Papildoma tarptautinės inžinerinių sprendimų kompanijos „AECOM“ atlikta studija patvirtino, kad Vilniaus prijungimas prie projekto bus ekonomiškai naudingas visoms trims Baltijos šalims.

Norėčiau pridurti, kad projektas „Rail Baltica“ laikomas vienu iš Europos Komisijos prioritetų. Transporto jungtims modernizuoti 2014–2020 m. ES skirs 11,9 mlrd. eurų. Tai didžiausios kada nors transporto infrastruktūrai skirtos investicijos. „Rail Baltica“ patenka į vieną iš devynių pagrindinių transporto koridorių, kuriems bus skiriama daugiausia lėšų.

Puiku, kad ir didžiausias Lietuvos transporto infrastruktūros projektas „Rail Baltica 1“ nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos sėkmingai juda Kauno link. Europinė vėžė Kauną pasieks jau šiemet.

Iki Kauno statomas „Rail Baltica 1“ ruožas yra krovinių vežimo koridoriaus North sea-Baltic (buvęs 8 krovinių vežimo koridorius) dalis. Sukūrus reikalingą infrastruktūrą – kelius, terminalus, logistikos centrus – bus galima intensyvesnė linijos veikla.

  Kas daroma, kad Lietuvos greitkeliai ir magistralės būtų saugesni?

Susisiekimo ministras R. Sinkevičius (centre) Šumsko pasienio kontrolės punkto apžiūroje.
Susisiekimo ministras R. Sinkevičius (centre) Šumsko pasienio kontrolės punkto apžiūroje.

Šiemet paskelbtoje Europos transporto tarybos (ETSC) ataskaitoje Lietuva pripažinta padariusi didžiausią pažangą, mažinant žūčių šalies greitkeliuose ir magistralėse skaičių 2004–2013 m.

Neabejoju, kad tokius rezultatus lėmė spartus gerosios pasaulio praktikos, diegiant inžinerines saugaus eismo priemones, taikymas, vadinamųjų „juodųjų dėmių“ keliuose skaičiaus mažinimas, taip pat – nuolat tobulinama vairuotojų rengimo ir kontrolės sistema.

ETSC ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad šį progresą (trejus metus iš eilės – 2011–2013 m. – vidutiniškai žuvo 11 žmonių, o ataskaitinio laikotarpio pradžioje – 2004–2006 m. – 48) Lietuva pasiekė kompleksinėmis priemonėmis. Tarp efektyviausių priemonių ETSC pažymėjo lėtėjimo ir greitėjimų juostų platinimą ir ilginimą, sankryžų rekonstravimą į žiedines bei atitvarų įrengimą.

Siekiant, kad Lietuvos greitkeliai ir magistralės būtų dar saugesnės, šiuose keliuose ir toliau bus tobulinami geometriniai parametrai (ilginamos ir/ar platinamos greitėjimo ir lėtėjimo juostos), įrengiami vis nauji apšvietimo ruožai, naikinamos vieno lygio sankryžos, apsisukimai, tobulinami skirtingų lygių sankryžų parametrai, šalinamos kliūtys šalikelėse ir aktyviai diegiamos intelektinės eismo saugos sistemos.

Kokių galimybių mūsų šaliai atveria SGD terminalas?

Dar pernai gegužę Europos Komisijos parengtoje Europos energetinio saugumo strategijoje Klaipėdos Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas apibūdintas kaip vienintelė reali galimybė Baltijos šalims užsitikrinti alternatyvų dujų tiekimą.

Kita vertus, Klaipėdos SGD terminalas yra mūsų pirmas tokio masto ir tokios svarbos įgyvendintas strateginis energetinis projektas per pastaruosius kelis dešimtmečius. Galime didžiuotis, kad Lietuva yra pirma tarp trijų Baltijos valstybių, pasistačiusi SGD terminalą. Žinia, kad Baltijos jūros regione su mūsų artimiausiais kaimynais tokį terminalą turi tik Švedija. Pasistatydami šį terminalą mes ištrūkome iš uždaro rato – priklausomybės nuo vieno tiekėjo „Gazprom“.

SGD terminalas atveria galimybes atsirasti gamtinių dujų rinkai Lietuvoje, kuri bus pajėgi savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis ir nebepriklausys nuo vienintelio dujų tiekėjo. Vartotojai turės galimybę įsigyti gamtinių dujų iš skirtingų tiekėjų rinkos kainomis.

