Jūs esate
Pagrindinis > Interviu > Diskusijų festivalis„Būtent!“

Diskusijų festivalis„Būtent!“

,,Būtent“ organizatorių nuotrauka.

Lietuvos lyderystė pasaulyje, tarptautinis konkurencingumas, žmonių gerovės kūrimas pačioje valstybėje bei daugelis kitų aktualių klausimų aptarti pirmąkart Lietuvoje surengtose diskusijų dienose Birštone. Savo įžvalgomis, ką ir kaip galima būtų pakeisti, dvi dienas dalinosi žinomi įvairių sričių Lietuvos ir užsienio ekspertai, politikai, verslininkai. Ilgametes tradicijas turintis diskusijų forumas Švedijoje ir kitose Skandinavijos šalyse kasmet pritraukia dešimtis tūkstančių žmonių.

Kasmet registruojama apie 15 tūkst. emigrantų, ketinančių sugrįžti atgal, todėl jų įdarbinimu turėtų rūpintis specialus kompetencijų centras.

Kaip Lietuvą paversti gerovės valstybe, iš kurios nebėgtų baigęs aukštąsias ar įgijęs profesijas jaunimas, kaip į regionus pritraukti investicijas, kad mažėtų socialinė atskirtis, kokią atsakomybę privalo priimti valstybė, kad visuomenė būtų laiminga ir kaip susigrąžinti iš emigracijos mūsų tautiečius?

Veiksmingų receptų ieškantys ekonomikos ekspertai pabrėžia, kad regioninė atskirtis nėra unikali Lietuvos problema, ji egzistuoja daugelyje pasaulio valstybių. Tačiau pavyzdžiu galėtų būti Skandinavijos šalys ar Šveicarija, kurioje nėra apleistų regionų-miestų kuriuose niekas nenorėtų gyventi.

„Čia yra daug instrumentų, pirmiausia yra mokestinė politika. Kuri leidžia, pavyzdžiui, kaip Šveicarijoje atskiri kontonai gali nustatyti savo gyventojų pajamų mokestį, ir per tai skatinti gyventojus ir įmones kurtis regionuose ir kurti darbo vietas. Tai Lietuvoj yra viena iš galimybių aiškus sustiprinti savivaldą. Kiekvienas regionas, savivaldybė turi galvoti apie specializaciją“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Ekspertai pripažįsta, kad investicijos iškart neateis į visus miestelius, Lietuvoje reikėtų sukurti kelis regioninius ekonomikos ar paslaugų centrus, patrauklius užsienio investuotojams ir grįžtantiems į Lietuvą tautiečiams. Tai ne tik darbo vietos, bet ir vaikų darželiai, mokyklos, sveikatos įstaigos. Kasmet registruojama apie 15 tūkst. emigrantų, ketinančių sugrįžti atgal, todėl jų įdarbinimu turėtų rūpintis specialus kompetencijų centras.

„Yra verslo sektorių, kur žmonių trūkumas yra, trūksta apie 20-30 tūkstančių žmonių. Bet jų trūksta informacinių technologijų srityje, elektroninėje inžinerijoje, kibernetiniame saugume. Informacinių technologijų specialistas Lietuvoj gali uždirbti nuo 2 iki 5 tūkst. eurų į rankas, tai gal Londone jis uždirbs ir daugiau, bet čia jis galės nusipirkti namą prie ežero, savo vaiką su dviračiu nuvežti ir gyventi tautinėj bendruomenėj. Tai tiems žmonėms Lietuva jau sukūrė darbo vietų“, – teigė VšĮ „Investuok Lietuvoje“ direktorius Mantas Katinas.

Pasak Danijos profesoriaus, garsaus visuomenės laimės tyrinėtojo Bento Greves, valdžios sprendimai kuriant gerovės valstybę turi būti aiškūs ir skaidrūs, svarbiausia visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis.

„Labai svarbus dalykas – pasitikėjimas. Nes Danija, iš vienos pusės yra turtinga šalis, tačiau ji taip pat yra viena iš pirmaujančių šalių pagal pasitikėjimo lygį. Pasitikėjimo vieni kitais ir pasitikėjimo valstybės institucijomis. Tai laimingos valstybės požymiai“, – pasakojo visuomenės laimės tyrėjas iš Danijos prof. B. Greve.

„Jeigu ilgoj perspektyvoj, tai Lietuvos ateitis yra švietimas , tai mes norėdami sukurti gerovę tiek mažam mieste, tiek dideliam, turime turėti vaikus kurie būtų pasiruošę dalyvauti 21 amžiuje naujoje ekonomikoje ir turi žinių, kaip tai daryti“, – atkreipė dėmesį M. Katinas.

Renginio organizatoriai sako, kad geriausi sprendimai ir gimsta po tokių diskusijų, kai pasisėmus sėkmingos užsienio patirties stengiamasi ją pritaikyti savo šalyje.

„Ne vienas kažkoks žmogus sukuria ar padaro, bet diskutuodamas su kitu, savo sričių ar kitų ekspertais gali pagerinti savo idėją, rasti geresnį sprendimą ar įmonėje, ar politinėje veikloje ar visuomeninėje veikloje. Tai ir bus geriausias šio renginio rezultatas“, – tikino Antanas Bubnelis.

Pirmajame diskusijų festivalyje receptais kuriant gerovės valstybę dalijosi apie 200 pranešėjų iš Lietuvos ir užsienio, o renginiu susidomėjo apie 3 tūkst. atvykusių svečių.

Parengta  LRT TV naujienų tarnybos, LRT.lt, verslaspolitika.lt pranešimus.

Parašykite komentarą

Top