Kaip vertinate Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veiklą ir viziją? Kada planuojama atstatyti Šventosios uostą?

Investicijos Klaipėdos jūrų uostą pakylėjo į naują lygį. Statistika byloja, kad mūsų uostas – greičiausiai augantis Baltijos jūros uostas. Uosto krova kasmet didėja apie 7 procentus.

Nuolat vykdomos investicijos, modernizuojami ar statomi nauji terminalai leidžia sėkmingai konkuruoti su kaimyniniais uostais ir veržtis į lyderio pozicijas. Tai vertina ir mūsų verslo partneriai iš užsienio. Štai tranzitinių krovinių iš Baltarusijos vien tik per pirmą 2014 m. pusmetį pagausėjo net ketvirtadaliu. Tokį šuolį lėmė išaugę maisto, maisto produktų ir pašarų pervežimai.

Uosto direkcijos atsakingumas ir operatyvumas buvo pademonstruotas ir įgyvendinant SGD projektą. Tokių sparčių darbo tempų per visą Klaipėdos uosto istoriją dar nėra buvę. Uosto gilinimo darbai ties SGD terminalu buvo baigti net mėnesiu anksčiau, tad projektas buvo įgyvendinamas tikrai sklandžiai. Uosto direkcija į SGD krantinės statybą ir gilinimo darbus investavo apie 140 mln. litų (beveik 41 mln. eurų).

Kaip žinote, Vyriausybė balandžio pradžioje pritarė Šventosios uosto atstatymui. Manau, kad projektas turėtų būti įgyvendintas koncesijos būdu. Koncesijos sąlygas tikimasi parengti iki vasaros.

Valstybei kompleksiškam tiek paties uosto, tiek paties miestelio ir jo infrastruktūros vystymui pinigų nepakanka, tad tikimasi, kad susidomėjusių verslininkų pasiūlymų dėl uosto atstatymo atsiras ir darbai pajudės kaip galima greičiau.

Preliminari uosto statybos vertė – 43,4 mln. eurų, dar tiek pat kainuotų miestelio sutvarkymas. Numatomi keturi uosto atstatymo etapai: molų statyba ir farvaterio gilinimas, inžinerinių tinklų statyba, vakarinės krantinės rekonstravimas bei švartavimo įrangos statyba.

Klaipėdos uosto užsakymu techninį Šventosios uosto atstatymo projektą rengia bendrovė „Sweco hidroprojektas“. Uosto parengiamiesiems darbams jau panaudota apie 2,6 mln. eurų.

 Kaip gaivinamas šalies vidaus vandenų transportas?

Nemune, svarbiausiame Lietuvos vidaus vandenų kelyje, planuojama atgaivinti krovininę laivybą. Sąlygas naudotis šia ekologiška ir nebrangia transporto rūšimi užtikrins Kaune baigiama įrengti Marvelės krovininė prieplauka ir tolesnė vidaus vandenų infrastruktūros plėtra.

Panaudojant ES investicijas šiemet baigiamas apie 2,8 mln. eurų vertės pirmasis Marvelės krovininės prieplaukos statybų etapas. Bus sukurta tarptautinius reikalavimus atitinkanti infrastruktūra: įrengta 120 m ilgio krantinė, 1 ha ploto sandėliavimo aikštelė, įvestas vandentiekis, pakloti vidaus elektros tinklai, nutiesti privažiavimo keliai.

Tolesnė Marvelės krovininės prieplaukos plėtra bus vykdoma viešojo ir privataus kapitalo partnerystės principu. Jau šiemet bus skelbiamas koncesijos konkursas, ieškoma investuotojų Lietuvoje ir užsienyje.

Lietuvos vidaus vandenų kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Jurbarkas–Klaipėda priskiriamas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliams. Tačiau jo infrastruktūra kol kas nepakankamai išplėtota: nėra jungčių su kitomis transporto rūšimis, nepakanka prieplaukų, ne visų ruožų infrastruktūra atitinka šiuolaikinius laivybos reikalavimus. Naujos krovininės prieplaukos statyba Kaune yra vienas prioritetinių vidaus vandenų infrastruktūros plėtros projektų.

Vidaus vandenų transportas yra labiausiai tausojantis aplinką, o krovinius juo galima gabenti maždaug perpus pigiau nei sausumos keliais. Skaičiuojama, kad viena 1000 tonų talpos barža gali sutalpinti 40-ies vilkikų krovinį. Toks krovinių gabenimo būdas naudingas ir daugeliu kitų aspektų: mažės sunkiųjų transporto priemonių skaičius automobilių keliuose, taigi susiklostys palankesnės sąlygos saugiam eismui, mažės aplinkos tarša.

ES transporto politikoje numatyta, kad iki 2040 m. geležinkelių arba vandens transportu turi būti gabenama ne mažiau kaip 50 procentų krovinių, kurie yra vežami daugiau nei 300 km atstumu. Nacionalinėje susisiekimo plėtros 2014–2022 m. programoje numatytas uždavinys – plėtoti Nemuno upės, Kuršių marių ir kitus valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius, gerinti vidaus vandenų ir kitų transporto rūšių sąveiką.

Dėl nepakankamos infrastruktūros krovininė laivyba Nemuno upe beveik nebevyksta nuo 1993 metų.

Kokios šiandien oro uostų atsinaujinimo tendencijos?

Susisiekimo ministerijai pavyko įgyvendinti ne vienerius metus brandintą Lietuvos oro uostų sujungimo idėją. Realybė rodo, kad šis įmonių valdymo modelis, itin paplitęs Šiaurės Europoje, pasiteisino ir mūsų šalyje.

Nuo 2014 m. liepos 1 d. veikianti jungtinė įmonė – Lietuvos oro uostai, valdanti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus, jau gali pasidžiaugti pasiektais rezultatais, ypač – įspūdingai augančiais keleivių srautais.

Pernai per Lietuvą skrido 3,8 mln. keleivių. Būtent tiek žmonių pasinaudojo Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų paslaugomis. Palyginti su 2013 m., šių  keleivių padaugėjo net 9,3 proc., skrydžių – 10 proc.

Lietuvos oro transportas yra gana svarbi valstybės ekonomikos dalis. Šalies oro uostai prie šalies BVP prisideda net 2,5 proc. Mūsų šalies oro uostų keleivių skaičiaus didėjimas šalies BVP augimą viršija tris kartus. Tai labai svarbus rodiklis. Pagal bendrąsias pasaulio aviacijos plėtros tendencijas, kai vertinamas keleivių skaičiaus ir BVP augimo santykis, mūsų valstybė yra šalia tokių pasaulio aviacijos rinkos grandų, kaip Jungtiniai Arabų Emyratai, Turkija ar Tailandas.

Beje, trijų oro uostų sujungimas į bendrą tinklą, kurį administruoja viena įmonė, leidžia juos efektyviau valdyti, tikslingiau planuoti investicijas oro uostų infrastruktūrai modernizuoti, veiksmingiau valdyti keleivių srautus ir mažinti veiklos sąnaudas.

Apskaičiuota, kad šis šalies oro uostų reorganizavimas leis valstybei sutaupyti po maždaug 0,35 mln. eurų per metus, nes bus galima sudėti rinkodaros ir reklamos bei kai kurias kitas išlaidas.

Iki tol patyrėme problemą, kai trys Lietuvos oro uostai konkuravo tarpusavyje, o tai buvo nenaudinga visai šaliai. Manau, kad sprendimas sujungti oro uostų valdymą buvo teisingas žingsnis, kuris leis atnaujinti konkurenciją ir tarp oro linijų. Geriau bus ir Lietuvos ekonomikai, turistams.

Kas rodo, kad Lietuvos paštas stiprina savo pozicijas?

AB ,,Lietuvos paštas“ užmezga vis daugiau tarptautinių ryšių ir tampa siuntų tranzito vartais į ES šalis, Rusiją ir Baltarusiją, dirba su tokiomis elektroninės prekybos gigantų šalimis kaip Kinija. Siuntų rinka yra labai perspektyvi, o jos apimčių plėtrą ypač skatina pastaruoju metu sparčiai auganti internetinė prekyba. Lietuvos paštas, investuodamas į savo infrastruktūrą, tampa rimta siuntų rinkos dalyve.

Siekiant dar labiau stiprinti savo pozicijas nuolat augančioje siuntų rinkoje, šiemet atidarytas naujasis pašto logistikos centras. Jis įsikūrė Kauno rajono Ramučių kaime – Lietuvos centre, kuriame puikiai išplėtota susisiekimo infrastruktūra.

Tikimasi, kad siuntų srauto augimas ateityje bus naudingas ir šalia esančiam Kauno oro uostui, ir šalies geležinkeliams bei kitoms logistikos įmonėms.

Numatoma, kad šiame centre bus apdorojama kelis kartus daugiau siuntų nei iki šiol, tai leis labiau optimizuoti visą siuntų surinkimo ir pristatymo logistikos grandinę.

Verta paminėti, kad Lietuvos paštui atsinaujinus savo spausdinimo įrangą, darbo našumas padidėjo 35 proc., o pajamos iš spausdinimo paslaugų nuo 2010 m. iki 2014 m. išaugo 45 proc. Įrangai atnaujinti įmonė investavo beveik 150 tūkst. eurų (apie 500 tūkst. litų).

Bendrovė taip pat įdiegė modernią informacinių technologijų (IT) pagalbos sistemą, kuri užtikrina sklandesnį kompanijos darbą ir dar aukštesnę teikiamų paslaugų kokybę. Į pažangią centralizuotą IT sutrikimų valdymo ir sprendimų stebėjimo sistemą bendrovė investavo per 72 tūkst. eurų (daugiau kaip 250 tūkst. litų).

Kodėl verta eiti sunkiu politiko keliu, kaip nepasiduoti nusivylimo momentams ir netgi patraukti į tą kelią sūnų Mindaugą, kuris dabar jau antrąkart išrinktas Jonavos rajono meru? Kas padeda išlaikyti tvirtas politines pozicijas? Ar dažnai sūnus naudojasi Jūsų patarimais?

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius su sūnum Mindaugu Sinkevičium, Jonavos rajono meru. Valdo Šereikos nuotrauka
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius su sūnum Mindaugu Sinkevičium, Jonavos rajono meru. Valdo Šereikos nuotrauka

Kiekvienas darbas, jei jį darai atsakingai, atsiduodi jam ir nori pasiekti užsibrėžtų tikslų, yra svarbus bei reikalauja nemažai pastangų, todėl politiko darbo nenorėčiau kaip nors išskirti iš kitų profesijų.

Daugelį metų dirbau gamybos sferoje, perėjau įvairius karjeros etapus, turėjau gerus mokytojus, o tai leido įgyti nemažai vertingos gyvenimiškos patirties. Buvo daug ir sunkių, ir smagių akimirkų. Jų netrūksta ir dirbant Seimo nariu, ministru ar meru, todėl svarbiausia kasdienėje veikloje – noras bei siekis, kad žmonės, ir kuriems dirbi, ir su kuriais dirbi, matytų, jog visa tavo veikla nukreipta gerovei kurti, o rezultatai generuoja pridėtinę vertę visuomenei. Malonu, kai pavyksta, kad tai vertinama, todėl, matyt, ir renka žmonės.

Džiaugiuosi sūnaus Mindaugo laimėjimais. Akivaizdu, kad jam pavyksta tinkamai susieti studijų metu įgytas profesines žinias ir asmenines savybes rajono gyvenimo kokybei gerinti. O patarimus, tėvų jie ar kitų žmonių, visada reikia išklausyti, bet spręsti vis tiek turi pats.

Gal galima būtų dirstelėti, kokia darbine veikla užsiima Jūsų dukra Rūta ir žmona Ligita? Ar pavyksta atitrūkti nuo ministerijos rūpesčių peržengus namų slenkstį?

Sinkevičių šeima: iš kairės – sūnus Mindaugas, žmona Ligita, ministras Rimantas Sinkevičius, dukra Rūta.
Sinkevičių šeima: iš kairės – sūnus Mindaugas, žmona Ligita, ministras Rimantas Sinkevičius, dukra Rūta.

Mano žmona Ligita dirba Aplinkos apsaugos agentūros prie Aplinkos ministerijos vyriausiąja specialiste, o duktė Rūta – teisininkė. Kadangi vaikai jau suaugę ir gyvena atskirai, tai bendrai laiką leidžiame dažniausia tik per didžiąsias metų ar šeimos šventes. Darbas, žinoma, atima didžiąją dienos dalį, neretai prie dokumentų tenka „parymoti“ ir sugrįžus į namus.

,,Verslas ir politika“, 2015 m. balandis, Nr. 4 (65)

Parašykite komentarą

Top